ISSN 1648 - 2018 2014 m. vasario 11 d., antradienis Su ... · Kartu su Z. Balèyèiu atvykæ sve-èiai taip pat negailëjo pagirø jam bei ragino ðilutiðkius nelikti abe- ... Arti-miausius

2014 m. vasario 11 d., antradienis

2014 m. vasario 11 d., antradienis Kaina - 1,50 LtNr. 12 (1870)

ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS.

ISSN 1648 - 2018

Su priedu Sveika ðeima

Emigrantë Vaida Sky: „Tavosvajonës turi bûti didesnës uþ

baimes“

23-ejø metø ðilutiðkë Vaida Valskytë daugeliui þinoma slapy-vardþiu Vaida Sky – þmogus, kuriam nëra jokiø ribø. Nuolatinisjudëjimas, savo tikslø ir svajoniø siekimas, neiðblëstantis entu-ziazmas ir optimizmas – tai bûtent ðios asmeninës savybës,kurias turi Vaida. Ðios savybës puikiai gelbsti jaunai merginaisiekti karjeros aukðtumø ðokiø srityje, tik gaila, kad svetur.

Evelina MALIAUSKAITË

- Papasakok apie savo vaikys-tæ. Kuo svajojai bûti uþaugusi?

- Atsimenu, dar darþelyje rei-këjo uþpildyti knygelæ, kurioje rei-këjo atsakyti á klausimà „Kuo bû-siu uþaugusi?” ir mano atsakymas

buvo - mokytoja. Dar dabar atsi-menu tà pieðinukà, kurá pieðiau:mokytojos stalas, lenta, mokiniøsuolai. Vaikystëje mano vienasmëgstamiausiø þaidimø buvo tai-syti ásivaizduojamus vaikø namødarbus. Juokinga, nes pati juosraðydavau ir taisydavau. Kaip ir vi-si vaikai mëgau daug kuo uþsiimti.Vienas mëgstamiausiø uþsiëmimø– skaityti knygas. Bûdama vos 5-eriø metø ásiraðiau á Ðilutës biblio-tekà. Atsimenu, mokykloje visuo-met perskaitydavau tas knygas, ku-rias liepdavo mokytojai, taèiau nie-kada tuo neapsiribodavau, nuolatieðkojau rimtesniø knygø, kol ga-liausiai atradau filosofines ir psi-chologines. Tai – mano sritis. Netir ðiandien vienas ið maloniausiøatsipalaidavimo bûdø yra knyga,kuri leidþia analizuoti sudëtingàþmogaus bûtá, skatina teigiamaimàstyti, motyvuoja. Be knygø vi-sad uþsiimdavau meniniais daly-kais: muzikos mokykla, ðokio pa-mokos, ávairiausi rankdarbiai. Vis-kas, kas susijæ su kûryba, man begalo patinka.

- Tad ðokiais susidomëjai darvaikystëje?

- Ið tiesø ðokis mano gyvenimeatsirado ne staiga, jis visada manelydëjo ávairiausiomis formomisnuo pat maþens. Turbût esu iðban-dþiusi visas ðokio grupes Ðilutëje,bet taip ir nebuvau atradusi savo.Tuo metu, kai gyvenau Ðilutëje, to-kio stiliaus kaip gatvës ðokiai irrimtos komandos, ðokanèios tokiostiliaus ðokius, tikrai nebuvo.Svarsèiau idëjà lankyti gatvësðokius Klaipëdoje, taèiau galimy-biø vaþinëti á treniruotes kitamemieste tuo metu neturëjau. Taip irliko ðis pomëgis ðirdyje, ðokau kiekámanoma namie, taèiau ieðkojau sa-væs kitur, tikëdamasi vienà dienàstudijuoti didmiestyje ir tada lan-kyti stiprià gatvës ðokio komandà.

Nukelta á 4 p.

Ekstremalø ðturmas„Ledo ralyje 2014“

Ðeðtadiená Ðilutëje aidëjo automobiliø, keturraèiø, motocikløvarikliø gaudesys – treèià kartà vyko Ðilutës motokroso asocia-cijos „Ðilutës greitis“ organizuojamas „Ledo ralis“. Ðiemet tiekdalyviø ekstremalø, tiek smalsiø þiûrovø sulaukta itin gausiai,nepaisant to, kad saulëtà dienà ledas tirpo akimirksiu.


Ant uþðalusiø pievø prie kelioÐilutë–Ðyðos kaimas ðeðtadiená su-sirungë per 70 ekstremalaus spor-to mëgëjø. Arðioje kovoje rungësivairuotojai su ávairiomis transpor-to priemonëmis – automobiliais,varomais priekiniais ir galiniais ra-tais, su dygliuotomis ir nedygliuo-tomis padangomis, varomais prie-kine ar galine aðimi, taip pat – ke-

turraèiais, su dygliais ir be jø, retromotociklais. Dalyviai rinkosi iðávairiø Lietuvos kampeliø: Ðilutës,Klaipëdos, Gargþdø, Ðiauliø, Ðila-lës, Jurbarko, Tauragës rajonø.Nors „Ledo ralis“ truko beveik vi-

Nukelta á 9 p.

Akimirkos ið „Ledo ralio 2014“.

2014 m. vasario 11 d., antradienis 2POLITIKA

Kandidatas á LR Prezidentus Z. Balèytis neabejojasavo sëkme


Á susitikimà su pamario kraðtogyventojais Z. Balèytis atvyko nevienas, kartu su palaikanèia ko-manda. Kartu su juo á Ðilutæ atvykoir LR Seimo nariai Irena Ðiaulienëbei Artûras Skardþius, Lietuvos so-cialdemokratø partijos garbës pir-mininkas Èeslovas Jurðënas, LRVyriausybës kanclerio pavaduoto-jas Remigijus Motuzas. Prie jø pri-sijungë ir Socialdemokratø parti-jos Ðilutës skyriaus pirmininkas,Ðilutës rajono savivaldybës Socia-linës paramos skyriaus vedëjas Al-vidas Ðimelionis.

Susitikime su rinkëjais ið Ðilu-tës rajono Z. Balèytis iðsakë savopozicijà, siekius ir tikslus, jeigubûtø iðrinktas á Respublikos Pre-zidento postà, praðë ðilutiðkiø pa-laikymo bei supratimo. „Jeigu bû-siu iðrinktas Prezidentu, að dësiuvisas pastangas, kad mes pradëtu-me kurti socialiai atsakingà Lie-tuvà, kurioje bûtø daugiau solida-rumo, socialinio teisingumo beimaþëtø atotrûkis tarp skurdo irturto“, – rinkëjams sakë Z. Balèy-tis. Kandidatas á LR PrezidentusZ. Balèytis tikino, kad jam ðis Pre-zidento postas nëra tik postas. „Aðnoriu veikti, noriu padaryti ir ma-tau, kad galiu padaryti. Að nieka-da jums nieko neþadëjau to, ko aðnegalëjau padaryti, o tai paþadu“,– savo daug þadanèià kalbà uþtvir-tino Z. Balèytis.

Kartu su Z. Balèyèiu atvykæ sve-

èiai taip pat negailëjo pagirø jambei ragino ðilutiðkius nelikti abe-jingus ir LR Prezidento rinkimuo-se balsuoti bûtent uþ já. „Bûtenttoks þmogus su iðmanymu, su di-dele valstybinio bei tarptautiniodarbo patirtimi yra labai reikalin-gas Prezidento pareigose“, – apieZ. Balèytá sakë È. Jurðënas. LRSeimo narys, iðrinktas Ðilutës ir Pa-gëgiø vienmandatëje rinkimø apy-gardoje, A. Skardþius tikino, kadtai yra istorinë galimybë pamariokraðtui turëti LR Prezidento postesavo kraðtietá.

Nors Kultûros ir pramogøcentro salë nebuvo sausakimðanorëjusiø susitikti su galbût bûsi-mu LR Prezidentu Z. Balèyèiu,taèiau tie, kurie atëjo, buvo nusi-teikæ gan draugiðkai, tad kandi-datas nesulaukë jokiø kandþiø arkritikuojanèiø replikø. Z. Balèy-tá pasveikino, sëkmingø rinkimøpalinkëjo ir legendinis bokso tre-neris Vincas Murasukas bei pa-dovanojo jam bokso pirðtines juo-kaudamas, kad jomis galës nu-bausti prieðininkus. „Kadangi þi-nome, jog turësiu vienà konku-rentæ moterá, tad tikrai ðiø pirðti-niø nenaudosiu. Ateityje mes tu-rime bendrauti kultûringiau“, –atsakë Z. Balèytis. Padëkoti Z.Balèyèiui á scenà uþlipo ir 11 vai-kø mama. „Prieð keletà metø pa-tekome á projektà, kuris rëmë ðei-mas, kurioms reikalinga parama.Rengëjai papraðë bûtent Zigman-to paramos ir jis bûdamas euro-

parlamentaru rasdavo laiko atva-þiuoti á mûsø kaimà ir paremtimûsø ðeimà. Esu dëkinga jam uþiðtiestà rankà bei kilnià ðirdá“, –Z. Balèyèiui dëkojo 11 vaikø ma-ma.

Neþinia kodël, bet Ðilutës rajo-no savivaldybës vadovai á susitiki-

Ðilutës konservatoriams vadovausSandra Tamaðauskienë

Ðeðtadiená ávyko Tëvynës sà-jungos – Lietuvos krikðèioniø de-mokratø (TS-LKD) Ðilutës sky-riaus susirinkimas, kurio pagrin-dinis klausimas buvo naujo sky-riaus pirmininko rinkimai. Arti-miausius dvejus metus ðios parti-jos Ðilutës skyriui vadovaus Ðilu-tës Vydûno gimnazijos mokytojaSandra Tamaðauskienë.

TS-LKD Ðilutës skyrius pra-neðë, kad S.Tamaðauskienë sky-riaus pirmininko rinkimuose nu-galëjo Ðilutës rajono tarybos na-ræ Vincentà Bubilienæ. Buvæsskyriaus pirmininkas, rajono me-ras Ðarûnas Lauþikas po 17 me-tø vadovavimo skyriui naujai ka-dencijai savo kandidatûros ne-këlë.

Naujoji partijos skyriaus pir-mininkë yra gimusi Ðilutës rajo-ne, Stubriø kaime. Studijavo Klai-pëdos universitete, kurá pabaigu-si gráþo á Ðilutæ ir pradëjo dirbtilietuviø kalbos mokytoja ÐilutësVydûno gimnazijoje. Iðtekëjusi,kartu su vyru Arenijumi auginadvi dukras.

Romas Malinauskas

Nors Kultûros ir pramogø centro salë nebuvo sausakimða þmoniø, panorusiø susitikti su Z. Balèyèiu, taèiaunuotaikos buvo pozityvios, visi nusiteikæ geranoriðkai.

Z. Balèytis tikino, kad rinkimuose nepasinaudos legendinio boksotrenerio V. Murausko jam padovanotomis bokso pirðtinëmis, mat turi

ir vienà konkurentæ moterá.

Á Ðilutæ su Z. Balèyèiu atvyko ir (ið deðinës) A. Skardþius, È. Jurðënas, I. Ðiaulienë, R. Motuzas. Prie jø prisijun-gë ir A. Ðimelionis.

Praëjusá ðeðtadiená á Kultûros ir pramogø centro salæ rinkosiðilutiðkiai, panoræ susitikti su kandidatu á LR Prezidentus, euro-parlamentaru Zigmantu Balèyèiu, kuris tàdien pradëjo savorinkiminæ kampanijà. Prieð tai jis apsilankë Kaltinënuose, Ðila-lës r., o popiet susitiko su savo kraðtieèiais ðilutiðkiais.

mà atvykti ir palinkëti sëkmës rin-kimuose kraðtieèiui Z. Balèyèiui,

kandidatuojanèiam á LR Preziden-to postà, nesiteikë.

2014 m. vasario 11 d., antradienis 3

Reklama, [email protected] tel. (8 441) 75 375,tel./fax. (8 441) 77 944Buhalterija UAB “Audito tikslas”Tiraþas 3000 egz.Ðilutës r. ir Pagëgiø sav. nepriklausomas laikraðtis,

leidþiamas nuo 1995 m. rugsëjo 1 d.

Leidëjas - VðÁ “Eurokompetencija”. ISSN 1648-2018

IÐEINA ANTRADIENIAIS IR PENKTADIENIAISRedakcijos adresas: Turgaus g. 3, LT-99133 Ðilutë

Direktorë - redaktorë Kristina Toleikienë[email protected] tel. (8 441) 77 944Administratorë Indrë Vaitkuvienë[email protected] tel. (8 441) 75 375Korespondentai:Gerda Belokopytova, [email protected] tel. (8 441) 77 455Saulius Sodonis, [email protected] Maliauskaitë, [email protected] tel. 8 690 38 723Maketuotoja Inga Gudaitytë[email protected] tel. (8 441) 77 944

Kalbos kultûros redaktorë Gerda BelokopytovaPlatintojos Birutë Mickienë, Roberta Sûdþiûtë

Spausdino UAB “Diena MEDIA Print”

Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudþiama.

Iðspausdinti straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone.Honorarai mokami tik uþ redakcijos uþsakytus straipsnius.Uþ skelbimo ir reklamos turiná redakcija neatsako.Visa medþiaga, pateikta laikraðtyje “Ðilokarèema” -VðÁ “Eurokompetencija” nuosavybë.

KRAÐTO ÞINIOS

Verslas paramos gali sulaukti ir per Darbo birþàTreèiadiená Klaipëdos teritorinës darbo birþos Ðilutës skyriuje

visuomenei buvo pristatyti praëjusiais metais ágyvendinti „Vieti-niø uþimtumo iniciatyvø projektai“. Juos parengë ir ágyvendinoÐilutës rajono 4 verslo ámonës. Bendra ðiø projektø vertë - 1milijonas 165 tûkstanèiai 812 litø. Didþiàjà dalá lëðø – daugiaukaip 671 tûkstantá litø - ðiems projektams skyrë valstybë perDarbo birþà.

Saulius SODONIS

Bendra apþvalgaJà parengë Klaipëdos teritori-

nës darbo birþos Uþimtumo rëmi-mo skyriaus vedëja Daiva Onaitie-në. Trumpame savo pristatyme jisusirinkusius supaþindino su Va-karø Lietuvos regione vykdytais irDarbo birþos remtais „Vietiniø uþ-imtumo iniciatyvø projektais“. Nevisiems rajonams ar savivaldybëmsyra galimybë tokius projektus reng-ti. Tai tiesiogiai priklauso nuo tosevietose registruotø bedarbiø skai-èiaus: valstybë remia tik tas savi-valdybes, kuriose ðis skaièius virði-ja Lietuvos vidurká. Praëjusiais me-tais ðá pagrindiná kriterijø atitikoSkuodo ir Ðilutës rajonai.

Pagrindinis ðio projekto tikslas –maþinti bedarbystæ. O tai galima da-ryti padedant vietos verslininkamspleèiant esamas ámones. Todël galu-tinis ðiø projektø rezultatas, kiek jømetu sukuriama darbo vietø. Ðilutësrajone vykdant minëtà projektà, bu-vo sukurta 17 naujø darbo vietø. Dë-mesys ypaè skiriamas, vadinamosios„rizikos“ grupiø darbo vietoms - vy-resniems nei 50 metø, jaunimui iki29-eriø metø, auginantiems vaikusiki 8-eriø metø bei neágaliems asme-nims. Palyginimui buvo pasakyta,kad Skuodo rajone praëjusiais me-tais buvo vykdomas tik vienas Dar-bo birþos remiamas projektas ir su-kurtos devynios darbo vietos.

Ðilutës ámonësD. Onaitienë trumpai supaþin-

dino su Ðilutës ámonëmis, kuriosvykdë ir ágyvendino projektus. Ypa-tingai dþiaugësi jaunu ir iniciatyvuverslininku Tadu Pociumi. Uþuotvaþiavæs „laimës ieðkoti“ á uþsienájis ákûrë UAB „Dangirus“. Ir ágy-vendino projektà „Automobiliøaptarnavimo ir remonto dirbtuvë“.Projekto metu buvo ásteigtos trysdarbo vietos autoðaltkalviams. Ðioprojekto vertë - 165,5 tûkstanèiailitø. Valstybës parama buvo 107,7tûkst. litø. Projekto metu ámonëásigijo bûtinà autoserviso árangà.

Kita ámonë vykdë projektàUAB „Toluta“ ámonës plëtra“. Ikiðiol statybos verslais uþsiimantyssavininkai sugalvojo ðiek tiek pa-keisti savo darbø profilá. Tad ðioprojekto metu buvo ásigyta kondi-terijos gamybai reikalinga árangair ákurtos 8 darbo vietos. Ðio pro-jekto vertë – 725 tûkst. litø. 320tûkst. litø ðio projekto ágyvendini-mui skyrë valstybë. Nuo ðiol ásigy-tose ir suremontuotose patalposebus kepami ðakoèiai.

Ámonës UAB „Rambyno kal-nas“ savininkai parengë ir ágyven-dino projektà „Automobiliø diag-nostikos ir techninio aptarnavimocentro plëtra“. Tai jau antras Dar-bo birþos remiamas ðios ámonësprojektas per keletà metø. Ðá kartàjau esantis verslas buvo dar plaèiauiðplëstas. Ðio projekto vertë 172

tûkst. litø. Ið jos 111 tûkst. Lt –buvo valstybës parama. Ðio projek-to metu buvo ásigyta autoservisoáranga ir sukurtos darbo vietos ke-turiems autoðaltkalviams.

Projektà parengë ir taip pat pa-dedant Darbo birþai ágyvendinoR. Jurjono ámonë. Projektas taip irvadinosi „Ðilutës metalas“. Ði ámonëjau keletà metø uþsiima prekyba me-talais. O ðio projekto metu, kuriovertë 110 tûkstanèiø litø (valstybëparëmë 71,5 tûkstanèiais) buvo ási-gyta áranga, kuri leis norintiems ási-gyti metalo, èia pat, parduotuvëje,atsipjauti reikiamà kieká ar tiesiogsupjaustyti. Todël buvo bûtina ásigy-ti metalo pjovimo stakles, këlimoárangà bei keltuvà, taip pat apskaitaibûtinà kompiuterinæ árangà. Taip bu-vo sukurtos dvi darbo vietos.

ÁspûdþiaiVëliau patys projekto dalyviai

trumpai prisiminë ir pasidalino sa-vo patirtimi, kaip sekësi tuos pro-jektus vykdyti. UAB „Toluta“ di-rektorius Romualdas Þebelis trum-

pai paaiðkino, kodël papildë esamàámonæ nauja veikla. Jis sakë, kadstatybø versle labai daþnai uþmo-kesèio uþ ávykdytus darbus gali tek-ti laukti ir keletà metø, o valgytiþmonës norës visada. Todël pasi-rinko proginiø pyragø – ðakoèiø –gamybos kryptá. Jis minëjo, kad dëlper maþos konkurencijos ðie tauti-niu paveldu laikomi gaminiai labaiiðsigimë ir daþnai tiesiog primenapaprasèiausias „bulkas“. Tai jis þi-no, nes yra ragavæs visø ðiø gaminiø.Todël labai ilgai ieðkojæs receptø,kol galiausiai rado tai, kas tinka netik jiems, bet ir pirkëjams. O jø jauþvalgosi ne tik èia, Lietuvoje, bet iruþsienyje. Jis labai dþiaugësi gautaparama, kuri leido daug paprasèiauir greièiau plësti ámonës veiklà.

UAB „Rambyno kalnas“ savi-ninkas Petras Justinas Samoðka pa-sakodamas apie savo projektà taippat dþiaugësi galimybe padedantvalstybei plësti savo veiklà. Taèiaujis negailëjo karèiø þodþiø tiek vie-tinei, tiek respublikinei valdþiai,

kuri ne tik kad nepadeda, bet labaidaþnai ir trukdo verslui. Taèiau jisvis vien nusiteikæs optimistiðkai irtiki, kad pavyks áveikti valdininkøkone specialiai sukuriamas kliû-tis. P. J. Samoðka ðio projekto me-tu ásigijo tokios techninës ir pro-graminës árangos, kad jo ámonë pa-siruoðë ne tik remontuoti automo-bilius, bet ir atlikti jø techninæ ap-þiûrà. Ðiuo metu tai yra keliø ámo-niø monopolis, taèiau jis mano, kadpasitelkus uþsienio partnerius pa-vyks pasiekti, kad autoservisuosebûtø galima atlikti ir privalomàtechninæ automobiliø apþiûrà.

Apie metalais prekiaujanèià sa-vo ámonæ bei ávykdytà projektà taippat trumpai papasakojo ir R. Jur-jonas. Jis taip pat pasidþiaugë gali-mybe pasinaudojant valstybës pa-rama plësti savo verslà.

Baigiant susirinkusiems buvopriminta, kad ir ðiemet bus galimy-bë verslo ámonëms dalyvauti tokiøprojektø atrankoje. Paprastai apiejuos paskelbiama kovo mënesá.

Savo patirtimi pasidalino projektus ágyvendinæ Ðilutës verslininkai.

Afrikinis kiauliø maras pamará gali pasiekti popusmeèio

Visoje Lietuvoje jau skam-binama pavojaus varpais –Lietuvos pasienyje su Baltaru-sija rastuose nugaiðusiuose ðer-nuose aptiktas afrikinio kiau-liø maro uþkratas. Siekiant su-stabdyti jo plitimà rajonuoseimtasi iðskirtiniø atsargumopriemoniø. Ne iðimtis ir Ðilutësrajonas. Praëjusià savaitæ vy-ko susitikimai su þalia sker-diena ir jos gaminiais prekiau-janèiais prekybininkais, taippat situacija aptarta ir susirin-kus visø atsakingø rajono ins-titucijø atstovams. Ar aplenksÐilutës rajonà ðis virusas?

Gerda BELOKOPYTOVA

Visoje Lietuvoje imtasi ypatin-gø atsargumo priemoniø. Aplinkosministras jau pasiraðë ásakymà, ku-

riuo ápareigojo maþinti ðernø po-puliacijà Lietuvos miðkuose. Po to-kio medþiotojø reido Lietuvoje pri-valo likti tik 10 procentø ðernø po-puliacijos. Tai reiðkia, kad net 90proc. gyvûnø bus iðnaikinta. Anot

specialistø, kiekvieno nuðauto ðer-no mësa turës bûti iðtirta ir saugo-ma 15 parø. Uþ kiekvienà sume-dþiotà ðernà medþiotojams Aplin-kos ministerija sumokës po 250 Lt.Tiesa, medþioklë bus gana sudë-

Susitikimas suprekybininkais

Praëjusià savaitæ Ðilutës rajonetaip pat pradëti organizuoti susiti-kimai ne tik tarp atsakingø institu-cijø, bet ir informuojami kiauliøaugintojai ar skerdiena prekiaujan-tys asmenys. Vasario 5 dienà Ðilu-tës valstybinëje maisto ir veterina-rijos tarnyboje ástaigos specialistaisukvietë prekybininkus bei asme-nis, prekiaujanèius þalia skerdienair jos gaminiais. „Reikia imtis visøatsargumo priemoniø, kad liganepasiektø mûsø ar jai pasiekusnebûtø platinamas uþkratas. Ðian-dien norime jus informuoti, kàreikia daryti tokiu atveju“, - susi-rinkusiems sakë Ðilutës valstybi-nës maisto ir veterinarijostarnybos virðininkas-valstybinisveterinarijos inspektorius Ed-mundas Ciparis. Uþkratas yra pa-tvirtintas akredituotoje laborato-rijoje, kad tai yra tas pats ligos

Nukelta á 10 p.

