ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

1

Laikraštis leidžiamas nuo 1995 metų ir pasirodo 3-4 kartus per metus.

Brangūs skaitytojai,

pagaliau atslinko

lauktasis pavasaris. Visi linksmi, dţiaugiasi šviesa ir

saule, o mokiniai

nekantriai laukia vasaros atostogų.

Mokykloje vis dar įtempto darbo dienos. Vyko

daug renginių, todėl, tikiuosi, Jums bus nenuobodu

skaityti laikraštį. Ir , kaip visada, pakviesime

paskaityti mokinių kūrybos.

Redaktorė Emilija Galkutė

Paminėtos M. Slančiausko 165-osios gimimo metinės

Kiekvienais metais mūsų mokykloje vasario mėnesį organizuojama

tradicinė M. Slančiausko savaitė. Juk būtent vasario 21-ąją neturtingų

amatininkų šeimoje ir gimė būsimasis šviesuolis, savo švietėjiška veikla

prisidėjęs prie mūsų krašto etninės kultūros išsaugojimo. Tik šiais metais ši

savaitė buvo išskirtinė tuo, jog minėjome 165-ąsias ţymaus kraštiečio gimimo

metines. Ir paminėjome jas ne bet kaip, o gausybe renginių, skirtų pradinukams

bei aukštesniųjų klasių mokiniams. O pagrindinis savaitės akcentas – šventinis

koncertas „Vakarojimai― – į Joniškio kultūros centro salę sukvietė ir tėvelius,

mokytojus bei kitus meno mylėtojus.

Paprast

o kaimo siuvėjo,

knygnešio, tautosakos rinkėjo bei švietėjo

M. Slančiausko veikla įkvepia dideliems

darbams ir mūsų progimnazijos maţuosius

ir didţiuosius ugdytinius. Maţesni ar

didesni tie darbai – nėra taip ir svarbu.

Svarbu, kad judame krutame pirmyn,

įsisavindami savo krašto kultūrinį paveldą,

išlaikydami tradicijas ir jas savaip

papildydami. Juk kiekviena veikla

praturtina asmenybę, ugdo gebėjimus,

padeda atsiskleisti maţųjų talentams.

2015 m. kovo mėn.

Turinys:

1 psl. - Redaktoriaus žodis 1-3 – Paminėtos M. Slančiausko gimimo

metinės 4psl. – Talentų šou,

Gamtos kodų labirintai 5 - 9 psl. Iš moksleivių

kūrybos. 10 psl. – Receptai,

anekdotai

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

2

Patys maţiausieji, pirmokėliai, lydimi savo mokytojų D. Klausienės ir U. Vaineikienės, keliavo į

mokyklos biblioteką, kur susipaţino su M. Slančiausko biografija. Antrokėliai, padedami mokytojų D.

Marcinkevičienės ir I. Čepinskaitės, klausėsi M. Slančiausko uţrašytų pasakų ir jas patys sekė. Dar

sudėtingesnis darbas laukė trečiokų. Jie išgirdę, jog M. Slančiauskas buvo siuvėjas, ir patys panoro kurti

rūbus. Šiai veiklai juos įkvėpė mokytojos J Liandzbergienė ir L. Pilipavičienė. O ketvirtokai, padedami

mokytojų I. Katinienės, J Matulienės ir V. Šiurnos, patys skaitė pasakas ir jas inscenizavo. Taigi įdomios

veiklos netrūko ţingeidiems pradinukams.

Dar sudėtingesnės uţduotys laukė moksleivių, besimokančių 5-8 klasėse. Mokytoja L.

Mitrulevičiūtė parengė viktoriną „Senovės vartus atkėlus“ ir ją vedė 6-ų klasių mokiniams. Renginio

pradţioje visi viktorinos dalyviai paţiūrėjo smagią inscenizaciją apie tai, kaip senovėje gyveno

piemenėliai. Atlikėjai gyvai sukosi scenoje, šmaikščiai berdami tautosakos perliukus: erzinimus,

pamėgdţiojimus bei kitus senovėje vaikų mėgtus smulkiosios tautosakos kūrinėlius. Po to šeštokai,

susiskirstę į komandas, pasitikrino, kieno ţinios apie

senovę geriausios. Viktorinos rezultatai buvo tokie: 6a kl. 1-a komanda surinko 10 taškų

6a kl. 2-a komanda surinko 10 taškų

6b kl. 3-a komanda surinko 7 taškus

6b kl. 2-a komanda surinko 10 taškų.

