VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ. Vasario 19–22 d. 16-oje tarptautinėje Vilniaus kny-gų mugėje tradiciškai dalyvavo ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla. Vasario 20 d. vyko LEU Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos kny-gos „Aisčiai. Raida“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo knygos autorius, A. Kuncevičius, G. Blažienė, A. Butrimas. Vasario 19 d. mu-gėje pristatyta LEU prof. Liberto Klimkos ir Juozo Algimanto Krištopaičio knyga „Isto-rijos vėjų pagairėje. Lietuvos mokslo ir švie-timo raidos bruožai“. Renginyje dalyvavo knygos autoriai, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis.

METŲ KNYGA. Metų knyga suaugu-siųjų kategorijoje skaitytojai išrinko LEU Etikos ir Filosofi jos katedrų lektorės Rasos Aškinytės-Degėsienės romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ (leidykla „Vaga“). Vasario 20 d. knyga pristatyta ir 16-oje tarp-tautinėje Vilniaus knygų mugėje.

GYVENIMO DĖLIONĖ. Vasario 10 d. LEU galerijoje „Pozityvas-negatyvas“ buvo atidaryta Švedijos ambasados kuruojama fo-tografi jų paroda „Gyvenimo dėlionė“. Svei-kinimo žodį tarė LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Švedijos ambasadorė Lie-tuvoje Sesilija Rutstriom-Ruin.

TURKŲ KŪLTŪROS DIENA. Vasario 17 d. LEU vyko Turkų kultūros diena. Rengi-nio, skirto paminėti šiai dienai, svečiai turė-jo galimybę daugiau sužinoti apie turkų kul-tūrą, menus, šokius, virtuvę, pabendrauti su turkų studentais ir turkų kalbos dėstytojais.

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 2 (2451)

Š IESA

ALMA MATER KRONIKA

2015 vasaris

2015 m. vasario mėn. 5–7 d. Lietuvos paro-dų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko XIII tarp-tautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Šiemet čia susirinko 220 dalyvių iš 15 šalių, parodą iš viso aplankė daugiau nei 38 tūkst. lankytojų, atvykusių iš vi-sos Lietuvos, tarp kurių net 89 proc. moksleivių, o iš jų 58 proc. ketina studijuoti Lietuvoje. Paro-doje tradiciškai dalyvavo ir Lietuvos edukologi-jos universitetas (LEU).

Žiniomis ir pasiekimais dalijosi dviejuose stenduose

Parodoje veikė du LEU stendai. Viename iš jų buvo demonstruojami įvairūs mokslo pasiekimai tiesiai iš LEU laboratorijų ir auditorijų, rodomos mokslininkų sukurtos naujovės, programos ir edukaciniai žaidimai, o kitame stende universiteto atstovai susidomėjusiems pasakojo apie LEU studi-jų programas, įvairias pasirinkimo galimybes, pri-ėmimo tvarką, apgyvendinimo sąlygas, fi nansinę paramą, karjeros galimybes ir kitus dalykus, kurie yra svarbūs stojant į didžiausią pedagogus rengian-čią aukštąją mokyklą Lietuvoje. Studijų ir mokslo stenduose lankėsi ir LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, taip pat Mokslo ir plėtros pro-rektorius Aivas Ragauskas, dekanai ir prodekanai.

Atstovavo, stebino ir linksminoParodoje veikusioje neformalaus bendravi-

mo erdvėje 3K vyko du LEU prisistatymai, kurių metu studentai pasidalijo savo patirtimi su mūsų universitetu susidomėjusiais moksleiviais. „Bū-simus studentus ypač domino su pedagogika, gamtos mokslais, sportu, fi lologija susijusios pro-gramos. Taip pat noriu pasidžiaugti mūsų uni-versiteto atstovais, kurie organizavo diskusijas ir pokalbius su studentais apie karjeros galimybes, padėkoti universiteto darbuotojams ir didžiulei studentų grupei, kurie tris dienas gražiai repre-zentavo universitetą, dalijo informacinę medžia-gą, atsakinėjo į moksleivių ir jų tėvų, mokytojų klausimus“, – kalba LEU Plėtros ir ryšių direkci-jos direktorius Kęstutis Šalavėjus. Parodos metu lankytojus stebino ir linksmino LEU kino ir te-atro pedagogikos studentai, kurie visoje parodos teritorijoje demonstravo mimų improvizacinius pasirodymus. Parodos lankytojai įvertino ir gyrė jaunatvišką, bet kartu ir akademinę LEU Plėtros ir ryšių direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus išleistą knygelę „Studijos Lietuvos edukologijos universitete 2015“.

„Kuris karjeros kelias teisingas?“Pirmąją parodos dieną LEU organizavo dis-

kusiją „Kuris karjeros kelias teisingas?“. Jos metu iš sėkmingos karjeros keliu einančių žinomų Lietuvoje žmonių moksleiviai išgirdo pamąsty-mų ir patarimų apie karjeros kelio pasirinkimą. Diskusijoje patirtimi dalijosi LEU absolventas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas Rimvydas Lauži-kas, leidėjas, fotografas, keliautojas, dokumenti-nių fi lmų autorius, išgarsėjęs albumu „Neregėta Lietuva“, LEU absolventas Marius Jovaiša, „Ce-zario grupės“ aktorius ir LEU dėstytojas Vytau-tas Kontrimas. Diskusiją vedė Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojas ir LEU dėstytojas Mindaugas Nefas. Diskusijos dalyviai patarė, kaip mėgstamą veiklą susieti su studijomis, ir teigė, kad mokymasis vyksta visą gyvenimą. V. Kontri-mas abiturientams linkėjo mėgautis būsimomis studijomis, turėti ambicijų ir siekti maksimalaus rezultato. M. Jovaiša, belaukiant egzaminų ir ap-sisprendimo meto, abiturientams siūlė nepamirš-ti sveikatos ir dvasios ramybės. R. Laužikas patarė

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO ATSTOVAI TARPTAUTINĖJE PARODOJE „STUDIJOS 2015“ DALIJOSI PATIRTIMI

Milena Puchovamoksleiviams įsiklausyti į save: „Nebijokite savęs, pažiūrėkite, kas jums patinka, ir tai darykite“.

Mokslas yra tiesus kelias į taikąAntrąją parodos dieną vyko daug moksleivių

dėmesio sulaukusi paskaita „Ar verta būti moks-lininku?“, kurią vedė ir savo patirtimi dalijosi LEU doktorantas, Studijų rinkodaros ir karjeros skyriaus vedėjas Justinas Monkevičius. Jis pasa-kojo moksleiviams apie mokslo svarbą ir dalykus, kurie be mokslo neegzistuotų. „Mokslas yra tie-sus kelias į taiką“, – sakė pranešėjas moksleiviams. Pasak J. Monkevičių, mokslas yra amžina laimė, nes visada sužinai tai, ko dar niekas nežinojo. Ko-dėl žmonės tęsia mokslus vis aukštesnėje studijų pakopoje? „Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo ma-žesnė tikimybė, jog darbo neturėsite“, – susirin-kusiems sakė J. Monkevičius ir teigė, jog senstant žmogus patiria vis mažiau įspūdžių ir jaunas esi tol, kol išmoksti kažką naujo. „Taigi mokslininkai nesensta“, – neabejojo J. Monkevičius.Edukacinis žaidimas ir korepetitorius internete

Visas tris parodos dienas 3-ioje salėje įsi-kūrusioje „Inovacijų alėjoje“ veikė LEU mokslo stendas, kuriame buvo pristatomi universiteto mokslo pasiekimai. Mokslo stende vyko edu-kacinės programos „GoHisto“ pristatymas. Tai istorijos korepetitorius internete, padedantis pa-siruošti istorijos egzaminui. Prie šios programos kūrimo prisidėjo du LEU Istorijos fakulteto dės-tytojai –  doc. dr. D. Karvelis ir lekt. dr. A. Sva-rauskas. Taip pat lankytojai LEU mokslo stende susipažino ir su priešmokyklinio amžiaus vai-kams skirtu edukaciniu žaidimu „Žaliasis tyrinė-tojas“. Šį gamtamokslinio turinio skaitmeninį 3D edukacinį žaidimą sukūrė LEU dėstytojos prof. dr. O. Monkevičienė, dr. K. Stankevičienė, dr. B. Autukevičienė kartu su UAB „Multimediamark“. Tai patraukli ugdymo priemonė priešmokyklinio amžiaus vaikams, suteikianti galimybę pažinti, mokytis, kurti, modeliuoti, stebėti.

Mokslo pasiekimai iš LEU laboratorijų ir auditorijų

LEU Lituanistikos fakulteto docentė dr. R. Rinkauskienė parodos lankytojus supažindino su šiuolaikine tarmėtyra. Interaktyviai pristatyti ne-tikėti šiuolaikinės tarmėtyros atradimai, naujausi ir įspūdingiausi duomenys apie tarmes, o taip pat pateikti moksliniai argumentai, įrodantys, kad tarmės tebėra itin gyvybingos. Tiksliųjų ir gam-

tos mokslų mėgėjams LEU mokslo stende buvo pristatytas mikroskopavimas, demonstruojamos kolekcinės tiriamosios medžiagos, vaizdo klipai. Visą tai pristatė LEU dėstytojai dr. A. Remeikis ir doc. dr. A. Diškus. Mugės lankytojai galėjo susipažinti ir su žmogaus kūno tyrimais. LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto lekt. R. Mackevičienė demonstravo spirometrą su kompiuterine duomenų analizavimo programa. Taip pat susidomėję buvo supažindinti su Lietu-vos gėlųjų vandenų hidrobiontais. Stende buvo demonstruojami žuvų muliažai, skaidruolės, nuotraukos, spausdinta medžiaga ir tyrimų įran-ga. Parodos lankytojai turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su naujomis, pridėtinę vertę generuo-jančiomis, ultragarsinėmis sistemomis ir su LEU laboratorijoje sukurtomis ultragarsinio sintetinių medžiagų pjovimo įrenginio galimybėmis. Taip pat LEU stende vyko GIS (Geografi nių informaci-nių sistemų) taikymo geografi niuose tyrimuose,  mineralų įvairovės ir jų tyrimų pristatymai.Studijų paroda moksleiviams padeda apsispręsti

UAB „Synopticom“ atlikta lankytojų ap-klausa parodė, kad studijų paroda didžiajai daliai apsilankiusiųjų moksleivių padėjo apsi-spręsti, kur ir ką studijuoti. Apklausos duome-nimis, net 81 proc. lankytojų mano, kad paroda moksleiviams yra labai reikalinga ir dauguma neabejodami ją rekomenduotų savo draugams bei pažįstamiems.

Parodoje buvo pristatytos ne tik Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų ar profesinių moky-klų mokymo programos, tačiau ir galimybės stu-dijuoti užsienio šalyse, įvairios alternatyvos stu-dijoms: savanorystė, jaunimo kelionės, darbas. UAB „Synopoticom“ atliktos lankytojų apklau-sos duomenys rodo, kad vis dėlto didžioji lanky-tojų dalis (74 proc.) domėjosi studijomis Lietuvos aukštosiose mokyklose. Moksleiviai labiausiai domėjosi medicina, menais, ekonomika ir fi nan-sais, inžinerija, mechanika, technologijomis, in-formacinėmis technologijomis, programavimu.

Abiturientams ši paroda – puiki galimybė su-sipažinti su Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomo-mis specialybėmis ir studijų sąlygomis. Paroda „Studijos 2015“ kasmet plečiasi ir auga, atsiranda naujos teminės erdvės. Šios parodos dalis yra ir LEU – didžiausia pedagogus rengianti aukštoji mokykla Lietuvoje.

Mamerta Ralytė – Istorijos fakulteto IV kurso studentė, ESN (Erasmus Student Network) LEU prezidentė, Istorijos fakulteto Studentų at-stovybės narė, geriausių studentų pagerbimo šventėje apdovanota už aktyvią visuomeninę veiklą universitete.

„Lygiai prieš keturis metus, būdama abi-turientė, uždaviau sau klausimą, kuo norėčiau būti gyvenime? Dėka dviejų nuostabių istorijos mokytojų supratau, kad arčiausiai širdies yra istorija ir pedagoginis darbas. Ir štai esu jau paskutinio istorijos kurso studentė. Per studi-jų metus neapsiribojau vien akademine veikla. Antraisiais metais ryžausi išvykti į Turkiją pagal Erasmus+ studentų mainų programą. Grįžusi aktyviai įsitraukiau į savo fakulteto Studentų atstovybės veiklą ir 2013 metų rudenį mano ini-ciatyva kartu su bendraminčiais įsteigėme ESN Lithuania padalinį mūsų universitete. Didžiuo-juosi tapusi Istorijos fakulteto dalimi, visomis išnaudotomis galimybėmis, įgyta patirtimi.

Mano įsimintiniausia perskaityta frazė – Mahatmos Gandžio išsakyta mintis: „Viskas, ką gyvenime darome, gali atrodyti nereikšminga, bet svarbiausia, kad mes tai darome“. Šie žodžiai man primena, kad ir mažiausia smulkmena gali būti reikšminga“, – kalba studentė.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

JAUNOJO PEDAGOGO AKADEMIJA. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kvie-čia vyresniųjų klasių (11–12 kl.) moksleivius į „Jaunojo pedagogo akademiją“. Humanitarinių mokslų sesija vyks 2015 m. kovo 16–20 d., Gamtos, matematikos, technologijų ir sporto mokslų sesija – 2015 m. balandžio 13–17 d.

VAIKYSTĖS EDUKOLOGINIAI TYRI-MAI. LEU Ugdymo mokslų fakulteto Vaikys-tės studijų katedra 2015 m. balandžio mėn. 9 d. rengs mokslinę-praktinę jaunųjų mokslininkų konferenciją „Vaikystės edukologiniai tyrimai“.

> LEU akademinė bendruomenė aukštųjų mokyklų parodoje „Studijos 2015“. Centre – universiteto rek-torius akad. Algirdas Gaižutis ir Mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas

totyroje. Profesorius sukūrė reljefo stabilumo vertinimo metodiką, kar-tu su kitais sudarė stambaus maste-lio Lietuvos reljefo inventorizacinius žemėlapius. Parašė mokslinių darbų

Mokslas Š IESA 2015 vasaris2

60-ies metų sukaktį švenčian-čiam Lietuvos kartografų draugijos pirmininkui, habilituotam fizinių mokslų daktarui, profesoriui, kar-tografui, plataus profilio geografui, visuomenės veikėjui Algimantui Česnulevičiui už nuopelnus plėto-jant mokslinę ir mokomąją veiklą kartografijos srityje vasario 13 d. įteiktas Nacionalinės žemės tarny-bos prie Žemės ūkio ministerijos (Tarnyba) garbės ženklas – aukš-čiausias apdovanojimas, skirtas pagerbti žemės tvarkymo ir admi-nistravimo, geodezijos, erdvinės in-formacijos bei kartografijos srityse nusipelniusius Tarnybos darbuoto-jus ir kitus asmenis.

