KARO TOPOGRAFIJOS SKYRIAUS IR UNIVERSITETO BENDRIEJI … · 2010-06-02 · KARO TOPOGRAFIJOS SKYRIAUS IR UNIVERSITETO BENDRIEJI DARBAI Kaip anksèiau raðyta, Lietuvos universitetas,

KARO TOPOGRAFIJOS SKYRIAUSIR UNIVERSITETO BENDRIEJI DARBAI

Kaip anksèiau raðyta, Lietuvos universitetas, jo Astronomijos katedra(observatorija), vadovaujama B. Kodaèio, nuo pat ásikûrimo dirbo rankarankon su Lietuvos kariuomenës Karo topografijos skyriumi, talkindamivieni kitiems. Kariuomenei, Lietuvos Vyriausybei reikëjo tiksliø þemëla-piø, geodeziniø matavimø nuþymint atsikurianèios Lietuvos sienas. Ir po1920 m. liepos 12 d., kai Lietuva pasiraðë Taikos sutartá su Sovietø Rusija,pagal sienø nuþymëjimà, o Lenkijai okupavus Rytø Lietuvà, vël reikëjonuþymëti demarkacines ribas.1

1921 m. geguþës 14 d. pasiraðyta „Konvencija nustatyti sienoms tarpLietuvos ir Latvijos ir sutvarkyti pasienio gyventojø teisëms ir sienos per-kirstojo nekilnojamojo turto padëèiai“.2 Sienoms nuþymëti ið abiejø vals-tybiø atstovø buvo sudaryta bendra komisija, pagaminti þenklai.

Didysis sienos þenklas á þemæ iki 1 m gilumoje ákastas betoninis30x30 cm stulpas su 4 cm skersmens uþraðu „Lietuva“ arba „Latvija“. „Cen-tre“ buvo átvirtinamas 3,25 m aukðèio ir 25 cm skersmens medinis su sker-siniu apaèioje stulpas. Maþasis sienos þenklas susidëjo ið tokio pat apatiniobetoninio stulpelio kaip ir didysis, bet ant jo buvo tik 1,7 m aukðèio ir me-dinis keturkampis stulpelis.

1927 m. spalio 17 d. tarp Lietuvos ir Latvijos delegacijø pasiraðytasdetalus sienos apraðymas ir jos þemëlapis. O 1930 m. birþelio 30 d. Kaunepasiraðyta ir „Deklaracija dël galutinio sienos tarp Lietuvos ir Latvijos nu-statymo“.3

1924 m. liepos 30 d. buvo patvirtinta „Lietuvos, D. Britanijos, Prancû-zijos, Italijos ir Japonijos konvencija dël Klaipëdos teritorijos“, kuria pa-galiau Klaipëda ir jos kraðtas pripaþintas neatskiriama Lietuvos dalimi.

1 Liekis A. Lietuvos sienø raida. V., 1997. T. 1. P. 140.2 Ten pat. P. 89, 96. 3 Ten pat. P. 97.

245SUGRÁÞUSIO LIETUVIO GYVENIMAS

1928 m. sausio 29 d. pasiraðyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos vals-tybës sienø sutartis.1 Pagal jà buvo numatyta, kad sienà pagal upes þymësàþuoliniai melsvai pilkos spalvos stulpeliai, o kai kuriuose rajonuose ketausstulpai. Ið Lietuvos pusës jie turëjo bûti Lietuvos vëliavos spalvø, o ið Vo-kietijos – baltos.

Parengiant beveik visus sienø nuþymëjimo dokumentus, dalyvavo irB. Kodatis. 1929 m. gruodþio 30 d. Lietuvos Vyriausybë pavedë Lietuvos ka-riuomenës Generalinio ðtabo Karo topografijos skyriui saugoti Lietuvos sienøribas patvirtinanèius dokumentus ir kartu su Uþsienio ir Vidaus reikalø mi-nisterijomis rûpintis ir sienø prieþiûros techniðkøjø darbø organizavimu.

Karo topografijos skyriaus darbuotojai – A. Krikðèiûnas, I. Liesis, J. An-drius ir kiti dalyvavo ir atliekant sienos nuþymëjimà, kai po 1939 m. spalio10 d. Sutarties pasiraðymo SSRS perdavë dalá Vilniaus kraðto (apie 1/3teritorijos, kuri turëjo bûti priskirta Lietuvai pagal 1920 m. liepos 12 d.Sutartá tarp Lietuvos ir Sovietø Rusijos) Lietuvai. Tos Rytø Lietuvos daliessienos nuþymëjimo darbai prasidëjo 1939 m. lapkrièio 26 d. Drauge su SSRSatstovais buvo suprojektuoti ir tos sienos þenklinimo stulpai: ið 3,2 m ilgioràstø, kuriø 2,06 m keturkampiai (22x22 cm), o virðutinë 10 cm dalis – pi-ramidës formos. Stulpai su kryþmëmis turëjo bûti ákasti 1,04 m gilumon, o

1 Ten pat. P. 59.

Prof. S. Kolupaila, prof. B. Kodatis, plk. A. Krikðèiûnas, prof. K. Sleþevièius,plk. S. Dirmontas ir I. Caune (apie 1930 m.).

KARO TOPOGRAFIJOS SKYRIAUS IR UNIVERSITETO BENDRIEJI DARBAI

246 ALGIMANTAS LIEKIS

apie kiekvienà stulpà dar turëjo bûti supiltas 50 cm spindulio ir 10 cm aukð-èio þemës kaupas ir apdëtas akmenimis ar plytomis. Ant stulpo 55 cm aukð-tyje emaliniais daþais turëjo bûti áraðytas jo eilës numeris, o virð jo – valstybësherbas.

Apie sienos nuþymëjimà ir gyventojø nuotaikas plk. J. Andrius rapor-te Lietuvos kariuomenës ðtabui raðë: „Vykdant darbus su SSRS delegacijateko daþnai bûti ir SSRS teritorijoje, bûti 2–3 kartus savaitëje Ðvenèiony-se, delegacijos ðtabe. Tik pasirodþius mums gatvëje su Lietuvos kariuome-nës uniformomis, tuojau mus apspisdavo bûriai þmoniø ir daugelis jøsunerimæ klausë mûsø, kodël jø rajonas neprijungtas prie Lietuvos, reika-lavo, maldavo, kad Lietuvos Vyriausybë kuo skubiau prisijungtø. Ne kartàsusirinkusià minià iðsklaidë rusø milicija, talkinama raudonarmieèiø dali-nio. Tad imant dëmesin iðdëstytus motyvus, reikëtø mums vilkëti ne uni-formomis, o civiliais rûbais. Todël praðyèiau Tamstos tarpininkavimoiðrûpinti mums tokiems rûbams ásigyti rûbpinigiø…“1

Maþa to, nepaisant, kad SSRS neávykdë 1920 m. liepos 12 d. Sutartiessu Lietuva – gràþino tik 1/3 Rytø Lietuvos teritorijos, bet ir uþ tai Lietuvaturëjo leisti SSRS ákurti savo karines bazes Alytuje, Prienuose, Gaiþiû-nuose, Naujojoje Vilnioje. O kiek daugiau kaip po pusmeèio – 1940 m.birþelio 15 d. SSRS jau okupavo ir visà Lietuvà, kaip ir kitas Baltijos vals-tybes, ir dalá Lenkijos.

Bet gráþkime prie geodeziniø darbø. Didelis jø poreikis buvo jauèia-mas ir vykdant þemës ûkio reformà, tiesiant kelius, pertvarkant miestus irmiestelius, sudarant þemëlapius. Kaip matyti ið Bernardo Kodaèio uþraðø,jis buvo tarp iniciatoriø sukaupti visø geodeziniø matavimø Lietuvos teri-torijoje dokumentus, o vëliau kartu su Karo topografijos skyriumi paraðytiir tø matavimø raidos istorijà. Tik gaila, to sumanymo neágyvendino.

Ypaè daug þemës matavimo darbø Lietuvoje buvo atlikta karaliausÞygimanto Augusto (1520–1572 m.) laikais. Jis 1528 m. ásakë padaryti vi-sø valstybës þemiø ir jø savininkø turto suraðymà ir atlikti vadinamàjà „va-lakø reformà“. Tam 1529 m. buvo iðleistos specialios taisyklës – „Ustavnyjegramoty“, kuriose nurodyta, kaip turi bûti pertvarkomi kaimai ir þemës val-dos, kad valstybë ið jø turëtø daugiau pajamø, bet kartu buvo pabrëþta, jogmokesèiai turi bûti tokie, kad nepablogintø þmonëms gyvenimo.

1557 m. „Valakø reformos“ ástatyme buvo nurodyta valstieèius apgy-vendinti kaimuose, suteikiant jiems aiðkiai nuþymëtomis ribomis þemës

1 Ten pat. P. 340.


plotus, nes mokesèiø dydis turëjo priklausyti nuo turimos þemës ploto dy-dþio, o ne kaip iki tol – nuo „dûmo“ (sodybos).

Buvo nurodyta valstieèiams skirti po vienodà þemës plotà – po valakà,o jo dydis priklausë nuo skiriamos þemës kokybës, bet vidutiniðkai 33margai, tai yra trys laukai po 11 margø (lietuviðkas margas – 0,712 ha,lenkiðkas – 0,598 ha), arba 21,36 ha.

Reformos metais ir bajorai turëjo árodyti teisæ á valdomà þemæ. Tø,kurie negalëjo árodyti, þemë bûdavo prijungiama prie didþiojo kunigaikð-èio dvaro þemiø. Baþnyèioms, kurios dar neturëjo þemës, buvo numatytapo 2 valakus.

Reformai vykdyti karaliaus paskirti specialûs administratoriai, paval-dûs valstybës kancleriui Mykolui Radvilai. Kiekvienai vaivadijai, seniûni-jai – revizoriai, turëjæ kontroliuoti reformà ir jos teisëtumà, taip patpriþiûrëti paèius reformos vykdymo „tvarkytojus“. Pastarieji drauge su re-vizoriais, seniûnø ágaliotiniais turëjo sudaryti reformos vykdymo komisi-jas, kurios privalëjo rûpintis ir matininkais. Pastariesiems buvo numatytaspo 10 graðiø (lietuviðkas graðis 1528 m. turëjo 1,2992 gramus gryno sidab-ro) atlygis uþ kiekvieno valako iðmatavimà. Matininkø darbus kontroliavorevizoriai.

Iðmatavus þemæ, daþniausiai geriausiose vietose buvo steigiami dvaraiir palivarkai ir tik likusià þemæ jau iðskirstydavo valstieèiams, kuriuos ap-gyvendino kaimuose. Juose buvo apgyvendinama ir daug buvusiø dvarøbernø, jiems duota po valakà þemës, bet uþ jà pastarieji, kaip ir valstieèiai,privalëjo atidirbti dvare nustatytà dienø skaièiø.

Beveik tuo paèiu laiku, kaip ir þemës, buvo padaryta ir Didþiojo kuni-gaikðèio giriø revizija. Nuþymëtos jø ribos. Po revizijos girioms priþiûrëtipaskirti specialûs tarnautojai. Revizuoti miðkus vertë ir tai, kad nuo XVI a.ið Lietuvos giriø medienà, anglis, degutà, pelenus ir kita imta eksportuoti –mediena plukdyta á Karaliauèiø, Dancigà, daþniausiai laivø statykloms. Poreformos kirsti medþius ir bajorai begalëjo tik savo miðkuose.

Ypaè daug ginèø ir teismø vyko dël iki reformos valstieèiø turëtos tei-sës ganyti gyvulius miðkuose ir nedirbamuose laukuose(dël ganiavai servi-tutiniø teisiø). Dvarininkai ir bajorai stengdavosi árodyti savo teisæ ir á tuosplotus. Bet matininkai ir revizoriai, jei kildavo ginèø dël nedidesnio kaip 1valakas ploto, galëdavo patys priimti sprendimà. O dël dirbamø plotøsprendimà turëdavo priimti karaliaus komisarai.

Matininkai visø þemës, miðkø ir kaimø ribas nuþymëdavo mediniais arakmeniniais stulpeliais, o kai kur – ir þemiø pylimëliais. Taèiau tiek laukai,


tiek kaimai buvo daþniausiai keturkampiai. Tuo metu matininkai dar ne-mokëdavo apskaièiuoti netaisyklingø daugiakampiø ar apskritimø formosplotø. Matuojant tokius, neretai „likdavo“ ávairiø formø þemës ar miðkøploteliai, kuriuos matininkai daþniausiai perleisdavo uþ atlygá tam, kuriamatitekdavo blogiausia þemë.

Kaimui priskirta ariamoji þemë bûdavo suskirstyta á tris laukus, ku-riuose valakø turëtojams bûdavo priskiriama vienodo ploto rëþiai. Pievos,ganyklos, miðkai skirstyti ne rëþiais, o visam kaimui.

Pagal reformos nuostatas visi kaimai suplanuoti vienodai: vienoje ke-lio pusëje – gyvenamieji namai, kitoje – klojimai ir tvartai.

Socialiniu poþiûriu valakø reforma gerokai suvarþë valstieèiø laisves,áteisino dvarininkø, bajorø ir ið dalies kunigø savivalæ, pagreitino atskirojø luomo – valdanèiøjø susiformavimà. Ðis luomas, perimdamas lenkø kal-bà ir kultûrà, atvedë praþûtin ir visà buvusià galingàjà Lietuvos valstybæ.Bet ekonominiu politiniu poþiûriu valakø reforma tais laikais buvo ganapaþangi. Ir dabar ji stebina tiek savo mastais, tiek techniniu lygmeniu. Tie-sa, tuomet, dar neþinant tiksliø koordinaèiø ir neturint „ataskaitos taðkø“,daþnai jais buvo nurodoma upë, kalnas, kelias, miðkas ar kas kita. Bet va-lakø reformos vykdytojø sudaryti dvarø, kaimø, miestø ir miesteliø planaipasitarnavo ir po keleto ðimtmeèiø, po baudþiavos panaikinimo, vël vyk-dant dvarø valdø atskyrimà nuo valstieèiø – baudþiauninkø þemiø ar spren-dþiant ginèus dël jø ribø.

Ne kà maþesnio masto darbus, kaip ir valakø reformos metais, mati-ninkams vël teko atlikti Lietuvai iðsikovojus Nepriklausomybæ – pradëjusparceliuoti dvarus, kad Lietuvos gynëjai – savanoriai, taip pat iki tol þemësneturëjæ ar maþaþemiai bûtø aprûpinti þeme. Be to, buvo uþsimota ir darið valakø reformos laikø iðlikusius kaimus iðskirstyti vienkiemiais, panaiki-nant „rëþiná“ ûkininkavimà. Beje, naikinti rëþius kai kuriuose Lietuvosrajonuose buvo pradëta dar 1907 m. Lietuviai valstieèiai labiau norëjogyventi vienkiemiuose, turëti tik jiems vieniems priklausanèias þemes. Betprasidëjus Pirmajam pasauliniam karui ta reforma sustojo. Nepriklauso-mybæ iðsikovojusioje Lietuvoje þemës ir jos reformos klausimus turëjospræsti Þemës ûkio ministerijos Þemës tvarkymo departamentas, jis taippat turëjo rûpintis servitutø ir bendrøjø ganyklø likvidavimu, miestø ir mies-teliø tvarkymu ir kt. Bet ypaè reformos mastai buvo iðplësti nuo 1922 metø,kai balandþio 3 d. Steigiamasis Seimas patvirtino faktiðkai jau vykdomosþemës reformos ástatymà (V.þ., Nr. 83, 721). „[…] ástatymas leidþiamas be-þemiams ir maþaþemiams þeme aprûpinti, þemës valdymui taip sutvarkyti,

LIETUVOS MOKSLAS


kad bûtø tinkamos sàlygos þemës ûkiui ir visø pirma smulkiajam ir viduti-niam ûkiui tarpti ir suvalstybinti tiems þemës turtams, kuriuos valstybë galitikslingiau naudoti ir saugoti, negu privatiniai asmenys“, – raðoma ástatyme.

Jaunos Lietuvos Vyriausybë reformai ágyvendinti suformavo þemës fon-dà ið þemiø, priklausiusiø valstybei, carui, bankams, majoratams, baþnyti-nëms organizacijoms; ið þemiø, valdþios atimtø ið 1863 metø sukilimodalyviø; þemiø, priklausiusiø Lietuvos nepriklausomybës prieðams; ið dva-rininkø ir bajorø, turëjusiø daugiau kaip 150 ha. Tiesa, ið pradþiø buvopaliekama valdyti iki 80 ha, ir tik nuo 1929 m. padidinta iki 150 ha. O sve-timðaliai, ásigijæ Lietuvoje þemës ne paveldëjimo, o pirkimo keliu, galëjojà parduoti per trejus metus. Iki 1938 m. nusavintø þemiø savininkams ið-mokëta po 27 Lt uþ kiekvienà nusavintà hektarà.

Þemës reformos metais (1919–1939 m.) suformuoti 29 000 naujakuriøûkiø, vidutiniðkai 9,4 ha dydþio, dar 26 000 maþaþemiø iðdalyta vidutinið-kai po 3,5 ha; buvo suformuoti 24 000 vidutiniø ûkiø dydþio naujakuriø(po 8–20 ha). Be to, daug þemës plotø paskirstyta miestelënams, mokyk-loms, maþosioms ástaigoms ir organizacijoms, ámonëms ir t. t. Dvarø par-celiacija sparèiausiai vykdyta 1923–1926 m. (tais metais iðparduota per423 000 ha dvarø þemiø).

Nemaþa matininkø jëgø pareikalavo ir kaimø skirstymas vienkiemiais(Uþnemunëje tai buvo ávykdyta dar XIX a. pirmojoje pusëje). Bet kaimøskirstymo á vienkiemius nespëta baigti iki SSRS okupacijos. Iðskirstyti kai-mus á vienkiemius, taip pat ir ávykdyti þemës perskirstymà buvo bûtina ir dëlneracionalaus tiek kaimø, tiek þemës naudojimo plotø iðsidëstymo, blogo na-mø ir ûkiniø pastatø suplanavimo, netinkamo moderniam ûkininkavimui.

Okupacijos iðvakarëse Lietuvoje dar buvo likæ neiðskirstyta vienkie-miais apie treèdalis kaimø. Bet sovietiniais okupacijos metais, ypaè po Ant-rojo pasaulinio karo, pradëjus prievartinæ kolektyvizacijà, valstieèius vëlsuvaryta á gyvenvietes kaip valakø reformos laikais – „prie dvaro“ á „vienàvietà“.

Þemës reformos mastai nepriklausomoje Lietuvoje rodo ir geode-zininkø, matininkø atliktø darbø dydá – Lietuvoje beveik nebuvo vietos,kur nebûtø padirbëjæ „þemës matuotojai“. 1934 m. þurnalo „Þemëtvarkair melioracija“ Nr. 1 paskelbti matininko J. Ðakoèiaus „Áspûdþiai þemët-varkos darbus vykdant Tautos vado tëviðkëje“ atskleidþia tiek tuometinápoþiûrá á savo valstybës vadovà, tiek „þemës reformos“ vykdymà: „Uþulë-nis (Ukmergës r.) ðiandien priklauso prie tø tautinio atgimimo vietoviø,kaip Oþkabaliai, Rygiðkiai ir daug kitø, ið kur suðvito mûsø tautai laisvës



kibirkðtëlë. Uþulënis, kaip ir Betliejaus miestelis, ilgus amþius niekam ne-þinomas gyveno savo skurdþias dienas, kol jame gimæs ir augæs maþas An-tanukas jo neiðgarsino. Á Uþulëná ðiandien vaþiuojame ieðkoti tautosdidvyrio pëdsakø ir dvasios stiprybës. Kiekvienas jo kampelis ádomus irpaslaptingas, artimas ir brangus.

Uþulënyje labiau negu kitur matom mûsø tëvø ir protëviø gyvenimà.Atskirtas nuo progresuojanèio pasaulio, Uþulënis ir visas Uþugirio kraðtassu savo keletu kaimø bei vienkiemiø puikiai iðsaugojo visas tradicijas irpaproèius. Ðiame kraðte daugiau kaip kitur galima surasti tautosakai iristorijai medþiagos.

Negalima abejoti, kad savotiðka Uþulënio gamta ir savotiðkas gyveni-mas nebûtø padaræ tam tikros átakos vietos gyventojams.