Penktokų laukė konkursas „Tautosakos

labirintuose“. Pamoką vedė mokytojos Alina Jonai-

tienė ir Rima Dominaitė. 5a ir 5b klasių moksleiviai,

susiskirstę į dvi komandas, dar prieš savaitę ruošė namų

darbus – mokėsi sekti pasirinktą Mato Slančiausko

sakmę arba dainuoti lietuvių liaudies dainą. Mokiniams

dar teko surinkti „pabirusį― tekstą, t.y. sudėti pastraipas

eilės tvarka, kad būtų nuoseklus pasakojimas, paaiškinti 10 ţodţių (tarmybių, archaizmų, svetimybių)

reikšmę, parinktų iš M.Slančiausko uţrašytų pasakų, įspėti 4 mįsles, suvaidinti anekdotus. Suskaičiavusi

taškus, komisija paskelbė komandą nugalėtoją, pamokos uţduotis atlikusią geriausiai. Tai 5a klasės 2

komanda, kurios kapitone buvo Ema. Vos vienu tašku maţiau surinko 5a klasės 1 komanda ir dar vienu

maţiau – abi 5b klasės komandos. Taigi pralaimėjusių nebuvo. Vaikai gavo netikėtą dovaną – saldainių.

Septintokų laukė dar sudėtingesnis išbandymas. Jie mokytojų parinktas M. Slančiausko uţrašytas

pasakas turėjo perkurti šiuolaikiškai. Tam buvo skirtos net dvi pamokos. Per pirmąją pamoką mokiniai

skaitė pasakas, gilinosi į jų veikėjų bruoţus bei siuţeto vingrybes. Dirbdami grupėse, siūlė idėjas, kaip būtų

galima šią pasaką perkurti naujoviškai, pritaikyti šiems laikams. Per antrąją pamoką pačias įdomiausias

idėjas moksleiviai panaudojo, uţrašydami perkurtą pasaką.

Aštuntokai savo etnografines ţinias pasitikrino protmūšyje, kurį organizavo mokytoja R.

Ambroţevičienė. Viena uţduotis

greitai keitė kitą, tad aštuntokams

teko pasitelkti visą savo išmintį,

kad įveiktų nelengvas kliūtis. Juk

pralaimėti niekas nenori.

Pats svarbiausias savaitės

akcentas – muzikinis spektaklis

„Vakarojimai“, skirtas M.

Slančiausko 165-osioms gimimo

metinėms bei etnografiniams

regionų metams. Didelio

mokytojos S. Paulavičienės triūso

dėka gimęs spektaklis pakerėjo

ţiūrovus ne tik smagiais šokiais,

bet ir priminimu apie paprastą bei

nuoširdţią senovėje įprastą

bendravimo formą – vakarojimus.

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

3

Spektaklis vyko vasario 27 dieną

Joniškio kultūros centre. Mokytojos sekė pasaką,

vaikai šoko ir dainavo lietuvių liaudies dainas.

Dėkojame muzikinio spektaklio

dalyviams uţ labai graţų pasirodymą ir tariame

ačiū choreografijos mokytojai Sandrai

Paulavičienei bei muzikos mokytojai Virginijai

Pučkuvienei uţ neįkainojamą darbą mokant

paţinti ir suprasti lietuvių tautos meną ir

tradicijas bei kartu tą meną kurti.

Ne tik mokykloje vyko tautosakiniai

renginiai. Jau antrus metus iš eilės respublikinis

konkursas „Tautosakos malūnas“ patraukia

mokytojos L. Mitrulevičiūtės dėmesį. Apie tai

pasakoja patys šeštokėliai: „Jau antri metai mes, šešto-

kai: Livija, Ugnė, Aurimas, Tautvydas ir aš, Ieva,

dalyvaujame respublikinėse varţytuvėse „Tautosa-

kos malūnas – 2015“. Renginys vyko Kauno tautinės

kultūros centre, kur susirinko apie 200 moksleivių, 23

mokytojai iš 17 šalies rajonų. Šiemet jis skirtas Etno-

grafinių regionų metams. Mes didţiuojamės , kad

esame ne tik Mato Slančiausko progimnazijos moks-

leiviai, bet dţiaugiamės galimybe savo mokyklos „globėjo― surinktą etnografinę medţiagą skleisti po visą

respubliką. Šiemet mūsų piemenukų „Matau-

šiukų― komandą irgi lydėjo sėkmė – uţėmėme

antrąją vietą.―

M. Slančiauskas išgirstą tautosaką

uţrašė, siekdamas ją išsaugoti ateities kartoms.

