LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Monika Zaleckytė

5 kursas, 9 grupė

IMPLANTŲ ATRAMOMS NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ IR SUSIDARIUSIŲ BAKTERIJOS PORPHYROMONA GINGIVALIS KOLONIJŲ ANT JŲ PALYGINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas:

Asist. Julius Maminskas

Kaunas, 2017

2  

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

IMPLANTŲ ATRAMOMS NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ IR SUSIDARIUSIŲ BAKTERIJOS PORPHYROMONA GINGIVALIS KOLONIJŲ ANT JŲ PALYGINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

Studentas .................................. Darbo vadovas ………………………… (parašas) (parašas)

……………………………………. …………………………………………..

(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20...m............................................ 20...m............................................ ........ ( mėnuo, diena) ( mėnuo, diena)

Kaunas, 2017

3  

KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: .....................

Recenzentas: ...................................................................................................................................

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...........................................

Eil.Nr.  

Mokslinio darbo dalys   Mokslinio darbo vertinimo aspektai  

Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas  

Taip   Iš dalies   Ne  

1  

Santrauka

(0,5 balo)  

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?   0,2   0,1   0  

2   Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?   0,2   0.1   0  

3   Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę?   0,1   0   0  

4  

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)  

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?   0,4   0,2   0  

5   Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?   0,4   0,2   0  

6   Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję?   0,2   0,1   0  

7  

Literatūros apžvalga

(1,5 balo)  

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?   0,4   0,2   0  

8   Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?   0,6   0,3   0  

9   Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?   0,2   0,1   0  

10   Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?   0,3   0,1   0  

11   Medžiaga ir metodai

(2 balai)  

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?   0,6   0,3   0  

12   Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?   0,6   0,3   0  

4  

13   Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?   0,4   0,2   0  

14  Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?  

0,4   0,2   0  

15  

Rezultatai

(2 balai)  

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?   0,4   0,2   0  

16   Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?   0,4   0,2   0  

17   Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?   0   0,2   0,4  

18   Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas?   0,4   0,2   0  

19   Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė?   0,4   0,2   0  

20  

Rezultatų aptarimas

(1,5 balo)  

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?   0,4   0,2   0  

21   Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?   0,4   0,2   0  

22   Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją?   0,4   0,2   0  

23   Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?   0   0,2   0,3  

24  

Išvados

(0,5 balo)  

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?   0,2   0,1   0  

25   Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?   0,2   0,1   0  

26   Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos?   0,1   0,1   0  

27  

Literatūros sąrašas

(1 balas)  

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?   0,4   0,2   0  

28   Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?   0,2   0,1   0  

29   Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?   0,2   0,1   0  

5  

30  Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?  

0,2   0,1   0  

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių  

31   Priedai   Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą?   +0,2   +0,1   0  

32   Praktinės rekomendacijos  

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?   +0,4   +0,2   0  

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių  

33  

Bendri reikalavimai  

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)    15-20 psl.

(-2 balai)  

<15 psl.

(-5 balai)  

34   Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta?   -2 balai   -1 balas    

35   Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo reikalavimus?     -1 balas   -2 balai  

36   Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?     -0,5 balo   -1 balas  

37   Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?   -2 balai   -1 balas    

38   Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?     -0,2 balo   -0,5 balo  

39   Plagiato kiekis darbe      >20%

(nevert.)  

40   Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?     -0,2 balo   -0,5 balo  

41  Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?  

  -0,2 balo   -0,5 balo  

42   Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?       -1 balas  

43   Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?     -0,2 balo   -0,5 balo  

6  

44   Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?     -0,2 balo   -0,5 balo  

  *Viso (maksimumas 10 balų):    

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

7  

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

 

     

Recenzento vardas, pavardė     Recenzento parašas  

 

TURINYS

 

SANTRAUKA ...................................................................................................................... 9

SUMMARY ........................................................................................................................ 10

ĮVADAS ............................................................................................................................ 11

LITERATŪROS APŽVALGa ............................................................................................. 13 1.1. Periimplantitas .................................................................................................................... 13 1.2. Mikroorganizmų sąveika burnoje ...................................................................................... 13 1.3. Implanto atrama .................................................................................................................. 14 1.4. Implanto atramai naudojamas titanas ............................................................................... 15 1.5. Implanto atramai naudojamas cirkonio oksidas .............................................................. 16 1.6. Implanto atramai naudojama medžiaga PEEK ................................................................. 17

DARBO MEŽIAGOS IR METODAI ................................................................................... 18 2.1. Mėginių preparavimas ........................................................................................................ 18 2.2. Mėginių šlifavimas ir poliravimas ...................................................................................... 18 2.3. Mėginių paviršiaus šiurkštumo matavimas ir paruošimas mikrobiologiniam tyrimui . 19 2.4. Bakterijos padermė ir kultūros gavimas .......................................................................... 19 2.5. Bakterijų formavimasis ant paruoštų mėginių ................................................................. 19 2.6. Statistinė analizė ................................................................................................................. 20

REZULTATAI .................................................................................................................... 21 3.1. Mėginių paviršiaus šiurkštumo palyginimas. .................................................................. 21 3.2. P.gingivalis bakterijų formavimasis ant mėginių paviršiaus .......................................... 22

REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................... 24 4.1. Bakterijų adhezija ant implantų atramoms naudojamų medžiagų paviršiaus .............. 24 4.2. Bakterijų adhezijos priklausomybė nuo mėginių paviršiaus šiurkštumo ..................... 25

PADĖKA ............................................................................................................................ 27

INTERESŲ KONFLIKTAS ................................................................................................ 27

IŠVADOS ........................................................................................................................... 28

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................... 30

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Norint sukurti visapusiškai tinkamą restauraciją turime

atkreipti dėmesį ne tik į naudojamų medžiagų cheminę sudėti, jų apdirbimą, bet ir antibakterines

savybes. Pagrindinės medžiagos iš kurių gaminamos implanto atramos yra titanas, cirkonio oksidas

ir odontologijoje neseniai atsiradusi medžiaga - polietereterketonas (PEEK). Tyrimo tikslas: ištirti ir

įvertinti periimplantitą sukeliančios bakterijos P. gingivalis kolonijų augimą ant skirtingų implanto

atramoms naudojamų medžiagų: titano, cirkonio oksido, polimetilmetakrilato ir PEEK.

Medžiaga ir metodai. Tyrime buvo keturios skirtingos grupės (n=10) medžiagų: cirkonio oksidas

(ZrO2), polietereterketonas (PEEK), polimetilmetakrilatas (PMMA) ir titanas (Ti). Visi mėginiai

apdirbti silicio karbido abrazyviu popieriumi ir poliravimo pasta. Paviršiaus šiurkštumas (Ra) tirtas

atominės jėgos mikroskopu (AJM). Tyrime buvo naudota bakterija P. gingivalis ATCC 33277,

išmatuoti susidariusių bakterijų kolonijų formuojančius vienetus viename mililitre (KFV/ml) ant

visų grupių paviršiaus. Skaičiavimai atlikti SPSS 22 programa, naudojant Kruskal-Wallis, Mann-

Whitney, Chi-Squere testus.

Rezultatai. Ištyrus mėginių paviršiaus šiurkštumą (Ra), ZrO2 jis buvo mažiausias 9,36 nm. Ti

mėginių paviršius (22,05 nm) buvo daugiau nei dvigubai šiurkštesnis už ZrO2. Didžiausias

paviršiaus šiurkštumas gautas PMMA grupėje (62,33 nm). PEEK medžiagos Ra = 49,57 nm.

Statistiškai reikšmingi rezultatai tiriant kolonijas formuojančius vienetus viename mililitre gauti

tarp PMMA ir visų tiriamųjų grupių medžiagų: PEEK, Ti ir ZrO2 (p<0,05), bei tarp ZrO2 ir PEEK.

Tarp Ti ir ZrO2 nebuvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. Medžiagų šiurkštumo rodikliai

reikšmingai koreliavo su ant medžiagų paviršiuje susiformavusių bakterijų kolonijų skaičiumi.

Išvados. Mažiausias bakterijos P. gingivalis kolonijų skaičius rastas ant Ti ir ZrO2 paviršiaus. Ant

PMMA paviršiaus bakterijos P. gingivalis kolonijų augimas yra gausiausias.

Raktiniai žodžiai: implanto atrama, titanas, cirkonio oksidas, polimetilmetakrilatas,

polietereterketonas, Porphyromonas gingivalis.

SUMMARY  

Relevance of the problem and aim of the work. To create fully adequate restoration we must

consider not only chemical composition of used materials, their treatment, but also their

antibacterial features. Main materials used for prosthetics parts are titanium, zirconium oxide,

polymethilmethacrylate (PMMA) and polyetheretherketone (PEEK). Aim of study: to investigate

and evaluate the formation of colonies of bacteria P. gingivalis (causing peri-implant infection) on

different implant abutment materials: titanium, zirconium oxide, PMMA and PEEK

Materials and methods. In this study were four groups (n=10): titanium (Ti), zirconium oxide

(ZrO2), PMMA and PEEK. All samples were treated with abrasive paper of silicon carbide and

polishing paste. Roughness of surface (Ra) was examined using atomic force microscope (AFM).

Bacteria P. gingivalis ATCC 33277 was used in this in vitro study to measure colony forming units

per one mililiter (CFU/ml) on surface of each examined group. Data analysis were carried out using

SPSS 22 application, by using Kruskal-Wallis, Mann-Whitney, Chi-Squere tests.

