Kada meniniai projektai tampa politiniais - Straipsniai · mentø sudëèiai, kartu sprendþiam, kaip jos turëtø skambëti, kokiø dai-nø charakteriui ir skambesiui ge-riau tiktø

7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 2 d. | Nr. 43 (965) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2011 m. gruodþio 2 d., penktadienis Nr. 43 (965 | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md3Vilniaus fortepijono muzikos festivalis

4„Ðmëklø sonata “ Klaipëdos dramos teatre

5Pokalbis su meno kritike Neringa Èerniauskaite

8Ðaltasis karas Europos kine

Kada meniniai projektaitampa politiniaisDu labai skirtingi projektai, tinkami analizuoti pokolonijinës

kritikos instrumentais

Monika Krikðtopaitytë

Abu projektai yra hibridinio po-bûdþio ir abu savaip atskleidþia ga-lios disproporcijos situacijas. Pirma-sis yra rodomas Kaune, skandinanèiodydþio tekstilës bienalës programo-je. Antrasis – Vilniaus centre, Ðiuo-laikinio meno mekos paèioje didþiau-sioje salëje bei keliose ðalutinëseerdvëse. Pirmasis – sukreèianèiai vi-zualus, meistriðkai atliktas, pagrás-tas prasmiø sàryðingumu pradedantnuo intelektualinio ir istorinio ikiinstinktyvaus lygio, antrasis – parem-tas neriðliu tekstu, asociacijø srau-tu, pabuvimo strategija. Abiems ak-tualus ritualo, paslaptingumoelementas. Pirmajam dël tiesmuku-mo vengimo ir menininko afrikie-tiðkø ðaknø, antrajam – dël regimy-bës efekto. Abiejø projektø autoriaikurdami rezultatà naudojasi kitø

þmoniø darbu: Kaune pristatomasautorius taip elgiasi dël fizinës ne-galios, Vilniaus – nes projektas grás-tas asmenybës kulto principu.

Kalbu apie Kauno paveikslø ga-lerijoje rodomus du Yinkos Shoni-bare, MBE (Member of the Order ofthe British Empire), filmus „Kaukiøbalius“ bei „Odilë ir Odeta“ ir Rai-mundo Malaðausko projektà Ðiuo-laikinio meno centre „Fotofiniðas“.

Y. Shonibare – pasaulinio garsomenininkas (pristatytas garsioje„Documenta X“, Venecijos biena-lëje, garsiuose muziejuose, galeri-jose) gimë ir gyvena Didþiojoje Bri-tanijoje, nors jo ðeimos ðaknys irdalis gyvenimo susieta su Nigerija.Menininkas daugelá metø dirbokryþmindamas savo europietiðkà irafrikietiðkà tapatybes, taèiau ið-virkðèiai – ne pagal kolonijiná mo-delá, kai kolonizuotasis imituoja ko-

lonistà ir jo kultûrà. Ið afrikietiðkaisraðtais margintø audiniø pasiûtiViktorijos laikø kostiumai dalyvaujaVakarø dailës ir literatûros vaizdørekonstrukcijose – taip ágyvendina-ma pokolonijinë hibridiðkumo fan-tazija, siûlanti permàstyti kultûrøtarpusavio ryðiø dinamikà ir varia-cijas. Y. Shonibare’s perdirbiniai lie-èia ne tik kultûrø susidûrimo klausi-mus, bet ir rasës, klasës vaidmenøkaità. Menininkas naudoja daugybæmedijø (skulptûrà, instaliacijà, fo-tografijà), taèiau bene áspûdingiausiyra jo filmai, nes ritualo kultûrai la-bai reikðmingas judesys.

Sukurti pirmàjá filmà „Kaukiøbalius“ („Un Ballo in Maschera“,2004) menininkà ákvëpë Ðvedijoskaraliaus Gustavo III nuþudymoStokholme 1792 m., per kaukiø ba-

N U K E L T A Á 6 P S L .

Yinka Shonibare, MBE. „Kaukiø balius“ („Un Ballo in Maschera“). 2004 m.HD S K A I T M E N I N I S V I D E O F I L M A S ; T R U K M Ë 32 M I N . ; T I R A Þ A S : 6 E G Z . M E N I N I N K O N U O S A V Y B Ë ;

B E N D R A D A R B I A U J A N T S U J A M E S O C O H A N O G A L E R I J A , N I U J O R K A S , Ð A N C H A J U S

Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,PRENUMERATA PRASIDËJO!

Pagaliau galite uþsisakyti „7 meno dienas“ ir þurnalà „Kinas“ á namus.Mums tai labai svarbu. Kadangi platintojams kultûrinë spauda nërakomerciðkai aktuali, raginame Jus savaitraðtá prenumeruoti: taip ir

mokësite maþiau, ir palaikysite mus.Nepraleiskite në vieno numerio ir malonumo skaityti spausdintà þodá

nemirgant ekranui.Savaitraðèio vieno numerio pardavimo kaina – 2,50 Lt,

o prenumeratoriams – 2 Lt.Prenumeratos (nuo 2012 01 01) kainos: 1 mën. – 8,16 Lt;3 mën. – 24,48 Lt; 6 mën. – 48,96 Lt; metams – 81,60 Lt.

Prenumeruoti galite paðto skyriuose ir internetu.

Uþsakymo laikas labai ribotas, todël praðome paskubëti.

„Pavogtoji bomba“

2 psl. 7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 2 d. | Nr. 43 (965)

Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijoslaureatai

1. Kino reþisierius Arûnas Þebriûnas. Uþ viso gyvenimo nuopelnus. Uþkûrybà, klojusià pamatus poetiniam kinui, nepakartojamà vaizdo kalbà,visais laikais teigusià aukðèiausias humanistines vertybes.

2. Fotomenininkas Algimantas Aleksandravièius. Uþ fotografinio por-treto atnaujinimà, Lietuvos asmenybiø galerijos sukûrimà, uþ LDK pa-veldo poetiðkus atspindþius.

3. Muzikologas Vytautas Landsbergis. Uþ Lietuvoje ir pasaulyje nuo-sekliai plëtojamà èiurlionianà.

4. Vizualaus meno kûrëjas Kæstutis Grigaliûnas. Uþ istorinio laiko atspau-dus ðiuolaikiniame mene, uþ skaudþios atminties erdviná ávaizdinimà.

5. Raðytojas Henrikas Algis Èigriejus. Uþ donelaitiðkà gyvenimo re-fleksijà ðiuolaikinës lyrikos kalba, uþ þodþio ir etikos dermæ.

6. Dainininkë Asta Krikðèiûnaitë. Uþ plataus Lietuvos ir pasaulio mu-zikos repertuaro intelektualø ir átaigø áprasminimà, uþ iðskirtinæ vokalokultûrà.

Premijos dydis: 800 BSI (bazinë socialinë iðmoka).

Algirdas Klova

„Gera muzika gyvai“ nesiliaujadþiuginusi mus gerais world musickoncertais. Ne taip seniai þavëjomësansamblio ið Tuvos „Huun Hurr Tu“koncertais, o ðtai jau dþiaugiamës ki-to tuviø kolektyvo „Chirgilchin“ pa-sirodymais Lietuvoje. Kadangi, ra-ðydamas apie „Huun Hurr Tu“(„7md“, Nr. 15, 2011 04 15), gan pla-èiai nuðvieèiau Tuvos muzikinæ kul-

sus ar kitus gamtos reiðkinius. Ap-skritai tradicijà grupë interpretuo-ja gana laisvai, daug improvizuoja,ieðko laisvesniø, naujoviðkø tauto-sakos pateikimo formø, nors ganatiksliai laikomasi gerklinio dainavi-mo tradicijø. Be savaip interpretuo-jamø, taèiau autentiðkumà iðsau-ganèiø liaudies melodijø, klajokliø,gyvuliø augintojø dainø, grupës re-pertuare – paèiø atlikëjø sukurtos,tradicine maniera ir skambesiu pa-

naujoviðkesnio skambëjimo, ar jasnaujai aranþuojate, instrumentuo-jate?

Taip, visas aranþuotes rengiamepatys, pritaikome melodijas instru-mentø sudëèiai, kartu sprendþiam,kaip jos turëtø skambëti, kokiø dai-nø charakteriui ir skambesiui ge-riau tiktø ta ar kita dainavimo ma-niera, ta ar kita instrumentuotë.Aranþuoèiø neuþraðinëjam, tiesiognaudojamës þodine ið lûpø á lûpasperduodama tautos tradicija, trupu-tá keisdami kai kuriuos elementus.

Ar tai labai sena tradicija?Sakoma, kad ið tø laikø, kai þmo-

nës iðëjo ið olø. Tuviø kalboje yradaug þodþiø, kurie glaudþiai susijæsu gamtos garsais. Kalbos elementai(þodþiai, skiemenys) imituoja gam-tos garsus. Sakoma, kad þmoniøkalba prasidëjo nuo gamtos garsømëgdþiojimo. Vëjas, vanduo, gyvû-nø, paukðèiø balsai tapo þmoniøkalbos dalimi.

Man pasirodë, kad ir jûsø instru-mentai neretai imituoja gamtosgarsus.

Taip, bet instrumentai sukurtidainavimui pagraþinti. Taip jau su-siklostë, kad strykiniai liaudies in-strumentai gali bûti naudojami suvisomis vokalizavimo formomis, ognaibomaisiais, pvz., doshpuluur,pritariama tik gerkliniam dainavi-mui.

Na, o bajanas, kurá taip pat ðian-dien iðgirdome. Kokia tai tradicija?

Tai gana naujas ir ádomus stilius –gerkliná dainavimà derinti su baja-no akompanimentu pradëta ne taipseniai. Þmogus, sukûræs ðá stiliø, ikiðiol gyvas, tai senas liaudies muzi-kantas ir dainininkas Vladimiras OiTupa. Daugelis iki ðiol abejoja ðiuoeksperimentu, sakydami, kad ger-klinis dainavimas ir bajano garsainesuderinami, taèiau toks stiliusyra, ir vienà pavyzdá mes atliekame.

Ar jûsø instrumentai senoviniai, arpagaminti dabar pagal senoviniuspavyzdþius?

Beveik penkiolika metø tuos in-strumentus gaminome drauge sumeistru Mongoun-ool Ondaru. Da-bar naudojame instrumentus, paga-mintus maþoje dirbtuvëje, kuriosmeistrus að pats apmokau. Visi mo-deliai yra senoviniai, tik ðiek tiek to-buliname stygas ir derinimo mecha-nizmus, kad instrumentus bûtølengviau suderinti ir jie geriau laiky-tø derinimà. Ypaè tai praverèia pergastroles, kai tenka groti skirtingo-se gamtinëse sàlygose.

Kartais net sunku patikëti, kad ðisunkiai pereinamø Altajaus ir Sa-jano kalnø apsuptyje gimusi muzi-ka taip graþiai ir nekonfliktiðkai,lyg sava, skamba po Vilniaus baþ-nyèios skliautais ir jau nebe pirmàkartà.

Tuvos garsai ir dvasiaGrupë „Chirgilchin“ Vilniuje

Anonsai

Vakaras su VladuBagdonu ir knyga apie já

Gruodþio 7 d. 18 val. Rusø dra-mos teatre vyks aktoriaus VladoBagdono dainø vakaras ir teatrokritikës Rûtos Oginskaitës knygos„Jausmø repeticijos. Metai su ak-toriumi Vladu Bagdonu“ pristaty-mas. Gausiai nuotraukomis iliust-ruotà arti 300 puslapiø knygà iðleido„Tyto alba“. Teatro kritikas VaidasJauniðkis apibûdina jà kaip links-mà knygà „apie netikëtà-nenuspë-tà aktoriaus aplinkà“. Knyga para-ðyta dienoraðèio forma. Ji perteikianepakartojamà áspûdá apie gyvàbendravimà su talentingu aktoriu-mi, jo gyvenimo prisiminimus, ke-lioniø áspûdþius, pasakojimus apievaidmenis ir þmones.

V. Bagdono kûrybos vakaras vyksteatre, kurio scenoje prieð tris de-ðimtmeèius aktorius kûrë Pirosma-

ná E. Nekroðiaus spektaklyje „Piros-mani, Pirosmani...“. Tai buvo pir-mas lietuviø teatro spektaklis, pel-næs tarptautiná pripaþinimà. VëliauV. Bagdonas ðioje scenoje vaidinoir kitus E. Nekroðiaus spektakliuo-se sukurtus vaidmenis – Saljerá, Tu-zenbachà, Otelà.

Ðá kartà V. Bagdonas dainuos sa-vo kûrybos dainas, pritardamas saugitara. Jo dainø áraðai plaèiai papli-tæ, o gyvai dainuojantá scenoje já ga-lima pamatyti itin retai, ypaè dabar,kai aktorius kas mënesá vaþiuojavaidinti Sankt Peterburge.

Vakare taip pat dalyvaus raðyto-jas Rolandas Rastauskas, paþástan-tis V. Bagdonà nuo 1972 m., kai ak-torius debiutavo Jaunimo teatreRoko vaidmeniu septyniolikmeèioR. Rastausko pjesëje „Lenktyniøaitvaras“.

Bilietus á vakarà platina „Tiketa“,kaina 15–20 Lt teatro kasoje ir 18–23 Lt internetu. Vakaro þiûrovai ga-lës ásigyti knygà „Jausmø repetici-jos. Metai su aktoriumi VladuBagdonu“ uþ leidyklos kainà ir gau-ti aktoriaus autografà.

„7MD“ INF.

Filharmonijoje sklandysAnglijos dvasia

Gruodþio 3 d. Filharmonijojerengiamame orkestro muzikos va-kare pasirodys Lietuvos kamerinisorkestras, dirigentas Modestas Pit-rënas ir sopranas ið PrancûzijosMagali Léger. Koncertas dvelkstikra Anglijos dvasia, skambës ðiosðalies kompozitoriø aukso fondokûriniai.

Á XIX a. pabaigà Anglijoje nu-kels Edvardo Elgaro muzika. Þy-miausias to meto kompozitorius lai-komas ir naujosios anglø muzikosmokyklos pradininku. Koncerteskambës elegiðkoji E. Elgaro Sere-nada styginiams – vienas daþniau-siai atliekamø ir paties Elgaro ko-ne labiausiai mëgtø kûriniø.

Prisiminsime ir XX a. anglø mu-zikos klasikus. Ralpho VaughanoWilliamso kûrybai koncerte atstovaus„Fantazija Thomo Tallio tema“. Taisavita Elþbietos epochos fantazija,mat ðá savo kûriná Williamsas grin-dþia senosiomis baþnytinëmis der-mëmis, vartotomis tradicinëje liau-dies ir Elþbietos laikø muzikoje.

Daugiausia dëmesio koncertebus skirta anglø klasiko BenjaminoBritteno kûrybai. Skambës „Varia-cijos Franko Bridge’o tema“, kuriasBrittenas sukûrë pagerbdamas savomokytojà F. Bridge’à. Koncerto pro-gramos spiritus movens dirigentasModestas Pitrënas sako, kad Britte-no „Variacijos Franko Bridge’o te-ma“ – sudëtingas kûrinys, iððûkiskiekvienam orkestrui. Kûriná suda-ro introdukcija, tema ir 10 variaci-jø – 10 tobulø vienà ar kità þanràapibûdinanèiø miniatiûrø.

Ypatingà vietà B. Britteno kûry-boje uþima vokalinë muzika. Kon-certe iðgirsime jo ciklà „Nuðvitimai“(„Les illuminations“) sopranui irstyginiø orkestrui pagal prancûzøpoeto Arthuro Rimbaud þodþius.Brittenas puikiai pajuto ir perteikëprancûzø kalbos subtilybes, sudë-tingo teksto niuansus ir intonacijas.Koncerte ðá kûriná gyvai perteiks so-listë ið Prancûzijos Magali Léger.

LNF INF.

Grupë „Chirgilchin“ D . J A D E V I È I E N Ë S N U O T R .

tûrà, dabar susikoncentruosiu tik átai, kà maèiau ir girdëjau scenoje ðákartà. Be to, trumpai pakalbinaugrupës lyderá Aldarà Tamdynà.

Tuvoje yra daug nacionalinës mu-zikos ansambliø. Ne vienà jø esu gy-vai girdëjæs, klausæs ne vienà garsoáraðø albumà. Ir visi jie man atrodopanaðûs, o sykiu labai skirtingi. Pa-naðûs savo profesionalumu, nuoðir-dumu, noru iðsaugoti vertingiausiastautos kultûros tradicijas ir neatsi-likti nuo ðiandienos aktualijø beibûti suprastiems visame pasaulyje.Kiekviena tø grupiø savaip charak-teringa ir ádomi. Beje, net ir stilis-tiðkai, kiekvienos grupës áraðai ski-riasi nuo koncertø.

Grupë „Chirgilchin“ daugiausiaidëmesio skiria dviem pagrindi-niams komponentams – gerkliniamdainavimui kargyraa ir sygyt bei na-cionaliniø instrumentø skambesiui.Beje, gerklinio dainavimo tradicijànuo seno propaguoja daugiausia vy-rai, todël nustebau pamatæs grupëjemoterá dainininkæ. Taèiau ji tiesiogdainavo tradiciniu Tuvos moterimsbûdingu ne gerkliniu dainavimu. BeTuvos kultûrai charakteringø instru-mentø igil (dvistygis strykinis instru-mentas su arklio galva; grojamaabiem stygom kartu), doshpuluur(ilgakaklis gnaibomasis tristygis in-strumentas su trapecijos formoskorpusu), dambrelio, temir khomus,byzaanchy (keturstygis vertikalusissmuikø ðeimos atstovas su cilindroformos rezonansiniu korpusu), ran-dame daug triukðminiø instrumen-tø ir net bajanà, akivaizdþiai prikly-dusá ið rusø kultûros. Nacionaliniaisinstrumentais stengiamasi groti bû-tent taip, kaip liepia tradicija. Sty-giniai gnaibomieji imituoja galvijøþingsnius, arkliø bëgimà, strykiniaigali muzikoje imituoti gyvuliø bal-

remtos dainos. Manau, pagrindinisgrupës muzikavimo tikslas yra gy-voji tradicija, jos tæstinumas, pritai-kymas ðiems laikams.

Norëdamas ásitikinti, ar manoáspûdþiai buvo teisingi, po koncer-to pakalbinau grupës vadovà Alda-rà Tamdynà.

Koks jûsø repertuaro dainø auten-tiðkumo, ðiø laikø kûrybos ir im-provizacijos santykis?

Prieð ðimtmeèius mûsø protëviaijau improvizavo. Visos muzikos irteksto pagrindas yra improvizacija.Skirtingi liaudies muzikos stiliai kiloið improvizacijos. Mûsø atliekamosdainos yra tradicinis tuviø folkloras,taèiau kai kurios jau mûsø paèiø su-kurtos tradiciniu stiliumi.

Na o paskutinë daina apie pakelei-vingas maðinas stabdanèià mer-ginà?

Tai jau pusiau humoristinis mi-nispektaklis, tiksliau, jo dalis. Ði dai-na turëtø bûti daug ilgesnë, bet kon-certo laikas verèia jà sutrumpinti.Ji naujoviðka, nors, þinoma, parem-ta tradicine maniera.

Jûs kalbëjote apie du gerkliniodainavimo tipus, bet man pasirodë,kad jø naudojate kur kas daugiau.Tarsi kiekvienas ið jûsø dainuotøskirtinga maniera, ar taip gali bûti?

Tø dainavimo stiliø yra daugiau,kiekvienas jø turi atðakø. Manierøyra daug ir skirtingø. Kodël pami-nëjau dvi? Nes jos yra pagrindinës,o kiekvienas atlikëjas jas skirtingaivarijuoja pasitelkæs ritmà, tembrà,kitus elementus.

Ar instrumentais pritariate taip pattradiciðkai, kaip tai darë seniejimeistrai, ar suteikiate dainoms

S a v a i t ë


M u z i k a

Edmundas Gedgaudas

Nelson Goerner (juk laiðke Taukartais galiu palikti nesulietuvintàpavardæ). Argentinietis, savaip uni-kalus techninis fenomenas. „Savaip“tegul apima ir sàvokà „kryptingai“,apie tà galvojau per nuostabiai su-darytà (pianistinis stebuklas!) pirmà-jà koncerto dalá. Taigi, Ferenc (laikan-tis naujesnës vengrø raðybos) Liszt –„Antroji baladë“, du „Pamirðtiejivalsai“, „Bagatelë“ be tonacijos irpirmasis „Mefisto valsas“. Kodëltaip iðskiriu jo technikà? Nes ji, la-bai savitai iðpuoselëta, yra ðios sun-kiai apibûdinamos meistrystës pa-matas, ant kurio kyla bûtent Lisztomuzikos rûmai. Ásivaizduok – nuomp tylyn, iki ppp. Ir tai tarpsniuose,kur tempas skrieja vëju, nenusineð-damas ir smulkiausios natelës. Taiprimena Mendelssohno Elfenmusik –ásivaizduoji? Tikra prabanga ðitaipskambinant iðgirsti ir bemaþ meta-fizinius Liszto miraþus. Dailëje jøatitikmenys bûtø ne tapyba, o juve-lyrinë plonyèiø linijø grafika – to-kia, kuriai praverstø didinamasisstiklas. Átaiga stiprëja jauèiant, kadLisztà pianistas renkasi kaip reik-mæ (savastá, bûtinybæ), kuriai jaunebedaro átakos kiti atlikëjai. O jispats – ðtai toksai – ar gali kà norsátakoti? Abejotina. Tai veikiausiaitik jam pavaldus, magiðkas garsø te-atras. Juk Èiurlionio paveikslø arTruikio scenovaizdþiø veikiamø pa-kraipø neatsirado.

