LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

LIETUVOSISTORIJOS .

METRASTIS

1994 metai

E: ahaHttca

VILNIUS 1995

INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY

THE YEAR-BOOKOF LITHUANIAN

HISTORY

1994VILNIUS 1995

INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE

JAHRBUCHFUR LITAUISCHE

GESCHICHTE

1994VILNIUS 1995

UDK 947.45Li 237

Redakcine komisijaVytautas MERKYS (pirm.), Antanas TYLA (pirm. payaduotojas),

Vacys MILIUS, Gediminas RUDIS, Rita STR^ZDUN^ITE (sekretore),Gintautas ZABIELA

Redakcines komisijos adresas:2001 Vilnius, Kraziu g. 5

l§1eista Lietuvos istorijos instituto uzsakymu

ISBN 9986-02-162-6 © Lietuvos istorijos institutas,1995

Ekspedicijos

ARCHEOLOGINIU PANINKLUTYRINEJIMAI LIETUVOJE 1994 METAIS

1994 in. archeologinius paminklus tyrinejo 13 istaigu: Lietuvos istorijos ins-titutas (toliau -LII), Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnologijos katedra(VU), Vilniaus pedagoginio universiteto Baltu proistoies katedra (VPU), Lie-tuvos kulthros paveldo mokslinis centras (LKP MC), P. Gudyno restauravimocentras (RC), UAB Paminklu restauravimo institutas (PRI), Lietuvos naciona-linis muziejus (LNM), Paminklu restauravimo ir projektavimo institutas(PRPI),MazosiosLietuvosistorijosmuzivejus(MLIM),Nal§iosmuziejusv(NM),Utenos kra¥totyros murieju§ (UKM), Zemai6iu „Alkos`` muziejus (ZAM),Siauliu „Au§ros" muziejus (SAM).

Archeologai dirbo daugiau kaip 60 vietu. Tirti ir Zvalgyti 3 akmens amziauspaminklai (i§tirta 436 kv. in), 4 piliakalniai (i§tirta 135 kv. in), 8 gyvenvietes(i.€tirta1270kv.in)ir1alkviete(i§tirta150kv.in),2geleziesamziauspilkapynai(i§tirti2pilkapiai,rasti3Zmoniuir2Zirgukapai),10plok§tiniukapinynu(i§tirta53 791 kv. in, rasta 319 griautiniu ir degintiniu Zmoniu kapu ir 65 Zirgu kapai),miestu teritorijose i§tirta apie 3055,7 kv. in.

1. Akmens, Zalvario amziu gyvenvietes ir kapai

1. D u s i a, Lazdiju r., Teizu apyl. LNM (vad. V. Juodagalvis) tyrinejo 8-ajaZalvario amziaus gyvenviet?. I§tirti 44 kv. in, aptiktas nuo 10 iki 20 cm storiokultdrinis sluoksnis. Rasta stulpavie6iu, keramikos §ukiu ir titnaginiu dirbiniu.Gyvenviete gyvavo 11 thkst. pr. Kr. viduryje.

2. P a k r e t u o n e, Sven6ioniu r. VU (vad. T. Ostrauskas) 3-ioje akmensamziausgyvenvietejeiL€tyre40kv.in.Rastiradiniaidatuojamividuriniuojune-olitu.

3.Zapse,Lazdijur.LNM(vad.V.Juodagalvis)tyrinejoZapsesupes5-ap.agyvenviete. I§tirti 144 kv. in. Surinkta titnaginiu dirbiniu ir keramikos §ukiu.Aptiktas 20-30 cm storio kulthrinis sluoksnis. Radiniai bddingi velyvajam ne-olitui (Ill thkst. pr. Kr. pabaiga) ir priskirtini velyvajam neolitines Nemunokultdros etapui. Gyvenvietes teritorijoje buvo aptikta duobiu, akmenu krfusniuir keramikos §ukiu, datuojamu viduriniuoju gelezies amziumi.

4.Sventoji(Palanga).LIL(vad.R.Rimantiene)tyrinejo4-ay.agyvenviet?.Atidengtas 248 kv. in plotas. Vakariniame gyvenvietes pakra§tyje kulthrinio

312

sluoksnio storis sieke 20 cm, o i rytus -iki 200 cm. I§ry§kejo du kulthriniaisluoksniai. Vifeutiniame, 100 cm gylyje, rasta virvelines keramikos ir rutuliniuamforu kulthros keramikos bei mediniu dirbiniu. Apatiniame sluoksnyje su-rinkta Narvos kulthros keramikos, pasvaru bei gintaru ir apie 80 mediniu dir-biniu. Rasta dalis rombines buozes i§ skaldno.

