KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA

Kristina Skerlienė

MASAŽO PASLAUGŲ PAKLAUSA IR PRIEINAMUMAS

Mokslinė vadovė

prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė

Kaunas, 2009

1 SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

MASAŽO PASLAUGŲ PAKLAUSA IR PRIEINAMUMAS

Kristina Skerlienė

Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra -

Kaunas, 2009 – 58 psl.

Darbo tikslas – išanalizuoti masažo paslaugų paklausą ir įvertinti šių paslaugų prieinamumą pirminės

grandies pacientų požiūriu.

Uždaviniai:

1. Įvertinti masažo paslaugų paklausą pirminės grandies pacientų požiūriu.

2. Nustatyti masažo paslaugų prieinamumą jo socialinius ir demografinius netolygumus.

3. Palyginti masažo paslaugų prieinamumą poliklinikoje ir privačiame sektoriuje.

Tyrimo metodika. Anketinė anoniminė Kauno X poliklinikos šeimos gydytojų pacientų apklausa (n =

402). Rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 paketą.

Rezultatai. Per paskutiniuosius 2 metus 72 proc. respondentų nors kartą naudojosi masažo

paslaugomis. 21,4 proc. respondentų šioms paslaugoms nejautė poreikio, o likusiųjų poreikis liko

nepatenkintas. Masažo paslaugos populiariausios tarp 30-49 m. amžiaus respondentų (92,9 proc.). Jos

paklausesnės poliklinikoje (69 proc.) nei privačiuose masažo kabinetuose (31 proc.) Daugiau nei du

ketvirtadaliai respondentų,naudojosi masažu tam tikrai ligai gydyti (54 proc.). Savo sveikatos

problemas respondentai labiau patiki poliklinikos masažo specialistams (85,7 proc.), o išvaizdos

defektus šalinti dažniausiai kreipiasi į privatų sektorių (71,4 proc.) .

Su gydytojo siuntimu masažo paslaugomis pasinaudoja 80 proc. respondentų. 64 proc. respondentų

galėjo pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą. 59,7 proc. respondentų masažo paslaugai įsigyti

turėjo užsiregistruoti į eilę prieš savaitę ir ilgiau. 60,8 proc. respondentų eilėje prie masažo kabineto

laukti netenka. 55,5 proc. respondentų masažo paslaugų kainas vertina kaip vidutines.

Lyginant poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose masažo paslaugų organizacinio ir finansinio

prieinamumo lygį, nustatyta, kad poliklinikoje paskirtu laiku paslaugą įsigijo 53 proc. respondentų,

privačiame sektoriuje 76,9 proc. Poliklinikoje tenka registruotis daugiau nei prieš savaitę 76 proc., kai

tuo tarpu privačiame sektoriuje paslaugą gauna per savaitę 69 proc. respondentų. Pageidaujama

specialistą poliklinikoje pasirinko 68,8 proc., o privačiame sektoriuje 81,8 proc. Kainas poliklinikoje

kaip vidutines vertina 72,1 proc., o privačiame sektoriuje 27,9 proc.

2 Išvados: Nustatyta, kad masažo paslaugos yra paklausios. Populiaresnės jos yra poliklinikoje nei

privačiuose masažo kabinetuose. Organizacinį ir finansinį prieinamumą įtakoja gydytojo siutimo

gavimas, specialisto pasirinkimo galimybė, laukimo trukmė siekiant įsigyti paslaugą. Valstybiniame ir

privačiame sektoriuje masažo paslaugų organizacinio bei finansinio prieinamumo lygiai yra

nevienodai riboti.

Raktažodžiai: masažo paslaugos, paklausa, prieinamumas.

3

SUMMARY

Management of Public Health

THE DEMAND AND ACCESSIBILITY OF MASSAGE SERVICES

Kristina Skerlienė

Supervisor Jadvyga Petrauskienė, Dr. Sc. Assoc. Professor

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas

University of Medicine. Kaunas; 2009. 58 p.

Aim of the study – to analyze the market of massage services and to evaluate the accessibility of these

services in the perspective of direct customers.

Objectives:

1. Evaluate the demand of massage services by first line patients.

2. Evaluate the accessibility of massage services, social and demographic spread of these

services.

3. To compare the accessibility of massage services between private and public sector.

Methods. Anonymous survey of Kaunas X policlinic's patients (n = 402). The statistical analysis of

the results was carried out using SPSS 13.0.

Results. In the last 2 years 72% of the respondents have used massage services at least once. 21,4% of

respondents did not feel the need for those services and the rest did not get the services they needed.

Massage services are most popular among 30-49 year old respondents (92,9%). It's more popular in

policlinics (69%) than in private massage cabinets (31%).More than half respondents have used

massage services as a medical treatment of some condition (54%). Health problems respondents are

more likely to entrust for policlinics massage specialist (85,7%), while they usually use private sector's

services for appearance related problems (71,4%).

80% of respondents use massage services with doctor's prescript. 64% were able to choose the

massage specialist they wanted. 59,7% of respondents had to book an appointment a week or more

before in order to get the massage service they wanted. 60,8% respondents did not have to wait in the

queue at the massage cabinet. 55,5% of respondents think that the price of massage services is

average.

Having compared the level of financial and organizational accessibility in policlinics and private

massage cabinets, it was assessed that 53% of respondents did get the service at appointed time in

policlinics and 76,9% in private sector. More than 76% have to book an appointment more than a

week in advance in policlinics, while in private sector 69% of respondents get the service in a week.

68,8% have chosen their desired specialist in policlinics and 81,8% did so in private sector. 72,1% of

4

respondents think that the price of massage service in policlinics is average, while just 27,9% think the

same about prices in private sector.

Conclusions. It was found that there is a demand for massage services. It's more popular in policlinics

than in private massage cabinets. Organizational and financial accessibility is related to doctor's

prescription, the ability to choose desired specialist and the time needed to get the service.

Levels of financial and organizational accessibility are differently restricted in policlinics and in

private sector.

5

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................. 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.................................................................................. 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................................................. 9

1.1. Masažo paslaugų samprata ir poveikis žmogaus organizmui.....................................9

1.2. Masažo paslaugų paklausos ypatumai........................................................................12

1.2.1. Paklausos subalansavimo trukdžiai...........................................................13

1.2.2. Paklausos valdymas..................................................................................15

1.3. Masažo paslaugų prieinamumo pagrindiniai bruožai ir sąlygojantys veiksniai.........17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ................................................................................ 23

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas.......................................23

2.2. Statistinė duomenų analizė.........................................................................................27

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................... 30

3.1. Masažo paslaugų paklausos įvertinimas.....................................................................30

3.2. Masažo paslaugų prieinamumas: demografiniai ir socialiniai netolygumai ir

jų palyginimas poliklinikoje ir privačiame sektoriuje...............................................39

IŠVADOS............................................................................................................................ 54

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS.................................................................................... 55

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................ 56

PRIEDAI

6

ĮVADAS

Sveikatos priežiūros institucijų teikiamų paslaugų prieinamumas įvairaus tipo visuomenėse

visuomet buvo ir yra diskutuotinas ir aktualus klausimas. Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumas, ypač vykstant sveikatos reformai taip pat yra aktuali sociologinių tyrimų sritis (24).

Kaip galima pastebėti iš daugelio atliktų tyrimų ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse, sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumas – aktualus, diskutuotinas klausimas. Kadangi masažo paslaugos – viena iš

sveikatos priežiūros paslaugų, vadinasi galima daryti išvadą, kad ir masažo paslaugų prieinamumas –

taip pat aktualus klausimas esamiems ir potencialiems masažo paslaugų vartotojams.

Įrodant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo aktualumą šiandieninei visuomenei

pastebėta, kad didžioji dalis tyrimų (bent jau Lietuvoje) buvo atlikta analizuojant bendrąsias sveikatos

priežiūros paslaugas, neišskiriant ir nedetalizuojant atskirų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo

problematikos. Šis tyrimas leis išsiaiškinti tipinius masažo paslaugų paklausos ir prieinamumo

ypatumus Lietuvos valstybinėse pirminės sveikatos priežiūros institucijose.

Pagrindinė darbo teorinė reikšmė – susisteminta informacija apie paslaugų paklausą ir

prieinamumą, pritaikant ją specifinei paslaugų sričiai – masažo paslaugoms.

Praktinė šio darbo reikšmė – atlikto tyrimo rezultatai, leidžiantys įvertinti masažo paslaugų

paklausą ir prieinamumą viešojoje konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje – Kauno Šilainių

poliklinikoje. Šio tyrimo rezultatai galės būti traktuojami kaip prielaida kitų Lietuvos didžiųjų miestų

pirmojo lygmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų masažo paslaugų paklausos ir prieinamumo

lygio įvertinimui.

Statistiniais duomenimis įrodyta, kad Lietuvoje masažo paslaugų poreikis ir paklausa sparčiai

didėja. Skliutaitės (1) teigimu, masažas tampa vis populiaresnis tarp sveikos gyvensenos, gražių kūno

formų puoselėtojų. Vadinasi, masažo paslaugų paklausa tampa vis didesnė, nes jų poreikį vis dažniau

ima jausti ne tik stacionaruose gulintys ar po sunkių traumų bandantys išsigydyti pacientai, bet ir

eiliniai nuolatinį stresą, įtampą, bendrą nuovargį jaučiantys, kūno formas norintys patobulinti

gyventojai.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problematiką demonstruoja ne vienas atliktas

tyrimas. Pavyzdžiui. Kairio ir Gurevičiaus (2) atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinė nepasitenkinimo

esama draudos medicina Vilniaus mieste priežastis – didelės eilės pas apylinkės terapeutą. Tų pačių

autorių (3) atliktas kitas tyrimas parodė, kad biurokratija registratūroje ir gydytojo kabinete yra

visiškai nesuprantami pacientui, pacientai sugaišta nemažai laiko prie gydytojo kabineto.

V.Grabausko, Peičiaus ir Kaminsko (4) atliktas tyrimas „Pacientų vaidmuo priimant sveikatos

7

priežiūros sprendimus“ pateikia faktą, kad dažniausiai nepateisinami lūkesčiai, susiję su paciento ir jį

aptarnaujančio gydytojo tarpusavio bendravimo kokybe.

Kaip galima pastebėti iš didelio skaičiaus atliktų tyrimų, siekiant įsigyti vieną ar kitą sveikatos

priežiūros paslaugą, gyventojams iškyla nemažai problemų šių paslaugų prieinamumo aspektu.

Galima daryti prielaidą, kad masažo paslaugų prieinamumas yra susijęs su panašiomis problemomis,

kaip ir kitos bendrosios sveikatos priežiūros paslaugos.

Šiuolaikinėmis, nuolatinės įtampos ir streso sąlygomis, įtakotomis ekonominės krizės

laikotarpio, masažo paslaugos turėtų būti paklausios skirtingų lyčių, amžiaus, išsilavinimo ir socialinio

statuso asmenims. Jų įsigijimo efektyvus prieinamumas reikiamu metu galėtų padėti sumažinti ne tik

įprastus pacientų negalavimus, bet ir užkirsti kelią potencialioms būsimoms pacientų lėtinėms ligoms.

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – išanalizuoti masažo paslaugų paklausą ir įvertinti šių paslaugų prieinamumą

pirminės grandies pacientų požiūriu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti masažo paslaugų paklausą pirminės grandies pacientų požiūriu.

2. Nustatyti masažo paslaugų prieinamumą ir jo socialinius, demografinius netolygumus.

3. Palyginti masažo paslaugų prieinamumą poliklinikoje ir privačiame sektoriuje.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Masažo paslaugų samprata ir poveikis žmogaus organizmui

Masažas – tai viena seniausių priemonių, kurias naudoja žmonės sveikatai gerinti (5, 6).

Masažas – tai moksliškai pagrįstas gydymo metodas, tiesiogiai veikiantis organizmą, kurio

esmė – nuolatinis paciento kūno dirginimas masažuotojo rankomis arba specialiais aparatais (7, 8).

Masažuotojo rankomis atliekami veiksmai vadinami masažo veiksmais (7).

Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Jį

mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Remiantis paskutiniųjų dviejų dešimtmečių duomenimis,

paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą (9). Ikikarinėje

Nepriklausomoje Lietuvoje 1921 m. pradėjo veikti širmieji masažo kursai. 1937 m. buvo įsteigti

specialūs kursai, kuriuose ruošė masažo ir gydomosios gimnastikos specialistus. Ikikarinėje

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo privačių masažo kabinetų. Masažas buvo taikomas gydymui

valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose, taip pat sportininkų fiziniam tobulinimui. Po Antrojo

Pasaulinio karo Lietuvoje buvo vėl įkurti masažo kursai medicinos seserims. Širmiesiems kursams

Druskininkuose vadovavo Dineika. vėliau pradėjo veikti kursai Vilniuje, Kaune, Palangoje (9).

Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas skirstomas į (9):

1) bendrąjį. Jo metu tam tikra tvarka iš eilės yra masažuojamas visas kūnas.

2) dalinį. Ši masažo rūšis skirta atskiroms kūno dalims.

Pagal tikslą masažas skirstomas į (9):

1) gydomąjį. Jis taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funkcijoms

atkurti bei normalizuoti.

2) sportinį. Jis daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pagerinti,

padėti jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti

varžyboms bei darbingumui po didelių fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti.

3) higieninį. Jis taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti,

senėjimo procesams stabdyti.

4) kosmetinį. Jo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti

kosmetinius defektus.

Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas į (9):

1) manualinį, atliekamą rankomis kitam žmogui, sau, arba dviese masažuojant kitą žmogų.

2) pedialinį (kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, taip pat sportininkams.

3) masažavimą aparatais.

10

4) kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai.

Be masažo rūšių skiriamos ir masažo sistemos. Masažo sistemą sudaro tam tikri ypatumai,

kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų, metodikos

parinkimas. Išskiriamos šios svarbiausios masažo sistemos arba jų grupės (9): klasikinė, švediškoji,

suomiškoji, Sarkizovo-Serazino ir Biriukovo, refleksinio, taškinio, nekontaktinio masažo.

Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas, jį galima būtų skirstyti į

bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms. Bendrasis masažo poveikis apima

neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra

odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus,

sklindančius į centrinę nervų sistemą. Pastarojo formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja,

reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančiųjų

nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus. Vadinasi,

masažui yra būdingas neurofleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms. (9)

Didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai

aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles.

Pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines-trofines

funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis. (9)

Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus

sekrecijos liaukų veikla. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroendokrininis, masažo veikimas (9).

Analizuojant masažo poveikį atskiroms kūno dalims galima būtų išskirti 4 pagrindines atskiras

žmogaus organizmo dalis, kurioms masažas daro ypatingą poveikį (7):

1. Oda ir poodinis riebalinis audinys. Veikiant masažui oda apsivalo nuo suragėjusio

paviršinio odos epidermio sluoksnio ir liaukose gaminamų išskyrų, dėl to gerėja

dengiamųjų audinių kraujotaka, spartėja medžiagų apykaitos bei regeneraciniai procesai.

Pagerėjus kraujotakai, nyksta audinių pabrinkimai, nelieka galimybių kauptis medžiagoms

odos ir poodinio sluoksnio ląstelyne, todėl blyški, sausa ir suglebusi oda pasidaro rožinė,

stangri ir švelni. Masažo įtakoje didėja odos atsparumas mechaniniams bei

temperatūriniams pokyčiams. Gerėja odos ir poodinio ląstelyno aprūpinimas krauju ir tuo

pačiu pagerinama viso organizmo medžiagų apykaita.

