PATVIRTINTA

Kretingos rajono Jokūbavo Aleksandro

Stulginskio pagrindinės mokyklos

2015 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus

įsakymu Nr. V1-57

KRETINGOS RAJONO JOKŪBAVO ALEKSANDRO STULGINSKIO PAGRINDINĖS

MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO IR PAGRINDINIO

UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAI

2015–2016 ir 2016-2017 MOKSLO METAMS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kretingos rajono Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos (toliau -

Mokyklos) 2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir

pagrindinio ugdymo programų ugdymo planai (toliau – UP) reglamentuoja ikimokyklinio,

priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programų, mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių pritaikytų programų, ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą

(toliau – Ugdymo programos). UP sudaryti vadovaujantis 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų

pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu (toliau – Bendrasis ugdymo planas),

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr.V-

459, 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais

ugdymo planais (toliau - Bendrieji ugdymo planai), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr.V-457, ir kitais teisės aktais.

2. Situacijos analizė.

2013-2014 m.m. 1-10 klasėse mokėsi 107 mokiniai, 18 vaikų lankė ikimokyklinio ugdymo

grupę (3-6 metų). Mokykloje pradėjo veikti 4 val. trukmės mišri priešmokyklinio ugdymo grupė (5-

6 metų), kurią lankė 12 vaikų . Pradinio ugdymo programa buvo vykdoma pagal mokyklos UP

parengtas pamokų paskirstymo lenteles, skiriant 1-4 klasėse minimalų pamokų skaičių. 5-10 klasėse

tai pat buvo skirtas minimalus pamokų skaičius. 1-4 klasėse pravesta 99,6 proc. ugdymo plane

numatytų pamokų, 5-10 klasėse – 98,63 proc. Dalis užsienio kalbos (anglų), biologijos, lietuvių

kalbos pamokų nepravesta dėl mokytojų nedarbingumo ligos, ligonio slaugymo metu,

komandiruočių ir valstybinių švenčių.

2014-2015 m.m. 1-10 klasėse mokėsi 108 mokiniai, 18 vaikų lankė ikimokyklinio ugdymo

grupę (3-6 metų), 17 vaikų – jungtinę priešmokyklinio ugdymo grupę (5-6 metų). Ugdymo plane 1-

10 klasėms buvo skirtas minimalus valandų. 1-4 klasėse pravesta 99,6 proc. ugdymo plane

numatytų pamokų, 5-10 klasėse – 97,82 proc. Ugdymo plano 100 proc. nepavyko įgyvendinti dėl tų

pačių priežasčių kaip ir 2013-2014 m.m. Ne visos buvo pavaduotos istorijos, biologijos, šokio

2

pamokos mokytojų nedarbingumo metu. Mokymosi spragos, atsiradusios dėl mokytojų ligos, buvo

likviduotos intensyvinant mokymąsi.

2013-2014 ir 2014-2015 m.m. neformaliojo švietimo organizavimui panaudotos visos

BUP numatytos valandos (21 val.). 2013-2014 mokykoje veikė 17 būrelių, juos lankė 89,7 proc.

mokinių, 2014-2015 m.m. – 15 būrelių, aktyviai būrelius lankė 85 proc. mokinių. Mokiniai

aktyviausiai lanko sporto, šokių, dainavimo, dramos būrelius. Neformaliojo užsiėmimų metu

dėmesys buvo skirtas meninių, sportinių, socialinių kompetencijų, gabių mokinių ugdymui.

Mokiniai aktyviai dalyvavo meniniuose, sporto rajoniniuose renginiuose, taip pat dalykiniuose

konkursuose, olimpiadose, tarptautiniuose matematikos, kalbų, gamtos, istorijos Kengūros

konkursuose, nacionaliniame diktanto konkurse ir kt.

Mokyklos 4 ir 8 klasės mokiniai 2014 ir 2015 m. dalyvavo standartizuotuose testuose.

2014 m. lapkričio mėn. 9-10 klasių mokiniai žinias pasitikrino nacionaliniame matematinio ir

gamtamokslinio raštingumo konkurse. 2015 m. balandžio mėn. 4 klasės mokiniai dalyvavo PIRLS

(tarptautiniame skaitymo gebėjimų) 2016 bandomajame tyrime. 2015 m. 4 klasės mokinių PIRLS ir

standartizuotų testų rezultatai parodė, kad šių mokinių skaitymo rezultatai yra geri, nes PIRLS

surinktų taškų vidurkis aukštesnis už miestelių bei kaimų ir pagrindinių mokyklų rezultatus, o

standartizuotų testų – aukštesnis vidurkis (73,8 proc.) lyginant su kitais tos pačios klasės mokinių

testais ir kitų šalies mokyklų 2014 m. rezultatais. Pagal surinktų taškų vidurkį (procentinę dalį)

2015 m. rašymo (69,3 proc.), matematikos (63,5 proc.), pasaulio pažinimo (68,7 proc.), testų

rezultatai yra geresni nei šalies mokyklų. Analizuojant testų rezultatus pagal kognityvinių gebėjimų

sritis, matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo žinios ir supratimas yra stiprioji sritis, o

aukštesnieji mąstymo gebėjimai, žinių taikymas –silpnesnės sritys. Matematikoje pagal turinio sritis

geriausiai sekėsi spręsti reiškinius, lygtis ir nelygybes (89,3 proc. galimų taškų), silpniausia sritis

2014 ir 2015 m.– komunikavimas ir bendrosios problemų sprendimų strategijos (44,9 proc.). 2014

m. testų rezultatai parodė, kad silpnoji sritis rašyme - mokinių raštingumo ugdymas (25 proc.).,

2015 m. – turinys (67,6 proc.). Skaitymo teste pagal veiklos sritis stipriosios pusės - kalbinė raiška

(95,2 proc.) ir teksto detalės (80,5 proc.), silpnesnė sritis – teksto esmė, pobūdis ir nuomonės (51,9

proc.). Stipriausia pasaulio pažinimo veiklos sritis – gamtinė aplinka ir žmogus (78,6 proc.),

silpnesnė – gyvoji gamta ir žmogus (53,5 proc.)

