Utenos apskrities ligoninėje detoksikuotas vaikas tebuvo 3 metų amžiaus

18

24

33

Teisme - precedento Lietuvoje neturinti pinigų grobstymo iš banko afera

Vilniaus universiteto rektorius apie tai, kodėl nė vienas Lietuvos universitetas nepateko į pasaulio universitetų penkišimtuką

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

. . . t ema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 ps l . . .

M o t e r s t e i s ė – p r i e š

v a i k o g y v y b ę

. . . s i t uac i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0ps l . . .

Š v i e t i m a s : „ l i l i p u t ų “ r e z e r v a t a i

i r „ m o n s t r ų “ b u v e i n ė s

. . . r i nka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14ps l . . .

R e m o n t a s i š m ė g i n a k a n t r y b ę i r

p i n i g i n ę

. . . sank i r ta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18ps l . . .

B a n k i n i n k ė p a s i s a v i n o

i n d ė l i n i n k ų p i n i g u s

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20ps l . . .

A n y k š č i ų š v e n t o v ė s s k u l p t ū r ų

g a l e r i j a

. . .patirtys. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24psl . . .

R e k t o r i u s s e r g a n e p a g y d o m a

m e i l e

. . .kel ias. . . į . . .sėkmę. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .27psl . . .

D i z a i n e r ė n e n o r i b ū t i v a d i n a m a

s i u v ė j a

. . .pastogė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30psl. . .

Ž a l č i o V y ž o g l o b o j e – V y ž u o n ų

m i e s t e l i s

. . . s ve i ka ta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33ps l . . .

J a u n i a u s i a m i š b l a i v i n t a m v a i k u i

– t r e j i m e t u k a i

. . . i š g y v e n ima i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 4 p s l . . .

D v i a v a r i j o s , d v i n e g a l i o s i r

v i e n a š e i m a , v i e n a l a i m ė

. . . k e r t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 6 p s l . . .

K e r a m i k u i ž o d ž i o „ r y t o j “ n ė r a

. . . b a l a n d ž i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . .

A p i e p a s n i n k ą b e i m a l o n i a u s i ą

t r a n s p o r t ą

. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . .

red

ak

toria

us

sk

ilti

s

. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .

AUKŠTAITIŠKAS

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT- 29145 Anykščiai. Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt. Tiražas 3000 egz.Spausdino UAB „Iksprintas“.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Redaktorė Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė, (8-686) 96382 . Žurnalistai ir bendradarbiai:Vytautas Balčiūnas, Danielius Binkys (8-616) 51097, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė, Raimondas Guobis, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė, Salvijus Pranskūnas, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorė Sandra Andriuškevičiūtė. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.Maketuotojas Justas Navašinskas

2008 Nr. 4 (6)Mėnesinis žurnalas

Už reklamos turinį redakcija neatsako. Rankraščiai negrąžinami. Perspausdinti publikacijas arba jų dalį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

formatas

Viršelio nuotraukoje: anykštėnė dizainerė Kristina Kruopienytė.

Svajonės sukuria tikrovę. O kaip norėčiau, kad „Maximos“ apelsinai ir zefyrai vėl kvepėtų rojaus sodais ir truputį gegužės šventėm. Traškančių nuo pirkinių vežimėlių ir artėjančios didžiausios ekonomikos krizės po Antrojo pasaulinio karo, kaip gąsdina finansų analitikai, laikais aš taip pat ilgiuosi slyvų sulčių stiklinės valgyklos bufete ir dar keptų bulvių kvapo. Tik, gink, Dieve, keptų ne tepiame augaliniame mišinyje.Ilgiuosi ir džiaugsmo, kurį patyriau už penkis rublius nusipirkusi medinę apyrankę. Ir atminties - apyrankė buvo suklijuota iš keturių lygių dalių - suskaičiavau ir išmatavau sukdama ant riešo ir laukdama, kaip tada maniau, svarbiausio gyvenimo susitikimo.Tačiau nei skonis, nei aromatai, nei laukimo įtampa nesugrįžta. Dedu ant jų prisiminimų kapo liūdesio vainiką. Ir jaučiuosi kaip gruzinas iš anekdoto, kuris šoko ką tik apverkęs savo žmoną – nors ilgiuosi tikrumo, visgi traškančių pirkinių vežimėlių turbūt jau neturėčiau jėgų iškeisti į 84 –ųjų apelsinų skonį.

Pagarbiai,Gražina Šmigelskienė

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

2p

sl

..

.. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . Sveta Vitkienė >

Moters teisės – prieš vaiko gyvybę

Už abortą baus ne motinąAbortų šalininkai teigia, kad gimdyti ar ne yra moters apsisprendimo teisė ir demokratinėje visuomenėje piliečiams neturėtų būti nurodinėjama, kaip planuoti šeimą. Aborto uždraudimo šalininkai teigia, kad nauja gyvybė prasideda nuo apvaisinimo ir kad visi klausimai, susiję su gyvybės apsauga, turi būti sprendžiami teikiant prioritetą vaiko, tebesančio įsčiose, teisėms. Bausmė už nėštumo nutraukimą grėstų ne motinai, bet abortą atlikusiam asmeniui, toks asmuo būtų baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Tiesa, esama ir išlygų - abortas būtų leidžiamas, jei nėštumas grėstų motinos gyvybei ar sveikatai; jei nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų; kai prenataliniai tyrimai rodo didelę tikimybę, jog vaisius bus sunkiai pažeistas arba vaikas sirgs nepagydoma, jo gyvybei gresiančia liga.Panašus įstatymas jau seniai priimtas Airijoje, Lenkijoje, Ispanijoje. Maltoje draudžiama abortą atlikti bet kuriomis sąlygomis. Lietuvoje abortai buvo įteisinti dar 1955-ais metais. Nutraukti vaisiaus gyvybę galima iki 12 nėštumo savaitės.

„Legaliai“ negimė 15 tūkstančių kūdikių Lietuvos sveikatos statistikos centro duomenimis, 2006-aisiais (praėjusių metų duomenys nebaigti sisteminti) iš viso šalyje atlikta 14 tūkst. 976 legalių abortų (1997 m. - 30 tūkst. 559). Per 10 pastarųjų metų abortų skaičius, teigiama, nuolat mažėja. Šį oficialų skaičių gerokai pakeistų niekur neregistruojami kriminaliniai abortai.

Pagal statistiką, Utenos apskrityje 2006-aisiais padaryti 303 legalūs abortai. Daugiausia respublikoje jų atlikta Vilniaus (3 tūkst. 652), Kauno (1 tūkst. 652) ir Klaipėdos (1 tūkst. 640) apskrityse. Daugiausia abortų atlikta pagal moters norą - beveik 63 proc. visų operacijų. 27 proc. abortų buvo savaiminiai. Pagal medicinines indikacijas atlikta 0,7 proc. abortų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje per metus padaroma apie 30 mln. legalių abortų. PSO statistika teigia, kad nuo abortų kasmet miršta apie 150 tūkst. moterų; beveik 95 proc. jų miršta šalyse, kuriose abortai uždrausti arba griežtai ribojami.