2. Širdies-kraujagyslių ir limfinė sistema. Masažas veikia odos kapiliarus, kurie yra

pati didžiausia kraujagyslių sistemos refleksogeninė sritis. Būtent dėl to odos kapiliarų

praplatėjimas masažo metu turi reikšmės viso organizmo audinių apykaitos, trofinei bei

regeneracijos funkcijoms. Masažuojant atsidaro taip pat ir rezerviniai odos kapiliarai, dėl

kurių veiklos pagerėja veninio kraujo nutekėjimas, ir taip pagreitinamas nereikalingų

medžiagų apykaitos produktų pasišalinimas, kuris susidaro metabolizmo ar prakaitavimo

11

metu. Masažo procedūrų įtakoje didėja hemoglobino, eritrocitų, trombocitų bei leukocitų

kiekis kraujyje. Masažas pagerina taip pat ir širdies darbą, nes normalizuojamas tonusas

stambiosiose bei smulkiosiose arterijose ir venose. Masažas veikia taip pat ir limfinę

sistemą. Limfa yra jungiamasis audinys tarp kraujo ir audinių ląstelių. Ji nuolat skalauja

kiekvieną ląstelę, todėl būtent per limfą vyksta audinių ir kraujyje esančių medžiagų

apykaita. Dėl to limfos cirkuliavimo pagreitinimas masažo eigoje sudaro ypač palankias

sąlygas šiems procesams vykti.

3. Raumeninė sistema ir sąnarių-jungiamasis aparatas. Veikiant masažui, didėja

raumeninių skaidulų elastingumas, pagerėja jų susitraukinėjimo funkcija, užkertamas kelias

raumenų atrofijai, sudaromos sąlygos geresniam limfos ir kraujo cirkuliavimui raumenyse,

o tuo pačiu – ir raumeninių ląstelių medžiagų apykaitai, jų mitybos bei regeneracinei

funkcijoms. Masažas padeda išlyginti randus ir odos nelygumus. Veikiant masažui, gerėja

kraujo apytaka sąnario viduje bei jį supančiuose minkštųjų audinių sluoksniuose, didėja

sąnarinės kapsulės ir jungiamųjų raiščių patvarumas, pagreitinamas patologinių produktų

transportavimas iš sąnarių, sąnariai tampa judresni.

4. Nervų sistema. Nervų sistema anksčiau negu kitos organų sistemos užregistruoja

mechaninį paciento odos sudirginimą. Taikant įvairius masažo veiksmus, kaitaliojant jų

intensyvumą bei trukmės laiką, galima įtakoti galvos smegenų žievės funkcinę būseną arba

padidinti centrinės nervų sistemos jaudrumą, sustiprinant ir pagyvinant slopinamus

refleksus. Tokiu būdu, pagerinus nervinių skaidulų maitinimą bei jų aprūpinimą

deguonimi, palengvinamas taip pat ir nervinių impulsų perdavimas šių skaidulų atšakomis.

Gydytojai ir masažo specialistai teigia, kad pirmiausiai masažas reikalingas sveikiems

žmonėms, nes jis palaiko gerą savijautą bei profilaktiškai apsaugo nuo įvairių susirgimų, tačiau

išskiriami tam tikri žmogaus negalavimo, susirgimo atvejai, kai masažas yra reikalingas (10): esant

kaklo, liemens ir nugaros skausmams, kai skauda galvą, sergant osteochondroze, esant raumenų,

sausgyslių bei raiščių patempimams, po įvairių lūžių visose jų gijimo stadijose, esant funkcionaliems

sutrikimams po kaulo lūžių ir išnirimų (sunkus sąnarių judėjimas, raumenų audinio pasikeitimai, randų

susidarymas odos audiniuose), sergant artritu pradinėje ir chroniškoje stadijoje, neuralgijos ir neuritų

atvejais, sergant radikulitu, paralyžiaus metu, esant chroniškam širdies raumens nepakankamumui,

stenokardijos atvejais, sergant hipertonija, sergant arterine hipotonija, reabilitacijos metu po miokardo

infarkto, esant chroniškam gastritui, sergant bronchitu, pneumonijos atvejais, esant skrandžio ir

žarnyno sutrikimams, sergant bronchine astma, esant dvylikapirštės žarnos susirgimams (vengiant

suaktyvėjimo).

Apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad masažas – viena seniausių pasaulyje gydymo

priemonių, rankomis arba specialiosiomis priemonėmis nuolat dirginant paciento kūną. Masažas

12

klasifikuojamas įvairiais požiūriais: pagal apimtį, pagal tikslą, pagal atlikimo priemones, pagal masažo

sistemas. Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas, jį galima būtų skirstyti į

bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms: odai ir poodiniam riebaliniam audiniui,

širdies-kraujagyslių ir limfinei sistemai, raumeninei sistemai ir sąnarių-jungiamajam aparatui, nervų

sistemai. Pirmiausiai masažas reikalingas sveikiems žmonėms, nes jis palaiko gerą savijautą bei

profilaktiškai apsaugo nuo įvairių susirgimų, tačiau išskiriami tam tikri žmogaus negalavimo,

susirgimo atvejai, kai masažas yra reikalingas.

1.2. Masažo paslaugų paklausos ypatumai

Ekonomikos terminologijoje paklausa apibrėžiama kaip pirkėjų noro pirkti produktą (paslaugą)

greitis. Ekonominė teorija teigia, kad paklausą lemia du faktoriai: skonis ir sugebėjimas nupirkti.

Skonis, produkto geidimas, apibūdina norą nupirkti produktą už tam tikrą kainą. Sugebėjimas nupirkti

apibūdina tai, kad pirkėjas gali produktą nupirkti tik turėdamas pakankamai turto ar pajamų (11).

Apibrėžus bendrąją paklausos sąvoką, galima ją pritaikyti ir masažo paslaugų paklausos

sampratai suformuluoti. Taigi, masažo paslaugų paklausa – šių paslaugų vartotojų noro įsigyti šias

paslaugas greitis. Masažo paslaugų paklausą lemia du faktoriai – masažo paslaugų poreikis ir

galimybė įsigyti šias paslaugas. Lietuvoje galimybę įsigyti masažo paslaugas siūlo ligoninės, pirminės

sveikatos priežiūros institucijos, privatūs sveikatingumo centrai bei masažo kabinetai. Neretai masažo

paslaugas siūlo ir pavieniai masažo specialistai, šias paslaugas klientui atlikdami savo arba jo

namuose.

Galimybę įsigyti masažo paslaugą įtakoja šių paslaugų suteikimo kaina. 1 paveiksle pateikiama

apibendrinta paklausos priklausomybė nuo kainos. Ši priklausomybė būdinga ir masažo paslaugų

paklausai.

1 pav. Paklausos kreivė (11)

13

Pirminės sveikatos priežiūros institucijose 5 pirmos masažo paslaugos klientams atliekamos

nemokamai, kitose anksčiau minėtose sveikatos priežiūros institucijose šios paslaugos yra mokamos, o

jų kaina diferencijuoja priklausomai nuo daugelio faktorių. Privačiose gydymo ir sveikatos priežiūros

institucijose masažo paslaugų kainos didžiąją dalimi priklauso nuo rinkos kainos.

Masažo paslaugų rinkoje, kaip ir bet kurių kitų produktų ir paslaugų rinkose, kai masažo

paslaugos kaina yra didelė, paklausa šioms paslaugoms mažėja. Kai kaina sumažėja, paklausa didėja.

Esant mažai masažo paslaugų kainai, dauguma šių paslaugų pageidaujančių vartotojų gali įsigyti

paslaugą. Tačiau paslaugų žemomis kainomis pasiūla yra ribojama poreikių ir nėra begalinė, net jei

kaina pasidaro lygi nuliui (šią situacija geriausiai iliustruoja masažo paslaugų pasiūla pirminės

sveikatos priežiūros institucijose, kur masažo paslaugos yra nemokamos, o šių paslaugų paklausa yra

itin didelė). Kai masažo paslaugų kaina yra labai didelė, paklausa sumažėja, nes, nors pirkėjai ir norėtų

įsigyti paslaugą gydymo ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje masažo paslaugos yra mokamos, jie

negali to padaryti būtent dėl aukštos kainos.

Privačiose gydymo ar sveikatos priežiūros įstaigose vienkartinio masažo kaina Lietuvoje

svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių ar net šimto litų. Masažo paslaugų kaina priklauso nuo to, kurią

kūno dalį reikia išmasažuoti ir kur bei kokiu būdu masažo paslauga atliekama (1). Kaip jau buvo

minėta anksčiau, turintys gydytojo siuntimą poliklinikose ir ligoninėse masažo paslaugos teikiamos

nemokamai, neturintys siuntimo, arba pageidaujantys daugiau šių procedūrų nei buvo rekomenduota

gydytojo, už masažą įprastai moka 5-20 Lt. Sveikatingumo ir grožio centruose už tokią pačią paslaugą

dažnai tenka sumokėti gerokai daugiau. Brangiausi – įmantrūs masažai, skirti atsipalaidavimui, įveikti

bendrą kūno nuovargį ar patobulinti kūno formas (1). Vadinasi, galima daryti išvadą, kad masažo

paslaugų paklausa poliklinikose su gydytojo siuntimu ir be jo yra didesnė nei privačiuose masažo

kabinetuose, sveikatingumo centruose ar grožio salonuose, kur už įsigytas masažo paslaugas vartotojas

turi susimokėti. Poliklinikose masažo paklausa su gydytojo siuntimais didesnė nei tų pačių paslaugų

paklausa be gydytojo siuntimo, nes be gydytojo siuntimo masažo paslaugos poliklinikose taip pat

kainuoja, nors ir žymiai mažiau nei privačiose gydymo įstaigose.

Aptarus masažo paslaugų paklausos sampratą ir nurodžius pagrindinius šią paklausą

įtakojančius veiksnius, kituose šio skyriaus poskyriuose aptariami masažo paklausos subalansavimo

trukdžiai bei pačios paklausos valdymo ypatumai.

14

1.2.1. Paklausos subalansavimo trukdžiai

Masažo paslaugas teikiančios organizacijos, skirtingai nei gamybinė įmonės ar kitokio profilio

paslaugas teikiančios įmonės, susiduria su kitokiais sunkumais tenkinant padidėjusią vartotojų

paklausą šioms paslaugoms. Ypač šios problemos aktualios bendrosios profilaktikos poliklinikose, kur

teikiamos nemokamos įvairaus tipo masažo paslaugos. Poliklinikų, o kartais ir privačių masažo

kabinetų nesugebėjimas patenkinti padidėjusios masažo paslaugų paklausos, sukelia ir kokybės

teikiant šias paslaugas problemų, o tuo pačiu ir vartotojų nepasitenkinimą.

Masažo paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšį galima būtų iliustruoti remiantis

J.Teboul paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšio schema (2 pav.).

Paklausa Prarastas vartotojas, negautos pajamos Paslaugos kokybė blogėja (eilių susidarymas ir rezervavimo sistemos įvedimas)

Prieinami pajėgumai

Gera paslaugų kokybė Optimalus pajėgumų panaudojimas Paslaugų kokybė nebūtinai gera. Išlaidos dėl nepanaudotų pajėgumų

Nepanaudoti pajėgumai

2 pav. Paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšys (12,260)

Autoriai Haksever, Render, Russell, Murdick (13) analizavo priežastis, sąlygojančias paslaugų

organizacijų sunkumus, dėl menkų paklausos ir pasiūlos subalansavimo galimybių. Remiantis minėtų

autorių mintimis, išskiriamos šios pagrindinės masažo paslaugų paklausos nesubalansavimo

priežastys:

Masažo paslaugos yra neapčiuopiamos, be to, vartojamos ir teikiamos tuo pačiu metu.

Dėl to šias paslaugas teikiančios gydymo ir sveikatingumo įstaigos neturi galimybių įsigyti

atsargų, kurios paprastai gamybos įmonėms padeda tenkinti padidėjusią paklausą. Masažo

paslaugų teikimo atveju šios paslaugos padidėjus paklausai gali būti teikiamos vėliau nei

pageidauja vartotojas tik tuo atveju, jei ši sutinka laukti ir jei jo sveikatos būklė tai leidžia.

Poliklinikų, sveikatingumo centrų, teikiančių masažo paslaugas bei privačių masažo

kabinetų pajėgumų dalis yra nekintama. Gamybos įmonėje pajėgumų daugiau panaudojama

dirbant viršvalandžius ar organizuojant papildomas pamainas. Tačiau minėtos gydymo

įstaigos, teikiančios masažo paslaugas tokių galimybių dažniausiai neturi.

Masažo paslaugų paklausa yra pakankamai sunkiai prognozuojama. Jeigu valstybinėse

gydymo įstaigose dažniausiai visi masažo specialistai beveik visais metų laikais visomis

pamainomis būna užimti, tačiau privatūs sveikatingumo centrai, teikiantys masažo

15

paslaugas bei privatūs masažo kabinetai kartais patiria nuostolių dėl sumažėjusios masažo

paslaugų vartotojų paklausos šio tipo paslaugoms dėl potencialių vartotojų vasaros

atostogų, valstybinių švenčių, metų laiko (tam tikrais metų laikais pacientai jaučia poreikį

masažo paslaugoms, ta tikrais – visiškai juo nesidomi).

Skirtingas masažo paslaugai suteikti reikalingas laikas. Kaip jau buvo aptarta 1.1. šio

darbo poskyryje, Lietuvoje teikiamos įvairių rūšių ir sistemų masažo paslaugos, be to, šių

paslaugų vartotojai siekia pasirinkti maksimaliai jų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl

kiekvieno jų aptarnavimo laikas skiriasi. Dėl to sudėtinga apskaičiuoti, kiek galima

aptarnauti vartotojų per laiko vienetą (valandą, darbo dieną ir kt.).

1.2.2. Paklausos valdymas

Praeitame šio darbo poskyryje išsiaiškinus, kad masažo paslaugų paklausą tinkamai

subalansuoti yra pakankamai sunku, galima prieiti išvadą, kad pirminėse sveikatos priežiūros

organizacijose, sveikatingumo centruose, kur teikiamos masažo paslaugos bei privačiuose masažo

kabinetuose siekiant visapusiško pacientų pasitenkinimo bei maksimalaus įmonės pajėgumų

išnaudojimo, pelno ir paslaugų kokybės, pastarosioms reikia sugebėti tinkamai valdyti masažo

paslaugų paklausą.

Haksever, Render ir kt. (13) teigia, kad svarbiausias reikalavimas, siekiant efektyvaus paslaugų

paklausos valdymo, yra tas, kad paslaugų teikėjai gerai pažintų savo vartotojus ir suprastų jų poreikius.

Ne išimtis ir masažo paslaugas teikiančios įmonės. Pastarosios taip pat privalo rinkti informaciją apie

savo vartotojus: demografinę jų charakteristiką (lytį, amžių, pajamas, profesiją), gyvenimo būdą,

poreikius, lūkesčius ir kt. tai padėtų atskleisti, kas vartotojus motyvuoti rinktis vienokią ar kitokią

masažo paslaugų rūšį.

Vartotojų pažinimas įgalina paslaugų organizaciją imtis tinkamų paklausos poveikio

priemonių. Tačiau pasak Bagdonienės ir Hopenienės (12), to nepakanka. Paslaugų teikėjai turi

įsigilinti į paklausos prigimtį, kad galėtų nustatyti paklausą sąlygojančius veiksnius. Kai kurie jų

paklausą veikia nuolat, kiti – laikinai. Vartotojų pažinimas ir paklausos studijos neįmanomos be

informacijos, tačiau jos rinkimas, kaupimas ir apdorojimas yra sudėtingas ir brangus procesas, todėl ne

visos paslaugų organizacijos pajėgios turėti paklausos valdymui reikalingų duomenų bazę.