Algimantas Česnulevičius 1978 m.Vilniaus universitete įgijo geo-grafo specialybę. Vėliau studijas tęsė Baltarusijos universitete, kur 1986  m. apsigynė daktaro diserta-ciją. 1999  m. Vilniaus universitete apsigynė habilituoto daktaro di-sertaciją. Prof. habil. dr. Algimanto Česnulevičiaus moksliniai darbai susiję su reljefo tyrimais, geomor-fologinių procesų kartografavimu, kartografijos metodų taikymu gam-

NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS GARBĖS ŽENKLAS – PROF. HABIL. DR. ALGIMANTUI

ČESNULEVIČIUIAldona Jakavonienė

> Už nuopelnus plėtojant mokslinę ir mokomąją veiklą kartografijos srityje prof. habil. dr. Algimantui Česnulevi-čiui įteiktas Nacionalinės žemės tarny-bos garbės ženklas

iš kartografijos istorijos, straipsnių Visuotinei lietuvių enciklopedijai, aktyviai skleidė kartografijos, geo-dezijos, geomorfologijos ir geogra-fijos žinias visuomenėje, dalyvavo mokslo populiarinimo renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Profesorius yra trijų vadovėlių aukštosioms mokykloms autorius. Rengia baka-laurus, magistrus ir fizinių mokslų daktarus trijuose Lietuvos univer-sitetuose – Lietuvos edukologijos, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitete. Vadovauja Vilniaus universiteto Gamtos moks-lų fakulteto Kartografijos centrui. 2003–2012 m. kartu su kolegomis Vilniuje organizavo tarptautinius kartografijos seminarus, dėl kurių Lietuvos kartografijos mokykla tapo žinoma pasauliniu mastu.

Kolegos vertina ne tik Algimanto Česnulevičiaus mokslo pasiekimus, bet ir visuose darbuose atsispindinčią meilę Lietuvos žemei ir istorijai, už atvirumą idėjoms, glaudžias gamtos ir technologijų mokslų sąsajas, ryšius tarp Lietuvos mokslo, verslo ir valdy-mo organizacijų kūrimo ir propaga-vimo.

tekstų puikūs moksliniai vertimai į anglų ir rusų kalbas.

Kita LEU prioritetinė tyri-mų kryptis – didaktikos tyrimai. LEU leidyklos stende prieš pat Vil-niaus knygų mugę išspausdinta 2014 metais parengta universiteto mokslininkų kolektyvinė mono-grafija „Ugdymo paradigmų iššū-kiai didaktikai“. Sudarė ir parengė Ramutė Bruzgelevičienė. Knygoje išanalizuoti ir sistemiškai pateikti istoriškai susiklostę ugdymo para-digmų požymiai, dėsningi jų skir-tumai, sąlygojantys XXI a. aktualios didaktikos paradigmos savitumus, išryškinama, kaip ugdymo paradi-gmų kaita sąlygoja didaktikos kaitą, apibendrinamos objektyvios kaitos

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE – IR LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO

EDUKOLOGŲ DARBAIDr. Ramutė Teresė Bruzgelevičienė

priežastys, aptariami pakitusios didaktikos raiškos filosofiniai-me-todologiniai pagrindai ir praktiniai aspektai. Kolektyvinės monografi-jos bendraautoriai (be sudarytojos ir rengėjos) – Birutė Banevičiūtė, Jūratė Baranova, Nijolė Cibulskaitė, Liutauras Degėsys, Daiva Jakavo-nytė-Staškuvienė, Vida Kazragytė, Ona Monkevičienė, Vilija Salienė, Dalia Survutaitė, Henrika Šečku-vienė, Nijolė Toleikytė, Snieguolė Vaičekauskienė, Irena Zaleskienė, Aušra Žemgulienė.

Monografija rengta LEU Ugdy-mo mokslų fakulteto Edukacinių tyrimų instituto iniciatyva. Ji yra vieno didaktikos tyrimų etapo re-zultatas.

> Meilės Lukšienės knygų pristatymas Vilniaus knygų mugėje (iš kairės): dr. Rita Dukynaitė, dr. Ramutė Bruzgelevičienė, prof. dr. Renaldas Gudauskas, habil. dr. Ingė Lukšaitė, dr. Olga Mastianica (Kęstučio Bruzgelevičiaus nuotr.)

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) Mokslo ir inovacijų di-rekcija 2015 m. vasario mėn. 20  d. suorganizavo informacinį renginį „Tarptautinės mokslinių tyrimų programos: kaip dalyvauti?“.

Renginio metu buvo gilinamasi į svarbiausias tarptautines moksli-nių tyrimų programas (Horizontas 2020, HERA, COST, BONUS, 7-oji bendroji programa, dvišalės, trišalės bendradarbiavimo programos). Šiuo

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE VYKO

INFORMACINIS RENGINYS „TARPTAUTINĖS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS: KAIP

DALYVAUTI?“

Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) Ugdymo mokslų fa-kulteto Vaikystės studijų katedra rengia mokslinę-praktinę jaunųjų mokslininkų konferenciją „Vaikys-tės edukologiniai tyrimai“, kuri vyks 2015  m. balandžio mėn. 9 d. Maloniai kviečiame aktyviai daly-vauti bakalauro ir magistro studijų studentus!

Dalyvio anketą prašome užpil-dyti iki 2015 m. kovo mėn. 20 d. Iš-

> Renginio „Tarptautinės mokslinių tyrimų programos: kaip dalyvauti?“ metu

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE VYKS JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ KONFERENCIJA „VAIKYSTĖS EDUKOLOGINIAI

TYRIMAI“

Viena iš Lietuvos edukologi-jos universiteto (LEU) mokslinių tyrimo krypčių – švietimo istori-jos tyrimai, o viena iš pastarosios krypties temų – habil. dr. Meilės Lukšienės mokslinio palikimo tyrimai. Kad tai ne žodžiai, o da-romi darbai, liudija vasario 19 d. Vilniaus knygų mugėje, pristatant šiai mokslininkei skirtas knygas, pabrėžtas universiteto mokslinin-kų indėlis.

Pristatymą rengė penkias 2014 metais išleistas su M. Lukšiene su-sijusias knygas aprėpdamos dvi institucijos – Lietuvos nacionali-nė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos švietimo ir mokslo minis-terija. Knygos išleistos Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis kaip valstybinės programos „100-osios Meilės Lukšienės gimimo meti-

nės  – UNESCO minima sukaktis“ dalis (LR Seimo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. XI-2213 „Dėl 2013 metų paskelbimo Meilės Lukšienės metais“ ir Lietuvos Respublikos Vy-riausybės 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 364 „Dėl valstybinio Meilės Lukšienės metų priemonių plano patvirtinimo“). Nacionali-nė Martyno Mažvydo biblioteka, išleidusi kiekvieno mokslininko svajonės taip įsiamžinti vertą kny-gą „Meilė Lukšienė. Bibliografijos rodyklė, 1937–2013“, tapo viena iš knygų pristatymo iniciatorių.

Antrąją knygą „Meilė Lukšienė. Prie tautos kultūros pamatų“, kurią sudarė ir parengė Ingė Lukšaitė ir Austėja Ikamaitė, išleido Švietimo aprūpinimo centras. Tai mokslinių straipsnių rinkinys, kur telpa, pa-sak sudarytojų, „skelbti ir neskelbti

Meilės Lukšienės darbai, kuriuose ji nagrinėja Lietuvos kultūros ir švie-timo istoriją, aptaria kultūros kū-rėjų įnašą, analizuoja Jono Biliūno kūrybą“.

Trečioji knyga – „Lietuvos mo-kyklos ir pedagoginės minties isto-rijos šaltinių antologija IV. XIX a. pirmoji pusė“. Tai M. Lukšienės pra-dėtas, istorikės Olgos Mastianicos pabaigtas sudaryti, istoriko Valdo Selenio parengtas švietimo arba pe-dagoginės minties istorijai priskir-tinas leidinys. Keista pačios knygos istorija. M. Lukšienės rankraščiuose seniai, dar iki mokslininkės atsidė-jimo kurti savarankiškos Lietu-vos švietimo modelį, iki Lietuvos valstybės atsikūrimo, buvo didelė kartono dėžė su sukaupta antolo-gijos medžiaga. Dar mokslininkei tebesant svarstyta, kas galėtų imtis pabaigti šį darbą. Kai M. Lukšienė atgulė amžino poilsio, kai į LEU parkeliavo jos biblioteka, o drauge ir priedermė, tylus įsipareigojimas mokslininkės darbus tęsti, univer-siteto vadovybė, Istorijos fakultetas sudarė sąlygas istorikams moksli-ninkės pradėtą antologiją pabaigti. Knygų mugėje ji jau pristatyta. Lei-dėjai – Lietuvos edukologijos uni-versitetas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Ketvirtoji ir penktoji knygos – M. Lukšienės edukologijos straips-nių, pranešimų, kalbų rinkiniai, išleisti leidyklos „Alma littera“, anglų ir rusų kalbomis: „Meilė Luk-šienė. Educating for Freedom“, ver-tė Emilija Sakadolskienė, Medeinė Tribinevičius; „Мяйле Лукшене. Воспитывая для свободы“, vertė Svetlana Vlasova. Sudarytojos – Ra-mutė Bruzgelevičienė, Vaiva Vaice-kauskienė. Ypatingas darbas – M. Lukšienės sudėtingų mokslinių

renginiu buvo siekiama supažindinti LEU bendruomenę su esamomis gali-mybėmis rengti ir teikti tarptautinių projektų paraiškas.

Pranešimus skaitė kviestiniai Lietuvos mokslo tarybos specialistai Agnė Palevičiūtė, Audrius Žvikas, Asta Aleksandravičienė ir LEU Mokslo ir inovacijų direkcijos direktorius Dalius Dapkus. Renginys vyko Gamtos, mate-matikos ir technologijų fakultete.

Projektų ir inovacijų skyriaus informacija

samesnė informacija užsiregistravu-siems bus išsiųsta elektroniniu paštu prieš konferenciją.

Konferencijos organizacinis ko-mitetas: pirmininkė prof. Ona Mon-kevičienė, pavaduotojai doc. Marija Jonilienė ir asist. Ieva Kerulienė, na-riai dr. Birutė Autukevičienė, asist. Vijolė Mauragienė, mgr. Judita Kaz-lauskaitė ir mgr. Gražvydė Valeikaitė.

„Šviesos“ informacija

Š IESA 2015 vasarisStudijos 3

Įgyvendinant projektą „Kūry-binės partnerystės“, Vilniaus re-giono mokytojos drauge su kolegė-mis iš kitų miestų turėjo galimybę stažuotis Norvegijoje. Kalbamės su Gražina Gudoniene iš Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Renata Repeikiene iš Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos, Žydre Gar-liene iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos.

Gražina Gudonienė: „Mokslinė-je literatūroje teigiama, kad Norvegi-joje itin glaudus ryšys tarp tėvų ir mo-kyklos. Lietuvoje mokytojams sunku įtraukti tėvus į mokyklos veiklą, dalis jų mažai domisi vaiko ugdymo(si) pasiekimais. Norvegijos mokyklose su klase dirba kontaktinis mokytojas (pas mus – klasės auklėtojas), moky-kla pasikviečia kiekvieno mokinio tė-vus du kartus per metus. Pokalbyje su tėvais dalyvauja mokytojas, vaikas.“

Žydrė Garlienė: „Lietuvoje dar gaji senoji ugdymo sistema, kai sten-giamasi per pamokas tik perduoti žinias, informaciją, o Skandinavijos šalyse mokiniai pirmiausia yra mo-komi pritaikyti žinias praktiškai ir prisitaikyti prie sparčiai kintančio gyvenimo. Vien tik žinios nėra ver-tybė. Mokyklose pirmiausia akcen-tuojamas gebėjimas išreikšti save, o vėliau – visi kiti gebėjimai. Pagrindi-nėmis vertybėmis yra laikomas pasiti-kėjimas, pagarba, stengiamasi moky-mąsi organizuoti taip, kad mokiniams patiktų mokytis. Mokytojai turi laisvę pasirinkti, ko ir kaip mokyti. Išmo-

ĮSPŪDŽIAI IR ĮŽVALGOS IŠ STAŽUOTĖS NORVEGIJOJEDanguolė Bylaitė-Šalavėjienė

kau keisti mokymosi erdves pamokų metu. Tai labai padeda sėkmingam ugdymui. Be to, reikia siekti, kad atsa-komybę už savo mokymąsi prisiimtų pats mokinys. Sudomino programa ,,Kultūros kuprinė“, kuri siūlo įvairių menininkų programas, o mokykla gali pati pasirinkti, koks menininkas atvyks pas juos ir kokią programą pa-rodys.“

Renata Repeikienė: „Mane do-mino Norvegijos mokyklų išorinis vaizdas, klasių išdėstymas, mokyto-jų naudojamos informacinės ir ko-munikacinės technologijos bei kitos priemonės, stendai mokyklos erdvėse, spalvinis aplinkos apipavidalinimas, mokytojų ir mokinių santykis, mo-kytojų darbo organizavimas, švietimo sistema. Domėjausi tiek pradiniu, tiek aukštesniuoju viduriniu, tiek profesi-niu mokymu.“

Gražina Gudonienė: „Tikėjausi giliau suprasti, kaip organizuoti veik-las, kad vaikams, mokytojams, mo-kyklai kūrybiškas mokymasis duotų daugiausia naudos, o gal ir turėtų įtakos pokyčiams visoje Lietuvos švie-timo sistemoje. Mane labiausiai sudo-mino vaizduotės ugdymas. Taip pat buvo įdomu sužinoti, kaip elgtis, kad mokiniai būtų aktyvesni, teiktų idė-jų, pasiūlymų, nebijotų atskleisti savo nuomonę. Norėjau paanalizuoti, kaip, sąveikaujant kūrybiškumui, kultūrai ir edukacijai, keičiasi ugdymas.

Didžiausią įspūdį paliko tai, kad Norvegijos mokyklose nesikoncen-truojama į tai, ko mokyti, svarbiau-

sia  – kaip mokyti. Tėvai aiškiai su-vokia, jog yra atsakingi už gerą vaiko emocinę bei psichologinę savijautą, todėl įsitraukia į vaiko mokymosi pa-siekimų analizę. Todėl nėra pamokų lankomumo problemos. Kol vaikui sukanka 18 metų, už jo mokymąsi visiškai atsakingi tėvai. Nuo pilna-metystės asmuo laikomas suaugusiu, galinčiu prisiimti atsakomybę už savo veiklas ir gyvenimą. Nors Norvegijoje mokymasis privalomas iki 16 metų, tačiau 98 procentai jaunuolių tęsia mokymąsi aukštesnio vidurinio ug-dymo mokyklose. Pradinėse moky-klose nuo 1 iki 7 klasės vaikai neverti-nami pažymiais. Vėliau, 8–13 klasėse, taikoma šešiabalė vertinimo sistema – šešetu vertinama labai aukšta moko-mojo dalyko kompetencija, vienetu – labai žema. 9 metų vaikai dar rašo pieštukais, spausdintinėmis raidėmis, kad galėtų išsitaisyti klaidas, nejaustų įtampos, jog jiems kas nors nesiseka.

