KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. spalis / Nr. 7 (179) 1

Šiame numeryje:

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn.

ISSN 2029-5545Nr. 7 (179) 2013 m. spalis

KLAIPĖDOSUNIVERSITETASwww.ku.lt

Grupės pasirodymai vyko viso čempionato metu nuo rug-sėjo 9 d. iki pat finalų. Šokių repertuarą sudarė 60 skirtingo stiliaus kompozicijų ir tradi-ciniai šalių šokiai. Aikštelėje pasirodydavo 11 merginų, ko-lektyvą papildė ir du nauji vai-kinai, sportinės gimnastikos at-stovai. Per dieną tekdavo šokti vienose rungtynėse ir jų metu

daugiausiai 10 kartų išbėgti į aikštelę. „Krūvis buvo norma-lus, net norėjome dar daugiau“, – teigė šokėjos.

Čempionato metu neapsi-eita ir be trukdžių: keletas šo-kių, kurie reikalauja lipimo ant krepšinio lanko, buvo uždraus-ti, šokėjams teko taikytis ir prie netikėtų aplinkybių, pvz., kai per klaidą buvo paleista ne ta

Šeštasis „Leader dance“ krepšinio čempionatasDomantė STANKEVIČIŪTĖRugsėjį Slovėnijoje vykusiame Europos vyrų krep-šinio čempionate rungtynių minutės pertraukėlės metu žiūrovų dėmesį kaustė Klaipėdos universite-to šokių grupė „Leader Dance“, vadovaujama doc. Bronės Švitrienės.

melodija. „Visus vargus ir rūpesčius nubraukia žiūrovų aplodismentai. Kai pašokome slovėnišką polką, visi plojo at-sistoję – dar nebuvo tokio atve-jo, kad salė mus taip priimtų, – džiaugėsi B. Švitrienė ir pa-brėžė, kad jie tiesiog privalėjo pasirodyti gerai: – Mus prista-tydavo ne tik kaip Klaipėdos universiteto, bet ir Lietuvos šo-kėjus. Tai mums didelė garbė.“ Nenuostabu, kad kolektyvas jautėsi atsakingas už savo pa-

sirodymą, nes iš visų Europos šalių čempionatui buvo atrink-tos tik dvi šokių grupės: kartu su klaipėdiečiais šoko ir Ukrai-nos komanda „Red Foxes“.

Šis čempionatas kolekty-vui jau šeštasis. „Leader Dan-ce“ taip pat dalyvavo du kartus Lenkijoje, Ispanijoje, Prancū-zijoje ir Lietuvoje.

RINKTINĖ. „Mus pristatydavo ne tik kaip Klaipėdos universiteto šokėjus, bet ir Lietuvos šokėjus“, - pasakojo „Leader dance“ vadovė doc. B. Švitrienė.

Rektoriaus skiltis .................2 psl.

ALUMNIEdita ValinčienėEligijus Masiulis: „Ryšys su universitetu išliks visam gyvenimui“ ............................3 psl.

AKTUALIJOSTarptautinė konferencija „Kontaktai ir kultūrinis transferas istorinėje Rytų Prūsijos erdvėje“ .................4 psl.

MOKSLININKASEglė JurevičiūtėArcheologas R. Jonaitis: „Galima sakyti, kad savo disertacijos temą „išsikasiau“.............................5 psl.

MŪSŲ KATEDRAErnesta GanuševičLiteratūros katedra: nuo studijų programų iki poezijos laureatų .................................6 psl.

STUDENČIOKASGabija RakauskaitėKelias: nulis, „fuksas“, pirmakursis ...........................7 psl.

STATUSAS: STUDENTASIeva AugytėTeatrologijos studentė Karolina Etnerytė: „Gal nebemadinga, bet gyvenu šia diena“ .........9 psl.

SVETURIgnacas KislauskasTurininga komandiruotė svajonių šalyje ....................11 psl.

UNIVERSITETO SVEČIAIIeva LiškevičiūtėProfesorius iš Didžiosios Brita-nijos: „Turiu sukaupęs nemažai patirties ir tuo galiu pasidalyti su studentais.“ ...................13 psl.

SPORTASdoc. dr. Genovaitė AvižonienėKU sportininkų pasiekimai ...........................14 psl.

2013 m. spalis / Nr. 7 (179) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS2REKTORIAUS SKILTIS

Rektorius Vaidutis Laurėnas

Rugsėjo 17 d. privalėjau dekanams ir katedrų vedė-jams patvirtinti, kad pedago-ginio darbo krūvio skaičia-vimas vyks siekiant studijų pajamų ir studijų išlaidų ati-tikties, todėl pedagoginių darbuotojų etatų mažėjimas yra neišvengiamas. Darbo užmokesčio dydis sumažė-jo beveik visiems adminis-tracijos darbuotojams. Pa-pildomai pasistengiau, kad ateityje projektinėse vei-klose būtų įdarbinami visi tam pasirengę Universitete pirmaeiles pareigas einan-tys darbuotojai. Turiu argu-mentų teigti, kad dabar, be reikalingų darbuotojų iš kitų mokslo įstaigų, įdarbinami ir „laiptinės kaimynai“. Ne-turiu nieko prieš kaimynus, bet projektų vadovams pa-sirenkant darbuotojus liepiu elgtis iš dalies kitaip.

Rugsėjo 18 d. išsiunčiau Senato ir Tarybos nariams pataisytą nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto aka-deminės struktūros pertvar-kymo“ projektą ir aiškina-mąjį raštą su papildyta nauja

informacija. Jau žadėjau an-trą kartą „į tą patį vandenį nebristi“, bet matau, kaip mes kas pusmetį vis labiau vėluojame ir atsiliekame nuo kitų universitetų (ne)pertvarkydami savo akade-minių padalinių. Negaliu tylėti, kai man sako, kad du plius du yra ne keturi.

Rugsėjo 24 d. vyko pro-jekto „Jūrinio slėnio bran-duolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujini-mas“ priežiūros grupės po-sėdis. Didžioji dalis vei-klų pripažintos vykdomos tinkamai. Nepatenkinama situacija susiklostė paren-kant mokslinių laboratorijų pastato statybos rangovą. Universiteto administracija pasisakė už konkurso tęsi-mą Vilniaus apygardos teis-mo nustatytomis sąlygomis. Pirkimą vykdanti ŠMM tarnyba ŠAC siūlė teismo sprendimą skųsti ir tai vė-liau tesėjo, žinoma, įgaliota ŠMM. Ir visiškai nenoriu pasakyti, jog ministras žino geriau. Tokiu būdu neliko galimybių baigti konkursą

2013 m. Išlieka tam tikros galimybės statybos darbus pradėti 2014 m.

Turėjau rūpesčių skir-damas priemokas katedrų vedėjams, ne visada besilai-kantiems savo pareigybinių įsipareigojimų.

Rugsėjo 26 d. paskyriau rektoriaus deleguojamus narius į JMTC tarybą – prof. D. Daunį ir prof. R. Didžio-ką. Dėl Jūrinio slėnio reika-lų papildomai kreipiausi į Ministrą Pirmininką.

Rugsėjo 27 d. Sena-te neišgirdau nė tyliausios gaidelės apie galimą esmi-nį akademinės struktūros pertvarkymą. Priešingai, Senatas pritarė dviejų naujų ir, tiesą sakant, reikalingų mokslo institutų steigimui, nesvarstydamas, iš kokių lėšų bus finansuojami nauji padaliniai, pridurdamas, ir vėl teisingai, kad biudžeto reikalai nėra Senato rūpes-tis. Tuo tarpu biudžeto rei-kalai yra rektoriaus rūpes-tis, net nė kiek ne mažesnis nei Tarybos. Situacija klos-tosi tokia, kai nepertvar-kius akademinės struktūros neįmanoma finansuoti ne tik naujų mokslo institutų, bet bus sudėtinga net avan-suoti naujus mokslo ir stu-dijų projektus, spręsti šio finansinio periodo projektų užbaigimo 2015 m. reika-lus. Taip, aš neklystu: kalbu apie 2015 m. – šie metai bus lemtingi Universiteto plė-trai iki 2020 m. Artimiausiu metu žadu inicijuoti svars-tymus Universiteto strate-gijos tikslinimo klausimais.

Spalio 3 d. dalyvavau S. Vaitekūno knygos Bronis-lovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, kultūroje prista-tyme. Renginyje dalyvavo p. L. Lubienė, Nepriklau-somybės akto signatarai, LR susisiekimo ministras, koncerno „Achemos grupė“ vadovai, Klaipėdos miesto politikai ir verslo atstovai.

Spalio 7 d. įvyko susi-tikimas su Almatos miesto (Kazachstanas) sveikatos apsaugos įstaigų vadovais. Sveikatos mokslų fakulte-

tas ir Klaipėdos ligoninės svečiams pasirodė priimti-nos, kad čia vyktų studijos ir kvalifikacijos tobulinimo kursai specialistams iš jų va-dovaujamų įstaigų. Atkrei-piu dėmesį į tai, kad SvMF ėmėsi aktyvios akademinės rinkodaros užsienio šalyse. Jau yra ko pasimokyti iš pirmųjų pasiekimų, taip pat ir iš klaidų.

Spalio 9 d. apžiūrėjau kelias auditorijas, kuriose montuojami nauji baldai; tokių auditorijų atsira-do GMMF, JTF, SvMF ir BRIAI. Pasirašiau remonto darbų tęsimo MF sutartį. Per šiuos metus suremon-tuota ir iš dalies naujais bal-dais ir įranga aprūpinta per 2000 m² studijoms, moksli-niams tyrimams ir meninei kūrybai skirtų patalpų. Įsi-gyta naujų baldų 1000 stu-dentų darbo vietų.