Apibendrinus įvairių autorių (13, 14, 15, 16) mintis paklausos valdymo aspektus, žemiau

pateikiamos masažo paslaugas teikiančioms įmonėms siūlomos paklausos reguliavimo priemonės:

Paklausos sklaida sudarant eiles. Tai – paslaugos teikimo terminų valdymas

organizuojant vartotojo laukimą. Potencialiems masažo paslaugų vartotojams dažnai ilgai

tenka laukti eilėje prie masažo kabineto, nors ir būna iš anksto užsisakęs paslaugą

16

konkrečiam laikui. Dėl ypatingai didelės nemokamų masažo paslaugų paklausos

poliklinikose įsigyti šias paslaugas yra pakankamai sunku. Nepaisant to, kad šiai paslaugai

įsigyti dažniausiai reikia turėti siuntimą (jam įsigyti taip pat tenka nemažai laiko praleisti

eilėje), norint masažo paslaugas įsigyti bendrąja eilės tvarka, dažnai nemokamo masažo

laikas nurodomos tik po mėnesio ar dar vėliau. Tokiu atveju poliklinikoje masažo

paslaugoms užsiregistravę pacientai nesulaukę savo eilės dažnai kreipiasi į privačius

masažo kabinetus, kuriuose susimokėję už jiems suteiktas reikalingas masažo paslaugas,

jas dažniausiai įsigyja tą dieną, kurią ir pageidauja. Kitais atvejais poliklinikose masažo

paslaugoms užsiregistravę pacientai pasijunta geriau ir po mėnesio nusprendžia, kad jiems

iš viso nebereikalingos masažo paslaugos. Pirminės sveikatos priežiūros institucijos tokio

pobūdžio situacijas įvertina, todėl dažnai užregistruojama daugiau pacientų nei įmanoma

per vieną darbo dieną aptarnauti, tikintis aptarnauti daugiau klientų. Be to, masažo

paslaugų kabinetai poliklinikose pacientus priima ir skubos tvarka. Tokiu atveju

pacientams nereikia laukti eilėje. Atkreipus dėmesį į aukščiau išvardintus faktus, galima

daryti prielaidą, kad pirminės sveikatos priežiūros institucijose masažo paslaugų paklausa

dažniausiai viršija pasiūlą, nors jose ir funkcionuoja rezervavimo sistema.

Rezervavimo sistemos įdiegimas. Ji padeda išvengti eilių ir sudaro vartotojui galimybes

pasinaudoti paslauga jam tinkamu laiku. Ši paklausos reguliavimo priemonės ypač

populiari sveikatingumo centruose, kur teikiamos masažo paslaugos ir privačiuose masažo

kabinetuose, tačiau pirminėse sveikatos priežiūros institucijose kol kas ši rezervavimo

sistema nors ir veikianti, tačiau neefektyviai. Dažniausiai poliklinikose masažo paslaugų

paklausa reguliuojama naudojant paklausos sklaidą sudarant eiles, t.y. nurodant vartotojui

artimiausią masažo paslaugai suteikti laisvą datą ir laiką, tinkamą vartotojui, nes pats

vartotojas sau laiką masažui gali rezervuoti tik po pakankamai ilgo laiko tarpo, nes šio tipo

paslaugų prieinamumas bendrosios sveikatos priežiūros institucijose yra pakankamai

sudėtingas.

Ekonominiai svertai. Siekdamos paveikti vartotojo elgseną, paslaugų organizacijos

diferencijuoja kainas skirtingais paklausos svyravimo laikotarpiais, be to, skirtingiems

vartotojų segmentams nustato nevienodės paslaugų kainas. Ne išimtis ir privatūs masažo

paslaugas teikiantys kabinetai bei sveikatingumo organizacijos. Nors poliklinikos neturi

tokios galimybės keisti masažo paslaugų įkainius priklausomai nuo šių paslaugų paklausos

piko meto (šios paslaugos pirminės priežiūros institucijose yra iš viso teikiamos

nemokamai), tačiau privačios šias paslaugas teikiančios organizacijos diferencijuoja

masažo paslaugų kainas priklausomai nuo daugelio veiksnių: teikiamų masažo paslaugų

rūšių, masažo paslaugas teikiančios organizacijos įsisteigimo vietos, esamų ir potencialių

17

klientų demografinių charakteristikų, klientų apsilankymų skaičiaus, t.y. naudojimosi

masažo paslaugomis konkrečioje įstaigoje dažnio ir pan.

Reklama. Ženklai (simboliai), reklaminės priemonės, vidaus ir išorės masažo kabinetų

bei sveikatingumo centrų, teikiančių masažo paslaugas reklama leidžia šioms

organizacijoms įtikinti vartotojus naudotis paslaugomis, į kurias jie be paskatinimo nebūtų

atkreipę dėmesio ir iškilus būtinybei kreiptųsi į kurią nors kitą gydymo įstaigą, o ne tą, kuri

reklamos ir marketingo priemonių pagalba jiems liko įstrigusi atmintyje.

Apibendrinant šį poskyrį galima daryti išvadą, kad masažo paslaugų paklausą, kaip ir bet kokių

kitų vartotojams siūlomų paslaugų paklausą, reikia sugebėti valdyti. Pagrindinis reikalavimas masažo

paslaugų paklausos valdymui – informacija apie šių paslaugų vartotojus, jų poreikius, lūkesčius,

demografines charakteristikas. Pagrindinės masažo paslaugų paklausos valdymo priemonės: paklausos

sklaida sudarant eiles, rezervavimo sistemos įdiegimas, ekonominiai svertai, reklama.

1.3. Masažo paslaugų prieinamumo pagrindiniai bruožai

ir sąlygojantys veiksniai

Masažo paslaugų prieinamumas – viena aktualiausių problemų vartotojams siekiant įsigyti šią

paslaugą. Prieinamumas vartotojų požiūriu bendrąja prasme – tai paslaugų teikimo vietos

pasiekiamumas ir patogūs kontaktai su tiekėjais (12).

Paslaugų prieinamumo vartotojams teorinius aspektus analizavo nemažai autorių (17, 18, 19,

20, 21). Lietuvoje paslaugų prieinamumo klausimai taip pat yra aktualūs ir nagrinėjami tiek teoriniu,

tiek ir praktiniu lygmeniu (12, 22, 2). Kairio ir Gurevičiaus (3) nuomone, pagrindinis rodiklis, rodantis

sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – t.y. per kiek laiko pacientas gali patekti pas gydytoją,

atlikti procedūras ir kt. Remiantis šiuo apibrėžimu galima suformuluoti ir masažo paslaugų

prieinamumo sąvoką. Taigi, masažo paslaugų prieinamumas – tai rodiklis, rodantis per kiek laiko

pacientas gali patekti pas masažo specialistą, atlikti reikiamas procedūras ir kt.

Ruošdamasi teikti paslaugas, organizacija turi atsakyti į klausimus, kur ir kaip bus teikiama

paslaugas. Ne išimtis ir masažo paslaugas teikiančios valstybinės ir privačios gydymo bei sveikatos

priežiūros įstaigos.

Įvairūs autoriai skirtingai apibrėžia paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius. 3 paveiksle

remiantis įvairių autorių mintimis pateikiamas apibendrintas, susistemintas ir masažo paslaugoms

pritaikytas darbo autorės sudarytas masažo paslaugų prieinamumą sąlygojančių pagrindinių veiksnių

sąrašas.

18

Nuo masažo paslaugų teikėjo priklausantys veiksniai

Paslaugų teikimo vieta Personalas Darbo režimas Naudojama įranga Paslaugų teikimo infrastruktūra Telekomunikacinių paslaugų galimybė Parkavimas (aikštelės didumas, patogumas, kaina) Paslaugų įmonės matomumas Paslaugų teikėjo ir gavėjo tarpusavio komunikacijos kokybė Paslaugų suteikimo kokybė Bendras konkurencinis patrauklumas Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai Pėsčiųjų srautas Viešasis transportas Nuosavų automobilių skaičius Kelių tinklas (važiavimo sąlygos, leistinas greitis, judėjimo

apribojimai)

Nuo masažo paslaugų teikėjo nepriklausantys veiksniai

3 pav. Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai

Kiekvienas paslaugų prieinamumo vartotojui teorinius aspektus nagrinėjęs autorius išskiria

skirtingą skaičių bet kokio tipo paslaugų prieinamumą sąlygojančių veiksnių. Aptariant masažo

paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius, reikėtų atkreipti į dėmesį, kad valstybinėse ir

privačiose gydymo ir sveikatingumo įstaigose, kuriose teikiamos masažo paslaugos, kai kurie šių

paslaugų prieinamumą įtakojantys veiksniai skiriasi. Be to, skiriasi ir šių veiksnių intensyvumas.

Vietos pasirinkimas – sudėtingas ir atsakingas strateginis sprendimas, ne maža dalimis

lemiantis privačių masažo paslaugas teikiančių įstaigų veiklos rezultatus. Jis priimamas steigiant

19

gydymo įstaigą. Bagdonienė ir Hopenienė (12) vietos parinkimo veiksnius skirsto į objektyvius ir

subjektyvius, o šiose grupėse dar išskiria kiekybiškai įvertinamus ir kiekybiškai neįvertinamus.

Vadinasi, privačios gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, besiruošiančios teikti masažo paslaugas,

prieš priimdamos vietos sprendimus, turi išlaikyti objektyvaus ir subjektyvaus vertinimo pusiausvyrą.

Gronroos (19) nuomone, vieta – ne vienintelis paslaugos prieinamumą sąlygojantis veiksnys.

Šiai nuomonei pritaria ir darbo autorė, ypač pabrėždama pirminės sveikatos priežiūros institucijose

teikiamų masažo paslaugų ypatumus. Minėto autoriaus nuomone, paslaugų prieinamumui didelę įtaką

taip pat daro (19): personalas (darbuotojų skaičius, jų įgūdžiai), darbo režimas (darbo dienos ir

valandos), paslaugų teikimo trukmė, naudojama įranga ir įvairūs posistemiai (pvz., paslaugos

užsakymo, atsiskaitymo, funkcionavimas). Darbo autorė pritaria Gronroos (19) nuomonei, tačiau

akcentuoja, kad nors visi autoriaus paminėti paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai yra aktualūs

valstybinėms gydymo ir sveikatos priežiūros įmonėms, kuriose teikiamos nemokamos ar tik dalinai

mokamos masažo paslaugos, tačiau kai kurie jų, pvz., darbo režimas, naudojama įranga, paslaugų

teikimo infrastruktūra yra ypač reikšmingi paslaugų prieinamumą apsprendžiantys veiksniai,

vartotojams renkantis mokamas masažo paslaugas.

Zeithaml, Parasuraman, Berry (20) paslaugų prieinamumą nagrinėja ir telekomunikaciniu

aspektu. Pasak autorių, paslaugos prieinamos vartotojams, jei jie turi galimybę susiekti su įmone ryšio

priemonėmis. Tokiu būdu vartotojas gali gauti informaciją, užsisakyti paslaugą, išsikviesti teikėjus į

savo buvimo vietą, apmokėti paslaugą ir pan. Šis paslaugų prieinamumo veiksnys itin aktualus ir

masažo paslaugų teikimui. Tiek mokamas, tiek ir nemokamas masažo paslaugas užsisakantiems

klientams patogu rezervuoti laiką paslaugai telefonu, gauti pageidaujamos informacijos apie paslaugų

atlikimo trukmę, siūlomas rūšis ir pan.

Hope ir Muhlemann (21) teigia, kad paslaugų prieinamumą lemia: pėsčiųjų srautai, viešasis

transportas (tipai, kainos, potencialas), nuosavų automobilių skaičius, kelių tinklas (važiavimo

sąlygos, leistinas greitis, judėjimo apribojimai), parkavimas (aikštelės didumas, patogumas, kaina),

paslaugų įmonės matomumas. Visi autorių paminėti paslaugų prieinamumą lemiantys veiksniai

būdingi ir masažo paslaugas teikiančioms įmonėms.

Be minėtų įvairių autorių nurodytų paslaugų prieinamumą lemiančių veiksnių, analizuojant

masažo paslaugų prieinamumą, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokius aspektus, kaip:

Masažo paslaugos ypatumai. Pasak Bagdonienės ir Hopenienės (12), jeigu paslaugas

teikiančios organizacijos dėmesys bus skiriamas vartotojams patraukliai kainai, tai tokio

pobūdžio įmonės turėtų būti atidarytos ten, kur galima tikėtis didelio jų srauto. Vadinasi

pirminės sveikatos priežiūros institucijos, teikiančios masažo paslaugos taip pat turėtų būti

kuriamos ten, kur yra didžiausios gyventojų susitelkimo vietos ir dideli judėjimo srautai.

20

Kiek kitokia situacija susiklosto privačioms gydymo ir sveikatingumo

organizacijoms, teikiančioms mokamas masažo paslaugas. Tokio tipo masažo paslaugų

įmonių veikla paprastai būna nukreipta į paslaugų atlikimo aukštą kokybę, platų masažo

paslaugų rūšių spektrą, netradicinius masažo tipus ir pan. Tokiu atveju žymiai svarbiau nei

įmonės vieta organizacijai tampa palaikyti gerus santykius tarp paslaugos vartotojo ir

teikėjo, tokiu būdu jį paskatinant vėl apsilankyti toje pačioje organizacijoje bei

rekomenduoti ją pažįstamiems.

Masažo paslaugos – ne kasdieninio vartojimo paslaugos. Pasak Bagdonienės ir

Hopenienės (12), įmonės, kurių pasiūlą sudaro retesnio vartojimo paslaugos, turėtų steigtis

prestižinėse teritorijos dalyse. Įmonės, kuriose teikiamos masažo paslaugos yra mokamos,

darbo autorės nuomone, taip pat priklauso minėtų retesnių paslaugų teikėjų grupei. Dažnai

dėl nekasdieninio vartojimo tokių paslaugų teikėjų pasiekiamumas nesukelia vartotojams

didesnių sunkumų. Tokioms įmonėms vieta yra daugiau prestižo dalykas, turintis įtakos

įvaizdžiui.

Klientų dalyvavimą masažo paslaugos teikime. Kai vartotojas privalo dalyvauti

paslaugos teikimo procese ir jam reikia vykti į paslaugų įmonę, teikėjo buvimo vieta tampa

labai svarbi. Vykdamas į įmonę vartotojas patiria piniginių, laiko sąnaudų, be to, kai kada

kelionė pareikalauja nemažų fizinių pastangų (nuovargis, susierzinimas). Pasak Polese (cit.

pagal 12), kai nuotolio įveikimo sąnaudos didesnės už paslaugos naudą, vartotojas

paprastai jos atsisako. Analizuojant masažo paslaugų teikimą pirminės sveikatos priežiūros

institucijose, masažo paslaugų įsigijimas vartotojui bet kuriuo atveju atsieina pigiau nei pati

kelionė, lyginant masažo paslaugos kainą su tokios pačios paslaugos suteikimu privačiuose

masažo kabinetuose ir pan. Vadinasi, dar karta galima prieiti išvados, kad poliklinikų

steigimosi vieta yra ne itin svarbi vartotojui. Bagdonienė ir Hopenienė (12) pabrėžia, kad

vietos svarba mažėja, jeigu vartotojas paslaugos kokybę vertina labiau nei sąnaudas,

susijusias su nuvykimu į įmonę.

Eilės siekiant įsigyti paslaugą – vienas iš paslaugos prieinamumą sąlygojančių veiksnių. Eilė –

tai žmonių, automobilių ar kitų fizinių gėrybių, laukiančių aptarnavimo ar apdorojimo linija. Eilės

susidaro, kai aptarnaujamų vartotojų ar apdorojamų gėrybių skaičius viršija paslaugų organizacijos

pajėgumus. Susidarančios eilės gali būti ir nepateisinamos sąnaudų ekonomijos, pamirštant

aptarnavimo kokybę, pasekmė (12).