Antrà koncerto dalá ir pradëjoketuri Èiurlionio preliudai, pasiren-kant ið populiaresniø ir nebestebi-nant vizijos savitumu. Toliau – Fry-deryko „24 preliudai“, daþniausiaineieðkant jø tarpusavio ryðio (pa-meni, raðiau Tau apie Dang ThaiSono sureþisuotà iðtisinæ tø minia-tiûrø dramà, neþinau, ar tokià kadabeiðgirsiu). O kelios „vëju praskrie-janèios“ miniatiûros èia, sakytum,þeidë ðalto intelekto diktuojamà sti-listikà. Kalbësenà? Va bûtent – at-vira melodinë kalbësena, Chopinuibûtinas (nors yra ir kitaip manan-èiø) naratyvumas neatrodo esantiGoernerio stiprybë. Bet bisui vëlChopinas – Noktiurnas Des-dur...Ásivaizduok, Goerneris pakvietëmus „pasikalbëti su þvaigþdëmis“ irjam tai pavyko ne menkiau, negustulbinti nardant po kosminius Lis-zto vëjus. O dabar pabandyk prisi-minti Fryderyko Etiudà cis-moll,op. 10, – tuo avantiûristiðku Rich-terio tempu, tik viskà dar paskaid-rink. Toks buvo antrasis bisas.

Smagu, kad jau pasiklausei Ma-satakos Gotos ir pajutai, kuo ypa-tingas ðis Utrechto konkurso laure-atas. Susiradai ir „Prisiminimus apieNormà“, kuriuos ðis japonas skam-bina kaþkokiame salone. Dabar su-pranti, kodël man ir vël maga gráþtiprie to, kas japoniðka. Nesvarbu,kad mums daug kà jø mene sunkupaaiðkinti, bet juk klausydamasisMasatakos patiri jëgà, primenanèiàKurosavos filmus. O pianistas imasiLiszto parafrazuotø Vincenzo Bel-

lini melodijø. Gal bûtent ðiandienmums reikia tokio atlikëjo, kuriodvasios kaitra (jokiø smulkiø senti-mentø!) nudegina scenos þvaigþ-dþiø ir vidutinybiø paliktus pëdsa-kus. Kà jis daro? Prikelia mumskatarsinæ bel canto didybæ. Ðtai ji –turëkit, tausokit...

Liszto konkursø Budapeðte, Vei-mare ir Utrechte pirmø vietø lau-reatø vakarà pradëjo AleksanderisUllmanas. Dvideðimtmetis ið Jung-tinës Karalystës, jau susiformavæsprofesionalas, áspûdingai þengian-tis á „Laidotuviø“ kulminacijà, þa-vus „Vakaro harmonijose“. Bana-lus „Deðimtojoje rapsodijoje“. Jotrapià individualybæ gali paþeisti kon-kursø malûnas, ðiandien jau, deja, ta-pæs privalomu ritualu atlikëjams tarp18 ir 30 metø. Nori konkreèiau? Betjuk girdi, kaip daþnas neatsispiria„rezultatyvios“ konkursø estetikospagundoms. Gerai, jei laiku atsipei-këja ir siekia kai ko esmingesnio uþ„neþmoniðkà preciziðkumà“.

Labai stipri (nors visai kitokia, ne-gu Gotos) Veimaro laureato indivi-dualybë. Tai Gãbor Farkas. Skam-bindamas itin dainingai (lyg jambûtø pakeitæ fortepijonà) ir spon-

Prancûzo Yves Henry reèitalyje –pagarsëjusios dedikacijos. Schu-manno „Kreisleriana“ dedikuotaChopinui, pastarojo „Antroji bala-dë“ dedikuota Schumannui, o ðis„Fantazijà“ C-dur skiria Lisztui,gaudamas uþ jà Sonatà h-moll. Pra-eitim tapæs genialiø gestø pasaulis.O koncertavusá tà vakarà interpre-tuotojà norisi pavadinti „teisingupianistu“. Jo meistriðkumas atitin-ka pasaulio estradose (ir ypaè kon-kursuose) priimtinà estetikà, kurisusiformavo maþdaug praëjusio

girdëti garsaus romantiko kûriná,delikaèiu delno judesiu duodantþenklà kaimynui, jog ði akimirka po-kalbiui ne pati geriausia – pasiklau-sykim muzikos. Bet jau Chopino„Antroji baladë“ F-dur saloninákomfortà nustûmë á pakraðèius,analitikas pravërë duris svaigiamdramatizmui, versdamas patikëti,kad ir tokia situacija yra pavaldi jomeistriðkumui. Tikrai taip! Prisimi-niau seniai apmàstytas prasmes þo-dþiø art ir artificiel, sztuka ir sztuc-zny, pagaliau – menas ir menamas.

Pasaulëjautos ávairovëIð laiðkø toli nuklydusiam vilnieèiui

me apie jà þiniø. Ir, aiðku, jo áraðøbei kitø koncertø Vilniuje.

Luko Geniuðo meninio lygmens,koká iðgirdome lapkrièio 25-àjà, dargirdëti neteko. Tai buvo prieðpas-kutinis Antrojo Vilniaus fortepijo-no muzikos festivalio vakaras, átvir-tinæs manyje dþiugø pojûtá „ávyko“.Dar kaip! Ir vis turëjau sau primin-ti, kad pabaigos koncertas bus kitàdienà, lapkrièio 26-àjà. Ar jo berei-kia, nes juk taps nesunkiai ásivaiz-duojamu ritualu. Taip jam nulemta.O gal klystu? Matysim ir iðgirsim...

Luko koncerto programoje – vi-sos trys Chopino sonatos. Vien taiþada ávyká. Ar Pirmàjà (op. 4) esikada girdëjæs? Jau kuklia jos pra-dþia Lukas akimirksniu sutelkë pil-nutëlës salës dëmesá taip, kad visøto vakaro sonatø dalys buvo perskir-tos tylos (në menkiausio kostelëji-mo!), rodanèios daugiau negu viensusikaupimà. Puikaus dialogo ir to-kio pat ávertinimo þenklas! Per se-zonà ypatinga tokios tylos energe-tika mus gaivina vienà arba dukartus. Bûna, kad ir në vieno. Ðilti,ðvelnûs sonatos tëkmës atspalviaikinta, gyva kûrinio iðkalba pranoks-ta mano lûkestá. Ir „Fazioli“ in-

taniðkai, jis atranda savà tradicinioromantizmo versijà. Joje esama in-dividualizmo, kuris betgi neniekinatraktuotës „ritualiðkumo“, pade-danèio laikyti glaudø kontaktà suauditorija. Áspûdingai sugretinoman negirdëtà Liszto Noktiurnà irdangø su ðiurpiom bedugnëm jun-gianèià (tà jis daro ið tiesø!) sonatà„Perskaièius Dantæ“.

Fortepijono galybës manifestaci-jø buvo gausu Rûtos ir ZbignevoIbelhauptø duete. Juk paþásti jø la-kià vaizduotæ, programø ávairovæ(kokià imponuojanèià!). Ðá kartà poTavo girdëtos Èiurlionio „Miðke“transkripcijos (Jono Aleksos) – Lisztopoemø ir parafraziø paradas, kuriopriekyje Preliudai, o uþsklandai„Prisiminimai apie Don Þuanà“.Ásivaizduoji toje parafrazëje tarppragaro vaizdø áspraustas þmogið-kos, nuodëmingos laimës akimir-kas? Ar panaðiai jas suvokë Mo-zartas ir Lisztas... Bet pianistams,ávaldantiems virtuoziðkumo aukðtu-mas, tokios koncertø akimirkos tei-kia tauraus dþiaugsmo, kuriuo jie na-tûraliai dalinasi su gausëjanèia savoiðtikimø klausytojø auditorija.

amþiaus viduryje, kai kiekvienas ke-liø konkursø laureatas privalëjoskambinti „tiksliai ir objektyviai“,saikingai naudodamas kûrybináákvëpimà, galintá pastûmëti á erezi-jas. Ávairiai juk pasvarstom, kodëlgenialusis eretikas Glennas Goul-das uþsidarë áraðø studijoje. Betjoms – ðalia tokiø netikëtø vizijø –ðiandien darosi labiau priimtinas ra-finuotas Yves Henry objektyvumas.Iðpuoselëta technika atitinka jo im-ponuojanèià erudicijà, „visaþinys-tæ“, teikianèià pianistui akivaizdøkomfortà. Ir meluoèiau sakydamas,kad jo nepatiria ir klausytojas. Jukkûriniai Henry smegenimis ir pirð-tais iðgvildenami iki smulkiausiøfaktûros ir skambesio detaliø, fra-zës visur plaukia natûraliai, laisvai,nestokodamos charakterá paryðki-nanèiø potëpiø. Tik ðtai, „Kreisle-rianos“ garsai kaþkodël kreipë nehofmaniðkø vaizdø link, o siûlërinktis karalienës Viktorijos laikøsalonà, jo prieblandos jaukumà irdraugijà, ávertinanèià seno vyno pri-valumus. Stebint kitus ir jauèiant,kaip tave patá glamonëja diskretûsþvilgsniai, malonu ausies kraðteliu

Dar ir tai, kad prancûzø kultûra me-ninio amato lygmená kur kas glau-dþiau sieja su meno kûryba, neguáprasta mums, lietuviams (mena-mas nëra dirbtinio sinonimas).Stop, nenoriu toliau tos temos èiagvildenti, ji ðiandien darosi slidoka.

Klausydamasis Schumanno „Fan-tazijos“ C-dur ir Liszto Sonatosh-moll gërëjausi ir detaliø prisodrin-tomis garsø perspektyvomis, irmeistriðkai perteikiamu muzikosmonumentalumu. Kaip itin jautrià,absoliuèiai netikëtà to koncerto aki-mirkà paminësiu bisui paskambin-tà Èiurlionio „Pastoralæ“, kurià uþ-baigiantá tylutëlá garsà perëmë tospaèios tonacijos, tokios pat ramiosslinkties ir dar kitaip stebëtinai gi-mininga Chopino „Lopðinë“. Nebu-vo tai lyrizmo, o ðvelniausiø garsøsukurto meditatyvumo apraiðka.Juk ðie dalykai yra ganëtinai skir-tingi, nors ir linkæ suartëti.

Stulbinantá jautrumà garsui,skambesiø atspalviams be atvangostobulina Lukas Geniuðas. Savoklausytojà jis muzikon átraukia netik per koncertà: mes jau pagal ið-gales stebime Luko veiklà, laukia-

strumentas, lyg aplinkiniø meilës ne-stokojantis seno dvaro atributas, ide-aliai tokiai muzikai tinka. Keturiossonatos dalys tarsi laukë jø neáman-trias (?) paslaptis áminti gebanèiomeistro. Áterpiu tà klaustukà, nesnujauèiu Lukà áþvelgus nuo op. 4nusidriekianèià perspektyvà á ne-trukus pasirodþiusius Fryderykoðedevrus. Màsli, truputá melancho-liðka (vëlyvojo Horowitzo?) inter-pretavimo aura...

Toliau – Sonata b-moll. Ekspozi-cijai didingai subanguojant pagal-voju apie „Steinway“ fortepijonà,kuriam tarsi paties Dievo skirta da-lyvauti ðitokio lygio interpretacijo-se. Bet kûrybingas koncertantasmane priverèia klausytis to, kà pa-teikia jo dràsi vaizduotë. Sakysi, be-pigu jai bûti dràsiai, turint toká tech-nikos bagaþà. Aiðku. Tik kad ne visijuo iðmoningai naudojasi. Gal pa-naðiai bûna ir su pinigais?

Na, jei jau ðiandien prabilau apiejuos, tai pats metas dëti taðkà. KaiLukas áraðys visas tris Chopino so-natas, pats pasiklausysi ir nuspræsi,ar esi girdëjæs, pavyzdþiui, ÐITOKÁSonatos b-moll finalà...

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O S

Yves Henry

Lukas Geniuðas

Nelson Goerner


T e a t r a s

Monika Meilutytë

„Gyvenimas – tai mirimas“, –guodësi þmonai ið karo sugráþæsViktoro Ðinkariuko Ezra MenonasKaune statytame Gintaro Varnospektaklyje „Gedulas tinka Elek-trai“. Vieniems ðios Eugene’o O’Neil-lo dramos veikëjams kaltë tebuvokartais aplankantys nemalonûs pri-siminimai, kitiems – á upës gelmestraukiantis akmuo po kaklu, o kaikuriems – nuodai, padedantys nu-marinti ðalia gyvenanèiuosius.

Ðiemet G. Varnas tarsi þvilgteli áankstesná savo darbà ir Klaipëdosdramos teatre sukuria savotiðkà jo tæ-siná – Augustro Strindbergo „Ðmëk-lø sonatà“ (premjera ávyko lapkri-èio 10 d.).

* * *Paþvelgus á dramaturgijos istori-

jà, G. Varno naujausià kûriná rei-këtø vadinti artëjimu prie pirminiøðaltiniø, – O’Neillo drama „Gedulastinka Elektrai“ (1931) pasirodë ge-rokai vëliau nei Strindbergo „Ðmëk-lø sonata“ (1907). Beje, O’Neillasiniciavo pastarosios pjesës pasta-tymà Niujorke 1924 m. ir tai buvopirmoji amerikieèiø paþintis suðvedø raðytojo ir dramaturgo kû-ryba. „Gedulas tinka Elektrai“ (dra-mos pabaigoje pagrindinë veikëjauþsidaro gyventi su nuþudytaisiaisir nusiþudþiusiais) atrodo lyg„Ðmëklø sonatai“ paraðyta prieðis-torë, lyg bandymas (psicho)logiðkaipaaiðkinti, ið kur namuose atsiran-da ðmëklø. Strindbergui, panaðu,svarbesnës ne prieþastys, o pasek-mës – ar gali kas atsirasti tame mi-rusiame gyvenime?

Klaipëdos dramos teatro spek-taklyje ðmëklas galima atpaþinti ið-kart. Jø vizitinë kortelë – tamsiosakiduobës ir blyðkûs veidai. Juodair balta (arba pilkðva) – tai visas kos-tiumø dailininkës Jolantos Rimku-tës sau leistas ðio pastatymo kolori-tas. Juodi vyrø frakai ir kaklaskarës,ilgos juodos moterø suknelës su gi-got rankovëmis – kostiumai kukliaiapeliuoja á epochà, kai Strindber-gas raðë „Ðmëklø sonatà“. Tiesa, kaikuriø veikëjø iðorë iðsiskiria baltu-mu (tradicinis nekaltumo þenklas)arba kostiumai pastebimai nudëvëti(nuoroda á kentëjimà). Taèiau visu-ma kalba apie elegantiðkà, bet be-spalvá pamëkliø gyvenimà.

Scenografas Gintaras Makarevi-èius ðmëklø namà „pastatë“ Klai-pëdoje, Þvejø rûmø scenoje. Deja,ne rekonstruojamo teatro erdvëje –galima bûtø pridurti, þinant kartaispasireiðkianèià G. Varno traukà ne-tradicinëms vaidybos aikðtelëms.Taèiau ir Þvejø rûmø scenoje„Ðmëklø sonata“ suranda sàsajø sudabartine Klaipëdos dramos teat-ro situacija, o pastatymo idëja kvie-èia teatro trupæ atsinaujinti kartu surekonstruojamu pastatu – griautisenas sienas ir statyti naujas, tvir-tesnes.

G. Varno pastatymas pradeda-mas simboline pabaiga: pamëkliðko

namo karkasas lëtai virsta didþiuliudulkiø debesiu (vaizdo projekcija)skambant neiðvengiamybæ prana-ðaujanèiai Vidmanto Bartulio muzi-kai. Bet po akimirkos prieðais þiû-rovus suðvinta dviaukðtis klasicistinisnamas, ið dalies primenantis re-konstruojamo teatro fasadà. Á akiskrinta ant gelsvos plokðtuminës fa-sado dekoracijos nubrëþtos linijos,kai kur uþraðyti þodþiai ir skaièiai.Ðmëklø namà scenografas statë neið medþio, plytø ar nutinkuotø be-

rius nevienalypá charakterá kuria in-tonacijomis, mimika ir rankø gestais.To uþtenka, kad pirmoje spektakliodalyje patikëtum, jog bûtent ðis se-nis, lyg pats Strindbergas, stumdoveikëjø figûrëles komponuodamasjø gyvenimo siuþetus to iðdidintoscenografijos maketo erdvëje.

Vëliau á paskutinæ vakarienæðmëklø name Humelis ateina dai-liai pasipuoðæs, pasiramsèiuodamasskirtingo ilgumo ramentais (iðtiesmakabriðkas dþentelmenas!). Vis

ras ir moteris. Taèiau ðákart tai nemirties ðokis, kurá kadaise Panevë-þyje ðoko Juozo Miltinio aktoriai,ir ne visai amþinas vyro ir moterspokalbis, statæs kaltës sienas ðmëk-lø namams G. Varno spektaklyje„Gedulas tinka Elektrai“. SenioHumelio ir Mumijos monologø dia-logas „Ðmëklø sonatos“ pastatymelabiau primena paskutiná gyvenimoatodûsá, paskutinæ galimybæ apkal-tinti ir bûti apkaltintam, prisiimtikaltæ ir atlikti skirtà bausmæ.

Daili numirëliø kolekcija KlaipëdojeGintaro Varno „Ðmëklø sonata“

ja apie senio jaunystæ ir bjaurokàcharakterá, bet ne maþiau ádomubûtø suprasti, kas skatina tarnautipas Humelá ðá graþuolá (su þila sruo-ga plaukuose aktorius atrodytø kaipið Timo Burtono filmo iðtrauktasSvynis Todas). Rimantas Pelakaus-kas suteikia ðiek tiek daugiau spal-vos ðmëklø namø tarnui Bengtso-nui, taèiau kelia abejoniø ðio,atrodytø, ne per dràsiausio veikëjopasiryþimas vieðai atskleisti senioHumelio slepiamà kaltæ.

* * *Prieð premjerà G. Varnas baimi-

nosi, kad Strindbergo „Ðmëklø so-natoje“ nëra dideliø aistrø (diena.lt,2011 11 04). Taip, jø nëra. Bet ko-dël pamëklë negalëtø bûti spalvin-ga ar bent jau nenuobodi? Kol kasaktoriø vaidyba G. Varno naujau-siame darbe – lyg penklinëje pa-barstytos natos: muzikos neiðma-nanèiam þmogui sonatos skambesáiðgirsti bûtø sunku.

Finalinëje dalyje spektaklio krû-vis uþkeliamas ant jaunø aktoriø pe-èiø. Linui Lukoðiui tenka perimtiV. Paukðtës vystytà temà, jà pratæs-ti ir uþbaigti spektaklio minties for-muluotæ. Aktoriaus judëjimas sce-noje leidþia nuspëti reþisûriniusakcentus, taèiau nesugebëjimasvaidmens kûrimui pasitelkti kalbàkliudo ásigilinti á dramaturgo þo-dþius. Todël galiausiai jautiesi pate-kæs ne á nuðvitimo kambará, kuria-me prieðais Budos ðeðëlá á meditacijàpasinërë L. Lukoðiaus Studentas, oá savotiðkà tapetø parduotuvæ, ku-rioje pats turi iðsirinkti pastatymointerpretacijos raðtà.

„Ir ið purvo gali iðaugti gëlës“, –Strindbergo þodþius prieð premje-rà citavo G. Varnas. Bet purve josgali ir nuvysti, – skuba priminti patsspektaklis. L. Lukoðiaus Studentoþodþiai lyg vanduo laisto SimonosÐakinytës Dukterá ir ji kaip gëlë pa-kyla nuo þemës. Taupiais judesiais,tylia kalbësena aktorë liudija Duk-ters iðsekimà, todël trumpam Stu-dento uþmirðta Duktë nugeibstakaip nepriþiûrëta gëlë.

„Gyvenimas – tai mirimas“, – sa-kë Ezra Menonas, nors norëjo pra-dëti gyventi ið naujo. Taèiau þmo-gaus kelias á kità bûvá – mirtá arnaujà gyvenimà – grástas aðtria-briauniais akmenimis: kalte, kentë-jimu, þlugusiomis iliuzijomis, pra-rasta viltimi, – perspëja GintaroVarno „Ðmëklø sonata“.

P. S. Pernai lapkrièio 10 d. rody-tos G. Varno „Publikos“ veikëjai fi-nale sugula á tuðèias þiûrovø salëskapinaites. Prisimenant ðio spek-taklio sàvokas, ðiemet Vëliniø te-matikà tæsianèios „Ðmëklø sonatos“sumanymas ir vizualus jo ágyvendi-nimas kyla ið po smëlio, taèiau ne-pasirodo kaip kraupi ðmëkla, nesdaugumos aktoriø vaidyba lyg be-formis debesis vis dar skraidþioja poatviru dangumi.

toniniø plokðèiø, o ið poros archi-tektûriniø eskizø, dalijanèiø scenoserdvæ. Atrodo, tai, kà matai, tëra tikiðdidintas scenovaizdþio maketas,kurá G. Makarevièius perkëlë á sce-nà nuo savo darbo stalo. Ruoðiama-si naujam spektakliui ir naujam gy-venimui?

