ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Studijų rašto darbų įforminimo bendrieji metodiniai patarimai ASU

studentams

Akademija, 2016

2

UDK 378.6.091.275(076)

Studijų rašto darbų įforminimo bendrieji metodiniai patarimai ASU studentams

Recenzavo:

Doc. dr. D. Makutėnienė (ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Ekonomikos, apskaitos ir

finansų institutas)

Doc. dr. Steponas Raudonius (ASU Agronomijos fakultetas, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų

institutas)

Redagavo V. Siaurodinienė

© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2016

3

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4

1. RAŠTO DARBŲ STRUKTŪROS IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI ................................. 5

2. LITERATŪROS NAUDOJIMAS RAŠTO DARBUOSE ........................................................ 10

2.1. Informacijos šaltiniai rašto darbams ................................................................................... 10

2.2. Citavimas ir literatūros sąrašų sudarymas .......................................................................... 11

3. TYRIMŲ ETIKA IR PLAGIATO PREVENCIJA ................................................................... 14

3.1. Tyrimų etika ........................................................................................................................ 14

3.2. Plagiato prevencija .............................................................................................................. 15

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 17

4

ĮVADAS

Studentai rengia studijų programose numatytus savarankiškus darbus (referatus, kursinius

darbus, kursinius projektus, praktikų ataskaitas), o baigiant studijas – bakalauro ar magistro

baigiamuosius darbus. Studijų rašto darbai yra svarbūs formuojant studentų įgūdžius, įtvirtinant ir

atskleidžiant studijų metu įgytas žinias. Šie darbai turi būti rašomi atsižvelgiant į turinio ir

formaliuosius reikalavimus. Pastarieji leidžia suteikti rašto darbui formą, tinkamą mokslinei

informacijai įforminti.

Metodinių patarimų tikslas – pateikti pagrindinius studijų rašto darbų struktūros,

įforminimo ir literatūros naudojimo reikalavimus, vienodai taikomus visuose Aleksandro

Stulginskio universiteto fakultetuose. Pirmajame skyriuje pateikiami rašto darbų struktūros ir

įforminimo reikalavimai, antrajame – literatūros paieškos ir atrankos patarimai, citavimo ir

literatūros sąrašų sudarymo nurodymai. Trečiajame skyriuje supažindinama su mokslinių tyrimų

etika ir plagiato prevencija rašto darbuose.

Metodiniai patarimai parengti atsižvelgiant į visų ASU fakultetų pateikiamus įvairių rašto

darbų ruošimo patarimus bei įforminimo reikalavimus, suvienodinant nedidelius darbų įforminimo

skirtumus ir pateikiant tarptautiniu lygmeniu priimtinas citavimo bei literatūros sąrašų sudarymo

taisykles, atsižvelgiant į akademinės etikos nuostatas.

5

1. RAŠTO DARBŲ STRUKTŪROS IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI

Rašto darbų įforminimo reikalavimai parengti remiantis fakultetų parengtais metodiniais

patarimais (Kvaraciejus ir kt. 2008; Magistrantūros studijų... 2013; Malinauskaitė ir kt. 2011;

Pagrindinių universitetinių studijų... 2014; Socialinių mokslų... 2014).

Rašto darbų struktūra priklauso nuo darbo rūšies (referatas, praktikos ataskaita, baigiamasis

darbas ir kt.). Pagrindiniuose rašto darbuose turi būti titulinis lapas, turinys, įvadas, skyriai ir

poskyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo pabaigoje gali būti pateikiami priedai. Detali rašto

darbų struktūra, sudėtinių dalių apimtis ir rašymo ypatumai pateikiami fakultetų studijų rašto darbų

patarimuose.

Rašto darbų įforminimo reikalavimai (teksto formatavimas, darbo dalių išdėstymas, lentelių,

paveikslų bei formulių pateikimas ir kt.) turėtų būti vienodai taikomi visų fakultetų studentų rašto

darbams.

Teksto kalba. Darbai rašomi aiškia, taisyklinga kalba, moksliniu stiliumi. Reikėtų vartoti

veiksmažodinės formos neveikiamosios nuosakos bevardės giminės dalyvį (pvz., nustatyta, ištirta,

galima teigti ir pan.). Rašant privalu laikytis bendrųjų kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Rašto

darbe nereikėtų naudoti rašybos taisyklių ir standartų nenumatytų santrumpų (jeigu darbe vartojama

tokia žodžių trumpinimo ar sąvokų sistema, turi būti sudarytas santrumpų ir specialių terminų

sąrašas su jų paaiškinimais). Darbe negalima pateikti skenuotų lentelių, paveikslų, formulių ir

skenuoto teksto.

Puslapio parametrai. Tekstas rašomas A4 formato (210x297 mm) vertikalaus lapo vienoje

pusėje Times New Roman 12 punktų šriftu ir 1,5 eilėtarpiu.

Visi darbo puslapiai (įskaitant titulinį puslapį ir priedus) turi būti sunumeruoti. Pirmuoju

darbo puslapiu skaičiuojamas titulinis lapas (jame pirmojo puslapio numeris nerašomas). Puslapio

numeris rašomas arabiškais skaitmenimis viršutinės paraštės viduryje be taškelių ir brūkšnelių.

Paraštės ir pastraipos. Tekstas turi būti lygiuojamas pagal abu kraštus, paliekant paraštes:

kairėje – 3 cm, dešinėje – 1 cm, viršuje ir apačioje – po 2 cm. Kiekviena pastraipa pradedama iš

naujos eilutės su 1,27 cm įtrauka nuo kairiojo krašto.

Darbo dalys ir jų pavadinimai. Kiekviename rašto darbe turi būti šios darbo dalys: titulinis

lapas (1 priedas), turinys, įvadas, turinio skyriai ir poskyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo

pabaigoje gali būti pateikiami priedai. Baigiamuosiuose darbuose turi būti titulinis lapas (2 ir 3

priedai), priešlapis (2 ir 3 priedo tęsiniai), baigiamojo darbo užduotis, vieno dviejų puslapių

apimties santrauka lietuvių ir užsienio kalba (4 priedas), turinys, terminų žodynėlis ir santrumpos,

įvadas, tyrimo metodų ir rezultatų pateikimas skyriuose, išvados arba apibendrinimas, literatūros

sąrašas.

6

Kiekviena darbo dalis (turinys, įvadas, išvados, literatūros sąrašas, kt.) ir skyriai pradedami

rašyti naujame puslapyje. Skyriai skirstomi į poskyrius. Po kiekvieno skyriaus ir poskyrio

pavadinimo turi būti nors kelios eilutės teksto, skyriai ir poskyriai taip pat turi baigtis tekstu.

Negalima pradėti bei baigti skyriaus ir poskyrio lentele ar paveikslu.

Darbo dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi lapo viduryje. Skyrių, poskyrių ir

skyrelių pavadinimai (išskyrus kitas darbo dalis, t. y. įvadą, išvadas, literatūros sąrašą) turi būti

numeruojami iš eilės arabiškais skaitmenimis (po kiekvieno skaitmens dedamas taškas).

