(keliama á 4 psl.)

(keliama á 7 psl.)

(keliama á 5 psl.)

kaliniø ir tremtiniø þeminimoper vasario 13 dienos „Þiniøradijo“ laidà, kurioje savo „pa-svarstymus iðdëstë“ socdemasB.Bradauskas. (Memorandumàtaryba priëmë vienbalsiai, te-kstas spausdinamas atskirai.)

„Pagal pateiktas darbo ata-skaitas turime pasidþiaugti,kad mûsø traukinys ne á Sibi-rà, o per Lietuvà iðdidþiai va-þiuoja, pakrautas prasmingødarbø“ – ðiais taikliais þodþiaisfilialø veiklà apibûdinoLPKTS tarybos pirmininkasdr. Gvidas Rutkauskas.

Dþiugu, kad visi be iðimtiesLPKTS filialai dalyvauja kas-metiniuose sàskrydþiuoseAriogaloje, mini valstybinesðventes ir atmintinas datas, be-veik visuose filialuose veikiachorai ar ansambliai, LPKTSiniciatyva ákurti aðtuoni trem-ties ir rezistencijos muziejai,daugelis filialø iniciavo pa-minklø Laisvës kovotojø atmi-nimui pastatymà, tik kai kurieið jø – bunkeriø atkûrimà; kny-gas ir kompaktines plokðtelesaktyviausiai kuria ir platinaDruskininkø, Klaipëdos, Tau-ragës, Domeikavos filialai, sujaunimo organizacijomis irmokyklø bendruomenëmis ið-radingai dirba Alytaus, Klaipë-dos, Kurðënø, Pakruojo, Prie-nø, Ðiauliø, Ðilalës ir kitø filia-lø nariai. „Nepaþinæs seno, ne-pastatysi naujo“, – sakë tary-bos pirmininkas kviesdamas

dar aktyviau bendradarbiautisu jaunimu, dël renginiø glau-dþiau bendrauti su savivaldy-bëmis. Taip pat matydamasdaugumoje filialø akivaizdþiaimaþëjantá nariø skaièiø (Aly-tuje, Kaiðiadoryse ir kituo-se)kvietë paraginti vaikus irvaikaièius, LPKTB narius ási-traukti á LPKTS veiklà.

LPKTS valdybos pirminin-kas Edvardas Stronèikas pri-minë svarbiausius respubliki-nius ðiø metø renginius, numa-tytus ir parengtus projektus jøfinansavimui, kvietë nepamirð-ti 2 procentais pelno mokesèioparemti savo filialus arLPKTS, paraginti uþsiprenu-meruoti savaitraðtá „Tremti-nys“. Taip pat paragino filialøpirmininkus aktyviau uþsiimtiLPKTS iðleistø knygø pardavi-mu ir LPKTS veiklos 25-me-èiui parengtos parodos ekspo-navimu per filialø ataskaitiniussusirinkimus ar kitø renginiømetu. Malonu pastebëti, kad ðijubiliejinë paroda buvo prista-tyta ir eksponuojama LietuvosRespublikos Seime ir Genoci-do aukø muziejuje. Pristatyda-mas LPKTS finansø komitetoveiklà, valdybos pirmininkasteigë, kad artimiausiu metupagrindine komiteto nariø uþ-duotimi turëtø tapti lobistika –kiekvienas turëtø ieðkoti ðalti-niø, galinèiø finansiðkai pa-remti LPKTS veiklà.

Kalba LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakuèionis

Vasario 22 dienà á Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos (LPKTS) buveinæKaune paskutiná kartà prieðLPKTS XXI suvaþiavimà po-sëdþiauti susirinko ðios organi-zacijos taryba: ið 96 – 66 nariai.Patvirtinusi posëdþio darbot-varkæ, reglamentà bei balsøskaièiavimo komisijà, tarybapradëjo darbà, kuriam pirmi-ninkavo LPKTS tarybos pir-mininkas dr. Gvidas Rut-kauskas ir pavaduotojas dr.Juozas Savickas. Tradiciðkaisugiedojus Lietuvos Respub-likos himnà, tylos minute pa-gerbus þuvusiuosius Ukrai-noje, buvo pasveikinti jubi-liatai: Birþø filialo pirminin-kë Danguolë Þiûkienë, Ute-nos filialo pirmininkas VincasBliznikas ir Vilniaus skyriauspirmininkas Petras Gvaz-dauskas. Taip pat pristatytosnaujai iðrinktos Ðirvintø filia-lo pirmininkë Irena Vasiliaus-kienë ir Ukmergës filialo pir-mininkë Aldona Kalesnikienë.

Aktualiais organizacijaiklausimais pasisakë LPKTSpirmininkas dr. Povilas Jaku-èionis: pabrëþtinai kvietë darneatsiskaièiusius filialus suak-tyvinti veiklà – pateikti darboataskaitas ir surengti ataskai-tinius susirinkimus. Vienu iðsvarbiausiø ðiuo laikotarpiu ið-kilusiø klausimø ávardijo Dai-navos apygardos Laisvës kovo-tojø atminimui iðkilsiantá pa-minklà, kuris po ilgø diskusijøbus pastatytas tinkamiausiojevietoje – Alytuje. Taip pat pri-siminë netinkamus paminkløMiroslave ir Onuðkyje uþra-ðus, liaupsinanèius „liaudiesgynëjus“, pirmininko þodþiais,„liaudies grobëjus“, dël kuriøne kartà buvo kreiptasi á Aly-taus ir Trakø rajonø savivaldy-biø merus. Miroslave uþraðaspanaikintas, Onuðkyje þadëtaakmená perkelti kitur, taèiauapie tai þiniø neturima. LPKTSpirmininkas kvietë paremtiDalios Grybauskaitës rinkimi-næ kampanijà, Europos Parla-mento rinkimuose palaikytiRadvilæ Morkûnaitæ; pritarda-mas TS-LKD ir prof. VytautoLandsbergio kreipimuisi ragi-no boikotuoti politiniø moty-vø turintá referendumà dël þe-mës pardavimo uþsienio pilie-èiams, kvietë pritarti pareng-tam LPKTS tarybos memo-randumui dël buvusiø politiniø

Vasario 21 dienà Respub-likos Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë áteikë Lietuvos Res-publikos Trispalves iðradin-giausiai Valstybës atkûrimodienà ðventusioms bendruo-menëms. Prie Prezidentës ini-cijuotos akcijos „Vasario 16-àjà ðvæsk iðradingai” prisijun-gë apie 250 iniciatyviø ben-druomeniø ið visos Lietuvos iruþsienio.

„Iðradingai paminëdamisavo Valstybës gimtadiená darkartà parodëme, kad esamekûrybinga ir vieninga tauta,kuri vertina savo laisvæ ir mo-ka jà ðvæsti. Ðià visai mûsø tau-tai ypatingà dienà visoje Lietu-voje ir uþsienyje plevësavo Tris-palvës. Taèiau svarbiausia, kadTrispalvë puoðia mûsø ðirdiskiekvienà dienà, kad mylime, di-dþiuojamës ir stipriname savovalstybæ,“ – sakë Prezidentë.

Ðiemet minint Vasario 16-àjà buvo rengiami koncertai,proto mûðiai, konkursai, þy-giai, ávairios akcijos miestøaikðtëse, formuojamos „gyvosTrispalvës“, organizuojamossporto varþybos.

Prezidentë iðradingiausiø

iniciatyvø autoriams áteikëLietuvos Trispalves. Alytaus ra-jono Krokialaukio bendruome-në iðkepë du tûkstanèius sausai-niø, kuriuos vaikai nudaþë gel-tona, þalia ir raudona spalvomis.Ðie sausainiai vëliau buvo iðda-lyti vieniðiems Krokialaukio gy-ventojams, taip pat seneliø glo-bos namø gyventojams. Alytausrajono Alytaus kaimo gyvento-jas Vaclovas kartu su bendra-minèiu kalviu Kæstuèiu Lukðiuakmeninëje knygoje iðkalë„Tautiðkos giesmës“ þodþius.Vasario 16-àjà jo kieme rinkosikaimo bendruomenë ir prie ðiosknygos kartu giedojo himnà.

Jonavos rajono Panoteriøkraðto bendruomenë kiekvie-nais metais kuria vis kitokiàLietuvos vëliavà. Ðiais metaisLietuvos vëliavomis buvo pa-versti berþai. Molëtuose Jau-nimo aikðtëje ið ledo luitø bu-vo sukurta Gediminaièiø stul-pø skulptûra, kuriai prireikënet 6 tonø ledo. Greitojo èiuo-þimo asociacija surengë tikràðventæ ant ledo su vëliavomis,balionais ir kitais tautiniais at-ributais.

Vasario 16-osios progaLPKTS Vilkijos filialo pa-kviesti Vilkijos gimnazijojelankësi ekspedicijos „Vorku-ta-13“ dalyviai: Paulius Sau-dargas, Justinas Urbonavi-èius, Vytautas Kerðanskas irVaida Stundytë.

Prieð renginá ekspedicijosdalyviai, Vilkijos seniûnasLeonardas Deglius, gimnazijosdirektorius Antanas Ðvedas,Vilkijos kultûros centro di-rektorë Loreta Maliukevi-

èienë ir TS-LKD Vilkijos gru-pës seniûnë Monika Sadaus-kaitë-Pocë aplankë 1989 me-tais palaidotø Vilkijos kraðtopartizanø broliðkà kapà, pa-dëjo gëliø, uþdegë þvakeliø,pasimeldë.

Vilkijos miestelio bendruo-menæ, gimnazistus, mokytojusir sveèius, susirinkusius Vilki-jos gimnazijoje, maloniai pri-statë ir pasveikino gimnazijosdirektorius A. Ðvedas.

Ekspedicijos „Vorkuta-13“ dalyviai: Paulius Saudargas, Justi-nas Urbonavièius, Vytautas Kerðanskas, Vaida Stundytë, su Vilki-jos gimnazijos direktoriumi Antanu Ðvedu, miesto seniûnu Monar-du Degliumi, Vilkijos klebonu Virgilijumi Dudoniu ir gimnazistais

* *

Posëdþiavo LPKTS tarybaVisa Lietuvaiðradingai ðventë

valstybës gimtadiená

Patriotiðkumo pamoka

Nr. 8(1078)

2014 m. vasario 28 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22014 m. vasario 28 d. Nr. 8 (1078)Tremtinys

Valdanèioji kairiøjø parti-jø koalicija, pasiþadëjusi darðiais metais pradëti kompen-suoti per krizæ sumaþintaspensijas, suzgribo, kad biu-dþete nëra pinigø.

Labai keista, kad pakeltiminimalià algà iki tûkstanèio li-tø ir padidinti politikø, aukðtøvaldininkø ir statutiniø dar-buotojø atlyginimus iki prieðkri-zinio lygio pinigø ið biudþeto ir„vidiniø resursø“ atsirado, betpensijoms kompensuoti jø nëra.

Dar keisèiau, kad ketinamatrûkstamø lëðø ieðkoti maþi-nant nuo okupacijø Nukentë-jusiø asmenø valstybines pen-sijas arba maþinant jø gavëjøskaièiø. Kitaip sakant, atimti iðbuvusiø tremtiniø pensijas irpadalyti jas visiems pensinin-kams. Vëlgi, teisëjø, prokuro-rø ir kitø pareigûnø santykinaidideles valstybines pensijasmaþinti nesiûloma.

Tokie iðpuoliai prieð buvu-sius tremtinius ir Laisvës kovødalyvius (toliau – tremtiniai)kartojasi kiekvienà socialde-mokratø valdymo kadencijà.Ir su realiomis pasekmëmis –tremtiniø socialinës apsaugoslygis vis þeminamas, kol suly-ginamas su eiliniais pensinin-kais. Anksèiau iniciatoriumibûdavo Algirdas Sysas, dabarjuo tapo Bronius Bradauskas.Jø ðûkis – „Visiems sunku, vi-siems reikia dalinti po lygiai“arba, kad „tremtiniai jau ir taipdaug gavo“. Tremtinius tokieþodþiai labai þeidþia ir þemina.Lyg jie „apvalgo“ visus Lietu-vos senelius ir vargðus. Nesi-ginèijame, kad visiems reikia,taèiau manome, kad ne visønuopelnai valstybei yra lygûs.Juk kalbama ne apie uþdirbtas„Sodros“, o apie valstybinespensijas, skiriamas uþ nuopel-nus. Kai reikëjo atkurti ir átvir-tinti valstybës nepriklausomy-bæ, tremtiniai stovëjo pirmosegretose Baltijos kelyje, Televi-zijos bokðto ir Seimo gynybo-je. Dauguma tø „visø“ rûpino-si savo asmeniniais reikalais.

Akivaizdu, kad iðpuoliaiprieð buvusius tremtinius,kaip per mënulio pilnatá, nuo-lat pasikartoja valstybiniøðvenèiø ir trëmimø sukakèiøminëjimø progomis. Gal no-rima sumenkinti ar paþemintitremtinius, pagerbtus Seimoiðkilminguose posëdþiuose,sàskrydþiuose Ariogaloje arkitø iðkilmiø metu.

Tremtiniai nenori ko norsskriausti. Todël LPKTS nekartà siûlë visoms buvusiomsLietuvos valdþioms tartis suRusija, SSRS teisø ir pareigøperëmëja, ir reikalauti, kad ðimokëtø Rusijos ðiaurines pen-sijas tremtiniams uþ jø vergið-kà priverstiná ir praktiðkai ne-apmokëtà darbà Rusijos Fede-

racijos teritorijoje ir jos ámo-nëse. Kad atlygintø uþ suþalo-jimus ir sugadintà sveikatà dar-be, kalëjimuose, lageriuose.