Kas pagyveno toje aplinkumoje, tas geriausia supras, kodël ir mûsøTautos Vadas taip stipriai prisiriðæs prie savo kraðto, nes pats savo lûpomisyra pasakæs: „kai atvaþiuoju á Uþulëná, tai atgyju“. Atvaþiavæs eina á giriasir laukus apþiûrëti, kas kur kaip beatrodo, kas pasikeitë. Apþiûrinëja kiek-vienà kelelá, kiekvienà medelá, kur jis augdamas matë. Su didþiausiu susi-domëjimu seka visus tuos darbus, kurie jo tëviðkës laukuose dirbami. Tikraijis myli savo gimtinæ, savo iðvaikðèiotus takelius, savo kuklø namelá ir savoþmones. Kiekvienas beveik vardines ðvenèia savo numylëtam Uþulëny, vie-ðëdamas su visais savo ministeriais ir kitais artimaisiais uþulënieèiø tarpe.Tiktai tas pilnai supras jo meilæ ir prisiriðimà savo gimtajam kaimui, kasgirdëjo jo jautrias kalbas, pasakytas savo kraðto þmonëms; tos kalbos turë-jo uþgauti ir suakmenëjusios þmoniø sielos stygas. Klausydami ðiø kalbøverkë þmonës, verkë dþiaugsmo aðaromis ir patsai Tautos Vadas. Girdintvisa tai nejuèiomis þmogus prisieki patsai sau, kad kokiose sàlygose bebû-tum, niekuomet savo gimtosios bakûþës nepamirði.

Uþulënio kaime prieð iðskirstymà buvo 19 liustraciniø kiemø, padalin-tø tarp 74 atskirø savininkø. Kai kurie savo þemæ valdë bendrai nepasida-linæ. Prieð iðskirstymà kaime buvo 1188 rëþiai. Didþiausias pas vienàûkininkà rëþiø skaièius buvo 44 rëþiai. Vidutinis – 19 rëþiø ir maþiausias –1 rëþis. Su trobesiais buvo 45 sodybos: gyvenamøjø namø – 38, tvartø – 37,kluonø – 34 ir kitø trobesiø – 26.

Iðsiskirsèius vienkiemiais Uþulënio kaime statistikos duomenys taip at-rodo. Bendras þemës plotas 611,99 ha. Tame skaièiuje parceliacijos keliugretimø dvarø ir kitø valstybiniø þemiø pridëta 65,23 ha. Minëtas plotaspadalytas á 97 sklypus ir paskirstytas tarp atskirø 74 savininkø. Po vienàsklypà gavo 54 savininkai, o kiti 20 savininkø gavo dar pagalbinius miðko ir


pievø sklypelius. Be to, dar Lëno eþero paliktas sklypas þvyrynui plotu1,04 ha ir kapams, jø senoje vietoje, plotu 0,21 ha.

Vietoje liko 8 sodybos su 9 gyvenamaisiais namais, 8 tvartais, 7 kluo-nais ir 6 kitais smulkiais trobesiais. Visi kiti ið sodybø trobesius iðkelia ásavo vienkiemius.

Þemës ûkio vienetø dydþiai po iðskirstymo tokie:Ligi 1 ha – 13 ûkiø plotu 6,91 haNuo 1 ligi 2 – 3 ûkiø plotu 3,03 haNuo 2 ligi 5 – 11 ûkiø plotu 37,90 haNuo 5 ligi 8 – 18 ûkiø plotu 115,61 haNuo 8 ligi 10 – 4 ûkiø plotu 33,13 haNuo 10 ligi 12 – 5 ûkiø plotu 55,93 haNuo 12 ligi 15 – 5 ûkiø plotu 67,60 haNuo 15 ligi 20 – 10 ûkiø plotu 168,08 haNuo 20 ligi 30 – 5 ûkiø plotu 122,55 haÞvyrynui 1,04 haKapams 0,21 haIð viso 74 ûkiai 611,99 haDidþiausià ûká sudaro 26,99 ha, vidutiná – 8, 25 ha ir maþiausià – 0,13 ha.Prie maþiausiø ûkininkø reikia priskirti ir Ponà Prezidentà, gavusá sa-

vo vardu sklypà 26 nr. ploto 1,03 ha.Sklypas Ponui Prezidentui suprojektuotas kaimo sodybose, kur yra jo

namukas su prikaltu atitinkamu uþraðu: „Èia 1874 m. gimë Lietuvos Nepri-klausomybës Kûrëjas Prezidentas Antanas Smetona.“ Ið tikrøjø jis yra netame namelyje gimæs. Jo gimtasis namelis yra sugriautas. Jis buvo antrojepusëje kelio, kur ir dabar dar kiek þymu, jog èia bûta trobesiø. O dabartinia-me namely Antanukas tik iðaugo. Á suprojektuotà Ponui Prezidentui sklypàáeina ir ði tikroji jo gimimo vieta. Ðá sklypà Ponas Prezidentas gavo kaip ápë-dinis; pats já pasirinko, pats vietoje apþiûrëjo, pasiraðë atitinkamà sutartá.

Prie Pono Prezidento namuko yra dar menka, verta susidomëjimo klë-telë, kuri taip pat kaip ir namukas nereikëtø sugriauti. Jei mums brangiAnykðèiuose vyskupo Baranausko klëtelë, tai lygiai brangi turëtø bûti irTautos Vado Uþulënyje, kurioje ir dabar, vieðëdamas savo tëviðkëje, kar-tais pernakvoja.

Pono Prezidento brolio Igno ðeima, jo sesutë Julë ir ðvogeris Krikðtaponisvisi vienkiemius gavo laukø galuose, ðlapiose ir miðkais bei krûmais apaugu-siose vietose, bet didesniø negu turëjo prieð iðskirstymà plotø. Tose vietosetiktai didelëmis pastangomis ir darbu bus galima uþsidirbti duonos kàsná.


Ponas Prezidentas asmeniðkai apþiûrëjo vietoje visø uþulënieèiø skly-pus, smulkiai klausinëdamas, kas koká sklypà gavo, kokio ploto, kaip einasklypø sienos ir kt. Visuomet pagirdavo tuos ûkininkus, kurie sklypus gavoblogesnëse vietose, bet daugiau þemës. Su dideliu pasigërëjimu þiûrëjo átuos ûkininkus, kurie vos dar tik gavæ sklypà jau plëðdavo dirvonus, skin-davo krûmus, skaldydavo akmenis ar kitus darbus dirbdavo. Kartà apþiû-

Vienas dokumentas ið Uþulënio kaimo viensëdijomis iðsiskirstymo bylos.

LIETUVOS MOKSLAS


rëdamas savo sesutës Ju-lës medþiais ir krûmaisapaugusá naujà vienkie-má, stovëdamas pas gra-þiai auganèius dobilus,pasakë: „Norëèiau dabarið naujo atgimti ir pradë-ti ûkininkauti.“

Vienà kartà, kuometjau visi sklypai buvo sa-vininkams paskirstyti irlauke jø sienos paþymë-tos, Ponas Prezidentas,apþiûrëdamas vienkie-mius, suvaikðèiojo pës-èias apie 10 kilometrø.Teko eiti per klampius,ðlapius miðkus ir bristiper daugelá ganà giliø ba-lø. Dël tolimo ir ðlapio kelio sugráþo atgal daugelis palydovø. Su Ponu Pre-zidentu pasilikome tiktai keli balos nebijà þmonës. Brido per balas ir PonasPrezidentas, pasiraitæs virð batø aulø kelnes. Perëjæs miðkus ir balas, Po-nas Prezidentas juokaudamas pasakë: „Dabar að taip atrodau, kaip seno-vëje ricieriai“.

Dar viena verta dëmesio vieta – tai Uþulënio kaimo kapai, kurie yragraþiame kalnelyje, prie maþo upeliuko, netoli didþiulio tamsaus miðko. Ðiuo-se kapuose ilsisi daug pabaigusiø ðiuos þemës vargus uþulënieèiø. Ðiuosekapuose ilsisi ir 1933 m. miræs Pono Prezidento brolis a. a. Ignas Smetona.

Ponas Prezidentas parodë daug susidomëjimo ir savo tëviðkës vieto-vardþiais. Jau þiemos metu iðkvietë mane ir paklausë, ar mes, skirstantkaimus, uþraðome senus vietø pavadinimus. Á tai buvo paaiðkinta, kad mesvietovardþius þymim tiktai apraðydami atiduodamus ûkininkams sklypus,o planuose vietø pavadinimø neraðom, nes þemëtvarkos ástatymai ir in-strukcijos to nereikalauja. Tuomet Ponas Prezidentas praðë suraðyti visussavo kaimo vietovardþius ir atneðti jam parodyti. Pavadinimai buvo sura-ðyti plano eksplikacijoje greta savininkø pavardþiø. Jø atsirado tiek daug,kad kiekvienas sklypas gavo atskirà pavadinimà, pvz., Ringis, Ilgasamanis,Kapstatai ir daugybë kitø.

Prezidento sklypas paþymëtas raide A.

Ukmergës apskr., Taujënø valsè. Uþulënio kaimo sodybø brëþinys



Ðia proga noriu paþymëti, kad mûsø þemëtvarkos ástatyme yra spraga,kurià reiktø uþpildyti, neduodant iðnykti amþiais þmoniø vartotiems vietøpavadinimams.“1

Dël didelës matininkø vykdytø darbø apimties ið esmës ir nebuvo kamjø kontroliuoti (matininkais neretai dirbdavo tik po dvi klases ar kiek spe-cialiai pasimokæ þmonës). Tad ir nuo 1926 m. leidþiamame þurnale „Mati-ninkas“ daug raðyta ne tik apie techninio pobûdþio jø darbo problemas,bet ir apie etikà. Pavyzdþiui, Lietuvos matininkø ir kulturtechnikos sàjun-gos pirmininkas inþ. M. Chmieliauskas raðë: „[…] Anksèiau matininkasturëjo dideles teises, bet maþà atsakomybæ, o kaimieèiai buvo daug tam-sesni ir bijodavo matininkà skøsti. Kita vertus, ir patys valstieèiai ir netdvarininkai, nesuvokdami padarytø geodeziniø þenklø svarbos, juos su-dauþydavo, nuardydavo. Taip vienas dvarininkas, kad tariamai apsaugotøtrianguliaciná þenklà, iðsikasæs já parsineðë ir uþrakino savo kambaryje […].„Èinauninkai, kamarininkai vien tiki ir vaþiuoja, visà þemæ iðmatavæ, kiðe-nes matuoja…“ – dainuota ir Lietuvoje rusø laikais […]. Bet ir ðiandienàtenka iðgirsti, kad matininkai þiauriai elgiasi su pilieèiais, jausdamiesi lygkokiais kaimo gubernatoriais ar pan. Tuo labiau kad ir valstieèiai dar linkæþiûrëti á matininkus kaip á visagalius, galinèius vienur ar kitur nuþymëti jøþemiø ribas, priskirti geresná ar blogesná sklypà [...].

Kai Matininkø sàjungos valdyba iðkëlë matininkams etikos svarbà, pa-skelbë ir atsiðaukimà, tai daugelis sutiko prieðiðkai [...].

Etikos klausimø gvildenimas savøjø tarpe pasikalbëjimuose, pasitari-muose, paskaitose ir spaudoje sudarytø matininkø veiklai tradicijas, ku-rios ilgainiui virstø etikos (gal ir raðytinëmis) taisyklëmis arba matininkodorovës principais [...].“2

Matininkø rengimo, jø kvalifikacinio ir dvasinio lygmens raidà ið da-lies atspindi 1937 m. þurnale „Þemëtvarka ir melioracija“ Nr. 1 iðspaus-dintas inþ. J. Deksnio straipsnis „Artimiausios geodeziniø, þemëtvarkosdarbø perspektyvos ir mûsø iðsimokslinimas“. Kai kurios iðtraukos ir min-tys ið jo: „Per maþai dar turime geodezinës specialybës baigusiøjø [...]. Ðiomokslo inþinieriø ið Rusijos po 1918 m. teturëjome 16, tiek pat tebeturimeir ðiandien [...]. 1906 m. kovo 4 d. caro ásakymas [...] pagreitino Þemëstvarkomøjø komisijø ásteigimà, o tai pareikalavo ir labai didelio skaièiaus

1 Ðakoèius J. Áspûdþiai þemëtvarkos darbus vykdant Tautos vado tëviðkëje // Þemët-varka ir melioracija. K., 1934. Nr. 1. P. 22–29.

2 Chmieliauskas M. Matininko etika // Matininkas. 1926. Nr. 2–3. P. 29–32.


technikø specialistø [...]. Jø didþiulá trûkumà ir stengtasi papildyti specia-liuose kursuose ið kandidatø buvusiø gimnazistø ar realiniø mokyklø moks-leiviø [...]“ Ir toliau aiðkinama, kad matininkø parengimo kursuose mokytageodezijos, braiþybos (planø braiþymo), praktiniø matematinio pobûdþiouþdaviniø sprendimo, taksacijos ir kulturtechnikos.

Tokie matininkø rengimo kursai, kaip anksèiau minëta, buvo organi-zuojami ir Lietuvai iðsikovojus Nepriklausomybæ. Bet trûkstant norinèiømokytis baigusiøjø gimnazijas á kursus buvo priimama ir pradines mokyk-las baigusieji. Tokiems matininkams ið esmës ir teko ágyvendinti þemësreformà nepriklausomoje Lietuvoje.1 „Mes dþiaugiamës sëkmingai pra-vesta reforma, jau matome paskutinius benykstanèius kaimus, dþiugu þiû-rëti á naujus vienkiemius, neabejotinai tikint jø racionalumu, paneigus visasvalakinës ar trilaukio rëþiø sistemas.

Pradedame ir vienà po kito vieðkelá tiesinti, plentus pravedinëti [...].Bet jei mes bûtume turëjæ iðtisines juridines kraðto nuotraukas, neabejoti-na, kad mes ðiandien jau pusæ vieðkeliø turëtume tiesiø tiesutëliø. Sodybøproblema [...] bûtø buvusi iðspræsta. Gal jau net iðtisais regioniniais plana-vimais galëtume remtis.“ 2

Bernardas Kodatis, vos pradëjæs dirbti Ðvietimo ministerijoje, be aukð-tesniøjø mokyklø, rûpinosi ir specialiøjø, tarp jø ir matininkø – geode-zininkø, kursø mokyklose organizavimu ir steigimu Lietuvoje. Svarbus ávykisbuvo 1927 m. Aukðtesniosios kultûrtechnikos mokyklos ásteigimas hidro-technikams, melioracijos ir þemës matavimo specialistams rengti. Mokyk-la buvo ásteigta Këdainiø dvaro rûmuose (iki tol ten nuo 1922 metø Þemësûkio technikume veikë kultûrtechnikø skyrius). Nuo 1933 metø mokyklo-je buvo ásteigtas ir atskiras geodezininkams rengti skyrius.

Ðio skyriaus tikslas buvo rengti aukðtesnës kvalifikacijos matavimo specia-listus. Á mokyklos Geodezijos skyriø buvo priimami klausytojais tik baigæ mo-kyklos pagrindiná kursà ir ágijæ kultûrtechniko specialybæ. Taip buvo nustatyta,nes kultûrtechnikai ágydavo taip pat nemaþai geodeziniø þiniø. Skyriuje moks-leiviai dar bûdavo mokomi trianguliacijos, poligonometrijos ir precizinio ni-veliavimo, miestø planavimo ir jø nuotraukø darymo, fotogrametrijos,topografijos, fotografijos, kanalizacijos ir vandentiekio, teisës ir kitø dalykø.3

1 Deksnys J. Artimiausios geodeziniø, þemëtvarkos darbø perspektyvos ir mûsø ið-simokslinimas // Þemëtvarka ir melioracija. 1937. Nr. 1. P. 6.

2 Ten pat. P. 8.3 Guogis R. Geodezijos mokslinimas Aukðtesniojoje geodezininkø mokykloje // Þe-

mëtvarka ir melioracija. 1937. Nr. 4. P. 195.


Mokslas prasidëdavo nuo rugsëjo 15 d. ir trukdavo iki geguþës 1 d. Poto iki vasaros pabaigos moksleiviai vykdavo á lauko praktikà 55 dienoms.

Sëkmingai atlikæ praktikà, laikydavo egzaminus ir gaudavo teisæ sava-rankiðkai vykdyti III ir IV eilës trianguliacijos darbus ir poligonometrijà,vykdyti preciziná niveliavimà ir daryti miestø nuotraukas, rengti jø planusir pan. Tai yra vykdyti vadinamuosius „þemosios geodezijos“ matavimus,kai matuojamasis pavirðius yra priimamas uþ plokðtumà, jei matuojamasne didesnis kaip 6000 ha plotas.

Taèiau, kaip anksèiau minëta, Lietuvoje nuo seno mëginta puoselëti irvadinamàjà „aukðtàjà geodezijà“ – þemës formos ir dydþio nustatymà. Jo-je matuojamasis pavirðius yra ne plokðtuma, bet netaisyklingas sferinispavirðius – geoidas, tai yra pavirðius, kurá gautume pratæsæ vandenynø pa-virðiø po þemynais tokiu bûdu, kad jis bûtø visà laikà statmenas traukosarba svambalo krypèiai. Kadangi traukos kryptis priklauso nuo þemëje esan-èiø medþiagø paskirstymo, tai ir geoidas gaunamas netaisyklingas, mate-matine formule neiðreiðkiamos formos. Tad aukðtosios geodezijos srièiaipriklauso pirmos eilës trianguliacija, þemëlapiø projektavimas, gravimet-rija, geodezinë astronomija, precizinë niveliacija ir kt.

Kai kurie aukðtosios geodezijos dalykai dëstyti ir matininkø kursuosebei Aukðtesniojoje kultûrtechnikø mokykloje Dotnuvoje, taip pat Alytausmiðkø mokykloje, Vytauto Didþiojo universiteto Technikos fakulteto, Þe-mës ûkio akademijos ir Vilniaus universiteto Miðkø fakulteto studentams irkt. Nuo 1939 metø VDU veikë ir grynai geodezininkams rengti skyrius, kurájau vokieèiø okupacijos metais baigë penki inþinieriai – geodezininkai. Pa-skaitas jiems skaitë ir praktikai vadovavo prof. S. Dirmantas, adjutantasM. Ratautas, P. Butrimas, J. Deksnys, T. Ðiurna, B. Kodatis ir kiti.

Topografija ir kartografija buvo tarp svarbiausiø tikslø ir Lietuvos ka-riuomenës ðtabe ásteigtam Karo topografijos skyriui. Tiksliau sakant, rengtikariuomenei ir kraðto ekonomikai tikslius þemëlapius, miestø ir kaimøplanus ir pan. Tam 1919 m. geguþës 12 d. ir buvo ásteigtas minëtasis sky-rius, kuris turëjo aprûpinti ir Lietuvos kariuomenæ, kovojanèià su besiver-þianèiomis bolðevikinës Rusijos, Lenkijos, bermontininkø ordomis.Þemëlapiø pasitraukianti okupacinë vokieèiø kariuomenë paliko labai ne-daug, o kai kuriø rajonø visai neturëta detalesniø þemëlapiø. Jø ieðkota irpas gyventojus. Siekiant aprûpinti karius reikiamais þemëlapiais, turimibuvo dauginami ávairiais spausdinimo aparatais. Nors jie buvo labai ne-tikslûs, bet vis dëlto vadams buvo geriau turëti nors tokius, negu jokiø.

1920 metø vasarà Lietuvai pagaliau pavyko uþsisakyti didelæ partijà

LIETUVOS MOKSLAS


þemëlapiø: 1:100 000 mastelio – po 5000 egz. kiekvieno lapo ir 1:200 000 –po 1500 egz. ir 1:300 000 – po 500 egz. vienoje Vokietijos firmoje („Diet-rich Reimer“). Po keliø mënesiø ið jos gauta 211 310 lapø ávairiø Lietuvosþemëlapiø. Taèiau ir jø buvo maþai, todël vël uþsakyta naujø þemëlapiøBerlyno firmoje („Eisenschmidt“), bet ji uþdelsë jø spausdinimà iki1923 metø rudens. Tad ið tikro Karo topografijos skyrius pirmaisiais, o iðdalies ir antraisiais savo veiklos metais ir teuþsiëmë þemëlapiø paieðka arjø ásigijimo ið uþsienio organizavimu. Taèiau daugelis tø þemëlapiø, kaipsakyta, buvo menko tikslumo, nes jie buvo parengti naudojantis senaismatavimø duomenimis.1 Mëginta rekognoskuoti senus rusø 1:21 000 ir1:42 000 masteliø þemëlapius. Bet ir daugelio jø duomenys buvo labainetikslûs, vyravo prieðkariniai arba net praëjusio amþiaus duomenys.