Spalio 10 d. skyriau Universiteto darbuotojų atlyginimų analizei. Arti-miausiu metu pasiūlysiu kai kurių pakeitimų nustatant atlyginimus pertvarkomų akademinių padalinių vado-vams.

Spalio 11 d. apsilankiau KU vykusiame Lietuvos sociologų asociacijos ren-ginyje. Malonu priminti, kad nacionalinių asociacijų renginius Universitete orga-nizavo Lietuvos informati-kai, istorikai, matematikai, psichologai.

Spalio 15 d. Universite-to administracija, fakultetų ir mokslo institutų vadovai susitiko su mokslininkais ir svarstė mokslo strateginės vadybos problemas. Į susiti-kimą pakviečiau universite-to mokslo lyderius, kad ad-ministracija geriau žinotų jų intencijas. Pristačiau strate-ginių (ilgalaikių) mokslinių tyrimų programų aprašo metmenis ir pakviečiau ak-tyviai dalyvauti tikslinant mokslinių tyrimų priorite-tus, buriant konkurencingus mokslininkų kolektyvus.

TITULAS. Klaipėdos universiteto studentų sąjunga studijų metų pradžios proga rektorių titulavo „Studentų rektoriumi“.

V. Petriko nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. spalis / Nr. 7 (179) 3ALUMNI

Savo biografijoje minite, kad buvote pirmasis Klai-pėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) preziden-tas. Panašu, kad tuo di-džiuojatės?

Kartu su KUSS koman-da suvienijome studentus bendram tikslui – puoselėti universiteto kultūrą, ugdyti studentų saviraišką, efek-tyviai atstovauti Klaipėdos universiteto studentams. O man asmeniškai tai buvo pir-mosios mano, kaip vadovo ir lyderio, pareigos.

Ar 1994-ieji buvo pa-prasti metai? Kokie ryš-kiausi prisiminimai apie universitetą ir veiklą Stu-dentų sąjungoje?

Tai buvo didelio polėkio ir neišsenkamo entuziazmo lai-kotarpis, kai jautiesi suaugęs, visas ateities galimybes tu-rintis jaunas žmogus. Jauna-tviškas maksimalizmas mane įkvėpė suvienyti visus Klai-pėdos universiteto fakultetų aktyvistus į vieningą studentų organizaciją, aktyviai daly-vauti studentiškoje veikloje tiek universitete, tiek už jo ribų. KUSS kūrimo procesas ir tuometiniai organizaciniai reikalai, pasirengimas įvai-riems renginiams kartais net priversdavo pamiršti paskai-tas. Džiaugiuosi, kad iki šiol organizacija yra aktyvi, o pra-dėti darbai tęsiami kryptingai ir sėkmingai.

Studijavote politologi-

ją. Buvote vienoje pirmųjų Klaipėdos universiteto poli-tologų laidų. Kaip manote, ar politiko kelias pirmiau-sia turėtų prasidėti nuo šio mokslo studijų? Kodėl taip manote?

Politika – platus vande-nynas. Labai vertinu poli-tologijos studijas, nes jos suteikia bendrą politikos procesų suvokimą ir leidžia lengviau orientuotis politi-kos žemėlapyje. Nors man politikos mokslai – tai pama-tas, ant kurio stoviu jau antrą dešimtmetį, nesakau, kad no-rint tapti profesionaliu politi-ku, būtina pasukti politikos mokslų kryptimi. Valstybės politika apima visas valsty-bės valdymo sritis: ekono-miką, finansus, teisę, verslą, transportą, energetiką ir t. t. Politikui svarbu universalu-mas, tačiau būdamas siaures-nės, tikslinės srities žinovu taip pat gali sėkmingai kilti politiko karjeros laiptais.

Manau, prisimenate bent keletą savo buvusių dėstytojų. Kurie įsiminė ryškiausiai ir kodėl?

Ir dabar tenka bendrauti su nemaža dalimi buvusių dėstytojų – dabartiniu KU rektoriumi ir tuometiniu po-litologų kurso kuratoriumi Vaidučiu Laurėnu, susitinka-me su mano magistro darbo vadovu Antanu Bučinsku. Glaudus ryšys išlikęs su Ar-vydu Cesiuliu ir Vygandu

Eligijus Masiulis:

Aukšta vidinė motyvacija ir neišsenkantis jauna-tviškas entuziazmas – tai pagrindiniai įkvėpimo šal-tiniai, dabartiniam Seimo nariui ir Liberalų sąjūdžio pirmininkui, Klaipėdos universiteto absolventui Eli-gijui Masiuliui padėję pagrindus jo karjerai. Tačiau be sunkaus darbo tokios karjeros būtų nebuvę.

„Ryšys su universitetu išliks visam gyvenimui“

Vareikiu. Su Eugenijumi Gentvilu ir Leonidu Donskiu esame liberalios idėjos poli-tiniai bendražygiai.

Po studijų Jūsų politi-nė karjera susiklostė itin sėkmingai. Aukščiausios pareigos – LR susisiekimo ministras. Ar turite sėkmin-gos karjeros formulę, o gal paslaptį?

Man patinka Konfucijaus išmintis: „Daugiau reikalauk iš savęs, mažiau tikėkis iš kitų. Tada neteks nusivilti.“ Niekada negailėjau savęs siekdamas užsibrėžtų tikslų, visada tikėjau tuo, ką darau. Visa ką kuriant man visada buvo svarbus ne tik rezulta-tas, bet ir procesas.

Ar tikite, kad sėkmė yra laimės dalykas? Ar vis dėlto sunkaus darbo rezultatas?

Sėkmė išties motyvuoja. Tačiau sėkmės vis dėlto ne-vadinčiau tik laimės dalyku, nes rezultatas priklauso nuo darbštumo, požiūrio ir nusi-teikimo. Daug kas priklauso

nuo to, su kokiu nusiteikimu ir užsidegimu atlieki darbą, kokių rezultatų sieki. Tikslo pasiekimas kruopščiu darbu – tai aš vadinčiau laime.

Manau, studentai mielai paklaustų Jūsų patarimo. Ką jiems vertėtų žinoti studi-juojant? Ko palinkėtumėte?

Kadangi gyvename in-formacinėje visuomenėje, naudinga naudotis ne tik uni-versiteto bibliotekomis ir jų duomenų bazėmis. Šiandien mums visas pasaulis kaip ant delno. Reikia tik mokėti ir norėti tinkamą informa-ciją pasirinkti ir pritaikyti savo mokslų sričiai. Dabar kiekvienas mokslas gali būti įdomus, nes žinių šaltiniai neišsenkami. Kiekvieną die-ną sužinai ką nors naujo.

Visiems linkiu kryptingai eiti savo svajonių darbo link, išradingai ieškoti būdų to-bulėti ir būti pačiu geriausiu savo srities žinovu.

Kalbino Edita Valinčienė

TIKSLAI. „Niekada negailėjau savęs siekdamas užsibrėžtų tikslų, visada tikėjau tuo, ką darau. Visa ką kuriant man visada buvo svar-bus ne tik rezultatas, bet ir procesas“, – sako E. Masiulis.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

2013 m. spalis / Nr. 7 (179) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS4AKTUALIJOS

Renginio koncepciją pri-statė jos rengėjai: Antisemi-tizmo studijų centro Berlyne direktorė prof. dr. Stephanie Schüler-Springorum, Bir-

mingemo (Birmingham) uni-versiteto Istorijos ir kultūros fakulteto mokslo darbuotojas dr. Klausas Richteris (Klaus Richter) ir BRIAI vyresnysis

Tarptautinė konferencija „Kontaktai ir kultūrinis transferas istorinėje Rytų Prūsijos erdvėje“

Rugsėjo 20–22 d. trys dešimtys tyrinėtojų, tarp kurių buvo daugelis žinomiau-sių Europos istorikų, tyrinėjančių buvusio Rytų Prūsijos regiono praeitį, Ni-doje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Kontaktai ir kultūrinis transferas istorinėje Rytų Prūsijos erdvėje“ pristatė naujausius tyrimus ir diskutavo apie kultūrų kontaktus ir kultūrinį transferą Rytų Prūsijoje.

mokslo darbuotojas dr. Vasi-lijus Safronovas. Anot pas-tarojo, į kultūrų kontaktų ir kultūrinių vertybių perdavimo (transfero) reiškinius šiandie-

niuose Rytų Prūsijos regiono tyrimuose vis dar kreipiama pernelyg mažai dėmesio: „Lietuviai mato Rytprūsiuose tik Mažąją Lietuvą ir lietuvių istoriją, lenkai – Varmijos ir Mozūrijos bei lenkų istoriją, Kaliningrado srityje profe-sionalus domėjimasis pra-eitimi vis dar retai peržengia 1945-ųjų ribą. Šiose šalyse vis dar pernelyg mažai dė-mesio kreipiama į tai, kad Rytprūsiai visą laiką buvo skirtingų kultūrų sugyvenimo erdvė, kurioje pasireiškė įvai-rūs kultūriniai kontaktai ir ku-rioje gyvenę skirtingų kultūrų atstovai daug ką yra perėmę vieni iš kitų.“

Anglų ir vokiečių kal-bomis vykusią konferenciją rengė Antisemitizmo studijų centras prie Berlyno techni-kos universiteto (Zentrum für Antisemitismusforschung an der Technische Universität Berlin), Klaipėdos universite-to Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Tho-mo Manno kultūros centras (Nida) ir Academia Baltica (Sankelmarkas, Vokietija)

Konferencijos pagrindu Lietuvoje ir Vokietijoje skir-tingomis kalbomis numatoma publikuoti straipsnių rinkinius.