Valdþios atsakymas buvotoks: „Mes su Rusija dël jûsønesipyksime. Kiekvienos vals-tybës reikalas pasirûpinti savopilieèiais“, arba visiðka ty-la...Tremtiniams nesupranta-ma, kodël dël dujø kainø ar eks-porto ribojimø su Rusija pyk-tis galima, o dël tremtiniø pen-sijø – negalima?

Lietuvos valdþia pati prisi-ëmë visà tremtiniø socialinësapsaugos naðtà. Ásipareigojimusteks vykdyti, kitaip Konstituci-nis Teismas vis tiek privers mo-këti jau paskirtas pensijas.

Tremtinius labai áskaudinoneteisingi Seimo nario B.Bra-dausko pasvarstymai vasario13dienà „Þiniø radijo“ laidoje „At-viras pokalbis“. Eglë Samoðkai-të „Delfi“ portale cituoja ir ko-mentuoja B.Bradauskà. Jis tei-gë, kad pensijø kompensavimuiper kelis metus prireiks 443 mi-lijonø litø. Vien tremtiniø pen-sijoms esà reikia 300 milijonø li-tø per metus. (Mes manome,kad tokià sumà sudaro visosvalstybinës pensijos, ne tiktremtiniø, bet ir teisëjø, pro-kurorø, statutiniø darbuotojøbei kariðkiø). Nors lëðø galimarasti ið kitø ðaltiniø, bet politi-kas siûlo pirmiausiai svarstytigalimybæ perþiûrëti valstybiniøpensijø gavëjus ir gal atsisaky-ti tremtiniø pensijø. „Mokameáraðytiems á tremtiniø sàraðus,bet neiðtremtiems, tremtyje gi-musiems vaikams. Koks skir-tumas kur gimti – Lietuvoje arSibire. Mokame perkeltiemsLietuvoje ið vienos vietovës ákità. Mokame partizanø rëmë-jams, pagal „chebros“ paliudi-jimus. Kiti Sibire gyveno geriaunei Lietuvoje. Visi mokslusbaigë“. Taèiau B. Bradauskaspripaþásta, kad „Tiems, kurietikrai buvo iðtremti ir patyrë„stresà“ (?!) – mokëti reikia“.

Praradusiemsistorinæ atmintá

primenametremtiniø pensijø

ir lengvatø istorijà1990–1992 metais Lietu-

vos Respublikos Aukðèiausio-ji Taryba – Atkuriamasis Sei-mas nustatë, kad skaièiuojantdarbo staþà pensijai gauti uþtremtyje iðbûtus metus áskaito-mi treji metai, suteikiamas ne-mokamas vaþiavimas vietiniuvisuomeniniu transportu, su-teikiamos kainos lengvatosvaistams ir su gydytojo siunti-mu dvi savaitës per metus ne-mokamo sanatorinio gydymo.

1992–1996 metais LDDPdaugumos Seimas atsisakë tri-

gubo darbo staþo uþskaitymoir ávedë nuo okupacijø Nuken-tëjusiø asmenø valstybinespensijas, berods 90 litø per më-nesá. Nustatë, kad tremties sta-þas vaikams skaièiuojamas tiknuo 14 metø amþiaus. Panaiki-no nemokamo vaþiavimo vi-suomeniniu transportu leng-vatà ir nustatë 50 procentølengvatà, kaip ir visiems pensi-ninkams. Neliko lengvatø vais-tams ir sanatoriniam gydymui.

Per 1998 metø Rusijos eko-nominæ krizæ ir 2008–2012metø pasaulinæ krizæ tremti-niø pensijos ir lengvatos buvomaþinamos ir ribojamos. Prak-tiðkai iki ðiol visos lengvatos li-ko tos paèios kaip ir visø pen-sininkø, iðskyrus tremtiniøpensijas, kurias dabar ketina-ma naikinti. Liko tik priekaið-tai, kad „tremtiniai jau ir taipdaug gavo“. Mûsø þiniomis,Lietuvos valstybës socialinëparama tremtiniams yra ma-þiausia ið visø Baltijos ðaliø.

Verta politikams priminti,kad ne vien tremtiniai gaunaNukentëjusiø asmenø valsty-bines pensijas. Jas gauna Ant-rojo pasaulinio karo veteranai.Jø buvo apie 10 tûkstanèiø(tarp jø du tûkstanèiai buvusiøstribø ir kagëbistø), po 10tûkstanèiø “afganistanieèiø“ ir„èernobylieèiø“ bei karo vete-ranø ir dar keletas kitø maþes-nio skaièiaus þmoniø grupiø.Gali bûti, kad tremtiniai suda-ro tik apie pusæ Nukentëjusiøasmenø valstybines pensijasgaunanèiø þmoniø. Tad ar ver-ta „visus ðunis karti“ tik anttremtiniø?

Mûsø siûlymai1. Socialdemokratø partija

turi politiðkai ávertinti Seimonario Broniaus Bradausko vie-ðà pasisakymà per vasario 13dienos „Þiniø radijo“ laidà„Atviras pokalbis“, kurioje jisáþeidinëjo ir þemino buvusiustremtinius, ir ápareigoti já vie-ðai atsipraðyti.

2. Generalinë prokuratûraturëtø tirti klausimà dëlbaudþiamosios atsakomybës uþB.Bradausko vieðai iðreikðtà so-vietinio genocido menkinimà.

3. Seimas turëtø pakeistiástatymà ir visus Nukentëjusiøasmenø valstybines pensijasgaunanèius þmones suskirstytiá dvi grupes: 1) tuos, kurie nu-kentëjo kovodami dël Lietuvoslaisvës ar prieðinosi okupantosavivalei; 2) tuos, kurie nuken-tëjo, vykdydami okupanto val-dþios ásakymus. Pirmieji bûtøLaisvës kovø dalyviai ir buvætremtiniai. Antrieji – karo vete-ranai, „afganistanieèiai“, „èer-nobylieèiai“ ir kiti. Tokiu bû-du bûtø iðvengta nuolatinio ðiøgrupiø susiprieðinimo.

Dël buvusiø tremtiniø ir politiniøkaliniø þeminimo

(Tiems, kurie neiðmoko Naujausiøjø laikø Lietuvos istorijos ar prarado istorinæ atmintá)2014 metø vasario 22 dienos Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos tarybos

memorandumas

KreipimasisVyriausiajai rinkimø komisijai blaðkantis dël antieuropinio

ir antikonstitucinio referendumo, jos vadovui lemtingai balsuo-jant ne teisinëse pozicijose, pilieèiai pradeda susivokti, kasiðtiktø Lietuvà „tautinio socializmo“, tai yra nacionalsocia-listø laimëjimo atveju. Ne vienas pasisako buvæs suklaidin-tas, neatsispyræs patriotinëms graþbylystëms praðinëjant pa-raðo, ádëmiai neperskaitæs teksto iki galo, nemàstæs apie Lie-tuvos pasirinktà narystæ Europos Sàjungoje. Taip susivokusiuo-sius kvieèiu veikti – siøsti telegramas VRK arba Seimui su taispaèiais asmens duomenimis ir ankstesniojo paraðo atsisakymu.

Kurie jau pamatë Tëvynei rengiamà politinës vienatvës duobæir nenori tapti demokratijos duobkasiu, atðaukite paraðus, ið-taisykite savo klaidà.

Jûsø –Vytautas LANDSBERGIS,

Lietuvos Sàjûdþio garbës pirmininkas,buvæs Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo

vadovas ir Aukðèiausias valstybës pareigûnas,Konstitucijos signataras

Vasario 22 dienà Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos tarybai priëmus me-morandumà „Dël buvusiøtremtiniø ir politiniø kaliniøþeminimo“ ir já pavieðinus þi-niasklaidoje, jo atsiradimo kal-tininkas socialdemokratas,Seimo Biudþeto ir finansø ko-miteto pirmininkas BroniusBradauskas vieðai pareiðkë ne-matantis, uþ kà turëtø atsipra-ðyti buvusiø tremtiniø, kuriuosáþeidë jo vieði svarstymai, kadjiems be reikalo mokamos pen-sijos. Taèiau ketinimo atimtipensijà ið gimusiøjø tremtyje jisjau atsisako, tvirtina supratæs,kad tai buvusi prasta mintis.

Tuo tarpu socialdemokra-tø lyderis, premjeras AlgirdasButkevièius þiniasklaidoje iðkarto pareiðkë neigiamai ver-tinantis B.Bradausko pasisaky-mus. Maþa to, interneto dien-raðèiui „15 min.lt“ pats B.Bra-dauskas tvirtino, kad jis kalbë-jæsis ir su partijos vadovybe, irsu A. Butkevièiumi, kuris „esàjam patarë skaudþiomis temo-mis verèiau patylëti“.

„Man padarë pastabà, kadjautriomis temomis nereikia kal-bëti, bet kà tai reiðkia? Að esu netik partijos, bet ir Seimo narys,kuris pagal Statutà gali laisvaireikðti savo nuomonæ, – cituo-jamas Seimo narys „15 min.lt“straipsnyje „Bronius Bradaus-kas tremtinius pradëjo rûðiuotiá vertus ir nevertus padidintøpensijø“. – Buvo kalbëta su ma-nimi, að paaiðkinau, kad partijàpasiekë iðkreipta informacija.Að nesu prieð tremtinius. Tiereikalai su tremtimi visiðkai ne-susijæ. Tai susijæ tik su valsty-biniø pensijø skyrimu“.

Bet net socialdemokratøvadovybei paraginus B.Bra-dauskui tylëti nesiseka. Minë-tame straipsnyje „15 min.lt“ jisir toliau postringauja: „Tai ne-áþeidþia nieko, nes eina kalbaapie pinigus. Dël tremtiniø vai-kø að pakeièiau savo nuomonæ,nes diskutavau su kai kuriais,kurie sakë, kad mes nepatyrë-me jokio streso, mes gimëme irneþinojome, kur gimëme. O ki-ti sako, kad mes patyrëme,mus pravardþiavo faðistais ardar kaþkaip. Að pakeièiau nuo-

monæ, manau, kad vaikai tiekto. Be to, pasiþiûrëjau, kad irlatviai, ir estai gimusius trem-tyje pripaþásta, tai abejones sa-vo panaikinau“.

Jis nemano, kad jo pasisa-kymai gali bûti sovietinio geno-cido neigimas ir uþ tai jis turë-tø bûti patrauktas baudþiamo-jon atsakomybën.

„Tai neáþeidþia nieko, neseina kalba apie pinigus. Ar mo-këti, ar nemokëti, ar maþiaumokëti, ar daugiau mokëti. Aðnesijauèiu nieko áþeidæs tikrai,nes në vieno nesu kokiu vardupavadinæs, o tuo labiau, kaipman bando primesti, neneigiuokupacijos. Èia jau uþ proto ri-bø iðeinama“, – sakë socialde-mokratas „15 min.lt“.

Toliau, dar graþiau. Þi-niasklaidai jis sakë pasidomë-jæs Latvijos ir Estijos patirtimiir suþinojæs, kad „tremtiniøpensijos Estijoje penkiskart, oLatvijoje – du su puse kartomaþesnës nei Lietuvoje“: „Lie-tuvoje tiems, kurie iðvis nebu-vo Sibire, yra iðmokëta apie 0,5milijardo litø per visà laikà nuoástatymo priëmimo, – skaièia-vo jis ir uþsispyræs tvirtino, kadgaunanèiø valstybines pensijastremtiniø vertinti vienodai ne-galima. – Kai kas sako, kad la-bai nuskriausti tie, kurie nebu-vo iðveþti, bet buvo sàraðuose.Neva buvo persekiojami, stresàpatyrë. Man ádomu, ið kur jie þi-nojo, kad buvo tuose sàraðuose?Juk sàraðø skelbimo lentose ne-kabino. Að pats buvau penkeriø,bet atsimenu, kaip buvo baisu,kai suûþus maðinoms slëpdavo-mës prie krosnies, kad neiðveþ-tø. Niekas neþinojo, kà ims.Griebdavo bet kà, jei trûkdavoþmoniø maðinoje“.

Ðvelninti savo pozicijà, nu-kreiptà prieð buvusius tremti-nius, ðá socialdemokratà pri-vertë ne tik grieþti Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sà-jungos reikalavimai ir konserva-toriaus Jono Survilos kreipima-sis á Generaliná prokurorà su pra-ðymu kelti jam baudþiamà bylàdël sovietiniø nusikaltimø neigi-mo, bet ir aktyvi pilieèiø pozici-ja, jø kandûs komentarai inter-neto þiniasklaidoje.

B.Bradauskas keièia tonà

(keliama á 3 psl.)

