Juozas Aputis

TurinysBiografijaKrybos bruoaiKrybaRecenzijos ir interpretacijosNuomons ir kritikaSpauskite mygtuk

Gyvenimo biografijaJuozas Aputis gim 1936 m. birelio 8 d. Bali kaime (Raseini raj.);Kur laik gyveno Nemakiuose, Viduklje, Vilniuje, vliau sikr Dzkijoje, vaizdingame Zervyn kaime;1960 m. baig Vilniaus universitet;1986 metais Apuio noveli rinktin Gegu ant nulusio bero buvo vertinta Nacionaline premija. Dirbo Literatros ir meno, Giri ir Pergals redakcijose;Nuo 1990-1994 m. buvo Met redaktorius, nuo 1995 m. Met urnalo prozos skyriaus redaktorius;Juozas Aputis yra iverts V. Bykovo, A. echovo, A. Platonovo, V. uktino, J. Trifonovo ir kt. Prozos;iuo metu raytojas gyvena ir dirba Vilniuje.

Krybos bruoaiKeliamos humanikumo problemos, kur uuojauta silpnesniam tampa labai svarbi.

Pasaulis metaforikas, nors yra ir daug tikrovs vaizd, kurie metaforikai atspindi mogaus dvasi.

Akivaizdus biografinis kontekstas: autorius mini emaitijos vietovarius: Balios upel, alp, euvs sln, nes gim Balios kaime.

Istorinis kontekstas taip pat aptinkamas: vaizduojamas pokaris, kolki gyvenimas, kaimo situacija ir t.t.

Pasakojim rikiuoja ne tiek persona veiksmai, kiek paties autoriaus komentuojanti, prisimenanti, apmstanti intonacija, kuri keisiausiu bdu derina vaizdus, siekdama ireikti vidin spd, nuotaik, vaizduots polk.

Aptinkamas ir filosofinis kontekstas: sprendiamos egzistencins problemos, keliami grio ir blogio klausimai, suprieinami namai ir pasaulis, iekoma dvasinio groio.

Itin svarbi veikj psichologin analiz; jie klajoja, medituoja, apmsto.

Danai kalbama I asmeniu, kartais netgi nesislepiama u pasakotojo ir sakoma, kad veikjas yra Krjas. Pasakotojas gali bti svarbiausias veikjas.

Stiliaus bruoaiAsociatyviniai ryiai.Uuominos ir detals.Motyvai (leitmotyvai). Metaforikumas.Lyrizmas.

Pagrindins temosGimtasis kaimas - svarbiausias mogik vertybi centras. Atsisveikinimas su inykstania tkstantmete agrarine sankloda - tautos egzistavimo pagrindu.

Tipikos krini situacijosNuolat kartojama gimtj nam scena: tvas, motina ir vaikas sdi prie stalo. Tai venta vieta, kur tu esi didelis ir saugus.Ijimas i nam - savs praradimas, o gal ir mirtis.

VeikjaiDaniau kaimietis, reiau miestietis.Jautrios sielos, nepritampantys prie aplinkos, danai nesuprasti, nevertinti, net atstumti.Danokai demonizuoti.

Kartais vardijami skaitvardiais: pirmasis; vardiais - vienas, kitas. Tuo pabriamas dvasingumas, jautrumas, nepritapimas prie iurktaus pasaulio, jo pragmatik santyki. Ne visada suinome veikjo ami, profesij, iorin portret ir panaias lyrinei novelei visai neesmines detales.

Veikjai mgsta kamuotis dl savo gyvenimo prasms, perkratinti praeit, nerasti ramybs dl bties prasmingumo apskritai. Tokia j prigimtis, o sins balsas reikalauja nuolat perkratyti save ir pasitikrinti, ar dorai, ar teisingai gyvenama.

ProblemosMoralin - grio ir blogio konfliktas.Egzistencin problema.mogaus vert matuojama etinmis kategorijomis: meil artimam, gerumas, uuojauta, gailestis, moralin viesa, teisingumas, sin.

KonfliktaiNoveli tampos altinis konfliktas tarp mogikumo, dvasinio tyrumo ir niekybs, brutalumo. Taigi veikjas paprastai atsiduria ibandymo situacijoje.

ErdvMgstamiausia vaikysts kaimo erdv, kuri paprastai vardijama.Randame daug erdvs detali.Aptinkamas erdvs udarumas ir atvirumas, artumas-tolumas, vertikalumas-horizontalumas.

Erdv danai keiiamaPagrindinis veikjas danai Apuio apsakymuose ieina i jam pastamos erdvs ne tik tiesiogine prasme, bet ir mstydamas pereina i vienos bsenos kit ir jau nebegali grti atgal. Ijimas i tradicijos yra skausmingas, lydimas nuolatinio apsvaigimo, apakimo ar savo ideal atsisakymo. Aputis teigia, kad mogus turi imokti bti savimi, turi rasti individual buvimo pasaulyje bd.

Erdvs mitikumasErdv danai traktuojama mitikai. Pvz., sodyba- kasdieninio mogaus buvimo ir veikimo sfera, kur viskas yra ia pat: gamta ir kultra, gyvieji ir mirusieji, profanyst ir sakralumas, buitiki darbai ir mitin realyb. Kasdieniki darbai reikmingi, nes leidia bti alia ventumo. Mitinje erdvje galimas bet koks susitikimas su bet kokiu anapusins realybs reikiniu: ventumu ir demonikumu, laime ir nelaime, griu ir blogiu.

Aputis pasakoja kaitaliodamas laikus, erdves, subjektyvum ir objektyvum. Dl to pasakojimas labai akotas, paeista chronologija.