Po bendrø Karo topografijos skyriaus ir Lietuvos universiteto astrono-mo Bernardo Kodaèio, geofiziko K. Sleþevièiaus ir kitø pasitarimø buvo nu-tarta organizuoti reikiamus astronominius, geodezinius, gravimetrinius beikitus matavimus, kad remiantis jø duomenimis bûtø parengti tikslûs Lietu-vos þemëlapiai. Beje, topografiniai ir kartografiniai darbai vykdyti dar anks-èiau, prieð valakø reformà. Þinoma, kad ir pirmàjá Rusijos þemëlapá 1542 m.sudarë vilnietis A. Vydas (1500 ar 1508–1558 m.). Tas jo þemëlapis 1544 m.buvo iðspausdintas, o po to dar kelis kartus pakartotas leidimas.2 M. K. Rad-vilos-Naðlaitëlio pastangomis 1599 m. Nesvyþiuje sudarytas Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës þemëlapis ir 1613 m. iðspausdintas Amsterdame.

Þenkliø darbø ið kartografijos nuveikë J. Narûnavièius-Naromskis(1610 ar 1615–1678), Radvilø dvarø revizorius: jis parengë Këdainiø mies-to ir dvaro, Raudondvario, Panemunës dvarø, Svëdasø (1645 m.), Taura-gës (1653 m.), o vëliau (nuo 1658 m), jau gyvendamas Prûsijoje, sudarë irKlaipëdos apskrities, Kurðiø nerijos, Notangos, Sembos ir kitø seniûnijøþemëlapius (ið viso 44), taip pat parengë projektà, kaip sujungti Prûsijoseþerus, kanalus, upes á vientisà vandens keliø sistemà.3

Karaliaus dvare garsëjæs kartografas F. Getkantas (1602–1666) paren-gë didþiulá karo þemëlapiø atlasà (1638 m.), sudarë Vilniaus miestø gyny-biniø átvirtinimø planà, daugelio Ukrainos miestø planus ir t. t.

Taèiau dël nuolatiniø karø ir suiruèiø nuosaikiø geodeziniø matavimø,taip pat topografiniø ir kartografiniø darbø, kaip raðyta, iki pat XVIII a.

1 Liesis I. Karo topografijos skyrius // Mûsø þinynas. K., 1934. T. XXVI. P. 56, 57.2 Liekis A. Lietuvos mokslø akademija 1941–1990. V., 2001. P. 37.3 Ten pat.



pabaigos, kai Lietuva pateko Rusijos imperijos valdþion, beveik niekas ne-vykdë. Rusija, norëdama ásitvirtinti kraðte, dar XVIII a. pabaigoje padarëkai kuriø lietuviðkøjø gubernijø marðrutines nuotraukas, reikalingas joskariuomenei. Kita, kaip anksèiau raðyta, 1:21 000 mastelio nuotrauka bu-vo padaryta XIX a. pradþioje vadovaujant rusø karininkui Teneriui. Treèià-jà, irgi 1:21 000 mastelio, lietuviðkà gubernijø nuotraukà rusø kariuomenëbaigë daryti 1907 m. Apie topografinius darbus plk. inþinierius, Karo to-pografijos skyriaus virðininkas A. Krikðèiûnas raðë: „Kiek tos topografinësnuotraukos, þemëlapiai turi ðiandienà vertës, galima spræsti ið to, kad ru-sai, dar nebaigæ visos mûsø kraðto nuotraukos, 1907 m. pradëjo anksèiausudarytas planðetes rekognoskuoti – tikslinti, nes viskas ypaè pasikeitë pra-dëjus Stolypino reformà […]. Sudaryti naujoms 1:25 000 Lietuvos nuotrau-koms per metus reikia turëti daugiau kaip 600 lauko darbininkø – topografø.Taèiau nors tiek jëgø ir neturëdama, Topografijos dalis pradëjo vykdyti1:25 000 mastelio topografijos nuotraukas […].

Nuo matavimø punktø skaièiaus planðetëje priklauso þemëlapio tiks-lumas. Vokieèiai reikalauja, kad 120 km2 plote bûtø 20–25 matavimø punk-tai. Rusø paliktas tinklas retesnis, be to, daug kur centrø ið viso nebëra.Tad reikëjo pastatyti ir naujus matavimø punktus […].

Iðtrauka ið Vyr. ðtabo operacijø skyriaus topografijos dalies originalo 1:25 000 nuotrauka(1926 m.). (Ið leidinio „Matininkø ir kultûrtechnikø balsas“. K., 1928. Nr. 1. P. 8.)


I eilës trianguliacijoje reikëjo vykdyti ir astronominius tyrimus geogra-finëms platumai ir ilgumai nustatyti […]. Prie tø darbø reikëjo atlikti irgravitacinius tyrimus.“1

Tuometinæ topografijos ir kartografijos padëtá ið dalies atspindi inþi-nieriaus, Kariuomenës topografijos skyriaus topografo inþ. A. Krikðèiûno1923 m. geguþës 2 d. raportas skyriaus virðininkui:

„[…] Lietuva neturi në vieno geografijos þemëlapio neskaitant „Frie-derichsen’o“ firmos, kuris yra pusiau vokiðkas, pusiau lietuviðkas ir smul-kaus mastelio. Kiti visi „þemëlapiai“, kaip tai „Lietuvos Ûkininko“,„Prekybos Banko“, „Dirvos“ iðleisti, yra tik schemos su daugybe klaidø irduoda tiktai bendrà supratimà apie Lietuvos teritorijà, miestus, kelius irpasinaudoti jais mokyklos ar kariuomenës reikalams negalima. Kitose Eu-ropos ðalyse iðleidimas geografijos þemëlapiø yra daugumoje ar valdþiosdarbas arba pusiau valdþios darbas. Privaèiø firmø iðleisti þemëlapiai yrakopijos ar perdirbimai valdþios þemëlapiø, nes topografijos nuotraukasdaro ir gali daryti tik valdþios ástaigos.

Situacija þemës pavirðiaus mainosi kartu su ðalies kultûros kilimu. Ke-liø sutvarkymas, kaimø iðsiskirstymas, nusausinimas, apvandeninimas – tasviskas maino þemës pavirðiaus iðvaizdà. Tos permainos maino ir þemëla-pio turiná. Visi geografiniai þemëlapiai daromi ið stambiø masteliø /topog-rafiniø þemëlapiø/, kuriuos, kaip sakiau, gali pagaminti tik valdþios ástaigos.Pasenëjæ topografijos þemëlapiai neduoda galimybës pagaminti geresniøgeografijos þemëlapiø.

Privaèios firmos, turëdamos omenyje 1/ uþdarbá, 2/ negalëdamos sektinaujø nuotraukø, 3/ kopijuodamos tuos paèius þemëlapius, 4/ neturëda-mos specialistø – negali iðleisti gerø þemëlapiø. Að atmenu laike rusø–vokieèiø karo þemëlapá, kur Alytus buvo Aleksoto vietoje, PuniaSuvalkijoje. Jei paþiûrëti á Lietuvos þemëlapius, tai galima rasti panaðiødalykø.

Kol Lietuvos kultûra nepakils tiek, kada þemëlapis bus taip reikalauja-mas, kaip ir knyga, privaèios firmos ir asmenys leis daugiausia ðlamðtà.

Vokieèiø topografiniai þemëlapiai, kuriais naudojasi dabar mûsø ka-riuomenë, yra perdirbimas dalinai rusø þemëlapiø iðtraukø, darytø 60–70metø atgal, „poluverstka“ /l:21 000/, dalinai padidinimas smulkesniømasteliø, kas kartografijos þvilgsniu yra visiðkai neleistina. Rusø þemëlapis

1 Krikðèiûnas A. Topografijos ir trianguliacijos darbai Lietuvoje // Matininkø ir kultûr-technikø balsas. K., 1928. Nr. 1. P. 8, 9, 10.


1:21 000 dar prieð karà buvo pripaþintas visiðkai pasenëjusiu ir buvo reng-tasi daryti visai naujø nuotraukø. Vokieèiø perdirbimas dar labiau sugadi-no. Tas þemëlapis turi dar didþiausià ydà, bûtent: visi vietø ir vietoviøpavadinimai ið rusø, kurie labai skyrësi nuo lietuviðkø, iðversti á vokieèiøraðybà, kas juos visai sudarkë. Vien paraðø sulietuvinimas yra didelis dar-bas, kurá tinkamai atlikti reikalingas ilgas laikotarpis.

Topografijos þemëlapiai reikalingi labiausiai kariuomenës ir kultûrtech-nikos darbams. Kariuomenei svarbu turëti þemëlapis, kuriame greitai irtiksliai galima bûtø orientuotis vietovëje ir kiekvienà vietà ásivaizdinti per-spektyvoje. Kaip jau sakiau, ðiems visiems reikalams mûsø /vokieèiø iðleis-ti/ þemëlapiai neatsako. Ir turbût operacijose su lenkais galima buvo girdëtidaug nusiskundimø ið karininkø, gerai þemëlapá þinanèiø, kad „vietos ne-galima paþinti“. Kas dël vietos perspektyvos, begalinis perspausdinimastiek supainiojo horizontales, kad jose ir þinovui labai sunku orientuotis.Tas pat horizontaliø supainiojimas, neaiðkumas, netikslumas neduoda ga-limybës jomis naudotis kultûrtechnikos darbams. Tas visas, man rodos, ver-èia pagalvoti apie naujø þemëlapiø pagaminimà.

Nuotraukø mastelis priguli nuo ðalies kultûringumo. Kuo kultûringes-në ðalis, tuo reikalingesni tikslesni þemëlapiai. Man rodos, kad Lietuvaipilnai tiktø þemëlapiai–nuotraukos 1:42 000 /rusø „verstovka“/. Tokios nuo-traukos nereikalingos daug iðlaidø ir labai ilgam laikui patenkintø ðaliesreikalavimus.

Kiek reikalinga laiko pagaminti tikslius Lietuvos topografijos þemëla-pius, matyti ið ðios lentelës.

Ið tiesø priimtas apskaitliavimas prie smulkaus mastelio reikalinga pa-didinti, prie stambaus sumaþinti 10–15%.

Atskirus rajonus sulig reikalo galima bûtø nutraukti ir stambesniamemastelyje.

Pirmais metais galima bûtø padirbti nuotraukas Suvalkijoje, nes tensituacija labiau nusistovëjusi ir ateityje dideliø pasikeitimø, reikalingø naujønuotraukø nebebus. Tà rajonà galima bûtø atlikti ir mastelyje 1:25 000.Tas patenkintø bûsimà kartà porai ðimtmeèiø.

Jeigu atlikimas naujø nuotraukø pasirodys per negreitas, per brangus

MastelisKvadr. cmžemėlapio

Darbo dienų/7 cm dienai/

Vasarų 1200kvadr. cm

Metų prie 10 darbųvykdytojų

1:25000 880,000 125,000 750 751:50000 220,000 31,400 190 191:1000000 55,000 7,900 45 5

LIETUVOS MOKSLAS


dabartiniam laikui, galimabûtø laikinai pasitenkinti, ga-vus rusø „poluverstkà“ jos re-kognoskavimu ir atitinkamubûdu pagaminti þemëlapiussmulkesniø masteliø.

Kas dël þemëlapiø spaus-dinimo, tai pradþia Lietuvojepadaryta labai nevykusiai.Þvalgybos skyrius savo este-tikos skoniui patenkinti ásitai-së litografijà, tuom tarpuvisos jø schemos nereikalin-gos tikslumo ir aprûpina tikSkyriaus reikalus. Fotolitog-rafija, þinia, reikalinga tokiamGeneralinio ðtabo skyriui, ku-riam priklauso aprûpinimasþemëlapiais kariuomenës.Bet Operacijø skyriuje yratuom tarpu tik ðapirografas. Girdëjau, kad litografijà ágyja Aukðt. karinin-kø kursai, Karo mokslo skyrius. Padëtis labai nenormali, kada GeneralisÐtabas daro daugybæ egzemplioriø, nors ir schemø, plunksna ðapirografu,Þvalgybos skyriuje deðimtys akmenø stovi be darbo.

Kad aprûpinimas þemëlapiais áeitø á tikras, normalias vagas, reikalingaásteigti dalá ar skyriø, kuris rûpintøsi þemëlapiø pagaminimu visoms ka-riuomenës dalims, o taipogi mokykloms ir rinkos reikalavimams, kad tasdarbas nereikalautø tiek lëðø.

Asmeniná sàstatà sudarytø tie keli topografai, kurie dabar dirba visaine savo specialybës darbà. Jø rastøsi apie 7 þmones. Þinia, toks þmoniøskaièius yra labai maþas: Latvijoje turi tik darbø vykdytojø 16 þmoniø. Pa-pildant galima bûtø pakviesti ið kitos ðalies þmones, o kad neásitraukussvetimtauèiø, sudarius kursus ið mûsø karininkø, baigusiø matininkø mo-kyklas, mokymo laikas reikalingas bûtø 6 mën. /2 teorijos, 4 praktiðkai/.

Dël aprûpinimo prietaisais pradþia padaryta. Yra 4 komplektai, kuriedabar guli nevartojami. Tik labai gaila, kad jie buvo iðraðyti neatkreipusdomës á tai, kokias nuotraukas jais reikës daryti, nes jie tinka bemaþ tikmasteliui 1:25 000. Kiti gi prietaisai, gaminamieji rusø Topografø korpuso,

A. Krikðèiûno parengtas vadovëlis (1934 m.).



Cerliacho firmos /Varðava/ ir ne kuriø Vokietijos, turi universalesnæ kon-strukcijà ir nereikalinga bûtø turëti kiekvienam masteliui atskirus prietaisus.

Fotolitografijos skyriø sudarytø Þvalgybos skyriaus ir Karininkø kursølitografijos. Reikalinga tik tuojaus bûtø gaminti fotodalá. Turint gerà foto-litografijà galima bûtø gaminti kliðes ir ið ðalies imant darbà. Taip pavyzdindaroma Latvijos Topografijos skyriuje ir rezultate ten turima pelnas, ne-skaitant jau padengimo iðlaidø þemëlapiø spausdinimo.

Vyr. Leitenantas (paraðas)Operacijø skyriaus topografas“1

Apie to meto þemëlapiø sudarymà – kartografiniø darbø sudëtingumàgeodezininkas inþinierius M. Ratautas raðë: „[...] Moderniðko gyvenimosudëtingumas reikalauja tiek privatiniame, tiek ir valstybiniame gyvenimevis tobulesniø ir praktiðkesniø þemëlapiø [...]. Kai kurie dar neskiria tech-niðkø nedideliø plotø planø nuo þemëlapio. Be to, á þemëlapá þiûrima kaipá braiþymo padariná. Ið tikrøjø seniau á þemëlapá ir buvo þiûrima kaip ápaveikslà su þymia fantazijos dalimi […].

Dabar kartografijà sudaro ðios mokslo ðakos: aukðtoji geodezija, to-pografija (þemesniosios geodezijos dalis) ir kartografija siaura prasme(þemëlapio projekcijos redagavimas ir reprodukcija). Todël nagrinëjantkartografijos uþdavinius, tenka paliesti visus susijusius su þemëlapiu da-lykus.

Kiekviena þemës pavirðiaus nuotrauka turi bûti pagrásta pagrindiniøpunktø eile. Ðis principas taikomas visø rûðiø nuotraukoms, tiek papras-èiausioms (pvz., akies nuotraukai), tiek ir precizinëms. Dideliø plotø nuo-traukai, visos valstybës, arba ir nedideliø plotø, jei tik reikalaujamas didesnistikslumas, kaip pagrindas vartojamas trianguliacijos punktø tinklas. Trian-guliacijos punktai padengia visà kraðto plotà trikampiø virðûniø pavidalu.Ðiø trikampiø kraðtinës, t. y. atstumai tarp artimesniø trianguliacijos punktø,esti 3–4 km. Trikampiø virðûnës tvirtai paþymimos vietoje akmeniniais stul-pais, giliai ákastais á þemæ. Tvirtas ðiø punktø paþymëjimas ir saugojimasyra bûtinas, nes jie ilgai reikalingi topografiniams, þemëtvarkos ir kitiemsþemës matavimams, kaip pagrindiniai sàsajos ir kontroliniai punktai. Dëldarbø ekonomijos trianguliacijos punktai, arba, tiksliau, trikampiai, skirs-tomi á eiles: I, II ir III.

Pirmos eilës trikampiai turi kraðtines apie 25 km ilgumo; jø tarpai uþ-pildomi II ir III eilës trikampiais su 15–13 km kraðtinëmis. Visø kraðtiniø

1 LCVA. F. 929. Ap. 3. B. 50. L. 20–22.


ilgumas trigonometriðkai iðskaièiuojamas ið vienos iðmatuotos linijos – ba-zës ir iðmatuotø kampø trikampiø virðûnëse. Pirmos eilës trikampiø punk-tai matuojami tam tikrais tobuliausiais prietaisais ir metodais. Taippagrindinë linija–bazë matuojama su tikslumu, didesniu kaip 1:1 000 000.

Dabar pirmos eilës trianguliacijos punkto padëtis galima nustatyti sutikslumu 0,1 m. Taigi atstumas tarp dviejø punktø Lietuvos pakraðèiuose,pvz., vieno prie Lazdijø ir antro prie Skuodo, gali bûti nustatytas su klaida0,5 m. Þemesniø eiliø trianguliacijos punktai nustatomi su tuo pat tikslu-mu, bet kadangi jø atstumai yra maþesni, tai lauko observacijos gali bûtiatliekamos su maþesnio tikslumo prietaisais ir metodais. Kampø matavi-mas 25–30 km atstume yra komplikuotas: pirma, reikia árengti eilæ pastatøprietaisui ir signalizacijos árankiams pakelti á toká aukðtumà, kad bûtø ga-lima juos laisvai vienà nuo kito matyti; antra, observacijoms kliudo oronepermatomumas ir vadinamoji ðoninë refrakcija, pareinanti nuo orosluoksniø temperatûros nevienodumo. Todël pirmos eilës trianguliacijoskampams matuoti reikia daug laiko. Antros ir treèios eilës trianguliacijøkampø matavimas yra maþiau sudëtingas; nereikia statyti aukðtø signaløobservacijoms, nes atstumai tarp jø þymiai trumpesni, nekliudo rûkai irt. t. Visø trianguliacijos punktø iðskaièiuojamos geografinës koordinatës,o prireikus ir staèiakampës. Prieð apskaièiuojant, visas trianguliacijos tin-klas turi bûti þemës pavirðiuje orientuotas, t. y. turi bûti nustatytos bentvieno punkto geografinës koordinatës astronominiu bûdu, o be to, bentvienos kraðtinës azimutas. Praktikoje patirta, kad orientuoti pagal vienàpunktà neuþtenka; todël paskutiniu metu tam reikalui nustatoma kiekvie-name kraðte keliolika arba net keliasdeðimt tokiø astronominiø punktøpirmos eilës trianguliacijos punktø vietose.

Taigi matome, kad prie pirmos eilës trianguliacijos turi bûti pritaiko-ma vadinamoji geodezinë astronomija, kurios uþdavinys nustatinëti atski-rø trianguliacijos punktø poliaus ilgumà, geografiná ilgumà ir kai kuriøtrikampiø kraðtiniø azimutus.