3 2014 m. vasario 28 d.Nr. 8 (1078) TremtinysÁvykiai, komentarai

Proga spekuliuotiIðgirdæs klausimà, visada

pasiþiûrëk á klausiantájá – galsuprasi, kodël jis klausia, ir buslengviau rasti atsakymà. Tai se-na taisyklë. Lietuvoje ði tai-syklë pasiteisina beveik 100procentø. Iðgirsti, pasiþiûri áklausinëtojus – ogi „tie pa-tys“... Todël nesistebi, kad tiejø klausimai, ðvelniai tariant,tëra áþûlus savo nuomonës pir-ðimas, nepagrástas jokiais lo-giðkais argumentais (nes kaipabandai atsakyti, pasitelkda-mas faktus ir logikà, kyla bai-sus pasipiktinimas). Ðiandienið tø „klausinëtojø“ stovyklospasigirsta keistø „klausimø“ –o kur buvo mûsø politikai, ko-dël jie nevaþiavo á Maidanà, ne-palaikë ukrainieèiø ir t. t. Iðklausianèiøjø uþuominø aiðku,kad tai taikoma Prezidentei,gal – premjerui... Atrodo, to-kiems klausinëtojams pavyz-dþiu ðvieèia nesenas L. Grau-þinienës savavaliðkas vizitas,kai lauþydama bet kokias dip-lomatijos normas ji iðmynë áUkrainà, neva palaikyti protes-tuotojø. Ið to jos vaþiavimo ne-iðëjo nieko doro (juk ið esmësjis buvo skirtas ne ukrainie-èiams palaikyti, bet Preziden-tei „ákàsti“), naudos – nulis, tikpadaryta þala Lietuvos diplo-matijai. Yra ir dar viena ádomidetalë – ðie klausinëtojai „sa-vinasi“ Maidanà, teigdami,kad tai ukrainieèiø kovaprieð... valdþià! Ir, girdi, pasmus reikia „maidano“. Kodëlne „euromaidano“? Juk ukrai-nieèiai sukilo prieð valdþià, ku-ri nesutiko ðalies kursà pa-kreipti á Europos Sàjungos pu-sæ, negana to, panoro sukti Ru-sijos kryptimi. Tad gal baikitespekuliuoti Maidanu, ponaiantieuropieèiai, juo labiau kadtuo metu, kai Lietuva, pirmi-ninkaudama ES Tarybai, dëjovisas pastangas, kad Rytø part-nerystës projektas baigtøsiðimtaprocentine sëkme, jûsbuvote tie, kurie „klausinëjo“:„ko Lietuva kiðasi á Ukrainosreikalus?“

Ukrainos skilimas –kieno projektas?Kita vertus, gali kilti logið-

kas klausimas – kodël ávykiamsUkrainoje pasiekus karo stadi-jà derybose su Janukovyèiuminesimatë mûsø ministro, kodëlðià Ukrainos problemà derinoPrancûzijos, Vokietijos, Len-kijos uþsienio reikalø minist-rai? Atsakymas – tai, kad tarptrijø ministrø nebuvo L. Lin-kevièiaus, dar nereiðkia, kadnedalyvavo. Dalyvavo, vaþia-vo, derino. Tik ði tarptautinëproblema, kurios esmë – ati-teks Ukraina Rusijai marione-tës teisëmis ar iðliks savaran-

kiðka, proeuropietiðka valsty-bë – reikalavo dar ir stambiødiplomatiniø figûrø – vokie-èiø, prancûzø, lenkø. Beje, bu-vo ir Putino atstovas, taèiau jisnepasiraðë jokiø sutarèiø –taip jis iðreiðkë Rusijos pozici-jà, kurià ðios ðalies premjerasirgi stengësi ápirðti ES atsto-vams – jis skambino trims mi-nistrams, kad ðie „sutramdytøopozicijà, kovojanèià su teisë-ta valdþia“...

Vis ryðkiau atsiskleidþiaPutino planas – padalinti Uk-rainà: jeigu nepavyktø iðlaiky-ti visos, tai bent jau atgnybti ry-tinæ ir pietinæ ðalies dalá. Ypaèsvarbu atimti Krymà – juk Se-vastopolyje yra pagrindinëRusijos Juodosios jûros laivy-no bazë. Buriami tuose regio-nuose kazokai, apginkluojama„penktoji kolona“ – rusakal-biai „savanoriai“. Visø retori-ka vienodai grasinanti – „mû-sø nedomina jokie oranþiniai,mëlyni (taikoma ukrainie-èiams – red. past.) ar spalvo-ti, jokie revoliucionieriai aropozicionieriai – pamirðkitekelià á Krymà, gausit atkirtánedelsiant“. Lygiai tà patá,tik jau ið Maskvos, kalba Þi-rinovskis – Kremliaus nevie-ðø tikslø ruporas.

Rusija ðá metodà jau iðban-dë ir iðtobulino – atimtas Pa-dniestrës kraðtas ið Moldovos,Abchazija ir Pietø Osetija iðGruzijos, Kalnø Karabachaspadeda iðlaikyti átampà tarpArmënijos ir Azerbaidþano...Þodþiu, kur tik Rusijai nepa-vyksta visiðkai po padu pakiðtiðalies, ten ji atlupa dalá valsty-bës teritorijos, prisidengdamarusakalbiø gyventojø gynimu.Kai þinai, kad panaðiø kalbøbûta ir apie mûsø Lietuvà, matkaþkam turime bûti dëkingi uþdovanotà Vilniaus kraðtà irKlaipëdà, kur gyvena daug nelietuviø tautybës þmoniø, ku-riuos mes neva skriaudþiame,darosi neramu...

Sàmokslo teorijair jos tikimybë

Kodël lenkais save vadinan-tys Vilniaus kraðto gyventojaiagituojami nepaklusti Lietu-vos Respublikos ástatymams(nors teismas ápareigojo, betnenukabinamos gatviø pavadi-nimø lentelës su nelietuviðkais,tai yra á lenkø kalbà iðverstaislietuviðkais þodþiais, be abejo,paraðytais dar ir ne valstybinekalba), kodël LLRA (lenkøLietuvoje rinkimø akcija) ly-deriai siekia dvikalbystës mû-sø ðalyje? Todël, kad átvirtinusdvikalbystæ bûtø paklotas rea-lus pagrindas ir autonomijai,kuriai pasiekti labai padës pas-taruoju metu stumiamas refe-rendumas dël „100 tûkst. pa-

raðø“. Optimistai sakys – nesà-monë, toks referendumas tik-rai nelaimëtø! O kas gali garan-tuoti, kad nebus panaudoti mil-þiniðki pinigai ir uþ paþymëtà„taip“ ties abstrakèiu klausimu„Ar sutinki, kad Vilnijos krað-to gyventojai savo reikalustvarkytø savarankiðkai?“ busmokama ne 20 litø (kaip uþbalsus Darbo partijai per2012-øjø Seimo rinkimus),bet, tarkim, 100 ar 200 litø?Kiek bet kurio Lietuvos rajo-no neiðprususiø ir mëgstanèiøiðgerti kaimieèiø ir proletarønesusigundytø tokiais pinigais,ypaè kai pasàmonëje jau áskie-pyta bolðevikinë nuostata val-dþios atþvilgiu – „visi jie vieno-di“? Todël kas paneigtø, kadsàmokslo teorija apie autono-mijos sukûrimà Vilnijos krað-te yra visiðka nesàmonë? Kamto reikia? Na, viena ið prieþas-èiø galëtø bûti Rusijos intere-sas perimti Ignalinos atominëselektrinës infrastruktûrà – juknetoli statoma Astravo atomi-në elektrinë, kuriai dar ir spe-cialistai visaginieèiai pravers-tø... Taigi, norint susigaudyti,ðioje situacijoje reikia vado-vautis senovës romënø princi-pu – „cui pradest?“ (kam nau-dinga). Tegu tai bus fantazija,bet kaip paaiðkinti, kad joje tieksàsajø su realybe?

Iðstojimo ið ESgrësmë –

neribotas valdþiossavanaudiðkumasTurte skendinti Janukovy-

èiaus vila – ðtai prie ko nori nu-vesti mûsø referendumo orga-nizatoriai, pasisakantys prieðES, nes ES – tai teisingumas,vieðumas, valdininkø atsako-mybë uþ savo veiksmus (prisi-minkime kad ir gero Putinodraugo Italijoje likimà – prem-jeras Berluskonis turëjo atsa-kyti uþ nedorà elgesá teisme).Juk bûtent dël ðiø vertybiø irsukilo Maidano aikðtën susi-rinkæ paprasti ukrainieèiai, ne-besutinkantys toliau kæsti Ja-nukovyèiaus ðutvës savivalës,ðalies skurdinimo politikos irpadoresnio gyvenimo viltis sie-jæ su Ukrainos posûkiu á ES.Kad jie buvo teisûs, árodo Ja-nukovyèiaus pilys su zoologi-jos sodais ir garaþais, kuriuo-se puikuojasi kolekciniø auto-mobiliø virtinë. Gi ne ið prezi-dento algos visa tai uþgyventa.Tiesa, Janukovyèius nebuvovienintelis tokios prabangosUkrainoje savininkas – per pa-saulio televizijas buvo parody-tos ir jo parankiniø auksu irbrangakmeniais farðiruotospilys ir vilos. Pavyzdþiui, gene-ralinio prokuroro. (Jau gir-dþiu, kaip sukyla mûsø „klau-

sinëtojai“ ir ðaukia – „ir mûsøvaldþioje tokie patys“. Ne, ne-reikia meluoti patiems sau –mûsø generalinis prokuroras,kurio taip nemëgsta Darbopartija, á darbà pats vairuojaautomobilá, o Prezidentë tikraineturi nuosavo zoologijos so-do ir dirbtinio eþero su seno-vinio laivo kopija, taigi, kaipsakoma, „bûkim biedni, betteisingi“. (Juolab kad kai kas iðreferendumo organizatoriønepasikuklino namus ásitaisy-ti Ispanijoje!)

Todël nenuostabu, kadMaidano ávykiø fone pas musirgi vyksta vieðøjø ryðiø, arba,paprasèiau tariant, propagan-dinis karas: deðinieji kariau-janèius skirsto á prorusiðkusantieuropieèius, o „tauta“ sa-ve nekukliai pasivadinæ refe-rendumininkai ðaiposi ið tokiøkalbø ir koneveikia politiná eli-tà (vis dëlto tikslesnis pavadi-nimas bûtø „politikai“, o ne„elitas“, nes toli graþu ne kiek-vienà ið valdanèiøjø galima pri-skirti inteligentø sluoksniui, okur jau ten elitui). Bet ádo-miausia, kad tuo „politiniu eli-tu“ laikoma tik TS-LKD par-tija ir jos lyderiai. Matyt, yratikslas sugretinti TS-LKD suJanukovyèiumi. Kodël ne suUspaskichu – klausti turbûtneverta...

O kaip elgsimësmes?

Ar ámanomas Maidanaspas mus? Jei Ðliuþas kels bet-varkæ, neleisdamas Lietuvai ei-ti europëjimo keliu, visko galibûti – ne visi ið trijø ðimtø tûks-tanèiø, pasiraðiusiø po refe-rendumininkø apsukriais te-kstais, sutiks su posûkiu á rytøpusæ atsukant Europai nugarà,jau nekalbant apie tuos, kurieatkaliai prieðtarauja tokiom re-ferendumininkø uþmaèioms.Sàmoninga, kritiðkai màstantivisuomenës dalis gins europi-ná Lietuvos kelià, grástà civili-zacijos vertybëmis, nes tai – vi-suomenës pilietiðkumo ir sà-moningumo augimas, valdþiosir teisësaugos skaidrëjimas,korupcijos maþëjimas, gyveni-mo gerëjimas. Juk viso to sie-kia ir Maidano ukrainieèiai, pa-sibaisëjæ savo valdþios sava-naudiðkumu. Kas þino, galbûtjiems áspûdá padarë ir mûsø ða-lies politiniai procesai, pavyz-dþiui, V. Uspaskicho partijosbyla, parodþiusi pasauliui, kaduþ finansines aferas turi atsa-kyti net aukðèiausio rango val-dþios ir partiniai veikëjai. De-ja, tai, kas þavi ukrainieèius, supavydu þvelgianèius á Baltijosrespublikas – ES nares, pasmus bandoma paversti trûku-mais ar net labai negatyviaisdalykais. Cui prodest?Gintaras MARKEVIÈIUS

Maidanas–Lietuva–KremliusJuose tiesiai ðviesiai B.Bra-

dauskui prikaiðiojama jo ko-munistinë praeitis, ið kaþkuruþgyventi milijonai, siûloma,„jei jau á taip nër skirtumo kurgyvent ir kur gimt“, já patá rei-këtø iðveþti á Sibirà. Priekaið-taujama, kad jis, pataikauda-mas rusams, per Europos Ta-rybos renginá Seime neleidæsrodyti dokumentinio filmoapie Sausio 13-àjà, kad paþe-mino þydø gelbëtojus.

„O seniems komunistamsgreièiausiai nusiðvilpt ant kitønuomonës. Per kelis deðimt-meèius jie uþsidirbo/„prichva-tizavo“ nemaþai milijonø ir da-bar gali ramiai medþioti, gerti„vodkæ“, imituoti ðalies valdy-mà, keliauti po pasaulá. Kuo neasmeninis komunizmas?“, –raðo anoniminis interneto por-talo „15 min.lt“ komentato-rius. Kitas priekaiðtauja, kadnomenklatûrininkas B.Bra-dauskas “nesirûpina, kad viso-kiems politrukams (beriozo-vams, ðepeèiams, bradaus-kams ir kitiems) personaliniø/valstybiniø pensijø ir priemo-kø nemokëtø“.

