„Ir moteris, laikiusi kūdikį prie krūtinės prabilo:Kalbėk mums apie Vaikus.Ir jis tarė:Jūsų vaikai nėra jūsų.Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, Paties savęs besiilginčio.Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų.Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis, Nes jie turi savąsias.Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas, Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme,kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta Su vakarykščia diena“.

(Džibranas K.„Pranašas“).

POZITYVAUS BENDRAVIMO ĮTAKA TINKAMO VAIKŲ ELGESIO UGDYMUI

Šilutės lopšelio-darželio ,,Pušelė”

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė Birutė Bruneikienė

Temos aktualumas: Šiuolaikinėje pedagogikoje

keičiasi vaiko ir suaugusiojo santykis, kuris įtakoja vaiko ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą.

Vaikas yra lygiavertis ugdymo proceso dalyvis.

Suaugusysis turi prisiimti atsakomybę už vaikystės laimę ir mokytis vadovauti vaikų auklėjimui pozityviais metodais.

Šeima - pagrindinė vaikų ugdymo institucija. Ugdymo įstaigose vaikai turėtų būti auklėjami taip

kaip ir šeimoje .

Pozityvaus ugdymo tikslas: ugdyti valingus ir paslaugius vaikus

Tokie vaikai nemeluoja, neapgaudinėja ne todėl, kad to reikalauja taisyklės, o dėl to, kad yra dori ir sąžiningi.

Moralė tokiems vaikams nėra primesta iš šalies, bet kyla iš vidaus.

Tinkamo elgesio skatinimo metodai ir būdai

Transformavimas (bendradarbiauti su tėvais ir specialistais);

Prevencija (sudaryti galimybę veikti savarankiškai, mokyti vaiką);

Intervencija (bausti, parodyti vaikui, kad jį supranti, mokyti);

Vaiko reikmių ir jausmų supratimas (nesmerkti, leisti pajusti, kad vaikas suprantamas);

Savitvarda (išmokyti nusiraminti); Tinkamo elgesio mokymas (kalbėtis, mokyti,

bendrauti, patarti); Dėmesio nukreipimas (kitomis priemonėmis

nukreipti dėmesį);

Natūralių pasekmių metodas (pokalbio metu padėti pajusti vaikui poelgio pasekmes);

Netinkamo elgesio ignoravimas (ignoruoti tik netinkamą elgesį, kreipti dėmesį į tinkamą elgesį);

Galimybės rinktis sudarymas (pasiūlyti vaikui ramiai pabūti ir priimti, kai bus pasiruošęs bendrauti);

Tikslingas aplinkos keitimas (perstatant baldus patalpoje, įsigyjant trūkstamų žaislų);

Auklėjimas žodžiu (aiškiai pasakyti, kokio elgesio tikimasi);

Darbas su agresyviais vaikais (bendradarbiavimas su tėvais ir specialistais, sudarant veiksmų planą);

Vaiko elgesio gyrimas (žodis, gestas, veido išraiška arba frazė).

IntervencijaDažniausiai atliekama bausme. Bausmių būna įvairių,

tačiau jos mažiausiai naudingos vaikų auklėjime, jos

supriešina vaiką su auklėtoju, parodo vaikui, jog tik

stipriausias yra teisus.

Geriausias poveikis būtų nepastebėjimas, jog vaikas

elgiasi blogai (kai tai nekenkia aplinkiniams). Reikia

parodyti vaikui, kad jį supranti, jo jausmus, o po to

išmokyti tinkamai elgtis.

Tinkamo elgesio mokymas

Auklėtojos pareiga vaiką mokyti tinkamo elgesio. Ne visi vaikai ateina į darželį mokantys tinkamai elgtis.

Pvz.: dvi mergaitės žaidžia žaidimų kampelyje. Rūta nori to paties žaislo, kuriuo žaidžia Dovilė. Ji pribėga prie Dovilės, nustūmusi ją, pagriebia žaislą ir nubėga į kitą grupės pusę. Dovilė pravirksta.