Þemëlapis gaunamas ið þemës pavirðiaus jûros lygio kontûrø projekci-jø, sumaþintø pagal tam tikrà mastà. Tuo bûdu ir trianguliacijos punktøkoordinatës turi bûti to pat jûros pavirðiaus lygio. Jûros pavirðiaus formanëra taisyklinga arba simetriðka. Jà galima charakterizuoti kaip pavirðiø,statmenà þemës traukos jëgos krypèiai kiekviename taðke. Kalbamø kryp-èiø tarpusavio kampai pareina nuo geografinës taðkø padëties, nehomo-geninës virðutiniø þemës sluoksniø sudëties, ávairiø anomalijø ir þemëspavirðiaus reljefo. Jei mes ásivaizduotume jûros pavirðiø, pratæstà po


þemynu statmenai þemës traukos jëgos krypèiai, tai gautume vadinamàjágeoido pavirðiø. Ðio kûno forma dar nëra visai tiksliai iðnagrinëta ir dëlsavo sudëtingumo vis dëlto netiktø praktiðkai vartoti kaip projekcijø lygis,nes geografiniø koordinaèiø skaièiavimas tokiame pavirðiuje bûtø be galokomplikuotas. Todël praktikoje kaip lygio pavirðiø vartoja pavirðiø tokioelipsoido, kuris geriausiai tiktø geoido formai. Tokio elipsoido elementai –ekvatorinë ir poliarinë aðys – nustatomi savo ruoþtu taip pat ið triangulia-cijos tinklø, iðtiestø pagal meridianà arba pagal paraleles, sulyginus gautuslankø ilgius su geografinëmis koordinatëmis, gautomis astronominiu bû-du. Kaip matome, pirmos eilës trianguliacijos rezultatai sunaudojami taippat moksliniams tikslams – geoido formai nustatyti. Dabar, kai geografi-nës ilgumos nustatymo tikslumas þymiai padidëjo vartojant laiko radiosig-nalus, eilës pagal paraleles turi toká pat svarbumà kaip ir eilës pagalmeridianà. Elipsoido dydþiai nustatomi aproksimacijø bûdu ir palaipsniuieinama vis prie tobulesniø rezultatø. Ðie elipsoidai vadinami pasiûliusiøjøjuos mokslininkø vardais. Yra þinomi elipsoidai Valbek’o 1819 m., Besse-l’io 1841 m., Clarke’o 1880 m. ir Hayford’o 1906 m. Paskutiniais laikaisnuotraukas daþniausiai projektuoja ar Bassel’io, ar Hayford’o „interna-cionaliniame“ elipsoide. Didþiausias elipsoidø skirtumas apie 1000 m, o„internacionalinio“ elipsoido elementai naudojant visas tiksliàsias trian-guliacijas, padarytas visose þemës ðalyse, nustatyti su ±18 m paklaida. Nu-statant trianguliacijos punktø geografiná platumà, ilgumà ir azimutà,susiduriama su zenitiniais þvaigþdþiø nuotoliais. Tam tikslui reikia þinotitikrà zenito vietà. Tokia zenito vieta yra ant elipsoido normalës duotamepunkte; praktikoje esti ant svambalo krypties linijos. Kadangi geoido pa-virðius nukrypsta nuo elipsoido, tai tarp ðiø linijø – elipsoido normalës irsvambalo krypties, bendrai imant, gaunamas kampas, ir betarpiðkai obser-vuotas zenitinis nuotolis nebûna lygus zenitiniam nuotoliui, skaitant nuoelipsoido normalës. Dël tos prieþasties astronomiðkai nustatytos koordi-natës elipsoide bus klaidingos. Jeigu, pvz., þemës traukos jëgos kryptis at-silenkia nuo elipsoido normalës 10" kampu, tai geografinë punkto platumagali duoti þemës elipsoido pavirðiuje linijinæ klaidà per 300 m. Kai estianomalijø, ði klaida gali dar þymiai padidëti. Vadinasi, reikia mokëti ið-rinkti þemës pavirðiuje tokius punktus, kur elipsoido normalë beveik su-tampa su svambalo kryptimi, arba mokëti redukuoti astronomiðkaiobservuotas koordinates elipsoide.

Ðis klausimas sprendþiamas, jeigu reikia turëti eilës trianguliacijos tað-kø þemës traukos jëgos greitëjimo dydá. Palyginus teoriðkojo greitëjimo

LIETUVOS MOKSLAS


dydá su observuotu „g“ tam tikrame punkte, iðvedamas svorio jëgos nukry-pimas. Matome, kad trianguliacijos ir nuotraukos orientavimas reikalaujanet geofiziniø tyrinëjimø, bûtent þemës traukos jëgos tyrinëjimø ávairiuo-se punktuose.

Trianguliacijos punktø koordinatës ilgai naudojamos ávairiems tikslams,t. y. ne tiktai topografinei kraðto nuotraukai, bet ir kitiems geodeziniams dar-bams, pvz., kadastraliniams planams sudaryti; todël ir jø koordinaèiø nustaty-mo tikslumas turi atitikti visus reikalavimus, o ne pakanka vien tiktai suderintisu vykdoma topografine nuotrauka. Tikslus trianguliacijos orientavimas rei-kalingas ávairiø kraðtø þemëlapiams daryti ir geoido formos studijoms.

Reljefo nuotraukà darant, visame kraðte turi bûti pakankamas skai-èius punktø su nustatytu jûros horizonto aukðèiu (altitudþiø). Ðie punktai(reperiai, markës) taip pat fundamentaliðkai sustiprinami vietoje. Altitu-dþiø nustatymo tvarka paremta tuo pat metodu kaip ir trianguliacijos punk-tø koordinaèiø nustatymas, bûtent: ið pradþiø sudaromas precizinësniveliacijos poligonø tinklas, niveliuojant geleþinkeliais, plentais ir vieðke-liais; tarp ðios niveliacijos reperiø daromas techniðkas niveliavimas, ma-þesnio tikslumo taip, kad visi pirmos ir antros eilës trianguliacijos punktaijungtøsi su viena kraðto niveliacijos sistema. Mûsø laikais vartojamaisprietaisais ir matavimo bûdais precizinës niveliacijos kilometrinë paklaidagaunama lygi apie ±0,5 mm. Taigi horizontø skirtumas tarp punktø prieLazdijø ir prie Skuodo gali bûti nustatomas su paklaida ±12 mm. Aiðku,kad vien þemëlapiams daryti nereikia tokio didelio tikslumo, bet vis dëltostengiamasi niveliacijà atlikti taip, kad gautieji rezultatai tiktø visiems ki-tiems techniðkiems reikalams. Precizinë niveliacija turi, be to, ir moksliðkàpritaikymà: periodiðkai kartojant precizinæ niveliacijà galima susekti di-desnius þemës formos pasikeitimus.

Trumpai apibûdinus pirmos þemëlapio sudarymo stadijos esmæ, perei-name prie antros – topografinës nuotraukos. Topografinë nuotrauka galibûti atliekama ávairiais bûdais atsiþvelgiant á jos tikslà, mastelá, vietos rel-jefà ir nutraukiamøjø kontûrø ypatumus. Dabar smulkesniø masteliø to-pografinæ nuotraukà darant vartojami ðie bûdai: 1. menzulinë nuotrauka,2. fotogrametrinë nuotrauka, 3. kombinuotas pirmø dviejø nuotraukø bû-das. Menzulinës nuotraukos þemëlapis – originalas susideda ið atskirø la-pø, kuriø rëmeliai apribojami paralelëmis ir meridianais. Trianguliacijospunktø koordinatës tiksliai yra þinomos ir gali bûti ið anksto nuotraukoslape paþymëtos. Tuo bûdu ir rëmeliø padëtis vietoje tiksliai nustatoma.

Jei viso kraðto plotas suskaldytas á atskiras planðetes pagal geografiniø



koordinaèiø tinklà ir jei kiekvienos planðetës plote yra keli trianguliacijospunktai, tai nuotraukà gali daryti nors ir visø planðeèiø ið karto, be pavo-jaus, kad kur nors plotas bus praleistas arba kad viena planðetë padengsgretimosios planðetës dalá. Be to, visa nuotrauka bus orientuota þemëselipsoide.

Atskiros menzulinës nuotraukos planðetës dydis renkamas toks, kad jápraktiðkai galima bûtø skaityti kaip plokðtumà, kitaip sakant, linijinë paklai-da, pareinanti nuo pavirðiaus elipsoido kreivumo, vienos planðetës ribosenegali praðokti grafinio punkto nustatymo paklaidø; be to, laikomasi kitøsàlygø, pvz.: planðetës vartojimo patogumas, staliuko (menzulos) dydis ir t. t.

Kiekvienos atskiros planðetës plotà vietoje, t. y. elipsoide, galima ási-vaizduoti kaip trapecijos plotà. Ði trapecija sudaryta stygomis, kurios jun-gia planðetës rëmeliø virðûnes duotomis koordinatëmis. Jeigu toliauásivaizduoti, kad meridianø ir paraleliø lankai paðalinti, o paliktos tiktaistygos, tai elipsoidas pavirs poliedru (daugiasieniu), kurio ðonai bus trape-cijos. Todël sakoma, kad nuotrauka padaryta poliedrinëje projekcijoje. Taigitokiø poliedrinëje projekcijoje sustatytø planðeèiø komplekto negalimaiðtiesti plokðtumoje, nes pasidarys tuðti kampai. Tik atskiras planðeèiø ei-les galima iðtiesti plokðtumoje pagal meridianus ir paraleles.

Prieð Didájá karà menzulinës planðetës buvo daromos tokioje poliedri-nëje projekcijoje. Karo metu paaiðkëjo, kad artilerijos ðaudymui reikia antþemëlapiø staèiakampiø koordinaèiø dideliø rajonø tinklo. Kadangi, kaipbuvo sakyta, þemëlapiø lapuose, sustatytuose poliedrinëje projekcijoje, to-kio koordinaèio tinklo teoriðkai iðbraiþyti negalima, nes keli gretimieji la-pai neiðtiesiami ant plokðtumos be tarpø, tai nusistatyta daryti topografinænuotraukà staèiakampëje projekcijoje.

Tokiø projekcijø yra kelios sistemos. Ið jø renkama tokia, pagal kuriàgalima bûtø maksimalø plotà padengti vienos sistemos staèiakampiø ko-ordinaèiø tinklu ir kad projekcijos masto pakeitimo (deformacijos) átakabûtø suderinta su topografinës nuotraukos tikslumu. Suprantama, kad di-delá kraðtà tenka skirstyti dar á atskirus rajonus, kuriø gali bûti keli arbanet keliolika. Atskirø rajonø plotø dydis pareina nuo nuotraukos mastelio.Taigi atskirø planðeèiø rëmeliai ir pagrindiniai trianguliacijos punktai þy-mimi staèiakampiø koordinatëmis, kilometrinio tinklo pavidalu.

Detali nuotrauka daroma tacheometriniu bûdu, su kipregeliu. Kadan-gi treèios eilës trianguliacijos punktø neuþtenka, tai topografas papildopagrindiniø punktø skaièiø vadinamaisiais geometriniais punktais, kuriereikalingi tik per nuotraukas. Dël paèios nuotraukos vykdymo reikia pasa-


kyti, kad ðis darbas yra labai kruopðtus ir reikalauja didelio atsidëjimo iriðtvermës: visø nuotraukø rajonà topografas turi iðilgai ir skersai iðvaikð-èioti, beveik kiekviename kontûro pasisukime statyti matuoklæ ir èia patvietoje paiðeliu braiþyti planà. Kontûrai ir horinzontalës sudëtingose rel-jefo vietose sudaro plane labai margà vaizdà. Todël aiðku, kad ið topograforeikalaujama, be teoriðkos ir praktiðkos kvalifikacijos, ir geros sveikatos.

Paskui planðetëje braiþomi tuðu sutartiniai þenklai, ir jis laikomas ori-ginalu, ið kurio spausdinami þemëlapiai praktiðkam vartojimui. Kadangitopografiniai þemëlapiai turi didelës reikðmës kariuomenei, tai topografi-në nuotrauka ir þemëlapiø gaminimas daþnai esti kariðkø ástaigø valdþio-je. Þemëlapyje negalima atvaizduoti visø vietos ypatumø, kurie yra svarbûskariuomenei. Todël prie kiekvienos planðetës pridedamas topografiðkasvietos apraðymas. Be to, ðiame apraðyme suteikiama kai kuriø statistikos irkraðtotyros duomenø, kuriø topografas gali vietoje surinkti.

Fotogrametrinis nuotraukos bûdas turi ðiø pirmenybiø: pirma, reikiapalyginti maþiau laiko lauko darbams; antra, nuotrauka gali bûti daromasu daug maþesniu personalu negu menzulinë nuotrauka; treèia, galimauþfiksuoti trumpo laikotarpio kontûrø bûklæ palyginti dideliame plote (pvz.,upiø iðsiliejimas); ketvirta, kontûrai fotografijomis uþfiksuojami natûrali-ne forma, todël planas gali bûti sudarytas su tokiu kontûrø panaðumu,koks menzulinëje nuotraukoje nepasiekiamas. Fotogrametrijos bûdo trû-kumai yra ðie: 1. sudarant planà ið fotografijø, reikia sudëtingø ir brangiøprietaisø, 2. fotogrametrinis metodas gali bûti pritaikomas ne prie visø nuo-traukos masteliø, o tiktai prie smulkesniø, 3. prie trûkumø turi bûti priski-riama ir ta aplinkybë, kad negalima nutraukti uþdengtø rajonø kontûrø(pvz., pelkës, miðkai, keliai, takai ir t. t.). Be to, reikia pastebëti, kad foto-grametrinë nuotrauka, kaip ir visos kitos iðtisos dideliø plotø nuotraukos,turi bûti pagrásta trianguliacijos punktais, o be to, nuotraukos rajonas turibûti dar topografiðkai parengtas, t. y. pagrindinis punkto skaièius turi bûtiatitinkamai padidintas, orientyrai ir geodeziniai punktai turi bûti atitinka-mai paþymëti, kad aiðkiai iðeitø fotografijoje.

Turint galvoje fotogrametrijos gerumus ir blogumus, kiekvienu atvejureikia apsvarstyti klausimà dël ðio metodo rentabilumo, nors pati nuotraukavietoje daroma su nepaprastu greitumu. Fotogrametrinë nuotrauka ne-abejotinos pirmenybës turi sudarant neprieinamø rajonø atvaizdà, pvz.,kalnø arba prieðo uþimtø plotø.

Kartais tenka girdëti nuomoniø, kad senus matavimo metodus reikiamesti kaip neekonomiðkus ir eiti prie fotogrametrinio bûdo. Aiðku, foto-


grametrija paskutiniuoju metu smarkiai paþengë pirmyn, sukonstruoti naujiautomatiðki prietaisai ir patobulinti metodai ir vis dar toliau tobulinama,o tai gali atidengti viliojanèiø ateities perspektyvø. Dabar fotogrametrijadar negali visai pakeisti seno klasikinio nuotraukos bûdo.

Nesigilindamas á teorijà, að bendrais bruoþais paliesiu ðiø darbø esmæ.Fotogrametrijoje galima skirti du bûdu: antþeminá ir aerofotogrametriná.Fotografuojama ið punktø, kuriø geodezinë padëtis nustatyta taip, kad rei-kalingi kontûrai bûtø maþiausia dviejose fotografijose. Be to, turi bûti ið-matuoti horizontalûs ir vertikalûs fotokameros aðies kampai nuotraukaiorientuoti. Nuotrauka daroma su tam tikru fototeodolitu. Planas sustato-mas kameraliðkai tiesioginio uþkirtimo bûdu ið orientuotø fotografijø. Ið-skaièiuojami taip pat atskirø taðkø aukðèiai ið perspektyvios formulës. Planuisudaryti reikia atskirø prietaisø komparatoriø fotografijos taðkø koordi-natëms nustatyti arba specialaus teodolito. Daþniau taikomas stereometrinësnuotraukos principas. Tada nuotrauka daroma su stereofototeodolitu ið geo-deziðkai nustatytø poriniø pagrindiniø punktø. Ið dviejø kiekvienos porosfotografiniø (stereofotografijø) nuotraukø matuojamos trys koordinatës:x, y, z, t. y. abscise, ordinatë ir atstumas iki punkto, vartojant specialø apa-ratà – stereokomparatoriø. Vadinamasis koordinaèiø matavimo bûdas yrapagrástas stereoskopinio tolimaèio dësniu. Bûtent, su komparatoriumi ma-tomas optinis vietos modelis matuojamas taip pat stereoskopiðkai matomarodykle. Planas su koordinatëmis sustatomas ið poliariniø koordinaèiø.

Antþeminë fotogrametrija gali bûti taikoma nuotraukoms kalnuose irdar atvirose vietose. Be to, kadangi atskirø fotografijø porø bazës prakti-koje negali bûti ilgos (tiktai apie 100 m), tai didesnio ploto nuotraukaireikia didelio stovëjimo taðkø skaièiaus. Todël lygumose ir ið dalies mið-kuotuose kraðtuose turi pirmenybës aerofotogrametrija.

Oro nuotraukos daromos ið lëktuvo su specialiomis fotokameromis.Fotokameros gali bûti rankinës ir automatinës, árengtos lëktuvo kabinoje.Nutraukiamasis rajonas fotografuojamas taip, kad gretimosios fotografi-jos pridengtø vienos kità. Fotografijoms orientuoti reikia, kad kiekvienojefotonuotraukoje bûtø ne maþiau kaip keturi geodeziðkai nustatyti punk-tai. […].

Dël fotonuotraukø ateities specialistø tarpe yra ávairiø nuomoniø. Vienisako, kad fotonuotrauka ilgainiui visiðkai iðstums menzulinæ nuotraukà irkad topografo darbas bus visai nereikalingas; kiti laiko fotogrametrijospritaikymà topografijoje laikinu reiðkiniu, kuris ilgainiui iðnyks arba buslabai apribotas. Nors paskutinis þodis dar nepasakytas, bet jau galima spræsti,

LIETUVOS MOKSLAS


kad topografas fotonuot-raukoje vaidins svarbiau-sià vaidmená.

Naudojantis fotopla-nu kombinuotoje nuo-traukoje topografui at-puola nuobodus mecha-niðkas situacijos punktøpaþymëjimo darbas ir jisgali daugiau þiûrëti kûry-binio darbo – reljefobraiþymo.

Ið menzulinës nuo-traukos arba fotonuot-raukos gaunamas brulio-nas – nuotraukos origina-las, kuris braiþomas lai-kantis sutartiniø þenklø irreprodukuojamas. Tobu-liausia reprodukcija gau-nama ið vario arba cinkograviûros, bet ðis bûdasyra brangus, nes paèiamgraviravimui reikia dauglaiko ir aukðtos kvalifika-cijos darbininkø – grave-riø. Reikia pripaþinti,kad spausdinti ið graviûros þemëlapiai labai preciziðkai atvaizduoja kontû-rus, ir todël ðis bûdas vis dëlto vartojamas kai kuriais atvejais. Bet ið gra-viûros galima spausdinti tiktai rankiniu presu ir jeigu norima gauti didesnáegzemplioriø skaièiø ir spausdinti mechaniniu bûdu, reikia nuo graviûrospervesti ant akmens arba ant cinko ir ið jø spausdinti. Bet tada gaunamaþymiai blogesnë produkcija.

Vietoje graviûros dabar vartojamas fotomechaninis bûdas, kuris susi-deda ið ðiø veiksmø: 1. brulionas fotografuojamas padidintame mastelyje,2. ðioje fotografijoje iðbraiþomi tuðu visi kontûrai ir paraðai, 3. ðis brëþinysvël fotografuojamas, sumaþinus mastelá, norint gauti dailesnæ linijø for-mà, 4. negatyvas pervedamas kopijuojant ant cinko skardos arba ant

Rusø kariuomenës iki 1918 m. sudarytø topografiniønuotraukø M 1:21 000, M 1:42 000 ir M 1:84 000

schema. Schemà sudarë ltn. Tallat Kelpða (perspausdi-nama ið Karo archyvo. 1997. T. XIV. P. 137).



akmenø, ið kuriø jau mechaniniu bûdu spausdinami þemëlapiai. Jei þemë-lapis spausdinamas keliomis spalvomis, tai reikia padaryti tiek akmenøarba cinko lapø, kiek nuotraukoj yra atskirø spalvø.

Ðis bûdas, palyginti su senu, turi ðiø pirmenybiø: vietoje graviravimovartojamas braiþymas popieriuje, o tai atliekama greièiau ir pigiau. Foto-kopijavimas taip pat greitesnis ir pigesnis negu perspausdinimas. Ðis bû-das dabar daþniausiai taikomas spausdinant ávairius þemëlapius.

Kartografija siaura prasme susideda ið kartografijos projekcijos parin-kimo þemëlapiui, þemëlapio redagavimo ir jo reprodukcijos.

Þemëlapiø projekcijø teorija yra glaudþiai susijusi su aukðtàja geode-zija. Taigi kartografas turi bûti geodezijos specialistas. Apie jà plaèiai irneminësiu.

Originalios nuotraukos lapai – brulionai reprodukuojami be jokiø pa-keitimø su paþymëtomis smulkmenomis. Sustatant ið jø smulkesnio mas-telio þemëlapius, kontûrai ir sutartiniai þenklai apibendrinami, ðioapibendrinimo sistema pareina nuo mastelio ir tikslo, kuriam rengiamasisþemëlapis taikomas: administratyvinis, susisiekimo, kalnotumo, vandensir t. t. Pirmuoju atveju þiûrima, kad svarbesnieji kontûrai ir daiktai kuo

Karo topografijos skyriaus kartograma(perspausdinama ið Karo archyvo. 1997. T. XIV. P. 138).


maþiausia nustotø savo ryðkumo ir pilnumo. Sudarant vadinamàjá bendrà(generaliná) þemëlapá, stengiamasi apibendrinti vienodai visas sritis. Toksapibendrinimas yra svarbiausias redaktoriaus uþdavinys ir reikalauja ið jo,be specialiø þiniø, dar gero bendro moksliðko iðsilavinimo ir meniðko nu-jautimo spalvas ir þenklus derinant ir iðlaikant vienodà stiliø. Paprastaiþemëlapiai sudaromi keliomis spalvomis, kiekvienos spalvos kontûrai pan-tografuojami atskirai padidintu masteliu ir po to fotografijos bûdu perve-dami ant akmens arba ant cinko spausdinti.