Žavi ramybė pamokose, pamokos dinamika, neformalus mokytojo ir mokinio santykis. Mokytojui sudary-ta galimybė pasisveikinti su kiekvie-nu vaiku individualiai, nes pamoka trunka 60 minučių. Vaikai mokytojus vadina vardais, kreipinys Jūs neegzis-tuoja. Kaip patys norvegai juokauja, „nebent kalbantis su karaliene!“ Visų lygių mokyklose dirba specialistai, at-sakingi už aplinką. Tai žmonės, kurių darbo laukas – socialinio, emocinio, komunikacinio mikroklimato kū-rimas tam, kad vaikas gerai jaustųsi mokykloje, nebijotų kreiptis į visus

jam reikalingus asmenis, išsakytų savo poreikius. Šio specialisto negali-ma tapatinti su socialiniu pedagogu. Lankėmės Lilehamerio Sore Al pradi-nėje mokykloje, Åretta žemesniojoje vidurinėje mokykloje, Lilehamerio Videregående aukštesnėje vidurinėje mokykloje. Įsiminė vizitas į Joviko Videregående aukštesnę vidurinę mo-kyklą, kuri turi tarptautinio baka-laureato statusą. Tai viena naujausių, didžiausių mokyklų Oplando aps-krityje. Mokykla dalyvauja progra-moje „Kultūrinė kuprinė“ („Cultural Rucksack“). Norvegijos „Kultūrinės kuprinės“ iniciatyva neseniai papildė mokyklų programas. Nuo 2008 metų ji apima visus ugdymo lygmenis, yra privaloma nuo 1 iki 10 klasės. „Kultū-rinė kuprinė“ – tai su menais susijęs ugdymo projektas, skatinantis ben-dradarbiavimą tarp įvairių meno for-mų ir mokyklų įvairiuose vietiniuose lygmenyse. Miestai ir mokyklos taip pat gali kurti „kultūrinius kontaktus“ (Kulturkontakt), kurie veikia kaip ko-munikacijos priemonė tarp mokyklų ir išorinių institucijų menų srityje. Tokius „kultūrinius kontaktus“ finan-suoja ir Oplando apskrities savivaldy-bės. Programos tikslas – sudaryti sąly-gas visiems moksleiviams susipažinti su profesionalų sukurtais kultūros ir meno produktais. Siekiama papildyti bendrojo ugdymo programas kultū-rine programa. „Kultūrinė kuprinė“ kritikuojama už tai, jog mokyklos ir kūrėjų bendradarbiavimas dažniau-siai būna trumpalaikis, spontaniškas,

improvizuotas. Todėl Norvegijos mo-kyklos taip pat įsijungė į „Kūrybinių partnerysčių“ programą pagal Jungti-nėje Karalystėje sukurtą modelį.“

Renata Repeikienė: „Laisvė ir atsi-palaidavimas jaučiamas visur: vykdant ugdymo procesą, organizuojant pamo-kas, pasirenkant pamokos erdvę, netgi mokytojams renkantis aprangos stilių. Mums visai neįprasta, kad mokinys rašo atsisėdęs ant stalo, per pamoką gali išeiti į koridorių ir mokytis vienas kitoje patalpoje. Mes įpratę, kad sten-duose turi būti tik estetiška, tvarkinga informacija, sukurta pačių mokytojų. Dar būdama Norvegijoje supratau, kad daugeliui mūsų mokinių trūksta atsa-komybės už savo mokymosi rezultatus. Juk visai nesvarbu, kaip ir kur mokinys mokosi, svarbiausia – jis mokosi! Atsa-kingą, orientuotą ne tik į žinias, bet ir į gebėjimus – būtent tokią jaunąją kartą mes turime ugdyti.“

> Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokytoja Gražina Gudonienė: „Ap-lankytose Oplando savivaldybės moky-klose tikslingai kuriama aplinka, ska-tinanti mokymąsi, Pitagoro teorema užrašyta ant grindų“

2014 m. gruodžio 4 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) II kurso specialiosios pedagogikos magistrantės kartu su ikiprofesi-nio ugdymo dėstytoja doc. dr. Dalia Survutaite lankėsi Vilniaus „Vilties“ specialiojoje mokykloje-daugiafunk-ciniame centre. Specialiosios peda-gogikos magistrantės turėjo galimy-bę susipažinti su ugdymo įstaigos struktūra, veiklomis ir joje dirban-čiais specialistais, besimokančiais mokiniais.

Visų vaikų specialieji ugdymosi poreikiai ir pagalba siekiant kiek-vieno individualių pasiekimų – svarbiausias „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcinio centro siekinys nuo darbo pradžios iki šių dienų. Bendradarbiavimas su šei-ma, partnerystės įgūdžių ugdymas, kiekvieno specialisto rūpinimasis įsisavinti naujesnius, pažangesnius darbo metodus, naujovių paieška, jų pritaikymo galimybės – esminės šios ugdymo įstaigos veiklos kryptys. Pa-žintis su šia ugdymo įstaiga prasidėjo nuo jaukaus ir malonaus pokalbio, kurio metu ilgametės ugdymo įstai-gos specialistės – direktoriaus pava-duotoja ugdymui V. Liaudanskienė ir vyriausioji socialinė darbuotoja R. Ju-relevičienė – išsamiai papasakojo ma-gistrantėms apie mokyklos įkūrimą, darbo specifiką. „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras įkurtas 1992 metais. Šiandien, praėjus daugiau nei 20-čiai metų nuo mokyk-los įkūrimo, sunku pastebėti, kad ug-dymo įstaiga įsikūrusi buvusio vaikų darželio patalpose. Patalpos atnau-jintos, pastatytas naujas priestatas, įrengti keltuvai – aplinka visapusiš-kai pritaikyta asmenims, turintiems negalią. Mokykloje yra ikimokyklinis skyrius, mokyklinis skyrius ir dienos socialinės globos skyrius. Ugdymosi centre vaikai mokosi pagal individu-alias programas, pritaikytas kiekvie-no vaiko poreikiams ir gebėjimams,

KIEKVIENAS ŽMOGUS YRA VERTYBĖII kurso specialiosios pedagogikos magistrantės

vykdomas priešpamokinis ir popa-mokinis vaikų užimtumas.

Popietę pradėjusios prie kavos puodelio, vėliau specialiosios pedago-gikos studentės turėjo galimybę apsi-lankyti dailės, keramikos, logopedo, muzikos kabinetuose bei sporto salėje, kurioje vyko gydomosios kūno kultū-ros pratybos. Studentės taip pat apžiū-rėjo klasėse esančią aparatūrą, specia-liąją techniką, kuri padeda mokiniams mokytis, kurti. Didelį įspūdį paliko šilta ir jauki mokyklos aplinka, kurią, žinoma, sukuria čia besimokantys mokiniai, jų tėvai ir pedagogai. Dėsty-tojos D. Survutaitės teigimu, mokyklo-je matai vaikų gyvenimą, laisvę veikti ir kurti.

Neišdildomi prisiminimai lydi šią ugdymo įstaigą aplankiusias ma-gistrantes. Jolanta pasakoja, kad vos pravėrus mokyklos duris jautiesi kaip namie: maloni, rami šeimyni-nė aplinka nuteikia labai pozityviai. Mokykloje dirbantys darbuotojai rū-pestingi ir atsidavę savo darbui. ,,Tik atvykus į ugdymo įstaigą neįmanoma nepastebėti labai tvarkingos mokyk-los aplinkos“, – teigia Modesta. Ji taip pat pastebi, kad mokykloje visur matai vaikų darbelius. Šie darbeliai suteikia jaukumo įspūdį. Modesta įsiminė gerą mikroklimatą, nepaisant įvairių spe-cialiųjų poreikių, kurių turi šie vaikai, jie šypsosi ir net šoka visi kartu. Kas geba, šoka savarankiškai, o kas negali savarankiškai, šoka padedami peda-gogų. Studentė džiaugiasi, kad yra to-kia įstaiga, kurioje vaikai gali išreikšti save, būti ir veikti kartu su kitais.

Studentė Rita jau septynerius me-tus dirba Vilniaus „Vilties“ specialio-joje mokykloje-daugiafunkciniame centre. „Mano širdis dar nenustojo džiaugtis, atrodo, visai paprastais da-lykais, vykstančiais mūsų mokykloje, kai didelių specialiųjų poreikių vaikas su sunkia negalia ima dainuoti ar šokti pagal tam tikrą muziką, pradeda piešti stilizuotus ar tikroviškus vaizdus, ku-

riais žavisi visi juos pamatę, guodžia nusiminusį draugą, padeda kitam... Ir daug įvairių gražių akimirkų, ku-rios praskaidrina kiekvieną dieną ir padeda suvokti, kad nors ir mažais žingsneliais, bet galima pasiekti tikrai didelių dalykų“, – kalba Rita. Studen-tė Martyna neslepia, kad jai didžiau-sią įspūdį paliko požiūris į mokinių darbus. „Kiekvieno vaiko darbas yra laikomas vertybe, juo didžiuojamasi, darbai neskirstomi ir nerūšiuojami į gražius ir negražius, kiekvienas moki-nys pripažįstamas su savo privalumais ir trūkumais. To reikėtų pasimokyti ir mums, dirbantiems bendrojo ugdy-mo mokyklose“,  – pasakoja studentė. „Specialiosios priemonės, aparatūra, speciali technika suteikia galimybę kiekvienam mokiniui veikti, kurti, at-rasti savo gebėjimus ir rezultatais pasi-džiaugti kartu su mokyklos bendruo-mene“, – pastebi studentės Simona ir Jolanta. Ir kitas studentes žavi gausi mokyklos materialinė bazė: įvairi šiuolaikinė technika, specialios prie-monės, kurios taip reikalingos specia-liųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui. Studentė Edita labiausiai domėjosi gerai aprūpintais muzikos, dailės, ke-ramikos, technologijų, informacinių technologijų, sensorikos kabinetais, kurie, pasak mokyklos darbuotojus, iš esmės pakeitė ugdymo procesą mokykloje. Specialiosios pedagogikos studentę Rasą sudomino kompiute-rinė klasė, kurioje mokinių ugdymui naudojami sensoriniai monitoriai, alternatyvios klaviatūros ir pelės, specialūs jungikliai (įvairių spalvų, dydžių ir formų). ,,Tinkamai pritai-kytos specialios mokymo priemonės ir technologijos padeda mokiniams geriau mokytis, daugiau pasiekti, tap-ti kūrybiškesniems ir savarankiškes-niems“, – teigia Rasa. Studentė Jolan-ta džiaugiasi, kad mokyklos aplinka gerai pritaikyta vaikų poreikiams tenkinti – įrengti pandusai, mobilūs keltuvai, kurie kiekvienam mokiniui

suteikia galimybę išeiti iš savo klasės, keliauti po mokyklos erdvę ir dalyvau-ti mokyklos organizuojamoje veikloje. Tokiu būdu, pasak Jolantą, vaikai ge-riau pažįsta mokyklos aplinką, mokosi veikti kitoje, jiems mažiau žinomoje aplinkoje. Kineziterapijos specialistų darbas ir priemonių gausa sporto salė-je nustebino ir studentę Birutę.

Specialiosios pedagogikos studen-tės Editos nuomone, ,,svarbiausia, kad saugioje, estetiškoje, gerai priemonė-mis aprūpintoje aplinkoje mokinių gebėjimus ugdo ne tik įvairių sričių mokytojai – klasių auklėtojai, speci-alieji pedagogai, logopedai, neforma-laus švietimo mokytojai, bet ir dienos socialinės globos specialieji darbuo-tojai, pedagogai.“ Studentei Simonai apsilankymas ugdymo įstaigoje sukė-lė daugybę jausmų, iš arti pamačius, kokie vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, yra svarbūs šalia esantys darbuotojai. Kai kurie specia-listai čia dirba po dešimt, penkiolika ir daugiau metų. „Kai tik pradėjau domėtis specialiųjų poreikių vaikų ugdymu, mane sužavėjo mokytojo idėja paskirti savo žinias ir draugystę vaikui, kuriam tu gali būti šviesulys ti-krąja to žodžio prasme“, – kalba Simo-na. Panašios nuomonės yra ir studentė

Birutė. „Būnant šioje įstaigoje žavėjo pedagogų atsidavimas ir pasiaukoji-mas, kadangi tikrai ne kiekvienas ga-lėtų dirbti tokį darbą“, teigia ji. Pasak studentę Modestą, „šie pedagogai yra verti pačių gražiausių žodžių, nes jie kiekvieną dieną susiduria su naujais iššūkiais, reikalaujančiais labai daug pastangų, įžvalgų. Viena specialio-sios mokyklos pedagogė pasakojo, kad kartais prireikia nemažai laiko, kol tampi vaiko draugu, kol jis ima tavimi pasitikėti, kol atrandi raktą į jo širdį.“

Taigi, kad jaustumeisi sveikas ir laimingas, vien modernios ir specia-liai pritaikytos aplinkos neužtenka. Svarbiausia, kad šalia būtų žmonės, mylintys ir išmanantys savo darbą. Esant geriems tarpusavio santykiams įmanoma daug daugiau pasiekti. LEU specialiosios pedagogikos magistran-tės dėkoja doc. dr. Daliai Survutaitei, suteikusiai galimybę pasisemti patir-ties, „Vilties“ specialiosios mokyklos darbuotojoms Valerijai ir Regantai už šiltą priėmimą. Studentės joms linki išsaugoti gerą mikroklimatą. Magis-trantės išvyko įsitikinusios, kad svei-kas žmogus yra tas, kuris nori toks būti, net jei spaudžia nesėkmės ir ligos, net jei neturi to, ką turi kiti... Svarbu norėti ir tikėti.

> Vilniaus „Vilties“ specialiojoje mokykloje-daugiafunkciniame centre eksponuo-jami mokinių piešiniai ir kiti kūrybiniai darbai sukuria jaukią atmosferą ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir joje besilankantiems svečiams

Kampas saviems Š IESA 2015 vasaris

Sveiki!

Šaunioji Lietuvos edukologijos universiteto akademinė ben-druomenė vasario pradžioje vykusioje aukštųjų mokyklų pa-rodoje į savo gretas kvietė prisijungti atvykusius abiturientus ir kitus moksleivius. Ačiū jiems! O ką tik praėjusioje Vilniaus knygų mugėje dalyvavo ne tik Lietuvos edukologijos universi-teto leidykla, mūsų dėstytojai, bet ir daugybė studentų ir kitų jaunuomenės narių. Ar spėjai savo biblioteką papildyti naujo-mis knygomis? Skaitytojau... Ar jauti, kaip atsargiai medžius, gatves ir žmones liečia žaliuojantys pavasario pirštai? Su nauju metų laiku ateina ir kitokios – lengvesnės ir šiltesnės – mintys, o gal vasaros laukimas?.. Linkime šviesos! Ir tegul ji sklinda ne vien pro debesis ar iš knygų, bet ir iš Tavęs. Juk „kaip tai nuos-tabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose“ (M. K. Čiurlionis).

Laikraščio „Šviesa“ redakcija

4

Lietuvos edukologijos univer-siteto Studentų atstovybė (LEU SA) džiaugiasi nauja iniciatyva – Gam-tos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prof. habil. dr. Jo-nas Rimantas Stonis visus universi-teto studentus kviečia lankytis savo paskaitose. Profesorius J. R. Stonis Aistei Bikmanaitei sutiko apie idėją papasakoti daugiau.