Eilė masažo paslaugai įsigyti – tai žmonių, laukiančių masažo paslaugos linija. Analizuojant

eilių problematiką masažo paslaugas teikiančiose organizacijose galima daryti prielaidą, kad fizinės

eilės šioms paslaugoms įsigyti dažniausiai susiformuoja valstybinėse masažo paslaugas teikiančiose

21

gydymo ir sveikatos priežiūros institucijose, o rezervacijos eilės masažo paslaugoms įsigyti egzistuoja

tiek mokamas, tiek ir nemokamas masažo paslaugas teikiančiose organizacijose.

Kadangi fizinės vartotojų eilės tiek paslaugų teikėjams, tiek ir patiems paslaugų vartotojams

sukelia daugiausiai nepatogumų, todėl šiame poskyryje analizuojami fiziniu eilių siekiant įsigyti

masažo paslaugą ypatumai.

Lovelock ir Wright (23) išskyrė 7 eilių sistemos elementus: vartotojų populiacija, vartotojų

atvykimo laikas ir skaičius, vartotojo sprendimas nestovėti eilėje, eilės konfigūracija, vartotojo

apsigalvojimas, vartotojų aptarnavimas ne eilės tvarka ir paslaugos teikimas. Autorių išskirtus eilių

sistemos elementus darbo autorė pabandė aptarti masažo paslaugų teikimo aspektu.

Masažo paslaugas teikiančios organizacijos projektuodamos eilių sistemą jau iš anksto gerai

žino šių paslaugų vartotojų poreikius ir lūkesčius. Tai joms padeda vartotojus suskirstyti į segmentus,

besiskiriančius poreikiais ir lūkesčiais. Atskirų eilių sudarymą skirtingiems masažo paslaugų

vartotojams lemia: būtinumas suteikti paslaugą skubiai, paslaugos teikimo trukmė, didesnė paslaugos

kaina, vartotojo svarba (pvz., atskira eilė sudaroma nuolatiniams vartotojams, vartotojams, iš anksto

užsiregistravusiems, vartotojams, kurių registracijos laikas atitinka esamąjį ir t.t.).

Vartotojai į masažo paslaugas teikiančias organizacijas dažniausiai atvyksta pavieniui. Jų

atvykimas gali būti spontaniškas, arba planuotas, iš anksto susitarus ar užsiregistravus. Paprastai

masažo paslaugas teikiančios įmonės administracija nustato vidutinį atvykstančiųjų skaičių ir

atvykimų pasiskirstymą per tam tikrą laiką, kad būtų galima imtis reguliuoti pasiūlą.

Pamatęs eilę, dažnai vartotojas nusprendžia negaišti laiko, tikėdamasis, kad kitoje įstaigoje

paslauga jam bus suteikta greičiau. Tokie atvejai dažnai pasitaiko pirminės sveikatos priežiūros

institucijose, kai klientams tenka ilgai laukti eilėje siekiant įsigyti masažo paslaugą, į eilę jau seniai

užsiregistravus. Tuomet dažnam klientui kyla pagunda pasinaudoti mokamomis masažo paslaugomis

privačiose gydymo įstaigose, arba iš viso atisakyti šių paslaugų.

Nesėkmingai organizuotas masažo paslaugų teikimo procesas sąlygoja ilgesnį laukimo laiką.

Tam gali daryti įtaką visi paslaugų teikimo sistemos elementai. Pasitaiko, kad nematomosios paslaugų

organizacijos dalies personalo vykdomos funkcijos priverčia laukti kontaktinį personalą, taigi, ir

vartotoją.

Psichologinės laukiančių masažo paslaugų vartotojų būsenos supratimas padeda imantis

priemonių, mažinančių laukiančiųjų eilėje susierzinimą ir teigiamai veikiančių vartotojų

pasitenkinimą. Siekiant pagerinti masažo paslaugas teikiančių organizacijų efektyvumą, padidinti šiose

organizacijose teikiamų paslaugų vartotojų pasitenkinimą ne tik gaunama paslauga, bet ir pačia

organizacija, vertėtų atkreipti dėmesį į psichologinius laukimo laiko suvokimo aspektus (24):

Daugelis žmonių sureikšmina laukimo laiką ir jį nurodo ilgesnį. Tyrimais įrodyta, kad

vartotojo realus laukimo laikas pailgėja dėl subjektyvaus suvokimo.

22

Laikas nieko neveikiant žmogui atrodo ilgesnis nei kuo nors užsiėmus. Tai žinodami,

masažo paslaugų tekėjai turėtų pasirūpinti, kad laukdamas vartotojas galėtų ką nors veikti.

Laukimas iki paslaugos teikimo pradžios vartotojui ilgesnis nei laikas, kai naudojamasi

pačia paslauga.

Nerimas ilgina laukimo laiką. Dažnai vartotojo nerimo šaltinis būna netikrumas, kuris

sąlygoja klaidingą laukimo laiko vertinimą paslaugos teikimo procese.

Nepaaiškinus, kad teks laukti, vartotojui visada atrodys, kad jis laukia ilgiau nei iš

tikrųjų yra.

Kuo mažesnis asmeninis kontrolės laipsnis, tuo mažesnis pakantumas laukimui.

Nepateisinamas laukimas ilgesnis už pateisinamą, t.y. kiekvieną kartą, kai kas nors

pažeidžia taisyklę „Pirmas atėjai, pirmas būsi aptarnautas“, vartotojas mano, kad laukti

tenka ilgiau nei jie laukia iš tikrųjų.

Kuo vertingesnė paslauga, tuo pakantesnis vartotojas.

Vienam laukti visada yra ilgiau nei grupėje.

Apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad įvairūs autoriai, analizavę paslaugų prieinamumo

problematiką akcentuoja įvairius paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius. Apibendrinus jų

mintis, visus masažo paslaugų prieinamumą įtakojančius veiksnius galima suskirstyti į dvi pagrindines

grupes: nuo masažo paslaugų teikėjo priklausančius veiksnius ir nuo masažo paslaugų teikėjo

nepriklausančius veiksnius. Pastebėta, kad nuo paslaugų teikėjo priklausančių veiksnių sąrašas

didesnis nei nuo teikėjo nepriklausančių veiksnių sąrašas. Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys

veiksniai ir jų pasireiškimo intensyvumas skiriasi nemokamas arba dalinai mokamas masažo paslaugas

teikiančiose organizacijose ir įmonėse, kuriose masažo paslaugos yra mokamos.

Eilė masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantis veiksnys. Fizinės eilės šioms paslaugoms

įsigyti dažniausiai susiformuoja valstybinėse masažo paslaugas teikiančiose gydymo ir sveikatos

priežiūros institucijose, o rezervacijos eilės masažo paslaugoms įsigyti egzistuoja tiek mokamas, tiek ir

nemokamas masažo paslaugas teikiančiose organizacijose. Aptarus eilių sistemos elementus masažo

paslaugas teikiančių organizacijų aspektu galima daryti išvadą, kad pagrindiniai šios sistemos

ypatumai: gerai paslaugų teikėjui žinomi vartotojų poreikiai ir lūkesčiai, iš anksto numatytas paslaugų

vartotojų skaičius eilėje per tam tikrą laiko tarpą, įvertinamos paslaugos atsisakymo galimybės dėl

eilėse sugaištamo laiko prie masažo kabineto. Masažo paslaugas teikiančios organizacijos įvertinusios

psichologinius laukimo laiko aspektus galėtų laukiančių eilėje paslaugos vartotojus pasijusti

komfortiškiau, padėtų jiems atsipalaiduoti, taip padidindamos jų toleranciją būsimos paslaugos

atlikimui ir visos organizacijos įvaizdžiui.

23

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas

Tyrimo objektas – pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientų nuomonė apie masažo

paslaugų paklausą bei prieinamumą.

Apklausoje dalyvavo 402 Kauno X poliklinikos pirminės sveikatos priežiūros grandies

pacientai.

Apibendrinus respondentų demografines charakteristikas pastebėta, kad vertinant lyties

požiūriu, tyrime daugiausiai dalyvavo moterų (87,6 proc.) (1 lent.).

1 lentelė. Respondentų demografinės charakteristikos Demografinė charakteristika Atsakymai, proc. ATSAKYMAI, VNT.

Lytis 1. Vyrai 12,4 50 2. Moterys 87,6 352

IŠ VISO: 100,0 402 Amžius

1. Iki 30 m. 12,7 51 2. 30-39 m. 21,1 85 3. 40-49 m. 31,1 125 4. 50-59 m. 25,6 103 5. 60 m. ir daugiau 9,5 38

IŠ VISO: 100,0 402 Išsilavinimas

1. Vidurinis 14,2 57 2. Specialusis 24,1 97 3. Aukštasis

neuniversitetinis 39,8 160

4. Aukštasis universitetinis 21,9 88 IŠ VISO: 100,0 402

Vidutinės pajamos per mėnesį 1. Iki 700 Lt. 17,6 71 2. 701-1000 Lt. 32,9 132 3. 1001-1500 Lt. 32,6 131 4. Virš 1500 Lt. 16,9 68

IŠ VISO: 100,0 402 Socialinis statusas

1 Moksleiviai ar studentai 4,0 16 2. Vadovaujantys darbuotojai

8,0 32

3. Specialistai 60,0 241 4. Darbininkai 23,6 95 5. Nedirbantys 4,4 18

IŠ VISO: 100,0 402

Tarp skirtingų amžiaus grupių daugiausiai tyrime dalyvavo 40-49 m. m. amžiaus respondentų

(31,1 proc.), mažiausiai – 60 m. ir vyresnio amžiaus respondentų (9,5 proc.). Didžiosios dalies

24

respondentų išsilavinimas – aukštasis neuniversitetinis (39,8 proc.). Respondentų išsilavinimo grupių

požiūriu, mažiausiai į tyrimo imties atranką pateko vidurinį išsilavinimą įgijusių respondentų (14,2

proc.). Didžioji dalis tyrime dalyvavusių pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientų per mėnesį

vidutiniškai uždirba 701-1000 Lt. vidutinių asmeninių pajamų (32,9 proc.) bei 1001-1500 Lt. pajamų

(32,6 proc.). Mažesnes bei didesnes pajamas uždirbantys respondentai sudarė mažesniąją tyrimo

dalyvių dalį (iki 700 Lt. – 14,2 proc., daugiau nei 1500 Lt. – 16,9 proc.).

Tyrimo metodas – anketinė apklausa (25). Anketinės apklausos instrumentas – anketa (1

priedas). Pagal pirmojoje darbo dalyje susistemintą teorinę informaciją ji buvo sudaryta pačios darbo

autorės.

Įžanginėje anketos dalyje respondentai supažindinami su apklausos tikslu, tyrimo atlikėja,

anketos pildymo metodika. Pažymima, kad anketa anoniminė. Pagrindinė anketos dalis suskirstyta į 3

sudėtines dalis: masažo paslaugų paklausai, prieinamumui nustatyti, bei išsiaiškinti respondentų

demografines charakteristikas.

Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas per 2008 m. rugsėjo mėnesį Kauno miesto X

poliklinikoje. Kauno miestas buvo pasirinktas argumentuotai – tai vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų,

kuriame veikia daug pirminės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, pacientams be daugelio kitų

paslaugų taip pat teikiančių ir masažo paslaugas. Tyrimo metu gautus rezultatus galima bus pritaikyti

daugeliui Lietuvos panašaus tipo įstaigų.

Tyrimas buvo atliktas Kauno miesto X poliklinikoje. Ši poliklinika pasirinkta todėl, kad ji –

didžiausia Kauno mieste. Tai - viešoji įstaiga, įkurta 1997 m. VšĮ Kauno miesto X poliklinika,

teikianti pirmines bei antrines sveikatos priežiūros paslaugas, yra didžiausia poliklinika Kauno mieste

ir Kauno apskrityje. Poliklinikoje yra 4 pirminės sveikatos priežiūros klinikos (I klinika, II klinika, X

klinika su geriatrijos poskyriu, X klinika), X ambulatorija, Konsultacijų ir Diagnostikos centrai.

Analizuojamoje poliklinikoje veikiančiose pirminės sveikatos priežiūros klinikose dirba skirtingas

skaičius šeimos gydytojų (2 lentelė). Beveik visi šeimos gydytojų kabinetai skirtingose klinikose dirba

dviem pamainomis.

Masažo paslaugos – vienos iš daugelio X poliklinikoje teikiamų paslaugų. Jas X poliklinikoje

teikia Konsultacijų centre veikiantis Fizinės medicinos ir reabilitacijos poskyris. Jame pacientams

siūlomos dviejų rūšių masažo paslaugos:

1. Gydomojo masažo paslaugos: galvos masažas, veido masažas, kaklo srities masažas,

viršutinės galūnės, peties ir mentės srities arba visų viršutinės galūnės sąnarių masažas,

alkūnės sąnario masažas, riešo sąnario masažas, plaštakos ir dilbio masažas, vibracinis

masažas, nugaros masažas, pilvo raumenų masažas, juosmens ir kryžkaulio srities

segmentinis masažas, apatinės galūnės masažas, klubo sąnario masažas, kelio sąnario

25

masažas, čiurnos sąnario masažas, pėdos ir blauzdos masažas, bendrasis masažas

kūdikiams, bendrasis masažas vaikams (iki 10 m .).

2. Sveikatą gerinantis masažas: masažas taikomas paciento fiziniam ir psichiniam

atpalaidavimui, nerimui (dažnai tai įvardijama kaip vidinė įtampa bei stresas) bei raumenų

skausmui mažinti, bendrai savijautai gerinti.

2 lentelė. Kauno X poliklinikai priklausančiose pirminės sveikatos priežiūros klinikose

šeimos gydytojų kabinetų bei juose dirbančių šeimos gydytojų skaičius X poliklinikai priklausančios klinikos Šeimos gydytojų kabinetų skaičius Šeimos gydytojų skaičius

I X PSP klinika 7 12 II X PSP klinika 7 9 III X PSP klinika 5 9 IV X PSP klinika 4 6 X ambulatorija 1 3

Analizuojamoje poliklinikoje masažo paslaugos yra teikiamos penkiuose kabinetuose (257,

259, 261, 263, 321). Juose pamainomis dirba 7 masažistės. Specialistės dirba trimis pamainomis. X

poliklinikoje masažo paslaugos pacientams teikiamos su gydytojo siuntimu (nemokamai) arba be

gydytojo siuntimo (kaip mokama konsultacija). Nemokamoms masažo paslaugoms įsigyti pacientams

eilėje tenka laukti apie 2 savaites. Pacientai, sumokėję už norimą masažo paslaugą, privalo kasos čekį

saugoti ir pateikti masažuotojai, nes be čekio į procedūrą pacientai negali būti priimti.

Tyrimą leido pravesti X poliklinikos Konsultacijų centro vadovė.

Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmiausiai buvo atliekamas bandomasis tyrimas, kurio tikslas –

įvertinti sudarytos anketos kokybę. Jo metu respondentams buvo išdalintos 23 anketos. Šias anketas

atsitiktine tvarka poliklinikos X PSP klinikos koridoriuose prie šeimos gydytojų kabinetų laukiantiems

pacientams išdalinto pati tyrimo atlikėja. Po šio tyrimo, kai kuriuos klausimus buvo tikslinga praplėsti

(dabartiniai 5 ir 7 klausimai), 19 klausimą teko susiaurinti, nes nemažas skaičius respondentų

pakankamai plačiai atsakinėjo į laisvos formos galimą atsakymą „Kita“, ko pasekoje šių atsakymų

buvo negalima susisteminti, apdorojant gautus tyrimo rezultatus kompiuterine programa.