LaikasDabarties laikas trumpas, bet danai ilgas prisiminim laikas. Dabartis atrodo praradusi esmines dvasios vertybes, idealus, atimanti mogui galimyb pajusti savo gyvenimo vert ir prasm. Praeitis- atskaitos takas dabariai vertinti.

Ypa svarbus vaikysts laikas, ikylantis kaip tv ir nam aplinkos suildyta prisiminim em, kuri nuolatos traukia sugrti, nes ia gautos tikrumo ir mogikumo pamokos ilieka visam gyvenimui.

Kryba

ydi bii duona [apsakymai]. Vilnius: Valstybin groins literatros leidykla, 1963 m.Rugsjo paukiai [novels]. Vilnius: Vaga, 1967 m.Rugsjo paukiai [novels]. Vilnius: Vaga, 1967 m.Sugrimas vakarjaniais laukais [novels]. Vilnius: Vaga, 1977 m.Tiltas per alp [apysakos]. Vilnius: Vaga, 1980 m.Keleivio novels [novels]. Vilnius: Vaga, 1985 m. Gegu ant nulusio bero [noveli rinkinys]. Vilnius: Vaga, 1986 m.Skruzdlynas Prsijoje [apysaka]. Vilnius: Vaga, 1989 Dvi apysakos [apysakos]. Vilnius: Baltos lankos, 1996 m.Smlynuose negalima sustoti [romanas]. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 1996 m.Viekelyje dipai [smilkioji proza]. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2005 m.Horizonte bga ernai [novel] (1970),Vargon balsas skalbykloje [apysaka] (1988),Plnys [apysaka] (1994).

Krybos itraukos

KOJAITS, PORYKIT

Einame ygiuojame, kryiuojams, vytruojame kaip audimo stakli pakojos, audome kaip t pai stakli nytys, margas nutsusio gyvenimo audeklas ri, kai saul prasimua pro nedidel lang.Js, kurie galit, pamatykit, koks graus Ros veidas! Dabar, kai jos met tiksliai neino nei Pranas, jos vyras. Daug ji turi meteli, ir mes lygiai tiek pat, ir kaip galjo tasai priirtojas, tasai bjaurus isigimlis pamatyti, kad mes dailios, kad ilgos, nes juk aminai buvome apmautos storomis vatinmis kelnmis? Nejaugi tarp t, kur buvo ir Ro, ir iais reikalais buvo nipi, kurios praneindavo, kuri tam reikalui yra tinkama. Kiek syki mes drebdavom, kai bdavo paliepta eiti priirtojo kamurk. Bijodavome ir dl savs, ir dl Ros. O ji tame speige buvo ne viena, su ja kartu ive ir jos vyr Pran, kur ir mes gerai painojome. Kas to nepatyrte, tas nieko nesuprantate, daug ir neaikinsim, tik pasakysim, kad nra ir nebuvo velnesni rank, kurios taip myldamos mus glostyt. Pran igabeno atskirame vagone, ir tik po nemaai met jie susiinojo, m susirainti, ir Ro viensyk idrso ueiti pas priirtoj, pas t Rusijos gd, ir paprayti jo pagalbos, kad jis padt arba jai i ito lagerio ivaiuoti pas vyr, arba vyrui ia persikraustyti. Tada viskas buvo iek tiek atsileid, jau po Stalino mirties, jau ne vienai eimai buvo leista susitikti. Jau pat pirm syk mes pajutome pro tas storas, pu sakais itepliotas vatines kelnes lykt jo vilgsn ir tyia mme trauktis, kaip nors slptis. Tsyk jis pasak, kad pairs, pasidoms, matyt, pasidomjo, nes m Ro kviestis vis daniau, o netrukus pasak aikiai, kokia kaina jis parsisdinsis Roei vyr, taip ir pasak: parsisdinsis...

VALIO! Tiltas sibavo. Lekianios mainos supo betonu padengtas sijas. Tilto kratais, aplenkdami vieni kitus, jo mons. mons skubjo. moni buvo daug visa minia. mons garsiai kavo. Jie buvo jauni ir seni, j tarpe buvo daug grai ir linksmai nusiteikusi moteri, ir visi i anksto buvo siaudrin ir ia pat, minioje, jau dabar sprend ir ginijosi, kas laims. Buvo ir toki, kurie per tilt jo ramiai, u nugaros sunr rankas arba skaitydami laikrat. Bet irdyje tai patys atkakliausi kamuolio mgjai, nesvarbu, kad jie visk iri labai ramiai ir altai, ir net tada, kai prie msiki vart bna pasiuts pavojus ir kai i tribn dang pakyla igstingas atodsis tokie mons ir tada iri ramiomis akimis aikt ir tik trupuiuk pamosuoja viena ranka. mons pldo per tilt i vis pusi, grdosi prisikimusias mainas, ir nuo tilto ups poskyje buvo matyti keltas, kuris niekaip negaljo sumainti minios prieplaukoje. Kai kam i moni brio neilaikydavo nervai, ir keletas toki kartuoli okdavo kelt, kai tas dar bdavo pavojingame atstume nuo kranto. A jau vienas ir neinau, k galvojau. A neskaiiau vakarinio laikraio ir nebuvau rank sunrs u nugaros. Ir jau a, turbt, nei greitai, nei ltai tokiu tempu, kokiu plauk per tilt minia, A jau tyldamas, nes nebuvo su kuo kalbtis, o su nepastamais, kai eini futbolo rungtynes, geriau nesikalbti, nes jie labai gudrs, ir kiekvienas i j turi savo nuomon, ir kiekvienas tave tuoj suniekins ir pasakys, kad nieko neimanai, jei prasitarsi ne taip, kaip jis norjo. itie mons, kurie skuba rungtynes, yra velnikai azartiki, ir kadangi pats eini su jais, tai, matyt, esi juos kiek panaus, ir dl to diskusij netrksta... Bet a tyljau...