2015 m. 8 klasės mokiniams pagal surinktų taškų vidurkį geriausiai sekėsi atlikti skaitymo

(57,7 proc.) ir rašymo (53,2 proc.) užduotis, sunkiausiai sekėsi socialinių mokslų (47,1 proc.)

užduotys. 8 klasės mokiniai skaitymo, rašymo, socialinių mokslų ir gamtos mokslų testuose pasiekė

patenkinamą ir pagrindinį lygius, aukštesnįjį (skaitymo ir rašymo 1 mokinys), tik matematikos teste

1 mokinys nepasiekė patenkinamo lygio. Pagal 2014 ir 2015 m. standartizuotų testų rezultatus

silpnosios sritys matematikoje - skaičiai ir skaičiavimai (44,8 proc.), problemų sprendimas (47,3

3

proc.) (2014 m. tai buvo stipriausia sritis (83,7 proc.), skaityme – interpretavimas/vertinimas (53,8

proc.), rašyme- raiška (50,0 proc.) ir raštingumas (51,4 proc.), gamtos moksluose – gamtos tyrimai

(43,6 proc.), socialiniuose moksluose – geografijos užduotys (40,7 proc.), orientavimasis

istoriniame laike ir geografinėje erdvėje (37,3 proc.), bendrieji geografiniai dėsningumai (43,8

proc.). 2014 m. pagal kognityvines gebėjimų grupes, skaityme supratimas ir žinių taikymas (65,7

proc.) buvo stipresnė sritis už aukštesniuosiuos mąstymo gebėjimus, o istorijoje ir matematikoje –

aukštesnieji mąstymo gebėjimai buvo stipresnė sritis (atitinkamai 95,9 proc. ir 83,3 proc.) už žinias

ir supratimą bei taikymą. 2015 m. pagal kognityvines gebėjimų grupes 8 klasės mokinių skaitymo,

gamtos mokslų ir socialinių mokslų aukštesnieji mąstymo gebėjimai ir taikymas yra žemesni nei

žinios ir supratimas, matematikoje silpnesnė gebėjimų grupė yra žinios ir supratimas.

Standartizuotų testų rezultatai parodo, kad daugiau dėmesio reikia skirti mokinių gebėjimui

praktiškai taikyti žinias, aukštesniųjų gebėjimų ugdymui, lietuvių kalboje - raštingumo, raiškos

tobulinimui, teksto interpretavimui, matematikoje – skaičių ir skaičiavimų, problemų sprendimo

srityse, gamtos moksluose – tyrinėjimams, socialiniuose moksluose – orientavimuisi istoriniame

laike, geografinėje erdvėje, geografijos žinių tobulinimui.

Mokyklos PUPP rezultatai. 2014 m. matematikos PUPP vidurkis – 3,75, metinis – 5,0,

lietuvių kalbos vidurkis – 6,38, metinis – 4,9. 2015 m. matematikos PUPP vidurkis 6,85, metinis –

6,62. Silpnai įvertintos matematinio mąstymo ir problemų sprendimo užduotys. Lietuvių kalbos

PUPP vidurkis sutampa su metiniu vidurkiu – 6,85. Lietuvių kalbos PUPP sunkiausiai sekėsi atlikti

testo užduotis – surinktų taškų vidurkis 15,5 iš 34 galimų surinkti. PUPP rezultatai patvirtina, kad

matematikoje reikia skirti daugiau dėmesio problemų sprendimo užduotims, o lietuvių kalboje –

gramatikos, kalbos žinių taikymui, teksto suvokimo užduotims.

Mokykloje pakankamas dėmesys buvo skiriamas prevencinės veiklos organizavimui,

pagalbos mokiniui teikimui. 2014-2015 m. priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai ir 1 klasės

mokiniai dalyvavo prevencijos programoje „Zipio draugai“, 2 klasės mokiniai – „Įveikiame kartu“.

Ypač aktyviai prevencinius renginius inicijavo ir į jų organizavimą įtraukė mokinius mokyklos

socialininis pedagogas. Pagalbą mokiniams taip pat teikė spec. pedagogas, mokytojo padėjėjas,

klasių vadovai, mokytojai ir mokyklos vadovai. Nuo 2014 m. gruodžio mėn. kalbos ir kalbėjimo

sutrikimų turintiems mokiniams pagalbą pradėjo teikti logopedas.

3. Mokyklos UP tikslai:

3.1. nustatyti pradinio ir pagrindinio ugdymo programų vykdymo ir ugdymo proceso

organizavimo mokykloje reikalavimus ir bendruosius principus;

3.2. sudaryti optimalias galimybes kiekvienam besimokančiajam pasiekti geresnių

ugdymo(si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų –

žinių, gebėjimų ir nuostatų.

4

4. Mokyklos UP uždaviniai:

4.1. apibrėžti pradinio ir pagrindinio ugdymo programų įgyvendinimo reikalavimus;

4.2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinio ir pagrindinio ugdymo, neformaliojo švietimo

programoms įgyvendinti;

4.3. numatyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus

(individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, teikiant pagalbą ir kt.).

II SKYRIUS

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:

5.1. 2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metais ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d. ir

baigiamas atitinkamai:

Klasė

2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.

Ugdymo

proceso

pabaiga

Ugdymo

proceso

trukmė

savaitėmis

Ugdymo

proceso

pabaiga

Ugdymo

proceso

trukmė

savaitėmis

priešmokyklinio ugdymo

grupė, 1-5

2016-05-31

32 2017-05-30 32

6-10 2016-06-03 34 2017-06-02 34

5.2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Pagrindinė mokymosi organizavimo forma-

pamoka.

5.3. Ugdymosi procesas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas Mokyklos

sprendimu (Mokyklos tarybos 2015 m. rugpjūčio 24 d. protokolas Nr. V2-4) skirstomas trimestrais.

Trimestrų trukmė:

Trimestras 2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.

pirmas trimestras rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d. rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.

antras trimestras gruodžio 1 d. – vasario 29 d. gruodžio 1 d. – vasario 28 d.

trečias trimestras:

1-5 klasėms

6–10 klasėms

kovo 1 d. – gegužės 31 d.

kovo 1 d. – birželio 3 d.

kovo 1 d. – gegužės 30 d.

kovo 1 d. – birželio 2 d.