Jūsų paskaitos taps atviros vi-siems studentams?

Taip, nuo šio semestro visos mano paskaitos bus atviros: jeigu tik kažkuo naudinga, jeigu tik įdomu arba tiesiog smalsu, bet kurios studijų programos studentai gali ateiti į bet kurią mano skaitomą paskaitą. Nenu-stebsiu, jeigu ateis ir moksleivių, kurie jau galvoja apie savo būsimas studijas. Nereikia jokios išankstinės registra-cijos ar kažkokio kitokio perspėjimo, tiesiog ateikite, kada Jums paranku, esate visada maloniai laukiami!

Ko tikitės pakviesdami skirtin-gų poreikių klausytojus?

Svarbiausia, kad studentai lavin-tųsi kūrybiškumą, kritinį mastymą, gebėjimą orientuotis mus supančioje biologinėje aplinkoje. Norėtume, kad studentai ugdytųsi gamtamokslinį pasaulio suvokimą, paremtą geresniu savęs ir gamtos pažinimu, sociali-nės ir etinės atsakomybės suvokimu. Manau, kad mano paskaitos gali būti naudingos tiems, kurie iki šiol nemėgsta gamtos, menkai išmano apie mus supančią biologinę įvairo-vę, bjaurisi gyvūnais ir nemano, kad gamtamokslinis suvokimas gali būti svarbus jų karjerai arba tiesiog gy-venimui šiame nuolatos besikeičian-čiame ir globalizuotame pasaulyje. Žinoma, tikiuosi sudominti tuos stu-dentus, kurie nori daugiau sužinoti apie gamtą, atogrąžų džiungles ir juose tykančius pavojus, įdomiausius pasaulio augalus ir gyvūnus, para-zitų sukeliamas ligas, kurie domisi tiriamosiomis ekspedicijomis egzoti-niuose kraštuose, nori sužinoti apie mokslininkų tyrimus ir mokslininko profesijos kasdienybę, tarptautinius

NAUJOVĖ: ATVIROS PASKAITOS?Aistė Bikmanaitė

ir Lietuvos teisinius gyvūnų bei auga-lų apsaugos reglamentus. Manau, kad paskaitos bus naudingos tiek gyveni-mišku, tiek profesiniu požiūriu.

Ar jau žinomas atvirų paskaitų grafikas?

Taip, rekomenduočiau apsilanky-ti tose paskaitose, kurios vyks kiekvie-ną savaitę trečiadieniais 14 val. GMTF 415 aud. arba pirmųjų savaičių ketvir-tadieniais 10.30 val. II rūmų A1 aud. (pastarosios vyks tik iki šv. Velykų, o po to trumpai gegužės mėnesį). Yra ir daug kitų mano skaitomų paskaitų, jos taip pat atviros, tačiau specializuo-tos, labiau tinkamos gamtininkams. Dėl šių paskaitų grafiko reikėtų teir-autis GMTF dekanate.

Daugelis gamtininkų Jus gerai žino...

O kas nežino, gali nesunkiai rasti žaismingą filmuką, tereikia „Google“ paieškos juostoje surinkti raktažo-džius „Paskaitos kitaip“. Tik nežinau, ar tikrai norėčiau, kad kas tą filmu-ką žiūrėtų... Nebent, kad pamatytų mano puikiuosius kolegas ir visų lai-kų nuostabiausius paskaitų klausyto-jus (atspėkite, kas jie?..).

Kodėl rekomenduojame? Patvir-tiname gandus, kad kiekvienas buvęs

paskaitoje bent kelis kartus šypsojo-si ir sužinojo įdomios informacijos. Prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis yra entuziastingas Amazonijos, Andų kalnų ir kitų kraštų tyrinėtojas, Lietu-vos mokslo premijos laureatas, Gedi-mino ordino kavalierius. Bet ne dėl to jo vedamos paskaitos yra originalios, žaismingos, iš dalies interaktyvios. Profesorius remiasi savo darbo užsie-nyje ir didaktikos dėstymo patirtimi.

> Prof. habil. dr. J. R. Stonis: „Mano paskaitos gali būti naudingos tiems, kurie iki šiol nemėgsta gamtos, menkai išmano apie mus supančią biologinę įvairovę, bjaurisi gyvūnais“

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) Ugdymo mokslų fakulte-to magistrantas, LEU tarybos narys ir istorijos mokytojas Gintautas Ri-meikis – aktyvus akademinės ben-druomenės narys. Įdomiausia tai, kad Gintautas, būdamas aktyvus studentas, nemažą savo laiko dalį paskiria darbui. „Studijų tvarka-raštis yra suderintas ir pritaikytas tiems, kurie dirba ir studijuoja“, – pasakoja vaikinas, kuris jau daugiau nei tris mėnesius dirba Vilniaus Sausio 13-osios mokykloje.

Studentas prasitaria, kad mokytojo kelią pasirinko neatsitiktinai, o į LEU įstojo pirmu numeriu. „Jeigu tikrai esi apsisprendęs būti pedagogu, tai ma-nau, kad kito universiteto net neverta rinktis, nes tik čia gali būti tinkamai paruošti mokytojai. Žinoma, turime trūkumų, bet būtų malonu pamatyti universitetą Lietuvoje, kuris tų trūku-mų neturėtų“, – tvirtina pašnekovas.

Rinktis pedagogo kvalifikaciją G. Rimeikį motyvavo noras būti kom-petentingu mokytoju ir dirbti tarp jaunų žmonių. „Prieš studijas pakliu-vau pas mokytoją, kuris buvo visiškai nekompetentingas mokyti, todėl pats sau pasakiau, jog tikrai būsiu daug geresnis už jį“, – teigia pedagogo kelią pasirinkęs vaikinas. Kitas labai svar-bus dalykas, kuris G. Rimeikį paska-tino rinktis mokytojo profesiją, buvo tas, kad pedagoginė veikla jam visada atrodė įdomi ir nemonotoniška.

Dirbti mokykloje studentą labiau-siai skatina mokinių noras mokytis, taip pat paties troškimas tobulėti pro-fesinėje veikloje. „Galima sakyti, kad esu dar „žalias“ mokytojas, kuris pa-tirties beveik neturi, todėl didžiausias iššūkis yra sugebėti sukurti tinkamą mikroklimatą klasėje, kad visi jaus-tųsi tvirtai, būtų drąsūs, motyvuoti, nebijotų kalbėti, pasireikšti“,  – tei-gia pašnekovas. G. Rimeikio many-mu, svarbiausia, ką reikia padaryti mokymosi procese, tai supažindinti mokinius su mokyklos tradicijomis, išmokyti juos tinkamai prisidėti prie bendro mokyklos gyvenimo ir iš kar-to sugebėti išdėstyti savo reikalavi-mus, įvesti taisykles pamokų metu. „Daug kas sako, kad mokiniai žino tik teises, bet tai priklauso nuo mo-kinio  šeimos. Yra nemažai mokinių, kurie yra tinkamai išauklėti, jiems nereikia priminti jų pareigų. Bet yra  tokių mokinių, kurie jau iš šeimos ateina nusistatę prieš mokytojus, mo-kyklą ir bendrąją sistemą“, – savo pa-tirtimi dalijasi 5–10 klasių mokinius istorijos mokantis G. Rimeikis.

GINTAUTAS RIMEIKIS: „ESU PEDAGOGAS IR DIRBU

PAGAL SPECIALYBĘ“Jolita Grincevičiūtė

Magistrantas mano, kad kompe-tentingu mokytoju galės būti tik tada, kai išmoks ugdyti mokinių gebėjimą mąstyti. „Sunku, kai mokiniai yra pratę prie klausimų, kurių atsakymai yra vadovėlyje. Jeigu mokiniams pa-teiki loginių užduočių, kurių atsaky-mai vadovėlyje nurodyti tik iš dalies, mokiniai tuojau pat pradeda bambėti. Žinoma, bendrų žinių reikia, bet sun-kiausia tai, kad mokiniai pratę viską daryti copy paste principu. Tai, ma-nau, yra labai ydinga. Be abejo, šito negalima absoliutinti, nes tikrai yra nemažai mokinių, kurie mąsto“, – samprotauja Rimeikis.

Pedagogas neneigia, kad dirbant mokykloje pasitaiko ir sudėtingų situacijų. Kartais jam pavyksta pa-čiam jas išspręsti, bet tenka klausti patarimo ir vyresnių kolegų. Vaiki-no nuomone, mokytojas turi mokėti bendrauti su mokiniais, būti tvirto, lankstaus, pozityvaus charakterio. „Gebėjimas bendrauti mokiniams suprantama kalba yra labai svarbus dalykas. Manau, kad būtina neatsi-likti nuo naujovių ir naujų tenden-cijų, visada domėtis ir išbandyti tai, kas aktualu mokiniams (žaidimai, muzika ir pan.). Kai seki tendencijas, gali mokiniams viską daug lengviau ir įdomiau išaiškinti. Istorijos moky-mas, remiantis net ir kompiuterinių žaidimų siužetais, mokiniams padeda geriau orientuotis istorinėje erdvėje. Pavyzdžiui, kalbant apie viduramžių kasdienybę, ginkluotę ir dar daug kitų dalykų. Svarbu suvokti, kad visa-da yra svarbu atrasti būdų, kad mo-kiniai tinkamai įsisavintų mokomą medžiagą“, – teigia švietimo vadybą ir lyderystę studijuojantis LEU magis-trantas, kuris mano, kad būti moky-toju lemta ne visiems, bet pamėginti verta tiems, kurie tikrai mėgsta dirbti su vaikais ir jaunais žmonėmis.

> Jaunasis istorijos mokytojas G. Rimeikis

PIRMOSIOS EUROPOS ISTORIJOS STUDIJŲ

PROGRAMOS LAIDOS ABSOLVENTAMS

ĮTEIKTI DIPLOMAISkaistė Mickūnaitė

2015 m. sausio 28 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Is-torijos fakultetas išlydėjo pirmuosius Europos istorijos studijų programos absolventus. Universitete išskirtinė, trunkanti tris su puse metų, nesutei-kianti pedagogo kvalifikacijos Euro-pos istorijos bakalauro studijų pro-grama ėmė veikti 2011 metais.

Diplomų įteikimo šventėje daly-vavusi LEU prorektorė prof. dr. Vili-ja Salienė sveikino visus, sėkmingai baigusius studijas. Istorijos fakulteto dekanas prof. akad. Eugenijus Jovaiša prisiminė pilną iššūkių kelią kuriant šią programą ir pabrėžė jos reikalingumą: „Esame Europos Sąjungos, Šengeno zonos nariai, o nuo 2015 m. – finansi-nės erdvės nariai. Šie procesai, mano galva, reikalauja naujo istoriko.“

Šventės metu diplomai įteikti ir ištęstinių istorijos bakalauro studijų studentams.

Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) Erasmus+ studentai visus norinčius kviečia mokytis jų gimtųjų kalbų! Pamokos vyks nuo kovo 9 d., du su puse mėnesio, kartą per savaitę. Vienos pamokos trukmė – 90min. Nemokami užsiė-mimai bus vedami anglų kalba. Iki kovo 9 d. registruotis internetiniu adresu www.esnlithuania.org.

Multilingual Lithuania – tai so-cialinis-edukacinis projektas, kurio metu užsienio studentai moko lietu-vius savo gimtųjų kalbų. Erasmus+

NEMOKAMI KALBŲ KURSAIstudentų tinklo „ESN Lietuva“ ir „Invest Lithuania“ kasmet vykdomas kalbų mokymosi projektas kviečia lietuvius praplėsti savo akiratį ir žinias, išmokti naują užsienio kal-bą. Kiekvienais metais studijuoti ar atlikti praktikos į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsienio šalių studentų, kartu plečiasi ir dėstomų kalbų pa-sirinkimas. Nemokamas pamokas vedantys užsienio studentai – sava-noriai, kurie ne tik moko kalbos, bet supažindina su kultūra, tradicijomis ir gyvenimo būdu.

LEU SA informacija

Lietuvos edukologijos universi-teto Studentų atstovybės (LEU SA) narės vasario 10 dieną dalyvavo ak-cijos „Lietuvai ir man“ atidaryme.

Kovo 11-osios proga studentų ir moksleivių iniciatyva žmonės ragina-mi pinti trispalves apyrankes ir kabinti jas ant Gediminaičių stulpų skulptūros Nacionalinės dailės galerijoje. Šios apy-rankės – tai draugystės ženklas, dova-na artimiausiems draugams. Apyrankė nuo rankos nenurišama, kol pati nesu-sidėvi. Mokiniai, mokytojai ir studen-tai (su Lietuvos studento pažymėjimu (LSP), savo riešus papuošę trispalvėmis apyrankėmis, į visoje Lietuvoje vei-kiančius muziejus iki pat kovo 11 die-nos bus įleidžiami nemokamai.

Daugiau informacijos rasite adre-su www.lietuvaiirman.lt.

LEU SA informacija

PRISIJUNK PRIE KOVO 11-OSIOS

MINĖJIMO AKCIJOS

Š IESA 2015 vasarisStudentų mokslo gatvė 5

Vasario 7 d. Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) Studentų mokslinės (meno) draugijos (SMD) nariai Aurimas Palaima (Istorijos fakulteto (IF) IV kurso studentas), Gintaras Ramonas (IF II kurso studentas), Daiva Jokūbaitytė (Li-tuanistikos fakulteto (LF) IV kurso studentė) ir Kęstutis Noreika (IF II kurso magistrantas) dalyvavo Lie-tuvos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių draugijų suvažiavime, kurį organizavo Kauno technologijų universiteto (KTU) SMD.

Suvažiavimo metu studentų mokslinių draugijų veiklą pristatė Lietuvos edukologijos, Kazimiero Simonavičiaus, Kauno technologijų, Lietuvos sveikatos mokslų, Lietuvos sporto ir Vilniaus universiteto de-legacija. Buvo dalijamasi patirtimi, diskutuojama apie veiklos proble-mas, kalbama apie bendradarbia-

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ MOKSLINIŲ

DRAUGIJŲ SUVAŽIAVIMAS KAUNE

Kęstutis Noreika

> Universitetų SMD susitikimo dalyviai, tarp kurių ir LEU IF, LF SMD nariai

vimo galimybes ir ateities planus. Po oficialiosios dalies KTU SMD nariai suvažiavimo dalyviams su-rengė trumpą ekskursiją po univer-siteto centrinius rūmus. Vėliau visi susirinko KTU SMD patalpose, ku-riose studentai patys įsirengė ne tik laisvalaikio zoną, bet ir dirbtuves. Jose SMD nariai gali leisti laisvalai-kį, žaisti stalo futbolą, mokytis bei atlikinėti mokslinius eksperimen-tus. Vieną iš savo darbų – Rubenso vamzdį (garso bangų vaizdavimo priemonę, kuria galima pavaizduoti bangos matmenis) – KTU studentai pristatė svečiams iš kitų aukštųjų mokyklų.