Pavadinimus nuo teksto turi skirti vienos eilutės tarpas. Darbo dalių ir skyrių pavadinimai rašomi

visomis didžiosiomis raidėmis 14 punktų paryškintu šriftu. Poskyrių ir skyrelių pavadinimai rašomi

mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją antraštės raidę) 12 punktų paryškintu šriftu.

Lentelės. Visos lentelės turi būti aiškios, turėti pavadinimus ir numeruotos arabiškais

skaitmenimis. Lentelės numeruojamos ištisine seka visame darbe arba pagal atskirus skyrius

(pirmasis skaičius reiškia to skyriaus, kuriame yra ši lentelė, numerį, o paskutinis skaičius – tos

lentelės numerį skyriuje).

Lentelių pateikimo pavyzdžiai:

1.1 lentelė. Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir jo struktūra

(Lietuvos statistikos metraštis, 2015)

Bendrojo vidaus produkto elementai BVP mln. Eur BVP struktūra proc.

2005 m. 2014 m. 2005 m. 2014 m.

Atlygis darbuotojams: 8520,0 14503,0 40,6 39,8

darbo užmokestis 6757,1 11401,9 32,2 31,3

socialinio draudimo įnašai 1762,9 3101,1 8,4 8,5

Likutinis perteklius ir mišrios pajamos 7877,1 13322,2 37,5 36,6

Pagrindinio kapitalo suvartojimas 2591,8 4929 12,3 13,5

Gamybos ir importo mokesčiai 2400,1 4206,5 11,4 11,5

Subsidijos (minus) 386,6 516,3 1,8 1,4

Iš viso 21002,4 36444,4 x x

1.2 lentelė. N rajono M žemės ūkio įmonės grūdų pardavimo pajamos

(sudaryta autoriaus pagal M žemės ūkio įmonės duomenis)

Metai Parduota

grūdų t

Grūdų

kaina

Eur/t

Pajamos

tūkst.

Eur

Pajamų absoliutiniai pokyčiai tūkst. Eur

baziniai grandininiai

iš viso iš jų dėl

iš viso iš jų dėl

kiekio kainos kiekio kainos

2012 629,1 205 129 x x x x x x

2013 260,4 175 45,6 –83,4 –75,6 –7,8 –83,4 –75,6 –7,8

2014 631,6 149 94,1 –34,9 0,5 –35,4 48,5 64,9 –16,4

7

Lentelės numeris ir pavadinimas rašomas virš lentelės 12 punktų, paryškintu šriftu. Lentelės

skilčių antraštės pradedamos rašyti didžiosiomis raidėmis, o paantraštės – mažosiomis. Tekstas

lentelėse rašomas 10 punktų šriftu, 1 eilėtarpiu. Pirmoje lentelės skiltyje tekstas lygiuojamas prie

kairiojo skilties krašto, o kitose skiltyse tekstas centruojamas.

Jeigu lentelėje pateikiami skaičiai turi vienodus matavimo vienetus, šie nurodomi lentelės

antraštėje be kablelio. Kai matavimo vienetai skirtingi, jie nurodomi prie kiekvieno rodiklio.

Pateikiant žmonių, gyvulių, inventoriaus skaičių, matavimo vienetai nerašomi. Lentelėse matavimo

vienetų ir eilės numerio skilčių neturi būti. Stulpeliuose vienetai rašomi po vienetais, dešimtys – po

dešimtimis ir t. t. Po kablelio rašomas vienodas skaitmenų skaičius. Visi lentelės langeliai turi būti

užpildomi. Kai nėra reiškinio, rašomas brūkšnys, kai rodikliai neskaičiuojami – „x“, kai

apskaičiuotas rodiklis labai mažas – ,,0“, kai duomenų negauta – „…“. Jeigu rodiklio pavadinimas

užrašomas keliose eilutėse, tai skaičiai rašomi paskutinės eilutės lygyje.

Lentelės turi būti tame puslapyje, kuriame jos analizuojamos, arba gali būti gretimame. Prieš

lentelę, analizuojant joje pateiktus duomenis, turi būti nuoroda į lentelę, pvz.: (1 lentelė). Lentelės turi

būti sudaromos taip, kad jas galima būtų skaityti nesukiojant darbo arba jį pasukant pagal laikrodžio

rodyklę. Jeigu lentelė viename puslapyje netelpa, tai naujame puslapyje nurodomas lentelės numeris

ir rašoma ,,lentelės tęsinys“. Į lentelės tęsinį perkeliami skilčių pavadinimai, buvę nurodyti lentelės

pradžioje. Didesnio nei A4 formato lentelės pateikiamos prieduose ne didesniame kaip A3 formato

lape.

Pateikiant lentelę, publikuotą kitame šaltinyje, būtina po lentelės pavadinimo skliausteliuose

nurodyti šaltinį. Kai lentelė sudaroma remiantis kitų autorių medžiaga, lentelės pavadinimo

pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal nurodytus literatūros šaltinius. Po lentele gali

būti lentelėje pateikiamų sutartinių ženklų ar kiti paaiškinimai.

Paveikslai. Darbe esančios diagramos, nuotraukos, schemos ir kitos iliustracijos vadinamos

paveikslais. Paveikslai turi turėti pavadinimus ir būti numeruoti arabiškais skaitmenimis. Paveikslai

numeruojami ištisine seka visame darbe arba pagal atskirus skyrius (pirmasis skaičius reiškia to

skyriaus, kuriame yra šis paveikslas, numerį, o paskutinis skaičius – to paveikslo numerį skyriuje).

Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po paveikslu 12 punktų paryškintu šriftu, centruojant.

Paveiksle rašomi žodžiai, skaičiai ir simboliai pateikiami 10 punktų šriftu. Sutartinių ženklų

paaiškinimai pateikiami prieš paveikslo pavadinimą: paveikslo dešinėje pusėje arba po juo.

Jeigu paveikslai sudėtingi ir juose pateikiamas daugiau negu vienas požymis, turi būti nurodyti

sutartiniai ženklai ir paaiškinimai. Paveikslai pateikiami po pastraipa, kur jie pirmą kartą paminėti ir

taip, kad juos galima būtų skaityti nesukinėjant darbo arba, jei netelpa, pasukus puslapį pagal

laikrodžio rodyklę. Didesnio nei A4 formato lentelės pateikiamos prieduose ne didesniame kaip A3

formato lape. Prieš paveikslą, jį analizuojant, turi būti nuoroda į paveikslą, pvz.: (1 pav.).

8

Pateikiant paveikslą, publikuotą kitame šaltinyje, būtina po paveikslo pavadinimo

skliausteliuose nurodyti šaltinį. Kai paveikslas sudaromas remiantis kitų autorių medžiaga,

paveikslo pavadinimo pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal nurodytus literatūros

šaltinius.