Þiûrovai taip pat sëdi Þvejø rû-mø scenoje, ir tai jau beveik tradi-ciðka G. Varno spektakliø „netra-dicija“. Kamerinës aplinkos siekissuprantamas – juk Strindbergasdramà raðë eksperimentiniam „In-tymiajam teatrui“. Taèiau skaitant„Ðmëklø sonatà“ þvilgsnis á veikë-jus darosi vis intymesnis, o G. Var-no spektaklyje prieðingai. Kaip dra-buþiai nuvelkami scenografijossluoksniai: ið pradþiø – namo fasa-das, paskui – svetainë su kolonada,kol galiausiai aktoriai atsiduria bal-tame kubo formos kambaryje – to-liau nuo þiûrovø nei spektaklio pra-dþioje. Tad scenografo, kaip irkostiumø dailininkës, sprendimaiskatina paþvelgti á dramos veikëjøbûtá ieðkant apibendrinimø, o ne gi-linantis á smulkmenas.

* * *„Ðmëklø sonatos“ minties gijà

pirmasis ima verpti Vytautas Paukð-të. Jo Direktorius Humelis ið pra-dþiø atrodo lyg malonus senelis,kartais pasidomintis, kaip gyvenakaimynai, bet netrukus ásitikini, kadtai – paslaptingas ir áþûlokas tipas.Pasodintas á invalido vëþimëlá akto-

dëlto po netrumpo kalbø marato-no paaiðkëja, kad ir jis – viena iðdaugelio gyvenimo stumdomø figû-rëliø. Tik kai senis pasuoja, akto-rius susvyruoja: atrodo neátikima irabsurdiðka, kai visagalis seniokas,lengvai sunaikinæs ne vienà tokiuáþûliai apsimetusá, staiga nesiprie-ðindamas lenda á drabuþinæ pasikar-ti. Kaip toká poelgá galëjo iðprovokuo-ti pamiðusios moteriðkës atskleistatiesa?

Valentinos Leonavièiûtës vaidy-bos linija „Ðmëklø sonatoje“ trum-pesnë, bet ne blankesnë. Mumijà –iðprotëjusia apsimetanèià namø ðei-mininkæ – aktorë kuria gana tradi-ciðkai. Susirietusi, spigaus balso irstaigiø judesiø – ji pamiðëlë, o pa-vargusio kûno ir balso – blaiviaimàstanti namø ðeimininkë. Varijuo-dama ðiais dviem pavidalais aktorëkuria Vytauto Paukðtës Humeliuibeveik prilygstantá prieðininkà. Tiklemiamu momentu, kai Mumijaima þaisti prieð sená jo paties kor-tomis, Leonavièiûtei vis dëlto pri-stinga dràsos. Susidaro áspûdis, kadpatys aktoriai nenori net apsimestitiká, jog kiekvieno, ypaè valdanèio-jo, sàþinës kertelëje slepiasi Pieni-ninkë – ta baimæ kelianti skaudþiau-sioji kaltë...

Jei tikësime Strindbergu, á ðmëk-lø vakarienæ visada susirenka „tiepatys þmonës, tà patá kalba arba ty-li, kad neapsijuoktø“. Spektaklyjeaplink pusmënulio formos stalà su-sëda aðtuoniese, o kalba tik du – vy-

Simbolines kaltës ir bausmës fi-gûras ákûnija vos keletà kartø sce-noje pasirodanèios Renatos Idze-lytës Pienininkë ir Nelës SavièenkoVirëja. Pirmoji – senio Humelio sà-þinës priekaiðtas, antroji – melopritvinkusiø namø gyventojø kan-kintoja. Smulkiais, lengvais þings-neliais pro scenà kartais pratipe-nanti Idzelytës Pienininkë, be garsokrutinanti lûpas, paduoda vandensLino Lukoðiaus Studentui, o Vytau-to Paukðtës Humeliui uþmerkiaakis. Jos prieðingybë – stambi, sun-kiais þingsniais þirgliojanti NelësSavièenko (aktorë atpaþástama tikið balso) Virëja, veikiau juokinganei baugi, ji siurbia syvus ið ðmëklønamø gyventojø (viename savolaiðkø 1907 m. Strindbergas raðëturás dideliø sunkumø su tarnais irnamø prieþiûra apskritai). Nors ðiedu pavidalai G. Varno pastatymeskirtingi, abu jie reiðkia ir Mirtiesþenklà.

Keista, kaip kartais spektaklyjeaiðkiai gali pamatyti, jog dalá veikë-jø dramaturgas sukûrë vien tik no-rëdamas, kad jie perduotø tam tik-rà informacijà apie svarbesnáherojø. Galëtum pamanyti, kad be-veik tik toká uþdaviná savo vaidme-nims këlë aktoriai Igoris Reklaitis,Edvardas Brazys ir Rimantas Pela-kauskas. Pirmojo Pulkininkas paro-do senio Humelio gebëjimà suþlug-dyti kitus, taèiau nelabai aiðku,kodël dorojama auka tokia abejin-ga. Antrojo Juhansonas papasako-

A . K U B A I È I O N U O T R .„Ðmëklø sonata“


T a r p d i s c i p l i n ø

Laima Kreivytë: Su bûreliu Euro-pos humanitarinio universiteto stu-dentø lankëmës parodoje „Bendrabû-tis“. Ji vyko keturias dienas buvusiojespaustuvëje, Saltoniðkiø gatvëje,kur dabar ásikûræs alternatyvus ben-druomeninio meno centras. Tai ga-lima vadinti „ataskaitine“ Lietuvostarpdisciplininio meno kûrëjø sà-jungos (LTMKS) paroda, bet nuo ki-tø sàjunginiø, ataskaitiniø ir apþval-giniø parodø ji skyrësi nehierarchinestruktûra ir produktyviai panaudo-tomis dalyvavimo ir atstovavimostrategijomis. Vieni menininkai siû-lë kitus ir komentavo pasirinktuskûrinius, o tu save ávardijai kaip pa-rodos-eksperimento koordinatoræir per atidarymà kepei blynus. Kaipkilo „Bendrabûèio“ idëja, kodël nu-sprendei kuratorës funkcijas dele-guoti menininkams?

Neringa Èerniauskaitë: Kai LTMKSpirmininkas Vytautas Michelkevièiuspasiûlë pateikti galimà idëjà paro-dai, buvau sàjungos narë ne daugiaukaip pusmetá, taèiau per tà laikà spë-jau drauge iðgyventi su nelemtosiosFluxus ministerijos kûrimusi patir-tà atsigavimo ekstazæ, bendros nau-jos pradþios paþadà ir vëliau visusapëmusá nusivylimo situacija pojû-tá. Su tàja nareliais-kabinetais-stu-dijomis iðskaidyta erdve iðkilobendrabuèio vaizdinys: juk bendra-butis – tai erdvë, kurioje susitinkabesikurianèios, uþsitæsusios ir þlu-gusios svajonës, mikroutopijos irdistonijos, tiesiog senbuviai, entu-ziastingi naujakuriai ir tie, kuriemsbendrabutis yra tik daiktø sandëlys.Tai nepaprastai talpi erdvë, kuriojetelpa laikinumo, bendruomenës,buities ir idealø kampai. Visi jie „árë-mina“ tai, kuo gyva bet kokia sàjun-ga. Juk ir J. Maèiûnas kûrë fermà,kurioje turëjo gyventi jo suprojek-tuota idealioji bendruomenë, taèiaubendros idëjos ir pasaulëþiûra ne-áveikë (kûrybinio) individualumo...

Taigi pasirinktoji parodos suda-rymo strategija gráþta prie pradiniøsàjungos idealø – demokratijos, me-nininkø iniciatyvumo, o kartu kon-statuoja bendruomeniðkumà pakei-tusius tarp(as)meninius santykius,kai idëjos ir apmàstymai juda nedi-deliuose rateliuose. Tai vienas ið da-bartinës sàjungos situacijos simpto-mø, pasirodþiusiø ðioje parodoje.Neprognozuojamas tokios strategijosrezultatas parodo ir tai, kuo gyvenair kas rûpi patiems menininkams.Man buvo nepaprastai smalsu.

Beje, pasirinkta parodos erdvëtaip pat neatsitiktinë – skurdi baltokubo imitacija industrinëje aplinko-je veikia lyg akyse vykstantis utopijosir buities susidûrimas, balansavimastarp kûrybiniø bei bendruomeniniøidealø ir nelinksmos kasdienybësproziðkumo. Ðá susidûrimà semantið-kai sustiprina ar pagyvina ir buvusiosspaustuvës erdvëse ásikûrusios jaunos„kûrybininkø“ bendruomenës pava-dinimas – CommuneArt.

L. K.: Pavadinimas „Bendrabû-tis“ kalba apie bendrà bûtá ir buitá –ðiuolaikinio meno þargonu tariant,

„ryðiø estetika“. Bet ne naivi 9-ojodeðimtmeèio draugø „tûsovkë“, osocialinius bei institucinius prieðta-ravimus preparuojanti antagonisti-në. Matome ir garsiø Lenkijos ku-ratoriø portretus, Jono Zagorskonutapytus ant stalèiaus vidinës pu-sës, nemezgantá Martos VosyliûtësÐliogerá, ir Dariaus Basèio kièiniøpeizaþø bei natiurmortø metamor-fozes, pranaðaujanèias vartotojø vi-suomenës saulëlydá. Kokie parodo-je uþsimezgæ ryðiai tave nustebino?O gal papiktino?

N. È.: Mane nustebino, jog ávykotai, ko (slapèia) tikëjausi – parodosdalyviai smagiai ásijautë á „nomen-klatûrinës“ sàjunginës-suneðtinësparodos dvasià. Kokybiðka saviiro-nija skleidësi tiek per paèius darbus,tiek per eksponatø kieká ir net eks-pozicijà (darbø tiek daug, kad jie beskrupulø kabinami ir trijø metrøaukðtyje, o kartu iðlaikomas „stilis-tinis vientisumas“). Vadinasi, ben-drumas sàjungoje ágavo naujus pa-vidalus – buvusià eksplicitiðkaiiðreikðtà prieðprieðà Lietuvos daili-ninkø sàjungai pakeitë paèios LDSstrategijø naudojimas dekonstruo-jant prasmëmis bei konotacijomisákrautà „sàjungos“ sàvokà.

L. K.: Ðioje parodoje apstu idëjø –toks minties tankis kvadratiniamekspozicinio ploto metrui atrodokartu ir senoviðkas, ir progresyvus(kaip vinilo plokðtelës). Viena ið pa-grindiniø (tapybos ir apskritai me-no) – mirties ir amþino sugráþimotema. „Kas netapë, tas tapys da“, –kartoja tapytojai kaip keiksmà ir uþ-keikimà Jurgos Barilaitës videodar-be. Kokios parodoje iðryðkëjusios

idëjos tau pasirodë aktualiausios?N. È.: Man, turbût kaip ir tau, ak-

tualiausias (ar, veikiau, akivaizdþiau-sias) parodoje iðkilæs aspektas –„tarpdiscipliniðkumas“. Ði sàvoka –tokia reikalinga prieð du deðimtme-èius savo meniniam tapatumui ap-sibrëþti, pasikeitus meniniam klima-tui Lietuvoje tapo itin problematiðkair sunkiai apèiuopiama beveik vi-siems teoretikams ar menininkams.Lengviausia jà nusakyti per neigia-mybes, t.y. pagal tai, kas tai nëra.Taèiau bandymai pozityviai jà api-brëþti ar net pateikti jos pavyzdþiusðiuo metu primena savotiðkus labo-ratorinius bandymus iðgauti nekin-tantá tarpdiscipliniðkumo receptà.

Didþiàjà parodos dalá sudaro ta-pyba (ne veltui greta jø atsidûrë irkeramikos bei maþosios plastikosdarbai), taigi dar kartà iðkyla tarp-disciplininio meno sàvokos para-doksalumas, kita vertus, tiesiogsimptomiðkai perteikiama tai, kasjau kelerius metus aktyviai vyksta

pasaulinëje ðiuolaikinio meno sce-noje. Dar visai neseniai prieð ðià pa-rodà kataloge „Balticum. Pokyèiøbangos: menas ið Estijos, Latvijosir Lietuvos“ („Balticum. Tides ofChange: Art from Estonia, Latviaand Lithuania“) raðydama apie Balti-jos ðaliø tapybà minëjau olandø teore-tiko Jano Vewoerto tekstà „Kodëlkonceptualûs menininkai vël tapo?Nes jie mano, jog tai puiki mintis“,kuriame jis nagrinëja ðià labai aiðkiaiiðreikðtà tendencijà. Manau, jog poðios parodos galima bûtø paraðyti lie-tuviðkà olando teksto variantà pava-dinimu „Kas netapë, tas tapys da“.

L. K.: Rosalind Krauss ir kiti te-oretikai jau seniai diagnozavo po-medijiná bûvá, bet Lietuvoje net irdidþiausi ðiuolaikiðkumo apologe-tai neatsikrato sovietmetá menan-èio kûriniø skirstymo á „vaizduo-jamàjá“ ir „taikomàjá“ menà.„Bendrabûtyje“ idëjos ið tiesø svar-besnës uþ medþiagas, kritiðkas po-þiûris – uþ madingas temas. Ne ma-þiau svarbi parodos dalis – paèiømenininkø tekstai, konceptuali-zuojantys pasiûlytø autoriø kûri-nius. Ar tai reiðkia, kad ðiandienosmenininkas gali nemokëti pieðti,bet ne raðyti? Koks bûtø idealusteksto, vaizdo ir medþiagos santy-kis? Nebûtina atsakyti rimtai.

N. È.: Galbût toks tavo „nuosp-rendis“ ne visai galiotø ðios paro-dos dalyviø atþvilgiu, nes tik keli iðjø linkæ idëjas iðreikðti tiek verba-liai, tiek vizualiai. Taèiau paskatin-ti konceptualizuoti savo pasirinki-mà siûlyti bûtent tuos menininkusir atsidûræ vieni prieðais mirksintájuodà brûkðnelá baltame ekrane, jietrumpai turëjo tapti ir parodos ku-ratoriais, tekstu argumentuojanèiaissavo pasirinkimà. Prisipaþinsiu, ðiosparodos dalies laukiau labiausiai, irlabai nudþiugau, gavusi nors irtrumpas jø „anotacijas“. Vien kovertas Lino Jablonskio vainikuojan-tis sakinys, pristatantis Eglës Pauli-nos Pukytës videodarbà „Lietuva –Aèiû Labai“ – „Tai lyg brangakme-nis visoje parodos kolekcijoje“, arpoetinis Roberto Narkaus tekstas,o kur dar Jurgos Barilaitës taikluslakoniðkumas...

Tikiuosi, kad ðiuolaikiniai meni-ninkai neprivalo mokëti raðyti, nesiðmokti raðyti neámanoma. Kaip iriðmokti bûti menininku. Nemaþaimenininkø, sekdami konceptualiz-

Kas kuria bendrà bûtáPokalbis su meno kritike Neringa Èerniauskaite

mo tradicija, átikëjo, jog raðyti nërasudëtinga, o ir privaloma, tad da-bar turime daugiau darbo, skinda-miesi kelià tarp vidutiniø raðliavø.Taèiau kita vertus, geri menininkøtekstai atperka visà ðá darbà. Kalbutruizmais, bet svarbiausia juk koky-bë, ar ne?

L. K.: Lietuvos ðiuolaikinio me-no scenoje vël ryðkëja „oficialaus“ir „alternatyvaus“ meno takoskyra.Kabutës dël to, kad „oficialusis“ pa-brëþtinai vengia bet kokio valstybi-nio uþsakymo ar tradiciniø vertybiøpuoselëtojo vaidmens ir santykiussu valstybe grindþia pragmatiðkaisinteresais, dekoratyviai dangstyda-masis „nacionalinës reprezentaci-jos“ figos lapeliais. „Oficialusis“ me-nas susilieja su galeriniu –didþiausios parodø salës, iðlaikomosmokesèiø mokëtojø, ir komercinësgalerijos ideologija, autoriø ratas irtikslai ið esmës nesiskiria. „Alterna-tyvus“ menas irgi nëra pakankamaidràsus, kad okupuotø meno ástaigasir pasiprieðintø konjunktûrinei kul-tûrai. Kà ðiandien galime vadintinepriklausomu menininku, kritiku,kuratoriumi? Kokios yra dominuo-janèiø institucijø „stogo“ neturinèiøkûrybiniø iniciatyvø perspektyvos?

N. È.: Praëjusiais metais á tarp-tautiná seminarø ciklà „Trys peiliopanaudojimo bûdai“ („Three Usesof the Knife“) pakvietëme AntonàVidokle ir Glazge ásikûrusià meni-ninkø valdomà „Transmission“ gale-rijà – mëginome padràsinti jaunuo-sius meno profesionalus aktyviausteigti savas iniciatyvas, pasinaudo-ti tuometine recesija ir atsilaisvi-nusiose erdvëse ágyvendinti savoidëjas. Juk ir Antonas Vidokle pir-mus savo projektus rengë iðnuo-motame vieðbuèio kambaryje...Neþinia kodël, bet jaunieji lietuviømenininkai pasirenka kitus du ke-lius – burbëjimà prieð institucijasarba beatodairiðkà verþimàsi á jas.Kadaise trumpai gyvavusi iniciaty-va „Artkor“ iðblëso, o naujø iki ðiolneiðkyla. Ádomiausios man ðiuo me-tu atrodo iniciatyvos periferijose –ÞEMAT Þeimiuose, Juozo Laivioir Tomo Daniliausko Þemaitijoje,Þilvino Lanzbergo Þagarëje. Tenmenininkai steigia savo tikroves irþaidimo taisykles.

L. K.: Esi kritikë, kuratorë, me-no procesø iniciatorë – rengi inter-netiná kultûros savaitraðtá „Art-news.lt“, diskusijø ciklà NDG „Tryspeilio panaudojimo bûdai“. Kaiptau pavyksta iðsaugoti nepriklauso-mà pozicijà? Ar neatsiranda norin-èiø primesti savo poþiûrá, paverstitave ar kuruojamus leidinius savoruporu?

N. È.: Iðlaikyti nepriklausomà po-zicijà Vilniuje gana paprasta, nes iðesmës tëra keli poþiûriai á tai, kas irkoks yra ðiuolaikinis menas, kokiaturëtø bûti jo sklaida ðalyje ir uþ-sienyje. Juk nesunku judëti tarp ne-susisiekianèiø indø jø neiðliejant.

L. K.: Aèiû uþ mintis ir sëkmës!

PARENGË LA IMA KRE IVYTË

Saulius Dirsë. „P–2“. 1999 m.

Ekspozicijos fragmentas


D a i l ë

liø, istorija. Maskarado idëja sutirð-tinta iki maksimumo. Nuþudomokaraliaus vaidmená atlieka moteris,nuþudytasis bent tris kartus atsike-lia, kad pakartotø savo ðokio ciklà,kostiumai autentiðki (forma iðtiki-mi Europai; ornamentu ir spalvo-mis – Afrikai). Ir labiausiai þavi netne nuoseklus ávykiø, atributø per-keitimas (tiesiog atpaþinimo malo-numo puota), o tai, kaip meninin-ko pasakojimas reflektuoja kinoprincipus. Cikliðkumas, pakartoji-mas ir efektingiausioji atbulinë cho-reografija. Tik ápusëjus filmui iðaið-këja, kodël iki tol baliaus ðokëjøjudesiai buvo tokie makabriðki –antroji dalis rodoma atbuline eiga,kai viskas susidëlioja á sklandþiàchoreografijà, taèiau iðsaugo jude-sio keistumà. Prisideda ir didelësraiðkos garsas, kuris visà kaukiø ba-liø paverèia ekstaziðku potyriu.

Iðkart po ðio filmo rodomas ki-tas – gerokai maþesnio biudþeto„Odilë ir Odeta“ (2005), kur meni-ninkas perkuria Piotro Èaikovskiobaleto „Gulbiø eþeras“ baltosios(gerosios) ir juodosios (blogosios)gulbiø reikðmes. Tarsi viena kitosveidrodinis atspindys sinchroniðkaiprieðais viena kità ðoka dvi baleri-nos. Afrikietiðku koloritu tviskan-tys jø kostiumai identiðki, merginos

panaðios, skiriasi tik jø odos spal-va. Ir vël neátikëtinai raiðkiai girdi-me jø kvëpavimà, drabuþiø ðnaresáir traðkëjimà. Átampa kyla ið abiejøðokëjø pastangø siekti tarpusavyjeidentiðkumo. Hierarchijà griaunalygiavertis noras susilieti, susitapa-tinti. Y. Shonibarës kuriamus vaiz-dus suvokiant kaip skirtingø kultû-rø santykio iliustracijas, jos iðnyragrynai imaginacinëje erdvëje, kuriyra labai bûdinga Europos pomir-tiniø atvaizdø kûrime, mitologinë-

se ar alegorinëse kompozicijose.O ðtai Raimundas Malaðauskas,

regis, pats elgiasi kaip tokios ima-ginacinës erdvës personaþas. Jamtalkina maþa bendruomenë. Taèiaukadangi toji þmoniø grupë yra ási-kûrusi vietiniame galios centrelyje(ÐMC), toliau vadinsiu juos kolo-nistais. Kolonistø fantazminiamelaike ir erdvëje Malaðauskas yra su-vokiamas kaip þymus kuratorius, ogal net ir menininkas. Kolonizuo-tieji – tie, kurie ateina á projekto pri-

statymà – tikisi kaþko adekvataus iðjiems suvokiamø reikðmiø ar jø sà-sajø, taèiau gauna tik neriðlius teks-tus (radijo pjesë (asociacijø virtinë),kokteilis ið raidþiø ir spalvø formu-lës, këdë, kurià kaþkodël gamino netkeli autoriai, hibridiðkumà transliuo-janti holograma). Kadangi prie ko-lonistø reikðmyno nëra prieigos, ko-lonizuotieji gali formuluotes tik ne/priimti ar ne/perimti. Imperatyvaspriimti ir perimti veikia tuos, kuriegali bijoti bûti tarp nesupratusiøjø,o nepriimti gali dël daugelio prieþas-èiø, ypaè ið nuobodulio ir galimybësrinktis kitus reikðmiø tiekëjus.