„Abortas nėra šeimos planavimo priemonė“Lietuvos šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija pasisako už moterų teisę į abortą. Šios asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė sakė: “Remiamės tarptautiniais dokumentais, kuriuos, beje, pasirašiusi ir Lietuvos Vyriausybė. 1994

metais Kairo konferencijoje buvo kalbėta apie moters reprodukcines teises, šeimos planavimą ir informacijos prieinamumo galimybę. Vėliau Pekino konferencijoje pasirašyta veiksmų platforma su teiginiu, kad abortas nėra šeimos planavimo priemonė, o valstybė atsakinga už reikiamą informaciją ir priemones apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Taip pat pasirašyta Žmogaus teisių deklaracija (ja remiasi ir aborto uždraudimo šalininkai), kalbanti apie tai, kad žmogus turi teisę į gyvybę. Tačiau Strasbūro žmogaus teisių teismas konstatavo, kad teisė į gyvybę taikoma gimusiam žmogui“.

Kėsinimasis į moters pasirinkimo laisvę Už moters laisvę pačiai spręsti gimdyti jai ar ne pasisako Seimo narė, žinoma feministė Aušrinė Marija Pavilionienė. Moterų teisių gynėja, kone žinomiausia Lietuvoje teisės į abortą šalininkė, argumentavo: “Aborto uždraudimo projektas kėsinasi į moters pasirinkimo, apsisprendimo laisvę. Jau dabar niekinamos tos, kurios drįsta mąstyti kitaip nei Bažnyčios hierarchai.

Tebevyksta diskusijos dėl pasiūlymo Lietuvoje įstatymu uždrausti abortus. Nors, kaip parodė speciali apklausa, abortų draudimui nepritaria du trečdaliai Lietuvos gyventojų, gali būti, kad pavasarį Seimui pritarus prieštaringam vertinamam Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui, abortas Lietuvoje bus laikomas nusikaltimu.

> Nė viena užsimezgusi gyvybė pati negali nuspręsti, ar ji bus laimingu, mylimiausiu vaiku, ar netgi neturės teisės pamatyti pasaulį.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

3p

sl

..

.

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

p r o s p e k t a s

A r r e i k i a į s t a t y m a i s d r a u s t i a b o r t u s ?

Minties ir žodžio laisvė yra esminiai žmonių visuomenės laimėjimai, ir niekas individui neturi teisės nurodinėti, kaip jam ar jai tvarkyti asmeninį gyvenimą. Šiandien minėtu projektu vyras sprendžia moters likimą - neigiamos lygios galimybės, žmogaus teisės ir laisvės. Religija Lietuvoje atskirta nuo valstybės, todėl Bažnyčia neturėtų formuoti politinio, socialinio klimato šalyje, tačiau katalikiškose valstybėse ši institucija mėgina daryti įtaką politinei valdžiai“.Paklausta, ar teisė į abortą nelemia tautos mažėjimo, menko vaikų gimstamumo, ponia A.M. Pavilionienė sakė: “Aborto uždraudimas neskatina gimstamumo, o didina moterų mirties atvejus, nes moterys, kurios nenori gimdyti, vis tiek nutraukia nėštumą nelegaliai, nesaugiai, nepaisydamos visų įstatymų draudimų. Nesu aborto šalininkė, o pasisakau už tai, kad tokia galimybė būtų moteriai suteikiama, palikta. Tai - tarptautinė moters teisė“.

Įstatymas pro religijos akiniusPasak A.M.Pavilionienės, abortus moterys nutraukdavo ir pirmykštėse bendruomenėse. Ginekologiškai nustatyta, kad moteris net nežino, kiek ji patiria „persileidimų“, nes neįvyksta užuomazga. „Man rūpi moters moralinis žudymas, nes ląstelių susijungimo nelaikau žmogumi. Kai Lietuvoje mokyklose bus profesionaliai dėstomas lytinis švietimas ir Bažnyčia nustos tam priešintis, kai moterys ir vyrai išmoks reguliuoti ir kontroliuoti savo lytiškumą, suvoks tai, kad lytiniai santykiai gali baigtis pastojimu, kai jie naudos šiuolaikines apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, išmoks planuoti šeimos padidėjimą, tuomet nereikės ir abortų. Tačiau šiandien Lietuvoje viso šito nėra, todėl neapsišvietusiems žmonėms negalima primesti įstatymo, kurį piliečiai suvokia tik pro religijos akinius“, - sakė Aušrinė Marija Pavilionienė.

Aborto pasekmės jaučiamos dešimtmečiaisAnykščių rajono Troškūnų miestelio bažnyčios klebonas Saulius Filipavičius pasipiktinęs: “Komentuoti tiesiog nėra ką. Bažnyčios nuomonė šiuo klausimu vienareikšmiška: abortas yra nužudymas. Tai fundamentalistinė bažnyčios nuostata. Vardan tariamos moters laisvės aukoti negimusį kūdikį - tai tiesus kelias ten, iš kur labai sunku sugrįžti. Kas prisiims atsakomybę už fizinę ir moralinę moterų, pasiryžusių abortui, traumą? Beje, traumą, nepamirštamą visą gyvenimą. Susiduriu su moterimis, kurios, jau būdamos brandaus amžiaus, ateina pas mane, papasakoja apie jaunystėje padarytą klaidą ir skundžiasi, kad ji kaip juoda dėmė gožia jų ne dienas - dešimtmečius. Kad iki šiol sapnuojasi negimę vaikai... Gal ponia Aušrinė Pavilionienė toms moterims krizių centrų pristeigs? Sako, darykim ką norim, tik neribokim laisvės. Tariama laisvė mainais už žmogaus gyvybę yra ne laisvė, o destrukcija. 10 Dievo įsakymų neriboja niekieno laisvės, tik duoda žmogui kryptį. Gali nukrypti – tavo asmeninis reikalas. Tačiau kaip paskui grįši?“

Tikra žala bus, kai abortus uždraus Anykštėnė, beveik 30 metų ginekologinės praktikos turinti gydytoja Nijolė Januškienė sakė, kad abortus, kol jie įrašyti medicininėje normoje, ji atlikti privalo, tačiau laukia laikų, kai jai nereikės to daryti. Tačiau, perspėjo gydytoja, uždraudus abortus, „pajusime ir sužinosime tikrąją abortų žalą moteriai“. „Kai operaciją atlieka profesionalus gydytojas, komplikacijų, „palikimo“ organizmui būna retai. Tačiau kai tai daro bet kas... Turbūt niekas nesitiki, kad nuo įstatymo išleidimo abortai nebus daromi. Asmeniškai manau – ne nuo to reikia pradėti. Man keista, kad įstatymą inicijuoja vyrai. Ko gi jie nesugalvoja išeities, kad patys moterų į keblią padėtį nestatytų? Juk kai gimdyti, tai susiglaudę vyras ir moteris ateina abu, o kai nutraukti nėštumą – tai tik viena moteris, paprastai sugniuždyta, nuleidusi galvą. Aš už gyvybę – daugybė vaikų, kurių motinos buvo linkusios jų atsikratyti, dabar bėgioja Anykščių gatvėmis. Pavyko perkalbėti. Tačiau taip pat esu už moters pasirinkimo laisvę ir už vyrų atsakomybės skatinimą“,- sakė gydytoja Nijolė Januškienė.

> Anot Seimo narės Aušrinės Marijos Pavilionienės, kvaila primesti abortų draudimo įstatymą.

> Kunigas Saulius Filipavičius: “Tariama laisvė mainais už žmogaus gyvybę yra destrukcija“.