Results. The examination of surface roughness (Ra) of samples revealed that it was lowest in ZrO2

(9,36 nm). The surface of Ti (22,05 nm) was two times rougher than of ZrO2. The highest level of

Ra was found in PMMA group (62,33 nm). Ra of PEEK material = 49,57 nm. Statistically

significant results of formation of P. gingivalis bacteria colonies were found between PMMA and

all three examined materials: ZrO2, PEEK, Ti and between ZrO2 and PEEK groups. No statistically

significant results were found between Ti and ZrO2. Surfaces roughness significantly correlated

with biofilm formation on each group.

Conclusions. The lowest amount of the bacteria P. gingivalis has been found on the titanium and

zirconium oxide. The greatest growth of bacteria P. gigivalis colonies were on PMMA material.

Key words: implant abutment, titanium, zirconium oxide, polymethilmethacrylate,

polyetheretherketone, Porphyromonas gingivalis.

 

11  

ĮVADAS

Dantų protezavimas įvairiomis restauracijomis ant implantų yra vienas iš priimtiniausių

gydymo metodų norint atkurti atsiradusius dantų eilių defektus [1]. Svarbu suprasti, jog šis

protezavimo metodas ir su juo susijusių procedūrų tikslas yra nepakeisti esamą dantį, bet atkurti, tai

kas buvo prarasta tiek biologiniu, tiek mechaniniu aspektais [2, 3]. Implanto ilgaamžiškumas yra

pagrįstas osteointegracijos procesų vykstančių aplink implantą [4]. Mokslinėse publikacijose

skelbiama, jog 5 - 10 metų laikotarpyje implanto sėkmės rodiklis yra 90 – 96% [5]. Jei

osteointegracija neįvyksta, implantas atmetamas dėl atsiradusių ankstyvų komplikacijų.

Ansktyvosios komplikacijos yra tos, kurios atsiranda prieš protezavimą. Tačiau yra išskiriamos ir

vėlyvosios komplikacijos. Šių komplikacijų grupė atsiranda po nesėkmingo osteointegracijos

proceso ar protezavimo procedūrų [4]. Vėlyvosios komplikacijos, kaip lėtiniai uždegiminiai

procesai aplink implantą supančiuose audiniuose, pasireiškia net 19 - 65% pacientų [6]. Tai reiškia,

jog visi implantai turintys mūsų minėtą 90 – 96% sėkmės rodiklį, nėra apsaugoti nuo vėlyvųjų

komplikacijų, kurios susijusios su implanto praradimu.

Esant pilnai funkcionuojančiam implantui, fiziologiškai per pirmus metus galime tikėtis 1 –

1,5 mm alveolinio kaulo praradimo vertikalia kryptimi aplink implantą ir papildomai po < 0,2 mm

kasmet [5]. Šį procesą sąlygoja mechaniniai, cheminiai ir biologiniai faktoriai. Mažai skiriant

dėmesio burnos higienai, šis fiziologinis procesas gali virsti patologiniu, kuris sukelia minkštųjų

periodonto audinių, esančių aplink implantą uždegimą – perimukozitą, kuris uždegimui tęsiantis

toliau pereina į periimplantitą [4]. Bakterijų bioplėvelės formavimasis ant implanto ir jį supančių

audinių yra viena iš pagrindinių priežasčių sukeliančių implanto netekimą [7]. Yra manoma, jog

pagrindiniai periimplantito patogenai yra Porphyromonas gingivalis, Treponema denticola,

Tannerella forsythia [7, 8, 9]. Tarp šių išvardintų bakterijų rūšių P. gingivalis yra dažniausiai

aptinkama bakterija burnos mikrofloroje, pacientams sergantiems periodonto ligomis. Ši bakterija

gamina virulentiškus faktorius (citokinus, enzimus, fimbrijas, ją gaubiančią kapsulę), kuriems

išsiskiriant yra ardomi periodonto audiniai ir sukeliami uždegiminiai procesai. Išskirdama šiuos

faktorius P. gingivalis skatina kitų mikroorganizmų: T. forsythia ir Aggregatibacter

actinomycetemcomitans kolonizaciją burnoje [10, 11, 12].

Implanto restauracinių medžiagų cheminė sudėtis yra svarbus faktorius darantis įtaką

bakterijų formavimuisi ant medžiagų paviršiaus, tačiau ankstesnės studijos tyrusios bioplėvelės

formavimąsi ant implanto atramoms naudojamų medžiagų daugiausia dėmesio kreipė tik į

medžiagų šiurkštumo daromą įtaką šios plėvelės susidarymui [13]. Dažniausiai implanto atrama yra

12  

gaminama iš titano, nes titanas yra laikomas auksiniu standartu implantologijoje dėl savo savybių,

tokių kaip antsparumas korozijai, tvirtumas, bioinertiškumas [14]. Cirkonio oksidas taip pat kaip ir

titanas turi geras mechanines savybes, bei dažnai naudojamas, tose situacijose, kurios reikalauja

maksimalaus estetinio rezultato, esant plonam dantenų biotipui ar aukštai šypsenos linijai, [15].

PEEK yra polimeras, termoplastinė medžiaga, kuri tinkama restauracinėje odontologijoje

protezuojant ant implantų [16]. PEEK yra bioinertiškas, turintis gerą dimensinį stabilumą, mažą

elastingumo modulį [17]. Iš PEEK gaminamos implantų atramos, gijimo galvutės [18, 19].

Norint užtikrinti implanto ir ant jo esančios restauracijos ilgaamžiškumą turime teisingai

pasirinkti protezavimui naudojamas medžiagas. Svarbu atkreipti dėmesį į implanto atramos

cheminę sudėti, dizainą ir tinkamą paviršiaus paruošimą. Kitu atveju turėsime visas sąlygas kauptis

bakteriniam apnašui žemiau dantenų krašto, kuris pacientų dėl prastų higienos įpročių reguliariai

nėra valomas ir ilgainiui gali sukelti uždegiminį procesą aplink implantą esančiuose audiniuose.

Yra labai mažai mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų bakterijų formavimąsi ant PEEK

medžiagos paviršiaus, todėl mūsų išsikeltas in vitro tyrimo tikslas: ištirti ir įvertinti periimplantitą

sukeliančios bakterijos P. gingivalis kolonijų susidarymą ant skirtingų implanto atramoms

naudojamų medžiagų: titano, cirkonio, PEEK, PMMA.

Uždaviniai:

1. Palyginti skirtingų medžiagų paviršiaus šiurkštumo rodiklius ir jų įtaką

bakterijos P. gingivalis kolonijų augimui.

2. Įvertinti bakterijos P. gingivalis kolonijų formavimąsi ant skirtingų implantų

atramoms naudojamų medžiagų paviršiaus: kuri medžiaga skatina mažesnį

bakterijos P. gingivalis kolonijų formavimąsi.

3. Įvertinti, kuri medžiaga skatina didžiausią bakterijos P. gingivalis kolonijų

formavimąsi ant savo paviršiaus.

13  

LITERATŪROS APŽVALGA  

1.1. Periimplantitas

Periimplantitas - tai progresuojantis minkštųjų ir kietųjų audinių esančių aplink implantą

uždegiminis procesas. Uždegimas sukelia kaulo rezorbciją, mažėja osteointegracinis paviršiaus

plotas, gilėja periimplantinės kišenės ir pasireiškia pūliavimas bei kraujavimas zonduojant [20, 21].

Buvo pastebėta, kad pacientams anksčiau sirgusiems periodonto ligomis rizika susirgti

periimplantitu padidėja 6 kartus, nes periimplantitą sukelia tie patys mikroorganizmai kaip ir

periodontitą, dažniausiai gram neigiamos bakterijos [22], tokios kaip: Prevotella intermedia, T.

denticola, T. forsythia, A. actinomycetemcomitans ir P. gingivalis [7]. Uždegimas aplink implantą

yra susijęs su bakteriniu apnašu, kuomet susiformuoja bakterinė bioplėvelė, apnašo vis daugėja ir jis

tampa sunkiai pašalinamas, ko pasekoje progresuoja aplinkinio atraminio aparato destrukciniai

procesai [23, 24]. Prie greitesnio patologinio proceso prisideda ir tai, jog aplink implantą nėra

periodonto raiščio, implantas neturi jį gaubiančių skaidulų ir nėra paslankus, kas sąlygoja mažesnę

vaskuliarizaciją aplink implantą esančiuose audiniuose. Silpnai išreikšti kompensaciniai ir

regeneraciniai mechanizmai yra vieni iš svarbiausių, jog esant palankioms sąlygoms aplink

implantą esančių audinių uždegiminiai procesai prasidėtų ir progresuotų greičiau, nei aplink

natūralius dantis [4, 11, 22].