Taikant antropologiná tyrimo me-todà, Malaðausko projekte (ir viso-je veikloje) galima aptikti sektomsbûdingø bruoþø: bevardþiø arba nu-stumtø á antrà planà þmoniø ko-manda savo darbu ir tikëjimu ku-ria, didina vieno asmens galià ir mità;sektos nariai nuolat keièiasi – atsijau-nina, pasipildo pradedanèiais atradi-mø kelià, taèiau keli privilegijuotiejinariai iðlieka tie patys; niekas gerainegali pagrásti to, kas vyksta, atsiðau-doma máslingais nutylëjimais reika-laujant praplësti màstymo ribas arbaáteigiant, kad yra kokia nors savai-minë eiga ir viskas iðaiðkës vëliau(kai geriau susipaþinsi su nuorodo-mis, kai labiau iðsilavinsi, kai ateis

nuðvitimas ir kt.); svarbiausia yragera vadyba – nuspëti, kam ko rei-kia, ir tai pasiûlyti (jaunam kuratoriui –susisieti su institucija, aktoriui – dëme-sio, radijui – aktoriø), o kitko nede-talizuoti. Savo nesëkmes ir kolonis-tai, ir sektø atstovai aiðkina vienodai –jie mûsø nesuprato, tai tik elitui / in-telektualui / nuðvitusiam þmogui.

Net nelabai mokslinë logika nu-rodo, kad jei tavæs nesuprato, taidar nereiðkia, kad esi menininkas.O jei tave suprato tik maþutë dalisþmoniø, tai dar neapibrëþia jø kaipelito atstovø. Sutinku, kad bedaik-èio meno suvokimas reikalauja dau-giau pastangø, bet klausimai nuomeniniø á politinius (t.y. galios nau-dojimo) pasislenka tuomet, kai tasbedaiktis menas pasiima labai daugsvarbiø daiktø – pavyzdþiui, didþià-jà ÐMC salæ kokteiliø pristatymui...Tuo tarpu pilni kûrybinës potenci-jos menininkai vaikðtinëja kaip þiû-rovai arba yra eksponuojami polaiptais ar prie tualetø.

Yinka Shonibare filmai rodomi parodoje

„Dar kartà pasakojimas“ iki gruodþio 23 d.

Kauno paveikslø galerija (K. Donelaièio g. 16,

Kaunas)

Dirba antradiená–sekmadiená 11–17 val.

„Fotofiniðas“ pristatomas iki sausio 15 d.

Kada meniniai projektai tampa politiniaisA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Danutë Gambickaitë

Ði paroda pirmà kartà pristatytaMilano „Peep-Hole“ meno centre.„Miegaliumi“ taip pat vadinamas irreiðkinys, „kuris jau egzistuoja ir da-ro átakà savo aplinkai, bet dar nërapastebëtas, suvoktas“. Parodojegalvojama apie Vilniaus miestà, kaipreiðkiná, kuris jau egzistuoja ir daroátakà savo aplinkai, bet dar nëra pa-stebëtas, suvoktas. Miestas kaip ap-linka, kuri daro sau átakà. Arba galibûti, kad jame esantys þmonës yraaplinka miestui.

Ðiaip jau miegalius yra narci-ziðkas reiðkinys. Jis slapta (pats toneþinodamas) apþiûrinëja save. Artam, kad bûtø suvoktas (susivoktø),já reikia bakstelëti pirðtu? Miegaliusgali bûti arba yra melancholikas.

Visai neseniai dalyvavau meni-ninko Vitalijaus Èerviakovo, subû-rusio bendraminèiø grupæ „Kaita“,projekte „TylËjimas“. Tai bent ke-lerius metus trunkàs projektas. Jisvyksta taip: kviestø þmoniø grupëprieð patekant saulei susirenka priekatedros varpinës ir eina ið ankstonumatyta kryptimi (að ëjau á pietus).Pasivaikðèiojimas yra nebylus – taivienintelë taisyklë. Komunikuoti ga-lima tik gestais, þvilgsniais, mintimisar kitais þinomais nebyliais bûdais.Ëjimas trunka iki saulës laidos.

Eidamas beveik tiesia linija kerti

Apie miegaliusDalios Dûdënaitës ir Elenos Narbutaitës paroda „Miegalius“ Ðiuolaikinio meno centre

gatves, geleþinkelius, kalnus, miðkus,sodø bendrijas, pievas, sàvartynus,statybvietes, tiltus, dvarus, vienkie-mius, futbolo aikðtes ir aikðteles,upelius, degalines, prekybos cen-trus. Uþklumpi miegaliø Vilniø irdaug maþesniø miegaliø (egzistuo-janèiø, bet dar nepastebëtø, nesu-voktø) jame. Jie slapta tûno ir lau-kia (gal kada bus suvokti). Tai galibûti netoli geleþinkelio rasta lapëskaukolë su aptrupëjusiais dantimisar vidury tuðèio lauko numestas vai-kiðkas pieðinëlis su saulyte. Nepaklus-damas per metø metus iðmintiems ta-kams sutinki daug miegaliø ir labaistipriai pajunti, kad paëjus „vos ke-lis þingsnius miestas tampa atvirulauku, dar pora þingsniø – ir jis virs-

ta kaimu“. Galø gale pats esi mie-galius, pavyzdþiui, kitapus geleþin-kelio bëgiø sutiktam dar vienammiegaliui, uþklaususiam „eto po-chod?“. Esi kaskart / nuolat pasive-jamas kitoj vietoj ir kitu metu.

Po savaitës stovëjau po ElenosNarbutaitës gaubtu, ðiek tiek „pri-merkta“ nuo supanèios erdvës. Lei-dosi saulë. Prieð pasiekdama hori-zontà ji bûna intensyvesnë. Gaubtasmirgëjo visomis spektro spalvomis(panaðios atsiranda gatvës balutëjeiðsiliejus tepalams ar benzinui).Klausiausi ið gaubto sklindanèio pa-sivaikðèiojimo áraðo ir laiptais tarsimetalofono plokðtelëmis aidinèiøþingsniø. Pro langà stebëjau gaub-to briaunos perpjautus einanèiuosius

ir atsiminiau „TylËjime“ matytà (o galsapnuotà) laukuose stûksantá „Du-champ’o pisuarà“ ar „Rothko tapy-bos parodà“ ant garaþø durø. Ðaliasukiojosi popieriaus spiralë su„mirksinèiu“ ar „prisimerkusiu“ þo-dþiu MIEGALIUS.

Stovëdama po gaubtu ir klausy-dama tuokart tik man girdimø gar-sø, prisiminiau Eglës Mikalajûnai-tës tekstà, kuriame autorë uþsiminëapie netobulumo þavesá Dalios irElenos parodoje „Planeta“. Praëju-siø metø rudená ji buvo pristatytaÐMC vitrinoje. Dar prisiminiau Ju-lios Kristevos knygà apie melancho-lijà „Juodoji saulë“ („Black Sun:Depression and Melancholija“) irnamø gamybos atominës bombosgaubtà bei Zero Sawai personaþà iðmëgstamo japonø mokslinës fantas-tikos veiksmo filmo „Þmogus, kurispavogë saulæ“. Taip pat prisiminiaumiestà ið Adomo Honoris Kirkoroknygos „Pasivaikðèiojimai po Vilniøir jo apylinkes“ bei tarpmiestiná te-lefonà ið Jeromo Davido Salingerio„Puiki diena bananþuvëms gaudy-ti“. Þemiau pateikiu „miegaliaus“reiðkiná papildanèià citatà ið ðio ap-sakymo: „Vieðbutyje apsigyvenæ de-vyniasdeðimt septyni reklamosagentai ið Niujorko buvo uþgulætarpmiestiná telefonà, ir mergina ið507 numerio turëjo laukti nuo dvy-liktos iki pat pusës trijø, kol linija

atsilaisvino. Bet ji neleido laiko vel-tui. Perskaièiusi straipsnelá ið mo-teriðko kiðeninio þurnalo „Seksas –palaima ar pragaras“, iðplovë ðukasir ðepetukà, iðvalë dëmæ smëliospalvos sijone, persiuvo sagà prað-matnioje palaidinëje, iðrovë ið apga-mo du prasikalusius plaukelius. Kaipagaliau telefonas suskambo, ji së-dëjo ant sofos prie lango, baigda-ma lakuotis kairës rankos nagus.“

Kalbant apie parodai „Miegalius“eksponuoti pasirinktas erdves, prisi-miniau nugirstas abejones – ar tikraitokios vietos tinkamos. Bet turintomeny, kad ði paroda „kaip namasprie miðko ir ið miðko á namà þiûrin-tis gyvulys, pro ðalá ûþiant maði-noms“, erdvë koridoriuje, prie laiptøir po jais, yra abejoniø nekeliantispasirinkimas ir parodai taikomo mo-delio reikalavimus atitinkanèios pa-stato erdvës.

Galø gale linkiu ásiminti mintáapie tai, kad Vilnius dël savo specifi-nio urbanistinio iðplanavimo savybiølabai tiesiogiai iliustruoja ávairias þo-dþio „miegalius“ reikðmes. Tà atsi-menant galima pabandyti pasivaikð-èioti po ðá miestà miegaliø, arbamodelá, arba prisiminimà etc.

Paroda veikia iki sausio 15 d.

ÐMC (Vokieèiø g. 2, Vilnius)

Dirba antradiená–sekmadiená 12–20 val.

Yinka Shonibare, MBE. „Odilë ir Odeta“. 2005 m.HD S K A I T M E N I N I S V I D E O F I L M A S ; T R U K M Ë : 14 ’ 28 “ ; T I R A Þ A S : 6 E G Z . M E N I N I N K O N U O S A V Y B Ë ;

B E N D R A D A R B I A U J A N T S U J A M E S O C O H A N O G A L E R I J A , N I U J O R K A S , Ð A N C H A J U S

Ekspozicijos fragmentas


D a i l ë

Deima Katinaitë

Mintis dar kartà panagrinëti kaikuriuos mûsø meno pasaulio reið-kinius kilo pasiþvalgius po rudenë-janèio Vilniaus galerijose ekspo-nuojamas parodas. VDA Dizainoinovacijø centro galerijoje „Titani-kas“ buvo pristatytas treèius metusið eilës vykstantis projektas „Jaunojotapytojo prizas“, o kitoje ðio centrosalëje – Danijos Viborgo galerijos pa-roda „NBeX project 2011–Titanic“.Jaunojo tapytojo prizo ðiais metaissiekë trijø Baltijos valstybiø (Lietu-vos, Latvijos, Estijos) jaunieji meni-ninkai, o danø NB galerija pristatëjau turinèius iðsilavinimà Skandina-vijos ðaliø menininkus bei menoakademijø studentus.

Lyginant abi parodas susidaro ga-na panaðus áspûdis – ir tematikos,ir technikos prasme. Matyt, artimaskultûrinis kontekstas ir jaunas am-þius (iki 30 metø) lemia tam tikrusryðkius dësningumus: atrodo, kaddaugiausia dëmesio èia tenka idë-jai, tam, kà norima pasakyti, o neformai. Tapybai, kaip pagrindineiraiðkos priemonei, skirtas anaiptolne pirmojo plano vaidmuo. Nepai-sant keliø iðimèiø ir vertinant visu-mà, galima teigti, kad karaliauja vi-sagalis tekstas, literatûrinës idëjos,komentarai ir komentarø komen-tarai. Tiesa, visa tai gana ðiuolaikið-ka, bûdinga ne tik Baltijos ðalimsar skandinavams ir gali bûti net vi-sai ádomu – juk kyla aktualûs klau-simai, kuriuos ir noriu èia aptarti.

Á ðiuos analogiðkus projektus ga-lime paþvelgti skirtingais rakursais:kaip á „dar gyvus“ ieðkojimus ir vir-smus, kaip raðoma broðiûroje, skir-toje „Jaunojo tapytojo prizui“ prista-tyti, arba kaip á „þaidimø aikðtelæ“,minimà NB galerijos prisistatyme.Taèiau kartu tai ir savotiðkas indi-katorius, parodantis bendras ten-dencijas, meniná jaunimo lygá irtechninius gebëjimus – dalyviai në-ra pirmakursiai ar meno mokykløabsolventai. Galerija NB taip api-bûdina savo globotinius: „Kaipsvarbià tendencijà mes pristatomenuolat kintanèià jaunø ir eksperi-mentuojanèiø menininkø srovæ. Jienagrinëja ðiuo metu aktualias temasir meta iððûká klasikinio meno sam-pratoms, meno institucijos idëjaibei susiduria su naujàja þiniasklai-dos kalba. Ðis pripaþintø meninin-kø ir kylanèiø talentø junginys yramûsø profilio kertinis akmuo. Jissuteikia galerijai NB galimybæ pa-rodyti aukðèiausià meno kokybæ irbûti aktyvia Ðiaurës ðaliø meno sce-nos dalimi.“

Smalsus ir atsakingas þiûrovas,skaitantis tekstus prie durø, ekspo-zicijos salëje natûraliai tikisi iðvystiþadëtàjà kokybæ, iððûkius ir „origi-nalius kûrybinës iðraiðkos bûdus,kurie perþengia mados bangø ir þa-vesio ribas“. Menà vertinti visais lai-kais buvo gana keblu, vertinimà vei-kë vieðpataujanèios filosofinëssrovës, kultûrinës nuostatos, asme-ninis vertintojo skonis ir pozicijos.

Sermëginë tiesaApie konkursus, parodas-projektus ir prizus

Ðiandien taip pat nëra bendros, vi-siems tinkanèios tiesos, ir niekas ne-sitiki, kad menai, kaip prieð keletàamþiø, bus naudingi ir dþiuginan-tys. Uþ þodá daþniausiai taip pat ne-bereikia atsakyti kaip uþ daiktà, tikar visada raðytinë panegirika pade-da „geriau“ suprasti meno kûriná?Þinoma, ðiais visuotinës interpreta-cijos bei intertekstualumo laikaistoká pristatymà galime suprasti kaipironijà ar pokðtà – tai nëra itin svar-bu. Kur kas svarbiau paveikslø me-ninis lygis ir kokià þinià jie mumsperduoda. Kadangi dël pastarosiosgaliu pasirodyti subjektyvi, paþiûrë-kime á paèius paveikslus ir paban-dykime suprasti, kuo gyvena jø au-toriai.

Akivaizdu, kad ir Baltijos, irSkandinavijos ðaliø jaunieji kûrëjaigerai susipaþinæ su Luco Tuymansoir Gerhardo Richterio kûryba. Ðiuosdu garsius autorius galime dràsiaivadinti jaunøjø menininkø ikono-mis, siekiamybe ir pavyzdþiu – jieákvepia jau ne vienà kartà per pas-taruosius keliasdeðimt metø. Ákve-pia ðiandienos aktualijø perkëlimasá drobes, puikiai ávaldyta technika

L. Tuymanso kûrybos rezultatai áti-kina ðio principo veiksmingumu,tuo tarpu NB galerijos deklaruoja-mas iððûkis klasikinio meno sam-pratoms kelia abejoniø. Ar maiðtàturime suprasti kaip akademiniopieðinio abëcëlës neiðmanymà, dik-tuojantá eskiziðkumà, kurio niekaipnesupainiosi su sàmoninga pieðiniodeformacija, siekiant sustiprintiáspûdá, ironizuoti, etc.? Nuoðirdausprimityvizmo titulas taip pat kaþinar tiktø Beintos av Reyni ar G¸jeRostrup kûriniams. Idëjinei puseiir problematikai, ko gero, komen-tarø nereikia, darbø pavadinimaikalba patys: „Dievas yra didþëjus“(„God is a DJ“), „Manau, esu kvai-la arba galbût tiesiog laiminga“ („Ithink I’m dumb or maybe just hap-py“ – Beinta av Reyni), HenrietteHellsern-Kjoeller „Liesk mano tralia lia“ („Touch My Tra La La“) –videofilmas, kuriame rodomasglamþomas moters akto pieðinys.

Teisybës dëlei reikia pripaþinti,kad Baltijos ðaliø menininkai prisis-tato (tiksliau, juos „Jaunojo tapyto-jo prizui“ skirtoje knygelëje pristatomenotyrininkë Jolanta Marciðaus-

tapyba? Jei tapybos darbai tampapriemone pareikðti savo pozicijà irtos priemonës vizualizacijai bei ko-kybei nekeliami ypatingi reikalavi-mai, gal reikëtø ið naujo susitarti dëlpavadinimø? Ðtai, pavyzdþiui, vaka-rø jaunieji dailininkai maiðtautojaiprisistato vaizdo komunikatoriais(visual communicator – ShepardoFairey’aus terminas), o ne meninin-kais (artist). Nepagaunamasis gat-vës meno atstovas Banksy atkakliaislepia savo veidà, sudominta publikadþiugiai ásitraukia á þaidimà. Menastai ar ne, paliekama spræsti „You Tu-be“ þiûrovams internetinëje erdvëje.Á skambius vardus èia nepretenduo-jama, minëtiems autoriams ir gat-vë, ir galerija vienodai puikios.

Gerà áspûdá palieka Lino Jusio-nio „Atsikartojimas“ (JTP II vieta)ir Marto Vainre’o „Tinkamoje vie-toje tinkamu laiku, visuomet“ („Inthe right place at the right time, al-ways“). Ðie menininkai atrodo su-radæ savo kelià, nors jø pasirinktiakcentai – paveikslas kaip filmokadras ar nuotrauka – yra bene po-puliariausi ðiandienos meno pasau-lio vaizdiniai. Ðiuo atveju kalba dar-bai (ádirbis, nors nebûtinai jis turibûti proporcingas kûrybos valandøskaièiui) ir to pakanka – idëjinë pu-së tampa ne tiek svarbi. Jei tapybosdarbà suvoksime ne kaip vizualinëskomunikacijos priemonæ, o „sena-madiðkai“, kaip autoriaus meistrið-kumo dëka „gyvà ir savarankiðkaikvëpuojantá“ darbà, nemaþai ðian-dienos meno kritikø keliamø klau-simø praras aktualumà.

Greitas gyvenimo tempas atsi-spindi mene, vis daþniau paveikslaitampa paskubomis nubrëþtu þenklu –ir tai, deja, tikrai ne Liudo Truikio mi-nëtas „grojimas viena styga“. Mantai labiau primena lygtá „minimu-mas pastangø, padaugintas ið mak-simumo informacijos“. Gaunamasrezultatas nëra nei stulbinantis, neiðokiruojantis. Ar atsiveria kaþkasnaujo? Kaþin. Naujumas apskritaiðiais laikais atrodo ganëtinai sekli(turinio prasme) kategorija. Daþnainaujovës skelbiamos tuomet, kaitiktai kartojamasi, o tam, kad inter-pretacijoje gimtø nauja kokybë, bûti-na itin gerai iðmanyti senas taisykles.Prieðingu atveju, tik laiko klausimas,kai kas nors pastebës, jog ðiuolaikinispost-postmodernistinis karalius nuo-gas. O tà pastebëjæ galime nustebtikaip vienas þinomas vyresnës kartos

dailininkas, aplankæs èia apraðytas„Titaniko“ ekspozicijas po keletàkartø. Paklaustas, kà ten veikia taipdaþnai, atsakë ieðkàs „sermëginëstiesos“ – reikia þinoti, kas dabar vyks-ta. Po paskutinio apsilankymo, ga-liausiai nusprendæs, kad yra keletasvertø dëmesio paveikslø, konstatavo:„Ir tai jau ðis tas.“

Malonia iðimtimi man atrodo irJonës Ðataitës-Rudënienës perso-nalinë paroda „Buvojimai“, vykusi„Lietuvos aido“ galerijoje (2011 1019 – 11 06). Èia apsieita be aktua-liø ðûkiø ar maiðtingø naujoviø, betðios autorës kûrybai galëtume pri-taikyti jau minëtàjá NB galerijos api-bûdinimà „perþengiantis madosbangø ribas“. Taip pat J. Ðataitæ-Ru-dënienæ galime laikyti ir „klasikine“dailininke – jos tapyboje klasika la-bai neblogai sugyvena su originalu-mu. Teoriniai principai geriausiaigali bûti „patikrinami“ stebint jøsklaidà konkreèioje kultûroje irkonkreèiuose meno kûriniuose.Kartais nuoseklus poþiûris, þinoji-mas, ko nori, ir temos, ir technikosprasme („Buvojimai“ nutapyti pirð-tais, akrilu, anglimi) duoda savai-me átaigø rezultatà. „Nauji matymobûdai“ atsiveria paveiksluose nesie-kiant mesti dar vieno „iððûkio“ re-klama ir lozungais persisotinusiam,„aukðèiausios meno kokybës“ pa-ieðkø iðvargintam ðiandieniniø ga-lerijø lankytojui.