Rita Navašinskienė, anykštėnė:„Mačiau renkant parašus prieš įstatymą drausti abortus – nepasirašiau. Esu griežtai nusistačiusi prieš žudymą. Abortai turi būti draudžiami, numačius mediciniškai pripažintas ir būtinybės sąlygojamas išlygas. Man nepatinka pozicija: noriu – gimdau, noriu - žudau. Todėl manau, kad valstybei būtina įsikišti į šį reiškinį”. Angelė Trainienė, uteniškė: „Kontroversiška tema. Manau, teisė spręsti turi būti palikta moteriai. Teko sutikti jauną merginą, kuri po aborto buvo tapusi savo pačios šešėliu... Manau, daugelis moterų psichologiškai sunkiai išgyvena nutrauktą nėštumą ir šiam žingsniui apsisprendžia tik gerai įvertinusios pasekmes... Visi mylimės, visi išgyvename įvairių patirčių, bet neretai dėl pasekmių visa problemų našta gula ant moters pečių. Vyrai turėtų būti labiau atsakingi...“

Stasė Klimašauskienė, uteniškė: „Esu tikinti ir manau, kad abortus reikia drausti. Suprantu jaunus žmones, pasitaiko suklysti. Bet jei jau taip atsitiko, reikia auginti. Žinoma, ir vyrų atsakomybė turi būti. Betgi nuo seno sakoma: „Kas jiems – kepurę užsidėjo ir pro duris išėjo“.

Regina Pelakauskienė, molėtiškė:„Ne, nes šiuo metu žmonės nepajėgūs užsiaugint tiek, kiek „prisidarys“... Jei uždraus - blogų pasekmių tikrai padaugės, o kas darėsi abortus - ras būdų darytis ir toliau...”

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

> Anykštėnė ginekologė Nijolė Januškienė mano, kad uždraudus abortus žalos sveikatai bus tik daugiau.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

4p

sl

..

.. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

. . . Raimonda Stankevičiūtė - Vilimienė >

- Pagal statistiką išeitų, jog per mėnesį apskrityje vidutiniškai sulaukiate dviejų pranešimų apie galimus darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose“ atvejus. Kokia atskirų savivaldybių situacija?- Apie Utenos savivaldybės įmones pernai gauta 12 pranešimų, Anykščių - 2, Visagino - 3, Zarasų -5, Molėtų - 3 (vienas tikrintojų protokolas buvo perduotas teismui ir byla nutraukta trūkstant įrodymų). Pranešimai gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonu 1882. - O šiemet ar jau buvo signalų apie „vokelius“?- Buvo 4 tokie pranešimai.- Kiek iš viso sulaukėte pranešimų pasitikėjimo telefonu 1882?- Pernai iš viso užregistruoti 53 pranešimai. Kai kurie jų pasitvirtino. Gyventojai praneša ne tik apie „vokeliuose“ mokamą atlyginimą, bet ir apie nelegalų darbą ar neregistruotą veiklą. Apie pažeidimus praneša patys darbuotojai ar jų artimieji, taip pat ir konkurentai. Rinka nedidelė, todėl nesąžiningai veikdamas verslininkas ją greitai iškreipia, ir tai pajunta kiti panašias paslaugas teikiantys verslininkai. Šiemet per sausio – vasario mėnesius pasitikėjimo telefonu sulaukėme 12 pranešimų.- O kokie tokių pranešimų tyrimo rezultatai?- Pagal gautus pranešimus pernai atlikti 143 patikrinimai. Surašyta 13 administracinės teisės pažeidimų protokolų, buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai. Papildomai priskaičiuotos sumos ir paskirtos baudos sudaro apie 660 tūkst. litų. Per patikrinimus įmonėms teko įdarbinti 5 darbuotojus, dirbusius nelegaliai, o dar 25 darbuotojus pervesti dirbti visu etatu (iki tol jie dirbo ne visu etatu).

P e r m ė n e s į – v i d u t i n i š k a i p o d u „v o k e l i ų “ a t v e j u s

Apie galimus „vokelių“ (neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo) atvejus pernai Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sulaukė 24 pranešimų. Apie tai ir kitus pažeidimus „Aukštaitiško formato“ žurnalistė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė kalbėjosi su šios inspekcijos viršininku Pranu Alsiu.

Iš senųjų Atėnų - demokratijos lopšio - kildinamas ir žodis idiotas, reiškiantis asmenį, tesirūpinantį savo reikalais ir visai nesisielojantį dėl valstybės... Neseniai teko skaityti, kad 40 proc. šalies abiturientų painioja valstybės šventes. Nereikėtų stebėtis jų nežinojimu, nes panašu, jog abiturientai tik painioja pavadinimus, o tūlas pilietis net datų neišvardintų, nes valstybės šventės jam tėra ilgieji poilsio savaitgaliai. Tai atsispindi ir www.anyksta.lt internautų apklausoje, kur net 65,8 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad Kovo 11 –oji - nesvarbi diena. Panašūs rezultatai buvo ir klausiant, ką reiškia Vasario 16 –oji: „O man dzin“ - 17,5 proc., „Laisva diena ir tiek“ – 33,1 proc., „Švenčiu, bet tik formaliai“ – 19,2 proc. Liūdnokai atrodė Vasario -16-ąją, Kovo11 – ąją ir mūsų miestų, miestelių gatvės – trispalve savo namus puošė tik kas antras, o ne kuriose atokesnėse gatvėse kas trečias ar kas ketvirtas žmogus. Įstatymais reglamentuota, kad valstybės vėliavą per tris svarbiausias valstybės šventes reikia kelti, o už pažeidimus numatyta nuo dešimties iki trisdešimt litų administracinė bauda. Savivaldybių miestų ir miestelių seniūnai gyventojų pamirštamą pareigą „Aukštaitiškam formatui“ apibūdino: „silpnai“, „gatvėje tik viena kita“, „kaimuose ypač mažai“. Tačiau, kaip sakė Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas, „drastiškų priemonių dar nesiėmėm. Susitikę šią problemą mes, seniūnai, ne kartą aptarėm, tačiau neteko girdėti, kad ir kiti jau būtų bandę taikyti bausmes. Visi kol kas tik prašymais ir kalbomis mėgina įtikinti žmones“. Na, gal iš tiesų baudos nėra pats efektyviausias būdas įtikinti pilietį gerbti valstybę. Tačiau kaip mūsų seniūnai, taip ir mes kiekvienas, jei nesame, senųjų atėniečių terminu, idiotai, pasukime galvas, ką daryti, kad mūsų Lietuva jos teritorijoje būtų tinkamai gerbiama. Drauge pagalvokime apie šią misiją, tokią beprotiškai fantastišką (šis žodžių derinys priklauso svarbiausių Lietuvos susitelkimo švenčių vedėjui, Lietuvos estrados legendai, maestro Vytautui Kernagiui, kurį, kaip nebūtų liūdna, prieš keletą savaičių Lietuvos žmonės didele minia palydėjo į

