LIETUVOS TSR MOKSLlJ AKADEMIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS .

AKMENS AMZIAUS GYVENVIET£S IR KAPINYNAI

,

•

•

VILNIUS "MOKSLAS" 1985

•

•

63.4(2L) Li 227 .

,

0507000000--066Z __ 85 L M 854(08)--85

•

• ,

Redakcine kolegija

istorijos m. daktare L TSR J\\A nare korespondente REGINA VOLKAITE-KULIKAUSKIENE (red. kolegijos pirmininke)

istorijos m. daktare RIMUTE RIMANTIENE (ats. redaktore) medicinos m. kandidatas GINTAUTAS CESNYS

•

Nuotraukos straipsni4 autori4. KAZIMIERO VAINORO ir STASES BUTRIMIENES

Piesiniai ir breziniai straipsni4 autoriq

,

,

•

,

•

•

, •

•

•

lSleista L TSR MA Istorijos instituto uzsakymu © L TSR Moksl4 Akademijos Istorijos institutas, 1985

KRETUONO I-OS GYVENVIETt:::S VIDURINIO NEOLITO KAPAI (Svencioniq raj., Reskutenq apyl., Reskutenq k.)

ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI

A. GIRININKAS

Iki 1980 m. Lietuvoje teturejome keletq labai kuklil! mezolito, ankstyvojo bei vidurinio neoli­to kapl! radinil!. Be to, tai buvo vien fragmen­tai atskiros kaukoles ar tik jl! dalys. Anks­tyvajam mezolitui skiriama kaukole is Kirsnos upeJio (Kamsai, Kapsuko raj.) (1, p. 36), ve­lyv~jam mezolitui ar net ankstyvajam neoJitui turetl! priklausyti kaukoles skJiauto priekine daJis is Kebelil!, Silutes raj. (2, p. 39 44). Pir­mosios neolito puses, be abejo, yra ir griauciai is Turlojiskes, Kapsuko raj. (3, p. 170 228). Si q serijq papilde pora vidurinio neoJito zmo­nil! zandikaulil! is Sventosios 23-os gyvenvietes (4.' p. 148). Taciau radiniai nieko nesake apie laldosenq, nedaug zinil! dave ir apie antropolo­gini tipq. Todel brangintinas kiekvienas naujas sic- laikotarpio radinys, nes be jl! neimanoma isspr~sti da ugeJio baItl! etnogenezes kl a usiml!. 1980 m. vidurinio neolito antropologin~ medzia­gq papilde Kretuono I-os gyvenvietes, esancios to paties vardo ezero rytiniame krante, 1 km i vakarus nuo Reskutenl!, Svencionil! raj., radi-

• • mal.

GYVENVIEn::S STRATlGRAflJA

Kretuono l-oje gyvenvieteje (1978 1980 m. tyrinejimai) buvo 2 kultfiriniai sluc-ksniai: vir­sutinis (A) ir apatinis (B). A sluoksnis tuoj pat po velena, pilksvai juosvas, sudurpej~s, 15 35 em storio (pav. 1). Jame rasta virveJi­nes keramikos kulHirai bfidingl! ovalo skerspjil­via titnaginil! bei keturkampio skerspjuvio ak­meninil! platejanciais asmenimis ir laivinil! ko­vos kirvil!, titnaginil! gremztukl! ir grandukl!, peilil!, trikampil! bei karklo lapo pavidalo stre­lil! ir iecil! antgaJil!, taip pat virveliniu orna-

mentu puostl! tauril!, amforl!, puodynil!. Be to, Lietuvoje pirmq kartq siame sluoksnyje aptikta sukines duobelines keramikos bei jos kuIturai budingl! rombinill strelil! antgalill.

Po A kultfiriniu sluoksniu slugsojo neistisas 2:-3 em storio sviesesnio smelio tarpsluoksnis beveik be radinill, 0 po juo· 15 25 em storio gelezingo smelio sluoksnis B kultfirinis sluoksnis, kuriame aptikta Narvos kultilrai bu­dingll radinil!: keramikos su daug augalinil! priemaisl!, kaulinil!, raginil!, titnaginil! kirvil!, kaJtll, medziokles ir zvejybos irankil!. Po jUo buvo baJtas smelis izemis.

B SLUOKSNIO KAPAI

Gyvenvietes III ploto 046, 047, 048, P46, P47 ir P48 kvadratuose 40 45 em gylyje at­kasti 6 griautiniai kapai (pav. 2). Duobil! kon­tfirll virsutiniame kultfiriniame sluoksnyje ne­buvo zymu. Po A sluoksniu 047 ir 048 kvad­ratuose pastebetas sviesesnio smelio tarpsluoks­nis, kurio nebuvo likusiame laidojimo plote. Ka­Pll vietoje radinil! nedaug.

Kapas Nr. 1 (046 kv.) buvo 45 em gylyje nuo zemes pavirsiaus ir 5 em nuo B sluoksnio vir­saus. Mirusysis ~ulejo aukstielninkas, galva i pietvakarius (259). Kairioji ranka truputi pa­lenkta (plastakos kaulai ant dubens), 0 desi­nioji iStiesta (plastakos kaulai salia dubens ), kojos istiestos. Po galva buvo 0,4 em storio tamsios zemes sluoksnelis su smulkil! medzio anglil! trupineliais. Deme 67 em ilgio PV SR kryptimi ir 45 em plocio SV PR kryptimi (pav . 3). Po desiniuoju dilbiu Iygiagreciai kilnui gu­lejo perlfiz~s kauJinis durklas (pav. 4 : 3), smai­galiu pakreiptas i kojas.

Kapas Nr. 2 (047 kv. ) atkastas 40 em gylyje nuo zemes pavirsiaus ir 3 em nuo B sluoksnio virsaus. Mirusysis gulejo aukstielninkas, galva

• • . ". .. . . . . '" '. . ..' . , .' . • • • • • • • • • •••• • '. ~ . .... . .'. . " . . .. . " . . . .., .. ..... ..... .' . . . " . . . . . . . '. . . . • r • . , • '. • •• " • • ••••• • • . ..... . .. . .' . . ." . . ' ., . . . ' . . .. , . . ." .... .. . . .'. . '. . . .. . . ... .' ." . ' . ..' .' . . . .... ' . . . . . '. .'. . . ., . .