Dabar, demokratijos ir nuomo-niø pliuralizmo laikais, greta galiegzistuoti ir kardinaliai prieðingipoþiûriai, o „sermëginë tiesa“ yratiesa, nepretenduojanti á visuotinæar objektyvià tiesà. Þmogiðkoji lais-vë atsiveria perinterpretuodama irskirtingai ákûnydama taisykliø var-þomà tikrovæ. Kitas meno kûrinysgalëtø bûti geriausia epochos kriti-ka ar atsakas, bet tik su viena sàly-ga – interpretacija turëtø naujai pa-teikti tai, kà ankstesnis autorius arautoriai ákûnijo kaip senosios kul-tûros esmæ.

Na, o didþiausias „Jaunojo tapy-tojo prizo“ ar kitø panaðiø konkur-sø apdovanojimas turbût yra ne pi-niginë premija ar geidþiama staþuotëuþsienyje, o pati galimybë jaunammenininkui tapti matomam. Tai tar-si pasitikëjimas avansu, kurio netu-rëjo nei vyresnioji, nei viduriniojimenininkø kartos, nuëjusios neleng-và kelià á vieðumà.

ir komercinë sëkmë. Monumenta-listo G. Richterio darbø kainos auk-cionuose perþengia deðimtis milijo-nø eurø, áspûdingai paklausûs irL. Tyumanso kûriniai. Pastarasisdar ádomus tuo, kad netapo savo pa-veikslø ilgiau nei vienà dienà, patsaiðkina esàs per daug nekantrus irnegalás ilgiau laukti rezultato.

Apþvelgiant minëtas parodas„Titanike“ atrodo, jog èia ne tikdràsiai skolinamasi ið pasauliniø ko-rifëjø – jauniesiems autoriams taippat nesvetimas principas negaiðtiprie kûrinio ilgiau nei vienà dienà.

kytë-Juraðienë) kur kas kukliau:„Apskritai, þiûrint á ðá reikalàðmaikðèiai, jei reiðkiniui svarbus sa-vivokos klausimas, tai jis dinamið-koje paauglystës stadijoje. Tai tin-ka tiek tapybai, tiek jos prigimtá irsavo vietà, galimybes apmàstan-èiam tapytojui.“ Turbût neverta darkartà skelbti tapybos mirties – lai-ko tëkmëje ji mirðta ir prisikelia pa-kankamai daþnai. Taèiau kyla klau-simas: kaip tuomet atpaþinti, kad ðisbesimainantis, keisèiausiomis for-momis besireiðkiantis pavidalas visdar yra ta pati mirusi ir prisikëlusi

Jonë Ðataitë-Rudënienë. „Rymant. Arimai“. 2011 m. I Ð G A L E R I J O S „ L I E T U V O S A I D A S “ A R C H Y V O

Anita Karpinska. „Jëzus Kristus buvo astronautas“. 2011 m.N U O T R A U K A I Ð J TP A R C H Y V O


K i n a s

Kai 1965 m. kino ekranuose pa-sirodë Martino Ritto juosta „Ðni-pas, atëjæs ið ðalèio“, filmai apie ðni-pus buvo vienas populiariausiø kinoþanrø Europoje. Ðaltojo karo me-tais Rytø ir Vakarø þmonës jais þa-vëjosi. Slaptasis agentas atspindëjopolitines Rytø ir Vakarø ambicijas beijø prieðtaravimus. Kovotojas uþ gëráarba blogio atstovas – jis ákûnydavopolitinës sistemos pranaðumà arbatapdavo niekingo prieðo ávaizdþiu.

Goethe’s instituto inicijuotà, ki-notyrininkø Oliverio Baumgartenoir Nikolajaus Nikitino parengtà ret-rospektyviná ciklà „Celiulioidinë uþ-danga“, skirtà Berlyno sienos pen-kiasdeðimtosioms metinëms, sudarofilmai apie ðnipus, 1960–1974 m. su-kurti abipus geleþinës uþdangos. Ðispopuliarus kino þanras buvo skir-tas ne tik pramogai – jis turëjo átvir-tinti Ðaltojo karo padalijimus þiû-rovø sàmonëje. Filmø ciklas jauaplankë Londonà, Berlynà bei Bu-dapeðtà. Gruodþio 2–8 d. jis bus ro-domas Vilniuje, „Skalvijos“ kinocentre, kino teatruose „Pasaka“ ir„Multikino“.

Vienas ðio kino þanro pradinin-kø, vokieèiø reþisierius Fritzas Lan-gas pirmàjá filmà „Ðnipai“ sukûrëdar 1928 metais. Á ðià programàátrauktas paskutinis jo kûrinys – Va-karø Vokietijoje 1960 m., reþisieriuigráþus ið emigracijos JAV, kurtas„Tûkstantis daktaro Mabuzës akiø“(„Die 1000 Augent des Dr. Mabu-ze“, Vokietija, Italija, Prancûzija,1960). Ðiame filme Langas atgaivi-no vienà svarbiausiø ne tik savo, betir vokieèiø kino ekspresionizmopersonaþø – pasaulá valdyti siekiantádaktarà Mabuzæ. Langas buvo pir-masis, filmuose apie daktarà Ma-buzæ parodæs sekimo galià. Ið ðiopersonaþo kildinamas ne vienas ðni-pø kino personaþas, pavyzdþiui,

Mylimas ðnipasÐaltasis karas Europos kine

daktaras Ne. Ðákart filmo herojus,turtingas amerikietis, á vienà naciølaikais statytà vieðbutá prikaiðiojaoptiniø þvalgybos prietaisø ir imasekti vieðbuèio sveèius. Bet tai da-ro ne jis vienas – nieko nenutuo-kiantys sveèiai nuolat kontroliuojair stebi vieni kitus. Sukurtas prieðiðdygstant Berlyno sienai, „Tûks-tantis daktaro Mabuzës akiø“ rodovienà ið Ðaltojo karo manijø – siekákaupti kuo daugiau informacijosapie prieðà.

Prancûzø reþisieriaus Georges’oLautnero ðnipø kino parodija „Di-dþiosios ðnipø gaudynës“ („Les bar-bouzes“, Prancûzija, Italija, 1964),kurioje pagrindinius vaidmenis su-kûrë Lino Ventura ir Bernard’asBlier, prasideda mirus vienam svar-biausiø pasaulyje ginklø gamintojø.Prancûzø agentas gauna uþduotáaplankyti jo naðlæ ir iðvilioti masi-nio naikinimo ginklø patentus. Pa-sirodo, apie tai pagalvojo ne tikprancûzai: atvykæs á naðlës pilá, he-rojus susiduria su pas naðlæ ásikû-rusiais ðveicarø, vokieèiø ir sovietøagentais. Bet visiðka sumaiðtis pra-sideda á pilá ásiverþus kinams ir pa-sirodþius amerikieèiams.

Dar vienas filmas, iðjuokiantisðaltojo karo baimes, yra italo Gior-

gio Bianchi komedija „Toto ir Pepi-no iðsiskyrimas Berlyne“ („Totò EPeppino Divisi A Berlino“, Italija,1962). Pagrindinius vaidmenis jojesukûrë populiarus italø komikø du-etas Totò ir Peppino. Du ið Neapo-lio kilæ aktoriai kartu suvaidino 17komedijø, kurios priskiriamos va-dinamajam naiviajam kinui. ...Na-ciø pasamdyti Totò ir Pepinas pri-sistato sàjungininkams kaippulkininkas Kanarinis ir jo liudinin-kas, taèiau jais nepatikima. Taip po-relë atsiduria Rytø Berlyne, kur ru-sai juos ið tikrøjø palaiko naciais.Sapnø knygà rusai palaiko slaptukodeksu ir priverèia herojus nusta-tyti amerikieèiø ðnipø lëktuvø ko-ordinates. Atsidûrusi aklavietëjeporelë pasako rusams koordinates,kurias sapne Totò gavo ið savo te-tos.

Martino Ritto „Ðnipas, kuris su-gráþo ið ðalèio“ („The Spy Who Ca-me in From the Cold“, D. Britani-ja, 1965) sukurtas pagal vienàgarsiausiø Ðaltojo karo detektyviniøromanø, þanro klasika tapusià Joh-no Le Carré knygà. Tai pasakojimasapie Vakarø þvalgybos metodus, ku-riuos gerai þinojo knygos autorius –buvæs britø þvalgybos agentas. Irknyga, ir filmas rodo antràjà ðnipi-

nëjimo pusæ – neðvariø politikø ma-chinacijø aukomis tapusius þvalgybi-ninkus, nuolat pasmerktus pralaimë-ti. Pagrindinis herojus – keliolikametø britø agentams Vakarø Berly-ne vadovavæs Alekas Lymas. Po to,kai jo agentø tinklà suardo Rytø Vo-kietijos þvalgybininkai, britai nu-sprendþia inscenizuoti Lymo nuo-puolá, tikëdamiesi, kad Rytai juosusidomës. Taip Lymas ir jo meilu-þë Nan tampa pavojingo dviguboþaidimo dalyviais. Pagrindiniusvaidmenis filme sukûrë didis britøaktorius Richardas Burtonas, Oska-ras Werneris („Þiulis ir Dþimas“),Claire Bloom.

Rytø poþiûrá á ðnipø temà atskleisfilmai, sukurti Lenkijoje, Rumuni-joje ir jau nebeegzistuojanèioje Èe-koslovakijoje. Ið jø iðsiskiria èekøreþisieriaus Zbyneko Brynycho psi-chologinë drama „Pirmyn á prara-jà“ („Smyk“, Èekoslovakija, 1960),pasakojanti apie èekø imigrantàFrantiðekà Kralá, kuris Vakarø Ber-lyne patenka á autoavarijà. Vakarøþvalgybos jam suteikia naujà tapaty-bæ ir pradeda rengti dalinai atmintápraradusá Frantiðekà ðnipo misijai.Jis turi pargabenti ið Prahos mikro-filmà. Kartu su Vakarø Vokietijoscirku herojus atvyksta á Prahà. Iðpradþiø viskas vyksta pagal planà.Bet susitikæs su savo ðeimos nariaisFrantiðekas suvokia, kad juo pasi-naudota. Filmo temà netikëtai pra-tæsë istorija: 1968-aisiais „Pirmyn áprarajà“ scenarijaus autorius, raðy-tojas Pavelas Kohoutas tapo vienu„Prahos pavasario“ ideologø ir po so-vietø invazijos buvo priverstas emig-ruoti. Emigravo ir reþisierius Bryny-chas. Vakarø Vokietijoje jis kûrëfilmus ir televizijos serialus, tarp jø irLietuvoje itin populiarø „Sená“.

Jano Batory filmo „Pasimatymassu ðnipu“ („Spotkanie ze szpie-

giem“, Lenkija, 1964) herojus agen-tas Bernardas nusileidþia Lenkijospajûryje. Jis turi gauti informacijàapie raketø bazes. Bernardas vyks-ta á Varðuvà, uþmezga kontaktus, pa-dedamas nieko neátarianèiø trumpa-bangininkø bendrauja su savovirðininkais. Taèiau netrukus jis su-pranta, kad yra sekamas, ir bandobëgti. Pagrindinius vaidmenis filmesukûrë populiarûs lenkø kino akto-riai Ignacy Machowskis, Beata Tysz-kiewicz, Stanisùawas Mikulskis.

Jãnoso Veiczi filmas „Visiðkaislaptai“ („For Eyes Only“, „Strenggeheim“ , VDR, 1963) buvo vienaspopuliariausiø Rytø Vokietijoje. Ta-èiau pasakojimas apie slaptà Vokie-tijos Demokratinës Respublikosagentà, demaskavusá keliolika ame-rikieèiø ðnipø, apgavusá melo detek-toriø ir sëkmingai atveþusá á RytøVokietijà svarbius slaptus dokumen-tus, buvo sukurtas sekant vakarietið-ko þanrinio kino stiliumi. Kartu taibuvo populiariø Rytø Vokietijojeideologiniø teziø (pvz., kad Vaka-rai rengiasi pulti VDR) iliustracija.

Ionas Popescu-Gopo sukûrë ru-munø animacijos mokyklà, bet re-þisieriaus filmografijoje – ne tik ani-maciniai filmai. Nebyliojo kino stiliumisukurta komedija „Pavogtoji bomba“(„S-A Furat o Bomba“, Rumunija,1961) suþadins prisiminimus apieCharlie Chaplinà ar Jacques’à Tati.Paprasta istorija apie jaunà vyrà,skinantá pievoje gëles, virð kurio stai-ga kartu su sraigtasparniu iðnyra vi-sas karinis batalionas, atskleidþiaatominës bombos grësmës sukeltàparanojà. Bevardþiam filmo herojuiatitenka lagaminas, kuriame paslëp-ta atominë bomba, ir netrukus já imavaikytis visi pasaulio piktadariai.

PAGAL RENGËJØ INF.

Anonsai

Japonø anime naujienosir klasika Lietuvoje

Jau tradiciniu tapusá japonø ani-me festivalá „Otaka“, kuris vykstagruodþio 1–4 d. „Forum Cinemas“,atidarë premjera ið Japonijos – nau-jausias reþisieriaus Makoto Shinkai(„5 centimetrai per sekundæ“) fil-mas „Vaikai, kurie vijosi þvaigþdes“(„Children Who Chase Lost Voicesfrom Deep Below“, „Hoshi O OuKodomo“, 2011, 116 min.). Reþisie-rius liko iðtikimas savo braiþui. Fil-mas pasakoja apie Asunà, ji kasdienkeliauja ant kalno virðûnës, ásijun-gia mirusio tëvo dovanotà radijà irklausosi keistos muzikos. Vienà die-nà jà uþpuola pabaisa, taèiau á pa-galbà mergaitei atskuba jaunuolisÐunas. Jie susidraugauja, o netru-kus jaunuolis dingsta. Mergaitë su-kaupia visà dràsà ir leidþiasi á misti-næ, pavojø kupinà kelionæ á Agarthà –ðalá, ið kurios atvyko Ðunas. Ði kelio-në Asunai atskleis pasaulio groþá,þiaurumà bei praradimo jausmà.

Po pasaulá tebekeliaujanti studi-jos „Ghibli“ pasaka apie maþuosius

skoliniautojus pagaliau atvyks ir áLietuvà. Hiromasos Yonebayashifilmas „Skoliniautojai“ („Arrietty“,„Karigurashi no Arrietty“, 2010, 94min.) nukels á Tokijo priemiestá.Tarp senø medþiø pasislëpusiamename po grindimis gyvena maþa ke-turiolikmetë Arietë su savo tokiaispat maþais tëvais. Namo ðeiminin-kës senos damos apie maþuosiuskaimynus net nenutuokia. Arietë suðeima iðgyvena „skolindamiesi“. Vis-kas, kà jie turi, yra pasiskolinta ar-ba pagaminta ið pasiskolintø daik-tø. Vanduo, maistas, stalai, këdës.Cukraus kubelis, medþiagos skiau-telë... Bet visko po truputá – kad se-nosios moteriðkës nepastebëtø. Të-vai Arietæ nuolat perspëja: „Bûkatsargi, nesirodyk þmonëms.“ Jiemspamaèius, maþieji turës ieðkoti nau-jø namø. Bet pramuðtgalvë Arietëjø neklauso...

Sovietmeèiu populiarus animaci-niø filmø ciklas apie Kûlverstukà ir jodraugà krokodilà Genà atgijo Japo-nijoje. Filmo „Kûlverstukas“ („Chebu-rashka“, 2010, 80 min.) reþisierius Ma-koto Nakamura atkûrë originaliaslëles, naudojo tà paèià filmavimo

technikà, stengësi iðsaugoti ankstes-niø filmø dvasià. Ði juosta nukels ápraeitá, sugraudins, prajuokins, vie-niems uþgaus nostalgijos stygà, ki-tiems atvers dar nepaþástamà, betjau legenda tapusià istorijà apiedraugystæ. ...Per klaidà atsidûræsapelsinø dëþëje, Kûlverstukas ið-siunèiamas á Rusijà. Keistà siuntinágavæs krautuvininkas nepaþástamàgyvûnà nuneða á zoologijos sodà.Bet ir èia Kûlverstukui neatsirandavietos, nes vargðo nelaimëlio nepa-vyksta priskirti jokiai gyvûnø rûðiai.Neradæs sau vietos, maþas gyvûnë-lis rudu kailiu, didelëmis akimis, ap-valiu veidu ir lëkðtæ primenanèio-

mis ausimis apsigyvena taksofonobûdelëje. Taèiau netrukus Kûlvers-tukas sutiks krokodilà Genà ir ne-besijaus toks vieniðas...

Kanø festivalyje á premjerà pa-kvietæs biografinis animacinis fil-mas ið Singapûro – Erico Khoo„Tatsumi“ (2011, 96 min.) – pasako-ja apie garsøjá japonø komiksø kûrë-jà ir þanro revoliucionieriø Yoshihi-ro Tatsumi. Ðis filmas – tai penkiosnovelës, pasakojanèios apie origi-naliojo manga autoriaus gyvenimàir kûrybà. Bûtent jis pasuko japo-niðkus komiksus link suaugusiøjø.Okupuotoje pokario Japonijoje jau-najam Tatsumi aistra komiksams pa-

deda iðlaikyti skurstanèià ðeimà. Su-sitikimas su garbinamu manga kû-rëju, garsiuoju Osamu Tezuka, jamtampa dar didesne paskata eiti ðiuokeliu. Nepaisydamas já lydinèiossëkmës, 1957 m. Tatsumi áveda nau-jà terminà gekiga (dramatiniai pa-veikslai) ir prapleèia japoniðkø ko-miksø horizontus, pasiûlydamasalternatyvø þanrà suaugusiems. Tat-sumi darbai pradeda nagrinëti tam-sesnius gyvenimo aspektus...

Klasikos skiltyje pateikiamas irþiûrovø, ir kritikø pamëgto reþisie-riaus Hiroyuki Yamaga filmas „Ha-nëjø sparnai“ („The Wings ofHonneamise“, „Ôritsu uchûgun –Oneamisu no tsubasa“, 1987, 120min.). Ðis animacijos ðedevras ste-bina vaizduotës galia, istorijos klo-dais, dëmesiu detalëms ir pasakojaapie tolimos planetos civilizacijospirmuosius kosminius skrydþius. Bû-relis entuziastø atkakliai siekia uþ-sibrëþto tikslo – pasiøsti pirmà þmo-gaus pilotuojamà erdvëlaivá á atviràkosmosà. Jiems teks áveikti ne tik fi-nansinius nepriteklius, technineskliûtis, bet ir politines intrigas.

PAGAL RENGËJØ INF.

„Tûkstantis daktaro Mabuzës akiø“

„Hanëjø sparnai“


Gruzinø kinas mëgsta keistuo-lius, gal todël ir lietuviai mëgsta gru-zinø kinà. Eldaro Ðengelajos fil-muose ávairiø beproèiø ir pamiðëliøniekad netrûko, o treèiadienio va-karà LTV2 (7 d. 20.05) parodys jo1973 m. parabolæ „Keistuoliai“. Jinukelia á praeitá, bet ta praeitis to-kia stilizuota, tad veiksmas gali vyktibet kur ir bet kada, kaip ir daugumagruzinø filmø, kurie ið pirmo þvilgs-nio neatsiejami nuo nacionalinëskultûros. Jø esmë – herojai, susiejæir pasakø, ir aukðtosios poezijospersonaþus. „Keistuoliø“ herojai –jaunuolis Ertaozas ir pamiðæs iðra-dëjas Christoforas – susitinka kalë-jime. Ertaozas ten atsidûrë, nes no-rëjo padëti graþuolei Margalitaiatsikratyti meiluþio policininko, tikmeiluþis kapinëse atsigavo. Bet në-ra to blogo, kuris neiðeitø á gerà: ka-lëjime senasis Christoforas iðradoskraidanèià maðinà, kurios kuras –meilë.

„Keistuoliai“, be abejo, kalba so-vietmeèiu populiaria Ezopo kalba.Kai negali tiesiai kalbëti apie lais-væ, troðkimà pakilti ir kvailus parti-nius valdininkus, geriausia savo sva-jones ádëti á beproèio lûpas. Taipelgësi ne vienas kûrëjas. Jiems ant-rindavo ir kritikai. Viktoras Diomi-nas 1974 m. taip raðë apie filmà:„Originalø gruziniðkà filmo pavadi-nimà bûtø tiksliau versti kaip „Bepro-èiai“ arba „Kuoktelëjæ“. Jie tikrai iðpirmo þvilgsnio atrodo be vieno bal-kio, ne ið ðio pasaulio – ir senasisChristoforas, ir jaunasis Ertaozas.Ar gali normalus sveiko proto ir

tvirtos atminties þmogus statyti to-kià „skraidynæ“ – kaþkà tarp buri-nio laivo ir prieðtvaninio automo-bilio... Bet bûtent tai ir svarbiausia,kad ji pakils! Pakils ir lëtai plauks virðkalnø ir slëniø! Pakils visø sveikaimàstanèiø þmoniø nuostabai, gydy-tojo, leidusio savo pacientams krapð-tytis su tomis senienomis ir kruopð-èiai vedanèio jø „klinikinës ligos“dienoraðtá, pykèiui... Toks jau tas fil-mas. Jame tai, kas neámanoma,tampa paprasta ir natûralu, bepro-tiðkos svajonës – visai praktiðka ju-dëjimo priemonë, o „normalumas“,„sveikas protas“ – áprastos kasdie-niðkos sàmonës atsparos – iðjuokia-mos ir pasmerkiamos kaip dvasinënegalia.“ Sovietiniai þmonës mokë-jo skaityti uþuominas. Kine, litera-tûroje, gyvenime.