Idiotai (?) ir beprotiškai fantastiška misija

Amžinojo poilsio vietą). Taigi, kaip tiems, kuriems Tėvynės jausmas nebuvo perduotas genais ar per 18 Nepriklausomybės metų atbuko, tą jausmą įskiepyti? Galbūt verta nuolat apie tai priminti, kartoti, treniruoti, pratinti - taip, kaip nuo kūdikystės atsakingi tėvai moko saugiai ir garbingai gyventi savo atžalą. Čia tėvų misijos galėtų imtis ne tik seniūnai, bet ir politikai, pradedant merais, vicemerais, Seimo nariais. Na, jei jie visi pasistengtų dėl savo valstybės taip, kaip per rinkimus (o jie į Seimą jau rudenį, ir, matyt, neabejoji, skaitytojau, kad pretendentų sąrašas bus ilgas) stengiasi dėl savęs ir savo partijos? Užsuktų į užuomaršų namus, maloniai primintų apie pareigą valstybei, tuo pačiu pasidomėtų, kaip žmonės gyvena, kokią tėvynę savo vizijose kuria. Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog misija - išmokyti žmogų gerbti savo valstybę - nėra tokia svarbi kaip investicijos, strateginiai planai. Pastarųjų 18 – os metų situacija rodo, kad be jausmo nebeliks nei kam tų planų įgyvendinti, nei kam lėšų įsisavinti. O dabar pasikartokime svarbiausias mūsų Lietuvos šventes: Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena (šiemet minėjome 90 – metį), Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena (šiemet sukako 18 metų), Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (švęsime 755 – erius). Noriu tikėti, kad per pastarąją dieną jau šiemet bent Utenos regiono miestai, kaimai ir viensėdžiai bus labiau spalvingi, nes bus daugiau trispalvių... bus daugiau piliečių. Filosofas Arvydas Šliogeris rašė: „Aš žinau, kad šis pasaulis netobulas ir tobulesnis būti negali, tačiau privalau stengtis gyventi ir mąstyti taip, tarsi jis galėtų būti kitoks“. Gal ši mintis suteiks tvirtybės tau, tikintis Lietuva pilieti.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

5p

sl

..

.

. . . l a i š k a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

r e k l a m a

“Aukštait iškame formate” - dovanos skaitytojams

Prenumeratos kaina: 1 mėn. 3 mėn.

4 Lt 12 Lt Pasiūlymas taupiems „Aukštaitišką formatą“ ir „Anykštos“ laikraštį kartu prenumeruoti pigiau.

Žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ prenumerata priimama: �visuose Utenos apskrities paštuose �“Anykštos” laikraščio redakcijoje

Žurnalo numeryje ieškokite šių trijų kuponų, išsikirpkite juos ir pasinaudokite įmonių tik Jums suteiktomis nuolaidomis.

- didžiausias laikraštis regione.

Regioniniame naujienų portalewww.anyksta.lt

kiekvieną dieną apsilanko apie 10 000 skaitytojų

Įdomu, kodėl A.formatas tapo valstybės pareigūnų, tinkamai neatliekančių jiems pavestų pareigų reklama? (Raimonda Stankevičiūtė - Vilimienė “Statybų inspektoriai skelbia griovėjų konkursus” - “Aukštaitiškas formatas”, 2008 m. Nr.2) Kas čia vyksta? O gal partiečių reklamuotojas prieš artėjančius rinkimus? Pažiūrėkime į realius J.Spietinio darbus.2007 m. Ignalinos raj. Aukštaitijos nacionaliniame parke buvo atvežtas ir pastatytas vagonėlis. Informacijos institucijų atstovai kreipėsi į J.Spietinį dėl šio vagonėlio. J.Spietinis viešai aiškino, kad neįmanoma vagonėlio priskirti statiniui ir nėra galimybės nubausti savininką. Anykščių raj.prie Rubikių ežero Paežerių kaime Šmatavičiai atvežė ir pastatė dar didesnį vagonėlį K.Petronio sklype. Kadangi K.Petronis yra invalidas, be vienos kojos, tad jis ir nespėjo perspėti – uždrausti palikti Šmatavičiams šį vagoną, jie spėjo nuvažiuoti. Vėliau K.Petroniui pažeidėjus Šmatavičius apskundus statybos inspektoriams, J.Spietinis davė nurodymus (aišku, dabar jis neigs) nubausti ne vagonėlio savininkus, o K.Petronį, kam jis skundžia Šmatavičius.Kitame apskrities rajone eilę metų buvo eksploatuojamas nepriduotas ūkio pastatas, pro kurį J.Spietinis per mėnesį pravažiuodavo bent vieną kartą, bet jo nenubaudė, ir kai žmonės pradėjo skųsti, kad J.Spietinis leidžia naudotis nepriduotu pastatu, J.Spietinis pats organizavo jo pridavimą. Buvo atvejų, kai pastatai buvo statomi be statybos leidimo, kuriuos tikrino

Abejojame pareigūno sąžiningumu

J.Spietinis ir leido juos pastatyti, nestabdė statybų, nebaudė statytojų. (Faktai bus pateikti viešai vėliau).Molėtų raj. Kulionių draustinyje neteisėtai buvo statomas pastatas, generalinė prokuratūra, gindama valstybės interesus, užprotestavo išduotą statybos leidimą. Byla atsidūrė teisme ir J.Spietinis pirmas vyko į teismą ir gynė pažeidėjų, o ne valstybės interesus, kur jis pagal pareigas privalo ginti teisėtus valstybės interesus. Aišku, teismas statybos leidimą panaikino. (Medžiaga pridedama).Faktų, kai J.Spietinis sąmoningai nevykdo LR Statybos įstatymo 8 skirsnio 27 straips. 1, 3, 4, 5, 7 p., galima išvardinti ir daugiau, bet kai A.formatas rodo, kaip aktyviai dirba p. J.Spietinis, nežinodamas, kaip tie atspausdinti gal neteisėtai pastatyti statiniai yra A.formate išvardinti. Reikia priminti, kad dalis tų statinių buvo išviešinti tik statybos inspektorių dėka p. J.Spietiniui nežinant arba statinių savininkams susiginčijus su ponu J.Spietiniu, t.y., tik neradus sutarimo. Visiems aišku, jei savininkas invalidas apskundžia vagonėlio šeimininką, tai J.Spietinis jį siūlo nubausti, kam kliudo pažeidėjui ramiai pažeidinėt. Kas čia, valstybės pareigūno pareigų tinkamas atlikimas?

Pagarbiai,grupelė norinčių, kad spauda nušviestų tikrai dorai, sąžiningai atliekančius pareigas pareigūnus, o ne vaizduojančius ir imančius atlyginimus. Sėkmės (kalba netaisyta – red.past.)

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

6p

sl

..

.

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i

Jonui Spietiniui, Utenos tarybos nariui, už įgytą priklausomybę. Per tarybos posėdį J.Spietinis prieš vieną iš balsavimų pareiškė, jog jame nedalyvaus, tačiau kai tik meras paklausė, kas “už”, politikas pakėlė ranką ir laikė, kol jo nesudraudė kolegos.

Du turizmui svarbūs įvykiai praėjusį mėnesį vyko Utenos apskrities viršininko administracijoje, bet nė vienas iš jų didesnio dėmesio nesulaukė.Iki balandžio pradžios Utenos apskrities viršininko administracijoje visuomenei buvo pristatomas parengto Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano projektas. Gyventojų komentarų ir pasiūlymų segtuvas liko tuščias, nors šios trasos turizmą plėtojančioms vietovėms svarbios. Mat čia bus tvarkoma infrastruktūra, nukreipiami turistiniai maršrutai, trasos zonoje esantys turistiniai objektai bus reklamuojami. Taip pat kovą buvo vertinamos bandomojo konkurso „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2008“ apskrities turo paraiškos. Apskrities turo komisijai neteko ilgai vargti sprendžiant, kokios idėjos tinkamiausios nacionaliniam turui, nes tesulaukė trijų projektų: Utenos rajono savivaldybės „Senasis pašto traktas“, Zarasų turizmo informacijos centro „Žingsniai kultūrine erdve...“ ir UAB „Romnesa“ „Lietuva ir ŠAKOČIŲ kraštas“. Nacionaliniam turui apskrities komisija pateikė dvi pirmąsias. Apskrities viršininkės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus specialistė Laura Palevičienė “Aukštaitiškam formatui” sakė: ”Verslininkai ir gyventojai, matyt, dar nesupranta šių projektų visų privalumų”. Tačiau sutiko, kad galbūt informacija apie juos nepakankamai buvo paskleista. “Mes informavome savivaldybes ir rajonų turizmo informacijos centrus, o kaip jie informavo gyventojus, suinteresuotus verslininkus, nežinome. Ateityje apie tai pagalvosime”, - patvirtino apskrities Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus specialistė.