BALTA NOVEL

Praom, eikite, igirdusi beldiant, pasak ji, nepasukdama galvos ir tik mintyse irdama duris. velgdama dabar pro lang, u kurio em buvo nuklota geltonais lapais ir kur klevai kasdien darsi vis nuogesni, ji mat viena, kita, treia kryptimi vaiktanius mones, itsusius, ilgus ir, rodsi, nieko bendra neturinius vienas su kitu. mons slinko ir slinko daugybe krypi, daug daugiau, negu buvo gatvi, tak ir aligatvi, jie jo eindami klev lapus, ir mergaits akyse likdavo siauri pd labirintai, kuriuos kartu su lapais judindavo ir ardydavo vjas. Ji nuklydo parko taku prie ups, jo linguojaniu lieptu kit pus tenai i maos stotels ilekia nedideli autobusai, ir i ten, nuo skardio, miestelis atrodo tarytum aptvertas neperlipama tvora, i aukto kamino rksta drumzlini dmai, iem ir vasar, kepina saul, moni beveik nematyti, jie juda mayiai lyg takeliai, ir j judjimo linijos susikryiuoja begalyb kart, o nuo tokio pagalvojimo ir pamatymo per met metus miestelis darosi panaus seno kambario sien, kurios rat keiia ratas ir da daas. Tik vienas nedidelis plyys yra i to aptvaro sibuojantis lieptas per plai up, todl ji skuba tuo lieptu, paveja mogel, varin dviraiu, mogelis eina sunkiai, dviratis tampo j alis, o, perjs kit pus, niekaip negali ant jo usiropti, vis linksta ir linksta prie ems, ji palaiko dvirat, kad mogeliui bt lengviau; tuo metu maie, permestame per dviraio rm, ima garsiai kriuksti ir viegti, net mogelis per girtum supranta, kad yra juokinga, jis sunkiai ypsosi, o ji, leipdama juokais, klausia: Ar neatsirado pirkj? Ir dar taip ilgai ilaukte... Ne taip ir ilgai, sunkiai sako mogus, bet kalbti nori, smagu, kad mergait imano jo reikalus. Juk galima suprasti, kad a ne vis laik turguje buvau. Tam yra rodikli... Ir pirkj netrksta, prie mans taip pat vis lindo, tik nepatiko, kad manieji balti, ir kain usipraiau pamanom, tiktai dabar labai ieko degl. Jam pavyko pajudti i vietos, paskui josi geriau, jis nuvaiavo, krypuodamas ir nardydamas tarp moni ir nedideli autobus, paskui dingo graiame puyne, o jo baltieji maie, net ir nutolus, vis garsinosi.

Juozas Aputisunelis alksnio virnjeItrauka

Todl tegul bus leista ia visk papasakoti smulkiai, neskubant, kad kiekvienas galtume pamau sibrauti t vakar su visomis smulkmenomis ir detalmis, padedaniomis nusakyti maa mayt tak, kuri daugyb buvo pribarstyta t pai akimirk kiekviename dobilienos kampe, kiekvienoje troboje ir kiekviename alksnyne, jei tik venta emel j augino. ia dar pravartu bt pridti vien gal ir nelabai dom dalyk: prie kelet met autoriui teko kaime prie eero paskaityti seno mokytojo dienorat, raom jau nuo labai sen laik. Dienorat mokytojas pasil paskaityti pats, ir todl tegul ia nebna joki negrai tarim. Dienoratis buvo skrupulingai sausas, be joki sentiment, pedantikas ir monotonikas: kokia buvo temperatra, kada praydo obelis, kada zuikiai iperjo vaikus Staiai baisus dalykas: rayta mokytojo dar tada, kai buvo jaunikaitis, - ir ninieko apie miglotus pavasario vakarus, apie mergaii vilgsnius - jokio atodsio! it kur naujesni laik Daukantas! Ir dar keisiau, kad tenai vis dlto su kakokia iurpia jga, su kvapais ir spalvom, su gyvuli mykimu, su nam dvasia neidildomai strigo vienos dienos apraymas. Jis buvo toks: Tkstantis devyni imtai trisdeimt etais metais birelio atuntos dienos vakare parginiau karves, motina padjo suvaryti tvart, o paskui valgm virint bulvi su rgusiu pienu. Palimas: tame nieke, kaip sakoma, kakas yra! I pradi tas vienas sakinys pasirod nei is, nei tas, taiau juo toliau, juo labiau jis rykjo smonje, darsi vis domesnis ir su laiku tapo kakokiu iskirtiniu t trisdeimt etj met taku. Tkstantis devyni imtai trisdeimt etieji metai ir bulvs su rgusiu pienu! Ir dar dienoratyje, tame irdies balse!

Taiau bsime per daug nukryp al. Tad grkime prie to, k jau inome: tvas po alksnius pakor kal.Virtuvje vaikas buvo su motina. Vaikas sdjo u stalo galo, jam i deins buvo maas langelis, pro kur jis mat balt saus keliuk ir menk tiltel per griov. Pavasar ir ruden tas griovys itvindavo, o kartais ir vasar po dideli liet. Artjo sambrka. Pro praviras tvarto duris vid puol balandis, kuris buvo vaiko uaugintas ir gyveno kartu su vitomis, atsiskyrs nuo savo gimins. inoma, po valiai, kaip sako dzkai, - kit vasar jis imov pas kaimyn, kur balandi buvo pilnas kiemas. Kregds dar nerimo jos mkteldavo i tvarto ar namo pastogs ir nerdavo aukt, tenai, kur dar galdavo pasiekti saul ir kur j pilvai sublizgdavo lyg sidabriniai.