Anonimiðkai komentuojair patys áþeisti tremtiniø vaikai:„Mano tëvai tremtiniai ir messu broliu gimëme tremtyje.Mes gyvenome mediniame ba-rake, vieno kambario bute ke-turiese, kûrenom krosná, tua-letas lauke (o þiemà bûdavo iki40 laipsniø ðalèio). Kai gráþda-vom á Lietuvà pas tetà, jos dvie-jø kambariø butas man atrodëprabangos virðûne! Mano tëvu-kai sunkiai dirbo ðachtoje iruþsidirbo pensijà ten, Ðiaurë-je. O mûsø signatarai vien uþtai, kad padëjo savo paraðà,gauna dviejø tûkstanèiø litørentà. Ar tai teisinga? Gal apietai reikëtø susimastyti?“

„Byra aðaros, skaitant ko-mentarus. Kokie jûs þiaurûs.Raðoma, kad Lietuvoje po rep-resijø likusieji nenukentëjo.Mane ir dvynæ sesæ stribai pa-liko Lietuvoje, nes po persirg-tos ligos buvome nusilpusios.Mus uþaugino jokiø giminystësryðiø neturinèios krikðto ma-mos. Mes, dvynës, buvome at-skirtos ne tik nuo tëvø, brolio,sesers, bet ir Lietuvoje gyve-nome atskirai, mokyklà lankë-me kitø pavardëmis. Þiauru,bet praeidamos pro tëvø namusnegalëjome ið sodo pasiimti nu-kritusio obuolio, negalëjomemokytis ir dirbti, kur norëjo-me. Mes buvome „buoþiø“ vai-kai. Gráþus tëvams, pajutome,kad tarp mûsø ir tëvø nebelikoartumo (mamomis laikëmemoteris, kurios mus augino).Nelinkëèiau to niekam patir-ti“, – „15 min.lt“ prisimena kitanesiskelbianti komentatorë.

Ingrida VËGELYTË

B.Bradauskaskeièia tonà

(atkelta ið 2 psl.)

42014 m. vasario 28 d. Nr. 8 (1078)Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 90-ojo jubiliejaus proga

sveikiname Laisvës kovos dalyvá, bu-vusá politiná kaliná, LLKS tarybos1949 m. vasario 16 d. Deklaracijospasiraðymo nario Vytauto Guþo-Kar-do brolá Jonà GUÞÀ.

Tegul Jus lydi skambi daina ir Die-vo palaima.

Panevëþio Laisvës kovosbendraþygiai

* * *Garbingo jubiliejinio gimtadienio proga sveikiname buvu-

sius politinius kalinius ir tremtinius – LPKTS Jonavos filialonarius: Genæ AMBRAZAITIENÆ, Jurgá GAGELÁ ir Rimvy-dà KAUKÀ – 85-ojo, Salomëjà STANKEVIÈIENÆ ir PetràJASIÛNÀ – 70-ojo.

Linkime stiprios sveikatos, dvasios ramybës ir Dievo pa-laimos.

LPKTS Jonavos filialas* * *

Ant gyvenimo aukuro reikia padëtiNe vienà atodûsá savo ðirdies.Dar á aukðtumas kilt ir vël nusileisti,Palinkt po naðta, bet ir vël atsitiest.Garbingo jubiliejaus proga sveikiname buvusius tremtinius

ir Lietuvos partizanø ryðininkus:Vladà MEÐKAUSKÀ – 85-ojo, Viliûnæ TOLIUÐIENÆ,

Saulæ STATKEVIÈIENÆ ir Vincà MARINÀ – 80-ojo, Ja-ninà MACEVIÈIENÆ – 75-ojo.

Linkime geros sveikatos, ilgiausiø metø ir Dievo palaimos.LPKTS Jurbarko filialas

* * *Jaunystë mûsø nuplaukë su sieliaisIr liko Ðiaurëje suðalusiu ledu.Bet vël atsiliepë praþuvusi jaunystëÁ ðauksmà Sausio tryliktos nakties, –Kartu iðtverti su Tauta ar kristiVardan laisvos Tëvynës ateities.

(Vytautas Cinauskas)85-àjá jubiliejø ðvenèiantá buvusá

politiná kaliná, tremtiná, LPKTSRokiðkio filialo pirmàjá pirmininkàJuozà BARISÀ nuoðirdþiai sveikina-me, dëkojame uþ meilæ Tëvynei ir josþmonëms, uþ pasodintus àþuolus ir pastatytus kryþius kovosdraugø þûties ir amþinojo poilsio vietose. Sveikatos, stipry-bës, Dievo palaimos...

LPKTS Rokiðkio filialas* * *

Sveikiname Algimantà SIURBLÁ 80-ojo jubiliejaus proga.Tarytum àþuolas stiprus ir iðtvermingas,Tarytum medis tu ðioj þemëje esi.Þmogus gyvena, kad jis bûtø reikalingas,

Kad jo darbais gërëtøsi visi.Mes linkim Tau àþuolø þaliø stiprybës,Dþiaugsmo, laimës gyvenimo kely.

LPKTS Palangos filialas* * *

Jubiliejaus proga sveikiname LPKTS Ðakiø filialo narius:Danutæ VIKÐRAITIENÆ, Rimantà ADOMAITÁ, Rena-

tà SAKALAUSKIENÆ, Ramutæ MAZALIAUSKIENÆ, Ge-novaitæ ANTANAITIENÆ ir Benediktà JAKÀ.

Linkime Dievo palaimos, sveikatos, sëkmës ir graþiø, pra-smingø gyvenimo metø.

LPKTS Ðakiø filialas

LPKTS organizacinio ko-miteto pirmininkë Ona Tamo-ðaitienë pateikdama veiklosataskaità ávardijo suorganizuo-tus prasmingus renginius, pa-sklidusius po visà Lietuvà: suDruskininkø filialu surengtakonferencija „Senjorø sociali-nës padëties átaka jø aktyvu-mui, tobulëjimui ir mokymui-si“, Kaune surengta ðventë „Oðirdyje dar ne ruduo“, skirtaTarptautinei pagyvenusiøþmoniø dienai; su Anykðèiø fi-lialu surengta konferencija„Sveikatos apsauga ir gerovëvisà gyvenimà“ , kartu su Kau-no filialu seminaras „Sveikaigyventi – ilgai nesenti“. Orga-nizaciniam komitetui svarbi iristorinës atminties iðsaugoji-mo tema, tad suorganizuotasdviejø etapø renginys „Testa-mentas jaunimui‘, konferenci-jos Kaune: „1948 metø didysistrëmimas“ ir „Lietuvos laisvëskovos sàjûdþio Deklaracijai –65“. Visi ðie renginiai finansuo-ti ið SADM lëðø, gautø pagalLPKTS parengtà projektà.

LPKTS istorinës atmintieskomiteto pirmininkas Gintau-tas Kazlauskas priminë su-rengtà iðvaþiuojamàjá posëdá áDruskininkus, jo iniciatyva or-ganizuotà renginá „Naktiesmuziejus“ ir Dainavos kraðtopartizanø dainø festivalá. Pa-grindinë komiteto uþduotis ið-saugoti ir pagerinti rezistenci-jos ir tremties muziejø veiklàkol kas neranda valstybinio at-sako – apie tai informacija pa-teikiama „Tremtinyje“, nesLGGRTC sudaryta darbogrupë vis dar ruoðia galimybiøstudijà buvusiø politiniø kali-niø ir tremtiniø ákurtø muzie-jø klausimu...

LPKTS socialiniø reikaløkomiteto pirmininkë JûratëAntulevièienë teigë, kad komi-tetas, siekdamas surinkti in-formacijà apie veiklà filialuo-se, iðsiuntë 52 praðymus ir pro-gramas, taèiau gavo tik 21 ata-skaità; tai rodo, kad pagalbasocialiai remtiniems organiza-cijos nariams teikiama ne vi-suose filialuose – dar yraLPKTS nariø, në karto nega-vusiø paðalpø ið LGGRTC au-kø rëmimo fondo valdybosvaistams ásigyti ar mirus arti-mam þmogui, nukentëjus nuogaisro dël neþinojimo, kurkreiptis. Socialiniø reikalø ko-mitetai filialuose teikia ir teisi-næ informacijà apie dokumen-tø sutvarkymà, kad buvæ poli-tiniai kaliniai, tremtiniaiLGGRTC bûtø pripaþintiLaisvës kovø dalyviais ir gau-tø valstybiná pensijos priedà.Praneðëja kvietë filialø pirmi-ninkus kreiptis á vietines savi-valdybes dël lengvatinio vaþia-vimo vietiniu transportu, kurisiðkovotas Kaune ir Vilniuje.Komiteto pirmininkë pateikë

svarbiø pasiûlymø LPKTS va-dovybei, kad pagal galimybesbûtø kreipiamasi á valstybinesinstitucijas dël buvusiø politi-niø kaliniø ir tremtiniø socia-linës padëties pagerinimo: pra-dëti derybas su Rusijos Fede-racija dël pensijø mokëjimo uþdarbà tremtyje ir lageriuose,padidinti nukentëjusiø asme-nø valstybinæ pensijà, sudary-ti sàlygas sanatoriniam ir rea-bilitaciniam gydymui, teiktipirmumo eilæ seneliø globosnamuose, sudaryti galimybænemokamam protezavimui,taip pat kuo daugiau informa-cijos socialinës rûpybos klau-simais pateikti „Tremtinyje“.Taèiau vienu ið svarbiausiø so-cialinio komiteto darbo fakto-riø ávardijo psichologinæ pagal-bà – malonø bendravimà, pa-kantumà ir atjautà besikrei-piantiems pagalbos, nes Moti-nos Teresës iðsireiðkimu: „Ge-ri þodþiai gali bûti trumpi irlengvai iðtariami, taèiau jø ai-das begalinis“.

LPKTS jaunesniosios kar-tos komiteto pirmininkë DaliaMaciukevièienë pristatë perataskaitiná laikotarpá organi-zuotus bendrus renginius su„Jaunøjø Lietuvos Patriotø“ irLietuvos kudirkaièiø organiza-cijomis, inicijuotà LGGRTCAtminimo þymens pastatymàseptyniems þuvusiems Laisvëskovotojams Kauno rajoneMargininkø kaime, surengtusLPKTS jaunesniosios kartossàskrydþius Raudondvaryje irAlytuje; taip pat pakvietë á ge-guþës 31 dienà Pakruojo dva-re organizuojamà LPKTS XIjaunesniosios kartos sàskrydá,tradiciðkai skirtà Partizanø pa-gerbimo, kariuomenës ir visuo-menës dienai paminëti. Jau-nesniosios kartos komitetasbendrauja su Tarptautine ko-misija naciø ir sovietø okupa-ciniø reþimø nusikaltimamsLietuvoje ávertinti, todël palai-kydama ðios komisijos inicia-tyvà praneðëja kvietë tarybosnarius paraginti savo kraðto 5–12 klasiø moksleivius ir moky-tojus dalyvauti kovo 25 dienàVilniaus Virðuliðkiø mokyklo-je rengiamame festivalyje„Dainos ið tremties“, skirtame1949 metø trëmimui „Priboj“paminëti arba inicijuoti ðios at-mintinos datos paminëjimàkraðto mokyklose. Taip patkvietë prisidëti prie mokykløvykdomos programos ágyven-dinimo – padëti surasti Laisvëskovotojus ir ryðininkus, kad jiebûtø áamþinti vaizdinëje me-dþiagoje. Ypaè svarbi ðiø isto-riniø asmenybiø paieðka Ðiau-rës Lietuvoje, tad LPKTS Pa-nevëþio, Ðiauliø ir Telðiø ap-skrièiø koordinatoriai malo-niai sutiko talkinti.

LPKTS tarybos posëdyjepolitiniais klausimais pasisakëir Seimo nariai. Prof. Ariman-

tas Dumèius pakvietë á tà die-nà rengiamà Ukrainos sukili-mà palaikanèià akcijà Èeèëni-jos aikðtëje. Prof. Marija VidaÈigriejienë pasidþiaugë ið ESfondo lëðø puikiai restauruotaMarijampolës ligonine, Val-dovø rûmais, apibûdino su-rengtas ir planuojamas paro-das Seime ir pakvietë á kovo 2dienà rengiamà Uþgavëniøðventæ. TS-LKD PKTF pirmi-ninkë Vincë Vaidevutë Marge-vièienë ypaè pabrëþë artëjan-èiø Europos Parlamento rinki-mø svarbà ir þmoniø apsi-sprendimà dël Lietuvai atsto-vaujanèiø europarlamentarøpasirinkimo, nes Europa tikdabartiniu laikotarpiu atsi-græþia á Lietuvà, pristatanèiàsavo kultûrà, tradicijas ir is-torinæ atmintá. Uþ okupaci-nio laikotarpio istorinës at-minties vieðinimà Europojeir visame pasaulyje parla-mentarë padëkojo AntanuiLukðai, Jûratei Marcinkevi-èienei ir Ðvedijos þurnalistui,dokumentiniø filmø kûrëjuiJonui Ohmanui. Taip patparlamentarë kvietë LPKTSnarius bûti aktyviais savivaldo-se, siûlyti savo aplinkos þmo-nes á seniûnaièio pareigas, nes2014-2020 metais bus ásisavi-namos ES fondø lëðos ir skirs-tomos per savivaldybes pagy-venusiø þmoniø socialinei at-skirèiai maþinti.