Pasak vienos iš konferen-cijos organizatorių prof. dr. Ligitos Šimanskienės, svarbu nepamiršti apsižvalgyti, kas vyksta aplinkui, ir išgirsti, ką apie tai sako kitų universite-tų atstovai, palyginti gautus rezultatus su situacija Lietu-voje. „Aš manau, kad labai svarbu išgirsti kitus ir pama-tyti truputėlį kitą kampą. Taip prasiplečia akiratis ir galima stebėti, kas svarbu kitose ša-

Tarptautinė konferencija „Regionalizmas ir darnumas: kompleksinių procesų valdymas“Edita STANEVIČIŪTĖSpalio 4 dieną Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete vyko tarptautinė konferencija „Re-gionalizmas ir darnumas: kompleksinių procesų valdymas“. Tokia tema pasirinkta neatsitiktinai, mat Socialinių mokslų fakultete mokslininkai rašo dar-bus, kurie yra susiję su darnumo tematika.

BRIAI informacija

lyse“, − sako prof. dr. L. Ši-manskienė. Šiemet svečių su-laukta iš Latvijos, taip pat iš Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų.

Konferencijos metu per-skaityti pranešimai apie tarp-tautinį turizmą, teritorinius pasiskirstymus, gyvenimo kokybės lyginimą moksli-niu aspektu, verslininkystę bei kitas su regionalizmu ir darnaus vystymosi aspektais

susijusias problemas. Visuo-meninės geografijos specialis-tai, ekonomistai, vadybininkai savo mokslinių tyrimų pagrin-du pristatė pranešimus, disku-tavo, teikė kolegoms pastabas, kėlė naujas idėjas apie moks-linių darbų plėtros, bendradar-biavimo galimybes.

Konferencija pradėta rengti 2005 metais. Daugu-ma dalyvių joje pranešimus skaito nebe pirmą kartą. Profesorius Raimonds Ernš-teins, svečias iš Latvijos uni-versiteto (Ryga), teigė, jog sprendimą dar kartą dalyvauti šioje konferencijoje lėmė ir aktuali tematika, ir puikus konferencijos organizavimas: „Maloni aplinka, draugiški konferencijos rengėjai. Be to, mums aktualios konferenci-joje svarstomos problemos. Viena iš mano vadovaujamų

doktorančių, Anita Lontonė, savo disertacijoje analizuoja aplinkos apsaugos ir darnaus ekonomikos vystymosi pro-blemas, todėl ši konferencija kaip tik atitinka mūsų moksli-nius interesus. Stengsimės čia sugrįžti ir kitąmet.“

Kita doktorantė, Jelena Lonska iš Daugpilio universi-teto (Latvija), konferencijoje dalyvauja pirmą kartą. „Ap-sidžiaugiau, kai gavau infor-maciją apie šią konferenciją, nes mano disertacijos tema skirta regionų vystymuisi“, – teigia ji.

Planuojama, kad kitais metais Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įvyks jubiliejinė 10-oji konfe-rencija, skirta regionalizmo ir darnaus vystymosi problemų mokslinei analizei.

ĮVADAS. Konferencijos organizatorių įvadinis žodis. Iš kairės: prof. Stefanie Schüler-Springorum (Berlynas), dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėda), dr. Klaus Richter (Birmingham). BRIAI nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. spalis / Nr. 7 (179) 5MOKSLININKAS

Kaip prasidėjo Jūsų ke-lias aukštojo mokslo link?

Vidurinę baigiau 1987 m. Vilniuje. Norėjau stoti į VU istorijos specialy-bę, bet, deja, pritrūko balų. Iki 1998 m. dirbau įvairiau-sius su archeologija nesusi-jusius darbus – buvau tech-niku Paminklų restauravimo projektavimo institute, sta-tybose stogdengiu, viešbu-čio apsaugininku ir viešbu-čio administratoriumi. Kurį laiką dirbau net striptizo klubo administratoriumi.

Tačiau ryšio su archeolo-gija nenutraukiau – nuolat lankydavausi archeologi-nėse ekspedicijose Vilniu-je, Trakuose, Kernavėje. Galiausiai 1998 m. įstojau į VU archeologijos specia-lybę. Už savo kurso kolegas buvau vyresnis net dešim-čia metų! Baigęs bakalauro studijas sustoti neketinau. Dvejus metus mokiausi ma-gistrantūroje ir tuo pat metu dirbau Lietuvos istorijos institute. Galima sakyti, kad savo disertacijos temą „išsi-

Archeologas R. Jonaitis:

Veržlus, atkaklus ir iššūkių nebijantis archeologas doktorantas Rytis Jonaitis po kelių dienų gins di-sertaciją tema „Civitas Rutenica Vilniuje XIII–XV a.“ Archeologo R. Jonaičio kelias į mokslo aukštumas buvo ilgas, vingiuotas ir kupinas nuotykių. Savo is-torija jis sutiko pasidalyti su Klaipėdos universiteto akademine bendruomene.

„Galima sakyti, kad savo disertacijos temą „išsikasiau“

kasiau“ – buvo vykdomi di-delės apimties archeologi-niai tyrimai Vilniuje, kurių metu aptikome XIII–XV a. senkapį. Supratau: jeigu noriu, kad apie šį unikalų atradimą sužinotų mokslo bendruomenė, reikia rašyti disertaciją. Taip 2008 m. įstojau į KU doktorantūrą.

Kodėl galiausiai nu-sprendėte savo gyvenimą sieti būtent su archeolo-gija?

Mane žavėjo tai, jog ar-cheologijos mokslas nestovi vietoje. Čia niekada negali būti tikras šimtu procen-tų – archeologiniai tyrimai vyksta nuolat ir jų metu at-randama vis naujos medžia-gos, kuri gali paneigti prieš tai buvusius atradimus.

Netrukus ginsitės di-sertaciją „Civitas Rutenica Vilniuje XIII–XV a.“. Su kokiais sunkumais susidū-rėte ją rašydamas?

Visu doktorantūros stu-dijų laikotarpiu vyko dide-lės apimties archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje. Sude-rinti tyrinėjimus ir rašymą buvo išties nelengva. Ty-rimų atsisakyti negalėjau, kadangi tai buvo naujausia medžiaga disertacijai, nera-

šyti irgi negalėjau – spaudė laikas. Teko aukoti didžiąją dalį savaitgalių ir beveik visą laisvalaikį.

Kokiuose moksliniuose projektuose iki šiol daly-vavote ir kurie Jums pali-ko didžiausią įspūdį?

Jeigu archeologinius ty-rimus Vilniuje, Bokšto g., galima laikyti moksliniu projektu – tai jame dalyva-vau, dalyvauju ir žadu da-lyvauti ateityje. Šie tyrimai

man paliko didžiausią įspū-dį. Džiaugiuosi prisidėjęs prie Vilniaus istorijos, pa-remtos archeologiniais fak-tais, atkūrimo.

Ko galėtumėte palinkė-ti jaunuoliams, kurie nori sekti Jūsų pėdomis? Ko-kias savybes savyje būtina ugdyti?

Jeigu jau susiejot savo gyvenimą su mokslu, kon-krečiai – su doktorantūra, eikit iki galo. Antro šanso jums niekas neduos. Per visus metus, kol studija-vau doktorantūroje, dažnai sau užduodavau klausimą – kam man to reikia, kas iš to. Bet viskas yra įmanoma, viskas yra pasiekiama.

Kalbino Eglė Jurevičiūtė

RYŠYS. „Dirbau įvairiausius su archeologija nesusijusius darbus – buvau techniku Paminklų restauravimo projektavimo institute, statybose stogdengiu, viešbučio apsaugininku ir viešbučio administratoriumi. Kurį laiką dirbau net striptizo klubo administratoriumi. Tačiau ryšio su archeologija nenutraukiau“, – pasakoja R. Jonaitis.

2013 m. spalis / Nr. 7 (179) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS6MŪSŲ KATEDRA

Ši katedra kuruoja dvi bakalauro studijų progra-mas: lietuvių filologijos ir režisūros bei lietuvių fi-lologijos, tačiau pastaroji vykdoma tik tęstinių stu-dijų forma. Taip pat Lite-ratūros katedra kuruoja ir dvi magistrantūros studijų programas – teatrologiją ir literatūrologiją.

Pasak prof. dr. Romos Bončkutės, populiariausia šiuo metu yra lietuvių filo-logija ir režisūra. Vedėjos manymu, programa yra pa-traukli tuo, kad jauni žmo-

nuo studijų programų iki poezijos laureatų

Ernesta GANUŠEVIČŠį kartą užsukome į Humanitarinių mokslų fakultete įsikūrusią Literatūros ka-tedrą, kur su manimi pasikalbėti apie kuruojamas studijų programas, dėsto-mus ir praktinius dalykus bei konkursus sutiko šios katedros vedėja prof. dr. Roma Bončkutė.

Literatūros katedra:

nės, ką tik baigę mokyklą ir patekę į naują – univer-siteto – aplinką būna gana susikaustę, o ši programa padeda jiems apsiprasti ir atsipalaiduoti. Kitaip ta-riant, šios studijos jiems būna lyg psichologinė pa-galba. Vaidindami ar pa-tys mokydamiesi režisuoti studentai išmoksta lengvai bendrauti, atskleidžia kūry-bines galias.

Literatūros katedroje dėstomi ne vien tik teori-niai dalykai, praktinių taip pat yra gana daug, o ypač,

žinoma, lietuvių filologi-jos ir režisūros studijose. Šios programos studentai kuria vaidmenis, vaidina, o nuo trečio kurso studentai jau bando patys režisuoti. Praktiką studentai atlieka įvairiose įstaigose. Pavyz-džiui, filologinę praktiką daugelis atlieka laikraščių redakcijose, kur turi ga-limybę pritaikyti lietuvių kalbos žinias redaguodami įvairius tekstus. O štai reži-sūrinė praktika dažniausiai atliekama mokyklose, ne-formaliojo vaikų ir jaunimo

ugdymo įstaigose, vaikų ir jaunimo teatro studijose, kur studentai, prižiūrimi vadovų, su vaikais rengia įvarius teatralizuotus pasi-rodymus.