1.2. Mikroorganizmų sąveika burnoje

Bakterijų bioplėvelės formavimasis ant danties paviršiaus yra svarbus faktorius karieso bei

periodonto ligų atsiradimui. Išsivystyti patologiniam procesui burnoje būtina, jog bakterijos

prisitvirtintų prie dantų emalio ar implanto bei ant jo esančių restauracijų. Mikroorganizmai negali

tiesiogiai tvirtintis prie danties ar restauracinių medžiagų paviršiaus, jiems prisitvirtinti reikalinga

pelikulė [25]. Pelikulės (5-10 µm storio plėvelės) susidarymas iš seilių yra pradinė bakterijų

bioplėvelės formavimosi stadija. Antroji stadija yra akstyva bakterijų kolonizacija prie jau įgytos

pelikulės [26]. Bakterijoms prisitvirtinti prie šios plėvelės leidžia specifinė šių mikroorganizmų

paviršiaus struktūra (baltyminės ir karbohidrato molekulės, adhezinai, citokinai), taip pat skirtingos

bakterijų rūšys gali identifikuoti receptorius esančius seilių pelikulėje, visa tai padeda bakterijų

prisitvirtinimui ir jų koagregacijai [14, 27, 28]. Bakterijų augimą skatina bakterijų koagregacija -

tos pačios rūšies ar skirtingų rūšių bakterijų prisijungimas viena prie kitos [29]. Akstyvosios

stadijos bakterijų kolonizaciją sudaro Streptococcus ir Actinomyces bakterijų rūšys, kurios sukuria

tinkamas sąlygas akumuliuoti Fusobacterium, Prevotella ir Porphyromona bakterijų rūšims,

14  

kurioms atsiradus bakterinėse apnašose, bakterijų formavimasis pereina į vėlyvąją stadiją. [11, 14],

kuri trunka nuo 3 iki 5 dienų ir pradedama skaičiuoti nuo susidariusios pelikulės. Kol galiausiai po

2 - 3 savaičių susiformuoja galutinis bakterinio apnašo sluoksnis [26]. Svarbu paminėti, jog

skirtinga medžiagų (iš kurių pagaminta implanto atrama ar restauracija ant implanto) cheminė

sudėtis gali daryti reikšmingą įtaką bakterijų formavimuisi ant šių paviršiaus [14, 27, 28].

Anaerobiniai mikroorganizmai yra vyraujantys mikroorganizmai žemiau dantenų ribos

esančioje srityje ir turintys didesnę rūšinę įvairovę, nei viršdantenines apnašas sudarantys

mikroorganizmai [30]. Nustatyta, jog iš visų anaerobinių bakterijų P. gingivalis sukelia didžiausią

riziką atsirasti periodonto patologijai. P. gingivalis pasižymi atsparumu organizmo imuninėms

reakcijoms bei sukelia uždegimą ir minkštųjų audinių destrukcijos procesus, kurie skatina ligos

pradžią ir tolimesnį patologinio proceso progresavimą [31]. P. gingivalis yra apgaubta kapsulės,

taip pat ji produkuoja ir išskiria virulentiškus faktorius, tokius kaip fimbrijos, lipopolisacharidai,

proteazės, visa tai jai padeda prisitvirtinti prie epitelinio sluoksnio ląstelių ir skatinti uždegiminius

procesus [32]. Moksliniai tyrimai rodo, jog P. gingivalis dažnai randama pas pacientus, kurie serga

periodontitu, taip pat ir periimplantitu [4]. Pastebėta, jog P. gingivalis sąveika su Steprococcus

rūšies bakterijomis, kurios kolonizuojasi burnos ertmėje pradinėse apnašų formavimosi stadijomis,

gali skatinti P. gingivalis migraciją žemiau dantenų ribos [33].

Implantų atramos ir restauracijos, jų paviršiaus struktūra, paviršiaus apdirbimas, cheminė

sudėtis turi įtakos aplink implantą esančių minkštųjų ir kietujų audinių poveikiui [7]. Mokslinėje

publikacijoje teigiama, jog norint sumažinti bakterijų prisitvirtinimą, bakterijų bioplėvelės

formavimąsi, taip pat periimplantito riziką, turime atkreipti dėmesį į tinkamą implanto atramos

paviršiaus paruošimą [34].

1.3. Implanto atrama

Medžiagos iš kurios yra pagaminta atrama ir jų biosuderinamumas su minkštaisiais

audiniais ir kaulu yra vienas iš svarbiausių protezo ant implanto ir paties implanto ilgaamžiškumo

veiksnių [35]. Atramos cheminė sudėtis gali daryti įtaką mikroorganizmų adhezijos padidėjimui ar

sumažėjimui ant atramos paviršiaus [27, 28]. Implanto atramos biosuderinamumas priklauso ne tik

nuo jos cheminės sudėties, bet ir nuo paviršiaus šiurkštumo, tekstūros, hidrofobiškumo/

hidrofiliškumo, krūvio [35]. Protezuojant ant implantų galime rinktis iš skirtingų rūšių atramų,

kurios skiriasi medžiaga iš kurios yra pagamintos (metalinės, keramikinės, kompozicinės), savo

forma (standartinės, individualios ar šių įvairios variacijos). Metalinės atramos gaminamos iš titano

yra laikomas auksiniu standartu protezuojant ant implantų [36].

15  

Šiai dienai individualiai pagaminta atrama yra priimtiniausia atrama protezuojant ant

implantų. Šios atramos turi individualią formą, kuri atkartoja aplink implantą esančių minkštųjų

audinių liniją. Individuali atrama mums suteikia du pagrindinius privalumus: palaiko minkštuosius

audinius bei leidžia išvalyti cemento perteklių [37]. Šių individualių atramų atsiradimą paskatino

paliekamas cemento perteklius, cementuojant restauracijas ant standartinių atramų. Cemento

perteklius negali būti paliktas žemiau dantenų esančioje srityje, nes cemento likučiai sukelia aplink

implantą esančių audinių uždegimą - periimplantitą [7]. Taigi, standartinių atramų teko atsisakyti

norint atkurti dantų eilių vientisumą su cementuojamomis restauracijomis [38].

Atramos paviršius privalo būti kuo lygesnis norint maksimaliai sumažinti mikroorganizmų

akumuliaciją ant atramos paviršiaus. Skirtingai nei implanto paviršius, kuris turi būti šiurkštus, jog

skatintų osteoblastų proliferaciją [39]. Tačiau vis dar nėra prieita vieningos nuomonės, koks

implanto atramos paviršiaus šiurkštumas yra optimaliausias. Mokslinėje literatūroje akcentuojama,

jog esant atramos šiurkštumui apie 0,2 µm ant atramos paviršiaus pradeda formuotis pirmosios

bakterijų kolonijos. [40]. Todėl turime atkreipti dėmesį į atramos paviršiaus paruošimą, taip

užkertant kelią mikroorganizmų akumuliacijos procesams.

1.4. Implanto atramai naudojamas titanas

Lyginant su kitomis implantams naudojamomis medžiagomis, titanas ir jo lydiniai yra patys

populiariausi odontologijoje dėl savo mechaninių savybių: tankio (4,5 g/cm3), atsparumo tempimo

jėgai (450-950 MPa), aukšto biosuderinamumo ir atsparumo korozijai [41]. Tačiau, kad ir kokios

geros būtų titano mechaninės savybės, didžiausia problema išlieka titano spalva, kuri daro neigiamą

įtaką dantenų estetiniam vaizdui. Titano atramos gali būti dengiamos titano nitridu skirtingomis

spalvomis taip pagerinant tiek dantenų vaizdą prie restauracijos, tiek pačių restauracijų estetiką.

Tokiu būdu paslepiant metalo spalvos intensyvumą [42].

Viena iš labiausiai diskutuotinų temų yra mikroorganizmų sąveika ant titano paviršiaus.

Dauguma publikacijų yra teigiama, jog titano ir jo lydinių paviršius lyginant su cirkonio oksidu yra

palankesnis bakterijų kolonijoms formuotis [43, 14]. Tačiau galima rasti nemažai publikacijų,

kurios teigia priešingai. Kelios studijos palygino aerobinių (in vitro) ir anaerobinių (in situ)

mikroorganizmų adheziją ant titano ir cirkonio oksido paviršiaus. Mikrobiologiniu požiuriu

nepastebėta jokio skirtumo tarp šių dviejų medžiagų [44, 45, 46]. Kitos publikacijos rezultatai taip

pat teigia, jog nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų tarp cirkonio oksido ir titano, tiriant A.

actinomycetemcomitans ir P. gingivalis bakterijų kiekį, bei susidariusių periimplantinių kišenių gylį

[47]. Šių publikacijų rezultatai rodo, jog titanas mikrobiologiniu požiūriu yra tinkama medžiaga

implanto atramoms naudoti.

16  

1.5. Implanto atramai naudojamas cirkonio oksidas

Cirkonio oksidas implantologijoje pradėtas naudoti kaip alternatyva titano medžiagoms dėl

savo puikių estetinių ir antibakterinių sąvybių [43]. Cirkonio oksidas yra praleidžiantis šviesą

metalas, o jo atspalvis yra artimas naturaliam danties atspalviui. Dėl šių cirkonio oksido savybių

sumažėjo estetinių problemų, kurios iškildavo dirbant su metalo spalvos lydiniais [48]. Mokslinėse

publikacijos teigiama, jog naudojant cirkonio oksido atramas gaunamas geresnis dantenų spalvos

vaizdas, nei tuomet, kai naudojame titano lydinių atramas [49, 37]. Tai leidžia cirkonio oksido

atramas naudoti pacientams su plonu dantenų biotipu ar aukšta šypsenos linija ir gauti puikius

estetinius rezultatus. Mokslinio tyrimo metu buvo įvertintas cirkonio oksido atramų, ant kurių buvo

pricementuotos keramikinės restauracijos, dantenų spalvai daromas poveikis. Tyrimas parodė, jog

dantenų spalva esanti virš cirkonio oksido atramos yra labai artima natūraliai dantenų spalvai ir

tokia pat išliko nuo 1 iki 5 metų [50]. Implanto atramoms naudojamas cirkonio oksidas ne tik

estetiniu, bet ir mikrobiologiniu požiūriu yra pranašesnis už titano lydinių atramas, nes skatina

mažesnę bakterijų akumuliaciją ant savo paviršiaus [51, 52, 53]. Atlikto in vivo tyrimo metu

pacientams burnoje buvo pritvirtinti titano ir cirkonio oksido diskeliai, kurių paviršiaus šiurkštumas

buvo vienodas. Rezultatai parodė, jog ant cirkonio oksido diskelių susiformavo mažesnis kiekis

bakterinio apnašo nei ant titano paviršiaus [54].