Paveikslo pateikimo pavyzdys:

Didelis informacijos

kiekis

Informacijos kiekis Nedidelis informacijos

kiekis

Paieškos

sistemos

Virtuali

biblioteka

sistemos

Katalogai Duomenų

bazės

Vertė didėja Mažiau vertinga Informacijos patikimumas

1.1 pav. Informacijos patikimumo priklausomybė nuo paieškos priemonių pasirinkimo

(sudaryta autorės pagal Cooke 2001)

Lentelėse ir paveiksluose pateikiamus tyrimų duomenis nereikėtų dubliuoti bei pakartoti

tekste.

Fizikiniai dydžiai. Fizikiniai dydžiai žymimi tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetais.

Fizikinių dydžių vienetus ir jų žymėjimus pateikti pagal LST ISO standartus. Jei tekste pateikiami

skaičiai turi matavimo vienetus, juos reikia rašyti skaitmenimis (pvz., 300 Eur), jei neturi – žodžiais

(pvz., penkis kartus). Nurodant tekste keletą skaičių, kurių matavimo vienetas vienodas, pastarasis

pateikiamas po paskutiniojo skaitmens (pvz., 2009 m. parduotų kiaulių svoris – 110, galvijų – 450,

avių – 50 kg). Jei tekste rašoma suma didesnė už tūkstantį, rekomenduojama rašyti skaitmenimis ir

žodžiu (pvz.: 5 tūkst., 1 mln.). Dešimtainėms trupmenoms žymėti rašomi kableliai (pvz., 0,256).

Formulės. Formulės rašomos Equation Editor ar pan. formulių rašymo įrankiais. Formulės

tekste centruojamos. Jų simboliai ir skaitmeniniai koeficientai turi būti paaiškinti po formule tokia

tvarka, kaip užrašyta formulėje. Aiškinimas pradedamas žodžiu ,,čia“, rašomu mažąja raide naujoje

eilutėje be įtraukos ir po juo nerašomas skyrybos ženklas. Gali būti naudojami visuotinai pripažinti

formulių simboliai arba standartų patvirtinti ženklai. Formulės simbolis gali turėti tik vieną reikšmę,

kitoje darbo vietoje jam negalima suteikti naujos reikšmės. Jeigu tekste yra daugiau negu viena

formulė, jos turi būti numeruotos. Formulės numeruojamos ištisine seka visame darbe arba pagal

atskirus skyrius (pirmasis skaičius reiškia to skyriaus, kuriame yra ši formulė, numerį, o paskutinis

skaičius – tos formulės numerį skyriuje). Formulės numeris rašomas skliausteliuose formulės eilutės

pabaigoje. Pateikiant formulę, publikuotą kitame šaltinyje, būtina tekste nurodyti šaltinį.

9

Formulės pateikimo pavyzdys:

n

i

i

n

i

ii

L

dL

d

1

1, (1.1)

čia d atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,

arba daržovių) vidutinis derlingumas;

iL atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,

arba daržovių) pasėlių plotas ha;

di atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,

arba daržovių) derlingumas 100 kg/ha; ni ,...,2,1 atitinkamos gamybinės grupės

augalai.

Priedai. Prieduose pateikiama papildoma informacija (lentelės, paveikslai ir kt.). Priedai

pateikiami po literatūros sąrašo. Priedai išdėstomi pagal aptarimo darbe seką. Kiekvienas priedas

pradedamas naujame lape. Visi priedų puslapiai turi būti sunumeruoti kaip darbo tęsinys.

Kiekvienas priedas turi turėti eilės numerį. Žodis priedas ir priedo numeris rašomi viršutiniame

dešiniajame lapo kampe (pvz., 2 priedas). Priedo pavadinimas centruojamas ir rašomas mažosiomis

raidėmis (išskyrus pirmąją sakinio raidę). Darbo tekste reikia pateikti nuorodą į priedus, pvz.: (1

priedas).

10

2. LITERATŪROS NAUDOJIMAS RAŠTO DARBUOSE

Informacijos šaltiniai, naudojami studijų rašto darbuose, apibendrintai dar vadinami

literatūra ar literatūros šaltiniais. Studijų rašto darbuose būtina naudoti tinkamus informacijos

šaltinius, ir juos naudoti atsižvelgiant į autorių teises ir citavimo taisykles.

2.1. Informacijos šaltiniai rašto darbams

Studijų rašto darbuose reikėtų naudoti:

mokslines publikacijas (mokslinius straipsnius, disertacijas, konferencijų leidinius,

monografijas);

informacinius leidinius (žinynus, žodynus, enciklopedijas);

statistinę informaciją, teisės aktus, standartus ir pan.

Rašto darbų literatūros analizei negalima naudoti mokslo populiarinimo, žiniasklaidos

priemonių, informacinių portalų, grožinės ir populiariosios literatūros, vikipedijos, studentų

referatų, nepublikuotų ir pan. šaltinių (išskyrus atvejus, kai jie analizuojami empiriniams ar kitiems

tyrimams atlikti).

Informacijos šaltiniai gali būti spausdinti ar elektroniniai, tačiau jie turi būti tinkami rašto

darbams. Informacijos šaltinius galima rasti įvairiuose ištekliuose, tačiau reikia gebėti iš jų atrinkti

tinkamus rašto darbams. Paprasčiau ir greičiau paiešką galima atlikti ištekliuose, kuriuose visi

šaltiniai yra tinkami mokslui ir studijoms (Tautkevičienė ir kt. 2007).

Rekomenduojama paiešką atlikti:

bibliotekose; ASU bibliotekos ir Lietuvos akademinių bibliotekų spausdintus ir

elektroninius išteklius galima rasti ASU Virtualioje bibliotekoje

(http://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/search.do?vid=ASU);

duomenų bazėse; galima naudotis ASU prenumeruojamomis ir laisvos prieigos

duomenų bazėmis, kuriose publikuojamos el. knygos, moksliniai straipsniai ir kt.

Informacija apie atskiras duomenų bazes pateikiama tinklalapyje

http://biblioteka.asu.lt/lt/moksline-periodika/;

paiešką visose ASU prenumeruojamose duomenų bazėse galima atlikti ASU Virtualioje

bibliotekoje;

mokslinės informacijos paieškos sistemose; Google Scholar (http://scholar.google.lt/)

randamos publikacijos iš atviros prieigos išteklių ir prenumeruojamų duomenų bazių.

Jeigu paieškos sistema naudojamasi, esant ASU tinkle ar prisijungus per VPN, galima

rasti ir atsiversti viso teksto mokslinius straipsnius iš ASU prenumeruojamų duomenų

bazių.

11

2.2. Citavimas ir literatūros sąrašų sudarymas

Rašto darbuose informacijos šaltinius būtina naudoti atsižvelgiant į studijų rašto darbų

tikslus, mokslinio stiliaus ypatybes ir autorių teises, kurios saugomos LR Autorių teisių ir gretutinių

teisių įstatymu (1999).