Koreguotos anketos buvo išdalintos trims šios sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančioms

šeimos gydytojoms iš trijų skirtingų šios poliklinikos skyrių: I X PSP klinikos, X PSP. Konkrečios

šeimos gydytojos buvo pasirinktos šia tvarka: užlipus laiptais į kiekvienos tyrime dalyvavusios PSP

klinikos aukštą, buvo pasirinktas pirmas iš dešinės pusės šeimos gydytojo kabinetas ir jame dirbantis

šeimos gydytojas. Su šiais gydytojais dirbančių slaugytojų buvo paprašyta išdalinti anketas

poliklinikoje prie šių gydytojų kabinetų eilėje laukiantiems pacientams. Tyrime nedalyvavo Pagalbos

namuose tarnyboje dirbančio šeimos gydytojo pacientai, II X PSP klinikoje bei X ambulatorijoje

dirbančių šeimos gydytojų pacientai. Tyrime dalyvavę X poliklinikos skyriai buvo pasirinkti

26

tikslingai. X I ir II PSP klinikos yra apylinkės savo pacientų skaičiumi didžiausios klinikos, todėl

tyrimui pasirinkta eiliškumo tvarka pirma X PSP klinika. X ambulatorijoje dirbančių šeimos gydytojų

pacientai tyrime nedalyvavo.

Tyrimo imtis buvo apskaičiuota remiantis Paniotto formule su 0,5 proc.paklaida (26):

Kur: n – reikiamas respondentų skaičius; - 0,5 proc. paklaida; N – tiriamos visumos narių skaičius.

Remiantis aukščiau pateikta formule bei apytiksliai apskaičiavus per metus Xnn poliklinikoje

pas vieną šeimos gydytoją apsilankančių pacientų skaičiumi (per diena vienas šeimos gydytojas

vidutiniškai priima apie 20, pacientų; atitinkamai permetus jis priima apie 4800 pacientų)

apskaičiuota, kad šiame darbe atliekamo tyrimo statistiškai reikšminga imtis turėtų būti 369

respondentai.

Tyrimo metu šeimos gydytojams buvo palikta 450 tuščių (neužpildytų) anketų. Tai šiek tiek

daugiau nei vienas šeimos gydytojas per mėnesį priima pacientų. Kadangi tyrimui reikalingus

duomenis padėjo surinkti trijų šeimos gydytojų slaugytojos, vadinasi, kiekviena slaugytoja per tris

savaites pacientams turėjo išdalinti po 150 anketų. Gydytojų prašymu slaugytojos respondentams

anketas išdalindavo jų laukimo prie gydytojo kabineto eilėje metu. Respondentai anketas pildė

poliklinikos koridoriuose, sėdėdami ant minkštasuolių. Tyrimo atlikėjai sugrąžinta 434 užpildytos

anketos, iš kurių teisingai užpildytos buvo 402 (atsakas 89 proc.). Neteisingai užpildytos buvo 32

anketos (7,4 proc.). Kadangi 2008 m. sausio 1 d. duomenimis prie VšĮ Kauno X poliklinikos

prisirašiusių gyventojų skaičius buvo 71393, vadinasi, galima daryti prielaidą, kad tyrime dalyvavo

0,6 proc. visų šios pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje prisiregistravusių gyventojų, kurie yra

potencialūs arba esami masažo paslaugų vartotojai.

Principinė tyrimo organizavimo schema pateikiama 4 paveiksle.

;112

N

n

27

4 pav. Principinė tyrimo organizavimo schema

2.2. Statistinė duomenų analizė

Anketiniai duomenys buvo apibendrinami ir analizuojami naudojant statistinį duomenų

analizės paketą SPSS 9.0. ir MS Excel 2003 kompiuterinę programą.

Suvedus tyrimo metu gautus rezultatus pastebėta, kad kai kurie tyrimo instrumentarijuje

respondentams pateikti galimi kai kurių klausimų atsakymų variantai buvo nereikšmingi, t.y. tik itin

nedidelė respondentų dalis pažymėjo šiuos atsakymų variantus. Todėl analizuojant duomenis buvo

tikslinga kai kuriuos klausimų atsakymų variantus sujungti į vieną galimą atsakymų variantą. Taigi,

apdorojant anketinės apklausos metu gautus duomenis buvo apjungti šių klausimų atsakymai:

2 klausime „Jūsų amžius“ buvo apjungti 1 ir 2 atsakymų variantai ir įvardintas kaip „Iki 30

m.“. Taip pat šiame klausime buvo apjungti paskutinieji du atsakymų variantai ir įvardinti

kaip vienas: „Virš 60 m.“.

4 klausime „Jūsų vidutinės asmenines pajamos per mėnesį“ apjungti pirmieji du atsakymų

variantai ir įvardinti kaip „Iki 700 Lt.“ bei paskutinieji du galimi atsakymų variantai, kurie

įvardinti kaip „Virš 1500 Lt.“.

Tyrimo atlikėja (išdalinta 450 anketų)

I X PSP klinikos šeimos gydytojai padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)

X PSP klinikos šeimos gydytojai padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)

X PSP klinikos praktikos šeimos padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)

Pacientai Pacientai Pacientai

I X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 148 anketas

(atsakas 98,7 proc.))

X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 142 anketas

(atsakas 94,7 proc.))

X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 146 anketas

(atsakas 97,3 proc.))

Iš viso surinkta 402 teisingai užpildytos anketos (atsakas 89,3 proc.)

28

5 klausime trys galutiniai atsakymų variantai sujungti į vieną ir įvardinti kaip

„Nedirbantys“.

7 klausime skirtingų atsakymų variantų vertinimo skalėje buvo sujungtos pirma „visiškai

sutinku“ ir antra „Iš dalies sutinku“ grafa ir įvardinta kaip „Sutinku“.

9 anketos klausime „Jei vis tiktai Jums prireiktų masažo paslaugų, į kurią įstaigą

kreiptumėtės?“ buvo sujungti visi galimi atsakymai pradedant antruoju ir įvardinti kaip

„Kitur“.

10 anketos klausime „Kaip dažnai Jums teko naudotis masažo paslaugomis per paskutinius

3 metus?“ paskutinieji galimi du atsakymų variantai buvo sujungti į vieną ir pavadinti

„Dažnai (daugiau nei 3 kartus)“.

11 anketos klausime „Kur Jums dažniausiai buvo suteiktos masažo paslaugos?“ visi galimi

atsakymai pradedant antru sujungti ir įvardinti kaip „Kitur“.

13 anketos klausime „Kokio tipo masažo paslaugomis Jums teko naudotis paskutinį kartą?“

galimi trys atsakymų variantai „Ligoninėje“, „Privačiame masažo kabinete“ bei „Pas

privatų asmenį“ sujungti ir įvardinti kaip „Kitur“. Be to, šiame galimų atsakymų sąraše

buvo sujungti pirmas „Masažas tam tikrai ligai gydyti“ bei antras „Masažas pažeistoms

organizmo funkcijoms atstatyti“ galimi atsakymų variantai bei įvardinti kaip „Masažas

pažeistoms organizmo funkcijoms atstatyti“; taip pat apjungti 3-6 galimi pasirinkimai ir

įvardinti kaip „Masažas normaliai organizmo veiklai palaikyti“; taip pat apjungti 7-9 galimi

pasirinkimai ir įvardinti kaip „Masažas kosmetiniams defektams pašalinti“.

15 anketos klausime „Ar masažo paslaugai įsigyti galėjote pasirinkti pageidaujamą

specialistą?“ 2-5 pasirinkimai apjungti į vieną ir įvardinti kaip „Negalėjau laisvai pasirinkti

pageidaujamo masažo specialisto“.

18 anketos klausime „Prieš kiek laiko Jums reikėjo užsiregistruoti eilėje masažo paslaugai

įsigyti?“ 2-4 galimi atsakymų variantai buvo sujungti į vieną ir įvardinti kaip „Prieš savaitę

ir daugiau“.

20 anketos klausime „Įvertinkite masažo paslaugų kainas“ masažo paslaugų vertinimo

skalė susiaurinta iki trijų dviejų galimų vertinimų – „Vidutinės“ (apjungti atsakymai

„Mažos“ ir „vidutinės“), „Didelės“ (sujungti atsakymai „Didelės“ ir „Per didelės“) ir

„Mokama masažo paslauga nesinaudojau“.

21 anketos klausime „Atsakykite į keletą klausimų“ pirmas ir antras galimi atsakymų

variantai buvo sujungti į vieną „Taip“.

Ryšiai tarp požymių tirti susietų lentelių metodu. Remiantis šiuo metodu buvo apskaičiuota chi

kvadrato (χ²) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Šie rodikliai leido nustatyti hipotezės, kad

29

požymiai nėra susieti, tikimybę p. Jei p<0,05, tikrinamąją hipotezę galėjome atmesti ir teigti, kad ryšys

tarp požymių yra statistiškai reikšmingas.Poriniai palyginimai buvo paskaičiuoti naudojant Z kriterijų.

30

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Masažo paslaugų paklausos įvertinimas

Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad iš visų tyrime dalyvavusių respondentų (n=402)

72 proc. per 2 paskutinius metus nors kartą naudojosi masažo paslaugomis, o 28 proc. respondentų nei

karto to nebuvo darę (5 pav.).

Naudojosi72%

Nesinaudojo28%

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimąsi

masažo paslaugomis per 2 paskutinius metus (n=402)

Masažo paslaugos populiariausios tarp 30-49 m. amžiaus respondentų (3 lent.). Tarp skirtingų

lyčių respondentų naudojimosi šiomis paslaugomis reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų naudojimąsi masažo paslaugomis ir amžių (n=290) Naudojosi Nes

inaIš viso

Amžius N Proc. N Proc.

N Proc.

Iki 30 m. 30 58,8 21 41,2 51 100,0 30-39 m. 79 92,9 6 7,1 85 100,0 40-49 m. 84 67,2* 41 32,8 125 100,0 50-59 m. 64 62,1* 39 37,9 103 100,0 60 m. ir vyresni

33 86,8** 5 13,2 38 100,0

Iš viso: 290 72,1 112 27,9 402 100,0 2=33,53, lls=4, p=0,00

* - p<0,05, lyginant su 30-39 m. amžiaus grupe ** - p<0,05, lyginant su 40-49 m. amžiaus grupe

31

Siekiant nustatyti masažo paslaugų naudojimosi intensyvumą, tyrimo metu norėta išsiaiškinti,

kaip dažnai respondentai per pastaruosius 2 metus naudojosi masažo paslaugomis. Paaiškėjo, kad 36,2

proc. visų respondentų (n=290) masažo paslaugomis naudojosi vieną kartą per pastaruosius du metus,

o 63,8 proc. respondentų masažo paslaugomis per pastaruosius du metus naudojosi daugiau nei vieną

kartą. Remiantis minėtais tyrimo rezultatais galima daryti išvadą, kad masažo paslaugų paklausa yra,

be to, ji yra pakankamai didelė.

Išsiaiškinus, kad masažo paslaugos yra populiarios, tikslinga įvertinti, kuriame sektoriuje –

valstybiniame (poliklinikose), ar privačiame (privačiuose masažo kabinetuose) šiomis paslaugomis yra

naudojamasi dažniau. Tyrimo rezultatai parodė, kad du trečdaliai respondentų paskutinį kartą jas

įsigijo poliklinikoje (68,6 proc.) (6 pav.). Likusieji 31,4 proc. respondentų masažo paslaugomis

naudojosi privačiuose masažo kabinetuose. Taigi, galima daryti išvadą, kad masažo paslaugomis

dažniau naudojamasi poliklinikoje, nei privačiame šias paslaugas teikiančiame sektoriuje.

Poliklinikoje69%

Privačiuose masažo

kabinetuose31%

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiame sektoriuje

jie naudojosi masažo paslaugomis paskutinį kartą, proc. (n=290)

Vertinant masažo paslaugų paklausą, tikslinga nustatyti, kurios iš masažo paslaugų rūšių

respondentų tarpe yra populiariausios. Dažniausiai respondentai masažo paslaugomis naudojasi tam

tikrai ligai gydyti (53,7 proc.) ir normaliai organizmo veiklai palaikyti (31,2 proc.) (7 pav.).

32

Masažas tam tikrai ligai gydyti

54%

Masažas normaliai

organizmo veiklai palaikyti

31%

Masažas, skirtas atskirų kūno dalių

išvaizdos gerinimui

15%

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skirtingo masažo paslaugų naudojimąsi, proc. (n=290)

4 lentelėje pateikti tyrimo rezultatai rodo, įvairių masažo rūšių populiarumo tarp respondentų

skirtumus viešame ir privačiame sektoriuose. Masažas tam tikrai ligai gydyti ir masažas normaliai

organizmo veiklai palaikyti populiaresnis poliklinikoje. 85,7 proc. respondentų paminėjo, kad jie tam

tikrai ligai gydyti pasirinko masažo paslaugas poliklinikoje, kai tuo tarpu privačiuose masažo

kabinetuose šia paslauga naudojosi tik 14,3 proc. respondentų. Masažas normaliai organizmo veiklai

palaikyti populiarus ir privačiame, ir viešajame masažo paslaugas teikiančiuose sektoriuose

(atitinkamai 36,8 proc. ir 63,2 proc.). Tuo tarpu masažas, skirtas atskirų kūno dalių išvaizdos

gerinimui labiau respondentams priimtinas privačiuose masažo kabinetuose (71,4 proc.) nei viešojoje

pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje (28,6 proc.).

4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų naudojimąsi skirtingomis

masažo paslaugų rūšimis viešame ir privačiame sektoriuose (n=290) Poliklinikoje Privačiame masažo kabinete IŠ VISO Masažo rūšis

N Proc. N Proc. N Proc. Masažas tam tikrai ligai gydyti 249 85,7 41 14,3 290 100,0 Masažas normaliai organizmo veiklai palaikyti 183 63,2 107 36,8 290 100,0 Masažas, skirtas atskirų kūno dalių išvaizdos gerinimui 83 28,6 207 71,4 290 100,0

Taigi, remiantis 4 lentelėje pateiktais rezultatais galima daryti išvadą, kad masažo paslaugas,

susijusias su jų sveikatos būklės pagerinimu, žmonės labiau linkę įsigyti poliklinikose nei privačiuose

masažo kabinetuose. Galima netgi būtų daryti prielaidą, kad taip yra todėl, jog žmonės tiki, kad

poliklinikoje dirbantys masažo specialistai turi didesnės patirties gydant specifinius negalavimus.

O dėl masažo konkrečių kūno dalių defektų šalinimo didesnio populiarumo sulaukia privatūs

masažo kabinetai. Taip pat galima daryti prielaidą, jog žmonės labiau yra linkę tikėti, kad tokiuose

33

kabinetuose dirbantys specialistai yra labiau susipažinę su naujausiomis šios srities priemonėmis ir

metodais bei juos moka ir gali taikyti savo darbe.

Apibendrinant respondentų atsakymus apie tai, kokios rūšies masažo paslaugas jie yra linkę

įsigyti viešajame sektoriuje, o kokias – privačiame, prieita išvados, kad žmonės savo sveikatos

problemas labiau patiki poliklinikos masažo specialistams, o grožio defektams šalinti dažniausiai

kreipiasi į privatų sektorių ir ten dirbančius specialistus.

Išsiaiškinus, kad respondentų tarpe populiariausios yra gydomojo arba normaliai organizmo

veiklai palaikyti masažo paslaugos, taip pat norėta sužinoti, kurių kūno vietų masažo paslaugų

naudojimas yra dažnesnis. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad dažniausiai yra atliekamas

sprando srities masažas (38,3 proc.), bendras viso kūno masažas (28,3 proc.) ir stuburo masažas (25,3

proc.) (8 pav.).

Bendras viso kūno masažas

28%

Sprando srities masažas

39%

Stuburo masažas25%

Kita8%

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal

skirtingų kūno sričių masažo naudojimąsi, proc. (n=290)

Kadangi galima daryti prielaidą, kad masažo paslaugos teikėjų elgesys gali įtakoti šių paslaugų

naudojimosi konkrečioje gydymo įstaigoje paklausos apimtis, tyrimo metu respondentai buvo

paprašyti įvertinti jų elgesį su respondentais paslaugos teikimo metu. Tyrimo metu respondentai buvo

paprašyti įvertinti masažo paslaugų specialistų elgesį poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose

(5 lent.).