Juozas Aputis Tyldami vaiavo greitai"ItraukaVis trij irdys, nusivariusios, pavargusios, m skaudti nuo tampos. Katinas jau ilk ikirst paplents ruo; kad ir prietemoj, dabar j galjai gerai matyti, jo onai buvo pliki, plaukai ipeioti ak ir visoki dygi oli pelkje, galva bjauriai perskelta ir viena akis utinusi. Galbt jis buvo vertas pasigailjimo. Galbt kakas yra vertas pasigailjimo kiekvien ms gyvenimo valand, o daniausiai - mes palys, taiau niekad neatvstanti lava mums degina koj padus, mes lekiam tolyn, nespdami gailtis nei savs, nei kit. O gal mes visi nesmoningai suvokiame, kad nieko negalima gailesiu pateisinti.

Juozas Aputis Viekelyje dipaiItrauka() baisu yra rato veim pradti krauti tai, kas ir tau paiam neaiku, baisu yra pradti krybos mel, baisu imti aikinti, kas ir kodl, nes juk niekada neuginijamai neinai, kodl taip, o ne kitaip, nes visad ir didiausioje teisybje, kuri rodyta visokiausiais technikos prietaisais ir vadinamojo vidinio gyvenimo matuokliais, btinai neumatysi kokios esmingiausios smulkmenos, usispeitusios neprieinamose mogaus slptuvse. Ir ne tik mogaus, bet ir moni sambrio, visuomens slptuvse (p. 466).

Proza, kuri norisi deklamuoti...

Recenzijos ir interpretacijos

Juozo Apuio Viekelyje dipairecenzijaMalonus netiktumas. Stora ir neprastai sukomponuota J.Apuio noveli knyga. Joje trys dalys: Atverstins novels, Atmin novels ir Rudenins novels. Jos aprpia ms laik deimtmeius nuo prajusio karo iki dabartini met. Pirmojoje dalyje randame senas, jau visiems puikiai inomas autoriaus noveles: Skraidanios obelys, Lapsinis geras yra ir kitas, o alia sudtos dabar raytos novels tarsi pratsia sensias, parodo, kaip keitsi veikj likimai iki i laik. Pasiilgusiems klasikinio teksto i knyga bus atgaiva. Subtilus psichologizmas, dvasins problemos, skauds laiko ir prigimties prietaravimai visa tai rasite tekstuose. Temos nesikeiia: knygoje daniausiai vaizduojamas kaimo moni gyvenimas, j aplinka, miesteli inteligentija, gyvnijos ir augalijos pasaulis visa tai supinta darni ir meistrikai aprayt visum. Viekelyje dipai gera dovana gero teksto mgjui ir mogui, pasiilgusiam darnos bei klasikos.

Kuomet nuo postmodernistini miraini tampa atgrasu, norisi gryno maisto. Imu skaityt nauj Juozo Apuio knyg Viekelyje dipai. Ir tai gaunu duonos ir vandens, ir duona dar patepta medumi. Diaugiuosi, kad noveli rinkinys storas, fundamentalus, kad ne kart atsiversiu, kai bsiu pamirusi, kaip gali skambti lietuvi literatros kalba. Viekelyje dipai labai kitokia, kitonika knyga, isiskirianti i bendro iuolaikins prozos fono. Kokiais bdais J. Aputis sugebjo ikristi i dominuojanio konteksto? Jam rpi tai, apie k rao. Ne padaryta, o parayta knyga, i didio intereso, i vidins btinybs atsiradusi. O teksto sugestijai tai, pasirodo, labai svarbu. Tas kartas alsavimas juste juntamas, i noveli sklinda energija, ji veikia jausmus, mstym ir paadina brandios prozos prisiminim, tveria autentiko pasakojimo stebukl. Kai raoma pagal leidyklos usakym ar uodiant konjunktr, toki dovan neverta tiktis. ia tinka cituoti tvo patarim snui i novels veikti save: Labiausiai gali padti tiktai tvirtas tavo paties noras. Jei j tursi ir usispyrs jo laikysies, viskas pasiseks (p. 145). Knyga todl ir kupina gyvo nerimo, kad J. Apuiui tikrai svarbu susigaudyti, kokios gyvenimo ir kultros enkl transformacijos vyko per pastaruosius penkiolika met, kokius pdsakus paliko vairi kart psichologijoje, kaip paveik raanij bendrij. Apie raytojui nuolat paslaugiai atveriamus konjunktros vartus ypa skaudiai kalbama autobiografinje novelje Ak, Benai!, kurioje ipainimai tvilko reta tokia kritika savivoka ir autoironija: iandien siaubingai gda, koki idjik tarybini knyg sra pasil mylimai mergaitei, savo kaimo emi matininkei, prie penkiasdeimt met, kai galjo neperengti vieno brandos slenksio ir pasukti primityv rato ir gyvenimo keli, kuris tada atkakliai ir grsmingai buvo tiesiamas, vietoj grunto skaldos klojant moni kaulus! Kas nuo tokio ingsnio sulaik? Kai koks naivus, niekada neugesintas spinduli pluotas, tegu giliai ir nesismonintos, o vis dlto tiesos ilgesys. Bet Juk ir dabar, iandien, peramos raytins beprasmybs () (p. 178179). Klausianti ir klausinjanti penki imt puslapi knyga grta ir grina prie senokai primirt egzistencini reikmi, kalba apie dalykus, kuriuos i literatros esame beveik istm, kaip neturinius komercins paklausos. Juozo Apuio Viekelyje dipairecenzija (2)

