Jonas Bilinas.Lidna pasaka.Par sapnAtguliau lov. Knas buvo pailss nuo silpno valgio ir dienos darbo, galva sunkiirapsvaigintarpesniaisirneisristaisklausimais,kuriekaiptycialindo galv,klaidziojopourveliusmanosmagenir,nerasdamitengeistinosiseigos,rinkosikuopir,kaiprkas,dangstmanoprot.Organizmaspageidavoatilsio,betausysenuosujudintdriksnizirskambjo visoki balsai, o sukeltos lidnos mintys, kaip masalai, suksi po mano galv ir ilgainedav uzmigti. Ant galo apsndau, ir mano omen pradjo lankyti nerims sapniai...Pasijutautartumsviesiojpasaulje,kurimesvadinamedangumi,kuraugarojausmedziai,giedastebtinipauksciai,kurmssventisentviaigyvenabejokirpesniirvarg, drsi misli ir pageidim,ir pamaciau pat Sutvertoj svieto. Jis sdjo ant ankstospindanciosostoirvisamatanciomisakimismaloniaiveizjoantvisospasaulsirantnesuskaitomminianiolirsventj,klpanciaplinkuijosost.Betmaijoveidapsiauttikkuzmatomasrpesniosesuoltis,ir,pasauksisminiosaplinkuistovencianiol, jis tar jam:Tikrastarne!nesyksiunciautavepildytimanopaliepimusantzems;siunciuirdabar.Keliaukpasviendievobaimingzmogel,kininkZagar,irpaskyrsnuoknatneskdsiasjomylimsnausirdukters:laiamzinojlaimjjiegarbinaSutvertojsavo.Norissunkiaikovojunepildanciusprisakymmano,betneuzmirstumaziausiojoistarnaujanciman.DltonoriupalaimintiZagarioseimyn,nesjisvisadosbuvotikrutarnumano. Noris matau did jo meil prie vaik, bet zinau, kad jo snus, gyvendamas ant zems,iseitmokslusir,uzmirssvardSutvertojaussavo,kiltpriesvaldziirsenusstatymusmano,odukt,sitikdamabroliui,sektpdomisjoprapulties,irtuonetiktaiabudabarbdaminekaltaisprazudytdsiassavo,betdargiuzkirstkeliisganymuisavotvo, nes ant jo pult visi parzengimai vaik. Dl to eik, istraukie jaunas dsias nuo prapultiesamzinos,kaddievobaimingastvasnematytpaklydusiaisvaiksavo,betgaltsuseitisujais pas mane...Girdjau,kaippotSutvertojauszodzinesuskaitomosminiosaniolirsventjstebuklingais balsais pradjo garbinti Viespat savo, ir maciau, kaip aniolas, mosterjs savobaltais sparnais ir vienam akies mirksnyj parskrids neaprubeziuot plot oro terp dangaus irzems,lindoprolangstovinciantDubysoskrantoZagariogryci,kadtenispildytipaliepim Viespaties savo.Paskuistaiguviskasatsimain,iraspasijutaunedideljbaznycioj.Buvodarankstusrytas.Bobinciujpoteriavosuklaupkeliosmoterysirduapdriskusiuubagu;zakristijonas suksi apie altori: matyt, kuningas taissi iseiti mision. As stovjau prie sienosir, rodos, kaip niekados nebuvs baznycioj, dairiausi aplinkui, prisiveizdamas ir klpanciomsmoterims, irspindanciam,papuostamliktoriaisirbrangiukryziu,altoriui.Staigunuogatvsdavsigirdtilidnagaidagiesms,kurikaskartdarsiaiskesnirbalsesn,irstaiproatvirasbaznyciosduris jokuopalidnaigiedancimoterirvyr,nesindamamazgrab.Tai buvo laidotuvs. Nesjai pastat grab ant mor, giesms balsas nutilo,ir visi zmons,issiskirstpobaznyci,suklaupmpoteriauti.Tykiaiguljograbelavonas...Staiprobaznyciosdurispamaciaueinantsusikumpinusvidutiniogiozmog.Jisskubinaiprijopriegraboir,puolsantkeli,pradjobuciuotizemirbalsiaiverkti.Garsasjovaitojimosklaidsipobaznyciiratsimusdamasnuojossien,kaiplidnagaida,skambjopoteriaujanciausyse,dasiekdamasjsirdis.Dviapysenimoteriprijuostmissluostsauveid. O senas susikumpins zmogus vis verk; jo gailestinga gaida, kilstanti vis auksciau irauksciau, trukd poteriaujantiems mald,ir visi nerimastingai dairsi aplinkui. Du vyriskuprijoprievaitojanciozmogausir,ramiaiprikalbindami,stengsiisvestijlaukan.Betjisisspruko jiem is rank, pribgo prie Altoriaus ir, parpuols ant veido, suriko, apsvaigintas nuoistiktos nelaims:Dieve!nepasigailciaupaskutinsimtrublitauatiduoti,kadtiktaisugrzintumman sn!Vienameuzkampyjkaszinkassusijuok,bettuojausnutilo,tiktaigirdjosipridvsintazmogausrauda;antvisveidmatsinusiminimas,isgstis;nekuriosmoterysdievobaimingailingavosavobaltomisgalvomis.Vaitojantzmogskubinaiisvedisbaznycios.Maciauskausmaisisvagotjoveid,pabalusiasisverstasakis,jauciaudejavimusjo sirdies, girdjau, kaip uzkimusiu, pridvsintu balsu jis sak: O Dieve, Dieve!.. Kas tas nelaimingas?mislijau stovdams.TaiZagaris,nabasninkotvas,tartylomisuzpakaliolygzinodamasmano mislnegirdtas man balsas.Asatsigrziau:salipmansstovjonepazstamasgalingaszmoguslabaiaukstas,rstaus rimto veido, su pailga kuprota nose ir ilgais juodais plaukais; jo juodos, kaip angliai,akys deg narsumu ir su pasididziavimu veizjo aplinkui; veidas jo buvo sviesus ir spindantis;drabuzi joki neturjo.KamteipskaudziainubaudDievastvirtaitikintZagar?pratariauasrimtamgalinui. Taine Dievo kaltis,atsak jis.Kaiptai?nusistebjau.Aspatsmaciau,kaipDievassiuntaniolnuzudytiZagario vaikus! Taivaisius tavo ligot minci,atrm jis vl.Tavo paties issvajotas ligospaveikslas: tas vaikas numir nuo raup ligos, tarpe js paci gimusios, Ir. js tiktai par savosilpnumieskoteviskampriezastiessvetur,kaltinateDievteisybsirproto.Tusakai:,,Tvirtai tikintis Zagaris?trauk jis toliaus,abejoju: negali bti tvirtais n tikjime, nsavodarbuosesilpnizmons,kurie,nesuprasdamisavospk,laukialaimsissvetur,onezino, kad ta laim slepiasi ir gyvuoja j paci dvasioje; kurie viskir laim, ir meil, irdangperka arba tikisi nupirkti uz piningus teip pat, kaip tas nelaimingas dievobaimingasZagaris, norintis nelaimje uz piningus ispirkti nuo Dievo savo vaikus. Dl ko js,kalbjoatsigrzdamas prie mans galinas,laukiate visko nuo kit, o neatkreipiate atidos ant savoypatos,kuryratiekuzsislpusiosenergijosirspk,kurgaliteatrastitikrsaltinlaims?Pazinsavodvasiskasspkas,atmestumtjspaciissvajotassmklasirligotasmintis;supratsavogal,sunaudotumtjgijimuitarpezmonivisuotinslaims,turtumttvirttikjimirpasivedimsavodarbuoseirtikraipazintumtDievteisybs,protoirlygybs.Dabargijsesatetiktaisavemylinciaissilpnaisegoistais,kurienelaimjemindokojomistuos, pries kurius neseniai dar drebjo ir meldsi. Zirk, jei netiki!tar jis, pams maneuz rankos.Aspakliauakisirstaigupamaciau,kadjaunebebaznyciojmesesame,betZagariogrycioj.Antlovosguljobaltaiaptaisytaslavonasmazosmergiks,kuriapsikabinusigraudziai verk apyseni moterisk. Cia pat prie lovos sdjo dar trys moterys ir prijuostmissluost sau veidus. Grycia buvo tuscia. Bet stai atsidaro durys ir eina tvas Zagaris, tiktai ksnpalaidojs.Joduvaikustaiguapsirgorauplmis,snuspasimir,betantduktspasveikimo tvas turjo dar vilt. Dabar isvyds jau lavon, sukauk kaip akmeniu prislgtasirpuolpriedukters;paskuistaiguatsiklirkaippabldspradjobgiotipogryci.Maciau, kaip jis drask nuo sien paveikslus sventj ir myniojo juos po koj; girdjau, kaipjis vaitojo, uzkimusiu ir pridvsintu balsu kartodams: ,,Viespatie, kaip tu man, taip ir as tau!Maciau, kaip nutvrs is pasuolio kirv isbgo pro duris lank ir pradjo kapoti stovint artikryzi, vis kartodams uzkimusiu balsu: ,,Viespatie, kaip tu man, teip ir as tau! Girdjau, kaipkryzius su triuksmu krito ant zems ir kaip Zagaris, voliodamasis po kiem ir draskydams sauplaukus, lyg kaukdams vaitojo...Ir vl staigu viskas atsimain. As jau su rimtu galinu keliu. Jis zeng labai greitai, iras, kaip mazas vaikas, tik spjau paskui j bgti.Mataidabartvirtumjstikjimo!kalbjogalinas.Tasdlto,kadjsnesitikitpatyssauirtiktainuokitlaukiatelaims;mislijate,kadgeridaiktaipaeinanuogeros, o bloginuo piktos dvasios, tuo tarpu kad js patys esate valdonais savo bvio, patysgimdotevaisiussavopasielgim,tiktainemokatenaudotisissavodvasiskspkneistraukiate j aikstn, bet slepiategilmjsavonuvergtosypatosnuojspaciaki.Kiekjs sunesat auk savo kvailumui, savo silpnai dvasiai! Kiek prazudt maz kdiki ant aukosmelagingiemsdievaitiems,kieksudeginotnarsiprotovyrirnekaltmoter;kiekdarirdabarpadedatsavokraujo,puosdamiauksujsmklas!OtuotarputikroDievo,Dievoteisybs,protoirlygybs,nepazstat!Jsvergai,velkantiejiantsavosprandojung!Jsjvelkatejaunevientkstantmetirligisioleinegalitenuojonusikratyti.Jsantsavosprandouzsidjotevaldonusirnuoj,onenuopiktosdvasios,paeinablogiapsireiskimaijsgyvenimo.Paveizkaplinkui!tarjismosterjsranka,mataigaujdidzturciirvaldon,laikancisavoletenantsimt,tkstanciirmilijonzmoni.Armatai,kokiusturtustienuvergtizmonskraunasavovaldonams,opatystuotarpuskurstavarguose.Jsmgstatekaltintisavonelaimsepiktasdvasiasirvisokiusmaistininkus,tikite,kadjieyrasaltiniujsvarg,otuotarpunematote,kaddidziausiujspriesuyravaldzia,kuriparkreipdamatikjimsilojumsnusizeminimirvargus,oapiebrolystirlygiastiesasuzmirsta. Vardan tos valdzios liejasi kraujas varguoli, viespatauja tamsyb; po jos prieglobadidzturciai traukia is js paskutines syvas doros, isjuokia ir mindo po koj js seseris, pargirtuoklyst ir kitus rankius atima savo kisen nuo js paskutin kruvinai uzdirbt gras. Nepiktos dvasios, ne maistininkai ardo js gyvenim, ne jie uzdjo jums jung ant sprando, bettossmklos,kuriasgarbinimuijspatysismislijote,tievaldonai,pokuriletenasunusizeminimupadjotesavosprandus.Teisyb,maistininkaipriesaivaldon,kurieskriaudziairvergiazmones,jievisadoskovospriesterioniskusvaldziosapsireiskimuskokia ta valdzia nebt,visuomet sjo ir ss pasipriesinimo grdus zmoni sirdyse. Dl tovaldonaikeikiasavopriesusissakykl,piktosdvasiossalininkaisjuosvadindami.Betpiktomis dvasiomis jie yra tiktai dl valdzios. Jums gi jie yra geriausiais draugais, nesiotojaislaisvs,stiprybs,narsumoirlygybs.Tievisimaistininkai,sudegintiantlauzprotovyrai,kankinami ir parsekiojami, duoda jums puikiaus pavyzd kovos ir pasipriesinimo terioniskaivaldziai; sekdami tuo j pavyzdziu js tobulinat savo gyvenim, gerinat bv, nesate ant savopecivisoszmonijosgeresnateitirlaim.Tiktaieikitetuokeliu,numetsmklasirterionusnuosavosprando,oistraukaikstnsavospkas,sdarirbroliskusjausmus,tada greitai dasieksite laims, gysite tvirt tikjim, tursite visi vienod teising Diev...Teip kalbdamas galinas atmet uzdangal ir parod man nuvergt zmonij. Maciauvaitojanciusvergus,aukaujamusmelagingiemsdievaitiemskdikius,deginamusantlauzoprotovyrusirmoteris,kovojanciustarpsavsbroliusirparvaldziosprispyrimliejanciuskraujsavoartimo;maciaudidzturcikambariuoseisjuoktasirpaniekintasvarguolidukteris,gyvuliskaiparduoliojamasmoterisirvaikus,darbininkus,nuovargirsunkausdarbo pajuodavusius, ligotus, atiduodancius savo spkas ir gyvast pininguociams. Girdjau tnelaimingj vaitojimus ir keiksmus liemsmui, jauciau skausmus j nuzemintos, pamintos pokoj ypatos ir siaurus apsireiskimus j dvasios, ir mano sirdis plyso is gailescio...Pasakyk,kastutoksesi,ismokink,kreikiadaryti?surikaunesavubalsu,tverdamsuzrankosgalin,betstaiguatbudau,irviskaspranyko.Jauciautiktaikrtinjsmark plakim sirdies; visi kno snariai skaudjo, galva buvo sunki ir karsta, veidas ispiltasprakaitu; ausyse skambjo ir z visoki balsai, o uz lango, kaip atbalsis nelaiming varguoli,be parstojaus kauk, staug ir verk siaurinis vjas.1901.XII.26Pirmutinis streikasAtmenu, buvau dar jaunas gimnazijos mokinys...Nors jau pavasario saul linksmai zirjo pro mano lang, nors lauke sprogo ir zydjomedziai, vienok sdjau savo kambary: rengiaus prie egzamini. Buvo rytas, giedras, ramus irmalonus.Stai atsidaro mano kambario durys ir uzduss, sukaits, su linksmai deganciom akimbga Rokus, mano draugas. Ar zinai k,susuko jis,darbininkai streikuoja! Kas, kur?klausiu as, pasoks ir iskts akis. Sakau, darbininkai streikuoja,rkia, mojuodamas rankom Rokus.Juksiandien pirma geguzs!,,Pirma geguzs, streikuojapereina per galv mislis, nusviecia prot: pasidarolinksma ir lengva; is dziaugsmo norisi ir verkti, ir juoktis, ir sokti...,,Darbininkai streikuoja! Tie zodziai buvo taip stabs, netikti ir malons. Jau buvauskaits socialist knygeles ir laikrascius; girdjau apie kilstant darbinink judjim, apie