2 • • • 3 • • ' . . . .. :. 5

• • • • •

• •

" .. ... ' ....

L..' __ ,'------l.1 m } pay. Kretuono I-os gyvenvietes stratigrafija: 1 velena. 2 A kultiirinis sluoksnis. 3 tarpsluoksnis. 4 -

B kultiirinis sluoksnis. 5 iiemis

5

•

• •

v

5

[ • -

•

•

•

2 •

, •

~I--'~'L---~'~ __ ~' ____ ~' __ -J"m

•

I 2 pay. Kreiuono I-os gyvenvietes B kultii rinio sluoksnio ka pai

•

6

,

-

. , -

1

,

/1/

•

•

,

"'- . -•

--

,

J

I

I I

f ~

,

•

I I

2

f

<:

,

,

•

)-

I

,

,

•

f ~ r

i ~ t ~ 'I I {

•

f ~ ~ I

-.. , • J

/,

~ -- -r % ~ r - .,

It • , - , - ,

I -,... :;/

/

,

4 pay. Kapl! inventorius: 1 lancetinis antgalis, 2 kaulinis kaltas, 3 serno iltis, 4 kaulinis durklas

,

•

,

-

7

• • • . , .. #\.-

-,J. :J

- . , .. , v . • ~. , ... ,.. , ""

• ". l

• •

, I .'

r ~. ~ ... . , ,

• . . .-'

. .~ , •

-- ... -. -~~--" . " ""';'OC .- . -~ .. - ..... .. ... _-_._-_ ....... -- --

3 pay, K. Nr. 1

5 pay. K. NT. 2

,

• •

. .... V- .;. ' .JO ~ l

' ., •

i siaures vakarus (311°), rankos sulenktos (abiejll plastakll kaulai ties juosmeniu), kojos istiestos. Ant jll padeta mirusiojo Nr. 4 galva. 18 em i siaures rytus nuo mirusiojo Nr. 2 kai­riosios kojos pirstll ir mirusiojo Nr. 4 galvos pastebeta 20 X 24 em netaisyklinga 0,8 em sto­rio oehros deme (pav. 2). Kriitines l,!stos vidu­ryje tarp sonkauliq aptiktas titnaginis laneeti­nis antgalis, smaigaliu pakreiptas i galvos pu­s~ (p av. 4 : 1).

Kapas Nr. 3 (P47 ir P48 kv.) buvo irengtas 43 em gylyje nuo zemes pavirsiaus ir 2 em nuo B sluoksnio virsaus. Mirusysis paguldytas ant nugaros, galva i siaures vakarus (349°) (pav. 6), pusiau sulenktomis rankomis (plastakq kaulai ant dubens) ir istiestomis kojomis. Prie smilkinio aptiktas vienas arklio dantis, prie kak-10 antras.

Kapas Nr. 4 (047, P47, 048 ir P48 kv. susi­kirtime) atkastas 41 em gylyje nuo zemes pa­virsiaus. Mirusysis guJejo aukstielninkas, su­kryziuotomis kojomis. Griauciai ties juosmeniu buvo palenkti: galva ir kriitine i siaures va-karus (311°), dubuo ir kojos i pietrycius (169°). Galva uzejo ant mirusiojo Nr. 2 blauz­dq. Ant dubens ir salia jo is kaires aptikta mi­rusiojo Nr. 6 kaulq (pav. 7), 0 prie desiniojo

8 •

f \

\,

, . , ~

"

6 pay. K. NT. 3

7 pa y, K. NT. 4 ir 6 •

8 pay. K. NT. 3 ir 5

dubens kaulo asmenimis i isor~ gulejo kauIinis kaltelis (pav. 4: 2). Tarp kaulq metesi arklio dantis.

Kapas Nr. 5 (046 ir 047 kv.) buvo 44 em gy­Iyje nuo zemes pavirsiaus ir 4 em nuo B sluoksnio virsaus. Mirusysis gulejo aukstielnin­kas, galva i pietryci us (153°) , jo desiniosios rankos kaulai uzejo ant mirusiojo Nr. 3 kojq. Kape Nr. 5 triiko desiniojo slaunikaulio (pav. 8) . Prie desiniojo dubenkaulio saknimi i galvos pus~ rasta nusmailinta didziule serno iltis (pav. 4 : 3) .

•

I

•

Kapas Nr. 6 prislietas prie kairiosios kapo N~. 4.p.uses. Dalis kapo Nr. 6 kaul4. rasta ant mlr~~lOJo ~r. 4.dubens,. dalis salia, kaireje puseJe. MI:us~sl~ palaldotas galva i siaur~. Pavyko sunnkb ttk kaukoles fragment4..

KAPI.) INVENTORIUS

Prie mirusi4.j4. aptiktos 4 ikapes * 3 kaulo dirbintai ir 1. titnago (pav. 4: 1 4). Be to, ka­pe Nr. 3 rasb 2, 0 kape Nr. 4 1 arklio dantis. !5ape Nr. 4 buvo gludintas 12,7 em i1gio kaltelis I~ perskelto. ~amzdin!o kaulo. Kape Nr. 1 ap­ttktas kaulmls gludmtas durklas susiaurinta 6,7 em i1gio rankena. Visas durklas 244 em il­gio. Kape Nr. 5 gulejo 16,2 em ilgio n~smailin­ta serno iltis, tikriausiai vartota kaip durklas. Kape. Nr. 2 atkastas laneetinis 5,5 em ilgio is skeltes pagamintas antgalis retusuota virsune.

Serno ilci4., isilgai perskelt4. ar sveik4., su is­gr~zt~mis skylut~mis ir be j4., daznai aptinka- ' rna Lletuvos neoltto paminkluose: Sarneleje (5, p. 62, ~av. 8 :.2), K.retuono 1 B gyvenvieteje, Sventoslos 3B Ir 23-oJe gyvenvietese (4, p. 105, ~av. 84: 10 12). J4 rasta Ryt4. Pabaltijo neo­ltto kapuose Latvijoje (Kreiciuose, 6, pay. 32, lent. V: 7), Es~ijoje (Tamuloje, 7, p. 80 100, pav'.f: 15). SIS paprotys, greiciausiai turej~s maglsk,! prasm~, isliko iki istorini4. laik4..