Ðilutës r. savivaldybëje á neeiliná ekstremaliø situacijø komisijos posëdá susirinko miðkininkai, gamtosauginin-kai, medþiotojai, ávairiø rajono institucijø atstovai bei visø seniûnijø seniûnai. Uþkratas pamará gali pasiekti

per 6–12 mënesiø.

tinga, mat ðernai paprastai medþio-jami varymo bûdu. Dabar, siekiantsumaþinti jø migracijà, medþioklësu varovais yra uþdrausta. Kaip nu-ðautà ðernà parsigabenti – dar vie-na problema.


Jaunimo nedarbas Ðilutëje auga, kaip já sustabdyti?2014 m. vasario 1 d. Klaipëdos teritorinës darbo birþos

Ðilutës skyriuje buvo registruoti 4 038 bedarbiai (nedarbo lygissiekë 15,2 proc.), o ið jø – 580 jauni asmenys iki 25 m.(nedarbo lygis siekë 9,7 proc.). Ðie skaièiai iðties verèia sune-rimti. Kaip jaunam þmogui pradëti kurti savo gyvenimo pama-tus? Pastebima tendencija, kad tokiø jaunuoliø, nerandanèiøsavo vietos darbo rinkoje skaièius auga. Kaip sustabdyti jauni-mo nedarbingumo bangà?

Vël pradeda dirbti prekybos centras „IKI“Vasario 12 d. (treèiadiená), 10 val., po renovacijos atsidaro

atsinaujinæs prekybos centras „IKI“,esantis Dariaus ir Girëno g. 11, Ðilutëje.Atidarymo proga bus skelbiamos akcijos.

Kvieèiame visus apsilankyti.

Gerda BELOKOPYTOVA

Jaunimo nedarboportretas

Ðilutës darbo birþos duomeni-mis, 2014 metø vasario pirmà die-nà ið 580 registruotø bedarbiø jau-nimo iki 25 metø tarpe: merginøskaièius 218 (37,6 proc.), vaikinøgerokai daugiau – 362 (62,4 proc.).Palyginus turimus duomenis tapoaiðku, jog daugiausia bedarbiø yratarp jaunuoliø, turinèiø profesináiðsilavinimà – 284 (49 proc.), ne-daug atsilieka asmenys, neturintysiðsilavinimo – 264 (45,5 proc.), ma-þiausia registruota jaunimo, turin-èio aukðtàjá iðsilavinimà – 32 (5,5proc.).

Ðilutë – vienas ið 16miestø, kur vyraujajaunimo nedarbas

Kadangi nedarbas jaunimo tar-pe vis dëlto ne maþëja, kaip norë-tøsi, o didëja, Lietuvos darbo birþabendradarbiaudama su projektopartneriais ágyvendina Europos so-cialinio fondo lëðomis finansuoja-mà projektà „Pasitikëk savimi“. Jotikslas – skatinti paþeidþiamo jau-nimo, 16–25 metø, integracijà ádarbo rinkà arba ðvietimo sistemà,teikiant socialinës reabilitacijos irparuoðimo uþimtumui darbo rin-koje paslaugas, pasitelkus nevyriau-sybiniø organizacijø patirtá. Tad

jaunimas, kuris niekur nesimoko,nedirba, nedalyvauja darbo birþosaktyviose darbo rinkos politikospriemonëse, gali dalyvauti ðiameprojekte ir pabandyti specialistøpagalba atrasti save. Ðis projektasjau startavo ir Ðilutëje, o projektokoordinatorë Ðilutës rajone – Kris-tina Koþemiakinienë. Projektas ágy-vendinamas 16 Lietuvos miestø,taip pat ir Ðilutëje.

Anot projekto koordinatorësK. Koþemiakinienës, nuo 2014metø sausio 6 dienos 3 mënesiøprogramoje pradëjo dalyvauti 20asmenø. Buvo suformuotos 2 gru-pës, kiekvienoje po 10 asmenø. Tie-sa, bûtina pabrëþti, kad ðiame pro-jekte gali dalyvauti tik darbo birþojeregistruoti jauni asmenys. „Susiti-kimø metu didëja dalyviø motyva-cija, savivertë, atsakomybë. Nuo2014 metø sausio 20 dienos pradë-jome dalyvauti nevyriausybiniø or-ganizacijø veikloje. Vyksta susiti-kimai Lietuvos RaudonojoKryþiaus draugijos Ðilutës skyriu-je, kovo mënesá susitikimus pla-nuojame asociacijoje „Langas á at-eitá“. Susipaþinome su savanorys-tës galimybe Ðilutës socialiniø pa-slaugø centre. Aplankëme ir cen-tro klientus – tai socialinës rizikosðeimose auganèius vaikus, neága-liuosius, lankanèius neágaliøjø die-nos centrà. Ávairiø uþsiëmimø me-tu vis labiau atsiskleidþia dalyviø

norai, siekiai, gabumai. Savo vie-tos gyvenime nerandanèio jaunimobus ieðkoma per bendruomenes,nevyriausybines organizacijas.Svarbiausia, kad jauni þmonës no-rëtø keisti savo gyvenimà“, - pasa-kojo K. Koþemiakinienë. Be visoðito uþsiëmimø metu dalyviai su-paþindinami su informacija apiedarbo pasiûlymus Ðilutëje, koordi-natorë pateikia medþiagà apie tai,kokias profesijas jie gali ágyti, ko-kiose darbo birþos organizuojamo-se programose gali dalyvauti. „Su-sitikimø metu informuoju apie tuometu esanèias laisvas darbo vietas“,- sakë projekto koordinatorë.

Galimybë atrasti savePasak K. Koþemiakinienës,

grupëse yra labai skirtingi þmonësir reikia labai pasistengti, kad jie

bûtø suinteresuoti kaþko siekti.„Susitikimø metu visuomet sakau,kad bet kas, kas gyvenime jiemspasitaiko, yra naudinga patirtis. Ðioprojekto metu jie gali labiau paþin-ti save, atrasti niðà, kurioje jaustøsipuikiai ir galëtø ásilieti á darbà beiproduktyviai dirbi“, - sakë K. Ko-þemiakinienë.

Ðiuo metu jau ásibëgëjo 2-asisprojekto „Pasitikëk savimi“ eta-pas. Taip pat jau yra ir pastebimørezultatø. Anot K. Koþemiakinie-

nës, viena projekto dalyvë jau ási-darbino. Pirmasis þingsnis jau þeng-tas, o tai rodo, kad projektas iðtiesvertingas ir naudingas. Gal tai busdar viena priemonë, kuri padës su-stabdyti jaunimo nedarbà bei pa-skatins susirasti patinkamà darbovietà ar ásilieti á ðvietimo sistemà.

Norëdami suþinoti daugiau infor-macijos apie dalyvavimà projekte,kreipkitës á projekto koordinatoræ Ðilu-tës r. Kristinà Koþemiakinienæ, tel. (8441) 78 049, 8 633 21 237.

- Kaip apsisprendei imtis ðo-kiø amato?

- Kaip jau minëjau, niekada ne-buvau abejinga ðokiui. Baigusi 12klasiø, metus laiko turëjau pertrau-kà, kuomet intensyviai stengiausisuprasti save ir stoti tik ten, kurtikrai noriu. Ir be galo dþiaugiuosiðiuo apsisprendimu, nes tik tie lais-vi metai leido man ramiai, be stre-so suprasti, jog noriu, kad manomëgstama veikla taptø mano dar-bu. Ir viskà, ko man trûko vaikys-tëje kalbant apie ðokius, galiu susi-kurti pati. Ástojau á Vilniaus kole-gijà Menø fakultetà studijuoti ðo-kio pedagogikà ir jau tuomet in-tensyviai pradëjau dëti pamatusprofesionaliai veiklai. Studijuotiman be galo patiko, su malonumupakartoèiau visas studijas ið naujo.Visada buvau godi þinioms, nes ti-kiu, kad þmogaus iðprusimas yravienas vertingiausiø árankiø, todëlstudijø metu labai stengiausi pri-imti kuo daugiau þiniø ir taikyti jaspraktiðkai. Profesiná darbà pradë-jau dirbti dar studijuodama. Mo-kiausi tikrai pakankamai aukðtaisbalais ir gavau beveik visas ámano-mas stipendijas visus semestrus.

- Kaip sugalvojai ásikurti sa-vo ðokiø studijà?

- Atsakysiu labai paprastai. Vi-sada siekiau ir sieksiu dirbti tik tai,kas man labai patinka, nes tik to-kiu keliu þmogaus gyvenimas gali

tapti pilnaverèiu. Koks tuomet tiks-las studijuoti, jei vëliau dirbi visið-kai kitoká darbà? Viskas susiveda ávienà. Visø pirma, þmogus turiþinoti, ko nori, antra – to mokytisir tame tobulëti. Vëliau viskas þings-nelis po þingsnelio – svarbiausia„nepamesti“ savo svajonës ir þino-ti, kodël tu tai darai. Taigi baigiaustudijas, 2013 metø birþelá atvykauá Londonà ir netrukus pradëjau ieð-koti sprendimø savo veiklos kûri-mui. Pradþia buvo, turbût kaip irvisiems – sunki. Bet tik taip að ið-mokau ávairiausiø dalykø, susijusiøsu verslu. Þvelgiant á tai, kad savoveiklà pradëjau dar visai neseniai,esu labai patenkinta. Turiu keliassuformuotas ðokio grupes nuo 5 iki15 metø amþiaus. Taip pat darbuo-juos ir dviejose lietuviðkose mokyk-lose, á kurias vaþiuoju dukart persavaitæ. Ten turiu ir dar maþesniøgrupæ, vos 2-ejø metukø vaikus.Taip pat nuo vasario mënesio pra-plëèiau savo veiklà ir kitame Lon-dono rajone. Ði grupë pradëjo taippat sëkmingai. Taip pat ðiuo metuiðbandau save ir kurdama vestuviøðokius – kaip tik dabar turiu vienàuþsakymà, vykdau projektà su jau-navedþiais. Ðis darbas man labai ádo-mus.

- Kodël nusprendei iðvykti á An-glijà? Ar netraukia gráþti á Lietu-và ir imtis tokio pat amato?

- Kadangi mano antroji pusëjau buvo ásikûræs ðioje ðalyje, taiilgai netrukau sugalvoti, kur vykti

Emigrantë Vaida Sky: „Tavo svajonës turi bûtididesnës uþ baimes“

Atkelta ið 1 p. po studijø baigimo. Taèiau Anglijanëra mano svajoniø ðalis, kuria ypa-tingai þavëèiaus ir mano draugastai þino. Dþiaugiuosi, kad jis lanks-tus tuo klausimu ir yra pasiryþæsprireikus iðvykti ir á kitas ðalis. Gal-vojome ne apie vienà ðalá, planavo-me iðbandyti save ir kitur. Taèiaugaliausiai vis tiek nusprendëme pa-bandyti Londone. Pirmi þingsniaijau nueiti ir sekasi gan neblogai.Nebenorëèiau kaþko keisti, nes bû-tø gaila viskà palikti. Pamaþu in-tegruojuosi ðioje ðalyje. Planuoja-me ásigyti nuosavus namus, tik kurnors kiek toliau uþ Londono, kurramesnis þmoniø gyvenimas, nesèia mieste visi bëga, lekia ir tai la-bai vargina. Laikausi èia vairavi-mo teises, tad iðsikrausèius uþ mies-to nebus problemos vykti á darbus.Gráþti gyventi á Lietuvà kol kas ne-galvoju. Èia viskas kitaip. Manedþiugina tai, kad Anglijoje be galovertinamas mokytojo darbas – vi-suomenë supranta, kad mokytojasyra þmogaus, kuris ugdyme atliekamilþiniðkà vaidmená.

- Ar tavo ðeima yra kartu sutavimi Anglijoje?

- Deja, bet ne. Mano mama gy-vena Vilniuje. Á sostinæ ið Ðilutës jiatvyko iðkart po to, kai að ástojau ákolegijà. Labai dëlto dþiaugiausi.Ðiuo metu gvildename mintá apiejos atvykimà èia, pas mane á Lon-donà. Mano sesuo taip pat daugkeliaujanti, taèiau dþiaugiuosi, kadkartas nuo karto ji atvyksta manæs

aplankyti. Ðiuo metu kaip tik ji yrapas mane, padarë man maloniàstaigmenà – neáspëjusi atskrido pasmane. Ryðius su mama ir sese pa-laikome taip pat kaip ir visi, perinternetà. Jei nebûtø interneto artelefonø, bûtø labai sunku, taèiaudabar bent jau per „skype” galimepasikalbëti. Matomës pakankamaidaþnai, að buvau Lietuvoje vasarospabaigoje, o mama buvo atvykusipas mane per gimtadiená. Savo ðei-ma taip pat jau laikau ir savo ðir-dies draugà, mes gyvename kartuir vadiname vienas kità ðeima. Begalo vienas kità palaikome ir mo-tyvuojame. Manau, tai labai svar-bu, ypaè gyvenant toli nuo namø.

- Namø ilgesys vis dëlto ne-kankina?

- Bûna, kad pagalvoju apie na-mus. Kaip gi kitaip? Ypatingai pa-siilgau Ðilutës, nes joje nebuvauapie pora metø. Kadangi mama at-sikraustë á Vilniø, tad tikslo manten vykti kaip ir nebeliko. Taèiauvis daþniau ir daþniau galvoju apiesavo gimtàjá miestà. Planuojame suantràja puse ateinanèià vasarà tenapsilankyti. Labai to laukiu. Drau-gai sakë, kad Ðilutë labai iðgraþëjo.

- Taigi, ar tai, kà dabar daraiir yra tai, ko labiausiai troškaigyvenime?

- Taip. Að dirbu savo mylimàdarbà ðeðias dienas per savaitæ. Ðiuometu turiu jau per 70 mokiniø. Irtai tik pradþia. Á darbà vaþiuoju sudidþiausia ðypsena ir ið pamokos

iðeinu visada taip pat. Labai myliukiekvienà savo mokiná, kiekvienasið jø savotiðkai nuostabus. Bepro-tiðkai myliu vaikus, jauèiu jiemsypatingà paðaukimà. Man visadapatiko auklëti þmones, èia ir „iðlen-da“ mano psichologiniø ir filosofi-niø knygø þinios, nes savo pamoko-se akcentuoju ne tik ðoká. Visuometstengiuosi vaikams ugdyti ir visaikitokius su ðokiu nesusijusius daly-kus: pozityvø poþiûrá á aplinkà, op-timistiðkumà, pasitikëjimà savimi,dþiaugsmà. Mano tikslas, kad vai-kai visuomet ið pamokos iðeitø netik iðmokæ tam tikrø þingsneliø, betir laimingi. Taèiau tai dar ne viskas,ko að siekiu savo gyvenime. Turiudar keletà svajoniø, kurias, þinau,tikrai iðpildysiu. Kaip minëjau, la-bai mëgau vaikystëje uþsiimti daugkuo ir ðis mano bûdas nedingo irdabar. Vienu metu realizuoju savedaug kur. Taèiau savo tikslø neið-duosiu, tik uþsiminsiu: kadangi die-vinu sportà, ðiuo metu studijuoju irdar kai kà. Visiems linkiu neapsiri-boti tik vienu pomëgiu ar darbu.Esu tikra, kad jokiø ribø nëra ir tikpats þmogus jas susikuria. Þinau,jog iki pat paskutinës savo gyveni-mo dienos að vis ieðkosiu, kas manpatinka ir darysiu tai, kas pripildoðirdá dþiaugsmo, nes gyvenimà tu-riu tik vienà.

Daugiau akimirkø ið VaidosValskytës darbo ðokiø studijoje ga-lite rasti socialinio tinklapio „Fa-cebook“ paskyroje „Vaida Sky“.

Ið viso Ðilutës rajone registruota 580 bedarbiø iki 25-eriø metø. Projekte ðiuo metu dalyvauja 20 jaunøasmenø, kurie vykdo ávairias veiklas, padedanèias iðsiaiðkinti jø gabumus.

SITUACIJOS


Ûkininkai sunerimæ: jiems gali bûtisumaþintas pigesnio dyzelino kiekis

arba – kam bitëms reikalingi dyzeliniai degalai?Stasys BIELSKIS

Nori suvienodintikonkurencines sàlygas

Þemës ûkio ministerija prane-ðë, kad netrukus akcizais neapmo-kestinamø dyzeliniø degalø jau ga-lës ásigyti ir kiauliø, paukðèiø, bièiøbei grybø augintojai. Mat Vyriausy-bë pritarë Akcizø ástatymo 37straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektui, kuriuo bus suvienodintoskonkurencinës sàlygos visiems þe-mës ûkio veiklos subjektams ir ska-tinama aukðtesnës pridëtinës vertësproduktø gamyba þemës ûkyje.

Toká ástatymo pakeitimà pasiû-læs þemës ûkio ministras prof. Vi-gilijus Jukna ðià naujovæ pakomen-tavo taip: „Ðeðioliktoji Vyriausybëpradëjo esminius pertvarkymus gy-vulininkystës sektoriuje, siekdamasukurti palankià aplinkà vystyti irplësti gyvulininkystës ûkius, reali-zuoti gyvulininkystës produkcijà.Gyvulininkystës ûkiams pagal da-bar galiojanèià tvarkà leidþiamøásigyti akcizais neapmokestinamødyzeliniø degalø kiekiø nepakan-ka. Akcizais neapmokestinamø dy-zeliniø degalø negali ásigyti kiau-liø, paukðèiø, bièiø bei grybø au-gintojai, kurie kuria didelæ pridëti-næ vertæ þemës ûkyje ir patiria di-delá spaudimà rinkos sàlygomis.Siekiant visø þemës ûkio veikløsubjektams sukurti gamybiniø sà-naudø vienodinimo sàlygas ir pa-skatinti didelæ pridëtinæ vertæ ku-rianèiø þemës ûkio veiklø plëtrà,tikslinga iðplësti þemës ûkio veik-lø, kurioms bûtø taikoma akcizaisneapmokestinama dyzeliniø dega-lø lengvata, spektrà”.

Pagal dabar galiojanèias Lietu-vos Respublikos akcizø ástatymo

37 straipsnio nuostatas akcizais ne-apmokestinamø dyzeliniø degalødidþiausias leistinas ásigyti kiekisnustatomas pagal deklaruotà auga-lø plotà, bet neatsiþvelgiama á turi-mà gyvuliø skaièiø. Tokia tvarkaneuþtikrina vienodø sàlygø gyvuli-ninkystës sektoriaus þemës ûkioveiklos subjektams.

Priëmus ástatymà, konkretûsleidþiamo ásigyti akcizais neapmo-kestinamø dyzeliniø degalø kiekiaipagal auginamus augalø plotus irgyvuliø skaièiø bus nustatomi Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës nu-tarimu.Ûkininkø manymu, tai –

nesàmoniø nesàmonëKaip toká ástatymo pakeitimà

vertina pamario kraðto ûkininkai?„Ðilokarèema“ pakalbino keletàûkininkø. Jie praðë laikraðtyje ne-skelbti jø pavardþiø, todël atviraipasakë, kà apie tai mano. Beje, dëltokio pakeitimo sunerimæ ne tikaugalininkystës, bet ir gyvulinin-kystës ûkiø savininkai. Kodël?

Ðilutës seniûnijos ûkininkasPetras sakë manàs, jog tikriausiaikai kurie Seimo nariai yra tiesio-giai suinteresuoti dël tokio ástaty-mo atsiradimo, kad tie, kurie netu-ri þemës, galëtø ásigyti pigesnio dy-zelino.

„Beakcizio dyzelino leidþiamaásigyti tiems ûkininkams, kurie ar-ba turi nuosavos þemës, arba jànuomoja ir yra uþsiregistravæ re-gistre, - teigë Petras. - O dabar to-kios lengvatos – kiaulëms... Kaiptas kiaules galima laikyti neturintþemës? Niekaip nesuprantami da-lykai. Paimkime kaip pavyzdástambius kiaulininkystës komplek-sus – gal jie tos þemës turi per ma-þai. Bet jeigu ten auginama apie 24

tûkst. kiauliø ir bus skaièiuojamakiekviena kiaulë, tokiø komplek-sø savininkai pigesnio dyzelinogaus þymiai daugiau nei mes, ûki-ninkai“.

„Naujàjá ástatymà norima „pra-stumti“ motyvuojant tuo, kad biti-ninkams reikia veþti medø á turgø,prekybos centrus ir neva nëra uþkà, - kalbëjo Juknaièiø seniûnijosûkininkas Gintas. - Kai kurie biti-ninkai turi mobilius avilius – juospavasará reikia nuveþti prie þydin-èiø rapsø ar dobilø lauko ir tenpastatyti, vëliau – parsiveþti. To-kiems asmenims reikia ðiek tiek

dyzelino. O jeigu bites laikantysþmonës gyvena palaukëje, vienkie-myje, dideliø plotø bitëms ir nerei-kia – jos paèios skrenda dviejø ki-lometrø spinduliu. Todël ir veþtijø niekur nereikia, o jeigu nereikiaveþti, nereikia ir degalø“.

O kam reikalingi akcizais ne-apmokestinami dyzeliniai degalaigrybø augintojams? Ðilutës rajoneyra vienas grybus auginantis ûki-

Aiðkiai matosi, kad þymëtasis dyzelinas yra 30 proc. pigesnis, o tai neidaug, nei maþai – 1,31 Lt. Matyt, kai kurie asmenys, ûkininkø teigimu,

Seimo nariø padedami nori ið to pasipelnyti...

ninkas, Kintuose gyvenantis Arvy-das Stankus. Bet jis turi þemës irpigesnis dyzelinas jam parduoda-mas pagal deklaruotus plotus. Gry-bø augintojai jau ir taip gauna be-akcizio dyzelino, tik jeigu þemdir-biams skirtas yra þalios spalvos, taikrosniø kuras ðildyti patalpoms,kuriose auginami grybai, - violeti-nës spalvos.

Naumiestiðkis ûkininkas Linastaip pat piktinosi: „Yra suintere-suotø þmoniø, kurie teikia tokiasniekines ástatymo pataisas. JeiguLietuvoje atsiras daug tokiø asme-nø, norinèiø gauti teisæ ásigyti pi-gesnio dyzelino, gali atsitikti taip,kad bus sumaþintas tokio dyzelinokiekis, leidþiamas pirkti mums, sà-þiningai ûkininkaujantiems. Yradeklaruoti tûkstanèiai hektarø þe-mës, pagal tai ir iðduodami leidi-mai ásigyti dyzelinà. Jeigu dabarmes galime nusipirkti po 120 litrøþaliojo dyzelino kiekvienam hek-tarui, gali atsitikti taip, kad leispirkti tik po 110 ar 100 litrø“.