jkov su valdzia, su skriaudjais; girdjau apie pirm geguzs ir darbinink streikus;sapnuodavau apie tai naktimis kaip apie kok svent, tolim, negalim daikt, nes tas buvokiturne pas mus... Pas mus dar visa kas, kaip vanduo po ledu, tykiai ir bailiai sriuveno... Irstai siandien man tenka pirmkart isgirsti maloni ir linksm naujien... Sakyk, kaip tas atsitiko?prasau drebanciu balsu Rokaus, negaldamas nustovtiant vietos. Mesk knygas, eikimpamatysi,ragina mane Rokus.Tycia uzbgau tavspavadinti.Knyga skrenda ant lovosir akies mirksny atsiduriam ant gatvs. Lekiam konetekini.Kurgi?klausiu savo draugo.Dabar turi bt prie tilto, kur vagon pabrikas,sako jis,bet eikim mazesnmisgatvmis: mokini, maciau, neprileidzia, gali suturti.Dideliais vingiais lekiam siauromis gatvmis, uzdus, sukait. Iseinu, kad tu zinotum, is savo kvateros,pasakoja man giliai kvpuodamasRokus.Ziriu: prie gelezies pabriko minia zmoni. Kas per, velnias, misliju sau,reikiaeit pazirti. O cia trys bobos patvoryj zvimbia: ,,Dievuliau, k cia dabar tie setonaiuzsiman,ir Dievo nebijo ramiems zmonms darb gaisinti... Pribgu: pabriko vartai atviri, ponyb, perbalus ir issigandus, stovi ant kiemo, o isvidaus, kaip dmai is peciaus, virsta aprk, paisini darbininkai; prie vart stovi aukstasjaunas darbininkas ir saukia: ,,Draugai, meskit visi darb, eikit ant gatvs,siandien mssvent, pirma geguzslaisvs ir atilsio diena; istisus metus vargom ir dirbompabrikantams, siandien galim atsilsti! Eikim nuo pabriko prie pabriko, kvieskim visusdraugus prisidti,lai visi mato ms galyb ir vienyb!.. Zirk!susunka Rokus, kada is uzkamps isbgam ant didziosios gatvs.Mano sirdis mai sustoja plakus, knas nutirpsta; paskui vl greitai greitai musasmilkiniuos, zia ausys. Matau t, ko buvau nemats. Nuo tilto visa gatv pilna zmoni. Einajie ramiai, rimtai, is palengvo: nesigirdt n juokavim, n dain. Isblyskusios merginos,pasilenk, pajuodav seniai ir jauni vaikinai,visi aprk, paisini, tiktai k darb pamet,pabrikus palik. Pavirs j minios, tai cia, tai ten, matos nesamos sprogstanci medzi sakels,plavsuoja ant lazd iskeltos raudonos skaros. Kaip plati up plaukia iskilmingai pirmyn tagalinga srov zmoni, tik dabar pajutusi savo vargus, skriaudas, prispaudim,plaukiaramiai, is palengvo... Vienok aplinkui kilsta baim, neramumas. Visur uzdaro krautuves irpuikius magazinus; languos pasirodo ir tuojau nyksta issigandusi pon veidai; is vis saliskubiai renkas policija, su baime dairos aplinkui ir nezino, k daryti. Tik apdrisk, basivaikai, subg is viso miesto, neatboja nieko: jie drsiai eina priesakyj darbinink minios,linksmai sokinja, ceza, ziopso...Mes su Roku skubinai prasitrinam darbinink tarp ir tenai pranykstam...Stai minia prieina prie kapsuli pabriko. Cia dirba 400 zmonidaugiausiamergin. Dunzga ir kriokia masinos, virsta is kamino dmai. Priesais pabriko, kitoj gatvspusj, stovi aukstas raudonas kaljimas; stora akmenin siena aplinkui. Ir cia, ir ten uzdaryta. Atadarykit!saukia darbininkai, klebindami pabriko vartus. Neleisiu!rkia is vidaus direktorius. Vartus lausime!grasina jam nuo gatvs.Vartai staiga atsidaro, pasirodo storas direktorius ir triskart sauna is revolverio;niekam nepataiko. Darbininkai ismusa jam revolver is rank ir verziasi ant kiemo. Meskit greiciau darb ir eikit cia!saukia is minios jaunas darbininkas. Siandien ms sventpirma geguzs!Masin dunzgjimas ir kriokimas nutyla, kamino dmai nyksta. Pabriko durysepasirodo isblyskusios merginos, bailiai ziri susirinkusius,paskui bga ant gatvs,maisosi su minia ir tenai nyksta. Bravo! ura!linksmai saukia minia, sujudus, subruzdus. Kaljimo langai visuratsidaro, pasirodo zmoni stovylos, kyso rankos su plasnojanciomis skarelmis. Vivat! vivat!susunka pradziug kaliniai, ir gelezins lang krotos dreba irlinksta nuo j rank. Vyrai, eime, isleiskim kalinius!kilsta is minios drss balsai.Jie nekaltai tensdi, badas, vargai ir valdzios prispaudimas juos ten uzdar!Issigandus policija ir kaljimo sargai bga prie jo vart, istraukia savo kardus. Minia,kaip vtros sukelta jra, linguoja ir zia. Tik rimtesni darbinink balsams pasiseka sulaikytidrsuolius nuo isardymo kaljimo vart...Policija nesnaudzia. Jau nutvr kelet drsesni darbinink ir tysia juos dal. Staigatvs gale trys policijantai uzpuola ant atsilikusio darbininko, tveria j uz peci. Taspasipurto ir nukrato juos salin. Subga daugiau, pavercia j ant zems, musa kumsciais,spardo kojomis; uzvercia ant vezimo ir sulip virsum jo veza kaljim.Pats policmeisteris sukasi po darbinink tarp, keikia ir varo juos namon. O tau ko cia reikia, ar ir tu maistininkas?uzsipuola jis ant isblyskusio 15 metvaikino, kuris stovi prie tvoros ir lidnom akim ziri aplinkui. As noriu didesnio uzmokesnio,atsako lidnu, bet tvirtu balsu vaikinas. Mano tvas senas, o motina ligota,juodu abu ant pabriko nustojo savo sveikatos ir ankstipaseno; mano menko uzdarbio neuztenkakenciame bad. Tylk!surinka ant jo policmeisteris ir nezinodamas, k daugiau besakyti, einatoliau. Jam po koj pasitaiko berankis, apdrisks senis. Eik namon!rkia ant jo nesavu balsu policmeisteris.Man nra nam!atsako drebanciu balsu senis.30 met dirbau ant pabriko kaipjuodas jautis, tkstantis kroviau kasmet savo isnaudotojui darbdaviui, o kada jo masinossulauz man stai sit rank, jis mane ismet nuo savs kaip sun. Turjau paci, mazusvaikus: pati stai ant sito kapsuli pabriko gavo dziov ir mir; vaikai dar kdikiais visi ismirnuo bado, salcio ir blogo uzlaikymo, nepamat n vieno laims spindulio... Man nra nam! murma pamlynav senio lpos, jo zila galva dreba, o per raukslt veid rieda dvikarcios, dar uzsilik asaros...Darbinink minia issitiesia per vis gatv ir eina toliau. Nepraleidzia n vienopabriko, dirbtuvs; is visur kviecia savo draugus, saukia ant gatvs ir vl eina toliau ramiai, rimtai, iskilmingai. Ir pradzi nedidel, minia issitiesia ant puss viorsto, pavirsta skruzdlyn; matai tik galvas, judjim, girdi zim. Darbas sustoja visam mieste: nekilstaaukstyn is kamin dmai, nedunzga masinos, netarska vezj ratai,visa nutyla.Streikas tsias dvi savaiti. Negirdt n mustyni, n vagysts; nematyt girtuokliavimo.Kunigas kapelionas nedlioj sako mums, mokiniams, pamoksl, keikia atsisakiusiusnuo darbo darbininkus, kurie vietoj nusizeminimo ir paklusnumo drsta priesintispabrikantams ir tingi dirbti; praso, kad mes ta dvasia neuzsikrstume ir liepia melstis uzpaklydusius...Nekantriai klauso mokiniai kunigo zodzi, laukia j galo,ir bga is baznycios uztilto, miesto sodn, kur linksminas, susirink su savo paciomis ir vaikais, darbininkai:kiekvienas nori pamatyti, kaip sukil darbininkai streikuoja, kaip jie svencia pirm geguzs.Ne vienam priseina uz tai sdti karceriuj, bet visi mokiniai linksmi, uzkait, pasakoja, kmat, girdjo ir k mislija...Pabrikantai nusimin. J dirbtuvs stovi tuscios, pragaistis didel, bet pasiduot,ispildyt darbinink reikalavim nenori. Saukias prie policijos, leidzia telegramusgubernatoriui, ministrams. Sie lipdo savo apgarsinimus, gsdina darbininkus,niekasnegelba.Pabrikantai prispirti pakelt darbininkams uzmokesn jie sutinka ant reikalavimDarbininkai, linksmi, su nauju tikjimu savo spkas, stoja prie darbo: vl dunzgamasinos, tarska ratai, rksta is kamin dmai...Pirmutin streik darbininkai laimjo, laimjo be dideli auk, be kraujo praliejimo...1903Be darboLiepojuj, prie miesto sodno, po medziu, stovi susitrauks isblysks zmogus. Jodrabuziai ploni, bet ir tie lopiniuoti, su kysincia vietomis vata; cebatai taip pat nudvti, rodokoj pirstus, storais autskariais apvyniotus...Tai iesks darbo darbininkasLaurynas Dda. Atvaziavo jis cia is Rygos. Ten dirbovagon Iabrikoje 15 met; daug mat vargo ir nelaimi, daug visa ko patyr, teciaus didziobado nekentjo. Bet paskutiniais metais prasidjo krizisstoka darbo. Simtai ir tkstantysatstatytj darbinink pasijuto ant gatvs; kitas neturjo gimini ir pazstam, kur nors tuotarpu galt sau prieglaud rasti.Atstat Iabrikantas ir Lauryn, nors jis tam Iabrikantui tiek met dirbo, savo sveikatpadjo...Pasijuts ant gatvs, Laurynas is karto negaljo suprasti, kas su juo atsitiko, nezinojo,kas daryti. Dvi dieni isguljo jis savo kambarly, kietoj lovoj susiriets: niekur neisjo, niekonevalg. Treci dien atsikl isdzivusiu gomuriu, galva suks, ausyse skambjo, o akysesokinjo zali ir raudoni ziburliai.Atsimin Laurynas, kad jis dvi dieni nevalgs. Parsines desros ir svar duonos,pasistiprino kiek, paskui suskait pinigus: mazailgam nepakaks. Suprato, kad reikia ieskotkoks nors uzsimimas, jeigu nenori badu numirti. Kitokios prieglaudos nebuvo. Gyvenosodziuj jo brolis kampininkas, vaikais apsikrovs, bet pats vargiai pakaktinai sau duonosturjo. Matsi Laurynas su juo seniai, susirasint nesusirasinjo: gda buvo prie jo kreipties,pasalpos prasyti.Vis savait isvaiksciojo Laurynas po Ryg, ieskodamas darbo: niekur jo neprim.Nuplyso batai, baigs pinigai.Met Laurynas Rygnuvaziavo Dinaburkan: pasitikjo k nors laimti. Bet ir tenaidarbo nebuvo; daugelis ismestj is Iabrik darbinink badavo, neturdami kuo duonosnusipirkti.Dvi savaiti prasivalkiojo Laurynas po Dinaburko miest, isalks ir nusimins: niekonegavo. Visur jam sak, kad darbo nes, kad jis silpnas ess darbininkas... Atsimin tada jisLiepoj, kur, girdjo, daug es Iabrik, plati pramonija... Vaziuosiu ten,nusprend Laurynas,gal k nors surasiu...Keliavo jis Liepojun tai pscias, tai slapstydamos gelezinkeliu, nes pinigai jau visaibaigs, bilietui nebepakako. Ant galo atvyko... Bet ir cia visur girdjo t pat atsakym:nereikia, ir be to daug turime...Ir sitai, isalks, nuvargs ir susals, atsidr jis ant galo prie Liepojaus miesto sodno.Susiriets kur nors po medziu, vl ketina jis cia pernaktavoti ir nors kiek atsilsti.* * *kanotas rudens prievakarys; artinas tamsi naktis. Ziemys vjas kaukia ir svilpia,nesdamas liet ir salt, knisasi po skyltus Lauryno rbus, siurpuliais perimdamas nuvargus,stingstant kn. Griaudziai slamdami, krinta ant papurusios juodos zems geltoni medzilapai; o pavirs j cezena, lidnai zdamas, smulkutis lietus, slapina zem ir mazais grioveliaissriuvena slnin. Lidnai ziri Laurynas paskendus ke sodn ir klausos. Sodno osimas irslamjimas jam tartum zinomas, jau girdtas: jis kelia jo minty vien paskui kit skaudziusgyvenimo atsiminimus...Sitai jis treti metai Iabrikojejaunas, sveikas ir stipras, kaip augs derlingoj zemjuosis...Ateitis linksmai zirjo jam akis, ir jis, pilnas tikybos, zeng pirmyn. Noras jo buvonedidelis: padirbti kelet met Iabrikoj, susidti pinig ir grzti atgal sodziun, ten nusipirktizems gaballis ir kininkauti. Ir Laurynas tvirtai tuo tikjo...Bet paciam darbo karstume, kada svajodamas apie k grz jis vinims skyles,nusmuko nuo masinos dirzas ir, uzkabins Lauryno rank, suk j ratan... Suriko nesavubalsu Laurynas, isgirds, kaip sutraskjo jo rankos kaulai, ir apalps pargriuvo.Atsitekjo jis ligonbuty, su suraisiota ir sustatyta ranka. Sesius mnesius tenaiisguljo. Daktarai siaip be taip atatais rank,ir jis pagijo. Bet jautsi dabar daugsilpnesnis nekaip pirma.Ilgai vargo ir pras Laurynas, kol Iabrikantas j prim atgal. Uz suzeidim neatlygino;dargi trigubai pasirpino isplsti nuo jo visokiomis bausmmis pinigus, kurius buvo davs jogydymui. O darbas buvo sunkus ir vienodas; vis dien reikdavo stovti ant vietosnevalian atsitraukti, n atsissti; kas antra savait reik dirbti naktimis. Uzdarbis buvo vidutinis. Betdaznai reikdavo duoti kysiai ,,meistrams,ir kartais tik tik pragyvenimui bepakakdavo. Ocia tuojau Laurynas ved, vaiko susilauk,dar sunkiau rados. Met jis ir apie k svajoti:mat, kad Iabrik bus sunku palikti, kad cia reiks ne tik dirbti, bet ir mirti. Tatai kankinoLauryn, slg jo dvasi; j vis dar trauk sodziun, nors ir ten buvo mats vien tik varg...Ir tik parjs is Iabrikos namo, nusiramindavo kiek Laurynas, zirdamas savo mazsnel, kur labai pamyljo. Bet vaikas, metus isgyvens, apsirgo ir numir...Pasidar dar nuobodziau. Jis vis dien Iabrikoj, o pati namieviena be uzsimimo.Ant galo ir ji pastojo Iabrikon.Vaikui numirus, trejus metus pagyveno jiedu, siek tiek apsiprato, nurimo, kaip staigavl atsitiko nelaim: apsirgo dziova Lauryno pati ir po pusantr met numir...Pasiliko Laurynas vienas, kaip stagaras. Pirmais metais is nuobodumo net gerti buvopradjs, bet paskui pergaljo save ir met. Bet gyvenimas jam buvo nebemalonus: seimynosnebeturjo, o su draugais ir pazstamais retai tesusieidavo.Paskui prasidjo streikai ir krizis; daugelis pakliuvo kaljiman, daugelis liko bedarbo...Sitai ir jis stovi dabar svetimam mieste patvory ir kalina dantis. Drgnas saltis rausiaspo jo plonus rbus ir marina nuvargusius snarius...