2. Piliakalniai ir geleffies amziaus gyvenvietes

1. D a u g 1 a u k i s, Taurages r. ir apyl. LII (vad. A. Asadauskas) tyTinejosenoves gyvenviet?. Nebaigtas tirti 100 kv. in plotas. I§tirta 50-70 cm storiokulthrinio sluoksnio dalis. Rasta nemazai radiniu, bddingu I tdkst. pirmajaipusei.

2. D a u g 1 a u k i s, Taurages r. ir apyl. VPU (vad. A. Malonaitis) §iaurinejealkvietes teritorijos dalyje i§tyre 150 kv. in. Aptiktas visi§kai suardytas kulthri-nis sluoksnis.

3. Z a r d e, Klaipedos I. MLIM (vad. J. Genys) piliakalnio gyvenvietes va-karineje dalyje i§tyle 100 kv. in. Rastas 150 cm storio kulthrinis sluoksnis suXI-XII a. pastato, tvoru liekanomis.

4. K a r a I i § k e s, Moletu r., Alantos apyl. LII (vad. G. Zabiela) piliakalniopapedes gyvenvieteje i§tyre 54 kv. in. Aptiktas iki 50 cm storio kulthrinissluoksnissubrik§niuotay.airgrubletajakeramika,gyvuliukaulais,geleziesgar-gazemis. Gyvenviete datuoj ama I thkstantme6iu.

5. 8 i r u t e s k a 1 n a s (Palanga). MLIM (vad. V. Zulkus) tyrinejo CiabuvIsia gyvenviete. Atidengtas 97 kv. in plotas. Aptiktas 70-110 cm storiokulthrinissluoksnissu7apstatymohorizontaisir13-ospastatupedsakais.Rastamolio krosniu, Zidiniu liekang. Radiniai yra i§ I thkst. pab.-XIV a.

6. D o v a i n o n y s, Kai§iadoriu r., Rum§iL¥kiu apyl. LIL (vad. G. Zabiela)gridvan6iame piliakalnyje i§tyre 18 kv. in. Rasti iki 125 cm storio kulthrinissluoksnis bei pylimo liekanos su I tdkst. pr.-XIII a. keramika, sudegusiu medi-niu sienu liekanomis, akmenu grindiniais.

7. M e § k u 5 i a i (Marijampole). LII (vad. G. Zabiela) i§tyle 47 kv. in pilia-kalnio liekanu plota. Aptiktas iki 100 cm storio I thkst. pr. Kr.-XIII a. kulthrinissluoksnis bei itvir[inimu liekanos su §io laikotalpio keramika, gyvuliu kaulais.Piliakalnio papedes gyvenvieteje i§tirta 18 kv. in. Aptiktas iki 100 cm storio Ithkst.-XIII a. kulthrinis sluoksnis.

8.§eimyni§ke1iai,Anyk§6iur.irapyl.LIL(vad.G.Zabiela)piliakalnioaiki! teles pietrytineje dalyje i§tyle 60 kv. in plota. Aptiktas iki 174 cm storiokulthrinis sluoksnis bei pylimo dalis.

9.Bak§iai(Alytus).LNM(vad.V.Steponaitis)senovesgyvenvietejei§tyle370 kv. in. Aptiktas nuo 20 iki 90 cm storio kulthrinis sluoksnis. Rasta nemazaikeramikos §ukiu ir kitu radiniu.

12. 554 313

10. K a in p i n i a i, Marijampoles r., Kalvarijos apyl. PRI (vad. P. Tebel§kis)spejamos gyvenvietes vietoje i§kase 10 §urfi}. Aptiktas 25-30 cm storio kulthri-nis sluoksnis datuojamas I tdkst. angaja puse.

11. L i e p o r i a i I (§iauliai). SAM (vad. 8. Salatkiene) senoves gyven-vieteje i§tyre 521 kv. in. Aptiktas nuo 30 iki 60 cm storio kulthrinis sluoksnisdatuojamas V-VIII a.

12. P a v e r k n i a i, Prienu r., Bir§tono apyl. LIl (vad. G. Zabiela) i§likusiojepilickalnio dalyje i§tyle 10 kv. in. Aptiktas 115 cm storio kulthrinis sluoksnis,kuriame ry§kiai i§siskyre du horizontai, datuojami XIIl a. Rasta nemazairadiniu.

3. Gelezies amziaus pilkapynai

1. P a v aj u o n i s -R e k u 6 i a i, Ignalinos r. NM ir LKP MC (vad.V. Semenas) i§tyre pazeista pilkapi. Centre ir po pagrindu rastas suardytasZmogaus ir Zirgo kapas. Pilkapis datuvojamas IV a. pab.-V a.

