Šiame numeryje:

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

LAIKRAŠTISIšeina vieną

kartą per mėnesį. Leidžiamas nuo

1994 m. kovo mėn. www.ku.lt

ISSN 2029-5545Nr. 10 (172) 2012 m. gruodis

Rektoriaus skiltis .................2 psl.

MOKSLASIeva LiškevičiūtėModerni KU JTF Informatikos inžinerijos katedra padeda studentams tobulėti ...................................3 psl.

AKTUALIJOSKlaipėdos universitete kuriamas Jūrinis slėnis ........................4 psl.

JAUNASIS MENININKASAistė NoreikaitėVaiva Diržinauskytė: „Esu išbandymų kelyje...“ ...........5 psl.

MŪSŲ KATEDRAŽivilė AleksandravičiūtėSlaugos katedroje rengiami altruistai .................................6 psl.

STATUSAS: STUDENTASIeva AugytėPoetė, rašytoja ir savanorė altruistė ..................................9 psl.

SVETURdoc. Judita KiaulakytėMenų fakulteto merginų choro balsai skambėjo Romoje.................................11 psl.

UNIVERSITETO SVEČIAIVitalija Butkutė, Kristina AbromavičiūtėUniversiteto neužmiršta Garbės daktarai..................13 psl.

SPORTASRūta JuozapaitytėŽygimantas Stanulis – Europos jaunimo čempionato nugalėtojas .........................14 psl.

KLAIPĖDOSUNIVERSITETAS

„Brėmene reikia būti pir-mam, kad gautum antrą vie-tą“, – po čempionato savo nuomonės apie teisėjų objek-tyvumą neslėpė kolektyvo vadovė prof. S. Idzelevičie-nė. Auksas atiteko čempiona-to šeimininkams – Brėmeno „Grün Gold Club“ šokėjams.

Tiesioginės transliacijos metu rungtynes komentavęs vo-kietis po pirmosios „Žuvėdros“ komandos pasirodymo pasakė: „Ši komanda parodė pasaulinį lygį, kuris turėtų būti tinkamai įvertintas teisėjų. Švarūs cho-reografiniai piešiniai ir neprie-kaištingas lygiavimas“, – ir pa-juokavo, kad jam labai patinka

tarti „Žuvėdros“ vadovės pavar-dę, kuri komentatoriui vokiečiui buvo sunkiai perskaitoma.

„Pasaulyje jūs – pirmi, antri tik Vokietijoje“, – to-kią nuomonę po čempionato rezultatų paskelbimo išsakė vienas „Žuvėdros“ gerbė-jas. Pasak kolektyvo vado-vų, Brėmeno klubas buvo nevertas aukso medalių. „Jiems vos 10 metų. Vokie-čiai dėl savo šalies garbės ir šlovės daro nesąžiningą darbą. Čempionate teisėjavo neobjektyvūs teisėjai“, – sakė prof. S. Idzelevičienė.

Grįžę iš Vokietijos šokė-jai ir vadovai teigė padarę

viską, kad jų naujasis pasiro-dymas „Rio“ būtų aukščiau-sio lygio.

Gegužės mėnesį „Žuvėdros“ laukia Europos čempionatas. Prof. S. Idzelevičienė nepaneigė viešumoje pasirodžiusių pra-nešimų, kad šis čempionatas „Žuvėdros“ komandai gali būti paskutinis. Pasak jos, trūksta gerų šokėjų, kurie galėtų išlaikyti „Žuvėdros“ lygį, šokėjai patiria traumų, jaunimas nenori daug repetuoti – jiems norisi lengvo ir greito rezultato.

Antroji „Žuvėdros“ ko-manda su kompozicija „Viva España!“ pasaulio čempionato finale užėmė šeštąją vietą.

„Žuvėdra“ – pasaulio vicečempionė

Edita VALINČIENĖPo gruodžio 8 dieną Vokietijoje vykusio pasaulio Lotynų Amerikos šokių

ansamblių čempionato Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ grįžo su sidabro medaliais.

E. Chachlovo nuotr.

2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS2REKTORIAUS SKILTIS

Lapkričio 15 d. buvo tur-tinga kontaktų su verslo pasau-liu. Dalyvavau Laivų statytojų ir remontininkų asociacijos po-sėdyje, kuriame savo paslaugas pristatė Mechatronikos institu-tas ir JTF kuriamas Suvirinimo technologijų centras. Pramoni-ninkai susidomėjo Universiteto siūlymais, bet atkreipė dėmesį, kad juos labiausiai domina sertifikuotos laboratorijos. Ši diena Universiteto istorijoje asocijuosis su naujo mokslinių tyrimų laivo statybos sutarties su Baltijos laivų statykla pasi-rašymo pradžia. Tą pačią dieną dalyvavau Baltijos slėnio aso-ciacijos valdybos posėdyje, ku-riame, be kita ko, buvo išsaky-tas pramonininkų ir kitų verslo lyderių pageidavimas gauti konkretesnės informacijos apie naujas Universiteto laborato-rijas ir jas aplankyti. Tai svar-bus signalas: viena vertus, apie mūsų darbus kuriant naujas laboratorijas jau žinoma, antra vertus, mes vėluojame praneš-ti verslo pasauliui apie naujas mūsų galimybes teikti koky-biškesnes taikomųjų mokslinių tyrimų paslaugas.

Lapkričio 16 d. buvau pa-kviestas į pirmąjį naujai išrink-to Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. Stebėjau mūsų atstovų susikaupimą ir emocijas duo-dant Seimo nario priesaiką.

Lapkričio 19 d. su infras-truktūros ir finansų vadovais lankiausi TSI. Susipažinome ir priėmėme sprendimą čia įrengti Sveikatos mokslų fa-kulteto laboratorijas. Darbus reikėtų pradėti 2013 m. pirmo-jo ketvirčio pabaigoje. Taip pat buvo apsispręsta atitinkamame projekte numatytas lėšas skirti

neįgaliųjų auditorijai TSI at-naujinti.

Lapkričio 22 d. susitikau su BRIAI kolektyvu. Svarstė-me, koks akademinės struktū-ros pertvarkymo modelis būtų tinkamiausias šiam tarptautinį pripažinimą turinčiam mokslo institutui, kokius formalius ry-šius derėtų nustatyti su naujai projektuojamu Humanitari-nių mokslų ir menų fakultetu, su Istorijos katedra ir kitais mokslo centrais. Pakartojau savo nuomonę, kad visiems akademiniams padaliniams ne-turėtų būti taikomas kuris nors vienas būsimos organizacinės struktūros modelis. Šią dieną pasididžiavimo universitetu ir jo studentais jausmą patyriau apdovanodamas geriausiųjų Universiteto 2012 metų sporti-ninkų dešimtuką.

Lapkričio 23 d. vyko Se-nato posėdis. Kaip jau žinoma, Senatas patvirtino Universiteto tarybos formavimo reglamen-tą. Kitas svarbus sprendimas – pataisyti Universiteto 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatą. Biu-džeto pataisų patvirtinimas byloja apie teigiamą Senato narių požiūrį į administracijos pastangas suvaldyti sudėtingą 2012 m. finansinę situaciją. Dėkoju visiems už supratimą šiais nejaukiais finansiniais metais ir viliuosi, remdamasis pirmaisiais ir dar labai išanks-tiniais 2013 m. biudžeto skai-čiavimais, kad turime perspek-tyvų palydėti taupymo metus ir sutikti finansiniu požiūriu gau-sesnius naujus metus.

Šią dieną susitikau su Es-tijos akademiku T. Soomere ir aptarėme galimybes steigti bendrą fizinių mokslų srities

doktorantūrą.Gruodžio 3 d. dalyva-

vau katedrų vedėjų pasitarime mokslo klausimais. Nesame patenkinti mūsų mokslinės veiklos rezultatais socialinių ir technologijų mokslų srityse, visų galimybių neišnaudojame ir pirmaujančioje biomedicinos mokslų srityje, vis dėlto santy-kinai veržlesni tapo humani-tariniai tyrimai. Daug pastabų galima skirti mokslo darbuoto-jams, dirbantiems fakultetuose. Man nepriimtinas susitarimas tik 5 proc. svertiniu koeficientu vertinti studijų programų akre-ditacijos rezultatus skirstant 2013 m. magistrantūros VF vietas. Atskirų katedrų vedė-jų pastangos išsaugoti „švarų mundurą“ apeliuojant į „klas-tingus išorinius vertintojus“ nėra rimtas argumentas. Tuo dar kartą įsitikinau stebėdamas katedrų vedėjų reakcijas pasi-tarime akademinės informaci-jos sistemos klausimais: buvo matyti atskirų katedrų vadovų nesiorientavimas naujuose stu-dijų programų reikalavimuose.

Šią dieną Klaipėdos uni-versiteto vardu pasirašiau valstybės turto patikėjimo su-tartį 20 metų laikotarpiui su Švietimo ir mokslo ministe-rija. Dabartinis Universiteto nekilnojamasis turtas vertina-mas daugiau kaip 64 mln. Lt. Kilnojamojo turto turime už 12 mln. Lt.

Gruodžio 4 d. Rektorato posėdyje pristačiau Universi-teto 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatos projektą. Planuojame nedeficitinį biudžetą, o tai reiš-kia, kad žadame pradėti naujus finansinius metus nesireng-dami „karpyti“ atskirų išlaidų sumų. Tai lemia šie veiksniai: teigiamas 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo balansas; teigiamas projektų avansavimo, bendrojo finan-savimo balansas; didesne lėšų suma valstybės asignavimuose įvertinti mokslinių tyrimų re-zultatai. Žinoma, svarbiausia yra tai, kad 2013 m. biudže-to neslėgs 3,3 mln. Lt skolos našta. Atskiras faktas – darbo užmokesčio fondą bibliotekos, botanikos sodo ir leidyklos darbuotojams didinsime maž-

daug 280 tūkst. Lt. Statybų ir remonto darbams skiriamos lėšos dvigubinamos. Padidė-ja dalies fakultetų finansinis savarankiškumas. Vis dėl-to turime daug rūpesčių su „Snoro“ banke prarastų pro-jektų lėšų atkūrimu, negalime panaikinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams tai-komo koeficiento 0,965.

Šią dieną susitikau su Uni-versiteto institucinės akredi-tacijos procedūrose dalyva-vusiais kolegomis. Žinoma, pasidžiaugėme Universiteto laimėjimu. Padėkos raštus įteikiau dr. S. Bučui, prof. R. Didžiokui, prof. J. Janutė-nienei, prof. M. Rugevičiui, doc. L. Servaitei, S. Sovai-tei, R. Viederytei. Tuo pačiu metu numatėme artimiausią veiklą analizuojant užsienio ekspertų išsakytas pastabas ir rekomendacijas. Sudariau darbo grupę, kuri pavasariop pateiks išvadas dėl tolesnių žingsnių tobulinant pagrindi-nes universiteto veiklas.