J. Apuio novels Grimas atbuline pavara interpretacija J. Apuio novel Grimas atbuline pavara paimta i keturi noveli ciklo (Metai, 1996m. Nr.6). Novelje raytojo kuriamas pasaulis ir paprastas, ir slpiningas. Jis atsiveria greiiau protui negu irdiai. Tas mslingumas sklinda i pasakotojo, irinio mog ir pasiryusio patvirtinti, kad ne viskas taip aiku, kaip atrodo. Juk ir gyvenime daugiau neatsakyt klausim negu aikios realybs. J. Apuio novel Grimas atbuline pavara i pirmo vilgsnio gali atrodyti kaip sunkiai suvokiamas, paradoksalus krinys. Esm ne teksto turinyje. Svarbu, kaip mes t tekst skaitome. Skaitydamas J. Apuio novel, esi pasmerktas visokioms staigmenoms, malonioms ir nemalonioms, o perskaits taip ir negali trumpai drtai suformuluoti jo prozos esms. Forma ir stilius ia negali pasitarnauti, kaip kitais neretais atvejais, kai beveik viso rinkinio apsakymai tuo paiu stiliumi tempiami ant vienodos formos kurpalio. Juozo Apuio stiliuje randame ir perdt pastang kalbti reikmingiau, negu reikia. Aptinkame ir monotonijos dl sikibimo vienus ir tuos paius sakinius (kaip kad novelje Grimas atbuline pavara nuolat skambantis klausimas: ras nakt kats mato toli?). Juozas Aputis priklauso prie t retesni raytoj, kuriuos domina ne vyki raida ir buities kontrai, netgi ne j vidins prieastys ar varikliai, o pati j prasm. Abstrakiai nekant, tai filosofinis nusiteikimas bei umojis, ne taip lengvai suderinamas su groins prozos prigimtimi.

Labai detaliai apraoma novelje erdv Vilniaus miestas. Kas ir bdinga moderniam kriniui, i erdv nra vientisa, ji kinta: tikra tariama. Tikroji erdvVilniaus miestas kartais tikrai panaus didmiest....daktaras Benas dairsi Vilniaus tolumas. Tariamoji erdvRytais naujieji rajonai [...] i tolo gali priminti kok ikagos skver palei Miigan.I tolo daugiaaukius silikatus, imtytus ant kalv, gali palaikyti dangoraiiais, o dangoraii dangorai atstoja televizijos boktas. Tariama erdv pakopa po pakopa kyla vir: daugiaaukiai silikatai ant kalv, dangoraiiai, televizijos boktas. Atrodo, pasiekiamas aukiausias erdvs takas. Dangoraiiai, televizijos boktas, Belmonto kalvos siejasi su dangaus samprata, jie kelia pasitikjim visu tuo, kas yra auktai viruje. I to aukiausiojo tako, Belmonto kalv, Vilniaus pastatai atrodo dangoraiiai, taiau vis labiau spaudiantys em, irint jau i dvyliktojo namo aukto, Vilnius smenga duob. Su dangaus samprata siejamos banyios: Pagalvojs gali suprasti, kodl i tenai taip veriasi vir banyios boktai. Vilniaus aprayme pastebime tradicin erdvs opozicij (I tolo daugiaaukius silikatus, imtytus ant kalv, gali palaikyti dangoraiiais, o dangoraii dangorai atstoja televizijos boktas) ir poem (O i ia, i miesto vakar puss, i dvyliktojo aukto irint, rytuose Vilnius smenga duob).

Kaip tarpin element galime iskirti kalv kosmoso, tvarkingos visatos atspind, vaizdin, jungiant dang, em ir poem. Kaip savotik kalv galime laikyti ir balkon viet, kurioje bdamas daktaras Benas stebi Vilni. Pagrindiniam novels veikjui i kalva yra ir atsipalaidavimo, atsiribojimo nuo aplinkos vieta: Daktaras Benas naktin Vilni velg ne vildamasis k nors pamatyti, o bent mauml prasiblakyti... Vilnius tai bendra novels erdv, taiau veiksmas vyksta dar kitose erdvse, kurios novelje kelis kartus pasikeiia (taksi maina, namai, miestas, autobusas, kelias). Kaip matome, ios erdvs kaitaliojasi: atvira, udara. Kiekvienoje aplinkoje daktaras Benas stengiasi gyvendinti didiausi savo nor turti jaukius namus. Veikmso laikas novelje prasideda vl vakar (...nes akimis nek tegaljo matyti kad jau utektinai sutem, o miesto viesoje vis panoram dar labiau gramzdina tams), vyksta per nakt (Laiptais lipo tyliai, nenordamas paadinti migusi moni...). Toks krinio laikas tarsi tyia parinktas. Naktis suteikia dar daugiau paslaptingumo, juk btent iuo metu vyksta keisiausi dalykai, vairios metamorfozs. Novels verts objektas klausimas: ar kats mato nakt? Jis formuluojamas kaip bereikmis klausimas. Pirmkart is verts objektas ikyla apgirtusiam personaui i nuobodulio: Daktaras Benas naktin Vilni velg ne vildamasis k nors pamatyti, o bent mauml prasiblakyti kai kur jo fizikos viduje po igerto stiklo vyno vyko chemin reakcija, labiausiai ji siautjo galvoje.

