7
Vadovas, verslas, vadyba 20096 REGLAMENTAI 51 Vilius STRIUÞAS Advokatl kontoros Budvytis, ¨ivilis ir partneriai advokatas Investicinil fondl veik los Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektl Æstatymas, reglamentuojantis kolektyvinio investavimo subjektl veiklà Lietuvoje, reglamentuoja atvirojo tipo suderintljl investicinil fondl veiklà, ir nuo 2008 metl nustatº teisinius pagrindus naujoms alternaty- vioms investavimo formoms Lietuvoje , tarp jl nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus investavimo investiciniams fondams ir investicinºms bendrovºms. Tiesa, reikia pripaþinti, kad ðios investavi- mo formos Lietuvos investuotojams ir investicijl valdytojams buvo pasißlytos vºliau nei kaimyninºse valstybºse ir jl visomis galimybºmis ðiuo metu nºra nau- dojamasi dºl pasaulinºs finansl krizºs ir nekilnojamojo turto rinkos sàstingio. Reikia tikºtis, kad jomis bus pasinaudota pasibaigus ekonomikos nuosmukiui ir atsigavus finansl rinkoms. —iame straipsnyje aptariamas investici- nil fondl veiklos teisinis mechanizmas ir naujos redakcijos Kolektyvinio investavi- mo subjektl Æstatymo finansl rinkai pasiß- lytos alternatyvios investavimo formos. Siekiama skaitytojui padºti susigaudyti Æstatymo sißlomoje kolektyvinio investavi- mo subjektl forml, rßðil ir tipl Ævairovºje ir aptarti pagrindinius investicinil fondl veiklos principus. REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE Nuotr. ið asmeninio albumo

Investicinił fondł veiklos REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE · 2 Investicinº kintamojo kapitalo bendrovº Œ tai akcinº bendrovº, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Investicinił fondł veiklos REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE · 2 Investicinº kintamojo kapitalo bendrovº Œ tai akcinº bendrovº, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti

Vadovas, verslas, vadyba 2009�6 REGLAMENTAI 51

Vilius STRIUÞASAdvokatø kontoros �Budvytis, Èivilis ir partneriai�advokatas

Investiciniø fondø veiklos

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektø ástatymas, reglamentuojantiskolektyvinio investavimo subjektø veiklà Lietuvoje, reglamentuoja atvirojo tipo suderintøjøinvesticiniø fondø veiklà, ir nuo 2008 metø nustatë teisinius pagrindus naujoms alternaty-

vioms investavimo formoms Lietuvoje, tarp jø nekilnojamojo turto, privataus kapitalo,

alternatyvaus investavimo investiciniams

fondams ir investicinëms bendrovëms.Tiesa, reikia pripaþinti, kad ðios investavi-mo formos Lietuvos investuotojams irinvesticijø valdytojams buvo pasiûlytosvëliau nei kaimyninëse valstybëse ir jøvisomis galimybëmis ðiuo metu nëra nau-dojamasi dël pasaulinës finansø krizës irnekilnojamojo turto rinkos sàstingio.Reikia tikëtis, kad jomis bus pasinaudotapasibaigus ekonomikos nuosmukiui iratsigavus finansø rinkoms.

Ðiame straipsnyje aptariamas investici-niø fondø veiklos teisinis mechanizmas irnaujos redakcijos Kolektyvinio investavi-mo subjektø ástatymo finansø rinkai pasiû-lytos alternatyvios investavimo formos.Siekiama skaitytojui padëti susigaudytiástatymo siûlomoje kolektyvinio investavi-mo subjektø formø, rûðiø ir tipø ávairovëjeir aptarti pagrindinius investiciniø fondøveiklos principus.

REGLAMENTAVIMAS

LIETUVOJEN

uo

tr.

ið a

sm

en

inio

alb

um

o

Page 2: Investicinił fondł veiklos REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE · 2 Investicinº kintamojo kapitalo bendrovº Œ tai akcinº bendrovº, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti

Vadovas, verslas, vadyba 2009�652 REGLAMENTAI

SUDERINTIEJI KOLEKTYVINIOINVESTAVIMO SUBJEKTAI

Kolektyvinio investavimo subjektà galimaapibrëþti kaip teisinæ veiklos formà, bûdà, kurápasitelkdamas investuotojas ne tiesiogiai inves-tuoja á vertybinius popierius1 ar kitas investici-nes priemones, o per tarpininkà. Todël reikiaturëti omenyje, kad sàvoka �kolektyvinio inves-tavimo subjektas� nebûtinai þymi atskirà sava-rankiðkà subjektà (juridiná asmená).