* * *Ziri Laurynas plinkant sodn ir klausos. Medzi osime ir vjo svilpavimuos tartumgirdi jis gatve einanci darbinink balsus ir skavimus, palicijant rkavimus, svilpianciuskazok kanciukus, raizancius darbinink nugaras. Tartum tai vargdieni vaitojimus ir jvaik verksm nesa laibos, gailestingos vjo stygos,tartum tai atbalsis t, kurie, paskendvarguose ir nelaimse, zudo savo jaunyst, spkas ir sveikat, aukaudami jas savo,,darbdavjams.Kaip tie geltoni medzi lapai, krinta myrio pakirsti vargdieni broliai ir seserys nuo vargo isdziv, nuo darbo pajuodav,krinta su gailesciu ir graudziu dejavimu,ankstyv lig ir prispaudimo pergalti. O j kap, kaip tas rudens lietus, mirko kasdienkarcios likusij asaros,asaros t, kuri toks pat likimas laukia. Jei tas asaras surinkti,pasidaryt sriauni up: papldus ji viena galt numesti vergij. Bet isbarstytos po vispasaul, dzista jos nematomos, nezinodamos savo galybs. Ir liesis tos asaros, kris nekaltieji,kol zus ir eis ant nieko po visur issklaidyta darbinink galia, kol vargdieniai nesupras savogalios ir nesusivienys...* * *Taip galvoja Laurynas. O tamsi rudens naktis jau isplt savo juodus sparnus irapdeng jais dang, miest ir sodn... Ant gatvi suzibjo lempos; bet sodne, kur prisisliejsmedzio stovi Laurynas, tamsu. Drugys krecia Lauryn nuo drgnumo ir salcio, bet eiti kiturnra kur, ir nesinori.Atrado jis po medziu akmen ir atsisdo, nordamas nors kojom duot kiek atsilsti.,,Kur as dabar dsiuos?msto Laurynas.Kad nors draug ar pazstam turciau,kurs nuramint ir pastiprint, su kuriuo galciau pasikalbt ir pasirodavot: tada nors ne taipbt baisu ir nuobodu, ne taip rpt badas ir ateitis. Dabar nra nei vieno, kurs manepamint arba atsimint. Ir kam mano gyvenimas reikalingas? seimynos, apie kuri reiktrpinties, nebeturiu ir netursiu, zmonms gi naudos jokios atnesti nebegaliu, nes esu silpnokno ir pailsusios dvasios. Bti Iabrikanto vergu, dirbti tik dl to, kad pusbadziai galciaugyventi ir laukti, kol vl ismes pro duris, ar beapsimoka? Tai kam gi dar ieskoti darbo, kam gidar be reikalo tos naujos kancios? Ar ne geriau vienu matu pabaigti su tuo gyvenimu?..,,Tikiu, kad darbinink padjimas pasigers, kad j laukia sviesi laisva ateitis, bet laiuz t ateit kovoja jaunesni ir stipresni,lai jie kala sau nauj gyvenim... As pagyvenaupakaktinai, nors ir nieko kita nedirbau, kaip tik kroviau turtus savo Iabrikantui, buvau jovergu. Uz tai jis mane pavert dabar elgetbe vietos, sveikatos ir savasties... Ir nejaugi,atkiss rank, turiu prasyti praeinanci ,,pon ir rinkti skatikus?Ne, niekados! ganazeminties ir maldauti mylistos t, kurie vis gyvenim laik mane uz juod jaut ir isnaudojomano sveikat. Lai duoda nors laisvai numirti, jei nedav laisvai gyventi...Laurynas galvoja apie t saltaibe galvos karscio ir sirdies skausmo. Jam norslidna, bet ramu. Mintis, kuri paskutiniu laiku pradjo j lankyti, dabar uzvaldo jo visusjausmus, giliai rausiasi po jo omen. Jam toks ateina noras numirti, nebejausti to bjaurausgyvenimo ir varg, kurie j amzinai kankino! Jis taip troksta uzmigti sitam sodne, kur nors pomedziu,uzmigti amzinai, medzi osimo sibuojamas, vjo svilpimo liliuojamas. Mirtiespakirstas jau jis nebejaus n salcio, n siurpaus drgnumo; jo vl nebepriguls Iabrikantui,neprasys jo darbo...Atsimena jis sodzi, kur kadai tarnavo bernu, laukus ir pievas, kur ar ir pjov, dainas, kurias su kitais dainavo,bet lidnai nusisypso:ir ten ne geriau, ir ten skurstadarbininkas, tamsumo ir vargo prispaustas, vis niekinamas ir zeminamas: ir ten nr kurdties,reikia bgti miestan, Amerikan ir AIrikanduonos ir naujo gyvenimo ieskot.* * *Ilgai sdi susimsts Laurynas... ilgai mstogalbt apie Diev, an gyvenim, o galir k kita?.. Bet sitai staiga atsistoja, padeda vien koj ant akmens ir pasistieps pradedagraibyti rankom virsum galvos. Desine ranka uzciumpa jis drt liepos sak. Gera, istrs,taria jis balsiai ir, kiek pastovjs, nusoksta nuo akmens.,,Tai k,galvoja stovdamas,jau naktis, visi rengias gult, visi iesko pailsio, reikia ir man pasikloti sau patalas... Juk tada ir as nebejausiu nei drgno salcio, nei snariskaudjimo, nei pilvo gurgjimo,bsiu ir as laimingiausias...Nr zinios, dl ko jam uzeina noras valgyt. Atsimena, kad jo kisenj dar yra keletasskatik. Nueina jis prie stovincios sodno gale lempos, istraukia is kisens pinigus ir suskaito15 kapeik.,,Pavalgysiu paskutin vakarien ir as,msto Laurynas ir eina ieskot maisto.Greitai sugrzta atgal: vienoj rankoj nesas butel alaus ir gabal duonos, antroj suvyniot virv. Atsisda ant akmens ir, atsilauzs duonos, valgo. Jaucia, kaip apkramtytiduonos ksneliai slenkia is gomurio viduriuosna, bet kely apsistoja... jis pradeda zagsti.Atsidaro butel alaus ir geria. Saltas skystimas tartum sildo Lauryno vidurius, bet paskui jpaima drebulys. Apkarsta jam ir alus, ir duona,noras valgyti praeina.Laurynas uzkisa butel, deda al su duona kisenn ir skubinai atsistoja, tartumbijodamas pasivlinti. Nutveria virv, pasistoja ant akmens ir griebias uz sakos, bet isgreitumo paslysta ir krinta zemyn. Giliai alsuodamas, suciauptomis lpomis, vl jis lipa antakmens,ir uzneria uz sakos virv. Galvoja jis tik apie viena... Kilpa prirengta... Laurynaskisa jon savo galv ir pasispyrs pasikabina ore...Akyse jam sokinja ziburliai, pradeda plsties tai raudoni, tai zali ratai, bet visa kasakies mirksniu nyksta is jo omens: pasidaro tamsu. Nebejaucia jis nei savo baisaus kriokimoir putojimos, nei koj traukimo, kurios riecias ir tiesias kaip nuo priemcio. Jo kne amzinaiuzminga mintis ir jausmai, nutilsta visi gyvenimo vargai...Tik zia ir staugia siaurs vjas, sibuodamas kabant ant sakos Lauryn, lidnaicezena smulkutis rudens lietus, slapindamas jau sustingus jo kn, ir graudziai slamakrintantieji medzi lapai, tartum glostydami pamlynavus veid...1903,,Ant Uetlibergo giedra!Norsjauciausnekaip,betatsiklsapsitaisiauirisjaumiestanpazirt,koksoras.Buvo saltas, apniuks rytas, ir ant viso miesto guljo toks storas rkas, kad uz keli zingsninebuvozmogausmatyti.Tikslinkoprosalzmonisasliai,tauksdamiintakmenissavobatais:kazinkurtoliskambjovezjovarpelis;aplinkuigitaiptylu,kaippermisias.Buvoventadienis atilsio diena.Eidamas miesto gatvmis, pamaciau ant kerci islipdytus raudonus apskelbimus: ,,AntUetlibergo giedra! To telaukiau. Senai norjau pamatyti, kaip tas apguls miest rkas isrodonuokalnovirsns.Norsorodrgnumaspronosirgerklraussplauciuosnair,kaipkoksdusulys, slg krtin, nors siurpuliai krat kn, teciaus noras pamatyti nuo kalno saul ir posavo koj neregt paveiksl, pakvpuoti grynuoruirpasidziaugtiprigimtiesgrazumubuvotoks karstas, kad nieko nelaukdamas pasukau int vakarus ir skubjau, skubjau... Msciau tikapie tai, kad nepasivlyciau, kad suspciau uzlipti, kol issisklaidys rkas.Po valandos jau buvau po paciu kalnu, bet turjau atsisstipasilst.Irciabuvotyladardidesn.Prigimtiskaipnumirus.Apsiasarojmedziaisunkiaigalvojo,nvienossakelsnepajudindami.Tikmaziupeliukaisokinjonuovienoakmensantkitoirgreitaiskubjoapacion, maloniai sriuvendami ir kazin k lidnai pasakodami. Kalno visai is po rko nebuvomatyti,rods,kadjocianeinebuvo.Betkascia?Staiaukstaiorelinksmaisulojosuoirpasklido garsus skaujanci vaikin skardas. A! tai ant kalno. Laimingi, jie jau aukstai!..Atsiklsnuosuolelio,pradjauirasristiessiaurubaltuojanciutakeliu,kurisvingiuodamasis nyko rke. Bet juo auksciau, rkas vis labiau ir labiau retjo; kvpuoti buvokaskartlengviauirsmagiau;dangusvirsujeistamsauspasidarpalsas,paskuimelsvas,antgalosviesiaimlynas.Antnusvitusiojoskliautopasirodsaul:atmetusnuosavoveidouzdangal, ji vienu akimirksniu papyl spindulius ir kaitriai pradjo sildyti mano kakt. Bet issali tebestovjo rko siena, nors tos sienos virsus jau buvo matyti ir nebetoli. Dar palypjauanksciau... Ant galo, nuvargs, atsirmiau int apaci...Okaipgineapsakomaibuvograzu!Ciapatpomanokojguljobaltadebesjra.Buvotokiaromi,kadtikgeriauprisizirjsgaljaupastebti,kaipjosapvalios,tarsikamuoliai,bangosispalengvoritosiantvienakitosirkiloankstyn;jos,saulssvieciamos,buvotaipskaisciosirmalonios,kaipminksciausiasbaltaspkas.Zirjauirnegaljauatsizirti. Viduryje matyti buvo mazut, medziais apaugusi sala; uz jauksti krantai; dartoliau,kaipsidabras,spindjosniegoirledkalnvirsns,rodsi,galingaginkluotmilzineilsustojusisergjostebuklingsal.Ojukpereitkartnuositospaciosvietosgiliai po savimi, kur dabar debes jra liliuoja, maciau dail miest, zaliuojancias pievas irklonius,mirguojantezerirjopavirsiumiskrajojancius,tiktikmatomuslaivelius.Kurtasvisakasdingo?Rasitnuskendobedugnsnairkazinarbeiskils?Jukdarmazasbdamasgirdjaupasakasapiemiestus,ezeruosepalaidotus.Betne,klausykit!Argirdi,kaipispodebes mr kilsta ankstyn iskilmingas ir malonus varp skambjimas? Ar girdi, kaip toli tolisuzviegmasina?Apaciojetebegyvena!Jukaspatsdabarpatistenaiatjau...Radostaiplinksmairlengva,kadnorjauskautiirdainuoti,lakstytipokalnovirsnesarba,nusokusnuoturkl,nardytiirplaukytipositpkjr,kaiptatdaromazivaikai,lakstydamipokupeciussieno.Zinoma,tatbuvotikgraziiliuzija:nusoksbciausautiksprandnusisuks...Tuotarpusaulvislabiausild.Nuojosspinduliapvaliosdebesbangospradjodraikyties,skirstsi nuo viena kitos, kilo aukstyn ir nyko. Sitai pro vien j plys, paciojegilumoje,kaipkoksstebuklas,isplaukvarpin,ciapat,pokoj,netiktaipasirodnamas;tentoliausumlynavoezeras...Atsiminiaupasakapieisliuosuotispostikliniokalnokaralij... Turjau piln ties pasakyti su Silerio medziokliu:Matyt po kojom tik jrs miglotos,Zmoni sodybos nuo aki uzklotos.Tik debesiui trkus, per tarp matai:Zemai ten yr svietas, zaliuoja laukai.Manbestovint,rkasissisklaidirpranyko.Kurtikpatbuvodebesjra,dabarstovjo miestas, guljo ismtyti kloniai ir zaliuojancios pievos, mirgjo ezeras...1904ZvaigzdAtvaziavsantvasarossavotviskn,isjauviensventadiensubroliulaukanjavaplankyt. Grazu buvo neapsakomai. Ant dangaus n maziausio balto debeslio. Tik tik ptvjelis,bettokslengvasirmalonus,kadrodsi,jogtatyraapsndusiosprigimtieskvpavimas,nuokuriopatsorasdrebjo,tviskjo.Romiaistovjoapsvaigsmiskas:nosimo,npaukscigiedojimo.Oaplinkjmarguliavojavaisapstilankai:cionaipabalrugiai stovjo, palenk sunkias savo varpas; tenai toliau zaliavo vasarojus, zydjo grikai. Orenvienobalso,nvienosauksmo.Tiktoli,Sventosiospakrasciuose,rkavozsys,raudojopiemeni rageliai. Buvo taip romu, tokia giedra, kad, rodsi, pati saul zeme