Skaidres parengė: Nijolė Sodonienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė.

Kintų vidurinė mokykla 2008, gruodis

Švenčiant

150-ąsias Vinco Kudirkos

gimimo

ir minint 110-ąsias Tautiškos giesmės metines.

Vincas Kudirka (1858-12-31–1899-11-06)

Lietuvių prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas.

Varpininkas, laikraščio „Varpas" redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų.

Lietuvos Respublikos himno autorius.

Vytautas Kavolis rašė: „Kudirka savyje vienijo maironiškąją romantiką ir

šliūpiškąjį socialinį kovingumą, griniškąjį pozityvistinį darbą ir čiurlioniškąją meninės kūrybos kibirkštį. Kartu jis atitiko emocinę lietuvių dvasią ir blaivius laikotarpio reikalavimus. Visus šiuos elementus Kudirka jungė vienkartinėje asmeninėje įtampoje, bendruomenei pasiaukojusio individualisto ištikimai atliktame istoriniame vaidmenyje. Ir galbūt tik toksai žmogus, koks Kudirka buvo – sentimentalus realistas, poetas kovotojas – galėjo anuo metu šį vaidmenį sėkmingai priimti, jį iki galo atlikti“.

Gimtinė. Šeima

V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje.

Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus. Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias

seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji tėvo Motiejaus žmona.

Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai Vincas Kudirka mokėsi

Paežerių mokykloje, Marijampolės gimnazijoje.

Įgimti jo meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė mokykloje, gimnazijoje jam taip pat labai lengvai sekėsi mokytis.

Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir žurnalistikos bandymai.

1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo" (Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia ir prirašydavo.

Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė, gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas 1877–1879 m. tėvo verčiamas

pradėjo mokytis Seinų kunigų seminarijoje, kurioje dar ryškiau jautėsi lietuvybės nuvertinimo nuotaikos.

Pasimokęs seminarijoje 2 metus, buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos.

1881m. sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją, tačiau atsisakė vykti į Maskvos universitetą, kur galėjo gauti lietuviams skiriamą stipendiją.

Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas Įstojo į Varšuvos

universiteto istorijos - filologijos fakultetą.

Po metų perėjo į medicinos fakultetą.

Studijuodamas be tėvų paramos, patyrė daug vargo.

Varšuvos centrinė aikštė

“Aušros” poveikis:pasijuto lietuviu esąs.

1883 m. išėjo pirmasis „Aušros“ numeris, sukrėtęs V. Kudirką.

“Aušra" paskatino įsijungti į Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdį.

Yra rašęs, kad perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“

Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk, ir ta pasaulė jau man per ankšta... Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuviu esąs...“

Maištingos dvasios kovotojas Pirmasis lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m.

„Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“.

Už perrašytą socialistų literatūrą buvo įkalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto.

1887 m. V. Kudirkai pavyko grįžti į universitetą. 1888 m. su kitais draugais įkūrė Varšuvos lietuvių

studentų patriotinę draugiją „Lietuva“. V. Kavolio nuomone, kalėjimas tapo savotiška

provokacija, pažadinusia V. Kudirkos kovos dvasią. Po kalėjimo jis pradėjo kovoti su caro priespauda.

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus Ir dirvos ne'pleiski!Tuomet, kada jausi,Kaip kūns ima stingti,dvasia jau susnūdus,Vėlu juk prie darbo: nesėsi

- nepjausi.“Labora”

Kūrybiškos asmenybės savybės

Buvo jautrus, teisingas. Mėgo gamtą, augino rožes. Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis

riteriškai. Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau

nei taupus, nei praktiškas. Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų

nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.

1890–1894 m. V. Kudirka dirbo gydytoju Šakiuose.

Tuo metu jis jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova.

Džiova tuomet jau vargino ir jo pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį, J. Biliūną ir kt.

Veiklios dvasios žmogui nėra užkampių – kultūrinę aplinką susikūrė pats.

V. Kudirkos iniciatyva vietos inteligentai užsisakydavo lenkų ir rusų laikraščių bei knygų.

Susibūrė ir muzikuojančių inteligentų būrelis, susikūrė styginis kvartetas.

V. Kudirka ir Valerija Dažniausiai inteligentai

rinkdavosi notaro Olechovskio namuose.