Gruodžio 5 d. daugiausia dėmesio skyriau infrastruktūri-niams projektams. Naujų, bet malonių rūpesčių atsiranda pra-dedant mokslinių tyrimų laivo statybą, pajudėjo Menų fakul-teto atskirų patalpų remonto darbai, susiklostė probleminė situacija sprendžiant mokslinių tyrimų laboratorijos projekto derinimo klausimus, taip pat su-sipažinau su sparčia darbų eiga Universiteto miestelio teritori-joje. Su Menų fakulteto ir bibli-otekos vadovais sutarėme, kaip geriau išdėstyti abiejų padalinių patalpas, o pavasarį – atidaryti tiesioginį įėjimą į biblioteką iš K. Donelaičio aikštės.

Gruodžio 7 d. dalyvavau Gamtos ir matematikos moks-lų fakulteto 20-mečio šventėje. Buvo pagerbti fakulteto stei-gėjai. Gamtos ir matematikos fakultetas yra kertinis spren-džiant Universiteto strateginius uždavinius, kuriant ir vėliau plėtojant Jūrinį slėnį. Todėl džiugu, kad fakulteto bendruo-menė supranta struktūrinių permainų būtinybę ir rengiasi išplėtoti mokslinius tyrimus bei sutelkti gausesnius studen-tų srautus.

AKADEMIKAS. Rektorius lapkričio 23 d. susitiko su Estijos akade-miku T. Soomere. J. Kykalienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) 3MOKSLAS

Informatikos inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Andziulis papasa-kojo, kad šiuo metu katedra vykdo tris Klaipėdos regio-nui aktualius projektus, ku-riems skirtas finansavimas viršija du milijonus litų. Profesorius su jaunaisiais KU tyrėjais uosto įmonėms kuria intelektualiąsias tech-nologijas ir projektus, rea-lizuojančius žaliojo uosto (saugaus, efektyvaus uosto) perspektyvą, taip pat dirba nacionalinėje ir tarptauti-nėje kosmoso programoje, kurioje vieną iš svarbiau-sių uždavinių sudaro radijo astronomijos antenų įtolin-tas valdymas, pasitelkiant kompiuterinę techninę ir specializuotą programinę įrangą. „Terminas visuoti-nis prisijungimas papras-čiausiai reiškia, kad, turint kompiuterį, galima daly-vauti ne tik moksliniuose pasitarimuose ar kūrybinėse diskusijose, bet ir per atstu-mą valdyti sudėtingą įrangą ar technologinių procesus“,

– patikslino profesorius.Radijo teleskopas – an-

tena, gaudanti signalus iš kosmoso ir perduodanti juos į galingo kompiuterio valdomą sistemą. Informa-tikos inžinerijos specialistai antena astronomams gali teikti nemenką pagalbą: „Mūsų specialybės pagrin-dinė idėja – įtolintas pro-cesų valdymas, t. y. gebėji-mas per kompiuterį valdyti bet kokius procesus iš bet kurios vietos,“ – aiškina prof. A. Andziulis. Tai su-dėtingos technologijos, kai privaloma paisyti saugumo – tam pasitelkiama sudėtin-ga kriptografija, įslaptinimo technologijos. Šios siste-mos kuriamos įgyvendinant naują 2,7 mln. litų vertės projektą LLIV-215 „JTMC veiklos išplėtimas paskirs-tytų realaus laiko signalų apdorojimo ir valdymo sis-temų kūrimo srityse“.

Prie šių projektų dirba ne tik doktorantai, bet ir ge-riausi Informatikos inžine-rijos katedros bakalauro ir

magistro studijų studentai. Anot katedros vedėjo, tai puiki galimybė praktikuo-tis: „Geriausiems studen-tams yra mokami atlygi-nimai, kasmet inžinieriais įdarbinami 3–5 trečio ir ke-tvirto kurso studentai, taip pat studentai yra kviečiami katedroje atlikti praktiką“. Daugiau kaip12 absolventų sėkmingai dirba dėstytojais ar tyrėjais mūsų universite-te, o apie 10 buvusių magis-trantų šiuo metu studijuoja doktorantūroje. „Matome puikias jų augimo perspek-tyvas. Prie katedros įkūrė-me mokslinių tyrimų centrą, kuriame atviros galimybės mokytis. Mūsų katedros absolventai dažniausiai yra kviečiami dirbti pramonėje, todėl mokslinių tyrimų cen-tre studentai gali praktikuo-tis, kol gauna gerus darbo pasiūlymus“, – sako profe-sorius A. Andziulis.

Sudėtingą valdymo įran-gą, esančią prie katedros įsikūrusioje tarpfakulteti-nėje Informacinių techno-

logijų laboratorijoje, prista-tė doktorantas Mindaugas Kurmis: „Turime nusipirkę brangios įrangos, kuria ga-lima stebėti ir valdyti įvai-rius pramoninius procesus. Taip pat turime ir moder-nios studijų aparatūros, su kuria atliekami elektroni-kos laboratorijos darbai, tiriamos ir bandomos įvai-rios specialios kompiuterių įrangos schemos.“

Pasak doktoranto, šiuo metu JTF Informatikos inžinerijos katedra lau-kia naujos programinės ir techninės įrangos, įvairių robotų, kuriuos konstruoja patys tyrėjai. Ateityje la-boratorija dar plėsis ir ar-timiausiu metu bus įsigyta naujų signalų priėmimo ir apdorojimo įrenginių, pra-moninio valdymo sistemų, įvairių robotų, modeliavi-mo įrangos, leisiančių vyk-dyti dar įdomesnius darbus ir mokslinius tyrimus, kurių rezultatai neabejotinai bus puikiai pritaikyti inžineri-nėje praktikoje.

Moderni KU JTF Informatikos inžinerijos katedra padeda studentams tobulėtiIeva LIŠKEVIČIūTĖ

Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto (JTF) Informatikos inžinerijos katedra su šalia įsikūru-sia modernia tarpfakultetine Informacinių technologijų laboratorija turi kuo pasidžiaugti: pastaruoju metu čia labai pagausėjo įvairių valdymo įrenginių ir naujausios aukštųjų informacinių technologijų aparatūros, su kuria savo jėgas išbandyti ir praktikuotis turi galimybę šios katedros bakalauro, magistro ir doktoran-tūros programų studentai.

PRAKTIKA. Prie katedros projektų dirba geriausi bakalauro ir ma-gistro studijų studentai.

R. Gorodeckienės nuotr. R. Gorodeckienės nuotr.

TECHNOLOGIJOS. Prie katedros įsikūrusi Informacinių technolo-gijų laboratorija – jos pagalba galima valdyti ir stebėti pramoninius procesus.

2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS4AKTUALIJOS

Jūros mokslų ir technologi-jų centras kartu su atviros priei-gos laboratorijomis įsikurs šiuo metu baigiamame projektuoti laboratorijų pastate Universite-to studentų miestelyje, tarp au-ditorijų pastato „Aula Magna“ ir senųjų kareivinių pastatų. Šalia taip pat įsikurs technolo-gijų verslo inkubatorius, skirtas naujoms į technologinę plėtrą orientuotoms įmonėms kurtis. Inkubatorius išplės ir papildys Klaipėdos mokslo ir technolo-gijų parko, kuris Jūrinio slėnio struktūroje atlieka technologijų perdavimo ir komercializavimo funkcijas, veiklą.

Dažnai pagrįstai klausiama: kas tai – Jūrinis slėnis? Jūrinis slėnis yra geografinė vieta (teri-torija), kurioje numatyta sukurti modernią šiuolaikinę mokslo ir studijų infrastruktūrą (laborato-rijas, auditorijas ir t. t.) ir sutelkti kvalifikuotą mokslinį ir techninį personalą (mokslininkus ir tyrė-jus), gebantį vykdyti tarptauti-nio lygio mokslinius tyrimus ir aukščiausios kokybės studijas. Slėnio teritorija ir joje sukurta

infrastruktūra veikia atviros pri-eigos principu – ja gali naudotis ne tik universitete dirbantys, bet ir išorės vartotojai (pramonės ir verslo įmonės, mokslo instituci-jų tyrėjai ir pan.). Slėnis vadina-mas jūriniu todėl, kad jo veikla nukreipta pirmiausia Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai.

Jūrinio slėnio esamos ir dar būsimos infrastruktūros savi-ninkas yra VšĮ Klaipėdos uni-versitetas, o valdytojas – Uni-versiteto struktūrinis mokslo padalinys Jūros mokslų ir tech-nologijų centras (direktorius prof. dr. Rimantas Didžiokas).

Šiuo metu investicijoms intensyviai rengiama 14,8 ha ploto teritorija, kurioje jau nu-griauti sovietinių laikų statiniai. Universiteto teritorijoje vyksta inžinerinių tinklų ir susisie-kimo komunikacijų statybos darbai. Šiame etape nuo gatvės į „Studlendo“ pusę klojamos požeminės komunikacijos (ši-lumos, vandens, elektros), tie-siami pėsčiųjų ir dviračių takai. Taip pat buvo tvarkoma senoji universiteto tvora.

Klaipėdos universitete kuriamas Jūrinis slėnis

Jūrinio slėnio kūrimas Klaipėdoje įsibėgėja. Ku-riamas Jūrinis slėnis – vienas iš penkių Lietuvoje vystomų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių). Jame konsoliduojamas jūrinių žinių eko-nomikos branduolys, padedantis plėtoti Lietuvos jūrinį sektorių.

Į Jūriniam slėniui skirtą te-ritoriją planuojama perkelti po Klaipėdos miestą išsibarsčiusius Universiteto studijų padalinius, pastatyti naujus bendrabučius, sporto ir laisvalaikio objektus. Darbai vykdomi pagal projektą „Inžinerinių tinklų ir susisie-kimo komunikacijų įrengimas bei Klaipėdos mokslo ir tech-nologijų parko infrastruktūros plėtra jūriniame slėnyje“. Pro-jekto vadovas Rolandas Jatulis detaliai nurodo darbus: „Nuo pavasario numatoma tiesti po-žemines šilumos ir vandens tin-klų komunikacijas pačioje uni-versiteto teritorijoje, sutvarkyti aikštę, pakloti joje naują granito trinkelių dangą, sutvarkyti visą teritoriją, pasodinti medžius ir pasėti veją, įrengti teritorijos apšvietimą. Kitų metų pradžioje planuojama pradėti projektuoti verslo technologijų inkubatorių ir tikimasi, kad jo statybos pra-sidės kitą vasarą.“ Visus darbus numatoma užbaigti 2014 metų birželio mėnesį.