ridinjo.Apjusiueziomisrugiirvasarojauslauk,prisiartinovapriemisko.Cionai,slpdamuosnuosaulsspinduli,palindovapopusimiiratsigulvapasilst.Beguldamaspamaciauisantrospusseinantpamiskesenzmog,lazdelepasirimsciuojant.Jostovylapasirod man pazstama. Zirk! bene Simanas eina?paklausiau brolio. Aa, jis,atsak pazirjs brolis ir susuko:Ei dde, kur eini? palauk!Senelis sustojs atsigrz. Pazins mudu sulingavo galv ir pasisuko int mudu. Na, tai ko judu cionai gulita?geru, bet siurksciu balsu tar prisiartins.Gulkis ir tamsta,atsak brolis.Mat kaip kaitina, prasivdsi.PasirmslazdelesunkiairangddSimanassenussavokaulus,kolatsisdoantzems. Tai gal javus lankta?paklaus. Nagi apjova...atsak brolis. Ir as isjau pazirt,tar Simanas,bet nelabai kokie javai. Seniau ne tokiebdavo... kas metai vis blogyn ir blogyn. O cionai visa pabrango, mokesciai auga... Kas ir bustoliau... is kur bepriteks zmons...BetmaiantSimanoveidopasirodypatingaslinksmasspindulys.Sypsodamasisirtik tik linguodams zil galv zirjo int mane. Zinojau, k nori pasakyti...Na,taidabar,Jonai,tarpasilenkspriemansSimanas,papasakokmumsknors.Juktudaugzinai,daugesiskaitsirapiekitassalis,irkaspasaulyjededas;tiktavsneprisipraysi, nenori mums pasakoti...Niekas kitas visame sodziuje nemgdavo taip pasakojim, kaip dd Simanas. Patirs,bdavo,kadasatvaziavau,irateinasventadienintmanenaujienpasiklausyt.Irjeigutikpraddavau pasakoti, nebepaleisdavo: klausydavo ligi sutemos, ligi vidnakcio. Jeigu dar kitk labiau mgdavo, tai tik savo k ir medziokl, kurios ir senas bdamas negaljo issizadti.Taigidabarsunkumanbuvoissisukti;noromsnenoromsturjaupradti...Zodispozodzioprijomeirprieastronomijos.Kadajauismatavomesaulsdidumirzvaigzdzitolumirisreiskme savo nustebim dl Dievo galybs ir prigimties neapsakom grozybi, mano brolistar:O kodl gi dien zvaigzdzi nematyti?Kada jam tai isaiskinau, dd Simanas atsiliep: O as ir dien esu mats!.. Nejaugi tamsta matei?paklausva su broliu. Maciau...atkartojo Simanas ir lazdos atsirms pradjo pasakoti:Senaitaibuvo...Daras,judviejtvai,amzinatils,irvisimssodziauspoponaistebebuvom...KratvasitaianamelaukepamiskjemudusuBaltrumRudokumsl;skubjovadirbti,nesbuvojaupopiet,oligivakaroturjovanukratytidardidelmslapveztlaukoplot.OneduokDieve,bdavo,nepabaigsidarbo!Taigidirbovaissijuosusiu.Besisluostydams nuo kaktos prakait, pakliau galvziriu: pro pat pusies virsn dangujeziburlis saly debesio, po kuriuo k tik saul palindo. Zirk,sakau Baltrui,ar tik ne zvaigzd ziba?! Ar tu sapnuoji?atsiliep Baltrus ir pakl galv. Bet tu pazirk,atsakiau jam:argi nieko nematai pakrasty ano debeslio, kursit uz tos pusies nikso? Is ties,susuko Baltrus,lyg tartum kas ziba!Sustojovamudu,zirivainttzvaigzdirgalvojava,kastatgalibti,kaddienzvaigzdpasirod.Tikpamatvanebetoli:einaprievaizdasGinbutas(taspats,kursirdabarpaupyje tebegyvena). Per vis kn mudviem siurpas parjo. O ko js cionai, uncvotai, sustoj stovit, a?suriko prisiartins. Pamaciau, ponai, zvaigzd,sakau visas drebdamas,tai ziriva su Baltrumi.Nezinova, kas tat gali bti... Koki zvaigzd, kur?paklaus. Zirk,sakau,ponas, pro anos pusies virsnkaip tik pakrasty debeslioziba.Ir siaip zirjo prievaizdas, ir taipnemato. Nieko nematautar piktai ir paliks mudu nujo atgal.OmudusuBaltrumdrebava.Dabar,sakova,taijaubus.Nujsliepsatnestivycikl,pasauksmudupavietin,kurvisadosplakdavo,irduostiek,kadpanestinegalsiva.Irzvaigzduzmirsova.Dirbovadabartaip,kadtikdulksperlaukjo;betsirdysabiejdrebjo.Antgalopamatva:sugrztakazinkuorankojnesinas.Kojasmudviempakirtotikpastovti begaliva... Ar tebematyti dar zvaigzd?paklaus mans.Pakliaugalvaukstyndarziba.Parodziau.Pridjoprievaizdasprieakiesilgvamzdel ir ziri.Teisyb,zvaigzd,atsilieplukterjs.Gerasgitu,Simanai,akisturi,kadgaljai j pamatyti.Patspazirjo,paskuiirmudviemvamzdeldav.Pamiaujdrebanciomrankom,pridjauprieakiesirkuotiknesurikaunustebs:taipdabaraiskiaimatytibuvozvaigzd,irtokiabuvoapskrita,grazi,kaipmazasauksoobuolys.Paskuipapasakojomudviemprievaizdas, kokio zvaigzds esti didumo, kas jos tokios yra... Daug tada jis mudviem apsak.Toks geras buvo, kokio n pirma, n paskui niekados nemaciau. Ant galo atsimin, kad messtovim, ir liep eiti dirbt. Zirkit, kad ligi vakaro bt padaryta!pasak nueidamas siurksciu balsu.Bet mudu su Baltrum linksmu jau buvom, kad taip visa kas gerai pasibaig... Tai nepakliuvota uz tai?paklaus mano brolis. Ne, tuo kartu zvaigzd isgelbjo,atsak atsidusdamas Simanas. O lupdavo, oi lupdavo!kalbjo toliau atsimins praeit senelis, linguodamas zilsavo galv.Uz menkiausi daiktel kraujas plaukte plauk. Ir neduok Dieve, jeigu kas norskartpaklidavo:tasvisgyvenimmindavo.Dabartaibepigasusituo.Jssitmoksluseinat,zmonmispaliekatirtaiskundziats;ojstvaikiekvienvalanduzsavokailarbanetirgyvybdrebdavo.Oteciausnuojdainvisimiskaiaplinkuiskambjo.Irlinksmibuvotadamiskai,pilnipauksciirgyvulilaukini;nuouogirgrybzemmarguliavo;riesutkiekdabargyleli;upjirlinuoszuvieskiektiknori,irkokioszuvies!Kadsugaudavailydarbalyn,taibdavokonesti.Norsdaugiausiatvisdaiktponui turdavom pristatyti, bet ir mums sis tas klidavo. O dabar miskus kuone visus aplinkuiiskirtovjas sml nesioja. Nueini medziot: vaikstai vis dien, vargsti ir gaisuoji, gerai,jeigu nors kiskel arba tetirvin parsinesi; dazniausia gi dykom rankomnamopareini.Zuvysisnyko;dziaugies,jeigupasninkuiarbaKciomstikmailiauspasigauni...Et,blogyneina,irgana! Kad nors tie rugiai ir vasarojus geriau augt...Simanas nutilo ir lidnom akim zirjo tolumon. Jau artinos vakaras. Is misko islindoilgitamsssasliaiirplaciaiuzdengrugilauk.SaulriedjozemynirruossigreitaipasislptiuzaukstoSventosioskranto.Orasvso.Metasbuvonamo.Nenoromisislindomvisi trys is po pusies, kur taip gera buvo gulti. Simanas nujo dar vasarojaus zirt, o mudusu broliu namo. Atsigrzdamas ilgai dar maciau stovinjanci lauke Simano stovyl: ant galoji pasisuko uz miskelio ir isnyko.1905Pga kalnuosezia ir staugia Svico kalnuose. Tarsi visos pragaro dvasios islindo is urv, suskridotarp sit kaln ir dabar kaukia, svilpia ir juokias. Kaip padkusios, nardo jos po ezer, ispacio dugno versdamos aukstyn vandens bangas; laksto virsnmis ir kloniais, trankydamosuolas, lankstydamos medzius. Galingas viesulas nesa ir svaido aplinkui is praplysusi debessnieg... Dangus su zeme susimais...Visas apsnigtas, nuvargs eina grimzdamas giliai sniegan jaunas keleivis. Niekoaplinkui nebemato. Akyse mirga, baltuoja, ausyse gaudzia baugus pgos skardas. Nebezino,n kur yra, n kurian krastan reikia eiti. Is palengvo slinkdamas pirmyn, atsargiai ciupinjalazda zem: bijo kur nukristi, nes jauciasi nebe keliu eins.O dar visai nesenai taip buvo grazu situose kalnuose! Bus gal tik kokia valanda, kaipstovdamas aukstai mat jis zemai Firvaldsteto ezer ir kitussu marguliaujanciais jpakrantse miestais ir miesteliais; aplinkui visai netoli blizgjo aukstai aukstai kilstanciossidabrins kaln virsns...Kada uz sit virsni nusileido stebuklingai grazi saul, jis pasisuko zemyn. Apaciojmatyti buvo viesbutis: jame jis tarsi pernakvosis ir rytoj ryt grsis Ciurichan. Bet orasmai persimain, pradjo snigti, ir pakils viesulas visa sumais... Pasiliko jis tarp kalnvienas, apleistas, nulids...Keleivis apsistojo. Pradjo dairyties ir klausyties, ar nepamatys kur mirguojancioziburlio, ar nepagaus zmogaus balso, varp skambjimo. Nieko. Tik girdti, kaip siunta pgair skaudziai plaka sirdis krtinje.,,Dieve, nejaugi tekt cionai prazti!perjo jam per galv mintis. Jaut, kaippam j siurpas ir apmir gyslose kraujas.Bet veikiai atsigavo: atsimin, kad netoli turi bti viesbutis... Reikia tik pajti, irpasirodys ziburys. Ir jis tvirtais zingsniais pradjo eiti pirmyn, daznai parkrisdamas ir vlatsikeldamas; jo greitai, giliai kvpuodamas ir skubdamas,tarsi bijojo pasivlinti. joilgai ilgai... taip jam rods. Bet nei ziburio, nei zmogaus buto nepamat. O pga vis labiausiuto, vjas dko, saltis jo stipryn... Gelbkit!is visos galios suriko nelaimingas ir pats savo balso nusigando: taipjis buvo silpnas.Niekas neatsiliep. Tik sukauk, susijuok virsuje ir nulk toliau. Gelbkit! gelbkit!ne savo balsu suriko vl, bet t savo sauksm vos patsbegirdjo.Nuvargs pargriuvo ant zems ir pajuto, kad is aki krinta gausios skaudzios asaros...Bet greitai atsikl ir skubinai skubinai pradjo vl bristi per snieg. Niekonebezirjo. Vieno tik daikto betrosko: prie zmoni, prie sviesos, kiek galint toliau nuo sitosbaisiosios pgos ir vjo. Brido ir brido kuone tekinas per snieg, parvirsdamas ir atsikeldamas tarsi uzpakalyj jau nebetoli jaut istiesta dalge giltin.Ant galo visu savo knu susidav int kiet daikt ir parkrito ant zems. Apciupinjsaplinkui patyr, kad ten buvo medis. Prisliauz artyn ir uzsiglaud nuo vjo. Bet vjas ircionai j rado: is vis pusi rauss pro jo rbus ligi pacio kno, visur nesdamas siurp ir salt.Jaut, kad viena jo koja uzjusi ir nebegali pajudinti pirst. Vis tiek cionai teks nakvoti,tar sau balsu...Po medziu betupdamas zirjo, kad tat buvo didel zemai palinkusiomis sakomisegl. Atsimin turs peil,ir jo galvoje gim tvirta mintis. Atsikls nusitvr vien sak,paskui kit... treci... pjov jas peiliu nuo egls ir met zemn. Pripjausts surinko jas,sukaisiojo is tos puss, kur pt vjas, sniegan; kitas sudjo isilgai ir tokiu bdu pasidar sauguol. Paskui pradjo trepinti kojomis ir dauzyti int viena kit rankas, nordamas nors kiekapsilti. Ant galo susiriet padarytame guolyje ir prisiglaud prie medzio. Jautsi kiek gerliau, net nusisypsojo is savo patalo: tarsi rengsi cionai nakvoti. Gal kaip nors prastumsiu cia nakt, sulauksiu ryto,man sau vienas.Toliaunebeisiu, vis tiek is to nieko nebus, dar labiau kur paklysiu... O kazin k dabar draugai Ciuriche veikia?atsimin jaunikaitis. Juk si naktprasids Naujieji metai... turbt susirinko visi, linksminas ir laukia, mindami savo gimines irdraugus, tolimoj tvynje likusius. Ir kam as vienas tuosna kalnuosna dabar isjau? Geriaubciau su jais pasilinksmins, Naujuosius metus drauge pasitiks, o kalnus ir kit kart bciaupamats...Prisistato jis sau, kaip tat bt gera bti silumoje, tarp draug, juokauti ir linksminties.O dabarbrr!.. ir per jo kn pereina siurpas.Bet sitai jo galvoje kilsta kitas, brangesnis paveikslas: sviesiam siltam kambary sdi jotvasdaktaras ir motyna, o is j salijo dvi seseri, abi jaunuti, grazi, kaip dvisprogstanti balti leliji; visi valgo vakarien ir laukia Naujj met... Toli jie nuo jo, uz kelisimt myli... Gera jiems, silta,sypsos apsiblauss jaunikaitis.Turbt ir mane mini, laukia,kada parvaziuosiu.Nuo to paveikslo ir minci jam sirdyje randas lengva ir ramu; jis jauciasi silciau irgeriautarsi pacios motynos ranka paglostytas ir apklotas.J pradeda imti miegas, akys merkias...Bet kas cionai? Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas... Julyte, mano mylimoji, brangioji Julyte!snibzda jaunikaicio lpos, ir sirdisdreba is baims.Nors uzsimerks, bet aiskiai mato jos linksm veid ir mlynas akis, j taip maloniaizirincias. Atsimena, kaip paskutin kart su ja skyrsi, zadjo uz met grzti, su ja susidti irjau kartu vaziuoti mokyts. As veikiai pabaigsiu moksl ir sugrsiu int tave,snibzda, tarsi j ramindamas,jaunikaitis.Susidsiva ir jau gyvsiva kartu savo tvynje, tarp savj zmoni, dirbsivavisuomens labui ir bsiva laimingu, laimingu... As veikiai, Julyt, sugrsiu...Su tuo paveikslu sirdyj jaunikaitis uzmigo... ant amzi.Ciurichas, 1905.I.25Kdikysts sapnaiI. Senut BaltruvienDar ir dabar, kaip gyva, stovi man akyse Baltruvien, astuoni desimt met senut.Sunki amziaus nasta ir varg jungas nulenk zil jos galv zemyn, isvagojo raukslmis kadaitai graz veid ir silpstancion rankon spraud kreiv sakot lazdel. Baltu nuometuapsirisusi, kailiniais apsivilkusi, greitai eina ji rudenio dien gatve, susikprinusi, savolazdele pasirimsciuodama. Senut, kur Tamsta eini?klausiame prilk prie jos ir apstoj aplinkui.Maloniai ziri ji mus, mazucius; jos veidas prasvinta, akys juokias; glostydama msgalvas ji sako: Vakar parnesiau Petrienei mazut snel, tai dabar einu aplankyt; eikite kartu, ir jums parodysiu ,,ll...Ir ji kuone tekina eina toliau, o mes stovim nusimin ir nezinom, kas daryti. Ant galosusitar einam pas Petr, ilgai stovime priemenj, n vienas nedrsdamas pirmas eiti vidun, ispalengvo praveriame duris, kumsydami vienas kit bailiai sueiname grincion, nusiimame nuosavo galv kepures ir susigz, kaip mazi anciukai, sustojame prie dur, nezinodami, ar ciapasilikti, ar eiti toliau. Viduj issluota, sviesu. Ant lovos guli Petrien, saly jos kaba pataisytaslopsys; aplink sukinjasi senut. Troboj nieko daugiau nra. Mums sujus, senut prisiartinaprie dur, nieko nesakydama bruks bruks istraukia nuo ms vis kepures ir nusinesa paslops. Petrien guldama ziri mus ir sypsos. Tai jums,jau nebegausite dabar kepuri,sako ji silpnu balsu.Bet mums ne juokai; nors nesuprantam kas, bet matom, kad atsitiko negerai.Issigand, isplt akis, zirime tai vienas kit, tai lops, tarsi klausdamies, kas dabar reikiadaryti, kaip be kepuri namo pareiti. Vienas kitas is ms pradeda tampyti lpas, traukytinos, o pats mazasis ima verkti. O ko js, vaikeliai?klausia uzgirdusi verksm senut ir eina prie ms.Citit,neverkit,maldo ji mus,as tik pajuokavau,tetit jums js kepurs.Nordama visai mus nuraminti, senut priveda visus prie lopsio ir rodo mums ,,ll.Bijodamies, kad vl neistraukt kepuri, kietai abiem rankom turime jas suspaud ir akylaizirime maz suvystyt sutvriml. O k, ar grazus?klausia senut. Kad susirauks. atsiliepia nedrsiai vienas is ms. Tai dl to, vaikeliai, kad jis dabar da zydelis, vardo neturi,aiskina mums senut. Kai kuniglis pakrikstys, svstu vandeniu pakrapys, pamatyste, koks bus grazus. Tai paskui jau jis nebebus zydelis?klausiame mes.Kai pakrikstys, nebebus,bus toks, kaip ir js visi.Negaldami savo silpnomis galvomis sumesti, kaip is zydelio gali pasidarytinezydelis, mes nutylam ir tik da akyliau zirim maz kdik... O is kur, senut, Tamsta j parnesei?klausiame jos. Is upelio, vaikeliai,atsako senut.jau pro sal, pamaciau plaukant duobj, pagavau ir atnesiau. Ar toj duobj, kur prie lieptai? Toj, toj. Tai Tamsta ir mus tenai pagavai? Ir jus, vaikeliai, ir jus...Nusteb klausom senuts ir sukam sau galvas, kaip tas visa kas gali bti. Ant galoatsisveikinam su ja ir einam is grycios. Orie susitariam eiti pas upel, ar nepamatysme ir meskokios nors ,,lls plaukant. Tarsi bijodamies, kad kas ms nepasergt, patylomis lekiampas liept, sustojam prie duobei ir su nesuprantama mums baime zirim vandenin. Ut, zirkit,kaip ir ko pabgs, sako pasnibzdomis vienas is ms ir rodo pirstuduobn. Isplt akis zirim vandenin ir matome tenai tik mazucius, juokingai issireiskusiussavo veidus. Nieko negav, susal ir alkani, skirstoms nuo duobs ir kiekvienas sau einamnamo.II. Motina Mama, valgyt noriu!prasau nepaspjs eiti grycion. O kur teip ilgai lakstei?rsciai, bet kartu rpestingai sako motina.Matai,visas susals, net pamlynavs. Buvau pas Petr: senut ll parod...atsakau greitai alsuodamas.Noriu nusivilkti savo zipon, bet jokiu bdu negaliu istraukti is rankovs rankos.Motina meta verpti, prijus nuvelka mane,zipon padeda ant lovos, kepur pakabina antkablio ir eina prie krosns: tenai paima blidziuk ir pilia man silt uzbalint batvini.Isalks ir susals valgau kaip sien pjovs. Pabaigs persizegnoju balsiai ir is palengvo,bijodamas apsirikti, ir einu prie motinos. Prisiglauds ir padjs ant jos keli savo galv tyliuir klausaus tik, kaip romiai ir vienodai zia kalvaratas. Teip gera prie motinos! Ji viena rankaverpia, kita glosto mano galv. Grycioj daugiau nieko nra. Mama, ar ir mane senut atnes is upelio?klausiu jos. Tai kaipgi, vaikeli,atnes,atsako motina. Ar ir tada buvo teip salta? Labai salta buvo, vaikeli, labai...,,Kaip tai nesusalau?ateina man mintys, o motina n tai man, n tai pati sau vienakalba toliau: Tu gimei pavasar pries pacias Velykas; silpnutis toks buvai, tarm, kadnebegyvsi, t paci dien ir krikstyt tave vez. Ir paskui ilgai dar buvai nesveikas: uz metpradjo kelties ant kaklo ir rank votys, maniau, kad jau tikrai mirsi, ir marskinlius baltuspasiuvau... Ar tuos, k ir dabar sventmis nesioju?klausiu motinos. Tuos,atsako ji ir ima mane ant keli. O kur as bciau buvs, jeigu bciau numirs? Aukstai danguj, pas Dievul... Ar ir baltais marskinliais visados bciau nesiojs? Tau tenai bt daug grazesnius dav,tenai btum kaip aniollis, nes visi mazivaikeliai, kurie numirsta, aniolliais palieka. Ar ir sparnelius turciau? Turtum. Tai kodl, mama, as nenumiriau?klausiu, tarsi gaildamos, kad teip neatsitiko. Gerai, vaikeli, kad nenumirei, argi nebt gailu mans palikti?sako jausmingubalsu motina, spaudzia mane prie savo krtins ir buciuoja man galv. Paskui rpestingaiapziri mano kakl, galv ir veid, ar nra tenai kokio skaudulio ar zaizdos, ar nesusikliaukur belakstydamas; atsega ir atraito mano marskini rankov: is abiej rankos pusi aiskiaizymios nuo buvusi voci dubusios uzgijusios zaizdos. Is cia net kaulelis nedidelis iskrito, kada trko votis,kalba motina, ciupindamaatsikisus ir skaudant guburl. Nebus is tavs artojaus,tsia ji gailestaudama toliau.Bsi ubagliu ir duonosnegalsi sau uzsidirbti; ir skriaus tave, kaipo mazesnj, visi...Nors nesuprantu gerai motinos zodzi reiskimo, bet jauciu, kad bsiu nelaimingas:pasidaro teip griaudu ir skaudu, kad prisiglauds prie jos krtins pradedu balsiai verkti. Cit, vaikel, neverk,maldo ji mane.As tau padainuosiu garnio dain,nori? Noriu,atsakau kniuksdamas per asaras, nes t dain motina man dazniausiadainuodavo. Verpdama motina supa mane savo kojom, o maloni dainos gaida tarsi lepina irliliuoja prie miego. Man teip gera, teip jauciuos laimingu ir ramiu! Garnys, garnys, tas ilgakaklys!girdziu jau snausdamas teip maloniaiskambancius ir plaukiancius dainos zodzius.Greitai uzmiegu ir jauciu tik, kaip mane motina nesa ant lovos, siltai apkloja irperzegnojus mano galv grzta vl prie savo darbo...III. Pirmieji atsiminimaiKaip isdraskyto grazaus zolyno atskiri lapeliai stovi akyse seniai pralkusios mazumspaveikslai... Atsimenu, sdziu mazas lopsy. Nuo lang sviesiomis juostomis issities saulsspinduliai. Troba sviesi, issluota. Nieko daugiaus nra, tik saly mano lopsio sdi seserciaMarjona ir meldzias. Matyt, svent, visi baznycion isjo; mudu tik seimininkais likova. Peps,prasau Marjonos.Ji persizegnoja, padeda ant lango knyg ir eina prie krosns. As seku paskui j akimisir ziriu, k ji daro: matau, kaip atidengia krosn, kisa vidun galv ir istraukia is tenaipuodynl; matau, kaip atpjauna gaball msos ir nesa man,as linksmas. Pavalgs liekudar linksmesnis, atsistoju lopsy, nusitveriu jo virvi ir pradedu supties teip, kad net ling lubas dauzos. Issigandusi Marjona laiko is abiej lopsio pusi savo rankas, bijodama, kadneiskrisciau, ir stabdo mane. Bet as jos neklausau, juokiuos balsiai ir supuos dar labiau.Juokias ir Marjona. Ant galo nuvargstu ir prasau jos, kad iskelt mane is lopsio... Ilgaivaikstinju virstakuliuodamas, kaip anciukas, po asl, nordamas abiem rankelm nutverti taimusi skrendanci, tai sviesi sauls spinduli juost...Tai vl atsimenu vestuves. Pilna grycia zmoni: skauna, rkauna, soka; aplink manolops ant lovos ir suolo susd su didelmis ir mazomis smuikomis muzikantai griezia kaiptik gali. As pats sdziu lopsy, apkrautas saldumynais, ,,paukstytmis ir barankomis; viendidel barank turiu pakls rankoje ir rodau kiekvienam, kuris tik prisiartina prie lopsio, irlabai dziaugiuos, jeigu kas kraipo galv ir stebisi, kad pas mane baranka is ties labai didel:su tokiu tuojau pradedu savotiskai kalbties ir rodyti jam vis savo turt, kuriuo manevestuvininkai apdovanojo. Ispasakojs visa vl pradedu visas salis dairyties, is viso kostebdamos ir nieko nesuprasdamas. Man n galvoj, kad tai isteka mano sesercia Marjona...Sdziu, bdavo, ant lovos ir dairaus pro lang. Daug k matau: ant kalnelio tsiasi eileir stovi susikimsusios sodziaus trobos, darzins ir gurbai; po desinei plikas jau laukas,miskais is gal apsiauptas; po kairei vl miskai nikso. Bet mano ypating atidzi atkreipia save stovincios uz sodziaus vienoj vietoj dvi pusys, kitojdvi egls. Abi pusys senos,drtos, bet viena auksta auksta su palinkusia virsne, antra zema ir kreiva. Nezinau kodl, betman regis, kad aukstoji pusis tat ne kas kitas, kaip tik zydas Arelis, k su puodais vazinja;rodos, atskiriu ant tos pusies ne tik ilgojo Arelio barzd, bet ir mais, kur jis visados antpeci nesiojas. Zemoja pusistai nedidelis, susikuprins kromininkas Icikas; man rodosi,kad ta pusis, kaip tik Icikas, pasirmusi lazdos turi ant savo peci didel krom. Dvi eglstaidvi seserys grytelninks (kampininks), kurios vaikscioja pas mus lin braukt; kaip jos ir tosdvi egls, rodosi, apsisupusios skaromis savo galvas: viena auksta, laiba, kita trumpa, drta. Irkada tik ziriu pro lang tas pusis ir egles, visados ta pati mintis, tas pats sulyginimas ateinaman galvon...Arba vl. Atsidaro grycios durys, ir eina kazin kokie nepazstami zmons: vyras irmoterisk. Buciuoja jie mano tvui ir motinai rankas, sveikinas su mano broliais ir su sesute.As stoviu vidury lovos, ziriu nustebusiom akim, bet kas jie tokienepazstu. Dievui dkui, ir sveci susilaukm,sako linksmiai motina. Nusivilkit, greiciau susilsta,kviecia tvas.Moterisk prisiartina prie mans ir padeda ant lovos kazin k storai apvyniot, susuptir apklot. Is tenai pradeda kazin kas plonu balseliu verkti. Issigands ir nustebs nezinau, kdaryti. Joniuk, pasisveikink gi su viesnia,sako prisiartinusi motina. Juk tat tavo sesyt.Nieko nesuprantu: kokia ji man sesyt, jeigu jos nepazstu; turiu sesyt, tai ta kartu sumanim gyvena, o ciasvetima, ir su kazin kokiuo svetimu vyru, o ne su broliu, atvaziavo.Bet nors netikdamas ir abejodamas prisiartinu ir buciuoju jai rank. Viesnia duoda manbarank; duoda ir nepazstamas vyras; abiem padkavojs susirieciu ant lovos ir atsidjslepinuosi gautomis dovanomis. Mama, o kas cia yra?klausiu atsimins padt ant lovos daikt. Tenai ll guli! eiks parodysiu!Motina nudengia skar, ir graziai padarytame is priegalvio patally matau mazutsuvystyt kdik. Tai tu jam dd esi,sako man motina.Vl nieko nesuprantu, nes dd suaugs didelis zmogus ir visados pypk rkydamasateina, o as ir pats mazas, ir pypks nerkau, tai koks gi as dd,manau sau. Bet greitaiuzmirstu apie tai, pradedu rpestingai roplinti aplink kdik ir j zadinti. Ir kaip neapsakomaidziaugiuos, kada jis pradeda sypsoti. Mama, mama!saukiu.Zirkll juokias...IV. Krikstomocia Joniuk, eime pas krikstomoci,sako man motyna. As palieku viduasly savoarkl, tai yra maz suolel, kur buvau jau virvele pazabojs ir apzergs joti, ir lekiu priemotynos. Ji man uzmauna ant galvos kepur, paima uz rankos ir vedas is grycios. Seku paskuij tekinas ir tai k tik galiu spti. Oras grazus siltas, eiti teip gerair dargi pas krikstomoci.Nesuprantu, kodl j teip vadina, bet zinau, kad ji gyvena kitame kieme uz upelio, ir kada tikateina, visados man atnesa ar tai cukraus, ar tai srio gaball, o kartais Ir. barank. Gerakrikstomocia! Lekiu tekinas ir dairaus visas salis, visa nordamas pastebti ir