17  

1.6. Implanto atramai naudojama medžiaga PEEK

PEEK tai sintetinis polimeras, kuris gaminamas iš poliakrileterketonų šeimos. Dėl šios

medžiagos itin gerų cheminių, terminių ir mechaninių savybių bei biosuderinanumo [55], PEEK

pradėtas naudoti odontologijoje [56]. Iš šios termoplastinės medžiagos gaminamos atramos

implantams [57], dantų protezų kabliukai [58], taip pat ji gali būti panaudojama kaip alternatyva

rigidiškam išimamo dantų protezo karkasui gaminti [59]. Jeigu PEEK medžiagą lygintume su

metalo lydiniais naudojamais odontologijoje, tai PEEK didžiausias pranašumas lengvas svoris ir

tvirtumas, bei atspalvis artimas nuosaviems dantims [60].

Taip pat yra žinoma, jog PEEK yra pranašesnė už PMMA ir kompozicines medžiagas tuo,

jog polimerizacijos metu nesusitraukia ir nepraranda cheminių savybių, kai tuo tarpu PMMA ir

kompozitai, polimerizacijos metus susitraukia nuo 2% iki 4% [18, 61, 62]. Kita publikacija tyrusi

Streptococcus bakterijų adheziją ir proliferacija ant kompozito ir PEEK medžiagų paviršiaus teigia,

jog mikrobiologiniu požiūriu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių dviejų medžiagų nebuvo

rastas [63]. Taigi, PEEK medžiaga savo savybėmis yra viena iš stabiliausių termoplastinių

medžiagų naudojamų odontologijoje [64].

18  

DARBO MEŽIAGOS IR METODAI

2.1. Mėginių preparavimas

Tyrimui naudoti standartizuoti disko formos mėginiai, kurių diametras yra 6 mm, o storis 2

mm. Mėginiai buvo frezuojami su CAD/CAM frezavimo aparatu (Dental Concept Systems DC1,

Dental Concept Systems GmbH, Ulmas, Vokietija) pagal gamintojų rekomendacijas. Tiriamieji

mėginiai buvo frezuojami iš skirtingų medžiagų, kiekvienoje grupėje buvo po 10 vienetų mėginių.

Pirmąją tiriamąją grupę (1 Gr) sudarė aukštos kokybės titano (Ti) lydinys (DC Titan 5, Dental

Concept Systems GmbH, Ulmas, Vokietija). Antros grupės (2 Gr) mėginiai buvo frezuojami iš itriu

stabilizuoto cirkonio oksido (ZrO2 Y-TZP Nacera Pearl, Doceram Medical Ceramics GmbH,

Dortmundas, Vokietija). Po frezavimo cirkonio oksido (ZrO2) mėginiai buvo sinterizuojami aukštos

temperatūros krosnelėje (Zubler Vario S400, Zubler USA, Dalasas, JAV) 2 valandas, 1450 °C

temperatūroje pagal gamintojo rekomendacijas. Trečios grupės (3 Gr) mėginiai buvo išfrezuoti iš

polietereterketono (BioHPP, Bredent GmbH, Sendenas, Vokietija), o (4 Gr) grupės mėginiai iš

polimetilmetakrilato (Brecam Universal, Bredent GmbH, Sendenas, Vokietija).

2.2. Mėginių šlifavimas ir poliravimas

Visi 40 mėginiai buvo šlifuojami ir poliruojami to pačio žmogaus norint išvengti didelio

rezultatų kintamumo dėl netolygaus paviršiaus apdirbimo. Mėginių šlifavimui ir poliravimui

standartizuoti buvo specialiai išfrezuotas nerūdijančio plieno griebtuvas (1 pav.), į kurį įstačius

kiekvieną mėginį buvo užtikrintas stabilumas viso šlifavimo ir poliravimo metu. Visi mėginiai buvo

apdirbami vandeniui atspariu silicio karbido abrazyviu popieriumu (SiC P2000, P2500, P3000,

P4000) po 60 sekundžių. Šlifavimas buvo atliekamas aušinant vandeniu. Galutiniam poliravimui

naudota deimantinė pasta (Zirkopol, Feguramed GmbH, Odenvaldas, Vokietija), kuria visi mėginiai

poliruoti 60 sekundžių. Šlifavimas ir poliravimas buvo atlikti naudojant mikrovariklį 3000 - 5000

rpm apsukų intervale.

19  

1 pav. Nerūdijančio plieno griebtuvas su cirkonio oksido mėginiu.

2.3. Mėginių paviršiaus šiurkštumo matavimas ir paruošimas mikrobiologiniam tyrimui

Atsitiktinai iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po vieną mėginį. Atrinktų mėginių paviršius

buvo testuojamas atominės jėgos mikroskopu (Agilent 5500 AFM/SPM, Agilent Technologies,

Palo Alto, JAV). Tyrimas atliktas konktaktiniu būdu, atsitiktinai pasirinkus 0,5 x 0,5 µm2 plotą

mėginių paviršiaus šiurkštumo vidurkiams ir topografijoms įvertinti.

Prieš atliekant mikrobiologinius tyrimus, visi mėginiai buvo pamerkti į ultragarsinę vonelę

(Clifton SW, Nickel. Electro LTD, Somersetas, JK) su 70% etilo alkoholio tirpalu, 10 minučių.

Mėginiai buvo išdžiovinti ir supakuoti į sterilius maišelius.

2.4. Bakterijos padermė ir kultūros gavimas

Šiam tyrimui buvo naudota bakterija P. gingivalis ATCC 33277 (Microbiologics, Grenoblis,

Prancūzija). Liofilizuota bakterija pagal visas tiekėjo rekomendacijas buvo pasėta į Shaedlerio

agarą su vitaminu K1 ir 5% avies krauju (Acumedia , Mičiganas, JAV). Bakterijoms augti buvo

sudarytos anaerobinės sąlygos (10% H2, 10% CO2, ir 80% N2) 35 ± 1°C temperatūroje, kuriose jos

augo 48 valandas.

2.5. Bakterijų formavimasis ant paruoštų mėginių

Mikrobiologinis tyrimas buvo atliktas pagal modifikuotas publikuojamų straipsnių

metodikas [65, 66, 67, 68].

20  

Visi mėginiai iš sterilių įpakavimų buvo išimti steriliu pincetu ir patalpinti į 40

mėgintuvėlių, kurių talpa 10 ml. Mėgintuvėliai sunumeruoti taip, kad kiekvienoje grupėje būtų po

10 mėgintuvėlių. Visi mėginiai patalpinti į mėgintuvėlius ir inokuliuoti 0,5 McFarlando vieneto

tankio (standartine) suspensija (0,5 McFarland suspencija atitinka 1,5 x 108 bakterijų koncentraciją

1ml [69]), paruošta iš sterilaus fiziologinio tirpalo ir dviejų parų aukščiau minėtų bakterijų kultūros.

McFarland vienetais mikroorganizmų kiekį įvertinome McFarland Densitometer (Biosan, Ryga,

Latvija) aparatu. Į mėgintuvėlius su bandiniais ir bakterijų suspencija įpilta 4,5 ml skystos

Tioglikolinės terpės (Sigma-Aldrich, Taufkirchenas, Vokietija). Visi mėgintuvėliai patalpinti į

anaerostatą su anaerobinėmis sąlygomis (10% H2, 10% CO2, ir 80% N2) 35 ± 1°C laipsnių

temperatūroje, kuriame inkubuoti 48 valandas. Po 48 valandų, mėgintuvėliai išimti iš anaerostato.

Mėgintuvėliuose buvę mėginiai atsargiai išimti su steriliu pincetu ir patalpinti į naujus sterilius

mėgintuvėlius su 1 ml fosfatinio buferio druskos tirpalu (angl. phosphate buffered saline (PBS) ir

1% proteinase K (Sigma-Aldrich, Taufkirchenas, Vokietija), kuri naudojama fiziniam bakterijų

pašalinimui nuo mėginių paviršiaus. Mėginiai su proteinase K ir PBS tirpalu buvo laikomi 37 °C

temperatūroje 60 minučių. Po to mėgintuvėliai purtomi 1 minutę purtymo aparate. Mėgintuvėlių

purtymas buvo atliekamas tam, jog būtų mechaniškai nuo mėginių paviršiaus pašalintos visos

susidariusio P. gingivalis kultūros kolonijos. Po šios procedūros mėginiai buvo išimti steriliu

pincetu iš mėgintuvėlių, jog būtų galima išmatuoti suspensijos tankį išreikštą McFarland vienetais.