Skiriamos dvi kolektyvinio investavimo sub-jektø formos � tai

INVESTICINIS FONDAS irINVESTICINË BENDROVË.Investicinë bendrovë yra atskiras juridinis as-

muo, veikiantis kaip tarpininkas, kuris iðleisda-mas ir parduodamas investuotojams savo akci-jas, surinktas ið investuotojø lëðas, investuoja ávertybinius popierius ar kitas investicines prie-mones. Pasirinkæs investicinës bendrovës formàsuderintasis kolektyvinio investavimo subjektasgali veikti tik kaip investicinë kintamojo kapita-

lo bendrovë (IKKB)2.Investiciná fondà greièiau galima pavadinti

tam tikru turtu (turto grupe), kurá sudaro ver-tybiniai popieriai (gali bûti ir kitos investicinëspriemonës), kurá administruoja (perka ar par-duoda vertybinius popierius, tvarko fondo bu-halterinæ apskaità, uþsiima rinkodara ir pan.)profesionalûs investicijø valdytojai � valdymoámonës.

Naujos redakcijos Kolektyvinio investavimo sub-jektø ástatymas suskirstë kolektyvinio investavimosubjektus á suderintuosius ir specialiuosius.

Suderintieji kolektyvinio investavimo subjek-tai � tai investiciniai fondai ir investicinës

bendrovës, kuriø veiklà reglamentuoja Euro-pos Sàjungos lygiu priimti teisës aktai. Tai iðesmës dauguma iki ðiol Lietuvoje registruotø irveikianèiø investiciniø fondø ir vienintelë Lie-tuvoje ásteigta investicinë bendrovë3. ES teisësaktai ir juos ágyvendinantys Lietuvos ástatymaiinvestuotojams á ðiuos investicinius fondus irinvesticines bendroves nustato didþiausius ap-

saugos standartus, o ðiems subjektams � grieþ-tus rizikos valdymo ir skaidrumo reikalavimus.Laikoma, kad investavimas á suderintuosius ko-lektyvinio investavimo subjektus susietas su ma-þesne rizika nei á specialiuosius kolektyvinioinvestavimo subjektus. Be to, suderintøjø ko-lektyvinio investavimo subjektø investiciniai vie-netai ar akcijos, ávykdþius ástatymo nustatytusreikalavimus, gali bûti platinami kitoje ES vals-tybëje narëje.

Trumpai apþvelgsime suderintøjø investiciniøfondø veiklos pagrindinius principus.VALDYTOJAS. Investiciná fondà steigia ir valdo

profesionalus investicijø valdytojas � valdy-mo ámonë. Valdymo ámonë � tai akcinës ar-ba uþdarosios akcinës bendrovës forma orga-nizuota ámonë, kurios pagrindinë veikla �investiciniø fondø ir (ar) investiciniø bendro-viø turto valdymas, ir kuri licencijuota ir pri-þiûrima Lietuvos Respublikos vertybiniø po-pieriø komisijos4.

INVESTUOTOJAI. Investuotojai fiziniai ir juri-diniai asmenys uþ lëðas ið valdymo ámonës arplatintojo ásigyja paties investicinio fondo ið-leistus vertybinius popierius � investicinius

vienetus. Ðiuo pagrindu investuotojas tampainvesticinio fondo dalyviu ir investiciná fondàsudaranèio turto bendraturèiu.

TURTAS. Uþ ið investuotojø surinktas lëðas fondovaldytojas ásigyja turtà � vertybiniø popieriø

1 Ðiame straipsnyje sàvoka �vertybiniai popieriai� vartojama pleèiamai ir apima akcijas, obligacijas, iðvestines finansines priemo-nes, kolektyviniø investavimo subjektø vertybinius popierius, pinigø rinkos priemones ir kitus nuosavybës ir ne nuosavybës vertybi-nius popierius. Tradicinë sàvoka �vertybiniai popieriai� vartojama dël patogumo, tikslesnë sàvoka �finansinës priemonës� kol kas yrapalyginti nauja mûsø teisës sistemoje.