Susirinkusiuosius su pa-rengtais kai kuriais LPKTSXXI suvaþiavimo dokumen-tais: dienotvarkës projektu,LPKTS pajamø ir iðlaidø sà-mata, renkamø (reitinguoja-mø) LPKTS tarybos kandida-tø sàraðu supaþindino LPKTSatsakingoji sekretorë Ona Ta-moðaitienë. Po slapto balsa-vimo buvo pateiktas LPKTStarybos posëdþio balsø skai-èiavimo komisijos protoko-las su iðreitinguotais tarybosnariais, kurá patvirtins suva-þiavimas, ir pristatyti iðreitin-guoti kandidatai. Atsakingojisekretorë kreipësi á filialø pir-mininkus praneðdama, kadsàraðai su kandidatûromis áLPKTS pirmininko postà,LPKTS valdybos narius bei áEtikos ir procedûrø ir Revi-zijos komisijø narius bei su-vaþiavimo delegatø sàraðai tu-ri bûti pristatyti iki kovo 1 die-nos. Posëdþiaujanti taryba nu-tarë LPKTS XXI suvaþiavimàpradëti kovo 29 dienà 10 val.30 minuèiø „Girstuèio“ kultû-ros ir sporto centre, Kovo 11-osios g., Kaune.

Iðkeldamas pensijø gràþini-mo klausimà, diskusijoje pasi-sakë Mindaugas Babonas iðGarliavos; Algimantas Lele-ðius ið Kazlø Rûdos kalbëjo dëlpasiprieðinimo istorijos pamo-kø bendrojo lavinimo mokyk-lose; Vytautas Kazilionis ið Va-rënos iðsamiai nuðvietë bûsimo

Posëdþiavo LPKTS taryba(atkelta ið 1 psl.)

Dainavos apygardos paminklopastatymo peripetijas; Anta-nas Raðinskas ið Ðilalës, pa-kvietë á paminklo þuvusiemspartizanams atidengimo iðkil-mes Nevoèiø kaime, Ðilalës ra-jone, dr. Juozas Savickas iðKauno, Gediminas Uogintas iðVilniaus, Andriejus Urbelis iðAlytaus, Aniceta Grikðienë iðKurðënø, Petras Musteikis iðVilniaus, Vytautas Mickus iðKlaipëdos, Petras Gvazdaus-kas ið Vilniaus, dr. Gvidas Rut-

kauskas ið Raudondvario pasi-sakë dël LPKTS ir LPKTB su-sijungimo. Diskusijø metuprieita iðvados, kad su Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremti-niø bendrija mûsø organizaci-jà – Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungà – sieja bi-èiuliðki bendradarbiavimo san-tykiai, taèiau dël jungimosi darreikia ilgø konstruktyviø abi-pusiø diskusijø.

Dalia LUKÐAITË-MACIUKEVIÈIENË

5 2014 m. vasario 28 d.Nr. 8 (1078) Tremtinys

Vasario 17 dienà Kaunoágulos karininkø ramovëje vy-kusios konferencijos „LLKStarybos Deklaracijai – 65“ da-lyvius suþavëjo Jurbarko Vy-tauto Didþiojo pagrindinësmokyklos moksleiviø atlikta li-teratûrinë muzikinë kompozi-cija „Argi bûèiau kritæs, jei ne-bûèiau mylëjæs“. Skaitytojamsnorime papasakoti, kokiu tiks-lu ði kompozicija parengta.

Vieðoji ástaiga „Savæs paþi-nimo ir realizavimo studija“2013–2014 metais vykdë Eu-ropos Sàjungos programos„Europa pilieèiams“ finansuo-jamà tarptautiná projektà „Su-sitikime prisiminti: Baltijos ða-lys – pavergtos seserys“. Pro-jekto partneriai: Asociacija„Bendraukime!“ (Lietuva),Daugavpils Valsts gimnazija(Latvija), Liepaja Valsts gim-nazija (Latvija), Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjunga (Lietuva), ZarasøPauliaus Ðirvio progimnazija(Lietuva). Projekto metudaugiau nei 1200 Jurbarko,Maþeikiø, Liepojos, Zarasøir Daugpilio moksleiviø susi-tiko su 18 buvusiø tremtiniø– masiniø trëmimø liudinin-kais, kurie pasakojo savotremties iðgyvenimus ir isto-rijas, pristatytas knygelëje su

CD „Baltijos atmintis“. Lei-dinyje pateikiamos papasako-tø skaudþiø istorijø iðtraukos,siejant jas su dabarties verty-bëmis, kurias jaunimas skati-namas gerbti ir saugoti – lais-vë, gyvybë, orumas, maistas,darbas – tai, kas ið stalinistinioreþimo aukø buvo þiauriai at-imta. O prie knygelës pridëti áCV áraðyti gyvi istorijø pasako-jimai pasitarnaus kaip moky-

mo priemonë istorijos pamo-kose, kaip socialinio ir pilieti-nio moksleiviø ugdymo áran-kis. Baigiamajame projektorenginyje ðios metodinës prie-monës buvo dalinamos buvu-siems tremtiniams, edukacijosprocese dalyvaujantiems as-menims ir kitiems sveèiams.Jurbarko Vytauto Didþiojopagrindinës mokyklos moks-leiviø – projekto dalyviø – gru-pë aktyviai dalyvavo projektoveiklose su jaunimo poþiûrá irdvasià atspindinèia literatûri-ne muzikine kompozicija „Ar-gi bûèiau kritæs, jei nebûèiaumylëjæs?“

Tarptautinis projektas „Su-sitikime prisiminti: Baltijos ða-lys – pavergtos seserys“ per in-tensyvius savo veiklos metuspakvietë Lietuvos ir Latvijosjaunimà susitikti su skaudþiaBaltijos ðaliø istorija – prisi-

„Baltijos Atmintis“ atskleidë jaunimuiskaudþiø istorijos akimirkø

minti stalinizmo totalitariná re-þimà ir pagerbti já iðgyvenusiasaukas. Projekto tikslas buvopaminëti Europos istorijosávykius ir apie juos kalbëtibendrø Europos Sàjungosvertybiø kontekste. Projektàorganizuoja vieðoji ástaiga„Savæs paþinimo ir realizavimostudija“. Projektà finansuojaEuropos Sàjungos programa„Europa pilieèiams“.

Projekto metu vykdytosveiklos – tai Playback teatrorenginiai (interaktyvus, pub-likà átraukiantis teatras, ku-ris per dramos menà sukuriasaugià erdvæ atsiminti ir da-lintis, reflektuoti ir diskutuo-ti, mokytis ir suþinoti), susi-tikimai su buvusiais tremti-niais, jø istorijø klausymas,diskusijos.

Tokiu bûdu projektas sëk-mingai juda á pabaigà, dëko-damas projekto partne-riams ir visiems jo daly-viams, aktyviai ásitrauku-siems ir prisidëjusiems prieprasmingos veiklos ágyven-dinimo. Projekto svetainëjewww.baltijosatmintis.lt gali-ma rasti visà informacijà apieprojektà bei ávykusius rengi-nius lietuviø, latviø ir angløkalbomis.

Eglë PAUÞIENË

Prie prisiminimø stalo susitiko moksleiviai su buvusiais tremtiniais – masiniø trëmimøliudininkais

Visa Lietuva iðradingai ðventë valstybës gimtadienámos teatro aktoriai MonikaÐaltytë ir Juozas Bindokas.

Visoje Lietuvoje iðradingaibuvo formuojamos „gyvosios“Lietuvos Trispalvës. Tokiassuformavo ir keli draugai iðKauno, taip pat Kupiðkio rajo-no Salamiesèio pagrindinëmokykla. Ðioje mokykloje taippat vyko netradicinë integruo-ta dailës, lietuviø kalbos, isto-rijos ir muzikos pamoka.

Vasario 16-àjà iðradingaiðventë ir uþsienyje gyvenantyslietuviai. Buvo organizuoja-mos sporto varþybos, minëji-mai. Airijos bëgikø klubasorganizavo ðventiná 96 kilo-metrø bëgimà Dublino gatvë-mis. 96 kilometrai simboliza-vo praëjusius 96 metus nuovalstybës atkûrimo.

Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjunga taip pat atsi-

liepë á Prezidentës Dalios Gry-bauskaitës kvietimà. LPKTSsiûlymas Vasario 16-àjà iðkel-ti Trispalves ten, kur jos per ðiàvalstybës ðventæ buvo kelia-mos sovietmeèiu ir pravestitose vietose mokiniams gyvo-sios istorijos pamokas, buvoprezidentûros átrauktas á Va-sario 16-osios renginiø spe-cialøjá þemëlapá.

„Tremtinio“ inf.

Jaunimo organizacijos su-sivienijo ir surengë akcijà „Sugimtadieniu, Lietuva!“, priekurios prisijungë apie 6 tûks-tanèiø þmoniø. Vilkaviðkio ra-jono Klausuèiø bendruomenësnariai kûrë Lietuvos herbus iðnetradiciniø medþiagø. Vëliauið ðiø herbø buvo sukurtas Lie-tuvos þemëlapis. Plungës lop-ðelio-darþelio „Nykðtukas”

vaikai sukûrë sveikinimø Lie-tuvai knygà.

Rusnës ir Ðyðos bendruo-menës surengë tikrà ðventæ antledo – buvo surengta iðkyla,kurios metu vyko varþybos,susirinkusieji vaiðinosi sriuba,susikibæ uþ rankø dainavo lietu-viðkas dainas. Ðiauliuose miestoautobusuose vyko poezijosskaitymo akcija – ðiemet lietu-viðkà poezijà skaitë Ðiauliø dra-

(atkelta ið 1 psl.)

kad ðis þmogus bûtø LPKTSJurbarko filialo garbës pirmi-ninkas. Iðklausytos Revizijoskomisijos, filialo pirmininkoataskaitos. Susirinkusiøjøsprendimu naujà LPKTS Jur-barko filialo valdybà sudaro 11nariø: Stasë Ambrakaitienë,Zita Berþinskienë, AdelëBaublienë, Petras Gervylius,Algis Genys, Antanas Gir-dþius, Antanas Kazakevièius,

Jonas Kvietkus, Marija Miku-taitë, Irina Paþereckienë, Kæs-tutis Puiðys; naujà Revizijoskomisijà sudaro trys narës: Bi-rutë Alijoðienë, Adelë Kuli-kauskienë, Erna Petruitienë.

Visi laukë renginio kulmi-nacijos – naujo filialo pirminin-ko rinkimø. Vienbalsiai bal-suota uþ buvusià Jurbarko fi-lialo sekretoræ Irinà Paþerec-kienæ, kuri ir tapo naujaLPKTS Jurbarko filialo pirmi-ninke. Tai itin ðiam filialui daugduodantis þmogus. Irina ket-verius metus dirbo sekretore,padëjo ir padeda kiekvienam,kuris kreipiasi pagalbos, visa-da su ðypsena, gera nuotaika irnuoðirdumu buria aplink savene tik buvusius tremtinius, betir jø vaikus bei vaikaièius. Nau-jàja LPKTS Jurbarko filialosekretore vienbalsiai priimtaMarija Mikutaitë.

Visi dþiugios nuotaikos su-sirinko prie bendro stalo, iðsakësavo lûkesèius, paminëdami Vasa-rio 16-àjà pasidalijo mintimis sulikimo broliais ir sesëmis.

Marija MIKUTAITË

Iðrinkta nauja LPKTSJurbarko filialo valdyba

Ankstø vasario 15-osios ry-tà á Jurbarko seniûnijà suguþë-jo didelis bûrys buvusiø trem-tiniø, jø vaikø, vaikaièiø beisveèiø. Visi susirinko paminë-ti Vasario 16-osios bei daly-vauti ataskaitiniame rinkimi-niame susirinkime.