Bet norint tai padaryti gerai, labai svarbu būti

raštingam. Todėl neatsitiktinai vasario mėnesį

progimnazijoje buvo organizuotas ir raštingiausio

moksleivio konkursas. Moksleiviai rašė

mokytojų parinktus diktantus savo amţiaus

grupėse. Skelbiame šio konkurso nugalėtojus.

Andrėja Jeneliūnaitė, 5 b kl.

Tomas Šiurna, 6a kl.

Evelina Kliepčytė, 7a kl.

Rugilė Martinaitytė, 8b kl.

Tikimės, kad mūsų mokyklos mokinukai ateityje taps tokiais pat kultūros šviesuliais, kokiu buvo

M. Slančiauskas.

Talentų šou

Sausio 29 dieną mokyklos aktų salėje įvyko sceninės raiškos šou „Ir aš galiu ―. Šis renginys

sulaukė didelio mokinių, mokytojų ir tėvelių susidomėjimo. Mokykla dţiaugiasi skaitovėmis, vokaliniais

ansambliais, perkusininku, violončelistu, trimitininku, šokių grupėmis, pianistais (pianistėmis) ir soliste.

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

4

Tikrai mokykloje nemaţai talentingų vaikų, tačiau tikimės, kad kitais metais mokykloje atsiras dar daugiau

gabių vaikų, kurie išdrįs atskleisti savo talentus. Tai pat mokykla dėkoja mokytojams uţ patarimus,

padrąsinančius ţodţius bei padėjusiems mokiniams tvirčiau pasijausti scenoje. Tai pat sveikiname visus

sceninės raiškos šou „ Ir aš galiu ― laureatus. Jie bus kviečiami koncertuoti mokyklos renginiuose.

Deimantė Kuprytė, 7 b kl.

Gamtos kodų labirintai

Sausio 22 d. M. Slančiausko progimnazijoje vyko konkursas „Gamtos kodų labirintai―. Šį renginį

organizuoja M. Slančiausko, Ţagarės mokyklų gamtos mokslų mokytojai ir Ţagarės regioninis parkas.

Protmūšyje dalyvavo mūsų, „ Saulės―, Ţagarės, Gaiţaičių ir Gataučių mokyklos. „Gamtos kodų labirinte―

bus etapų tiek, kiek dalyvaujančių mokyklų. Kiekvieną etapą sudaro 5 turai.

Šio renginio pirmame ture buvo pateikiami įvairūs klausimai. Antrame ture reikėjo atsakyti į

klausimus iš biologijos, pvz.: „Koks didţiausias ir sunkiausias ţmogaus kūno organas?―, „Kiek iš viso

galūnių turi dvi musės, erkė, drugelis, voras, du ţiogai ir ţvirblis?― Trečias turas buvo skirtas chemijos

ţinioms patikrinti. Vienas iš klausimų buvo toks: jis yra metalas, kambario temperatūroje skystas,

nuodingas, bet naudojamas medicinoje? Ketvirtame ture – fizika. Šio turo klausimas buvo tikrai nelengvas.

Jis skambėjo taip: yra trys šalys, oficialiai nepatvirtinusios SI sistemas : Liberija, Mianmaras. Kokia

trečioji šalis? Penktame ture reikėjo atpaţinti, kokių augalų yra pateiktos sėklos. Taigi teko pasukti galvas.

Kiekviename ture buvo uţduodama po 10 klausimų. Vienam klausimui atsakyti buvo skiriama 1

minutė. Po dešimto klausimo kartojami visi klausimai. Paskui komandos kapitonas nuneša lapelius

komisijai. Visoms komandoms nunešus lapelius, būdavo rodomi teisingi atsakymai.

Pasibaigus protmūšiui, visi dalyviai buvo apdovanoti knygomis apie Ţagarę, o uţėmusiems 1-3

vietas įteikti kiti prizai.

Mūsų progimnazijos komandos uţėmė 2 ir 3 vietas. Linkime jiems sėkmės kituose turuose.