Katedros vedėja teigia pati stebėjusi ne vieną iš praktikos atsiskaitomųjų darbų, kai į renginį stu-dentai pritraukia nemažą dalį mokyklos pedagogų ir moksleivių, tuo pademons-truodami kolektyvo vado-vo, scenaristo, režisieriaus ir kitas kompetencijas.

Aptardama karje-ros galimybes prof. dr. R. Bončkutė atskleidžia, kad lietuvių filologijos ir režisūros programos stu-dentai dažniausiai dar studijų metu gauna dar-bą, pavyzdžiui, kavinėms kuria ir ten veda pramogi-nes programas, renginių ir laisvalaikio organizavimo įmonėse kuria švenčių sce-narijus, rengia vakarones.

Jau daugelį metų katedra organizuoja studentų litera-tūrinės kūrybos konkursus. Jie visada vyksta prieš kas-metinį „Poezijos pavasarį“, kad literatūrinės kūrybos konkurso laureatai turėtų galimybę viešai paskaityti savo kūrybą. Kasmet su-laukiama įvairių literatū-ros žanrų studentų kūrybos (dramos, prozos ar poe-zijos) iš visų universiteto fakultetų. Išugdyta nema-žai Lietuvoje žinomų jau-nųjų rašytojų, poetų: Erika Drungytė, Rimantas Kmi-ta, Gabrielė Labanauskaitė, Rosana Lukauskaitė, Son-dra Simanaitienė, Dainius Sobeckis, Mindaugas Va-liukas, Antanas Zališčevs-kis... Šiais jaunaisiais lite-ratūros kūrėjais didžiuojasi ne tik katedra. Malonu, jog šį konkursą rėmė buvęs il-gametis mecenatas Antanas Laimonas Skyrius, o dabar jau porą metų konkursą globoja verslininkas Juozas Petrošius. Studentų litera-tūrinė kūryba, kaip ir gy-vybinga akademinė veikla, liudija Literatūros katedros kūrybinį potencialą.

KOLEKTYVAS. Darnus, nors nuotraukoje – nepilnas, Literatūros katedros kolektyvas. Literatūros katedros archyvo nuotr.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. spalis (Nr. 44) 7

Gabija RAKAUSKAITĖ

Tradicijos išlieka„Užduotys, kurias verta

paminėti, – tai kiaušinių ir cinamono gėrimas ar ėjimas žirnių taku. Dar vienoje stote-lėje vertėme juos valgyti duo-nos su aitriųjų paprikų padažu ir barstėme „fuksus“ miltais. Vienoje paskutiniųjų stotelių pirmakursiai bėgiojo per pa-dangas, pilnas obuolių tyrės ir kisieliaus“, – taip krikštynas pristatė viena organizatorių Julija Jeremčuk. Žinoma, tai tik kelios nemalonios, tačiau smagios užduotys iš buvusių keturiolikos. Visos kitos pir-makursius mokė komandinio darbo, „praslydimo per egza-

Kelias: nulis, „fuksas“, pirmakursisDarganotą, bet šiltą spalio 10 dieną Klaipėdos se-namiesčio lankytojai ir gyventojai turėjo progą ste-bėti Klaipėdos universiteto „fuksų“ krikštynas. Net 322 pirmakursiai panoro iš „nulių“ pavirsti teisėtais ir garbingais pirmakursiais.

minus“ technikos ir kitokių studentiško gyvenimo vingry-bių. Julijos teigimu, „nuliai“ pirmakursiais taps po krikšto ceremonijos imitacijos, tik užuot gėrę vyną ir bučiavę kryžių „fuksiukai“ gers čes-nakinį vandenį ir tradiciškai bučiuos gyvą žuvį.

Po ilgos ir varginančios dieninės dalies pirmakursių ir visų organizatorių laukė išsvajotoji vakarinė krikštynų dalis. Šiais metais ji surengta studentų pamėgtame klube „Fabrik“. Renginio metu or-ganizatoriai, klubo kolektyvas ir grupė „Biplan“ sveikino priėmusiuosius krikštą ir ta-

pusiuosius visaverčiais akade-minės bendruomenės nariais.Krikštas – būtinybė ir garbė

Trečiosios krikštynų už-duoties nekantriai laukė Gam-tos ir matematikos mokslų fakulteto pirmakursė Justina:

„Sutikau čia dalyvauti, nes manau, kad to reikia – juk kažkas turi. Kita vertus, tie, kurie nedalyvauja, mano nuomone, turi tam tikrų prie-žasčių. Vis dėlto manau, kad universitete reikia tokių rengi-nių“, – savo džiaugsmu pabūti kartu su grupe ir susipažinti su kitais pirmakursiais pasidalijo „fuksė“ Justina.

Sveikatos mokslų fakul-teto „fuksė“ Dovilė neabe-jojo, kad krikštas yra svarbu ir smagu: nauji draugai, gera nuotaika, įdomi veikla ir kaž-kas nepatirta – kaip galima to atsisakyti? Dovilės žodžiais, krikštynos – „super!“.

Jau ketvirtosios užduoties belaukiantis Socialinių moks-lų fakulteto pirmakursis Vy-tautas džiaugėsi, kad jo grupės vadovai nuo pat ryto rengė „fuksus“ vakarinei daliai: „Jau pašokom, pasportavom – ruošiamės vakarinei daliai. Mano nuomone, krikštynos universitete vyksta vieną kar-tą ir jose dalyvauti būtina.“

FUKSAI. Pirmakursiai neabejojo, kad krikštas yra svarbu ir smagu: nauji draugai, gera nuotaika, įdomi veikla ir kažkas nepatirta – kaip galima to atsisakyti? R. Gorodeckienės nuotr.

2013 m. spalis (Nr. 44) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 88

Informatikos inžinerijos absolventas Dainius teigė, kad jo idėja kilo dalyvaujant „START“ projekte: „APPeti-te barcodes“ – tai programė-lė išmaniesiems telefonams, gebanti nuskaityti maisto produktų brūkšninius kodus. Ji pateikia idėjų patiekalams gaminti greičiausiu būdu – nuskaičius prekės brūkšninį kodą pateikiami galimi pro-

dukto panaudojimo receptai. Kadangi ketiname plėstis ir į užsienio rinkas, tai verslui pradėti reikia 376 tūkst. litų pradinių investicijų. Norė-čiau šią idėją realizuoti per pusę metų, t. y. iki 2014 m. balandžio“, – pasakojo Dai-nius.

Matas, baigęs informa-tikos inžinerijos bakalauro studijas ir dabar studijuojan-

tis techninių informacinių sistemų pirmame magistro kurse, neslėpė, kad idėja kilo galvojant apie patogesnį, taupesnį patalpų šildymą ir nerandant rinkoje tenkinan-čio sprendimo. „Modulinis termostatas pritaikomas vi-sose patalpose, kuriose yra autonominis šildymas, ne-svarbu, ar tai šildymas radi-atoriais ar grindų šildymas.

Studentų verslo idėjos pristatytos verslo idėjų projekte

Virginija SEREIKAITĖSpalio 8 dieną vyko projekto „START“ verslo idėjų pirmasis etapas. Čia buvo galima išgirsti įvairių idėjų – nuo akvariumų apšvietimų, dviračio virtimu elek-triniu triračiu ar net iki duonos kepimo. Į kitą etapą pateko visos keturios Jūrų technikos fakulteto studentų ir absolventų idėjos.

Kuriama sistema yra belai-dė, nereikalaujanti papildo-mos priežiūros iš vartotojo. Temperatūrų keitimas atlie-kamas išmaniuoju telefonu iš bet kur, kur yra interneto ryšys. Preliminari 4 kam-barių šildymo reguliavimo sistemos kaina – 1,6 tūkst. litų. Kadangi sistema modu-linė, ją galima įsigyti tik vie-nam kambariui. Kūryba jau vyksta laisvu nuo kitų darbų metu“, – sakė Matas.

Vytautas yra automobilių sporto entuziastas, tad ne-nuostabu, kad jo idėja susi-jusi su automobiliais. „Šias metais baigiau elektros inži-nerijos studijas. Su manimi kartu projektą rengia Asta, šiais metais baigusi ekolo-gijos ir aplinkotyros ma-gistrantūros studijas. Mūsų idėja – tvarkyti ir paruošti sportinius automobilius“, – apie savo idėją kalbėjo Vy-tautas.

Tomo idėja gimė kartu su broliu auginant žuvytes. „Mūsų idėja – tai akvariu-mų apšvietimo sistemos. Ji gimė tada, kai nusprendėme, kad norime kitokio, išskirti-nio akvariumo. Nusipirkome šviestuvus – tada juos buvo galima pasigaminti tik pa-tiems. Apskaičiavome, kad parduodant už 200 eurų būtų gaunama pelno. Šį rudenį gavome reikalingą įrangą, dirbame reikiama linkme. Jei viskas bus gerai, idėją, manome, pavyks realizuoti kitų metų vasarą arba rude-nį“, – atviravo Tomas.