Bendra projekto vertė, įskai-tant inžinerinių tinklų ir verslo inkubatoriaus statybos darbus bei projekto administravimą, yra 17,9 mln. litų (be PVM). Projektas finansuojamas iš ES struktūrinės paramos fondo pa-gal VP2 Ekonomikos augimo veiksmų programą. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komuni-kacijų statybos darbų rangovas – UAB „Irdaiva“.

Klaipėdos universiteto inf-rastruktūros ir plėtros prorekto-rius prof. dr. Rimantas Didžio-kas atskleidžia: „Jūrinio slėnio teritorijos, apimančios beveik 34 ha plotą, užstatymas, kaip numatyta detaliajame plane, reikalauja didžiulių investicijų. Galimybių generuoti šias lėšas ieškome tiek spręsdami klausi-mus, kaip efektyviau panaudo-ti esamą turtą, tiek ieškodami kelių su ministerijomis įtraukti kai kuriuos projektus į Valsty-bės investicijų programą, tiek vystydami viešosios ir privačios partnerystės projektus. Tikimės, kad verslas parodys susidomė-jimą ne tik mūsų vykdomais moksliniais tyrimais ir atviros

prieigos paslaugomis, bet ma-tys ir perspektyvų kartu vystyti Universitetui reikalingus inves-ticinius projektus.“

Nors pagrindinį apie 5000 m² dydžio mokslinių la-boratorijų pastatą planuojama užbaigti tik iki 2015 m., skirtin-guose Klaipėdos universiteto fakultetuose jau veikia Jūrinio slėnio laboratorijos, o mokslo institutuose dirbantys jūrinių krypčių mokslininkai suburti į Jūros mokslų ir technologijų centrą, kur kuriamos 4 moks-linių tyrimų ir eksperimentinės plėtros laboratorijos, veikian-čios atviros prieigos principu. Atvira prieiga reiškia, kad mo-derniausia mokslinių tyrimų įranga gali naudotis tiek Lietu-vos ar užsienio mokslininkai ir studentai, tiek verslo subjektai, kuriems teikiamos mokslinių tyrimų ir technologinės plė-tros paslaugos padeda vystyti inovatyvius projektus, gene-ruoti naujas idėjas, stiprinti konkurencingumą, o tai ypač aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms lėšų brangiai tyrimų ir matavimų įrangai įsigyti.

Prof. dr. Rimantas Didžio-kas: „Kurdami tarpdalykinį jūrinės aplinkos ir jūrinių tech-nologijų tyrimų centrą Univer-sitete, keliame sau uždavinius kuo aktyviau dalyvauti taiko-muosiuose tyrimuose, susi-jusiuose su inovatyvių spren-dimų paieška ir technologijų pritaikymu, sprendžiant jūros apsaugos, jūros išteklių valdy-mo, švarios laivybos, energijos tvarumo klausimus. Šiuo metu Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkai vykdo virš penkiolikos įvairių tarptautinių mokslinių tyrimų projektų, fi-nansuojamų bendrųjų ir regio-ninių ES programų.“

Klaipėdos universiteto jū-rinio mokslo potencialo kon-solidavimas Jūros mokslų ir technologijų centre leis ne tik efektyviau panaudoti slėnio mokslinių tyrimų įrangą, bet ir atvers naujas tarptautinio ben-dradarbiavimo galimybes.

VADOVAI. Prorektorius prof. dr. Rimantas Didžiokas (dešinėje) ir projekto vadovas Rolandas Jatulis (kairėje).

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) 5JAUNASIS MENININKAS

Nuo studentės iki dėstytojos

Mergina Klaipėdos univer-siteto duris pravėrė 2006 me-tais. Nuostabaus balso savinin-kė nuo mažens buvo įsimylėjusi muziką, tad ilgai nedvejodama pasirinko atlikimo meno (daina-vimo) bakalauro studijas. Taip ji įgijo atlikėjos kvalifikaciją. Baigdama bakalauro studijas jaunoji atlikėja suprato, kad gyvenime dar labai mažai iš-moko ir turėtų sukti kitu keliu. Vos gavusi bakalauro diplomą ji kibo į magistrantūros stu-dijas – muzikos pedagogiką. Anot Vaivos, tai viena iš gra-žiausių specialybių, jungianti meną ir mokslą: „Pasirinkau šią studijų programą, nes visa-da mylėjau muziką ir norėjau

Vaiva Diržinauskytė: „Esu išbandymų kelyje ir ieškau teisingiausio kelio į studentų širdis“Aistė NOREIKAITĖ

dagogikos įvadą, pedagoginę praktiką, muzikinio ugdymo metodiką ir praktiką, taip pat konsultuoja studentus baigia-mųjų darbų klausimais.

Dar visai neseniai pati sėdėjusi suole, vaikščiojusi Menų fakulteto koridoriais, Vaiva jaučiasi artima tiek moksleiviams, tiek studen-tams. „Jaunas žmogus visada ateina su naujomis idėjomis, užsidegimu, galbūt todėl stu-dentai palankiai reaguoja į jaunus dėstytojus“, – mintimis dalijasi ji.Vaivos kasdienybė – tiek mokslinė, tiek meninė veikla

Jaunoji menininkė sukasi it vijurkas: ji dirba su moks-leiviais ir studentais, drauge su jais aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose ir kon-certuose, taip pat organizuoja renginius, groja vargonais ir gieda bažnyčioje, o praeitais metais dalyvavo televizijos projekte „Chorų karai“.

Vaivos, kaip prancūzų mu-zikos atlikėjos, pasirodymai stulbina, be to, ji užsiima ir moksline veikla: rašo straips-nius, skaito pranešimus. Ji nuolat stengiasi dalyvauti moksliniuose projektuose, konferencijose. Jaunosios dės-tytojos tyrimų sritis – paauglių tautinis identitetas ir choro

veikla. „Tautinio identite-to ugdymas – opi problema, todėl šia tema ne tik rengiu straipsnius, skaitau praneši-mus, bet ir gilinuosi į teoriją, ieškau sąsajų, bendro vardi-klio, kuris padėtų spręsti šią problemą“, – tyrimus apibūdi-na Vaiva. Jaunosios dėstytojos mokslinės veiklos biografijoje įrašytas pranešimas „Paauglių tautinio identiteto ugdymas chorine veikla“, tarptautinė konferencija „Meninis ugdy-mas Lietuvoje: tyrimų tradici-jos ir perspektyva“. Balandžio mėnesį jauna mokslininkė planuoja važiuoti skaityti pra-nešimo į Kroatiją – ten vyks antrasis tarptautinis muzikos pedagogų simpoziumas.

„Esu viena iš jauniausių dėstytojų, esu išbandymų ke-lyje, ieškau teisingiausio kelio į studentų širdis, nes tik tada mes juos galime uždegti ta ugnele, kuria turi degti visi bū-simieji pedagogai. O kadan-gi artėja pačios gražiausios šventės, visai akademinei bendruomenei, o ypač stu-dentams, linkiu, kad Kristaus gimimo šventė apdovanotų dvasiniu džiaugsmu, ramy-be, būtų sutarimo, vienybės ir tikros laimės laikas“, – savo veiklą apibendrina ir dosniai gražių švenčių palin-ki jaunoji menininkė.

Šiais metais Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros dėstytojų gretas papildė jauna ir perspektyvi dėstytoja Vaiva Dir-žinauskytė. Ji – charizmatiška, kūrybinga ir idėjų ku-pina asmenybė. Nuolat besišypsanti ir energija trykš-tanti Vaiva aktyviai dalyvauja Klaipėdos universiteto veikloje ir puikiai sutaria su studentais.

šią meilę įskiepyti ir kitiems. Čia atradau save“, – sako jaunoji pedagogė. Dar būda-ma studentė ji pradėjo dirbti Klaipėdos Vydūno mokyklo-je muzikos mokytoja. Kaip teigia pati Vaiva, ji visuomet buvo perfekcionistė. Jei imasi kokios nors veiklos – atiduo-da visas savo jėgas. Studijos ir darbas nėra išimtis. Jaunoji menininkė spėjo viską: ir stu-dijuoti, ir perteikti savo mu-zikines žinias bei gebėjimus mokiniams. Nepriekaištingai apsigynusi magistro darbą Vaiva gavo pasiūlymą dirbti Klaipėdos universitete. Dabar ji – Muzikos teorijos ir peda-gogikos katedros asistentė. Jaunoji menininkė dėsto net tris disciplinas: muzikos pe-

VIENA JAUNIAUSIŲ. Vos baigusi studijas V. Diržinauskytė stojo prieš auditoriją pati vesti paskaitų. Asmeninio archyvo nuotr.

2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS6MŪSŲ KATEDRA

Ankstesniuose numeriuo-se pristatėme jūros mylėtojus – Laivo inžinerijos katedrą, kalbėjome apie modernėjan-čius, vietoje nenustygstan-čius Komunikacijų katedros atstovus. Klaipėdos univer-sitete studijuoja ir altruistiški globos ir priežiūros funkcijas besimokantys atlikti studen-tai – juos rengia Slaugos ka-tedra. Katedros vedėja doc. dr. Vida Mockienė – pirmoji slaugytoja Lietuvoje, apgy-nusi sveikatos mokslų daktaro laipsnį (2010 m. Suomijoje, Tamperės universitete). Ka-tedroje dirba 6 profesoriai (iš jų 4 – habilituoti mokslo daktarai), 9 docentai, 6 lek-toriai ir 10 asistentų, kurių aukšta kompetencija atitinka studentų poreikius. Katedra didžiuojasi ne tik dideliu stu-dentų skaičiumi, bet ir dės-tytojų noru tobulėti: keturi slaugos katedros doktorantai studijuoja sveikatos mokslų doktorantūroje Suomijoje, o vienas doktorantas – Klaipė-dos universitete.Katedros misija ir vizija šalia

Slaugos katedros darbuo-tojai kasdien dirbdami sten-giasi nepamiršti savo misijos

– Lietuvai ir visai Europai rengti aukštos kvalifikacijos slaugos specialistus (prakti-kus ir mokslininkus), kurie sugebėtų spręsti problemas, kylančias slaugant ligonius, organizuojant slaugos pro-cesą ar vykdant mokslinę tiriamąją veiklą. Produkty-viausias darbas būna tada, kai dirbi turėdamas aiškią viziją. Slaugos katedra ją turi. Siekiama, kad ši katedra taptų augančiu ir stiprėjan-čiu studijų ir mokslo centru, suteikiančiu bazinį universi-tetinį, europinius standartus atitinkantį slaugytojo profe-sinį išsilavinimą.Pirmąsias procedūras patiria lėlė Anna