34

5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo specialistų elgesį su jais

paslaugos teikimo metu poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose (n=290) Poliklinikoje Privačiame masažo

kabinete Taip Ne Poliklinikoje

iš viso Taip Ne

Privačiame masažo kabinete iš viso

Specialistų elgesio pobūdis

N Proc. N. Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Elgėsi pagarbiai 157 78,9 42 21,1 199 100,0 86 78,4 5 21,6 91 100,0 Išklausė skundus 199 100,0 0 0 199 100,0 83 75,5 8 24,5 91 100,0 Atsakė į klausimus 192 96,5 7 3,5 199 100,0 83 75,5 8 24,5 91 100,0 Tarėsi dėl gydymo taktikos 74 37,2 125 62,8 199 100,0 89 80,8 2 19,2 91 100,0

78,9 proc. respondentų atsakė, kad su jais masažo paslaugos teikimo metu tiek,

poliklinikoje,tiek privačiame sektoriuje specialistai elgėsi pagarbiai.Poliklinikoje išklausė visų

respondentų skundus, 96,5 proc. respondentų teigia, kad juos masažavę specialistai atsakė į visus juos

dominančius klausimus.Panašiai į klausimus atsakinejo ir privačiame sektoriuje. Statistiškai patikimų

skirtumų tarp masažo specialistų elgesio privačiame ir viešame sektoriuose nenustatyta (p>0,05).

Vertinant skirtingų demografinių charakteristikų įtaką respondentų pasitenkinimui masažo

specialistų elgesiu su jais paslaugos teikimo metu, statistiškai reikšmingi skirtumai pastebėti tarp

skirtingų amžiaus grupių respondentų jiems vertinant masažo specialistų elgesį su jais paslaugos

teikimo metu poliklinikoje (9 pav.).

30.8

69.273.8

26.2

79

21

45.1

54.9

33.3

66.7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Elgėsi pagarbiai Elgėsi nepagarbiai

Proc

.

Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni

*

**

***

* - p<0,05, lyginant su 50-59 m., 60 m. ir vyresnių amžiaus grupėmis ** - p<0,05, lyginant su 30-39 m. amžiaus gripe *** - p<0,05, lyginant su 60 m. ir vyresnių amžiaus grupe

2=31,56, lls=4, p<0,05

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo specialistų elgesį su jais paslaugos

teikimo metu poliklinikoje bei respondentų amžiaus grupes, proc. (n=199)

35

40-49 m. amžiaus respondentai dažniau nei kitos respondentų amžiaus grupės teigė, kad su jais

poliklinikoje masažo paslaugos teikimo metu buvo elgiamasi pagarbiai. Daugiausia nusivylusių

respondentų masažo specialistų elgesiu su jais paslaugos teikimo metu poliklinikoje buvo iki 30 m.

amžiaus grupėje ,bei 60 m. ir vyresni (p<0,05). Privačiuose masažo paslaugas teikiančiuose

kabinetuose statistiškai reikšmingų skirtumų tarp respondentų amžiaus grupių ir šiuose kabinetuose

dirbančių specialistų pagarbaus elgesio su jais nenustatyta.

Vertinant skirtingų respondentų demografinių charakteristikų įtaką jų požiūriui, ar masažo

specialistai jiems atsakė į visus pageidaujamus klausimus, susijusius su paslaugos teikimu, statistiškai

reikšmingi skirtumai nustatyti tarp respondentų skirtingų socialinių statusų grupių (10 pav.).

Vadovaujantį darbą atliekantiems respondentams poliklinikoje buvo dažniau atsakinėjama į jų

klausimus apie paslaugos teikimo eigą bei jos poveikį jų sveikatai, nei darbininkams (p<0,05).

Privačiuose masažo paslaugas teikiančiuose kabinetuose statistiškai reikšmingų skirtumų tarp

skirtingo socialinio statuso respondentų ir masažo specialistų polinkio atsakinėti į šių paslaugų gavėjus

dominančius klausimus, susijusius su masažo paslaugos teikimu, nenustatyta.

80

20

72.7

27.3

54.345.7

25.8

74.2

33.3

66.7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Atsakė Neatsakė

Proc

.

Moksleivis/studentas Vadovaujantis darbuotojas Specialistas Darbininkas Nedirbantis

*

* - p<0,05, lyginant su darbininkais

2=12,58, lls=4, p<0,05

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal respondentų socialinį statusą ir poliklinikoje dirbančių

masažo specialistų polinkį atsakinėti į respondentų klausimus, proc. (n=199)

Apibendrinus respondentų skirtingų amžiaus grupių įtaką masažo paslaugų teikėjų elgesiui su

šių paslaugų gavėjais, galima daryti išvadą, kad viešajame sektoriuje, masažo specialistai su vyresnio

amžiaus respondentais dėl paslaugos teikimo pobūdžio tariasi rečiau nei su jaunesniais respondentai,o

36

vadovaujantiems darbuotojams dažniau atsakinėjama į klausimus apie paslaugos teikimo eigą ir jos

poveikį sveikatai nei darbininkams. Vertinant demografinių ir socialinių charakteristikų įtaka

respondentų pasitenkinimui masažo specialistų elgesio su jais paslaugos teikimo metu privačiame

sektoriuje, reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Kadangi ne tik masažo specialistų elgesio pobūdis su pacientais paslaugos teikimo metu gali

įtakoti šių paslaugų paklausą, tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, kokia respondentų dalis,

paskutinį kartą pasinaudojusių masažo paslaugomis poliklinikoje, liko jomis patenkinti, ar pastarosios

leido jiems pasijusti geriau, ar dauguma respondentų rekomenduotų šias paslaugas įsigyti konkrečioje

sveikatos priežiūros įstaigoje savo draugams, pažįstamiems ir pan. (6 lent.).

37

6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų pasitenkinimą

įsigytomis masažo paslaugomis (n=290) Taip Ne Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc. Ar likote patenkinti masažo paslaugomis? 258 89,0 32 11,0 290 100,0 Ar masažo paslaugos padėjo Jums pasijusti geriau? 248 85,6 42 14,4 290 100,0 Ar rekomenduotumėte įstaigą, kurioje Jums buvo suteiktos masažo paslaugos, savo draugams, pažįstamiems?

234 80,7 56 19,3 290 100,0

Tyrimo rezultatai parodė, kad 89,0 proc. respondentų liko patenkinti įsigytomis masažo

paslaugomis, 85,6 proc. šios įsigytos paslaugos jiems leido pasijusti geriau, 80,7 proc. respondentų

rekomenduotų įstaigą, kurioje įsigijo masažo paslaugas bei specialistus, kurie suteikė jiems masažo

paslaugas, savo draugams, pažįstamiems ir pan. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad daugiau nei 80

proc. tyrime dalyvavusių respondentų, per paskutinius 2 metus pasinaudojusių masažo paslaugomis,

iškilus būtinybei ir vėl įsigyti masažo paslaugas, vėl sugrįžtų į tą pačią masažo paslaugas teikiančią

įstaigą. Be to, jie padidintų šiose įstaigose teikiamų masažo paslaugų paklausą, nes ten įsigyti minėto

tipo paslaugas jie rekomenduotų kitiems potencialiems naujiems masažo paslaugų vartotojams.

Siekiant išsiaiškinti masažo paslaugų paklausos tendencijas dabartiniu metu ir ateityje,

tikslinga sužinoti pagrindines respondentų, niekuomet nesinaudojusių masažo paslaugomis (n=112), to

nedarymo priežastis. Pagrindinė priežastis, kodėl didžioji dalis respondentų (76,4 proc.) niekuomet

nesinaudojo masažo paslaugomis – nebuvo šioms paslaugoms poreikio.

Respondentai, nei karto per dvejus paskutinius metus nesinaudoję masažo paslaugomis, buvo

klausiami, ar jie galvoja kada nors ateityje pasinaudoti šiomis paslaugomis. Pusė respondentų (53

proc.) mano, kad jiems tikriausiai ateityje tai teks daryti.

Apibendrinus šiame poskyryje pateiktus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad paklausa masažo

paslaugoms yra 78,6 proc. visos respondentų imties (pasinaudoję masažo paslaugomis (72 proc.) ir

nepasinaudoję jomis, bet turintys poreikį jomis naudotis (6,6 proc.)). Atitinkamai poreikio masažo

paslaugoms įsigyti neturėjo 21,4 proc. (per pastaruosius 2 metus nei karto nesinaudoję masažo

paslaugomis ir neturėję poreikio tai daryti) (n=402).

Nustačius masažo paslaugų paklausos lygį, galima pristatyti patenkintos ir nepatenkintos

masažo paslaugų paklausos santykį respondentų tarpe (11 pav.).

38

Patenkinta paklausa (buvo poreikis

masažo paslaugoms ir jomis

pasinaudojo)92%

Nepatenkinta paklausa (buvo poreikis masažo paslaugoms, bet

jomis nepasinaudojo)

8%

11 pav. Patenkintos ir nepatenkintos masažo paslaugų paklausos santykis, proc. (n=316)

Remiantis 11 paveiksle pateiktais tyrimo rezultatais galima padaryti išvadą, kad 91,7 proc.

masažo paslaugų paklausos buvo patenkinta. Nepatenkinta tik 8,2 proc. masažo paslaugų paklausos.

Respondentai, per paskutinius 2 metus nei karto nepasinaudoję masažo paslaugomis, tyrimo

metu buvo klausiami, kur (į viešąjį ar į privatų sektorių) jie vis tiktai kreiptųsi šias paslaugas įsigyti,

jei paaiškėtų, kad jiems masažo paslaugos yra reikalingos. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo,

kad iškilus būtinybei, 84,8proc. respondentų masažo paslaugas pageidautų įsigyti poliklinikoje, o 15,2

proc. respondentų šias paslaugas įsigytų privačiuose masažo kabinetuose (12 pav.).

Poliklinikoje85%

Privačiame masažo kabinete

15%

12 pav. Respondentų, per paskutinius 2metus nei karto nesinaudojusių masažo paslaugomis,

pasiskirstymas pagal tai, kur iškilus būtinybei jie pageidautų

ateityje įsigyti masažo paslaugas, proc. (n=112)

Apibendrinant šį poskyrį galima daryti išvadą, kad per 2 paskutinius metus du trečdaliai

respondentų nors kartą yra naudojęsi masažo paslaugomis. Dauguma jų minėtomis paslaugomis per

pastaruosius du metus naudojosi daugiau nei vieną kartą. Masažo paslaugos populiariausios tarp 30-49

m. amžiaus respondentų. Šiomis paslaugomis dažniau naudojamasi poliklinikoje nei privačiuose

39

masažo kabinetuose. Populiariausia masažo rūšis – masažas tam tikrai ligai gydyti. Dažniausiai tai

būna sprando srities masažas.

Žmonės savo sveikatos problemas labiau patiki poliklinikos masažo specialistams, o fiziniams

kūno defektams šalinti dažniausiai kreipiasi į privatų sektorių ir ten dirbančius specialistus.

Vadovaujantį darbą atliekantiems respondentams poliklinikoje buvo dažniau atsakinėjama į jų

klausimus apie paslaugos teikimo eigą bei jos poveikį jų sveikatai, nei darbininkams. Ir viešajame, ir

privačiame sektoriuose masažo specialistai su vyresnio amžiaus respondentais dėl paslaugos teikimo

pobūdžio tariasi rečiau nei su jaunesniais respondentais.

78,6 proc. respondentų sudaro masažo paslaugų paklausą, o 21,4 proc. respondentų masažo

paslaugomis nesinaudoja, nes jiems nebuvo poreikio tai daryti. 91,77 proc. masažo paslaugų paklausos

buvo patenkinta.

Pagrindinė priežastis, kodėl didžioji dalis respondentų (76,4 proc.) niekuomet nesinaudojo

masažo paslaugomis (n<112)– nebuvo šioms paslaugoms poreikio, tačiau didžioji jų dalis mano, kad

ateityje jiems teks pasinaudoti šiomis paslaugomis. Dauguma jų tokiu atveju planuoja kreiptis į

polikliniką.

Palyginus gautus tyrimo rezultatus su teorinėje darbo dalyje pateiktais argumentais,

padarytos šios išvados:

Heksever ir kt. (13) teigia, kad dėl poliklinikose skirtingų sričių pajėgumų dalies (šio darbo

požiūriu – masažo paslaugų specialistų ir patalpų šioms paslaugoms teikti) nekintamumo, atsiranda

nesubalansuotumas tarp norinčiųjų įsigyti tam tikrą paslaugą ir galimybės ją suteikti. Šiame darbe

atlikto tyrimo rezultatai patvirtina faktą, kad poliklinikoje masažo paslaugų paklausa viršija šios

įstaigos galimybes jas visiems norintiems suteikti laiku. Tai įtakoja registravimosi masažo

paslaugai įsigyti eilių ilgumą, ko pasekoje pacientai dažnai iš viso atsisako įsigyti masažo

paslaugą,

Heksever ir kt. (13) teigia, kad masažo paslaugų vartotojų pasitenkinimą įtakoja šių paslaugų

teikėjų sugebėjimas gerai pažinti pacientą, jo poreikius, sugebėti tinkamai su jais bendrauti

paslaugos teikimo metu. Šiame darbe atlikto tyrimo rezultatai patvirtino minėtą teiginį. Didesnė

dalis respondentų yra labiau patenkinti privačiuose masažo kabinetuose dirbančių masažo

specialistų elgesiu nei dirbančių poliklinikoje, o tuo pačiu ir labiau patenkinti privačiame

sektoriuje įsigytų masažo paslaugų kokybe.

Pasak Gronroos (19) paslaugos paklausą įtakoja paslaugos teikėjo turima įranga, sugebėjimai ir

pan. Šiame darbe atlikto tyrimo rezultatai patvirtino šį faktą: masažo paslaugas, susijusias su

žmonių sveikatos būklės pagerinimu, pastarieji yra labiau linkę įsigyti poliklinikose nei

privačiuose masažo kabinetuose. Galima netgi būtų daryti prielaidą, kad taip yra todėl, jog žmonės

40

tiki, kad poliklinikoje dirbantys masažo specialistai turi didesnės patirties gydant specifinius

negalavimus. O dėl masažo konkrečių kūno dalių defektų šalinimui didesnio populiarumo

privačiuose masažo kabinetuose taip pat galima daryti prielaidą, jog žmonės labiau yra linkę tikėti,

kad tokiuose kabinetuose dirbantys specialistai yra labiau susipažinę su naujausiomis šios srities

priemonėmis ir metodais bei juos moka ir gali taikyti savo darbe.

3.2. Masažo paslaugų prieinamumas: demografiniai ir socialiniai netolygumai

ir jų palyginimas poliklinikoje ir privačiame sektoriuje

Organizacinis prieinamumas.

Prieinamumo vertinimas pagal galimybę įsigyti masažo paslaugą su gydytojo siuntimu .

Įvertinant faktą, kad gydytojo siuntimas suteikia pacientui dalį masažo paslaugų įsigyti nemokamai,

t.y. gydytojo siuntimas tiesiogiai įtakoja masažo paslaugų prieinamumą, tyrimo metu nustatyta, kad

didžioji respondentų dalis (65,2 proc.) masažo paslaugomis naudojosi su gydytojo siuntimu, 14,8 proc.

respondentų šiomis paslaugomis naudojosi pradžioje (5 kartus) su siuntimu, o vėliau už šias paslaugas

mokėjosi patys. 20,0 proc. respondentų, nors kartą per 2 paskutinius metus pasinaudojusių masažo

paslaugomis, jomis naudojosi be gydytojo siuntimo, t.y. už jas susimokėjo patys (13 pav.).