Norint tinkamai parašyti darbus ir išvengti plagiato, juos reikia rašyti savarankiškai ir darbo

temą ar problemą dalykiškai ištirti (išanalizuoti). Informacijos šaltiniai naudojami, siekiant ne

perpasakoti ar perrašyti informaciją, o įrodyti, pagrįsti, argumentuoti, interpretuoti, vertinti ir pan., t.

y. atlikti informacijos analizę ir sintezę, susisteminti žinias. Rašant reikia ne tik pateikti informaciją,

bet ir susieti ją tarpusavyje: atskleisti priežasties-pasekmės ryšius, susieti buvusio skyriaus pabaigą

su tolesnio pradžia, naudoti gautą informaciją kituose skyriuose, pateikti išvadas iš analizuotos

informacijos ir gautų duomenų.

Informaciją iš informacijos šaltinių galima naudoti juos cituojant ir perfrazuojant.

Citavimas – tikslus kurių nors autoriaus ar veikalo žodžių pakartojimas. Citata – palyginti trumpa

iš kito kūrinio pateikiama ištrauka, skirta įrodyti arba padaryti suprantamais paties autoriaus

teiginius, arba padaryti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis originalo formuluotėje (LR

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 1999). Rašto darbuose gali būti sakinio, kelių sakinių ar

pastraipos dydžio citatų. Visos citatos rašomos kabutėse.

Norint perteikti kito autoriaus požiūrį ar apibendrintą informaciją iš įvairių šaltinių,

informaciją galima perfrazuoti. Perfrazavimas yra informacijos iš šaltinių perteikimas,

atpasakojimas savais žodžiais ir savu stiliumi, bet neiškraipant teksto. Perfrazuojant būtina atskirti

kito autoriaus mintis nuo savų komentarų. Galima vartoti įvairias frazes (pvz.: A. Jonaičio (2013)

požiūriu..., Kaip teigia..., Kaip tvirtina..., Apibendrinus..., Pasak..., Anot..., ).

Šalia visų citatų ir perfrazavimų darbo tekste turi būti pateiktos nuorodos į šaltinius, o rašto

darbo pabaigoje turi būti pateiktas šių šaltinių literatūros sąrašas. Nuorodos ir literatūros sąrašai gali

būti sudaromi pagal įvairias taisykles, tačiau ASU rašto darbuose dažniausiai naudojamas šaltinio

aprašo pirmojo elemento ir metų citavimo metodas bei LST ISO 690:2010 standartas.

Nuorodos į šaltinius tekste. Šaltinio aprašo pirmojo elemento ir datos citavimo metodas

reiškia, kad tekste nurodant naudotą šaltinį ir literatūros sąraše sudarant šaltinio aprašus, visada

pirmiausia rašoma šaltinio autoriaus pavardė (jeigu nėra autoriaus, rašomas šaltinio pavadinimas) ir

šaltinio leidimo ar atnaujinimo metai.

Tekste nurodant šaltinį, autorių ir leidimo metus galima rašyti skliausteliuose, pvz.:

(Nekrašas 2004). Jeigu autorius minimas tekste (rašant autoriaus pavardę ir vardo raidę), po jo

pavardės skliausteliuose reikia nurodyti tik metus, pvz.: E. Nekrašas (2004) teigė, kad… .

12

Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių ir jo šaltinį, nurodomas tik autorius. Jei to

paties autoriaus skirtingos publikacijos išleistos tais pačiais metais, jos atskiriamos rašant mažąsias

raides (a, b, c) šalia publikacijos metų (5 priedas).

Kai minimas dviejų autorių šaltinis, nurodomos abiejų autorių pavardės, pvz.: (Stoškus,

Beržinskienė 2005). Kai yra daugiau nei du autoriai, tekste nurodoma tik pirmojo pavardė ir

priduriama „ir kt.“, pvz.: (Mikulskienė ir kt. 2013) arba: B. Mikulskienė ir kt. (2013) nustatė... .

Jei šaltinio autorius yra kolektyvas, organizacija ar šaltinis neturi autoriaus, pateikiant

nuorodą minimas tik organizacijos ar šaltinio pavadinimas ir metai, pvz.: (Lietuvos standartizacijos

departamentas 2013); (Organizacijų vadyba 2005).

Pateikiant nuorodą į skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai atskiriami kabliataškiu,

pvz.: Šią temą analizavo keletas mokslininkų (Baršauskienė 2012; Barkauskas 2009).

Rašto darbuose iš kitų šaltinių pateikiant lenteles, paveikslus ir formules, pavadinimų

pabaigoje taip pat būtina rašyti nuorodas į šaltinius. Kai lentelės ir paveikslai sudaromi remiantis

šaltiniais, pavadinimų pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal literatūros šaltinius, pvz.:

(sudaryta autoriaus pagal Gižienė 2012; Arimavičiūtė 2010; Sakalas 2010). Elektroniniams

šaltiniams nuorodos rašomos pagal tas pačias taisykles, negalima vietoje nuorodos rašyti interneto

adreso. Jeigu el. šaltinyje nėra publikavimo datos, galima nurodyti atnaujinimo datą ar pan.

Nuorodų naudojimo pavyzdžiai pateikti 5 priede.

Literatūros sąrašas. Rašto darbo pabaigoje literatūros sąrašas gali būti pateikiamas pagal

standartą „LST ISO 690:2010. Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir

informacijos išteklių citavimo gairės“, pirmojo elemento ir metų citavimo metodą.

Literatūros sąraše turi būti aprašyti visi šaltiniai, kuriems buvo parašytos nuorodos tekste.

Jame neturi būti šaltinių, į kuriuos nėra nuorodų tekste.

Šaltinių aprašuose reikia pateikti privalomą informaciją, kuri apibūdina konkretų

informacijos šaltinį. Šaltinio apraše, atsižvelgiant į publikacijos rūšį, turi būti:

autorius ar autoriai, t. y. asmenys, kolektyvas, institucija;

antraštė, t. y. knygos, straipsnio, žurnalo pavadinimas;

leidimas;

standartinis numeris, jei publikacija turi (ISBN, ISSN, DOI);

išleidimo duomenys (vieta, leidėjas, metai), apimtis (tomai, numeriai, puslapiai);

laikmenos rūšis, nuorodos sudarymo data ir prieiga, aprašant elektroninius šaltinius.

Informaciją aprašuose reikia rašyti taip, kaip nurodyta šaltinyje (pvz., negalima trumpinti

pavadinimų, kitaip rašyti autoriaus pavardę ir pan.). Aprašuose apie šaltinius turi būti pateikta

privaloma informacija, kuri nurodyta aprašų pavyzdžiuose. Knygų aprašuose dar turi būti nurodomi

puslapiai, jeigu rašto darbui buvo naudojama ne visa knyga arba buvo panaudota citata iš knygos.