Toks pat kaip kapo Nr. 1 durklas rastas ir Kre­tuono 1 B gyvenvieteje. Panasus susiaurinta rankena aptiktas netoli Ario,galos, Raseini4. raj. (8, p .. 48, pav .. ~l.: 10)! taciau jis da~uojamas ~ezolttu. Neolttmese Lletuvos gyvenvletese to­kt4. durkl4. dar nerasta; labai panasus yra is Latvijos veJyvojo neolito Eini4. gyvenvietes (9, lent. 5: 17). Siaur4. ir pailg4. kalteli4., toki4. kaip is kapo Nr. 4, pasitaike Kretuono 1 B bei Latvi­joje Abuoros velyvojo neolito gyvenvietese (10, lent. XXX: 1, 2, 5). Kai kuri4. kaulo dirbini4., kaip serno iltis (5, pay. 8: 2) is kapo Nr. 5 ir lapeetinis antgalis is kapo Nr. 2, atitikmen4. yra Lletuvos neolito gyvenvieci4 inventoriuje (11, pay. 6: 13, 14; 12, pay. 2: 1 22). Laneetini4. antgali4 (37 vienetai) aptikta tos pacios Kre­tuono ~B gyvenvietes kultiiriniame sluoksnyje, o neohtines Nemuno kultiiros gyvenvietese j4 itin gausu (12, zem. 4 : 2).

Palyginamoji areheologine vidurinio neolito paba!g~~ med~iaga rodo, kad Kretuono IB gy­venvleteJ~ apttkt4 kap4 inventorius budingas ir ~ar~~s, Ir. Nemun~ .kult~r4. gyventojams. Iki slOl Issa.l!l1au. netyrtn~t~s si4 kultiir4. rysys, ma­tyt .. tureJ? dl!del~ relksm~ ryt4 Lietuvos vely­vOJo neoltto kulturiniams ir etniniams proee­sams.

*. Radiniai saugomi Vilniuje LIEM.

ANTROPOLOGINIAI TYRIMAI

G. CESNYS

Kretuono 1 gyvenvietes B kulturinio sluoks­nio kapuose palaidot4 zmoni4. griauciai islik~ prastai. Remiantis j4 analize, galima pasakyti, kad kape Nr. 1 buvo palaidota 20 25 m. mote­ris, kape Nr. 2 14 16 m. paauglys, kape Nr. 3 50 55 m: vyras, kape Nr. 4 daugiau ~aip 55 m. vyras, kape Nr. 5 25 30 m. vyras Ir kape Nr. 6 iki 3 m. vaikas. IS keli4 desim­ci4 liizgali4 pavyko sulipdyti 3 suaugusi4.j4. ir 1 paauglio kaukoli4 skliautus be veid4 (1 lent.) ir atskirus postkranialinio skeleto kaulus (3 lent.)*.

AntropologiSkai viS4 suaugusi4j4 kaukoles labai panasios. Perskaiciavus kapo Nr. 1 mo­ters kaukoles matmenis i vyro, iseina gana vie­nalyte 3 vyrisk4 kaukoli4. serija (1 lent.) su di­doku sn:e~enines ~I.giu ir vidutiniais kitais jos matmentmts ploetu, kaktos, kaukoles pamato ir pakausio plociu. Taigi smegenine mezomorfi­ne. ISsiskiria tik aukstis (ba-b ir po-b): jis ma­zas, ir tai bendra vis4. 3 kaukoli4 ypatybe. Kau­koles is kapo Nr. 3 smegenines aukstis net itin z~n:as. Skliauto apimtis vidutinio dydzio, sker­SlntS lankas mazas, 0 strelinio lanka reiksmes yra tarp vidutini4 ir dideli4. Strelinio lanko se.gment4 santykis europidinis (13): kaktos ir mo~.e~s lankai apyvienodzi~ ilgio ir dominuoja streltntame lanke, 0 pakausio lankas yra pats trumpiausias (kaukoles Nr. 3 jis sudaro tik 30,3%, 0 pseudovyriskos kaukoles Nr. 1 vos 29,7% strelinio lanka ilgio).

Bendra smegenines forma atskir4 kaukoli4 ne visai vienoda. Antai kaukole Nr. 5 dolieho­kranine, Nr. 1 submezokranine, 0 Nr. 3-mezokranine. Verta atkreipti demesi i tai, kad paauglio is kapo Nr. 2 smegenines rodiklis yra 76,4; jis byloja apie mezokranin~ smegenines form'!. Taigi visos kaukoles aiskiai linkusios i mezokranij '!.

Veido plott, deja, pavyko ismatuoti tik 1 kau­ko~e~, nosies .pl?ti dviej4. Vis delto galima speb kretuontsklUs buvus placiaveidzius zmo­~es v!~utinio ploci.o ~os!mi. G~iI~, nebuvo ga­Itma Ismatuott rasmel dlagnosttkal svarbi4 vei­do ele~ent4, kurie apibudina vertikali,! ir hori­zontalt'! veildo profiliuot~. Tik 1 kaukoles pa­vyk~. nusta.tyti nazomaliarini kamp'!, is kurio dy.dzlO galtma spr~sti apie veido virsaus pro­flltuot~: kuo kampas didesnis, tuo veido virsus plokstesnis. Kaukoles Nr. 5 nazomaliarinio

. * K~u14 radin.ill:i yra Vilniaus valstybinio V. Kapsuko ~nlversl.le lo .~edlclnos fakultelo anatomijos, histologijos Ir embnologljos katedros kolekcijoje (kaukoJil1 inv. Nr. 1285 1288, kitl1 kaulLj 203A, 2038, 204A ir 2048).

9

•

1 LEN TEL £. KAUKOLJI,J I KRETUONO INDIVIDUALOS MATMENYS

Nr. pa · ga I Mar ·

1 2 5 7 8 9

10 1 I 12 16 17 20 23 24 25 26 27 28 29 30 31 38 43

tin'!