5.4. Mokykloje pamokos, neformaliojo švietimo užsiėmimai organizuojami pagal

direktoriaus įsakymu patvirtintus tvarkaraščius I ir II pusmečiui. Žmogaus saugos programa

antrojoje pagrindinio ugdymo pakopoje įgyvendinama I-ajame pusmetyje. Pusmečių datos:

Pusmetis 2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.

pirmas pusmetis rugsėjo 1 d. – sausio 22 d. rugsėjo 1 d. – sausio 20 d.

antras pusmetis sausio 25 d. – birželio 3 d. sausio 23 d. – birželio 2 d.

5.5. Priešmokyklinio ugdymo grupės, 1-10 klasių mokiniams skiriamos atostogos:

5

Atostogos 2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.

Rudens

(priešmokyklinio ugdymo grupės,

1-10 klasių mokiniams)

2015-10-26 - 2015-10-30

2016-10-31 - 2016-11-04

Žiemos (Kalėdų)

(priešmokyklinio ugdymo grupės,

1-10 klasių mokiniams)

2015-12-28 - 2016-01-08 2016-12-27 - 2017-01-06

Žiemos (6-10 klasių mokiniams) 2016-02-15 2017-02-17

Pavasario (Velykų)

(priešmokyklinio ugdymo grupės,

1-10 klasių mokiniams)

2016-03-21 - 2016-03-25

2017-04-10 - 2017-04-14

Vasaros:

Priešmokyklinio ugdymo grupės,

1-5 klasės mokiniams

6–10 mokiniams

2016-06-01 - 2016-08-31

2016-06-06 - 2016-08-31

2017-05-31 - 2017-08-31

2017-06-05 - 2017-08-31

5.6. Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams, 1–5 klasių mokiniams skiriamos papildomos

10 mokymosi dienų atostogos. Papildomų atostogų laikas suderintas su Mokyklos taryba

(Mokyklos tarybos 2015 m. rugpjūčio 24 d. protokolas Nr. V2-4).

Papildomos atostogos skiriamos:

Atostogų laikas

2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.

2015-11-02 - 2015-11-03 2017-02-13 – 2017-02-21

2016-02-15 – 2016-02-19 2017-04-18 – 2017-04-21

2016-03-29 – 2016-04-01

5.7. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei (toliau – pažintinė ir

kultūrinė veikla), sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos

poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama:

1-4 klasėms – 5-10 dienų;

5-10 klasėms – 30-60 valandų.

Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolo Nr.

V3-6):

Eil.

Nr.

Planuojama veikla Dalyviai Vykdymo laikas

2015-2016 m.m.

Vykdymo laikas

2016-2017 m.m.

1. Diena, skirta prezidentui A.

Stulginskiui

1-10 klasės 2015-09-25 2016 m. rugsėjo mėn.

2. „Iš senelių skrynios“ 1-4 klasės 2015m. lapkričio mėn. -

3. Kalėdų papročiai ir tradicijos 1-10 klasės 2015-12-23 2016-12-23

4. Su visa šeima į mokyklą 1-10 klasės 2016-02-12 -

5. Ekologijos diena 5-10 klasės 2016m. balandžio mėn. 2017m. balandžio mėn.

6. Padėkos diena 1-10 klasės 2016-05-31 2017-05-30

7. Turistinio žygio diena 6-10 klasės 2016 m. birželio mėn. 2017 m. birželio mėn.

8. Pažintinių ekskursijų dienos 1-10 klasės Pagal klasės auklėtojo

veiklos planą

Pagal klasės auklėtojo

veiklos planą

9. Ugdymo karjerai diena 8-10 klasės Pagal klasės auklėtojo

veiklos planą

Pagal klasės auklėtojo

veiklos planą

6

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

6. UP rengimą organizavo mokyklos direktoriaus sudaryta darbo grupė (priedas 1), į kurią

buvo įtraukti mokytojai, mokinių, tėvų atstovai, Vaiko gerovės komisijos nariai.

6. Mokykloje susitarta dėl (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6):

6.1.UP turinio ir formos:

6.1.1. ugdymo planas parengtas 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metams;

6.1.2. parengtas bendras UP visoms ugdymo programoms (ikimokyklinio, priešmokyklinio,

pradinio ir pagrindinio) įgyvendinti.

6.2. Tikslų ir nuostatų, kaip bus formuojamas ir įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys:

6.2.1. orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų

ugdymą, ypač daug dėmesio skiriant mokymuisi mokytis;

6.2.2. individualizuoti ugdymą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius;

6.2.3. ugdymo procesą organizuoti taip, kad mokinys įsitrauktų į aktyvų ir sąmoningą

mokymąsi (aktyvių mokymosi metodų naudojimas).

6.3. Ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos:

6.3.1. ugdymo turinys planuojamas vadovaujantis direktoriaus įsakymu patvirtintu Ugdymo

turinio planavimo tvarkos aprašu (priedas 2);

6.3.2. ugdymo turinio įgyvendinimo stebėseną atlieka mokyklos direktoriaus pavaduotojas

ugdymui pagal patvirtintą Ugdymo proceso stebėsenos planą (priedas 3). Stebėsenos rezultatai

aptariami metodinių grupių, metodinės tarybos, Mokytojų tarybos posėdžiuose.

6.4. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos:

6.4.1. Pasirenkamųjų dalykų ir modulių mokykla nesiūlo mokiniams dėl mokinio krepšelio

lėšų trūkumo.

6.5. Mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose:

6.5.1. mokiniams organizuojami edukaciniai užsiėmimai mokyklos muziejuje, artimiausioje

gamtinėje aplinkoje (mokyklos teritorijoje, parke), kaimo bibliotekoje, sudarytos sąlygos naudotis

mokyklos kompiuterizuota skaitykla-biblioteka;

6.5.2. mokiniams organizuojamos edukacinės išvykos, edukaciniai užsiėmimai

vadovaujantis direktoriaus įsakymu patvirtintu Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašu

(priedas 4).

6.6. Pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimo:

6.6.1. atsižvelgdama į mokinio krepšelio lėšas, Mokykla 2015-2016 m.m. neskiria

papildomų pamokų mokinių poreikiams tenkinti.

7

6.7. Švietimo pagalbos teikimo. Švietimo pagalba mokiniams teikiama vadovaujantis

direktoriaus įsakymu patvirtintu tvarkos aprašu (priedas 5).