Atsisveikinant visi suvažiavimo dalyviai vylėsi, kad ateityje Lietuvos aukštųjų mokyklų SMD suvažiavimai taps tradiciniai, o skirtingų universi-tetų draugijos susiburs bendriems projektams įgyvendinti.

XX a. devintajame dešimtmetyje visoje Lietuvoje prasidėjęs išsilaisvi-nimo judėjimas neaplenkė ir mūsų Alma mater. 1987 m. vykusiame tarp-tautiniame studentų dainų ir šokių festivalyje ,,Gaudeamus“ Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentai į Vingio parko estradą įnešė lietuvišką trispalvę, kaip nepriklau-somybės simbolį, ir sugiedojo tau-tišką giesmę. 1988 m. birželio mėn., susikūrus Lietuvos persitvarkymo są-jūdžiui ir jam pradėjus aktyvią veiklą, Vilniaus pedagoginio instituto dėsty-tojai ir studentai irgi neliko abejingi vis drąsiau tariamiems žodžiams: LIETUVA, NEPRIKLAUSOMYBĖ, LAISVĖ!

Minėdami 25-ąsias Kovo 11-osios nepriklausomybės akto pasirašymo metines, Lietuvos edukologijos uni-

KVIEČIAME Į LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENOS

MINĖJIMĄversiteto Studentų mokslinė (meno) draugija 2015 m. kovo mėn. 10 d. 14  val. 602 auditorijoje (Studentų g. 39) organizuoja Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo dienos minėjimą. Renginio metu prisiminsime, kaip mūsų universiteto bendruomenės na-riai prisidėjo prie Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo ir jos išsaugojimo.

Renginio programa:14.00 Sveikinimo žodis.14.10 LEU prof. dr. Antano Kive-

rio pranešimas apie Vilniaus valstybi-nio pedagoginio instituto dėstytojų ir studentų veiklą 1988–1990 m.

14.25 Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ats. mjr. Alberto Daugirdo pra-nešimas apie Vilniaus pedagoginio universiteto ,,Studentų-savanorių kuo-pą“ 1991–1996 m.

15.10 Diskusija ,,25-eri nepri-klausomybės metai“.

Renginio organizatoriai: Rūta Mikalonytė (UMF SMD), Aurimas Palaima (IF SMD), Rima Kasperio-nytė (LF SMD), Kęstutis Noreika (IF SMD), Salomėja Lukaitė (SMD koor-dinatorė).

LEU SMD informacija

Šią temą pasirinkau todėl, nes turime gausiai analizuotus Bibli-jos įvaizdžius, gamtos erdvę, ta-čiau apie bažnyčios erdvę kritinėje literatūroje kalbėta nedaug. Pra-nešimo metu aptarsiu ištraukas iš romanų – M. Prusto „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje“, V. Hugo „Paryžiaus katedra“ ir V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. Taip pat aptarsiu erdvės vaizdavimą lemiančius veiksnius: protagonisto požiūrį į objektus, žiūrėjimo nuotolį, žvilgsnio foku-savimą ir kaitą, spalvų ir apšvieti-mo įtaką.

M. Prusto kūrinio visos septy-nios romano dalys, pasak L. Fresą, yra sudarytos pagal griežtą bažny-čios erdvės išplanavimą, visą kūrinį sudarant kaip vieną bendrą katedrą. Pasak V. Bikulčių, pasakotojas atvy-kęs į bažnyčią apžvelgia visą savo gy-venimą pavaizduotą romanų cikle. „Priebažnytis atlieka pirmo romano „Svano pusėje“ pradžios funkciją, o apsidė įkūnija paskutinio romano „Atrastas laikas“ pabaigą. Koply-čios atskleidžia atskirus pasakotojo pašaukimo etapus, o išblukusios gobelenų spalvos simbolizuoja lai-ko poveikį. Vitražai, suskirstyti į begalę mažyčių keturkampių, pri-mena romano personažus, kurie suskyla į daugelį „aš“. Antkapių plokštės tarsi moko herojų, jog rei-kia mindžioti pasaulį tam, kad jį geriau pažintum ir atskleistum savo kūrinyje. Bažnyčios kripta, prime-nanti nusikaltimą, įvykusį žiloje senovėje, tarsi skelbia, kad knyga panašėja į kriptogramą“ (V. Bikul-čius, Marselio Prusto Prarasto laiko beieškant, Vilnius: Baltos lankos, 2003, p. 109-110). V. Hugo romane „Paryžiaus katedra“ visas veiksmas vyksta tarsi ratu arba grįžta į įvykių centrą – katedrą. Autorius vaizdin-gai perteikia architektūros pano-ramos aprašymus, ypač smulkme-niškai perpiešiami Dievo Motinos (Notre-Dame) katedros vaizdai. V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ pagrindinio veikėjo klieriko Liudo Vasario dienos slenka po seminari-jos skliautais, tad bažnyčia jam lyg antrieji namai, kuriuose jis turėjo ir savo vietą. „Koplyčioj kiekvienas kursas turėjo savo vietą, ir kiekvie-nas klierikas žinojo, į kurį suolą jam reikia eiti. Vasario alfabetinė vieta buvo paskutiniame suole“ (V. My-kolaitis-Putinas, Altorių šešėly, Vil-nius: Vaga, 1976, p. 10).

Svarbus analizės aspektas – pa-sakotojų žavėjimasis matomais ar-chitektūros, dailės vaizdais. „Šita koplyčia iš pirmos dienos padarė Liudui Vasariui neišdildomą įspū-dį. Visados švariai laikoma, tyli ir paslaptinga“ (V. Mykolaitis-Puti-nas, Altorių šešėly, Vilnius: Vaga, 1976, p. 10). M. Prusto protagonis-tas, dar mažas berniukas, žavėjosi bažnyčia ne tik iš arti, bet pirmiau-sia iš tolo, kai vykdavo traukiniu į savo gimtąjį miestelį. Miestelis ir bažnyčia jaunuoliui buvo neatski-riami. Šio romano pirmojoje da-lyje „Svano pusėje“ bažnyčia yra erdvės objektų centras. „Iš tolo, iš dešimties mylių atstumo, žiūrint pro traukinio langą, visas Kombrė, kai važiuodami artėdavom prie jo didžiąją savaitę prieš Velykas, atro-dė viena tik bažnyčia: ji atspindėjo miestelį, atstovavo jam, bylojo apie jį ir už jį“ (M. Proust, Svano pusė-je, Vilnius: Vaga, 1979, p. 43-44). V. Hugo „Paryžiaus katedroje“ pir-miausia žvilgsnis yra sutelkiamas į netolimą objektą ir apžvelgiamas bendru peizažiniu vaizdiniu. „Jei paminėsime tik kelis svarbiausius pavyzdžius, ir tai paaiškės, kad iš

BAŽNYČIOS ERDVĖ LITERATŪROJEBrigita Meškonytė

tikrųjų nedaug tėra tokių gražių ar-chitektūros „puslapių“, kaip kated-ros fasadas, kuriame vienas po kito ir visi kartu atsiskleidžia prieš akis trys smailiaskliaučiai portalai, tarsi siuvinėtas ir dvidešimt aštuoniomis karalių nišomis iškarpytas karni-zas, milžiniška centrinė rozetė su dviem langais iš šonų tarsi kunigas tarp diakono ir subdiakono, aukš-ta ir grakšti trilapio formos arka-dų galerija, laibomis kolonėlėmis remianti sunkią aikštelę, pagaliau du masyvūs juodi bokštai su šife-rio stogeliais – visos harmoningos, puikios visumos dalys“ (V. Hugo, Paryžiaus katedra, Vilnius: Mar-gi raštai, 2007, p. 109-110). Galime teigti, jog pradinė teigiama nuos-tata matomam objektui irgi daro įtaką bendram objekto suvokimui ir reakcijai į jį.

Itin svarbus yra žiūrėjimo nuo-tolis. Pirmiausia kūriniuose vaiz-das yra perteikiamas iš tolo, tarsi tik susipažįstant ir prisiliečiant prie objekto iš išorės. Vėliau subjektams priartėjus bažnyčios yra vaizduo-jamos iš vidaus. V. Mykolaičio-Pu-tino kūrinyje didžiausias dėmesys yra skiriamas altoriui. Vaizdavimas pradedamas nuo langų link alto-riaus ir apima lubas, suolus, klau-syklas ir vargonus, taip pat labai svarbūs visame kūrinyje yra Šven-tųjų paveikslai. Matomų bažnyčios vidaus objektų kompozicija yra lyg kryžiaus formos, kai objektai vaiz-duojami nuo bažnyčios priekio link galo, iš kairės į dešinę. „Visados švariai laikoma, tyli ir paslaptin-ga, su savo apvaliai suskliaustomis lubomis, su mažučiu altoriumi, su suolų eilėmis, su klausykla ir var-gonais, ji buvo tikra visos semina-rijos širdis. [...] Liudui Vasariui iš pirmos dienos ypač į akį krito ant išgaubtų koplyčios sienų iš abiejų pusių nupiešti Šv. Aloyzo Gonzagos ir Šv. Stanislovo Kostkos didesni už natūralų dydį paveikslai“ (V. My-kolaitis-Putinas, Altorių šešėly, Vil-nius: Vaga, 1976, p. 10).

V. Hugo „Paryžiaus katedroje“ vaizdavimo žvilgsnis yra šiek tiek kitoks, dauguma objektų yra apra-šomi iš vertikaliosios bažnyčios er-dvės. Į bažnyčios vidų veda laiptai, kurie yra sunaikinti laiko, toliau žvilgsnis kyla į viršų – aprašomos statulos, skliautas, navos ir presbi-terijos, tik tuomet, tarsi žengiant per katedrą, prieinama prie alto-riaus, žvilgsnis nuleidžiamas že-myn į grindis, lyg pagarbos ženklas prie altoriaus, po to vėl pakeliamas į baltus langus ir pasibaisėjama gel-tonomis sienomis. Svarbu pastebė-ti, jog ši katedra yra vaizduojama dviejose laiko kategorijose – būtojo, prisiminimų laiko ir esamojo laiko, kai pasakotojas lygina praeities ir dabarties katedros erdvę.

M. Prusto bažnyčia – detaliai ir emocingai aprašyta, pasakojimo nuotoliu siejasi su Paryžiaus kate-dra, tačiau šio autoriaus kūrinyje bažnyčia yra vaizduojama tik iš prisiminimų ir nostalgiškos pra-eities nuotolio. Į bažnyčią esame įvedami pro priebažnytį, kuris yra tamsus ir lyginamas su naujos gy-vybės atėjimo į pasaulį vaizdiniu. Pirmuoju žvilgsniu žavimasi vitra-žais, skliautais. Toliau veikėjas-pa-sakotojas žengdamas paskui tėvus antruoju žvilgsniu pamato altorių ir pasijunta tarsi oloje, kurioje dau-gybė puošnių stalaktitų, taip erdvę vėl versdamas vertikalia, dar vėliau žvilgsnis krypsta žemyn – žavi-masi puošniais gobelenais, auksi-niu kryžiumi. Galiausiai trečiuoju žvilgsniu pastebimos kėdės, sienos ir bažnyčios arkos. Taigi galime

teigti, jog bažnyčia yra apžvelgia-ma trimis žvilgsniais nuo viršaus iki apačios.

Kiti labai svarbūs vaizdavimo aspektai – šviesa ir spalva, kurios yra priklausomos viena nuo ki-tos. Liudo Vasario „koplyčia buvo menkai apšviesta ūkanoto, pro grotuotus langus besiskverbiančio rudens ryto ir dviejų žvakių [...]. Prieš altorių raudonoj taurelėj sil-pnai mirksėjo aliejinė lempa“ (V. Mykolaitis-Putinas, Altorių šešėly, Vilnius: Vaga, 1976, p. 10). Gali-me teigti, jog koplyčia buvo tamsi, paslaptinga, tačiau joje matome ir jaukių spalvų. Šiuo atveju galime įžvelgti dviejų spalvų priešpriešą. V. Hugo katedroje šviesos šaltinių nėra daug, tačiau atspalvius ir tonus galime matyti iš bažnyčioje esančių objektų. „Tuos vyrus, moteris, vai-kus, karalius, vyskupus, karius iš akmens, marmuro, aukso, sidabro, vario, net iš vaško?“ (V. Hugo, Pa-ryžiaus katedra, Vilnius: Margi raštai, 2007, p. 111). Erdvėje taip pat dominuoja priešprieša – sun-kūs, šalti ir šilti, trapūs spalviniai objektai. Vienintelis šviesos šaltinis yra šalti, balti stiklai sudėti vietoj ryškiaspalvių vitražų. Šiuolaikinė katedra yra daug tamsesnė ir sun-kesnė nei prisimenamoji. M. Prusto bažnyčia, kaip ir minėjau, pradeda-ma vaizduoti nuo tamsaus priebaž-nyčio, tačiau tik įžengus į bažnyčią ir pro vitražus patekus šviesai, baž-nyčia nusidažo šviesiomis, švelnio-mis, žaižaruojančiomis spalvomis: melsva, rausva, sidabrine, mėlyna, žalia, auksine, krištoline. Šviesa pirmiausia krinta ant viršutinėje bažnyčios dalyje esančių objektų, o po to pasklinda po visą bažnyčią ir stengiasi pasiekti tamsiausius jos kampelius.

Visuose trijuose romanuose bažnyčios yra skirtingos savo dy-džiu (nuo koplyčios iki katedros), savo ištaigingumu ir poveikiu kū-rinio subjektui. Pasak profesorių V. Sezemaną, „tiktai tas sąmonės nusistatymas, kuris sutelkia dėmesį į erdvinę objekto formą, jo kontūrų spalvotumą ir jo santykius su švie-sa, atveria mums akis jo estetinėms teigiamybėms arba neigiamybėms, ir tiktai tada pats objektas mūsų su-vokiamas kaip gražus arba negra-žus“ (V. Sezeman, Estetika, Vilnius: Mintis, 1970, p. 35).

Pagrindiniams veikėjams įta-kos turėjo ir laiko distancija, baž-nyčios yra aprašomos iš laiko nuo-tolio. Būtent šie trys romanai yra puikus įrankis lyginti trijų skir-tingų autorių kūrybą ir bažnyčių vaizdavimą, analizuojant visiškai skirtingų subjektų išgyvenimų per-teikimą per architektūrinę prizmę.

> Lituanistikos fakulteto lietuvių filo-logijos IV kurso bakalaurantė Brigita Meškonytė

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Sportas Š IESA 2015 vasaris6

2015 metus Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) krepšinio komanda pradėjo dvikova su Šiau-lių universiteto (ŠU) studentais. Mūsų krepšininkai, nepasiprieši-nę ŠU krepšininkams, pralaimėjo rezultatu 69:113. LEU krepšinio rinktinės rezultatyviausiais žaidė-jais tapo Algirdas Palaima, pelnęs 27 taškus, ir Justinas Gečas, pelnęs 22 taškus.

Antroje šių metų dvikovoje LEU komanda susitiko su Vilniaus uni-versiteto (VU) krepšininkais. LEU komanda pralaimėjo rezultatu 66:91. Mūsų komandoje pasižymėjo Justi-nas Gečas, pelnęs 26 taškus, Algirdas Palaima, pelnęs 12 taškų, ir Gedimi-

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO KREPŠINIO RINKTINĖ

PRASIDĖJUS 2015 M.Tautvydas Babravičius

nas Povilavičius, pelnęs 9 taškus, at-kovojęs 15 kamuolių.