Uþuominø yra ir 1980 m. Rai-mondo Vabalo filme „Rungtynës nuo9 iki 9“ (LTV, 3 d., 23 val.). Sukurtaspagal tada madingo jauno raðytojoRièardo Gavelio scenarijø, filmaspasakoja apie mokslinio tyrimo ins-titutà – pagrindinæ sovietmeèio in-teligentø, sutrumpintai vadinamøJMB (jaunesnysis mokslinis ben-dradarbis), buveinæ. Filme institutolaukia reorganizacija, todël jameprasideda intrigos. Susikerta dviejømokslininkø – pasiðventëlio Ðpoko(Valentinas Masalskis) ir karjeristoBudrio (Petras Steponavièius) ke-liai. Valdingos motinos uþguitas Bud-rys kilæs ið vadinamosios nomenkla-tûros – jam keliai visur atviri. Betsusikerta ne tik mokslininkø poþiû-riai – jie varþosi ir dël graþuolës Bi-

rutës (Maja Eglite). Ði taip pat turirinktis – mokslininkës arba krepði-ninkës karjerà. Filmo konfliktai pri-mena lenkø moralinio nerimo kinà,bet lietuviðkosios redaktûros jis bu-vo taip nuskalpuotas, kad kandþiasVabalo uþuominas áþvelgti neleng-va. Uþtat yra daug krepðinio, tiks-liai laikà ir moralinæ atmosferà api-bûdinanèios sovietinës buities, dargyvi kai kuriø personaþø prototipaiir aktoriai, kuriuos visados mielaprisiminti. Vabalas gerai iðmanë jøvertæ.

Manau, kad uþuominø nebus Le-vano Achobadzës filme „Gruzijosrugpjûtis“ (LTV, 5 d. 21.15), o jei irbus, tai laidos vedëjas padarys vis-kà, kad filmà suprastume „teisin-gai“. Ðiai dokumentiniam kinuiskirtai laidai, man regis, iðkilo grës-më tapti tendencinga, propaguojan-èia tik tas idëjas, kurios priimtinosjos vedëjui.

Nemëgstu jaunø konservatoriø –konservatyvumas tinka prie veidotokiems kaip að. Juolab kad nebu-væs jaunu maiðtininku, vëliau tikrukonservatoriumi netapsi. Todël irvël primygtinai rekomenduosiu pa-siþiûrëti Corneliu Porumboiu filmà„12.08 á Rytus nuo Bukareðto“(LTV2, 7 d. 22.10). Að já privalomairodyèiau kiekvienà kovo 11-àjà, nespaskutiniais metais daþniau televi-zoriaus ekrane matau tai, ið ko ru-munø reþisierius smagiai pasiðaipë.Pirmiausia, þinoma, ið mûsø feno-menalaus sugebëjimo mitologizuotinet nesenà praeitá. Po ðio filmo no-risi uþdavinëti nemandagius klau-

simus, pavyzdþiui, paklausti Prezi-dentës, kur ji buvo 1990 metø kovo11-àjà. O kur buvote Jûs?

Curtiso Hansono filmà „NaktysLas Vegase“ (LNK, 4 d. 12 val.), ma-nau, bûtinai pasiþiûrës tie, kuriemstëvai neleidþia naktinëti prie tele-vizoriaus. Nors filmas jiems visai

filmuojant buvo renovuojama.Dar vienas filmas aðtriø pojûèiø

mëgëjams – Gregory Hoblito 2008 m.„Nesusekamas“ (TV3, 4 d. 21.45). Fil-mo herojë – specialioji FTB agentëDþenifer (Diane Lane), tirianti vir-tualiosios erdvës nusikaltimus. Vie-nas tokiø nusikaltëliø þiauriai kanki-

Meilë viskà pakelia á dangøKrësle prie televizoriaus

Nauji filmai

Susidvejinæs GibsonasIstorija, kurià pasakoja „Bebras“

(„The Beaver“, JAV, 2010) galëjotapti komedija. Taip pat sëkmingaijà bûtø galima papasakoti ir kaipbeprotybës istorijà. Galima jà ap-vilkti ir kitø þanrø marðkinëliais arnet perkelti á beorá animaciná iðma-tavimà. Jodie Foster nusprendë su-kurti ðeimos dramà.

„Bebras“ prasideda beveik kaipkomedija. Þaislø fabriko savininkàValterá Bleikà ne vienus metus kan-kina depresija. Jis apleido darbà,ðeimà ir sugeba tik miegoti. Vienàdienà toká apsnûdusá já þmona iðme-ta uþ durø. Valteris nusiperka dëþæstipraus alkoholio ir vyksta á mote-lá, nusprendæs ten nusiþudyti. Bet ðá-kart já iðgelbëja Bebras – kalbantinatûralaus dydþio pliuðinë lëlë, uþ-maunama ant rankos. Valteris grie-biasi jos kaip skæstantis ðiaudo. Jisgráþta namo ir praneða, kad tera-peutas rekomendavo bendrauti nesu Valteriu, o su Bebru.

Psichoterapeutai (ypaè tie, kuriedalija patarimus spalvotø þurnaløskaitytojams) daþnai pataria atsiri-boti nuo savæs, pajusti distancijà susavimi ir pasauliu, ir taip iðspræstiasmenines problemas. Panaðiai rea-guoja ir Valterio artimieji. Bendrau-dami su Bebru, jie áþvelgia tokio ben-dravimo terapinæ prasmæ. Kai

Valteriui vël ima sektis verslas, jie suBebru tampa net medijø þvaigþdë-mis, ir tai tik patvirtina, kad nor-malûs þmonës stebëtinais tempaisnyksta ið televizoriø ekranø. BetValterio þmona Meredit átaria tai,kà ið pat pradþiø numano ir filmoþiûrovai: Bebras – ne lëlë, ne þais-mingas alter ego, bet greièiausiairimta liga.

Pradëjusi komedijos intonacija,Foster nuvairuoja mus á ðeimos dra-mà, beje, tokie buvo ir du jos anks-èiau reþisuoti filmai. Kaip ir komiðka,taèiau kartu nerimà spinduliuojanti lë-lë, ir Valterio ðeimos nariai nuo fil-mo pradþios atrodo ðiek tiek dvi-prasmiðki. Maþasis sûnus dël tëvoligos tapo sociopatu, vyresnysis Por-teris ið visø jëgø stengiasi nebûti pa-naðus á tëvà, todël kruopðèiai fiksuo-ja net menkiausià panaðumà –lapukais su tais pastebëjimais nu-klijuotos jo kambario sienos. Ði ðei-ma tik imituoja ðeimyniná gyvenimà.Tai tiesiai ir pasako namo sugráþæsValteris – Bebras. Þinoma, pirmiau-sia kalta Valterio liga – ji iðvarginovisus. Bet Foster neatsitiktinai ap-gyvendino Bleikus nykiame prie-miestyje, jø buto sienas nudaþë niû-romis spalvomis, o namà privertëgriûti tiesiog akyse. Ji nuolat pabrë-þia ir Valterio dramos banalumà.Taèiau kartu bando suprasti, kodëlValteriui geriau bûti Bebru. Atsa-kymas vël bus banalus – Valteris su

savo sûnumis bendrauja taip pat,kaip jo tëvas bendravo su juo, o Por-teris jauèia jam tà patá, kà jis jautësavo tëvui. Ar tà uþburtà ratà gali-ma nutraukti?

Didþiàjà filmo dalá Foster nuo-sekliai prieðinasi þiûrovø poreikiuipamatyti tai, ko jie ið filmo laukia.Kitas reþisierius, ko gero, taip ir bû-tø pasielgæs. Pavertæs Bebrà Valte-rio iðgijimo, sugráþimo á normalø gy-venimà pretekstu. Ir pabaigæs filmàlaiminga holivudiðka pabaiga su sa-ve pakeitusiu, silpnybes vardan ðei-myniniø vertybiø nugalëjusiu þmo-gumi. „Bebre“ taip pat bus laimingapabaiga, tik kitokia.

Filmui ápusëjus Foster þvilgsnisvis daþniau nukrypsta á Porterá. Pui-kiai kitø mintis ir stiliø imituojantisvaikinas uþsidirba raðydamas ben-

dramoksliams raðto darbus. Jo ver-slas klesti, kol horizonte pasirodoNora. Ji niekaip negali paraðyti mo-kyklos baigimo kalbos. Nora – mo-kyklos numylëtinë, pirmûnë ir gra-þuolë, bet paaiðkëja, kad ir ji iðgyvenadramà, o Porteris jà atskleidþia. Ápra-tæs ásijausti á kito kailá, jis supranta,ko reikia merginai. Ir tik tada pa-galiau gali suvokti, kodël nekenèiatëvo. Suprasti ir atleisti. Todël fina-linis tëvo ir sûnaus susitaikymas –ne tik logiðkas, bet ir patvirtina pa-grindinæ filmo temà. Tik gaila, kadðákart jau sekant tradiciniu Holivu-du pabaigoje skamba per daug þo-dþiø, ir jais pasakoma viskas, kas ikitol buvo pasakyta vaizdais. Kita ver-tus, „Bebras“ iðlaviravo tarp bana-lybës ir patologijos, nes reþisierë pa-sirinko paprastumà.

Foster pirmiausia yra aktorë, to-dël vienas didþiausiø filmo privalu-mø yra vaidyba. Tiesa, sau ðiame fil-me ji skyrë dramaturgiðkai nelabaisvarbø þmonos vaidmená. Didþiau-siu atradimu man tapo Melas Gib-sonas. Pasirodo, jis ne tik legendi-nis maèo ir, ðvelniai tariant, nelabaiskoningø „Kristaus kanèiø“ ir „Apo-calypto“ reþisierius, bet puikus ak-torius, puikiai pereinantis nuo ko-mizmo á tragizmà, sugebantispasiþiûrëti á save ið ðalies, subtilus,net jautrus. Tai, kad gerokai prieðmetus sukurtas filmas ekranuosepasirodë tik ðiemet, kaltas taip patGibsonas. Po keliø antisemitiniøskandalø ir triukðmingø skyrybø surusø modeliu Oksana Grigorjevaprodiuseriai nusprendë pristabdytifilmo iðleidimà. Bijojo, kad net to-lerantiðkiausi þiûrovai neis á filmà,kuriame vaidina keikûnas ir mote-rø skriaudikas. Bet filmui ir aktoriuinuo to gal net geriau. Nevilties ap-imtà Valterá nejuèia imi tapatinti suaktoriumi, uþjausti ir gal net patei-sinti jo keistenybes ir desperacijà.Juk jis – Bebras. Tiksliai jaunuoliøporà suvaidino Jennifer Lawrenceir Antonas Yelchinas.

„Bebras“ – keistas filmas. Juo-kingas ir liûdnas kartu. Ir tikrai neðedevras. Nemanau, kad jis sulauksminios þiûrovø, bet atëjusieji neið-eis tuðèiomis.

Þ IV I LË P IP INYTË

„Nesusekamas“

„Bebras“

nekenksmingas. Tai pasakojimasapie aistringà pokerio þaidëjà Ha-kà, kuris kasdieniame ar asmeninia-me gyvenime atsisako bet kokiøjausmø. Ðitai galima paaiðkinti irherojaus vaikystës trauma: kadaisejo tëvas, pokerio legenda, palikoHako motinà. Dabar tëvo ir sûnauslaukia þûtbûtinë kova tarptautinia-me pokerio turnyre. Pagrindiniusvaidmenis filme sukûrë Ericas Ba-na ir visada átaigus Robertas Du-vallis. Beje, filmas buvo kurtas irLas Vegase, garsiojoje „Hôtel Ca-sino Bellagio“ pokerio salëje, kuri

na savo aukas ir kvieèia internautusstebëti tiesiogiai vykdomas jø egze-kucijas. Netrukus þudiko taikinyjeatsiduria Dþenifer ir jos bendradar-biai... Vienas prancûzø kritikas pa-vadino „Nesusekamà“ „Avinëliø ty-lëjimo“ ir „Pjûklo“ miðiniu. Átariu,kad po pramoginiø mûsø televizijøsavaitgalio laidø, kai ne vienam ky-la ûpas nuleisti jø vedëjams kraujo,tokie filmai – gera terapija.

Jûsø –

JONAS ÛB IS


G r u o d þ i o 2 – 1 1

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

nuo 9 d. — paroda „Modernizacija“ (XX a.

7—8 deðimtmeèiø Baltijos ðaliø menas,

dizainas ir architektûra)

Paroda „Mûsø metamorfiðkoji ateitis“

(dizainas, techninë estetika ir eksperimentinë

architektûra Sovietø Sàjungoje 1960–1980 m.)

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

„Nuo kalvystës iki auksakalystës. 1960—

1990 m. metalo plastika Lietuvos dailës

muziejaus rinkiniuose“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Juozo Gecevièiaus paroda „Þemiðko groþio

daina“

iki XII. 4 d. — Valdo Antano Gurskio apþval-

ginë tapybos paroda „Bëganèio laiko ðviesa“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Tarp kasdienybës ir prabangos.

Restauruoti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø

rûmø archeologiniai radiniai“

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Kazio ir Gabrielës Varneliø dovana“

„Lietuvos laisvës diplomatø archyvai“

Gedimino Petraièio rinkinys „Tradicinë

lietuviø skulptûra“

Viktorijos Daniliauskaitës paroda

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ksenijos Jaroðevaitës „Betliejus“

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Dalios Dûdënaitës ir Elenos Narbutaitës

paroda „Miegalius“

Projektas „Fotofiniðas“

Tonio Saadojos ir Flo Kasearu paroda

„21.05.09“ / „14.06.09“

nuo 2 d. — Karlo Larssono paroda

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

Lino Leono Katino akvareliø paroda „Vyno

balsas“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Þilvino Landzbergo ir Jaime‘o Pitarcho paroda

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 3 d. — Daumanto Tomo Pilipavièiaus

tapybos paroda „Þmogiðkasis faktorius“

Genovaitës Skrabulienës tapybos paroda

„Prisilietimas“

Daumanto Tomo Pilipavièiaus tapybos

paroda „Þmogiðkasis faktorius“

Paroda „Menø tiltas“

VDA parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 10 d. — ðiuolaikinio lenkø dizaino paroda

„Pridëtinë vertë. Pasaulinis dizainas ið Lenkijos“

iki 3 d. — retrospektyvinë dailës paroda

„Jurga Ivanauskaitë (1961—2007). Sankryþos“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 3 d. — Gyèio Skudþinsko fotografijos

paroda „Tyla“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

XVII tarptautinë Vilniaus ekslibrisø bienalë

iki 3 d. — Joanos Butvytytës grafikos darbø

paroda „Bûsenos“

Auðros Petroðkienës autoriniø knygø paroda

„Neskirta skaitymui“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 9 d. — Nijolës Ðaltenytës grafika

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

nuo 2 d. — Algio Griðkevièiaus paroda

„Nuojautos“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 14 d. — Onos Patronaitienës paroda

„Sûduviø margi raðtai“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“, skirta

baletmeisterës, ðokio pedagogës ir teatro

dailininkës Olgos Dubeneckienës-Kalpokie-

nës 120-osioms gimimo metinëms

iki 9 d. — Aleksandro Guðèenkos paroda

„Karaliai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 6 d. — Tanelio Veenre’s (Estija) paroda

„Prarastas rojus“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

Kalëdinë paroda

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

Fotografës Izabelos Nowak (Varðuva) projek-

tas „Kairæ, deðinæ“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 10 d. — Danutës Jonkaitytës paroda „Esu“

„Uþupio galerija“Uþupio g. 3

Juvelyrikos paroda „Nustebink mane 011“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Laimës receptai“

Paroda „Jurgai“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

iki 4 d. — Kauno bienalë „Tekstilë ’11: Dar

kartà — ðokam — pirmyn“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Kauno bienalë „Tekstilë ’11: Dar kartà —

ðokam — pirmyn“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55


kartà — ðokam — pirmyn“. Reiko Sudo

(Japonija) paroda

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64

Antano Þmuidzinavièiaus 135-osioms

gimimo metinëms skirta paroda


kartà — ðokam — pirmyn“. Maximo Laura

(Peru) paroda

iki 4 d. — „Texere“ paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Parodos „Rudens salonas“

Menininkø namaiV. Putvinskio g. 56

nuo 7 d. — paroda „Juozas Gruðas meninin-

kø akimis“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 11 d. — Algirdo Taurinsko paroda

iki 4 d. — paroda „Maþoji plastika III“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

nuo 2 d. — Klaipëdos kraðto auksakaliø

„Pradþia“

Klaipëdos fotografijos galerijaTomo g. 7

iki 9 d. — Ievos Rutës fotografijos

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

Kalëdinë miniatiûrø paroda

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras2 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — A. Ðulèys

3 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

4, 11 d. 12 val., 6, 9 d. 18.30 — P. Èaikovskio

„SPRAGTUKAS“. Dir. — A. Ðulèys

7 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“. Dir. — M. Pitrënas

9 d. 18.30, 11 d. 12 val. — P. Èaikovskio

„SPRAGTUKAS“. Dir. — M. Staðkus

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

2, 3 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

Maþoji salë

2 d. 19 val. — P. Süskindo „KONTRABOSAS“.

Reþ. — V. Masalskis

4 d. 16 val. — E. Ashley „GAIDUKAS“.

Reþ. — J. Smoriginas

6 d. 19 val. — „NUTOLÆ TOLIAI“ (pagal

P. Ðirvio poezijà). Reþ. — C. Grauþinis (teatras

„cezario grupë“)

7, 8 d. 19 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“.

Reþ. — Y. Ross

9 d. 19 val. — F. Dostojevskio „NUOLANKIO-

JI“. Reþ. — V. Masalskis

Fojë

2, 4, 9, 10 d. 19 val. — J. Jokelos „FUNDA-

MENTALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

Vilniaus maþasis teatras2 d. 18.30 — E. Albee’io „TRYS AUKÐTOS

MOTERYS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

3 d. 18.30 — J. Tatte „SANKIRTA SU

PAGRINDINIU KELIU“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(J. Miltinio dramos teatras)

9, 16 d. 18.30 — PREMJERA! M. Gorkio

„MOTINA (VASA ÞELEZNOVA)“.

Reþ. — K. Gluðajevas, scenogr., kost. dail. —

M. Jacovskis, komp. — F. Latënas. Vaidina

E. Gabrënaitë, L. Pobedonoscevas,

M. Vaitiekûnas, G. Latvënaitë, A. Ðataitë,

M. Capas, R. Bagdzevièius, D. Gumauskas ir kt.

10 d. 12 val. — J. Wieslander „MAMOS MÛ

IR JOS DRAUGØ NUOTYKIAI“. Reþ. —

N. Indeikina (teatras „Baltijskij Dom“, Sankt

Peterburgas)

10 d. 18.30 — „ILJOS ILJIÈIAUS GYVENIMAS“

(I.A. Gonèiarovo romano „Oblomovas“ ir

M. Ugarovo pjesës „Iljos Iljièiaus mirtis“

motyvais). Reþ. — I. Koniajevas

Valstybinis jaunimo teatras2, 3 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

3 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

4 d. 12 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis

4 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

6 d. 18 val. — A. Slapovskio „BAUSTI NEGA-

LIMA PASIGAILËTI“ (Pjesë Nr. 27).

Reþ. — D. Tamulevièiûtë (Salë 99)

7 d. 18 val. — M. Norman „LABANAKT, MAMA“.

Reþ. — A. Latënas, G. Storpirðtis (Salë 99)

8 d. 18 val. — „UÞSISPYRËLËS TRAMDYMAS“

(pagal W. Shakespeare’o). Reþ. — C. Grauþinis

9 d. 18 val. — PREMJERA! T. Williamso

„KATË ANT ÁKAITUSIO SKARDINIO STOGO“.

Reþ. — A. Jankevièius

10 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

10 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

11 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

11 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

OKT/Vilniaus miesto teatrasÛkio banko teatro arenoje

2 d. 19 val. — W. Shakespeare’o „MIRANDA“.

Reþ. — O. Korðunovas

4 d. 19 val. — M. von Mayenburgo „UGNIES

VEIDAS“. Reþ. — O. Korðunovas

8 d. 19 val. — M. Ravenhillo „SHOPPING

AND FUCKING“. Reþ. — O. Korðunovas

Rusø dramos teatras2 d. 18 val. — E.-E. Schmitto „DVIEJØ

PASAULIØ VIEÐBUTIS“. Reþ. — S. Raèkys

3, 10 d. 12, 15 val. — Z. Hopp „STEBUKLIN-

GOJI KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

3 d. 18 val. — R. Cooney „NR. 13“.

Reþ. — E. Muraðovas

4 d. 18 val. — L. Andrejevo „TAS, KURIS

GAUNA ANTAUSIUS“. Reþ. — J. Vaitkus

7 d. 18 val. — R. Oginskaitës knygos „Jausmø

repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu

Bagdonu“ pristatymas

8 d. 18 val. — L. Tolstojaus „ANA KARENINA“.

Reþ. — E. Mitnickis (Ukraina)

9 d. 18 val. — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà „Palaido-

kite mane uþ grindjuostës“).

Reþ. — A. Jankevièius

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

3 d. 12 val. — „JUODOJI VIÐTA“ (pagal

A. Pogorelskio apysakà). Reþ. — R. Drieþis

4 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË MAJA“.

Reþ. ir dail. — V. Mazûras

Maþoji salë

3 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà).