„O kur triuðiø augintojai? Jieirgi veþa juos parduoti á miestà, -vël kalbëjo Petras. - Ir kitokiø ka-tegorijø asmenø galima prisigalvo-ti. Tai nesàmoniø nesàmonë. Yratvarka – pagal deklaruotø pasëliøarba pievø plotà, taip ir turi bûti.Mums, ûkininkams, yra keista, kadkai kas nori gauti leidimà dvigubaidaugiau pirkti pigesniø degalø. Pa-vyzdþiui, þmogus turi 20 bièiø avi-liø ir 3 ha þemës. Tai dabar jis gausdyzelino ir uþ þemæ, ir uþ avilius.Tikrai nesàmonë. Paskui pradës to-kio dyzelino ir kiti reikalauti – duo-kit jo mums ir uþ gyvulius, ir t. t.

Kitose Europos Sàjungos ðaly-se þymëtasis dyzelinas pilamas tiká traktoriø degalø bakus, ir tik Lie-tuvoje ûkininkams leidþiama tokádyzelinà naudoti ir lengvuosiuoseautomobiliuose.

Belieka laukti, ar Seimas tikraipriims tokià ástatymo pataisà.

Ðalia þemës ûkio padargø – irsovietinës armijos eksponatas

Stasys BIELSKIS

Þemës ûkio kooperatyve „Lum-pënø Rambynas“ veikia senoviðkøþemës ûkio padargø, naudotø XXa. pradþioje – XX a. viduryje, mu-ziejus po atviru dangumi. Ekspo-nuojama pati ávairiausia þemës ádir-bimo ir derliaus nuëmimo techni-ka. Muziejus ásikûræs pievelëje ða-lia kelio Kaunas-Jurbarkas-Ðilutë-Klaipëda, todël matosi visiems pra-vaþiuojantiems.

Ádomu tai, kad ðalia þemës ûkiopadargø yra eksponuojama ir elek-tros pastotë, kurià sovietinës armi-jos kariðkiai naudodavo lokato-riams aprûpinti elektros energija,jeigu staiga dingdavo elektra. Koo-peratyvas tà árenginá ásigijo rusø ar-mijai besikraustant ið Lietuvos. Ko-operatyvas ðitoká elektros genera-toriø naudojo karviø fermoje. Matrudená, ypaè stipresniam vëjui ási-smarkavus, daþnai dingsta elektra.Todël iðgelbsti elektros generato-rius, gaminantis 220 V átampà – irferma apðvieèiama, ir pienomelþimo linija veikia.

Kooperatyvo pirmininkas Re-migijus Kelneris „Ðilokarèemai“sakë, kad dabar, pastaèius naujøfermø ir padidinus galvijø bandà,ðis 12 kW galios generatorius pa-sidarë per silpnas, todël teko já ið-

gabenti á muziejø. „LumpënøRambynas“ ðiuo metu naudoja 35kW elektros generatoriø. PasakR. Kelnerio, kiekvienà rudená ma-þiausiai po porà kartø tenka jáájungti.

Þemës ûkio kooperatyvo „Lumpënø Rambynas“ pirmininkas RemigijusKelneris(antras ið kairës) niekada neatsisako kooperatyvo sveèiamsar ðiaip muziejaus lankytojams iðsamiau papasakoti apie tai, kas èia

eksponuojama.

„Ateina naktis, ir, kaip að vadi-nu, likimo ironija, ir dar daþniau-siai savaitgaliais arba ðventinëmisdienomis - pakyla vëjas ir dingstaelektra. Taip èia jau bûna, tamekaime“, - sakë R. Kelneris.

Sausio 31-àjà Rusijos vartotojøteisiø apsaugos tarnyba „Rospot-rebnadzor“ atðaukë Lietuvos pie-no perdirbimo ámoniø „Þemaiti-jos pienas“ ir „Pieno þvaigþdës“produkcijos importo draudimà.Sausio 20 dienà buvo atðauktas„Rokiðkio sûrio“ produkcijos im-porto ribojimas.

Pasak LR þemës ûkio ministe-rijos praneðimo, draudimo panaiki-nimas visais trim atvejais argumen-tuotas vienodai - ámonës pateikë Ru-sijos tarnybai papildomà informa-cijà dël produkcijos kokybës bei sau-gumo reikalavimø laikymosi.

Paskutinës sausio mënesio die-nos „Rospotrebnadzor“ praneðimebuvo teigta, jog sprendimai dël em-bargo atðaukimo kitiems Lietuvospieno produktø gamintojams buspriimti, iðnagrinëjus jø pateiktà pa-pildomà informacijà.

Ilgai laukti neteko - vasario 3-iàjà „Rospotrebnadzor“ praneðë,jog importo ribojimai panaikina-mi dar dviem Lietuvos pieno pro-duktø gamintojams – „Þemaitijospieno“ dukterinei ámonei „ÐilutësRambynui“ ir Vilkyðkiø pieninei.

Praneðta, kad Rusijos eksper-tai ávertino Lietuvos bendroviø pa-teiktà ataskaità apie papildomøproduktø kokybës kontrolës prie-moniø taikymà. „Rospotrebna-dzor“ sprendimas iðsiøstas terito-riniams muitinës punktams.

2013 m. spalio 7 dienà Rusijasustabdë pieno produktø importàið Lietuvos. Rusijos maisto pro-duktø kokybæ kontroliuojanèiostarnybos tuomet nurodë, jog lie-tuviðkame sûryje, varðkëje ir pie-ne buvo rastas antibiotikas tetra-ciklinas. Lietuvos pusë tai neigëir tvirtino, kad Rusijos tarnybosnepateikë jokiø savo teiginiø áro-dymø.

Lietuvos Valstybinës maisto irveterinarijos tarnybos darbuoto-jai ilgai negalëjo gauti oficialiøRusijos pretenzijø. Rusijos rinkaiskirtus pieno produktus Lietuvosgamintojai pardavë vidaus rinko-je ir ES ðalyse. Lietuvos ir ES po-litikai Rusijos veiksmus ávertinokaip spaudimà Lietuvai.

Vienos didþiausiø ðalies pie-no perdirbimo bendroviø Vilkyð-kiø pieninë vadovas ir pagrindi-nis akcininkas Gintaras Bertaðiusdar draudimo eksportuoti pro-dukcijà á Rusijà pradþioje „Ðilo-karèemai“ teigë, jog dël to ámonëgaus maþiau pajamø ir, aiðku, pel-no. Mat Vilkyðkiø pieninë eks-portuoja apie 70 proc. produkci-jos (ið jø á Rusijà - 30 proc.). Betvis dëlto pernai ámonë gavo pla-nuotas pajamas, nors Rusijos rin-ka ir buvo uþverta paskutiná metøketvirtá. 2013-aisiais ámonë turë-jo 7,675 mln. litø grynojo pelno.

„Ðilokarèemos“ informacija

„Ðilutës Rambynas“ irVilkyðkiø pieninë – paskutinës

ámonës, kurioms vëlatsivërë Rusijos rinka

2014 m. vasario 11 d., antradienis 6Puslapá parengëIndrë Vaitkuvienë

Nauji metai, nauji judesiai: sportasnamuose ir sportiniai iððûkiai

Ne visi ið mûsø turi galimy-biø, o galiausiai ir noro vaikð-èioti sportuoti á sporto klubà.Bûna ir tokiø, kuriems nepa-tinka „kolektyvinis“ sportas,bûna ir tokiø, kurie dar prieðatvykdami á sporto klubà turinoro pagerinti savo sportinæformà. Kartais bûna taip, kadsporto klubo ðalia – papras-èiausiai nëra. Ekonominiosunkmeèio laikotarpiu ne pas-kutinëje vietoje yra ir finansi-niai dalykai – abonentas ásporto klubà daþniausiai kai-nuoja nepigiai. Taèiau visi ga-li pagerinti savo sportinæ for-mà sportuodami namie.

Sportas namuose – turintiems tik didþiulæ valià ir uþsispyrimà.

Moterø uþdarø patalpø èempionate dramatiðkoskovos dël patekimo á finalà

Savaitgalá keturiuose Lietuvos miestuose ávyko Lietuvos mo-terø uþdarø patalpø èempionato II etapo varþybos. A grupëje, ákurià pateko po 2 geriausias I etapo zonø komandas, „virë”labai atkakli kova dël patekimo á finalà. Net ðeðios ið aðtuoniøA grupës komandø surinko po lygiai, po ðeðis, taðkus. Taèiau áfinalà pateko tik 4 komandos.

B zonoje II pogrupy Nemenèi-nëje kovojusios Ðilutës „Blizgës“„iðplëðë“ vienà pergalæ ir patyrëvienà pralaimëjimà.

Pirmasis susitikimas aikðtëjemûsø miesto merginø futbolo ko-mandai ávyko su ðeimininkëmis Ne-menèinës „Rûta“ futbolininkëmis.Pasibaigus pirmajam rungtyniø kë-linukui rezultatas lygus 1:1. Antro-

joje varþybø pusëje puolimas tiekvienos, tiek kitos komandos tapoaktyvesnis, uþgultis prie vartø davënemaþø rezultatø – pasibaigusrungtynëms pergalæ ðventë ÐilutësMFK „Blizgës“ 4:3. Komandai nettris ávarèius pelnë Ignë Zarembai-të ir vienà – Giedrë Lukðaitë.

Antrosios pogrupio rungtynësávyko su Vilniaus „JL Stars“. Pir-

majame këlinyje þaidimas buvo pa-naðus abiejø komandø. Taèiau pir-mosios ávartá pelnë vilnietës. Ant-roji varþybø dalis, deja, nesëkmin-gai susiklostë „Blizgëms“. „JLStars“ merginos vienà po kito mu-ðë ávarèius á jø vartus, o laikui pasi-baigus rezultatas 0:7.

Paskutinis èempionato turas vyksÐilutëje, vasario 23 dienà, futbolo sa-lëje, adresu Vilø g. 13. Norinèius pa-laikyti merginø futbolo komandà„Blizgës“ kvieèiame ateiti.

MFK „Blizgës“ Lietuvos uþdarøpatalpø èempionate, II etapo

varþybose Nemenèinëje,iðkovojo vienà pergalæ ir

patyrë vienà pralaimëjimà.

„Ðilutës“ ledo ritulio komandatæsia kovas èempionate

Po pertraukos Ðilutës ledoritulio klubas pradëjo antrojorato èempionato „Þemaitijosledas“ varþybas, Maþeikiuose(2014-01-24), kur susitiko suMaþeikiø komanda „Smûgis”ir pralaimëjo rezultatu 6:4. Ant-rose rungtynëse iðkovota per-galë prieð Klaipëdos „Torà“.

Ankstyvà ðeðtadienio rytà(2014-02-01) lazdas ant ledosurëmë Ðilutës „Ðilutë” ir klai-pëdiðkiai „Toras“ þaidëjai.Kas matë þaidimà, dràsiai tei-gia, jog ðilutiðkiai vyrai „þadi-no” ðiek tiek apsnûdusius irneprasibudinusius „Toro” þai-dëjus.

Ðilutës ledo ritulio komandosminuèiø stengësi bûti aktyvesni irtaip tarsi budino apsnûdusius

Klaipëdos „Toro” þaidëjus. Norspirmajame këlinyje „Ðilutë” pa-siþymëti turëjo daugiau galimy-biø, klaipëdieèiai taip pat progospelnyti ávarèiø nepraleido ir ban-dë smûgiuoti. Taèiau rezultatasiðliko „sausas” 0:0. Antrajame kë-linyje dël trumpo atsarginiø suo-lelio klaipëdieèiams ëmë sekti jë-gos ir „Ðilutë“ jau këlinio pra-dþioje 17 min. po rezultatyvausAlionido Krompolco perdavimoPetrui Rudavièiui pelnë pirmàjáávartá komandai. Praëjus ketu-rioms minutëms antràjá ávartá á„Toro“ vartus po Daliaus Moc-

„Ðilutës“ (mëlyna apranga) ledo ritulio komanda „Þemaitijos ledas“èempionate po 11 suþaistø rungtyniø – 9 vietoje.

kaus perdavimo siuntë TomasSemaðka.

Toliau tvarkingai gynæsi ðilu-tiðkiai iðsaugojo sausus vartus irðventë pergalæ rezultatu 2:0. Su-þaidus 11 rungtyniø „Ðilutës“ ko-manda turi 9 taðkus ir turnyrinëjelentelëje uþima devintà vietà.

„Ðilutei“ atstovauja: ArûnasJonèas, Saulius Kervys, AlionidasKrompolcas, Dalius Mockus, Al-girdas Geèas, Tomas Semaðka, Sva-jûnas Èesnulis, Petras Rudavièius,Aidas Jucys, Arûnas Geèas, BenasPopendikis, Romas Geèas, IevgenKravchenko (vartininkas).

Ðilutiðkiai dalyvavo Rygoje vykusiametarptautiniame dziudo turnyre

Vasario 2 d. Rygoje, Latvijosmieste, vyko tarptautinis dziu-do turnyras, kuriame dalyvavosportininkai ið Estijos, Rusijos,Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvosir Latvijos. Tarp Lietuvos atsto-vø Ðilutës dziudo klubo garbægynë 4 sportininkai: Ernestas irEdvardas Sagalec, Rokas Ðadze-vièius ir Justas Pauparis. Rokas

su Justu savo svorio kategorijo-se pirmas kovas laimëjo. Antra-me rate ir paguodos kovas pra-laimëjo bei uþëmë 7 vietas. Ge-riau sekësi broliams. Svorio ka-tegorijoje iki 50 kg treèià vietàiðkovojo Ernestas. Edvardassvorio kat. iki 55 kg finale nusi-leido Baltarusijos sportininkuiir liko antras.

Sportas namie turi ir savø pri-valumø, ir savø trûkumø. Sportonamie privalumas yra tai, kad spor-tui jûs negaiðtate savo brangaus lai-ko, nejauèiate jokio spaudimo irneiðleidþiate tam jokiø pinigø arbaiðleidþiate sàlyginai maþà sumà.Taèiau sportas namie turi ir savoneigiamø pusiø – sportuojant na-mie daþniausiai nëra árangos, kurisportà padaro efektyvesniu, daþnai

nesilaikoma rimtesnio rëþimo (dis-ciplinos), o pats procesas daþnaiyra nesistemingas. Taèiau ir namiegalima pasiekti rezultatø, jeigu ið-ties pasiryðite, tam tereikia valios.Geri dalykai ateina pas

tuos, kurie dirbaJei jau nusprendëte uþsiimti

sportu namuose, turite laikytis ke-

liø taisykliø tam, kad jûsø sportasbûtø efektyvesnis.

#1. Pradëkite nuo atsakymo iklausimà: kodël norite sportuotinamuose?

Jei prieþastys objektyvios, t.y.finansai, sporto klubo nebuvimas,psichologinis diskomfortas, tuo-met viskas gerai, taèiau jei toká jû-sø apsisprendimà lëmë tingëjimas

apsilankyti sporto klube – galitepamirðti ir sportà namuose, papras-èiausiai jums nieko nepavyks, nessportas namuose reikalauja kur kasdaugiau valios pastangø nei spor-tas sporto klube.

# 2. Antras þingsnis – tikslønusistatymas.

Nuspræskite, ko sieksite sportuo-dami namuose: svorio metimo arsvorio auginimo? Galbût didesnësfizinës jëgos? Jei norite tik daugiauaktyvumo – tiesiog rytais padaryki-te lengvà mankðtelæ ar paðokite, oapie sportà, bent jau kol kas galitepamirðti – þmogus, neturintis tiks-lø, rezultatø nepasieks niekur – neinamuose, nei klube. Jei þinote dëlko sportuojate – sukonkretizuokitesavo tikslus: norite numesti penkisar deðimt kilogramø, o galbût pri-augti tris? Tiksliai apsibrëþkite, ko-kiø rezultatø siekiate.

#3. Treèias þingsnis – iðsirin-kite (nusistatykite) programà, pa-gal kurià sportuosite ir susiregu-liuokite mitybà.

Apie ðá þingsná kalbësime pla-èiau vëlesniuose straipsniuose, ta-èiau jums, iðsikristalizavus savotikslus, reikëtø pasirinkti tinkamuspratimus, kuriuos galima atlikti na-mie ir pagal anksèiau nusistatytustikslus susireguliuoti savo mitybà.

Susidaræ (gavæ) programà, bû-tinai jos laikykitës ir susidarykitegrieþtà sporto grafikà bei jo laiky-kitës. Grafikas yra bûtinas tam, kadjûs turëtumëte rëþimà. Susidaryki-te grafikà atsiþvelgdami á savo rea-lias galimybes: apþvelkite, kokio-mis dienomis galite sportuoti irkiek realiai laiko galite tam skirti.Màstykite ne tik apie ðià savaitæ,taèiau ir apie ateitá. Grafikas rei-kalingas tam, kad jûsø sportas tap-tø efektyvesniu: sportuodami þmo-nës daþnai praleidþia uþsiëmimusarba „sportuoja“ priebëgomis, to-dël rezultatø taip ir nepasiekia, osportà meta kaip neefektyvø spren-dimà jø problemoms spræsti.

# 4. Susidarykite lentelæ, kurio-je galëtumëte sekti rezultatus. Pokiekvieno uþsiëmimo uþraðykite,kokiø rezultatø pasiekëte (pvz., pa-darëte penkiais atsilenkimais dau-giau), o savaitës pabaigoje paþiûrë-kit savo pasiekimus, atsiþvelgdamiá sau keliamus tikslus: ar numetëtesvorio, ar priaugote svorio, ar suge-bëjote padaryti daugiau atsilenki-mø ir t.t. Toks rezultatø stebëjimaspadeda motyvuoti save, taip pat aið-kiau matysite, ar jums reikia savotreniruotes intensyvinti, ar ne.

Tai buvo bendro pobûdþiostraipsnis apie tai, kokie turëtø bû-ti pirmieji þingsniai pradedantsportuoti namuose. Konkretesniuspatarimus, kokius pratimus ir ko-kiu daþnumu naudoti pateiksimekituose straipsniuose, kurie turëtøpasirodyti artimiausiu metu. Seki-te naujienas.

þaidëjai, vieninteliai turëdami na-mø ledà ryte, nuo pirmøjø varþybø

2014 m. vasario 11 d., antradienis 7POLITIKA"Ðilokarèemos" leidinys Pamario kraðto kultûrai2014 m. vasario 11 d. Nr. 3 (167)Turgaus g. 3, Ðilutë.www.silaine.lt, [email protected]"Ðilainës sodo" sudarytojas ir redaktorius Saulius Sodonis.

Ir vis dëlto MaþojiLietuva

Ðiø metø sausio pabaigoje Valstybinë lietuviø kalbos komisija prieLietuvos Respublikos Seimo savo nutartimi patikslino ir papildë 1997metø savo jau priimtà nutarimà. Jame atsirado áraðas, kuriuo vis dëltopripaþástamas terminas Maþoji Lietuva. Tuo paèiu apibrëþiamas ir josregionas – teritorija Priegliaus ir Nemuno þemupiø. Ðioje nutartyjetaip pat yra naujovë: yra kalbama apie teritorijà – regionà. Ði sàvokataip pat átvirtinta komisijos nutartyje. Ðiuo savo sprendimu Valstybinëlietuviø kalbos komisija pagaliau iðsklaidë paèios prieð metus sukeltàsumaiðtá, kai ðalia kitø terminø Maþosios Lietuvos termino nesiûlëvartoti. Taip pagaliau viskas stojosi á savo vietas.

Kai praëjusiais metais minëta komisija savo sprendimu nepritarëtermino Maþoji Lietuva vartojimui, kilo nemaþas ðurmulys. Ypatingaidël to nejaukiai pasijuto kultûrininkai. Jau daugiau kaip pora deðimt-meèiø visai Lietuvai siûlomas terminas tapo þinomu, pripaþintu irsavotiðku ðio kraðto „prekiniu þenklu“. Tad pasakius, kad esi atvykæsar atstovauji Maþosios Lietuvos regionui, beveik jau niekas nebetapa-tino atvykëlio nei su þemaièiais ar Þemaitija. Tai buvo labai didelioádirbio ir triûso dëka, kaip kad iðaiðkinti, kad Ðilutë nuo Ðilalës skiria-si. Liûdna, bet ir dabar tokiø atvejø vis pasitaiko. Taèiau tai liudijatiesiog apie menkà iðprusimà ir tiek. Su Maþosios Lietuvos terminuviskas kiek kitaip.

Ðiandien Maþosios Lietuvos regionas, kurá norëdami atskirti nuoþemaièiø, diegë kultûros bei visuomenës þmonës, labiau suvokiamaskaip XX a. pradþioje atsiradæs pavadinimas Klaipëdos kraðtas, buvu-siuose Rytprûsiuose. O tai deðinë Nemuno upës dalis nuo netoliPalangos esanèios Nemirsetos iki netoli Jurbarko á Nemunà átekan-èios Ðventosios upës. Ðis kaþkada Lietuvai priklausæs kraðtas, VytautoDidþiojo Kryþiuoèiø ordinui perleistas Melno taikos 1422 m. sudary-mo metu. Po to jis taip niekada nebuvo vadinamas iki pat to meto, kolpo Pirmojo pasaulinio karo kilo mintis ðià labai aiðkià ribà – Nemunà- turinèià teritorijà atskirti nuo Rytprûsiø. Taip daugelio lietuviø, ir netik, sàmonëje radosi ir buvo formuojamas terminas – Klaipëdos krað-tas. Nors pavadinime ir naudotas Klaipëdos vardas, taèiau mintyjeturëta ta nemaþa deðinë Nemuno kranto teritorija, kuri atiteko Kry-þiuoèiø ordinui per Melno sutartá.

Tuomeèiuose Rytprûsiuose daugumà gyventojø sudarë lietuviai,labiau þinomi lietuvininkø vardu. Jie kalbëjo taip pat lietuviðkai. Jøkalba dël germaniðkos aplinkos bei izoliuotumo nuo Didþiosios Lie-tuvos lietuviø kalbos, ðiek tiek vystësi kitaip. Tai buvo galima suprasti,nes èia gyvenimas buvo skaièiuojamas pagal Vakarø Europos laikro-dá, o ne Rytø, kaip kad bûta Didþiojoje Lietuvoje. Tad nors dabarávardinamojoje Maþojoje Lietuvoje ir gyveno lietuviai, taèiau jie savesuvokë kaip kitos ðalies pilieèiais.

Taèiau kaip tik ðiame kraðte bûta palankesniø sàlygø lietuviøraðtijos kultûrai vystytis. Todël bûtent Maþojoje Lietuvoje ir gimëpirmoji lietuviðka knyga – Martyno Maþvydo parengtas „Katekiz-mas“. Èia kunigas Kristijonas Donelaitis bûrams kalbëjo apie gyveni-mo groþá ir ydas. Vëliau ðie pasakojimai Liudviko Rëzos pastangomisgimë pirmaja lietuviðka groþine knyga. Ir visa tai vyko tuomet, kaiDidþiojoje Lietuvoje lietuviðkai kultûrai nebuvo palankios sàlygosvystytis ir taip formuoti lietuviø tautinæ sàmonæ. Taip raðtijai beispausdintam þodþiui Spaudos draudimo metai buvo nelengvi, betsklido á Didþiàjà Lietuvà ið to kraðto, kà dabar iðties jau galime vadintiMaþàja Lietuva. Todël Valstybinës lietuviø kalbos komisijos kalbiniupoþiûriu áteisintas terminas labiau nusako ne tiek politiná, kiek kultû-riná kraðto apibrëþimà ar priklausymà.