Parodydama savo sukurtofilmo apie Jurbarko politiniøkaliniø ir tremtiniø veiklà ið-traukas, renginá pradëjo

K.Glinskio teatro vadovë Da-nutë Samienë. Po jø visus su-sirinkusiuosius sveikino atvy-kæ sveèiai: Jurbarko savivaldy-bës tarybos narys, TS-LKDJurbarko skyriaus vicepirmi-ninkas Antanas Kazakevièius,Jurbarko savivaldybës admi-nistracijos direktorius PetrasVainauskas, TS-LKD Jurbar-ko skyriaus partijos pirminin-kës pavaduotojas Jonas Bu-èinskas, LPKTS valdybos pir-mininkas Edvardas Stronèi-kas, LLA organizacijos vado-vë Irena Giedraitienë, LPKTSTauragës apskrities koordina-torius Vidas Èereðkevièius.Po sveikinimo þodþiø vyko ata-skaitinio-rinkiminio susirinki-mo darbas, kuriam vadovavoAntanas Kazakevièius. Nuo-ðirdþiai padëkota valdybos na-riams, ypaè itin nusipelniu-siam buvusiam pirmininkuiPetrui Gervyliui, kurio vado-vavimo metu vyko daug rengi-niø, buvo atstatytos kapavie-tës, árengtos paminklinës len-tos, atnaujinta Jono Þemaièiovadavietë, todël visi pritarë,

LPKTS valdybos pirmininkas Edvardas Stronèikas Vasa-rio 16-osios proga pasveikino Jurbarko filialo narius

62014 m. vasario 28 d. Nr. 8 (1078)Tremtinys

(Tæsinys)

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiøkomisija skelbia sàraðà asmenø,

pretenduojanèiøá Kario savanorio ir Laisvës kovø dalyvio

teisiná statusà

Henrikas (Hendrikas) Os-karas, (po mirties), partiza-nas, Ðilalës r. Poþëros k., Kæs-tuèio apyg. J. Bagdono bûrys,þuvo 1948-02-25.Pranas Radþius, g. 1933 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Kvëdarnos apyl., Kæstu-èio apyg., þuvo 1953 m.Stasys Reimantas, g. 1919 m.,(po mirties), partizanas, Kel-mës r. Karklënø apyl., Kæstu-èio apyg. Þemaièio, Laimuèiobûriai, 1948–1950 m.Domas Rimkus, g. 1920 m.,(po mirties), partizanas, Plun-gës r. Pelaièiø apyl., A. Kont-rimo bûrys, 1947–1951 m.Jonas Rimkus, g. 1924 m., (pomirties), partizanas, Ðilalës r.Laukuvos apyl., Kæstuèioapyg., 1945–1946 m.Bronius Siutelas (Siutilas),g. 1930 m., (po mirties), ry-ðininkas, Ðilalës r. Laukuvosapyl., Þemaièiø apyg. Dëdësbûrys, þuvo 1951-04-01.Alfonsas Steigvilas (Stegvi-las), g. 1926 m., (po mirties),partizanas, Tauragës r. Gaurësvalsè., Kæstuèio apyg., þuvo1947-01-18.Antanas Stonys, g. 1925 m.,(po mirties), partizanas, Tau-ragës r. Þygaièiø apyl., Kæstu-èio apyg. Jûros bûrys, 1950–1952 m.Pranas Sungaila, (po mirties),partizanas, Ðilalës r. Upynosapyl., Kæstuèio apyg. M. Timins-kio bûrys, þuvo 1948-05-03.Vladas Survila (Survilas),g. 1927 m., (po mirties), par-tizanas, Ðilalës r. Upynos apyl.,Kæstuèio apyg. Ðalnos rinkti-nës Auðrelës bûrys, 1949–1950 m.Juozas Ðalèius, g. 1922 m., (pomirties), ryðininkas ir rëmëjas,Prienø aps. Prienø valsè., Kai-rio bûrys, 1947–1949 m.Antanina Ðalèiuvienë-Smai-lytë, g. 1925 m., rëmëja, Prie-nø aps. Prienø valsè., Kairiobûrys, 1947–1949 m.Jonas Ðaltys, g. 1921 m., (pomirties), partizanas, Ðilalës r.Jucaièiø apyl., Kæstuèio apyg.,1944–1946 m.Jochimas Ðiorferis, g. 1903 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r., Kæstuèio apyg. Auðrelësbûrys, 1948–1950 m.Antanas Ðilgalis, g. 1916 m.,(po mirties), karys, policinin-kas, Kretingos aps. Skuodo

valsè., Vietinës rinktinës ka-rys, 1944-02-16–1944-05-15.Antanas Tamaðauskas ,g. 1916 m., (po mirties), parti-zanas, Ðilalës r. Kaltinënø apyl.,Kæstuèio apyg., 1945 m.Augustinas Tamaðauskas,g. 1907 m., (po mirties), parti-zanas, Ðilalës r. Kaltinënø apyl.,Àþuolo bûrys, 1948–1950 m.B r o n i u s T a m a ð a u s k a s ,g. 1915 m., (po mirties), parti-zanas, Ðilalës r. Kaltinënøapyl., þuvo 1946-11-04.Zenonas (Zenius) Tarvydas,g. 1927 m., (po mirties), parti-zanas, Ðilalës r. Ðvëkðnos apyl.,Kæstuèio apyg. Geleþinio Vil-ko bûrys, 1948–1951 m.Petras Vaina, g. 1913 m., (pomirties), sukilimo dalyvis, po-grindinës LLA organizacijosnarys, pogrindþio spaudos pla-tintojas, Kaunas, 1941-06-22–1941-06-28, 1944 m.Algimantas Povilas Vanagas,g. 1940 m., pogrindinës orga-nizacijos narys, pogrindþiospaudos platintojas, Vilnius,1978–1990 m.Domas Veseris, g. 1925 m.,(po mirties), partizanas, Klai-pëdos r. Judrënø apyl., Vilkobûrys, þuvo 1950-11-10.Juozas Vëlavièius, g. 1919 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r., A. Narkevièiaus bûrys,þuvo 1946-04-14.Jonas Vidauskas, g. 1928 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Upynos apyl., Kæstuèioapyg. Auðrelës bûrys, þuvo1951-09-05.Vincas Vitkus (Vitkauskas),g. 1917 m., (po mirties), par-tizanas, Ðilalës r. Ðilalës apyl.,Kæstuèio apyg. Margio bûrys,1946–1950 m.Juozas Þagaras, g. 1926 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Skaudvilës apyl., Kæstu-èio apyg. Vaidoto rinktinësMindaugo bûrys, 1948–1952 m.

(Bus daugiau)Pasiprieðinimo dalyviø (re-

zistentø) teisiø komisija. Gedi-mino pr. 40/1, LT-01110 Vil-nius. Teirautis tel. (8 5)231 4157.

Komisijos pastaba. Sàraðasskelbiamas vadovaujantis Pa-siprieðinimo dalyviø (rezisten-tø) teisiø komisijos darbo reg-lamento 8 punktu: „Preten-dentai á Kario savanorio irLaisvës kovø dalyvio teisinástatusà skelbiami spaudoje“.

„Lietuvos paðto“ skyriuose ir internetuprenumerata.post.lt galite uþsiprenumeruoti savaitraðtá„Tremtinys“. Prenumerata priimama iki kiekvienomënesio 28 dienos.

Prenumeratos indeksas 0117, kaina:1 mën. – 8,16 Lt, 3 mën. – 24,48 Lt, 6 mën. – 48,96 Lt.

Dëkojame skaitytojams.

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“!

Prieð gerà deðimtmetá buvosunku ásivaizduoti, kad didiejivokieèiø dienraðèiai Rusijosimperijos ir jos komunistinësápëdinës vykdytà iðtisø tautønaikinimo politikà pavadintøgenocidu. Spaudoje ir konfe-rencijose buvo piktinamasi„dviejø genocidø teorija”, norsne taip tûþmingai, kaip tai da-ro liberalø sàjûdþio þmogusLeonidas Donskis.

Padëtis ëmë keistis po to,kai bûsimasis Vokietijos prezi-dentas Joachimas Gauckas2008 metais pasiraðë Prahosdeklaracijà. Vokietijos spau-doje pradëta skelbti publika-cijas, kritiðkai vertinanèiasRibentropo ir Molotovo pak-to padarinius, vadinamàjáRusijos antifaðizmà, karonusikaltimus þudant civiliusgyventojus, deportuojant ið-tisas tautas.

Soèio olimpiniø þaidyniøiðvakarëse ir joms vykstant Vo-kietijos interneto svetainësebuvo gausu antraðèiø, prime-nanèiø prieð 150 metø Rusijosvykdytas èerkesø tautos sker-dynes, iðtrëmimà, taip pat pa-sityèiojimà ið didvyriðkos Kau-kazo tautos pasirenkant olim-piniø þaidyniø vieta sostinæ tau-tos, kuri taip þiauriai buvo nai-kinama: „Soèis ir pamirðta èer-kesø tauta“, „Soèio nusikalti-mas“, „Putino þaidynës ir èer-kesø iðtrëmimas“, „Tuo mûðiubaigësi ðimtametis kolonijiniskaras“, „Pergalës ðventë antmasiniø þudyniø aukø kapø“,„Soèio þaidynës ? likimo þenk-las“, „Soèá gaubia genocido ðe-ðëlis“, „Soèio þaidynës piktinaèerkesus“.

Televizijos kanalo NDRsvetainëje viena èerkesø geno-cidui skirta laida ir pagal jà pa-rengta publikacija pavadinta„Soèio nusikaltimas“.

Aptarinëjama prieð kelismënesius iðleista ManfredoKuiringo (Manfred Quiring)knyga „Pamirðtasis genocidas.Soèis ir èerkesø tragedija“. Au-torius daug metø dirbo kores-pondentu Maskvoje, buvusiàSovietø sàjungà yra iðvaþinëjæsskersai ir iðilgai. Ypaè domëjo-si ávykiais Kaukazo regione.2009 metais iðleido knygà„Kaukazas ? parako statinë“.

Ten, kur vyko 2014 metøolimpinës þaidynës, kadaisebuvo mûðio laukas. Po to tûks-tanèiø tûkstanèiai èerkesø bu-vo iðþudyti, ðimtai tûkstanèiøiðtremti. Rusijos daliniai prieSoèio 1864 metais surengë ið-kilmingà pergalës paradà.Naujoje M. Kuiringo knygojesupaþindinama su jaudinanèiaèerkesø istorija, aptariamosaktualios ðios po visà pasauláiðsibarsèiusios tautos proble-mos, èerkesø pastangos, kad

pasaulis prisimintø ir pripaþin-tø ðá pamirðtàjá genocidà, kri-tiðkai vertinamas tragiðkø ávy-kiø nutylëjimas Putino istori-jos politikoje.

Èerkesai nuogàstavo, kadgali pasitvirtinti þiniasklaido-je praslydusi informacija, jog áolimpiniø þaidyniø atidarymoprogramà ketinama átrauktiminëtàjá 1864 metø pergalësparadà, kurio dalyviai vilkëtøtø ávykiø kostiumus. Uþklau-sos á organizaciná olimpiniø þai-dyniø komitetà liko be atsako.Camiras Þukovas, Maskvojegyvenantis èerkesø aktyvistas,teigë, jog toks „kostiumø ðou“bûtø tautos paniekinimas“.„Tai bûtø pergalës ðventimasant masiniø þudyniø kapavie-èiø. Ásivaizduokime, kokstriukðmas kiltø, jeigu neona-ciai surengtø paradà Osvenci-me/Auðvice.“

Timûras Ðogenas (TimurShogen), 1963 m. Ankaroje gi-mæs Europos èerkesø federa-cijos pirmininko pavaduoto-jas, bando vaizdþiai paaið-kinti, kaip jis ðiomis dieno-mis jautë: „Ásivaizduokiteprie medþio pririðtà þmogø,kuriam uþkimðta burna, nu-pjauti vokai, ir jis turi þiûrë-ti, kaip ant jo ðeimos kapoðvenèiamas smagus vakarë-lis. O to vakarëlio organiza-toriai yra palikuonys tø, ku-riems tenka atsakomybë uþtai, kad dël jø kaltës þuvo pri-riðtojo prie medþio ðeima.“

T. Ðogenui nëra lengva ma-tyti, kaip milijonø èerkesø is-torinë Tëvynë tampa naujosiosRusijos demonstravimo are-na. Jiems tai yra gedulo ir at-minimo vieta.

Bet, pasak T. Ðogeno:„Olimpinio fakelo ðviesoje gal-bût vis dëlto iðryðkës ðiek tiekiki ðiol slepiamos tiesos.“

Jau atrodë, lyg sudëtinga irjaudinanti èerkesø istorija ga-lutinai nugrimzdo praeitin.Taèiau, pasak èerkesø istori-ko Samiro Chotkos (SamirChotko), atsirado þmogus,kuris pamirðtà èerkesø tautàir jos istorijà vël prikëlë ið uþ-marðties – „surengdamas þie-mos olimpines þaidynes Soèy-je, Vladimiras Putinas regioni-næ problemà iðkëlë á tarptauti-ná lygá“, – kalbëjo istorikas.

Hamburgo etnografijosmuziejuje Soèio olimpiadosproga buvo atidaryta paroda„Èerkesai – vëjø nublokðti“.Ekspozicija primena raiteliøtautà, daug metø simbolizavu-sià Kaukazo kultûrà. Muzie-jaus direktorius Vulfas Kiop-kë (Wulf Köpke) pasakoja,kaip prieð keletà metø lanky-damasis Soèyje jis iðgirdo isto-rijø, kuriø klausantis jam iðsiaubo plaukai pasiðiauðdavo.

Moteris, lydëjusi sveèius ið Vo-kietijos per bûsimø þaidyniøteritorijà, tada pasakë: „Na,aiðku, tie èerkesai. Juk mes no-rëjome atneðti jiems civilizaci-jà. Jie to nenorëjo, tada mes tu-rëjome juos uþmuðti.“

Vokietijoje gyvenantis Èer-kesø kultûros draugijos atsto-vas Omaras Farukas Tamzo-kas (Omar Farouk Tamzok) áSoèá, kur taip negailestingai el-giamasi su gamta ir istorija,þvelgia pesimistiðkai ir sutri-kæs. Vis dëlto jis mano, jogSoèio þaidynës, kaip ir pilie-tinis karas Sirijoje, ið kuriosdaugelis èerkesø norëtø gráþtiá istorinæ savo Tëvynæ Kau-kaze, yra „likimo þenklas“.O. F. Tamzokas tikisi, jogabu ðie ávykiai galëtø suteiktiimpulsà atgaivinti jo tautos,„kuri dar turi galimybæ uþimtisavo vietà tautø bendrijoje,tautiná sàmoningumà“.

Turkijoje gyvenantis èerke-sø kilmës inþinierius OzgûrasAktekinas (Özgür Aktekin)ásitikinæs, kad „Putinas, pasi-rinkdamas Soèá, èerkesø sà-jûdþiui suteikë naujos dina-mikos“.