43 (1)

77 45 54 65 66 67 68 68 (1) 69 69 (I) 69(2) 69(3) 70 70(a) 71 79 8 : 1

17 : 1 20: 1

Pozymio pava dinima s

Lytis Amzius Smegenines ilgis (g-op) Smegenines i1gis (g-i) Kaukoles pamato i1gis Didziosios angos i1gis Smegenines plotis Maziausias kaktos plotis Didziausias kaktos plotis Kaukoles pamato plotis Pakausio plotis

•

Didziosios angos plotis Smegenines aukstis (ba·b) Smegenines aukstis (po-b) Smegenines apimtis Skersinis lankas Strelinis lankas Kaktos lankas Momens lankas Pakausio lankas Kaktos styga Momens styga Pakausio styga Smegenines talpa Veido virsaus plotis Biorbitaline styga n virs biorbitalines stygos Nazomaliarinis rodiklis Nazomaliarinis kampas Skruostinis veido plotis (zy-zy) Nosies plotis Krumplinis apat. za ndikaulio plotis Kampinis apat. za ndikaulio plotis Smakrinis apat. za ndikauli o plotis Apatinio zandikaulio ilgis iki kamp!! Apat. zandikaulio ilgis iki krumpli!! SllvarZos aukstis Mentalinis kfino aukstis Moliarinis kfino aukstis Kfino storis lstrizinis sakos aukstis Vertikalus sakos aukstis Maziausias sakos plotis Apat. za ndikaulio kampas Smegenines rodiklis Aukscio ir i1gio rodiklis Aurikuliarinio aukscio ir i1gio rodiklis

•

•

-

•

* Moters is kapo Nr. 1 matmenys perskaiciuoti i vyro.

kampo reiksme (142,9°) pasauliniu rnastu yra vidutiniska, taciau europidarns didoka. Jeigu ir kit4. kaukoli4. sis karnpas buvo panasaus dy­diio, reiketl.! daryti prielaid,,!, kad kretuoniski4. veido virsus buvo suplokstej~s.

Nors antropologine rnediiaga pernelyg frag­rnentiska ir daug rasinei diagnostikai svarbi"4. poiymil.! negalejorne nustatyti, vis delto bendra kaukoli4. rnezornorfija (vidutinio laipsnio rna­syvurnas), rnezokranija ir suplokstej~s veido virsus vercia daryti isvad,,!, jog kretuoniskiai tikriausiai turejo siokios tokios apvaliagalvitJ.

• • v

prternalSOS.

10

k . I

~ 20 25

176 165 94 31

135 98

I 14 118 104

130 1 10 498 290 363 125 130 108 104 116 92

1285 105

26? 114 99

81 101 30 28

61 60 32

I 14 76,7 73,9 62,5

,

•

k . 2

? 14 16

174 162

133

11 0

128

113

76,4

k . 3

0' 50 55

187 169 93 40

146 98

119 125 111 33

125 107 527 303 373 123

137 113 107 121 100

1429 106

143?

49 84

109

1 1 64 62 33

115 78,1 66,8 57,2

k. 5

0' I

25- 30 186 172

137 99

107

125

109 121

109 100,0 16,8 16,8

142,9

25 120 101 48 80

106

30 27 11 ,5 57 53 33,5

121 73,7

k. I •

185 173 99 32

140 101 119 124 108

136 115 519 302 377 130 135 112 108 121 95

1454 109

27 1"21 107

85 106 33 31

67

34

75,7 73,5 62,2

Visi vyrai

186,0(3) 171,3(3) 96,0 (2) 36,0 (2)

141,0(3) 99,3 (3)

119,0(2) 124,5 (2) 108,7(3) 33,0(1)

130,5 (2) 111,0(2) 523,0 (2) 302,5 (2) 375,0 (2) 126,0 (3) 136,0 (2) 112,5(2) 108,0 (3) 121,0(3) 97.5 (2) 1441 (2) 108,0(3) 100,0(1) 16,8 (1 ) 16,8(1)

142,9(1) 143,0(1) 26,0 (2)

120,5 (2) 104,0 (2) 48,S (2) 83,0 (3)

107,0(3) 33,0 (1) 30,S (2) 27,0(1) 11,2(2) 62,7 (3) 57,S (2) 33,S (3)

118,0 (2) 75,8 (3) 70,1 (2) 59,7(2)

•

Kaip Kretuono kaukoles atrodo to paties lal­kotarpio Pabaltijo antropologinitJ. radinitJ. fone, panagrinesirne kitame sio rinkinio straipsnyje (ir. p. 52), cia tik nurodysirne, kad inorfologiS­kai jos artirnos kitorns Rytl.! Pabaltijo mezokra­ninerns su rytietiSka priernaisa serijorns, ypac Zveiniekl.! Narvos kultiiros irnonitJ. mezokrani­niarn tipui (p·av. 9; 2 lent.). Gaila, neturirne Narvos kultiiros irnonil.! kaull.! liekan4 is kit4 Lietuvos viettJ.. Taciau kaukoli4 is Kretuono analize vercia daryti prielaidq, jog Narvos kul­tflros Lietuvos gyventojai, kaip ir Latvijos, buvo nevienalyciai: bent j a u ryt4 Lietuvoje j ie turejo

2 LEN TEL e. VYRlJ KAUKOLeS IS KRETUONO IR PALYGINAMOJI MEDtlAGA • •

I 8 17 9 45 54 77 Smegeni · Smegeni· Smcge- Matiau - Veido Nosies Nazoma -

Nr. Serija nes ilgi s nes p 10- nines s ia·s kak- plotis plotis Iiarini s tis a uk~tis tos kampas

plotis •

I. Kretuonas 2. Zveiniekai (Narvos kultiira, dolicho­

kraninis tipas)

186,0(3) 141,0(3) 193,5(10) 136,9(10)

130,5 (2) 145,2 (10)

99,3 (3) 143,0 (I) 26,0 (2) 98,3 (II) 138,8 (9) 24,8 (9)

142,9(1) 135,2 (7)

3. Zveiniekai (Narvos kultura, mezokra­ninis tipas)

4. Zveiniekai (sukines duobelines kera­mikos kultura)

182,5(4) 141,0(4) 143,5(4)

188,1 (35) 142,0(38) 139,3(32)

102,0(4) . 140,0(3) 25,8(3) 143,4(4)

99,3(36) 139,9(27) 25,4(28) 141,9(27)

5. Estijos sukines duobelines keramikos kultura

6. Turlojiske 7. Estijos laivinil! kovos kirvil! kultura 8. Elnil! sala (mezokraninis tipas) 9. Elnil! sala (dolichokraninis tipas)

10. Fa ljanovo kultiira •

•

:79,8(5) 146,0(6) 134,0(3)

184,0(1) 148,0(1) 195,4 (5) 137,2 (5) 186,6 (22) 142,6 (20) 190,8 (8) 138,9 (7) 195,7(42) 136,6(42)

150,0(1) 140,7(3) 138,4(5)

136,8 (30)

95,0 (7)

97,5(4) 97,6(21) 99,9(8) 97,9 (40)

137,0(6) 144,4(7)

132,0(1) 25,0(1) 145,0(1) 136,5(2) 133,5(3) 144,2(17) 25,4(17) 147,0(16) 138,7(6) 24,8(4) 137,9(6) 134,4 (35) .24,9 (35) 136,4 (34)

mezokraninio komponento priemaisos. Jo kilme neaiski.