Čia V. Kudirka susipažino su jo dukra-našle Valerija Kraševska(kuri jam labai daug padėjo) - jai parašė padėkos eilėraštį – sonetą „Valerijai K.“

Valeriją laikė ištikima ir mylinčia drauge.

VALERIJAI Kada mane ištiko likims

raudulingas, Kada dvasią prislėgė nelaimių

klampynė,Rankas buvau nuleidęs...Tarei man: ,,Tėvynė Žiūri į tave, kelkis - tu jai reikalingas!" --------------------------------------Kaip angels sargas mane

raminai...

Bičiule! Palaiminta būk!

Meniški gabumai Gabus daugeliui

literatūros ir meno šakų (buvo geras smuikininkas, gebėjo komponuoti, gražiai piešė), tačiau pripažįstame jam didžiausią publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir „VARPAS“

Kudirka 10 metų buvo “Varpo” siela: redaktorius, korektorius, bendradarbis, administratorius.

• Tai buvo literatūros, politikos ir mokslo žurnalas, spausdinamas Tilžėje ir Ragainėje.

Kiekviename “Tėvynės varpų” priede liesdavo pačius opiausius gyvenamojo momento klausimus ir juos spręsdavo be jokių kompromisų.

• “Varpas” 1889 m. Nr.1

Anot V. Mykolaičio-Putino, Kudirkos asmuo “Tėvynės Varpuose” gyvena su visomis savo turtingomis dvasios atošvaistėmis.

Aštrus pastabumas, gyvas reagavimas į gyvenimą, blaivi, greita orientacija,

impulsyvi siela, humoras ir satyra, lengvas šypsnys ir rūsčiai apsiniaukęs veidas kaitaliojasi “Tėvynės Varpų” lapuose.

V. Kudirką gerbė net priešai

Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą buvo optimistinė tragedija:

jėgos nelygios, dirbo beveik vienas, bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,

tačiau net savo priešus privertė jį gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS KAIMO ŽMONĖMS

Nuo 1890 m. greta „Varpo“ V. Kudirkos iniciatyva ėjo ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti 1905 m. kartu su „Varpu“.

V. Kudirka pats save laikė literatu

Jis sakėsi susižadėjęs su lietuvių literatūra ir jos neapleidžiąs visą savo gyvenimą.

Per tuos dešimt metų jis tiek jai davė savo kūrybos ir vertimų, kad Tėvynės Mylėtojų Draugystės 1909-1910 išleisti jo raštai sudarė šešis didelius tomus.

Vincas Kudirka - kūrėjas

Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios reikalavo racionalumo, lakoniškumo, analitiškumo:

minties poeziją, patriotinį-pilietinį eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską, pasakėčią, literatūros kritiką, publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas Savo Satyromis V.Kudirka

siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Jo aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. Lietuvių tautinio atgijimo pagrindu jis laikė tautos ūkinį atkutimą ir stiprėjimą, su kuriuo kartu žengė ir kultūrinis atgijimas.

Parašė satyrinius apsakymus:

„Viršininkai“, „Vilkai“,

„Lietuvos tilto atsiminimai“, „Cenzūros klausimas“,

V. Kudirka – poetas

Išleidopoezijos rinkinį

„Laisvos valandos“.

Iš eilėraščių...

VARPAS Kad rytą saulė spinduliu

pirmiausiu Apreiškė žemei tekėjimą savo,

Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu,

Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo:

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

MANIEMSIEMS Jeigu audra ištikus verstų

stulpą vieną Iš tų, kurie prilaiko jūsų

namo sieną, Namas negrius -- iš

baimės jūs neišlakstykit,Tik vieton ano stulpo tąją

pačią dieną Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės” autorius

1898 m. rugsėjo 15 d. šeštajame „Varpo“ numeryje su savo komponuotomis gaidomis V. Kudirka išspausdino „Tautišką giesmę“.

Šis patriotinis eilėraštis Lietuvos valstybės himnu tapo 1919 m.

Šis kūrinys „dėl savo koncentruoto patriotizmo ir etikos bei lengvai įsimenamos kompiliuotos melodijos (populiarumui tai anaiptol nekenkia) yra ypatingas atvejis. Carizmo laikais ji lydėjo kone kiekvieną lietuvių susirinkimą, koncertą, būdavo spraudžiama net į dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,Tu didvyrių žeme,Iš praeities Tavo sūnūsTe stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai einaVien takais dorybės,Tegul dirba Tavo naudaiIr žmonių gėrybei.