2. K r e t u o n y s I, Sven6ioniu r., Sven6ioneliu apyl. NM (vad. V. Semenas)i§tyre pilkapi, kuriame rasti du Zmoniu ir vienas Zirgo kapas. Datavimas nenu-statytas.

4. Gelezies amziaus kapinynai

1. G e n 6 i a i, Kretingos r. LIL (vad. J. Stankus) toliau kasinejo kapinyna.I§tyre 260 kv. in plota. Rasta 13 kapu (4 griautiniai ir 9 degintiniai). Kapai yrai§ VII -XII a.

2. M a r v e 1 e (Kaunas). VU (vad. A. Astrauskas) i§tyre 4120 kv. in. Rasti244 griautiniai ir degintiniai Zmoniu bei 8 Zirgu kapai datuojami Ill-XIIl a.

3. M a s t e i k i a i , Kauno r. LII (vad. A. Vamas) toliau tyrinejo kapinyna.I§tyre 335 kv. in plota. Rasti 55 griautiniai Zirgu kapai, datuojami XIII-XIV a.,ir 22 griautiniai XVI-XVII a. Zmoniu kapai.

4. V i d g i r i a i, §ilutes r., Rambyno apyl. VU (vad. V. §imenas) toliaukasinejo kapinyna. I§tyle 190 kv. in plota. Aptiko 10 griautiniu kapu, datuo-jamu V a. antray.a puse-Vl a., ir 11 neai§kios paskirties duobiu.

5. D a u g 1 a u k i s, Taurages r. ir apyl. VPU (vad. E. Jovai§a) i§tyre70 kv. in kapinyno. Rasta 12 kapu, datuojamu Ill a.

6. K a I n i § k i a i, Raseiniu r., Ariogalos apyl. LIL (vad. V. Kazakevi6ius)toliau kasinejo kapinyna. I§tir[as 305 kv. in plotas. Rasta 17 kapu (13 griautiniuir 4 degintiniai). Griautiniai kapai datuojami V-VI a., o degintiniai -V~VI irX-XII a.

7. U Z p e 1 k i a i, Kretingos r. RC (vad. A. Bliujiene) i§t)rfe 142,5 kv. inkapinyno. Rasti 2 Zmoniu ir 2 Zirgu kapai, datuojami V-VI a., bei apeigineduobe.

314

8. R u b o k a i, Silutes r., Juknai5iu apyl. VU (vad. V. Simenas) 1okalizavokapinyno vieta. I§t)rfe 7 kv. in ir rado 1 griautini Zmogaus kapa, datuojama vi-duriniuoju gelezies amziumi.

9. K r i o k I y s, Anykseiu r., Skiemoniu apyl. LII (vad. G. Zabiela) senkapiovietoje i§t)rfe 133,5 kv. in. Rasti 5 apardyti V a. kapai su to laikotaxpio ikapemisir 3 Zidiniu liekanomis.

10. R u k 1 i a i, Utenos r., Sudeikiu apyl. UKM (vad. D. Ribokas) i§tyie 73,6kv. in senkapio. Rasti 7 kapai. 4 datuojami XV a. antraja puse-XVI a. pr., 3 -XVI a. antraja puse.

11. V i I k a i (Tauginai6iai), Panevezio r., Krekenavos apyl. PRI (vad. P.Tebel§kis) senkapiu vietoje i§tyie 47,5 kv. in plota. Aptikti 3 griautiniai kapaiyra i§ V-VI a.

5. Miestai

A n y k § 6 i a i.LII (vad. G. Zabiela) spejamo senkapio vietoje, Muziejaus g. Nr. 4, i§tyie

24,5 kv. in. Rasti 2 suardyti XVII a. kapai su §io laikotarpio monetomis.8 i r Z a i.PRI (vad. S. Sarcevi6ius) Bifeu pilies vakarineje parakines dalyje i§tyie 50

kv. in. Aptiktas nuo 200 iki 400 cm storio kulthrinis sluoksnis, rasta XVIII a.parakines mdng fragmentu, XVII-XVIII a. keramikos fragmentu bei nemazaidirbiniu.

8 u r a v a (Vilnius).LII (vad. G. Zabiela) 1994 in. rasto XV a. Prahos grasiiu lobio vietoje kartu

su LNM (vad. V. Aleksiejdnas) i§tyre 2 kv. in. Rasta 20 Prahos gra§iu, medzia-ginio mai§elio liekanu ir aptiktas iki 50 cm storio XIX-XX a. kultdrinissluoksnis.

