KAIP UFIKSUOTI PRARADIM?

PRARADIM SIGNIFIKANTAI MIESTO ERDVJE

Dovil Bagdonait

Apie tyrim:Tyrimas atliktas remiantis iuolaikins meno teorijos paskaitos mediaga(dest. dr. A. Naruyt).

Isikeltas klausimas - kaip ufiksuoti praradim?Atsakymui pasiekti pritaikiau antropologin metod: vaikiojau stebjau ir apmasiau aplink save esani erdv, kaip ji gali pasikeisti ar skleisti informacij apie vis kitus dalykus, nei kad i pirmo vilgsnio atrodo, perskaiius vien ar kit teorij.

Instanciacija abstrakcijos pririimas prie tikrovs, prie empirikos.

formul: tekstas+fenomenas=daiktas

Fiksacija iu atveju mano nukreiptas,sutelktas vilgsnis miesto erdvje ir aplink mane esanius objektus. Kiekvien syk perskaiiusi tekst, vis galvodavau, koks daiktas j atitikt ir kartu tikt mano fenomenui paaikinti.

Praradimas: bsenos, veiksmo, daikto egzistavimo nustojimas, (nebtinai pats reikinys/daiktas, bsena nustojusi egzizstavusi pati savaime, tai gali nustoti egzistuoti tik konkreiam mogui konkreioje erdvje) antiegzistavimas, daiktai ne nustoja egzistuoti, o egzistuoja neigiamam savo pavidale, kaip neigiami skaiiai matematikoje.

Teorijos:

Pierre Bourdieu Kultros produkcijos laukasMichel de Certeau, The Practice of Everyday

Life, (Chapter VII Walking in the City)Julian Stallbrass, Art Incorporated: The Story

of Contemporary ArtNicolas Bourriaud, Relational Aesthetics

Vilem Flusser Towards a Philosophy of Photog-raphy

Jacques Ranciere, The Future of the ImagePhilip Shaw, The Sublime

Ne visoms teorijoms pavyko pritaikyti vien ar kit daikt, bet visos yra tiesiogiai ar netie-siogiai panaudotos.

I viso radau 5 daiktus.

Juos suskiriau 3 tipus:I. fiksuoja(identifikuoja) praradimII. sukuria praradimIII. patys reprezentuoja praradim

Pirmasis daiktas nelegalus kioskas. A j pastebjau, kai perskaiiau M. De Certeau teorijos The Practice of Everyday Life, skyri Walking in the City

Eidama nuo stotels link nam, kaip ir visada pro gelein kiosk, pamaiau, jog ant jo uklijuotas spjamasis lapelis, jog is kioskas yra pastatytas nelegaliai ir praoma savininko iki tam tikros datos j imontuoti, arba kitaip bus taikomos vairios sankcijos. Taigi, nuo lapelio uklijavimo momento, kioskas patapo neigiama paratine ir maitinga erdve. Daug met jame vyk sandriai, mainai, prekyba tapo pasiprieinimu valdiai, tvarkai ir primestai sistemai, pasisavino viet ir laik (perruque) atgaline eiga. Kioskas statytas nepriklausomybs pradioje, j iki iol toleravusi valstyb dl kakoki prieai ar ikilusi interes nusprend, jog dabar statinys yra nelegalus. Taip pat nelegalus kioskas galt bti atspindiu meno lauko situacijos Lietuvoje ar apskritai pasaulyje. Menas taip pat yra atskira paratin ekonomika, kuri valdia kol kas toleruoja, bet galbt pasikeitus santvarkai, jis galt gauti spjamj lapel kaip ir tas kioskas.is kioskas tinka ir P. Bourdieu tekstui, kuriame raoma apie meno krinio padt meno rinkoje. Kiosk galima paversti meno objektu, o valstyb - monmis, formuojaniais nuomon, kas yra meno krinys, o kas ne, kurie k tik pakeit nuomon apie kiosko buvimo meno kriniu i teigiamos neigiam ir itm j i kovos.

Daikt priskyriau III tipui. jis pats reprezentuoja praradim, tapdamas neigiama erdve, skilimu.