Tam buvo naudojamas McFarland Densitometer. Gauta McFarland skaitinė vertė, kuri pagal

proporciją perskaičiuota į kolonijas formuojančius vienetus viename mililitre (KFV/ml).

Norint įsitikinti, jog mėgintuvėliuose auga būtent bakterijos P. gingivalis kolonijos buvo

atliktas kontrolinis išpurtytos suspencijos sėjimas į Sheadler agaro lėkšteles, jas laikant

anaerobinėmis sąlygomis 48 valandas.

2.6. Statistinė analizė

Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 programos paketu. Bakterijos kolonijų skaičiui ant

skirtingų medžiagų paviršiaus įvertinti buvo taikyta parametrinė ir neparametrinė dispersinė analizė

(ANOVA ir Kruskal-Wallis testas). Daugkartiniam palyginimui taikytas neparametrinis Mann –

Whitney testas. Paviršiaus šiurkšumo rodiklių įvertinimui buvo taikyta neparametrinė Spearman

koreliacinė ir linijinė tiesinė regresinė analizė. Duomenys, buvo skaičiuojami aprašomosios

statistikos būdu, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių. Tikrinant statistines

hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.

21  

REZULTATAI

 

3.1. Mėginių paviršiaus šiurkštumo palyginimas.

Atlikus mėginių paviršiaus šiurkštumo tyrimą gauta, jog didžiausias paviršiaus šiurkštumas

po šlifavimo ir poliravimo pasireiškė PMMA grupėje (Ra = 62,33 nm). Mažiausias paviršiaus

šiurkšumas gautas su mėginiais pagamintais iš cirkonio oksido Ra = 9,36 nm (Lentelė Nr.1.).

Lentelė Nr.1. Medžiagų paviršiaus šiurkštumo (Ra; nm) įvertinimas atlikus AJM tyrimą.

Grupės   Ra(nm)  

1Gr (Ti)   22,05  

2Gr (ZrO2)   9,36  

3Gr (PEEK)   49,57  

4Gr (PMMA)   62,33  

Atominės jėgos mikroskopu darytos mėginių paviršiaus nuotraukos yra pateiktos antrame

paveikslėlyje (2 pav.). Šiose 2D ir 3D nuotraukose matyti, jog skyrėsi ne tik mėginių šiurkštumo

rodikliai (Lentelė Nr.1.), tačiau skirtinga buvo ir mėginių paviršiaus topografija. Nuotraukose f ir h

2 pav. Atominės jėgos mikroskopu darytos nuotraukos medžiagų paviršiaus topografijos

analizei.

galime pastebėti, jog PEEK ir PMMA medžiagų topografijos yra nehomogeniškos. PMMA

22  

medžiaga turi daugiau iškilimų ir įdubimų lyginant su PEEK medžiaga, tačiau gauta paviršiaus

amplitudė (µm), tarp šių medžiagų, stebima z ašyje yra labai panaši: PEEK = 0,33 µm, o PMMA =

0,37 µm. Lyginant titano ir cirkonio oksido medžiagų paviršiaus topografijas (nuotraukos b ir c),

matome, jog titano paviršiuje yra daugiau įdubimų, kurie yra gilesni už esančius cirkonio oksido

paviršiuje. Todėl mėginių pagamintų iš titano paviršiaus amplitudė yra 0,54 nm ir kuri yra šiek tiek

didesnė už cirkonio oksido 0,43 nm amplitudę stebimą z ašyje.

3.2. P.gingivalis bakterijų formavimasis ant mėginių paviršiaus

Gauti rezultatai parodė, jog daugiausia P.gingivalis bakterijos kolonijas formuojančių

vienetų viename mililitre (KFV/ml) buvo gauta grupėje su PMMA. Šioje grupėje gauta, jog

KFV/ml vidurkis yra 3,27 x 108. Tiriamojoje grupėje su cirkonio oksido mėginiais buvo gautas

mažiausias KFV/ml vidurkis 0,72 x 108 (Lentelė Nr.2.).

Lentelė Nr. 2. P.gingivalis bakterijos (KFV/ml) bioplėvelės formavimasis ant skirtingų

implanto atramoms naudojamų medžiagų.

Grupės   Vidurkis

(V)  

Standartinis

nuokrypis

(SN)  

Mediana

(M)  

95%

Pasikliautinasis

intervalas (PI)  

Minimumas

(Min)  

Maksimumas

(Max)  

1Gr (Ti)   0,84 x 108   0,19 x 108   0,9 x 108   0,7 - 0,98 x 108   0,6 x 108   1,2 x 108  

2Gr (ZrO2)   0,72 x 108   0,15 x 108   0,6 x 108   0,6 - 0,83 x 108   0,6 x 108   0,9 x 108  

3Gr (PEEK)   1,14 x 108   0,61 x 108   0,9 x 108   0,7 - 1,58 x 108   0,6 x 108   2,4 x 108  

4Gr (PMMA)   3,27 x 108   3,27 x 108   3,15 x 108   2,84 - 3,69 x 108   2,4 x 108   4,5 x 108  

Remiantis neparametriniu Kruskal – Wallis testu, gauta, jog statistiškai reikšmingi rezultatai

pasireiškė tarp PMMA grupės ir visų trijų tirtų medžiagų: cirkonio oksido, polietereterketono ir

titano. Tarp trijų tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingas skirtumas gautas tik tarp ZrO2 ir PEEK

grupių (3 pav.).

Remiantis neparametrine Spearman koreliacine analize, gauta tiesinė reikšminga koreliacija

tarp gautų medžiagų šiurkštumo rodiklių ir ant šių medžiagų paviršiaus susiformavusių bakterijų

kolonijų skaičiaus (4 pav.).

23  

 3 pav. p – reikšmės su P.gingivalis bakterijos KFV/ml pasiskirstymas tarp skirtingų tiriamų

medžiagų

χ2=26,23, lls=3, p<0,001 skaičiavimai atlikti remiantis neparametriniu Kruskal-Wallis testu *,**,***,****p<0,05 daugkartiniam palyginimui taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas

χ2= Chi-Squere testas; lls – laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.

4 pav. Bakterijos P. gingivalis KFV/ml ir šiurkštumo koreliacinė analizė

r=0,767, p<0,001, remiantis neparametrine Spearman koreliacine analize

Gauta tiesinė lygtis: y=0,051 + 0,04*x, kur x – medžiagos paviršiaus šiurkštumas (Ra; nm), y – KFV/ml

24  

REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo tikslas buvo ištirti bakterijos P. gingivalis kolonijų formavimąsi ant skirtingų

implantų atramoms naudojamų medžiagų paviršiaus. Tyrimas buvo atliekamas in vitro sąlygomis.

Tyrimui atlikti buvo pasirinkta bakterija P. gingivalis, kuri yra dažniausiai pasitaikanti anaerobinė

bakterija pacientams sergantiems periimplantitu [7].

4.1. Bakterijų adhezija ant implantų atramoms naudojamų medžiagų paviršiaus

 

Mokslinėse publikacijose daug dėmesio skiriama titano ir cirkonio oksido medžiagų

mikrobiologiniam palyginimui. Mūsų studijos rezultatai parodė, jog mažiausią bakterijų kolonijų

skaičių iš visų tirtų grupių sudarė mėginiai pagaminti iš cirkonio oksido. Tačiau statistiškai

reikšmingo skirtumo nebuvo gauta tiriant bakterijų kolonijų skaičių ant ZrO2 ir Ti mėginių

paviršiaus. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių medžiagų nebuvo rasta ir kitose in vitro [25] ir

in vivo [46, 70] publikacijose. Todėl galima teigti, jog klinikinėje praktikoje galima naudoti tiek

titano, tiek cirkonio oksido medžiagas implanto atramoms gaminti, kadangi bakterijų formavimasis

ant šių medžiagų paviršiaus yra labai panašus.

PEEK medžiaga vis dažniau pradedama naudoti implantų atramoms gaminti. Tačiau trūksta

tyrimų, kurie padėtų sužinoti PEEK mikrobiologines savybes į kurias turime atkreipti dėmesį

renkantis restauracijas ant implantų. Rasta tik viena studija, kurioje buvo lyginamas bakterijų

bioplėvelės formavimasis ant PEEK ir skirtingų implantų atramoms naudojamų medžiagų titano ir

cirkonio oksido. Publikacijoje skelbiama, jog lyginant titano, cirkonio oksido, PMMA ir PEEK

medžiagas, gauti rezultatai parodė, jog mažiausias kiekis bakterijų buvo prisitvirtinęs prie PEEK

medžiagos paviršiaus [19]. Mūsų atliktame mikrobiologiniame tyrime statistiškai reišmingi

rezultatai pastebėti tarp PEEK ir ZrO2, bei tarp PEEK ir PMMA. Tiriant P.gingivalis bakterijos

kolonijų formavimąsi ant PEEK (V=1,14 x 108) ir Ti (V=0,84 x 108) medžiagų paviršiaus,

statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo gauta. Šis rezultatas sutampa su in vivo tyrimo rezultatu,

kuriame lyginant PEEK ir Ti implantų atramoms naudojamas medžiagas buvo rastas vienodas

periodonto patologiją sukeliančių patogenų skaičius ant šių paviršių [71]. Tiek mūsų tyrimo, tiek

prieš tai minėtų tyrimų rezultatai parodo, jog titanas ir polietereterketonas mikrobiologiniu požiūriu

yra lygiavertės medžiagos ir tinkamos implantų atramoms. Diskusijos kyla dėl bakterijų adhezijos

ant polietereterketono ir cirkonio oksido. Nėra daug publikacijų, kuriomis remiantis galėtume daryti

tam tikras išvadas apie šių medžiagų sąveiką su burnoje sutinkamais mikroorganizmais. Tačiau šiai

dienai cirkonio oksido medžiaga naudojama protezuojant ant implantų išlieka viena iš pirmaujančių

tiek mikrobiologinėmis tiek estetinėmis savybėmis [72].