Klaipėdos universiteto įspūdžiai apie mugę

Viena iš Klaipėdos uni-versiteto atstovių mugėje – Komunikacijų katedros vedėja doc. dr. Daiva Ja-navičienė džiaugėsi turė-jusi galimybę pabendrauti su jaunais žmonėmis, su kuriais iki šiol neturėjo ga-

Klaipėdos universitetas dalyvavo Jaunimo mugėjeGreta KAIRYTĖ

Spalio 11 d. vyko jau aštuntus metus skaičiuojantis renginys – Jaunimo mugė. Renginyje dalyvavo įvairios jaunimo organizacijos ir mokymo įstaigos, tarp jų ir Klaipėdos universitetas.

limybės tiesiogiai kontak-tuoti. Ji pridūrė, kad kitais metais universitetas turėtų pamąstyti apie patraukles-nes formas, kurios pritrauk-tų jaunuolius ir leistų jiems suprasti, kad universitetas yra atviras visiems.

Klaipėdos universitetui atstovavo Humanitarinių

mokslų fakulteto anglų fi-lologijos trečio kurso bei lietuvių filologijos ir reži-sūros antro kurso studen-tės, kurios teigė, kad ren-ginio idėja yra puiki, nes kiekviena organizacija turi galimybę pristatyti savo veiklą. ,,Dažnai galime iš-girsti jaunimą sakant, kad

nėra ką veikti Klaipėdos mieste, todėl į šį renginį atvykęs studentas ar moki-nys drąsiai gali rinktis, ku-riai organizacijai priklau-syti, nes yra tikrai platus pasirinkimas, atveriantis galimybes užsiimti įvairia veikla“, – sakė studentės.

Moksleiviai džiaugėsi atvykę į renginį

Atvykę į Jaunimo mugę moksleiviai džiaugėsi turė-ję galimybę susipažinti su įvairiomis organizacijomis ir jų veikla.

PRIPAŽINIMAS. Į kitą konkurso etapą pateko net keturios Jūrų technikos fakulteto studentų ir absolventų verslo idėjos. R. Gorodeckienės nuotr.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. spalis (Nr. 44) 9STATUSAS: STUDENTAS

Karolina, ką veiki tuo-met, kai nestudijuoji?

Stengiuosi aktyviai da-lyvauti akademinėje veiklo-je. Dainuoju KU mišriajame chore, padedu savo fakulteto atstovybei, truputį paside-monstruoju per KU TV laido-je „Universitetai.lt“. Mėginu pristabdyti arklius popaskaiti-nėje veikloje, nes magistras jau nebe juokai.

Ar turi tolimesnių atei-ties planų?

Aš susiplanuoju kitą savai-tę ir niekada neveikiu pagal tą planą. Tačiau viskas visada būna savo vietose – atlikta, padaryta, sutvarkyta. Taip pat

ir su tolima ateitimi. Gal ne-bemadinga, bet gyvenu šia diena. Stebiu, bendrauju, mo-kausi, atlieku teisingus, gal neteisingus sprendimus ir po truputį judu į priekį. Dabar atrodo, kad po studijų ir teatro kritike noriu būti, ir mokytoja, ir renginių vedėja, ir dar dok-torantūrą studijuosiu, kad ma-žai nepasirodytų. Bet galutinį pasirinkimą palieku ateities sau, tai gudresnei Karolinai. Jaučiu, kad sėdžiu savo rogė-se, žinau, kokiose srityse no-riu save matyti, su džiaugsmu laukiu naujos dienos ir nebijau.

Ar Tavo gyvenime egzis-tuoja autoritetai?

Teatrologijos studentė Karolina Etnerytė:

Ieva AUGYTĖKlaipėdos universitete gausu įdomių studentų. Tea-trologijos magistrantė Karolina Etnerytė darbuojasi Klaipėdos universiteto televizijos laidoje „Universi-tetai.lt“, veikia aibę įdomių dalykų. Šįkart kalbėjomės su Karolina apie studijas ir gyvenimo jos planus.

Vienas mano dėstytojas yra sakęs, jog jaunas žmogus privalo turėti autoritetų. Aš turiu ir net ne vieną. Daugu-ma mano dėstytojų bei vado-vų man yra ir bus autoritetai. Mane įkvepia jų pačių atlieka-mi darbai, savo srities išmany-mas, polėkis, pasakyti žodžiai, įvertinimai. Nors, jei nori, galiu išskirti savo autoritetin-giausią autoritetų autoritetą – tai Vincas Kudirka. Ir daug kas gali apie mane paaiškėti.

Minėjai, kad nesigaili pasirinkimo studijuoti KU? Kas Tave čia žavi labiausiai?

Nuoširdus studentų bei dėstytojų bendravimas ir ben-dradarbiavimas. Žavi, kad dėstytojai yra padėti pasiruo-šę kolegos, o ne vadinamieji „kirviai“. Man asmeniškai neteko pažinti nė vieno tokio.

Koks yra Tavo gyveni-mo moto?

Savo gyvenimo moto ir auto - aš beveik kasdien ran-du Erlicko kūryboje. Vienas

mėgstamiausių: „Šiam pasau-ly visko būna. Atsimerki vieną rytą ir nežinai: verkti ar juok-tis? Bet užsimerki ir praeina.“

Jau penkti metai, kaip esi studentė. Kokie daly-kai labiausiai įsiminė stu-dijuojant?

Visi ketveri studijų metai man buvo labai įsimintini, nes turėjau šauniausią kursą ir ge-riausią jo vadovą – profesorių Petrą Bielskį. Atminty puikiai įsirėžusi pirmoji režisieriaus paskaita. Jis atsinešė grotuvą, diskelį su V. Povilionienės dainomis ir įjungęs vieną iš dainų pasakė, jog po dviejų dienų vaidinsime dainuojan-čias vaidilutes jo spektaklyje „Vytautas pas kryžiuočius“. Pusė tų vaidilučių pulkelio apskritai pirmąkart girdėjo Povilionienės pavardę, o ką atsakyti, kai dar klausia, ku-riuo balsu dainuoji? Juokais sakau, kad po savo studijų aš nei bijau ko nors, nei mane kas stebina.

„Gal nebemadinga, bet gyvenu šia diena“

VEIKLA. „Dabar atrodo, kad po studijų ir teatro kritike noriu būti, ir mokytoja, ir renginių vedėja, ir dar doktorantūrą studijuosiu, kad mažai nepasirodytų“, – mąsto Karolina. Nuotr. iš asmeninio

K. Etnerytės albumo

2013 m. spalis (Nr. 44) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 10

Pasak Klaipėdos jaunimo teatro vadovo prof. Valentino Masalskio, kelionės tikslas – įgyti naujų žinių, užmegz-ti kontaktų užsienyje ir įgyti praktikos bendraujant su žiū-rovais, nesuprantančiais tavo kalbos.

Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Vaugneray miestelyje pasitiko „Le Griffon“ teatro direktorius Bobas Dantonelis. Šio aktoriaus ir režisieriaus vadovaujamo teatro repeticijų salėje gimė specialiai prakti-kos programai skirtas naujas gatvės pasirodymas. Šią pro-

gramą aktoriai pristatė trijose mokyklose ir gavo galimybę ten pravesti ritmines pamokas.

Uostamiesčio teatrą ir es-minius jo bruožus aktoriai pri-statė ne tik Vaugneray mies-telyje. Jie pasirodė ir Lione, Tulette, Montpeljė, Avinjone ir kituose miestuose, kur gimė naujų idėjų, susirasta naujų pažinčių.

Vienas didžiausių šios praktikos laimėjimų – jaunų-jų aktorių pasirodymai neliko nepastebėti: teatras jau sulau-kia kvietimų atvykti į būsimus festivalius Prancūzijoje.

Saulė, pasirodymai gatvėse ir turguose, praeivių dėmesys ir naujos pažintys – tai Klaipėdos jaunimo teatro aktorių vasara. Pagal Klaipėdos universiteto siūlomą „Erasmus“ praktikos programą devyni ak-toriai lankėsi Prancūzijoje.

Tarptautinis informatikos studentų konkursasdoc. dr. Dalia BAZIUKĖNuotolinio mokymo ir informacinių sistemų centro direktorė,Informatikos katedros docentėKlaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultete rugsėjo 13 d. prasidėjo tarptauti-nis programinės įrangos projektavimo konkursas. Konkurse dalyvavo studentų komandos iš Vokieti-jos, Latvijos ir Lietuvos.

Konkurso pagrindinis tikslas – suteikti informatikos specialybės studentams daly-vavimo tarptautiniuose pro-jektuose dirbant tarptautinėse komandose patirties. Konkur-so metu išvystytos inovatyvių taikomųjų programų, kurios galėtų atskleisti mobilių kom-piuterinių sistemų panaudoji-mo formas, koncepcijos. Kon-

kursas susidės iš dviejų etapų. Pirmasis etapas jau įvyko (rug-sėjo 13–20 d.), tada konkurso dalyviai susitiko Klaipėdos universitete paskaitų ir darbo kompiuterių laboratorijose sesijai. Dabar vyksta antrasis etapas. Šis truks iki gruodžio mėnesio. Antrojo etapo metu studentai dirba tarptautinėse komandose ir tęsia paskaitų

Prof. Edzard de Buhr aptaria konkurso eigą.

Pakrikštyti studentų bendrabučio naujokaiVirginija SEREIKAITĖ

Spalio 2 d. Statybinin-kų pr. bendrabutyje surengtos naujokų krikštynos. Krikšta-tėviai pirmakursiams, vadina-miesiems fuksams, sugalvojo įvairių užduočių. Anksti rytą jie darė mankštą, vakare klai-džiojo aplink bendrabutį ieš-kodami užduočių užuominų. Neklusniuosius krikštatėviai baudė kiaušiniais, kečupu, majonezu, miltais.

klausymą internetu. 2014 m. sausio mėn. konkursui pa-teikti programų projektai bus įvertinti dėstytojų grupės iš Vokietijos, Latvijos ir Lie-tuvos, bus įteikti sertifikatai ir prizai. Konkursui užsaky-mus pateikė realios įmonės ar organizacijos.