6.8. Bendradarbiavimo būdų su įmonėmis ar asociacijomis. Bendradarbiavimas su kitomis

įstaigomis, įmonėmis ir asociacijomis įforminamas bendradarbiavimo sutartyse. Mokykla

bendradarbiauja su kaimo biblioteka, kultūros centru (organizuojami bendri renginiai, vykdomi

projektai), Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centru (bendruomenės slaugytoja dalyvauja

Vaiko gerovės komisijos veikloje, bendradarbiauja įgyvendinant Sveikatos ugdymo bendrąją

programą), Aleksandro Stulginskio vardo mokyklomis, A. Stulginskio universitetu, Vilkyčių

pagrindine mokykla (organizuojamos metodinės dienos, konferencijos, susitikimai), Kretingos

PPT, Kretingos PŠC (organizuojant mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, metodinę veiklą) ir kt.

6.9. Vadovėlių ir kitų mokymo(si) priemonių pasirinkimo, naudojimosi jomis mokykloje

principai yra numatyti mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintoje Mokyklos aprūpinimo

vadovėliais ir mokymo priemonėmis įsigijimo, priėmimo, apskaitos, išdavimo ir saugojimo tvarkos

apraše (priedas 6).

III. SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

7. Mokykla, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ugdymo programas į ugdymo turinį

integruoja Sveikatos ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios

programos patvirtinimo“. Mokykla kalendoriniams metams rengia sveikatinimo veiklos planą,

kuris yra sudedamoji mokyklos metinio veiklos plano dalis. Sveikatos ugdymo bendroji programa

įgyvendinama:

7.1. integruojant į mokomuosius dalykus (pradiniame ugdyme- į pasaulio pažinimą, kūno

kultūrą, dorinį ugdymą, pagrindiniame ugdyme – į gamtą ir žmogų, biologiją, dorinį ugdymą,

lietuvių kalbą, kūno kultūrą, technologijas, chemiją, žmogaus saugą), klasių auklėtojų veiklą

(priedas 7);

7.2. per neformaliojo švietimo veiklas (šokių, sporto, sveikos gyvensenos būreliai);

7.3. organizuojant susitikimus, pokalbius, pamokas su sveikatos specialistais (Klaipėdos

sveikatos biuro specialistais, bendruomenės slaugytoja);

7.4. organizuojant tradicinius sporto renginius (bėgimas, skirtas A. Stulginskio mirimo

metinėms, Kalėdinis šeimų turnyras, turistinio žygio diena, baudų ir tritaškių, smiginio, kvadrato ir

kt. varžybos);

7.5. organizuojant kitus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius

(viktorina, skirta AIDS dienai, masinės mankštos, šokio diena ir kt.);

7.6. parengiant informacinę medžiagą (stendas sveikatos tema, lankstinukas).

8

IV. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

8. Mokykla priėmė sprendimus dėl ugdymo diferencijavimo Mokykloje (Mokytojų tarybos

2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6):

8.1. užduotis pamokoje diferencijuoti atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus ir žinių

lygmenį;

8.2. taikyti įvairias mokymo(si) priemones ir metodus;

8.3. atsižvelgti į mokinio gebėjimus ir mokymosi stilių nustatant tempą ir laiką užduotims

atlikti;

8.4. diferencijuoti namų darbų užduotis pagal mokinių gebėjimus.

9. Diferencijavimas taikomas:

9.1. mokiniui individualiai;

9.2. mokinių grupei:

9.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi

strategijoms įgyvendinti;

9.2.2. projektiniams, tiriamiesiems darbams atlikti. Grupė sudaroma iš mišrių arba panašių

polinkių, interesų mokinių.

VI. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI

PAGALBOS TEIKIMAS

10. Mokyklos direktorius įsakymu (priedas 8) paskiria asmenį, atsakingą už mokymosi

pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

11. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami klasių valandėlių metu,

Mokytojų tarybos posėdžiuose aptariami trimestro, metiniai mokinių rezultatai, analizuojami

standartizuotų testų, PUPP rezultatai, mokinių pasiekimai dalykiniuose konkursuose, olimpiadose.

Dalyko mokytojas mokinių pasiekimus stebi ugdymo proceso metu, analizuodamas diagnostinių,

savarankiškų darbų rezultatus. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos

švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi

pagalbos suteikimo.

12. Mokymosi pagalba teikiama pastebėjus, kad mokiniui nesiseka pasiekti bendrosiose

programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo

įvertinimo, po ligos, kai mokinys pats kreipiasi, kai mokinio signaliniame trimestre yra

nepatenkinamų pažymių.

13. Mokykloje susitarta dėl mokymosi pasiekimų gerinimo ir mokymosi pagalbos priemonių

taikymo (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6):

13.1. mokytojas mokantis mokinį pagalbą teikia pamokų metu, diferencijuodamas užduotis,

parinkdamas tinkamus metodus ir mokymosi priemones, konsultuodamas mokinį;

9

13.2. du kartus per mokslo metus, vadovaujantis mokyklos metiniu veiklos planu,

organizuojamos individualios konsultacijos mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams);

13.3. organizuojamos konsultacijos mokiniams mokinių atostogų metu pagal iš anksto

patvirtiną grafiką;

13.4. organizuojama pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams (bendraklasių pagalba

pamokų metu, vyresniųjų mokinių pagalba jaunesniems po pamokų);

13.5. sudaromos sąlygos mokiniams atlikti namų darbus mokykloje – mokyklos

bibliotekoje;

13.6. sudaromas skolų likvidavimo planas mokiniams, kurie turi nepatenkinamus trimestro

įvertinimus. Skolų planas aptariamas su tėvais;

13.7. pagal mokyklos metinį veiklos planą organizuojamas tėvų švietimą;

14. Organizuojant mokymosi pagalbą mokytojai bendradarbiauja su mokinio tėvais, klasės

auklėtoju ir švietimo pagalbos specialistais: specialiuoju pedagogu, logopedu, socialiniu pedagogu.

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

15. Bendradarbiavimo būdai su mokinių tėvais yra numatyti mokyklos direktoriaus įsakymu

patvirtintuose Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos ir Mokyklos benrdadarbiavimo su

tėvais (globėjais), jų švietimo ir informavimo apie mokyklos veiklą tvarkos aprašuose (priedas 9).

16. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) yra informuojami apie mokykloje organizuojamą

ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą pateikiant informaciją

internetinėje svetainėje, elektroniniame dienyne, individualių pokalbių, konsultacijų, tėvų

susirinkimų metu.

17. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) yra įtraukiami į ugdymo proceso planavimą,

įgyvendinimą ir sprendimų priėmimą.

18. Mokykla užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie

mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).

19. Mokykla, organizuodama tėvų švietimą, susirinkimus,individualius pokalbius su klasės

auklėtojais, mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, konsultuoja ir skatina mokinių tėvus:

19.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

19.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

19.3. padėti vaikams mokytis namuose;

19.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti

mokyklos tobulinimo lūkesčius.

10

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

20. Mokykla priėmė sprendimus dėl ugdymo turinio integravimo (Mokytojų tarybos 2015

m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6):

20.1. pradiniame ugdyme žmogaus saugos bendrąją programą integruoti į mokomuosius

dalykus (kūno kultūrą, pasaulio pažinimą);

20.2. pradiniame ir pagrindiniame ugdyme į ugdymo turinį integruoti kelių dalykų turinio

temas ar problemas, tai fiksuojant ilgalaikiuose planuose;

20.3. organizuoti dviejų ar daugiau dalykų integruotas pamokas, kai pamoką veda keli

mokytojai;

20.4. į 9-10 klasių ugdymo turinį integruoti medijų ir informacinio raštingumo ugdymą

(mokykla dalyvauja Medijų ir informacinio raštingumo projekte) (priedas 10);

20.5. į ugdymo turinį integruoti Sveikatos ugdymo bendrąja programą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290, Pradinio ir

pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651, Rengimo šeimai ir lytiškumo

ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7

d. įsakymu Nr. ISAK-179, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo

prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo

17 d. įsakymu Nr. ISAK-494, Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Reapublikos

švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72.

21. Mokykla priėmė sprendimus dėl šių programų integravimo būdų (Mokytojų tarybos

2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6):

21.1. integruoti į dalykų ugdymo turinį ir klasių auklėtojų veiklą (priedas 11);

21.2. skiriant mokymosi dienų per mokslo metus (Ugdymo karjerai diena, Turistinio žygio

diena, Su visa šeima į mokyklą);

21.3. integruoti į neformaliojo vaikų švietimo veiklą (sporto, šokių, sveikatingumo

technologijų būrelius).

22. Mokykloje susitarta dėl integruojamų programų planavimo, apskaitos ir vertinimo

(Mokyklos metodinės tarybos 2015 m. birželio 18 d. posėdžio protokas Nr. U4-4):

22.1. rengiant pradinio ugdymo, dalykų ilgalaikius planus „Pastabų“ skiltyje nurodyti

integruojamos programos pavadinimą ir pamokos temą;

22.2. įtraukti integruojamas programas į klasių auklėtojų veiklos planus;

22.3. integruotų programų įtraukimą į pamokų turinį, klasių auklėtojų veiklą, fiksuoti

elektroniniame dienyne nurodant integruotos programos pavadinimą;

11

22.4. jei integruotoje pamokoje dirba du ar daugiau mokytojų, integruojamų dalykų pamokų

turinį dienyne įrašo integruotą pamoką vedę mokytojai tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose;

22.5. jei programa yra integruota į dalyko turinį, tai integruojamos programos pasiekimai

vertinami pagal atitinkamo dalyko vertinamo tvarką, kitais atvejais integruojamų programų

pasiekimai vertinami taikant formalųjį vertinimo tipą, aptariant pasiekimus su mokiniais žodžiu,

aprašant trumpais komentarais. Įgyvendinant ugdymo karjerai programą 8-10 klasėse kaupiamas

mokinio pasiekimų (kompetencijų aplankas) aplanke.

23. Metodinė taryba posėdžiuose aptaria, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo

turinio integravimas, analizuoja pravestas integruotas pamokas, priima sprendimus dėl tolesnio

turinio integravimo tikslingumo.

IX. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

24. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai ir gebėjimai vertinami vadovaujantis Lietuvos

respublikos ir švietimo ministerijos parengtu Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu,

mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtinta Ikimokyklinio ugdymo programa ir Mokyklos pažangos

ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai fiksuojami grupės

auklėtojo pasirinkta forma diagramoje, lentelėje ar schemoje 2 kartus per mokslo metus (mokslo

metų pradžioje ir pabaigoje) ir elektroniniame dienyne pateikiant komentarus.

25. Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis

Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106, Priešmokyklinio ugdymo programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. liepos 9 d. įsakymu

Nr. ISAK-1015 bei Mokyklos pažangos ir pasiekimų tvarkos aprašu. Vaikų pasiekimų įvertinimas

atliekamas ugdomųjų metų pradžioje ir pabaigoje, kurie fiksuojami Vaiko pasiekimų apraše.

Įgyvendinus programą, priešmokyklinio ugdymo pedagogas atlieka galutinį vaikų pasiekimų

įvertinimą ir parengia laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinio ugdymo mokytojui.

26. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus pradiniame ir pagrindiniame ugdyme

vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.

ISAK-256 bei mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtinta Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

tvarkos aprašu (priedas 12).

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

27. Mokyklos direktoriaus įsakymu (priedas 13) paskirtas direktoriaus pavaduotojas

ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

27.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio;

12

27.2. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų

stebėseną ir kontrolę (pagal Mokyklos 2015, 2016 ir 2017 m. veiklos, Ugdymo proceso stebėsenos

planus);

27.3. užtikrina, kad:

27.3.1. mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas;

27.3.2. mokiniai apie kontrolinį darbą būtų informuoti ne vėliau kaip prieš dvi savaites;

27.3.3. kontroliniai darbai nebūtų vykdomi po atostogų ar šventinių dienų;

27.3.4. nebūtų skiriami namų darbai prieš atostogas.

27.3.5. 1 klasės mokiniams nebūtų skiriami namų darbai pirmąjį trimestrą;

27.3.6. 1-4 klasėse būtų atliekamas per dieną tik vienas diagnostinis darbas (projektinis,

kontrolinis darbas, testas ir kt.)

28. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalį,

skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius.