25  

4.2. Bakterijų adhezijos priklausomybė nuo mėginių paviršiaus šiurkštumo

Mokslinėje literatūroje akcentuojama, jog atramos paviršiaus šiurkštumas daro įtaką

bakterijų adhezijai, jeigu naudojamos atramos paviršiaus šiurkštumas yra 0,2 µm ir daugiau.

Dauguma bakterijų yra didesnės nei 0,2 µm, todėl joms prisitvirtinti prie šiurkštesnio paviršiaus yra

palankesnės sąlygos [73]. Mūsų tyrime visų medžiagų paviršiaus šiurkštumo rodikliai buvo

mažesnis nei 0,2 µm (9,36 nm - 62,33 nm), todėl galėtume teigti, jog medžiagų paviršiaus

šiurkštumas neturėjo daryti tiesioginės įtakos bakterijų kolonijų formavimuisi ant medžiagų

paviršiaus. Tačiau susidariusių bakterijų kolonijų skaičius statistiškai reikšmingai augo ant mėginių

didėjant jų šiurkštumui. Šį mūsų gautą rezultatą patvirtina in vitro tyrimas, kuriame buvo lyginami

mėginiai, pagaminti iš skirtingų implantų atramoms naudojamų medžiagų: titano, cirkonio oksido ir

PEEK. Šių medžiagų paviršiaus šiurkštumo rodikliai buvo mažesni nei 0,2 µm. Gauta, jog

proporcingai daugiau mikroorganizmų buvo rasta ant mėginių, kurie turėjo didesnį paviršiaus

šiurkštumą [19]. Tiek šios publikacijos rezultatai, tiek kitos studijos teigia, jog bakterijų adhezija

gali vykti ant medžiagų, kurio paviršiaus šiurkštumas yra < 0,2 µm ir net tuo met, kai paviršiaus

šiukrtumas yra išreikštas nanometrais [74, 75, 76]. Tiriant bakterijų formavimąsi ant medžiagų,

kurių šiurkštumo rodikliai išreikšti nano skalėje (29 nm - 214 nm), gauta, jog paviršiaus

šiurkštumas tiesiogiai koreliavo su bakterijų adhezijos gautais rezultatais [76]. Publikacijoje,

kurioje buvo tiriama bakterijų kolonizacija ant skirtingų metalų lydinių (cirkonio oksido - nobio,

kobalto - chromo - molibdeno, titano, nerūdijancio plieno) su skirtingu paviršiaus šiurkštumu (1,8

nm ≤ Ra ≤ 8,5 nm) buvo gauta, jog mažesnis bakterijų kolonijų formavimasis pasireiškė ant

medžiagų turinčių šiurkštesnį paviršių (7,2 nm ≤ Ra ≤ 30 nm) [75]. Tačiau literatūroje vyrauja ir

kitokia nuomonė. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mikroorganizmų sudėties ir jų kiekio

esančio virš ir po dantenomis esančioje srityje nepastebima, kai naudojamos atramos, kurių

paviršiaus šiurkštumas 0,2 µm (atrama iš titano) ir 0,06 µm (atrama iš keramikos). Susiformavusių

bakterijų kolonijų skaičius, po 3 ir 12 mėnėsių, ant šių atramų nesiskyrė [77]. Kitoje publikacijoje

buvo tiriama P. gingivalis adhezija ant titano mėginių, kurie buvo suskirtyti į keturias grupes pagal

paviršiaus šiurkštumo rodiklius: labai švelnus (34,57 ± 5,79 nm), švelnus (155 ± 33,36 nm),

šiurkštus (223,24 ± 9,86 nm) ir labai šiurkštus (449,42 ± 32,97 nm). Gauti rezultati parodė, jog

statistiškai mažiau bakterijos P.gingivalis kolonijų susiformavo ant labai švelnaus paviršiaus nei ant

kitų trijų grupių. Tačiau statistiškai reikšmingų rezultatų nepastebėta lyginant likusias tris grupes

tarpusavyje [78]. Norint tiksliau įvertinti medžiagų paviršiaus šiurkštumo įtaką bakterijų adhezijai

reikėtų mėginių paviršių ištirti mikroskopu, jog galėtume tiksliai įvertinti kiek bakterinio apnašo

susikaupė ant skirtingą šiurkštumą turinčių medžiagų paviršiaus.

26  

Šio tyrmo metu polimetilmetakrilatą pasirinkome, nes PMMA lyginant su kitomis tyrimui

naudotomis medžiagomis yra labiausiai bakterinį apnašą kaupianti medžiaga [79]. Šį teiginį

patvirtina ir tai, jog mūsų tyrime didžiausią bakterijų adheziją turėjo mėginiai pagaminti iš PMMA

medžiagos, kurios paviršaus šiurkštumo rezultatai buvo didžiausi (62,33 nm). Dėl didelio bakterinio

apnašo kaupimosi ant PMMA medžiagos paviršiaus galimas uždegiminių procesų atsiradimas

burnos gleivinėje, todėl nuolatinėms restauracijoms gaminti ši medžiaga nėra rekomenduojama

[79].

Mėginiai pagaminti iš cirkonio oksido turėjo mažiausią paviršiaus šiurkštumo rodiklį (9,36

nm) bei ant šių mėginių susiformavo mažiausias mikroorganizmų kolonijų skaičius. Nors titano

šiurkštumo rodiklis buvo beveik tris kartus didesnis lyginant su cirkonio oksidu ir du kartus

mažesnis nei PEEK medžiagos, statistiškai reikšmingų skirtumo tiriant prisitvirtinusių bakterijų

kolonijų skaičių ant šių medžiagų nebuvo pastebėta. Panašaus in vitro tyrimo metu taip pat nebuvo

gauta statistiškai reikšmingų rezultatų lyginant bakterijų adheziją tarp titano (Ra = 0,059 µm) ir

cirkonio oksido (Ra = 0,064 µm) medžiagų [74].

Žmogaus burnos mikroflora ir jos formavimasis yra labai kompleksinis procesas. Norint

gauti tikslesnius rezultatus, kuriais būtų galima vadovautis klinikinėje praktikoje reikėtų šį tyrimą

atlikti in vivo sąlygomis, kurios suteiktų mikroorganizmų rūšinę įvairovę ir sąlygas, kurios leistų

formuotis pelikulei bei bakterijų bioplėvelei ant skirtingų implantų atramoms naudojamų medžiagų.

27  

PADĖKA

Norėčiau padėkoti darbo vadovui Juliui Maminskui už skirtą laiką bei suteiktas žinias. Taip

pat dėkoju prof. Astrai Vitkauskienei už leidimą atlikti mikrobiologinius tyrimus LSMUL KK

Laboratorinės medicinos klinikoje.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

28  

IŠVADOS

1. Paviršiaus šiurkštumas daro įtaką bakterijų adhezijai prie medžiagų paviršiaus. Kuo

medžiagų paviršius šiurkštesni, tuo didesnė bakterijų adhezija.

2. Labiausiai tinkamos medžiagos naudoti atramoms ant implantų yra cirkonio oksidas ir

titanas, nes šios medžiagos yra mažiausiai palankios bakterijos P. gingivalis kolonijoms

augti.

3. Polimetilmetakrilatas lyginant su kitomis medžiagomis nėra tinkamas implantų atramoms

naudoti, nes ant šio paviršiaus bakterijos P. gingivalis kolonijų augimas yra gausiausias.

29  

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Dirbant su kiekvienu pacientu svarbu tinkamai įvertinti esamą klinikinę situaciją burnoje ir

sugebėti pasirinkti tinkamas medžiagas protezo konstrukcijai pagaminti. Protezuojant ant implantų

būtina atkreipti dėmesį į restauracijos paviršiaus apdirbimą. Jeigu iš laboratorijos gauto protezo

paviršius nėra tinkamai apdirbtas ir nupoliruotas, tokia restauracija nėra tinkama ir turi būti grąžinta

į laboratoriją. Kadangi ant šiurkštaus paviršiaus nuolat kaupsis bakterinis apnašas, kuris skatins

uždegiminių procesų atsiradimą.

Šio tyrimo metu gauti rezultatai rodo, jog titanas, cirkonio oksidas ir polietereterketonas yra

tinkamos medžiagos implantų atramoms gaminti. Mažiausiai bakterinio apnašo kaupia medžiagos

pagamintos iš cirkonio oksido todėl rekomeduojame naudoti restauracijas pagamintas iš cirkonio

oksido dėl jo gerų mikrobiologinių savybių.