Katedroje rengiami slau-gytojai, pasižymintys ben-drosiomis ir profesinėmis kompetencijomis, sudaran-čiomis pagrindą dirbti įvai-riose sveikatos priežiūros srityse. Kad studentai taptų puikiais savo srities specia-listais, jie privalo nuolat to-bulinti savo žinias ir gebėji-mus, pritaikyti tai praktikoje. Nuo 2006 metų KU SvMF moksliniame-pedagoginia-me padalinyje veikia Slau-gos intervencijų kabinetas,

Slaugos katedroje rengiami altruistai

Živilė ALEKSANDRAVIČIūTĖSlaugos bakalauro ir magistro studijų programos

– vienos sėkmingiausių Klaipėdos universitete. 2012–2013 m. m. Sveikatos mokslų fakulteto (SvMF) Slau-gos katedroje studijuoja apie 200 būsimų specialistų.

kuriame studentai mokomi praktinių slaugos įgūdžių. Laboratorijos įžymybė ir studentų pagalbininkė – daugiafunkcė lėlė Anna. Studentai mokosi daryti dirbtinį kvėpavimą, sekti širdies veiklos parametrus, stebėti klinikinės mirties imitavimą ir daugelį kitų procedūrų, kurių metu lėlė Anna gali būti sodinama, transportuojama ir pan.

Vien šiuo intervenciniu kabinetu neapsiribojama. Studentai turi galimybę nau-dotis mokslinėmis ir prak-tinėmis bazėmis įvairiose sveikatos priežiūros įstaigo-se, mokslo institucijose ir nevyriausybinėse organiza-cijose: VšĮ Klaipėdos univer-sitetinėje ligoninėje, VšĮ Klai-pėdos jūrininkų ligoninėje, VšĮ Klaipėdos respublikinėje ligoninėje, VšĮ Klaipėdos me-dicininės slaugos ligoninėje, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė-je, VšĮ Palangos reabilitacijos

ligoninėje, VĮ poilsio namuo-se „Baltija“, VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje, UAB medicinos cen-tre „Šviesmeda“, UAB „Mano šeimos gydytojas“, UAB kli-nikoje „Nefrida“ ir kt.Galimybė išvykti

Naujų žinių ir praktinių įgūdžių studentai įgyja ne tik mokymo bazėse Lietuvo-je, bet ir kaimyninėse šalyse. Slaugos katedra turi par-

sitetas (Lietuva), Gdansko medicinos universitetas (Lenkija) ir Selando kolegija (Danija). Klaipėdos univer-sitetui projektas naudingas dėl dėstytojų ir studentų mo-bilumo, aukštojo mokslo ko-ordinavimo ir integravimo į darbo rinką Pietų Baltijos re-gione. Šio projekto lėšomis jau įrengta nuotolinio moky-mo klasė Sveikatos fakulteto studentams.

tnerių užsienyje, dalyvauja studentų ir dėstytojų mai-nų programoje „Erasmus“. Bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su mokslo įs-taigomis Suomijoje, Ispa-nijoje, Švedijoje, Norve-gijoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Danijoje, Kipre, Graikijo-je, Islandijoje, Maltoje.Vykdomas tarptautinis plėtros projektas „Cohab“

Slaugos katedroje vyk-domas „Cohab“ projektas. Šio projekto vadovė yra lek-torė dr. G. Šniepienė, valdy-mo komiteto narė nuo Klai-pėdos universiteto – doc. dr. N. Istomina, už slaugos sritį šiame projekte atsakin-ga asist. I. Brasaitė. Projek-te dalyvauja 7 partneriai iš 5 šalių, esančių aplink Bal-tijos jūrą. Slaugos profesijai projekte atstovauja 3 insti-tucijos: Klaipėdos univer-

ĮGŪDŽIAI. Slaugos intervencijų kabinete studentai mokosi praktinių slaugos įgūdžių. R. Gorodeckienės nuotr.

ALTRUISTAI. Slaugos katedroje studijuoja altruistiški globos ir prie-žiūros funkcijas besimokantys atlikti studentai.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2012 m. gruodis (Nr. 37) 7

šįkart kreipiamės į Jus su geriausiais linkėjimais artėjančių Šv. Kalėdų proga. Dėkojame laikraščio skaitytojams. Dėl Jūsų mes stengiamės kaskart pateikti kuo įdomesnius tekstus. Dėkoju universiteto

bendruomenės nariams, pasidalijančiais savo pasiekimais ir laimėjimais. O ypač nuoširdų ačiū tariu laikraščio redakci-jos merginoms – pirmo, antro ir trečio žurnalistikos kursų studentėms Kristinai, Rūtai, Živilei, Gabijai, Vitalijai, Ievoms, Eglei ir Aistei!

Ramių ir jaukių Jums artėjančių švenčių, tikrųjų vertybių! (Edita) Tegul Šiaurinė žvaigždė Jums parodo teisingą kelią ir padeda išsipildyti slapčiausiems

kalėdiniams norams. Na, o 2013-ieji – Vandens gyvatės metai – tebūna ne klastingi ir pavojingi, o žavingi, spalvingi ir harmoningi. Anot kinų, gyvatė – išminties ir gro-žio simbolis, tad mažiau nepagrįstų baimių ir daugiau greitos gyvatiškos reakcijos, disciplinos ir susikaupimo. (Rūta)

Mieli šaltuko spaudžiami, tačiau linksmai švenčių lau-kiantys studentai!

Sveikinu Jus sulaukusius šalčiausių ir „ska-niausių“ švenčių metuose. Kai gatves dengia baltos ir purios sniego pusnys, o namuose vis dažniau užuodžiamas mandarinų kvapas – tai ženklas, kad pagaliau atėjo poilsio metas! Visais lai-kais mes, studentai, skundžiamės susikaupusių darbų gausa, tačiau prisiminkime, kad Kalėdos ir Naujieji būna tik kartą per metus! Tad nuoširdžiai linkiu šiek tiek atsikvėpti, savo meile ir šypsenomis apdovanoti artimus žmones, nulipdyti didžiulį sniego senį ir visai nestudentiškai prisikirsti gardžiausių šventinių valgių!Gražių, prasmingų, nuotaikingų ir sočių Jums švenčių. (Eglė)

Kad ir kokie dideli bebūtų mūsų, Studentų iš didžiosios „S“, užmojai ir troškimai, vargiai telpantys į kalėdinę kojinę, linkiu vis dėlto nenustoti tikėjus jų pasiekiamumu. Mažiau tin-gumo ir snobizmo! Ką gali žinoti, galbūt ateinantys metai laukia paruošę ypač dosnų kraitį, tačiau be mūsų pačių noro ir pastangų net ir galingiausi elfai bejėgiai. Todėl daugiau optimizmo ir pasi-tikėjimo – neverta laikyti stebuklais to, ką galima pasiekti darbu ir atsidavimu savo siekiamybėms. (Ieva L.)

Artėjant gražiausioms metų šventėms norisi palinkėti nuoširdžių šypse-nų. Prisiminkite, kad didžiausias džiaugsmas – apkabinti savo artimuosius, pa-sakyti jiems, kad juos labai mylite. Vis skubančioje kasdienybėje dažnai pamirš-tame nusišypsoti šalia esančiam kurso draugui, padėkoti dėstytojui, pasidžiaugti baltomis pusnimis už lango ir mirgančiomis kalėdinėmis šviesomis. Neįsileiskite blogų minčių ar baimės dėl artėjančios sesijos. Juk Kalėdos – tai džiaugsmo, šilumos ir šypsenų šventė. Mylėkime, šypsokimės ir džiaukimės buvimu drauge! Juk plati šyp-sena ir šiltas apkabinimas nieko nekainuoja, bet duoda tiek daug. (Živilė)

Kas yra Kalėdos? Šiuolaikiniam žmogui – tai ilgas pasivaikščiojimas po prekybos centrus ir TOS dovanos ieškojimas savo artimajam... Tačiau vertėtų atsiminti, kad šis metas yra skirtas ne parduotuvėse esančioms prekėms „iššluoti“, o tam, kad galėtume pabūti su pačiais brangiausiais žmonėmis. Linkiu visiems to nepamiršti ir neapsunkinti savęs beverčiu laiko švaistymu, kai galime akimirką sustoti ir tvirtai pasakyti: „Aš žinau, kas yra Kalėdos ir kaip šį metą paversti tikru stebuklu.“ (Vitalija)

Linkiu per ateinančius metus rasti tai, ko galbūt net nežinojote, kad ieškote. Galbūt tai tikroji meilė, galbūt ideali profesija ar tiesiog jaukiai praleistas vakaras prie kavos puodelio su draugu. Linkiu atrasti džiaugsmą netikėčiausiuose dalykuose. (Gabija)

Linkiu dosnaus Kalėdų Senelio, gailestingų dėstytojų sesijos maratono metu, nuoširdaus juoko be-sidžiaugiant žiemos ypatumais ir naivaus tikėjimo stebuklais, nes vis dėlto jie kartais išsipildo :) (Aistė)

Mieli laikrašcio „Klaipedos universitetas“ skaitytojai,.

2012 m. gruodis (Nr. 37) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 88

Studentų sąjunga siekia ugdyti studentusKlaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS), siekdama visapusiškai ugdyti studentų atstovus,

kasmet vykdo oficialius ir neformalius mokymus. Šiais metais Lietuvos studentų sąjungai (LSS) paskel-bus projektų konkursą, KUSS, norėdama surengti kokybiškesnius mokymus, dalyvavo jame ir laimėjo finansavimą projektui „KUSS padalinių potencialo stiprinimas“.

KilkUgdydamasSave,Studente!

Vykdytas projektas susidėjo iš trijų etapų. Pirmasis etapas – seminaras „Studentų atstovas, jo būtinybė organizacijo-je“. Jis vyko lapkričio 9 dieną KU korpuse „Aula Magna“, o seminarą vedė Vilniaus universiteto studentų atstovy-bės (VU SA) alumnis Artūras Šaltis. Šiame etape galėjo dalyvauti visi studentai, tad labai džiugu, kad buvo sulaukta tikrai nemažai KU studentų ir svečių iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldų: kai kurie jų atvyko net iš sostinės.