savaipsuprasti; matau tai vabal, roplinjant po zem, tai skraidanci kregzd,visa rodaumotynai ir kalbu be perstogs. Ant tiltelio sustoju ir pasilenks ziriu, kaip sriuvena vanduo:man rodos, kad vandeniu plaukia kazin kokie gyvi daiktai ir tarpu savs teip maloniaimaloniai snekasi. Norciau dar pazirti, kas tenai tokie roplinja ant upelio dugno ir k jiedirba, bet motyna ima mane uz rankos ir vedasi toliau.Pasikeliame siauru takeliu ant kalnelio ir einame namus. Grycios durys atviros.Motyna nori mane perkelti per slenkst, bet as nesiduodu: issitrauks is jos pasispiriu abiemrankom ir su dideliu vargu persiritu per slenkst grycion; paskui greitai atsistoju ir nusitveriumotynos undaroko. Priesais ant suolo sdi moterisk ir zindo maz kdik. Zinau, kad taimano krikstomocia. Tv ismokytas prieinu ir buciuoju jai rank; paskui iskts akis ziriu,kaip mazas kdikis zinda... Krikstomocia nesina kdikiu veda mus sodan, parasko obuoli irduoda motynai ir man. Savuosius susidedu kepurn ir nesuos, nes namie obuoli neturime.Paskui einame visi su kazin kokiuo reikalu pas kit kaimyn. Is tenai grztame su motyna jaukitudidziuoju keliu namo. sitai pakelj stovi aukstas kryzius. Eidamas pro sal prilekiupirma motynos prie kryziaus ir buciuoju j. Ar tai tavo, Juozapien, snus?girdziu uzpakaly bals.Atsigrztuvaziuoja pro sal turbt nuo ligonio kunigas. Mano, kunigl,atsako motyna. Gerai, kad tok sn turi: ir grazus, ir protingasjau mazas moka Diev mylti.Eiks, as tau dovan duosiu,saukiasi mane kunigas, siekdamas ranka kesen.Bet as nedrstu ir nusitvrs motynos stoviu ant vietos. Motyna priveda mane arciau.Gaunu glb saldumyn, padkavoju ir traukiuos atgal. Tik zirk, visados bk toks geras, kaip dabar,sako kunigas ir vaziuoja toliau.,,Visados bsiu geras, visados mylsiu Dievul,manau sau vienas. Ir teip man gera,tartum sparnai auga. Visu sprindziu uzaugs ir linksmas, einu namo... Joniuk, tavo krikstomocia numir,eime pasimelst!sako man kit kartlidnu jausmingu balsu motyna.Tylom prieinu prie jos: matau, kad ji nulidus, ir man nelinksma. Ji apvelka manebaltais marskiniais, ant virsaus ziponliupati teip pat svariai apsitaisiusir vedasi maneuz rankos. Dabar pas krikstomoci randame visai kitaip. jusi vidun motyna tuojaus priepaci dur atsiklaupia, zegnojasi ir meldzias. Ir as tupiuos saly jos, teip pat bandau zegnoties,bet akys tuojau pradeda lakstyti po gryci ir su nusistebjimu zirti. Matau ant suol,suoleli ir ant lov pilna prisdusi vyr, moter ir vaik; visi svariai svents rbais apsitais.Vidury stovi tarsi pataisyta auksta lova, ant jos kazin kas baltai aptaisytas guli, o is abiejpusi ziba zvaks.Motyna paima mane ant rank, prinesa prie gulincios ir atidengia nuo veido baltskar. Matai, tavo krikstomocia,sako man motyna.Ziriu, guli isbalusiu veidu, nekruta. Miega?klausiu motyn. Miega, vaikeli, bet jau nebeatsikels. Tai taip ir guls?klausiu vl. Taip ir guls; nuves ant kap, pakas po zeme,ir nebematysime daugiau.Nors nesuprantu, k tas reiskia, bet man daros baugu ir greitai apkabinu motynoskakl. Ji eina su manim prie lovos, sdasi ant jos ir mane saly savs sodina. Uzu stalo maipradeda giedoti, visi grycioje susirinkusieji pritaria, ir plaukia graudus malonus giesmsgaidas. Tylom sdziu prisiglauds prie motynos, ziriu ir klausaus, klausaus...1905PakeleivingiPati vasaros pradzia. Diena grazi, silta. Jau gerai po piet...Miske po egle, prie paciam keliui, guli du eksstudentu, Antanas ir Petras. Is toli einajiedupsciu:nuvargusiuilsisdabarpoilgoskelions.Antanasjausmingubalsuskaitosavodraugui pirmosios savo apysakos pradzi. Skaito jis apie t, kaip vienas studentas, be ties isuniversiteto isvytas, trankos is vienos vietos kiton. Besitrankydamas simyli, bet ta meil j tikkankina,nesbdamas,anotzmonipasakymo,tarsikokiuovalkatumi,nebesitikdamaspabaigti mokslo ir neturdamas jokios vietos, nuosavio lizdo, negali apsivesti. Negana to: dltospaciospriezastiesjomylimosiosnamiskiaistengiasijnuojosatstumti;jistjauciairmato, ir dar labiau kremtasi...Pradjs pasakoti apie t, kaip nelaimingas jaunikaitis pradeda ant galo abejoti ir, norssuskausmusirdyje,zadatosmeilsissizadti,israutijissavokrtins,Antanasnutylairdeda savo rankrast kesenn.Na,kaipgitaupatinka?klausiajisPetro,kuris,parmsabiemrankomsavosmakr, vis laik zirjo j ir klauss. Ar zinai, ir visai neblogai,giria Petras.Tik koks gi bus galas?Nezinau...kokiosaplinkybsbus,sakoatsidusdamasAntanasirtokiuobalsu,kad lengviai galima suprasti, jog toje apysakoje apie j pat kalbama.Abudu ilgai tyli... Ar nezinai, kieno sitas miskas?klausia Antanas. Rodos, K-n grapo,atsako Petras. Puikus miskas!atsidsta Antanas.As, zinai, neapsakomai myliu misk! Tarpmisk esu gims ir uzaugs. Lakstai, bdavo, po juos, uogauji, riesutaujitik skamba ir ziaaplinkui nuo dainavim ir skavim! Niekas tavs nevarzo... Gera bdavo, smagu! O dabar...trankais,zmogus,patsnezinai,kokiogalosulauksi.Kadnorslizdelkokturtum,norsnedidel, o dabarneturi n kur prisiglausti. Uzeina kartais toks bjaurus pas, kad visa savoypatapavydziutiems,kurienorsmazzemssklypelturi;zinau,kadirjiemsgyvenimasnesaldus,labiausiaimazazemiams,betvistiksavolizdturi...Sitaiirdabareinavapastdvarpon,,viest,ojuk,teisybpasakius,einavasvetimosduonosvalgyt,neskiturneturiva kur dties.Na,tu,brolau,perdedi,sakoPetras.Tasdvarponisgeraszmogus,tikraslietuvis.Argiassakau,kadjisblogas?teisinasAntanas.Galbtjissimtkartuzmanegeresnis.Betjukeinavamudupasjneviendlto,kadjisgeraszmogus,betgalbtlabiausiaidlto,kadjissiandiengalimuspavaisinti,pavalgydinti;jeigubtkoksnuskurdlis, galbt ir neituva pas j... Tasbjauru!..Tautatnorspazstamasjis,oasjukjisviso tik kart temaciau. Galbt visai nemalonus bsiu svecias... Et, niekus plepi, tik dejuotimoki,atkertanekantriaiPetras,atsikeldamasipoegls.Eikivageriau,nesjauvakarasarti,odarkokiepenkivarstaibuseiti.Zirk,kaipmudu priims ir pavaiss, kad nueisiva,koki savait ir daugiau pralaikys. Tai gerai, sakai, pens?klausia jau linksmesniu balsu Antanas. Kalbt nereikiapats pamatysi!Seniai,brolau,zmoniskaibevalgva!Studentaudamujuktokiuospietusgaudavova,kadviduriuoseamzinairevoliucijagriaud.Atmeni,kaipabuduisraudusiuturdavovabgtiisviesosskaityklos,nenordamuskardziaissavovidurimurmjimaiszmoni isbaidyti. Atmenu, kur neatmsi,juokiasi Petras.Taigi...ojuksvajojavasavotautosrasytojaistapti,josliteratrligpacidebesikelti?!Okodlmudunegalivarasytojaistapti?tvirtubalsuatsaunaPetras.Nesijuok,galbtkadanors,senatvje,malonubusatsiminti,kadsitaitamemiskepoeglepirmj savo apysak skaitei...Dar,zirk,kogero,irmudviempaminkluskadanorspastatysVilniuje,saly...Muravjovo,tyciojasi Antanas. E, su tavim geriau nekalbti!supyksta Petras. Nekalbk...Abudu nutyla. Tylu ir aplinkui; tik girdis keleivi zingsniai ir greitas j alsavimas. BetsitaiAntanasatsikostiiraukstujausmingubalsuuzdainuoja,,Sudiev,Lietuva...Petraspritaria,irplaukiapermiskgriaudingasdainosgaidas.Visasmiskasatgyja:tarsiirjistosdainos skausmus atjaucia ir savo aidu jiems pritaria.,,Galrasiuvargus,nelaimes,bdas,dejuojairskundziasiAntanobalsas,,,galnebrasiu...Supaskutiniaiszodziaisbalsasiskilstaankstaiaukstaiirverkdamasstaiga,kaip raketa, trksta: sudejuoja misko aidas ir taip pat staiga pasineria jo tamsumoje. Visa kasvl nutyla...Pasibaigiamiskas,iratsiveriaplatszaliuojantiejilaukai.Ciapatnelabaitolimatosidvaras. Sitai ir ms kelions galas,sako rodydamas dvar Petras.Ciurichas, 1905.II.18NemunuVienodaiirnuobodziaiciuksdamas,plaukiapriesvandennedidelisgarlaivis.Jopirmagalisvaroupspavirsiugilivag;betgarlaiviouzpakalyjetosvagoskrantaivlsusiverciakrvon,susidauziasavovirsnmis,kuriosatsokdamospavirstanesuskaitomdaugybnedidelikrutancibang;tosbangosjudakaipgyvos,pleciasiabisali,lekiapaskuivienakit,skubindamosprietolimjupskrant,irkaippuikiausiassavorastaisaudeklas blizga ir tviska ant sauls vairiausiomis savo spalvomis. O platus galingas Nemunasromiai ir iskilmingai plaukia vakar salin, tarsi visai nejausdamas ant savo krtins zmogausrank darbo...Nuoilgoskelionsnuvargs,nuonemiegojimoapsiblauss,stoviuantgarlaivioirziriuaplinkui.Tiesiaimanokaktonpuciavasarosrytysvjas,tarsimaloniaiglostydamas,draikogalvosplaukusirsavokvpavimugaivinapailsusimanodvasi.Vienodasgarlaiviociuksjimasliliuojapriemiego,betplatusNemunasirvairusjokrantgrazumastrauktetraukia prie savs mano akis ir sird. Ziriu ir negaliu atsizirti... Ta up, kuri, vingiuodamosbegalo,antkiekvienozingsniomainosavopavidal;tiejosauksti,zaliuojantiejimiskaisirpievomis krantai,tat ne kaleidoskopas, bet gyva prigimtis, neapsakomai uz an grazesn.Sitai ant kalno is uz misk pasirodo varpinycios virsn, paskuirausvas baznyciosstogas,antgalostaigaislendavisasmiestelis,suismtytaiskloniuirpakalnmispilkaisirmargaisnameliais.Baznyciabaltuojaantpaciosauksciausiosvietos,tarsivisairvisuslaikydama po savo koj,ne tik savo dvasia issikeldama auksciau zmoni galv ir minci,bet ir paciu savo pavidaluanksciau nuskurdusi j gryceli. Kieno tas miestelis, kaip jis vadinas?ateina man galvon mintis, ir ilgai dar jziriu,jaupalikusuzpakalyje,vakaruose,irtikistolodarmarguliuojantsavonamelivirsnmis.Taivlislendaistarpmiskodvarasarsenas,apgriuvsjaubokstas,savodantuotavirsneprimensviduriniamzitvirtov,ilgaistoviantaukstoupskrantoirantgalonyksta tolumoj...Ir vl kilsta mintis: kam sis bokstas pastatytas? ar jis gyn zmoni laisv, ar dar labiaujuosverg?Dabarjisstovidailus,kaippasaka,betjopraeityjegalirlabainelaimingosirbaisios paslaptys guli...Ir nuo sit dvar ir bokst, kurie mainosi paskui vienas kit, uz kitas kit puikesni irvairesni,atkreipiulidnassavoakiszaliuojanciaspievasirlaukus,ismtytusNemunopakranciais sodzius, kurieis vidurio ups juos zirinttarp sit taip grazi prigimtiespaveiksldarlabiauprislgtais,nuskurdusiaisirtokiaisnelaimingais,pilkaisirmazuciaisissirodo.Bettraukiajiepriesavsmanosirdirmintis.Sitaitasantkalneliosodziusteipprimena man mano tvisk. Juk ir cia tie patys zmons su j rpesniais, vargais ir paprociaisgyvena. sitai tokia pat banda po krmus lando, paupiais rkauja tokie pat zs pulkai, kokiuosiraskadaiseSventosiospakranciaisganydavau.Irskraidomintysposiuoskloniuszaliuojancius, po siuos kalnelins marguliuojancius, tai sen, tai ten apsistodamos, lepindamosprigimtiesgrazumaisjausmusirsird.Kaipkarsta,ispaciosgilumoskilstantimaldaraminaprigimtis dvasi... Bet kartu ir lidna darosi: juk as gyvenimo slygomisjaupusiauatskirtasnuo t sodieci, tarsi ismestas is j tarpo... asinteligentas. Ir pasidaro taip gailu kazin kotokiobrangaustospraeities,kuridartebestovimanoomenyjetaipgrazi,kaippadailintapasaka, ir kuri jau niekados daugiaus nebesugrs, nebeatsikartos... Ir vl atkreipiu savo akis plat galing Nemun, tarsi nuo jo laukdamas sirdies skausm nutildymo. Bet kas jam silpnozmogausmintysarnulidimas!Sunkigarlaiviirilgoseiliossieli,kuriuosnesasavovanden pavirsiu, ir tat ant savs nejaucia. Saltas ir grazus,plaukiajisromiai jrirniekodaugiaus nenori zinoti. Bet as ziriu j, ziriu...Sitaipriesaismsateinasieliai;garlaivisgreitaisujaissusilygina.Einajietaipispalengvo,kadtiktikgalimatatpasergti.Jviduryjestovipadirbdintosissiaudbdels,netoli j liepsnoja mazos sukurtos ugnels: ant j kaba katilliai. Ant abiej gal sieli stovipovienarduvyru.Nusitvrabiemrankomilgirkl,uzgulaantjvisusavoknu,atsimeta priesakin ir paskui, sienoj atsispyr, krtines istemp ir atsilos, sunkiai sunkiai jieiriasi.Lygnenoromis,sielipriesakysispalengvosukasinuogarlaivioupsvidurin,irsieliai,vandenionesami,slenkstaprosal.Ovyraiiriasiiririasi.Irtaipistisasdienas,nakvodami ant salcio