Antr kart jis itariamas garsiai garbaniui: Klausyk, kaip manai, ar nakt kats mato toli? Trei kart jau kyriai kartojamas. Benas j uduoda labiau i nuobodulio nei i smalsumo, nes susirinkusi kompanija jam nedomi. Ketvirtas toks klausimas tik priemon pakeisti nedom taksi vairuotojo pasakojim. Daktaras Benas pagrindinis novels veikjas. Jis yra io krinio meninio pasaulio centre. Beno ivaizda visikai nedetalizuojama, neakcentuojama n viena jo aprangos detal. Tik pabaigoje alegorikai perteikiama jo moralin bsena: Plikas kaip tilvikas! Tiek pat Ben, tiek jo gyvenim dengia paslaptis. Nieko neinoma apie jo praeit ir apie tai, k jis veikia dabar. Turbt tai J. Aputis leidia pasireikti skaitytojo vaizduotei, paslaptimi suadinti jo smalsum, interesus. Kiti veikjai novelje yra epizodiniai. Irykja tik viena kita j ivaizdos detal: neauktas garbanius, ilgis menotyrininkas, urnalo leidjas su labai rykiais tamsrudiais apgamais ant abiej skruost, dailut maneken. Novelje fiksuojami veikj gestai, mimika retsykiais leidia numanyti apie veikj vidin bsen: Igrs kai kodl popikiai sako garbanius, Spja suspigti maneken, Garbanius [...] sksiodamas rankomis igriva balkon. ioje udaroje erdvje, kur veikia ivadinti veikjai, atsiskleidia netikrosios vertybs. Visi ie personaai uima visuomenje garbingas pareigas, bet ioje novelje jie vaizduojami kaip mons, neturintys k veikti, be reikalo leidiantys laik. Todl daktaras palieka iuos namus ir ieina iekoti tikrj vertybi. O jas Benas mano rasis ten, kur jo galt laukti neinomas asmuo. Po apsilankymo name, ant kurio palangs tupi kat, segmento, rykja kats verts objekto vaizdis: artimo mogaus siekinys, nam iluma. Tai treioji, reali kat Beno kelyje.

Pirmoji tariama kat tai maneken. Jos charakteris kuriamas alegorikai. Manekens gestai vaizduojami kaip tikros kats: ...ji irgi tempia ne tik daili koj, bet ir atmint. Antroji kat, pasirodiusi Beno kelyje, tarsi tyia atsiranda tuo pat metu, kai daktaras uduoda vairuotojui klausim: Ar kats mato nakt? Jos netiktas lindimas po ratais leidia vairuotojui padaryti ivad, jog kats nakt nemato. Tai lyg ir pirmas atsakymas ligi iol keliam Beno klausim. Tikroji katkac! surinka, kai suka centrin gatv. it jiems ir kat! N velnio ji nemato, kitaip ar lst po ratais?...paiame kampe daktaras Benas umat rainj kat po galais- ji tupinjo ir pakaitomis ia viena, ia kita koja, prie tai pedantikai j paseiliojusi, praussi....anoje stiklo pusje, ant palangs, tupjo raina kat, kuri suklususi pro lang sek Beno ingsnius. Tariamoji kat[...] kilsteli dailut maneken, kuri, pamaniusi, kad ilgiau nebegals sdti iame jaukiame soste, kats balsu ima miaukti [...].Maneken ant leidjo keli krusteli, ji irgi tempia ne tik daili koj, bet ir atmint....kac! sako jis manekenei, kuriai u dailios kojos, aptemptos dailia kojine, ukliva... Kat ioje novelje-nam enklas, ji sdi ir stebi Ben: 3 ...itiesusi kakl irjo pro stikl emyn , Ben 3.Beno klausimas taip pat susijs su matymu, tai gal jo gilios prasms reikia iekoti btent nam isiilgime.Benas klausia, 3ar kats mato nakt3 , o toji reali kat j stebi taip pat nakt.

Kat taip pat asocijuojasi su moterimi, mylinia, laukiania, irinia pro lang (kat-moterikos gimins odis). Ji pakeiia eiminink.Kad tas asmuo, laukiantis Beno name, yra moteris, galime sprsti i kai kuri sakini: ...jau ketino kalbti , raminti, kad neisigst, kad skambina savas... ; ...po antro skambuio, jam pasirodo, velns ingsniai nutapeno i virtuvs ar i kambario koridoriaus link. Matome moteriai bding savybi:velnum , baiktum, raminimo poreik. Kat atveda Ben namus, o namai pagrindinis daktaro Beno siekiamas tikslas.Prasmingas iame epizode yra skaiius keturi:keturis kartus Benas uduoda klausim: ar kats nakt mato toli? , keturis kartus jis spaudia mygtuk prie nam dur, u kuri vl kat. Taigi nuo kats verts objektas persikelia namus.Nam leitmotyvas subrendusiam mogui kelia nenumaldom nostalgij.Namai - ms kampelis pasaulyje, ms pirmoji visata, ms tikrasis kosmosas .Tai viesos , ilumos, gerumo, ideal buvein.Kiekviena tikrai gyvenama erdv turi esmines nam savybes, apima nam svokos esm.ioje novelje nam buities enklai kvepia jaukumu: kat ant palangs (ji raina, o tai ilta spalva), vazonlis su gle ir baltas iedas (nekaltumo, nuoirdumo simbolis), lempos viesa (ilumos skleidimas).Jauks namai yra viena didiausi mogaus mini, prisiminim ir svajoni integravimo gali. mogaus gyvenime namai paalina atsitiktinumus, didina nenutrkstamum. Jauks isvajoti Beno namai taip pat paymti ir paslaptingumo enklu.Jie primena pasak siuet namus negalime patekti, gyvenamojo kambario langai yra kitoje namo pusje, taigi nematomi.Paslaptingumo suteikia ir nakties tamsoje apviestas langas (Tolokai kieme kelta stulp viet lempa ir gana aikiai apviet lang...),