Taèiau bûtent terminas Maþoji Lietuva ir nusako skirtybes, kuriasdar galim pajusti pervaþiavus buvusias Didþiàjà ir Maþàjà Lietuvasskirianèià (skyrusià) sienà nuo Jurbarko, Ðilalës ar Gargþdø: darpastebima nemaþai skirtingà kultûrà liudijanèiø þenklø, kurie aið-kiausiai matomi ne tik architektûroje, bet ir visame kraðtovaizdyje.Tai ir norima pabrëþti bei iðsaugoti ateities kartoms.

Maþa knygelë – didelis paminklaslietuvininkø tarmei

Praëjusià savaitæ Ðilutæ pasiekë naujas dar spaustuvës da-þais kvepiantis labai mielas ir tiesiog rankose lipte limpantis„Lietuvininkø tarmiø þodynas“. Já parengë Ðilutës rajono savi-valdybës F.Bajoraièio vieðosios bibliotekos bibliotekininkës Vir-ginija Veiverienë, Loreta Liutkutë ir Þaneta Jokuþytë. O dienosðviesà jis iðvydo todël, kad Saugø bendruomenë „Saugø artu-ma“ parengë ir ágyvendino projektà „Lietuvininkø ðnekta: tar-mës integravimas á ðiandieninæ visuomenæ“. Projektas buvo fi-nansuotas pateikus paraiðkà asociacijai „Lamatos þemë“.

Dþiaugsmas irnuovargis

Dar buvo praëjusios tik dvi die-nos, kai ðis labai jaukus ir patogauskiðeninio formato „Lietuvininkøtarmiø þodynas“ ið leidyklos buvopasiekæs Ðilutës bibliotekà. Taèiaujá rengusiø darbuotojø akyse atsi-spindëjo labiau ne dþiaugsmas, onuovargis. Tai supranta, nes bûtalabai kruopðtaus ir nuoseklaus dar-bo. Bibliotekos direktorë DaliaUþpelkienë iðvis buvo kategoriðka– tokius darbus – ne bibliotekinin-kams dirbti. Kruopðtumo ir atidu-mo bibliotekininkëms netrûksta,taèiau tai ir kalbininkø darbas. Jitik pasidþiaugë, kad ðiam darbuirado nemaþai patarëjø ir talkinin-kø. Vienas jø – Klaipëdos univer-siteto docentas, daktaras kalbinin-kas Jonas Bukantis. Jis sutiko netik áþangà parengti, konsultuotibibliotekininkes, bet ir bûti ðio dar-bo moksliniu redaktoriumi. Taiðiek tiek sumaþino átampà, su ku-

ria bibliotekininkës ëmësi ðio ne-lengvo ir labai atsakingo darbo.

D. Uþpelkienë neslëpë, kad ðiodarbo ëmësi primygtinai pripraðytos.Pirmieji darbai prasidëjo dar per Vil-niuje vykusià Knygø mugæ. Tuometbûrelis bûsimø ðio þodyno sudaryto-jø susitiko su Mokslo ir enciklopedi-jos leidybos centro þurnalo „Gimtojiþemë“ vyr. redaktore Rita Urnieþiû-te. Ji buvo labai skeptiðka, kad bib-liotekininkai gali imtis tokio rimto iratsakingo darbo. Taèiau vëliau, jaupo pokalbio su klaipëdiðkiu J. Bu-kanèiu, pasidarë ðiek tiek lengviau irpagaliau imtasi darbo.

Ðilutës bibliotekos Biblioteki-ninkystës ir kraðtotyros skyriaus ve-dëja Nijolë Budreckienë ëmësi ðiodarbo vadovo pareigø. Ji sakë, kadrankose laikant naujàjá leidiná bûtanepaprastai daug organizacinio dar-bo. Apie tai net atskirà knygà bûtøgalima iðleisti. Visa tai ji saugantisavo atskirame segtuve. Ypatingai ne-lengva buvo suderinti ávairius kon-

sultantø, patarëjø bei leidëjø pageida-vimus – jø bûta begalës. Todël kalbi-namø Ðilutës bibliotekos darbuotojøakyse dar labiau spindëjo nuovargisnei tas dþiaugsmas, kurá jauèia kiek-vienas padaræs gerà darbà. Abi bib-liotekininkës sakë, kad nors yra ið-leistas ne vienas leidinys, taèiau ði ne-didelë knygelë pareikalavo nepapras-tai daug jëgø. Be to, ðiek tiek liûdina,kad vos ðis leidinys pasiekë Ðilutæ, iðkarto atsirado nemaþai kritikø, kurieuþuot pasidþiaugæ nauju leidiniu, iðkarto ëmë ieðkoti priekabiø.

LiudijimaiNors ne vieno sàmonëje lyg ir

suprantama, kad yra viena lietuvi-ninkø tarmë, taèiau leidinys pava-dintas „Lietuvininkø tarmiø þody-nu“, liudijant, kad jø bûta keletas.Áþangoje apie tai ir kalba ðio leidiniomokslinis redaktorius J. Bukantis.Jis èia paaiðkina, kad kalbiniu po-þiûriu lietuvininkø tarmæ galima skir-tyti á dvi ðakas: vakarø þemaièiø irvakarø aukðtaièiø. Savo aiðkinimà

jis ne tik grindþia ávairiais argumen-tais, bet ir pateikia nemaþai pavyz-dþiø. Jis taip pat paaiðkina, kad va-karø þemaièiø tarmës pagrindu susi-formavusi lietuvininkø tarmë labaidaug sàsajø su „motinine“ tarme ei-nant amþiams neiðsaugojo. Ypaè taijuntama kalbant ne tiek apie tarmið-kus dalykus, bet ir apie þodþius –leksikà. Jei þemaièiai savo tarmëjepriglaudë nemaþai slavizmø, tai lie-tuvininkai jø daug neturi – èia nema-þai germanizmø. Kaip kitaip tai ga-lëjo atsitikti per beveik septyniø ðim-tø metø bendrà istorijà.

Ádomi ir vakarø aukðtaièiø ða-kos linija. J. Bukantis áþangoje kal-ba, kad ji maþiau tyrinëta, kalbi-ninkai skirtingai brëþia ðios ðakosribà. Suprantama, nes ði lietuvinin-kø tarmë labiau paplitusi Nemunoaukðtupyje bei dabar Kaliningradosrities teritorijoje.

Kalbininkas taip pat apibûdinair dabartinæ tarmës bûklæ, labaitiksliai suskaièiavæs, kiek ðia tar-

me dar kalba konkreèioje Maþo-sios Lietuvos vietovëje.

ÞodynasKaip sakoma anotacijoje, ðis

„Lietuvininkø tarmiø þodynas“skirtas lietuvininkø kraðtui, jo is-torija, kultûrine ir kalbine tapaty-be besidominèiai plaèiajai visuo-menei. Naujasis þodynas registruo-ja lietuvininkø gyvensenà, papro-èius, tautosakà, ðnektà populia-riuose leidiniuose. Taip pat skel-bia lietuvininkø tarmiø þodþius irjø atitikmenis bendrinëje kalboje.

Ðis þodynas sudarytas lietuvi-ninkø tarmës þodþiø ieðkant bib-liotekos fonduose esanèiuose lei-diniuose. Prie kiekvieno þodþio yratrumpinys, ið kokio leidinio jis pa-imtas. Jie visi pateikti þodynopradþioje. Nurodant þodþius, esantgalimybei, jie sukirèiuoti, nurody-ta galima kilmë. Visi lietuvininkøþodþiai paaiðkinami pavyzdþiais,todël jø prasmæ labai lengva su-prasti ið konteksto. Daþnai jø bûnapo keletà.

Baigiant ðá trumpà pirmà pri-statymà galima tik pasidþiaugti, kadmûsø kraðte iðleistas þodynas, kurispapildys raðtijos ir kultûros istorijàbei visa tai leis iðsaugoti ateities kar-toms. Uþ tai turim bûti visø pirmadëkingi kruopðèiosioms biblioteki-ninkëms – uþ surinkus, suregistruo-tus þodþius, bendruomenei „Saugøartuma“ – uþ idëjà ir parengtà pro-jektà bei materializuoti tai padëju-siai asociacijai „Lamatos þemë“.Kovo pradþioje ðis leidinys bus pri-statytas Saugose ir Ðilutëje.

Ar iðties Ðilutës rajono kultûrai teks daugiau pinigø?Praëjusià savaitæ Ðilutës ra-

jono savivaldybës tinklalapyjepaskelbtas 2014 metø rajonobiudþeto projektas. Jis bus 8 mi-lijonais 691 tûkstanèiu litø di-desnis nei praëjusiais metais. Kolkas pateiktais skaièiais galidþiaugtis ir kultûros ástaigø dar-buotojai – jie ðiek tiek didesni.Tiesa, ne visø. Be to, tai tik pro-jektas, kuris nuo realybës galiskirtis.

Ðiek tiek didëja lëðos Kultû-ros ir sporto programai. Jø dau-giau bus 214 tûkstanèiø 400 litø.Ðios lëðos – tai galimybë vykdytikultûrinæ ir sportinæ veiklà patei-kus projektus. Tad tokiø galimy-biø turëtø bûti daugiau.

Ðilutës F.Bajoraièio bibliote-kai suplanuota 61 tûkstanèiu litø

daugiau. Ðilutës muziejui – 34 tûks-tanèiais litø daugiau. Tiesa, yra darviena biudþeto eilutë, kur kol kasmuziejui – 0 Lt. Kodël dviejose vie-tose jis iðskirtas, niekur nepaaið-kinta. Bendras Ðilutës muziejui pla-nuojamø lëðø skaièius – 437 tûks-tanèiai litø (34 tûkst. Lt daugiau).Kaip bus su naujojo pastato iðlai-kymu, ðiose eilutëse, matyt, neatsi-spindi, nors þinoma, kad muziejusturëtø keltis á restauruotus dvarorûmus.

Ðilutës kultûros ir pramogøcentrui planuojama 421 tûkstantis900 Lt. Tai beveik 70 tûkstanèiødaugiau nei 2013 metais. Ðilutëskamerinis dramos teatras turëtø tu-rëti 184 tûkstanèius litø. O tai 3tûkstanèiais daugiau. Kintø Vydû-no kultûros centras gaus aðtuoniais

tûkstanèiais litø daugiau ir jo biu-dþetà sudarys 158 tûkstanèiai li-tø. Senøjø kaimo tradicijø kultû-ros centrui Bikavënuose supla-nuotas 131 tûkstanèio 600 litø biu-dþetas. O tai 1 tûkstanèiu 600 litødaugiau. Salos etnokultûros ir in-formacijos centras Rusnëje skir-tumo neturëtø pajusti – lëðø su-planuota tiek pat, kaip ir praëju-siais metais – 136 tûkstanèiai li-tø. O ðtai Þemaièiø kraðto etno-kultûros centras tà skirtumà pa-jus – jam suplanuotas tûkstanèiolitø maþesnis biudþetas nei 2013metais ir sieks 167 tûkstanèius200 litø.

2014 metø Ðilutës rajono biu-dþetas turëtø bûti tvirtinamas ar-timiausiame Ðilutës rajono savi-valdybës tarybos posëdyje.

Ritos Ðikðniûtës darbas.

2014 m. vasario 11 d., antradienis 8PUSLAPIS KRAÐTO PRAEIÈIAI 3 (206)

„Niekas neturi bûti palaidotas kaip gyvulys“. III d.Laidotuviø teisinis reglamentavimas Prûsijoje XVI–XVIII a.

Darius BARASA

Baþnyèiø vizitacijøinstrukcijos

Baþnyèiø nuostatai buvo vienaspagrindiniø baþnytinës teisës ðalti-niø. Baþnytinæ teisæ papildë ir kar-tu per tà laikotarpá iðryðkëjusiasBaþnyèios nuostatø spragas taisëatskirai leisti ásakai ir potvarkiai.Prie pastarøjø priskirtinos baþny-èiø vizitacijø instrukcijos ir ataskai-tos, kuriø reikðmës bendroje Prû-sijos evangelikø liuteronø baþny-èios vystimosi raidoje sunku ne-ávertinti. Apskritai vizitacijos tu-rëjo padëti Baþnyèiai ne tik kon-troliuoti dvasininkus ir parapijø ti-kybiná gyvenimà, bet ir pajusti jøporeikius, besikeièiant istorinëmsaplinkybëms, siekë paþinti visøkraðto gyventojø sluoksniø gyveni-mà, formuojant atitinkamà Baþny-èios ir valstybës vidaus politikà, pa-rinkti veiksmingus veiklos bûdusir priemones. Pamaþu iðsirutulio-jo keliø rûðiø vizitacijos ir jø ata-skaitos: skelbtos visos vyskupijosmastu, dar vadintos generalinëmis,ir valsèiuje ar apskrityje. Vienasreikðmingesniø vizitacijø potvar-kiø Prûsijos lietuviðkiems vals-èiams buvo iðleistas 1639 m., vi-sam kraðtui – 1666 m. (naujai pa-kartotas 1699 m.). Bûtent ðiuos do-kumentus, ið esmës nustaèiusiuskapiniø ir laidotuviø tvarkà XVIIIa. pirmojoje pusëje, nurodë Labgu-vos dvasininkas W. H. Beckherissavo sudarytame ástatymø sàvade.

Draudþiami besaikiaigirtavimai ir tvoros1638 m. vizitacijos instrukcijo-

je pakartotinai buvo pabrëþta, kadmirusiojo kûno negalima kaip ne-protaujanèio gyvulio ar laukiniogyvûno numesti ðunims ir paukð-èiams, jis turi bûti prideramai þe-mëje palaidotas. Tuo tikslu baþny-èiose, jø ðventoriuose ir atokiuoseparapijø kaimuose turëjo bûti pa-rinktos ir árengtos laidojimo vie-tos. Vadinamàsias lauko kapines(Feld-Kirchhof) turëti ir ten laido-ti savo mirusiuosius leista tik tolinuo baþnyèios esantiems kaimams.Arti baþnyèiø esantys kaimai savomirusiuosius turëjo laidoti baþny-èioje arba prie jos ðventoriuje esan-èiose kapinëse. Uþ laidojimà baþ-nyèioje buvo nustatytas mokestis:uþ suaugusá 8 Mk, uþ vaikà 4 Mk.Nemokamai leista pasilaidoti ku-nigams, mokytojams ir jø þmonomssu vaikais. Savo mirusájá baþnyèio-je palaidojæ artimieji buvo áparei-goti savo lëðomis sutvarkyti baþny-èios grindiná taip, koks jis buvo ikitol, nes kitaip baþnyèios grindystampa iðkilnotos ir nelygios. Obaþnyèiose, kuriose grindys nebu-vo iðgrástos ir kuriose vietoj grindøbuvo smëlis, neturint lëðø degtomsplytelëms, turëjo bûti iðgrástos ma-þais ir vidutiniais lauko akmeni-mis. Buvo manoma, kad kitu atve-ju galëjo kilti reali epidemijos grës-më. Kadangi buvo nustatyta, kaddauguma kapiniø buvusios neap-tvertos, liepta jas aptverti mûrinelauko akmenø tvora, o kur jø nëra– medine. Kadangi daþnai pasitai-kydavo atvejø, kai kunigui, kuristurëjo vesti tikslius mirusiøjø re-gistrus, nebuvo praneðama apie mi-rusájá, ateityje liepta be jokiø iðim-èiø apie tai informuoti dvasinin-kus. Konstatuota, kad nedaugelisparapijieèiø per laidotuves praðy-davo skambinti varpais ir giedoti,todël buvo paraginta uþsisakyti to-kius patarnavimus ir savo mirusiuo-sius su derama pagarba laidoti.

Didesni dvarai taip pat turëjo savo kapines. Muþës dvaro kapinës.

Pamaryje kapinëse buvo statomiir mediniai krikðtai.

Kapinëse prie kitø krikðèioniø bu-vo uþdrausta laidoti bedievius. Taippat drausta lietuviams savo miru-siuosius aprengti geriausiais drabu-þiais ir á kapà mesti pinigø. Ðis pa-protys laikytas visiðkai pagoniðku irprietaringu, nes esà tai darantieji ti-këjo, kad visø ðiø daiktø mirusia-jam prireiks kitame, amþinajame,gyvenime. Per laidotuves buvo uþ-drausti bet kokie besaikiai girtavi-mai: neturtingam leista turëti pusætonos (apie 55 l), o pasiturinèiam –1 tonà (apie 112 l) alaus. <...>

Laidojimo tvarka irtaisyklës

Galima tvirtinti, kad XVI–XVII a. Baþnyèios nuostatuose irvizitacijø potvarkiuose toli á ateitábuvo nubrëþtos laidotuviø tvarkosir apeigø gairës, esminës direkty-vos, suformuluoti pagrindiniai rei-kalavimai. Svarbiausi ið jø buvo ðie:dorai gyvenæ krikðèionys turëjo bûtipalaidoti garbingai, su Baþnyèiosapeigomis; bedieviams laidotuviøliturgija nepriklausë, jie turëjo bûtipalaidoti atskirai nuo krikðèioniø;apie kiekvienà mirusájá turëjo bûtipraneðama vietos dvasininkui; lai-doti mirusiuosius reikalauta baþ-nyèioje, baþnyèios ðventoriujeárengtose kapinëse, paskirais atve-jais – prie kaimø árengtose kapinë-se; nurodyta kapinëse palaikyti ðva-rà, jas aptverti; uþ laidojimo vietàir liturginiø apeigø atlikimà nusta-tyti mokesèiai baþnyèiai ir mokyk-lai; drausti prietarai ir netinkamøliaudies tikëjimo formø praktikalaidotuviø apeigose ir kt. Laikuibëgant, atsiþvelgiant á susidariusiasaplinkybes, ðie esminiai reikalavi-mai bûdavo papildomi, koreguoja-mi atskirais potvarkiais, ásakais, irtaip toliau buvo formuotas laido-tuviø apeigø reglamentavimas.

Saviþudþiø irnelaimëliø laidojimasIki tol gana miglotai apibrëþ-

tos vadinamøjø bedieviø ir piktada-riø laidojimo aplinkybës iðsamiaubuvo aptartos 1721 m. Prûsijos ka-ralystës kraðto teisëje ir 1749–1751m. Friedricho teisës projekte. Kapi-nëse greta palaidotø dorø krikðèio-niø negalëjo bûti laidojami nusikal-tëliai, kurie uþ savo dideles piktada-rystes buvo nubausti mirties baus-me; jø kûnai turëjo bûti palikti nepa-laidoti bausmës vietoje. Kapinëse vie-tos neturëjo atsirasti ir saviþudþiams.Kaip buvo moralizuota, saviþudybëlaikyta viena didþiausiø ir pavojin-giausiø nuodëmiø, nes tokiu atvejubuvo praþudomas ne tik kûnas, betir siela. Tad nusikaltëliø lavonai, ku-rie uþ savo nusikaltimus buvo nu-bausti mirties bausme, taèiau nepa-këlæ kanèiø patys sau tapo budeliaisir atëmë sau gyvybæ, turëjo bûti pa-

guldyti á ið lentø sukaltà karstà, bu-delio nuvilkti ir palaidoti negarbin-goje vietoje (in loco inhonesto). Tie,kurie sau gyvybæ bûtø atëmæ dël ne-noro daugiau gyventi, ið nekantru-mo, norëdami palengvinti savo kan-èias, netekæ garbës ir turto, dël gë-dos, kad ásiskolino, turi bûti palai-doti po kartuvëmis arba kitoje vieto-je pakasti. Gëdingos ir negarbingoslaidotuvës neturëjo bûti taikomostiems, kurie bûtø nusiþudæ dël kûnoir proto negalios, prislëgtos nuotai-kos (Melancholie) ir kitø panaðiø

prieþasèiø. Jei bûtø árodytas tinka-mas jø gyvenimo bûdas, jøjø kûnaiturëjo bûti be ypatingos procesijospalaidoti kapinëse, nuoðalyje nuo ki-tø. Taip pat turëjo bûti palaidoti tie,kurie nepriklausë në vienai ið trijøkraðte pripaþintø konfesijø (liutero-nø, reformatø, katalikø); tokie buvoprilyginti pagonims. Tyliai kapinëseturëjo bûti palaidotas ir svetimðalisar neþinomasis, jei jis bûtø rastas ne-gyvas. Apsigimëlius, neturëjusius neiþmogiðko pavidalo, nei proto, lieptatiesiog bet kur uþkasti. Áprastiniaismirties atvejais apskritai rekomen-duota neskubëti laidoti, nes, kaipteigta, pasitaikydavo atvejø, kai þmo-nës, laikyti mirusiais, po keliø dienøatsipeikëdavo.Kûnams miego kamarëlë

iki Kristaus atëjimoVandalizmà ir savivaliavimà ka-

pinëse ir bausmes uþ ðias veikasapibrëþë keletas 1721 m. Prûsijoskraðto teisës baudþiamosios daliesparagrafø. Duobkasiai arba kiti as-menys, kurie iðkasa mirusiuosius,juos apiplëðia ir paskui vël uþkasa,turëjo bûti nubausti arba kalëjimu,tvirtovës darbais, rykðtëmis, arbaiðvarymu ið kraðto. Tokios pat baus-mës grësë tam, kas sunaikintø arbaiðniekintø svetimà kapà ar savo mi-rusájá prieð kitø valià, be valdþiosleidimo, kitoje vietoje perlaidotø.Mirties bausmë kalaviju grësëtiems, kurie kunigaikðtiðkos kilmëslavonà apiplëðtø ir paliktø gulëtineuþkastà. Kapiniø klausimas, kaipsvarbi laidotuviø dalis, savo aktua-lumo neprarado per visà aptaria-màjá laikotarpá. Iðlaikyti pridera-mà ðvarà jose grieþtai rekomenduo-ta jau minëtuose 1544 m., 1568 m.baþnyèiø nuostatuose, 1568 m. vi-zitacijø instrukcijoje vizitatoriamstaip pat nurodyta pasidomëti, arkapinës, kur tikinèiøjø kûnai ikibûsimo Jëzaus Kristaus atëjimoranda atilsá ir turi èia savo miegokamarëles, nëra paverstos kiauliøganykla, bet jos graþiai ir deramaipriþiûrimos, kad mirusieji galëtølaukti dþiaugsmingo prisikëlimo.1578 m. ásake Tilþës ir Ragainësapskrièiø baþnyèioms netgi paþy-mëta, kad prie kai kuriø kaimø ap-

skritai nebûta pa-skirtø vietø kapi-nëms, todël miru-sieji laidojamiplyname lauke.Ásakyta kapinëmspaskirti tinkamasvietas ir jas ap-tverti. Kapinësepalaikyti pridera-mà ðvarà, aptver-ti, priþiûrëti nu-rodyta minëtuose1639 m. 1666 m.,1699 m. vizitaci-jø potvarkiuose,1734 m. baþnyti-nës komisijos in-strukcijoje. Netgimiesteliø ir kai-mø 1702 m. nuo-statuose nurodytakiekvienos gyven-vietës gyventojuiir pavaldiniui, ne-svarbu kokià reli-gijà iðpaþintø, pri-sidëti ir atliktijam pavestà dar-bà, jei reikëtø kàkapinëse árengtiar pataisyti. Uþnepaklusnumàbuvo grasoma tri-

mis dienomis kalëjimo.Pakartotinai leisti panaðaus tu-

rinio nurodymai liudija, kad atgar-siø á juos tekdavo laukti ilgai irkantriai. Kitaip tariant, tai rodo,kad á ðvaros palaikymà kapinëse iraptvërimus buvo þiûrëta pro pirð-tus, nes greièiausiai tai nebuvo pir-miausios ir svarbiausios parapijo-se spræstinos problemos. Antai1569 m. Sembos vyskupijos dalávizitavæs vyskupas JoachimasMörlinas daugelyje parapijø apti-ko neaptvertas kapines ir jose besi-mëtanèius þmoniø kaulus, kuriebuvo iðkasti senose kapavietëse be-laidojant naujai mirusius. Palieptaiðbarstytus kaulus surinkti ir sudë-ti á tam skirtus pastatëlius, o kapi-nes aptverti. Ið 1683–1684 m.Klaipëdos valsèiaus parapijø vizi-tacijø aiðkëja, kad tuomet daugiau-sia buvo aptvertos kapinës prie baþ-nyèiø, o kaimø kapinës daþniau-siai buvo visiðkai atviros ir, kaip

pasakyta vizitatoriaus, pikta, kai pokapines siauèia kiaulës.