Beje, Turkijoje prie Rusi-jos generalinio konsulatoStambule ir kitø ástaigø jau ke-lis mënesius vyko protesto de-monstracijos. Vasario 2 dienà.prie konsulato susirinko keliðimtai tautiniais rûbais pasi-puoðusiø èerkesø, plevësavoèerkesø vëliavos. Demonstra-cija siekta vieðai skelbti „tiesàapie Soèá“. Plakatuose ir pasi-sakymuose Soèio olimpinësþaidynës buvo lyginamos su1936 metø vasaros olimpinë-mis þaidynëmis nacistinëje Vo-kietijoje.

Ðiø olimpiniø þaidyniø or-ganizatoriai nesitikëjo tokiosávykiø raidos. Prieð keleriusmetus á trumpai nuskambëju-sià èerkesø temà Rusijoje bu-vo numota ranka kaip á ðmeiþ-to kampanijà, sklindanèià iðuþsienio. Vieðojoje Rusijoserdvëje ði tema buvo tabu.Krasnodaro srities èerkesø ak-tyvistai, drásæ vieðai kritikuotiolimpiniø þaidyniø vietos pasi-rinkimà, buvo nubausti net þai-dyniø atidarymo iðvakarëse –ið jø buvo atimti kompiuteriai,telefonai ir dokumentai.

Taigi, Rusijos fronte nie-ko naujo.

P.S. Ðiuo adresu –w w w . y o u t u b e . c o m /watch?v=p2jd-P8UNws –galima pasiþiûrëti jaudinantá14 minuèiø filmukà „Èerkesøgenocidas“ su angliðkais sub-titrais. Pasakojimas vyksta pervaiko atsiminimus.

Pagal Vokietijos spaudàparengë Irena

TUMAVIÈIÛTË

Pamirðtasis èerkesø genocidas

7 2014 m. vasario 28 d.Nr. 8 (1078) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2400. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Ingrida Vëgelytë

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

S k e l b i m a i

Kovo 1 d. (ðeðtadiená) 12 val. Þvejø kultûros rûmø ma-þojoje salëje (Taikos pr. 70, Klaipëdoje) ávyks Klaipëdos po-litiniø kaliniø ir tremtiniø choro „Atminties gaida“ 25-me-èio minëjimas.

Kvieèiame dalyvauti.

Kovo 1 d. (ðeðtadiená) 10 val. Radviliðkio kultûros rûmuo-se ávyks LPKTS Radviliðkio filialo ataskaitinis rinkiminis su-sirinkimas. Paminësime filialo ákûrimo 25-metá. Pabûsime kar-tu, pasivaiðinsime sumuðtiniais, arbata. Koncertuos buvusiøtremtiniø ir politiniø kaliniø choras „Versmë“.

Kovo 1 d. (ðeðtadiená)12 val. kvieèiame á Kaunokarininkø ramovæ, kur vykskonferencija „Vilties Prezi-dentui Stasiui Lozoraièiui –90 metø“. Dalyvaus knygos„Pusbrolis Motiejus. Knygaapie Stasá Lozoraitá ið jo laið-kø ir pasisakymø“ autoriusprof. Vytautas Landsbergis,prof. Ona Voverienë.

Kvieèiame dalyvauti.

Algirdas Januðauskas1924–2014

Gimë Kaiðiadoryse, tarnautojø ðeimoje.Tëvas – paðto virðininkas, Ðauliø sàjungosKaiðiadoriø kuopos pirmininkas – 1943 m.suðaudytas Reðotø lageryje. Algirdas1941 m. su ðeima iðtremtas á Sibirà – Alta-jaus kr., vëliau á Oliokminskà. Tremtyjedirbo miðko darbus, sukûrë ðeimà, sulau-kë dukters ir sûnaus. 1956 m. su ðeima grá-þo á Lietuvà. Baigë Panevëþio hidromelio-racijos technikumà, iki pensijos dirbo Kel-

mës MSV. 2000 m. tapo LPKTS Ðiauliø filialo nariu, aktyviai da-lyvavo filialo veikloje.

Palaidotas Kudirkos Naumiesèio kapinëse.Uþjauèiame sûnø ir dukterá su ðeimomis.

LPKTS Ðiauliø filialas

Genovefa Kumetaitë-Astaðauskienë

1928–2014Gimë Viðtyèio valsè. Paviðtyèio k. ûki-

ninkø ðeimoje. 1948 m. visa ðeima buvoiðtremta á Krasnojarsko sr. Mansko r. Dir-bo miðko ruoðos darbus. 1957 m. Geno-vefa iðtekëjo uþ buvusio politinio kalinioJono Astaðausko. Gráþæ á Lietuvà apsigy-veno vyro tëviðkëje Ðilsodþio k. Trisde-ðimt metø giedojo baþnyèios chore. BuvoLPKTS Vilkaviðkio filialo aktyvi narë. Sa-vo gyvenimà apraðë tremtiniø prisiminimø knygoje „Mes sugráþom“.

Palaidota Graþiðkiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vyrà Jonà, sûnø, dukterá, gimines ir ar-

timuosius.LPKTS Vilkaviðkio filialas

Natalija Taurozaitë1929–2014

Gimë Virpylø k. Laukuvos valsè. Taura-gës aps. ûkininkø ðeimoje. Sovietams oku-pavus Lietuvà, namuose árengtame bunke-ryje glaudë partizanus. Broliai Juozas irJustas buvo iðduoti, areðtuoti ir nuteisti po25 m. laisvës atëmimo ir 5 m. be teisiø. Ka-lëjo Magadano ir Norilsko lageriuose. Mo-tina su sûnumi Petru ir dukterimi Natalija1951 m. buvo iðtremta á Irkutsko sr. Brats-ko r. Á Lietuvà gráþo 1956 m. Apsigyvenogimtajame kaime.

Palaidota Poeþerës parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius, gimines, draugus ir glo-

bëjus.LPKTS Ðilalës filialas

Danutë Volodkienë1936–2014

Danutë ilgà laikà slapstësi nuo trëmi-mo. Jos ðeima: tëvai, brolis ir seserys, bu-vo iðtremta á Sibirà. Atkûrus Lietuvos Ne-priklausomybæ, Danutë su vyru Valenti-nu lankë Lietuvos partizanø þûties vietasir slëptuves, savo lëðomis organizuodavoiðvykas jaunimui.

Uþjauèiame vyrà ir artimuosius.LPKTB Garliavos skyrius

Kovo 8 d. (ðeðtadiená) ávyks LPKTS Kupiðkio filialo ata-skaitinis - rinkiminis susirinkimas ir filialo ákûrimo 25-me-èio paminëjimas.

Programa: 9 val. ðv. Miðios Kupiðkio baþnyèioje; 10 val. su-sirinkimas Technologijø ir verslo mokykloje (Jaunimo g. 8);12 val. koncertuos kolektyvas „Ugniavijas“.

Kvieèiame atvykti!

Patriotiðkumo pamoka(atkelta ið 1 psl.)

LPKTS Ðiauliø filialo ataskaitinis susirinkimasSausio 31 dienà Ðiauliø

miesto savivaldybës salëje ávy-ko LPKTS Ðiauliø filialo nariøataskaitinis susirinkimas. Norstà dienà dangus maiðësi su þeme,taèiau pasikalbëti, pabendrauti,iðklausyti nuveiktø darbø ata-skaitos ir numatyti atlikti nau-jus buvæ tremtiniai ir politiniaikaliniai susirinko itin gausiai.

Atvyko ir kviesti sveèiai:LPKTS pirmininko pavaduo-tojas Gediminas Uogintas, Sei-mo narë Agnë Bilotaitë, TS-LKD Ðiauliø skyriaus pirmi-ninko pavaduotojas, Ðiauliømiesto savivaldybës tarybosnarys Jonas Bartkus, taip patTS-LKD partijos nariai: Auri-mas Nausëda, Vladas Damule-vièius; LPKTB Ðiauliø sky-riaus pirmininkë Elþbieta Bag-donienë, atkurtos Prisikëlimoapygardos vadas dim. kpt. Juo-zas Mocius.

Nuskambëjus Lietuvoshimnui, filialo choras „Trem-tinys“ padainavo keletà dainø.

Sveèiai pasisakydami palin-këjo darnos, susikaupimo ir pa-màstymo – juk artëja rinkimai.

LPKTS Ðiauliø filialo pir-mininkë perskaitë ataskaità uþpraëjusius metus ir padëkojo vi-siems filialo nariams, bent ma-þa dalele prisidëjusiems prieveiklos – juk tokiø yra dauguma.

Susirinkusiøjø nuotaikabuvo darbinga ir draugiðka.Vëliau jie dar ilgokai bendra-vo ir diskutavo prie kavospuodelio. LPKTS Ðiauliø fi-lialo nariai susirinkimo metupriëmë kreipimàsi dëlLPKTS ir LPKTB susijungi-mo, kuriame raðoma:

„Nerimà kelianti politinë,moralinë ir demografinë padë-tis Lietuvoje, visuomenës susi-prieðinimas, atskirø partijø ir

kai kuriø valdþios atstovø an-tivalstybinë veikla paskatinomus kreiptis á visus nukentëju-sius nuo sovietinës okupacijos,Laisvës kovø dalyvius, buvu-sius politinius kalinius ir trem-tinius, iðsisklaidþiusius ávairio-se organizacijose.

Kvieèiame atmesti visas as-menines, turtines ir kitokiasambicijas ir pretenzijas (jeigutokiø esama) ir susijungti á vie-nà stiprià organizacijà, sutelktijëgas bendrai veiklai. Mûsøtikslai tie patys – Tëvynës ne-priklausomybës stiprinimas,tradicijø ir tautiðkumo, kal-bos iðsaugojimas, patriotið-kumo ugdymas, tautos kovøir kanèiø atminimo iðsaugoji-mas ir perdavimas ateinan-èioms kartoms.

Deja, laikas nenumaldomairetina mûsø gretas, maþina fi-zines jëgas, todël tik susivieni-

jæ ir sutvirtëjæ galë-sime toliau tæstipradëtus darbusmûsø brangios Të-vynës labui.

Ðiuo laikotar-piu minime mûsøorganizacijø –LPKTS ir LPKTB –ákûrimo 25-meèius.Tebûna ðie jubilie-jai paþymëti mûsøsusivienijimu.“

ValerijaJOKUBAUSKIENË

Ekspedicijos dalyviai jau-natviðkai ir prasmingai prave-dë patriotiðkumo ir istorinësatminties iðsaugojimo pamo-kà, kurios metu rodë skaidresið Sibiro, ádomiai pasakojo eks-pedicijos áspûdþius, pravedëgimnazistams klausimø atsa-kymø viktorinà. Malonu buvogirdëti Vilkijos gimnazistø tei-singus atsakymus – tai reiðkia,kad Vilkijos gimnazijoje trem-ties tema nesvetima.

LPKTS Vilkijos filialo na-riai, kultûros centro darbuoto-jai, TS-LKD Vilkijos grupës

nariai gimnazijos vestibiulyjesurengë gausià Vilkijos buvu-siø tremtiniø, politiniø kaliniønuotraukø, relikvijø, parveþtøið Sibiro, parodà ,,Vilkijieèiaitremtyje“. Taip pat eksponuo-jama politinio kalinio VladoÐtilpos paruoðta ekspozicijaapie 1944–1948 metais Vilki-jos gimnazijoje dirbusá direk-toriø, politiná kaliná AntanàPaltanavièiø ir ilgametá Vilki-jos parapijos klebonà, politinákaliná Jonà Fabijanskà. Vilki-jieèiai dar ir dabar geru þodþiumini 27 metus Vilkijoje iðdir-busá klebonà, o parodoje galëjo

ir gyvai prisiliesti prie ekspo-nuojamo ið Sibiro parveþtodvasininko roþinio ir maldak-nygës. Visi domëjosi ir albumusu nuotraukomis „VilkijieèiaiSibire“, 1989 metais iðkastø irpalaidotø 32 partizanø teismomedicinos ekspertø atliktomispalaikø tyrimo iðvadomis, ávai-ria literatûra tremties tema.

Vakarëjant Vilkijos gimna-zistai ir mokytojai su þibintaisþygiavo á Vilkijos Ðv. Jurgiobaþnyèià, kur klebonas Virgili-jus Dudonis aukojo ðv. Miðias irkvietë jaunimà bûti Tëvynëspatriotais, branginti laisvæ.

Genovaitë OnaLELEÐIENË

Iðklausyti nuveiktø darbø ataskaitos gausiai susirinko buvæ tremtiniai irpolitiniai kaliniai Eduardo Manovo nutrauka

82014 m. vasario 28 d. Nr. 8 (1078)Tremtinys

Gretos JODKAITËS, Kauno Stasio Lozoraièiovidurinës mokyklos 11 a klasës mokinës, raðinys

(mokytoja Jurgita Þygienë)

Ar asmens vertybesir pasirinkimà lemia

istorinis laikas?

Ne veltui sakoma, kad esa-me savo likimo kalviai. Mespatys pasirenkame savo gyve-nime bûti tuo, kuo norime, ti-këti tuo, kas mums atrodo tie-sa, vertinti tai, kas mums atro-do vertinga, elgtis taip, kaipmums atrodo priimtina ir pa-tys nusibrëþiame savo moralësbei vertybiø skales. Kiekvienasþmogus renkasi, kokios verty-bës jam yra paèios svarbiau-sios, kurias puoselës ir bran-gins. Nors þmonës pasirenkaskirtingai, paèios svarbiausiosvertybës nekinta, nes jos yratai, kas þmogø daro þmogumi.Kartais vertybëms, jø pasirin-kimui gali daryti átakà ar netnulemti objektyvios aplinky-bës. Taigi, kokià átakà istorinislaikas daro asmens vertybëmsir pasirinkimui?