Scenarijaus aut. ir reþ. — R. Drieþis

KAUNAS

Kauno dramos teatras2 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

Y. Mishimos „MARKIZË DE SAD“.

Reþ. — A. Areima

3 d. 18 val. Penktojoje salëje — J. Dello ir

G. Sibleyro „TEGYVUOJA BUÐONAS! “

Reþ. — R. Vitkaitis

4 d. 15 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„LIÛDNAS DIEVAS“. Reþ. — I. Paliulytë

4 d. 18 val. Penktojoje salëje — „LAIMINGI“

(pagal F. von Schillerio „Klastà ir meilæ“).

Reþ. — A. Areima

6, 7 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

6 d. 19 val. Maþojoje scenoje — Ð. Aleiche-

mo „MENDELIO MILIJONAI“. Reþ. —

A. Pociûnas

8 d. 19 val. Ilgojoje salëje — „PAUKÐÈIAI“. Reþ. —

G. Ivanauskas (Gyèio Ivanauskio teatras)

9, 10 d. 15 val. Ilgojoje salëje —

A.M. Sluckaitë „ANTIGONË SIBIRE“ (pagal

J.Anouilh’aus „Antigonæ“). Reþ. — J. Juraðas

Kauno muzikinis teatras2 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Reþ. — V. Pauliukaitis

3 d. 18 val. — L. Fallo „MADAM POMPADUR“.

Reþ. ir choreogr. — A. Cholina

4 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Dir. — J. Janulevièius

4 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“.

Dir. — J. Janulevièius

7 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“

Dir. — J. Geniuðas

9 d. 18 val. — C. Colemano „MIELOJI ÈARITI“

Dir. — J. Geniuðas

Kauno maþasis teatras4 d. 18 val. — G. Burke „GAGARINO GATVË“.

Reþ. — V. Balsys

8 d. 19 val. — „MOKËK — DUOSIU“ (pagal

G. Gugevièiûtës pjesæ „Labas gyvenimas“).

Reþ. — V. Balsys

Kauno valstybinis lëliø teatras2 d. 18 val. — V.V. Landsbergio „ATËJAU,

PAMAÈIAU, NEGALËJAU, ARBA — VISIÐKAS

RUDNOSIUKAS“. Reþ. — V.V. Landsbergis

3 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø muzieju-

je — „KIÐKIS DRÀSUOLIS“. Reþ. — A. Þiurauskas

4 d. 12 val. — „ÞIRAFA SU KOJINËMIS“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras2 d. 18.30 — „MEILËS UOSTAS“. Dalyvauja

grupë „The West coast“ ir dainininkë

E. Bodrovaitë

Dailë

Jei dar nebuvote europinio lygio Baþnytinio paveldo muziejuje (Ðv. My-kolo g. 9, Vilnius), apsilankykite ir dël pastoviosios ekspozicijos, ir naujo-sios – „Vilniaus sakralinë auksakalystë“. Eksponatai èia vertingi ne tik irne tiek dël medþiagos, ið kurios pagaminti, kiek dël meistrø darbo, istori-niø peripetijø ir daugybës mokslininkø, kurie rinkdami po skeveldrà su-rinko juos á naujà pasakojimà apie religines apeigas ir tikinèiojo mentali-tetà. Paroda veiks iðtisus metus. Jà lydi gausybë edukaciniø uþsiëmimø.Muziejus dirba antradiená–ðeðtadiená 11–18 val. Daugiau informacijos –www.bpmuziejus.lt

Kinas

„Skalvijos“ kino centre vyksta ankstyvøjø Jimo Jarmuscho filmø ret-rospektyva. Reþisierius yra sakæs, kad „filmø kûrimas visada primena,jog yra dabartis“. Jarmuschas panardina á poetiðkà dabartá, kurioje ir eg-zistuoja jo filmø personaþai – ávairaus plauko nevykëliai, marginalai, aut-saideriai. Jarmuscho filmai nuausti ið muzikos, senø filmø prisiminimø,sapnø, cigareèiø dûmø, trumpai tariant, ið to, kas kiekvienà akimirkà galiprabilti á tavo sielà.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

3 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — D. Pavilionis

8 d. 18.30 — J. Steino, J. Bocko, Sh. Harnicko

„SMUIKININKAS ANT STOGO“.

Dir. — M.L. Nizynski

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras3, 4 d. 18 val. — PREMJERA! T. Williamso

„IGUANOS NAKTIS“. Reþ. — G. Padegimas

8 d. 18 val. — R. Toma „AÐTUONIOS MY-

LINÈIOS MOTERYS“. Reþ. — N. Mironèikaitë

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras2 d. 18 val. — J. Tatte „SANKIRTA SU

PAGRINDINIU KELIU“. Reþ. — A. Vidþiûnas

4 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

4 d. 17 val. — E. Kauzaitës „ÐVYTINÈIØ

BURBULØ PARTIJA“. Reþ. — K. Smoriginas

9 d. 18 val., 11 d. 17 val. — PREMJERA!

N. Gogolio „VEDYBOS“. Reþ. — R. Augustinas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija2 d. 17 val. Anykðèiø koplyèioje — M. Serapi-

naitë (smuikas), V. Kirvelytë (fortepijonas).

Programoje J.S. Bacho, L. van Beethoveno,

J. Brahmso kûriniai

2 d. 18 val. Joniðkio Ðvè. Mergelës Marijos

Ëmimo á Dangø baþnyèioje — Valstybinis

Vilniaus kvartetas. Solistë I. Prudnikovaitë

(mecosopranas)

3 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras. Dir. —

M. Pitrënas. Solistë M. Leger (sopranas,

Prancûzija). Programoje E. Elgaro, B. Britte-

no, R.V. Williamso kûriniai

4 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

M. Serapinaitë (smuikas), V. Kirvelytë

(fortepijonas). Programoje J.S. Bacho,

L. van Beethoveno, J. Brahmso kûriniai

4 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

koncertas „Susitikimas su dþentelmenais“.

V. Èepinskis (smuikas), S. Krinicinas (gitara).

Programoje G.Ph. Telemanno, N. Paganini,

P. de Sarasates, A. Piazzollos kûriniai

10 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — orkestro muzikos koncertas.

Italijos susivienijimo 150-osioms metinëms.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Solistas R. Sviackevièius (akordeonas).

Dir. — M. Pitrënas. Programoje A. Piazzollos,

A. Maskato, Z. Kodãly, C. Chãvezo kûriniai

11 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas

„Kalëdø angelas“. B. Dvariono deðimtmetës

muzikos mokyklos atlikëjai: styginiø orkest-

ras (vad. — L. Pugaèiukienë ir T. Ramanèiû-

nas), jaunuèiø chorai (vad. — S. Mikas,

D. Mikienë ir E. Pliopienë), senosios muzikos

ansamblis „Lirum“ (vad. — A. Stankevièienë),

fleitø orkestras (vad. — M. Pupkovas),

R. Lukoðiaus ir R. Jurkonio fortepijoninis

duetas, R. Tallat Kelpðaitë (sopranas),

P. Cinauskas (vokalas), G. Cinauskas (fortepi-

jonas) ir kt. Programoje F. Azzaiolo,

C. Gerhardto, A.L. Webberio, F.X. Gruberio,

J. Sibeliaus, B. Dvariono, A. Martinaièio,

V. Striaupaitës-Beinarienës ir kt. kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas2 d. 15 val. Lietuvos nacionalinëje filhar-

monijoje — tarptautinës neágaliøjø þmoniø

dienos paminëjimo ðventë „Esame drauge“.

Koncerte dalyvauja LASS narës O. Matusevi-

èiûtë (sopranas), V. Butautaitë (sopranas) ir

jos pedagogë A. Liutkutë (sopranas),

L. Gurova (sopranas) ir jos pedagogë

V. Pimpienë (sopranas), S. Martinaitytë

(sopranas), A. Eitmanavièiûtë (fortepijonas),

Vytauto Didþiojo universiteto, Muzikos

akademijos studentai tarptautiniø konkursø

laureatai: A. Apðega, M. Gacevièius,

M. Dabkus, E. Grigaitytë, I. Goleckytë ir

S. Radiðauskaitë, Lietuvos valstybinis puèia-

møjø instrumentø orkestras „Trimitas“,

R. Suchocka (mecosopranas), V. Vyðniauskas

(tenoras). Koncerto vedëja J. Pranaitytë

5 d. 18 val. Vilniaus universiteto Ðv. Jonø

baþnyèioje — Vilniaus B. Dvariono deðimt-

metës muzikos mokyklos koncertas. Daly-

vauja simfoninis orkestras (meno vad. ir dir. —

M. Barkauskas), moksleiviø choras „Viva

voce“ (meno vad. — V. Katinienë ir

R. Katinas), moksleiviø styginiø kvartetas:

P. Kovaliova (smuikas), L. Jonuðis (smuikas),

I. Blaþeviè (smuikas), L. Þilaitis (violonèelë),

A. Malinauskas (smuikas). Koncerto vedëja

muzikologë L. Ligeikaitë

6 d. 11 val. Pakruojo kultûros centre,

17.30 val. Linkuvos kultûros centre —

F. Savickaitë (mecosopranas), R. Urbietis

(baritonas), A. Vizbaras (fortepijonas),

E. Bartkevièiûtë, T. Motieèius (akordeonas),

muzikologas V. Juodpusis, poetë A. Paluckaitë

7 d. 17 val. S. Vainiûno namuose — Treèia-

dienio vakaras rusø kompozitoriaus ir

pianisto A. Skriabino koncerto Vilniuje

100-meèiui. Kompozitoriaus kûrinius

skambina K. Ivanauskaitë-Jucienë

11 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje baziliko-

je — Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos

„Liepaitës“ merginø choras (vad. —

J. Vaitkevièienë, mokytojos E. Jaraminienë,

N. Timofejeva). Vargonus G. Petrauskaitë,

solistës V. Taurinskaitë-Rukðienë (sopranas)

ir A. Kaupaitë (diskantas, 6 kl.). Programoje

J.S Bacho, G. Caccini, A.L. Weberio,

J. Leavitto ir kt. kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai2, 4 d. 19 val., 3 d. 14 val. — P. Èaikovskio

„Oneginas“. Dir. — G. Rinkevièius, reþ. —

D. Ibelhauptaitë

9 d. 19 val. — L. Bendþiûnaitë (sopranas),

V. Vyðniauskas (tenoras), Kauno valstybinis

choras (vad. — P. Bingelis), Lietuvos valstybi-

nis simfoninis orchestras. Dir. — G. Rinkevi-

èius. Programoje A.L. Webberio, P. Èaikovs-

kio, N. Rimskio-Korsakovo, G. Donizetti,

L. Delibes, L. Bernsteino kûriniai

Lietuvos muzikos ir teatroakademijaDidþioji salë

3 d. 10 val. — XI Lietuvos kompozitoriø

kamerinës muzikos atlikimo konkursas,

skirtas profesoriaus R. Kulikausko atmini-

mui; 19 val. — apdovanojimø áteikimas ir

laureatø koncertas

7 d. 18.30 — P. Tamoðaièio 80-meèio pami-

nëjimo vakaras. Dalyvauja V. Noreika,

R. Maciûtë, V. Juozapaitis, liaudies instru-

mentø kamerinis ansamblis „Sutartinë“ (vad. —

E. Aliðauskas), skaitovë M. Kudarauskaitë.

Vakarà veda V. Juodpusis. Programoje

P. Tamoðaièio harmonizuoti kûriniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia2 d. 19 val. — koncertas „Laðas vandenyne“.

Vilniaus miesto savivaldybës choras „Jauna

muzika“. Dir. — M. Sirmais (Latvija). Progra-

moje Baltijos ðaliø kompozitoriø kûriniai

3 d. 19 val. — „Sudeginti negalima pasigailë-

ti“. Joanos Arkietës vaidmenyje E. Tulevièiûtë

(aktorë), N. Katilienë (solistë), E. Perkumaitë

(pianistë), V. Ðiugþdinienë (violonèelininkë),

L. Ðulskutë (fleitininkë)

4 d. 18 val. — J. Ivanauskaitës pjesë „Bomba,

arba Ariel“

Ðv. Kazimiero baþnyèia3 d. 18.30 — Lietuvos teatro, muzikos ir kino

muziejaus miðrus kamerinis choras „Cante-

mus“ (vad. — L.V. Lopas), Klaipëdos Vydûno

vidurinës mokyklos jaunimo choras (vad. —

I. Bertulienë), Vilniaus J. Tallat Kelpðos

konservatorijos absolventø kamerinis

orkestras (vad. — L.V. Lopas). Solistas

A. Janutas (tenoras). Dir. — L.V. Lopas. Progra-

moje B. Britteno „Kantata Saint Nicolas“

4 d. 13 val. — berniukø ir jaunuoliø choras

„Àþuoliukas“ (vad. ir dir. — V. Miðkinis).

Vargonuoja R. Marcinkutë Lesieur. Progra-

moje A. Vivaldi „Magnificat“

VGTU Mechanikos rûmø salëJ. Basanavièiaus g. 28

2 d. 18 val. — chorø ðventë „Þiemos ðviesa“.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

merginø choras (vad. — A. Gilys), Generolo

Jono Þemaièio karo akademijos vyrø choras

„Kariûnas“ (vad. — V. Verseckas), Tartu

studentø miðraus choras (vad. — K. Joosin-

gas), Vilniaus Gedimino technikos universi-

teto akademinio choras „Gabija“ (vad. —

R. Viskantaitë). Programoje A. Vaitkevièiûtës

ir kt. kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas5 d. 17.30 — raðytojos D. Zelèiûtës autorinis

vakaras. Dalyvauja autorë, poetas V. Elmið-

kis, filosofë J. Baranova, aktoriai R. Samuo-

lytë, P. Budrys, vokalistë K. Lukðaitë

6 d. 17.30 — koncertas „Muzikinë akimir-

ka…“ ið ciklo „Jauni ir talentingi“. Dalyvauja

LMTA prof. I. Lauruðienës dainavimo klasës

studentës I. Anankaitë, E. Klimaitë, I. Simo-

navièiûtë, choro dirigavimo katedros stu-

dentës E. Gurskytë, G. Pintukaitë. Koncert-

meisterës G. Muralytë-Eriksonë, V. Blotnienë

6 d. 17 val. Prienø kultûros centre — vakaras

ið ciklo „Kûrybos atodangos“. Vakare prista-

toma Just. Marcinkevièiaus knyga „Dieno-

raðèiai ir datos“ ir V. Sventicko knyga „Apie

Justinà Marcinkevièiø“

7 d. 16 val. Elektrënø savivaldybës vieðojoje

bibliotekoje — poeto M. Buroko autorinis

vakaras ið ciklo „Jauni ir talentingi“

7 d. d. 16.30 Beiþioniø vaikø globos na-

muose — renginys ið ciklo „Atverstos knygos

puslapiai“. Dalyvauja raðytojos G. Adomaity-

të, K. Gudonytë, D. Muðinskas

8 d. 17.30 — vakaras ið ciklo „Donelaièio

skaitymai“. K. Donelaièio kûriniø iðtraukas

skaito raðytojai A. Baltakis, V. Braziûnas,

A. Drilinga, B. Januðevièius, S. Kandratavi-

èius, M.M. Kudarauskaitë, Z. Maþeikaitë,

V. Stankus, R. Ðerelytë, T. Taðkauskas ir kt.

8 d. 12 val. Telðiø J. Þemaitës gimnazijoje,

14.30 Telðiø r. Birþuvënø dvare ir 17 val.

Telðiø Menø inkubatoriuje — A.A. Jonyno

autoriniai vakarai ið ciklo „Kûrybos atodan-

gos“. Dalyvauja poetas A.A. Jonynas ir

aktorius S. Jakubauskas

Vilniaus mokytojø namai2 d. 19 val. Svetainëje — J. Bagdonavièiaus

ir Ð. Janutëno akustinis koncertas „Du.

Vienudu... Kartu? Gal atskirai?..“

5 d. 18 val. 215 auditorijoje — A. Þarskaus

paskaita „Pagalba ástrigusiems mirties virsme“

6 d. 17 val. Didþiojoje salëje — rusø roman-

sø mylëtojø Lietuvoje draugijos „Melos“ vakaras

6 d. 18 val. Svetainëje — susitikimas su

poetu, prozininku, publicistu A. Valenta ir jo

romano „Pradþios uþkalbëjimas“ aptarimas

7 d. 18 val. Svetainëje — Vilniaus dainø ir

ðokiø klubas „Raskila“, Vilniaus folkloro

ansamblis „Rasoda“, Kauno sutartiniø

giedotojø grupë „Kadujo“, Vilniaus mokytojø

namø folkloro ansamblis „Srauna“

8 d. 18 val. Svetainëje — „Grieþia Ðvenèio-

niø ir Ignalinos rajonø liaudies muzikantai“

Prancûzø institutas Lietuvoje8 d. 18 val. — Kino klubas prancûzø kalba.

Annie Girardot retrospektyva

Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejus3 d. 16.30 — A. Juozaièio istorinio tragifarso

„Ðirdis Vilniuje“ pristatymas. Dalyvauja

aktoriai G. Storpirðtis, A. Kazanavièius,

muzikuoja S. Petreikis

KAUNAS

Maironio literatûros muziejus2 d. 17 val. — A. Juozaièio knygos „Ryga —

niekieno civilizacija“ pristatymas

MENAS . FOTOGRAF I JA

Atrasti Vilniø: skiriama Vladui Drëmai / sudarytoja Giedrë Jankevièiûtë ; [iliustracinæ

medþiagà sudarë Marija Drëmaitë, Giedrë Jankevièiûtë]. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos

leidykla : Lietuvos dailës istorikø draugija, 2010 (Vilnius : Standartø sp.). – 423, [8] p. : iliustr.,

faks., portr. – Santr. angl. – Tiraþas [600] egz. – ISBN 978-609-447-000-4 (ár.)

Leonas Lagauskas : estampai, pieðiniai : 1954-2009 metø kûryba : 2011 m. vasario 17 -

geguþës 8 d. Lietuvos dailës muziejuje, Radvilø rûmuose [Vilniuje] vykusios parodos katalogas

/ [sudarytoja Regina Urbonienë]. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2011. – 158,

[2] p. : iliustr. – Santr. angl. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-447-010-3

Samogits : [skulptoriaus Adomo Raudþio kûrybos katalogas]. – Vilnius : Vilniaus dailës

akademijos leidykla, 2011 (Vilnius : VDA sp.). – 206, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Gretut.

tekstas liet., pranc. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-447-009-7

Sapnuoju Lietuvà = I am dreaming about Lithuania : [fotografijos (1960-2010)] / Romualdas

Augûnas ; [sudarytojas Aleksandras Macijauskas ; tekstai: Skirmantas Valiulis, Tomas

Pabedinskas ; vertë Graþina Matukevièienë, Tomas Pabedinskas]. – [Vilnius] : Nacionalinis

fotografijos meno fondas, 2011 (Vilnius : BALTO print). – 223, [1] p. : iliustr. – Gretut. tekstas

liet., angl. – Tiraþas [750] egz. – ISBN 978-609-95329-0-5 (ár.)

Justinas Vienoþinskis : studijø metø pieðiniai : [katalogas] / parengë Dalia Ramonienë. –

Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2011 (Vilnius : VDA sp.). – 78, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-609-447-012-7

Vytux : [tapybos albumas] / Vytautas Pakalnis ; [sudarytoja Vaidilutë Brazauskaitë ; á anglø

kalbà vertë Irena Jomantienë]. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2011 ([Vilnius] :

Standartø sp.). – 148, [3] p. : iliustr., faks. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas [500] egz. –

ISBN 978-609-447-008-0 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Ilja. Paliesti Dievà : romanas / Giedrë Bruþienë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO,

2011] (Kaunas : Spindulio sp.). – 412, [3] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-276-9 (ár.)

Kalëdinis megztinis : romanas / Glenn Beck kartu su Kevin Balfe ir Jason Wright ; ið anglø

kalbos vertë Danguolë Þalytë. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). – 206, [1] p. –

Virð. tik 1-ojo aut. pavardë. – Tiraþas 2200 egz. – ISBN 978-609-01-0149-0 (ár.)

Pilieèiais iðlikti privalu : [Juodkojø ir Raèylø ðeimø tragiðki likimai] / Jonas Juodkojis. – Vilnius :

[J. Juodkojis], 2011 (Panevëþys : Panevëþio sp.). – 211, [1] p. : iliustr. – Tiraþas [500] egz. –

ISBN 978-609-408-147-7

Poetinis Druskininkø ruduo = Druskininkai poetic fall : almanachas / sudarytojas ir

vyriausiasis redaktorius Marius Burokas. – Vilnius : Vaga, 2011. – ISSN 1822-3079

2011. – 2011 (Vilnius : BALTO print/ Logotipas). – 391, [1] p. : portr. – Tiraþas 500 egz.

Skudurëliø takas : prisiminimai (apmatams), pamàstymai (ataudams) / Kazys Saja. – [Vilnius] :

Petro ofsetas, [2011] (Vilnius : Petro ofsetas). – 295, [1] p. : iliustr., faks. – Tiraþas [2000] egz. –

ISBN 978-609-420-170-7 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Akiniai knygelæ skaito : [eilëraðèiai] / Nijolë Morkûnaitë ; iliustravo Neringa Jakaitienë. –

Vilnius : Petro ofsetas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 24, [1] p., ásk. virð. : iliustr. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-609-420-184-4

Be ðeimos : [romanas] / Hector Malot ; ið rusø kalbos vertë Aldona Liobytë ; iliustravo

Volanda Vyðniauskienë. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Vilnius : Spauda). – 476, [2] p. : iliustr. –

(10+ : klasika, ISSN 1822-7171). – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0147-6 (ár.)