Lëbavimas perlaidotuves - pagonybës

palikimasLaidotuvës, kaip ir krikðtynos

ar vestuvës, buvo susijusios su ne-menkomis piniginëmis iðlaidomis.Valdþia stengësi pavaldinius ap-saugoti ne tik nuo demoralizuo-janèio nesaikingo lëbavimo ir vai-ðingumo, bet ir siekë ádiegti tamtikrus saugiklius, kad pavaldiniaidël per didelio iðlaidavimo nenu-skurstø. Krikðtynø ir vestuviø at-vejais buvo ribojamas sveèiø skai-èius, patiekalø asortimentas, ðven-timo dienø trukmë. Laidotuvëse lë-bauti ir girtuokliauti buvo uþdraus-ta jau 1568 m. Baþnyèios nuosta-tuose, draudimas pakartotas 1639m. vizitacijos potvarkyje. Ásakas,draudþiantis laidotuviø metu reng-ti ðermenis, pokylá ar alaus gërimà,pakartotinai vël buvo iðleistas 1711m. Pabrëþta, kad toks paprotys yrakilæs ið pagonybës, visiðkai prieta-ringas, já bûtina iðgyvendinti. Mo-ralizuota, kad mirusiojo paliktasturtas negali bûti iðeikvotas apsiri-jimui ir iðgertuvëms. Vietoj to ásak-miai rekomenduota ugdyti saikin-gumà ir blaivumà. Paþeidëjams uþtai buvo grasoma didelëmis pinigi-nëmis baudomis: nuo 50 iki 100markiø. Negalintiems susimokëti,bausmë turëjo bûti pakeista kir-èiais: uþ 1 markæ – 10 kirèiø. Kul-miðkiams buvo numatyta net bokð-to bausmë.

Susirûpinus, kad ávairaus luo-mo ir padëties asmenys per daugiðlaidauja savo artimøjø laidotuvë-se ir dël to puola á vargus ir skolas,1747 m. buvo iðleistas potvarkis,nustatæs laidotuvëms galimas ið-leisti pinigø sumas. Buvo iðskirtakeletas kategorijø: 1) mirusio ba-jorijos ir aukðtuomenës atstovo lai-dotuvëms nebuvo galima iðleistidaugiau nei 300 reichstaleriø;2) maþiau pasiturinèiam ir ne to-kios aukðtos padëties bajorui – iki200; 3) ne bajorui, taèiau uþëmu-siam aukðtas pareigas, – iki 150;4) visiems kitiems asmenims, ku-rie nebuvo aukðtos padëties – iki100 reichstaleriø; 5) jei mirusysisnepaliko pinigø laidotuvëms, taidalá jo turto pardavus ið varþytiniø,bajoro laidotuvëms buvo galimaskirti ne daugiau kaip 50, aukðtospadëties miestieèiui, taip pat pir-kliui, menininkui – 30, paprastammiestieèiui – 10 reichstaleriø.

Ir mokesèiaiPradines, taèiau nebûtinai pa-

grindines, laidotuviø iðlaidas sudarëtam tikri nustatyti mokesèiai Baþ-nyèiai. Pirmiausia parapijieèiai bu-vo apmokestinti uþ laidojimo vie-tas kapinëse. Pasak D. H. Arnold-to, kaip gyvieji uþ savo vietà baþny-èioje turi mokëti (turima omenyjesuolø nuomà), taip pat reikia mo-këti ir uþ mirusiuosius: kas noribûti palaidotas baþnyèioje arbaðventoriuje, uþ tai turi sumokëti nu-statytà vadinamàjá þemës mokestá(Erdgeld). Ðio mokesèio dydiskraðte ávairavo. Miestuose jis buvonustatomas atskirais potvarkiais,pvz., 1585 m. Karaliauèiaus sena-miesèiui patvirtinta laidotuviøtvarka. Uþ norà pasilaidoti vienojeið garbingiausiø vietø – baþnyèiojereikalauta atitinkamai ir sumokë-ti: uþ vyresná negu 12 metø asmená– 20 markiø, o uþ jaunesná negu 12metø – 10 markiø; atitinkamai 8 ir4 markës – uþ kapavietes ðvento-riuje esanèiose kapinëse.

2014 m. vasario 11 d., antradienis 9RENGINIAI

sà dienà, apie ðeðias valandas, ta-èiau èia nei dalyviam, nei þiûro-vams laikas neprailgo. Þiûrovaine tik stebëjo ledo tràsoje besi-rungianèius ekstremalus, bet irvaiðinosi karðtais gërimais, skru-dino ant kepsniniø deðreles, ðað-lykus. Susirinkusieji taip pat ga-lëjo pasigërëti ir kartas nuo kartodangø perskrodþianèiu lëktuvu –savo virtuoziðkumà pilotas de-

Ekstremalø ðturmas „Ledo ralyje 2014“Atkelta ið 1 p.

monstravo praskrisdamas tiesiogvirð þiûrovø ir lenktyniø dalyviøgalvø.

Lenktynëse ant ledo neiðvengtair incidentø – du keturraèiai apsi-vertë, laimei, vairuotojai ir þiûro-vai suþalojimø iðvengë. Visas var-þybas stebëjo ir suteikti pirmàjà pa-galbà buvo pasiruoðæ Ðilutës pir-minës sveikatos prieþiûros centroGreitosios medicinos pagalbos

darbuotojai.Be abejonës, vairuotojai ekstre-

malai ledo tràsoje rungësi ne viendël malonumo, bet ir siekë taptigeriausiais. Sëkmingiausiai pasiro-dþiusiems buvo áteikti prizai, ku-riuos ásteigë asociacija „Ðilutës grei-tis“ ir Seimo narys Kæstas Koms-kis. Þinoma, tarp dalyviø ið ávairiøLietuvos rajonø ralio vaþybos pri-zines vietas pavyko uþimti ir ne

vienam ðilutiðkiui. Priekine aðimivaromø automobiliø kategorijojeI vieta atiteko Kornelijui Jakui,keturraèiø (bagiø) kategorijoje Ivieta atiteko asociacijos „Ðilutësgreitis“ pavaduotojui KæstuèiuiValanèiui, II vieta – Aurimui Ðla-jui. Motokroso kategorijoje su ret-ro motociklais I vieta atiteko Ma-riui Saudargui, II vieta –VytautuiDeguèiui, III – Remigijui Ðleiniui.

Pamario pagrindinës mokyklos pradinukai pasinërë áprofesijø pasaulá

Penktadiená Pamario pagrindinës mokyklos 4f klasëje sklan-dë dþiugios nuotaikos. Nekantraudami vaikai laukë klasës va-landëlës, kurios metu atvykæ jø tëveliai pasakojo apie savasprofesijas. Juk taip svarbu, kad mokiniø tëvai dalyvautø ugdy-mo procese, tai skatina vaikø norà mokytis, ágyti daugiau þiniø,o tokie uþsiëmimai – puiki skatinamoji priemonë.

Gerda BELOKOPYTOVA

Pravërus ketvirtokø klasës du-ris labiausiai buvo pastebimi ðvy-tintys vaikø veidai. Tai puikus áro-dymas, kad ugdymo procesas, pri-pildytas neeiliniø veiklø, moki-niams yra ypatingas. Mokiniø auk-lëtoja Jolanta Kutkienë visuometstengiasi, kad klasës valandëlës mo-kiniams bûtø iðskirtinës. Jø metuvaikai ir vaidina, ir skaito knygas,ir þaidþia þaidimus, sako vienas ki-tam komplimentus ir t.t. „Noriu,kad vaikai klasës valandëliø lauk-tø, kad jos iðsiskirtø ið visø kitøpamokø, bûtø ádomios mano mo-kiniams”, - pasakojo mokytoja Jo-lanta. Maþuose klasës suoluose tà-dien ásitaisë ir Martyno, Karolinosbei Erikos tëveliai – Daiva Arlaus-kienë, Laima Jautakienë ir Laimo-nas Rimkus, kurie papasakojo apiesavo profesijas ir su jomis supaþin-dino mokinius. Kà gali þinoti, gal-bût tai ateityje paskatins kurià nors

ið ðiø profesijø pasirinkti.Kad tëveliai pamirðtø nerimà,

mokiniai juos „apipylë“ kompli-mentais. O tuomet pirmasis savoprofesijà pristatë L. Rimkus ið Ði-lutës. Jis dirba UAB „Biofuture“,visiems gerai þinomoje bioetano-lio gamykloje. 13 metø joje dirban-tis vyras puikiai iðmano savo darbàbei visà ástaigos veiklà su kuria su-paþindino ir mokinukus. D. Ar-lauskienë ið Vileikiø mokiniamspasakojo apie prekybininkës dar-bà. Kadangi moteris yra ir smul-kioji ûkininkë, pasakojo apie ðiàsavo veiklà. Taip pat vaikus supa-þindino su duonos atsiradimo ke-liu, pademonstravo, kuo skiriasiviðtos bei anties kiauðiniai. Vaikusvaizdingas pasakojimas iðties su-domino. Dar viena mamytë L. Jau-takienë ið Macikø pasakojo apiesavo socialinës darbuotojos parei-gas Macikø socialinës globos na-muose. Savo pasakojimà iliustravonuotraukomis ið globos namø gy-

venimo. Vaikai buvo mokomi, kaipreikia pagarbiai elgtis su ávairiø ne-galiø turinèiais þmonëmis.

Ketvirtokai buvo labai dëkingitëveliams uþ iðsamius savo profe-sijø pristatymus, dþiaugësi, kad të-veliai noriai dalinasi savo patirti-mi.

4f klasës mokiniai iðgirdo bendraklasiø tëveliø Laimos, Daivos bei Laimono pasakojimus apie profesijas.„Smagu, kad mano klasës tëve-

liai mokykloje jau nesijauèia kaipsveèiai, jie jau tapo mûsø bendruo-menës dalimi. Tai labai padeda vai-kams, skatina juos dar labiau steng-tis pamokø metu“, - pasakojo mo-kytoja Jolanta.

Ðiuo metu, kai daugelis vis kaþ-

kur skuba, yra pasinëræ á savo dar-bo rûpesèius, vaikams skiria vismaþiau laiko tikëdamiesi, jog jiemokykloje gauna visà reikiamàprieþiûrà. Bet tik glaudus mokyto-jø, mokiniø ir jø tëvø bendravimasir bendradarbiavimas skatins ma-þøjø norà tobulëti.

Nuotraukos Evelinos Maliauskaitës ir www.facebook.com/skabeikisphoto


tipas, kuris uþfiksuotas ðernø tar-pe Baltarusijoje. Ástaigos specialis-tai tàdien supaþindino su biosau-gos priemonëmis, kurios yra taiky-tinos ir naudojamos, kad liga nepa-tektø á kiauliø auginimo vietas aruþkratas neplistø. „Jei matysime,kad kas nesilaiko, ar ignoruoja bio-saugos reikalavimus, taikysime pa-èias grieþèiausias turimas sankci-jas, - teigë E. Ciparis. – þinokite,kad uþkrato pradþia bus ieðkomaprokuratûros pagalba. Viruso per-neðiotojai gali bûti ir þmonës, irpaukðèiai, ir erkës, ir transportas.Todël ûkininkams privalu saugotisavo turtà, kad netaptume uþkratoperneðiotojai“.

Vyriausioji veterinarijos gydy-toja-inspektorë Vitalija Krunytëpristatë kasdienës biosaugos beibiosaugos protrûkio metu gyvuliølaikymo vietose reikalavimus. Nuo2013 m. lapkrièio 1 d. ásigaliojonauji reikalavimai. Lankantis gy-vuliø laikymo vietose bûtina vien-kartinë arba ðvari apranga: vien-kartinës pirðtinës, apavas, prijuos-të, kepuraitë. Teritorija turi bûtiaptverta tvora. Naudojamos prie-monës, árankiai turi bûti ðvarûs irdezinfekuoti. Protrûkio metu pri-

Afrikinis kiauliø maras pamará gali pasiekti popusmeèio

Atkelta ið 3 p. valoma naudoti tik vienkartinespriemones, árankius dezinfekuoti.Susirinkusiems pristatyti ir rizikosveiksniai, tokiais ávardyti: gyvuliøðërimas maisto atliekomis, paðali-niø atliekø laikymas, transportopriemoniø, kuriomis veþami gyvu-liai, dezinfekavimas. Taip pat drau-dþiama: kiaules laikyti lauke, pre-kyba gyvomis kiaulëmis. Taip patperspëjo, kad visi ðernai, esantysaptvaruose, privalo bûti paskersti.Tiesa, tokiø aptvarø mûsø rajonenëra.

Vyriausiasis veterinarijos gydy-tojas-inspektorius Vytautas Verbussusirinkusius supaþindino su trans-porto priemoniø, kuriomis veþa-mi gyvuliai, dezinfekcinëmis prie-monëmis. Pasak jo, transportopriemoniø konteineriai, kuriuoseveþami gyvuliai, turi bûti saugûs,kad gyvuliai nesusiþeistø, bei san-darûs, kad neiðkristø mëðlas, paða-rai ar pakratai. O perveþus gyvu-lius likæ daiktai turi bûti sunaikin-ti. Taip pat turi bûti pildomi spe-cialûs perveþimo þurnalai, kuriuosreikia saugoti vienerius metus.

Vyriausioji veterinarijos gydy-toja-inspektorë Rasa Ðarkienë pri-statë gyvuliø maisto produktø þen-klinimo reglamentavimo naujau-sius pakeitimus.

Susitikimo metu prekybinin-kai teiravosi, ar galima prekiautimalta mësa. Anot E. Cipario, jeimësa sumalama tiesiogiai þmoguimatant, tuomet tokia prekyba ga-lima.

SusitikimasSavivaldybëje

Vasario 6 dienà dël afrikiniokiauliø maro grësmës rajono gy-vuliams buvo organizuojamas su-sitikimas ir Ðilutës r. savivaldybë-je. Èia á ekstremaliø situacijø ne-eiliná komisijos posëdá susirinkone tik miðkininkai, medþiotojai,gamtosaugininkai, ávairiø istituci-jø vadovai, bet ir visø Ðilutës rajo-no seniûnijø seniûnai. Juk visiemsturi bûti aiðki situacija bei þinomiveiksmai, kaip uþkirsti kelià ma-ro plitimui.

Prieð kelis mënesius jau buvoatliktos pratybos dël pasirengimogalimam afrikinio maro protrûkiui,todël kiekviena institucija þino sa-vo veiksmus protrûkio rajone atve-ju. Posëdþio metu valstybinis vete-rinarijos inspektorius E. Ciparissusirinkusiesiems pristatë ateinan-èià uþkrato grësmæ, pateikë infor-macijà, kokiø atsargumo priemo-niø reikia imtis, kad uþkratas ne-patektø á pamará. Pasak specialis-

Ðilutës valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos virðininkas E. Ciparisbei kiti specialistai dël afrikinio kiauliø maro grësmës kalbëjo su þalia

skerdiena ir jos gaminiais prekiaujanèiais prekybininkais.to, plitimo atveju afrikinis kiauliømaras rajonà pasiektø per 6–12 më-nesiø. Tuomet reikëtø naikinti netik laukiniø ðernø, bet ir þmoniøauginamø kiauliø populiacijà.

Itin karðtø diskusijø neeilinioposëdþio metu sulaukta dël gaiðe-nø deginimo maro protrûkio me-tu. Svarstyti ávairûs variatai, vis dël-

to rajone esanèios katilinës nërapritaikytos tokiems veiksmams, todaryti nepatarë ir gamtosauginin-kai. Pastarøjø pasiûlyta iðeitis – su-tartis su termofikacine elektrine„Fortum Klaipëda“, kuri deginakomunalines ðiukðles. Kol kas Ði-lutës rajonas saugus, taèiau ar il-gam?

Paskelbtas geriausiøjø Ðvëkðnos „Saulës“gimnazijos sportininkø deðimtukas

Ðvëkðnos „Saulës” gimna-zijoje jau 49-erius metus ren-kamas geriausiø sportininkødeðimtukas pagal pasiektus re-zultatus tarptautinëse, respub-likinëse, rajono ir gimnazijosvarþybose.

Geriausiu 2013 m. sportinin-ku iðrinktas Viktoras Jurkaitis, pa-siekæs labai aukðtà pirmo atskyriorezultatà ðuolyje á aukðtá(1,93 m),Lietuvos mokiniø olimpinio festi-valio sidabro medalio laimëtojas,respublikiniø ir rajono varþybø nu-galëtojas ir prizininkas.

Antras liko Egidijus Valius,puikiai finiðavæs Lietuvos moki-niø olimpinio festivalio kaimo mo-kyklø varþybose ir Lietuvos moki-niø Olimpinio festivalio BLM var-þybose Ðiauliuose 400 m distanci-joje. Geriausias rezultatas - 52,9 s.

Treèias - Romanas Loginov-puikiai dalyvavæs Lietuvos jauniøpirmenybëse Marijampolëje ir Ðiauliuose, Pasaulio lietuviø þai-dynëse Klaipëdoje, rajono metikøpirmenybëse, ðventinëse varþybo-se Ðvëkðnoje ir metimø trikovësvarþybose. Jo geriausias rezultatasieties metime - 51,35 m ir ðuolyje áaukðtá - 1,75 m.

Ketvirtas -Tomas Viskintas -ðuolininkas ir bëgikas(100 m-11,4s, tolis-6,30 m, triðuolis-13,97 m).Iðkovojo bronzos medalá Lietuvosmokiniø olimpinio festivalio kai-mo mokyklø varþybose Ðiauliuo-se, II v. jaunimo grupëje Lietuvosrajonø þiemos pirmenybëse Pane-vëþyje.

Penktas-Dovydas Bûdvytis-bëgikas(1000 m-2:45,4 min.), ið-kovojæs bronzos medalá Lietuvosmokiniø olimpinio festivalio kai-mo mokyklø varþybose Ðiauliuo-se.

Ðeðta vieta atiteko KamileiAmbrozaitei - Lietuvos mokiniøolimpinio festivalio kaimo mokyk-lø varþybose Ðiauliuose èempionei(1,47 m), rajono ir gimnazijos var-þybø nugalëtojai.

Septintà vietà laimëjo LinasStarkutis - I a. ðuolininkas á aukð-tá(1,85 m), iðkovojæs bronzos me-dalá Lietuvos mokiniø olimpiniofestivalio kaimo mokyklø varþybo-se Ðiauliuose, ðuolininkø varþybo-se Ðilalëje, ðventinëse varþyboseÐvëkðnoje. Vienas geriausiø gim-nazijos krepðininkø. Aðtunta buvoviena geriausiø rajono ir apskri-ties krepðininkiø Livija Kaktaitë. Ir

lengvaatletë - mokanti ir ðokti áaukðtá, ir mesti ietá, ir puikiai bë-ganti.

Devinta vieta teko BernarduiBliûdþiui - puikiam ðuolininkui(1,80 m), rajono ir gimnazijos var-þybø nugalëtojui ir prizininkui.

Deðimtukà baigë Kazys Boè-kus - perspektyvus metikas ( rutu-lys-14,44 m, diskas-33,66 m), ku-ris jau dþiugina gerais rezultataisrajono ir respublikinëse varþybo-se.

Geriausios gimnazijos koman-dos vardà iðkovojo berniukai, lai-mëjæ II vietà Lietuvos mokiniøolimpinio festivalio kaimo mokyk-

lø varþybose (V.Jurkaitis, E.Va-lius, D.Bûdvytis, T.Viskintas,L.Starkutis).

Mokyklos auklëtinio Klaipë-

dos apygardos teismo pirmininkoArvydo Daugëlos piniginis prizas,skirtas bëgikui, atiteko daugiau-siai ir geriausiai bëganèiam viduti-nius ir ilgus nuotolius DovyduiBûdvyèiui

Ðvëkðnos seniûno A.Ðepuèio apdovanojimai teko ir mokyto-jams, ir mokiniams. Pavaduotojapaþadëjo geriausiems ekskursijà, oÐilutës savivaldybës mero pavaduo-tojas V.Pozingis ir Seimo narysR.Þemaitaitis palinkëjo visiems vi-sokeriopos sëkmës ir pagal gali-mybes padëti sportuojantiesiems irgimnazijai.

Gimnazijos informaciniamecentre taip pat buvo rodomos var-þybø akimirkos, vyko sportinë vik-torina, buvo áteiktos olimpietës I.Jakubaitytës taurës ir medaliai me-tikø trikovës varþybø nugalëtojamsir prizininkams. Geriausi sportinin-kai apdovanoti taurëmis, prizais, di-plomais, o konkurso nugalëtojas pi-niginiu prizu, þymiam treneriui An-tanui Ðertvyèiui atminti. Jis mokë-si ir sportavo Ðvëkðnos vidurinëjemokykloje, o vëliau treniravo Olim-piniø þaidyniø 1500 m bëgimo pri-zininkæ bëgikæ Laimà Baikauskai-tæ. Prizà ásteigë jo klasës draugasP.Jogëla, o jam mirus, tradicijà tæ-sia ðiaulieèiai þmona ir sûnus Judi-ta ir Paulius Ðertvyèiai.

Ðvëkðnos „Saulës“ gimnazi-jos informacija

Loðimas Nr. 931Data: 2014-02-09Skaièiai: 46 08 27 74 61 48 10 41 43 14 68 69 32 39 0638 58 25 67 70 51 64 19 04 53 50 31 63 22 42 62 03 36 1671 (keturi kampai)45 75 47 18 29 (eilutë)34 26 49 17 02 (ástriþainës)15 13 (visa lentelë)

INFORMACIJA

2014 m. vasario 11 d., antradienis 112014 m. vasario 11 d., antradienis

Vasario 13 d. Pagëgiuose, prie „Gelsvës“ vaistinës (Vilniaus g.38) esanèiame gydytojo kabinete, Klaipëdos universitetinës ligoni-nës gydytojas urologas, medicinos mokslø daktaras MindaugasDANILEVIÈIUS konsultuos moteris ir vyrus inkstø, ðlapimo pûs-lës, lytiniø sutrikimø bei ðlapimo nelaikymo klausimais. Atlieka-mos ekoskopijos nauju ekoskopu.

Registracija telefonu 8 657 89 603.