Emilija Galkutė, 7b kl.

Antrasis „Gamtos kodų labirintai“ konkursas

Kovo 2 d. Saulės mokykloje vyko rajoninis konkursas — protmūšis „Gamtos kodų labirintai“. Antrame

šio konkurso etape dalyvavo mokinių komandos iš Skaistgirio gimnazijos, Gataučių Marcės Katiliūtės pag-

rindinės mokyklos, Gaiţaičių mokyklos, Ţagarės gimnazijos, Saulės pagrindinės mokyklos ir Joniškio

Mato Slančiausko progimnazijos.

Konkurso metu mokiniai atsakinėjo į įvairūs gamtos mokslų klausimus. Po penkių turų, susumavus rezulta-

tus, mūsų progimnazijos 7a ir 8a komanda uţėmė antrąją vietą.

Konkurso metu buvo menamos mįslės apie

gamtą. Daugiausia jų įminė mūsų progim-

nazijos 8b klasės mokinys Laurynas

Jonušas.

Linkėkime jiems kuo didţiausios sėkmės

kituose Gamtos kodų labirintų etapuose!

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

5

Iš moksleivių kūrybos

Kuriame mįsles

Turtinga poniutė apdriskusi vaikšto. (Sena piniginė)

Vyras ir ţmonelė kitiems maistą dalina, o patys nevalgo. (Peilis ir šakutė)

Daţų paletė po dangų skraido. (Drugelis)

Andrėja Jeneliūnaitė, 5b

Ţalios, ţalios, bet ne ţolės, vandenį gyvena. (Varlė)

Tinginių ji nenori, o darbininkai jos turi. (Duona)

Eina ant keturių kojų, bet ne arklys, murkia kaip katinas, bet ne katinas. (Automobilis)

Ugnė Martinaitytė, 5b

Apvalus, spalvotas ir garsus. Kas? (Balionas)

Dievui sukurtos, visados švenčiamos. Kas? (Kalėdos)

Beatrišė Kazmainaitė, 5b

Ţvejys

Atsisėdęs ant krantelio,

Ţvejys gaudo sau ţuvelę,

Ta ţuvelė ne kvaila,

Ji nekimba niekada.

Pyksta, nervinas ţvejys,

Na, kokia gudri ţuvis.

Stvėrė meškerę jisai,

Bus vištiena man gerai!

Benita, 8c

Simona Klevinskaitė

Saulutė

Saulutė kaip ir visi vaikai dţiaugdavosi sniegu. Tik šiek tiek kitaip. Ji

nelipdydavo sniego senių, neţaisdavo sniego karo. Paklausta ji visada atsakydavo:

- Kai suspaudţiu sniegą savo rankytėse, jis tik baltas sniegas. Viena vienutėlė snaigė

daug graţesnė,- sušnibţdėdavo mergaitė, atsisukusi parodydavo maţyčiu piršteliu į

sniego senį.- Čia tų graţių snaigių yra, tik jos suspaustos ir nebegraţios.

Kiti vaikai juokdavosi iš keistuolės mergytės, kuriai rūpi tik viena vienintelė snaigė, o ne

besmegenis. Saulutė tik papūsdavo lūpytes ir nuţingsniuodavo prie suoliuko toliau groţėtis pavienėmis

snaigėmis. Mergaitė niekada nekreipdavo dėmesio į savo vienmečių pašaipas iš jos plaukų. Jie buvo balti,

balti tarsi sniegas. Pati ji tarsi tikras ţiemos vaikas baltutė, dailutė, tačiau su niekuo nebendraudavo. Niekas

nematė jos verkiančios ar bėgančios ţaisti. Niekam ir per daug nerūpėjo. Kam rūpės keista mergaičiukė,

kuri nemėgsta ţaisti. Saulutė per dienų dienas sėdėdavo prie lango ir kaţin ko laukdavo. Kai niekas

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

6

nematydavo, jos putliais skruostukais nuriedėdavo skaidri tarsi krištolas ašara. Nespėjus jai nukristi,

mergaitė ją grubiai nuvalydavo maţomis rankytėmis.

Niekas tiksliai neţinojo, kodėl visada jos pasiimti ateina senyva moteriškė. Vieni spėjo, kad ją paliko

mama ir tėtis, kiti, kad jie ţuvo. O pati mergaitė niekada nesakydavo, tik nuleisdavo galvą ir tyliai

nueidavo prie lango ir laukdavo.