2 Investicinë kintamojo kapitalo bendrovë � tai akcinë bendrovë, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti iðpirkti jøakcijas, o jos kapitalo dydis kinta atsiþvelgiant á akcijø iðleidimà ir iðpirkimà. Ði investavimo forma Lietuvoje nëra populiari: ðiuo metuyra ásteigta tik viena investicinë kintamojo kapitalo bendrovë, beje, kurios turto valdymas, pasinaudojant ástatymo suteikta galimybe,yra perduotas valdymo ámonei.

3 Ið 35 Lietuvoje ásteigtø kolektyvinio investavimo subjektø 25 yra suderintieji.4 2008 m. pabaigoje Lietuvoje buvo áregistruoti ir veikë 34 investiciniai fondai ir 1 investicinë bendrovë, kuriø turtà valdë 11

valdymo ámoniø (Lietuvos Respublikos vertybiniø popieriø komisijos Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektø 2008 m. ir

2008 m. IV ketvirèio veiklos apþvalga).

Page 3: Investicinił fondł veiklos REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE · 2 Investicinº kintamojo kapitalo bendrovº Œ tai akcinº bendrovº, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti

Vadovas, verslas, vadyba 2009�6 REGLAMENTAI 53

ir kitø investiciniø priemoniø5. Ðá turtà turto pa-tikëjimo teise valdo fondo valdytojas. Investicináfondà sudarantis turtas bendrosios dalinës nuo-savybës teise priklauso kiekvienam investuoto-jui � investicinio fondo dalyviui � proporcin-gai jo valdomø investiciniø vienetø skaièiui. Ta-èiau investicinio fondo dalyvis negali reikalautiatidalyti proporcingà fondo turto dalá, o gali rei-kalauti tik iðpirkti jo turimus investicinius viene-tus. Investiciná fondà sudarantis turtas yra atskir-tas nuo valdymo ámonës turto. Be to, á investicináfondà sudarantá turtà draudþiama nukreipti ið-ieðkojimà pagal valdymo ámonës ar investiciniofondo dalyviø prievoles. Investicinio fondo daly-vio kreditoriai turi teisæ nukreipti savo reikalavi-mus fondo dalyviui tik á dalyviui priklausanèiusinvesticinio fondo investicinius vienetus, o ne tie-siogiai á investiciná fondà sudarantá turtà.Ið investuotojø surinktø lëðø mokamas atlygi-

nimas valdytojui ir padengiamos kitos investici-nio fondo iðlaidos.

TURTO VALDYMAS � INVESTAVIMO STRA-TEGIJA IR KITI INVESTAVIMO APRIBOJIMAI

Investicinio fondo turtà valdo valdymo ámonë pri-imdama investicinius sprendimus dël investicinio fon-do lëðø ir vertybiniø popieriø ar kitø investiciniøpriemoniø investavimo. Valdytojo diskrecija savonuoþiûra priimti investicinius sprendimus dël fondoturto ribojama valdymo ámonës priimtomis ir Verty-biniø popieriø komisijos patvirtintomis investiciniofondo taisyklëmis, tarp jø ir nustatanèiomis investi-ciná fondà sudaranèio turto investavimo strategijà,investicijø apribojimus ir specializacijà geografinëje

zonoje arba ûkio ðakoje. Be to, ir ástatymai nustatodaug reikalavimø ir investavimo apribojimø, kuriøprivalo laikytis investicijø valdytojas. Pagrindiniaisuderintøjø kolektyvinio investavimo subjektø in-vestavimo apribojimai yra ðie:n investavimo objektai, á kuriuos gali bûti in-

vestuojamos suderintojo investicinio fondo lë-ðos: tai yra tik likvidûs vertybiniai popieriai,

átraukti á reguliuojamas rinkas (jais prekiau-jama vertybiniø popieriø birþose) Lietuvojear kitose ES valstybëse narëse ar atitinkamaspriþiûrimas rinkas kitose valstybëse ir indë-liai ES valstybiø nariø ar kitø valstybiø, ku-riose taikomi tokie patys prieþiûros mecha-nizmai, kredito ástaigose; investuojant á kitusvertybinius popierius taikomi papildomi ap-ribojimai ir reikalavimai; pagal pasirinktus in-vestavimo objektus ar jø derinius, fondai skirs-tomi á akcijø, skolos vertybiniø popieriø, mið-rios investavimo strategijos fondus ir kt.;

n investicijø portfelio diversifikavimas: á vienoemitento iðleistus vertybinius popierius pa-prastai investuoti tik iki 5 proc. investiciniofondo grynøjø aktyvø, tam tikrais atvejais, taippat ir investuojant á santykinai maþesnës rizi-kos vertybinius popierius, ðis procentas galisiekti 35 proc. ar daugiau;