ir lietaus, sildydamies tik prie savo maz ugneli ir katilli. O galbtlabaiistoliSventjairNeriuatvarjietuossieliusNemunan;galbttatmanomatytiarpazstamizmonsarbanetkaimynai,kuriuosjauseniaiapleidau,betkuriatsiminimasdartebegyvena mano mintyse. Ir atidziai pradedu zirti aukst, nuo sauls pajuodavus zmog,kuris sustoja irties, ziri garlaiv ir kartu, rodosi, stebias mane. Nezinau kodl, man ateinamintis, kad tat turi bti kampininkas Vildzinas, kuris gale ms sodziaus su didele seimynagyvena. Kaip tik jo sovyla, auksta ir tvirta, kaip tik tokie pat gelsvi plaukai ir sai ir ant pecikaiptiktokspatpilkas,apdriskscerkazlis,kurjisvisadosnesiodavo.Noriusuriktijam,kadmanepamatytirpazint,betsieliaijauliekatoligarlaiviouzpakalyje,irtikspjumostelti jam ranka, nors jis to nepastebi, nes vl, visas issitemps, sunkiai iriasi...Pasirodo ant auksto kalno miestelis, ir garlaivis apsistoja. Sueina nauji zmons: brysdarbinink su pjklais ir kirviais, keletas mergin ir moter ir senas zydelis, krepsiu obuolinesinas; ant pat galo ateina ,,muzikantai: vienas aklas su smuika, kitas su armonika, o trecias kokios desimties met berniukassu bbinu. Savo veidais taip vienas kit primena, kadlengva atspti, jog visi trys tikri broliai.Garlaiviseinatoliau.Visilaukia,,muzikos.Sitaiaklasispaimasmuikirpradedamgintiirtaisytistygas:pakeltasjoveidastarsibejokioissireiskimo,betausisatidziaiklausos. Ant galo pradeda griezti,cypia ir rkia armonikas, dudena ir cerska bbinas. Abuvyresniuojuissirodotokiaisnuvargusiais,taipnenoromspildanciaissavopriederm;tikmaziukas,beperstogsmusdamasklele,mataruojakojomis,kraipogalvelirdairosiaplinkni. Staiga visa ,,muzika dar labiau surinka vairiais balsais, ir broliai pradeda dainuotirusiskai:tatkazinkokiakareividaina,bejausmirprasms;dainoszodziustaipnezmoniskaitariairkraipo,kadsunkusuprasti,matyt,dainuojajtikdlpinig,tikdamies uz j daugiau surinksi. T pabaig, ima kit, dar netikesn. Ant galo mazesnysisatsistoja,nusitraukianuogalvoskepuraitirnesinasjarankojeeinaaplinkui,rinkdamasskatikus. Bet skurdziai tie skatikai kepurait plaukia...Berniuk,berniuk,girdziuuzpakalyjepazstamosstudentsbals.Padainuokit geriau k nors lietuviskai,daugiau surinksite!Atsigrzau: berniukas stovi su atkista kepuraite priesais mergin, ziri j isplstomissavo akelmis ir nezinodamas, k atsakyti, tyli israuds, tarsi stebdamos is jos kalbos ir tokionepaprastoprasymo.Nezinodamas,kdaryti,einapassavobroliusirpasakojajiemsapienauj uzmanym. Tiedu kalbasi tarp savs ir siuncia mazj pas mergin. O k tamstai padainuoti?klausia mazas muzikantas.Ar apie ,,monopol?Vistiekk,bettiklietuviskai,atsakomerginaisraudusi,nesvisiaplinkuipradeda j zirti.Maziukassugrztapasbrolius,irvisitryspradedadainuotiapie,,monopol.Tatpaprasta,naujosiosIormacijos,,dainuska,bedailosirgilijausm,kuriojejosautoriusisdsto savo persitikinim ir lengv sodieci tikjim ,,monopolio geradjystes, giria j, koldar, zinoma, nemato, kad tas ,,monopolis tik nauja zmonms sunkenyb. Bet kuone visi tosdainuskosklausos:matyti,daugelisissitsauleapdegusiirnuodarbopajuodavusisodieci ir prastai apsitaisiusi moter yra kaip tik tais zmonmis, kurie, savo rpesniuose irvarguosepaskend,gyvenimetveriasikiekvienoviesausapsireiskimokaipkokiosviesosarlaimsspindulio,kuriegalitikti,kadkokstenai,,monopolis`jvargnastsumazs,irtodltaipatidziaiklausosidainuskos,kuriojetasjnevykdintastikjimasirsuzuvusiojiviltisapsireiskia.Irkadapasibaigiadainuska,irberniukasvlpradedavaikstintiaplinkui,lengvai galima pastebti, kaip jo palaik kepurait krinta jau daug gausesni skatikliai ir netsidabriniai pinigai... Matau, kaip nuo surinktj pinig ,,muzikant veidai ne tik prasvit, betir nusteb: nesitikta, kad tiek surinkt.Berniukas vl prieina prie students ir jau drsiu balsu klausia: Gal dar k nors tamstai padainuoti?Gerai,padainuokite!atsakosilinksmai.Tikkokinorssenobindain...lidn...Broliai dainuoja lidn... apie gegut, zalioj girioj kukuojanci, vargelius rokuojanci,apiemergelrtdarzelyjeverkianci,savobernelionesulaukianci...Norsbesitokios,,muzikos, pievoj tarp misk, ta daina neapsakomai graziau skambt, betirciavisinutil,grdamies jos klausome: visi jauciame, kad ji mums brangi, maloni ir suprantama...Antgalo,nemazaisiuokartupasipelnij,linksmiirpakakinti,vargaujantieji,,muzikantai, dainiai ne kvpimo, bet dl pinigo, sustojus garlaiviui, islipa.O mes plaukiame placiu Nemunu toliau...Jauartinasvakaras.Atsibostamanstovinti,taigiatsisduirpradedusnausti...Atbuds matau priesais mans sdinci jaun mergin. Is paziros jai ne daugiau 16-17 met.Betpamlynavrausvijospaakiai,akysnuvargusios,nemaloniaiblizgancios,irskruostraudonumas, matomai, jau ne pacios prigimties, bet tik vairi tepal grazinamas, liudija, kadsimerginayranetikmaciusivargus,betjaupatipatyrusiirnetikrosiosmeilsvaisius.Pastebjusi, kad j ziriu, sypsosi taip, kaip tat paprastai daro moterys, daug jau maciusios irpergyvenusios,betkuriosdartikisipatrauktipriesavsvyrsirdis.Zirdamasjtoliau,matau,kadjossypsojimailankobeveikvisusaplinkuisdinciusvyrus,neaplenkianjaunuciomalonausveidokunigo,kuris,pastebjsbestassavejosakis,raustairsukasi sal.Apsitaisiusijisodiecirbais,subaltaskareleantgalvos:beabejons,tatsodziausmergait,nelaimingaisgyvenimoirzmonisantykiaisismestaisjtarpoirdabarskstantipurvuose.,,Kur jos gimtin vieta, kas tokie jos tvai, kokia jos praeitis?eina per galv manmintys, bet tokios saltos, be jausmo, kad mane pat ima siurpas.Nortsiprakalbintij,paklaustiapietvisa,betaplinkuizmons,nratiekdrsos.Antgalozinau,kadsutiktmanetiknusisypsojimais...Sitaiissiimajiisbaltosskarelsobuoli ir valgo; paskui duoda du obuoliu artistovinciamkareiviui,kitudusdinciaiciapatmoteriskei.Kareivisatidedajuos sal,omoteriskatsisuka Nemunirvisainetiktaimeta upn. Kam tamsta numetei vandenin obuolius?klausia moterisks student.Nenoriunuojosobuolipriimti,tatpaleistuviruzsikrtusi!atsakopasnibzdoms moterisk, bet tokiuo balsu, kad visi aplinkui t girdi.,,Is kur ji t zino?mstau zirdamas tai vien, tai antr. Moterisks akys zibapiktudziaugsmu,tarsijilaimingatuo,kadviesaigalinuzemintiirapkaltintimergin.Omergina irausta kiek, bet ypsosi, kaip ir pirma.Mandarosinesmaguirnetbaugu.Tarsinuobaisiausiozmogaus,norisinuotosmerginosprasisalinti,btitoliau,neprisiliestitenai,kurjisdjoarturjosavorankaspadjus.Jauciu,kadtokiosmintysnepasmanevien,betirpaskitus.Laukiu,kadtikgreiciau pasirodyt Kaunas, kad tik greiciau is to garlaivio galciauislipti.Nudziungu,kadatamsumoje pasirodo Aleksotos ir Kauno ziburiai.Antgalogarlaivis,priplauksprieuosto,sustoja.Visipradedalipti.Instinktovedamas, nutveriu student uz rankos ir, iskts akis, ziriu t nelaiming ,,paleistuv, tarsinordamasirsave,irsavopazstamnuoanosapginti,lipantisgarlaiviojosneprisiliesti,,,nesusitepti. Kaip koks akmuo nuo krtins nuslinksta, kada pasijuntu ant gatvs...Matau,kaipskersinsgatvstamsumojemerginapranyksta,ireinusavokeliu...Negaliu ir nedrstu eiti paskui j, pazirti, kur ir kaip ji nakvos, pas k irkaipjiciaKaunegyvena, k dirba ir kokia baisi, be pasigailjimo galia j prie tokio gyvenimo privert?.. Antgalo, ar bt is to kokia nauda?!.Ciurichas, 1905.IV.2Vagis...Jaunas dar tada tebebuvau, neveds ir stipras,kito tokio visam sodziuje nebuvo.Niekonebijojau:visimanslenks.Jeigukaskoneveikdavoardarbe,arsusirmimuose,visadossakydavo:reikiaJokbaspakviesti,bejoniekai.Ateidavau,didziausiussienojus ratuskeldavau,kelmusiszemsisraudavau,vienurankosmosteljimumustynessutrdavau.Dabarirpussmansnebeliko...Okaipmgdavaupasilinksminimus!Apylenkjenvienosvestuvsarvakaruskosbemansneapseidavo:visurbdavau,visurmansvienobuvopilna,irvisiemspatikau.Betnvienonenuskriausdavau,nesuduodavau.Buvau pas tvus vienatriu, visa savo rankose turjau,ir kis gerai man klojos... Tvai jauseniaivisliepmanvesties,betasirpatsnelabaidartonorjau,irmerginosnebuvausauapsirinks. Sakiau, paspsiu,ir taip nenuobodu ant svieto gyventi. Bet per vienus atlaiduspamaciaubaznyciojmergin...Negaljauakinuojosatitraukti:taipstaigajimanosirdtraukte pritrauk.Na, maniau sau, nejaugi ji tat bus mano pati!Jauciau, kaip sokinja sirdis krtinje, kaista kraujas.Kasjitokiayra?kilomanogalvojklausimai.Aristolo,kokitv,kaipgyvena?..Nutariaubtinaisujairsujostvaissusipazinti.Pradjauklausintizmoniirpatyriau,kadtatpasiturinciirgertvdukt,gerbiamaapylenkje.Susipazinaupaskuiirsu ja: maciau, kad ir ji nuo mans nesisalina... Laikas greitai bgo. N pats nepasijutau, kaippoKaldsuradauismintingapysenzmogirnuvaziavaupasjpirslmis.Visigreitaisutikom, pasogos prizadjo nemazai, ir nutarm, nieko nelaukdami, vestuves pakelti...Galbt js laukiate, kad as kazin k papasakosiu, savo mylimj jums aprasysiu?!. Ne.Jsjirtaipgeraizinote:tatmanopati,sukuria,dkavotiDievui,jautrecidesimtvienybje ir meilje gyvenu ir vaik nemazai susilaukiautoki pat sveik ir tvirt, kaip irj tvas kadaise buvo. Ne apie j as noriu kalbti: as noriu jums papasakoti vien atsitikim,kuris galjo vis mano gyvenim sugriauti, o kuris ir dabar labai daznai dar nesmagum manoirdyje gimdo...Tatbuvopopacimanopirslyb.Sugrzauasnuojnamolinksmas,pakakintas:nebtosmintystadapomanogalvlakst...Buvojauvlusziemosvakaras.Namieradauvisus sugulusius. Issikinkiau savo kumel, vedziau gurban, uzdjau sieno, uzpyliau vandenio,uzbarsciau milt su avizomis irnujauseklyciongult.Betnegaliuuzmigti.Nezinaukodl,pradjomaneimtinerimastis.Trauktetrauknueitikumeliopazirt.Zinojaugerai,kadgurb duris uzrakinau, kumel geleziniais panciais supanciojau, bet nestumia kazin kas islovos,irgana.Antgalonebeiskentjau,issoksuzsimoviaubatais,uzsimeciaukailiniaisirisjau.Naktis buvo sviesimnesiena, ir tokia tyla aplinkui, tarsi visa ismir: girdjau tik,kaiptraskjonuosalciotvorosirtiktikslamjokrisdamasnuoapserksnojusimedzisniegas.Tikvienoszvaigzdslinksmaimirgjovirsuje.Bijodamaskvpuotiirispalengvo,kad negirgzdt po koj sniegas, prijau prie gurb ir kuone surikau: durys buvo atidarytos...Prisiglaudziaupriesienosirklausaus.Girdziu,kumelysprunkscia,onuojokojmusagelezinius pancius. Vagis,dilgteljo galvoje mintis...Visasdrebjauirisisgscio,irisdziaugsmokartu,kaddarpaspjaulaikuiseiti,nes myljau t kumel neapsakomai. Sirmais obuoliais mustas, riestu kaklu ir ilgais karciais,norsnedidelis,betgreitaskaipstirna...visojapylenkjbuvozinomas.Nevienaspo300rubli silijo, niekam neatidaviau: nenorjau parduoti; jeigu ir vesdavau j ant mugi, tad tikpasigirt. E, tat sitai kodl tu per slenkst vedamas jau kelint dien rzais,atsiminiau. Pats, nabagas, nelaim jautei.Bet k turjau daryti? Pulti vidun? O galbt tenai ne vienas yra: uzmus, kaip zvirbl, isrevolverioarnudurspeiliukaippars.Lktipasisauktvyr?Otuotarpuimsirissiveskumel:tiekirtematysi.Orankosenieko,oniekoneturjau.Namuosevlnsaudykls,nrevolverio nebuvo,vis savo kumscia pasitikjau.Nrakasdaryti...girdziu,kadjauvedasi...Pamaciauciapatantskiedynodidelmedinkl,akiesmirksnyprisokaupriejos,nusitvriauabiemrankomiruzsislpiauuzdur sulo. Laukiu... O sirdis, rodos, ims ir issoks is krtins... Juntu, kad jau visai nebetoli...Ir sitai duryse pasirodo zila barzdaislenda... burlokas...Kaipdaviauklepergalv,tikzagteljoirparkritonegyvasantzems,nvienozodzio nepratars.Suzvenglinksmaikumelis,manepamats.Kaipbeprotispripuoliaupriejo,apkabinaukakl,irbuciavau,verkiau.Ojispadjomanantpeciosavogalvirromiaimaloniai zvengia...Ant galo atbudau kaip is miego. Atsiminiau, kad zmog uzmusiau: siurpas mane vispam, plaukai ant galvos atsistojo. Kur as j dabar dsiu, k darysiu?..Pasilenkiau, apciupinjau burlok: atradau uz ancio revolver primust, peil prie