Ðachmatø turnyras Leono taurei laimëtiÐeðtadiená, vasario 8 dienà, Pagëgiø Algimanto Mackaus gimna-

zijos gimnastikos salëje vyko ðachmatø turnyras Leono taurei laimë-ti. Tai jau 4 metus ið eilës vykstantis turnyras, á kurá renkasi ðioþaidimo entuziastai. Pagëgiðkio, ilgameèio ðachmato þaidëjo LeonoJakuèio ásteigtai taurei laimëti susirinko 8 þaidëjai. Surinkæs 7 tað-kus 2014 metø turnyro nugalëtoju tapo R. Ambarcumian, antrojivieta atiteko T. Urbonavièiui (5 taðkai), treèiàja vieta, surinkæ vie-nodà taðkø skaièiø, pasidalino 3 þaidëjai: S. Pûkys, J. Gërika ir L.Jakutis.

Vasario 15 dienà Algimanto Mackaus gimnazijos gimnastikossalëje organizuojamas ðachmatø turnyras Lietuvos nepriklausomy-bës atkûrimo 96-osioms metinëms paminëti. Visus norinèius daly-vauti turnyre, mielai praðome, prisijungti.

VðÁ ,, Sporto ir turizmo centras“ informacija

Stoniðkietei N. Barkauskienei – apdovanojimas uþnuopelnus Pagëgiø kraðtui

Buvusi Stoniðkiø pagrindinës mokyklos fizikos mokytoja,ilgametë direktoriaus pavaduotoja Nina Barkauskienë itin kuklimoteris, nemëgstanti girtis savo gyvenimo pasiekimais. Taèiaujos pavyzdingà ilgametá 45-erius metus trukusá pedagoginá darbàbei aktyvø dalyvavimà Pagëgiø savivaldybës visuomeniniamegyvenime ávertino kiti ir Vasario 16 d. jai bus áteiktas medalis„Uþ nuopelnus Pagëgiø kraðtui“.


Nors Nina ir gûþtelëjo peèiaisvis kartodama, kad tiesiog dirbotai, kà turëjo dirbti ir nieko ypatin-go nenuveikë, taèiau pripaþino, jogvis dëlto labai dþiugu, kad jà jauiðëjusià á pensijà prisimena, pager-bia. „Jauèiuosi tiesiog pakylëta, ta-èiau dûðioje galvoju, kad vis dëltonesu verta ðio apdovanojimo“, –sakë Nina.

Pradþia buvo be galosunki

Nina, o daugiau visiems þinomakaip Saulë, gimë Baltarusijoje. Jostëtis buvo baltarusas, pavarde Soln-ce (lietuviðkai – saulë). Bûtent dëlðios pavardës jau besimokanèià Ni-nà visi praminë Saule ir taip vadinaiki ðiol. Kai Nina buvo dar kûdikis,vos 8 mënesiø, jos tëtis þuvo kare.Tad Ninos mama 11 metø buvo nað-le, gyveno kartu su dukrele Klaipë-doje. Èia Nina visà vaikystæ pralei-do ir viduriná iðsilavinimà ágijo. Po11 vienatvës metø jos mama sutikokità vyrà ir susilaukë dar trijø vaikø.Baigusi mokyklà Nina iðvyko á Vil-niø studijuoti. Èia ástojo á tuometáVilniaus Pedagogikos institutà (da-bar Lietuvos Edukologijos univer-sitetas) ir mokësi fizikos bendra-technikos disciplinos specialybës.Studijos sekësi tikrai neblogai, ta-èiau pablogëjus sveikatai Ninai te-ko pasiimti akademines atostogas.„Kai gráþau, mano specialybës jaunebebuvo. Tad baigusi universitetàágijau fizikos ir astronomijos diplo-mà“, – pasakojo Nina. Vos baigusimokslus dar visai jauna mergina ga-vo paskyrimà á Pagëgiø vidurinæmokyklà. „Atvykau á Ðvietimo sky-riø ir ten man pasakë, jog manæslabai laukia ir pageidauja mokyk-los Stoniðkiuose direktorius. Kaipðiandien prisimenu, atvykau á Sto-niðkius, gyvenvieèiø beveik nebu-vo, þmoniø taipogi, neþinojau, netkur mokyklà rasti. Ëjau, ëjau nuoautobusø stotelës ir priëjau mokyk-là – o tuðèia, o nyku“, – prisimini-mais dalinosi moteris. Ir dabar jiprisimena, kaip tada gráþo pas ma-mà á Klaipëdà apsipylusi aðaromisir pasakë, kad padirbs trejus metusir tikrai Stoniðkiuose nebeliks.„Kiekvienà ðeðtadiená lëkdavau pasmamà á Klaipëdà – bûdavo tikrasdþiaugsmas, atgaiva. Taip pusæ me-tø prasikankinau, daugybæ aðarø ið-liejau, o vëliau apsipratau, ánikau ádarbus ir visai gerai pasidarë“, –sakë Nina.

Pasilikti privertëuþgimusi meilë

Praëjus tiems triejiems metams,kuriuos Nina þadëjo atidirbti Sto-niðkiø mokykloje ir iðvykti, ji taipir nebeiðvyko. Dabar ji pati svars-

to, kad, matyt, taip buvo nulemtalikimo, jog Stoniðkiuose ji sutikosavo mylimà vyrà, gráþusá ið armi-jos. Pora susilaukë dviejø vaikø –dukros ir sûnaus. Dabar Nina jau irketuris anûkus turi. Gaila, bet prieððeðerius metus Ninos vyrà parklub-dë sunki liga – gerklës vëþys. Mo-teris liko naðlë, bet ðiandien tik ge-riausiais þodþiais savo vyrà mini.„Savo vyru niekada negalëjau skøs-tis. Jis niekada nenuskriaudë ma-næs nei vienu savo pirðteliu. Buvolabai mandagus, kultûringas, visadmane saulyte vadino. Vaikai nie-kada negirdëjo ið jo lûpø nei vienoblogo þodþio, keiksmaþodþio“, –pasakojo Nina. Taigi ásimylëjusi irsukûrusi ðeimà Nina jau visai ne-benorëjo iðvykti, tad liko darbuo-tis Stoniðkiø mokykloje ir èia pra-dirbo net 45-erius metus, didþiàjàdalá jø mokyklos direktoriaus pa-vaduotojos pareigose.„Dirbau tai, kà reikëjo“

Darbas direktoriaus pavaduo-tojos pareigose Ninai buvo tikrasiððûkis. „Tada buvo net trys mo-kyklos pastatai. Mokiniø per 700.Ir visoms klasëms reikëjo tvarka-raðèius sudaryti, o dar ir pamokasreikëdavo sudëlioti taip, kad mo-kytojams ir mokiniams nereikëtøpirmyn-atgal po tris pastatus laks-tyti. Miegodavau tada po dvi valan-das per parà“, – pasakojo Nina.Kiek vëliau Stoniðkiuose buvoákurtas tvarkaraðèio sudarymo me-todikos konsultacinis centras. Ir èiamoteris darbavosi – padëdavo at-vykusioms naujoms pavaduoto-joms ið ávairiø mokyklø, paaiðkin-davo, kaip sudaryti tvarkaraðèius.„Kol buvau jauna, atrodo, daug dir-bau. Ir Moterø tarybai priklausiau,ir krikðtynas, vardynas vesdavau.

Dvejus metus, buvusio mokytojoBroniaus Bagdono padedama, ves-davau ir mokyklos jubiliejaus ðven-tæ. Raðydavau scenarijus, praðyda-vau lëðø – kà reikëjo, tà ir dariau,nëra èia ko ir girtis“, – kuklinosiNina. Savo darbe moteris visadavadovaudavosi keliais principais:niekada „nesineðti“ á darbà blogosnuotaikos ið namø, nes paðaliniaiþmonës nekalti, kad tau nesiseka,niekada nepavydëti kitiems, visa-da iðtiesti pagalbos rankà, niekadapiktai su kitais neðnekëti. „Gerasþodis þmogø gydo“, – tikino mote-ris. Nina sakë, kad yra labai dëkin-ga visam Stoniðkiø pagrindinës mo-kyklos kolektyvui, jog visada pa-vykdavo rasti bendrà kalbà, geruo-ju susitarti bei niekas jai niekadaneprieðtaraudavo.

Sveikino su 70-uojujubiliejumi

„Ateina tas laikas, kai jauti, kadnebegali dirbi. Suvoki, kad jau vis-kas padaryta, viskas iðeikvota. Tadnebelieka prasmës dirbti, kai jaumatai, kad nebegali padaryti tiek,kiek anksèiau galëdavai“, – tikinoNina. Dabar, kai jau nebedirba mo-kykloje, Nina vis dar saugo visussavo dokumentus, santraukas, ið-traukas. „Dukra man visa sako, ma-ma, kam tau reikalinga tokia krûvapopieriø, juk jau vis tiek nebedirb-si. Bet vis gaila iðmesti, atrodo, kaddar kada prireiks“, – juokësi mote-ris. Dienas dabar ji leidþia kûren-dama krosná, skaitydama knygas,spræsdama kryþiaþodius, taip patneretai vyksta á Klaipëdà padëti sa-vo dukrai, vis anûkæ pagloboja.„Negaliu sëdëti be darbo. Turiunuolat judëti, veikti, domëtis – to-kia jau esu“, – tikino Nina.

Visai neseniai, sausio 23-àjàdienà, moteris atðventë ir savo 70-àjá jubiliejø. Ðia graþia proga pa-

sveikinti Ninos nepamirðo ir Sto-niðkiø mokyklos bendruomenë,kurie pasikvietë jubiliatæ á mokyk-là ir gimtadienio proga palepinogëlëmis, dovanomis. Pasveikinti sa-vo buvusià fizikos mokytojà atvy-ko ir Pagëgiø savivaldybës viceme-ras Vytautas Staniðauskas. „Labai

dþiaugiuosi visu man skiriamu dë-mesiu, nors ir nesijauèiu tokia nu-sipelniusi“, – vis kuklinosi Nina.Dabar ji su nekantrumu laukia Va-sario 16-osios, kada iðkilmingojeceremonijoje jai bus áteiktas apdo-vanojimas uþ nuopelnus Pagëgiøkraðtui.

70-ojo jubiliejaus proga N. Barkauskienæ sveikino Stoniðkiø pagrindinës mokyklos bendruomenë.

Nors Vasario 16-àjà Nina busapdovanota uþ nuopelnus

Pagëgiø kraðtui, taèiau kukli irnemëgstanti girtis moteris

tikina, kad visai nesijauèia toverta.

2014 m. vasario 11 d., antradienis 12TARPTAUTINË KOVOS SU VËÞIU DIENA 11MANO VAIKASSveika ðeima

Mokslininkai ilgokai gyrë ði-lumà, laikydami jà tinkamiausiaterpe organizmui, taèiau, prieka-biai iðtyræ ðalèio poveiká sveika-tai, jie iðsiaiðkino, kad naudin-gesnë yra þema temperatûra.

Þiemos vaikai -sveikiausi

Prieðingai vyraujanèiai nuomo-nei, þmonës daþniau serga ne perðalèius, o per atlydþius ir drëgnussezonø kaitos orus. Mat ðaltis dez-infekuoja orà, naikindamas mik-robus, virusus ir alergenus bei kon-dicionuoja já, iðvalydamas þalingassveikatai dalelytes.

Taip pat þinoma, kad þemostemperatûros suaktyvina apsaugi-nes organizmo jëgas. Ið dalies taipaaiðkina mokslo neárodytas, betpediatrams seniai þinomas faktas– þiemà gimæ vaikai yra patys stip-riausi ir sveikiausi. Nieko nenu-stebinsi, pasakæs, kad visavertismiegas yra sveikatos ir geros nuo-taikos laidas, o juk bûtent þiemàþmonës iðsimiega geriausiai.

Otavos mokslininkai iðsiaiðki-no, kad þiemà gerai miegama netik dël to, kad naktys yra ilgos irtamsios, o tamsoje gausiai gamina-si miego hormonas melatoninas,garantuojantis gilø miegà. Pasiro-do, gerai iðsimiegoti padeda ir ðal-tis uþ lango – vësesnëje patalpojegeriau iðsimiegama. Ðaltas orasnaudingas net þmogaus psichikai,jis stiprina imunitetà ir gerina me-dþiagø apykaità. Vyrai dëmesingesni per

ðalèiusÞemos temperatûros palaiko

vegetatyvinës nervø sistemos tonu-sà, o ji yra atsakinga uþ apsaugà nuostresø. Þmonës puola á depresijà,sukelia karus ir revoliucijas daþ-niausiai pavasará ir rudená, o þiemàbûna ramesni, optimistiðkesni ir ið-laiko dvasios pusiausvyrà.

Manoma, kad griozdiðki þiemi-

Ðiluma kaulø nelauþo.O ðaltis?

Þiema atneða ne tik sezoninædepresijà, bet ir sezoninio gripoepidemijas bei kvëpavimo takø vi-rusines infekcijas, paprastai va-dinamas perðalimu.

Iðvengti sunkuGydytojai teigia, kad apsisau-

goti nuo respiratoriniø ligø prak-tiðkai negali niekas. Net skiepiji-mas padeda anaiptol ne visada. Ne-iðgelbës nuo perðalimo ir maistopapildai bei vitaminai. Tad ar ver-ta kalbëti apie „bobutës“ receptus– ropæ su medumi, tarkuotà èesna-kà. Visø svarbiausia laiku susi-griebti ir, vos pajutus pirmuosiusgripo ar kvëpavimo takø infekci-jos poþymius, pradëti teisingà gy-dymo kursà. Antraip galima su-laukti rimtø komplikacijø.

Jeigu gripas neteisingai gydomasar neiðgydomas iki galo, jis gali tap-ti visos ligø „puokðtës“ prieþastimi.

Antrinë bakterinë infekcija. Li-gos metu kvëpavimo takai blogaiatsikrato bakterijø, kurios prade-da aktyviai daugintis ir daþnai su-kelia tokias komplikacijas kaip ri-nitas, bronchitas ar pneumonija.

Lëtiniø ligø paûmëjimas dëlsumaþëjusio imuniteto.

Negráþtami ðirdies ir krauja-gysliø paþeidimai, kurie sukelia

Orø permainos þada gripà

nëms, sergantiems hipertenzija –jiems reikëtø vartoti tik tokius vais-tus, kurie nepakelia kraujospûdþio– t.y. tuos, kuriuose nëra fenilefri-no ir kofeino. Taèiau gydytojai daþ-niausiai skiria preparatus su para-cetamoliu, vitaminu C ir antialer-giniu komponentu. Bet kuriuo at-veju prieð gydantis reikia prisimintiapie galimas pasekmes ir gerai su-sipaþinti su vartojimo instrukcija.

ðirdies ir kraujagysliø ligas – mio-kardità, perikardità. O ðie gali su-kelti ðirdies nepakankamumà.

Atpaþinti ir smûgiuotiAðtriø respiratoriniø ligø, arba

perðalimø, kaip mes ápratæ juos va-dinti, poþymiai pasireiðkia praëjusvienai ar dviem dienoms po uþsikrë-timo. Paprastai pirmieji simptomaipasireiðkia kaip diskomfortas ger-klëje ir nosies ertmëje. Kûno tempe-ratûra perðalus paprastai nepakyla.Kitaip yra susirgus gripu – be ger-klës skausmo ir uþgultos nosies, þmo-gø kankina stiprus drebulys ir aukð-

ta temperatûra, apima silpnumas.Pagerinti savijautà perðalus ga-

li simptomus malðinantys prepa-ratai. Taèiau svarbiausia nesuklys-ti, nes neteisingai gydantis, ðirdiesir kraujagysliø sistemos ligø rizikaiðauga kelis kartus. Jeigu jau turitetokiø problemø, reikëtø atsisakytivaistø, kuriø sudëtyje yra fenilefri-no. Taèiau ðis komponentas, deja,áeina á daugelio plaèiai reklamuo-jamø preparatø sudëtá. Jis pakeliakraujospûdá, o tai yra papildomaskrûvis ðirdþiai.

Nereikëtø rizikuoti ir þmo-

daugiau vyriðkøjø hormonø, o ðieverèia juos bûti ypaè dëmesingusmoterims. O ir jos ðaltyje praþysta.Þema temperatûra suaktyvinakraujotakà ir stimuliuoja biologi-ná làsteliø aktyvumà. Todël po pa-sivaikðèiojimø oda tampa skaistes-

në ir elastingesnë bei ágyja rausvàatspalvá.

Juk ne ðiaip sau kosmetologaipataria rytais praustis ðaltu vande-niu ir patrinti veido bei kaklo odàledo gabalëliais. O profesionaliojikosmetologija taiko krioprocedû-ras, kurios suaktyvina làsteliø me-dþiagø apykaità ir tiesiog trinte nu-trina raukðleles nuo moterø veidø.

Sëdëti per ðalèius namuose tik-rai neverta. Pasivaikðèiojimai, oypaè aktyvus þiemos sportas (sli-dës, paèiûþos ir t.t.) suaktyvina krau-jotakà ir palaiko raumenø tonusà.Todël juos ir rekomenduoja medi-kai, kaip bûdus iðsaugoti sveikatà irgroþá bei prailginti gyvenimà.

niai drabuþiai neleidþia moterimssublizgëti groþiu. Nesàmonë –Harvardo universiteto mokslinin-kai árodë, kad bûtent þiemà vyrailaiko moteris ypaè patraukliomis.Paaiðkëjo, kad ðaltuoju metø laikuvyrø organizmas gamina þymiai

Nuo neatmenamø laikø gydy-mui plaèiai naudojamà aktyviàjàanglá norintieji sulieknëti staiga su-manë panaudoti ðiam ðventam tiks-lui. Taèiau medikai perspëja, kadtam ji visiðkai netinka ir patariaanglá naudoti tik pagal paskirtá.

Anglis –universalussorbentas

Daþniausiai aktyvioji anglis nau-dojama kaip universalus sorbentasapsinuodijus ávairiais vaistais, au-galiniais nuodais ir chemikalais. Ið-imtys – apsinuodijimai stiprios kon-centracijos rûgðtimis, cianidais, ge-leþies preparatais. Tokiais atvejaisaktyvioji anglis naudojama skran-dþiui praplauti (1 ðaukðtas angliesmilteliø vienam litrui vandens) irgeriamas 20-30 g anglies bei 80-100 g vandens miðinys. Já reikia ger-ti prieð ir po skrandþio praplovimo.

Aktyvioji anglis padeda ir nuometeorizmo, dispepsijos, kolitø, esantpadidëjusiam skrandþio rûgðtingu-mui. Taèiau ðis preparatas nëra tin-kamas ilgalaikiam, nuolatiniam nau-dojimui. Paprastai jis geriamas tik ke-letà dienø. Mat aktyvioji anglis virð-kinamajame trakte „suriða“ ne tik tok-sines, bet ir daugelá organizmui nau-dingø medþiagø – fermentus, vitami-nus, amino rûgðtis ir kt. Be to, pasku-tiniai tyrimai parodë, kad ilgalaikisðio preparato vartojimas gali sukeltinepageidautinà toksiná efektà – pyki-nimà, vëmimà ir kitus nemaloniusðalutinius reiðkinius.

Aktyvioji anglis virð-kinamajame trakte

„suriða“ ne tik toksi-nes, bet ir daugelá

organizmui naudingømedþiagø – fermen-tus, vitaminus, aminorûgðtis ir kt., todël jos

galima vartoti tikkeletà dienø

“

Naudojant aktyviàjà anglá ne-galima kartu naudoti jokiø kitøpreparatø, nes jie neiðvengiamaibus sorbuojami anglies, tuo pa-èiu sumaþindami jos galimybænukenksminti nuodus.

Anglies kaip sorbento naudo-jimas efektyviausias pirmàsias 12valandø po apsinuodijimo. Svar-biausia, kad anglies neásiurbiaskrandþio ir þarnyno sienelës ir jilengvai pasiðalina áprastu bûdu.

Svarbu:

Þema temperatûra suaktyvina kraujotakà ir stimuliuoja biologinálàsteliø aktyvumà. Todël po pasivaikðèiojimø oda tampa skaistesnë ir

elastingesnë bei ágyja rausvà atspalvá.“

• Kai skauda galvà – ledo ku-beliø kompresas susiaurins iðsi-plëtusius kapiliarus ir skausmasatlëgs.

• Nuo mëlyniø – greitai atsi-kratyti mëlynës padeda ðaltaskompresas. Svarbiausia – ðalèiupasinaudoti nedelsiant!

Ðaltis padeda:• Kai skauda gerklæ – ameri-

kieèiai ðalèiu gydo net anginà, matyra ásitikinæ, kad jis sumaþina pati-nimà ir turi anesteziná poveiká.

• Kai skauda sànarius - lokalusnepernelyg ilgas ðalèio poveikis su-maþina patinimà, uþdegimà irskausmà.

Jeigu gripas neteisin-gai gydomas ar neiðgy-domas iki galo, jis galitapti visos ligø „puokð-

tës“ prieþastimi.

“

• Gerkite kuo daugiau skys-èiø.

• Jeigu kûno temperatûra ne-virðija 38°C, nesistenkite jos su-maþinti, lai jûsø organizmas patskovoja su virusu.

• Nenutraukite gydymo kur-so, vos pasijutæ geriau. Gripà rei-kia gydyti dvi – tris savaites.

Keletaspatarimø:

2014 m. vasario 11 d., antradienisPERKU, PARDUODU,NUOMOJU - mokami 2014 m. vasario 11 d.,

antradienis

Skelbimo paryðkintuðriftu kaina5 Lt nuo 20 LtSveikinimai -

13

PARDUODA

NEKILNOJAMAS

TURTAS

BUTAI

1 kambario

* PARDUODU 1,5 k. butà Tarvyduose(reikalingas remontas, 12 000 Lt, galimaderëtis). Tel. (8 441) 43 182.* PARDUODU 1,5 k. butà Gluosniu g., IIa. Tel. 8 681 41 807.* PARDUODU didájá kambará Cintjonið-kiø g. 2, Ðilutëje, V a. (ðarvuotos durys,plastikiniai langai, 9 000 Lt). Tel. 8 658 19697.* PARDUODU renovuotà 1 k. butà mûri-niame name, III a. (nauji visi baldai, virtu-vës áranga, didelis balkonas). Tel. 8 64555 261.* PARDUODU 1 k. butà Ðilutës miestocentre. Tel. 8 654 19 147.* PARDUODU 1,5 k. butà Dariaus irGirëno g. 20, Ðilutëje, V a. (bendrabu-tis). Tel. 8 652 73 751.* PARDUODU 1 k. butà be patogumøStoties g. Tel. 8 699 46 619.