Lietuvos istorijoje yra bega-lës pavyzdþiø, kai istorinis lai-kas parodë, kas þmonëms yrasvarbu, kas jø gyvenime uþimaypatingà vietà. Antai Lietuvacarinës Rusijos sudëtyje. Tuometu buvo uþdrausta lietuviøkalba, lietuviðka spauda, buvosiekiama priversti þmones pa-mirðti Lietuvos istorijà ir taipjuos surusinti. Carinë valdþiapersekiojo organizacijas, ku-rios prieðinosi integracijai áRusijos imperijà. Nepaisyda-mi tuometinës situacijos sudë-tingumo, þmonës kovojo, prie-ðinosi sistemai, kuri prieðtara-vo jø nuostatoms ir vertybëms.Priklausomai nuo vykdytø rep-resijø keitësi þmoniø pasirinki-mas, nuomonë, ásitikinimai.Didþiausios vertybës sustiprë-jo ir tapo dar labiau puoselëja-mos. Laisvë, Tëvynë, brolybë,meilë artimui, nesavanaudið-kumas tapo tautos iðsigelbëji-mu nuo nuþmogëjimo.

Begalë asmenybiø pasiryþorizikuoti savo asmenine gero-ve vardan tuometinës pagrin-dinë tikrø lietuviø vertybës –lietuvybës. Dràsiausi tapoknygneðiais, kurie nepaisyda-mi jokiø pavojø aukojosi var-dan Tëvynës ir gimtosios kal-bos. Baimë prarasti gyvybæ nu-blanko prieð tvirtus ásitikini-mus. Knygneðiai tapo lietuviøtautos dràsos simboliu, rodan-èiu, kiek asmuo savyje gali tu-rëti moralës, kad puoselëja-mos vertybës ir jø saugojimastaptø pagrindiniu þmogausgyvenimo uþdaviniu. Istori-nis laikotarpis privertë þmo-nes susidëlioti savo priorite-tus ir teisingai pasirinkti – au-kotis dël gimtosios kalbos irlietuvybës.

Kitas pavyzdys, rodantis,kad asmens pasirinkimà ir ver-

tybes lemia istorinis laikas yraLaisvës kovos. 2014 metø va-sario 16 dienà sukanka 65 me-tai nuo Lietuvos valstybës tei-sës akto – Lietuvos laisvës ko-vos sàjûdþio (LLKS) tarybos1949 metø Deklaracijos prië-mimo. LLKS jungë karinesformuotes bei visuomeninesgrupes, politinëmis ir karinë-mis priemonëmis vykdë pasi-prieðinimà sovietinei okupaci-jai ir kovojo uþ Lietuvos iðlais-vinimà. LLKS taryba, priim-dama 1949 metø Deklaracijà,buvo aukðèiausia politinë ir ka-rinë struktûra, vadovavusi ðiaikovai. Pagrindiniai kariai ðio-je nelygioje kovoje buvo parti-zanai. Tai dràsûs ir pasiryþæaukotis þmonës, tai verti pa-garbos lietuviø tautos sûnûs,kurie buvo pasiryþæ mirti uþ ási-tikinimus, vertybes, Tëvynæ,kuriø sàþinës balsas buvo gar-sesnis ir stipresnis uþ prieðà, uþpriespaudà ir draudimà. Iðtiki-mybë Lietuvai vedë juos tiesosieðkojimo link, skatino patrio-tiðkumà. Taigi, partizaniniøkovø dalyviai aukojosi vardansavo Tëvynës, nes jø svarbiau-sios vertybës akistatoje su isto-rine neteisybe buvo tautosLaisvë, tikëjimas, iðtikimybë irmeilë savo ðaliai.

Taèiau su laiku keièiasiþmonës, jø pasaulëþiûra ir ási-tikinimai. Ðiuolaikinis þmoguslabiau akcentuoja savo asme-ninæ laimæ ir gerovæ, senosiosvertybës nebe taip giliai ásiðak-nijusios ir tvirtos. Nebekovo-jama dël nesavaudiðkø tikslø,altruizmas tapo retai vartoja-ma sàvoka. Anksèiau savo tau-tà gynæ ir ið jos iðvykti nenorë-jæ, dabar þmonës ieðko savo-sios materialinës laimës ki-tur, nes tokia vertybë kaiptautiðkumas tapo tik praeitis.Þmonës nustojo save tapa-tinti tik su savo ðalimi, jie sa-ve laiko pasaulio pilieèiais,dël to liberalizmas ir globaliz-mas tapo vertybe.

Sàvoka „vertybë“ apibrë-þiama kaip tam tikros grupësmoralinës nuostatos, pagal ku-rias grupë gyvena, dirba, kuriaðeimà, valstybæ ar organizaci-jà. Taèiau tai yra nepastovus,nuo istorinio laiko ir aplinkospriklausomas dalykas. Þmo-gus, darydamas pasirinkimusir rinkdamasis savo gyvenimotiesas, yra priklausomas nuoaplinkybiø. Taigi ir istorinislaikas, kaip vienas reikðmin-giausiø iðoriniø veiksniø, vie-nas pagrindiniø aspektø, lemiavertybes, pasirinkimà, for-muoja, keièia arba sustiprinaþmogaus pasaulëjautà.

Vasario 16-osios Nepri-klausomybës akto reikðmë di-dþiulë. Tuo metu, nuo valsty-bingumo praradimo praëjusdaugiau kaip 120 metø, lietu-viø tautos atstovai pareiðkë vëlatkuriantys nepriklausomàLietuvos valstybæ. Tuo metuVokietija reikalavo tokio Lie-tuvos nepriklausomybës skel-bimo, kuris susaistytø forma-liai atkurtà Lietuvos valstybæfederaciniais ryðiais su Vokie-tija. Tai këlë átampà LietuvosTaryboje, kurioje buvo nagri-nëjama galimybë paskelbti Lie-tuvos valstybës atkûrimà be jo-kiø ásipareigojimø Vokietijai.1918 m. vasario 16-osios iðva-karëse visi Lietuvos Tarybos

nariai sutarë dël deklaracijosteksto, kuriame buvo skelbia-ma visiðka Lietuvos nepriklau-somybë.

Istoriniam Lietuvos Tary-bos posëdþiui pirmininkavoJonas Basanavièius, kurio au-toritetas suvienijo skirtingøpolitiniø paþiûrø narius. Lie-tuvos Taryba þinojo, kad ji në-ra naujos valstybës kûrëja, otik senos Lietuvos valstybingu-mo tradicijos tæsëja. Vasario16-osios akte Lietuvos Tarybapareiðkë, kad „skelbia atstatan-ti nepriklausomà demokrati-niais pamatais sutvarkytà Lietu-vos valstybæ su sostine Vilniujeir tà valstybæ atskirianti nuo vi-sø valstybiniø ryðiø, kurie yrabuvæ su kitomis tautomis“.

Dël ðio sprendimo turimepuikià tarpukario istorijà, kuo-met lietuviø tauta ágavo savomodernià formà, tapdama pri-paþinta Lietuvos valstybe.Nors vëliau laukæs sovietø oku-pacinis periodas pareikalavodaug aukø ir stengësi iðtrinti ið

þmoniø atminties nepriklauso-mà Lietuvà, taèiau ir Sàjûdþiokûrimosi metu, ir Sausio 13-osios naktá lietuviø ðirdyse gy-vavo Vasario 16-osios mo-mentas. Juk akivaizdu, kad be1918 metø sprendimo, sunkiaiásivaizduojama bûtø ir Kovo11-osios Lietuvos nepriklau-somybës atkûrimo diena.

Tëvynës sàjungos – Lietu-vos krikðèioniø demokratø(TS-LKD) Kauno Centro sky-riaus nariai istorinæ datà minë-jo prisimindami ðias lemtingasdienas ir sprendimø aplinky-bes. Ádomi paralelë tarp dvie-jø þmoniø, kurie buvo smaiga-lyje abiejø Lietuvos istoriniølûþio taðkø. Dokumentuose

yra uþfiksuota A.Smetonoskalba per J.Basanavièiaus lai-dotuves, kur tuometinis Prezi-dentas patriarchui skyrë tokiusþodþius: „Basanavièius kaipMozë vedë mus ið tyrumø pa-þadëtojon þemën, laisvojonLietuvon. Drauge su kitais jau-nikaièiais vyrais tarë jis anuo-met: Pajudinkime, vyrai, þe-mæ, ir lietuviø þemë pajudëjo,lietuviø sàmonë budo ið tautið-ko miego“.

Tuo tarpu kitas Lietuvos ne-priklausomybës kalvis, Aukð-èiausiosios tarybos pirmininkasVytautas Landsbergis, kalbë-damas Sausio 13-osios Seimogynëjams tarë: „Atlaikëmeparlamentà, atlaikëme Lietu-và, ir pasaulis pasisuko. Seno-vëje, senosios Graikijos laikaisbuvo mokslininkas ir iðmin-èius Archimedas, kuris atra-dæs sverto dësná suðuko: “Duo-kite man atramos taðkà, ir aðpajudinsiu þemæ!” Kaþkaip at-sitiko, kad Vilnius ir Lietuvatapo atramos taðku, á kurá

Vasario 16-oji gyva mûsø ðirdyseatsiremdama geroji þmonijosvalia ir Apvaizdos globa pa-judino pasaulá. Tada pasaulispajudëjo ið sutemø á ðviesà, iðnevilties á viltá.“

Tad minint Valstybës atkû-rimo dienà TS-LKD KaunoCentro skyriaus pirmininkëGintarë Skaistë kvietë bûtitais, kurie uþtikrina lietuviøtautos tæstinumà ir savo dar-bais kuria ðalá. „Visi kartuesam tas pagrindas, ant kuriostovi Lietuvos Valstybë. Kolsuprantame laisvës ir nepri-klausomybës vertæ, tol esameverti visø tø, kurie uþ tà laisvækovojo ir gyveno“. Per septy-niasdeðimti susirinkusiø nariøpasveikino ir Centro apygardo-

je iðrinkta LR Seimo narë Vin-cë Vaidevutë Margevièienë,kuri prisiminë ne tik 1918 me-tø Nepriklausomybës aktà, betir 1949 metø vasario 16 dienàpartizanø vadø pasiraðytà Dek-laracijà ir jos reikðmæ.

Skyriaus nariams kaimyni-nës Ukrainos kovà uþ laisvæ irvieningà valstybæ priminë TS-LKD Kauno Centro skyriauspirmininkës pavaduotojas Ma-rijus Panceris. Kaip buvæs sky-riaus vadovas, jis taip pat iðkil-mingai perdavë istorinæ sky-riaus vëliavà naujajai pirmi-ninkei G.Skaistei. Kartu bu-vo áteikti sveikinimai iðkil-mingø jubiliejø proga akty-viems skyriaus nariams. Ren-giná vainikavo puikaus daini-ninko Liudo Mikalausko kar-tu su pianiste Virginija Ungu-raityte atliekamos Lietuvoskompozitoriø dainos. Kon-certà uþbaigëme kartu su vi-sais nariais atlikdami Mairo-nio „Lietuva brangi“.Audronë KAMINSKIENË

TS-LKD Kauno Centro skyriaus nariø tradicija – Vasario 16-àjà ðvæsti kartu Dobilo Ralio nuotr.

„Lietuva, Tëvyne mûsøTu didvyriø þeme“... mano-

me, kad visi mokame lietuviuibrangius himno þodþius ir Lie-tuvos valstybiniø ðvenèiø ir ki-tomis iðkilmingomis progomisjuos giedame. Taèiau ne kiek-vienas ásigiliname á ðiø þodþiøreikðmæ ir prasmæ. Galime vi-si didþiuotis dr. Vinco Kudir-kos sukurtais himno þodþiais,kuriuose atsispindi visas Lietu-vos þmogaus – pilieèio – gëris,groþis, meilë, vienybë, brolybë irvisos kitos gerosios savybës.Ðiuose þodþiuose nëra prievar-tos, sumaiðties, panikos, savæs

iðkëlimo aukðèiau kitø, milita-rizmo, neapykantos, pagieþosir taip toliau.

Lietuvos Respublikos him-nas – „Tautiðka giesmë“ – taikiekvieno sàmoningo Lietu-vos pilieèio gyvenimo vado-vëlis. Savotiðka Lietuvosþmogaus konstitucija, neskiekviena himno eilutë yrakaip nuoðirdus pamokymas,kaip mes, Lietuvos vaikai, tu-rime gyventi, mylëti savo Të-vynæ, dirbti tautai, saugoti irginti jà, taip kaip praeities bo-èiai gynë tautos laisvæ. Tûks-tanèiai lietuviø þuvo kovose

ar mirë kankinio mirtimiávairiuose kalëjimuose, la-geriuose ir tremtyje dël mei-lës Tëvynei, kad dabar galë-tume laisvai giedoti „Tau-tiðkà giesmæ“.

Praëjo reikðminga Lietuvosvalstybei ðventë – Vasario 16-oji,artëja Kovo 11-oji. Sugiedojo-me ir vël giedosime jausmin-gai, iðdidþiai savo ðirdyje„Tautiðkà giesmæ“. Susimàsty-kime, ar kiekvienas ið mûsø ei-name ir gyvename „Tautiðkosgiesmës“ keliu.

Stasys IGNATAVIÈIUS,Gintautas TAMULAITIS

Kà mums reiðkia Lietuvos himnas