Antrasis etapas – komandinio darbo mokymai ir metinės veiklos planavimas. Šis etapas buvo skirtas Klaipėdos universiteto fakultetų studentų atstovybėms (FSA) ir jų na-riams stiprinti, tad išvykstamieji kelių dienų mokymai vyko Giruliuose įsikūru-siame „Pajūrio kempinge“, o juos vedė KUSS biuro žmonės.

Trečiasis etapas – įvairių sričių mokymai. Juose dalyvavo FSA ir Klaipėdos miesto aukštųjų mokyklų studentų savivaldų atstovai. Buvo surengti akademinės, socialinės, žmogiš-kųjų išteklių, vidinės ir išorinės komunikacijos, renginių organizavimo, dokumentacijos vedimo, laiko planavimo sričių mokymai, o juos vedė KUSS „Alumni“ ir KUSS biuro atstovai.

Šie mo-kymai su-

lau-kė labai daug teigiamų atsilie-pimų ir gerų įverti-nimų. KUSS džiaugiasi, kad projektas buvo sėkmingas ir naudingas studen-tams. Kitais metais tikimasi dar didesnio susidomėjimo, todėl jau dabar pradėta ruoštis ateinantiems mokymams. Juk ne veltui mūsų šūkis –

Klaipėdos u

niversiteto s

tudentų

sąjunga artėjančių švenčių pro-

ga sveikina stu

dentus, dėstytoj

us,

administracijos

atstovus ir visus,

prijaučiančius Klaipė

dos uni-

versitetui. KUSS visiem

s linki

jaukaus ir šeimyniško Šv. Kūčių

vakaro, nuostab

ių ir šiltų Šv. Ka-

lėdų, linksmų ir novatoriškų

Naujųjų metų, o artėjan

čios sesi-

jos metu – kantrybė

s, ištverm

ės,

atsakomybės

ir sėkmės.

Nuoširdžiai Jū

sų – Klaipėdos

universiteto s

tudentų sąjunga

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2012 m. gruodis (Nr. 37) 9STATUSAS: STUDENTAS

Kuria nuo mažensEglė sako, kad kūryba jai – savotiškas minčių išliejimas popieriuje ir tai jau nuo

mažens yra jos gyvenimo dalis. „Pirmas mano eilėraštis buvo sukurtas darželyje. Tuomet man buvo septyneri, – šypsosi Eglė. Ir priduria, kad dabar ji kuria visur:

– Man įkvėpimas ateina netikėtai, tačiau dažniausiai jį randu muzikoje.“Maironis ir Salomėja Nėris – tai poetai, įkvepiantys studentę rašyti. Anot

merginos, šių poetų eilėraščiuose juntama stipresnė dvasia ir kitokia mintis, juose aktuali Lietuvos tema. „Manau, kad anksčiau žmogus buvo labiau gerbiamas, laisvė buvo labiau vertinama. Dabar žmonės išvažiuoja, o tos tikrosios Lietuvos nebėra“, – mano jaunoji poetė.

Pagrindinės Eglės kūrybos temos – teisybė ir kova už kitų teises. Didelį dėmesį mergina skiria gyvūnams ir neįgaliems žmonėms. Pasak

jos – tai vienos silpniausių visuomenės veiklos sričių, kuriomis pasi-rūpinti būtina.

Įkvėpimo paieškosEglė labai dažnai skaito poeziją, nors sako mėgstanti ir Harukio

Murakamio kūrybą. Jo romanas „Avies medžioklė“ palikęs neišdil-domą įspūdį: „Ateityje ir aš norėčiau ką nors rimtesnio parašyti.

Labai domiuosi japonų tradiciniu menu. O pačią Japoniją labiau pažinti stengiuosi jau apie ketverius metus. Tai – mano svajo-nių šalis, norėčiau ten gyventi ir sukurti šeimą“, – svajonėmis

dalijasi Eglė.Maiklas Džeksonas ir Yoshiki (grupės „Japan X“ narys)

– Eglės autoritetai. Maiklas Džeksonas savo dainose kal-ba aktualiomis temomis, to paties savo kūryba siekia ir Eglė. „Yoshiki dainuoja, groja būgnais, gitara, pianinu ir kuria nuostabias dainas“, – kitu savo susižavėjimo

objektu neatsidžiaugia mergina. Ir prisipažįsta, kad viena jos svajonių yra išmokti groti būgnais. Nors

muzika užima bene didžiausią Eglės gyvenimo dalį, ateityje ji norėtų kurti filmus. Tačiau, jei tai nepavyktų, mergina užsiimtų kitais menais.

Savanorė EglėEglė – savanorė. Su pranciškoniškuoju

jaunimu ji lankosi neįgaliųjų dienos cen-truose, vaikų namuose ir panašiose įstai-

gose, kartu su šia organizacija rengia susitikimus, gieda jaunimo mišiose,

žiūri įvairiausius filmus ir diskutuo-ja aktualiomis temomis. Eglės ma-nymu, tapusi brolijos nare ji pa-

sikeitė kaip asmenybė. Mergina sako, kad jos gyvenimo tikslas – padėti kuo daugiau žmonių ir

gyvūnų, nes aplink pilna tokių, ku-riems padėti būtina.

Eglės kūrybos galite rasti jaunosios poetės tinkla-raštyje http://wanderingoflonewolf.wordpress.com/ .

Poetė, rašytoja ir savanorė altruistė – Eglė JuozapaitytėIeva AUGYTĖ

Humanitarinių mokslų fakulteto studentė Eglė Juozapaitytė vos spėjo apšilti kojas Klaipėdos universitete, o jau yra atpažįstama kaip puikiai žodį valdanti ir

altruizmą spinduliuojanti lietuvių filologijos ir režisūros pirmakursė. Eglė ne tik kuria eilėraščius, miniatiūras, esė, istorijas, dainas, bet ir savanoriauja su pranciškoniškojo jaunimo brolija.

2012 m. gruodis (Nr. 37) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 10RENGINIAI

Žaidimo metu vyko trys turai. Kiekviename iš jų buvo pateikta po 10 klausimų iš so-cialinių, humanitarinių, biome-dicinos, fizikos, technologijos mokslų ir menų srities. Moks-leiviai atskleidė, kad moky-kloje gaunamų žinių nepakan-ka, todėl daugelis papildomai skaito knygas, domisi pasaulio naujienomis, moksline literatū-ra. Anot jų, dalyvavimas inte-lektiniuose žaidimuose skatina tobulėti. O išgirdę klausimų, į kuriuos teisingo atsakymo ne-žinojo ir neišmąstė, jaunuoliai į pagalbą pasitelkė išradingumą.

Nuskambėjus klausimui, kuo ypatinga skaičių seka 8 10 9 2 4 5 7, ne tik žaidimo

dalyviai, bet ir salėje sėdintys žiūrovai ėmė atlikinėti sudėtin-gus aritmetinius skaičiavimus, išvedinėti naujas formules. Originalumo nestokojančių moksleivių atsakymų būta įvairiausių. Vieni teigė, kad tai Klaipėdos miesto autobusų numeriai, kiti – kad tai pradinė banko kortelės numerio seka, dar kiti buvo įsitikinę, kad už šių skaičių slepiasi sudėtinga procentinė koduotė. Posakis, kad genialumas slypi paprastu-me, pasiteisino ir šį kartą. Visi skaičiai buvo sudėlioti abėcėlės tvarka: aštuoni, dešimt, devy-ni, du, keturi, penki, septyni. Išgirdus atsakymą salėje dar ilgai aidėjo juokas.

Klaipėdos mokyklų pro-tų kovose buvo tikrinamos ir moksleivių meno ir kultū-ros žinios. Ekrane parodžius M. K. Čiurlionio paveikslą „Pasaka“ autorių dauguma moksleivių įvardijo teisingai, tačiau paveikslo pavadinimų būta pačių įvairiausių: „Pienė“, „Paukštis“, „Vaikas ir pienė“, „Rytas“, „Lopšys“, „Pienės pū-kas“, „Kregždė“.

Žaidimo metu salėje tvyro-jusią įtampą sklaidė ir žiūrovus džiugino Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai. Žiū-rovai išvydo akordeonininko, violončelininko, birbynininkų ir būsimųjų aktorių pasirodymus.

Susumavus galutinius re-

Klaipėdos abiturientai nepaliauja stebinti intelektuEglė JUREVIČIūTĖ

Jau tradicija tapusiame Klaipėdos universiteto organizuojamame intelekto žaidime Klaipėdos mokyklų protų kovos šiemet varžėsi net 11 komandų. Žaidimo metu aštriųjų protų savininkai atskleidė savo inte-lekto galimybes ir stebino išradingumu.

Šiais metais itin didelis dė-mesys buvo skiriamas garbiam lietuvių poetui Maironiui. Dau-gelis skaitovų deklamavo šio lietuvių klasiko eiles.

Klaipėdos universiteto gar-bę gynė Skirmantė Tutlytė, Edita Grikšaitė (antro kurso lietuvių filologijos ir režisū-ros studentės, vadovas doc. Gediminas Šimkus), Virginija Rimkaitė, Karolina Uksaitė, Radvilė Zinkevičiūtė (trečio

kurso lietuvių filologijos ir režisūros studentės, vadovė doc. Jūratė Grigaitienė), Vaida Asnauskaitė, Viktorija Bum-blytė (ketvirto kurso lietuvių fi-lologijos ir režisūros studentės, vadovas prof. Petras Bielskis) ir Gerda Būtaitė (trečio kurso režisūros studentė, vadovė lekt. Liolė Gasiūnienė). Meninėse kompozicijose pasirodė Menų fakulteto režisūros trečio kurso studentai Eglė Tebelškytė, Ger-

da Būtaitė, Vytautas Kairys, Laura Jackevičiūtė, Monika Vilimaitė, Alessandra Cali ir Arūnas Mozeris (vadovė lekt. Liolė Gasiūnienė).

Klaipėdos universitetas ir šiais metais neliko be prizų. Menų fakulteto trečio kurso re-žisūros studentai, atlikę meninę kompoziciją pagal Maironio eiles, užėmė antrąją vietą. Hu-manitarinių mokslų fakulteto trečio kurso studentė Karolina

Uksaitė tarminio skaitymo sri-tyje tapo diplomante ir buvo apdovanota specialiu prizu (šiais metais komisija nuspren-dė tarminio skaitymo katego-rijoje dalyvavusių studentų neskirstyti vietomis). Huma-nitarinių mokslų fakulteto ke-tvirto kurso lietuvių filologijos ir režisūros studentė Viktorija Bumblytė užėmė antrąją vietą individualių pasirodymų pro-zos kategorijoje.