2 kambariø

* PARDUODU 2 k. butà su patogumaisTraksëdþiuose. Tel. 8 690 97 817.* PARDUODU 2 k. butà Pagëgiuose,Vilniaus g., reikalingas remontas, galimakomercinë veikla (galima pirkti iðsimokë-tinai). Tel. 8 690 23 076.* PERKU 2 k. butà su holu Zudermanog. arba Knygneðiø g. II arba III a. Tel. 8686 81 910.* PARDUODU 2 k. butà II a., Grabu-piuose (54,22 kv. m, vietinis ðildymas,tvarkingas, 55 000 Lt, galima derëtis).Tel. 8 637 07 835.* PARDUODU 2 k. butà su visais pato-gumais, padarytas remontas, namasbendrija arba KEIÈIU á 1 k. butà (bepriemokos). Tel. 8 653 64 764, (8 441)53 091.* PARDUODU 2 k. butà I a. (gerai áreng-tas, tinka komercinei veiklai). Tel. 8 67876 633.* PARDUODU 2 k. butà su maþuojuholu Knygneðiø g. (70 000 Lt). Tel. 8 68665 053.* PARDUODU 2 k. butà Laisvës al. 1, I a.(45 kv. m). Tel. 8 675 30 968.* PARDUODU 2 k. butà su patogumaisMacikuose (vietinis ðildymas, tvarkingas,45 000 Lt). Tel. 8 643 43 254.* PARDUODU 2 k. butà Þemaièiø Nau-miestyje Dariaus ir Girëno g. Tel. 8 64117 468.* PARDUODU butà Traksëdþiuose, Ði-lojø sk. 2-5 (54 kv. m, nauji baldai, pada-rytas remontas, vietinis ðildymas, yra ga-raþas). Tel. (8 441) 75 698, 8 641 26 369.

3 kambariø

* PARDUODU 3 k. butà I a., Taikos g.,Ðilutëje (59 kv. m, plytinis namas). Tel. 8652 84 549, 8 616 42 450.* PARDUODU prabangø butà Ðilutësmiesto centre (þidinys, terasa). Tel. 8694 11 322.* PARDUODU 3 k. butà I a. (gerai áreng-tas butas, ðildymas autonominis, tinkakomercinei veiklai). Tel. 8 678 76 633.

* PARDUODU 3 k. butà Gluosniø g. Tel.8 651 71 617.* PARDUODU tvarkingà 3 k. butà su holuKæstuèio g. 10 (yra dalis plastikiniø langø,ðarvuotos durys). Tel. 8 679 46 445.* PARDUODU 3 k. butà su holu arbaKEIÈIU á maþesná. Siûlyti variantus. Tel. 8689 60 180, po 19 val.* PARDUODU 3 k. butà su holu I a.,Geleþinkelio g. (59 000 Lt) ir garaþà Pra-monës g. (10 000 Lt). Tel. 8 699 75 374.* PARDUODU graþiai suremontuotà bu-tà Turgaus g. 6A-19 (per du aukðtus, 76kv. m). Tel. (8 441) 77 422.

Nuoma* IÐNUOMOJAMAS nuosavas namasiki 20 þmoniø. Tel. 8 681 41807.* Jauna dirbanti ðeima IÐSINUOMOTØ2 k. butà su holu arba 3 k. butà Ðilutëje,ilgesniam laikui. Tel. 8 691 78 494.

Namai, pirtys

* PARDUODU tvarkingà 64 kv. m molinánamà su 15 arø þemës, ûkiniais pastataisPagëgiø sav., Piktupënø k. Kaina 55 000Lt. Tel. 8 654 39 172.* PARDUODU Alytaus tipo renovuotasnamas Grabupiuose (yra pirtelë, geraisutvarkyta aplinka, kaina sutartinë). Tel.8 677 56 798.* PARDUODU neárengtà naujos statybosnamà Naujakuriø mikrorajone, Statybinin-kø g. (220 kv. m bendras plotas, visoskomunikacijos, geoterminis ðildymas, 12arø þemës, greta yra laisvas 12 arø skly-pas). Tel. 8 611 55 657, 8 616 42 450.* PARDUODU gyvenamàjá namà Ðilutë-je, Pievø g. (15 arø þemës, sodas, ðiltna-mis, didelis ûkinis pastatas). Tel. 8 61155 657, 8 616 42 450.* PARDUODU naujos statybos namà Pa-gëgiuose. I aukðte – didele vonia, svetai-në, virtuvë su valgomuoju, darbo kamba-rys, grindinis ðildymas, II aukðte - trysmiegamieji ir drabuþine. Sutvarkyta ap-linka, didelis sklypas. Tel. 8 690 23 076.* PARDUODU pusæ gyvenamojo namosu patogumais I a., Benininkø k., Pagë-giø sav. (atskiras áëjimas, 35 arai þe-mës). Tel. 8 609 66 628.* KEIÈIU namà Jurbarko r. á namà Ðilu-tës r. arba PARDUODU (31 000 Lt).Siûluti variantus. Ir PARDUODU pusæsodybos Tauragës r. Tel. 8 630 58 715.* PARDUODU pusæ gyvenamojo namoDarbininkø kv. (100 kv. m, atskiras ðildy-mas, atskiras áëjimas). Tel. 8 689 85 919.* PARDUODU namà Panemunëje ir 3 k.butà Gluosniø g. 9 A-11, Ðilutëje, II a. Tel.8 687 59 172.* PARDUODU naujos statybos namàÞalgirio g. (árengtas). Tel. 8 685 87 994.

Sodai

* PAGËGIUOSE sodø bendrijojePARDUODAMAS sklypas su mûriniu na-meliu, tinkamu perdaryti á gyvenamàjá.Kaina 45 000 Lt. Tel. 8 615 63 168.* PARDUODU 6 arø sodà s. b. „Àþuo-las“ Sutvarkyti kadastriniai matavimai.Sklypas tuðèias. Tel. 8 657 67 964.* PARDUODU 6 arø sodà s. b. „Ðyðgi-ria“ Yra elektros ávadas, visi dokumentai.Adresas Aukðtumalos 2-oji g., 41 skly-pas. Kaina 21 000 Lt. Tel. 8 662 50 160.* PARDUODU 6 arø sodà „Gintaro“ s. b.(yra elektra, ðulinys, kadastriniai matavi-mai, kaina sutartinë). Tel. 8 652 34 382.

* PARDUODU 6 arø sodà s. b. „Rasa“,„Rasos“ take, Nr. 26. Gera vieta, yrageodeziniai matavimai, vanduo. Tel. 8675 39 895.

Sodybos, vienkiemiai

* PARDUODU sodybà Katyèiuose (20ha þemës); automobilio priekabëlæ. Tel.8 678 14 642.* PARDUODU sodybà naujai renovuo-tà Þemaièiø Naumiestyje (labai gerojevietoje, 60 arø þemës, 0,5 ha miðko netoliÞemaièiø Naumiesèio, yra inventorius so-dybos prieþiûrai, 180 000 Lt). Tel. 8 65667 418.* PARDUODU sodybà 7 km nuo Ðilu-tës. Yra 48 arai þemës, trifazë elektra.Kaina 32 000 Lt. Tel. 8 685 37 756.* PARDUODU sodybà su visais patogu-mais Saugø sen. (molinis namas, 4 kam-bariai, vietinis ðildymas, tvarkinga, ûki-niai pastatai, 3 ha þemës, geras privaþia-vimas, tinkama turizmo verslui) arbaKEIÈIU á 3 k. butà Ðilutëje. Siûlyti ávairiusvariantus. Tel. 8 675 36 241.* PERKU þemæ arba sodybà su þeme.Tel. 8 633 56 554.

Sklypai, pievos, miðkai

* PERKU miðkà visoje Lietuvoje. Atsi-skaitome grynais, be tarpininkø, per va-landà. Tel. 8 630 28 132.* PARDUODU 12 arø sklypà namo staty-bai Rytø g. 4, Ðilutëje. Tel. 8 671 65 020.* PARDUODU 12 arø sklypà gyvena-mojo namo statybai Naujakuriø mikro-rajone, Statybininkø g. Tel. 8 611 55657, 8 616 42 450.* PARDUODU 2,7 h þemës ûkio paskir-ties sklypà Pagryniuose (galima keistipaskirtá). Tel. 8 676 35 538.* PERKU miðkà su þeme. Moku brangiai.Atsiskaitau ið karto. Tel. 8 682 41 053.* PERKAME þemës ûkio paskir-ties þemæ ir miðkà. Moku bran-giai. Gali bûti apleista, nesutvar-kyti dokumentai arba neiðpirktaið valstybës. Atsiskaitome ið kar-to. Tel. 8 659 98 265.* IÐSINUOMOÈIAU þemës ûkio paskir-ties þemæ. Sudarome nuomos sutartá.Tel. 8 685 51 933.* PARDUODU 19 arø ir 45 arø þemëssklypus namo statybai Pagryniuose (yraelektra, vanduo ir nuotekos). Tel. 8 68684 530.* PARDUODU 3,8 ha þemës sklypà Sau-gø k. Naðumas 42. Ið jø 1 ha apaugæsjaunu puðynu. Gera vieta ûkininko sody-bai. Ir 4,2 ha Berciðkës k., Saugø sen.Naðumas 24. Kaina sutartinë. Tel. 8 69911 846.* PERKU þemës ûkio paskirtiesþemæ Ðilutës r. Gali bûti neiðpirk-ta, apleista. Atsiskaitau pirkimodienà. Tel. 8 698 30 637.* PERKU miðkà (ávairø) visoje Lietuvoje.Atsiskaitau per valandà. Tel. 8 630 28 132.* Perku miðkà (ávairø), þemës ûkio pa-skirties þemæ, sodybà. Atsiskaitau ið kar-to. tel. 8 626 64 050.* PARDUODU 25 arø sklypà namo sta-tybai Grabupiuose (yra geodeziniai ma-tavimai, komunikacijos, 500 m nuo pa-grindinio kelio) ir 2 k. butà Ðilutëje, Jau-nimo al. (sudëti langai, ðarvuotos durys).Tel. 8 655 12 409.* PARDUODU 4 ha miðko Gaideliø mið-ke. Tel. 8 601 09 676.* PARDUODU namø valdos sklypus Pa-gryniuose. Galima rinktis ið keliø. Yrakomunikacijos. Tel. 8 609 17 041.* PARDUODU 12 arø sodo sklypà Ðilu-tëje, prie senojo àþuolo. Tel. 8 650 43203.* PERKU þemës ûkio paskirties þemæGardamo, Þemaièiø Naumiesèio, Ðvëkð-nos seniûnijose nuo 5 000 Lt. Padedusutvarkyti dokumentus. Tel. 8 685 61 681.

Patalpos, pastatai

* IÐNUOMOJAMOS komercinës patal-pos Ðilutëje, Tilþës g. 14 (30 kv. m). Tel.8 681 69 009.* PARDUODU komercines patalpas Ðilu-tëje: Tilþës g. 7 (37 kv. m, 130 000 Lt),Tilþës g. 11 (per du aukðtus, 100 kv. m,220 000 Lt), Lietuvininkø g. 62 (47 kv. m,230 000 Lt), Tilþës g. 14 (57 kv. m, 230000 Lt). Galima pirkti iðsimokëtinai. Keiti-mas nedomina. Tel. 8 698 30 592.* IÐNUOMOJAMOS komercines patal-pos Pagëgiuose. Tel. 8 655 55 251.* IÐNUOMOJAMOS arbaPARDUODAMOS gamybinës ir admi-nistracinës patalpos Pramonës g. 10,Ðilutëje (kabinetai suremontuoti, WC, sig-nalizacija, automobiliø stovëjimo aikðte-lë). Tel. 8 659 87 905.* IÐNUOMOJAMOS 33 kv. m biuro patal-pos Cintjoniðkiø g. 13, Ðilutëje, virð „Nor-fos“. Suremontuotas, renovuotas pasta-tas. Yra baldai, signalizacija, WC, automo-biliø stovëjimo aikðtelë. Tel. 8 687 47 320.

Garaþai, servisai,statybiniai vagonai

* PARDUODU metaliná statybiná vagonà(1 100 Lt). Tel. 8 644 11 561.* PARDUODU garaþà uþ ûkiniø prekiøparduotuvës (yra duobë, pakeistas sto-gas). Tel. 8 683 97 310.

PIRÈIØ NUOMA* Ðilutëje NUOMOJAMA pirtis. Yra ba-seinas, sauna, salë ir miegamieji kamba-riai. Tel. 8 633 08 522.

TRANSPORTAS

UAB „Teidra“Prekyba naudotomisautomobiliø detalëmis.Superkame automobiliusardymui.

Kreiptis: Tilþës g. 24,Ðilutëje, tel. (8 441) 62 225,8 652 72 604.

Iðraðome paþymas.

UAB “Ventensis“ organizuoja

E-95 kodo ir A, B,

C, CE, Dkategorijø vairuotojø mokymokursus.

Tel. 8 651 74 100,8 698 23 049.

Kursai vyksta Ðilutëje,Aukðtumalës g. 5.

BRANGIAIPerkame ávairius vaþiuojanèiusautomobilius.

Atsiskaitome ið karto.Dokumentus sutvarkome vietoje.

Tel. 8 677 66 409.

Audi

* PARDUODU Audi 80 (1991 m., TA iki2015 m., pilkos spalvos, tvarkinga, vaira-vo moteris, 2 200 Lt). Tel. 8 601 59 062.

Ford* PARDUODU Ford Galaxy (1999 m.,1,9 l, TDI, 81 kW, mëlynos spalvos). Tel.8 685 51 933.

Opel* PARDUODU Opel Astra (2000 m., 1,7l, dyzelis, TA, draudimas, tvarkinga). Tel.8 698 04 831.* PARDUODU Opel Vectra (1996 m., 2l, benzinas, dujos, TA iki 2015 -06, tvar-kinga). Tel. 8 656 37 176.

VW

* PARDUODU VW LT 28 (1992 m., 2,4 l,TD, keleivinis, TA iki 2015 m. tvarkingas).Tel. 8 612 35 067.

Renault* PARDUODU Renault Espace dalimisarba visà. Tel. 8 626 78 250.

Peugeot

* PARDUODU Peugeot 406 (1999 m.,HDI, 2 l, 80 kW, TA iki 2015-03-29, drau-dimas, 5 000 Lt). Tel. 8 699 30 119.

Citroen* PARDUODU Citroen C 5 (2001-10,dyzelis, automatinë pavarø dëþë, varik-lis ir vaþiuoklë labai geros bûklës, kà tikið Olandijos, 5 500 Lt). Tel. 8 650 31363.* PERKU techniðkai tvarkingà Citro-en Evasion (2000-2002 m., dyzelá). Tel. 8614 34 260.

Volvo

* PARDUODU Volvo 850 (1996 m., 2,5 l,TDI, pusiau odinis salonas, ðildomos së-dynës, autopilotas, pridedu vasariniø pa-dangø komplektà, Lietuvoje registruotatik metus, 6 200 Lt). Tel. 8 638 14 776.

Kitas

* SUPERKAME vaþiuojanèius irnevaþiuojanèius automobilius ge-riausia kaina. Pasiimame patys.Tel. 8 630 47 787.* SUPERKU ávairiø markiø automobilius.Atsiskaitau ið karto. Tel. 8 630 60 577.* PERKU vaþiuojanèius ir nevaþiuojan-èius automobilius. Tel. 8 630 82 712.* PERKU vaþiuojanèius ir neva-þiuojanèius automobilius. Mokubrangiai. Pasiimu pats. Tel. 8 63305 196.* PARDUODU Audi B 4 (1993 m., 1,9 l,TDI), Opel Zefira (2000 m., 2 l, DTI),Audi A 6 (1998 m., 1,8 l, TD), MB Sprin-ter (1998 m., 2,9 l, TDI). Tel. 8 603 65296.

Padangos, ratlankiai

* PARDUODU naudotø þieminiø padan-gø komplektus R 14, R15 ir R 16, „Opel“skardinius ratlankius R 15 95 skyliø, 160Lt. Tel. 8 690 45 147.

Priekabos

* PARDUODU lengvojo automobilio prie-kabà „Zubrionok“ (TA, draudimas, 700Lt). Tel. 8 689 53 364.

VAIZDO TECHNIKA

IR JØ PRIEDAI

2014 m. vasario 11 d., antradienis MARGASIS PUSLAPIS 1614tik þemës ûkio skelbimai,

uþuojautos ir padëkos

Galitepadiktuotitelefonu 75 375 2014 m. vasario 11 d.,

antradienis* Nebrangiai PARDUODU spalvotà te-levizoriø „Ðilelis“ (yra priedelis, rodo 13programø, 70 cm ástriþainë). Tel. (8-441)59 756, 8 652 72 706.

KOMPIUTERIAI IR

JØ PRIEDAI* PARDUODU „Xbox 360 Kinect“.Pirktas naujas. Naudotas labaimaþai. Bûklë labai gera. Yra dupulteliai. 500 Lt. Tel. 8 605 96 888,á sms neatsakau.

BALDAI IR KITOS

BUITINËS PREKËS

* PARDUODU tvarkingà sekcijà (300 Lt),miegamojo baldø komplektà (300 Lt),kompiuterio stalà (100 Lt), kilimà (200 Lt),2 televizorius (po 100 Lt). tel. 8 676 54 893.* Pirkèiau senovinius medinius baldus:spintas, bufetus, kaimiðkus stalus, apva-lius stalus, skrynias, suolus su atloðu, kë-des. [email protected] 8 677 32 232 * PARDUODU sofà-lovà. Tel. 8 610 16 379.* PARDUODU specialià lovà ligoniui (200Lt). Tel. 8 685 74 699.

ÁVAIRÛS

* PARDUODU elektriná prietaisà pelëms,kurmiams naikinti - 40 Lt, klausos apara-tà -70 Lt ir kosmodisc rinkiná -120 Lt. Tel 8670 99 923.* PARDUODU kasos aparatà „Omron“ir elektronines svarstykles (su patikra).Tel. 8 650 94 244.* PARDUODU „Xbox 360 Kinect“.Pirktas naujas. Naudotas labaimaþai. Bûklë labai gera. Yra dupulteliai. 500 Lt. Tel. 8 605 96 888,á sms neatsakau.* PARDUODU vokiðkos kokybës nau-jas antklodes ir pagalves. Antklodþiø mat-menys: 140x200 cm (65 Lt), 180x200cm (78 Lt), 200x220 cm (90 Lt). Pagal-vës 50x70 cm (39 Lt). TAI GERA IR ÐILTADOVANA ARTIMAM ÞMOGUI! Tel. 8610 82 390.

MALKOS, BRIKETAI,

AKMENS ANGLIS* PARDUODAME: ávairias skaldy-tas, pjaustytas kaladëmis malkas(turime sausø, galime supjauti po2-3 m ilgio ràsteliais), pjuvenas,pjuvenø briketus. Atveþame ne-mokamai. Tel. 8 671 87 140.* PARDUODU berþines ir kitas lapuoèiømalkas, eglines atraiþas ir ávairià statybi-næ medienà. Pristatome nemokamai. Tel.8 656 88 056, 8 689 40 947, 8 656 67053, (8 46) 44 29 44.

* Þmogus gyvena þemëje jam skirtà laikà, paskui iðeina amþiny-bën, palikdamas ilgesá ir skausmà artimøjø ðirdyse.

Dël mylimos mamytës mirties nuoðirdþiai uþjauèiame VANDÀRAMANAUSKIENÆ, Jos ðeima ir artimuosius.

Liepø g. 18 namo gyventojai

UAB „Metlana“geriausiomis kainomis

superka:- juodojo ir spalvotojo metalolauþà;- senà buitinæ, elektroninætechnikà;- akumuliatorius;- vaþiuojanèius irnevaþiuojanèius automobilius.Iðraðome utilizavimo paþymas.Galime pasiimti savo transportu.

Tel. (8 441) 57 153,8 687 42 857, 8 640 16 743.

* PARDUODU malkas, atraiþas, ávairiàstatybinæ medienà. PERKU spygliuoèiøbei lapuoèiø ràstus. Tel. 8 690 98 073.* PARDUODAME: ávairias skaldy-tas, pjaustytas kaladëmis malkas(turime sausø, galime supjauti po2-3 m ilgio ràsteliais), pjuvenas,pjuvenø briketus. Atveþame ne-mokamai. Tel. (8 46) 45 94 00, 8670 23 004, www.malkoskurui.lt* PARDUODU berþines malkas prie Ka-tyèiø ir Gorainiø. Tel. 8 672 00 349.* PARDUODU statybinæ medienà, mal-kas, atraiþas, pjuvenas. Atveþu. Tel. 8650 44 516.* PARDUODU ávairias malkas pjautasdvimetriais, kaladëmis ir skaldytas. Turiuatraiþø ir sausø malkø. Atveþu. Tel. 8 68608 906.* PARDUODU ávairias atraiþas. Atveþu.Tel. 8 637 83 577.* Pagëgiø savivaldybës gyventojamsPARDUODU malkas: berþines, puðines,eglines, miðrias. Atveþame nemokamai.Senjorams taikome nuolaidas. Tel. 8 63830 872.* PARDUODU pjaustytas atraiþas, ka-potas malkas, pjuvenas. Atveþu. Tel. 8635 82 293.* PARDUODU sausas skaldytas mal-kas. Tel. 8 643 62 339.* PARDUODAME lapuoèiø pjuvenø bri-ketus, baltarusiðkus durpiø briketus, ak-mens anglá, skaldytas malkas. Atveþa-me. PERKAME miðkà. Tel. 8 686 09 222.* Nebrangiai PARDUODU sausas skal-dytas berþines malkas. Atveþu maþaiskiekiais. Tel. 8 656 38 886.* PARDUODU atraiþinæ malkinæmedienà, sudëtà ant padëklø. Tel.8 683 59 223.* PARDUODAME baltarusiðkus durpiøbriketus, durpiø atsijas (100 Lt/tona),berþo pjuvenø briketus ir gabalines dur-pes. Pristatome. Tel. 8 608 17 579.

STATYBINËS

MEDÞIAGOS,

TECHNIKA* PARDUODU iðpjautà medienà 11 ku-bø: balkius, lotus, kazilus (stogo medie-na), lentas (3 ir 4 cm, obliavimo stakles,frezavimos stakles). Tel. 8 676 32 922.

* PARDUODU impregnuotà statybinæmedienà. Grindø apvadus. Atveþame.PERKU puðies, eglës ràstus. Atsiskaitauið karto. Tel. 8 635 82 293.* PERKU nedidelá kieká àþuolo, uosiolentø ar blankø ir siaurapjûklá (ne ranki-ná). Tel. 8 673 36 944.* P. Dargio ámonë „GUOBA“ teikia ràstøparveþimo ið miðko ir pjovimo paslaugas(ràsto storis iki 1 m). PREKIAUJA staty-bine mediena: sijomis, gegnëmis, lotais,lentomis. Gamina nestandartines duris,senoviðko tipo langus, garaþo, tvarto var-tus bei kitus nestandartinius gaminius:daililentes, grindlentes. PERKAME spyg-liuoèiø ràstus. Atsiskaitome ið karto. Kreip-tis: Ðilutës sen., Grabupiø k., tel. 8 69849 816, (8 441) 45 585.

METALO SUPIRKIMAS

FAUNA* DOVANOJU katinëlá. Tel. 8 684 07850.

PREKËS VAIKAMS* PARDUODU universalø vaikiðkà veþi-mëlá (200 Lt). Tel. 8 639 64 202.