K a u n a s.a) Kauno PRPI (vad. M. Berta§ius) Jezuitu vid. mokyklos kieme i§tyre 80

kv. in. I§skirti 6 kulthriniai sluoksniai, datuojami XV-XX a. pradiia. Tyrimumetupatikslintasankstesnisteritorijosuzstatymas,atkastahipokaustotipokros-nis, surinkta ivairiu buitines keramikos dirbiniu fragmentu.

b) Kauno PRPI (vad. A. Zalnierius) Kauno pilies pietvakariniame ir rytinia-me pilies boki§ite bei rytiniame gynybiniame griovyje i§tyre 335 kv. in. Aptiktasnuo 150 iki 980 cm storio kulthrinis sluoksnis. Pietvakariniame bok§to vidujerastas pirmosios pilies sienu pietvakarinis kampas. Rytiniame pilies griovyjerasti pirmosios pilies prie§pilio pamatai, XV a. gynybiniu itvirtinimu sienos,XVI-XVII a. medinio tilto poliai.

K e d a i n i a i.

315

Radvilu g. Nr.19. Kauno PRPI (vad. A. Zalnierius, D. Bal6idnas, A. Va§ke-lis) i§tyie 66 kv. in. Aptiktas nuo 40 iki 200 cm storio kulthrinis sluoksnis. RastaXVII-Xvlll a. kokliu ir buitines keramikos.

K r e t i n 8 a.MLIM(vad.R.Sprainaitis)buvusiosrotulesvietojei§tyrel80kv.in.Aptikto

kulthrinio sluoksnio storis loo cm. Atidengti XVIIl a. rotu§es ir cerkvespamatai.

K u d i r k o s N a u in i e s t i s, §akiu r.Kauno PRPI (vad. A. Zalnierius) rytineje dalyje, Dariaus ir Giieno g. Nr. 18,

i§tyie 15 kv. in. Aptiktas nuo 105 iki 140 cm storio kulthrinis sluoksnis.P a n e in u n e s p i I i s, Jurbarko r.Kauno PRPI (vad. A. Zalnierius) pilies rytiniame ir vakariniame korpuse

i§tyie 158 kv. in. Aptiktas nuo 50 iki 260 cm storio kultdrinis sluoksnis. Nusta-tytas rytinio korpuso pirminis vidaus i§planavimas ir statybos etapas.

R e k u 6 i a i, Sven6ioniu r., Re§kutenu apyl. NM (vad. V. Semenas) senovesgynybiniamepylimei§tyle80kv.in.Pylimasdatuojamasllthkst.pirmay.apuse.

R i e t a v a s, Plunges r.Kauno PRPI (vad. D. Balilidnaite) buvusio Oginskiu dvaro vakarineje dalyje

i§tyre 93 kv. in. Aptiktas nuo 70 iki 230 cm storio kulthrinis sluoksnis. Atideng-tas pietvakarinis bok§to kampas. Rasta XVIII a. kokliu, buitines keramikosSukiu, XVIl a. monetu.

T e 1 § i a i.ZAM (vad. D. Karaliene) senamies6io teritorijoj.e, Turgaus aik3iteje Nr. 22,

i§tyle 84 kv. in. Kulthrinis sluoksnis sunaikintas. Radiniai datuojani XV-XX a.T y t u v e n a i, Kelmes r.Kauno PRPI (vad. D. Balilidnaite) Bemardinu vienuolyno teritorijoje i§tyre

54 kv. in, aptiko nuo 26 iki 200 cm storio kulthrini sluoksni. Atidengti noviciatopamatu fragmentai, kiemo grindinys. Rasta XVIII a. kokliu ir buitines ke-ramikos.

U k in e r g e.LII (vad. G. Zabiela) Dobilo gatveje statybu vietoje i§tyr6 7 kv. in. Rastas

V a. moters kapas su ikapemis. Vilniaus g. Nr.15 i§tyre 2 kv. in, aptiko iki135 cm storio kultdrini sluoksni, datuojama XVIII-XX a.

V i 1 n i u s.a) Arsenalo g. Nr. 3. PRI (vad. S. Sarcevi6ius) prie Zemutines pilies §iaur-

vakarines gynybines sienos puses i§t)rfe 300 kv. in plota, aptiko nuo 400 iki 550cm storio kulthrini sluoksni. Rasta nezinomu sta6iakampio bok§to liekang, da-tuojamu XllI-XIV a., Neries krantines itvirtinimo fragmentu, grindiniu, mdri-nip pastatu (XVIII a.) daliu, XIIl-XIX a. keramikos, metaliniu dirbiniu.