Studentai Laimono Noreikos skaitovų konkurseViktorija BUMBLYTĖHMF studentė

Šių metų lapkričio 27 dieną įvyko penktasis Lietuvos aukštųjų mokyklų Laimono Noreikos skaitovų konkursas, skirtas Šiaulių universiteto Menų fakulteto 45-mečiui paminėti.

Mokyklos pavadinimas I turas II turas III turas Iš viso„Vėtrungės“ gimnazija 3 3,5 4 10,5

Hermano Zudermano gimnazija 3 4,5 5 12,5„Aukuro“ gimnazija 2 5,5 5 12,5„Baltijos“ gimnazija 3 4 5 12

Eduardo Balsio menų gimnazija 3 6 5 14„Varpo“ gimnazija 3 3,5 6 12,5

„Ąžuolyno“ gimnazija 3 4 6 13„Žemynos“ gimnazija 2 6,5 8 16,5

Turizmo mokykla 5 4,5 3 12,5Vytauto Didžiojo gimnazija 3 6 2 11Vydūno vidurinė mokykla 2 6,5 3 11,5

Rezultatų lentelė:

zultatus paaiškėjo, kad trečiąją vietą užėmė „Ąžuolyno“ gim-nazija, antrąja vieta džiaugėsi Eduardo Balsio menų gimna-zijos moksleiviai, o nugalėtojų vardą išsaugojo pernai Klai-pėdos mokyklų protų kovų laimėtoja tapusi „Žemynos“ gimnazijos komanda.

Nugalėtojų komandos ka-pitonas Airidas atskleidė, kad apginti titulą ir nugalėti antrus metus iš eilės tikrai nesitikėjo. Tačiau, pasak jo, pergalė buvo labai maloni.

Pasidomėjus, kokiu princi-pu protų kovų dalyviai būrėsi į komandas, paaiškėjo, kad kai kurių komandų nariai gerai iš-mano skirtingas mokslo sritis, domisi įvairia veikla. Susirin-kusius dalyvius ir jų palaikymo komandas sveikino Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas. Rektorius džiaugėsi, kad Klaipėdos mo-kyklų protų kovose kasmet da-lyvauja jauni, protingi ir pers-pektyviai į ateitį žvelgiantys jaunuoliai, kurie kitąmet galbūt taps Klaipėdos universiteto studentais. Anot V. Laurėno, dalyvavimas intelektualiame žaidime – puiki proga iš arčiau susipažinti su universiteto ben-druomene ir fakultetais.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) 11SVETUR

Tai jau trečias bendras šių kolektyvų projektas. Lapkričio pradžioje lietuvių kolektyvai kartu su solistė-mis prof. V. Vadokliene ir jos studentėmis R. Bartušyte bei O. Auškalnyte koncerta-vo Romos klausytojams.

Koncertai vyko dviejo-se Romos centre esančio-se labai senose ir įžymiose bažnyčiose – Santa Maria del Popolo ir Šv. Augustino

Menų fakulteto merginų choro balsai skambėjo Romojedoc. Judita KIAULAKYTĖKU MF merginų choro vadovė

Klaipėdos universite-to Menų fakulteto mergi-nų choras (vadovė doc. Judita Kiaulakytė) kartu su Vilniaus universiteto merginų choru „Virgo“ (vadovė Rasa Gelgotie-nė) ir Vilniaus universi-teto kameriniu orkestru (vadovas Paulius Ber-nardas Koncė) lapkričio 8 ir 9 dienomis koncer-tavo Romoje.

bazilikoje. Juos organizavo Lietuvos ambasada Italijoje ir Italijos lietuvių bendruo-menės valdyba; pastarosios vadovas Kęstutis Liobikas taip pat nuoširdžiai rūpinosi chorų viešnage Romoje. Or-ganizatoriai sukvietė daug klausytojų. Jie sveikino ir gyrė atlikėjus, džiaugėsi

abiejų Lietuvos universitetų puikiu meniniu projektu.

Per keturias Romoje pra-leistas dienas choristės turėjo galimybę aplankyti daugybę žymių, gausiai turistų lankomų miesto vietų, pamatyti įvairių epochų meno paminklų, pasi-gėrėti įspūdinga architektūra ir susipažinti su Italijos kultūra.

Be to, kelionės metu studentės gavo progą pasigėrėti ir nuos-tabiu Austrijos sostinės Vienos senamiesčiu.

KU MF merginų choras – 2009 ir 2011 metų tarptau-tinių S. Šimkaus chorų kon-kursų laureatas, įvairių cho-rinių renginių universitete, mieste ir šalyje dalyvis.

Šiame projekte dalyvauja 3 institucijos, atstovaujančios slaugos specialybės dėstyto-jams ir studentams: Selando universiteto koledžas (Dani-ja), Klaipėdos universitetas (Lietuva) ir Gdansko medici-nos universitetas (Lenkija) bei 4 institucijos, atstovaujančios vaikystės pedagogikos dėstyto-jams ir studentams: Selando uni-versiteto koledžas (Danija), Klai-pėdos universitetas (Lietuva), Rostocko universitetas (Vokie-tija) ir Linėjaus (Linneaus) uni-versitetas (Švedija). Projektui vadovauja Danijos partneriai.

Slaugos specialistų ko-mandos susitikimas vyko 2012 m. lapkričio 5–9 dieno-mis Gdanske. Iš Klaipėdos universiteto jame dalyvavo projekto valdymo komiteto

narė doc. dr. Natalja Istomina, slaugytojų komandos vadovė asist. Indrė Brasaitė ir lekt. dr. Gražina Šniepienė. Tarptau-tinio projekto dalyvių susiti-kimo metu buvo vykdomos projekto veiklos: Klaipėdoje vyksiančios vasaros stovyklos programos rengimas, susiti-kimai su Lenkijos sveikatos priežiūros specialistais, vizitai į praktikos bazes (ligonines, reabilitacijos centrus, pirmi-nės asmens sveikatos priežiū-ros įstaigas). Projekto veiklos skirtos ne tik naujoms profe-sinėms žinioms įgyti, bet ir tarpkultūriniams gebėjimams ugdyti, todėl slaugytojų ko-manda turėjo galimybę su-sitikti su Vecherovo miesto (Lenkija) savivaldybės admi-nistracijos atstovais ir išgirsti

šio miesto istoriją.Mokytojų komanda lap-

kričio 2012 m. 5–9 dienomis lankėsi Švedijoje, Linėjaus universitete (Kalmar, Vaxjo). Buvo vykdomas personalo mokymas, numatytas projek-te. Projekto veiklose dalyvavo KU PF vaikystės Pedagogi-kos katedros dėstytojos prof. dr. Rasa Braslauskienė ir doc. dr. Reda Vismantienė. Vizito programa buvo suskirstyta į tris dalis: pirmoji – kultūrinė pažintinė, kurios tikslas buvo supažindinti su Švedijos kul-tūra ir istorija, antroji pristatė Švedijos švietimo sistemą ir mokyklų veiklos įvairovę, o trečiojoje vyko projekto daly-vių mokymai, siekiant bendrų projekto tikslų ir dalyvių kom-petencijos, dirbant virtualioje

erdvėje, tobulinimo.Kitų metų vasarą Klaipė-

dos universiteto ir kitų pro-jekto partnerių studentai turės galimybę pagerinti savo profe-sines ir tarpkultūrines žinias bei anglų kalbos mokėjimą, turės puikią galimybę bendradarbiau-ti su studentais ir dėstytojais iš kitų šalių. Kviečiame pirmo kurso slaugos ir vaikystės pe-dagogikos studijų programos studentus bei bakalauro nuo-latinių studijų pirmo ir antro kurso studentus dalyvauti „Cohab“ vasaros mokykloje ir virtualiuose kursuose tai-kant naujausias technologijas. Daugiau informacijos studen-tai gali gauti Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedroje ir Pedagogikos fakulteto Vaikys-tės pedagogikos katedroje.

Dėstytojai ir studentai mažins skirtumus tarp šalių Pietų Baltijos jūros regionedoc. dr. Natalja ISTOMINA, Indrė BRASAITĖ, doc. dr. Reda VISMANTIENĖ

„Cohab“ – tai projektas, skirtas aukštojo mokslo ir darbo rinkai koordinuoti ir integruoti Pietų Baltijos jūros regione. Tai yra šiuo metu Klaipėdos universiteto vykdomas trejų metų trukmės projektas, kuriame dalyvauja 7 partneriai iš 5 šalių aplink Baltijos jūrą.

KOLEKTYVAS. Menų fakulteto choristės po koncerto Romoje. J. Gedminienės nuotr.

2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS12UNIVERSITETO MĖNUO

Dvi dienas vyko in-tensyvus dalykiškas poli-logas – tradicijos ir mo-dernumo problematika

nagrinėta etnologų ir an-tropologų, muzikologų ir etnomuzikologų, kultūro-logų ir teologų, folkloristų,

literatūrologų ir lingvistų; pranešimai skaityti, disku-tuota anglų, lietuvių, rusų kalbomis. Konferencijoje

Tradicijos ir modernumo polilogasdoc. dr. Jūratė LUBIENĖBaltistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja

Diskusijos akimirkos.

2012 m. lapkričio 15–16 d. Klaipėdos universitete vyko antroji tarptautinė mokslinė konferencija „Tradi-cijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos“, kurią organizavo KU Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centras ir Literatūros katedra. Organizatorių kvietimas sulaukė itin plataus atgarsio – konferencijoje dalyvavo per 70 pranešėjų iš įvairių Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos mokslo įstaigų.

V. Granickienės nuotr.

Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute vyko renginys, skirtas suaugusiųjų švietimo savaitei. Klaipėdos universitete Tęstinių studijų institute yra įkurta Andrago-gikos katedra, kuri kaip tik rengia andragogus (bakalauro

ir magistro studijose).Diskusijoje, skirtoje suau-

gusiųjų švietimo savaitei, keltas pagrindinis probleminis klau-simas – ar pakanka mokytojui, baigusiam pedagogikos studijas ir įgijusiam mokytojo kvalifi-kacijos laipsnį, kompetencijų

dirbti su suaugusiais asmeni-mis? Juk puikiai suprantame, kad mokyti vaikus ir mokyti suaugusiuosius nėra tas pats. Suaugęs besimokantysis turi gyvenimo patirties, jau susifor-mavusį charakterį, požiūrius ir t. t. Todėl Lietuvoje ketinama

įteisinti andragogo profesiją. Andragogas būtų atsakingas už suaugusiųjų švietimą, kvalifika-cijos tobulinimą, mokymosi po-reikių nustatymą ir pan. Taip pat kalbėta ir apie Trečiojo amžiaus universitetų veiklą, mokymosi poreikius ir motyvaciją.