13

Šaltinių aprašuose informacija apie šaltinį turi būti pateikta nurodytu eiliškumu ir naudojami

tinkami skyrybos ženklai (taškai, kableliai, skliausteliai ir kt.), kuriuos reikia rašyti pagal pateiktas

taisykles.

SVARBU: Kadangi nuorodose tekste naudojamas pirmojo elemento ir metų citavimo

metodas, literatūros sąrašo šaltinio apraše pirmiausia taip pat privaloma rašyti pirmąjį

elementą (šaltinio autorių ar pavadinimą, jeigu nėra autoriaus) ir šaltinio publikavimo metus,

o po to rašoma visa kita informacija apie šaltinį (negalima publikavimo metų rašyti aprašo

pabaigoje).

Šaltinių aprašai sudaromi pagal šaltinių rūšį (knygai, straipsniui ir kt.).

Pavyzdžiui:

knygos aprašo schema ir pavyzdys:

PAVARDĖ, V., Išleidimo metai. Knygos pavadinimas. Išleidimo vieta: Leidėjas. ISBN

NEKRAŠAS, E., 2012. Filosofijos įvadas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

ISBN 978-5420-017-12-8.

straipsnio iš žurnalo aprašo schema ir pavyzdys:

STRAIPSNIO AUTORIAUS PAVARDĖ, V., Išleidimo metai. Straipsnio pavadinimas. Žurnalo

pavadinimas, numeris, straipsnio puslapiai. ISSN.

PAKERIENĖ, V., 2001. Informacija žmogaus pasaulyje. Pedagogika, nr. 52, p. 8-11. ISSN 2029-

0551.

elektroninių šaltinių aprašai rašomi taip pat kaip ir spausdintoms publikacijoms, dar

pateikiant juose papildomą informaciją apie publikavimą internete (negalima el.

šaltiniams vietoje aprašo rašyti tik interneto adresą). Straipsnio iš elektroninio žurnalo

aprašo pavyzdys:

LIUKINEVIČIENĖ, L. ir E. ČALNARĖ, 2011. Bendrojo vertinimo modelio taikymo galimybės

viešosios įstaigos veiklai efektyvinti. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos

[interaktyvus], nr. 3 (23), p. 42-54 [žiūrėta 2016-01-24]. Prieiga per internetą:

http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.04~2011~ISSN_1648-9098.N_3_23.PG_42-54

Įvairių rūšių šaltinių aprašų pavyzdžiai pateikti 6 priede.

Šaltinių aprašai rūšiuojami autorių (o jei autoriai nenurodomi – antraščių) abėcėlės tvarka ir

numeruojami iš eilės. Pirmiausiai sąraše pateikiami įrašai lotynišku šriftu (lietuvių, anglų ir kt.

kalbomis), o po to kitais (rusų ir kt. kalbomis). Aprašai kirilica nelotyninami.

14

3. TYRIMŲ ETIKA IR PLAGIATO PREVENCIJA

Akademinės bendruomenės nariai (studentai, dėstytojai, mokslininkai ir kt.) turi vadovautis

visuomenės moralės normomis bei akademinės etikos principais, kurie dažnai būna apibrėžiami

akademinės etikos kodeksuose. Pagrindinės akademinės veiklos vertybės yra sąžiningumas,

objektyvumas, veiklos ir rezultatų skaidrumas, pagarba, socialiai atsakingas elgesys, tyrimų

teisėtumas, gyvūnų ir gamtos apsauga. Mokslininkai, dėstytojai ir studentai turi laikytis tarptautinių

ir nacionalinių autorinių teisių bei kitų įstatymų. Akademinės etikos pažeidimai (pvz.,

nusirašinėjimas, plagiato atvejai, duomenų klastojimas ir kt.) dažniausiai vadinami akademiniu

nesąžiningumu, kurie yra tiriami ir juos nustačius, skiriamos įvairios nuobaudos ar kitos

administracinės priemonės.

Akademinės etikos nuostatų laikymasis yra aktualus visuose studijų, tyrimų atlikimo ir rašto

darbų rašymo procesuose. Pagrindinės etiško elgesio nuostatos, skirtos universiteto darbuotojams ir

studentams, paskelbtos ASU akademinės etikos kodekse. Aptariant studijų rašto darbų atlikimą,

svarbu laikytis akademinės etikos atliekant tyrimus ir rašant teorinę dalį, t. y. naudojant mokslinę

literatūrą.

3.1. Tyrimų etika

Moksliniai ir studijų metu atliekami tyrimai turi būti grindžiami sąžiningumo ir tiesos

siekimo idealais. Pagrindinės tyrimų etikos nuostatos, parengtos pagal Aleksandro Stulginskio

universiteto akademinės etikos kodeksą (2012):

tyrimo metodai ir gauti duomenys turi būti tiksliai pateikiami bei aprašyti, kad būtų

galima patikrinti tyrimo patikimumą;

skelbiami tik objektyvūs mokslinio tyrimo rezultatai, jų negalima padirbinėti,

falsifikuoti, manipuliuoti jais;

naudojant, cituojant ir komentuojant kitų autorių darbus yra būtinas nešališkumas ir

korektiškumas;

negalima vykdyti tyrimų pasisavinant kitų mokslininkų idėjas ar sukurtas metodikas ir

pateikiant jas kaip savas, negalima kopijuoti kitų mokslininkų atliktų tyrimų duomenų;

tyrimai neturi kenkti žmonėms, aplinkai ir kultūrinėms vertybėms;

tyrimas, kai jo objektas žmonės, turi būti grindžiamas laisvanoriškumo pagrindu,

atliekamas nežeminant žmogaus orumo ir laikantis pagrindinių žmogaus teisių. Tyrimo

metu gauti duomenys turi išlikti anonimiški ir naudojami tik tyrimo tikslais.

15

3.2. Plagiato prevencija

Vienas iš svarbiausių akademinės etikos principų – naudoti kitų autorių kūrinius

atsižvelgiant į autorių teises, t. y. kitų autorių kūrinius cituoti, perfrazuoti ir pateikti šaltinių

nuorodas. Šaltinių nuorodos tekste ir literatūros sąrašai sudaromi moksliniais, praktiniais ir

teisiniais tikslais.

Panaudoti informacijos šaltiniai parodo, kaip autorius yra susipažinęs su nagrinėjama tema

ar naudoja tinkamus informacijos šaltinius, ar gali pagrįsti darbe analizuojamas idėjas, pasirinktus

tyrimo metodus ir pan., taip pat padeda surasti darbe naudotus šaltinius, patikrinti pateiktus faktus

arba detaliau įsigilinti į cituotą literatūrą.