316

b) Didzioji g. Nr. I . PRI (vad. T. Poska) i§tyle 236 kv. in, aptiko 370 cm storiokultdrini sluoksni, datuojama XVI-XVII a.

c) Didzioji g. Nr. 32. PRI (vad. S. Sarcevi6ius) i§tyre 32 kv. in, aptiko 240cm storio kultdrini sluoksni, medinio XIV-XV a. pastato fragmenta,XIV-XVII a. keramikos.

d) Gediinino pr. Nr.14. PRI (vad. T. Po§ka) i§tyre 8 kv. in, aptiko 130 cmstorio kultdrini sluoksni, datuojama XIV-XV a.

e) Jogailos g. Nr. 9. PRI (vad. A. Vaicekauskas) i§tyr6 430 kv. in, aptiko nuo120 iki 360 cin storio kultdrilii sluoksni, datuojama XVI-XIX a.

I) Kalinausko g. Nr.13. PRI (vad. A. Vaicekauskas) i5tyr616 kv. in, .aptikonuo 140 iki 240 cm storio kultdrini sluoksni, XIV-XIX a.. keramikos.

g) Maironio g. Nr. 6. PRI (vad. V. Vainilaitis) Bemardinl! bazny6ios rdsiuoseir §ventoriuje i§tyre 165 kv. in, rado 258 Zmoniu suardytus palaikus, §vento-riuje - 34 Zmoniu kapus, datuojamus XVII a.

h) Maironio g. Nr. 11. PRI (vad. A. Stanaitis) istyre 89,6 kv. in, aptiko550 cm storio kultdrini sluoksn!, datuojama XV-XVII a. Rasta mdriniu ir me-diniu statiniu liekanu.

i) Mind.augo g. Nr.14-16. PRPI (vad. V. Gri§inas) aptiko nuo 130 iki350 cm storio kultdrini sluoksni, datuojama XVII-XX a.

j) Pilies g. Nr. 24. PRI (vad. A. Kuzmickas) namo vidiniame kieme i§tyre60 kv. in. Aptiktas 300 cm storio kultdrinis sluoksnis datuojamas XVI-XIX a.

k) Raugyklos g. Nr. 3. PRI (vad. V. Vainilaitis) naino kieme i§tyre10,3 kv. in. Aptiktas daugiau kaip 200 cm storio kultnrinis sluoksnis datuoja-nias XVII-XX a.

I) Savi6iaus g. Nr.11. PRI (vad. V. Vainilaitis) pastato viduje i§tyre40 kv. in. Aptiktas iki 300 cm storio kultdrinis sluoksnis datuojamas XVI-XVII a.

in) Sereikiskiu parke PRI (vad. V. Vainilaitis) i§tyre 56 kv. in, aptikoXVII a. kultdrini sluoksni.

n) Stikliu g. Nr. 5. PRI (vad. R. Zukovskis) i§tyre 60 kv. ni. Tyrimu metuV

:SZ:i#Ss:Yr[k[i:i¥::tradt;t:rzryes];]¥auu]trda:£t:I:°#a¥knj?t:i?nn;§S£):tek:n2£3.Cm>j°h°-•,

o) Skapo g. Nr. 10. PRI (vad. R. Zukovskis) i§tyre 30 kv. in. Kultdriniosluoksnio storis sieke iki 240 cm. Gi'liau aptiktas XVI-XVII a. kultdrinissluoksnis.

p) Suba6iaus g. Nr. 2. PRI (vad. R. Zukovskis) i§tyre 13,3 kv. ni. Aptiktasiki 140 cm storio kultdrinis sluoksnis, datuojamas XVII-XX a., beiXVIII-XIX a. mdro fragmentas.

r) L. Stuokos-Gucevi6iaus g. Nr. 3. PRI (vad. T. Po§ka) rdsyje i§tyre36 kv. in. Aptiktas nuo 80 iki 100 cm storio kulthrinis sluoksnis datuojaniasXVI-XVII a.

317

s) Traku g. Nr.11. PRI (vad. V. Daminaitis) pastato vidiniame kieme i§tyr6100kv.in.RastosXVIIa.pab.-XVIIIa.pr.painatuliekanosirkeramikosSukes.

i) Traku g. Nr. 9. PRI (vad. A. Vaicekauskas) Pranciskonu bazny6ios vidujeir §ventoriuje i§tyr6 150 kv. in. Aptikta palaidojimu kriptu, ankstesniosios,XV-XVI a., bazny6ios sienu pamatu, grindinys, monetu. Sventoriuje i§tirti35 kv. in. Aptiktas 340 cm storio kultdrinis sluoksnis, rasta XVI-XVII a. palai-dojiinu, keramikos §ukiu, grindiriu.