Suaugusiųjų švietimo savaitė Klaipėdos universiteteKęstutis TRAKŠELYSTSI Andragogikos katedros mokslo darbuotojas

Jau tryliktą kartą Lietuvos suaugusiųjų asociacija skelbia suaugusiųjų švietimo savaitę. Šiemet ši sa-vaitė pavadinta „Kartų mokymasis kartu“.

Mugę rengė VšĮ „Fox Universitetai“, o galimybę pristatyti iš viso devynias skirtingas studijų programas turėjo visi septyni Klaipėdos universiteto fakultetai. Anot organizatorių, kiekviename iš minėtų miestų jau trečius me-tus iš eilės rengiamame pro-

jekte kasmet dalyvauja 400 ir daugiau dalyvių.

Projektas „Specialybių mugė“ – tai galimybė mo-kymo institucijoms prista-tyti studijų programas 11 ir 12 klasių moksleiviams, tie-siogiai papasakoti apie kar-jeros kelią ir taip potencialiai

mažinti nemotyvuotų studen-tų ir bedarbių jaunų žmonių skaičių Lietuvoje.

Klaipėdos universiteto at-stovai, dėstytojai ir studentai pristatė skirtingas studijų pro-gramas pabrėždami tinkamos studijų programos pasirinki-mo svarbą, nurodė specifinių

studijų ypatumus, papasakojo apie karjeros galimybes, stu-dijų kokybę ir naudą. Jie taip pat atsakinėjo į įvairius moks-leivių, susidomėjusių prista-tomomis studijomis, klausi-mus ir aktyviai kvietė būsimus studentus iš įvairių miestų stu-dijuoti Klaipėdos universitete.

Klaipėdos universitetas pristatytas penkiuose Lietuvos miestuoseAida MACIJAUSKAITĖIKRS Rinkodaros vadybininkė

Lapkričio mėnesio 16 ir 26–29 dienomis Klaipėdos universitetas buvo pristatytas Tauragėje, Mažeikiuo-se, Telšiuose, Plungėje ir Klaipėdoje rengiamame renginyje „Specialybių mugė“.

buvo galima išgirsti naujos informacijos labai įvairia tematika: nuo baltų dievų atvaizdų iki moderniosios moters tapatumo lietuvių ar latvių literatūroje; nuo pirmojo ekumeninio evan-gelikų giesmyno iki Kryžių kalno kulto realybės; nuo kalendorinių ar šeimos iki miesto dainų ar paskutinio skambučio švenčių; nuo archajiškos dainos teksto transformacijos iki šiurpių internetiniuose vaikų tin-klalapiuose, nuo tradicinio dainavimo darnų iki etni-nio tapatumo neomoder-niojoje muzikoje; nuo fol-klorinių poholokaustinio demonizavimo tendencijų iki Lietuvos karo aviacijos tradicijų.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) 13UNIVERSITETO SVEČIAI

Tarp priespaudos ir Nepriklausomybės

Profesorius Vytautas Landsbergis gyveno dviejose skirtingose sistemose – sovie-tinėje ir dabartinėje nepriklau-somoje Lietuvoje. Tas metas, pasak V. Landsbergio, nebuvo lengvas, tačiau Lietuva su-gebėjo išlaukti iki tinkamos išsilaisvinimo akimirkos, ku-ria pasinaudojo išpildydama sąmoningų to meto žmonių lūkesčius, kad anksčiau ar vėliau Lietuva taps laisva. „Gerai atsimenu senuosius laikus ir nepriklausomos vals-tybės pradžią. Ilgas sovietinis nelaisvės laikotarpis buvo prispaudimo, persekiojimo, draudimo laikotarpis, per kurį mes išsilaikėme ir išlau-kėme, – prisimena KU Gar-bės daktaras. – Kai kurie iš mūsų, kaip aš ir mano tėvas, žinojome, kad ta priespauda nėra amžina, ir būdami jauni pasvarstydavome, kaip mes, Lietuva, išliksim iki to laiko, kai Sovietų Sąjunga grius.“Prisiminta KU pradžia

Susitikimas vyko Univer-sitete, kuris, pasak jo Garbės daktaro, buvo kuriamas ne-noriai, nes buvo manyta, kad Lietuvai užtenka ir dviejų (Vilniaus bei Kauno) universi-tetų. Tačiau Klaipėdos univer-sitetas, įkurtas 1991 metų sau-sio 1 dieną, pamažu išsivystė tuo metu pajūryje veikusių Kauno politechnikos instituto ir Šiaulių pedagoginio insti-tuto fakultetų pagrindu, o po kelerių metų (1995 m.) prie Universiteto prisijungė ir Lie-tuvos valstybinės konservato-rijos fakultetas.

„Labai smagu prisiminti tą laiką, kai Klaipėdoje kūrėsi aukštoji mokykla, – pokalbio pradžioje tvirtino Vytautas Landsbergis. – Klaipėdos uni-

Universiteto neužmiršta Garbės daktaraiVitalija BUTKUTĖKristina ABROMAVIČIūTĖ

Profesorius Vytautas Landsbergis – muzikantas, politikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklauso-mybės akto signataras ir Europos Parlamento narys. Prieš penkiolika metų (1997 m.) jis tapo Klaipėdos uni-versiteto Garbės daktaru ir po ilgos pertraukos vėl aplankė pajūrį, kur buvo sutiktas gausiomis ovacijomis.

Susitikime profesorius V. Landsbergis apžvelgė daugybę temų: nuo Klaipėdos universiteto įkūrimo iki įvairiausių politikos, švietimo problemų ir noriai diskutavo su kitais susitikimo dalyviais įvairiomis šiandie-nos ir praėjusių dienų įvykių temomis.

versitetas jau buvo trečiasis ir ne vienam kėlė abejonių, ar Lietuvai reikia dar vieno uni-versiteto, tačiau aš maniau ki-taip. Ir akivaizdu, kad šis uni-versitetas turi savo specifiką, savitai plečiasi ir vaidina labai svarbų vaidmenį Lietuvai.“Dvasinių vertybių nuosmukis

Atgavus nepriklausomybę, profesoriaus Vytauto Lands-bergio teigimu, prasidėjo kitos problemos. Kai Lietuva prisi-jungė prie Europos ir pasaulio organizacijų, tokių kaip ES ir NATO, kilo aktyvus noras kuo greičiau įsilieti į Europą ir visa, kas buvo duodama, Lietuva bandė apimti. Taip po truputėlį pasikeitė požiūris į viską aplink. „Anksčiau puo-selėjome viltis, kad gal mes greičiau įsitvirtinsim ir net galėsim padėti kitiems, – pri-simena KU Garbės daktaras. – Tačiau kuo toliau, tuo labiau mes smunkame ir gendame bei gadiname viską aplink save ir kenkiame Sąjungai. Norėtųsi mažiau gesti ir savi-mi išlikti daug ilgiau.“

Požiūris į moksląProfesorius džiaugiasi,

kad yra jaunų žmonių, kurie puoselėja visai kitokį požiūrį į mokslą ir aplinkinį pasau-lį, nes jie domisi viskuo, kas privalu kiekvienam norinčiam visokeriopai turtinti savo aki-ratį. „Mokslo vertybės pasi-keitė, priaugo, kadangi da-bartinė karta jau gimė naujoje santvarkoje. Labai tikiuosi ir labai noriu, kad jaunimas būtų siekiantis naujų ir gerų dalykų, tačiau kol kas ne visi tokie“, – esant dviejų skirtingų požiūrių kartą neslepia V. Landsbergis. Pasak jo, tie, kurie išvyksta į užsienį, nebūtinai turi būti lai-komi pabėgėliais: tai žmonės, kurie siekia naujų žinių, įgū-džių, o tai vėliau gali pritaikyti tolesniame savo gyvenimo kelyje, kadangi ne vienas iš jų vis dėlto grįžta į Lietuvą. „Ne vienas išvažiavęs sako, kad išvažiavo visam laikui, o kalba apie būsimą sugrįžimą į Lietuvą. Kiekvienas nori būti bent palaidotas čia, – tvirti-na profesorius. – Išvykusiųjų nesmerkčiau, nes jie mokosi,

studijuoja, pamato pasaulį, daug sužino ir įgyja specialy-bes, kurios yra labai reikalin-gos, įdomios ar modernios.“Vakaras su profesoriumi

Visi, norintys dar kartą su-sitikti su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, vakare susirin-ko į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salę. Jaukaus vakaro metu buvo kalbama bendražmogiškomis meno, muzikos ir kultūros te-momis. Profesorius V. Lands-bergis ne tik dalijosi savo mintimis, prisiminė savo mo-kytojus ir garbingas Lietuvos asmenybes, tokias kaip V. Ku-dirka, M. K. Čiurlionis, Mai-ronis, bet ir visus sužavėjo pa-skambinęs fortepijonu keletą M. K. Čiurlionio kūrinių. Ren-ginio pabaigoje profesorių, KU Garbės daktarą, neseniai atšventusį 80 metų jubiliejų, pasveikino Klaipėdos univer-siteto rektorius prof. V. Laurė-nas, muzikinę kompoziciją jo garbei paskyrė Menų fakulteto dekanas prof. V. Tetenskas ir prodekanė doc. I. Pečiūrienė.

GARBĖS DAKTARAS. Susitikimo metu prof. V. Landsbergis dalijosi prisiminimais ir atsakė į susirinku-siųjų klausimus.

J. Kykalienės nuotr.

2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS14SPORTAS

Vaikinų grupėje iki 20 metų dalyvavęs Ž. Sta-nulis rovimo rungtyje įveikė 168 kg, o stūmimo – 208 kg. Susumavus rezultatus ben-dras iškeltas 376 kg svoris sportininkui padėjo aplenk-ti 25 konkurentus ir tapti

svorio kategorijos iki 94 kg čempionu. Vaikiną treniruoja Bronislovas Vyšniauskas.

Pasak Ž. Stanulio, jį nuo mažens traukė sunkumų kilnojimas, tačiau, kad taip greitai taps Europos jaunimo čempionato nugalėtoju, jis

tikrai nesitikėjo. Septyne-rius metus besitreniruojantis vaikinas tikėjosi užlipti bent jau ant prizininkų pakylos. Būsimasis kūno kultūros ir sporto pedagogas kitąmet planuoja dalyvauti Europos suaugusiųjų čempionate. Jo

tikslas – patekti į geriausiųjų šešetuką.

Sidabras atiteko Rusijos atstovui Aleksejui Kosovui (369 kg: 172 ir197 kg), o bronza – Baltarusijos atsto-vui Aleksandrui Venskeliui (366 kg: 164 ir 202 kg).