Tegul saulė LietuvojTamsumas prašalina,Ir šviesa, ir tiesaMūs žingsnius telydi.

Tegul meilė LietuvosDega mūsų širdyse,Vardan tos LietuvosVienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas išvertė Džordžo

Gordono Bairono (Byron) „Kainą“, Adamo Asnyko (Asnyk) „Keistutį“, Frydricho Šilerio (Schiller) „Orleano mergelę“ ir „Vilių Telį“, Adomo Mickevičiaus (Mickiewicz) „Vėlines“, Julijaus Slovackio (Słowacki) „Mindaugą“ ir kt.

V. Kudirka siekė lietuvių tautos atgimimo ir laisvės

Būdamas įžvalgus realistas,

V. Kudirka siekė lietuvių tautos

atgimimo ir laisvės atstatymo tokiais būdais,

kurie ano meto sąlygomis

buvo įmanomi.

Anot K. Griniaus, V. Kudirka savo publicistikos raštuose nepriklausomybės termino nevartojo, bet jo verstos dramos Vilius Tells, Orleano Mergelė ir kt. žadino skaitytojų nepriklausomybės siekius, o savo rusų biurokratų sistemos pašiepimais jisai griovė carųdespotų valdymo santvarką gal daugiau, negu partijų programos.

V. Kudirka ir gimtoji kalba Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių

literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes, įvedant naujų terminų, normuojant gramatiką.

Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo artimas V. Kudirkos draugas, vienas aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos, ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido “Statrašos ramsčius”– pirmąjį lietuvių kalbos

rašybos vadovėlį.

Bendraamžiai rašytojai

Greta įžymaus V. Kudirkos talento, kaip publicisto, literato ir kritiko, Varpe pirmuosius literatūrinius žingsnius žengė nemaža būsimųjų rašytojų:

A. Kriščiukaitis-Aišbė, G. Petkevičaitė-Bitė, L. Didžiulienė, J. Mačys-Kėkštas, P. Vaičaitis, J. Biliūnas, G. Landsbergis-Žemkalnis ir kt.

Bendramintis Povilas Višinskis Ypatingas literatūrinių

talentų globėjas ir skatintojas buvo Povilas Višinskis, kurio pastangomis įsitraukė į lietuvių literatūrą trys moterys rašytojos: Sofija Pšibiliauskienė-Lazdynų Pelėda, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana ir Julija Žymantienė-Žemaitė.

Jis tvarkė “Varpo” 7 numerio leidybą.

Didžiausias V. Kudirkos nuopelnas lietuviško teatro srityje

1888 m. Varšuvoje jis įsteigė „Lietuvos” draugiją, į kurios įstatus įrašė: draugijos lėšos bus skiriamos ant „užvedimo ir pakėlimo dailių ir teatro lietuviško”.

Tuomet pirmą kartą mūsų kultūros veikėjų darbuose buvo paminėti lietuviško teatro reikalai.

V. Kudirka ir “Amerika pirtyje” Pasirodė garsioji

Keturakio „Amerika pirtyje”. Ir vėl - V. Kudirkos nepaprastas entuziazmas. Šį kūrinį jis veža į Mintaują pas Jablonskius, kur drauge su šeimininkais ir svečiais G. Petkevičaite-Bite, M. Čepu, J. Tumu, G. Landsbergiu-Žemkalniu, M. Lozoraičiu perskaito.

Nuo tų metų „Amerika pirtyje” pradeda savo didįjį žygį per Lietuvą, lietuviškas kolonijas už Lietuvos ribų, kol pagaliau 1899 m. rugpjūčio 20 d. šis spektaklis suvaidinamas viešai Palangoje.

V. Kudirkos nuopelnai liaudies kūrybos

vertinimo srityje

Žodžiu ir raštu autorius teigė ir agitavo

kultūros ugdymą pradėti nuo liaudies dainos ir liaudies muzikos.

V. Kudirka vertino liaudies dainas

Jis vienas iš pirmųjų rinko liaudies dainas, išleido pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį

„Kanklės“ (1895 - Id., 1898 - II d.). Pats griežė smuiku, violančele, citra, rašė muziką šokiams, harmonizavo liaudies dainas, sukomponavo pjesių smuikui ir fortepijonui, komponavo instrumentinės muzikos kūrinius.

