GR

OŽ

IS

Veido proporcijosPagrindinis bet kurio veido vertinimo

parametras yra jo harmoningos propor-cijos: vidurinė veido dalis turi būti tokio pat aukščio, kaip ir apatinė a=а (1 pav.). Taip pat pagal idealias veido propor-cijas, apskaičiuotas dar Leonardo da Vinčio, atstumas tarp apatinės lūpos ir smakro turi būti vienoje linijoje su apa-tinio žandikaulio kampu (2 pav.), kuris turi sudaryti 100–110 laipsnių kampą.

Atidžiai pažiūrėjus į vyresnių moterų veido profilį po plastinės operacijos, matoma, kad nors apatinio žandikaulio linija yra gana aiški, tačiau daugumos jų veide ji leidžiasi iš karto žemyn nuo ausies prie smakro (3 pav.). Tai galima paaiškinti tuo, kad chirurgas pašalino pasekmę, ištempęs nereikalingą odą, bet nepašalino jos atsiradimo priežas-ties, pasireiškiančios deformuotais, džiūvančiais raumenimis.

Kuo vyresnė moteris, tuo labiau jos žandikaulio linijoje nyksta jaunystės

kampas, keičiasi veido bruožai, pra-sideda kaulų ir raumenų deforma-cija. Daugeliu atveju šie nemalonūs pasikeitimai aktyviai pradeda reikštis sulaukus 40–45 metų amžiaus. Šis procesas priklauso nuo raumenų būklės, bet ne nuo mimikos, o nuo kramtomųjų raumenų, kurie tiesiogiai susiję su mūsų kaukole.

Kramtomieji raumenys nuo mimikos raumenų skiriasi tuo, kad jie, kaip ir kūno raumenys, dviem galais tvirtinasi prie kaulų, nes atlieka mūsų žandikau-lio judinimo funkciją (mes išsižiojame, atkišame žandikaulį į priekį, pasukame į šoną).

Nuo kramtomųjų raumenų grupei priskiriamų raumenų būklės – susi-spaudimo ar išsitempimo priklauso, kaip deformuosis veidas ir koks bus jo senėjimo tipas, lemsiantis veido bruožų pasikeitimus. Būtent viršutinio ir apatinio žandikaulių susijungimo vieta yra pagrindinė zona, kuri keičia veido bruožus.

Du veido senėjimo tipaiPats populiariausias yra pirmas veido

senėjimo tipas (4 pav.). Jis pasireiškia kramtomojo raumens spazmu, kuris lemia „jaunystės kampo” praradimą ir daugybės veido apdribimų atsiradimą. Kramtomasis raumuo pasislenka aukš-tyn link nosies ir taip formuojasi nosies ir lūpų klostės, „voko–skruosto” siena. Vei-das pradeda ilgėti, smakras nusileidžia žemyn. Atsiranda klostės, besileidžian-čios nuo burnos kampučių ir apatinės veido dalies apdribimai, vadinamosios „atvipusios lūpos”, „buldogo skruostai”. Veidas atrodo išvargęs, išsekęs.

Patikrinus veido proporcijas (1 pav.) matyti, kad apatinė veido dalis tapo trumpesnė už viršutinę. Pirmas veido senėjimo tipas – tai natūralus senėjimo tipas, būdingas daugeliui (80 %) žmo-nių. Pagrindinė jo priežastis – stresai ir kitos psichoemocinės įtampos.

Retesnis, būdingas 15 procentų žmo-nių, yra antras veido senėjimo veido tipas (5 pav.). Jis visiškai priešingas pirmajam. Šiuo atveju, atvirkščiai, vei-das sutrumpėja, traukiasi link centro. Žandikaulis „keliauja” į priekį ir aukštyn, smakras riečiasi link nosies, o nosis savo ruožtu leidžiasi ir veržiasi link smakro.