Be gydytojo siuntimo

20%

Pradžioje su gydytojo siuntimu, vėliau už paslaugą

mokėjosi patys15%

Su gydytojo siuntimu

65%

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų naudojimosi

masažo paslaugomis pobūdį, proc.(n=290)

41

Atsižvelgiant į tai, kad didesnė pusė respondentų (80,0 proc.), pasinaudojusių masažo

paslaugomis, jas įsigijo su gydytojo siuntimu, galima daryti prielaidą, kad iš gydytojo gauti siuntimą

masažo paslaugoms įsigyti pernelyg didelių sunkumų nėra.

Dažniausiai gydytojo siuntimą masažo paslaugai įsigyti gauna virš 50 m. sulaukę respondentai (84,4

proc.), rečiausiai – 40-49 m. amžiaus šių paslaugų vartotojai (73,2) (p<0,05). 60 m. ir vyresni

respondentai praktiškai visuomet naudojasi gydytojo siuntimu masažo paslaugai įsigyti, ignoruodami

kitus būdus šioms paslaugoms įsigyti (79,2 proc.) (p<0,05).Kadangi didžioji dalis respondentų, nors

kartą per pastaruosius du metus pasinaudojusių masažo paslaugomis, tai darė poliklinikoje (69 proc.),

tikslinga įvertinti, kokia jų dalis šias paslaugas įsigijo su gydytojo siuntimu, o kokia jų dalis – be

gydytojo siuntimo. Nustatyta ,kad didžioji dalis respondentų, masažo paslaugomis paskutinį kartą

pasinaudojusių poliklinikoje, tai darė su gydytojo siuntimu (79,9 proc.),be siuntimo tik ( 20,1 proc.)

Atsižvelgiant į šiuos duomenis galima daryti prielaidą, kad masažo paslaugų prieinamumo

poliklinikoje lygiui didelę įtaką daro valstybės sveikatos politika, reglamentuojanti konkretų

nemokamų masažo paslaugų įsigijimo vienam asmeniui skaičių (šiuo metu tai – 5 nemokamos masažo

paslaugos).

Prieinamumo vertinimas masažo specialisto pasirinkimo galimybę. Masažo paslaugų

prieinamumui įvertinti respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie nepatyrė sunkumų rinkdamiesi

konkretų masažo specialistą šiai paslaugai įsigyti. 64,1 proc. tyrime dalyvavusių masažo paslaugų

vartotojų galėjo pasirinkti pageidaujamą konkretų masažo specialistą, 8,6 proc. respondentų nors ir

patyrė tam tikrų sunkumų, tačiau vis tiek pasirinko pageidaujamą konkretų specialistą masažo

paslaugai įsigyti, 27,3 proc. respondentų negalėjo pasirinkti pageidaujamo specialisto (14 pav.).

Įvertinus tai, kad 72,7 proc. respondentų vis tiktai pasirinko konkretų pageidaujamą specialistą, galima

daryti išvadą, kad masažo paslaugų prieinamumo lygis konkretaus specialisto pasirinkimo požiūriu yra

pakankamai aukštas.

42

Galėjo64%

Negalėjo27%

Patyrė sunkumų, bet pasirinko pageidaujamą

specialistą9%

14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pageidaujamo

masažo specialisto pasirinkimo galimybę, proc. (n=290)

Tarp skirtingo amžiaus respondentų, galėjusių pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą,

ryšio nenustatyta (p>0,05) (15 pav.).

74.3 7568.8

74

7.7

010

203040

5060

7080

Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni

Proc

.

2=1,25, lls=4, p=0,87

15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pageidaujamo specialisto pasirinkimo galimybę ir amžių

Taip pat ryšio nenustatyta tarp respondentų, pasirinkusių pageidaujamą masažo specialistą ir

jų socialinio statuso (p>0,05) (16 pav.).

43

72.7

73.9

7372.5

69.2

66

67

68

69

70

71

72

73

74

75

Moksleivis/studentas Vadovaujantisdarbuotojas

Specialistas Darbininkas Nedirbantis

Proc

.

2=10,10, lls=4, p=0,10

16 pav. Respondentų pasiskisrstymas pagal galimybę pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą,

ir jų socialinį statusą

Taigi, galima daryti išvadą, kad respondentų amžius ir socialinis statusas neįtakoja galimybės

pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą šiai paslaugai įsigyti.

Vertinant pageidaujamo masažo specialisto pasirinkimo galimybę viešajame ir privačiame

sektoriuose nustatyta, kad poliklinikoje (68,8 proc.) respondentai rečiau galėjo pasirinkti pageidaujamą

konkretų masažo specialistą nei respondentai, šias paslaugas įsigiję privačiuose masažo kabinetuose

(81,8 proc.) (6 lent.).

7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie galėjo pasirinkti pageidaujamą masažo

specialistą ir skirtingus šių paslaugų teikimo sektorius (n=290) Galėjo Negalėjo IŠ VISO

N Proc. N Proc. N Proc. Poliklinikoje

137 68,8 62 31,2 199 100

Privačiame masažo kabinete

74 81,8* 17 18,7 91 100

IŠ VISO: 211 72,8 79 27,2 290 100 2=4,09, lls=1, p=0,03

* - p<0,05, lyginant su galėjo poliklinikoje

Vertinant respondentų galimybę pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą skirtinguose šias

paslaugas teikiančiuose sektoriuose pagal amžiaus grupes, nustatyti statistiškai patikimi skirtumai

(p<0,0,5): iki 30 m. amžiaus respondentai (76,9 proc.) dažniau nei 60 m. ir vyresnio amžiaus

respondentai (40,0 proc.) poliklinikoje gali pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą; privačiuose

44

masažo kabinetuose iki 30 m. amžiaus respondentai (23,1 proc.) rečiau nei 60 m. ir vyresni

respondentai (60,0 proc.) gali pasirinkti pageidaujamą konkretų specialistą (17 pav.).

76.9

23.1

64.4

35.6

74.2

25.8

57.4

42.640

60

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Poliklinikoje Privačiame masažo kabinete

Proc

.

Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni

*

*

* - p<0,05, lyginant su 60 m. ir vyresniais respondentais.

2=10,96, lls=4, p=0,03

17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, galimybę pasirinkti pageidaujamą masažo

specialistą ir skirtingus masažo paslaugas teikiančius sektorius

Prieinamumo vertinimas laukimo įsigyti masažo paslaugą trukmės aspektu. Masažo paslaugų

prieinamumą iliustruoja ir faktas, kiek laiko pacientams tenka laukti užsiregistravus eilėje, kol galės

įsigyti šias paslaugas. 16 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad 60,0 proc. respondentai masažo

paslaugoms įsigyti laukė savaitę ir ilgiau. (16 pav.).

Mažiau nei prieš savaitę

40%

Prieš savaitę ir daugiau

60%

18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų laukimo įsigyti masažo paslaugas trukmę (n=290)

45

Ryšio tarp respondentų skirtingų amžiaus grupių ir jų laukimo įsigyti šias paslaugas trukmės,

nenustatyta (p>0,05) (17 pav.).

42.9

41.7

37.5

41.1

42.3

3435363738394041424344

Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni

Proc

.

2=0,52, lls=4, p=0,97

19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimybę įsigiti masažo paslaugas per savaitę ir ilgiau ir

jų amžių

Taip pat nenustatyta ryšio tarp respondentų, įsigijusių masažo paslaugas per savaitę ir ilgiau ir

jų socialinio statuso (p>0,05) (18 pav.).

45.5

39.1

40.2 40.6

38.5

34

36

38

40

42

44

46

48

Moksleivis/studentas Vadovaujantisdarbuotojas

Specialistas Darbininkas Nedirbantis

Proc

.

2=7,31, lls=4, p=0,12

20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimybę įsigyti masažo paslaugas per savaitę ir ilgiau ir

jų socialinio statuso

46

Taigi, galima daryti išvadą, kad respondentų amžius ir socialinis statusas neįtakoja masažo

paslaugos įsigijimo laukimo trukmės.

Vertinant masažo paslaugų įsigijimo trukmę skirtinguose šias paslaugas teikiančiuose

sektoriuose nustatyta, kad 76 proc. respondentų norėdami įsigyti masažo paslaugas poliklinikoje,

turėjo užsiregistruoti į eilę daugiau nei prieš savaitę į priekį. Tuo tarpu privačiame masažo kabinete 69

proc. respondentų norėdami įsigyti masažo paslaugas, tai galėjo padaryti per vieną savaitę (7 lent.).

8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, prieš kiek laiko jiems reikėjo užsiregistruoti

eilėje masažo paslaugai įsigyti ir skirtingus masažo paslaugas teikiančius sektorius (n=290) Poliklinikoje Privačiame masažo

kabinete Iš viso

Laikotarpis N Proc. N Proc. N Proc.

Mažiau nei prieš savaitę

48 24,0 69 76,0 117 100

Prieš savaitę ir daugiau

151 76,0 22 24,0 173 100

IŠ VISO: 199 100,0 91 100,0 290 100 2=69,36, lls=1, p=0,00

40-49 m. amžiaus respondentai masažo paslaugoms įsigyti poliklinikoje užsiregistruoja

vėlesniam laikui nei 30-39 m. amžiaus respondentai (p<0,05).

Didžioji dalis respondentų (49,0 proc.) masažo paslaugas iš anksto užsisako registratūroje, 33,0

proc. – telefonu, 18,0 proc.- Internetu.

Prieinamumo vertinimas pagal galimybę, iš anksto užsiregistravus, įsigyti paslaugą sutartu

laiku, aspektu.. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad 60,8 proc. eilėje prie kabineto laukti

netenka (14 pav.).

Priimti paskirtu laiku61%

Nepriimti paskirtu laiku

39%

21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo paslaugai įsigyti

paskirto laiko tikslumą, proc. (n=290)

47

Vertinant skirtingų amžiaus grupių respondentų galimybes įsigyti masažo paslaugas tiksliai

jiems paskirtu laiku, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05) (15 pav.).

71.1

61.757.3

61.665.4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni

Proc

.

2=0,83, lls=4, p=0,94

22 pav. Respondentų pasiskirtymas pagal galimybę pasinaudoti masažo paslaugomis tiksliai sutartu

laiku ir amžių

Vertinant respondentų socialinio statuso įtaką jiems įsigyti masažo paslaugas tiksliai sutartu

laiku, pastebėta, kad specialistai ir darbininkai šias paslaugas sutartu laiku įsigyja rečiau nei

vadovaujantys darbuotojai (p<0,05) (16 pav.).

48

0

94.7

62.4 60.3

33.3

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Moksleivis/studentas Vadovaujantisdarbuotojas

Specialistas Darbininkas Nedirbantis

Proc

.

* *

* - p<0,05, lyginant su vadovaujančiais darbuotojais

2=151,89, lls=4, p=0,00

23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimybę įsigyti masažo paslaugą paskirtu laiku ir jų

socialinį statusą

Taigi, apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad masažo paslaugų laiko įsigijimo tikslumą

lemia respondentų socialinis statusas.

Lyginant respondentų laukimą eilėje prie masažo kabineto atėjus įsigyti šią paslaugą iš anksto

sutartu laiku nustatyta, kad privačiuose masažo kabinetuose šių paslaugų gavėjams tenka laukti rečiau,

nei poliklinikoje: 53,3 proc. respondentų poliklinikoje masažo paslaugą įsigijo tiksliai paskirtu laiku,

kai tuo tarpu privačiuose masažo kabinetuose 76,9 proc. respondentai galėjo įsigyti šias paslaugas

tiksliai sutartu laiku (8 lent.).

9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie galėjo įsigyti masažo paslaugą

tiksliai paskirtu laiku ir skirtingus šių paslaugų teikimo sektorius (n=290) Įsigijo sutartu laiku Teko laukti eilėje IŠ VISO

N Proc. N Proc. N Proc. Poliklinikoje 106 53,3* 93 46,7* 199 100 Privačiame masažo kabinete

70 76,9 21 23,1 91 100

IŠ VISO: 176 60,7 114 39,3 290 100 2=14,65, lls=1, p=0,00

* - p<0,05, lyginant su privačiame masažo kabinete

49

Apibendrinant šiuos rezultatus galima daryti išvadą, kad privačiame sektoriuje masažo

paslaugų prieinamumo lygis, lyginant su poliklinikoje šių paslaugų prieinamumo lygiu, yra dviem

tracdaliais aukštesnis tiek išankstinio užsiregistravimo šioms paslaugoms įsigyti požiūriu, tiek ir

laukimo eilėje atėjus įsigyti šias paslaugas sutartu laiku, atžvilgiu.

Finansinis prieinamumas.

Prieinamumo vertinimas pagal kainų už masažo paslaugas įvertinimą. Vienas svarbiausių

masažo paslaugų prieinamumo vertinimo kriterijų – respondentų požiūris į šių paslaugų kainą. Masažo

paslaugų kainas privačiame ir viešame sektoriuje vertino respondentai, kurie šiomis paslaugomis

naudojosi be siuntimo, bei pradžioje su siuntimu, o vėliau – be siuntimo (n=101).

Remiantis tyrimo rezultatais paaiškėjo, kad daugiau nei pusės (55,5 proc.) respondentų masažo

paslaugų kainas vertina kaip vidutines (17 pav.).

Vidutinės55%

Didelės45%

24pav. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo paslaugų kainų vertinimą (n=101)

Nustatyta,kad tarp respondentų amžiaus ir jų suvokimo apie masažo paslaugų kainų lygį

ryšio nėra (p>0,05) (18 pav.).

50

38.5

59.1

71.9

36

66.761.5

40.9

28.1

64

33.3

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Iki 30 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. Virš 59 m.

Proc

.

Vidutinės Didelės

2=9,42, lls=4, p=0,06

25 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų amžių ir masažo paslaugų kainų suvokimą (n=101)

Tyrimo metu patikimo ryšio taip pat nenustatyta tarp masažo paslaugų kainų suvokimo ir

respondentų socialinio statuso (p>0,05) (19 pav.).

0

33.3

45.5

30.4 33.3

100

66.7

54.5

69.6 66.7

0

20

40

60

80

100

120

Moksleivis/studentas Vadovaujantisdarbuotojas

Specialistas Darbininkas Nedirbantis

Proc

.

Vidutinės Didelės

2=3,87, lls=4, p=0,42

26 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų socialinį statusą

ir masažo paslaugų kainų suvokimą (n=101)

51

Taigi, galima teigti, kad respondentų amžius ir socialinis statusas neįtakoja jų suvokimo apie

masažo paslaugų kainų lygį.

Lyginant respondentų požiūrį į masažo paslaugų kainas skirtinguose sektoriuose nustatyta, kad

poliklinikoje masažo paslaugų kainas didžioji dalis respondentų (72,1 proc.) vertina kaip vidutines, o

privačiame sektoriuje masažo paslaugomis pasinaudojusių respondentų dauguma jų kainas įvertino

kaip aukštas (72,1 proc.) (9 lent.).

10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo paslaugų kainų vertinimą

ir masažo paslaugas teikiančius sektorius (n=101) Vidutinės Didelės IŠ VISO

N Proc. N Proc. N Proc. Poliklinikoje 51 72,1 32 27,9 83 100 Privačiame masažo kabinete

5 27,9* 13 72,1* 18 100

IŠ VISO: 56 55,4 45 44,6 101 100 2=6,40, lls=1, p=0,01

* - p<0,05, lyginant su poliklinikoje

Lyginant respondentų požiūrį į masažo paslaugų kainas poliklinikoje ir privačiuose masažo

kabinetuose, statistiškai reikšmingi skirtumai tarp šių dviejų sektorių pastebėti tik respondentų

gaunamų vidutinių mėnesinių pajamų atžvilgiu (20 pav.).