3 LEN TEL e. GRAUCllJ IS KRETUONO OSTEOMETRIJOS DUOMENYS

Panagrinejus gana fragmentiskli ilglijli kau­lli matmenis, galima pasakyti, kad kretuoniskili ir vyrli (k. Nr. 5), ir moterli (k. Nr. 1) galUnili kaulai labai trumpi. IS 3 lenteleje nurodytli ab­soliutini!.! matmen!.! apskaiciavus svarbiausilijli kaul!.! tvirtumo ir masyvumo rodiklius, galima prieiti isvad~, kad neolito imoni!.! griauciai bu­vo vidutinio masyvumo, slaunikauliai pasiiy­mejo vidutinio laipsnio platimerija ir piliastrija, o blauzdikauliai platiknemija. I 3 lentel~ ne­tilpo mirusilijli is kapl.! Nr. 3 ir 5 raktikaulili (163 mm ir 139 mm) i1gis, kuris galetli padeti re'konstruoti peCiq ploti.

•

1,0

0,5

....L_

0,1 --<2-9-'---'----'-- - - - --'---' a

'7 fa 4 8 j 1 S b

9 pay. Kaukoles is Kreluono bendralaikes kraniologines medziagos fone (.penrouzo apibendrinto atstumo koefi­cientl! klasterizacijos rezultatai): 1 Kretuonas, 2-Zveiniekai (Narvos kultura, dolichokraninis tipas), 3-Zveiniekai (Narvos kultura , mezokraninis tipas), 4-Z;veiniekai (sukines duobelines keramikos kultura), 5 Estijos sukines duobelines keramikos kultura, 6-Turlojiske, 7 Estijos laivinil! kovos kirvil! kultura, 8-Elnil! sala (Olenij Ostrov) (mezokraninis tipas), 9 EI­nil! sala (dolichokraninis tipas), 10 Fatjanovo kultura

-kapa s kapas kapas kapas Nr. Nr . I Nr. 3 Nr . 4 Nr . 5 pagal

Pozymio pavadinimas Mar-tinlt

K D K D K D K D •

Z a s 1 i k a u li s -- hum e r I.i s

I Didziausias ilgis 2 Fiziologinis i1gis 3 Proksimalines epi­

fizes plotis 4a Dislalines epifizes

plotis 5 Didziausias kun o 20

vidurio plotis 6 Maziausias kuno 15

vidurio plotis 7 Maziausia kuno 57

apimtis 8 Galvos apimtis 9 Galvos plotis

10 Galvos aukstis

- 296 -- 290 -

45 -

50 58 54 -

20 24 24 21 21 20 -

16 18 16 15 15 17 -

58 64 66 60 58 59 -

125 -38 -42 -

Siaunikaulis femur .

I Didziausias ilgis 382 2 Naturalus i1gis 377 5 Kuno iI gis 5a Kuno i1gis is prie­

kio 6 Strelinis kuno 25

skersmuo 7 Kuno plotis 23 8 Kuno vidurio ap- 74

imtis 9 Kuno virsaus plo- 31

tis 10 Strelinis kuno vir- 22

saus skersmuo 18 Vertikalus galvos 38

skersmuo 19 Strelinis galvos 39

skersmuo ,

380 408 -380 408 -

- 330 -

24 30 33 26 27 26 25

24 28 28 26 25 25 24 74 90 92 80 82 79 -

32 37 37 31 32

23 26 27 24 -

39 42 42

42 -

11

I

3 LENTEL£S T~SINYS •

kapas kapas kapas kapas Nr. Nr. , Nr . 3 Nr. 4 Nr. 5 paga' Pozymio pavadinimas .... \ar · tinq

K D K D K D K D

20 Galvos apimtis 125 13 I 21 Distalines ep ifizes 68

plotis 71 -

Blau zdi kauli s tibia

I Bendras iIgis 298 295 • la Didziausias iIgis 302 301 339 3 Proksimalines epi- ' 64 64 67

fizes plotis 8 Strelinis kOno vi- 33 33 27 27 30 30

durio skersmuo 8a Strelinis kOno vir- 29 35 35

saus skersmuo 9 KOno vidurio plo- 18 17 19 20 17 17 21 21

tis 9a KOno virsaus plo- 19 21 20

tis 10 KOno vid uri a ap- 88 88 73 72 83 82

imtis lOb Maziausia kOn o 63 63 63 64 69 68

apimtis

Pavyko atkurti tik 1 moters (Nr. 1) ir 1 vyro (Nr. 5) ugi. Pagal J. Nainio (14, p. 93) ir A. Garmaus (15, p. 24) regresijos Iygtis mo­ters ugis isejo 147,2 em, pagal ~. ~itus populi~­riausius metodus L. ManuvrlJes, A. Telkes bei M. Troter ir G. Glezer Iygtis (16, p. 225, 228, 234 235) 159,5 em, 160,9 em ir 159,9 en:. Vyro t1gis buvo 157,9 em, 156,2 em,. 159,4 em Ir 159,3 em. Taigi rytl.! Lietuvos neolito gyvento­jai buvo zemo ugio.

ODONTOLOGINIAI DUOMENYS

I. BALCIONIENE

Odontologinei analizei tiko 2-jl.! zmonil.! svei­ki virsutiniai ir apatiniai zandikauliai ir 1-0 -fragmeritiski.