taip pat kat , esanti u to lango ir sdinti paiame jo kampe, tarsi nenordama bti pastebta (...kurio paiame kampe daktaras Benas umat rainj kat...).Namas yra sielos bsena . pirmin nam buities pilnatv veda svajons. Kai svajojame apie gimtuosius namus, paiuose giliausiuose apmstymuose imame jausti i pirmykt ilum, i materialaus rojaus maloni, velni mediag .Ir i ties, kai tik Benas engia nam erdv, pajaut j tikrum, jo dvasi prasiskverb patys stipriausi jausmai: Kutenanti , jauki iluma uliejo sudirusi daktaro ird.Taiau ie jausmai sieloje tai tik pirmasis impulsas nam ilumos isiilgusio mogaus sieloje. Bties viduje, vidaus btyje iluma gyja bt ir j apgaubia.Kai mogus atsiduria u dur, u nam buities, aplinkoje, kurioje susitelkia mogaus ir visatos prieybs, jis praranda visas ias dvasines nam teikiamas vertybes. Beno irdis virpa u buto dur, abejoja paios tviriausios apsaugos tikrumu, laikas tampa jo didiausiu prieu: ...bet greitai kiekviena akimirka m prieais j statyti vis baisesn sien. Benas savijautai apibdinti labai tinka Pjero Alberto pasakyti odiai:

Kas ateis pasibesti namo duris? engti pro atviras duris Udaros durys urvas Pasaulis dauos anapus mano dur.

Nevilties apimtas , Benas tarsi puola kratutinumus: ...jam pasirod, velns ingsniai nutapeno i virtuvs ar i kambario koridoriaus link; ...ir ji sudirginta klausa, rodos, vl pagavo ingsnius anapus dur. Benas palieka namus ne be baim, o nepasiduodamas baimei. Jo dvasinis pasaulis igyvena skaud nam praradim. Jei a esu tai,k a turiu, ir jei a prarandu tai, k turiu, kad a tuomet esu?Niekas kitas , o sutriukintas, supliuks, patetikas nederamo gyvenimo paliudijimas. Benas nusivyls, jis jauiasi sugniudytas, palautas, pasaulyje neberanda sau vietos.Apvelgdami vis novel matome, jog vis laik pagrindinis jos veikjas siek nam, ilgjosi j ilumos, jaukumo.Tai buvo vienintelis jo noras, vienintelis trokimas tiek materialine, tiek dvasine prasme. Kad gyventume, mes privalome turti.Turjimas atrodo ne kas kita, kaip pati buvimo esm:kas nieko neturi, tas yra niekas. Gal todl Benas ieko, kad turt. Beno noras turti gali bti egzistencinis. Juk kad pats mogus egzistuot ir ilikt, jam reikia turti tam tikrus daiktus, juos laikyti, jais rpintis ir naudotis. Toki turjimo form galima pavadinti egzistenciniu turjimu, nes jo aknys gldi mogaus egzistavime. Benas nori turti namus tam, kad ilikt. Jis suvokia, kad gelms gyvenimas paenklintas vienatve. Suabejojus gelms gyvenimo prasmingumu, atsiranda tutumos pojtis. Pagrindin Beno kelions prieastis prarasti namai . i kelion galima traktuoti kaip apsivalym, dvasin nuskaidrjim, nor nusiimti netikrumo, abejingumo kauk, dengusi Beno siel. Gal tik po io ritualo jis gals engti sakralin troktam nam erdv. iuolaikin XX a.pab. mogaus kelion galime prilyginti biblini laik kelionei, kai Moz ved yd taut paadtj em. Abi ios kelions vyko dl dvasini tiksl ir abi jos buvo tikras dvasinis ibandymas.Ligi iol Beno viduje slypjo dvi tendencijos:viena i j TURTI (namus).Ji stiprybs semiasi i biologinio poreikio ilikti.

Kita tendencija BTI dalintis, duoti, aukotis, ji atsiremia specifines mogaus egzistavimo slygas ir gimt poreik veikti savo izoliacij susivienyti su kitais monmis.Tik prarads tai,k turjo, Benas suvok pastarosios tendencijos svarb svarbiausia BTI, o ne TURTI: ...ir atatupstas traukdavosi t pus, kur liko namas su iedu ir kate. Dvasin Beno apsivalym liudija ir konduktors grinam pinig atsisakymas atsiribojimas nuo materialaus. Taiau Beno grimas atgal tsiasi dar ilgai: I pradi daktaras Benas saugojosi moni, kad jie ko nors negera nepagalvot, umats kok netoli einant, pasilenkdavo, nuduodavo ko beieks ir atatupstas traukdavosi t pus, kur liko namas su iedu ir gle ; ...varsi atbulas priek ... Akivaizdu, jog tok Beno jimo temp lemia jo nepasitikjimas, baim, kad jis vl gali patirti skaud netekties jausm: ...net mirti mons bijo maiau, negu bti atstumtaisiais.Taigi Grimas atbuline pavara nepasitikinio, bet norinio jaukios nam ilumos mogaus kelion. Ilga, lta ir skausminga, nes tik toks gali bti dvasinio apsivalymo tobuljimo kelias.

Juozo Apuio novel nulifuota kaip deimantas...