Prie ventos Onos banyios, ant aligatvio grindinio kakas blykiojo, spindjo ir trauk ak. Prijus ariau supratau - matyt vestuvininkai prie keliasdeimt minui apibr jaunuosius blizganiomis irdelmis, aud konfeti ir nuvaiavo vsti toliau, o ie savotiki diaugsmo liudytojai liko gulti niekam nebereikalingi. Ateitis jiems nusimato lidna -popierlius ineios skubani praeivi batai, suluos rytiniai miesto lavjai arba lietus nuplaus kanalizacij. A pritpiau, pamiau vien gana pailg juostel ir ilanksiau i jos Mbijaus juost. Mbijaus jousta gana tiesiogiai susiejo J.Stallabrass tekstu apie iuolaikin men (Art Incorporated: The Story of Contemporary Art), jame labai daug kalbama apie virsmus, kaip menas tampa preke ir atvirkiai. Praradimas pusi: nra nei teigiamos, nei neigiamos puss, viskas gali persisukti priklausomai nuo konteksto, vietos ir konceptualaus apibrimo.

Taip pat Mbijaus juosta tinka ir N.Bourriaud reliacinei estetikai, nes ten meno irovas patampa meno dalyviu, nebelieka skirties tarp menininko ir jo auditorijos, galerijos lankytojas savo buvimu ten sukuria men. Taip pat jis teig, jog meno pabaigos nra, nes aidimas vis aidiamas i naujo, ir kad mene neturi bti i anksto egzistuojanios pradios ar prasms, kuri sukurt tikslingum.

is daiktas III tipo: jis reprezentuoja praradim.

P.Osborne savo teorijoj (Anywhere or not at all. Philosophy of Contemporary Art), daug ra apie R. Smitsono men ir filosofij, ypa apie jo irastas non-sites (ne-vietas). A itraukiau paio Roberto Smitsono citat, k jam reikia ne-vietos: The non-site becomes an abstraction, a mapping source, which references the real/actual site from which materials are taken. I created a dialectic of site and nonsite. The nonsite exists as a kind of deep three-dimensional abstract map that points to a specific site on the surface of the earth...designated by a kin of mapping procedure

Jei nebiau skaiiusi P.Osborne, tikriausiai mane is kapas bt priverts susimstyt apie bties laikinum ir umart, taiau dabar jis savo struktra primin vien Smitsono sukurt darb. (Figure 4: Mono Lake Nonsite (1968)) Tai - galerijoj pastatytas minimalistinis keturkampis bortelis, kurio apibrta erdv tuia, tik patys borteli tarpai upildyti mineralais. Taiau pagal i citat galima teigti, jog visi kapai, kiekvienas kapas atskirai, gali tapti ne-vietomis, jei mes juos sugebtume konceptualiai apibrti, nes ten yra visoki akmenli papilstyta, pasodinta gli, kurios iaip jau ten neaugt, suskirstyta kvadratais - sukurtos tokios specifins ne-vietos. Bt galima padaryti projekt, kiek ironik Smithsono atvilgiu, ifotografuoti kapus ir aprayti, kodl koki viet kiekvienas reprezentuoja ir kieno tai yra emlapiai.Objektas priklauso III+II+I tipams, nes jis ir reprezentuoja praradim, taip pat ir fiksuoja (savo tiesiogine prasme), taiau kartu ir sukuria, greiiau ne pati vieta sukuria, o menininkas, apibrdamas j pagal Smithsono ne-vietos idj.

V.Flusseris savo teorijoje Towards a Philosophy of Photography fotoaparat vadina juodja de: man i apibdinimas susisiejo su juoda magika triuk dute (juolab tekste jis kalba ir apie fotoapato magikum), kuri pirkau Vilniaus autobus stotyje sikrusioje parduotuvje, prekiaujanioje visokiais nelabai vertingais daiktais. j galima dti daikt, udaryti ir atsidarius pamatyti tui duts vid. Dar toliau pasistmjus, magik dut galime paversti juodj skyle. Tai progresuojanti neigiama erdv, sugerianti save aplinkin erdv (niekas neino, kas juodojoj skylj dedasi, kaip ir beveik niekas neino, kas dedasi fotoaparato viduje). Fotoaparatas taip pat sugeria save, sutraukia pasaul 2D vaizd ir gamina i jo vien didel paveiksll. Taigi pasaulis tampa paveikslliu dl juodosios skyls traukos noro save sutraukti kuo daugiau vaizd.