A. A s a d a u s k a s

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTO 1994 METU ETNOGRAFINESEKSPEDICIJOS

1994 in. etnografinese ekspedicijose dirbo Lietuvos.istorijos instituto (to-liau -LII) skyriaus moksliniai bendradarbiai, dailininke, vyr. 1aborante bei pa-gal sutartis saindyti dailininkai ir laborantas, taip pat Vytauto Didziojo univer-siteto (toliau -VDU) ir LII etnologijos krypties doktorantai, LII Jaunuju etno-grafu mokyklos moksleiviai. Ekspedicijose, kurios su pertraukomis vyko nuosausio 6 d. iki rugsejo 30 d., rinkta medziaga §ioms temoins: „Etnine kulttlratautinio atgiiiiimo laikotaapiu XIX a. antroje pus6je -XX a." (vyr. moksl. tben-dradarbiai V. Milius ir J. Morknniene, quoksl. bendr. L. Kazlauskiene, asist. I.Sidi§kiene, VDU ir LII doktorantai A. Cepaitien6, V. Mikutavi6itlte, V. Savo-niakaite, V. Tumenas), „Seima ir etniniai procesai (vyr. inoksl. bendr. P. Kal-nius), „Lietuviu papro6iu atlasas`` (skyriaus ved6ja vyr. moksl. belldr. R. Mer-

frfez:'s:¥rn.y[sa)?°r. D. Svfdfnskait6> VDU ir LII doktorantai R. paukstyt6Dr. P. Kalniaus vadovaujama grup6 (vyr.lab. S. Daubaraite, P. Te-

ly66nas,lab. V. Narbutas) rugs6jo 1-30 d. dirbo visose Vilniaus ir Traku rajonuapylink6se bei miesto tipo gyvenvietese. Pagal „Rytu Lietuvos gyventoju §ei-mos" anketq apklause ivairiu tautybiu bei socialin6s padeties gyventojus -apie400 §eimu (uzpild6 tiek pat anketu). Preliminariniai apklausos duomenys rodo,kad tauti§kai mi§rioje aplinkoje Seima ne tik formuoja jos nariu 'etnokultdrinesnuostatavs,betirturinemazapoveikigyvenamosiosvietov6setnokultdrineisap-klodai. Siuo pozidriu Rytu Lietuvos rajonai i§siskiria ry§kiais lokaliniais savi-tumais. Visas Sio regiono gyvenvietes pagal keletQ pozymiu (tauti§kai misriuSeimu procentq, tokiu §eimu etnokulttlrines nuostatas, ju kitimo, gyventoju in-tegravimosi i Lietuvos kulttlrq intensyvumq ir kt.) taip pat galima suskirstyti idaugeli tipu.

Dr. L. K a z I a u s k i e n 6 su dailininkemis A. Ba`revikyte, L. Gardziulyte,S.JankauskaiteirD.Usa5iovaiterinkomedziagqteina„ZvejybaLietuvojexIXa. antroje pus6je-XX a.": birzelio 6-17 d. -Birzu, Roki§kio, Zarasu, birzelio

E=

27-liepos 8 d. -Moletu, Sven6ioniu, Utenos, liepos 18-29 d. -Jonavos, Sir-

318

vintu, Ukmerges, rugpja6io 8-19 d. -Traku, Varenos rajonuose. Ekspedicijumetu apklausti 47 inones, uzraiyta 109 lapai informacijos, padaryta 178piel?iniai.

Habivl. dy. R. M e rk i e n e vadovavo grupei (V. Mikutavi6iate, D. Svidins-kaite, Z. Saknys, I. Sidi§kiene), kuri birzelio 27-1iepos 2 d. dirbo Jurbarko,Silutes, Taurages rajonuose. R. Merkiene taip pat rinko mediiaga Kai.€iadoriuirVarenos,9alandzio25-28d.(SUV.Savoniakaite)-Kelmesrajonuose,jida-lyvavoir1.Sidi.€kiene.svadovaujanojeekspedicijoje.Ekspedicijumetut¥ra§eduomenu apie Uzgavenevs, Verbas, Vevlykas, Atvelyki, Kryziaus dienas, Se§ti-nes, Sekmines, Jonines, Zolin?, Visu Sventu.u L¥vente, Kd6ias, Kaledas, Nau-juosius metus. R. Merkienes nuomone, surinktoji mediiaga pades nustatytiXXa.buvesi§ventessuvokimair§ven6iuatskingstrukthriniuelemenqupapli-tima. Ji surado nauju duomenu apie velykini „pliekima" berzo ryki!ite Zemaiti-joje, vandens ne§ima i§ jdros ir upiu, XX a. antroje puseje ivykusias papro6iupermainas, uzra§e vestuviniu papro6iu, susijusiu su bendra vestuviu eiga, at-skiru personazu veiksmais, apdovanojimais ir ju kaita pokario metu, surinkoduomeng apie Zmoniu tarpusavio santykius, pasilinksminimus, tekstiles oma-mentika. IL§ viso ulra§e 133 lapus etnografines mediiagos, surinko 50 nuo-traup]. R. Merkiene taip pat vadovavo LII Jauvnu.u etnografu mokyklos moko-mosiomsekspedicijomsKai§iadoriu,Moletu,Silutesrajonuose.PagalEtnogra-fijosskyi.ausdarbuotojusudarytusklausimulapusmoksleiviaiuzra§e2701apuinformacijos, surinko 15 nuotrauku.