Ţiemos metu Saulutė beveik visą laiką praleisdavo lauke, tik ţiemą ją galėjai pamatyti besišypsančią,

tik ţiemą ji jausdavosi gerai. Vasarą visi juokais sakydavo: Ţiu! Dar ištirps sniego mergaitė.

Niekas jos ir nepasigedo, kai ji vieną rytą ėmė ir nepasirodė darţelyje. Niekas, išskyrus vieną maţą,

niekam į akis nekrentantį berniuką. Jam visada buvo įdomu stebėti tą keistą, nepaprastai graţią būtybę. O

kai ji dingo, jis pasiryţo vienas nueiti pas ją į namus. Kadangi buvo jau pavasaris, pakeliui nusiskynė iš

darţelio graţų baltą ţiedelį. Paskambinęs į duris pamatė tarpdury tą senutę ir paklausė, kur Saulutė. Senutė

liūdnai nusišypsojo ir tyliai sušnibţdėjo:

- Ji dabar su mama ir tėčiu.

Nieko nesupratęs berniukas pagalvojo, kad ji išvaţiavo pas tėvus. Baisiai nuliūdo. Pamačiusi, kad

vaikas taip sielojasi, močiutė pasakė berniukui, kad jis dar gali su ja atsisveikinti. Ji išsivedė vaiką į lauką ir

pasakė:

- Eik į darţelio kiemą ir įsivaizduok snaiges. Ji ateis pas tave.

Berniukas sumišęs padarė kaip lieptas. Vos pradėjo galvoti apie snaiges, staiga atsimerkė ir pamatė

sniegą, o visai šalia jo stovėjo ir šypsojosi Saulutė. Vaikiukas taip išsigando, kad riktelėjo. Sulig riksmu,

mergaitė dingo, o su ja ir sniegas.

Nuo to karto praėjo jau daug metų, bet tas pats berniukas, nors ir turėjo šeimą: ţmoną, vaikus,

nepamiršo tos sniego mergaitės, kurią matė vaikystėje.

Ţiema

Kiekvienais metais ţiema vis kitokia. Turbūt tai jau pastebėjote. Vienais metais sniego labai

labai daug, kitais - maţai, vienais metais ţiema šilta, kitais šalta, tačiau, kad ir kaip bebūtų, tai - ţiema.

Ţiemą visiems smagu, tačiau ne visi turi laiko ja pasidţiaugti. Kadangi šiuolaikiniai vaikai

lauke būna maţai, visi įkniubę į kompiuterius, todėl ir pasidţiaugti negali.

Dauguma ţmonių į ţiemą ţiūri kaip į šaltą laikotarpį. Ţiema jiems - tai šaltis, uţpūstyti takai,

balti namų stogai, slidūs keliai... Na taip, tai kliūtys, dėl kurių daugėja avarijų ? Bet retas kuris į ţiemą ţiūri

kaip į stebuklų šalį: visur balta, kabo varvekliai, medţiai padengti šerkšnu... Argi tai ne stebuklas? Juk

labai gera, ką tik išlipus iš dušo, sėdėti kambary prie lango su karšto šokolado puodeliu rankose, mūvint

šiltas vilnones kojines, ir ţiūrėti į tuos baltus purslus, lengvai krintančius iš dangaus. Juk tuo ir tereikėtų

dţiaugtis. Argi ne ?

Deimantė Kuprytė, 7b kl.

Vasaros laukimas

Jau šilta. Atėjo ilgai lauktas pavasaris. Daţniau išeinu į lauką.

Pasiilgau saulės ir ţydro dangaus. Man patinka šiluma.

Greitai ateis vasara. Visi vaikai bus labai laimingi, nes nebereikės eiti į

mokyklą. Rytais galės ilgiau pamiegoti, nors ką ten ilgiau, jei gyveni kaime.

Tuoj pat tave priţadins gaidys.

Kai vasarą vaţiuoju paatostogauti pas senelius, susitinku su geriausia

drauge. Man, broliui ir jai būna labai linksma. Prisigalvojame įvairiausių

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

7

ţaidimų. Bet smagiausias vasaros momentas yra maudynės. Ţinoma, ţiemą irgi maudaisi - tik vonioje. O

vasarą vaţiuoji prie jūros. Su šeima gerai praleidi dieną. Smagu taškytis su broliu.