Žygimantas Stanulis – Europos jaunimo čempionato nugalėtojasRūta JUOZAPAITYTĖ

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmakursis Žygimantas Stanulis Izraelyje vykusiame Europos jaunimo sunkiosios atletikos čempionate svorio kategorijoje iki 94 kg iškovojo aukso medalį.

Tarptautinei krepšinio fe-deracijai puoselėjant planus įtraukti gatvės krepšinį į Olim-pinių žaidynių programą, Lie-tuvoje kuriama nauja trijulių

(„3 x 3“) lyga, todėl šios varžy-bos įgauna svarbą.

Nugalėtojais tapo koman-da, pasivadinusi „Kobros“. Jai atstovavo Pedagogikos fakul-

teto studentai Alvydas Bane-lis, Simas Petrauskas, Aivaras Bertašius ir Nerijus Jonaitis. Antri – komanda „Alnis“: Va-lentinas Rumiancevas, Mantas

Stalnionis, Martynas Airošius ir Rokas Rakevičius. Treti liko „Snaiperiai“: Antanas Kon-čius, Vytautas Girčys ir Artū-ras Jusčius.

Krepšinio turnyras „3 x 3“Genovaitė AVIŽONIENĖKU sporto klubo pirmininkėBaigėsi nuo rugsėjo mėnesio vykęs Klaipėdos universiteto krepšinio turnyras „3 x 3“.

Išrinkti geriausi Klaipėdos universiteto plaukikaiRūta JUOZAPAITYTĖ

Klaipėdos universitete vyko kasmetinės plaukimo varžybos. Varžybas organizavo trečio kurso kūno kultūros ir sporto pedagogikos studentai ir jų dėstytoja, Klaipėdos universiteto sporto klubo pirmininkė docentė daktarė Genovaitė Avižonienė.

Vyrai: 100 m peteliške:1. Marius Lukičiovas, Jūrų technikos fakultetas, 1 kursas2. Dmitrij Iljušenko, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas 100 m krūtine:1. Vilius Srėbalius, Socialinių mokslų fakultetas, 1 kursas2. Dmitrij Iljušenko, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas

100 m laisvu stiliumi:1. Vilius Srėbalius, Sociali-nių moklų fakultetas, 1 kursas2. Dmitrij Iljušenko, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas3. Šarūnas Bernotas, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas

50 m krūtine:1. Šarūnas Bernotas, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas2. Arnoldas Stanius, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas

50 m laisvu stiliumi:1. Vilius Vainora, Jūrų tech-nikos fakultetas, 3 kursas2. Karolis Atutis, Pedagogi-kos fakultetas, 3 kursas3. Romas Lengvinas, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas

50 m nugara:1. Karolis Atutis, Pedagogi-kos fakultetas, 3 kursas2. Romas Lengvinas, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas

Moterys: 100 m laisvu stiliumi:1. Lolita Zemlienė, Klai-pėdos universiteto leidyklos direktorė 50 m nugara:1. Karolina Girdžiūtė, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas2. Jevgenija Kalinina, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas 50 m laisvu stiliumi:1. Lolita Zemlienė, Klaipėdos universiteto

leidyklos direktorė2. Karolina Girdžiūtė, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas3. Jevgenija Kalinina, Peda-gogikos fakultetas, 3 kursas.

Klaipėdos universiteto plaukimo varžybų organiza-toriai patikino, kad ir kitąmet lauks visų, norinčių savo jė-gas išbandyti ne sausumoje, o pačioje paslaptingiausioje ir permainų kupinoje van-dens stichijoje.

PLAUKIKĖS. Universiteto plaukimo varžybų nugalėtojos. G. Avižonienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) 15INFORMACIJA

Gruodžio mėnesio pabai-goje pasirodys šiais metais didžiausios apimties – net 776 puslapių Klaipėdos uni-versiteto leidyklos leidinys. Šiame leidinyje pirmą kartą, pateikiant lietuvišką vertimą su komentarais, perspausdi-nama svarbi Michele Bianchi knyga „Lenkijos pilietinių karų istorija“ (Historia delle Guerre civili di Polonia), iš-ėjusi 1671 m. Venecijoje. Iš penkių skyrių susidedančioje pagrindinėje knygos dalyje ap-rašomas pilietinis Abiejų Tautų Respublikos karas su kazokais 1648–1651 m.

Su autoriaus viešnagėmis užsienyje susiję ir trys kny-gos priedai, kuriuose kalbama apie kazokų pakurstyto karo su maskvėnais veiksmus Lietu-vos Didžiosios Kunigaikštys-tės teritorijoje. Nuo 1652 m. iki pat mirties 1667 m. Pieve d’Alpago parapijoje klebo-navusio M. Bianchi knyga, 1671 m. paskelbta kunigo Jono Baptisto Kazočio, yra ypatingos vertės publikacija,

KU Bibliotekos Informacinių paslau-gų skyriaus vedėja DŽEINARA KAU-NAITĖ apdovanota 2012 m. Kultūros ministerijos premija už bibliotekinin-kystės, bibliografijos, knygotyros moks-linius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose.

Tokia premija kasmet apdovanoja-mas vienas labiausiai nusipelnęs Lie-tuvos bibliotekininkas.

Sveikiname!

Sausio 14 d., pirmadienis, 18 val.

„Meilės ir gailestingumo altorius“Klaipėdos kamerinis orkestrasMeno vadovas Mindaugas Bačkus

Naujienos Klaipėdos universiteto leidyklojeLolita ZEMLIENĖ, KU leidyklos direktorė

2007 m. Anapilin išėjęs ilgametis Klaipėdos universi-teto Pedagogikos fakulteto Kūno kultūros katedros profe-sorius – vienas ryškiausių sporto mokslo asmenybių, kuris per kūno kultūros pedagogiką pasiekė savo asmenybės pripažinimą, tapo fiziškai tobulas ir dvasiškai turtingas žmogus, gerbiamas ir pripažintas fizinio lavinimo speci-alistas, o jo darbų istorinė patirtis ir praktika – tai sporto pedagogikos lobynas, praeities liudytojos, pavyzdys bei pamokymas dabarčiai ir ateičiai. Žmonių pagarbos Juozas Rauckis nusipelnė už savo poelgių nuoseklumą kuriant ir įtvirtinant aukštąjį pedagogikos mokslą Klaipėdoje, atve-dant Ikimokyklinio auklėjimo fakultetą į Klaipėdos uni-versitetą, kai ilgus metus darbavosi dekano, vedėjo, sena-toriaus, profesoriaus pareigose.

Juozas Rauckis šiemet būtų šventęs 80-ties metų ju-biliejų. Todėl minint Profesoriaus jubiliejų ir penktąsias mirties metines Pedagogikos fakulteto Kūno kultūros ka-tedra suorganizavo kelionę į Profesoriaus tėviškę, kurios metu buvo aplankytas velionio kapas ir gimtosios vietos.

Nors nuoširdžių padėkos, sveikinimo žodžių niekada nebeteks ištarti prof. Juozui Rauckiui girdint, tačiau išli-kęs šviesus Profesoriaus paveikslas, dvelkiantis dvasios stiprybe, beribiu gebėjimu mylėti žmogų, spindintis šilu-ma ir vidine energija visada išliks atmintyje.

IN MEMORIAMProf. JUOZUI RAUCKIUI (1932–2007)

IN MEMORIAMProf. JUOZUI KUBILIUI (1951–2012)

Klaipėdos choras „Aukuras“Meno vadovas Alfonsas VildžiūnasŠiaulių valstybinis kame-rinis choras „Polifonija“Meno vadovas Tomas AmbrozaitisSolistės Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas)Dirigentas Modestas Pitrėnas

paremta autentiška paties au-toriaus surinkta medžiaga.

Leidinyje spausdinama visa knygos faksimilė kar-tu su lietuviškuoju vertimu. Knygą į lietuvių kalbą išvertė filologė ir leksikografė Birutė Žindžiūtė-Michelini. Leidinį papildo profesoriaus Guido Michelini parengti paaiškini-mai ir doc. dr. Vacio Vaivados istoriniai komentarai bei isto-rinė apžvalga.

Vertimą iš italų kalbos fi-nansavo Italijos miesto Pieve d’Alpago savivaldybė, kny-gos leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

2012 metų gruodžio 9 dieną netekome žymaus chorvedžio, talentingo muziko, ilgamečio Klaipėdos Je-ronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ meno vadovo, Klaipėdos universiteto pedagogo Juozo Kubiliaus (1951–2012).

Juozo Kubiliaus gyvenimo kelias – tai nelengvas meilės muzikai ir jaunajai kartai kelias. Vienas ryškiausių Juozo Kubiliaus kūrybinio gyvenimo puslapių atsiverčia nuo tada, kai jis tampa Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ meno vadovas ir dirigentas (1985 m). Su šiuo choru Mae-stro nesiskyrė iki paskutinės gyvenimo dienos. Čia ypač ryškiai atsiskleidė jo tiek pedagogo, tiek ir muziko, jau-traus interpretatoriaus talentas.

Be intensyvios meninės, koncertinės ir pedagoginės veiklos, Juozas Kubilius aktyviai dirbo ir visuomeninį darbą. Maestro buvo puikus menininkas, pedagogas, išugdęs didžiulį choro dainininkų, muzikos mokytojų ir chorvedžių būrį. Sukauptą milžinišką meninę patirtį jis skleidė savo mokiniams ir chorų vadovams semina-ruose, susitikimuose, kursuose. Buvo jautrus žmogus ir nuostabus draugas. Iš prigimties kuklus ir jautrus, turėjo neapčiuopiamą savybę traukti apie save vienminčius. Jo kilnus ir pasiaukojamas darbas vienijo muzikai, vedė į gilų ir prasmingą muzikos dvasinį pasaulį, skleidžiantį aplink gėrį, grožį, kūrybinį džiaugsmą.

Toks ir išliks mūsų atmintyje.Reiškiame nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai ir ar-

timiesiems.Klaipėdos universiteto

Menų fakulteto bendruomenė

2012 m. gruodis / Nr. 10 (172) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS16

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985El. paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetasSpausdino UAB „Druka“Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita ValinčienėKalbos korektorė: Aušra LembergerKorespondentės: Rūta Juozapaitytė, Ieva Augytė, Živilė Aleksandravičiūtė, Ieva Liškevičiūtė, Gabija Rakauskaitė, Eglė Jurevičiūtė, Aistė Noreikaitė, Vitalija Butkutė, Kristina AbromavičiūtėMaketuotoja – fotografė: Jurgita KykalienėRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.