Jeigu darbe šaltiniai naudojami netinkamai ar darbas rašomas nesavarankiškai, už tai gali

būti skirtos griežtos nuobaudos, įskaitant pašalinimą iš universiteto ar įgytos kvalifikacijos bei

laipsnio anuliavimą. Plagijavimas yra akademinis nusižengimas. Universiteto absolventai, prieš

gindami parengtą darbą, pasirašo deklaraciją, kurioje nurodo, kad darbas yra originalus ir

autentiškas, t. y. kad jis nėra plagiatas. Studentai pateikdami bet kuriuos rašto darbus turi nurodyti

parengimo datą ir pasirašyti po darbo išvadomis. Universitete naudojamos specialios programos

plagijuotiems tekstams atpažinti. Studijų baigiamieji darbai ir disertacijos publikuojamos viešosiose

prieigos duomenų bazėse, kuriose darbus taip pat tikrina plagiato patikros programos.

Plagijavimas yra ne tik svetimo darbo ar jo dalių pateikimas kaip savo, bet ir neteisingai

cituojamas tekstas. Nežinojimas ar pamiršimas tinkamai naudoti šaltinius neatleidžia nuo

atsakomybės. Aptikus tyčinį ar netyčinį plagiatą, taikomos vienodos bausmės.

Atsižvelgiant į plagiato sampratos analizę (Šarlauskienė 2012), plagiatu gali būti laikoma:

kito asmens parašyto darbo (pirkto, parsisiųsto iš interneto, nukopijuoto ir kt.) ar jo dalių

pateikimas kaip savo paties;

svetimos idėjos, nuomonės, teorijos perteikimas ar perfrazavimas kaip savos;

kopijuotų tekstų iš svetimų darbų pateikimas savo darbe be nuorodų į šaltinius;

kopijuotų tekstų iš svetimų darbų pateikimas savo darbe su nuorodomis į šaltinius, bet be

kabučių, sudarant įspūdį, kad darbas perfrazuotas autoriaus;

cituoto teksto (kabutėse) pateikta mažiau nei nukopijuoto teksto iš svetimų darbų,

sudarant įspūdį, kad dalis darbo perfrazuota autoriaus;

nukopijuotame tekste iš svetimų darbų savo darbe padaryti pakeitimai (naudota žodžių

inversija, pakeista gramatinė struktūra, padaryti žodžių ar sakinių pakeitimai,

sutrumpinta ir pan.), sudarant įspūdį, kad darbas perfrazuotas autoriaus;

perfrazuotos ar apibendrintos informacijos iš kitų autorių darbų pateikimas be nuorodų į

šaltinius;

16

pažodinis tekstų vertimas iš kitų kalbų;

duomenų ar informacijos percitavimas iš antrinių šaltinių, nurodant originalų šaltinį;

nepublikuotos informacijos pateikimas;

netinkamų, klaidingų ar suklastotų nuorodų į šaltinius pateikimas;

pamiršimas pateikti nuorodas.

Svarbu rašto darbus rašyti savarankiškai, tinkamai naudoti šaltinius, gebėti cituoti ir

perfrazuoti informaciją. Darbo tekste būtina:

pateikti nuorodas į visus naudojamus šaltinius ir juos visus įtraukti į literatūros sąrašą;

pateikti nuorodas ne tik naudojant šaltinio tekstą, bet ir paveikslus, lenteles, formules;

pažodžiui pateiktą šaltinio tekstą rašyti kabutėse ir šalia pateikti šaltinio nuorodą;

cituoti (pateikti kabutėse) ne ilgesnį nei paragrafo apimties tekstą;

šaltinio tekstą, kuris nerašomas kabutėse, reikia apibendrinti, sutrumpinti, susisteminti,

lyginti su kitų autorių darbais ir pateikti nuorodą į šaltinį;

naudoti daug įvairių šaltinių, dalykiškai analizuoti, o ne atpasakoti pateiktą informaciją.

Atsižvelgiant į pateiktas rekomendacijas ir savarankiškai atliekant tyrimus bei literatūros

analizę galima parašyti tinkamą studijų rašto darbą, pasiekti teigiamų studijų rezultatų, parodyti bei

naudoti įgytą profesinę ir mokslinę kompetenciją. Akademinės etikos nuostatų svarbos supratimas ir

jų įgyvendinimas daro teigiamą įtaką asmeniniam tobulėjimui ir socialiai atsakingos akademinės

bendruomenės bei visuomenės vystymuisi.

17

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aleksandro Stulginskio universiteto akademinės etikos kodeksas, 2012 [interaktyvus].

Akademija [žiūrėta 2016-02-07]. Prieiga per internetą: http://asu.lt/wp-

content/uploads/2015/04/Aleksandro-Stulginskio-universiteto-akademinės-etikos-

kodeksas.pdf

2. KVARACIEJUS, A., L. TAPARAUSKIENĖ ir L. ŽIBIENĖ, 2008. Bakalauro studijų

baigiamasis darbas: metodiniai patarimai aplinkos inžinerijos studijų krypties studentams

[interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-03]. Prieiga per internetą :

http://dspace.lzuu.lt/handle/1/2421

3. Lietuvos mokslų akademijos Mokslininko etikos kodeksas, 2012. Lietuvos mokslų

akademijos žinios [interaktyvus], nr. 4, p. 1-3 [žiūrėta 2016-03-03]. Prieiga per internetą:

http://www.lma.lt/files/LMA_zinios_nr_4_2.pdf

4. LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 1999 [interaktyvus], [žiūrėta 2016-03-04].

Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471807

5. LST ISO 690 : 2010. Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos

išteklių citavimo gairės. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas.

6. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas: metodiniai patarimai Žemės ūkio inžinerijos

fakulteto studentams, 2013 [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-04]. Prieiga per

internetą: http://zuif.asu.lt/wp-content/uploads/sites/2/2015/01/mag_metod_2013.pdf

7. MALINAUSKAITĖ, R. ir kt., 2011. Magistro (II studijų pakopos) baigiamojo darbo

ruošimo ir įforminimo metodiniai patarimai Agronomijos fakulteto studentams

[interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-03]. Prieiga per internetą:

http://dspace.lzuu.lt/handle/1/1100

8. Pagrindinių universitetinių studijų baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai Miškų

ir ekologijos fakulteto studentams, 2014 [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-04].

Prieiga per internetą: http://mef.asu.lt/wp-content/uploads/sites/5/2014/12/Nurodymai-I-s-

pakopos-baigiamajam-darbui-rengti.pdf

9. Socialinių mokslų studijų rašto darbų rengimo bendrieji metodiniai nurodymai Ekonomikos

ir vadybos fakulteto studentams, 2014 [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-04].

Prieiga per internetą: https://my.asu.lt/adm/get_file.php?id=69446

10. ŠARLAUSKIENĖ, L., 2012. Plagiato prevencijos geroji patirtis užsienio aukštosiose

mokyklose: mokslo studija [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-02-07]. Prieiga per

internetą: http://dspace.lzuu.lt/handle/1/2509

11. TAUTKEVIČIENĖ, G., L. ŠARLAUSKIENĖ ir V. DZINGIENĖ, 2007. Informacijos

ištekliai šiuolaikinėms studijoms ir mokslui [interaktyvus], [žiūrėta 2016-02-07]. Prieiga per

internetą: http://internet.unib.ktu.lt/kursas/default.html

12. ZVICEVIČIUS, E. ir kt., 2012. Bakalauro studijų baigiamasis darbas: metodiniai patarimai

Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studentams [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-02-07].