Bet vis dėlto vasara turi ir minusų. Reikia ravėti darţus. Kai būna karšta diena - tikras vargas. Arba

kai reikia skinti prisirpusias vyšnias. Skinti tai dar visai nieko, bet kai reikia jas išgliaudyti...

Na, o ţiauriausia būna, kai vasara baigiasi. Man tai labai nepatinka. Manau, kitiems taip pat.

O kaip norėčiau, kad vasara niekada nesibaigtų!!!

Emilija Galkutė, 7 kl.

Senoji raštininko lempa

Ar žinote pasaką apie

senąją lempą? Ji nėra labai graži, bet

kokį kartą paklausyti ne iš kelio.

Buvo tokia sena raštininko

lempa. Ji daug metų teisingai tarnavo,

bet atėjo laikas užleisti vietą kitai,

naujesnei lempai. Su didele baime

vargšelė laukė kitos dienos: tą dieną

nupirks naująją lempą ir raštininkas

nuspręs, kur panaudoti senąją.

Lempa tikėjosi, kad bus

nunešta pas raštininko dukrą, su kuria

jau spėjo susipažinti. Prieš metus ji buvo

pripiešusi lempai gėlių ir drugelių. Tada

lempa jautėsi tokia jauna ir graži. Gaila,

kad dažai jau nubyrėjo.

O kiek ši lempa buvo mačiusi! Sunku net suskaičiuoti. Tą paskutinį vakarą lempa prisiminė

visas akimirkas, kurias buvo apšvietusi: tas ilgas valandas, kai raštininkas sukūrė savo pirmąjį kūrinį, tas

liūdesio ašaras, kai skaitė žmonos paskutinį laišką, ir tuos juokus, kai raštininkas skaitė dukrai šmaikščias

pasakas. Daug ką buvo ir užmiršusi. Taip ir praėjo naktis, paskendusi prisiminimuose.

Rytą atvežė naująją lempą. Pastatė šalia senosios ir valandėlei paliko. Senoji nužvelgė kitą

lempą, atsikosėjo ir tarė:

- Manai, kad būsi geresnė už mane?

- Taip. Esu puiki, nauja ir šviečiu kur kas ryškiau nei tu!

- Ak šitaip! Per trisdešimt metų nebuvo geresnės mano šeimininkui. Gerai, šviesk čia, o aš keliausiu

pas jo dukrą. Ten būsiu mylima!

- Pas dukrą? – nusijuokė, - keliausi į palėpę, kur būsi užmiršta ir snausi užklota dulkių patalais.

Daugiau senoji nieko nebesakė. Bijojo, kad prisišnekėjusi nepasieks to gražaus dukros

kambario.

O atsitiko taip, kaip sakė naujoji. Pati raštininko dukra nunešė ją į palėpę ir dar

sumurmėjo:

- Pagaliau atsikratėme to seno daikto.

Lempa prislėgta tylėjo ir jautė, kaip žaibo greičiu atskrieja liūdesio ir vienatvės jausmas.

O dabar jau supratote, kodėl negalima išmesti senų daiktų? Jie taip pat turi jausmus.

Austėja Pilipuitytė, 7b kl.

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

8

Pasipūtėlė gėlė

Kartą viename sode augo nepaprasto groţio gėlė. Jos vardas

buvo roţė Baltuolė. Visi ţmonės groţėjosi ja.

Roţės ţiedas buvo skaisčiai baltas, spygliai – aštrūs, lapai – ţali, ţali. O, kad ţmonės būtų ţinoję,

kokio bjauraus būdo buvo gėlė. Jai nepatiko šalia augančios tulpės spalva. Nepatiko, kaip vėjas glosto jos

galvą, buvo nepatenkinta, kad ţmonės ţiūri į ją. Šalia augančios gėlės labai nemėgo jos.

- Kokia pasipūtėlė!- sakydavo vilkdalgis.

- Vaizduojasi esanti viso sodo karalienė,- pritardavo jam begonija.

Dieną augalai negalėdavo ramiai pasikalbėti, nes būtinai turėdavo įsikišti roţė. Tada daţniausiai

augalai miegodavo. Naktimis, kai pikčiurna snausdavo, o padangė būdavo giedra, nakvišos, tulpės,

begonijos ir kiti augalai augalėliai groţėdavosi dangumi. Kalbėdavosi, kaip jie gyventų, jei nebūtų

Baltuolės.