Nëra reikalo árodinëti þemëlapio svarbumo ir jo reikalingumo, neskiekvienas karys puikiausiai tai þino. Bet þemëlapis reikalingas ir kitaisatvejais, bûtent: ekonomikai – kraðto administracijai, kultûrtechnikaiir melioracijai, ðvietimo srièiai ir t. t. Þemëlapis pirmà vietà turi geog-rafijoje, etnografijoje, politikoje, geologijoje ir kt. Apskritai þemëlapiovaidmuo dabartiniame gyvenime yra labai svarbus. Ið þemëlapiø gami-nimo mastelio galima spræsti apie atskirø tautø dvasinæ kultûrà. Ne-nuostabu, kad visos be iðimties valstybës ðiuo reikalu uoliai rûpinasi,steigdamos atitinkamus inþinerijos kursus ir gamindamos þemëlapiusplaèiu masteliu.“1

Karo topografijos skyrius, atsiþvelgdamas á turimus matavimø duome-nis, pirmiausia ëmësi rekognoskuoti senus, 1:21 000 ir 1:42 000 masteliørusø þemëlapius. Jie turëjo tapti pagrindiniais. Jie buvo ruoðiami ir tiksli-nami trimis bûdais: pasinaudojant Karo topografijos skyriaus padarytomisnuotraukomis; atlikus senø þemëlapiø instrumentiná rekognoskavimà irnaujomis aeronuotraukomis. Padarytame þemëlapyje reljefas pavaizduo-tas horizontalëmis kas keturi metrai, derinantis prie rusiðkø þemëlapiø,kuriuose horizontalës þymëtos kas du sieksnius (4,26 m).

1933 m. Karo topografijos skyrius iðleido 1:100 000 mastelio Lietuvosþemëlapá. Paralelës perbraiþytos ið rusø 1:84 000 þemëlapio ir vokieèiø1 100 000 mastelio þemëlapio, o meridianai iðbraiþyti skaièiuojant nuo Grin-vièo, nors rusø skaièiuota nuo Pulkovo observatorijos, o vokieèiø – nuoFerro. Vietovardþiai buvo áraðomi tik patvirtinti Vietovardþiø komisijos.

Tais paèiais 1933 m. Karo topografijos skyrius iðleido 1:400 000 maste-lio Lietuvos þemëlapá. To þemëlapio iðleistos kelios serijos:

A serija. Hipsometrinis þemëlapis. Jame þalia spalva þymimos þemu-mos ir keturiomis rudomis spalvomis – aukðtumos, juodai – kontûrai,

1 Ratautas M. Bendrieji kartografijos uþdaviniai // Mûsø þinynas. K., 1934. T. XXVI.P. 49–57.


mëlynai – vandenys. Viena ið rudø spalvø paþymëta ir valstybës siena. Þe-mëlapis buvo skirtas mokykloms.

B serija. Jos þemëlapiuose þemës pavirðius paþymëtas rudomis hori-zontalëmis. Miðkø masyvai – þalia spalva. Raudona spalva paþymëti pir-mos rûðies vieðkeliai ir plentai. Vietoviø kontûrai iðbraiþyti juoda spalva, ovandenys – mëlyna. Ðie þemëlapiai skirti mokslo ir technikos reikmëms.

C serija. Þemëlapiai skiriasi nuo B serijos þemëlapio tik tuo, kad jamenëra horizontaliø, dominuoja þalia spalva ir jam geriausiai tiktø miðkø þe-mëlapio pavadinimas.

D serija. Þemëlapyje nëra nei horizontaliø, nei miðkø, jame ðviesiairaudonai paþymëtos sienos, juodai – kontûrai ir mëlynai – vandenys, do-minuoja balta spalva. Tai administracinis þemëlapis.

E serija. Iðleista hidrografijos tikslams. Joje palikti tik vandenys ir ho-rizontalës.

Buvo parengta ir keliø þemëlapiø, miðkø, pirmiausia Vilniaus planas(1:12 000) su reljefo horizontalëmis kas 10 metrø. Plane buvo lietuviðkaiáraðyti gatviø pavadinimai.

Þemëlapiai spausdinti Kaune, „Spindulio“ ir „Spaudos fondo“ spaus-tuvëse. Jose iðspausdinti þemëlapiai prilygo to meto geriausiems Europo-je kartografiniams leidiniams.

Tiksliø planø, þemëlapiø sudarymui, taip pat keliø, kanalø, geleþinkeliøtiesimui ir tiltø statybai reikëjo þinoti vietoviø aukðèius, jø skirtumus su greti-momis vietovëmis ir pan. Kitaip sakant, reikëjo nustatyti atskirø vietoviø al-titudes, lyginant su jûros lygmeniu, paþymint jas reperiais ir kitais þenklais.

Bene pirmieji Lietuvoje niveliacijos darbai buvo atlikti 1804–1805 m.,iðmatavus Nemuno aukðèiø skirtumus tarp Kauno ir Gardino. 1803 m. tarpRusijos ir Prûsijos pasiraðyta konvencija dël bendro Nemuno vagos sure-guliavimo, tam tikslui sudaryta bendra komisija. Joje Rusijai atstovavo in-þinierius, bûsimas Lietuvos istorikas, 9 tomø veikalo „Lietuviø tautosistorija“ autorius Teodoras Narbutas. Jis gimë 1784 m. lapkrièio 8 d. dva-rininko ðeimoje prie Gardino. Nuo 1799 m. mokësi Vyriausiojoje Vilniausmokykloje, klausë matematikos, civilinës ir karinës architektûros paskai-tø. Baigæs nuo 1803 m. toliau studijavo Petrapilyje, Karo inþinieriø mo-kykloje, kartu dëstë inþinerines disciplinas kadetø korpuse. 1804 m. pavasarábuvo pasiøstas á Lietuvà atlikti Nemuno niveliacijà nuo Gardino iki Kau-no. Atlikæs matavimus gráþo á Petrapilá, ten baigæs studijas toliau tarnavorusø kariuomenëje. 1809 m. kare su Ðvedija buvo sunkiai suþeistas á galvà,dël to apkurto, bet ir toliau tarnavo rusø kariuomenëje inþinieriumi.

LIETUVOS MOKSLAS


1810–1811 m. parengë Bobruisko forti-fikavimo projektà ir vadovavo jo statybai,atliko Biarezinos–Dniepro rajonuosegeodezinius matavimus. Bet sveikataidar pablogëjus, paliko rusø kariuomenæinþinieriaus kapitono laipsniu, o gráþæssavo tëviðkën uþsiëmë Lietuvos valsty-bës ir lietuviø tautos istorijos tyrimais,rinko archeologinius ir kitus praeities liu-dininkus, buvo E. Tiðkevièiaus vadovau-jamos Archeologijos komisijos narys.Svarbiausias jo darbas – tai devyniø to-mø „Lietuviø tautos istorija“, kurioje ap-þvelgë lietuviø tautos ir jos valstybësraidà nuo seniausiø laikø iki Liublinounijos (1569 m.).

Jos pasiraðymà ir karaliaus Þygimanto Augusto mirtá T. Narbutas laikësavarankiðkos Lietuvos valstybës þlugimu. Tad jis ir „Lietuviø tautos isto-rijà“ baigë sakiniu: „Tolimesná istorijos ávykiø apraðymà að turiu perleistilenkø istorikams. Paskutinis Lietuvos karalius mirë, paskutinis, kuris Jo-gailaièiø vainikà paveldëjo, ir að sulauþau savo plunksnà ant jo karsto“(T. IX. P. 492).

T. Narbuto veikalu buvo labai nepatenkinti lenkø istorikai, norëjæ ápirðtinuomonæ, kad tik Lenkija iðgelbëjusi Lietuvà. Bet Lietuvoje net tarp sulen-këjusiø dvarininkø ir bajorø T. Narbuto veikalas buvo mëgiamas, jis liudijogarbingà ir didingà lietuviø tautos praeitá, þadino jos prisikëlimo viltis.

T. Narbutas minëtas ir minimas ir kaip svarbus Lietuvos istorijos doku-mentø atradëjas ir jø saugotojas. Pirmiausia tai „Bychovco kronikos“ (Lie-tuvos metraðtis ið XVI a.) ir daugelis kitø senosios Lietuvos paminklø. Jisbuvo surinkæs raðytiniø ir archeologiniø paminklø, tarsi árodanèiø, kad lie-tuviø tauta senaisiais laikais turëjusi ir savo raðtà, kilusá ið rusø raðto.

Mirë Teodoras Narbutas 1864 m. lapkrièio 26 d. Vilniuje.Yra duomenø apie kai kuriuos mëginimus nustatyti Lietuvoje aukðèiø

skirtumus dar ir prieð T. Narbutà.Tai buvo bûtina, norint iðkasti kanalus, sutvarkyti upiø tëkmes, pasta-

tyti sudëtingesnius pastatus ir kt. Taèiau tokiø matavimø duomenø archy-vuose nepasisekë aptikti.

1823–1824 m. rusø kariuomenës geodezininkai atliko Dubysos, Ventos,

Istorikas ir karo inþinierius TeodorasNarbutas (1784–1864).



Nevëþio, Lëvens upiø tyrimus, nes planuota sujungti jas kanalais. Nuo1829 m. atlikta dalies Lietuvos niveliacija, rengiant plento ið Daugpilio perKaunà á Varðuvà tiesimo projektà. Nuo 1860 m. vykdyta niveliacija terito-rijø, per kurias planuota nutiesti geleþinkelius, pirmiausia Petrapilis–Vilnius–Varðuva ir Lentvaris–Virbalis linijomis. Tø laikø niveliacijøduomenys buvo paskelbti rusø kariuomenës generolo A. Tilos parengtuo-se leidimuose (À. Òèëëî. Ìàòåðèàëû ïî ãèïñîìåòðèè ÅâðîïåéñêîéÐîññèè. Ñâîä íèâåëëèðîâîê æåëåçíûõ äîðîã è êàòàëîã âûñîò íàäóðîâíåì ìîðÿ æåëåçíîäîðîæíûõ ñòàíöèé. Ñ. Ïåòåðáóðã, 1884, irÀ. Òèëëî. Îïûò ñâîäà íèâåëëèðîâîê Ðîññèéñêîé Èìïåðèè. Àòëàñûïðîäîëüíûõ ïðîôèëåé. Ñ. Ïåòåðáóðã, 1881–1882. I–IV ò.).

Ypaè didelio masto niveliacijos darbus rusø kariuomenës Generalinio ðtaboTopografijos skyrius vykdë Lietuvoje 1872–1892 m., tiesiant geleþinkeliø at-ðakas ið Daugpilio per Vilniø á Gardinà, ið Lentvario á Virbalá per Kaunà, iðKaiðiadoriø per Ðiaulius á Liepojà, pagaliau ið Liepojos per Palangà á Nemirsetàir kt. Tø matavimø duomenys paskelbti rusø karininko S. D. Rylkës parengta-me ir 1894 m. iðleistame leidinyje: C. Ä. Ðûëüêå. Êàòàëîã âûñîò ðóññêîéíèâåëëèðíîé ñåòè ñ 1871 ïî 1893 ã. Ñ. Ïåòåðáóðã, 1894. Pagal prof. Ste-pono Kolupailos duomenis, tø niveliacijø metu geleþinkelio stoèiø ir vanden-tiekio bokðtø sienose buvo átvirtintos ketaus markës su uþraðais:„íèâåëëèðîâêà Ãë. Øò.“ ir metai. Pagal S. Kolupailà, Lietuvoje buvæ tokiøapie 100, bet karo metais daug kur jie buvo sunaikinti ir tik keletas iðliko. Taiilgà laikà jie ir buvo pagrindiniai Lietuvos reperiai su altitudëmis (markëscentre): Virbalio stoties rûmø – 62,223 m, Mauruèiø stoties sandëlio – 94,491 m,Kauno stoties rûmø – 36,079 m, Gaiþiûnø stoties rûmø vandentiekio bokðto –78,051 m, Jonavos stoties pastato – 72,109 m, Þeimiø stoties pastato – 70,764 m,Baisogalos stoties – 98,239 m. 1

Tais metais niveliacijos tikslumas buvo palyginus dar nedidelis – apie2,2 mm vienam kilometrui.

Nepriklausomoje Lietuvoje, tiesiant naujus kelius, statant miestus arjø rajonus, sudarant tikslius þemëlapius, vis svarbiau buvo nustatyti dau-gelio „atraminiø“ taðkø altitudes vadinamàja precizine niveliacija, susie-jant tuos taðkus su kaimyniniø valstybiø reperiais. Bet vykdyti tokiàniveliacijà tapo ámanoma tik Lietuvos kariuomenës Karo topografijos sky-riui sutelkus aukðtos kvalifikacijos specialistus, apsirûpinus reikalinga ma-tavimo technika ir bendromis jëgomis su Lietuvos universiteto astronomais,

1 Kolupaila S. Lietuvos niveliacijos // Matininkas. 1926. Nr. 1. P. 3.


pirmiausia prof. B. Kodaèiu ir kitais specialistais. Tokias niveliacijas Karotopografijos skyrius pradëjo vykdyti nuo 1930 metø geleþinkelio Telðiai–Kuþiai linija. Vykdyti precizinæ niveliacijà ápareigojo 1924 m. sudaryta Bal-tijos geodezijos komisija. Ji Lietuvà ápareigojo atlikti precizinæ niveliacijàgeleþinkeliø linijomis: Ðiauliai–Telðiai–Kretinga–Klaipëda; Ðiauliai–Joniðkis ir plento Ðiauliai–Tauragë, pastatant visus altitudþiø reperius arpatikslinant tuos, kurie iðliko iki Pirmojo pasaulinio karo árengtieji. Apiepirmojo geleþinkelio ruoþo „Telðiai–Kuþiai“ precizinæ niveliacijà vienas josvykdytojø – inþ. P. Butrimas 1931 m. „Þemëtvarkos ir melioracijos“ þurna-lo pirmajame numeryje, straipsnyje „Precizinio niveliavimo vykdymas Lie-tuvoje“, raðo: „[...] 1930 m. Karo topografijos skyrius pavedë ðio straipsnioautoriui pradëti precizinæ niveliacijà nuo Telðiø iki Ðiauliø. Pradþioj visojeðioje linijoje reikalinga buvo parinkus markiø ir reperiø vietas juos ámûry-ti. Skirtumas tarp markës ir reperio yra tas, kad markë skaitosi daug pa-stovesnë ir todël jos pastatymas turi bûti geresnis. Markë arba reperissusideda ið galvelës, iðlietos ið ketaus ir geleþinës ðtangos. Toks metaløparinkimas padarytas tam, kadsunkiau bûtø numuðti niveliacijosþenklo galvelæ. Prieðakinëje galve-lës dalyje álieta varinë plokðtelë al-titudei uþraðyti. Kadangi markës irreperiai apskriti ir tas apskritimasturi sferiná pavirðiø, tai uþ nivelia-cijos taðkà paimtas þenklo patsaukðèiausias taðkas. Tokia markiøforma turi dar ir toká patogumà,kad prisiriðimas prie jø daromas labai paprastai statant matuoklæ ant nive-liacijos taðko. Karo topografijos skyriaus markë turi uþraðà „KR. APS. MIN.Karo Topografijos Skyriaus 19… m.“; reperis turi tiktai Kraðto apsaugos mi-nisterijos inicialus „K. A. M.“ Atstumas tarp markiø linijoje Telðiai–Ðiauliaipaimtas vidutiniai – 6 km. Atstumas tarp reperiø nuo 1,5 iki 2 km.

Reikalinga pasakyti, kad linijoje Telðiai–Ðiauliai daug tiltø turëjo ábeto-nuoto precizinës niveliacijos þenklo. Bet kur jø nebuvo, reikëjo statyti specia-lius betoninius stulpelius (1,5x0,4x0,4), kurie ið þemës iðsikiðæ 0,4 metro […].

Tokiø niveliacijos þenklø 1930 m. viso pastatyta: markiø 10, reperiø 36.Pats niveliavimas buvo atliekamas prietaisu „Zeisa III“ pirmyn ir atgal

tarp reperiø prie vizavimo spindulio 50 metrø. Matuoklës buvo vartoja-mos taipogi Zeiss’o su invarine juostele 26 mm ploèio.

Markës (deðinëje) ir reperio (kairëje)nuotraukos.


Yra þinoma, kad invaras turi labai maþà iðsiplëtimo koeficientà. Var-tojant tokios matuoklës temperatûrinë pataisa yra nedidelë. Bet prie ðiopliuso invaras turi ir savo neigiamà pusæ – jis staiga keièia savo ilgá nuovisokiø sutrenkimø. Visa tà imant dëmesin, bûtinai reikalinga daþnai da-ryti palyginimà preciziniø matuokliø su normaliu metru. Tam tikslui Karotopografijos skyrius iðraðë ið Þenevos atitinkamà komparavimui liniuotæ.

1930 metais precizinës niveliacijos padaryta 55 kilometrai, tarp Telðiøir Kuþiø, su paklaida vienam kilometrui +0,48 mm.

Reikia priminti, kad Hidrometrijos biuras, prof. S. Kolupailos vado-vaujamas, taip pat padarë precizinæ niveliacijà Nemuno krantø nuo Kau-no iki Jurbarko.

Nors 1930 metais precizinës niveliacijos ir nedaug padaryta, bet reika-linga tikëtis, kad ateityje ðie darbai iðsiplës ir eis greitesniu tempu.“ 1

Buvo atlikta precizinë niveliacija:1931 m. Kuþiø – Ðiauliø ruoþas, geleþinkeliu; Ðiauliø – Stulgiø ruoþas,

plentu; Ðiauliø – Meðkuièiø ruoþas, plentu.

Tarpukario metais sudarytas Lietuvos precizinës niveliacijos tinklas(ið: Þemëtvarka ir melioracija. 1998. Nr. 3. P. 78).

1 Butrimas P. Precizinio niveliavimo vykdymas Lietuvoje // Þemëtvarka ir melioracija.1931. Nr. 1. P. 36–41.

LIETUVOS MOKSLAS


1932 m. Meðkuièiø – Latvijos sienos ruoþas, plentu; Telðiø – Plungës11 km ruoþas, geleþinkeliu; Plungës – Kaltinënø ruoþas, vieðkeliu; Stulgiø –Skaudviliø ruoþas, plentu.

1933 m. Plungës – Telðiø 17 km ruoþas, plentu; Stulgiø – Kaltinënøruoþas, vieðkeliu; Skaudvilës – Lauksargës ruoþas, plentu; Ðiauliø – Ðedu-vos ruoþas, geleþinkeliu; Kuþiø – Maþeikiø – Lûðës – Latvijos sienos ruo-þas, geleþinkeliu ir t. t.1

Ðiuose niveliacijos ruoþuose buvo ábetonuota 256 markiø ir reperiø.Atlikti matavimai sujungë Lietuvos precizinës niveliacijos linijas su vo-

kieèiø precizinës niveliacijos (Klaipëdos kraðtas, Lauksargiø precizinës ni-veliacijos reperis Nr. 7874), kitos priëjo prie Latvijos sienos.

Nebepatenkino tiksliø þemëlapiø kûrëjø, keliø ir tiltø, miestø ir gy-venvieèiø planuotojø ir iðlikæ senosios rusø vykdytos trianguliacijosduomenys, gauti 1816–1855 m., vadinamojo F. G. V. Struvës geodeziniolanko ir kai kuriø kitø matavimø prieð Pirmàjá pasauliná karà. Vykdyti kraðtotrianguliacinius tyrimus ápareigojo ir minëtoji 1924 m. birþelio 29 d. – liepos2 d. tarptautinë geodezininkø konferencija Helsinkyje, iðrinkusi ir Balti-jos geodezijos komisijà, á kurià, kaip raðyta, áëjo Vokietijos, Danijos, Dan-cigo, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ðvedijos atstovai, onuo 1929 m. vasario 9 d. prisijungë ir SSRS.