Auklėtojai reikėtų pasikviesti mergaites ir pasakyti: - Jūs abi labai norite žaisti su šiuo žaislu ir žaisite. Aš jums

padėsiu. Ar galėtume šį reikalą išspręsti gražiuoju? Aš nenoriu, kad tu ką nors skriaustum, ir kad tave kas nors skriaustų, - auklėtoja parodo, kad supranta abiejų vaikų norus ir poreikius, ilgai nemoralizuoja.

Auklėtoja gali mergaitėms patarti: - Galbūt jūs abi žaisite su tuo žaislu, arba, jei norite,

pasistatykite laiko žymeklį ir kas tris minutes keiskitės. Pasitarkite ir nuspręskite, kurį būdą rinksitės, - auklėtoja šiuo atveju yra ir patarėja ir tuo pat metu leidžia mergaitėms veikti savarankiškai. Svarbu bendrauti su abiem nesutariančiomis pusėmis ir visa tai daryti su saikinga išmintimi ir begaline meile vaikui.

Dėmesio nukreipimas Šis būdas primena mokymą tinkamai elgtis, tačiau reikalauja

didesnių pastangų bendraujant su vaiku.

Jei vaikas įpratęs svaidyti akmenis, tai būtų neblogai nuvedus jį į kitiems saugią vietą, leisti žaisti tokį žaidimą arba vietoj akmenų pasiūlyti mėtyti kitokius (saugius) dalykus.

Rūtos atveju, - norėdama nukreipti mergaitės dėmesį, auklėtoja galėtų pasiūlyti jai žaisti kitu žaislu, tačiau toks sprendimas nepakeis jos elgesio, ji gali vėl ką nors nuskriausti. Tokia priemonė taikytina nebrandiems mažyliams.

Pavyzdys:

Lukas einant į lauką nenori mautis pirštinių. Nekovoju su juo. Primenu pasaką ,,Pirštinė“, juk tada visiems žvėreliams buvo šilta ir gera gyventi toje pirštinėje.

Tai vadinama savitarpio ryšio užmezgimu ir kvietimu eiti išvien.

Kai pasakojame spalvingą pasakojimą, kuriame daugybė objektų, vaikas automatiškai pamiršta prieštarauti ir su mumis susisieja harmoningu ryšiu bei tampa kur kas paslaugesnis, švelnesnis.

Natūralių pasekmių metodas Šis metodas moko vaikus mokytis iš

savo elgesio pasekmių.

Taikant šį metodą geriausia

pasišnekėti su vaikais ar net suvaidinti situaciją, kad vaikai realiau pajustų poelgio pasekmes.

Be to, būtina vaikams paaiškinti, kodėl įvyko taip ar kitaip ir kaip elgtis, kad tokie dalykai daugiau nesikartotų.

Natūralių pasekmių metodas turi daugiau atspalvių: pvz. pribėrus į kišenes smėlio - išvalyti kišenes, sugriovus statinį – jį atstatyti ir pan.

Viskas turi vykti su pagarba vaikui, nemoralizuojant ir panašiai: ,,Lukas sugriovė draugų statytą bokštą. Nebariau Luko, o pasakiau:

- Draugams labai liūdna, kad tu sugriovei jų pastatytą bokštą. Atstatykime jį kaip buvo.

Jeigu vaikui ne pagal jėgas tai atlikti, auklėtoja turi padėti.

Netinkamo elgesio ignoravimasTai nereiškia, kad ignoruojamas vaikas, tai reiškia, kad

ignoruojamas netinkamas elgesys.

Netinkamai elgdamasis vaikas nori išsireikalauti dėmesio, būti pastebėtas.

Ignoruoti vaiko elgesį galima kai vaikas zyzia, ginčijasi, isterikuoja.

Tokiu atveju šis metodas – pats tinkamiausias.