Kartu su Valerija...

Paskutiniuosius gyvenimo metus V. Kudirka praleido Naumiestyje (Vilkaviškio raj.) sunkiai sirgdamas.

Globojamas savo bičiulės Valerijos Kraševskienės, jis buvo atsidėjęs vien literatūriniam darbui.

Čia 1899 lapkričio 16 d. mirė.

Prie Vinco Kudirkos kapo 1902 m. Naumiesčio

kapinėse Kudirkai pastatytas paminklas už Lietuvoje ir Amerikoje surinktas aukas.

Jame iškaltas paskutinysis „Tautiškos giesmės“ posmas.

Caro valdininkų įsakymu 1903 m. tie žodžiai buvo nukalti, bet per didesnes šventes prie paminklo žmonės padėdavo Tilžėje išspausdintą „Tautišką giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai Kudirkos Naumiestyje

1934 m. atidengtas paminklas Kudirkai Naumiesčio aikštėje (skulptorius Vincas Grybas),

miestas pavadintas Kudirkos Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejusAdresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

V. Kudirkos smuikas Bene vertingiausias

eksponatas – V. Kudirkos smuikas, kuriuo jis sukomponavo „Tautišką giesmę“, – saugomas Vilkaviškio krašto muziejuje.

Suomių rašytoja ir V. Kudirka Maila Talvio (1871 – 1951) savo gyvenimo ir kūrybos

pradžioje susipažino su Vincu Kudirka, su kuriuo susidraugavo ir labai juo žavėjosi.

„Tačiau visada, kai prisimenu aną žaliuojančią vasarą, tuos mielus žmones, kurie kentėjo ir ir nešė visos tautos kryžių, prieš mano akis iškyla spindintis savo grožiu Kudirkos paveikslas. Ir jeigu aš pamėginčiau įkūnyti jį kokiame nors vaizde, jis turėtų būti panašus į vasaros vakarą jo tėvynėje – tylų, kvapnų, pilną melodijos ir liūdesio.“

V. Kudirkos paveikslą Maila Talvio įkūnijo savo grožinėje kūryboje ir publicistikoje. Jo tauri asmenybė ir tragiškas likimas pavaizduotas apysakoje „Idėjos auka“ (1895 m.).

Muziejus Kudirkos Naumiestyje stovi toje vietoje, kur kadaise stovėjo namas, kuriame paskutines gyvenimo

dienas ir praleido tautinio atgimimo šauklys.

Seime minimos Lietuvos himno autoriaus

Vinco Kudirkos 150-osios gimimo metinės. 2008-12-18

Radviliškyje atidaryta V. Kudirkos pagrindinės mokyklos sporto arena

Šiemet Lietuva švenčia 150-ąsias Vinco Kudirkos gimimo ir mini 110-ąsias

Tautiškos giesmės metines.

Dalyvauti iškilmingame renginyje “Būkime šviesos ir tiesos vaikai” Klaipėdoje, skirtame paminėti šias jubiliejines datas, švėkšniškių draugijos “Tėviškė” narius pakvietė klaipėdiečiai bičiuliai VšĮ “Trečiasis amžius” nariai. (“Šilutės naujienos” 2008 gruodžio 24 d. Nr. 94 (575) )

Vincas Kudirka ant 500 litų banknoto

Proginė moneta, V. Kudirkai atminti

Proginė 50 litų moneta, skirta 100-osioms mirties metinėms

Paminklas Lietuvos himno autoriui V.Kudirkai Vilniaus Savivaldybės aikštėje, kuri 2008 m.

pervardyta V. Kudirkos vardu.

Paminklas Lietuvos himno autoriui V.Kudirkai Vilniaus Kudirkos aikštėje.

2008-06-10

Tai skambink, ,,Varpe"! tegul gaudims tavo Išilgai, skersai eina per Lietuvą!

Budink ir šauki graudžiu balsu savo,

O tas šaukimas perniek tenežūva!

Kelkite, kelkite, kelkite. kelkite... “Varpas”

Vincas Kudirka sujungia mūsų praeitį, dabartį ir ateitį.

Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio epochos veikėjas.

Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias. Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine. Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su

lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia. Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir

raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę semtųsi,

Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų praeitį, dabartį ir ateitį.

Naudoti šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka

http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806

http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-

kudirkos-gimimo-metines-190620

http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html