n draudimas ágyti esminá poveiká emitentui: in-vesticinis fondas negali ásigyti daugiau nei1/10 visø balsavimo teisiø emitento visuoti-niame akcininkø susirinkime ar ne nuosavy-bës vertybiniø popieriø;

n draudimas skolinti: investiciná fondà sudaran-tis turtas negali bûti skolinamas;

n draudimas skolintis: investicinio fondo turtàvaldanti valdymo ámonë investicinio fondo sà-skaita negali skolintis, iðskyrus paskolas iki10 proc. grynøjø aktyvø vertës iki trijø më-nesiø, kurios bûtinos likvidumui palaikyti;

n draudimas ákeisti, garantuoti ar laiduoti in-vesticiná fondà sudaranèiu turtu: investicináfondà sudarantis turtas negali bûti skolina-mas, ákeièiamas, juo negalima garantuoti arlaiduoti kitø asmenø ásipareigojimø;

n investicinio fondo turtu negali bûti sudaromisandoriai dël vertybiniø popieriø ar kitø inves-ticiniø priemoniø, kuriø ji neturi, pardavimo.Ðie ir kiti valdytojo veiklos apribojimai maþina

investuotojø rizikà ir sudaro prielaidas investici-niø fondø veiklos stabilumui. Be to, investiciniøfondø prieþiûrà atlieka Lietuvos Respublikosvertybiniø popieriø komisija.

5 2008 m. pabaigoje Lietuvoje valdymo ámoniø valdomo turto vertë siekë 382,3 mln. Lt. Be to, Lietuvoje vieðai platinami 63uþsienio valstybëse registruotø kolektyvinio investavimo subjektø investiciniai vienetai (akcijos), ir jø iðplatintø Lietuvoje vertë2008 m. pabaigoje sudarë 470,1 mln. Lt. Dël neigiamos daugumos kolektyvinio investavimo subjektø investicinës gràþos ir inves-tuotojø atsitraukimo per 2008 m. Lietuvoje vieðai platinamø kolektyvinio investavimo subjektø turto vertë sumaþëjo net 66 proc.(1,62 mlrd. Lt) (Lietuvos Respublikos vertybiniø popieriø komisijos Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektø 2008 m.

ir 2008 m. IV ketvirèio veiklos apþvalga).

Page 4: Investicinił fondł veiklos REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE · 2 Investicinº kintamojo kapitalo bendrovº Œ tai akcinº bendrovº, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti

Vadovas, verslas, vadyba 2009�654 REGLAMENTAI

INVESTICIJØ VIENETØ IÐPIRKIMAS

Visi suderintieji kolektyvinio investavimo sub-jektai yra tik atvirojo tipo. Atvirasis tipas reiðkia,kad investicinio fondo investiciniai vienetai (arinvesticinës bendrovës akcijos) iðperkami inves-tuotojo reikalavimu. Tai yra investicinio fondodalyvis gali bet kada pareikalauti investicinio fon-do turtà valdanèios valdymo ámonës iðpirkti joinvesticinius vienetus, o valdymo ámonë privalojuos iðpirkti.

Investuotojo pareiðkimo dël investiciniø vie-netø iðpirkimo dienà iðperkamø investiciniø vie-netø kaina nustatoma investicinio fondo grynø-jø aktyvø vertæ padalijus ið visø apyvartoje esan-èiø investiciniø vienetø skaièiaus. Investiciniofondo grynieji aktyvai � tai skirtumas tarp in-vesticiná fondà sudaranèio turto vertës ir fondoilgalaikiø ir trumpalaikiø finansiniø ásipareigoji-mø. Grynøjø aktyvø vertë (angl. net asset value)nustatoma atsiþvelgiant á investicinio fondo turtorinkos kainà ir vadovaujantis Vertybiniø popieriøkomisijos teisës aktuose nustatytais grynøjø ak-tyvø vertës nustatymo principais, investicinio fon-do sudarymo dokumentuose nustatytomis grynø-jø aktyvø vertës nustatymo taisyklëmis.