Baltijos geodezijos komisija suformulavo sau tokius uþdavinius: „[...]Rûpintis atlikti vienodu pagrindu ir vienodais metodais geodezinius dar-bus, ypaè pirmos eilës trianguliacijà, baziø matavimus, astronomiðkus vie-tos nustatymus ir gravimetrinius darbus Baltijos jûros pakraðèiuose beiprisidëjusiø prie konvencijos valstybiø teritorijose, iðvesti ðiø darbø ben-drus rezultatus. Darbai bus pritaikomi praktikos ir mokslo reikalams.“2

Lietuvos Respublikos Seimas Baltijos geodezijos komisijos Konvenci-jà ratifikavo 1926 m. lapkrièio 16 d.

Komisijos generaliniu sekretoriumi iðrinktas jos sumanytojas Suomijosprof. J. Bonsdortas (Bonsdort).

Antrame Baltijos geodezijos komisijos delegacijø suvaþiavime 1926 m.rugpjûtyje Stokholme 8 valstybës buvo paragintos spartinti pasirengimotrianguliacijai darbus, priimta nutarimø dël trianguliacijos grandinëssudarymo: trianguliacijos grandiniø baziø matavimams panaudoti tuos

1 Duomenys apie visà nepriklausomoje Lietuvoje iki 1940 m. atliktà precizinæ niveliacijàpaskelbti dr. S. V. Kazakevièiaus str. „Pirmieji kraðto niveliacijos tinklai Lietuvoje“(Þemëtvarka ir melioracija. 1998. Nr. 3. P. 79–81).

2 Liesis I. Karo topografijos skyrius // Mûsø þinynas. 1934. T. XXII. P. 38.



paèius prietaisus ir metodus; trianguliacijos trikampiø, kertanèiø valstybiøsienas, matavimams vykdyti atskirai abiejø valstybiø jëgomis; vykdytigravitacinius matavimus svarbiausiuose valstybiø punktuose ir kt.

Tarp aktyviausiø komisijos nariø visà laikà buvo Lietuvos universitetoastronomijos profesorius, Kauno observatorijos ákûrëjas BernardasKodatis, taip pat Karo topografijos skyriaus virðininkas plk. A. Kriðèiûnas,prof. S. Kolupaila ir kiti. Jie 1926 m. parengë Lietuvos teritorijos I eilëstrianguliacijos tinklo, sujungto su Latvijos ir Vokietijos tinklu, planà. Jamebuvo numatyta nuo 1927 m. pradëti vykdyti trianguliacinius darbus 80punktø su trimis bazëmis: Ðvëkðnos, Skapiðkio ir Kauno. Jos suskirstytos á2 poligonus: vienas jungsis su Baltijos, Latvijos trianguliacijos Maþeikiørajone, toliau Latvijos pasieniu, pagal Lenkijos okupuotà Vilniaus kraðtà,Kaiðiadoris, Kaunà, deðiniuoju Nemuno krantu, Tauragæ; antras poligonas –Pietø ir Vakarø Lietuvos pasieniu su Lenkija ir Vokietija, susijungiant supirmojo poligono trianguliaciniais taðkais prie Nemuno, þemiau Kauno.Bet kadangi tokiai trianguliacijai reikëjo ypaè daug laiko ir lëðø, pradþiojebuvo uþsibrëþta atlikti tik dalyje pirmojo poligono trijose bazëse: Ðvëkðnos–Skomantø, Skapiðkio ir Kauno.

Linijos kryptis – nuo Ðvëkðnos á ðiaurës vakarus, tiesus Ðvëkðnos–


Tria

ngul

iaci

jos

tinkl

ai L

ietu

vos

teri

tori

joje

(ið:

Geo

dezi

ja ir

kar

togr

afija

. 199

7. N

r. 1

(25)

. P. 2

4).


Skomantø vieðkelis (6,5 km ilgio).Bazës galuose buvo pastatyti 30 maukðèio geodeziniai bokðtai, o pojais grunte átvirtinti betoniniai þen-klai su þymomis, fiksuojanèiomispunkto centrà. Apie paèius mata-vimus ir naudotus prietaisus buvoparaðyta minëtuose Kariuomenësðtabo Topografijos skyriaus met-raðtyje, tad pasinaudodami juopriminsime skaitytojams: prade-dant nuo pietinës bazës galo, kas24 m buvo átaisyti pastovûs stovai;likusioji bazës linijos dalis, 10,5 milgio, prie ðiaurinio galo buvo pa-dalyta á dvi 8 m ir 2,5 m dalis, tarpkuriø taip pat buvo pastatytas sto-

Ðvëkðnos bazës situacija 1: 50 000 mast. (ið Kariuomenës ðtabo Karo topografijosskyriaus „Metraðèio“. K., 1937. T. I. D. 1. P. 305).

Ðvëkðnos matavimø bazës schema.

LIETUVOS MOKSLAS


Baltijos trianguliacijos grandinës Lietuvos dalies projektas (ið VGTU Geodezijos instituto archyvo).

vas. Pilni tarpai (po 24 m) iðmatuoti dviem (suomiø ir danø geodeziniøinstitutø) Jederino vielø komplektais. Kiekvienas komplektas buvo ið 4 in-variniø vielø. Su kiekviena viela bazë matuota du kartus – pirmyn ir atgal.8 m tarpas tiek pat kartø matuotas 8 m ilgio invarine viela (64 proc. plieno ir6 proc. nikelio lydinio), o 2,5 m tarpas matuotas invarine 4 m ilgio juostele.

Suomiø ir danø Jederino vielø komplektai buvo komparuoti Briusely-je ir Varðuvoje. Be to, tarp baziø matavimø vielø ilgis buvo kontroliuoja-mas ant standartiniø baziø Helsinkyje ir Potsdame. 8 m viela komparuota



Baltijos trianguliacijos grandinës Lietuvos dalies projektas.


Baltijos trianguliacijos grandinës Lietuvos dalies punktø iðdëstymo schema.


Ðvëkðnos bazës tinklas Baltijos trianguliacijos grandinëje.

LIETUVOS MOKSLAS


Skapiðkio bazës situacija 1:50 000 mast.

Kauno bazës situacija 1:50 000 mast.



Kauno bazës matavimø schema.

Ðvëkðnos bazës matavimo metuant specialiai tam tikslui átaisytokomparatoriaus. Ðvëkðnos bazësilgis, neredukuotas á jûros lygmenáir lygus 6466.34530 m su viduti-ne kvadratine matavimo paklai-da ±1,12 mm.

Redukcija prie jûros lygmensskaièiuota Karo topografijos sky-riuje. Tam tikslui ið niveliacijos re-perio Pëþaièiø geleþ. stotyje buvonustatyta ðiaurinio (Skomantø)bazës galo virðutinës markës alti-tudë. Ðio reperio altitudë,22,86 m, nuo NN paimta ið Klai-pëdos kraðto geleþinkeliø profilio.Lygiø skirtumas tarp Pëþaièiø sto-ties reperio ir Skomantø centro

virðutinës markes nustatytas ið geometrinës niveliacijos, lygus +11,71 m.Ðvëkðnos bazës centro virðutinës markës altitudë gauta lygi 40,96 m.

Betoninis þenklas, naudotas Lietuvosteritorijoje átvirtinant Baltijos

trianguliacijos grandinës punktus.

Betoninis þenklas, Karo topografijosskyriaus naudotas átvirtinant trianguliacijos

baziø galus.


Vidutinis vielø aukðtis nuo jûros lygio matavimo metu buvo 38,97 m.Kadangi vielos buvo átempiamos 10 kg svoriais jûros lygyje, tai matuojant39 m aukðtyje vielø átempimas buvo maþesnis, taigi ir vielø stygos buvotrumpesnës uþ tikràjá ilgá. Todël reikëjo dar padaryti pataisà dël þemëstraukos jëgos pasikeitimo. Ávedus ðià pataisà, lygià – 0,03948 m, galutinisÐvëkðnos bazës ilgis, redukuotas á jûros lygmená, bus 6466,30582 m ±1,12mm ir jo 1 g – 3.81065624,1.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto direk-torius prof. Eimantas Parðeliûnas apie Ðvëkðnos matavimø bazæ paskelbëstraipsná „Ðvëkðnos bazës istoriniai momentai ir ðiuolaikiniai aspektai“,kuriame apie dabartinius tos bazës parametrus raðo:

„VGTU Geodezijos instituto iniciatyva 2003 m. liepos 1 d. GPS prie-taisais buvo iðmatuota styga, jungianti Ðvëkðnos bazës galinius punktus.Matavimus atliko magistras R. Kolosovskis ir inþ. P. Viskontas. Buvo nau-dojami du Ashtech Z-12 imtuvai – Nr. 088 ir Nr. 1558. Matavimø sesijostrukmë – 3 val., o rezultatø registravimo intervalas – 15 s. Apdorojant duo-menis naudotas programø paketas GPPS. Pagal GPS matavimø rezultatusnustatytas Ðvëkðnos bazës galus jungianèios stygos ilgis:

6466,3528 m ± 7 mm.Tie patys matavimo rezultatai apdoroti kita programine áranga – Trim-

ble Total Control. Gautas rezultatas:6466,362 m ± 15,4 mm.Taikant tà paèià programinæ árangà bei Tarptautinës globaliosios navi-

gacinës palydovinës sistemos tarnybos apskaièiuotas GPS palydovø preci-zines orbitas (1252 GPS savaitë, failas igsl2252.sp3) nustatytas bazës ilgisyra

6466,362 m ± 12,2 mm.Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, 1991 m. buvo inventorizuoti dvie-

jø pirmøjø klasiø trianguliacijos punktai. Apþiûrëjus Baltijos trianguliaci-jos grandinës Lietuvos teritorijos punktus, ið buvusiø 20 rasta 15. Nesurastipunktai: Gudeliai, Narvydþiai, Pabarðkai, Ðyliai ir Vingkapis.

1992 m. Baltijos ðalyse pagal tarptautinæ programà EUREF BAL 92sudarytas nulinës klasës GPS tinklas. Á ðá tinklà átraukti punktai Akmenið-kiai ir Arajs (Latvijos teritorijoje), þymintys Baltijos trianguliacijos grandi-nës Lietuvos sekcijos galus. 1993 m. Lietuvoje sudarytas valstybinis GPSpirmosios klasës tinklas. Á naujàjá tinklà átraukti du Baltijos trianguliacijosgrandinës punktai – Ðatrija ir Þvirblaièiai. Dar septyni Baltijos trianguliaci-jos grandinës punktai átraukti á 1994–1996 m. Lietuvoje sudarytàjá antrosios


B. Kodatis su pagalbininkais prie Þvaginiø geodezinio bokðto.

LIETUVOS MOKSLAS


Þvaginiø geodezinis bokðtas-signalas.

Apylinkës vaizdas ið 45 m aukðèio Þvaginiø geodezinio bokðto (1934 m.).



klasës GPS tinklà. Visø minëtø GPS punktø koordinatës apskaièiuotosLKS 94 sistema, kurios pagrindà sudaro kosminës geodezijos metodaisnustatytas elipsoidas ir sunkio laukas GRS 80.“ 1

Autorius apie Ðvëkðnos bazæ padaro tokias iðvadas:„1. Baltijos geodezijos komisijos pastangomis, dalyvaujant aðtuonioms

valstybëms, tarpukariu buvo iðmatuota trianguliacijos grandinë, juosianti Bal-tijos jûrà. Matavimø rezultatai neprarado aktualumo iki XX a. pabaigos.Lietuvos teritorijoje tuomet dideliu tikslumu iðmatuota viena Baltijos trian-guliacijos grandinës baziø – Ðvëkðnos bazë, ðios bazës tinklas ir dviguba tri-kampiø grandinë, jungianti Rytø Prûsijos ir Latvijos trianguliacijos tinklus.

2. Palyginus skirtingais metodais nustatytas koordinates, matyti, kadBaltijos trianguliacijos grandinës matavimai atlikti nepriekaiðtingai. Re-miantis Ðvëkðnos baze apskaièiuotieji trikampiø kraðtiniø ilgiai gana grieþtaiatitinka nustatytuosius ðiuolaikinëmis priemonëmis.“ 2

Á pirmos eilës Lietuvos trianguliacijà buvo numatytos dar keturios ba-zës: Kauno, Skapiðkio, Ðiauliø ir Alytaus rajonuose. Kauno bazei buvo pa-rinkta vieta lygiagreèiai Ukmergës plentui, tarp Muravos (Àþuolynø) irDovalgoniø kaimø. Bazës linija eina lygioje vietoje su tvirtu podirviu.

Perëjimas prie pagrindinës kraðtinës Ðlienava–Rimkai suprojektuo-tas rombinio bazës tinklo pavidalo. Be to, Kauno bazës tinklas tiesiogiaisusietas su taðku greta Kauno astronominës stoties Linksmadvaryje.

Skapiðkio bazei vieta parinkta ið kairës pusës geleþinkelio linijos ið Ku-piðkio á Skapiðká, tarp Mirabelio dvaro ir Laukelio vienkiemio. Bazës linijaeina lygioje vietoje su tvirtu podirviu, tik apie 2400 m – rytinëje bazës linijos

Bazė Pradinė kraštinėBazėstinklas Į jūros lygį

redukuotas ilgis, mAbsoliučiojipaklaida, mm

Pavadinimas, ilgis, m Santykinėpaklaida

Švėkšnos

Skapiškio

Kauno

6466,30582

6504,44420

6266,99458

1,12

1,68

1,97

Švėkšna–Žvaginiai25601,34Kinderiai–Gireišiai25053,94Šlienava–Romaškiai15376,23

1:402 000

1:790 000

1:472 000

Baziø matavimo ir pradiniø kraðtiniø skaièiavimo rezultatai(ið: Geodezija ir kartografija. 1997. Nr. 1(25). P. 26).

1 Parðeliûnas E. Ðvëkðnos bazës istoriniai momentai ir ðiuolaikiniai aspektai // Geode-zija ir kartografija. 2009. Nr. 1(35). P. 34–38.

2 Ten pat.


pusëje – negilus durpynas. Ten stovai buvo giliau sukalti ir geriau sustiprinti,kad bûtø garantuotas jiems reikalingas pastovumas. Bazëje telpa lygus tar-pø po 24 m skaièius. Pagal pagrindinæ kraðtinæ Kinderiai–Gireiðiai supro-jektuotas rombinio pavidalo bazës tinklas.

Skapiðkio ir Kauno baziø matavimai buvo vykdyti 1931 m. Jederino áran-kiu. Karo topografijos skyriaus Jederino árankio komplektà sudaro 4 invari-nës vielos po 24 m ilgio ir viena 8 m invarinë viela, pagamintos firmoje„Carpentier“, Paryþiuje. Ðá áranká Kariuomenës ðtabo Karo topografijos sky-rius pirko 1923 metais. Pageidaujama, kad pagaminus invarinës vielos bûtøiðlaikytos 5–6 metus prieð jø vartojimà, nes per tà laikà jos gali kiek pakeistisavo ilgá. Be to, praktika parodo, kad jos gali pakeisti ilgá ir dël staigaussutrenkimo ar kitø, dar neiðaiðkintø prieþasèiø. Todël darbo metu reikia vie-lø ilgá nuolat kontroliuoti. Ði kontrolë gali bûti vykdoma matuojant trum-pas, vadinamàsias standartines bazes, kurias kartu galima naudoti, norintnustatyti vielø ilgá, t. y. vieloms komparuoti, jei tø baziø ilgis jau anksèiau yratiksliai nustatytas.

Baltijos geodezijos komisijos vartotos Jederino vielos buvo kontroliuo-jamos Helsinkio standartinëje bazëje ir savo standartinëje bazëje, árengto-je Kauno aerodrome. Matavimai buvo tokie patys kaip ir Helsinkyje.

Skapiðkio bazë susidëjo ið 271 tarpo po 24 m nuo Laukeliø vienkiemioiki Mirabelio dvaro. Kauno bazë – ið 261 tarpo po 24 m. Kaip ir kitosebazëse, kiekvienas tarpas tarp stovø matuotas 3 kartus, taip pat kiekvienabazë niveliuota pirmyn ir atgal.

Trianguliacijos bokðtai – signalai buvo numatyti keliø konstrukcijø:iki 25 m aukðèio; nuo 25 iki 30 m. aukðèio ir aukðtesniø kaip 30 m.

Vienam geodeziniam pirmojo tipo bokðtui reikëjo apie 38 ktm medie-nos ir 140 kg geleþies, o treèiojo – jau per 100 ktm medienos ir apie 200 kg

Daþniausiai naudoti þenklø tipai Lietuvos prieðkarinëje trianguliacijoje(ið: Geodezija ir kartografija. 1997. Nr. 1(25). P. 25) .


geleþies. Vieno bokðto pastatymui 10–15 kareiviø sugaiðdavo iki mënesioar net ilgiau.

Bokðtams statyti vietos buvo pasirinktos pagal iðankstinius apskaièia-vimus ir þemëlapiø 1:100 000 mastelio duomenis. Daugelá bokðtø projek-tavo ir statybà priþiûrëjo geodezijos inþinieriai M. Ratautas, P. Butrimas,A. Kaèegûra, topografas mjr. S. Chamanskis ir kiti.

Daug pastangø pareikalavo ir matavimo centrø nustatymas ir sumon-tavimas. Ankstesniø trianguliaciniø þenklø, árengtø prieð Pirmàjá pasauli-ná karà, jau beveik nebuvo likæ, nes jie bûdavo ið plytø ar akmenø ir lengvaiiðardomi. Buvo nuspræsta matavimo centrus þymëti betoniniais stulpeliaissu betoniniais pamatais, turinèiais du centrà þyminèius taðkus: virðutiná irpoþeminá, kad vienà sunaikinus liktø kitas, iðlietus ið ketaus su uþraðu: „Lie-tuvos 1-mos eilës trianguliacija. Vyriausiasis ðtabas. 1928 m.“

Svarbiausia „centro“ dalis buvo apatinë – betoninë apie 1 m2 ploto ir20 cm storio plokðtë, iðbetonuojama iki vieno metro gylyje su „centro“duomenimis. Virð jo iðbetonuojamas antras stulpelis vël su ketaus repe-riais, turinèiais áraðus. Kad bûtø galima nustatyti centro vietà, aplink kiek-vienà jø buvo padaryta topografinë nuotrauka 1 km2 plote 1:10 000 mastelioir horizontalëmis kas 2 m.

Iðkylant daug ginèø su ûkininkais dël þemës, kurioje statyti geodeziniaiþenklai, taip pat siekiant juos apsaugoti nuo tyèiniø naikinimø, Lietuvos Vy-riausybë 1933 m. iðleido ástatymà (Vyriausybës þinios, Nr. 410, eil. Nr. 2827):

„Respublikos Prezidentas skelbia ðá Trianguliacijos ir topografiniø nuo-traukø þenklø ástatymà:

TRIANGULIACIJOS IR TOPOGRAFINIØ NUOTRAUKØ ÞENKLØÁSTATYMAS

I. Trianguliacijos þenklai1Trianguliacijos þenklai yra nuolatiniai ir laikinieji.Laikinieji þenklai yra topografinës nuotraukos ir baziø matavimo þenklai.2Trianguliacijos þenklà sudaro –1) statinys (signalas) ir2) centras3Niveliacijos þenklà sudaro –1) pamatas,2) ketaus þenklas pamate.

LIETUVOS MOKSLAS


4Poligonometrijos punktas paþymimas geleþiniu vamzdþiu arba betoni-

niu ar akmeniniu þenklu.5Astronomijos þenklas yra apie 1 metro aukðtumo nuo þemës pavirðiaus

stulpas.6Topografinës nuotraukos þenklas yra 4–10 metrø aukðtumo gairë.7Trianguliacijos, astronomijos, niveliacijos, poligonometrijos ir topog-

rafinës nuotraukos þenklams statyti vietas parenka trianguliacijos ástaiga.Jeigu trianguliacijos þenklus reikia statyti kariðkø sandëliø arba gele-

þinkeliø zonoje, tai trianguliacijos ástaiga turi gauti atatinkamo ministeriosutikimà.

II. Þemës iðnuomavimas ir nusavinimas8Trianguliacijos þenklams pastatyti imama 4–200 kv. metrø þemës ir pa-

skelbiama apie tai þemës savininkui arba valdytojui.Savininkas arba valdytojas nuo paskelbimo jam apie tai nustoja teisës

ðia þeme naudotis.Jeigu þenklas ámûrytas sienoje, tai savininkas per 30 dienø prieð mûro

remontà ar nugriovimà praneða apie tai trianguliacijos ástaigai.94 kv. metrai þemës trianguliacijos centrui átaisyti nusavinami. Nusavin-

ti þemæ trianguliacijos centrui átaisyti nutaria ir aktà suraðo trianguliacijosástaiga.