Prieiga per internetą: http://dspace.lzuu.lt/handle/1/1574

PRIEDAI

1 priedas

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

.................................................FAKULTETAS

.................................................INSTITUTAS

Vardenis Pavardenis

…………………………… programos ……………… studijų

..... kurso ........ grupės studentas

REFERATO PAVADINIMAS

Studijų dalyko ........................ referatas

Tikrino: Vardenis Pavardenis

Akademija, 2016

2 priedas

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

................................................FAKULTETAS

...............................................INSTITUTAS

Vardenis Pavardenis

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS

Bakalauro baigiamasis darbas

Studijų sritis: ...................................

Studijų kryptis: .................................

Studijų programa: .............................

Akademija, 2016

3 priedas

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

................................................FAKULTETAS

...............................................INSTITUTAS

Vardenis Pavardenis

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: ..........................................

Studijų kryptis: .......................................

Studijų programa: ...................................

Akademija, 2016

3 priedo tęsinys

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. …, 2016 m. ........ .. d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. Vardenis Pavardenis, .............. universitetas

Nariai:

1. Prof. habil. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

2. Prof. habil. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

3. Doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

4. Doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

5. Doc. dr. Vardenis Pavardenis, UAB ............. direktorius

Mokslinis vadovas doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

4 priedas

SANTRAUKA

(angl. SUMMARY, pranc. RÉSUMÉ, rus. РЕЗЮМЕ, vok. ZUSAMMENFASSUNG)

Vardenis Pavardenis

Darbo pavadinimas

Bakalauro/magistro baigiamasis darbas (angl. Bachelor Graduation Theses/Master

Graduation, pranc. La thèse finale des études générales, vok. Abschlussarbeit), 60 puslapių (angl.

Pages, pranc. Pages, vok. Seiten), 5 paveikslai (angl. Figures, pranc. Figures, vok. Bilder), 3

lentelės (angl. Tables, pranc. Tableaux, vok. Tabellen), 25 literatūros šaltiniai (angl. References,

pranc. Sources de bibliographie, vok. Literaturquellen), 2 priedai (angl. Appendixes, pranc.

Annexes, vok. Anhänge), lietuvių kalba.

PRASMINIAI ŽODŽIAI (angl. KEY Words, pranc. MOTS CLÉS, vok.

SCHLÜSSELWÖRTER)

Tyrimo objektas (angl. Research object, pranc. Objet de recherche, vok.

Untersuchungsobjekt)

Tyrimo tikslas (angl. Research aim, pranc. But de travail, vok. Forschungsziel)

Uždaviniai (angl. Objectives, pranc. Tâches, vok. Aufgaben)

Tyrimo metodai (angl. Research methods, pranc. Méthodes de recherches, vok.

Forschungsmethoden)

Tyrimo rezultatai (angl. Research results, pranc. Results de recherches, vok.

Untersuchungsergebnisse) (trumpai pateikiama, kas buvo tirta visose baigiamojo darbo dalyse ir

kokie gauti rezultatai):

pirmojoje darbo dalyje (išnagrinėtas, pateiktas, atliktas ir pan.);

antrojoje darbo dalyje (išnagrinėtas, išanalizuotas, nustatytas, atliktas ir pan.);

trečiojoje darbo dalyje (pateiktas, įvertintas, numatytas, pasiūlytas ir pan.);

pagrindinės išvados arba teorinė ir praktinė darbo reikšmė.

Magistro baigiamajame darbe reikia nurodyti, kur ir kada buvo pristatyti ir publikuoti darbo

tyrimų rezultatai.

5 priedas

Nuorodų tekste pavyzdžiai*

Plagiatas yra apibrėžiamas įvairiai. S. Cavanillas (2008) teigia, kad plagijavimo sąvoka yra

susijusi su autorių teisėmis ir intelektualine nuosavybe, tačiau plagijavimas nėra tas pats, kas

autorių teisių pažeidimai. Plagijavimas yra glaudžiai susijęs su morale ir akademinėmis vertybėmis.

Kaip rašo Ch. Park (2003), „...jeigu kalbama apie moralę ir vertybes, tai kas ir kaip turėtų

universitete nuspręsti kas yra teisinga, o kas ne, ir kas gali to mokyti? Dabartiniai studentai yra

bebaimė karta (iš anglų k.: the no-fear generation) arba karta „kodėl gi ne?“, galvojantys, kad

ankstesnių kartų atstovai yra neišmanėliai ir kopijavimas iš interneto nėra nusikaltimas“. Nors

sukurti vieningą ir aiškų plagiato apibrėžimą nėra lengva, tačiau būtina tai padaryti, pradedant

taikyti plagijavimo prevencijos būdus ar gerosios praktikos priemones akademinėje bendruomenėje.

Kai kurie autoriai apibrėžia, kad plagiatas yra įsisąmonintas ar neįsisąmonintas sau naudingos

idėjos, hipotezės, tezės ar rezultatų iš kitų pasisavinimas (Annane, Annane 2012). Tokie lakoniški

apibrėžimai nėra aiškūs, nes akademiniame kontekste plagijavimas yra suprantamas ne tik kaip kitų

sukurtų darbų ar jų dalių pasisavinimas. T. Bretag ir S. Mahmud (2009a), apibendrinę mokslininkų

analizuojamas plagijavimo rūšis, teigia, kad dažniausiai minimas kitų darbų kopijavimas ar

perfrazavimas be nuorodų į šaltinius. Šie autoriai analizavo ir saviplagijavimo problematiką

(Bretag, Mahmud 2009b).

Pavyzdyje naudotų nuorodų aprašai literatūros sąraše

1. ANNANE, D. and F. ANNANE, 2012. Plagiats dans les facultés de médecine, et leur

prévention. La Presse Medicale [interaktyvus],vol.41, iss.9, p. 821-826 [žiūrėta 2016-03-05].

Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1016/j.lpm.2012.02.048

2. BRETAG, T. and S. MAHMUD, 2009a. A model for determining student plagiarism:

Electronic detection and academic judgement. Journal of University Teaching & Learning

Practice [interaktyvus], 6(1), p. 1-14 [žiūrėta 2016-03-04]. Prieiga per internetą:

http://ro.uow.edu.au/jutlp/vol6/iss1/6

3. BRETAG, T. and S. MAHMUD, 2009b. Self-Plagiarism or Appropriate Textual Re-use?

Journal of Academic Ethics [interaktyvus], no. 7, p. 193-205 [žiūrėta 2016-03-05]. Prieiga per

internetą: http://www.springerlink.com/content/256280445158v940/

4. CAVANILLAS, S., 2008. Cyberplagiarism in University Regulations. Digitum [interaktyvus],

iss. 10, p. 7-12 [žiūrėta 2016-03-04]. ISSN 1575-2275. Prieiga per internetą:

http://www.uoc.edu/digithum/10/dt/eng/cavanillas.pdf

* Pavyzdžiai pateikti iš: ŠARLAUSKIENĖ, L., 2012. Plagiato prevencijos geroji patirtis užsienio aukštosiose

mokyklose: mokslo studija [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-03]. Prieiga per internetą:

http://dspace.lzuu.lt/handle/1/2509

6 priedas

Šaltinių aprašų, skirtų literatūros sąrašui sudaryti, pavyzdžiai

Vieno autoriaus knyga

GUDŽINSKIENĖ, V., 2013. Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas: monografija. Vilnius: Mykolo

Romerio universitetas. ISBN 978-9955-19-520-7.