Investicinio vieneto kainà apskaièiuoja ir pa-skelbia valdymo ámonë. Investicinio vieneto kai-nos pokytis parodo investicinio fondo administ-ruojamo investicinio portfelio gràþà � pelnà(nuostolá). Investicinio portfelio gràþà (rezulta-tus) galima palyginti su suderintojo investiciniofondo pasirinktu lyginamuoju indeksu (angl. ben-

chmark), kuris padeda palyginti investicinio fon-do gràþà pagal pasirinktà investavimo strategijàsu fondo pasirinktu matu (rodikliu), atspindin-èiu rinkos padëtá ir pan.

Investicinio vieneto kainos paskaièiavimo die-na daþniausiai skiriasi nuo pinigø iðmokëjimoinvestuotojui dienos. Daþniausiai investiciniø fon-dø taisyklëse nustatomas ástatymo leistinas di-dþiausias atsiskaitymo uþ iðperkamus investici-nius vienetus terminas, t. y. 7 dienos nuo parei-kalavimo iðpirkti. Bûtina atkreipti dëmesá, kad tamtikrais atvejais investicinio fondo investiciniø

vienetø iðpirkimas gali bûti sustabdytas dël lëðønepakankamumo ir kitø prieþasèiø.

Detaliai apie konkretø kolektyvinio investa-vimo subjektà, á kokius vertybinius popierius in-vestuojama, kokios investavimo strategijos lai-komasi ir t. t., galima suþinoti ið patvirtintø jotaisykliø (ástatø) ir ið jo rengiamø prospektø beifinansiniø metø ataskaitø.

SPECIALIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMOSUBJEKTAI

Specialusis kolektyvinio investavimo subjek-tas � kolektyvinio investavimo subjektas, kurioinvesticiniai vienetai ar akcijos negali bûti plati-nami kitoje ES valstybëje narëje ir kuriam netai-komi ES teisës reikalavimai, nustatyti suderintie-siems kolektyvinio investavimo subjektams, t. y.juos ið esmës reglamentuoja nacionalinë Lietu-vos teisë, nors nemaþai reikalavimø suderintie-siems ir specialiesiems subjektams yra vienodø.Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjek-tams taikomi maþesni investavimo apribojimai,taèiau jie yra priþiûrimi Vertybiniø popieriø ko-misijos.

Investavimas á specialiuosius kolektyvinio in-vestavimo subjektus daþniausiai suteikia gali-mybæ potencialiai siekti didesnio pelno, taèiau,kita vertus, laikomas nesaugesniu ir rizikinges-niu. Taigi specialieji kolektyvinio investavimosubjektai, kaip investavimo bûdas, prapleèia in-vestuotojo galimybes pasirinkti jam priimtinà ri-zikos ir galimo pelno santyká.

Specialieji kolektyvinio investavimo subjek-tai, kaip ir suderintieji, gali bûti steigiami dviejøformø � investicinio fondo arba investicinës ben-

drovës. Taèiau ðie investiciniai fondai ar investi-cinës bendrovës gali bûti ne tik atvirojo, bet iruþdarojo tipo. Uþdarasis tipas reiðkia, kad in-vesticinio fondo investiciniai vienetai (investici-nës bendrovës akcijos) yra iðperkami tik pasi-baigus fondo taisyklëse (investicinës bendrovësástatuose6) nurodytam veiklos laikotarpiui arbakitu taisyklëse (investicinës bendrovës ástatuo-se) ið anksto nustatytu laiku. Uþsienio valstybiø

6 Uþdarojo tipo investicinë bendrovë � akcinë bendrovë, iðleidþianti fiksuotà skaièiø akcijø, iðperkamø pasibaigus akcinësbendrovës ástatuose nurodytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos ástatuose ið anksto nustatytu laiku.

Page 5: Investicinił fondł veiklos REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE · 2 Investicinº kintamojo kapitalo bendrovº Œ tai akcinº bendrovº, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti

Vadovas, verslas, vadyba 2009�6 REGLAMENTAI 55

praktikoje ðis terminas siejamas su tam tikroinvesticinio projekto ágyvendinimu, investavimofinansinis rezultatas paskirstomas investuotojamstik investicinio fondo gyvavimo laikotarpio pa-baigoje. Reikalavimams iðpirkti investicinius vie-netus (akcijas) ávykdyti yra nustatyti ilgesni ter-minai, atsiskaitymas uþ iðperkamus kai kuriø spe-cialiøjø kolektyvinio investavimo subjektø inves-ticinius vienetus (akcijas) gali bûti atidëtas iki 6mënesiø. Todël investicijos á tokius fondus daþ-niausiai nëra likvidþios. Kaip minëta, suderin-tieji kolektyvinio investavimo subjektai gali bûtitik atvirojo tipo.