Aktà tvirtina atatinkamas ministeris.Uþ nusavintà þemæ atlyginama po 2 litus uþ kv. metrà.10Þemë prie trianguliacijos centro, ne daugiau kaip 200 kv. metrø, laiko-

ma iðnuomota trianguliacijos ástaigai nuo signalo pastatymo ligi jo nugrio-vimo dienos.

Nuoma, jei dël jos didumo su þemës savininku nesusitariama, nustato-ma, þiûrint vietos vidutiniø kainø.

11Uþ nuostolius, padarytus dirbant trianguliacijos darbus, atlyginama.12Nuostolius ligi 200 litø atlygina darbø vykdytojas, susitaræs su nukentë-

jusiu.Jeigu nuostoliø padaryta daugiau kaip 200 litø arba jeigu su nukentë-

jusiu nesusitariama dël nuostoliø ar nuomos didumo, tai nuostoliø ir nuo-mos didumà nustato komisija, kurios pirmininkas yra trianguliacijos arnuotraukø darbø vykdytojas, o nariai – vietos savivaldybës tarybos paskirtiasmenys.



12Komisijos nutarimas gali bûti skundþiamas trianguliacijos ástaigai per

mënesá nuo nutarimo gavimo dienos.Trianguliacijos ástaigos sprendimas yra galutinis.14Nuoma uþ paimtà trianguliacijos reikalams þemæ mokama ið anksto uþ

penkerius metus.15Raðtai ir dokumentai, kuriuos reikia pristatyti trianguliacijos ástaigai

nusavinimo, nuomos ir nuostoliø atlyginimo reikalais, nuo þyminio mokes-èio atleidþiami.

III. Baudþiamieji nuostatai16Kas nusiþengë, iðardæs ar sugadinæs trianguliacijos ar kitus nuolatinius

þenklus, apskrities virðininko baudþiamas areðtu ligi 1 mën. arba piniginebauda ligi 1000 litø.

17Kas nusiþengë, sunaikinæs ar iðardæs laikinus þenklus, apskrities virði-

ninko baudþiamas areðtu ligi 10 parø arba pinigine bauda ligi 100 litø.

IV. Ástatymo vykdymas18Ðiam ástatymui vykdyti instrukcijà leidþia ministeris, kurio þinioje yra

trianguliacijos ástaiga.A. SmetonaRespublikos PrezidentasJ. TûbelisMinisteris Pirmininkas.“

Remdamasis tuo Ástatymu Karo topografijos skyrius parengë „Trian-guliacijos ir topografiniø nuotraukø þenklø ástatymui vykdyti instrukci-jà“, kurià patvirtino Kraðto apsaugos ministras Ðniukðta. Instrukcijojeraðyta:

„[…] 1. Trianguliacijos darbø vykdytojas, parinkæs signalø statybai vie-tas savo bare, praneða Karo Topografijos skyriaus virðininkui apie nusa-vintinus þemës plotus trianguliacijos centrams átaisyti. Karo Topografijosskyriaus virðininkas suraðo nusavinamuosius aktus ir komandos keliu pri-stato Kraðto Apsaugos ministeriui tvirtinti.

2. Nusavinimo aktu remiantis trianguliacijos darbø vykdytojas iððau-kia þemës savininkà ar valdytojà, nurodo jam vietoje paimtà signalui plo-tà ir paima ið jo paraðà, kad jam apie iðnuomojamos ir nusavinamos þemësplotà paskelbta ir paskelbti ástatymo §§ 8, 9, 10 ir 16.

Þemës savininkui arba valdytojui neatvykus arba atsisakius pasiraðytiaktà, ðio akto nuoraðas siunèiamas jam paðtu su áteikimo praneðimo lape-


liu. Ta paèia tvarka skelbiama namø savininkams arba valdytojams apieámûrytà á sienà reperá arba átaisytà trianguliacijos centrà, be to, skelbiamajam jo prievolës, nustatytos ástatymo § 8.

3. Statant reperiams pamatus ant privatiniø savininkø þemës, darbøvykdytojas raðtu iððaukia þemës savininkà arba valdytojà ir paskelbia þo-dþiu ástatymo §§ 7 ir 16.

4. Dël þemës nusavinimo ir nuomojimo trianguliacijos þenklams, pa-statytiems prieð ástatymo paskelbimà, atliekami veiksmai, numatomi ðiosinstrukcijos § 2. Be to, Karo Topografijos Skyriaus atstovas praneða KaroTopografijos skyriaus virðininkui þinias, reikalingas nusavinimo aktà su-raðant.

5. Pinigai uþ nusavintàjà ir iðnuomotàjà þemæ iðmokami þemës savi-ninkui arba jo ágaliotiniui, nusavinimui arba iðnuomavimui ásigaliojus, perKaro Topografijos skyriaus atstovà arba paðtu.

Savininko ar jo ágaliotinio nesant, pinigai áneðami vietos Apylinkësteisëjo depozitan.

6. Nuomos mokestis uþ þemæ, paimtà pastatytiems prieð trianguliacijosástatymo paskelbimà signalams, iðmokamas þemës savininkams nustatytainstrukcijos § 5 tvarka. Jeigu signalas pastatytas 5 metai ar daugiau prieðástatymo paskelbimà, tai nuomos mokestis iðmokamas uþ 10 metø kartu.

7. Suraðant nuomos sutartá (priedas nr. 4), einant ástatymo § 10, KaroTopografijos Skyriaus atstovas uþklausia vietos savivaldybæ apie vidutinesþemës nuomos kainas uþ laikotarpius po 5 metus nuo signalo pastatymodatos. Ðiø þiniø atsiþvelgiama raðant sutartá. Nesusitarus su þemës savi-ninku arba jo ágaliotiniu dël nuomos arba nesant þemës savininko arba joágaliotinio vietoje, Karo Topografijos Skyriaus atstovas praneða vietos sa-vivaldybei apie paskyrimà dviejø, nustatytø ástatymo § 12, atstovø nuo-mos dydá nustatyti. Laikas atstovø atvykimo á vietà skiriamas ne pirmiaukaip 3 dienos nuo dienos raðto áteikimo savivaldybei.

8. Apskaièiuojant padarytus ûkininkams javø nuostolius per triangu-liacijos ir topografijos darbus, reikia vadovautis pridedamos lentelës nor-momis.

9. Ákainojimo komisijos nutarimo nuoraðai áteikiami þemës savinin-kui ar þemës valdytojui paèiam arba siunèiami paðtu su áteikimo praneði-mo lapeliu.

10. Jei þemës savininkas ar valdytojas, kiekvienas savo teisiø ribose,su komisijos sprendimu sutiks, jie apie tai pasiraðo komisijos nutarimonuoraðuose ir pristato Karo Topografijos skyriaus virðininkui. Prieðinguatveju pinigø iðmokëjimas jiems sulaikomas iki galutinio ðio reikalavimoiðsprendimo, einant ástatymo § 13. Pinigai jiems iðmokami, atsiþvelgiant ájø turimas teises.

11. Visi þemës nusavinimo, nuomojimo ir nuostoliø atlyginimo doku-mentai arba jø nuoraðai pridedami prie tam tikrø signalø statybos bylø.

12. Lauko darbø laikui uþsibaigus, Karo topografijos skyrius pagami-na pastatytø nuolatiniø trianguliacijos ir niveliacijos þenklø sàraðà apskri-


timis. Ðio sàraðo nuoraðà siunèia Vidaus reikalø ministerijai (Apskrièiøvirðininkams) ir Þemës ûkio ministerijai (Þemës tvarkymo departamen-tui). Reperiø, pastatytø geleþinkeliø juostø ribose, sàraðas siunèiamas Su-sisiekimo ministerijai.

13. Topografijos arba baziø matavimo darbø vykdytojas, atvykæs á darbovietà, per vietos savivaldybæ skelbia gyventojams apie laikinø triangulia-cijos þenklø nelieèiamumà ir ástatymo § 17 nuostatus.

14. Apie Þenklø sugadinimà ar suardymà darbø vykdytojas praneðavietos policijai, kuri, dalykà iðaiðkinusi, bylà áduoda vietos apskrities virði-ninkui.

Generolas leitenantas (par.) ÐniukðtaKraðto Apsaugos Ministeris“

VDU Matematikos – gamtos fakulteto dekano raðto faksimilë (LCVA. F. 631. Ap. 3. B. 367. L. 32).

LIETUVOS MOKSLAS


Kampø matavimai trianguliacijostaðkuose atlikti Hildebranto (Hildeb-randt) teodolitu, kurio duomenys: lem-bo diametras 27 cm, objektyvas 60 mm,padidinimas 42, 62, 72, þiûronas suokuliariniu mikrometru, lembas atskai-tomas mikroskopais–mikrometrais,mikroskopai– mikrometrai turi dvi siû-lø poras pastoviame atstume viena nuokitos, bûgneliø padalijimo vertë 1″. Ste-bëjimo laukai ir mikroskopai apðvieèia-mi elektra. Prie teodolito sumontuotaspatikrinamasis þiûronas irgi su okulia-riniu mikrometru.

Signalizavimui vartoti heliotropaiir proþektoriai. Pirmame 1930 m. sezo-ne dirbta su karbidiniais proþektoriais.Bet jø greitai atsisakyta, nes nuo didelio ákaitimo labai greitai sutrûkinë-davo labai brangûs paraboliniai veidrodþiai. Pereita prie elektriniø proþek-toriø, kuriems energija gauta ið sausø baterijø. Stebëjimø metu proþektoriaiir heliotropai buvo centruojami virð taðkø, paþymëtø matavimo centruose.Signalizacijos ðviesos kryptis buvo nustatoma pritvirtintais prie aparatø diop-trais. Proþektoriø centravimo paklaida 6 km atstumu nebuvo didesnë kaip±2 mm arba ± 0″.07.

Prof. Bernardas Kodatis dalyvavo árengiant beveik visas matavimo ba-zes ir nustatant tikslias jø koordinates, atliekant kelis astronominius geode-zinius matavimus. Jo uþraðuose yra nemaþai duomenø apie dalyvavimà tuo-se matavimuose, apie ekspedicijose patirtus áspûdþius. Á ekspedicijas daþnaivykdavo drauge su specialistais M. Ratautu, P. Butrimu, A. Kaèegûra, S. Cha-manskiu, J. Andriumi, S. Krûveliu, I. Liesiu, K. Sleþevièiumi ir kitais.

Apie vienà tokià ekspedicijà, prasidëjusià 1929 m. liepos 6 d. ir turëjusiàatlikti gravimetrinius, astronominius ir trianguliacinius matavimus,B. Kodatis raðo: „Ir vël „darbo atostogos“. Vieni vyksta á Skandinavijà, kitiá Italijà ar ðiaip prie jûros, o mes á ekspedicijà […]. Dar kartà perþiûrime,ar viskà susidëjom: geodeziniai ir astronominiai prietaisai, instrumentai,kirviai, pjûklai, palapinës, þibintai, geleþinës lovos, primusai, indai ir kt.Iðvykstame: aðen ir mano asistentai Èeslovas Masaitis ir RomualdasZaleskas ir kareiviai, susëdæ bet kaip sunkveþimio këbule ant rakandø.

Hildebranto teodolitas.



Iðvaþiuojame. Pulkininkas(A. Krikðèiûnas – A. L.) pa-linki mums laimingo kelio.Að atsisëdu greta vairuoto-jo. Rankoje turiu generali-nio ðtabo þemëlapá.

Iðvykstame á ÞvaginiusÞemaitijoje. Kaunas tik pra-deda prabusti. Bet jau daugkur matyti skubantys ðvie-þios duonos, pyragø, taip patpieno bei laikraðèiø iðneðio-tojai. Paliekame miestà. Ið-vaþiuojame á plentà. Saulëkaitina vis labiau. Kareiviaiuþtraukia dainà: marð, marð,

kareivëliai… Bet apie pietus tenka pasukti ið gero kelio link Þvaginiø. Va-þiuojame tarp mëlynuojanèiø rugiø laukø, pro veðliai þaliuojanèias bulves,per ðilojus, ganyklas su tingiai susispietusiø karviø bandomis. Kelias labaiduobëtas. Todël vaþiuoti galime labai lëtai. Pagaliau pavakaryje pasiekë-me prie Þvaginiø pastatytà trianguliaciná bokðtà – „pûkðtæ“. Jos 38 maukðtyje – stebëjimo platforma, o iki pat virðutinës net 44 m. Kareiviainetoli bokðto pastato palapines – matavimo prietaisams ir gyvenimui.Porà kareiviø pasiunèiu á kaimà nupirkti sviesto, deðros, pieno. Netrukusgráþta su produktais. Að uþplikau didelá puodà stiprios kavos ir visi skaniaiuþkandame. Po to einu ieðkotis buto. Palapinëje gyvens tik budintys ka-reiviai. Pasirinkau vieno ið vargingiausiai atrodanèios naðlës su dviemvaikais namus, norëdamas, kad ji ið mûsø kiek uþsidirbtø. Naðlë labaiapsidþiaugë, kad pas jà apsigyvensime ir kad mokësime jai ne tik uþ butà,bet ir uþ maistà. Be to, ûkininkë ir gyveno arèiausiai mûsø „trianguliaci-jos taðko“. Bet dël to, kaip greitai pastebëjome, ant tos ûkininkës, na,þinoma, ir mûsø, labai supyko kiti jos kaimynai. Vienas jø, toks Vasi-liauskas, dël to vëliau mums ir spàstus paspendë: ant tako, kuriuo eidavo-me ið sodybos prie bokðto, padëjo dalgá, o ið virðaus apkratë þolës. Bet, laimë,pamatëme spàstus ir nesusiþeidëme. Tad nieko nelaukæ nuneðëme dalgá,sakydami radæ, ir lyg niekur nieko paklausëme, kaip jam sekasi? O jis irgilyg niekur nieko staiga pakvietë uþeiti á vidø iðgerti alaus. Bet neiðkentëm irvis dëlto paklausëm, kaip jo dalgis atsidûrë ant mûsø tako, bet jis tik peèiais

Heliotropas

Proþektorius


gûþtelëjo, girdi, neþinàs. O paskui, lyg prisiminæs, ëmë aiðkintis, kad tikriau-siai tos naðlës vaikai, pas kurià apsigyvenome, padëjæ. Girdi, ûkininkë ir josatþalos esanèios labiau suktos. Ir kodël gi jûs pas tà skurdeivà apsigyvenote,paklausë. Juk ji tik bulvëmis ir pienu tegalinti maitinti. Visai kitaip, girdi,bûtø, jei gyventume pas já, Vasiliauskà. Bet að jam pasakiau: kodël tamstataip nepagarbiai elgiatës? Juk jûs kilæs ið bajorø?! Vasiliauskas labai sumiðo.

B. Kodatis su pagalbininkais prie Ðvëkðnos geodezinio bokðto.


Prie statomo geodezinio bokðto Narvydþiuose: Ðinkûnas (1), B. Kodatis (2), Kaveckis (3),kareiviai: Vaièiulis (4), Pakulis (5), Gudauskas (6).

B. Kodaèio ekspedicijos dalyviai ásikuria prie Ðilø (1933 m.).

12 3 4 5

6

LIETUVOS MOKSLAS


Ekspedicijos dalyviai prie Kalnënø geodezinio bokðto (1933 m.).

Ekspedicijos dalyviai Kalnënuose su vadovu B. Kodaèiu centre (1933 m.).



Geodezinio bokðto prie Skuodo virðutinëje stebëjimo aikðtelëje (30 m aukðtyje)(ið deðinës á kairæ): B. Kodatis ir kareiviai – Ðinkûnas, Vaièiulis, Pakulis.

B. Kodatis (antras ið deðinës) su ekspedicijos dalyviais Ðvëkðnoje.


Kad „kilæs ið bajorø“, jam labai patiko, bet kad vis dëlto neatsisakëme nuo-mos pas skurdþiai gyvenanèià kaimynæ, ne. Bet mums ji patiko, nes buvolabai geros ðirdies, labai darbðti penkiasdeðimtmetë moterëlë.

Pats Þvaginiø kaimas buvo kaip ir atskirtas nuo likusio pasaulio – ra-mus, tylus, tarsi sapnuose paskendæs. Bet daugelis jo þmoniø, kaip reta,labai domëjosi mûsø darbais, nemaþai jø susirinkdavo ir naktá, kai mesþibintais signalizuodavome net uþ poros deðimèiø kilometrø esantiems anttrianguliacijos bokðtø kolegoms; domëdavosi, ir kaip matuodavome atstu-mus ar kampus, þiûrëdami pro teodolito okuliarà.

Mûsø matavimai Þvaginiuose uþtruko bene mënesá. Baigus darbus irmums iðvaþiuojant, rodos, visas kaimas susirinko iðlydëti.

Po to matavimus vykdëme Þvirblaièiuose. Kaip ir Þvaginiuose, mespo savaitës nustatëme ir jø koordinates B = 55o58′13′′,88 (platumos) ir L =21o50′48′′,36 ilgumos, o azimutas Þvirblaièiai–Þvaginiai – 201o10′42′′,94.Po to dirbome Ðiluose. Èia „pûkðto“ stebëjimo aikðtelë buvo 46 m aukðtyje.Nejauku bûdavo, ypaè naktá, uþkopti á jà. Lipi tik ðvieèiant ant krûtinësprisikabintam elektriniam þibintuvëliui – tik 4, 5 prieky kopëèiø virbai irdar keletas piramidës sujungimo ràstø matyti. Paþvelgus þemyn – tik ap-ðviesti palapiniø staèiakampiai. Aukðtyn – þvaigþdëtas dangus. Tiesa, ko-lega Kazys Sleþevièius niekada nelipo á „pûkðtæ“, guodësi, kad galvasvaigstanti. Bet man bûdavo net malonu kopti ir dirbti aukðtumoje. Okopti reikëdavo taip: kairë ranka – deðinë koja, deðinë ranka – kairëkoja. Tiesa, Latvijoje vienas astronomas netoli virðûnës paslydo ir uþsi-muðë [...].

Patalpas nuomojome pas tokius ûkininkus Tamoðaièius. Atrodë, labaiðviesi ðeima: tëvas ir abu vaikai gerai grojo akordeonu, smuiku, namuosebuvo ir nemaþai knygø. Ûkis buvo nedidelis, bet tvarkingas. Ir mus geraimaitino. Taèiau po keleto pragyventø dienø pamatëme, kad vyras tikrasdespotas savo þmonai. Kartà, per pietus gráþæ pailsëti, radome Tamoðaitie-næ pakabintà ant virviø darþinëje ant skersinio taip, kad kojomis nesiektøþemës. Moteriðkë tik tyliai kûkèiojo. Nuleidæ jà nuo skersinio ëmëme gë-dinti vyrà. O kà man reikëjo daryti, jei neklausë, paaiðkino ðeimininkas.

Ðiluose dirbome tris savaites. Daugiau, bent mûsø akyse, ðeimininkasnebemuðë, „nekabino“ ant skersinio savo þmonos. Po to persikëlëme áÐvëkðnà. Tai buvo bene graþiausias ir lietuviðkiausias Þemaitijos miestelis.Jame ir nuostabaus groþio baþnyèia, didþiulis parkas ir greta Z. Pliateriorûmai. Man lankantis grafas gyveno dvaro ekonomo mediniuose namuo-se, bet su daugybe dideliø ir maþø kambariø. Keletà kambariø grafas


iðskyrë ir man bei mano bendradarbiams. Rûpintis mumis grafas pavedëdvaro virëjai, senai senmergei, bet ðiaip protingai ir maloniai moterëlei. Jiypaè rûpinosi manimi, kaip motina.

Kità dienà grafas pasikvietë mane pas save. Supaþindino su savo þmo-na ir savo kambarine ar drauge ruse Èertkova. Grafas ir grafienë geraikalbëjo lietuviðkai, sakësi ir esà lietuviais, tik lenkø kultûros. Su grafu irgrafiene kalbëjome lietuviðkai, o su Èertkova prancûziðkai. Grafienë buvoaukðta, graþi, blondinë moteris. Aukðtas, tik pilvotas buvo grafas. Su juodaug kalbëjome apie Lietuvà, jos istorijà, lietuviø kalbà, etnografijà. Gra-fas prisipaþino, kad labai nemëgstàs þydø. Nemëgo jø ir jo tëvas, kurisþydus ir iðgujo ið Ðvëkðnos. Ne smurtu, o pristeigdamas miestelyje ir apy-linkëse lietuviø kooperatyvø, parduotuviø, kuriose viskas buvo pardavi-nëjama pigiau negu þydø parduotuvëse; grafo remiami ir lietuviaiamatininkai gamino viskà pigiau negu þydai. Tad praradæ prekybà ir ama-tus þydai ir iðsineðdinæ ið Ðvëkðnos.