SØRENSEN, B., 2003. Renewable energy: its physics, engineering, use, environmental impacts,

economy and planning aspects. 2nd ed. London: Academic press. ISBN 978-0-12-375025-9.

АБДУРАМАНОВ, А., 2011. Струйные аппараты: теория и практика. Тараз: Сенiм. ISBN

978-6-017-24625-9.

Dviejų ar trijų autorių knyga

PETRAUSKAS, G. ir V. ADOMAVIČIUS, 2012. Vėjo energijos naudojimas elektrai gaminti:

mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. ISBN 978-609-02-0753-6.

ZANDER, R., C. MILLER and N. MHLANGA, 2013. Credit guarantee systems for agriculture

and rural enterprise development. Rome: Food and Agriculture Organization of the United

Nations. ISBN 978-92-5-107412-1.

Keturių ir daugiau autorių knyga

ALBREKTAS, D. ir kt., 2011. Medienos inžinerija. Kaunas: Technologija. ISBN 978-9955-25-

972-5.

NOLEPPA, S. et al., 2008. Opportunities to mainstream land consolidation in rural development

programmes of the European Union. Rome: Food and Agriculture Organization of the United

Nations. ISBN 978-92-5-105974-6.

Kolektyvinio autoriaus knyga (arba autorius nenurodytas)

Lietuvos kaimo ateitis. Žalioji knyga, 2010. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

ISBN 978-9955-481-18-8.

The Kelly capital growth investment criterion: theory and practice, 2011. Singapore: World

Scientific. ISBN-13 978-9814-383-13-4.

Daugiatomio leidinio tomas arba dalis

BOČKUS, S., 2013. Medžiagų inžinerija. D. 1. Kaunas: Technologija. ISBN 978-6090-209-32-5.

VALANTIEJUS, A., 2007. Sociologijos istorija. T. 1. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

ISBN 978-9955-33-159-9.

Disertacija ir disertacijos santrauka

GEGUŽIS, R., 2013. Tėkmės energijos pasiskirstymo poveikis upelių ekologinei būklei: daktaro

disertacija: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija (04T). Akademija (Kauno r.).

GEGUŽIS, R., 2013. Impact of flow energy distribution on the ecological status of rivers:

summary of doctoral dissertation: technical sciences, environmental engineering (04T).

Akademija( Kauno r.): Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras.

6 priedo tęsinys

Standartas

LST EN ISO 9000:2007. Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO

9000:2005) = Quality management systems. Fundamentals and vocabulary (ISO 9000:2005).

Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas.

Patentas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KATRA“, 2001. Elektromagnetinis šilumos ir vandens

kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001-10-25.

Teisės aktas

Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas, 2006 m. gegužės 25 d. Nr. X-614. Valstybės žinios,

2006-06-10, Nr. 65-2380.

Dėl Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos patvirtinimo:

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1162. Valstybės

žinios, 2013-12-27, Nr. 134-6831.

Statistinės informacijos šaltiniai

Output of the agricultural industry – basic and producer prices, 2013. EUROSTAT [interaktyvus],

[žiūrėta 2016-03-20]. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab%20=table&init=1&language=en&pcode=tag00102&p

lugin=1

Pagrindiniai žemės ūkio produkcijos gamybos rodikliai, 2013. Iš: Lietuvos statistikos metraštis.

Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, p. 606-621. ISSN 2029-3631.

Straipsnis iš mokslo žurnalo ar tęstinio mokslo leidinio

ORŽEKAUSKAS, P., A. JUNEVIČIUS ir M. MARČIULIONYTĖ, 2013. Valstybinių verslo

įmonių valdymo tobulinimo galimybės. Viešoji politika ir administravimas, nr. 12(1), p. 36-49.

ISSN 1648–2603.

JUKNYS, R. et al., 2003. Scots pine (Pinus sylvestris L.) growth and condition in a polluted

environment: from decline to recovery. Environmental Pollution, vol. 125(2), p. 205-212. ISSN

0269-7491.

Straipsnis iš knygos, daugiatomio ar konferencijos leidinio

NAVASAITIS, A., 1988. Uosis. Iš:Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, t. 4, p. 379.

TUMAS, R., 1996. Predictive Ability of Ecological Features for Sustainable Agriculture – an

Overview of Testing Non-point Pollution Models. In: Environment and Sustainable Agriculture:

proceedings II international conference of agricultural scientists from the Nordic and Baltic

countries, Tartu, November 24–25, 1995. Tartu: Estonian Agricultural University, p. 35-43. ISBN-

10: 9985-855-08-6.

6 priedo tęsinys

Elektroniniai šaltiniai aprašomi pagal spausdintų publikacijų taisykles, pridedant apraše laikmenos

rūšį, žiūrėjimo internete datą ir interneto adresą:

Elektroninė knyga

BLEIZGYS, R. ir J. ČĖSNA, 2012. Gyvulininkystės technologijų inžinerija: mokomoji knyga

[interaktyvus]. Akademija (Kauno r.): Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras

[žiūrėta 2014-02-10]. ISBN 978-609-449-018-7. Prieiga per internetą:

http://dspace.lzuu.lt/handle/1/2028

Straipsnis iš elektroninio mokslinio žurnalo

ABALIKŠTIENĖ, E. ir P. ALEKNAVIČIUS, 2013. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo

tendencijos nenašių žemių savivaldybėse. Žemės ūkio mokslai [interaktyvus], nr. 20, t. 3, p. 159-169

[žiūrėta 2014-02-10]. ISSN 1392-0200. Prieiga per internetą:

http://dx.doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v20i3.2739

AZARYAHU, M., 1997. German reunification and the politics of street names: the case of East

Berlin. Political Geography, vol. 16, no. 6, p. 479-493. ISSN 0962-6298. Prieiga per:

doi:10.1016/S0962-6298(96)00053-4

Straipsnis iš elektroninės knygos

MULDER, C. et al., 2013. Connecting the Green and Brown Worlds: Allometric and

Stoichiometric Predictability of Above and Below-Ground Networks. In: Advances in Ecological

Research [interaktyvus]. San Diego: Academic Press, vol. 49, p. 69-175 [žiūrėta 2016-03-04]. ISBN

978-0-12-420002-9. Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1016/B978-0-12-420002-9.00002-0