Daikt priskyriau II tipui, jis sukuria praradim.

Philip Shaw teorij apie didingum (Philip Shaw The Sublime) skaiiau bdama Nidoje. Vaiktant po Nidos apylinkes ir skaitant apie didingum, aiku, pirma mintis kyla nufotografuoti kopas, Parnid, vis t diding vaizd, kuris atsiveria. Kop vaizdas tikrai tikt vien i didingumo koncepcij, aprayt tekste, bet a nusprendiau to nedaryti, nes intuityviai jauiau jog ia dar ne tai, ko man reikia. Grusi Vilni, dar mstytama apie tekst, ujau vien laiptins foj ir joje aptikau, kas buvo tai. Viena jos siena buvo inkrustuota sovietiniais alsvais stiklo blokeliais, pati foj apdstyta aliuojaniais vazoniniais augalais su pora sen aptriuiusi foteli, o ant prieingos sienos pakabinta iurlionio reprodukcija Ramyb (domus sutapimas, jog tekste buvo paminti kaln vaizdai, kaip didingumo kvpjai). Visa aplinka sukl didingumo jausm ne maesn nei kad kopos Nidoje. is vaizdas pritiko iekikui aikinimui apie didingum, jis teig, jog kiekvienas daiktas iuolaikiniame mene gali tarnauti kaip didingumo indikatorius, taiau pats menas dl to balansuoja ant absurdo ribos. Suprantama, i vieta nebuvo smoningas meno krinys, bet a, anksiau skaiiusi Stallabras, galiau apibrti j kaip toki, paversti, pavyzdiui, instaliacija. Foj erdv su reprodukcija man tapo savotiku didingumo indikatoriumi kaip ir ieko teiginyje iuolaikinis menas.

J priskyriau I tipui nes i erdv tarsi ufiksuoja, identifikuoja tai, k atveria praradimas. Pavyzdiui, is paveikslas pakabintas ant nutrupjusios sienos prie aptriuiusi foteli, man tikriausiai nebt sukls toki jausm, jeigu jis bt originalus ir kabt galerijoje.

emlapio inaos:

M. de Certeu kioskas susieja su P.Bordieu teorija apie meno padi lauk, taiau kartu jis, pasidars nelegalus tampa tokia ne-vieta, kuri gali reprezentuoti t pat meno padi lauk. Taip pat pat jis tampa juodj skyle, neigiama erdve, kuri taip sugrinjo save savo laikotarpiu visokius moni atliekamus veiksmus.Foj su iurlionio reprodukcija taip pat mano atvilgiu tampa ne-vieta, nes visa erdv virsta kakuo kitu nei kad foj ir reprezentuoja ne save, ir ne kaln, nutapyt iurlionio, bet tarsi galerin erdv, kurioje sukurta instaliacija. Pritaikiau ir pastio(pakartojimas be emocij) svok, naudot Stallabraso. iuo atveju pakartojim be emocij a pritaikau reprodukcijai, kuri yra atspaudinta, o ne nutapytas su emocija originalas. Taip pat nuvediau prie Flusserio svokos disenchantment -taking magic out of pictures. Reprodukuojant atimamas originalo magikumas, kur jis turt turti, ir tai veda vl Stallabraso naudot svok displacement- kako itrynim ir kontekto pakeitim.

Daiktai, tampant

ys p

rara

dim

sig

nifikan

tais

gal

t

bti Ranciero ap

ibd

inti

kai

p si

lent s

peec

h pasireikimas.

silent speech, then, is the eloquence of the very thing that

is silent the capacity to exhibit signs written on a body,

the marks directly imprinted by its history, which are more

truthfull than any discourse proffered my a mouth. (Ranciere)