20.8

79.2

0

100

15.6

84.4

10

9087.2

12.8

40.9

59.1

88.9

11.1

77.8

22.2

0

20

40

60

80

100

120

Vidutinės Didelės Vidutinės Didelės

Poliklinikoje Privačiame masažo kabinete

Proc

.

Iki 700 Lt. 700-1000 Lt. 1001-1500 Lt. Virš 1500 Lt.

**

********

* - p<0,05, lyginant su 700-1000 Lt pajamų grupe ** - p<0,05 lyginant su 1001-1500 Lt. pajamų grupe

2=66,41, lls=3, p=0,00 (poliklinikoje);

2=19,30, lls=3, p=0,00 (privačiame masažo kabinete)

**

52

27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų požiūrį į masažo paslaugų kainas

priklausomai nuo masažo paslaugas teikiančius sektorius (n=101)

Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas vertinant 700-1000 Lt. vidutinių asmeninių

pajamų per mėnesį gaunančių respondentų požiūrį į masažo paslaugų kainas poliklinikoje ir

privačiuose masažo kabinetuose: ir poliklinikoje, ir privačiame sektoriuje į šią pajamų grupę

patenkantys respondentai masažo paslaugų kainas vertino kaip dideles.

Taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant skirtingą socialinį statusą

turinčių respondentų požiūrį į masažo paslaugų kainas poliklinikoje: didžioji dalis nedirbančių

respondentų (66,7 proc.) teigė, kad poliklinikoje šių paslaugų kainos yra didelės, o didžioji dalis

vadovaujantį darbą dirbančių respondentų (81,8 proc.) teigė, kad poliklinikoje masažo paslaugų kainos

yra vidutinės (p).

Apibendrinant masažo paslaugų kainų vertinimus skirtinguose šias paslaugas teikiančiuose

sektoriuos galima padaryti išvadą, kad privačiame sektoriuje daugumai respondentų masažo paslaugų

kainos yra didelės, o poliklinikoje – vidutinės. Jautriausiai į masažo paslaugų kainas skirtinguose

sektoriuose reaguoja 700-1000 Lt. vidutinių asmeninių pajamų per mėnesį gaunantys respondentai,

nedirbantys asmenys. Remiantis šiuo požiūriu galima daryti prielaidą, kad poliklinikoje masažo

paslaugų finansinis prieinamumas yra aukštesnis nei privačiuose masažo kabinetuose.

Prieinamumo įvertinimas pagal masažo paslaugomis nesinaudojimo priežastis aspektu.

Be aukščiau šiame darbo poskyryje aptartų masažo paslaugų prieinamumą įtakojančių veiksnių

norint tiksliai įvertinti masažo paslaugų prieinamumą, naudinga nustatyti pagrindines respondentų

nesinaudojimo šiomis paslaugomis priežastis (10 lent.).

11 lentelė. Respondentų nesinaudojimo masažo paslaugomis priežastys

šių paslaugų prieinamumui įvertinti (n=26) Taip Ne Iš viso Priežastys

N Proc. N Proc. N Proc. Kai šių paslaugų reikėjo, nebuvo tam laiko 20 77,7 6 22,3 26 100,0 Masažo paslaugos yra per brangios 20 76,8 6 23,2 26 100,0 Kai šių paslaugų reikėjo, nebuvo tam tinkamų aplinkybių 21 82,1 5 17,9 26 100,0 Masažo paslaugas teikiančios įstaigos yra per toli nuo namų 13 50,0 13 50,0 26 100,0 Kol atėjo masažo paslaugai įsigyti skirtas laikas, sveikata pagerėjo 10 39,3 16 60,7 26 100,0 Gydytoja neparašė siuntimo, nors respondentai jautė, kad jiems šių paslaugų reikia

4 13,4 22 86,6 26 100,0

53

Remiantis 11 lentelėje pateiktais rezultatais svarbiausias respondentų nurodytas nesinaudojimo

masažo paslaugomis priežastis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

1. Masažo paslaugomis nesinaudojama dėl respondentų asmeninių priežasčių (kai šių

paslaugų respondentams reikėjo, jie neturėjo tam laiko (77,7 proc.), kai šių paslaugų

reikėjo, nebuvo tam tinkamų aplinkybių (82,1 proc.).

2. Masažo paslaugomis nesinaudojama dėl šių paslaugų prieinamumo problemų (masažo

paslaugos yra per brangios (76,8 proc.), masažo paslaugas teikiančios įstaigos yra per

toli nuo respondentų namų (50,0 proc.), kol atėjo masažo paslaugai įsigyti skirtas

laikas, sveikata pagerėjo (39,3 proc.), gydytojas neparašė siuntimo, nors respondentai

jautė, jog jiems masažo paslaugos yra reikalingos (13,4 proc.)).

Įvertinus asmenines ir su masažo paslaugų prieinamumo problemomis susijusias respondentų

nurodytas nesinaudojimo jomis priežastis paaiškėjo, kad dažniausiai jomis nesinaudojama dėl

asmeninių priežasčių, bet ne dėl šių paslaugų prieinamumo problemų.

Apibendrinant šį poskyrį galima padaryti šias išvadas: Pagrindiniai aspektai, įtakojantys

masažo paslaugų prieinamumą – nemokamų paslaugų suteikimas gavus gydytojo siuntimą, konkretaus

pageidaujamo specialisto pasirinkimo galimybė norint įsigyti masažo paslaugą, laukimo laiko trukmė

pageidaujant įsigyti paslaugą bei šių paslaugų kainų lygis.

Vertinant masažo paslaugų organizacinį prieinamumą socialinių, demografinių netolygumų

aspektu nenustatyta statistiškai patikimų skirtumų (p>0,05), išskyrus vadovaujančių darbuotojų

galimybę dažniau nei specialistai ir darbininkai tiksliai sutartu laiku įsigyti masažo paslaugą (p<0,05).

Lyginant poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose masažo paslaugų organizacinio

prieinamumo lygį, galima padaryti išvadą, kad daugeliu požiūriu šių paslaugų prieinamumo lygis yra

aukštesnis privačiame sektoriuje: čia reikia trumpiau laukti eilėje norint įsigyti masažo paslaugą,

respondentai gali dažniau pasirinkti pageidaujamą specialistą. Tačiau vertinant masažo paslaugų

finansinį prieinamumą privačiame sektoriuje šių paslaugų kainų lygio atžvilgiu dauguma respondentų

jas įvardino kaip dideles.

Poliklinikoje masažo paslaugų organizacinio prieinamumo lygis yra žemesnis nei privačiame

sektoriuje, tačiau taip pat pakankamai aukštas. Kadangi šioje įstaigoje daugeliu atveju masažo

paslaugas įmanoma įsigyti iš dalies mokamai, arba iš viso nemokamai, norinčių masažuotis

poliklinikoje yra daugiau nei privačiuose masažo kabinetuose. Atsižvelgiant į tai, poliklinikoje

susidaro prieinamumo įsigyti minėtas paslaugas problemos: šioje įstaigoje ilgiau nei privačiame

sektoriuje tenka laukti eilėje, sunkiau pasirinkti pageidaujamą specialistą. Nors kita vertus, masažo

paslaugų kainos poliklinikoje yra žemesnės nei privačiame sektoriuje, be to, šioje įstaigoje dirbantys

54

specialistai dažniau laiku pastebi pacientų negalavimus ir rekomenduoja įsigyti masažo paslaugas,

dažnai tam išrašydami siuntimą, kurio pagrindu pacientai gali šias paslaugas gauti nemokamai arba iš

dalies mokamai.

Palyginus gautus tyrimo rezultatus su teorinėje darbo dalyje pateiktais argumentais,

padarytos šios išvados:

Januškevičienės ir Norvaišo (11) bei Skliutaitės (1) nuomone, masažo paslaugų prieinamumą

įtakoja kaina. Šiame darbe atlikto tyrimo rezultatai patvirtino minėtą teiginį. Poliklinikoje masažo

paslaugų įsigijusių respondentų dalis žymiai didesnė nei privačiuose masažo kabinetuose.

Įvertinant faktą, kad poliklinikoje dauguma respondentų masažo paslaugas įsigijo su gydytojo

siuntimu, t.y. nemokamai (5 seansai), arba iš dalies mokamai, o taip pat didžioji respondentų dalis

paminėjo, kad poliklinikoje masažo paslaugų kainos yra prieinamesnės nei privačiuose masažo

kabinetuose, galima daryti išvadą, kad būtent dėl masažo paslaugų mažesnių kainų dauguma

respondentų masažo paslaugoms įsigyti kreipiasi būtent į polikliniką, o ne į privačius masažo

kabinetus, kuriuose daugeliu atveju šių paslaugų prieinamumo lygis yra aukštesnis už poliklinikoje

teikiamų masažo paslaugų prieinamumo lygį.

Remiantis Bagdoniene ir Hopeniene (12), fizinės pacientų eilės susiformuoja valstybinėse

masažo paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o išankstinės rezervacijos eilės

egzistuoja ir valstybinėse, ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo rezultatai patvirtino

šį faktą: fizinės eilės prie masažo kabinetų dažnesnės poliklinikoje nei privačiuose masažo

kabinetuose. Nors išankstinės rezervacijos eilės privačiame sektoriuje taip pat yra trumpesnės nei

poliklinikoje, tačiau ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje jos vis tiek yra.

55

IŠVADOS

1. Per paskutiniuosius du metus tarp pirminės grandies pacientų masažo paslaugų paklausa siekė 78,6

proc.: iš jų 91,7 proc. masažo paslaugomis pasinaudojo (72,2 proc. visų respondentų). Jos

populiariausios 30-49 m. amžiaus respondentų tarpe. Masažo paslaugomis dažniau naudojamasi

poliklinikoje nei privačiuose masažo kabinetuose. Daugiau nei du ketvirtadaliai respondentų naudojosi

masažu tam tikrai ligai gydyti. Žmonės savo sveikatos problemas labiau patiki poliklinikos masažo

specialistams, o išvaizdos defektams šalinti dažniausiai kreipiasi į privatų sektorių.

2. Organizacinis ir finansinis masažo paslaugų prieinamumas yra ribotas. Net keturi ketvirtadaliai

respondentų masažo paslaugomis naudojasi su gydytojo siuntimu. Kadangi šias paslaugas įsigyti su

siuntimu, t.y. nemokamai įmanoma tik 5 kartus, pilnu masažo kursu (8 seansai) pasinaudojo tik 23,9

proc. respondentų. Daugiau nei pusė respondentų masažo paslaugų įsigijimo laukė ilgiau nei savaitę.

Specialisto pasirinkimo galimybę turėjo du trečdaliai respondentų. Daugiau nei pusei respondentų

kainas vertina kaip vidutines, o likusieji kaip dideles.

3. Vertinant respondentų amžiaus ir socialinio statuso ryšio įtaką masažo paslaugų organizaciniam ir

finansiniam prieinamumui statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, išskyrus tai, kad

vadovaujantys darbuotojai lyginant su specialistais ir darbininkais masažo paslaugas sutartu laiku

įsigyja dažniau.

4. Lyginant poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose masažo paslaugų prieinamumo lygį,

nustatyta, kad organizaciniu požiūriu šių paslaugų prieinamumo lygis yra aukštesnis privačiame

sektoriuje, t.y. užsiregistravus trumpiau tenka laukti eilėje norint įsigyti masažo paslaugą, galima

dažniau pasirinkti pageidaujamą specialistą. Tačiau vertinant masažo paslaugų finansinį prieinamumą,

šios paslaugos yra prieinamesnės poliklinikoje nei privačiame sektoriuje.

56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Norint padidinti naudojimąsi masažo paslaugomis ir šių paslaugų prieinamumą poliklinikoje

rekomenduojama:

1. Didinti nemokamų masažo paslaugų seansų skaičių iki 8 kartų.

2. Sudaryti pacientams galimybę pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą registracijos

paslaugai metu.

3. Didinti poliklinikoje dirbančių masažo specialistų skaičių.

4. Sudaryti pacientams sąlygas pageidavimų knygoje išreikšti savo nuomonę apie paslaugas.

57

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Skliutaitė I. Masažas ir mankšta tampa vis labiau geidžiama panacėja. Laikinoji sostinė 2005;

Birž.15.p.5.

2. Kairys J., Gurevičius R. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo skirtumai: problemos

Vilniaus mieste. Medicina (Kaunas) 2000;38(1):293-301.

3. Kairys J., Gurevičius R. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Vilniaus miesto

Šeškinės poliklinikos darbo įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2002;38(1):94-102.

4. Grabauskas V., Peičius E., Kaminskas R. Pacientų vaidmuo priimant sveikatos priežiūros

sprendimus. Medicina (Kaunas) 2004;40(11):1109-1116.

5. Apie masažą [Online] 2008; Nov 22, 18:40. [cited 2008 Nov 22]. Available from:

http://masazas.netfirms.com/

6. Masažo paslaugos. [Online] 2008; Nov 22, 19:40. [cited 2008 Nov 22]. Available from:

http://masazas.netfirms.com/lt_pr/masazopaslaugos.html (buvo 5)

7. Masažo poveikis žmogaus organizmui. [Online] 2008; Nov 22, 20:00. [cited 2008 Nov 22].

Available from: http://lasmeda.w3.lt/pov_org.html

8. Aslani M. Masažo vadovas. Vilnius: UAB „Gamta“; 1998.

9. Finkelšteinaitė J. ir kt. Masažas. Vilnius: UAB „Avicena I1“; 2003.

10. Ar man reikia masažo? [Online] 2008; Nov 22, 19:12. [cited 2008 Nov 22]. Available from:

http://masazas.netfirms.com/lt_pr/ar_manreikia_masazo.html

11. Januškevičienė G., Norvaišas S. Paklausa. [Online] 2008; Nov 28, 19:30. [cited 2008 Nov 22].

Available from: http://www.culture.lt/science/SD/vu03_IV.htm#2

12. Bagdonienė L., Hopenienė R. Paslaugų marketingas ir vadyba. Kaunas: Technologija; 2004.

13. Haksever C. ir kt. Service Management and Operations. New Jersey; 2000.

14. Teboul J. Le temps des servines. Une nouvelle approche de management. Paris: Editions

d‘organisationa; 1999.

15. Mathe H. Le service global. Innovations et strategie internationales de developpement dans les

servines. Paris: Maxima; 1997.

16. Misevičienė I., Milašauskienė Ž. Pacientų pasitenkinimas ligoninės medicinos personalo darbu.

Medicina (Kaunas) 2002; 38(5):559-565.

17. Sveikatos priežiūros kaštų kompensavimas ir paslaugų prieinamumas [Online] 2008; Nov 22,

18:35. [cited 2008 Nov 22]. Available from:

http://sec.sec.lt/pages/spr/Alf_mok/Text/Kastai/apimtis.html#Anchor-PASLAUGr%20PR-

60038

58

18. Tyrimo „Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“ ataskaita. [Online] 2008; Nov 23,

18:30. [cited 2008 Nov 22]. Available from: http://sec.sec.lt/pages/spr1/sppp%2095.htm

19. Gronroos Ch. Service Management and MArketing. Managing the Moments of Truth in

Service Competition.Lexington Bross; 1990.

20. Zeithaml V.A., Parasuraman A., Berry L.L. Delivering Quality Service. Balancing Customer

Perceptions and Expectations. New York: The Free Press; 1990.

21. Hope Ch., Muhlemann A. Service Operations Management. Strategy, design and delivery.

Prentice Hall Europe; 1997.

22. Misevičienė I., Dregval L. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros

prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Medicina (Kaunas) 2002;38(11):1129-1135.

23. Lovelock Ch., Wright L. Principles of Service Marketing and Management. Prentice Hall;

1990.

24. Dierdonc van R. Capacity management. Servines Management. An Integrated Approeach;

1998.

25. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos Teisės universitetas;

2003.

26. Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės

vadybą. Kaunas: Technologija; 1998.