ÞEMËS ÛKIS

VAISIAI, DARÞOVËS,

GRÛDAI, KITA ÞEMËS

ÛKIO PRODUKCIJA* PARDUODU vasarinius kvieèius. Tel. 8656 08 389.* PARDUODU valgomàsias bulves ‚Vi-neta‘ ir vasarinius kvietrugius. Tel. 8 61440 219.* PARDUODU grûdø miðiná: kvietrugiø,mieþiø, aviþø, tel. (8 441) 46185, 8 63163 060, 8 651 70 492, Deguèiø k.* PARDUODU valgomàsias bulves. 1kg/0,70 Lt. Tel. 8 639 47 877.* PARDUODU valgomàsias bulves. Tel.8 658 02 395.* PARDUODU valgomàsias bulves, mor-kas ir burokëlius. Tel. 8 638 11 015.* PARDUODU bulves, morkas, burokë-lius. Tel. 8 643 62 339.* PARDUODU morkas ir burokëlius. Tel.8 617 90 676.* PERKU paðarinius runkelius ir paðari-nes bulves. Tel. 8 624 28 812.* PARDUODU iðvalytus vasarinius, kvie-èius, kvietrugius, mieþius, aviþas, miði-nius, þirnius, pelëþirnius, daugiameèiø þo-liø sëklas. Beicuojame, atvykstame á na-mus. Tel. 8 676 87 200.* PERKU vasarinius kvieèius, kvietrugius,mieþius, rugius, aviþas, miðinius, þirnius, pe-lëþirnius, pupas, lubinus. Tel. 8 600 05 042.

GALVIJAI, ARKLIAI,

KIAULËS, PAUKÐÈIAI,

TRIUÐIAI, BITËS

2014 m. vasario 11 d., antradienisPERKU, PARDUODU,NUOMOJU - mokami 2014 m. vasario 11 d.,

antradienis

Skelbimo paryðkintuðriftu kaina5 Lt nuo 20 LtSveikinimai -

15

* PARDUODU karvæ. Tel. 8 643 59 280.* PARDUODU 4 verðiø karvæ. Tel. 8 68574 863.* PARDUODU karvæ. Verðiuosis balan-dþio mën. Tel. 8 637 00 864.* PARDUODU mësinius parðiukus. Tel.8 657 49 066, Usënai.* PARDUODU kiaules skerdimui. 1 kg/6Lt. Tel. 8 605 56 940.* Skerdimui PARDUODU kiaulæ apie130 kg. Tel. 8 685 34 282.* PARDUODU karvæ. Tel. 8 639 97 418.* PARDUODU verðingà telyèià, verðiuo-sis kovo mën. Tel. 8 699 84 141.* PARDUODU kiaules ir triuðius. Tel. 8633 28 659.* PARDUODU vasarinius kvietrugius. Tel.8 650 86 148.* PERKU auginimui juodmargá verðá irlaðininiø parðeliø. Tel. 8 618 60 955.* PARDUODU 2 verðingas telyèias. Tel.8 650 73 115.* PARDUODU kiaules skerdimui. Tel. 8624 28 812.* PARDUODU kiaules pasipjovimui. Tel.8 654 64 604.* PARDUODU nutrijø porelæ ir naminiøanèiø su kuodais. Tel. 8 672 98 733.* PARDUODU vieno verðio karvæ. Tel. 8636 91 059.* PERKU mësiná buliukà auginti irPARDUODU 11 mën. erþiliukà. Tel. 8603 47 685.* PARDUODU vieno verðio karvæ. Tel. 8636 91 059.* PARDUODU vesianèias 2 karves irvienà telyèaitæ (vesianti). Tel. 8 685 51933.* PERKU verðeliø auginimui. Tel. 8 61270 350.

ÐIENAS* PARDUODU ðienainio ritinius. Tel. 8659 64 511, Paðyðiai.

ÞEMËS ÛKIO

TECHNIKA,

CISTERNOS,

ÐALDYTUVAI* PARDUODU mini traktoriø. Tel. 8 68369 436.* PERKU grëblá vartytuvà „Dobilas 3“.Tel. 8 683 79 758.* PARDUODU rusiðkà ðieno – ðiaudørinktuvà „TPF-45“. Tel. 8 678 14 642.* PARDUODU kombainà „Dronning-borg 1200“, sëjamàjà „Nordsten“, kulti-vatoriø – germinatoriø, plûgà, traktorinæpriekabà. Kainos sutartinës. Tel. 8 68664 376.* PARDUODU „Melasa“, 220 – 230 Vgrûdø malûnus, traiðkytuvus, melþimoaparatus, pieno seperatorius, burokøtarkas, ðiaudø smulkintuvus, traktorius:„T 25“, „T 40“, „MTZ“, padangas, plast-masines talpas (100, 200, 20, 1000 l),grûdø miltus, kombinuotus paðarus. Tel.8 676 87 200.* Likviduoju ûká. PARDUODU: vandenscisternà su siurbliu, grûdø valomàjà,svarstykles, sverianèias iki 500 kg, pienoseperatoriø (10 l, elektrinis). Tel. 8 67632 922.* PERKU traktoriø „T 40“ mokësiu iki 4000 Lt. Siûlyti variantus. Tel. 8 690 57560.* PARDUODU triuðiø narvus. Tel.8 683 59 223.

SIÛLO DARBÀ

Vasario 14 dienà:14.00 Rita Vaznytë (1981-12-12) ir Valentinas Maèiulis (1973-

08-13).

* REIKALINGA kulinarijos darbuotoja.Tel. 8 699 48 559.* REIKALINGI vairuotojai, turin-tys E kategorijà vaþiuoti á Rusijà,Baltarusijà. Tel. 8 650 29 862.* Reikalinga (-as) prekiø tikrintoja (-as).Privalumas patirtis maisto prekyboje irrekomendacija. Darbo dienomis nuo 8-18 val. Tel. 8 685 82 234.* Netenkina mënesinë alga? Siû-lome perspektyvø ir ádomø darbà.Karjeros galimybes, progresyviaididëjantá apmokëjimà, patogødarbo laikà. Po atrankos apmo-kome. Tel. 8 65641 828, (8 46) 2100 82, darbo dienomis.* REIKALINGAS E kategorijos vairuoto-jas. Tel. 8 685 15 787.

IEÐKO DARBO* 51 metø moteris IEÐKO DARBO. Galipriþiûrëti seneliu arba vaikus, tvarkyti na-mus, gaminti maistà Ðilutëje arba josrajone su nakvyne. Tel. 8 631 28 336.* IEÐKAU papildomo buhalterësDARBO. Nebrangiai apskaità tvarkaunuo pirminiø dokumentø iki finansinësatskaitomybës. Tel. 8 631 34 139.* Statybininkas IEÐKO vidaus apdailosDARBO. Tel. 8 675 30 978.* Vyras IEÐKO statybos arba vidausapdailos DARBO. Gali dirbti Ðilutëje ar-ba Klaipëdoje. Tel. 8 646 60 590.* Vairuotojas profesionalas, turintis B, C,E kategorijas, Rusijos – Baltarusijos vi-zas, ADER paþymëjimà IEÐKO DARBO.Tel. 8 614 81 419.* Patyræ apdailininkai IEÐKO DARBO.Atlieka visus vidaus apdailos darbus, kli-juoja plyteles, deda laminatà, glaisto,daþo, tapetuoja, montuoja gipso karto-no plokðtes, betonuoja, atlieka elektrosdarbus. Tel. 8 634 27 363.

PASLAUGOS

STATYBOS DARBØ

PASLAUGOS

MAISTO GAMINIMO

PASLAUGOS

* Plyteliø, granito, marmuro klijavimas.Didesniam kiekiui taikomos nuolaidos.Tel. 8 621 09 093.* Kokybiðkai ir tvarkingai atliekame vi-sus vidaus statybos ir apdailos darbus.Taip pat santechnikos ir elektros dar-bus. Kokybæ garantuojame. Tel. 8 60025 179.* Atliekame vidaus ir iðorës apdailos dar-bus, klijuojame plyteles, montuojamegipsà, glaistome, daþome, tapetuojame,dedame laminatà ir atliekame kitus dar-bus. Tel. 8 650 72 296.* Klijuoju plyteles. Tel. 8 611 74 974.* Dedame dekoratyviná ir mozaikiná tinkàpastatø viduje ir iðorëje. Atliekame fasa-do ðiltinimo darbus su savo ir uþsakovomedþiagomis. Patirtis 8 metai. Tel. 8 65853 160.* Vyras ir moteris atlieka vidaus apdailosdarbus: deda gipsà, klijuoja plyteles,daþo, tapetuoja. Deda tinkà antikovelu-to. Tel. 8 673 57 197.* Visi vidaus apdailos darbai. Tel. 8 65563 059, 8 673 16 481.* Statome: pamatai, mûras, stogas. Ið-orës ir vidaus apdaila. Mediniø, karkasi-niø pastatø statyba. Tel. 8 611 93 755.

ELEKTROS DARBØ

PASLAUGOS* Atlieku visus elektros instaliacijos dar-bus. Keièiu senà á naujà. Tel. 8 641 71 308.

REMONTO,

SANTECHNIKOS IR

ELEKTROS

PASLAUGOS* Santechnikos, ðildymo darbai. Katili-nës, radiatoriai, grindinis ðildymas, van-dentiekis, kanalizacija. Ilgametë patirtis.Padarytiems darbas suteikiu garantijà.Tel. 8 601 63 481.* Ðaldytuvø remontas. Meistrà galima iðsi-kviesti á namus. Atliktiems darbas suteikiu 2metø garantijà. Kaina sutartinë. Tel. 8 63574 442, Aukðtumalës g. 13-10, Ðilutë.* Ðaldytuvø, automobiliø kondicio-nieriø remontas. Suteikiame ga-rantijà. Patalpø oro kondicionie-riai su ðildymu, ðiluminiai siurbliai.Adresas: Dirvø g. 4 (garaþai), Til-þës g. 12. Tel. 8 687 74 394.

ÐLIFAVIMO

PASLAUGOS* Ðlufuoja, lakuoja senà parketà, grin-dis, laiptus, pakopas. Darbà atlieka grei-tai ir kokybiðkai. Dirba be dulkiø. Pasirû-pina medþiagomis. Tel. 8 630 26 350.* Nauja 220 W ðlifavimo maðinaðlifuojame grindis, parketæ. La-kuojame. Tel. 8 685 47 452.

KAMINØ, KROSNIØ

STATYMO IR VALYMO

PASLAUGOS* Remontuoju, valau ir statau krosnis,kaminus, sienpeèius. Tel. 8 652 36 246.* Valaus ir remontuoju sienpeèius, kami-nus ir krosnis. Tel. 8 689 70 145.

VIRINIMO PASLAUGOS* Nebrangiai ir kokybiðkai atlieku ávai-rius suvirinimo, montavimo, demontavi-mo, frezavimo, tekinimo darbus. Virinu:aliuminá, nerûdijantá plienà, juodàjá meta-là. Traksëdþiø k., s. b. „Àþuolas“, tel. 8662 50 160.* Atlieku automobiliø slenksèiø, duslintu-vø virimo darbus. Remontuoju vaþiuok-les, keièiu tepalus. Tel. 8 636 73 233.* Atlieku suvirinimo darbus. Tel. 8 683 69436, Verdainës k.

MIÐKO TRAUKIMO,

KIRTIMO, PJOVIMO

PASLAUGOS* Atliekame miðko kirtimo, traukimo dar-bus. PERKAME medienà. Tel. 8 650 14199.

VEÞIMO IR NUOMOS

PASLAUGOS

* Patogiu, komfortabiliu mikroautobusuveþame keleiviø grupes ir keleivius Lietu-voje ir uþ jos ribø. Maloniai laukiamejûsø. Atliekame perkraustymo paslau-gas. Te. 8 671 36 641.* Nuomoju priekabas automobiliamsveþti ir lengvojo automobilio priekabas.Galiu perveþti automobilius, krovinius,perkraustyti ir t. t. Tel. 8 686 58 731.* Autoveþio nuoma. Kroviniø veþimas iki5 tonø. Tel. 8 630 60 577.* Ilgu, aukðtu, 5 vietø krovininiu mikroau-tobusu veþu krovinius iki 1,5 tonos. Tel. 8624 39 764.

BALDØ IR MEDIENOS

DIRBINIØ GAMYBOS

PASLAUGOS* Ámonë gamina ir projektuoja: biu-ro, vonios, virtuvës, svetainës, jau-nuolio, miegamojo ir prieðkamba-rio baldus ir t. t. Tel. 8 655 75 873.* Gaminame virtuvës, vaikø kambario,prieðkambario baldus, stumdomas sis-temas ir kt. baldus. Tel. 8 674 11 267.* Gaminame pavësines, àþuolinius laukobaldus, supynes, lauko tualetus, ðulinius,ðuns bûdas. Tel. 8 635 99 672.* Virtuvës baldø, spintø, drabuþiniø beikitø baldø projektavimas ir gamybawww.topbaldas.lt Tel. 8 672 88 385.

GEODEZINIAI

MATAVIMAI

* Atliekame þemës sklypø geodeziniusmatavimus. Sujungimo – padalijimo pro-jektus. Topografines nuotraukas ir t. t.Tel. 8 640 20 272.

PASKOLOS

* Suteikiu paskolà uþ uþstatà nuo 5 000Lt. Tel. 8 687 47 320 .* Suteikiu paskolà. Uþstatas: ávairus mið-kas, þemës ûkio paskirties þemë. Tel. 8630 28 132.

KITOS PASLAUGOS* Atlieku ûkio darbus, smulkius remontodarbus, santechnikos darbus ir kt. Tel. 8681 11 910.

PAÞINTYS* 50 metø vyras susipaþintø su moterimiiki 55 metø rimtai draugystei, gyvenimui.Tel. 8 655 36 291.* 43 metø moteris ieðko gyvenimo drau-go. Tel. 8 658 27 404.* 42 metø vyriðkis ið Ðilutës susipaþintø sumergina arba moterimi. Tel. 8 654 10 685.* Simpatiðkas 27 metø vaikinas susipa-þintø su panele nuo 28 iki 31 metø. Tel. 8638 45 347.* 43 metø vyras susipaþintø su moteriminuo 35 iki 47 metø rimtai draugysteiarba gyvenimui. Tel. 8 689 28 256.

PAMESTA, RASTA,

DINGO* Katyèiuose, vasario 6 d. (ketvirtadiená)vakare DINGO ðuniukus( maþas, rudosspalvos, baltos letenytës). Radusiems irgràþinusiems atsilyginsime. Tel. 8 682 01206.* RASTA banko kortelë (moters). Tel. 8616 98 324.* Sausio 30 d. PAMESTA piniginë sudokumentais Ðilutës mieste. Tel. 8 67438 623.

2014 m. vasario 11 d., antradienis 16LAISVALAIKIS

AVINASPirmadiená verta

sportuoti - fiziniai pra-timai bus veiksmingi.Antradienis tiks kos-metinëms procedû-

roms, veido odos prieþiûrai.Penktadiená saugokitës, kad ne-perðaltumëte. Savaitgalá tinkamasmetas susitikti su bièiuliais.

JAUTISPirmadiená per daug

nesmaguriaukite milti-niais patiekalais, ypaèriebiais. Nuo antradie-nio apskritai rekomen-

duojamas gydomasis badavimas,kuris padës ið organizmo paðalintiðlakus bei atsikratyti nereikalingøkilogramø.

DVYNIAIPirmadiená bus nau-

dingi kvëpavimo prati-mai bei procedûros.Treèiadiená stenkitëskontroliuoti emocijas,

nes pasikarðèiavæ dël smulkme-nos galite prisiðaukti galvos skaus-mà.

VËÞYSPirmadiená re-

komenduojama ne-valgyti aðtriø patie-kalø ir riebios mësos.Antradiená bus nau-

dingas masaþas bei maitinamosiosveido kaukës. Ketvirtadiená nevertasavæs varginti per dideliu fiziniu krû-viu, realiai vertinkite savo jëgas.

LIÛTASPirmadiená bû-

kite atsargûs - gali-te susiþeisti kokiunors aðtriu daiktu.Antradiená vertëtøapsilankyti kirpyk-

loje ar groþio salone. Ðeðtadiená ge-riau nepiktnaudþiaukite stipriais al-koholiniais gërimais.

MERGELË

Pirmadiená ver-èiau nesiimkite krau-jotakos sistemos gy-dymo. Antradiená irtreèiadiená bûkite at-

sargûs, nes padidës traumø ir lûþiøtikimybë. Ðeðtadiená bus jautri oda,gali kilti alerginiø reakcijø.

SVARSTYKLËSPirmadiená rei-

këtø sumaþinti dar-bo krûvá, kitaip jûsøorganizmas gali ne-iðlaikyti per didelës

átampos. Treèiadiená ir ketvirtadie-ná bus efektyvûs kvëpavimo prati-mai. Savaitgalá nevartokite daug skys-èiø.

SKORPIONASP a s i s t e n k i t e

rimtai þiûrëti á savosavijautà, o pajutænet menkiausià ne-galavimà - nedelsda-

mi imkitës priemoniø jam paðalin-ti. Bûkite atsargûs tolimose kelio-nëse. Nemigà padës áveikti masa-þas ir atpalaiduojanti vonia.

ÐAULYSPirmadiená tau-

sokite kepenis. Tre-èiadiená ir ketvirta-diená atsargiai elki-tës su buitine tech-

nika ir kitais elektros prietaisais.Savaitgalá pasistenkite pailsëti,pabûkite su ðeima.

OÞIARAGISÐià savaitæ bûsi-

te jautrus perðalimoligoms, todël venki-te vieðø vietø, ma-

þiau bendraukite, kitaip lengvai ga-lite „pasigauti" virusà. Savaitës vi-duryje stenkitës nedaryti staigiø ju-desiø, tausokite stuburà. Savaitgalápaskaitykite knygà, pabûkite vienas.

VANDENISPirmadiená ven-

kite per didelio fizi-nio krûvio. Treèia-diená iðaugs traumøtikimybë, todël sten-

kitës daryti maþiau staigiø jude-siø. Savaitës pabaigoje nevalgykiteper daug citrusiniø vaisiø, nes jiegali sukelti alerginæ reakcijà.

ÞUVYSPirmadiená rei-

këtø nepersivalgyti.Ketvirtadiená irpenktadiená venkiteperðalimø ir infek-

cijø, nes ðiomis dienomis prasidë-jusià ligà gali tekti ilgai gydyti.Savaitgalá bus naudingas masaþas.

Kiekvienà savaitæ pateiksime Jums vis naujà SUDOKUuþdaviná.

Mënesio gale du skaitytojai, daugiausiai iðsprendæSUDOKU uþdaviniø, atspausdintø “Sveikoje ðeimoje”, busapdovanoti prizais.

Konkurso taisyklësUþpildykite ðios savaitës SUDOKU lentelæ. Lentelëje

atitinkami langeliai suþymëti maþais skaièiukais nuo 1 iki4. Suraðykite paþymëtuose langeliuose esanèius skaièiuseilës tvarka ir siøskite SMS þinutæ numeriu 1378 (þinutëskaina 2 Lt). Þinutës langelyje áraðykite LV SU2 (gautasketurþenklis skaièius) Vardas, Pavardë.

Ðio numerio SUDOKU atsakymà praðome siøsti ikivasario 16 d.

TaisyklësSUDOKU lentelë susideda ið devyniø vertikaliø stul-

peliø ir devyniø horizontaliø eiluèiø, kurie yra suskirs-tyti á 9 langelius. Visa lentelë dar yra suskirstyta á kvad-ratëlius, kurie susideda ið 3x3 langeliø. Ðiame þaidimenereikia naudoti aritmetikos, já galima pradëti þaistinuo bet kurios lentelës vietos. Þaidimo esmë, kad visistulpeliai, eilutës ir 3x3 kvadratëliai turëtø skaièiø sekànuo 1 iki 9, nei vienas skaièius negali kartotis.

vasario 10-16 d.

KRYÞIAÞODIS

"S.Ð." Nr. 3SUDOKUatsakymas

Pirmiejiteisingai iðsprendë:

Agnietë Garmienë,Jonas Kanèauskis,Juozapas Andriulis,Vitalija Rastauskienë.

Suda

rë

Gin

taut

as M

urað

ka

“S.Ð” Nr. 5 atsakymai. Vertikaliai: Vardu. Luobas.„DOBI“. Ðanel. Dama. Yriai. „Saab“. Þali. Meniu. Ragana.Justë. Garsai. Tamsa. Irimas. Idem. Rinka. Erika. Nusas.Lopas. Ramigë. Skilandis. Adana. Tarëjas. Avilys. Alus.Vona. Valda. Skara. Enkis. Niobë. Aviza. Ákalam. Pasas.Aras. Tapa. Asai. Keit. Anau. Taja.

Horizontaliai: Malda. Dràsa. Regula. Ruoniai. Alba-nas. Dobermanai. Kubiliai. Girtis. Nausëda. „Arsenal“. „Ca-risma“. Antis. Ruso. Pamaiva. Kakava. Tarasas. Villon.Iguana. Asjenda. Slësna. Kaniava. KASKO. Ataskaita. Ir-klas. Ensas. Balsë. Ibiza. Apaèia. Ja. Asamai. Turas.

Siøskite tik SMS þinutæ su KRYÞIAÞODÞIO atsakymunumeriu 1378

ir kiekvienà savaitæ burtø keliu iðaiðkintas laimëtojas busapdovanotas PRIZU.

LV(tarpas) KR(tarpas) atsakymas (tarpas) VARDASPAVARDË MIESTAS.

Pvz.: LV KR Gripas Jonas Jonaitis Jonava

Vertikaliai: 1. Dusulio priepuoliai. 2. Vidinis moterslytinis organas. 4. Astriniø ðeimos augalas, turintis eteriniøaliejø, rauginiø, karèiøjø medþiagø liaudies medicinoje bu-vo naudojamas nuo inkstø, tulþies akmenø, kaip ðlapimàvaranti priemonë. 5. Vyzdþio iðsiplëtimas. 8. Akies gyslai-nës uþdegimas. 9. Rankø kalba (kurènebyliø). 12. Kauko-lës ádubimas, kuriame yra akis. 13. Gvazdikiniø ðeimosaugalas, kurio ðaknø nuoviras skatina atsikosëjimà, kvëpa-vimo takø ligoms gydyti (liaudies medicinoje buvo gydo-mos odos ligos, reumatas). 16. Nereceptinis vaistas nuoskausmo, uþdegimo (sànariø, nugaros). 17. Pakilæs odossukietëjimas.

Horizontaliai: 3. Pavirðinis odenos uþdegimas. 6. Aukðtoakispûdþio liga. 7. Sàauga, suaugimas. 10. Rusø terapeutas,nustatæs, kad virusinis hepatitas uþkreèiamas. 11. Ðveicari-jos farmacijos bendrovë. 14. Jûros vandens purðkalas sumikroelementais slogos profilaktikai. 15. Dengiamasis au-dinys. 18. Melantiniø ðeimos daugiametis vaistingas auga-las, kilæs ið P. Amerikos. 19. Ástaiga, kurioje parduodamivaistai. 20. Viðtakumas, naktinis aklumas.

"S.Ð." Nr. 5 iðspausdinto kryþiaþodþio atsakymas -BLENOTORËJA

Prizà laimëjo GENOVAITËJARMALAVIÈIENË (RASEINIAI).

Dël prizø skambinkite á redakcijà ne vëliaukaip 2 sav. po paskelbimo laikraðtyje.

SAVAITËS NUOTRAUKA

SUDOKU

SVEIKATOS HOROSKOPAS

Documents

ISSN 1648 - 2018 2014 m. vasario 11 d., antradienis Su ... · Kartu su Z. Balèyèiu atvykæ sve-èiai taip pat negailëjo pagirø jam bei ragino ðilutiðkius nelikti abe- ... Arti-miausius