Specialieji kolektyvinio investavimo subjek-tai gali bûti ðiø rûðiø:1) kolektyvinio investavimo á perleidþiamuosius

vertybinius popierius subjektai;2) nekilnojamojo turto;3) privataus kapitalo;4) kolektyvinio investavimo subjektai, investuo-

jantys á kitus kolektyvinio investavimo sub-jektus;

5) alternatyvaus kolektyvinio investavimo sub-jektai.

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMOÁ PERLEIDÞIAMUOSIUS VERTYBINIUSPOPIERIUS SUBJEKTAI

Kolektyvinio investavimo á perleidþiamuosiusvertybinius popierius subjektus numatë ir jø veik-là reglamentavo ir senosios redakcijos Kolekty-vinio investavimo subjektø ástatymas. Jie vadi-nosi riboto platinimo kolektyvinio investavimosubjektais7. Skirtingai nei suderintiesiems kolek-tyvinio investavimo subjektams, jiems taikomimaþesni investavimo apribojimai. Kaip ir sude-rintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams,jiems taikomi tie patys apribojimai dël investavi-mo objektø, á kuriuos ðie gali investuoti, investi-ciniø vienetø (akcijø) iðpirkimo reikalavimai ir

draudimas garantuoti ar laiduoti subjekto turtuuþ kitø asmenø ásipareigojimus, taèiau jø inves-ticiniø sprendimø priëmimo ir veiklos galimy-bës yra platesnës. Jie gali:n taikyti maþesnius investicijø portfelio diversifi-

kavimo kriterijus: á vieno emitento vertybiniuspopierius gali investuoti iki 20 proc. grynøjøaktyvø (tam tikromis sàlygomis ir iki 35 proc.);

n sudaryti sandorius dël vertybiniø popieriø arkitø investiciniø priemoniø, kuriø jie neturi,pardavimo;

n skolintis iki 15 proc. paskolos sudarymo die-nà buvusiø grynøjø aktyvø vertës kolektyvi-nio investavimo subjekto sudarymo dokumen-tuose ið anksto nustatytam terminui;

n skolinti turtà, taèiau tik licencijuotoms finan-sø ástaigoms (iki 10 proc. grynøjø aktyvø ver-tës ne ilgiau kaip 30 dienø ar ilgesniam lai-kui, bet tik jei jie turi teisæ bet kada pareika-lauti gràþinti paskolintà turtà);

n ákeisti turtà.Maþesni investavimo apribojimai leidþia val-

dytojui panaudoti ávairesnes investavimo prie-mones (sandoriai su skolintais vertybiniais po-pieriais, atpirkimo sandoriai ir kt.), vykdyti pre-kybà su svertu ir pan.

NEKILNOJAMOJO TURTO KOLEKTYVINIOINVESTAVIMO SUBJEKTAI

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavi-mo subjektai � alternatyva ir tiesioginëms in-vesticijoms á nekilnojamàjá turtà, ir investicijomsá vertybinius popierius8 . Be to, tai bûdas ir smul-kiesiems investuotojams investuoti á nekilnoja-màjá turtà, tiesa, fondo taisyklëse gali bûti nu-statyta, kad jo dalyviais gali bûti tik profesiona-lieji investuotojai.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimosubjektai gali investuoti á ðiuos investavimo ob-

jektus: þemæ, pastatus ir (arba) patalpas, statomusnekilnojamojo turto objektus bei kilnojamàjá turtà

7 Lietuvoje ðiuo metu yra ásteigti 8 kolektyvinio investavimo á perleidþiamuosius vertybinius popierius subjektai (Lietuvos Respub-

likos vertybiniø popieriø komisijos Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektø 2008 m. ir 2008 m. IV ketvirèio veiklos

apþvalga).8 2008 m. pabaigoje Lietuvoje buvo áregistruotas vienas nekilnojamojo turto fondas, taèiau jis dar nebuvo sulaukæs investicijø

(Lietuvos Respublikos vertybiniø popieriø komisijos Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektø 2008 m. ir 2008 m. IV

ketvirèio veiklos apþvalga).