dirzoprikabint.Supratau,kadnebciaugyvasliks,jeigutiesiaipriesaisjbciaujs.Prisistaciausauvisnelaim:savomylimj,vestuves,kirvisgyvenim,visabtprazuv. O dabar?.. siurpuliai pam vl vis: juk patirs, suzinos, kad as tat padariau,kasmane laukiakaljimas, teismas, o galbt katorga?..Sokau kaip jautis, bizdls kstas. Apsivilkau, pasikinkiau kumel, verciau numirlvaziun ir, kaip tik arklys gali sokti, pasileidziau vieskeliu: tik dulkia sniegas is po vaziaus irsvilpiaausysevjas.Nuvaziavskokdesimtvarst,sustojau,isverciaunumirlparavn,uzmoviaudarantjogalvosjopatiessenapynasrirapsigrzsvlparlkiaukaippaukstisnamo.Nusikinkiau,kumelvlleidziaugurban,durisuzrakinauir,tarsiniekoneatsitiko,nujauseklycioniratsiguliau...Niekasmansnegirdjoirnematnvaziuojant,nparvaziuojant;niekamnvienuzodziuapietatsitikimneprasitariau.tikkuniguiperispazint pasisakiau...Antrytojausradotnumirlparavj.Suvaziavozmons,palicija;radoprielavonorevolverirpeil,pamatantjogalvosapynasrsuprato,uzkuzmustas.Zmonskuonevisiatviraipripazino,kadtaip,,tokiamirreikjo.Opalicijapakalbjo,paklausinjo,okaltininko taip ir nebeieskojo... Tuo visa ir pasibaig...Aprimau ir as kiek. Greitai po to atsitikimo apsivedziau, vaik paskui susilaukiau... Ovienokilgaitasaizmogusmanoakysestovjo,kaipkokskirminaskrtinmand.Daznai per mieg baisiai surikdavau, visas saltu prakaitu apipiltas atbusdavau ir kelias dienas,galv nuleids, vaiksciodavau. Issigandusi pati pradjo klausinti, kas yra. Ilgai nesakiau: antgalo prisipazinau. Ramino ji mane,rods, lengviau kiek ant krtins darsi, bet pabuvus irvlpraddavokirminaskrimsti.Irispazintinvaiksciodavau,irantbaznyciaiduodavau:ramiau po to bdavo. Taip vis savo amzi isgyvenau; visame kame buvau laimingas, ziloplaukosusilaukiau,nieko,rodos,nenuskriaudziau,pirstunepalytjau.Irtastikvienasatsitikimas ramumo neduoda...Gal geriau bciau padars, jeigu atvirai valdziai bciau prisipazins, teismo rankosnaatsidavs.Nekartjaurengiaustaippadaryti...Betvienatikmintis,kadgaliukaljimanpaklitiarbabtiissistu,kadgaliusavokprazudyti,savopaciirvaikusnelaimingaispadaryti,visados nuo to zingsnio mane sulaikydavo.Galbtprisipazinsirliuosasbciaupaliks,galirniekobloganebtmanpadar,betkaiptikateidavogalvonmintis,kadgalipriseitisavokrastpalikti,jonebepamatyti,visasdrebjau...irtyljau.Zinojau,kadpakliuvsnetikprazciau,betiristiesgaltikruzmogzudziu is tenai iseiciau,neskaljimaijuknepataisozmoni,tikvisaijuospagadina.Oas juk ieskojau ir ieskau: savo szins nuraminimo, o ne dar didesnio jos sutepimo. Juk as tiksavo savast gyniau... Kitos iseigos neturjau, jeigu nenorjau pats bti uzmustas... Tegul jis iris bado vog,vis tiek bt mane uzmuss...Tyliuirdabar.Nenoriuirbijau,senatvssusilauks,savokrastpalikti,suseimynapersiskirti.Netikiu,kadbaisuskaljimasgaltmanodsiainekaltybsugrzinti,szinnuraminti.Tokioszinsnuraminimoieskautikispazintyje,maldoje,darbuoseirpassavokaimynus, kuriems savo sirdies zaizdas atidengiu.O vienok ir dabar daznai daznai tas pats kirminas mano sird griauzia. Ir nezinau dar,k pasakys man uz t Visagalis...Ciurichas,1905.IV.12TikjimasSventadieniorytas.Sdziunetolisavobutoantsukrautpagatvyjenutasytmedzi,leidzianci is savs sveik misk kvap, kuriuo taip malonu kvpuoti nusilpusiai krtinei. Ciapatstatominaujinamai.ZemiaupokojmarguliuojaCiurichas,toliautviskanuosaulsspinduliezeras,ouzjo,darrkuaptraukti,dksopalsisniegkalnai,tarsikazinapieklidnai uzsimst, tik debesys virsum j blizga, sauls apsviesti.Taipromuaplinkui!Tikgiedabeperstogssodneliuosepavasariopauksciai,oisapacios pradeda plaukti aukstyn iskilmingas varp skambjimas.Atsirms sienoj, pasidjs ssiuv, rasau...Nuopavasariokvapirpaukscigiedojimotaipgeradarosi,taiplengvaalsuoti!Lengvos, kaippkas,lakiojamintys,kilstagalvojetolimosiostvynspaveikslai.Kasdabartenai dedasi? Kokie nauji vargai slegia zmones, ar kas gaivina j viltis?..Bet nuo t minci, brangi, tolimj, isbudina mane sveicar mergait. Is palengvo irnedrsiai prisiartina ji prie mans ir, kisdama man popier, maloniai sako: Praom tamsta perskaityti... Nereikia!atsakau jai siurksciu balsu, tardamas, kad tat kokia nors ,,reklama.O,tamstatikperskaityk,bktoksgeras!maldaudamaprasojimanstokiuobalsu, kuris liudija, kad t popier atmesdamas neapsakomai giliai j uzgaunu.Nustebsimunuojospopier:matau,kaipmergaitsveidapsiauciadziaugsmoirviltiesspinduliai,kokiustegalimamatytitikpasgiliaitikinciuszmoneslaimingiausiojjgyvenimovalandoje.Kaipirpirma,tolinasjinuomansispalengvo,nedrsiai.Betjauciu,kad, pajjusi kiek, sustoja ir ziri mane is uzpakalio: matyt, nori persitikrinti, ar t popierlskaitysiu.Imu ir skaitau... Tat laiskas abejojantiems tikjime, paklydusiems ir bedieviams. Visussiuoslaiskoautorius,nurodydamassavoadres,kvieciapassave,pazaddamaskiekviensustiprinti tikjime ir prirodyti jam Dievo esyb, jeigu jis to nepripazint... Laiske du puslapiuprilyginim ir isvedziojim...Supratau:tamergaitirmanepriepaklydusipriskait...Uzeinanorasjnuraminti,pasiteisinti arba taip k nors pasakyti, bet atsigrzs jos jau neberandu.sidedu laisk kisenn ir nulids einu namo...1905.IV.13Laims ziburysPasakaAntaukstostatauskalnopasirodstebuklingasziburys.Zibjojiskaipzvaigzd,apsiaustassviesiuratuisauksoraidzi.Pamattatzmonsjopriekalno,stebjoszibur,bet,negaldamianttokalnouzlipti,negaljoisskaitytiauksoraidzi.Antgaloatsiradojaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskait: ,,Zmoni Laim. Pasklido apie t garsas povis sal: visur tik apie t ir tekalbjo. Bet niekas negaljo gerai suprasti ir kitiems isaiskinti,ktiezodziaireiskia.Istisasdienasirnaktisbudjozmoniminiospriekalno,vienosnueidamos, kitos ateidamos, ir lauk naujo dar didesnio stebuklo ar isaiskinimo senojo.O ziburys ne tik negeso, bet vis labiau zibjo, aukso raids vis labiau blizgjo...Ir sitai vien nakt atjo prie t zmoni zilas senelis ir paklaus j: Ko js cia susirinkote ir laukiate?Atsak minia: Sitai pasirod ant kalno ziburys su nuostabiu parasu, o jo mes nesuprantame.Asjumsisaisksiu,atsaksenelis.Sitasziburystatjslaim;tas,kurisuzlips ant to kalno ir prisilies to ziburio, visus zmones padarys laimingais...Nudziugominiairsujudokaipjra.Norskalnasaukstasirstatusbuvo,betpilnosdziaugsmo zmoni akys zirjo jo virsn kaip saul: daugelis jau rengsi lipti.Palaukit,asdarnepabaigiau!susukosenelis.Netaiplengva,kaipjsmanote,tokalnovirsnpasiekti;tuos,kurielips,baidysisvispusibaisiausiossmklos,rkaus ir kauks vairiausiais balsais, sauks ir trauks juos atgal. Ir tie, kurie issigs j, atsigrzpazirs zemyn ar is neatsargumo paslyds nors kiek,tuojau pavirs akmen.Daugaukpareikalaus zmoni laim! Net ir tie, kurie uzlips ilgainiui ant kalno ir prisilyts stebuklingoziburio, vienam akies mirksny pavirs akmen: tik savo mirtimi atnes jie laim kitiems... Betkadataipatsitiks,paliestasziburyssubyrsnesuskaitomdaugybziburli,kurienusileisnuokalnozemyn,issisklaidyspojsnamusirgrycias, eisjsprotirsirdis,irtadabsite laimingi...Taip pasaks, senelis pranyko.Nulido minia, tuos jo zodzius uzgirdusi: atsiduso kaip vienas zmogus ir zemai zemaipalenksavogalvas.Jakysebuvojaunebedziaugsmas,betnusiminimas;nebeartinosjiedabar prie kalno, bet nuo jo tolintis pradjo... Niekas savo gyvasties nenorjo aukauti. Ir ne tikksavogyvastiesnenorjoaukauti:darirvienikitusnuotoatkalbinjo.Tvaigailjosavovaik, merginos savo jaunikaici, vaikinai savo mylimj, seserys broli: vieni saugojo kitus,drebjo dl vienas kito.Betatsiradodrsuoliai.Nedaugtokibuvo,vienokjskaitliusvisaugo.Slaptanuovienas kito, sns ir dukterys bgo is tv nam, labai retai j laiminami, daznai keikiami irvisadosapverkiami;simyljusiejijaunikaiciaiirmerginosskyrsi,vienikitiemsiskalbindami,irtikkurienekurieisjjostiprairankassunr...Irjositievisidrsuoliai prie kalno savo gyvasties uz zmoni laim aukaut, uzmirsdami savo ypatas, savomylimuosius...Sunkus,erskciaisisklotasbuvojkelias.Ganabuvomaziausioneatsargumo,irnelaimingiejislydonuostatauskalnozemynirvirto akmenis.Ovisokiossmklos,tarsipragarodvasios,lakstaplinkuibaisiausinebtzvripavidale,gsdinoisvispusi,kaukvilkais,cypgyvatmis,lojosunimis.Nuotvairibalsirbaisybisuksdrsuoliams galvos, vargo knas, ir nusilp jie krito zemyn, pavirsdami akmenis.Betkritusijvieton joirjonaujosdrsuoliminiosirlipoantkalno.Viskalnoapaci apsiaup auksta akmen siena: tat buvo zuvusij knai.alies gyventojai tolinosi dabar nuo to kalno kaip nuo baisiausios ligos ir maro. O tie,kuriems brangios ypatos tenai prazuvotvams vaikai, merginoms jaunikaiciai, vaikinamsj mylimosios,draskydamies ant savo galv plaukus ir liedami asaras, skendo nelaimse irkeik t zibur... Kalnas pavirto baisiausi nelaimi ir prakeikimo viet.Bet nesutrjo tat nauj drsuoli mini nuo auk ir pasisventimo. Zuvusij draugdvasiagimdjsirdyseneapsakomstebuklinggali:jiejoanttokalnoneuzsileisdamipaskui vienas kit.Ispavirtusijakmeniszmoniknaplinksenjkalnaugokitaskalnas,kuriovirsn kaskart vis labiau ir labiau artinosi prie ziburio. Paskesniomsioms drsuoli miniomsvis lengviau buvo lipti... Bet ne vieni jau metai auk ir pasisventimo prajo, o vienok dar nvienasislipancijnepasiekkalnovirsns;nepasilytjostebuklingoziburio.Saliesgyventojaitaisvajotojaisirbeprociaisjuosvadino,taigaildamiesjverk;betnemazaiirtoki buvo, kurie is j tik juoks ir tyciojosi ir dziaugs, kad jie zsta.Bet sitai vien grazi pavasario dien nesuskaitoma drsuoli miniajaunikaici irmergin, vaik ir suaugusi vyr, isblyskusi ir nuvargusi,vl prijo prie kalno. Vis jakyse sviet viltis ir drsa, meil ir pasisventimas. Suriko visi galingu balsu ir kaip sukilusijrbangospuolpriekalno.Isvispusismklbaidomiirpersekiojami,lipoirlipojieakmenimis aukstyn, vis keli isklodami naujais savo kritusij draug knais.Juoaukstyn,juoretynjskaitliusjo.Sitaitiksaujelbeliko.Betjauvisaivisaijinebetolivirsns...Nebegirdjo jie smkl kaukimo, nebemat j bjauri veid; j blizgancios akys bestos buvoziburirnegaljonuojoatsitraukti:juktatbuvojvargingoskelionsgalas,tatzmonilaim j akyse stovjo...Dardutrysdraugaikrito,irlikusiejipasiekvirsn...Susukolinksmugalingupergaljimobalsu,irvisikaipvienasnutvrsavorankomiszibur.Visivienamakiesmirksny pavirto akmenis...Irostebuklas!Visossmklosprazuvo,opaliestasziburyssubyrjonesuskaitomdaugybziburli,kuriekaipkrintanciosisdangauszvaigzdsnusileidonuokalnozemyn,nusviesdamosvissal.Tossaliesgyventojaistaigapajutosavolaukuose,namuoseirgrycioseypatingmalonisvies,savosirdyseirgalvojeneapsakomramum.Akiesmirksnysutrupjonelaisvspanciai,isnykotarpzmonineapykantairvisokiosskriaudosirneteisybs;visipasijutolygiaisirlaimingais,visigerbartimypatirzmogaustiesas.Atsirado tarp zmoni laim...Pamatsaveirkitustaipatsimainiusius,atspjozmonsirtosatmainospriezast.Atsimin stebukling zibur ir visi, kaip vienas, skubinos prie iskeiktojo kalno pazirt. Betsusirinkusioszmoniminiosziburiojauneberado.Netsenojokalnonebesimat:visasaplinkui,nuoapaciosligipaciaivirsnlei,buvoapsiauptasjisakmenimis.Visadabarzmons suprato ir su pagarba nulenk savo galvas zemyn: tat buvo j isganytoj knai, kurie,patys numirdami, jiems atnes laim...Ir nuo tos dienos keikiamasai seniau kalnas buvo pramintas garbs ir laims vieta; nuotosdienosjistapoistoriskuojuzmonigyvenimopaminklu.Dabargyventojainetiknuojonebebgokaipnuoligosirmaro,beteidamiprosalsupagarbairmeilelenkzemynsavogalvas,atsimindamizuvusiuosiussaliesatliuosuotojus.Iskilmingaisventkasmetzmonsisvadavimo dien kaip didziausi visos salies svent. T dien rinkosi jie prie kalno, apsitaisgraziausiaisrbais.Suzaliaisantgalvvainikaisjojaunosmerginos;puikiausiuszolynusnessi rankose gerbiamos moterys; aukstai iskeltos vliavos plevsav