Kapas Nr. 1. Virsutinio pirmojo kruminio danties (M') vainikas sudarytas i~ 4 ~.umb.url.! ir yra 4- formos, be to,)~me n:a!yt~ t~eelO lalp~­nio Karabelio gumburehs. Vlrsutlnls antra~ls kruminis dantis (M2) taip pat keturgumburls, jo vainikas 4- forn:o~, t~rp s~knl.!_en:a!io nu­tekejimo nera. Apab01s plrmasls krummls dan­tis (M,) sudarytas is 5 gumburl.!, + 5 formoso Kramtomajame pavirsiuje nera nei .distalin~s trigonido keteros, nei lauztos metak.o':ldo rauks­les nei vidinio viduriniojo gumbureho (t. a. m . L),' taciau yra 2 med (fe). Apatinio antrojo kru­minio danties (M2) vainikas Y4 formoso

12

Odontometrijos duomen ys : pi VL cor 8,9 MD cor 6,3 p z VL cor 9,8 MD cor 6,2 MI VLcor I 1,9 MD cor 10,7 MZ VL cor 12, I MD cor 9,8 CI VL cor 7,3 MD cor 5,7 PI VL cor 7,9 MD cor 5,7 Pz VL cor 8,5 MD cor 6,3 MI VL cor 10,9 MD cor 11,2 Mz VL cor 10,2 MD cor 10,4

M cor 7,6 I cor 141,26 M cor 8,0 I cor 158,06 M cor I 1,3 I cor I 11,21 M cor 10,95 I cor 123,46 M cor 6,5 I cor 128,07 M cor 6,8 I cor

•

138,59 M cor 7,4 I cor 134,92 M cor 11,05 I cor 97,32 M cor 10,3 I cor 98,07

Jaunos moters dantys labai suged~. IS 24 is­likusil.! II pakenkta karieso: 6 dantl.! (34, 35, 36: 44, 45, 46*) pavirsinis kariesas buvo kakle­Iyje, 2 dantl.! (46 ir 37) vidurinysis taip pat kaklelyje, I danties (27) vidurinysis kariesas buvo paliet~s aproksimalini distalini pavirsil.!. Dviejl.! dantl.! (28 ir 38) kaklelil.! kariesas komp­likavosi periodontitu. Apatinio zandikaulio a.l­veoline atauga neatrofavusis, konkrementl.! talp

pat nera. M d' I' . . . I t I'" . Kapas Nr. 2. e la IOlal Ir a era IOial vlr-sutin io zandikaulio kandziai ploksti, Iygus. Ant­rojo virsutinio kruminio danties (M2) vainikas 4-, 0 pirmojo apatinio (M, ) +5 formos'.0, kramtomajame pavirsiuje nera nei distallOes trigonido keteros, nei lauztos metakonido rauks­les nei t. a. m. i. IS kitl.! 5 dantl.! tiktai vieno (46) kramtomajame pavirsiuje buvo pavirsinis kariesas.

Kapas Nr. 5: v IS~i~~ abu ~a,:d.ikauliai.v .Kra~­dingo nera, vlrsutlO1l.! medlaliOll.! kandzll.! uz­pakalinis pavirsius yra 1 balo. kast~v? formoso M' sudarytas is 4 gumburl.!, JO valOlkas 4, 0 M2 4- formoso Tarp M2 saknl.! IV laips­nio emalio nutekejimas.

Odontometrij os duomenys:

MI VL cor 12,7 MD cor 11,1 MI VL cor 11,4 MD cor 11,6

M cor 11 ,9 I cor 114,4 M cor 11,5 I cor 98,27

IS 15 iSlikusil.! dantl.! 3 paken~ti karieso .. V~­durinysis kariesas .buv<:> ~7 dantl~ v~a~leIYJ~ Ir 28 danties aproksimalimame payl~sl~Je, .g!lu­sis 48 danties kaklelyje. ApatiOio zandlkau­lio alveoline atauga . neatrofavusis, konkremen­tl.! nera.

Kretuono akmens amziaus zmonems budingi penkiagumburiai M, (ypac forma +5). Nei

* Dantys zymimi pagal dvizenkl~ J. Violas (Viohla) s istem'l .

•

•

ryskil! (ball! 2+3) kastuvo formos virsutinit! kandzil!, nei ryskesnil! M2 tarpsakninil! emalio nutekejiml!, nei distalines trigonido keteros ar lauztos metakonido rauksles nepasitaike. Pa­gal Ml vainiko moduli (M cor Ml) ir M2 indek­s~ (I cor M2 123,46) Kretuono zmones rys­kus makrodontai, ta ciau neislaik~ archaiskos dantl! kramtoml!jl! pavirsil! strukturos. Taigi jl! dantys europidinio tipo.

PALEOPATOLOGINIAI DUOMENYS

R. JANKAUS KAS

Kapas Nr. 1. 20 25 m moters skeletas be pa­tologijos. Desiniajame zastikaulyje kiaura alkunine duobe. Abiejl! blauzdikaulil! distali­niai galai turi papi1domus s~narinius pavirsius. Dubenkauliuose nera nestumo ir gimdymo zy-

• mil!.

Kapas Nr. 2. Jame palaidoto 14 16 m. pa­auglio skeletas be patologijos pedsakl!. Abiejl! blauzdikaulil! distaliniuose galuose susidar~ papildomi s~nariniai pavirsiai.

Kapas Nr. 3. 50 55 m. vyro kaukoles virsu­galvyje matomi 8 ivairios formos ir dydzio de­fektai. Jl! krastai suapvalej~, dugnas pasiden­g~s kompaktiniu kaulu. Tai greiCiausiai buku daiktu padarytl! sugijusil! iaizdl! pedsakai.

Juosmens slankstelio fragmento apatinis pa­virsius koretas, nelygus (stuburo osteochondro­zes zyme).

Desiniosios pedos nykscio padinio s~nario pavirsiai nelygus, akyti, juos supa osteofitai. Sie pakitimai leidzia itarti s~nario deformuojan­ci~ osteoartroz~ (pav. 10). Tokia patologija neretai susijusi su ploksciapedyste (17, p. 52). Kadangi kiti desiniosios ir kairiosios pedos s~­nariai nepakit~, tai sios patologijos priezastis galejo buti trauma. Saltis ir dregme taip pat galejo pakenkti siam s~nariui (17, p. 11 0) . p.ll0).

Kapas Nr. 4. Cia palaidoto vyresnio kaip 55 m. vyro kaukoles ir ilgl!jl! kau1l! fragmentai be patologijos zymil!. Abiejl! blauzdikaulil! dis­taliniuose galuose susidar~ papildomi s~nari­niai pavirsiai. Ketvirto juosmens slankstelio kuno virsutiniame kraste yra nedidelis osteofi­tas sukaulej~s priekinis isilginis stuburo rais­tis. Tai deformuojancios spondiliozes peds a­kas.