Page 6: Investicinił fondł veiklos REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE · 2 Investicinº kintamojo kapitalo bendrovº Œ tai akcinº bendrovº, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti

Vadovas, verslas, vadyba 2009�656 REGLAMENTAI

ir árenginius, bûtinus kolektyvinio investavimosubjekto investicijø portfelyje esanèiam nekil-nojamojo turto objektui eksploatuoti, bendro-viø, kuriø pagrindinæ veiklà sudaro nekilnoja-mojo turto ásigijimas, rekonstravimas, nuoma,prekyba ir (arba) plëtra, vertybinius popierius,taip pat á kitus vertybinius popierius, á kuriuosgali investuoti suderintieji kolektyvinio inves-tavimo subjektai ir kt.

Siekiant apsaugoti investuotojø interesus,ástatymas nustato reikalavimà vertinti nekil-nojamojo turto investicinës bendrovës ásigyja-mus ar perleidþiamus nekilnojamojo turto ob-jektus. Kolektyvinio investavimo subjekto in-vesticijø portfelá sudaranèius ar ketinamus ási-gyti nekilnojamojo turto objektus turi vertintine maþiau kaip du nepriklausomi, teisæ verstisnekilnojamojo turto vertinimo veikla turintysturto vertintojai (nekilnojamojo turto objektus,esanèius ne Lietuvos Respublikoje, ir fondo, ku-rio dalyviais gali bûti tik profesionalieji inves-tuotojai, nekilnojamojo turto objektus gali ver-tinti vienas turto vertintojas). Vertintojø iðva-dos yra pagrindas apskaièiuoti fondo grynøjøaktyvø vertæ. Be to, fondas negali ásigyti ar per-leisti nekilnojamojo turto objekto uþ kainà, ku-ri daugiau kaip 15 proc. skiriasi nuo nustatytosturto vertintojø.

Kaip ir kolektyvinio investavimo á perleidþia-muosius vertybinius popierius subjektø atveju, ne-kilnojamojo turto investavimo subjektams taiko-mi gerokai maþesni investavimo apribojimai neisuderintiesiems investavimo subjektams. Nekil-nojamojo turto investavimo subjektai gali skolin-

tis iki 75 proc. paskolos sudarymo dienà buvusiøgrynøjø aktyvø vertës, gali ákeisti savo turtà, ta-èiau jiems draudþiama skolinti savo turtà, garan-tuoti ar laiduoti juo uþ kitø asmenø ásipareigoji-mus; taip pat jiems nustatyti investicinio fondoinvesticijø portfelio diversifikacijos reikalavimai:fondo turtà gali sudaryti ne maþiau nei 4 atskirinekilnojamojo turto objektai, á vienà nekilnoja-mojo turto objektà galima investuoti ne daugiaukaip 30 proc. fondo grynøjø aktyvø ir t. t.

PRIVATAUS KAPITALO KOLEKTYVINIOINVESTAVIMO SUBJEKTAI

Privataus kapitalo kolektyvinio investavimosubjektai (angl. private equity funds) � tai in-vesticiniai fondai, ágyjantys nesanèiø sàraðe ben-droviø akcijø kontrolinius paketus ir dalyvau-jantys jø valdyme9.

Tokio pobûdþio fondai daþnai ásigyja nese-niai veiklà pradëjusiø bendroviø akcijø, perspek-tyviø, privatizuotø ið valstybës ar turinèiø finan-siniø sunkumø bendroviø akcijø. Pagal Kolekty-vinio investavimo subjektø ástatymà tokiø sub-jektø investicijø portfelá gali sudaryti naujai stei-giamø ámoniø ir (arba) veikianèiø ámoniø iðleistiperleidþiamieji vertybiniai popieriai (akcijos, ob-ligacijos ir pan.), kurie nëra átraukti á prekybà

reguliuojamose rinkose (vertybiniø popieriø bir-

þose), ir tokiø ámoniø, kuriø minëtø vertybiniøpopieriø yra ásigijæs privataus kapitalo kolekty-vinio investavimo subjektas, iðleistos pinigø rin-kos priemonës, neátrauktos á prekybà reguliuo-jamose rinkose. Be to, toks subjektas gali inves-tuoti á kitus vertybinius popierius, á kuriuos galiinvestuoti suderintieji kolektyvinio investavimosubjektai.

Antras jø esminis bruoþas � galimybë daly-vauti ámonës, á kurios vertybinius popierius jisyra investavæs, valdyme, t. y. daryti esminá po-veiká emitentui. Kiti kolektyvinio investavimosubjektai tokios teisës neturi.