Trečiose varžybose LEU koman-da susitiko su Klaipėdos universiteto (KU) krepšininkais. Mūsų koman-da pralaimėjo rezultatu 57:101. LEU komandos rezultatyviausi žaidėjai  – Justinas Gečas, pelnęs 11 taškų, ir Vy-gantas Starkus, pelnęs 10 taškų.

Ketvirtose varžybose LEU ko-manda susitiko su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) krep-šininkais. Mūsų komanda pralaimė-jo rezultatu 65:87. Rezultatyviausi žaidėjai – Justinas Gečas, pelnęs 28 taškus, Paulius Kamarauskas, pelnęs 12 taškų ir atkovojęs 13 kamuolių, ir Vygantas Starkus, pelnęs 8 taškus.

Šiais metais žiemos universiada vyko dviejose šalyse skirtingu laiku: Slovakijoje sausio 24–vasario 1 d. vyko slidinėjimas, šuoliai nuo tram-plino, biatlonas ir šiaurės dvikova, o Ispanijoje vasario 5–14 d. – kerlingo, kalnų slidinėjimo, ledo rutulio, dai-liojo čiuožimo, snieglenčių sporto, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir akrobatinio slidinėjimo varžybos.

Slovakijoje vykusioje XXVII žie-mos universiadoje, kur savo jėgas iš-bandė studentai iš viso pasaulio, tarp sportininkų, atstovavusių Lietuvai, buvo ir du Lietuvos edukologijos uni-versiteto (LEU) studentai – Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) ketvirtakur-sis Lukas Jakeliūnas ir pirmakursis Tautvydas Strolia.

Sausio 24 d. įvyko XXVII žiemos universiados atidarymo ceremonija. Ceremonijoje tarp daugelio svarbių svečių dalyvavo Slovakijos preziden-tas Andrejus Kiska, Tarptautinės uni-versitetinio sporto federacijos (FISU) prezidentas Klodas Luji Galjanas, Slovakijos švietimo, mokslo ir spor-to ministras Jurajus Draksleris, kuris taip pat yra ir organizacinio komite-to prezidentas. Nešti Lietuvos vėliavą atidarymo ceremonijoje garbė teko vyriausiam studentų rinktinės sporti-

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO STUDENTAI ŽIEMOS

UNIVERSIADOJERamūnė Motiejūnaitė

ninkui, LEU ketvirto kurso studentui Lukui Jakeliūnui.

Visi trys Lietuvos sportininkai (du iš LEU, trečias iš Lietuvos sporto uni-versiteto (LSU) startavo 10 km sprinto rungtyje. Nors įveikti sprinto kvalifi-kacijos barjero nepavyko nei vienam Lietuvos atstovui, tačiau finišo liniją kirto visi trys. Sėkmingiausiai finiša-vo Lukas Jakeliūnas, trasoje sugaišęs 3  val. 34 min. 15 sek. ir užėmęs 46 vietą. Tautvydas Strolia, sugaišęs 3 val. 39 min. 56 sek., užėmė 60 vietą. Iš viso startavo 83 sportininkai.

Sausio 28 d. lietuviai startavo 10 km individualiame starte, o vasario 1 d. – 30 km masiniame starte. Geriausiai mūsų universiteto studentams sekėsi 30 km masinio starto distancijoje. Lu-kas Jakeliūnas finišo liniją kirto 18-as, o Tautvydas Strolia užėmė 39 vietą iš 59 distanciją baigusių sportininkų.

> Distanciją įveikinėjantis LEU SSF ketvirtakursis Lukas Jakeliūnas

čempionais. Petys į petį priekin veržėsi dvi pagrindinės turnyro konkurentės – LEU ir LSU studentų rinktinės. LEU studentai pasitikėjo savimi labiausiai, VGTU studentų rinktinę nugalėję re-zultatu 4:0, su LSU komanda sužaidę lygiosiomis (1:1), buvo per žingsnį nuo čempionų vardų, tačiau jiems sutruk-dė KTU futbolininkai, kurie varžybas baigė lygiosiomis (2:2). Paskutinės rungtynės lėmė, kas taps čempionais. LSU komanda užtikrintai sužaidė rungtynes su VGTU studentais, pelnė pergalę rezultatu 2:0 ir iškovojo čem-pionų vardus. LEU komandai atiteko II vieta, KTU – III vieta, o VGTU liko IV vietoje. Lietuvos vicečempionais tapo Vaidas Sabaliauskas, Gintaras Repšas, Tautvydas Svidras, Martynas Rumkis, Valdemar Šaveiko, Marius Linkevičius, Justinas Zagurskas, Lukas Ankudino-vas, Tomas Bielickas, Daniel Padron, Artūr Serikov, Daniel Gunevič. Ko-mandos treneris Donatas Gražulis. Re-zultatyviausiu finalo žaidėju tapo Eisvi-nas Utyra (LSU), kuris pelnė 2 įvarčius. Geriausi komandų žaidėjai: Arman-das Indrašius (LSU), Tomas Bielickas (LEU) ir Andrius Skorupskas (KTU).

„Prieš finalą jautėmės gerai, bu-vome pasiruošę, tikėjomės pergalės. Vilniaus zonos turnyre laimėjome prieš savo pagrindinius varžovus. Fi-naluose dalyvavo dvi Vilniaus ir dvi Kauno komandos. Pirmose rungty-nėse žaidėme su gerai pažįstamais VGTU studentais. Jas laimėjome rezultatu 4:0. Antrose rungtynėse žaidėme su patyrusia LSU koman-da, kurios dauguma žaidėjų žaidžia

LIETUVOS STUDENTŲ SALĖS FUTBOLO ČEMPIONATO FINALASRamūnė Motiejūnaitė

Lietuvos salės futbolo čempionato A lygoje. Šiame susitikime pirma-vome, neišlaikėme rungtynių tempo ir sužaidėme lygiosiomis (1:1). Praė-jusiais metais prieš juos laimėjome. Trečiose rungtynėse neišnaudojome progų. Pasiteisino nerašyta futbolo taisyklė – „neįmuši tu, įmuš tau“. Su-sitikimas su KTU komanda baigėsi lygiosiomis (2:2), tad mūsų likimą lėmė paskutinės rungtynės tarp LSU ir VGTU komandų. Jose gerai sužai-dė LSU futbolininkai, kurie ir iško-vojo I vietą. Lietuvos studentų salės

futbolo lygis nėra žemas. LSU futbo-lininkai žaidžia aukščiausioje lygoje, jų lygis aukštesnis. Kitos komandos (mes irgi) žaidžia žemesnėse lygose, daugelis studentų žaidžia miesto pir-menybėse. Tai tikrai lygis nekrenta, o po truputį auga. Studentų lygoje jaunimas tobulėja. Jie žaidžia su ben-draamžiais, nėra veteranų ar labai jaunų žaidėjų. Vidurkis  – 22 metai. Tai tarpinė grandis tarp olimpinės rinktinės, be abejo, kažkas iš jų gali sužibėti“, – kalba vicečempionų ko-mandos treneris Donatas Gražulis.

> LSFL salės futbolo čempionate LEU futbolo rinktinė iškovojo II vietą

Vasario 7 d. Klaipėdoje vyko Lietuvos universitetų studentų žie-mos lengvosios atletikos čempiona-tas, kuriame užfiksuota net 10 ge-riausių sezono rezultatų.

Geriausiai iš Lietuvos eduko-logijos universiteto (LEU) dalyvių sekėsi čempionais tapusiems Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) studen-tams: pirmakursei Monikai Elenskai (800 m bėgimas), trečiakursei Gie-drei Kupstytei (rutulio stūmimas) ir ketvirtakursiui Arturui Mastianicai (5 km sportinis ėjimas). Sidabro me-dalį iškovojo SSF trečiakursė Vitalija Papinigytė (800 m bėgimas), o bron-zos medalio laimėtoju tapo SSF tre-čio kurso studentas Mantas Jusis (ru-tulio stūmimas). Komandinę taurę į viršų kėlė pirmą vietą iškovojusi Lie-tuvos sporto universiteto komanda, surinkusi 17236 taškus, antrieji liko Vilniaus universiteto sportininkai (16105 taškai), tretieji – Klaipėdos universiteto sportininkai (15359 taš-kai). LEU studentų komanda, surin-kusi 13760 taškų, užėmė VII vietą.

„Šviesos“ informacija

LIETUVOS UNIVERSITETŲ

STUDENTŲ ŽIEMOS

LENGVOSIOS ATLETIKOS

ČEMPIONATAS

Vilniaus „LEU-VHC-SM Tauro“ komanda sezoną pradėjo iš esmės pasikeitusi. Prie komandos prisijun-gė daug naujų, jaunų, perspektyvių žaidėjų. Pasikeitė ir pavadinimas, vietoj Vilniaus LEU „VHC Šviesa“ dabar komanda vadinasi Vilniaus „LEU-VHC-SM Tauras“.

Pirmoje sezono pusėje mūsiškiai šventė tris pergales, du kartus turė-jo pripažinti varžovų pranašumą. Pirmose rungtynėse Vilniaus „LEU-VHC-SM Tauro“ rankininkai susitiko su grėsminga Šalčininkų „Sokol“ ko-manda. Nuo pat pirmos minutės vyko įnirtinga kova, juk mūsiškiai rungėsi su praėjusio sezono čempionais. Re-zultatyviai sužaidusi paskutinį eta-pą, Vilniaus „LEU-VHC-SM Tauro“ komanda išplėšė pirmąją pergalę rezultatu 30:25. Kitoje išvykoje į Aly-tų Vilniaus rankinio centro antroji komanda susitiko su vietos „SRC Al-meidos-Stronglaso“ ekipa. Mūsiškiai be didesnio vargo įveikė alytiškius 4 įvarčių skirtumu – 23:27 (9:13). Rung-tynėse su Panevėžio sporto vidurinės mokyklos rankininkais mūsiškiai vėl šventė pergalę rezultatu 32:20 (13:10). Turbūt pati įnirtingiausia kova vyko su Molėtų SK „Molėtai“ rankininkais. Rungtynės baigėsi rezultatu 34:36 (13:18) SK „Molėtų“ naudai. Pasku-tinėse Lietuvos vyrų rankinio I lygos reguliariojo čempionato rungtynė-se susitiko Vilniaus „LEU-VHC-SM Tauras“ ir Panevėžio KKSC-„Grifas“. Deja, mūsų rankininkai turėjo pri-pažinti svečių pranašumą, Panevėžio KKSC-„Grifas“ komanda rungtynes laimėjo rezultatu 24:27 (10:13).

Prieš šventinę pertrauką Vilniaus „LEU-VHC-SM Tauro“ komanda su-žaidė dvi II rato rungtynes su „Sokol“

VILNIAUS „LEU–VHC–SM TAURO“ RANKININKŲ PASIRODYMAS

LIETUVOS VYRŲ RANKINIO I LYGOS REGULIARIAJAME ČEMPIONATE

ir Alytaus rankininkais. Susitikime su Šalčininkų komanda, kaip ir pirma-me, mūsiškiai šventė pergalę rezulta-tu 30:28 (17:13). Rungtynėse su alytiš-kiais „LEU-VHC-SM Tauras“ parodė savo pranašumą ir užtikrintai iškovo-jo pergalę rezultatu 36:24 (15:13). Po pertraukos, sausio mėnesį, Molėtuose mūsų komanda susitiko su „SK Molė-tų“ rankininkais. Šios dvi komandos iki šio susitikimo turėjo surinkusios po lygiai taškų ir B pogrupyje dalijosi 2–3 vietas, pirmąją vietą užleidusios Panevėžio KKSC-„Grifas“ rankinin-kų komandai. Rungtynėse Molėtuo-se tą kartą pergalę šventė šeiminin-kai, iškovoję pergalę rezultatu 28:26 (15:15). Antrose šių metų rungtynėse LEU rankinio komanda namuose su-sitiko su Panevėžio sporto vidurinės mokyklos rankininkais. Mūsiškiai nepagailėjo jaunųjų žaidėjų ir šventė pergalę rezultatu 32:26 (18:15). Pasku-tinėse Lietuvos vyrų rankinio I lygos reguliariojo čempionato rungtynėse Panevėžyje Vilniaus rankinio centro antroji komanda susitiko su KKSC-„Grifas“ rankininkais. Deja, ir antrą kartą mūsiškiai nusileido panevė-žiečiams, pralaimėję rezultatu 24:32 (12:16). Po šių rungtynių Panevėžio KKSC-„Grifas“ grupėje užsitikrino pirmąją vietą, SK „Molėtai“ (išvykoje įveikę alytiškius rezultatu 27:26) – II vietą, III vietoje liko Vilniaus „LEU-VHC-SM Tauras“ komanda. Kadangi A pogrupyje yra 5 komandos, todėl mūsiškiai pateko į aštuntfinalį. B pogrupio pirmosios trys komandos iškart pateko į čempionato ketvirtfi-nalį. Jos rungtynes pradės kovo mė-nesį. Mūsiškiai kovo 22 d. susitiks su A pogrupio antros vietos laimėtoja.

„Šviesos“ informacija

Vasario 15 d. Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) sporto salė-je aidėjo salės futbolo mėgėjų balsai. Čia vyko Lietuvos studentų futbolo lygos (LSFL) salės futbolo čempiona-to finalas. Kaip ir praėjusiais metais, dėl čempionų vardų susitiko Kauno ir Vilniaus aukštųjų mokyklų – Lie-tuvos edukologijos (LEU), Lietuvos sporto (LSU), Kauno technologijų (KTU) ir Vilniaus Gedimino techni-

kos universiteto (VGTU) – studentų futbolo komandos.

Geriausios Kauno ir Vilniaus zonų komandos susitiko ratų sistema. Nuo pat pirmųjų rungtynių įsiplieskė įnir-tinga kova. Visos studentų komandos troško čempionų vardo. Rungtynės buvo įdomios kiekvienam futbolo mė-gėjui: netrūko gražių akimirkų, emo-cijų, sportinio pykčio. Iki pat paskuti-nio susitikimo nebuvo aišku, kas taps

Š IESA 2015 vasarisPatirtys 7

Daugiau nei du dešimtmečius laikraštis „Šviesa“ buvo neatsieja-mas nuo jo vyriausiojo redaktoriaus Juozo Skomskio. Ilgametis Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) darbuotojas kūrė savitą laikraščio stilių, švietė skaitytojus apie uni-versitete ir už jo ribų vykstančius renginius ar įvykius. Į laikraščių puslapius sugulė daugybė univer-sitetą lankiusių studentų ir jame dirbusių žmonių gyvenimo akimir-kų. Laikraštis įamžino svarbiausius universiteto gyvenimo momentus, kuriuos dar kartą prisiminsime šie-met švęsdami universiteto jubiliejų. Norime padėkoti redaktoriui už ištikimybę universitetui. Perimant šias atsakingas vyriausiojo redakto-riaus pareigas, pakalbinome gerbia-mą J. Skomskį, kuris tiek daug savo laiko ir dėmesio skyrė rašydamas apie kitus.