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Turizmo projektai – be reakci jos

Lietuvos dviratininkė Simona Krupeckaitė (nuotraukoje) pirmą kartą tapo pasaulio vicečempione. 25-erių metų buvusi uteniškė antra finišavo kovo 26 dieną Mančesteryje (Anglija) pasaulio dviračių treko čempionato 500 m atskiro starto lenktynėse. Trenerio Antano Jakimavičiaus auklėtinė distanciją įveikė per 34,066 sek. (vid. greitis - 52,838 km/h).Pasaulio čempione tapo kubietė Lisandra Gera Rodriges. S. Krupeckaitė jai pralaimėjo tik 0,045 sek. Dviratininkė antrą vietą užėmė ir kovo 30-ąją vykusiose sprinto varžybose. Keirino rungtyje ji liko šešta. Antroji vieta sprinte S.Krupeckaitei garantavo kelialapį į Pekino olimpines žaidynes.

Pasaulio sidabras

Arnoldui Abramavičiui, Zarasų merui, už diplomatiškumą. Jis sugebėjo susitarti su badautojais, jog šie nutrauktų akciją. Baibių gyventojai badaudami siekė išsaugoti savo mokyklą. Meras mainais pasiūlė kitą darbą pedagogams ir protestas baigėsi.

Gintarui Vidžiūnui, Darbo partijos Utenos skyriaus lyderiui, už ... ministrą. Utenos kolegijai pradėjus vadovauti Gintautui Bužinskui, „darbiečiai“ dar įgavo svorio. Tikėtina, jog buvęs „darbiečių“ teisingumo ministras suorientuos kolegijos studentus ir dėstytojus.

Rolandui Kazlui, aktoriui, už kryžių. Buvęs molėtiškis R.Kazlas apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenį Jono Vaitkaus spektaklyje “Patriotai”. Šį prestižinį apdovanojimą R.Kazlas gavo antrus metus iš eilės.

Pagerbti vienuolyne

Utenos apskrities sporto centrų, klubų vadovai, organizatoriai, treneriai ir sporto rėmėjai buvo pagerbti ir apdovanoti Troškūnų bažnyčios (Anykščių raj.) požemio menėje. Utenos apskrities viršininkė Angelė Kaušylienė ir pavaduotojas Vilius Cibulskas 11 – ai labiausiai nusipelniusių sporto centrų vadovų, sporto renginių organizatorių ir trenerių įteikė padėkos raštus ir atminimo statulėles. Tokias dovanas pelnė ir 12 labiausia sportą remiančių apskrities įmonių vadovų. Tarp jų - didžiausių apskrities įmonių AB „Anykščių vynas“ (direktorius Marius Gudauskas), UAB „Dauniškis ir Ko” (direktorius Alvydas Rudokas), UAB „Ignalinos statyba“ (generalinis direktorius Petras Narkevičius), UAB „Lakaja“ (generalinis direktorius Eugenijus Glumbakas) ir kiti.Molėtų sporto centro direktoriaus pavaduotojai Gailutei Keliuotienei, kovo mėnesį atšventusiai 50 – mečio jubiliejų, tačiau dar dalyvaujančiai maratono ir ilgų distancijų bėgimuose šalyje ir užsienyje, buvo įteiktas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Vyriausybės medalis.Po oficialiosios dalies apskrities sambūrio dalyviai vaišinosi Troškūnų vienuolyne.

> Apskrities viršininkė Angelė Kaušylienė dėkoja UAB „Dauniškis ir Ko” direktoriui Alvydui Rudokui.

Lolit

os K

amin

skie

nės

nuot

r.

Šildymo sezonu nustatytus socialinius kriterijus atitinkantys gyventojai turi teisę į kompensacijas už šildymo, vandens bei kieto kuro išlaidas. Jomis dažniausiai naudojasi zarasiškiai. Utenos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, tokiomis kompensacijomis naudojosi apie 1500 uteniškių šeimų. Anykščiuose jos buvo skirtos 1673 šeimoms. Molėtų rajono savivaldybėje šios išlaidos buvo kompensuojamos apie 250 šeimų. Zarasų - maždaug 2000 šeimų. Ignalinoje - vidutiškai 750 šeimų. Nors šildymo sezonas artėja į pabaigą, visų apskrities savivaldybių Socialinės paramos skyriai tebegauna pareiškimus iš pageidaujančiųjų kompensacijų. Daugiausia - 130 - naujų pareiškimų kovą pateikė uteniškiai.

Kompensaci jos

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

7p

sl

..

.

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Utenos rajono taryba neleido šio miesto Valstybinei mokesčių inspekcijai rekonstruoti pastato, kuriame inspekcija įsikūrusi. Deputatai pageidauja, jog mokesčių inspekcija pasistatytų naują kontorą ir apskritai išsikraustytų iš buvusios senosios ligoninės patalpų.„Tai senoji ligoninė. Pastatyta 1909

metais/.../. Mes atkurtume istorinį teisingumą ir padarytume labai gerą darbą“, – neleisti mokesčių inspekcijai rekonstruoti patalpų agitavo chirurgas, socialliberalas Albinas Grincevičius (nuotraukoje). Pasak gydytojo, iš pastato iškrausčius inspektorius, jame būtų galima įkurti ligoninę bei nakvynės namus. Utenos valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Pranas Alsys deputatams teigė, jog Vyriausybė jau yra nutarusi pastatui rekonstruoti skirti 3 mln.Lt, ir lėšas būtina šiemet įsisavinti. „Jūs važiuojate pas ministrą. Pramuškite 10 milijonų naujam pastatui“, – į Finansų ministeriją susiruošusiam Utenos merui Alvydui Katinui palinkėjo A.Grincevičius. „Metai laiko vyksta tik kalbos – jokių realių sprendimų. Dabar atsirado 3 mln.Lt ir vėl nieko nedarome – vėl tik kalbos“, – deputatų pozicija piktinosi P.Alsys.

Mokesčių inspekci ją veja lauk

Vytautui Galvonui, Seimo nariui, liberaldemokratui, už įsišaknijimą. Vilnietis V.Galvonas vėl kandidatuos Anykščių-Kupiškio apygardoje, todėl anykštėnas Juozas Ivanauskas priverstas „emigruoti“. Jis, kaip Rolando partijos kandidatas, grumsis Kaune.

Vygandui Saugūnui, Molėtų rajono ligoninės vyriausiajam gydytojui, už la-a-abai netradicinės medicinos propagavimą. Molėtų tarybos nariai įtarė, jog gydytojas į tarybos posėdį atėjo neblaivus. O V.Saugūnas pareiškė, jog gerti sveika.

Petro Šostuchai, Anykščių tarybos nariui, už pilietiškumą. P.Šostucha nepabijojo savo partijos skyriaus lyderio, savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bauros, ir tarybos posėdyje karštai protestavo prieš tarnybinių automobilių pirkimą.