30  

LITERATŪROS SĄRAŠAS  

1. Giannobile Wv, Lang Np. Are Dental Implants A Panacea Or Should We Better Strive To Save

Teeth? J Dent Res. 2016; 95(1):5-6.

2. Schenk RK, Buser D. Osseointegration: a reality. Periodontol. 1998; 17:22-35.

3. Ashnagar S, Nowzari H, Nokhbatolfoghahaei H, Zedeh B. Y, Chiniforush N, Zedeh N. Ch. Laser

Treatment of Peri-Implantitis. Journal of lasers in medical sience 2014; 5(4):153-162.

4. Belibasakis GN. Microbiological and immuno-pathological aspects of peri-implant diseases. Arch

Oral Biol. 2014; 59(1):66-72.

5. Anitua E, Orive G, Aguirre JJ, Ardanza B, Andía I. 5-year clinical experience with BTI dental

implants: risk factors for implant failure. J Clin Periodontol. 2008; 35(8):724-32.

6. Derks J, Tomsai C. Peri-implant health and disease: A systematic review of current epidemiology. J

Clin Periodontol. 2015; 42(16):S158-S171.

7. Mombelli A, Mueller N, Cionca N. The epidemiology of peri-implantitis. Clinical Oral Implants

Research 2012; 23(6): 67-76.

8. Lang NP, Berglundh T, Working Group 4 of Seventh European Workshop on Periodontology.

Periimplant diseases: where are we now? Consensus of the Seventh European Workshop on

periodontology. Journal of Clinical Periodontology 2011; 38(11):178-181.

9. Persson GR, Renvert S. Cluster of bacteria associated with peri-implantitis. Clinical Implant

Dentistry and Related Research 2014; 16(6):783-793.

10. Tribble GD, Kerr JE, Wang BY. Genetic diversity in the oral pathogen Porphyromonas gingivalis:

molecular mechanisms and biological consequences. Future Microbiology 2013; 8(5):607-620.

11. Belibasakis GN, Charalampakis G, Bostanci N, Stadlinger B. Peri-implant infections of oral biofilm etiology. Adv Exp Med Biol. 2015; 830:69-84.

12. How KY, Song KP, Chan KG. Porphyromonas gingivalis: An Overview of Periodontopathic

Pathogen below the Gum Line. Front Microbiol. 2016; 9:7-53.

13. Elter C, Heuer W, Demling A, Hannig M, Heidenblut T, Bach F W, Stiesch-Scholz M. Supra- and

subgingival biofilm formation on implant abutments with different surface characteristics.

International Journal of Oral and Maxillofacial Implants 2008; 23(2):327-34.

14. de Avila ED, Avila-Campos MJ, Vergani CE, Spolidorio DM, Mollo Fde AJr. Structural and

quantitative analysis of a mature anaerobic biofilm on different implant abutment surfaces. J

Prosthet Dent. 2016; 115(4):428-36.

15. Bidra AS, Rungruanganunt P. Clinical outcomes of implant abutments in the anterior region: a

systematic review. J Esthet Restor Dent. 2013; 25(3):159-76.

16. Kern M, Lehmann F. Influence of surface conditioning on bonding to polyetheretherketon (PEEK).

31  

Dental Materials 2012; 28(12):1280-1283.

17. Silthampitag P, Chaijareenont P, Tattakorn K, Banjongprasert C, Takahashi H, Arksornnukit M.

Effect of surface pretreatments on resin composite bonding to PEEK. Dent Mater J.

2016;35(4):668-74.

18. Stawarczyk B, Jordan P, Schmidlin PR, Roos M, Eichberger M, Gernet W, Keul C. PEEK surface

treatment effects on tensile bond strength to veneering resins. J Prosthet Dent. 2014; 112(5):1278-

88.

19. Hahnel S, Wieser A, Lang R, Rosentritt M. Biofilm formation on the surface of modern implant

abutment materials. Clin Oral Implants Res. 2015; 26(11):1297-301.

20. Koldsland OC, Scheie AA, Aass AM. Prevalence of implant loss and the influence of associated

factors. J Periodontol. 2009; 80(7):1069-75.

21. Faggion CM. Jr, Listl S, Fruhauf N, Chang HJ, Tu Y-K. A systematic review and Bayesian network

meta-analysis of randomized clinical trials on non-surgical treatments for peri-implantitis. Journal

of clinical periodontology 2014; 41(10):1015-1025.

22. Smeets R, Henningsen A, Jung O, Heiland M, Hammacher Ch, Stein J. M. Definition, etiology,

prevention and treatment of peri-implantitis. Head & Face Medicine 2014; 3:10-34.

23. Renvert S, Polyzois IN. Clinical approaches to treat peri-implant mucositis and peri-implantitis.

Periodontology 2000. 2015; 68(1):369-404.

24. Valderrama P, Blansett JA, Gonzalez M, Gantu M, Wilson Th. Detoxification of Implant Surfaces

Affected by Peri-Implant Disease: An Overview of Non-surgical Methods.The open dentistry

journal 2014; 16(8):77-84.

25. Ha-Young Kim, In-Sung Yeo, Jai-Bong Lee, Sung-Hun Kim, Dae-Joon Kim, Jung-Suk Han. Initial

in vitro bacterial adhesion on dental restorative materials. Int J Artif Organs 2012; 35(10):773-779.

26. Marsh PD, Martin MV. Oral Microbiology, 4th ed. Oxford: Wright, 1999.

27. de Avila ED, de Molon RS, Palomari Spolidorio DM, de Assis Mollo FJr. Implications of Surface

and Bulk Properties of Abutment Implants and Their Degradation in the Health of Periodontal

Tissue. Materials 2013; 6(12):5951-5966.

28. de Avila ED, de Molon RS, Vergani CE, de Assis Mollo J, Salih FV. The Relationship between

Biofilm and Physical-Chemical Properties of Implant Abutment Materials for Successful Dental

Implants. Materials 2014; 7(5):3651-3662.

29. Moons P, Michiels CW, Aertsen A. Bacterial interactions in biofilms, Critical reviews in

microbiology. Crit Rev Microbiol. 2009; 35(3):157-68.

30. Paster BJ, Olsen I, Aas JA, Dewhirst FE. The breadth of bacterial diversity in the human

periodontal pocket and other oral sites. Periodontol 2000. 2006; 42:80-7.

31. Dixon DR, Reife RA, Cebra JJ, Darveau RP. Commensal bacteria influence innate status within

32  

gingival tissues: a pilot study. J Periodontol. 2004; 75(11):1486-92.

32. Silva N, Abusleme L, Bravo D, Dutzan N, Garcia-sesnich J, Vernal R, Hernández M. Host response

mechanisms in periodontal diseases. J appl oral sci. 2015; 23(3):329-55.

33. Ammann TW, Belibasakis GN, Thurnheer T. Impact of early colonizers on in vitro subgingival

biofilm formation. PLoS One. 2013; 8(12):e83090.

34. Wilson TG Jr, Valderrama P, Rodrigues DB. The case for routine maintenance of dental implants. J

Periodontol. 2014; 85(5):657-60.

35. Rutkunas V, Bukelskiene V, Sabaliauskas V, Balciunas E, Malinauskas M, Baltriukiene D.

Assessment of human gingival fibroblast interaction with dental implant abutment materials. J

Mater Sci Mater Med. 2015; 26(4):169.

36. Zembic A, Kim S, Zwahlen M, Kelly JR. Systematic Review of the Survival Rate and Incidence of

Biologic, Technical, and Esthetic Complications of Single Implant Abutments Supporting Fixed

Prostheses. Int J Oral Maxillofac Implants 2014; 29(2):99-116.

37. Linkevicius T, Vaitelis J. The effect of zirconia or titanium as abutment material on soft peri-

implant tissues: a systematic review and meta-analysis. Clin Oral Implants Res. 2015; 26(11):139-

47.

38. Linkevicius T, Vindasiute E, Puisys A, Linkeviciene L, Maslova N, Puriene A. The influence of the

cementation margin position on the amount of undetected cement. A prospective clinical study.

Clinical Oral Implants Research 2013; 24(1):71-76.

39. Kohal RJ, Bächle M, Att W, Chaar S, Altmann B, Renz A, Butz F. Osteoblast and bone tissue

response to surface modified zirconia and titanium implant materials. Dent Mater. 2013; 29(7):763-

76.

40. Bollen CM, Lambrechts P, Quirynen M. Comparison of surface roughness of oral hard materials to

the threshold surface roughness for bacterial plaque retention: a review of the literature. Dent

Mater. 1997; 13(4):258-69.

41. Niinomi M. Mechanical biocompatibilities of titanium alloys for biomedical applications. J Mech

Behav Biomed Mater. 2008; 1(1):30-42.

42. Wadhawani CPK, O’Brien R, Kattadiyil MT, Chung K-H. Laboratory technique for coloring

titanium abutments to improve esthetics. J Prosthet Dent. 2016; 115(4):409-11.

43. Hisbergues M, Vendeville S, Vendeville P. Zirconia: Established facts and perspectives for a

biomaterial in dental implantology. J Biomed Mater Res B Appl Biomater. 2009 ;88(2):519-29.