Beje, þydai nëra ir indoeuropieèiai, o semitai. Nors nemaþai kur lietu-viai su þydais ir neblogai sugyveno, ypaè ten, kur netrukdydavo jiems savæsiðnaudoti. Bet ðiaip þydai daugeliu atvejø pasiþymi pakantumu kitiems,yra mandagûs, stengiasi uþ gerà atsilyginti geru. Þydai myli savo ðeimas.Nesu girdëjæs, kad þydas muðtø savo paèià, nemaèiau ir ðlitinëjanèiø girtøþydø. Geriausi ir mano studentai buvo tik þydai.

Na, bet tai, kad Ðvëkðna jau pirmaisiais Nepriklausomybës metais bu-vo vienas ið lietuviðkiausiø ir tautiðkai nusiteikusiø mûsø miesteliø, dide-lis, kaip sakiau, grafo Pliaterio nuopelnas. Jis man paliko labai kultûringoir doro þmogaus áspûdá.

Po Ðvëkðnos toliau matavimus vykdëme Katyèiuose, netoli Þ. Naumies-èio ir Vainuto. Miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose tik lietuviai gyveno.Tiesa, buvo viena vokieèiø ðeima – mokytojai, bet gana menko iðsimoksli-nimo þmogeliai...“1

Ið B. Kodaèio uþraðø matyti, kad jis labai dþiaugësi kiekvienu tikrolietuviðkumo pasireiðkimu ir iðgyveno dël vieðpataujanèio kaimuose tam-sumo ir prietaringumo.

Prof. Bernardas Kodatis drauge su kitais Lietuvos mokslininkais, geo-dezininkais dalyvavo ir beveik visose Baltijos ðaliø geodezininkø konferen-cijose. 1927 m. geguþës 20–22 d. á Rygoje vykusià treèiàjà konferencijà jis

1 ALKA. B. Kodaèio archyvas.

LIETUVOS MOKSLAS


Sena Þvaginiø sodyba, kurioje 1934 m. gyveno prof. B. Kodatis su pagalbininkais.

Ekspedicijos metu (1932 m.) prie Barstyèiø, Pudeliø kaime, gyvenant pas ûkininkàGrinbergà (2): B. Kodatis (1), Grinbergienë (su dukrele), K. Sleþevièius (7), Grinbergø

vaikai; antroje eilëje – ekspedicijos dalyvis, Grinbergø dukra, sûnus, kareiviai.



vyko kartu su prof. S. Kolupaila, mjr. A. Krikðèiûnu, doc. S. Dirmantu. Apietà konferencijà B. Kodatis ataskaitoje Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto dekanui prof. Z. Þemaièiui, taip pat kraðto apsaugos mi-nistrui, raðo: „[...]. Visø kraðtø dalyviai praneðë apie savo atliktus ir tæsiamusdarbus. Ið praneðimø iðaiðkëjo, kad visuose kraðtuose jau rimtai dirbamasutartai trianguliacijai vykdyti [...]. Bet mes ið rimtø darbø dar tegalëjomenurodyti, kad Universiteto Astronomijos katedra jau ásigijo pagrindiniustyrimams prietaisus, bet jie provizoriniai pastatyti Universiteto kieme, pa-èiame miesto centre. Tai daug kà nustebino, kaip ir tai, kad dar nëra priim-to ir oficialaus sprendimo, kad mûsø Universiteto Matematikos-gamtosfakultetas yra irgi trianguliacijos darbø vykdytojas. Bendrai su Karo to-pografijos skyriumi dirbame tik savo iniciatyva. Tuo tarpu visuose kituosedalyvaujanèiuose kraðtuose viskas jau seniai yra aiðkiai nustatyta, bûtent:kur prie universitetø yra astronomijos ir geofizikos katedros, tenai uni-versitetai vykdo astronominius ir geofizinius darbus, kitus – geodezijosinstitutai (kur tokie yra) ir kariuomeniø generaliniai ðtabai [...]. Atëjo lai-kas neatidëlioti ir rimtai kibti darban. Juk Lietuva yra ratifikavusi Baltijos

B. Kodatis su ekspedicijos dalyviais 1934 m. prie Telðiø pas ûkininkà Gená (pirmojeeilëje antras ið deðinës) kartu su atvykusia þmona Viktorija (antra ið kairës),

sûnumi Keistuèiu ir kitais.


ðaliø trianguliacijos konvencijà ir mûsø pareiga iðtesëti paþadus [...]. Bu-vo klausiama, ar dalyvaujantieji kraðtai jau bûtø pasirengæ nuo 1928 m.pradëti trianguliacinius matavimus. Visø kraðtø atstovai pareiðkë, kadgalëtø. Bet að, skausmas uþgniauþë gerklæ, pasakiau, kad Lietuva var-giai pasiruoð pradëti tuos darbus iki 1928 metø. Bet pasakiau, kad nuo1929 m. matavimus irgi pradësime. Tad ir Suomijos atstovo pasiûlymubuvo priimta tokia rezoliucija, aiðkiai skirta Lietuvos Vyriausybei: „Bal-tijos geodezijos komisija kreipiasi á vyriausybes praðydama dëti visaspastangas ir parûpinti visus reikiamus prietaisus, kad visi matavimø dar-bai galëtø prasidëti 1929 metais“ [...]. Taigi, jeigu mes skubiai nekibsi-me á darbà, tarptautinëje ðeimoje apsijuoksime [...]. Að esmi grieþèiausiainusiteikæs uþ energingiausiàjá darbà. Að patariau: greitas, grieþtas su-siorganizavimas – tikslus darbø pasiskirstymas, ir kuo greièiausiai kibtiá darbus...“1

Ði B. Kodaèio ataskaita ið konferencijos turëjo didelá poveiká tiek Uni-versitetui, tiek Kraðto apsaugos ministerijai ir, kaip matëme ið anksèiaupateiktø faktø, paspartëjo ir observatorijos árengimas, reikalingas geo-deziniams ir astronominiams matavimams technikos ásigijimas. Ir jau1928 m. rugsëjo 23–28 d. Baltijos geodezininkø konferencijoje BerlyneLietuvos atstovai – B. Kodatis, K. Sleþevièius, M. Ratautas susirinku-siuosius galëjo informuoti apie nuveiktus nemaþus astronominiø irgeodeziniø matavimø darbus, pasirengimà trianguliacijai pagal Balti-jos geodezijos konvencijos programà. Taèiau, anot B. Kodaèio, nuveik-tø darbø paminëjimas lyg pykdino kai kuriuos Vokietijos atstovus. Apietai B. Kodatis raðo: „[...] Kai rugsëjo 23 d., sekmadiená, visi susirinko-me, vokieèiai su mumis ir kitais ið Rytø Europos laikësi labai iðdidþiai.Bet mums labai draugiðkais buvo lenkø atstovai. Su jais pirmiausia irëmëme bendrauti.

Pirmadiená posëdþiø salëje mes su lenkø atstovais susëdome prieðpas-kutinëje eilëje. Uþ mûsø atsisëdo aukðti vokieèiø valdininkai, kariðkiai.Visi jie labai garsiai, kad ir kiti girdëtø, kalbëjo, kokios atsilikusios ir tam-sios yra Lietuvos, Lenkijos ðalys ir kaip jiems, vokieèiams, reikësià su to-kiais „laukiniais“ vykdyti bendrà apie Baltijos jûrà trianguliacijos projektà.Man pasiûlius kolegoms ið Lietuvos ir Lenkijos atsistoti ir pareikðti pro-testà, iðeiti ið salës, kiti nepritarë man ir likome vietoje. Prasidëjus prane-ðimams vokieèiai faðistai aprimo, bet su jais taip ir nepersimetëme në vienu

1 Ten pat.


sakiniu per visà konferencijos laikà. Kai valgykloje ar kur kitur jie atsisësdavonetoli mûsø, mes demonstratyviai juos palikdavome ir pereidavome á kitàvietà...“ Ir toliau B. Kodatis savo uþraðuose stebisi, kad nors jis gimë iraugo Vokietijoje, bet, pasirodo, nepaþinæs paèiø vokieèiø. Jis vis manæs,kad vokieèiai yra labai geranoriðki, tolerantiðki. Prisiminë, kaip kartà, darvaikas bûdamas, gráþdamas ið parduotuvës su pieno buteliais, pamatë gat-ve atvaþiuojantá brikelëje be jokios apsaugos tik su veþëju kaizerá Vilhel-mà II. Susigretinæs su berniuku jis sustojo ir pakvietë prieiti. Bernardaspasveikino já – laba diena, ponas kaizeri! Kaizeris maloniai nusiðypsojæs ir

LIETUVOS MOKSLAS


paklausæs, kaip jis paþinæs, kad kaizeris? „Mûsø namuose yra jûsø paveiks-las. Ir laikraðèiuose daþnai bûna jûsø nuotrauka, atsakiau. Tada kaizerisëmë teirautis, kà að èia neðuosi nupirkæs ir kiek sumokëjau. O ðnapso arnepirkai? – klausinëjo toliau kaizeris. Man paaiðkinus, kad niekas ið mûsøðeimos ir paþástamø negeria degtinës, tik per ðventes kartais po kokio vynotauræ, kaizeris nusiðypsojo ir pasakë, kad tai labai gerai. Po to jis ëmë klau-sinëti, kurioje klasëje mokausi ir kaip sekasi mokytis, kuo noriu bûti uþau-gæs. Atsakiau, kad labai patinka stebëti þvaigþdëtà dangø ir svajoju bûtiastronomu. Puiku, apsidþiaugë kaizeris, kad tu, moksleivis, jau nuspren-dei, kuo bûti. Kai gráði namo, perduok savo tëvams paèius geriausius manolinkëjimus. Ir stipriai paspaudæs mano rankà, paliepë veþëjui vaþiuoti to-liau“, – raðo B. Kodatis savo atsiminimuose.1 Tà epizodà su kaizeriu jisdaþnai prisimindavo, kai ir nepriklausomoje Lietuvoje tekdavo susidurtisu pasipûtusiais valdininkais.

Prof. B. Kodaèiui teko dalyvauti ir visose kitose geodezininkø konfe-rencijose. Danijoje, Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje jis buvo ir tarp pa-grindiniø jos organizatoriø ir praneðëjø, dalyvavo ir 1938 m. birþelio13–17 d. vykusioje konferencijoje Kaune. Beveik visose jose bûdavo ge-rai ávertinami Lietuvos astronomø, geofizikø, geodezininkø atlikti dar-bai – pagal jø mastà ir iðsamumà Lietuva buvo tarp pirmaujanèiøjøvalstybiø. Taèiau ðiandienà mums ádomûs ne tik atlikti darbai, bet ir taaplinka, kuri susidarydavo konferencijø metu. Ðtai apie 1934 m. rugsëjo11–19 d. VII Baltijos geodezijos komisijos konferencijà Maskvoje skai-tome: „Konferencijoje Maskvoje dalyvavau drauge su K. Sleþevièiumi,M. Rotautu, A. Krikðèiûnu ir asistentu Èeslovu Masaièiu. ApsistojomeLietuvos ambasadoje. Vienà dienà konferencijos ðeimininkai pasiûlë no-rintiems susipaþinti su „mûsø socialistine gyvenimo tikrove“. Tarp ávai-riø pasiûlymø buvo ir pasiûlymas apsilankyti „tarybiniame kalëjime“.Mudu su È. Masaièiu uþsiraðëme á ekskursijà kalëjiman. Mus ir dar kele-tà ið Estijos ir Suomijos atstovø susodino á prabangø lengvàjá automobiláir nuveþë á graþiai sutvarkytà miðkà ar parkà. Pavaþiavus kiek graþiaisakmenimis grástu keliu, tarp medþiø pasirodë keletas raudonø plytø ke-turaukðèiø namø. Tai kalëjimas, paaiðkino. Nors niekur nesimatë jokiøtvorø. Tik prie áëjimo mus pasitiko mëlyna uniforma maloniai besiðyp-santis sargybinis ir pakvietë uþeiti. Mus ávedë á vienà dideliais ðviesiaislangais salæ, kurioje eilëmis stovëjo ðaltkalviø darbo stalai, prie jø triûsë

1 Ten pat.



melsvais kombinezonais vilkintys vyrai, montavæ paèiûþas. Visi linksmi,ðvytinèiais veidais. Á mûsø pasveikinimà rusiðkai vos ne choru visi atsakë:zdrastvuite! Ir toliau visi kurá laikà dirbo, kol vienas operos solisto balsuuþtraukë: Volga, Volga, mat rodnaja… Visi ëmë jam pritarti. Lyg bûtøkokios filharmonijos choras. Mums pasiteiravus, uþ kokius nusikaltimusèia kalinami, mus lydintieji gerai iðpenëti pora vyrukø paaiðkino, kad taiuþ ávairias vagystes nuteistieji, bet ne ilgesniam kaip 10 metø laikui. Poto mus nuvedë á kità salæ, kurioje prie ilgø stalø taip pat melsvais rûbaissu baltomis apykaklëmis moterys gamino rûbams valyti ðepeèius. Mumsstebint jø darbà, jos, kaip ir vyrai, netrukus uþdainavo: ðiroka strana rod-naja… Dar kitose salëse dirbo batsiuviai, siuvëjai… Á mûsø klausimà, arniekas ið kalinamøjø nepabëgo, mûsø palydovai paaiðkino, kad jiems në-ra ko bëgti, nes esà viskuo aprûpinti, o laisvu laiku gali mokytis, net studi-juoti aukðtosiose mokyklose. 16 val. mus pakvietë papietauti kartu sukaliniais: stalai buvo padengti baltomis staltiesëmis, o ant jø graþûs indai sugaruojanèia sriuba, kotletais, gërimø grafinais. Lyg neblogame restorane.Po pietø dar buvo mums leista pabendrauti su kaliniais. Vienas ið jø,mokëjæs vokiðkai, prisipaþino esàs kilæs ið Pavolgio vokieèiø, o kai mûsøpalydovai nutolo, paaiðkino, kad tëvai þuvo tremtyje, o ir ðiandieninissusitikimas – tai tik spektaklis, kuriam jie buvo net porà savaièiø rengia-mi ir apmokomi.

Paliekant vadinamàjá kalëjimà, vieno palydovo paklausiau, o kur kali-nami politiniai kaliniai, tai jis iðpylë: „Politiniai? Mûsø, Tarybø Sàjunga,vadovaujama draugo Stalino, yra pati demokratiðkiausia pasaulyje ðalis irtokiø, kaip politiniai kaliniai, nëra ir negali bûti.“

Na, bet atmetus tokias ir panaðias propagandines ekskursijas, Mask-voje mes pamatëme ir ið specialistø iðgirdome daug vertingos informacijosapie astronomijos, geodezijos, geofizikos ir kitø mokslø pasiekimus, pa-matëme tikrai dideliø statybø – geleþinkeliø, tiltø, ámoniø mastus. Pagalastronominius-geodezinius tyrimø mastus SSRS, atrodë, pralenkë kitas ða-lis. Visi tie tyrimai buvo sukoncentruoti valstybës ástaigose ir negailëta lë-ðø, nes tie tyrimai buvo bûtini ir „valstybës gynybai“.1

Paskutinë, deðimtoji Baltijos geodezininkø konferencija ávyko Kaune1938 m. Savo delegatus á jà dar buvo atsiuntusios Anglija ir Prancûzija.Dël neþinomø prieþasèiø ið Geodezijos komisijos darbo pasitraukë ir savo

1 Ten pat.


312 ALGIMANTAS LIEKISLIETUVOS MOKSLAS

313SUGRÁÞUSIO LIETUVIO GYVENIMASKARO TOPOGRAFIJOS SKYRIAUS IR UNIVERSITETO BENDRIEJI DARBAI


Karo topografijos skyriaus virðininko plk. Antano Krikðèiûno raporto apie 1938 m.Kaune ávykusià Baltijos geodezijos komisijos konferencijà faksimilë

(LCVA. F. 929. Ap. 10. B. 80. L. 30, 35).

atstovø neatsiuntë SSRS. Posëdþiai vyko Karininkø ramovës Didþiøjø ku-nigaikðèiø menëje.1

Baltijos geodezijos komisijos organizuojamos konferencijos gerokai pa-stûmëjo priekin astronominius-geodezinius tyrinëjimus ir praktiniø jø uþ-daviniø sprendimus, tos srities specialistø rengimà, bet jos nutrûko dëlLenkijos ultimatumo Lietuvai, Vokietijos ávykdytos Klaipëdos ir jos krað-to okupacijos, dël SSRS ir hitlerinës Vokietijos slapto sàmokslo ir paga-liau SSRS ávykdytos Baltijos ðaliø okupacijos. Sustojo nebaigti irtrianguliacijos darbai aplink Baltijà.

Tiesa, tuo metu ir prof. B. Kodatis jau, atrodo, siekë uþsiimti tik ast-ronominiais darbais. Tai ið dalies atspindi jo 1939 m. birþelio 6 d. raðtas

1 Kodatis B. Pabaltijo valstybiø Geodezinës komisijos 10-oji konferencija Kaune // Kos-mos. 1938. Nr. 7–9. P. 257–258.


Karo topografijos skyriaus virðininkui ir VDU Matematikos-gamtos fa-kulteto dekanui. Raðte B. Kodatis aiðkina, kad Astronomijos katedra, ikiðiol sprendusi daug trianguliacijos ir kitø geodeziniø klausimø, dalyvavusibeveik visuose matavimuose, stengësi iðmokyti vykdyti astronominës geo-dezijos ir gravimetrijos matavimus Karo topografijos skyriaus darbuoto-jus, taèiau tai turëtø bûti ne pagrindinë jø, astronomø, veiklos sritis. Irtoliau nurodo:

„Pirma: mûsø laikais astronomija tyrinëja daug ir plaèiø problemø, ku-rios yra visai kitokios rûðies problemos negu astronominiai geodeziniaidarbai. Dël to ðiandien astronominiai geodeziniai darbai visai nebeáeina áastronomijos darbø planà, o priklauso geodezijai. Ðiandien astronomai tu-ri paðvæsti savo laikà ir jëgas problemoms, kurios yra tokios plaèios ir jøtiek daug, be to, astronomø ir observatorijø yra ðiuo metu maþai, kad sta-èiai neþinia, kaip bent ðiek tiek áveikti ðiuos visus darbus.

Dël to jau pradedant sutartus geodezinius darbus, buvo aiðku, kad to-kia padëtis negali visados pasilikti, kad pamaþu reikia pakeisti jà taip, kadK. Topografijos skyriaus tam tikri darbuotojai patys galëtø dirbti ðiuos ast-ronominius–geodezinius darbus.

Antra: mûsø astronomai yra universiteto darbuotojai, kurie turi eititam tikras pareigas jame. Todël astronominiai–geodeziniai darbai gali bû-ti atliekami tik universiteto didþiøjø atostogø metu (VI.15–IX.15), kai tuotarpu ðie darbai gali bûti vykdomi (V.15–X.15).

Prof. B. Kodaèio pasiþadëjimo faksimilë (LCVA. F. 631. Ap. 3. B. 367. L. 37).


1 Kodatis B. Lietuvos observatorija Kaune // Kosmos. 1939. Nr. 4–6. P. 119–121.

Respublikos Prezidentas A. Smetona (1874–1944) kalba, atidengus paminklà þuvusiemsuþ Lietuvos Nepriklausomybæ Kauno kapinëse 1930 10 27.

Treèia: astronominiai darbai, lygiai kaip visi kiti darbai, gali tiktai tuo-met pavykti, jei jie yra sistemingai dirbami, laikantis sudaryto plano. Betjei astronomai kasmet bent tris mënesius turi dirbti astronominius–geodezinius darbus, tuomet jø astronominiuose stebëjimuose pasidaro benttrijø mënesiø spraga, kuri ávyksta kaip tik tuomet, kai stebëjimo sàlygosesti geriausios.“1

Bet ðiuo raðtu B. Kodatis nenorëjo árodyti, kad astronomams reikiaatsisakyti geodeziniø darbø, bet, kad kaip yra Potsdamo observatorijoje,astronominiai tyrimai turëtø nenukentëti dël geodeziniø darbø.

LIETUVOS MOKSLAS

Documents

KARO TOPOGRAFIJOS SKYRIAUS IR UNIVERSITETO BENDRIEJI … · 2010-06-02 · KARO TOPOGRAFIJOS SKYRIAUS IR UNIVERSITETO BENDRIEJI DARBAI Kaip anksèiau raðyta, Lietuvos universitetas,