Su amžiumi veidas primena „bobu-tės-ežiuko” veidą, o metams bėgant žiedinio burnos raumens hipertonu-sas, kuris visada lydi šį senėjimo tipą, tik didėja, kol galiausiai visa ši sritis vis labiau sukrenta gilyn. Pačios lūpos vis plonėja ir netenka putlumo, o spaz-muotas smakras riečiasi į viršų.

Jau rašėme, kad mūsų veidų senėjimą lemia ne oda, o vidinės struktūros, esančios po ja – deformuoti raumenys ir kaukolės kaulai. Pažiūrėkime, kaip visa tai vyksta.

22b

a

1 pav. 2 pav.

jaunystės kampas 3 pav.

Kad veidas visada išliKtŲ Jaunas

30 raktas 2012/3

Prenumerata Lietuvos pašto skyriuose

Šiuo atveju veido proporcijos (1 pav.) taip pat bus pažeistos, tik kitaip: viršu-tinė dalis bus trumpesnė už apatinę. Tokia deformacija prasideda jaunystėje, o tai reiškia, kad prasideda nuo gimimo. Aišku, kad čia kalti ne stresai, veikiantys kramtomuosius raumenis, bet gimimo traumos ir/arba patologinis gimdymas. Taigi, gauta „kaip palikimas” mūsų kau-kolės forma, kuri, deja, ne visada mus džiugina „plokščiu” pakaušiu ar kokiu kitu jos defektu, gali būti nulemta šių dviejų priežasčių, o ne tik genų.

Savo galvos savybes žino kiekviena moteris (atsižvelgia į jas rinkdamasi šukuoseną), bet mažai kuri susimąsto, kad ir veido bruožus bei tam tikrą senė-jimo tipą taip pat lemia ne tik genai bet ir gimdymo traumos ar patologijos.

Aišku, yra ir tokių, kuriems pasisekė labiausiai. Tai labai mažas procentas žmonių, kurių kaukolės forma nežymiai keičiasi. Tokiu atveju, raumenys mažai deformuojasi ir šie žmonės iki pat sena-tvės išsaugo jaunus savo veido bruožus. Tokių laimingųjų nedaug – apie 5 proc. Likusiais atvejais mes visi tampame veido deformacijų įkaitais.

Konstrukcijų harmonija – tai raktas į jų tinkamumą darbui, mūsų veido bruožų harmonija – tai raktas į ilgą jau-nystę. Jei palygintume, tarkim, namo konstrukcijas, tai matytume, kad vieni namai stovi dešimtmečius, šimtmečius, kiti suyra dar nespėjus jų atiduoti eks-ploatacijai. Ir be specialistų aiškinimo suprantama, kad esmė ne tik senstan-čios medžiagos, bet ir projektuotojų bei statybininkų klaidos.

Veidas, kaip ir visas organizmas, turi polinkį į savireguliaciją. Jį galima mode-liuoti, atsižvelgiant į senėjimo tipą.

Natalija OSmININA

4 pav.

5 pav.

Darius Ražauskas

Nemokamos Vedų psichologijos paskaitos ir seminarai

www.esujums.lt

Prenumeratos indeksas 5741

mėnesių skaičius 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. 12 mėn.

kaina (Lt) 4,00 12,00 24,00 48,00

mėnesių skaičius 1 mėn. 2 numeriai

3 mėn.6 numeriai

6 mėn.12 numerių

12 mėn.24 numeriai

kaina (Lt) 3,00 8,00 15,00 29,00

Kompiuterinę žurnalo versiją galite užsakyti svetainėje www.raktas.eu

Dvisavaitinio žurnalo

prenumerata 2013 metams

Leidinys pristatomas į visus Lietuvos miestus ir kaimus.

Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti prisijungę prie interneto (on-line) arba atsisiųsti PDF failu į savo kompiuterį arba išmanųjį telefoną.

arba internetu svetainėje www.prenumerata.post.lt.

Elektroninės versijos prenumerata:

raktas 2012/3 31