Gerbiamas redaktoriau, kur mokėtės žurnalistikos meno?

Kiekviena profesija įgyjama tik nuėjus ilgą praktikos kelią. Žurna-listikos mane, pedagogą, mokė gyve-nimo universitetai. Ypač sudėtingas buvo praeito amžiaus septintojo de-šimtmečio laikas, kai Lietuvoje pa-dvelkė švietimo, kultūros, meno skersvėjai, kai jauni specialistai, pa-sklidę toli nuo miesto civilizacijos, pirmiausia atokiuose kaimuose ėmė į savo rankas tautos kultūros, tradicijų, meninės saviraiškos vertybių sklaidos darbą. Man žurnalistikos vartai pra-sivėrė, kai Lietuvos krašto panoramo-je, dažname kaime, rajone, ėmė kilti naujų kultūros namų statybos, kai prie daugelio aštuonmečių, vidurinių mokyklų senųjų pastatų išaugo nauji priestatai, kai suskambo trankūs fol-kloro festivaliai, sušvito spalvingos tautodailės parodos, ir ten, Plateliuo-se, žmonės, vedami paprastos mo-terėlės Gadeikytės, ryžtingai ir drą-siai surinko išdraskytas ir išmėtytas pamiškėm Žemaitijos perlo – mažo Beržoro miestelio – dailininkų arsi-ninkų V. Vizgirdos, A. Gudaičio ir A. Samuolio drobėse nutapytas didelės dvasios medines Kristaus Kryžiaus kelio koplytėles, šventus paveikslus ir pastatė ten, kur stovėjo, kur stovi iki šiol. Kai Alsėdžiuose, netoli Žemaičių Kalvarijos, sutiktas Stanislovas Jun-dulas, žmogus, savo rankomis prie sodybos susipylęs pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ kalnelį, pasisakė sta-tąs žmonėms namus ir už darbą nieko neimąs, nes atlygis jam dvigubas: pa-čiam meistrui gražu ir žmogus džiau-giasi. Kai 1965 m. spalio mėn. į mūsų įkurtą Plungės rajono Kulių vidurinės

DEŠIMTMEČIAI SU UGDYMO ŠVIESAKęstutis Šalavėjus

mokyklos liaudies meno ir kraštoty-ros muziejaus čia kunigavusio klie-riko Juozo Tumo-Vaižganto senosios parapijos klebonijos kambarėlį ėmė važiuoti kolegos iš kitur... Deja, pro tuos žurnalistikos vartus plūdo ir skausmas, kai po pamokų mokytojai dulkėjo kaimo keliais, ieškodami į mokyklą neatėjusių. Suradę veždavo-si į bendrabutį palydėti paleistų šunų skalijimo ir girtų dainų: „Gėrė vyrai, gėrė, gers, kol žemelė apsivers...“ Tai tik kelios ano – ir sunkaus, ir įspūdin-go – laiko apybraižų, „Žmonės, sutik-ti kelyje“ nuotrupų, skatinusių rašyti. O žurnalistikos kelias toliau vingiavo krašto, paskui pedagoginės, kultūros spaudos, Lietuvos televizijos ir radijo literatūros, meno laidų kūrybos, kul-tūros paveldo apsaugos pabariais... Kai po tuos pačius naujuosius kultū-ros namus važinėjome su rašytojais, rengdami jų kūrybos vakarus. Kai 1980 m. kovo 10 d. pirmą kartą Lietu-vos televizijos žiūrovų ekrane išvys-tas Justinas Marcinkevičius Kauno Maironio literatūros namų salėje savo penkiasdešimtmečio vakarą pradėjo eilėraščiu savo pirmajam mokytojui Antanui Garmui: „Pilna žvaigždžių aukštai. Nakties lenta juoda. Atsidūs-ti: na štai – ir baigėsi kreida“. Tokiais atvejais plunksnos padėti neteko.

Kokiomis aplinkybėmis ėmėtės laikraščio „Šviesa“ vyriausiojo re-daktoriaus pareigų?

LEU „Šviesa“ man pažįstama be-veik nuo jos ištakų – 1955 metų, kai tuomečio Vilniaus valstybinio peda-goninio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto studentas į jos pirmtaką „Tarybinį pedagogą“ rašė ir apie knygas, ir apie koncertus, ir apie iškylas į Trakų ežerus... Todėl

1996 m. birželį Vilniaus pedagoginio universiteto laikraštį, neseniai Lietu-vos knygnešių draugijos pradininkės doc. dr. Irenos Kubilienės pasiūlymu pavadintą „Šviesos“ vardu, atradau kaip savą.

Kaip kito laikraštis Jums perė-mus redaktoriaus pareigas? Kuo Jūs labiausiai didžiuojatės?

Iškėlėme pagrindinį uždavinį – siekti, kad laikraštis taptų universite-to bendruomenės mokslo ir studijų, darbų ir minčių atspindžiu. Tai labai sunkus uždavinys, jam įgyvendin-ti prireikė viso laikraštyje išdirbto laiko. Dabar atsigręžus matyti, kaip tai buvo sudėtinga. Padidėjo „Švie-sos“ apimtis, išaugo tiražas, pakito spauda. Laikraštis įgavo savo ori-ginalią, išskirtinę struktūrą. Tarp jo ypatybių išliko jaunystės veidas, įsitvirtino studentiško gyvenimo, sporto puslapiai. Ilgą laiką pavyko išsaugoti vieną pagrindinių spaudos reikalavimų – informaciją skaity-tojams pateikti nuolat, dar nepra-radusią aktualumo. Buvo gera justi, jog „Šviesos“ žmonės laukia. Iš dalies pavyko užmegzti naudingus redak-cijos ryšius su universiteto mokslo, studijų, ryšių, plėtros struktūromis, dekanatais dėl straipsnių planavimo, tematikos, mokslinės ir pedagoginės kompetencijos. Per pastarąjį dešimt-metį užsimezgė ir glaudūs universi-teto ryšiai su žurnalu „Mokslas ir gy-venimas“ – parengti ir išleisti septyni mūsų mokslininkų publikacijoms skirti numeriai. LEU – vienintelis šalies universitetas, nuolat rengęs straipsnius dienraščiui „Respubli-ka“: „Šviesos“ jėgomis per penkmetį išspausdinta penkiasdešimt išskirti-nės, visuomenei reikšmingos eduka-cinės tematikos puslapių. Tai didelė investicija į kompetentingų moky-tojų rengimo problemos sprendimą, įvaizdžio kėlimą.

Kokių pasikeitimų norėtumėte matyti laikraštyje?

Šiuolaikinės technologijos didi-na informacijos sklaidos galimybes. „Šviesa“ turi rasti savo vietą. Tačiau jos spauda turi išlikti. Laikraštis turi būti grynos, tikslios, glaustos, taisy-klingos, vaizdžios, turtingos gimto-sios kalbos stilistikos pavyzdys. Jo maršrutai turėtų pasiekti prestižines gimnazijas, švietimo, kultūros cen-trus. „Šviesa“ turi prisidėti prie mo-kytojo svarbos visuomenėje kėlimo. Ne veltui jo šviesą ir po daugelio metų pirmiausia širdies balsu pagerbė poe-tas.

Pasikeitus redaktoriui, šiek tiek keisis ir laikraščio kryptis.

> Buvęs laikraščio „Šviesa“ vyriausiasis redaktorius Juozas Skomskis: „Buvo gera justi, jog „Šviesos“ žmonės laukia“

Vasario 10 d. Lietuvos eduko-logijos universiteto (LEU) Senato posėdžių salėje Lietuvos olimpinė akademija ir Pasaulio lietuvių spor-to asociacija (PLSA) prezidentui Valdui Adamkui iškilmingai sutei-kė Pasaulio lietuvių sporto ambasa-doriaus vardą.

Prezidentui Valdui Adamkui garbės diplomas ir prizas įteiktas už aktyvią, nuoširdžią ir nenuils-tamą veiklą, išskirtinius diploma-tinius nuopelnus Lietuvos sportui ir tautiečių sportininkų populiari-nimą pasaulyje. V. Adamkus, pri-imdamas apdovanojimą mūsų uni-versitete, sakė esantis dėkingas ir sujaudintas. Taip pat papasakojo Pasaulio lietuvių sporto žaidynių istoriją ir pasidalijo prisiminimais, pasidžiaugė ir LEU, kuris, pasak V.  Adamkų, pirmasis įvertino ir įtvirtino sportą kaip ir kitas mokslo sritis. „Tikiuosi, kad ir kiti univer-sitetai paseks šiuo pavyzdžiu“, – tei-gė V. Adamkus.

Prezidentą į LEU Senato posėdžių salėje vykusią iškilmingą ceremoniją atlydėjo PLSA prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas, LEU rektorius akademikas prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis ir Senato pirmininkas prof. dr. Audronius Vilkas.

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE PREZIDENTUI

VALDUI ADAMKUI SUTEIKTAS PASAULIO

LIETUVIŲ SPORTO AMBASADORIAUS VARDAS

Milena Puchova

LEU rektorius akademikas Algir-das Gaižutis sakė, kad jam įstrigo ne viena V. Adamkaus mintis, pasakyta apie jaunimą. „Auklėjant jaunimą svarbu jį išauklėti patriotišką, ger-biantį tėvus ir praeitį – šis uždavinys yra svarbus. Būtent per sveiką, jauną žmogų, kuris pereina sporto išbandy-mus, galima išsaugoti ateitį ir Lietuvą. Būtina išauklėti mūsų šalį mylinčius, darbščius ir patriotiškus žmones“, – kalbėjo A. Gaižutis.

V. Adamkus buvo ne tik perspek-tyvus sportininkas, garsinęs Lietuvos vardą 1948 m. per Europos pavergtųjų tautų olimpiadą Niurnberge, kur pel-nė du aukso ir du sidabro medalius, bet ir vienas iš organizatorių, Vakarų Vokietijoje 1947 m. įkūręs Vyriausiąjį fizinio auklėjimo ir sporto komitetą, vienijusį Vokietijoje įsikūrusius lietu-vių sporto klubus ir fizinio auklėjimo pedagogus. Persikėlęs gyventi į Jung-tines Amerikos Valstijas prisidėjo prie Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungos kūrimo ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynių or-ganizavimo.

Lietuvos olimpinė akademija ak-tyviai bendradarbiauja su LEU. Jos būstinė yra įsikūrusi LEU Sporto ir sveikatos fakultete. LEU baigė 11 Lie-tuvos olimpinių čempionų.

> Lietuvos olimpinės akademijos, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos ir Lietuvos edukologijos universiteto atstovai su prezidentu Valdu Adamkumi, pelniusiu Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardą

GERIAUSI LIETUVOS MOKSLEIVIAI LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO „JAUNOJO PEDAGOGO AKADEMIJOJE“

Milena Puchova

2015 m. vasario mėn. 23 d. Lie-tuvos edukologijos universitete (LEU) prasidėjo pirmoji – Socia-linių mokslų – „Jaunojo pedagogo akademijos“ sesija. LEU jau antrą kartą vyresniųjų klasių mokslei-viams rengia „Jaunojo pedagogo akademiją“, kurios metu dalyviai geriau susipažįsta su pedagogo pro-fesija, ugdosi lyderystės, bendravi-mo, komandinio darbo ir organiza-vimo įgūdžius. „Jaunojo pedagogo akademija“ tampa kasmetiniu ren-giniu, kurio metu moksleiviai turi galimybę sužinoti apie studijas LEU ir studentišką gyvenimą. Tai ypač svarbus renginys siekiant atskleisti pedagogo profesijos patrauklumą ir

skatinti moksleivius rinktis peda-gogo karjeros kelią.

Šių metų „Jaunojo pedagogo akademijos“ naujovė ta, kad veiks ne viena, o net trys sesijos skirtingo-mis studijų sritimis besidomintiems moksleiviams. Socialinių mokslų se-sija jau įvyko. Humanitarinių moks-lų sesija vyks kovo mėn. 16–20 d., o Gamtos, matematikos, technologijų ir sporto mokslų sesija vyks balan-džio mėn. 13–17 d. Moksleiviai dar gali registruotis. Daugiau informaci-jos www.leu.lt/jpa.

„Jaunojo pedagogo akademi-jos“ rengėjai sako, kad pagrindi-nis akademijos tikslas yra parodyti moksleiviams, kad LEU yra įdomu,

galima daug ko išmokti, papasakoti apie studijas, pedagogo profesiją ir kt. „Mes pakvietėme geriausius Lie-tuvos moksleivius pabūti jaunaisiais pedagogais visą savaitę, kurios metu jie geriau pažintų pedagogo profesiją, ugdytųsi lyderystės, bendravimo, ko-mandinio darbo, organizavimo įgū-džius, iš arčiau pažintų tikrą studentų gyvenimą ir susirastų naujų draugų“, – pasakojo LEU Studijų rinkodaros ir karjeros skyriaus vedėjas ir vienas iš renginio organizatorių Justinas Mon-kevičius.

„Jaunojo pedagogo akademijos“ dalyvės dvyliktokės Ringailė ir Mo-nika laikraščio „Šviesa“ redakcijos nariams pasakojo, kad svarbiausios

priežastys, nulėmusios jų pasiryžimą dalyvauti akademijoje, buvo noras susipažinti su būsimais dėstytojais, nueiti į paskaitas kartu su kitais stu-dentais ir, be abejo, apžiūrėti bendra-bučius. „Čia tikrai jauku, kambariai, kuriuose gyvename, turi savo istoriją, o aplink gyvena daug gerų žmonių, tai leidžia pasijusti tikru studentu“, – po pirmos praleistos paros LEU sakė Ringailė. Abi merginos sakė norinčios studijuoti šokio pedagogiką ir ateityje tikisi šokant ne tik save išreikšti, bet ir pasidalinti savo žiniomis su kitais. „Jaunojo pedagogo akademija“ mer-ginoms leidžia pamatyti tai, ką veiks studijuodamos, ir tvirtai apsispręsti dėl savo studijų planų.

LEU, sekdamas užsienio univer-sitetų pavyzdžiu, praėjusiais metais nusprendė surengti „Jaunojo peda-gogo akademiją“. Sėkmingai ją įgy-vendinus, nuspręsta kasmet kviesti Lietuvos moksleivius visą savaitę pa-būti universiteto dalimi. Akademijos metu moksleiviai ne tik susipažįsta su pedagogo darbo subtilybėmis, bet ir ugdosi šiai profesijai reikalingus lyderystės, komandinio darbo, orga-nizavimo įgūdžius. Taip pat moks-leiviai turi galimybę pabūti tikrais studentais. Jie visą savaitę gyvena bendrabučiuose, vaikšto į paskaitas, valgo universiteto valgykloje, kaip ir visi kiti studentai.

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris SL 749

„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. (85) 273 69 67,

el.paštas rysiai@leu.lt

Redaktorius Kęstutis Šalavėjusmob. 86 797 18 54,

el.paštas kestutis.salavejus@leu.lt

Kalbos redaktorė Indrė Česnauskaitėmob. 86 265 33 11,

el. paštas indre.cesnauskaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Donaldas Petrauskas

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.