29. Mokiniai, kurie mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose ar yra jas

baigę, sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose, yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų,

konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojai Mokyklos sprendimu (Mokytojų tarybos 2015

m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6) nėra atleidžiami nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros,

o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo.

30. 1- 4 klasių mokiniams ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo) per dieną ne ilgesnė

nei 6 pamokos. 5-10 klasių mokinias formalioji ugdomoji veikla ne ilgesnė nei 7 pamokos.

XI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

31. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių

mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.

32. Neformalusis švietimas vykdomas ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose (mokykos

muziejuje, kaimo bibliotekoje, A. Stulginskio parke ir kt.), kurios padeda įgyvendinti neformaliojo

švietimo tikslus.

33. Mokyklos sprendimu (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6)

neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 7 mokiniai.

34. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje apklausos būdu įvertina ateinančiųjų mokslo

metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į

juos organizuoja neformalųjį švietimą.

35. Neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgus į veiklos

pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai

13

įgyvendinti. Neformaliojo švietimo veikla planuojama vadovaujantis Ugdymo turinio planavimo

tvarkos aprašu (priedas 2).

36. 2015-2016 ir 2016-2017 m.m. ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti

mokykla skiria 21 val. per savaitę.

XII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

37. Mokyklos susitarimu (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6):

37.1. klasė į grupes dalijama ar sudaroma laikinoji grupė:

37.1.1. dorinio ugdymo mokymui, nes dalis 3-9 klasės mokinių yra pasirinkę etiką, kiti

tikybą (1 lentelė);

37.1.2. antrosios užsienio kalbos mokymui 9 klasėje, nes tos pačios klasės mokiniai yra

pasirinkę skirtingas kalbas (rusų ir prancūzų) (2 lentelė).

37.2. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje turi būti ne mažesnis nei 5 mokiniai.

37.3. 2015 -2016 m.m. klasės dalijamos, sudaromos laikinosios grupės atskirų dalykų

mokymui pagal pateiktas lenteles:

1 lentelė. Klasių dalijimas ir laikinųjų grupių sudarymas dorinio ugdymo pamokose.

Klasė Mokinių

skaičius

Iš jų mokysis Savaitinių pamokų skaičius Papildomų

pamokų skaičius

dėl dalijimo į

grupes

Tikybos Etikos Tikybai Etikai

3 11 8 3 1 1 0

4 10 8 2

5 7 2 5 1 1 0

6 15 8 7

7 8 7 1 1 1 0

8 9 4 5

9 15 11 4 1 1 0

10 8 0 8

Iš viso papildomų pamokų 0

2 lentelė. Klasių dalijimas į grupes užsienio kalbos (2-osios) pamokose.

Klasė Mokinių

skaičius

Iš jų mokysis Savaitinių pamokų skaičius Papildomų

pamokų skaičius

dėl dalijimo į

grupes

Prancūzų Rusų Prancūzų Rusų

9 15 5 10 2 2 2

Iš viso papildomų pamokų 2

III SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS

38. Mokykloje veikia 5-6 metų amžiaus vaikų 4 valandų modelio jungtinė priešmokyklinio

ugdymo grupė ir 10,5 val. 3-6 metų ikimokyklinio ugdymo grupė.

14

39. Ikimokyklinis ugdymas 3-5 metų vaikams vykdomas pagal mokyklos direktoriaus

įsakymu patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo programą, kuri sudaryta remiantis Ikimokyklinio

ugdymo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. birželio 07 d. įsakymu Nr. V-109, ikimokyklinio ugdymo auklėtojo parengtą ilgalaikį planą

mokslo metams.

40. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo

tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21

d. įsakymu Nr. V-1106, Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779, ir

priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtu ilgalaikiu planu mokslo metams.

IV SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

41. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąsias programas.

42. Dorinio ugdymo organizavimas:

42.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės

religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

42.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą.

43. Kalbinis ugdymas:

43.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo žodžiu ir raštu

pasiekimus skaitymo, kalbos vartojimo kompetencijas, pradinio ugdymo mokytojai bendradarbiauja

su Mokyklos bibliotekos vedėja, Jokūbavo kaimo biblioteka, rengia ir vykdo projektinę veiklą,

bendrus renginius, mokiniai dalyvauja mokyklos bibliotekos vedėjos ir pardinio ugdymo mokytojų

bendrame projekte „Augu skaitydamas“. Lietuvių kalbos (gimtosios), matematikos, pasaulio

pažinimo, dorinio ugdymo pamokų metu naudojamos užduotis kalbai ir mąstymui ugdyti,

kreipiamas dėmesys į kalbinę raišką ir rašto darbus.

43.2. Pirmosios užsienio kalbos mokymo organizavimas:

43.2.1. pirmosios užsienio (toliau – užsienio kalbos) kalbos mokoma antraisiais–

ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

43.2.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų

arba prancūzų);

44.2.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę.

45. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

45.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto

ugdymo laiko. 1/4 dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje

15

aplinkoje, natūralioje gamtinėje (mokyklos teritorijoje, parke, miške, prie vandens telkinio)

aplinkoje;

45.2. 1/4 pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuoti socialinės,

kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (lankantis Jokūbavo bendruomenės ir rajono

kultūros institucijose).

45.3. organizuojant pasaulio pažinimo mokymą altsižvelgiama į 2015 m. standartizuotų

testų mokyklos rezultatus, nurodytus UP 2 punkte.

46. Matematinis ugdymas:

46.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi Bendrosios programos matematikos

dalyko programa, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMS, 2015 m.

standartizuotų testų rezultatais, pagal galimybes pamokose naudojamos informacinės

komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

47. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

47.1. 1, 3 ir 4 klasėse viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui;

47.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

47.3. Mokiniams yra sudaromos sąlygos ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę lankyti

aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje (sporto, šokių būreliuose).

48. Meninio ir technologinio ugdymo organizavimas:

48.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui „Dailė ir technologijos“

skiriamo laiko, nurodyto mokyklos UP 49 punkte.

49. Mokykla priėmė sprendimą dėl 2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metais pradinio

ugdymo programai (ugdymo dalykams) įgyvendinti ir neformaliojo švietimo programoms skiriamų

valandų skaičius per savaitę, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.

(priedas 14, žr. 4,5 lenteles).

V SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

50. Mokyklos sprendimu (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6)

mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ar atvykusiems naujai,

skiriamas adaptacinis laikotarpis (1 mėnuo). Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai

pažymiais nevertinami. Mokinių adaptacija aptariama metodinių grupių posėdžiuose.

51. Socialinė-pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Ji

organizuojama vadovaujantis mokyklos direktoriaus patvirtintu Socialinės-pilietinės veiklos

organizavimo tvarkos aprašu (priedas 15).

16

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

52. Mokykla priėmė sprendimus dėl lietuvių kalbos ugdymo reikalavimų per visų dalykų

pamokas (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6):

52.1. rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose

naudojamasi lietuviška aplinka;

52.2. rašto darbuose taisyti elementarias rašybos klaidas;

52.3. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į

kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

52.4. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per

visų dalykų pamokas;

52.5. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą,

nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

52.6. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo

viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

53. Dorinis ugdymas:

53.1. dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar

etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys

savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką.

54. Lietuvių kalba:

54.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas

(teikia mokymosi pagalbą, skiria trumpalaikes konsultacijas);

54.2. lietuvių kalbos (gimtosios) ugdymo turinys planuojamas atsižvelgiant į mokyklos 4 ir

8 klasės mokinių standartizuotų testų, PUPP rezultatus, aptartus UP 2 punkte.

55. Užsienio kalbos:

55.1. užsienio kalba, pradėta mokyti 2-oje klasėje, pagrindiniame ugdyme toliau mokoma

kaip pirmoji užsienio kalba;

55.2. antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui

iki 14 metų renka mokyklos siūlomas kalbas. Mokykla sudaro galimybę rinktis antrąją užsienio

kalbą iš dviejų užsienio kalbų (prancūzų ir rusų) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos;

55.3. 10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų

perdavimo sistemą KELTAS) (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6).

56. Matematika:

17

56.1. organizuojant matematikos mokymąsi Mokykla vadovaujasi 2015 m. standartizuotų

testų rezultatais, aptartais UP 2 punkte;

56.2. pagal galimybes matematikos pamokose naudojamos informacinės komunikacinės

technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

57. Informacinės technologijos:

57.1. 7-8 klasėse informacinėms technologijos skiriama 1 dalyko pamoka 7 klasėje. 8

klasėje informacinių technologijų dalykas yra integruojamas į dalykus (fiziką, chemiją, žmogaus

saugą, lietuvių kalbą, užsienio kalbas, geografiją, biologiją) skiriant užduotis, kurių metu mokiniai

mokosi ieškoti informacijos internete, rengti pateiktis;

57.2. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų modulių. Mokykla siūlo rinktis programavimo pradmenų ar tinklapių kūrimo

pradmenų modulius. Modulį renkasi mokinys.

58. Gamtos mokslai:

58.1. organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą vadovaujamasi 2015 m. standartizuotų

testų rezultatais, pateiktais UP 2 punkte;

58.2. mokinių eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip

30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Organizuojant eksperimentinius ir

praktinius darbus klasė nėra dalijama į grupes.

59. Menai:

59.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

60. Technologijos:

60.1. mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pirmame

pusmetyje pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto

technologijų kurso programą. Kurso metu pagal galimybes organizuojami susitikimai su įvairių

profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, esančias Jokūbavo kaime, Kretingos rajone, kuriose

mokiniai susipažįsta su skirtingų projesijų atstovų darbo specifika;

60.2. baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai renkasi vieną iš privalomųjų

technologijų programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir

technologijų. Mokykla numatė, kad mokiniai gali keisti pasirinktas technologijų programas

pasibaigus mokslo metams, atsiskaičius už pasirinktą programą (Mokytojų tarybos 2015 m.

birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6).

61. Kūno kultūra:

61.1. 5 klasėje kūno kultūrai skiriamos 3 valandos per savaitę, 6-10 klasėse - 2 valandos,

visiems mokiniams yra sudarytos sąlygos papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus

18

judėjimo pratybas (šokio, sporto žaidimų) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje

neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

61.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus

į savijautą.

62. Mokykla priėmė sprendimą dėl dalykui skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje

2015-2016 ir 2016-2017 m.m. (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 22 d. protokolas Nr. V3-6)

(priedas 14, žr. 6,7,8,9 lenteles).

VI SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I . BENDROSIOS NUOSTATOS

63. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. V-1795, mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintinu Vaiko gerovės komisijos darbo

reglamentu ir veiklos planu bei atsižvelgia į:

63.1. formaliojo švietimo programą;

63.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

63.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių

vertinimo išvadas, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);

64.4. esamas mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinkomis, mokymo

ir švietimo pagalbos lėšos).

65. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti pradinio ir pagrindinio

ugdymo dalykų Bendrąsias programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi

poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas. Mokytoją

konsultuoja ir Kretingos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Mokytojas

pritaikymus, mokymo metodus, vertinimo būdus nurodo dalyko ilgalaikiame plane, pastabų

skiltyje.

66. Mokytojas, ugdantis specialiųjų poreikių mokinius, kuris turi būti ugdomas pagal

individualizuotą programą, rengia dalyko individualizuotą programą remiantis mokyklos

direktoriaus įsakymu patvirtintu Ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu (priedas 2).

67. Mokykla, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui, sudaro individualų

ugdymo planą, kuriame nurodo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų ir

specialiųjų pratybų valandų skaičių.

20

priedas 14

PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS

4 lentelė. 2015– 2016 m. m. pradinio ugdymo pamokų paskirstymas.

5 lentelė. 2016– 2017 m. m. pradinio ugdymo pamokų paskirstymas.