Sigučiui Obelevičiui, Anykščių rajono merui, už tai, kad nepabūgo apsinuoginti viešumoje. Meras drauge su sveikuoliais kovo 1 dieną išdrįso pliūkštelti į 4 laipsnių šilumos Šventosios upės vandenį.

Aukštaitijos bendruomenėms atsiveria galimybė kiekvienais metais gauti milijoninę Europos Sąjungos paramą.Šiemet Aukštaitijos bendruomenių asociacijos vietos veiklos grupės (ABAVVG) 22 projektams paskirstyta 0,5 mln.Lt finansinė ES ir nacionalinė parama. Utenos apskrities viršininkės pavaduotojas, ABAVVG valdybos pirmininkas Vilius Cibulskas sakė, kad pagal 2007 – 2013 metų programą vidutiniam vienam rajonui numatoma skirti apie 7 – 8 mln.Lt kaimams ir mažiems miesteliams atkurti. Iš viso ABAVVG veikla apima 32 seniūnijas, kuriose gyvena daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų.

Bendruomenėms – mil i jonai

AB „Utenos trikotažas“, pagal neaudituotą 2007 metų veiklos rezultatą, pardavimai siekė 114,7 mln. litų, tai 8,1 proc. mažiau nei 2006 metais. Grynasis bendrovės nuostolis pernai siekė 1,6 mln. litų, konsoliduotas - 7,7 mln.litų. „Nuostolius daugiausiai lėmė tokie veiksniai, kaip nepalankūs valiutų kursų svyravimai, veiklos organizavimo problemos“, - rezultatus komentavo bendrovės generalinis direktorius Gintaras Pileičikas. Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovė tikisi pasiekti 29,9 mln.litų apyvartą, tai 3 proc. daugiau nei 2007 m. pirmąjį ketvirtį. „Tai bus pirmasis pardavimų augimo ketvirtis po keturių iš eilės sekusių kritimo ketvirčių“, - teigė bendrovės generalinis direktorius.

Tikisi pragiedrulių

Utenos rajono taryba, pabandžiusi įdiegti modernią balsavimo technologiją, apsigavo.Jau kuris laikas ant stalų stovi elektroninio balsavimo pultai, tačiau jie iki šiol nebuvo naudojami. Tarybos opozicijai pradėjus burbėti, jog laikas pradėti naudoti įrangą, kovo mėnesio posėdyje ji buvo išbandyta. Tačiau Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje Algirdas Petrikas (nuotraukoje) deputatus pagąsdino, kad elektroninis balsavimas gali būti neteisėtas, nes jis slaptas. Pasak A.Petriko, Visagino savivaldybėje taip pat yra įdiegta elektroninio balsavimo sistema, tačiau, kaip balsuoja visaginiečiai, matoma ekrane, o Utenoje sistema iki galo nesutvarkyta. „Gal čia užprogramuota po stalu, ir aš nežinau, maigo Jasiūnas mygtuką ar ne“, - ironizavo A.Petrikas. Opozicija, prašydama „balsuoti mygtukais“, kaip tik ir siekė susilpninti valdančiąją koaliciją. Neva, kai meras nežinos, kaip kas balsuoja, tuomet bus daugiau demokratijos. Pasirodo - ne, balsavimas turi būti viešas.

Vargas dėl technologi jų

VšĮ Molėtų ligoninė direktorius Vygandas Saugūnas turėjo pasiaiškinti rajono tarybai, kodėl jo nebuvo darbe kovo 12 d.Į tiesmuką tarybos nario Sauliaus Jauneikos klausimą: „Ar pats piktnaudžiauji alkoholiu?“ atsakė, jog niekur nėra parašyta ant butelio, jog alkoholį vartoti draudžiama, o jis, kaip daktaras, netgi rekomenduojąs profilaktiškai vartoti alkoholį kasdien, kad kuo mažiau būtų cholesterolio kraujyje... Į tokį atsakymą iškart sureagavo tarybos narys Stasys Žvinys, replikuodamas, jog tai pasijuokimas iš rajono, iš tarybos, iš profesijos: „Jūs - puikus gydytojas, bet nuo šios minutės neturėtumėt būti ligoninės vadovu“. Tačiau, pasiūlius parašyti pareiškimą apie išėjimą iš darbo, direktorius V.Saugūnas atsisakė, kaip atsisakė ir pasitikrinti alkotesteriu. Tarybos nariai, įtardami, jog ligoninės vadovas į tarybos posėdį atvyko neblaivus, pasirašė aktą, kuriuo, reikia manyti, prasidėjo Molėtų ligoninės vadovo nušalinimas nuo pareigų.

Rekomendaci ja. . . .

AB ”Rokiškio sūris” įmonių grupės 2007 m. dvylikos mėnesių konsoliduotas (visų įmonių bendras) neaudituotas grynasis veiklos pelnas sudarė 34,842 mln.litų, tai 167,58 proc. daugiau negu 2006 m.2007 m. grupės neaudituoti konsoliduoti pardavimai sudarė 665,548 mln.litų. Pardavimų ir pelno padidėjimą didžiąja dalimi lėmė sėkmingas eksportas, teigė bendrovės grupės vadovai.

Kaip ant mielių

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

8p

sl

..

.

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Natūralu. Anykščiai – poetų kraštas

Ričardas Sargūnas, Anykščių tarybos narys, „darbietis“, apie savivaldybės raštą Vyriausybei:

„Kreipimosi preambulėje – tik literatūrinis pagraudenimas“.

„Išsiaiškinsim, kas iš konservatorių apsiskundė“

Rimantas Dijokas, Utenos tarybos narys, konservatorius, klausė savivaldybės administracijos direktoriaus:

„Teko girdėti, kad jūs esate griežtas, reiklus savo pavaldiniams/.../.“

„Gerai, gerai – Katinas, o ne katinas“

Alvydas Katinas, Utenos meras, apie rajono tarybos komandą, laimėjusią futbolo turnyrą:

„Mes ne tik kvaili, ne tik žvėrys, bet ir žmonės“.

Anykščiuose, „Keturių kalnų“ arenoje, karatė kyokushin kovotojai kovėsi dėl Lietuvos jaunių čempiono titulo ir dėl Aukštaitijos taurės. Varžybos dėl Aukštaitijos taurės vyko pirmą kartą.Varžybose dalyvavo apie 160 dalyvių, iš kurių pusė - iš Utenos apskrities. Karatė kyokushin čempionatą organizavo Anykščių karatė kyokushin klubas „Takas“ kartu su šios sporto šakos Lietuvos federacija, o pirmą kartą vykusias varžybas dėl Aukštaitijos taurės – tas pats sporto klubas. „Takas“ susišlavė daugumą apdovanojimų asmeninėse Aukštaitijos taurės varžybose, o klubo sportininkas Dominykas Gudelis tapo Lietuvos jaunių karatė kyokushin čempionu. Aukštaitijos taurę komandinėje įskaitoje iškovojo šio klubo sportininkai. Dėl Aukštaitijos taurės kovojo penkių Aukštaitijos miestų sportininkai, tarp kurių buvo keturių Utenos apskrities miestų - Anykščių, Utenos, Zarasų ir Ignalinos - sportininkai. Kitos varžybos dėl Aukštaitijos taurės planuojamos gegužės 30 dieną, taip pat Anykščiuose. Varžybas organizavusio karatė kyokushin klubo „Takas“ vadovas Egidijus Šilaika „Aukštaitiškam formatui“ sakė: „Manau, turnyras labai pavyko. Susidomėjimas buvo didelis. Tikimės, kad jis taps tradicinis ir prie jo jungsis visi Aukštaitijos miestai“.Varžybų informacinis rėmėjas – žurnalas „Aukštaitiškas formatas“.