Pristatydama raytoj Juoz Aput, Pasvalio Mariaus Katilikio bibliotekos direktor Danguol Abazoriuvien pagal statistinius duomenis pastebjo, kad tai vienas labiausiai skaitom lietuvi autori. O kritikas Petras Branas tarsi retorikai klaus, kodl gi skaitytojai taip nutryn Juozo Apuio knygas. Juk jis nei detektyv autorius, nei kartos meils propaguotojas. Bet ir ne altos! maikiai replikuoja pats raytojas. susitikim atjo daug jaunimo. Prozininkas Juozas Aputis mokyklos program trauktas kur kas plaiau nei kiti autoriai.Raytojas Juozas Aputis Pasvalyje pristat naujausi noveli knyg Viekelyje dipai. kart noveles labai daug taisiau. Net nakt keldavausi pasiymti. Beje, man, senam, taip patiko kompiuteris, kad dabar be jo jau negaliu gyventi. O maniau, kad tikrai jo nereiks. Taigi senatvje vl grtam prie aisliuk, ypteli raytojas.Jis prisipaino, jog dabar gyvenime nesuprants, kodl tokie mons. Tarkim, kodl koks verslininkas (atsipraau, verslo praalaitis) gali iduoti mylim moter... Pagaliau vl pradedu suprasti. Pabgau nuo savotikos nesupratimo baims, teig Juozas Aputis. Jo proza turi uburiani gali. Stebina mogaus, situacijos atradimu, nors neokiruoja kakokiu nepaprastumu, viskas i kasdienybs. Bet jis turi principus, vertybes, gina mogaus orum. Tai savotikas ikis smurtui, prievartai. Nors, atrodo, nieko negali padaryti, taiau i tos situacijos ieini kakoks kitonikas... Viena knyga nepadarys perversmo, nepakeis mogaus, bet vis tiek i jos laa ne cinizmo srutos, o varva gerumo nektaras. Skaitykit, neskubkit, skonkits. Juozo Apuio novel nulifuota kaip deimantas, kaip gintaras, pastebjo kritikas Petras Branas.

Pasvalio rajono laikratis Darbas, 2005, Asta Bitinait

Nuomons ir kritika

Kritik pasisakymai apie J.Apuio asmenyb ir krybStasys Lipskis apie J.Aput ir kryb:

Juozas Aputis nesivaik knyg skaiiaus.Kiekvienas jo prozos rinkinys gerai apgalvotas, kiekvienas susitikimas su skaitytoju yra domus ir spdingas...Raytojo kriniai, vieno kritiko odiais tariant, tai mog ildanios novels, nes juose siekiama igirsti slapiausius sielos virpesius, siklausyti irdies plakim...J.Aputis atidus smulkmenai, odiui, detalei.Kurdamas nuotaikas ar rykindamas psichologin charakterio ties, raytojas veng falo, dirbtini situacij...Penki prozos knyg autorius J.Aputis pasireik kaip savitos mstysenos, savito stiliaus, savitos tematikos ir problematikos novelistas.Tai didelis talentingo raytojo pasiekimas, nes iandieninje ms prozos form ir tem gausybje ne taip ir lengva surasti savo viet po saule.

Albertas Zalatorius apie J.Aput ir kryb:

Aukta stiliaus kultra pasiymi J.Apuio novels, kuriose graiai suderinta iorin pasakojimo rimtis ir didel vidin tampa, vaizd sistema gerai apgalvota, ilaikyta vieninga intonacija......Kvailai kikenanioms mergiioms studentas suunka: Maukit tuojau pat namo! Ir visa istorija, - sako Juozas Aputis. Autorius staiai nerodo kitos ieities: k daryti, nuogomis rankomis susidrus su geleimi kaustyta niekyb?Autorius palaiko studento galvojim, taiau tos minties jis btinai nepera: kiekvienam valia pasirinkti savo sprendim. Su dideliu malonumu imame nauj J.Apuio knyg, inodami, kad nebsime apvilti, nes is raytojas susikr atsakingo raytojo presti, raytoj turini savj pasaulio samprat, susirpinusi esminiais dalykais, nesivalkiojani efekto ir prasminani kiekvien od...

Kritikai apie Apuio kurybJ. Apuio pastarojo deimtmeio prozai (apysakos Skruzdlynas Prsijoje, Vargon balsas skalbykloje) bdinga istorijos interpretacija tikrovs ir fikcijos santykio paradigmoje, istorinis individuacijos proceso apibrtumas.J. Sprindyts pastebjimu, vietoj ankstesnje J. Apuio kryboje (PK ydi bii duona, 1963) dominuojanio emocinio praeities traktavimo naujausiose apysakose radosi konceptuali mintis, tiesiogin fabula, rupi konkretyb, atpalaiduojanti nuo tiesiogins kalbos.Skruzdlynas Prsijoje atliepia kit J. Apuio krybos krypt, atsiskleidusi dar novelje Ualusios skulptr akys. Apysakai bdinga slygikumo, sapno, intensyvios vidins ir iorins erdvs sveikos poetika.

Mokini pasisakymai apie knyg Viekelyje dipaiKai nuo postmodernistini miraini tampa atgrasu, norisi gryno maisto. Imu skaityt nauj Juozo Apuio knyg Viekelyje dipai. Ir tai gaunu duonos ir vandens, ir duona dar patepta medumi. Diaugiuosi, kad noveli rinkinys storas, fundamentalus, kad ne kart atsiversiu, kai bsiu pamirusi, kaip gali skambti lietuvi literatros kalba. Jrat Sprindyt 2005-08-03

Malonus netiktumas. Stora ir neprastai sukomponuota J.Apuio noveli knyga. Joje trys dalys: Atverstins novels, Atmin novels ir Rudenins novels. Jos aprpia ms laik deimtmeius nuo prajusio karo iki dabartini met. Marius Grigalinas 2005 m.

Pasiilgusiems klasikinio teksto i knyga bus atgaiva. Subtilus psichologizmas, dvasins problemos, skauds laiko ir prigimties prietaravimai visa tai rasite tekstuose. Viekelyje dipai gera dovana gero teksto mgjui ir mogui, pasiilgusiam darnos bei klasikos. Rasa ukait 2005 m.

*******