Devyniaragis elnias : [pasaka] / Daiva Skuolytë ; [dailininkë Gintarë Pociûtë]. – Kaunas :

Naujasis lankas, 2012 (Kaunas : Morkûnas ir Ko, 2011). – 22, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 1500 egz. –

ISBN 978-9955-03-694-4

Donaldas ir kiti : 448 puslapiai komiksø! / ið italø kalbos vertë Jurgita Jakaitë. – Vilnius :

Egmont Lietuva, [2008]- . – (MegaGiga). – Antr. p. ir virð. virð antr.: Walt Disney

Nr. 9: Pabaisos ir vaiduokliai / [ið italø kalbos vertë Jurgita Jakaitë, ið anglø k. vertë Ieva

Albertavièienë]. – [2011] (Spausd. Danijoje). – 512 p. : iliustr. – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-

609-414-303-8

Eik, po galais, miegoti! : [knyga-lopðinë] / Adam Mansbach ; ið anglø kalbos vertë Birutë

Lenktytë-Masiliauskienë ; iliustravo Ricardo Cortés. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOG-

NITO, 2011]. – [31] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-277-6 (ár.)

Kenèiantieji : romanas / Lauren Kate ; ið anglø kalbos vertë Irmina Domeikienë, Agnë

Mackevièiûtë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011] (Kaunas : Spindulio sp.). – 510,

[2] p. – Ciklo “Puolusieji” 2-oji knyga. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-274-5 (ár.)

Ledinë baimë : romanas / M.G. Harris ; ið anglø kalbos vertë Vytenis Ðidla. – Kaunas : Obuolys

[i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011] (Kaunas : Indigo print). – 364, [3] p. – Ciklo “Joðua failai” 2-oji

knyga. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-273-8

Merginos be ydø : [romanas] / Sara Shepard ; ið anglø kalbos vertë Sigitas Parulskis. – Vilnius :

Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). – 301, [1] p. – Ciklo “Mielos maþos melagës” 2-oji knyga. –

Tiraþas 1800 egz. – ISBN 978-609-01-0160-5 (ár.)

Smurfai. Didysis nuotykis : filmo knyga / ið prancûzø kalbos vertë Dominyka Vaitkutë. –

Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011] (Kaunas : Spindulio sp.). – 79, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-264-6

Utititi, ðalta : [eilëraðèiai vaikams] / Justinas Marcinkevièius ; iliustravo Laima Barisaitë. – Vilnius : Alma

littera, 2011 (Vilnius : Spauda). – 43, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-609-01-0155-1 (ár.)


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Publicistika – Laima KreivytëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë | www.7md.lt – Julijus Lozoraitis

G r u o d þ i o 2 – 8

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis2 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 11.15,

16.30, 19.15, 22 val.; 3—6 d. — 11.15, 13.45,

16.30, 19.15, 22 val.; 7, 8 d. — 11.15, 13.45,

16.30, 19.15, 22 val.; Melancholija (Danija,

Prancûzija, Ðvedija, Vokietija) — 12.35, 15.20,

18.15, 21.15; Þmogus, pakeitæs viskà (JAV) —

11.30, 14.40, 18, 21.00

7 d. — Vaþiuok (JAV) — 19.15; 19.15

8 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(D. Britanija, JAV) — 19.15

3 d. — G.F. Händelio „Rodelinda“. Tiesioginë

premjeros translialija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19.30

2—4 d. — Anime dienos „Otaka“ 2011

2—8 d. — Brëkðtanti auðra. 1 dalis (JAV) — 12,

15, 17.40, 18.30, 20.15, 21.30

2, 4—8 d. — Linksmosios pëdutës 2 (3D,

Australija) — 11.40, 12.20, 14.30, 15.40, 17.30;

3 d. — 11.40, 12.20, 14.30, 15.40

2, 5—8 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Australi-

ja) — 13.30, 16, 18.15; 3, 4 d. — 11, 13.30,

16, 18.15

2—8 d. — Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) —

13.45, 16.15, 18.30, 21 val.

2, 5—8 d. — Super Dþonio prisikëlimas (Izraelis,

Prancûzija, Japonija, D. Britanija) — 16.45,

21.45; 3, 4 d. — 12, 16.45, 21.45; Ákalinti laike

(JAV) — 14.10, 19 val.; Mikë Pûkuotukas

(JAV) — 11 val.; 2, 4—8 d. — Nemirtingieji

(3D, JAV) — 20.30; 2—8 d. — Havras (Prancû-

zija, Suomija, Vokietija) — 20.45

3, 4 d. — Tintino nuotykiai. Vienaragio paslap-

tis (JAV, Naujoji Zelandija, Belgija) — 11.20

5, 6, 8 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

16.30, 19 val.; 7 d. — 16.30, 19, 21.30

2—8 d. — Ratai 2 (JAV) — 14 val.; Smurfai

(JAV, Belgija) — 12.45; Gyvenimo medis

(JAV) — 15.15; Grûdintas plienas (JAV) — 18.15

Viena diena (JAV, D. Britanija) — 21 val.

Forum Cinemas Akropolis2—8 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 10.30,

13.15, 16, 18.45, 21.30

7 d. — Naujieji metai Niujorke (JAV) — 20.15

2—8 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(JAV) — 19 val.; Brëkðtanti auðra. 1 dalis

(JAV) — 11.15, 14, 16.45, 18, 19.15, 21, 21.50;

Linksmosios pëdutës 2 (3D, Australija) — 10.15,

12.15, 13, 15.45, 18.30; Linksmosios pëdutës 2

(Australija) — 11, 13.45, 16.30; Dangoraiþio

apiplëðimas (JAV) — 14.15, 17, 19.30, 21.40;

Kovotojai (JAV) — 14.30, 17.30, 20.30; 2, 5—

8 d. — Super Dþonio prisikëlimas (Izraelis,

Prancûzija, Japonija, D. Britanija) — 17.45;

3, 4 d. — 12.30, 17.45

2—6, 8 d. — Ákalinti laike (JAV) — 15, 20.15;

7 d. — 15 val.; 2—7 d. — Rizikos riba (JAV) —

19 val.; 2—7 d. — Viena diena (JAV, D. Britani-

ja) — 21.15; 2—8 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) —

12.45; Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) —

15.15; Nemirtingieji (3D, JAV) — 20.45;

Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis (JAV,

Naujoji Zelandija, Belgija) — 11.30

Skalvija„Neþiûrëtas Jarmuschas“

2 d. — Amþinos atostogos (JAV) — 19 val.;

4 d. — 19 val.

2 d. — Keisèiau nei rojuje (JAV, VFR) — 20.30;

6 d. — 19.10

3 d. — Uþ ástatymo ribø (JAV) — 19 val.;

6 d. — 21 val.

3 d. — Paslaptingas traukinys (JAV, Japonija) —

21 val.; 7 d. — 19 val.

4 d. — Naktis Þemëje (Prancûzija, D. Britani-

ja, Vokietija, JAV, Japonija) — 20.30; 8 d. — 18.30

5 d. — Negyvëlis (JAV, Vokietija, Japonija) —

19 val.; 7 d. — 21.10

5 d. — Ðuo vaiduoklis. Samurajaus kelias

(Prancûzija, Vokietija, JAV, Japonija) — 21.10;

8 d. — 21 val.

Filmø programa „Celiulioidinë uþdanga.

Europos Ðaltasis karas kine“

2 d. — Didþiosios ðnipø gaudynës (Prancûzi-

ja, Italija) — 17 val.

3 d. — Tûkstantis daktaro Mabuzës akiø

(Vokietija, Italija, Prancûzija) — 17 val.

4 d. — Pasimatymas su ðnipu (Lenkija) — 17 val.

5 d. — Pirmyn á prarajà (Èekija) — 17 val.

6 d. — Ðnipas, kuris sugráþo ið ðalèio

(D. Britanija) — 17 val.

7 d. — Visiðkai slaptai (Vokietija) — 17 val.

8 d. — Pavogtoji bomba (Rumunija) — 17 val.

5 d. — Frida (JAV, Kanada) — 14.30

Ciklas „Karlsono kinas“

3 d. — Krokodilai (Vokietija) — 13 val.

3 d. — Mergaitë (Ðvedija) — 15 val.

4 d. — Yp! (Nyderlandai) — 13 val.

4 d. — Maþylis Nikolia (Prancûzija) — 15 val.

8 d. — konkurso „Nemarinuok laiko —

savanoriauk!“ filmø programa — 15.30

Pasaka2 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

17.15; 3, 4 d. — 18 val.; 6, 8 d. — 21 val.; 7 d. —

17, 21.15

2 d. — Gabalëlis dangaus (JAV) — 19.15; 3 d. —

20.15; 4 d. — 16.30; 5 d. — 21 val.; 6 d. — 15,

16, 17 val.; 7 d. — 19.30; 8 d. — 21.30

2 d. — Pragaro marimbos (Gvatemala, Meksi-

ka, Prancûzija) — 21.15; 6 d. — 18 val.; 7 d. —

20 val.; 8 d. — 17.15

2 d. — Krosas. Septintasis marðrutas (Ukrai-

na, Prancûzija) — 17 val.

2 d. — Vidurnaktis Paryþiuje (JAV, Ispanija) —

21.45; 4 d. — 21.15; 6, 7 d. — 21.30

2 d. — Prie jûros (Meksika) — 18.30; 4 d. —

16 val.; 4, 5 d. — 17.45; 5 d. — 17.45; 7 d. —

18 val.; 8 d. — 19.15

2 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) — 20 val.;

4 d. — 20.30; 6 d. — 21.15; 8 d. — 21.45

2 d. — Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) — 21.30;

4 d. — 19.15; 5 d. — 21.30; 8 d. — 18 val.

3 d. — Savaitgalis su Pasaka. Pasakaièiø

meistras — 15 val.

3 d. — Tikroji Batuoto katino istorija (Pran-

cûzija) — 16 val.; 4 d. — 15 val.

3 d. — Anapus (Ðvedija) — 17.30; 6 d. — 19 val.;

8 d. — 17.30

3 d. — Bebras (JAV) — 20.30

4 d. — Buèinys ið anapus (D. Britanija,

Prancûzija) — 21 val.

5 d. — kino viktorina „Kovos klubas“ — 18 val.

5 d. — Laris Kraunas (JAV) — 19.40

7 d. — Princesë (Ðvedija) — 17.30

8 d. — Nebalta drobë (reþ. J. Naraðkevièiûtë) —

19 val.

Celiulioidinë uþdanga. Europos Ðaltasis

karas kine

2 d. — Ðnipas, kuris sugráþo ið ðalèio

(D. Britanija) — 19.30

3 d. — Pavogtoji bomba (Rumunija) — 19.30

3 d. — Visiðkai slaptai (Vokietija) — 21 val.

4 d. — Didþiosios ðnipø gaudynës (Prancûzi-

ja, Italija) — 19 val.

5 d. — Tûkstantis daktaro Mabuzës akiø

(Vokietija, Italija, Prancûzija) — 19.30

6 d. — Pasimatymas su ðnipu (Lenkija) — 19.30

7 d. — Pirmyn á prarajà (Èekija) — 19.15

8 d. — Toto ir Pepino iðsiskyrimas Berlyne

(Italija) — 19.30

Ozo kino salë2, 3, 5, 6 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravi-

èius) — 14, 18 val.; 8 d. — 16 val.

2, 3 d. — Pragaro marimbos (Gvatemala,

Meksika, Prancûzija) — 16 val.; 5, 6 d. — Prie

jûros (Meksika) — 16 val.; 7 d. — Akvariumas

(D. Britanija) — 14, 16 val.; 7 d. — Viskas, kà

myliu (Lenkija) — 18 val.; 8 d. — Eurazijos

aborigenas (reþ. Ð. Bartas) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas2, 3 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 11, 13.30,

16, 18.45, 21.30, 23.59; 4—8 d. — 11, 13.30,

16, 18.45, 21.30, 23.59; Þmogus, pakeitæs viskà

(JAV) — 12.15, 15, 18.15, 21.15; Melancholi-

ja (Danija, Prancûzija, Ðvedija, Vokietija) — 16.15,

19, 21.45; 8 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(JAV) — 18 val.

3 d. — G.F. Händelio „Rodelinda“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19.30

8 d. — Naujieji metai Niujorke (JAV) — 17.50

6 d. — Antikristas (Danija, Italija, Lenkija,

Prancûzija, Ðvedija, Vokietija) — 17.30

2 d. — Linksmosios pëdutës 2 (3D, Australija) —

10.15, 13, 15.45, 18.30; 10.15, 12.30, 13, 15.45,

18.30; 2—8 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Austra-

lija) — 11.15, 13.45

2 d. — Brëkðtanti auðra. 1 dalis (Australija) —

12, 14.45, 17.45, 21, 23.45; 3 d. — 12, 14.45,

21, 23.45; 4—8 d. — 12, 14.45, 17.45, 21 val.

2, 3 d. — Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) — 13.15,

15.30, 18, 20.15, 22.30; 4—7 d. — 13.15, 15.30,

18, 20.15; 8 d. — 13.15, 15.30, 20.15; 2 d. —

Nemirtingieji (3D, JAV) — 23 val.; 3—8 d. —

20.30; 2—5, 7 d. — Kovotojai (JAV) — 17.30,

20.45; 6, 8 d. — 20.45; 2, 3 d. — Ákalinti laike

(JAV) — 23.30; 3, 4 d. — Tintino nuotykiai.

Vienaragio paslaptis (JAV, Naujoji Zelandi-

ja, Belgija) — 10.45; 2—8 d. — Tadas Blinda.

Pradþia (reþ. D. Ulvydas) — 15.15; Mikë

Pûkuotukas (JAV) — 10.30

Cinamonas8 d. — Naujieji metai Niujorke (JAV) — 20.30

8 d. — Gulbiø eþero legendos — 19 val.

2—6, 8 d. — Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) —

11.45, 14, 16.15, 18.30, 21 val.; 7 d. — 11.45,

14, 16.15, 18.30, 21, 23.15; 2—7 d. — Links-

mosios pëdutës 2 (3D, Australija) — 10.45,

13, 15.15, 17.30; 8 d. — 12.15, 14.30, 16.45;

2—7 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Australija) —

11.30, 13.45, 16, 18.15, 20.45; 8 d. — 11.30,

13.45, 16, 18.15; Brëkðtanti auðra. 1 dalis

(JAV) — 11.15, 13.50, 16.30, 19, 21.30; Nemir-

tingieji 3D — 22 val.; 2—6, 8 d. — Ákalinti laike

(JAV) — 14.45, 19.30, 22.55; 7 d. — 14.45, 19.30

2—8 d. — Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis

(JAV, Naujoji Zelandija, Belgija) — 12.30; Super

Dþonio prisikëlimas (Izraelis, Prancûzija,

Japonija, D. Britanija) — 17.15, 21.45

2—7 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvy-

das) — 19.45

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas2—8 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 10.45,

13.15, 15.45, 18.30, 21.15; 8 d. — Kalëdø

Senelio slaptoji tarnyba (JAV) — 18.45;

Brëkðtanti auðra. 1 dalis (JAV) — 10.15, 13.30,

15.30, 18.15, 20.45; Dangoraiþio apiplëðimas

(JAV) — 12.30, 15.15, 18, 20.15; Linksmosios

pëdutës 2 (3D, Australija) — 12, 14.45, 17.45;

Linksmosios pëdutës 2 (Australija) — 11, 13.10;

Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) — 16.15,

20.30; Nemirtingieji (3D, JAV) — 19, 21.45

2—7 d. — Super Dþonio prisikëlimas (Izraelis,

Prancûzija, Japonija, D. Britanija) — 13.45,

18.45; 8 d. — 13.45; 2—8 d. — Ákalinti laike

(JAV) — 16, 21 val.; Mikë Pûkuotukas (JAV) —

10.30; 2, 3 d. — Tintino nuotykiai. Vienaragio

paslaptis (JAV, Naujoji Zelandija, Belgija) —

11.15

Dangoraiþio apiplëðimas **Ðalia Centrinio parko Niujorke ásikûrusios prabangios rezidencijos dar-

buotojai suþino, kad prabangiame palëpës bute gyvenæs milijardierius yratiesiog jø pinigus pasisavinæs sukèius, jie nusprendþia atkerðyti. Kerðtasbus veiksmingas ir saldus. Bretto Ratnerio filmas skirtas tradiciniø Holi-vudo komedijø gerbëjams, bet jis dar ir pasiûlo bûdà, kaip nugalëti eko-nominæ krizæ. Vaidina Benas Stilleris, Eddie Murphy, Casey Affleck (JAV,2011). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Havras ****...Nelegalûs imigrantai ið Afrikos slapstosi nuo policijos Havro uosto

konteineriuose. Vienam berniukui pavyksta pabëgti. Jam padeda pagyve-næs vyras. Kadaise jis priklausë Paryþiaus bohemai, dabar yra batø valyto-jas. Su þmona Arlete jis gyvena namelyje, primenanèiame miniatiûriniusYasujiro Ozu filmø herojø bûstus. Ðis maþø krautuvëliø ir bistro kvartalasapgyvendintas personaþais, tarsi atëjusiais ið senojo kino. Finalas primenapasakà: berniukas iðgelbëjamas, stebuklingai iðgyja moteris, praþysta vyð-nios. Reþisierius Aki Kaurismäki filme deklaruoja naivø tikëjimà gëriu irkinu, sugebanèiu padëti pasauliui ágyti ðiek tiek vilties. Pagrindinius vaid-menis sukûrë nuolatiniai reþisieriaus aktoriai Kati Outinen ir André Wilm-sas, taip pat vaidina Jeanas-Pierre’as Darrussinas (Suomija, Prancûzija, Vo-kietija, 2011). (Vilnius)

Kovotojai ***Buvæs jûrø pëstininkas Tomis sugráþta ið karo Irake á JAV ir praðo alko-

holiko tëvo, kuris sugriovë ðeimà ir vaikystæ, parengti já miðriø kovø tur-nyrui. Tomis tikisi daug uþdirbti, bet niekas neþino, kà jis rengiasi daryti sutais pinigais. Tomio brolis Brendanas taip pat nusprendþia dalyvauti turny-re. Jis nori pabandyti finansiðkai iðgelbëti ðeimà. Dviejø broliø santykiainuo seno nëra sklandûs. Broliai turës susikauti ir ringe, tada taps akivaizdu,kad jie kovoja ne tik uþ prizà. Tai – gyvenimo kova. Gavino O’Connorofilme pagrindinius vaidmenis sukûrë Joelis Edgertonas, Tomas Hardy, Jen-nifer Morrison ir kadaise viena garsiausiø amerikieèiø kino þvaigþdþiø Ni-ckas Nolte. Filmas pasiþymi þiauriomis kovø scenomis, bet ðeimos dramanëra tik pretekstas jas parodyti (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas)

Melancholija ***„Melancholija“ pratæsia pas mus populiarø Larso von Triero „Anti-

kristà“. Vël atsiduriame paslaptingame miðke, tik ðákart jau nebe medi-nëje trobelëje, o prabangiuose rûmuose. Vël matome nelaimingà, á auto-destrukcijà linkusià moterá, kuri yra ragana, nes „viskà iðmano“. Reþisieriusir vël mums rodo pastangas iðsivaduoti ið asmeniðkos depresijos gniauþtø.Savaip „Melancholija“ uþbaigia ankstesná filmà – sunaikinami (ar susi-naikina) ne tik filmo personaþai, bet ir Þemë. Nes von Trieras mano, kadir þmonës, ir Þemë pasiekë ribà, ir bus tik geriau, jei nieko neliks. Pirmojifilmo dalis „Dþastina“ rodo Kirsten Dunst (Kanø prizas uþ geriausià mo-ters vaidmená) herojës vestuves. Jos nufilmuotos ir sumontuotos „dog-miðkai“, o egoistiðki, savim patenkinti, ðykðtûs ar infantiliðki vestuviø da-lyviai primena ne vienà skandinaviðkà filmà apie yranèià ðeimà ir visuotinæveidmainystæ. Antroji filmo dalis pavadinta Dþastinos sesers Kler vardu.Ji visiðka herojës prieðingybë – juodaplaukë, dalykiðka ir atsidavusi vislabiau á ligà grimztanèiai seseriai. Bet Kler (Charlotte Gainsbourg) bijoprie Þemës artëjanèios Melancholijos planetos, kuria taip þavisi jos tur-tingas vyras (Kiefer Sutherland). Kler pratæsia von Triero mëgstamà mo-terø iracionalumo temà – visos jos nuojautos pasitvirtins. Bet kol taipatsitiks, mëgaudamasis netrukus iðnyksianèios Þemës groþiu, lëtai ir ið-kilmingai, pasitelkæs Richardo Wagnerio „Tristano ir Izoldos“ garsus, vonTrieras rodys artëjanèios katastrofos neiðvengiamybæ. Taip pat vaidina Joh-nas Hurtas, Charlotte Rampling (Danija, Vokietija, Ðvedija, Prancûzija,2011). (Vilnius)

„Melancholija“

Documents

Kada meniniai projektai tampa politiniais - Straipsniai · mentø sudëèiai, kartu sprendþiam, kaip jos turëtø skambëti, kokiø dai-nø charakteriui ir skambesiui ge-riau tiktø