Š IESA

Kultūra Š IESA 2015 vasaris8

Tbilisyje esančiame Gruzijos technikos universitete 2012 m. spa-lio mėnesį Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ini-ciatyva atidarytas Lietuvių kalbos ir kultūros centras. Lietuvių kalbos studijas pasirinko apie 40 studentų iš šešių Tbilisio aukštųjų mokyklų. Gruzijai integruojantis į Europos Sąjungą (ES), lietuvių kalbos, kaip ofi cialios ES kalbos, studijos studen-tams gali atverti platesnes mokslo ir karjeros galimybes. Centre vyk-domas lietuvių kalbos dėstymas paremtas šiuolaikinėmis svetimų kalbų dėstymo metodikomis. Di-delis dėmesys skiriamas ir kalbos mokymui, ir šalityrai (krašto paži-nimui, nacionalinei kultūrai, papro-čiams, tradicijoms, istorijai). Tokiu būdu ugdomos besimokančiųjų ir kalbinės, ir sociokultūrinės kompe-tencijos. Centre vyksta daug įvairių renginių, per kuriuos skleidžiama Lietuvos kultūra, tradicijos.

Vasario 16 d. buvo labai gražiai ir iškilmingai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Renginį kartu su studentais gruzinais orga-nizavo pedagoginę praktiką šiame

VASARIO 16-OSIOS ŠVENTĖ LIETUVIŲ KALBOS IR KULTŪROS CENTRE TBILISYJE

Prof. dr. Vidas Kavaliauskas

centre atliekanti Lietuvos edukologi-jos universiteto Lituanistikos fakul-teto ketvirto kurso studentė Brigita Meškonytė. Šventės pradžioje buvo giedami Lietuvos ir Gruzijos himnai. Lietuvos valstybės atkūrimo šventės proga studentus sveikino Europos Sąjungos misijos Gruzijoje politikos patarėjas ponas Rolandas Kazlauskas. Tada buvo pristatyta Vasario 16-oji, šios dienos svarba, istorija, parodytas dokumentinis fi lmas. Renginys turėjo ir aiškių edukacinių tikslų – studentai aktyviai dalyvavo viktorinoje (susi-būrę į penkias komandas atsakinėjo į klausimus apie Lietuvą, jos miestus, gamtą, kultūrą, istoriją). Geriausiai pasirodžiusios komandos buvo apdo-vanotos lietuviškais suvenyrais.

Renginyje skambėjo lietuviškos dainos. Studentai gruzinai jų išmo-kę jau nemažai. Ypač gražiai atliktos šios: legendinė gruzinų daina „Suli-ko“ (gruzinų ir lietuvių kalbomis), „Kokia nuostabi Lietuva esi“, „Rau-doni vakarai“. Šventės pabaigoje visi kartu dainavo dainą „Palaimink, Dieve, mus“. Ji buvo labai gražiai ir vykusiai interpretuota. Iš pradžių studentai dainavo: „Palaimink, Die-

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS

MINĖJIMAS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE

Jolita Grincevičiūtė

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ su griausmu šventė savo jubiliejinį koncertą „Kai mes augo-me...“. Pasigrožėti studentų puose-lėjamu tautiniu menu atvyko buvę ansamblio nariai, vadovai, kolegos. Šiek tiek nurimus šurmuliui, stu-dentai su malonumu prisimena šį įvykį, o apie tai kalbant veidus puo-šia vis labiau platėjančios šypsenos. Vienas iš gražiausių koncerto įvy-kių  – tai skirtingų studentų kartų susitikimas.

Pirmiausia apie ansamblio veik-lą ir jubiliejų kalba kolektyvo ger-biama ir mylima režisierė Leokadija Dabužinskaitė: „Bendravimas su „Šviesos“ ansambliu prasidėjo jau nuo pasiruošimo 2007 metų Dainų šventei. Tai gražaus kūrybinio darbo pradžia, kuris tęsiasi iki šiol. Džiau-giuosi, kad ansamblio meno vadovė dr. Jolanta Kisielytė-Sadauskienė pa-siūlė pagelbėti ruošiant šventinį kon-certą. Rengiant jubiliejinį koncertą „Kai mes augome...“, teko dirbti su šauniais šokėjais, puikiais muzikan-tais ir nuostabiais choristais. Visiems ansamblio nariams noriu padėkoti už atsidavimą šiam liaudies meno žanrui. Ansamblio meno vadovės kūrybingumas ir energija vienija ir įkvepia vadovus ir kitus narius. Įsitikinau, kad kolektyvas moka ne tik dirbti, bet ir linksmintis! Teko

ANSAMBLIS „ŠVIESA“ PRISIMENA JUBILIEJAUS AKIMIRKAS

Indrė Žymančiūtė

Vasario 11 d. Lietuvos edukolo-gijos universitetas (LEU) kartu su svečiais iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Prieš iškilmes šventės svečiams ir LEU bendruomenei buvo dalina-mos širdelės su Lietuvos valstybės trispalve. Šia gražia iniciatyva jau an-trus metus iš eilės dalinosi socialinės pedagogikos antro kurso studentai. Renginys prasidėjo iškilmingu Lie-tuvos himno giedojimu. Prasmingas sveikinimo kalbas sakė LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir Ge-nerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Eugeni-jus Vosylius. Šventinį pranešimą skai-tė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos antro kurso studen-tas Jurgis Uleckas. Pranešimo metu studentas iškėlė klausimą, kas turėtų ginti Lietuvą, jei to dabar prireiktų? Jurgis Uleckas, Lietuvos kariuomenę paminėdamas kaip svarbiausią tautos gynėją, pridėjo: „Lietuvos laisvę turi-me ginti visi iš mūsų“.

Lietuvos valstybės atkūrimo die-nos minėjime dainomis susirinkusius džiugino LEU dainų ir šokių ansam-blis „Šviesa“, muzikos studijų progra-mos I kurso studentė Rugilė Tiškutė,

muzikos edukacinių technologijų studijų programos I kurso magistran-tas Dairongas Xiangas, muzikinę improvizaciją ,,Už meilę Lietuvai“ atliko teatro ir kino pedagogikos III kurso studentai Tautvydas Bagdonas ir Adomas Gurstis. Improvizacinį vaidinimą, susijusį su Lietuvos istori-niais įvykiais, parodė Vilniaus Simo-no Daukanto gimnazijos moksleivių teatro improvizacijos trupė. Šventės dalyvių ir svečių tautiškumą Vin-co Kudirkos ir Kazio Binkio eilėmis budino Ugdymo mokslų fakulteto Meninio ugdymo katedros docentas ir žinomas aktorius Vytautas Kontri-mas. Generolo Jono Žemaičio Lietu-vos karo akademijos sportinių šokių kolektyvas „Šokte marš“ scenoje su-kosi tango ir salsos ritmais.

dalyvauti vienoje tradicinėje an-samblio šventėje, už kurią dar kartą noriu padėkoti. Stebino ir džiugino ansamblio narių išradingumas, ar-tistiškumas, papročių ir tradicijų žinojimas.“

Kolektyvo narys ir tarybos pir-mininkas, švietimo vadybos ir ly-derystės programos magistrantas Edvardas Urbonavičius taip pat da-lijasi savo nuoširdžiomis mintimis: „Simboliška, kad narys esu šešerius metus, o šiemet ansamblis kaip tik atšventė šeštąjį dešimtmetį. Pali-kau čia nemažą savo širdies dalelę. Atmintyje spėjau sukaupti didelę ansamblio istorijos dalį. Reikėjo tik peržiūrėti nuotraukas, išlikusius koncertų scenarijus, pasiklausyti pasakojimų ir tada pamačiau, kad ansamblio tikslai, tradicijos išlieka. Keičiasi tik studentų kartos... Taip ansamblis auga iki šiol – kupinas entuziazmo, polėkio, studentų idėjų ir juos palaikančių vadovų pastan-gomis.

Jubiliejinę šventę pradėjome šv. Mišiomis, o po savaitės susirinkome į LEU aktų salę laukti didžiojo kon-certo. Vakare susibūrėme į šventinę vakaronę, kurioje dalyvavo kelios ansamblio kartos. Susitikome su buvusiais kolektyvo nariais, dalijo-mės savo įspūdžiais apie ilgus pa-siruošimus koncertams. Ir šį kartą repetavome daug, tačiau ir vadovai,

ir ansamblio nariai turėjome misiją – surengti gražų jubiliejaus paminė-jimą. Gera, kad to siekėme visi kar-tu, visi drauge... Nuoširdžiai dėkoju už 60-ąjį jubiliejų ansamblio vado-vams ir Leokadijai Dabužinskaitei, padėjusiai režisuoti šventę. Taip pat dabartiniams „Šviesos“ nariams ir svečiams. Kartu augome ir vis dar augsime!“

„Tai ne tik kolektyvas, kuriame galiu tobulėti ir mokytis. Tai – dalis mano gyvenimo, kur galiu būti sa-vimi. Mus vienija tikėjimas tautiniu menu. Ru ošimasis ansamblio jubilie-jiniam koncertui suteikė sceninę pa-tirtį, galimybę dirbti su profesiona-liais režisieriais, kompozitoriais. Tai suvokimas, kad savo rankose laikai istoriją, nes matai kartų kaitą. O di-džiausia dovana – buvimas scenoje, galimybė atiduodi visą save, į kiek-vieną natą įdėti širdies. Kai nuaidi paskutinio kūrinio akordas ir pasi-girsta žiūrovų aplodismentai, tada atrodo, kad laikas sustoja, nelieka jo-kio nuovargio, veide šypsena tampa dar platesnė. Supranti, kad žiūrovai neliko abejingi, o buvusiems kolek-tyvo nariams mes dovanojome jų pradėtos istorijos tęsinį. Tai skatina dar daugiau dirbti, tobulėti, skleis-ti ne tik tautinį meną, bet ir šviesą. Šviesą iš širdies į širdį“,  – pasakoja Greta Šadeikytė, „Šviesos“ narė, lie-tuvių fi lologijos II kurso studentė.

Ansamblio akordeonistė, muzi-kos pedagogikos magistrantė Justi-na Gulbinovič taip pat pasakoja apie ansamblio reikšmę: „Kelis mėnesius intensyviai ruošėmės jubiliejiniam koncertui. Stengiausi nepraleisti re-peticijų, nes grojimas ansamblyje – tai atsakomybė ne tik už save, bet ir už visą kolektyvą. Paskutinė savaitė prieš koncertą buvo ypač įtempta, nes daug repetavome. Ir štai ilgai lauktas koncertas įvyko. Atrodo, šitiek laukimo, pasiruošimo, o vis-kas ėmė ir praėjo. Bet tai, ką pavyko pajausti tą dieną, tikriausiai širdyje išliks visą gyvenimą. Ne veltui sako-ma, jog tai, kas svarbu – akimis ne-matoma, o jaučiama tik širdimi.

Taigi net gražiausiais žodžiais nesugebėsiu apibūdinti to, ką man reiškia dalyvavimas ansamblio vei-kloje. Bet manau, kad visi, turėję ryšį su ansambliu, savo širdimis jaučia kažką panašaus, kažką ste-buklingo, kažką neįvardijamo. Kol mūsų širdys kalbės, tol ansamblis gyvuos. Gyvuos ir švies viena didelė šeima: choristai, šokėjai, muzikan-tai. Tikiuosi, kad minėsime dar ne vieną jubiliejų.“

Lietuvių fi lologijos II kurso stu-dentė Živilė Viktorija Markauskai-tė pasakoja savo istoriją: „Prireikė beveik metų, kol išdrįsau prisijungti prie „Šviesos“ kolektyvo. Jis pirmiau-sia priminė man tai, ką jau buvau pamiršusi – dainavimą. Džiaugiuosi ir kitais gebėjimais, kuriuos ugdo an-samblis: greitesnis dainų mokymasis, bendradarbiavimas, pasitikėjimas sa-vimi. Džiaugiuosi, kad patekau į pro-fesionalių vadovų rankas, kurie kiek-vieną globoja tarsi savo šeimos narį. Nors kolektyve esu dar neilgai, jau spėjau sudalyvauti įvairiuose rengi-niuose. Vienas iš jų – jubiliejinis kon-certas. Pasiruošimas reikalavo daug jėgų ir laiko. Buvo visko: su grupele žmonių teko dirbti iki vėlaus vakaro, kartais net norėdavosi greičiau baigti repeticijas. Tačiau tada, kai nuaidėjo pirmieji koncerto akordai, supratau, kokia garbė stovėti šioje scenoje, dai-nuoti svečiams, draugams. Buvo gera dovanoti gražų pasirodymą ir dalelę savęs. Tikriausiai šis koncertas mano prisiminimuose išliks dar ilgai.“

Po 60-tojo jubiliejaus ansamblio laukia net keli Lietuvos valstybės at-kūrimo dienos minėjimai, po kurių vyks pasiruošimas „Šviesadienio“ šventei. Gamtai nusimetus žiemos patalą, ansamblis gegužės 30 d. ke-liaus į Dainų ir šokių ansamblių šventę Tauragėje, o Kariuomenės ir visuomenės dienai paminėti bus ruošiamas pasirodymas su Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuo-pa. Birželio 29–liepos 7 dienomis ko-lektyvas vyks į tarptautinį festivalį Olandijoje. Artėjančius mokslo me-tus pradės jau VIII studentų liaudiš-

ve, mus, Gruzijos vaikus, nes visiems mums vieną kraują davė Gruzija“. O vėliau: „Palaimink, Dieve, mus, Lie-tuvos vaikus, nes visiems mums vie-ną kraują davė Lietuva“. Pabrėžtina, kad studentai šią ir kitas lietuviškas dainas dainuoja beveik be jokio ak-cento.

Centre įrengta šiuolaikinės mul-timedijos sistema, leidžianti paįvai-rinti mokomąjį procesą, organizuoti renginius. Neseniai buvo parodyti ir aptarti du lietuviški fi lmai. Studentai gruzinai plėtė savo lietuvių kalbos žodyną.

Visi centre vykstantys renginiai skatina studentus geriau pažinti kul-tūrą, papročius, tradicijas, istoriją šalies, kurios kalbos, kaip užsienio kalbos, jie mokosi. Lietuvių kalbos ir kultūros centras moderniai įreng-tas, jame sudarytos tinkamos sąlygos patraukliai reprezentuoti mūsų šalį. Visi centro studentai ypač dėkin-gi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir Gruzijos tech-nikos universiteto vadovybei, suda-riusioms puikias mokymosi sąlygas ir nuolat remiančioms centro eduka-cines veiklas.

> Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentai

kos muzikos festivaliu „Linksmin-kimos“ ir IV skudučių ansamblių festivaliu „Dudutis“, kuris vyks Pas-valyje. Taigi „Šviesos“ ansamblis pla-nuoja savo laiką, kad galėtų kuo dau-giau koncertuoti, keliauti ir skleisti tautinio meno žanrą ne tik Vilniu-je, Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kiekvienas yra kviečiamas kartu su „Šviesa“ pasidžiaugti lietuvių liau-dies kultūros grožiu.

> Dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ 60-ojo jubiliejaus akimirka