Kapas Nr. 5. 25 30 m. vyro kairiojo zasti­kaulio alkunine duobe kiaura. Penktas, sestas ir septintas kaklo slanksteliai pazeisti tarp­slankstelinil! diskl! osteochondrozes. Dvylikto krutines slankstelio kuno virsutinio ir apatinio pavirsiaus uzpakaliniuose krastuose tarp­slankstel inil! diskl! isvarZl! zymes (Smor! io

• - - ---10 pay. K. r. 3 vyro des iniosios kojos nykscio padinio

s1!nario deformuojanti osteoartroze

mazgai). Pasak I. Svedborg (18, p. 49), tokius degeneracinius jauno zmogaus stubu ro pakiti­mus reiketl! laikyti traumos pedsakais .

Kapas Nr. 6. Iki 3m. vaiko skeleto fragmentai be patologijos.

Platesnil! isvadl! apie neolito gyventojl! pa­leopatologij~ pateikta kitame sio rinkinio straipsnyje (zr. p. 61).

LITERATORA

I. lilinskas J. Akmens periodo (mesolithicum neoli­thicum) zmogus Zemaitijoje ir Suvalkijoj, jo kilme ir jojo ainiai. K., 1931.

2. FyiJeAuc B. K., llaBuAoliuC C. B. ITaJIeOaHTpOnOJIOrH­'leCKlle HaXOJl.KH B J1HTBe. B KH.: DIOJIJIeTeHb KOMHCCHH no H3YlJeHHIO lJeTBepnllJHOrO nepuoJl.a. M., 1955, c. 39 44.

3. MapK K. 10. ITaJIeOaHTpOnOJIOrHR 3CTOHCKOH CCP.­B KH.: DaJITHHCKHH 3THorpa<pHlJeCKHH CGOpHHK. M.. 1956, c. 170 228.

4. Rimanliene R. Sventoji. I: Narvos kultiiros gyven­vietes. V., 1979.

5. Girininlws A. Sarneles velyvojo neo lito (III tiiks-lantmecio pro m. e. pab.) gyvenviete. LTSR MAD, A, 1977, t. I , p. 57 65.

6. Zagorskis F. Kreicu neolita kapulauks. Arheolo-gija un etnografija, 1961, sej. 3, Ipp. 3 18.

7. Jaanits L. Neue Griiberfunde aus dem spiitneoli-lhischen Wohnplatz Tamula in Estland. SMYA, 1957, S. 80 100.

8. Kulikauskas P., Kulikauskiene R., TaulaviCius A. Lieluvos archeologijos bruozai. V., 1961.

9. Lalvijas PSR arheologija. Riga, 1974. 10. J103e H. A. IT03Jl.HHH HeOJIHT H paHHR5I GpoH3a J1y-

GaHCKOH paBHHHbI. Pura, 1979. II. Girininkas A. Siaures rytl! Lietuvos akmens am­

ziaus paminklai (I. Jaros I neolito (III tiikstantmetis pries m. e.) gyvenviete). LTSR MAD, A, 1974, t. 4(61), p. 77 91.

12. Rimantiene R. Akmens amziaus paminklai. Kn .: Lieluvos TSR archeologijos atlasas. V., 1974, t. I, p. 5,-83.

13. YpblCOIi M. H. M3MeHlJHBOCTb H nponopUHH KOMno­HeHTOB CarHTTaJIbHOrO CBOJl.a lJepena y cOBpeMeHHoro H HCKonaeMoro lJeJIOBeKa. B KII.: /-IoBeHwaR TeKTOHHKa, HOBeHwHe OTJIO)l(eHIlR H lJeJIOBeK. M., 1972, cG. 3, C. 259'-276.

14. Hauliuc 11. B. MJl.eHTIl<pHKauH5I JIHlJHOCTH no npOK-CHMaJIbHblM KOCT5IM KOHelJHOCTeH. BIlJIbHIOC, 1972.

13

•

15. rapAIYc A. K. B03MQ)KHOCTH HileHTHcpHKauHH nH'IHO­CTH no KOCTHM roneHH: ABTopecp. ilHC. KaHil. Meil. H.,­KaYHac, 1974.

16. AAeKceeB B. n. OCTeoMeTpHH: MeToilHKa aHTpono-nOrH'IeCKHX IIccneiloBaHHH. M ., 1966.

17. rpuH.6epz A. B. PeHTreHoilHarHocTHKa npocpeccHo­HanbHblX 3a60neBaHHii KocTeH H cycTaBoB. JI., 1962.

lB. Swedborg I. Degenerative changes of the human Spine a study on dried macerated skeletons. Stock-holm, 1974.

CP E)l.HEHEOJIHTHQ ECKHE nOfPE6EHH5I B nOCEJ1EHHH KP5ITYOHAC 1

PE3IOME

APXEo n Of H4 ECKHE HCCnEAOBAHH~

A. nlPYlHYlHKAC •

Jl HTOBCKHH aHTponOnOrH'IeCKHH MaTepHan KaMeHHoro BeKa nononHHnCH cpparMeHTapHblMH CKeJIeTaMH M3 6 IIO­rpe6eHHH (pHC. 3 B) B noceneHHH KpHTyoHac 1 B Bo­CTO'lHOH JIHTBe (WBHH'leHCKHH p-H). TIorpe6eHHH HaJ:lileHbI B HH)KHeM KynbTypHoM CJIoe B (pHC. 1). TIo HHBeHTapIO

• • OHH OTHOCHTCH I( HapBcKoH KynbType, B KOTOPOH OluymaeT-• CH 3Ha'lHTenbHoe BnHHHHe HeMaHCKOH KynbTypbl.

AHTPonon Of H4 ECKHE HCCnEAOBAHH~

r. 4ECHYlC

4epena OTnH'IaIOTCH Me30Mopcj>HeH (Ta6n. I), Me30-• • KpaHHeH H HeKoTopoH ynnomeHHocTbIO BepXHero OTilena

nHueBoro CKeneTa . .QenaeTcH BbIBOil 0 HanH'lHH npHMeCII Me30KpaHHoro KOMnOHeHTa HeHCHoro npOHCXO)KAeHHH II TeM caMbiM oG aHTpOnOnOrH'IeCKOH HeOilHopOilHOCTH HOCH­TeneH HapBcKolf KynbTYPbI Ha TeppHTopHH BOCTO'IHOfI JlHTBbl. 4epena H3 KpHTyoHaca 1 HaHGonee 6nH3KH (HafI­MeHbWHe K03cj>cj>HUHeHTbI TIeHpoyaa) I3CeM Me30KpaHHblM cepHHM H3 BOCTO'lHOIf TIpH6anTHKH (Ta6n. III, pIIC. 9).