Dalykai

Klasė Iš viso

valandomis 1 2 3 4

Dorinis ugdymas (tikyba) 1 1 1

4 Dorinis ugdymas (etika) - - 1

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29

Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 6

Matematika 4 5 5 4 18

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8

Muzika 2 2 2 2 8

Kūno kultūra 2 2 2 2 8

Šokis 1 - 1 1 3

Privalomų ugdymo valandų skaičius 22 23 24 23 92 Valandos, skiriamos mokinių

ugdymo(si) poreikiams tenkinti

- - - - -

Ugdymo valandų skaičius 22 23 24 23 92

Neformalus vaikų švietimas 2 2 2 2 8

Iš viso valandų 100

Dalykai

Klasė Iš viso

valandomis 1 2 3 4

Dorinis ugdymas (tikyba/etika) 1 1 1 1 4

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29

Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 6

Matematika 4 5 5 4 18

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8

Muzika 2 2 2 2 8

Kūno kultūra 2 2 2 2 8

Šokis 1 - 1 1 3

Privalomų ugdymo valandų skaičius 22 23 24 23 92 Valandos, skiriamos mokinių

ugdymo(si) poreikiams tenkinti

- - - - -

Ugdymo valandų skaičius 22 23 24 23 92

Neformalus vaikų švietimas 2 2 2 2 8

Iš viso valandų 100

21

6 lentelė. 2015 – 2016 m.m.pagrindinio ugdymo pamokų paskirstymas 5-8 klasėse.

Eil.

Nr.

Dalykai

Klasė Pamokų

skaičius

5-8 5 6 7 8

1 Dorinis ugdymas

(tikyba)

1 1

4

Dorinis ugdymas

(etika)

1 1

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20

3. Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 12

4. Užsienio kalba (2-oji) - 2 2 2 6

5. Matematika 4 4 4 4 16

Gamtamokslinis ugdymas:

6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4

7. Biologija - - 2 1 3

8. Fizika - - 1 2 3

9. Chemija - - - 2 2

Informacinės technologijos 1 1 1 - 3

Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 2 8

11. Pilietiškumo pagrindai - - - - -

12. Geografija - 2 2 2 6

13. Ekonomika ir verslumas - - - - -

Meninis ir technologinis

ugdymas, kūno kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 4

15. Muzika 1 1 1 1 4

16. Technologijos 2 2 2 1 7

17. Kūno kultūra 3 2 2 2 9

18. Žmogaus sauga 1 - - 1 2

Minimalus privalomų

pamokų skaičius 26 28 29 30 113

Pasirenkamieji dalykai,

dalykų moduliai

- - - - -

Neformalus vaikų švietimas 2 2 2 2 8

Iš viso pamokų 121

22

7 lentelė. 2016 – 2017 m.m. pagrindinio ugdymo pamokų paskirstymas 5-8 klasėse.

Eil.

Nr. Dalykai

Klasė Pamokų

skaičius

5-8 5 6 7 8

1 Dorinis ugdymas 1 1 1 1 4

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20

3. Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 12

4. Užsienio kalba (2-oji) - 2 2 2 6

5. Matematika 4 4 4 4 16

Gamtamokslinis ugdymas:

6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4

7. Biologija - - 2 1 3

8. Fizika - - 1 2 3

9. Chemija - - - 2 2

Informacinės technologijos 1 1 1 - 3

Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 2 8

11. Pilietiškumo pagrindai - - - - -

12. Geografija - 2 2 2 6

13. Ekonomika ir verslumas - - - - -

Meninis ir technologinis

ugdymas, kūno kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 4

15. Muzika 1 1 1 1 4

16. Technologijos 2 2 2 1 7

17. Kūno kultūra 3 2 2 2 9

18. Žmogaus sauga 1 - - 1 2

Minimalus privalomų

pamokų skaičius 26 28 29 30 113

Pasirenkamieji dalykai,

dalykų moduliai

- - - - -

Pamokos, mokinių

poreikiams tenkinti

- - - - -

Neformalus vaikų švietimas 2 2 2 2 8

Iš viso pamokų 121

23

8 lentelė. 2015 – 2016 m.m.pagrindinio ugdymo pamokų paskirstymas 9-10 klasėse.

Eil.

Nr. Dalykas

Klasė

Pamokų

skaičius

9-10 klasėse 9 10

1. Dorinis ugdymas (tikyba) 1 -

2 Dorinis ugdymas (etika) 1

Kalbos:

2. Lietuvių (gimtoji) kalba 4 5 9

3. Užsienio kalba (1-oji) 3 3 6

4. Užsienio kalba (2-oji) 2 2 4

5. Matematika 3 4 7

Gamtamokslinis ugdymas:

6. Biologija 2 1 3

7. Fizika 2 2 4

8. Chemija 2 2 4

Informacinės technologijos 1 1 2

Socialinis ugdymas:

9. Istorija 2 2 4

10. Pilietiškumo pagrindai 1 1 2

11. Geografija 2 1 3

12. Ekonomika ir verslumas - 1 1

Meninis ir technologinis ugdymas,

kūno kultūra:

13. Dailė 1 1 2

14. Muzika 1 1 2

15. Technologijos 1/2 1 2/3

16. Kūno kultūra 2 2 4

17. Žmogaus sauga 1/0 - 1/0

Minimalus privalomų pamokų

skaičius 31 31 62

Pasirenkamieji dalykai, dalykų

moduliai:

- - -

Neformalus vaikų švietimas 3 2 5

Iš viso pamokų 67

24

9 lentelė. 2016 – 2017 m.m.pagrindinio ugdymo pamokų paskirstymas 9-10 klasėse.

Eil.

Nr.

Dalykas

Klasė

Pamokų

skaičius

9-10 klasėse 9 10

1. Dorinis ugdymas

(etika/tikyba)

1 1

2

Kalbos:

2. Lietuvių (gimtoji) kalba 4 5 9

3. Užsienio kalba (1-oji) 3 3 6

4. Užsienio kalba (2-oji) 2 2 4

5. Matematika 3 4 7

Gamtamokslinis ugdymas:

6. Biologija 2 1 3

7. Fizika 2 2 4

8. Chemija 2 2 4

Informacinės technologijos 1 1 2

Socialinis ugdymas:

9. Istorija 2 2 4

10. Pilietiškumo pagrindai 1 1 2

11. Geografija 2 1 3

12. Ekonomika ir verslumas - 1 1

Meninis ir technologinis ugdymas,

kūno kultūra:

13. Dailė 1 1 2

14. Muzika 1 1 2

15. Technologijos 1/2 1 2/3

16. Kūno kultūra 2 2 4

17. Žmogaus sauga 1/0 - 1/0

Minimalus privalomų pamokų

skaičius 31 31 62

Pasirenkamieji dalykai, dalykų

moduliai:

- - -

Neformalus vaikų švietimas 2 3 5

Iš viso pamokų 67

_______________________________________