Konkurso sumanyto-jai – Jadės aukštoji moky-kla (vok. Jade Hochschule, angl. Jade University of Applied Sciences, – http://www.jade-hs.de/en/). Pla-nuojama, kad konkursas galėtų vykti kasmet ateinan-čius penkerius metus.

GATVĖ. Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai gatvės pasirodymo metu Prancūzijoje. KJT archyvo nuotr.

Klaipėdos jaunimo teatro praktika Prancūzijoje: naujos pažintys ir pasiūlymai sugrįžti

Živilė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. spalis / Nr. 7 (179) 11SVETUR

Pirmąjį kartą Lenkijos ko-legas 2005–2006 m. m. per „Erasmus“ mainų programą aplankė Menų fakulteto deka-nas prof. Vytautas Tetenskas ir prodekanė doc. Irena Pe-čiūrienė. Vėliau į šią Lenkijos aukštąją mokyklą vyko kiti Menų fakulteto dėstytojai ir studentai. Taip užsimezgė ak-tyvus kūrybinis ir pedagoginis bendradarbiavimas tarp Klai-pėdos ir Čenstakavos aukštųjų mokyklų, kuris tęsiasi iki šiol. Lenkų pedagogai dalyvauja KU Menų fakulteto organi-zuojamų tarptautinių kon-kursų ir festivalių vertinimo komisijų darbe, veda meis-triškumo kursus, seminarus, organizuoja savo pedagogų koncertus KU Menų fakulte-to koncertų salėje. Jau keletą

Menų fakulteto pedagogų viešnagė Lenkijojeprof. Vytautas TETENSKASMenų fakulteto dekanas

Jau aštuoneri metai, kaip Klaipėdos universiteto Menų fakultetą ir Lenki-jos Čenstakavos (Częs-tochowa) Jano Dlugošo akademiją (universitetą) sieja artima kūrybinė draugystė.

kartų Čenstakavos J. Dlugošo Akademijos fakulteto deka-nas prof. habil. dr. Robertas Gawronskis ir Muzikos insti-tuto direktorius prof. habil. dr. Maciejus Zagorskis lankėsi Klaipėdoje ir dalyvavo minė-tuose renginiuose. Š. m. spalio 7–11 d. profesoriai Valentina Vadoklienė, Vytautas Tetens-kas, docentė Irena Pečiūrienė

ir Juozo Karoso muzikos mo-kyklos mokytoja metodininkė Dainora Sugintienė buvo pa-kviesti skaityti paskaitų ir ves-ti meistriškumo kursų J. Dlu-gošo akademijoje, jie surengė ir kamerinės muzikos koncer-tą Čenstakavos filharmonijos kamerinėje koncertų salėje. Koncertas praėjo su dideliu pasisekimu, kai kuriuos kūri-

nius teko kartoti. Buvo atlikti lietuvių ir kitų šalių klasikų kūriniai.

Po koncerto abi pusės su-tarė kūrybinio bendradarbia-vimo 10-mečio proga surengti tarptautinius festivalius Klai-pėdos ir Čenstakavos aukšto-siose mokyklose dalyvaujant jų atlikėjams.

Turininga komandiruotė svajonių šalyjeIgnacas KISLAUSKASVyr. bibliotekininkasMuzikologijos instituto iniciatyva ir bendradarbiau-jant su Klaipėdos universiteto biblioteka buvo pa-rengtas projektas „Dirigento Vytauto Marijošiaus archyvinės medžiagos tvarkymas archyve ALKA ir jos viešinimas“.

Šis projektas laimėjo LR kultūros ministerijos paskelbtą konkursą „Lie-tuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paieška, identifikavimas, priežiūra ir sugrąžinimas į Lietuvą“. LR kultūros mi-nisterijos iš dalies finan-suojamo projekto metu, rugpjūčio–rugsėjo mėne-siais, universiteto biblio-tekos darbuotojas Ignacas Kislauskas atliko V. Mari-

jošiaus archyvinės medžia-gos tvarkymo, sisteminimo ir viešinimo darbus viena-me iš lietuvybės židinių – Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir iš ar-čiau susipažino su JAV.

Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant net ke-turioms institucijoms: Klai-pėdos universiteto biblio-tekai, KU Muzikologijos institutui, ALKA vadovybei ir LR kultūros ministerijai.

Projekte numatyta vei-kla buvo įprasto darbo KU bibliotekoje įkurtame Išeivijos kultūros ir meno archyve tąsa. Muziko di-rigento V. Marijošiaus ar-chyve rasta daug vertingos medžiagos, kurios mažai ar iš viso nėra Lietuvos bi-bliotekose ar archyvuose. ALKA tikrai gausu vertin-gos ne tik muzikams, bet ir kitų profesijų atstovams (politikams, istorikams) medžiagos. Gaila, kad prie daugelio iš šių archyvų, unikalių ir vertingų savo turiniu, dar nesuskubo pri-siliesti nė vieno lietuvio ranka. Būti pirmam ir pa-tirti neapsakomą pažinimo jaudulį – visada malonu. Tobulėti būtina bet kurio-je veikloje ar darbe, reikia džiaugtis gavus tokią gali-mybę.

ALKA yra įsikūrusi gamtos prieglobstyje ato-kiau nuo didesnių miestų, todėl čia gera vieta norin-tiesiems susikaupti darbui. Čia lieki pats su savimi ir savo tautos praeitimi be pašalinių dirgiklių, ku-rių gausu didmiesčiuose, gali atsipūsti nuo įtempto darbo ir įkvėpti gryno oro visai šalia esančiame vie-nuolyno parke. Tai ideali vieta darbui ir atradimams! Akademinė bendruomenė, tiek dėstytojai, tiek stu-dentai, ieškantys naujos ir unikalios medžiagos savo tyrimams, raginami būti-nai aplankyti šį mūsų tau-tos židinį, esantį toli nuo Tėvynės.

Užbaigus daug laiko reikalavusį darbą buvo ga-limybė susipažinti su JAV iš arčiau.

KŪRYBINĖ DRAUGYSTĖ. Beveik prieš dešimtmetį užsimezgė aktyvus kūrybinis ir pedagoginis bendra-darbiavimas tarp Klaipėdos ir Čenstakavos aukštųjų mokyklų, kuris tęsiasi iki šiol.

Nuotr. iš asmeninio V. Tetensko archyvo

2013 m. spalis / Nr. 7 (179) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS12

sijos metu aptarti skaityti prane-šimai, prelegentai atsakė į daly-vių klausimus, turėjo galimybę išsakyti savo įžvalgas, pasidaly-ti mintimis ir pastabomis.

Projektas „Andragogikos bakalauro ir magistro studi-jų programos atnaujinimas Klaipėdos universitete“ su-tarties Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-05 pagrindu.

UNIVERSITETO MĖNUO

Jos organizatoriai subūrė daugiau nei šimtą tyrinėtojų, kurie analizavo švietimo ir ugdymo kokybės užtikrinimo sunkumus, kylančius sudėtin-gų dabartinio pasaulio proce-sų kontekste, bei galimybes juos įveikti. Savo tyrimų re-zultatus šiame moksliniame forume pristatė ne tik Lie-tuvos, bet ir Jungtinės Kara-lystės, Graikijos, Bulgarijos, Ukrainos, Latvijos moksli-ninkai. Jie atstovavo net 22 šių šalių universitetams.

Konferencijoje aptarti įvairūs švietimo ir ugdymo kokybės aspektai: švietimo ir ugdymo kokybės vertinimo kriterijai ir gerinimo pers-pektyvos; informacinių tech-nologijų plėtros ir ugdymo kokybės sąsajos; šiuolaikiniai ugdymo kokybės užtikrinimo

vaikystėje ypatumai; socia-linio ugdymo kokybės pro-blemos įgyvendinant žmo-gaus teisių ir lygių galimybių principus; religinio ugdymo problemos globalių socialinių ir kultūrinių iššūkių konteks-te; psichologinės švietimo ir ugdymo kokybės užtikrini-mo aktualijos; pedagogikos istorijos reikšmė vertinant švietimo ir ugdymo pokyčius šiuolaikiniame pasaulyje; moderniųjų fizinio vaikų ir jaunimo ugdymo technologi-jų diegimo reikšmė. Konfe-rencijoje, be pranešėjų, daly-vavo LR švietimo ir mokslo ministerijos, Klaipėdos mies-to savivaldybės atstovai, taip pat gausus būrys pedagogų praktikų ir Pedagogikos fa-kulteto studentų.

Šiuolaikinės švietimo ir ugdymo kokybės problemos aptartos tarptautinėje mokslinėje konferencijoje

Leta Vaitkevičienė, Darius Vaitkevičius,Pedagogikos fakulteto III kurso studentaiSpalio 3–4 d. Klaipėdos universitete vyko Pedago-gikos fakulteto organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Švietimo ir ugdymo kokybė globalių ir regioninių iššūkių kontekste“.

Tęstinių studijų instituto direktorė prof. dr. Rūta Marija Andriekienė pasidžiaugė gau-siu pranešėjų ir konferencijos dalyvių (83) būriu, akcentavo

Mokslinė andragogų konferencija

Kęstutis TRAKŠELYSAndragogikos katedros mokslo darbuotojasSpalio 11 d. Tęstinių studijų institute vyko mokslinė konferencija „ANDRAGOGIKOS STU-DIJŲ ATNAUJINIMAS PROFESIONALIZACI-JOS KONTEKSTE“. Konferenciją organiza-vo Andragogikos ka-tedra, įgyvendindama projektą „Andragogikos bakalauro ir magistro studijų programos at-naujinimas Klaipėdos universitete“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-052).

projekto naudą studijų koky-bės gerinimui. Projekto metu Andragogikos katedros dėsty-tojai mokėsi dalykinės anglų kalbos, atnaujino 19 modu-lių, kurie įdėti į KU virtualią mokymosi aplinką, parengė tiek pat studijų knygų (anglų, lietuvių kalbomis), dalyvavo mokslinėse stažuotėse Sofijos ir Olomouco universitetuose, šių universitetų dėstytojai lan-kėsi pas mus.