Ir štai vieną dieną, kai roţė pabudo iš groţio miego, pamatė šalia savęs maţą ţibuoklę. Ši buvo

silpna, nes nespėjo suleisti šaknelių į ţemę. Roţė paţvelgė į ją su pašaipa ir tarė:

- Vargšelė... Visi aplinkui čia baisūs, o tu iš kokio uţkampio čia atsivilkai? Siaubas!

Kiti augalai jau buvo įspėję ţibuoklę apie tokį išpuikėlės elgesį. Maţoji gėlelė paţiūrėjo į Baltuolę ir

atsakė:

- Man taip pat malonu susipaţinti. Aš iš kito sodo galo. Mane čia perkėlė, nes ten man neuţteko saulės

šviesos.

- Tik pamanykit! Trūko saulės šviesos!- nusišaipė roţė. – Tai ko neaugi didesnė? Pati kalta.

- Aš nieko negaliu padaryti. Tokia jau esu,- mandagiai atsakė ţibuoklė.

Roţė tik paniekinamai dėbtelėjo ir, nenorėdama dar daugiau gadinti sau nuotaikos, nusisuko.

Bėgo dienos. Nejučiomis atėjo ruduo. Paskui ţiema. Ji buvo labai šalta. Po šaltojo metų laiko

atėjo pavasaris, o po jo - vasara. Augalai labai nustebo, kai liepos mėnesį nepasirodė roţė. Jos daigai

nušalo. Gėlės nebeliko. Gal ir negraţu taip, bet augalai apsidţiaugė, kad niekas jiems nebetrukdys gerai

gyventi.

Štai koks tas Baltuolės likimas.

Emilija Galkutė, 7 kl.

Kaip aš pakeisčiau Joniškio miesto gyvenimą, jeigu būčiau miesto meras

Joniškis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje. Smagu matyti, kaip mano gimtasis miestas keičiasi. Ten senas namas taisosi naują stogą, miesto centre tvarkomi pastatai, šaligatviai, takeliai. Kas tvarko mūsų miestą, kas jį keičia? Aišku, žmonės, kuriuos mes išrinkome. Jiems vadovauja meras – miesto galva. Dažnai pamąstau, ar norėčiau tapti mere, vadovauti miestui, žmonėms. Ką aš nuveikčiau, tapusi Joniškio miesto mere? Jeigu būčiau Joniškio merė, stengčiausi vystyti turizmą. Smagu ir malonu, kai kitų miestų ar šalių žmonės lankosi mano gimtajame mieste. Daug ką galime turistams parodyti, daug kuo pasididžiuoti. Jei tapčiau Joniškio mere, manau, kad pirmiausia pakviesčiau susitvarkyti savo mieste. Nesmagu, jei miesto

svečias užklys į purviną kiemą, pamatys duobėtas gatves, užuos šiukšlyno kvapą. Manau, kad pirmasis mano, kaip miesto mero, darbas būtų visuotinė talka. Būdama mere, suorganizuočiau visuotinę talką ir

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

9

pati dalyvaučiau joje. Pastebime, kad šiukšlinamas ne tik parkas, bet ir gatvės bei daugiabučių namų kiemai. Miesto meras galėtų toliau vystyti visuotinės talkos idėją. Žmones jis pakviestų išvalyti savo kiemus ir tą gatvės dalį, kurioje stovi jų namas. Joniškis pastebimai pasikeistų per trumpą laiką, o ir patiems gyventojams būtų maloniau vaikščioti švariomis savo miesto gatvėmis. Taip būtų paskatinti žmonės ir, manau, kad jie labiau pradėtų gerbti merą, kaip neabejingą miesto problemoms ir nebijantį sunkaus darbo. Galiu pasidžiaugti, kad Joniškis dabar sparčiai gražėja: sutvarkytas parkas, bulvaras, tvarkomas miesto centras. Manau, kad įgyvendinus visuotinės talkos idėją, miestas taptų dar švaresnis, patrauklesnis mums, čia gyvenantiems, ir turistams.

Jogailė Skablauskaitė, 7b kl.

Jei aš valdyčiau Joniškio miestą...