Habil. dr. V. M i I i u s su dail. M. Vosylibte rugpjti6io 1-15 d. tyrinejo Tau-ragssrajonoLomiubaznytkaimioirsakvie6iokaimokapines.Apra§ytiaptveri-mar, apzeldinimas, kapai, paminklai, kapiniu priezidra, 4 evangeli]qu liuteronukapinemsbddingielementai.Nufotografuoti164ivairdsetnografiniaiobjektai,daugiausia kapiniu elementai, sakralines architekthros pavyzdiiai, AtgimimoirNepriklausomybeslaikotarpiopaminklai.Dailininkepadare36geleziniukal-tiniu antkapiu kryziu ir kapu tvoreliu pie§inius. V. Miliaus manymu, Lomiubazny6ios§ventoriauspakra§tyjelikusiosdvikapusupaminklaiseilesirkeletopaminklu liku6iai ivairiose vietose rodo, kad Lomiuose, kaip ir daugelyjeZemaitijos baznytkaimiu, seniau laidota L¥ventoriuje.1936 in. §ventoriuje buv?kapai panaikinti, o greta §ventoriaus isteigtos naujos kapines. Evangeliku liute-ronukapiniubddingasbruozas-vasaravykstan6iomskapu§ventespamaldomspanaudojama kapiniu centre esantys kryzius, stalas ir kelios eiles suolu.

Dr. J. M o rk ti n i e n e vadovavo trims ekspediciju grupems: gegules 31-birzelio 3 d. su Etnografijos skyriaus dail. R. Butviliene dirbo Vilniaus,liepos 25-29 d. -Lazdiju, Marijampoles, §akiu irvvilkavi§kio rajonuose (CiataippatdalyvavoA.Cepaitiene,D.Svidinskaite,Z.Saknys,I.§idi§kieneirdail.D.Jurfunaite).,rugpjtl6io22-26d.-Birzu,Joni.5kio,§iauliu,Kupi§kio,Pakruo-jo,Pasvaliorajonuose(draugemediiagarinkoV.Savoniakaiteir1.SidiLikiene).

319

Taip pat dalyvavo ekspedicijoje Kai§iadoriu rajone. Ekspediciju metuJ . Morkdniene, naudodama klausimu lapa, rinko duomenis apie ode ir kailiui§dirbima.Jiapklause32Zmones,uzra§e88lapusinformacijos,padareapie150fotonuotrauku. Dailininke atliko 60 darbo irankiu bei procesu pie§iniu irbreziniu. J. Morkdniene tyrinejo kailiadirbiu bei odininku amato mokymasi,sieke i§ry§kinti amatininku taxpusavio bendravimo ypatumus, darbo irankiu,procesu technologijos paplitima, regioninius bei lokalinius savitumus. Ji taippat domejosi naudojamu odu ri§imis, augalinemis, cheminemis mediiagomis,amatininkusocialinebeiekonominepadetimi,sukailiadirbiubeiodininkuama-tu susijusiais papro6iais.

Dr.I. S i d i § k i e n e vadovavo grupei (A. ¢epaitiene, R. Merkiene,R. Pauk§tyte, D. Svidinskaite, V. Tumenas), kuri birzelio 20-26 d. dirboKlaipedos, Kretingos ir Skuodo rajonuose. Ji taip pat dalyvavo R. Merkienes(Jurbarko, Silutes, Taurages r.) ir J. Morkdnienes vadovaujamose ekspedicijo-se. Rinko duomenis tema „Tautiniai drabuziai XIX a. pab.-XX a. 4 de§imtm.``Apklause 49 Zmones, uzra§e 221apus informacijos, surinko apie 40 nuotrauku.I. Sidi§kiene pastebejo, kad tautinius drabuzius daugiausia turej.o pasiturin6iosdkininkaites. XX a. 4 de§imtmetyje Zemes dkio rinu organizuojami audimokursaipaskatino §iuos drabuzius sidti i§ naminiu audiniu.