TIo AaHHbIM OCTeOMeTpHH (TaGn. V) )KHTenH nOCeJIelIHH KpHTyoHac 1 OTnH'IaJIHCb rpaUHnbHocTblO CKeJIeTa H ilO­BonbHO HI13KHM pOCTOM.

OAO HTon OfH 4 EC KH E A AHHbl E

YI. BAJlb410HEHE

HaceneHHe KpHTyoHaca OTnlfllanOCb nHTH6yropK0I3bIM,I nepBblMH HH)KHHMH KopeHHbIMH 3yGaMH. JIonaTooGpa3HbI~ nepxHHe pe3UbI, 3aTeKH 3ManH, ilHcTanbHbllf rpeGeHb TpHro­HHAa H KOneH'IaTaH CKnailKa MeTOKOHHila OTCYTCTI3YIOT. TIo MOilynIO KOPOHKH M I H HHileKcy KOPOHKM M2 3TO HaceneHHe HaAO C'lHTaTb MaKpoiloHTHbIM, OilHaKO He coxpaHHBWH~1

apXaH'lHOH CTpyKTYPbI )KeBaTenbHblX nOBepXHOCTeH 3yGOB.

B uenOM 3y6bI 113 KpHTYOHaca OTHOCHTCH K eBponeOHilHO­My Tllny.

nAnEonATonOfH4ECKH E A AHHbl E

P. 5IHKAYCKAC

B pe3ynbTaTe OCTeOCKonH'IeCKoro HccneilOBallHH CKeJIe­TOB H3 KpHTyoHaca YCTaHOBneHa ilOBonbHO lJaCTaH BCTpe-

• • 'IaeMOCTb npoilb1pHBneHHoH nOKTeBOH HMKH Ha nne'leI3b1X KOCTHX ilHCTanbHbIX 3nHQ:lH3ax 60nbwe6epuoBbix KOCTeiL JlHarHocTHpoBaHbI TpaBMbI 'lepena H AereHepaTIIBHble H3Me­HeHHH cycTaBoB. YlHTepnpeTaUHH Bcex na.~eonaTonom'Ie-

• CKHX HaXOilOK KaMeHHoro BeKa npHBOilliTCH Ha c. 61.

no )). nH C H no )). HJlJlIOCTPAU. H ~M H

PHC. 1. CTpaTHrpaqlHH noceneHHH KpHTyoHac 1: J -ilepH, 2 KynbTypHbIH cnOH A, 3 npOMe)KYTO'lHblii cnoH. 4 KynbTypHbIH cnoH B, 5 MaTepHK

PIIC. 2. TIorpe6eHHH KynbTypHoro cnOH B B noc. KPH­TYOHac 1

•

PHC. 3. TIorpe6eHHe N2 1 . PHC. 4. YlHBeHTapb norpe6eHHH: 1- naHueToBHAHblii

HaKOHe'lHHK, 2 KOCTHHoe ilonOTO, 4 KOCTHHOII WTbIK, 3 pe3eu Ka6aHa

Puc. 5. TIorpe6eHHe N2 2 PIIC. 6. TIorpe6eHIIH N2 4 H N2 6 PHC. B. I1orpe6ellHe N2 5 PHC. 9. KpHTyoHcKHe 'lepena Ha cj>oHe KpaHHOnOrll'le-

CKoro MaTepllana Toro )Ke BpeMeHII (pe3ynbTaTbi KnaCTe­pll3aUHH K03cj>cj>HuHeHToB TIellpoY3a): J KpHTyoHac, 2 3BeiiHeKH (HapBcKaH KynbTypa, ilonHxoKpaHHbll1 THn), 3 3Bel1HeKH (HapBcKaH KynbTypa, Me30KpaHHblH THn), 4 3BeHHeKH (KynbTypa rpe6eH'laTO-HMO'lHol1 KepaMHKH). 5 KynbTypa rpe6eH'laTO-HMO'lHOH KepaMRKII B 3CTOHHII, 6 TypnollwKe. 7 KynbTypa JIaAbeBHilHblX TonopoB 3CTOHIlH, 8 OneHHH OCTPOB (Me30KpaHHblH Tlln) , 9 OneHHI1 OCTPOB (ilonllxoKpaHHblH THn), 10 cj>aTbH-JlOBCKaH KynbTypa

PHC. 10 . .Qecj>opMHpY/OUlHH apTp03 nJIIOCHecj>aJIaHrOBOro CYCTaBa GOJIbWOrO nanbua npaBoH HorH y MY)K'IHHbI H3 norpeGeHHH N2 3

ANKSTYVIEJI VIRVELINES KERAMIKOS KULTOROS KAPAI LlETUVOJE

AR.CH EOLOGINIAI TYR.IMAI

A . BUTRIMAS, V . I\AZAKEVICIUS

Virvelines keramikos ir laivini4 kovos kirvi4 kulturos gyventoj ai Pietryci4 ir Ryt4 Pa bal t i-jyje Lietuvoje, Latvijoje, Esti joje, S uomijo-je bei dabartineje Kaliningrado sr ityje ir siaures Lenkijoje pasirode III tukstantmecio pr. m. e. treciajame ketvirtyje. Sios gyvulil! au­ginimu ir primityvia kapline zemdirbyste besi -

14

verciancios gentys isibrove i teritorij as, kuriose jau nuo seno gyveno medziotoj4 bei zvej4 bend­ruomenes Narvos, Nemuno, Cedmaro (Sero­yo) tipo, 0 siaureje sukines duobelines kera­mikos kulturos zmones. Da ugumos tyrinetoj 4 nuomone, jie atejo is piet4. Gal si4 zmoni4 bu­vo ir nedaug, taciau atej ~ jie is esmes pakeite vis,! kultiirin~-etnin~ regiono raid,! ir turejo le-miam,! itak,! tolesniam Pabaltijo gyventoj4 Ii­kimui.