Taurė l iko Anykščiuose

> Karatė kyokushin Lietuvos jaunių čempionate kovėsi ne tik vaikinai, bet ir merginos.

Apsimetusi geradare, aferistė iš patiklių uteniškių prieš pat Velykas viliojo pinigus. Jauku sugraudinti žmones ji pasirinko rezonansinėje avarijoje sunkiai sužaloto paauglio Mindaugo Galvydžio istoriją – esą vaikas mirė. Tuo tarpu vaiko būklė po truputį gerėja.Aferistė, pasibeldusi į garbaus amžiaus uteniškės A.S. butą, esantį Taikos gatvėje, pasekė istoriją esą vaikas mirė ir reikia greitai surinkti nemažą sumą, kad artimieji jį kuo skubiau galėtų parsivežti iš Vilniaus į namus ir palaidoti. A.S., sugraudinta aferistės, per du kartus jai padavė 70 ir 50 litų. Kaip vėliau paaiškėjo, tą vakarą tokių aukotojų būta ir daugiau. Berniuko motina Alma Jakšienė buvo šokiruota žinios apie aferistės kuriamas istorijas ir patvirtino, jog sukčiai ne pirmą kartą mėgina pasipelnyti iš juos užgriuvusios nelaimės. „Mindaugo sveikata po truputį gerėja - jis jau pasėdi, taria nesudėtingus žodžius“, - „Aukštaitiškam formatui“ sakė motina. Utenos policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vytautas Vaiškūnas „Aukštaitiškam formatui“ patvirtino, kad konkrečiai dėl šios aferistės išpuolių pareigūnai gyventojų skundų negavo. „Yra trys pranešimai apie aferistų skambučius, kai reikalaujama iš žmonių pinigų neva dėl artimojo padarytos avarijos“, - sakė viršininko pavaduotojas. Apie prieš dvejus metus įvykusią kraupią avariją, kuri nusinešė dviejų paauglių ir dviejų suaugusių vyrų gyvybes bei dar du vaikus ir jų šeimas pasmerkė sunkiai neįgaliųjų daliai, žino bemaž visa Utena. Apie ją ne viename numeryje rašė ir „Aukštaitiškas formatas“. Dviejų automobilių vairuotojai, varžydamiesi kelyje, sukėlė avariją, per kurią vienas iš automobilių įsirėžė į besitreniruojančią vaikų dviratininkų koloną. Byla tebenagrinėjama apeliaciniame teisme.

Sukčių jaukas – avari jos auka

Per pirmuosius du šių metų mėnesius Utenos apskrityje užregistruoti 75 gaisrai (pernai per tą patį laikotarpį – 89). Šiemet gaisruose jau žuvo 7 žmonės (pernai – 2).Daugiausiai gaisrų kilo Utenos rajone – 21 (26), Anykščių -12 (14), Ignalinos – 12 (11), Molėtų – 12 (12), Visagino – 10 (10), Zarasų – 8 (16). Po du žmones gaisruose žuvo Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajonuose, vienas – Utenos rajone. Kovo 31 dieną Anykščių rajono Kurklių seniūnijos Kryžokų kaime degindamas pernykštę žolę žuvo 1950 metais gimęs vyras.

Gaisrai

Utenos kolegija 15-ąjį kartą surengė siuvinių technologijos specialybės studenčių ir dėstytojų tradicinę mados šventę „Mados virusas 2008“. Pristatytas rekordinis 24-ių kolekcijų skaičius. Darbus pristatė ir Utenos miesto mokyklų moksleiviai, ir buvusios kolegijos auklėtinės. Vienos įdomiausių kolekcijų – dizainerių Jūratės Deksnienės ir Audronės Valeškienės „Lino simfonija“, Editos Čepurnienės ir Jolantos Graužinienės „Laukinė kakava“, Onos Slesariūnaitės “Rudens šlamesys“, Laimos Pilkauskaitės ir Danutės Blažienės „Pelkės žydėjimas“, Dovilės Vitkūnaitės „Bike show milenium“... Kolekciją „Lino simfonija“ demonstravo darželio „Linelis“ vaikučiai.

Mados virusas

Edm

undo

Tub

elio

nuo

tr.

> Kolekcija „Laukinė kakava“.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

9p

sl

..

.

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Utenos rajono taryba nusprendė UAB “Utenos butų ūkis“ vardu imti paskolą „iki 25 mln. Lt“ daugiafunkcinio sporto komplekso statybai finansuoti. Pasak mero Alvydo Katino, Vyriausybė kompleksui statyti jau skyrė 12,3 mln.litų, o gauti lėšų iš ES fondų nėra galimybių. „Jokių šansų į ES keliauti nebuvo, nes Lietuvoje keturios arenos statomos“, - tarybai kalbėjo meras.Konservatorius Raimundas Kelevičius paprašė vardinio balsavimo. Motyvų, kodėl reikalingas vardinis balsavimas, konservatorius viešai nedėstė, tačiau greičiausiai norėta, jog projekto nesėkmės atveju būtų aišku, kas yra kaltininkai. „Kai bus komplekso atidarymas, paskelbsime šitą sąrašą“, – ironizavo meras A.Katinas, o kažkas iš deputatų mestelėjo, jog balsavusieji prieš paskolos ėmimą nebus įleidžiami į sporto kompleksą. Per vardinį balsavimą visi aštuoni tarybos konservatoriai balsavo „prieš“ paskolos ėmimą, abu partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai susilaikė, o kiti 13 deputatų buvo “už”.Planuojama, jog bus imama 20,5 mln.Lt paskola su 5,5 proc. palūkanomis. Ją savivaldybės bendrovė turėtų grąžinti per 15 metų, kasmet bankui sumokėdama apie 2 mln.Lt.

Ims milžinišką paskolą

Štai kodėl Svėdasuos kruopų negausi!

Rimondas Bukelis, Anykščių rajono tarybos narys, socialdemokratas, apie sveikatą:

„Su tokia mašina, kuri yra Svėdasų seniūnijoje, nelinkiu niekam važiuoti, nes ne tik protezus, bet ir dantis pamesi“.

Ir pradės partijos į savo gretas kviesti “hakerius”...

Algirdas Petrikas, Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, apie juodąsias technologijas per balsavimą:

„Gal čia užprogramuota po stalu, ir aš nežinau, Jasiūnas maigo mygtuką ar ne“.

Pasaulio pabaiga! Mokesčių inspekcijos pinigus skaičiuoja!

Albinas Grincevičius, Utenos tarybos narys, socialliberalas, apie naujo mokesčių inspekcijos pastato statybas:

„Mes siūlysime puikią vietą. Jie turi daug pinigų“.