Aš - joniškietė. Gyvenu nedideliame, bet jaukiame miestelyje. Man čia gera ir saugu. Mūsų

miestas Joniškis sparčiai keičiasi ir gražėja. Sutvarkytas miesto parkas. Ten smagu praleisti laisvalaikį ir jauniems, ir pagyvenusiems žmonėms.

Renovuojamas miesto centras. Tikiuosi, kad ten bus gražu. Atrodo, kad mūsų miestelyje viskas gerai, tačiau jeigu aš būčiau miesto meras, dar rasčiau ką tvarkyti ir keisti. Labai negražiai atrodo mūsų kiemai prie daugiabučių. Reikėtų daugiau žaidimų aikštelių vaikams. Norėtųsi, kad kiemuose augtų daugiau gėlių. Surengčiau gražiausiai prižiūrimo daugiabučio kiemo rinkimus. O prizas būtų kelionė į pasirinktą šalį.

Dar reikėtų skatinti žmones daugiau sportuoti, važinėti dviračiais. Vieną dieną per savaitę drausčiau važinėti mašinomis. Mūsų Joniškis nedidelis, jį galima apeiti pėsčiomis ar apvažiuoti dviračiu. Nuo to būtumėme tik sveikesni.

Noriu, kad čia būtų gera gyventi ir mažiems, ir suaugusiems, ir seniems, ir neįgaliems. Ugnė Aleknavičiūtė, 7b klasė

Skaniausių valgių receptai

Obuolių pyragas Reikės:

1 stikl. cukraus (300 g.), 1 stikl. miltų (300 g.), 3 kiaušinių, cinamono, 6-8 obuolių, aguonų, cukraus pudros

(kad būtų skaniau ).

Gaminimas: į dubenį įmuškite 3 kiaušinius ir supilkite cukrų. Maišykite su šaukštu

arba kombainu (virtuviniu kombainu ) iki baltumo. Tada supilkite miltus ir vėl

išplakite. Tuomet ištepkite skardą aliejumi arba sviestu, supjaustykite obuolius

riekelėmis ir sudėkite į skardą. Apibarstykite cinamonu (gan gausiai ) ir supilkite

cukraus, miltų ir kiaušinių masę. Apibarstykite aguonomis ir pašaukite į orkaitę. Ten

reikia kepti 180˚C temperatūroje apie 40 min. O kai iškeps, leiskite jam truputį atvėsti

5-10 minučių ir apibarstykite cukraus pudra. Vietoj cukraus pudros galima naudoti

pabarstukus, ištirpintą šokoladą ar kt.

SKANAUS :) Deimantė, 7b kl.

ATGAJUTIS 2014m. Gruodis. Nr:1

10

Receptas „ Sagutės“

Reikės:

Sluoksniuotos bemielės tešlos.

Pieniškų dešrelių.

Lydyto sūrio

Provanso prieskonių.

Ant sluoksniuotos tešlos uţbarstykite prieskonių. Paskui į tešlą susukite dešrelę. Gautą vyniotinį

supjaustykite į riekeles. Sudėkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi ir apibarstykite tarkuotu sūriu.

Įdėkite į orkaitę 15 min. ir kepkite 200 laipsnių temperatūroje.

SKANAUS!!!:)

Šypsenėlė

- Ţinai, norėčiau tau pasiūlyti...

- Na pagaliau! Penkis metus ruošeisi ir vis neišdrįsai...

- Tai štai šiandien susikaupiau tau pasiūlyti...

Imkim ir išsiskirkim geruoju.

Ji:

- Kuo ţadi būti Naujametiniam karnavale?

Jis:

- Šreku.

- Kaukę nusipirkai?

- Kol kas ne, o tu kuo būsi?

- Graţuole.

- Kaukę nusipirkai?

„Atgajutį“ leidţia JONIŠKIO MATO SLANČIAUSKO PROGIMNAZIJOS MOKINIAI:

Redaktorius Emilija Galkutė. Korespondentai: R. Karskytė, Aušrinė Katiliavaitė, Dţedlinga Daškevišiūtė,

Ema Vaineikytė, Deimantė Kuprytė, Rugilė Zaleckytė, Evelina Zubytė, Simona Klevinskaitė, Goda

Knyvaitė, Erika Doraitė ir kt.

Kolektyvui talkina mokytoja Alina Jonaitienė.

Joniškio M.SLANČIAUSKO progimnazija, Pašvitinio g. 19, Joniškis.