A.Cepaitienerinkomediiagaapieveapimairvexpimoirankius.Zemai-tijoje, Klaipedos rajone, surinko duomenu apie vilnu verpima bei uzdarbiau-jan6iaspokariometuveapejas,Suvalkijojeradomediiagosapietamekrasitepa-plitusias savitas prieverpstes - kuodelny6ias, ju gamyba, naudojimasi jomis.Uzra§yta 481apai informacijos, padarytg 14 Pie§iniu.

V. M i ku t a v i 6 i a t e , Jurbarko, Silutes ir Taurages rajonuose tirdama„Valstie6iugyvenamujunamuinteljeraxIxa.pab.-Xxa.pr.",uzra§e371apusinformacijos (9 apra§ai).

R. Pauk§tyte domejosi gimtuviu papro6iais. Klaipedos rajono Ag-luonenu apylinkeje jai pavyko ulra§yti lietuvininkes patei]qu duomeng ja do-minan6ia tema. Ji taip pat tyrinejo krik!itynu papro6ius, ai§kinosi kemu bei pri-buvejos vaidmeni. Ekspedicijos metu apklause 12 Zmoniu, uzrase 40 lapu in-formacijos.

Dr.V.Savoniakaiterinkoduomenisapielietuviukaimie6ivuirmiesteliugyventoju audinius, ju rasitus bei spalvas. Ji surado autenti§kos Zagares teks-tiles, o ekspedicijos Kai§iadoriu rajone metu pastebejo savita §iame kra§te au-diniu omamentu panaudoj.ima. Jai pavyko uira§yti pasckojimu, kaip buvoaudiiama Siaures ir Rytu Lietuvoje. Ekspediciju metu padaryti 25 apra§ai sugraflniais pie§iniais (92 1.).

D. S v i d i n s k a i t e sausio 6-7 d. Kai§iadoriu rajone kitu -R. Merkienes,J. Morkdnienes (Suvalkijoje) ir I. §idi§kienes vadovaujamu ekspediciju metu

320

ulra§e 80 lapu informacijos (36 apra§ai) apie §vesto bei kitokio vandens panau-doj;m3.

Z. S a k n y s rinko mediiaga apie kaimo jaunimo papro6ius. Sausio 6 d. jisdalyvavo vienadieneje i§vykoj e Papar6iuose (Kai§iadoriu r.). Ekspedicijoj e Su-valkijoje nustate kai kuriu linamynes papro6iu iniciacine prasm?, uzra§e Su-valkijoskaimojaunimoteritorinesbendraandiubendrijoshierarchin?struktdrabei bendruomeninius papro6ius apibddinan6ios mediiagos. Jo nuomone, Jur-barko, Silutes ir Taurages rajonuose surinkti duomenys padeda nustatytiKlaipedos kra§to vokie6iu ir lietuviu jaunimo papro6iu savitumus. Klaipedoskra§toirvakaruzemaitijospasienyjejampavykoulraiytiiki§iolnezinotatokiopobddiiopirmosiosduonoskepimopaproti:duonapirmakartmerginasavaran-ki§kai kepe sulaukusi 12 metu, i§kepta duona valge visa §eima, o pati kepeja -tik atskirai pakepta maze kepaliuka, kurio negalejo ragauti kiti §eimos nariai.Siosekspedicijosmetujistaippatuira§eduomengapiejaunimopapro6iusKa-liningrado srities Labguvos ir Kaukiemio apylinkese. 1§ viso apklausti 26Zmones, ulra§yta 62 1apai informacijos.

V. T u in e n a s , naudodamas klausimu lapa „Juostos``, birzelio 20-23 d. RTe-tingos ir Skuodo rajonuose apklause 13 inoniu, uzrarie 16 lapp etnografinesmedziagos, gavo 1 nuotrauka. Ekspedicijos metu jis uzra§e iki L€iol nezinotuduomenu apie trumpu juosteliu -poke/I.¥ -naudojima koj. inems pari§ti §iauresvakaru Zemaitijoj.e. Sios juosteles buvo audiiamos ir rinktine, ir pintine tech-nika. V. Tumeno nuomone, Sis devejimo bddas turfs sasaju su dvaruose gyva-VIsia istoriniu stiliu mada.

D. S v i d i n s k a i t e