44. Scotti, R.; Kantorski, K.Z.; Monaco, C.; Valandro, L.F.; Ciocca, L.; Bottino, M.A. SEM evaluation

of in situ early bacterial colonization on a Y-TZP ceramic: A pilot study. Int. J. Prosthodont. 2007;

20(4):419–422.

45. van Brakel, Cune R, van Winkelhoff AJ, de Putter C, Verhoeven JW, van der Reijden W. Early

33  

bacterial colonization and soft tissue health around zirconia and titanium abutments: An in vivo

study in man. Clin. Oral Implants Res. 2011; 22:571–577.

46. do Nascimento C, da Rocha Aguiar C, Pita MS, Pedrazzi V, de Albuquerque RF Jr, Ribeiro RF.

Oral Biofilm Formation on the Titanium and Zirconia Substrates. Microsc Res Tech. 2013;

76(2):126-32.

47. Salihoglu, U.; Boynuegri, D.; Engin, D.; Duman, A.N.; Gokalp, P.; Balos, K. Bacterial adhesion

and colonization differences between zirconium oxide and titanium alloys: An in vivo human study.

Int. J. Oral Maxillofac Implants 2011; 26(1):101–107.

48. Morton D, Chen ST, Martin WC, Levine RA, Buser D. Consensus statements and recommended

clinical procedures regarding optimizing esthetic outcomes in implant dentistry. Int J Oral

Maxillofac Implants 2014; 29:216-20.

49. Bidra AS, Rungruanganunt P. Clinical outcomes of implant abutments in the anterior region: a

systematic review. J Esthet Restor Dent. 2013; 25(3):159-76.

50. Barwacz CA, Stanford CM, Diehl UA, Qian F, Cooper LF, Feine J, McGuire M. Electronic

assessment of peri-implant mucosal esthetics around three implant-abutment configurations: a

randomized clinical trial. Clin Oral Implants Res. 2016; 27(6):707-15.

51. Jalalian E, Shahbaz NM, Shafiee E, Nourizadeh A, Nargesi RA, Ayremlou S. Adhesion of

Streptococcus mutans to Zirconia, Titanium Alloy and some other Restorative Materials: “An in-

vitro Study”. Advances in Bioscience and Clinical Medicine 2015; 3(2):13-20.

52. Nascimento Cd, Pita MS, Santos ES, Monesi N, Pedrazzi V, Albuquerque RF Jr, Ribeiro RF.

Microbiome of titanium and zirconia dental implants abutments. Dent Mater 2016; 32(1):93-101

53. Tawse-Smith A, Ma S, Duncan WJ, Gray A, Reid MR, Rich AM. Implications of Wear at the

Titanium-Zirconia Implant-Abutment Interface on the Health of Peri-implant Tissues. Int J Oral

Maxillofac Implants. 2017; 7.

54. Al-Ahmad A, Wiedmann-Al-Ahmad M, Faust J, Bachle M, Follo M, Wolkewitz M, Hannig C, Hellwig E, Carvalho C, Kohal R. Biofilm formation and composition on different implant materials in vivo. J. Biomed. Mater. Res. B Appl. Biomater. 2010; 95(1):101-9.

55. Liebermann A, Wimmer T, Schmidlin PR, Scherer H, Löffler P, Roos M, Stawarczyk B.

Physicomechanical characterization of polyetheretherketone and current esthetic dental CAD/CAM

polymers after aging in different storage media. J Prosthet Dent. 2016; 115(3):321-328.

56. Fuhrmann G1, Steiner M2, Freitag-Wolf S3, Kern M2. Resin bonding to three types of polyary-

letherketones (PAEKs) – Durability and influence of surface conditioning. Dental Materials. 2014;

30(3):357-363.

57. Koutouzis T, Richardson J, Lundgren T. Comparative soft and hard tissue responses to titanium and

polymer healing abutments. J Oral Implantol. 2011; 37(1):174-182.

34  

58. Tannous F, Steiner M, Shahin R, Kern M. Retentive forces and fatigue resistance of thermoplastic

resin clasps. Dent Mater. 2012; 28(3):273-278.

59. Costa-Palau S, Torrents-Nicolas J, Brufau-de Barbera M, Cabratosa-Termes J. Use of

polyetheretherketone in the fabrication of a maxillary obturator prosthesis: a clinical report. J

Prosthet Dent. 2014; 112(3):680-2.

60. Stawarczyk B, Keul C, Beuer F, Roos M, Schmidlin PR. Tensile bond strength of veneering resins

to PEEK: impact of different adhesives. Dent Mater J. 2013; 32(3):441-8.

61. Kurtz SM, Devine JN. PEEK biomaterials in trauma, orthopedic, and spinal implants. Biomaterials

2007; 28(32):4845-4869.

62. Maekawa M, Kanno Z, Wada T, Hongo T, Doi H, Hanawa T, et al. Mechanical properties of

orthodontic wires made of super engineering plastic. Dent Mater J. 2015; 34(1):114-9.

63. Kolbeck C, Sereno M, Rosentritt M, Handel G. Biofilm formation on polyetheretherketone surfaces

and cleaning options. IADR Seattle 2013 No. 2353.

64. Stawarczyk B, Eichberger M, Uhrenbacher J, Wimmer T, Edelhoff D, Schmidlin PR. Three-unit

reinforced polyetheretherketone composite FDPs: Influence of fabrication method on load-bearing

capacity and failure types. Dent Mater J. 2015; 34(1):7-12.

65. Amoroso PF1, Adams RJ, Waters MG, Williams DW. Titanium surface modification and its effect

on the adherence of Porphyromonas gingivalis: an in vitro study. Clin Oral Implants Res. 2006;

17(6):633-7.

66. Barbour ME, O'Sullivan DJ, Jenkinson HF, Jagger DC. The effects of polishing methods on surface

morphology, roughness and bacterial colonisation of titanium abutments. J Mater Sci Mater Med.

2007; 18(7):1439-47.

67. Xavier JG, Geremias TC, Montero JF, Vahey BR, Benfatti CA, Souza JC, Magini RS, Pimenta AL.

Lactam inhibiting Streptococcus mutans growth on titanium. Mater Sci Eng C Mater Biol Appl.

2016; 68(1):837-41.

68. Miura T, Egawa M, Ito T, Eguro T, Tanabe K, Yo- shinari M. Debridement Effect on Periodontal

Pathogen Porphyromonas gingivalis Cultured on Titanium by Application of Atmospheric-Pressure

Plasma. J. Biomedical Science and Engineering. 2017; 10(2):51-59.

69. Kuula H, Könönen E, Lounatmaa K, Konttinen YT, Könönen M. Attachment of Oral Gram-

negative Anaerobic Rods to a Smooth Titanium Surface:An Electron Microscopy Study. Int J Oral

Maxillofac Implants. 2004; 19(6):803-9.

70. de Oliveira GR, Pozzer L, Cavalieri-Pereira L, de Moraes PH, Olate S, de Albergaría Barbosa JR.

Bacterial adhesion and colonization differences between zirconia and titanium implant abutments:

an in vivo human study. J Periodontal Implant Sci. 2012; 42(6):217-23.

35  

71. Volpe S, Verrochi D, Andersson P, Gottlow J & Sennerby L. Comparison of early bacterial

colonization of peek and titanium healing abutments using real-time PCR. Applied

Osseointegration Research. 2008; 6(2):54-56.

72. Souza JC, Mota RR, Sordi MB, Passoni BB, Benfatti CA, Magini RS. Biofilm Formation on

Different Materials Used in Oral Rehabilitation. Braz Dent J. 2016; 27(2):141-7

73. de Avila ED, de Molon RS, Lima BP, Lux R, Shi W, Junior MJ, Spolidorio DM, Vergani CE, de

Assis Mollo Junior F. Impact of Physical Chemical Characteristics of Abutment Implant Surfaces

on Bacteria Adhesion. J Oral Implantol. 2016; 42(2):153-8.

74. Lee BC, Jung GY, Kim DJ, Han JS. Initial bacterial adhesion on resin, titanium and zirconia in

vitro. J Adv Prosthodont. 2011; 3(2):81-4.

75. Yoda I, Koseki H1, Tomita M, Shida T, Horiuchi H, Sakoda H, Osaki M. Effect of surface

roughness of biomaterials on Staphylococcus epidermidis adhesion. BMC Microbiol. 2014;

14(2):234.

76. Xing R, Lyngstadaas SP, Ellingsen JE, Taxt-Lamolle S, Haugen HJ. The influence of surface

nanoroughness, texture and chemistry of TiZr implant abutment on oral biofilm accumulation. Clin.

Oral Impl. Res. 2014;26(6):649–656.

77. Bollen CM, Papaioanno W, Van Eldere J, Schepers E, Quirynen M, van Steenberghe D. The

influence of abutment surface roughness on plaque accumulation and peri-implant mucositis. Clin

Oral Implants Res. 1996; 7(3):201-11.

78. Pier-Francesco A, Adams RJ, Waters MGJ, Williams DW. Titanium surface modification and its

effect on the adherence of Porphyromonas gingivalis: an in vitro study. Clin. Oral Impl. Res. 2006; 17(6):633–637.

79. Dantas LC, da Silva-Neto JP, Dantas TS, Naves LZ, das Neves FD, da Mota AS. Bacterial

Adhesion and Surface Roughness for Different Clinical Techniques for Acrylic Polymethyl

Methacrylate. Int J Dent. 2016; 2016:8685796.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4969518/.