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI,INVESTUOJANTYS Á KITUS KOLEKTYVINIOINVESTAVIMO SUBJEKTUS

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai,investuojantys á kitus kolektyvinio investavimosubjektus, gali investuoti á:n ES valstybëse narëse sudarytø suderintøjø ko-

lektyvinio investavimo subjektø investiciniusvienetus ar akcijas;

9 2008 m. pabaigoje Lietuvoje buvo áregistruotas vienas privataus kapitalo fondas, taèiau jis dar nebuvo sulaukæs investicijø(Lietuvos Respublikos vertybiniø popieriø komisijos Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektø 2008 m. ir 2008 m. IV

ketvirèio veiklos apþvalga).

Page 7: Investicinił fondł veiklos REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE · 2 Investicinº kintamojo kapitalo bendrovº Œ tai akcinº bendrovº, kurios akcininkai turi teisæ bet kada pareikalauti

Vadovas, verslas, vadyba 2009�6 REGLAMENTAI 57

n kitose valstybëse ásteigtus specialiuosius ko-lektyvinio investavimo subjektus: ES valsty-bëje narëje ir (arba) kitoje valstybëje suda-rytø kolektyvinio investavimo subjektø, ne-

atitinkanèiø ES teisës reikalavimø, investici-nius vienetus ar akcijas, taèiau tik jei tokiesubjektai ir (arba) jø valdymo ámonës inves-tuotojø interesø apsaugos tikslais yra licen-cijuojami ir (arba) priþiûrimi, o Vertybiniøpopieriø komisija ir uþsienio prieþiûros ins-titucija yra sudariusios susitarimà, uþtikrinan-tá tinkamà veiklos prieþiûrà ir informacijosteikimà.Be to, specialieji kolektyvinio investavimo sub-

jektai, investuojantys á kitus kolektyvinio inves-tavimo subjektus, gali investuoti ir á kitus verty-binius popierius, á kuriuos gali investuoti sude-rintieji kolektyvinio investavimo subjektai (kaipminëta, tai yra likvidûs, sàraðuose esantys verty-biniai popieriai).

ALTERNATYVAUS KOLEKTYVINIOINVESTAVIMO SUBJEKTAI

Kolektyvinio investavimo subjektø ástatymonauja redakcija numato galimybæ Lietuvojesteigti ir alternatyvaus kolektyvinio investavi-mo subjektus (angl. hedge funds), kuriø, atsi-þvelgiant á sudarymo dokumentø (taisykliø ar

ástatø) nustatytas ribas, galimos investavimo stra-tegijos ir bûdai yra labai ávairûs, jie gali investuo-ti á visus ir bet kuriuos investavimo objektus, ákuriuos investuoti gali suderintieji ar specialiejikolektyvinio investavimo subjektai, jiems taiko-mi maþesni investavimo apribojimai. Atitinkamaiinvestavimas á tokio pobûdþio kolektyvinio inves-tavimo subjektus yra susijæs su didesne nei yravidutinë rizika.

Lietuvos Respublikoje, remiantis Kolektyvi-nio investavimo subjektø ástatymu, gali bûti stei-giami tik tokie alternatyvaus kolektyvinio inves-tavimo subjektai, kuriø dalyviais yra tik profe-

sionalieji investuotojai. Profesionaliaisiais inves-tuotojais laikomi investuotojai, kurie turi pakan-kamai þiniø, ágûdþiø ir patirties pagrástiems in-vesticiniams sprendimams savarankiðkai priimti,gali tinkamai ávertinti su tuo susijusià rizikà iratitinka jiems ástatymø nustatytus kriterijus. Taiyra tik licencijuotos finansø ástaigos, didelës ámo-nës, vieðosios valdþios institucijos, instituciniaiinvestuotojai, kiti kolektyvinio investavimo sub-jektai ir pan. Be to, investuoti á ðiuos fondus galisubjektai, kurie yra investiciniø fondø, á kuriuosmaþiausia investuojama suma yra 50 000 eurø,dalyviai. Tai yra profesionalûs finansø rinkø da-lyviai, suprantantys ir prisiimantys su investavi-mu á tokio pobûdþio kolektyvinio investavimosubjektus susijusià didesnæ rizikà.

Auditas, apskaita,

konsultacijos

Uþs. 2035 VP

Pylimo g. 6, LT-01117 Vilnius

Tel. + 370 5 213 6577, faks. + 370 5 278 4052,

el. p. [email protected]