Auklėtoja gali apsimesti, kad nieko nepastebi (būtina tiktai atsižvelgti į tokią aplinkybę kaip grėsmė kitiems vaikams).

Net ir nedidelis pažadas ir atpildas labai palengvina vaikų auklėjimą. Daugeliu atvejų noras prieštarauti tirpte ištirpsta – vaikas geba pasirinkti tai kas jam malonu ir naudinga.

Pvz.: „Jeigu greitai apsirengsi, turėsime daugiau laiko pavaikščioti ir pasivažinėti dviratuku“.

Taigi, jeigu vaikai priešinasi, užuot ką nors iš jų atėmę, pažadėkime jiems atsilyginti. Labiau juos palaikykime, kad jie pajustų norą su mumis bendrauti, skatinkime džiaugsmu.

Galimybės rinktis sudarymas

Tikslingas aplinkos keitimas Kartais reikia tiek nedaug, kad išvengti netinkamo elgesio.

Jei vaikai daug bėgioja, galima baldus sustatyti taip, kad būtų

kuo daugiau vietos.

Jei vaikai pešasi dėl žaislų –

vadinasi, jų trūksta.

Jeigu vaikai negali susikaupti,

vadinasi patalpa per daug

erdvi.

Kiekviename kampelyje žaislų ir priemonių turi pakakti keliems

vaikams.

Vaikų elgesio gyrimas Tai bene svarbiausias pozityvaus

bendravimo ugdymo būdas.

Pagyrimas yra žodis, gestas, veido

išraiška arba frazė, kuri leidžia

vaikui jaustis laimingam ir

linksmam.

Pagyrimu galima suteikti vaikui

teigiamą atgalinį ryšį, didinantį jo

savivertės, kompetencijos ir

pasitikėjimo jausmą.

Pagrindiniai veiksmingo pagyrimo principai : pagyrimui reikalingas visas

jūsų dėmesys; priartėti prie vaiko. Gera,

kai pagiria šalia esantis asmuo;

apibūdinti tai, ką matote, savo malonias emocijas (džiaugiuosi tavo nuostabiu piešiniu, tau puikiai sekasi);

akių kontaktas - vaiko akių lygyje;

atrodyti maloniai;

dažnai apkabinimas arba švelnus palietimas perteikia pagyrimą stipriau, tačiau jis ne visuomet būtinas;

būtina prisiminti: dėmesys kreiptinas į elgesį. Meilė yra besąlygiškai nukreipta į visą vaiką, pagyrimą lemia tik atitinkamas elgesys, kurį jūs norite matyti ir ateityje;

girti visada – nėra tokio dalyko, kaip per didelis gyrimas.

Yra šimtai būdų, kaip pagirti vaiką. Štai dalis jų: tai bent, nuostabu, puiku,

tikras stebuklas, nepaprasta, tiesiog sensacija, teisingai,

tai geriausia, kaip gražu, gerai, koks dailumas,

kaip švaru, tai nepakartojama,kokia tvarka, bravo,

valio, sveikinu...Tačiau niekados nepamirškime stipriai apkabinti ir pasakyti:

AŠ TAVE MYLIU!

Apibendrinant galime pateikti tokias pozityvaus ugdymo pagrindines taisykles: Prašykite, o ne įsakinėkite; Svarbu, kad vaikai jaustų, jog padeda, o ne paklūsta; Vartokite žodžius „prašau“, „labai prašau“, ir prašykite kuo

mandagiau; Venkite retorinių klausimų, nepamokslaukite ir nevartokite

žodžiu „jaučiu“ prasidedančių frazių; Kalbėkite tiesiogiai ir kiek įmanoma pozityviau; Dažniau vartokite

žodžius: ,,eikime”, ,,žaiskime”, ,,pradėkime”.

Ir svarbiausia:

Kad vaikas jaustųsi saugus, mylimas, laimingas ir reikalingas, būtinas pozityvus bendravimas ;

Tai stiprina vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, ugdo valią, daro jį geranorišką, draugišką ir mylintį kitus.