Projekto koordinatorė dokt. Loreta Staškūnienė (KU Mokslo ir technologijų perda-

vimo skyriaus vyresnioji spe-cialistė) taip pat džiaugėsi šia sudedamąja projekto dalimi – konferencija.

Konferencijoje skaityta 10 pranešimų, kitų dalyvių pranešimų pagrindu sudary-tas mokslinio žurnalo „An-dragogika“ naujausias nu-meris, kurį gavo kiekvienas konferencijos dalyvis.

Po konferencijos vyko pranešimų apibendrinimas ir diskusija, kurią vedė Andra-gogikos katedros vedėja prof. dr. Birutė Jatkauskienė, disku-

SKAIČIUS. Konferencijos organizatoriai subūrė daugiau nei šimtą tyrinėtojų. R. Gorodeckienės nuotr.

R. Gorodeckienės nuotr.DALYVIAI. Mokslinėje konferencijoje dalyvavo atstovai iš įvairių Lietuvos universitetų ir kitų institucijų.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. spalis / Nr. 7 (179) 13UNIVERSITETO SVEČIAI

Dėstytojauti pajūryje Didžiosios Britanijos eko-logą M. Elliottą paskatino kolegos iš Lietuvos, o, pa-sak profesoriaus, šis ben-dradarbiavimas naudingas ne tik studentams, bet ir dėstytojams. Juk tarptau-tiškumas ir ryšių užmezgi-mas mokslinių tyrimų metu yra būtinas siekiant kuo didesnės sklaidos ir gerų rezultatų. Profesorius eko-technikos studentams veda pajūrio ekologijos, inte-gruoto kranto zonos valdy-mo užsiėmimus, nes šioje srityje tikslingai dirba jau keletą metų. „Turiu sukau-pęs nemažai patirties ir tuo galiu pasidalyti su studen-tais, – įsitikinęs Mike‘as Elliottas. Ir priduria: – La-bai smagu atvykti į Lietuvą padirbėti, tai – jau trečiasis mano vizitas. Čia jaučiuo-si išties puikiai: žmonės laisvai kalba angliškai, o Klaipėdos universitetas yra tarptautiškas ir jaukus.“

Paklaustas apie An-glijos ir Lietuvos studen-tų skirtumus, profesorius tik nežymiai šypteli – jų išties esą nedaug: „Ir Di-džiojoje Britanijoje, Halio universtete, ir Klaipėdos universitete aš mokau ma-gistrantūros studentus, t. y.

Profesorius iš Didžiosios Britanijos: „Turiu sukaupęs nemažai patirties ir tuo galiu pasidalyti su studentais.“Ieva LIŠKEVIČIŪTĖŠiais metais Gamtos ir matematikos mokslų fa-kultetas sulaukė svečių iš Didžiosios Britanijos. Čia dėstyti atvykęs An-glijos Halo universiteto (University of Hull) pro-fesorius ir Estuarijų ir pakrančių studijų insti-tuto (Institute of Estuari-ne and Coastal Studies, IECS) direktorius Mike Elliott Lietuvoje lankosi jau trečią kartą.

tos pačios studijų pakopos ir išsilavinimo žmones, to-dėl didelių skirtumų tarp Lietuvos ir Didžiosios Bri-tanijos studentų neįžvel-giu. Dirbame labai pana-šiu principu. Manau, kad mokslo kokybei didelės įtakos ir svarbos turi tarp-tautiškumas bei bendradar-biavimas, todėl ir atvykau į Lietuvą. Mano pagrindinis tikslas ir misija – išmokyti studentus, perteikti jiems savo žinias ir susitikti su kolegomis, su kuriais esa-me įtraukti į tuos pačius europinius projektus“, – teigia Mike‘as Elliottas.

Profesoriaus mokslinių tyrimų laukas yra žmo-nių populiacijos poveikis pajūrio zonai ir aplinkos tarša: „Klaipėdos miestas kartu yra ir uostas, o tai, be abejonės, turi daug įta-

kos aplinkai. Todėl mane ir domina, kokia yra viso to reikšmė ir kaip būtų ga-lima išvengti ar bent jau suvaldyti žalingą poveikį ekosistemai.“ Kaip pasa-koja prof. M. Elliottas, visuomenė užėmė vietą statydama miestus, plėsda-ma juos aplinkos sąskaita, o dėl spartaus žmonijos judėjimo kenčia ekosiste-ma. „Taigi, čia kyla esmi-nis klausimas: kaip rasti sprendimą šioms proble-moms, kaip sustabdyti veiksmus, darančius žalą ekosistemai ar bent jau ne-pabloginti situacijos. Stu-dentams aš pasakoju apie Europoje žinomus spren-dimo būdus, apie aplinkos apsaugos teisinį reguliavi-mą. Juk Lietuva yra viena iš Europos valstybių, šiuo metu pirmininkaujanti ES

Tarybai, todėl turi priimti euopietiškas taisykles ir nurodymus. Ir studentai turi suvokti bei įsisąmo-ninti, kaip veikia šie įsta-tymai. Tikrai svarbu, kad jie suprastų ir išmanytų aplinkosaugos kontrolės įstatymus ir Lietuva turėtų kuo daugiau tokių eksper-tų“, – pabrėžia profesorius iš Didžiosios Britanijos.

„Tiesa, labai gaila, jog dėl didelio darbų kiekio dar nespėjau apžiūrėti Klaipė-dos miesto, o jis yra žavus, kaip ir jo žmonės. Na, bet tikiuosi, kad laiko tam dar tikrai atsiras...“ – šypsosi ekologas. Nors profesorius Mike‘as Elliottas į Lietuvą kol kas atvyko trumpam, tačiau lapkričio mėnesį į uostamiestį ketina grįžti il-gesniam laikui – keturioms savaitėms.

R. Gorodeckienės nuotr.

PATIRTIS. „Didelių skirtumų tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos studentų neįžvelgiu. Dirbame labai panašiu principu“, – sako prof. M. Elliott.

2013 m. spalis / Nr. 7 (179) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS14SPORTAS

IrklavimasGalvės ežere, Trakuo-

se, vykusiame Lietuvos studentų irklavimo čem-pionate triumfavo Klaipė-dos universiteto studentai. Klaipėdiečiai, komandų įskaitoje surinkę 78 taškus, pranoko šešių universitetų komandas. Antri liko Kau-no technologijos univer-siteto atstovai (58 taškai), treti – Vilniaus universiteto irkluotojai (55 taškai).

Varžyboms klaipėdie-čius ruošė Eglė Kvederie-nė, Zigmas Gudauskas, Liudvikas Mileška ir Tadas Katliorius.

Visas prizines vietas iš-kovojo Klaipėdos univer-siteto studentai, startavę dviviečių klasėje. Pirmieji finišavo Marius Ralickas (JTF absolventas) ir Dovy-das Balsys (JTF), antrieji – Dominykas Bernotas (JTF)

ir Tomas Vinilas (JTF), tre-tieji – Kristijonas Bernotas (JTF) ir Arnoldas Valčiukas (SvMF). Taip pat Dominy-kas Bernotas, Tomas Vini-las, Kristijonas Bernotas ir Arnoldas Valčiukas tapo keturvietės valtes irklavi-mo nugalėtojais, o Marius Ralickas, Dovydas Balsys, Rokas Balsys ir Lukas Vir-ketis šioje rungtyje iškovojo sidabro medalius. Treti liko KTU irkluotojai.

Tarp merginų vienviečių valčių klasėje Donata Joku-bauskaitė finišavo trečioji. Dviviečių tarpe Justė Urbu-tytė (GMMF) ir Raimonda Kasperavičiūtė (SvMF) pa-sipuošė bronzos medaliais.

Universiteto aštuonvietė (vairininkas Deivis Stulpi-nas) taip pat iškovojo tre-čiąją vietą, nusileidusi tik jungtinei LEU-VU ir KTU komandoms.

Sunkioji atletikaEuropos jaunimo iki 23

metų sunkiosios atletikos čempionate Taline (Estija) Sunkiosios atletikos jau-nimo (U20 ir U23) Euro-pos čempionate Klaipėdos universiteto studentai, ats-tovavę Lietuvai, buvo arti medalių.

Sergejus Lichovojus (PF III k.) iki 20 metų grupėje 105 kg svorio kategorijoje užėmė aukštą 4-ąją vietą.

Marius Mickevičius (PF IV k.) buvo penktas ir pa-gerino Lietuvos stūmimo rungties rekordą iki 23-ejų metų 85 kg kategorijoje.

Algimantas Trajanaus-kas (PF IV k.) rovimo rung-tyje iškovojo 4-ąją vietą, bet stūmimo rungtyje neiškėlė pradinio svorio ir liko pa-skutinis.

Doc. dr. Genovaitė AVIŽONIENĖ Sporto klubo pirmininkė

KU sportininkų pasiekimai

TRIUMFAS. Trakuose (Galvės ežere) vykusiame Lietuvos studentų irklavimo čempionate triumfavo Klaipėdos universiteto studentai. Klaipė-diečiai pranoko šešių universitetų komandas. Sporto klubo archyvo nuotr.

Marius Mickevičius

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. spalis / Nr. 7 (179) 15INFORMACIJA

Dėkojame už ilgametį produktyvų akademinį, mokslinį bei administracinį darbą einant aukštas

Senato pirmininkės, meno ir mokslo reikalų prorek-torės, taip pat Muzikos teorijos ir istorijos

katedros vedėjos pareigas.

Vertindami Jūsų darbus, pripažinimą pelniusią mokslinę ir pedagoginę, plačią visuomeninę veiklą, linkime energijos ir naujų sumanymų turtinant bei

puoselėjant Klaipėdos krašto ir Lietuvos muzikinę bei kultūrinę panoramą.

Ilgiausių metų linki Klaipėdos universiteto bendruomenė!

V. Liaudanskio nuotr.

Tai įvadinė knyga, patei-kianti itin detalią informaciją apie pramogų rūšis, šiandien esančias pasaulinėje pramo-gų rinkoje. Knygą parašė 19 autorių kolektyvas – kiekvie-nas iš jų detaliai analizuoja ir aprašo pasirinktą pramo-gų rūšį, jos kilmės istoriją,

Nauja knyga „Įvadas į pramogų industriją“Kristina STRIPEIKAITIENĖKU bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus darbuotojaŠį mėnesį pristatome neseniai į KU bibliotekos lenty-nas atkeliavusią 2010 m. knygą „The Entertainment Industry: an introduction“ („Įvadas į pramogų industriją“).

Jubiliejinis prof. Daivos Kšanienės renginys vyks 2013 metų spalio 26 d. (šeštadienį) 16 val. Klaipėdos universiteto Mažojoje Auloje.

Maloniai kviečiame!

segmentavimą, įtaką šalies ekonomikai. Knygoje apta-riamos ir šiandieninės pra-mogų pasaulio problemos. Čia rasite informacijos apie tokias pramogų rūšis, kaip kinas, muzika, internetas, įvairūs žaidimai, suaugusie-siems skirtos pramogos, dva-siniam tobulėjimui skirtos pramogos, pramogos, skirtos sveikatai stiprinti, pramogos viešosiose vietose ir pan. Ši knyga aktuali ne tik studijuo-jantiesiems turizmo sritį. Sau reikalingos informacijos joje ras ir režisūros, sveikatos, va-dybos, ekonomikos ir komu-nikacijos mokslų studentai.

Knygą rasite KU Centri-nėje bibliotekoje, M. Mažvy-do skaitykloje (Menų fakulte-tas, K. Donelaičio a. 3).

Kvietimas gyvai disku-tuoti apie mokslinę knygą iliustruoja vieną pagrindi-nių šios knygos leitmotyvų – „technokratinio mokslo administravimo diskur-so kontekste mokslininkų bendruomenės vis dažniau tampa rašančiomis, o ne skaitančiomis bendruome-nėmis“ (193 psl.). Knygoje

svarstomų klausimų svarbą liudija ir tai, kad salė su-sirinko pilna žmonių. Tai buvo labai reikšmingas įvy-kis, nes akademiškai solidų požiūrį į socialinių ir huma-nitarinių mokslų vertinimo praktikas išdėstė Klaipėdos universiteto mokslininkai.

A. Gedučio ir L. Kra-niausko knyga sudaro prie-

Monografijos „Socialinių ir humanitarinių mokslų vertinimo praktikos Lietuvoje“ pristatymas VilniujeRita VAIČEKAUSKAITĖMokslo ir meno skyriaus vedėjaRugsėjo 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vru-blevskio bibliotekoje vyko diskusija apie socialinių ir humanitarinių mokslų darbų vertinimo proble-mas. Šią diskusiją inicijavo Lietuvos mokslo tary-bos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė, norėdama su-pažindinti akademinę bendruomenę su neseniai išleista KU mokslininkų prof. dr. Aldžio Gedučio ir doc. dr. Liutauro Kraniausko mokslo sociologijos monografija „Socialinių ir humanitarinių mokslų vertinimo praktikos Lietuvoje“.

laidas svarstyti socialinių ir humanitarinių mokslų vertinimo praktikas kaip savitą socialinį ir akademi-nį reiškinį. Knyga kviečia visus konceptualios diskusi-jos mokslo darbų vertinimo klausimais, išlaikant aukštą akademinę kultūrą.

Ši knyga neabejotinai pritrauks platų skaitytojų – jaunų ir pripažintų moksli-ninkų, analitikų, administra-torių, ekspertų – būrį, o mes galime džiaugtis tuo, kad visi jie, skaitydami šią kny-gą, pagalvos apie Klaipėdos universitetą.

* * *

2013 m. spalis / Nr. 7 (179) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS16INFORMACIJA

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8 46) 39 89 85El. paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetasSpausdino UAB „Druka“Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8 46) 38 04 58

Redaktorė: Edita ValinčienėKalbos korektorė: Aušra LembergerKorespondentės: Kristina Abromavičiūtė, Ieva Augytė, Ernesta Ganuševič, Eglė Jurevičiūtė, Greta Kairytė, Ieva Liškevičiūtė, Gabija Rakauskaitė, Virginija Sereikaitė, Domantė StankevičiūtėMaketuotoja: Jurgita KykalienėRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

GINAMOS DISERTACIJOS2013 m. lapkričio 22 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (Herkaus Manto g. 84, VI korpusas) bus ginama Vytauto Jokubausko istorijos mokslo krypties daktaro disertacija „Lietuvos karinė doktrina ir jos rea-lizavimas 1923–1940 m. Šiaurės Rytų Baltijos regiono šalių kontekste“.Mokslinis vadovasdoc. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėdos universitetas)Pirmininkasdr. Česlovas Laurinavičius (Lietuvos istorijos institutas)Nariai:dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas);prof. dr. Gediminas Vitkus (Vilniaus universitetas);prof. dr. Jūratė Novagrockienė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija);prof. habil. dr. Gintautas Surgailis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija).Oponentai:prof. dr. Valdas Rakutis (Generolo Jono Žemaičio Lie-tuvos karo akademija);doc. dr. Saulius Kaubrys (Vilniaus universitetas).

2013 m. lapkričio 28 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (Herkaus Manto g. 84, VI korpusas) bus ginama Sigitos Bagužaitės-Talačkienės istorijos mokslo kryp-ties daktaro disertacija „Materialioji gintaro tradicija Vakarų Lietuvos kapinynuose su akmenų vaini-kais lyginamajame baltų kultūrų kontekste“.Mokslinis vadovasdr. Rasa Banytė-Rowell (Lietuvos istorijos institutas)Pirmininkasprof. habil. dr. Vladas Žulkus (Klaipėdos universitetas)Nariai: dr. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėdos universitetas);doc. dr. Valdemaras Šimėnas (Lietuvos istorijos institutas);doc. dr. Mindaugas Bertašius (Kauno technologijos universitetas);doc. dr. Sigita Kraniauskienė (Klaipėdos universitetas).Oponentai:prof. habil. dr. Eugenijus Jovaiša (Lietuvos edukologi-jos universitetas);prof. dr. Adomas Butrimas (Lietuvos dailės akademija).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Europos slaugos mokslų akademija vienija didelį būrį aukščiausio lygio mokslininkų iš visos Europos, kurie pertei-kia savo žinias ir gebėjimus būsimiems slaugos mokslinin-kams. Europos slaugos moks-lo akademijos organizuojamų doktorantų vasaros stovyklų tikslai yra šie: rengti naujos kartos slaugos mokslininkus perteikiant jiems pažangiausias žinias ir formuojant jų kom-petencijas dirbti su pažangiais kompleksinių intervencijų mokslinių tyrimų metodais; sukurti tarpkultūrinę moky-mosi aplinką slaugos mokslų doktorantams Europoje; gerinti doktorantų mokymuisi palan-kią aplinką.

Kiekvienais metais iš visos Europos yra atrenkami tik 35 doktorantai, kurie turi galimy-bę patekti į Europos slaugos mokslo akademijos organizuo-jamą doktorantų vasaros sto-vyklą. Pilnas dalyvavimo ci-klas vasaros stovykloje apima trejus metus iš eilės klausomus

kursus ir suteikiamą jų baigimo sertifikatą. Šis renginys vyksta kiekvienais metais vis kitoje Europos šalyje. Tai puiki gali-mybė įgyti žinių ir betarpiškos skirtingų šalių aukštojo moks-lo, sveikatos priežiūros įstaigų bei jų kultūros patirties. Vasa-ros stovykloje vyksta paskaitos ir pratybos, kurių metu dok-torantai iš visos Europos yra mokomi dirbti taikant kom-pleksinių intervencijų tyrimo metodus. Lektorė Indrė Brasai-tė pristatė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, situaciją, pacientų saugumą Lietuvoje, įgijo žinių ir įgūdžių iš kom-pleksinių intervencijų moks-linių tyrimų srities, kurie yra plačiai taikomi sveikatos prie-žiūros, visuomenės sveikatos ir socialinės politikos praktikoje, per praktinius užsiėmimus mo-kėsi parengti projektą, paremtą kompleksinėmis intervenci-jomis, kaip atlikti mokslinius tyrimus ir spręsti šių procesų metu kilusias problemas.

Šernų šeimos stipendijų fondas padeda jauniesiems mokslininkams

Gavusi Šernų šeimos stipendiją Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros lektorė Indrė Brasaitė, be-sitobulinanti akademinę kvalifikaciją ir siekianti aukš-tos mokslinių tyrimų kompetencijos studijuodama Tamperės universiteto (Suomija) slaugos doktoran-tūroje, turėjo galimybę atstovauti Klaipėdos univer-sitetui Europos slaugos mokslo akademijos jaunųjų mokslininkų rengimo vasaros stovykloje 2013 m.

Lekt. Indrė BRASAITĖ

Prof. Valentinas Šernas - vienas stipendijos steigėjų.