Anykščių policijos areštinėje, pirminiais duomenimis, dėl alkoholinės abstinencijos sindromo sutrikus širdies veiklai kovo 10 dieną mirė etapo laukiantis nuteistasis, 33-ejų metų Saulius Sabutis. Pasak Utenos policijos viršininko pavaduotojo Vytauto Vaiškūno, šiemet identiškomis aplinkybėmis mirtis ištiko asmenį, uždarytą Visagino policijos komisariate.Nors tokie atvejai apskrities policijose nėra dažni, V.Vaiškūno nuomone, padėtis nepasitaisys tol, kol ligoninėse nebus įrengti detoksikacijos kabinetai. „Panaikinus blaivyklas, detoksikuotini asmenys patenka į policiją. Ar policijos komisariatas yra ta vieta, kur galima detoksikuoti? Antra vertus, nuteistąjį galima išgabenti į bendro pobūdžio palatą ligoninės stacionare ir pastatyti prie durų policininką , tačiau tokiu atveju būtų pažeidžiamos kito – nenuteisto - ligonio teisės. Matau vienintelę išeitį – specialiai nuteistiesiems, sulaikytiesiems skirtą detoksikacijos palatą ligoninėje. Apskrities valdžia jau informuota apie šį policijos pasiūlymą. Šiemet nepasitaikė, kad kuriame nors iš apskrities komisariatų būtų nusižudęs nuteistasis ar sulaikytasis. Bandymų buvo ir ne vienas. Tačiau patvirtintos komisariatų vidaus taisyklės, pagal kurias sulaikytieji yra nuolat stebimi“, - sakė Utenos policijos viršininko pavaduotojas Vytautas Vaiškūnas. Anykščių prokuratūra ir Pirminės sveikatos priežiūros centras, kuriam priklauso Greitoji medicinos pagalba, tebesiaiškina, kas kaltas dėl to, kad rajono policijos areštinėje triskart medikų apžiūrėtas mirė nuteistasis, 33-ejų metų Saulius Sabutis. Rajono vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozainis teigė, kad dėl S.Sabučio mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo išvadų teks palaukti, kol teismo medicinos ekspertai pateiks prokuratūrai visų reikalingų tyrimų išvadas. Pasak prokuroro, tada ir bus sprendžiama, ar policininkai neaplaidžiai atliko savo pareigas. Pirminės sveikatos priežiūros centro auditorių grupė tyrimą jau baigė, tačiau jo rezultatai dar nesusisteminti, todėl irgi bus skelbiami vėliau.

Situaci ją pakeistų detoksikaci jos palata

Anykščių rajono taryba pritarė Anykščių miesto šiaurinio aplinkkelio specialiajam planui rengti.Anykščių savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bauros (nuotraukoje) duomenimis, aplinkkelio tiesimo darbų pradžia prasidės ne anksčiau kaip 2010 metais. „Projekto vertė sudarytų apie 60 – 65 mln.Lt. Juos skirs Automobilių kelių direkcija iš Kelių plėtros fondo. Didžiausią kainos dalį sudarys naujo tilto per Šventosios upę statyba, o, lyginant su numatomo Vilniaus aplinkkelio statyba, mūsų pasirinktoje trasoje yra nedaug privačios žemės, kurią reikės išpirkti kelio reikmėms. Kita vertus, Anykščių aplinkkelis buvo numatytas 2002 metais Seime tvirtinant šalies planą, o Anykščiams gavus kurortinės vietovės statusą, aplinkkelio projektavimo ir statybų darbai turėtų labai paspartėti“, - sakė A.Baura.Aplinkkelis sumažins automobilių srautą per centrinę Anykščių J.Biliūno gatvę, kuria eina krašto kelias Radiškis-Anykščiai-Rokiškis.

Projektuojamas aplinkkelis

Ukmergės kultūros centre veikia iš Troškūnų (Anykščių r.) kilusio fotomenininko Vytauto Janulio fotografijos darbų paroda. Neseniai Vokietijoje, Daichtorvalyje, vykusioje Europos valstybių fotomenininkų darbų parodoje, kurioje buvo eksponuojami tautodailininkų portretai, Lietuvai atstovavęs V.Janulis demonstravo dviejų Molėtų rajono Skudutiškių apylinkių menininkų portretus – Saukiškių kaime gyvenusio Vlado Lasio ir Skudutiškio miestelyje gyvenusios Marės Padkamarytės.Vilniuje gyvenantis V.Janulis Kuktiškėse turi sodybą.

Parodoje - portretai

Anykščių ”Jaros” koncernas prieš mėnesį įsteigė naują bendrovė – “Jaros statyba”. Šios bendrovės kontora - Vilniuje, ji užsiima apdailos darbais. 8 iš naujos įmonės darbuotojų – Ukrainos piliečiai. “Jaros” koncerne – per dešimt bendrovių. Konsoliduota pernai metų apyvarta – 62 mln.Lt.

Įdarbino ukrainiečius

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

10

ps

l.

..

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . Vidmantas Šmigelskas>

Neišsigrynino tik Visaginas ir Anykščiai

Utenoje, Zarasuose, Ignalinoje ir Molėtuose veikia grynosios gim-nazijos. Utenoje yra trys grynosios gimnazijos, o kituose miestuose - po vieną. Utenos rajono švietimo įstaigos aiškiai koncentruotos mieste. Be gimnazijų Utenoje dar yra 4 pagrindinės, 2 pradinės bei jaunimo mokykla. Iš 6 tūkst. 784 Utenos

Švietimas: „liliputų“ rezervatai ir „monstrų“ buveinės

Visaginas 3333 6 555 Anykščiai 4500 12 375 Utena 6784 19 357 Ignalina 2939 10 294 Molėtai 3268 15 218 Zarasai 2907 15 194

Utenos apskrityje yra beveik 24 tūkstančiai mokinių, 28 vidurinės mokyklos, iš kurių 13 - gimnazijos. Kiekviena iš šešių apskrities savivaldybių, regis, turi savitą švietimo sistemėlę ir savas nesąmones. Anykščių mieste - trys vidurinės „monstrai“, kurios pagal mokinių skaičių apskrityje užima 1, 2 ir 4 vietas. Molėtų ir Ignalinos rajonų miesteliuose išlikę net po 4 vidurines mokyklas, o Zarasai jaučia išskirtinę meilę pagrindinėms mokykloms „liliputams“.

rajono moksleivių beveik 6 tūkst. lanko miesto mokyklas. Rajone veikia tik viena vidurinė mokykla – Užpalių gimnazija ir 7 pagrindinės mokyklos.

Molėtai, turėję dvi vidurines mokyklas, jas padalino į tris grynąsias švietimo įstaigas – gimnaziją, pagrindinę ir pradinę. Ignalina miesto vidurinę „perskėlė“ – įkūrė “Ąžuolo” gimnaziją ir Č.Kudabos pagrindinę mokyklą. Zarasuose veikia grynoji gimnazija ir dvi pagrindinės mokyk-los.

Miesto švietimo sistemos nesusitvarkė tik Anykščiai ir Visagi-nas. Anykščiuose yra dvi gimnazijos ir vidurinė mokykla, kur vaikai mokosi nuo 1 iki 12 klasių. Mokinių skaičius ir Anykščių mokyklose mažėja, tačiau apskrities mokyklų kontekste šio miesto švietimo įstaigos išskirtinai didelės. Anykščiuose grynosios gim-nazijos iki šiol neatsirado greičiausiai

> Į universitetus pernai įstojo nuo 7 iki 79 procentų atskirų Utenos apskrities mokyklų moksleivių.

dėl to, jog visų mokyklų vadovai yra svarbūs ir įtakingi, todėl nėra ką pagrindinės ar pradinės mokyklos vadovu palikti...

Visagine veikia 6 mokyklos – gimnazija, keturios vidurinės ir pagrindinė. Keturios vidurinės – rusiškos, o „Verdenės“ – lietuviška. Pagal mokinių skaičių išsiskiria „Gero-sios vilties“ vidurinė, joje - net 826 mokiniai. Kitos Visagino mokyklos daug mažesnės.

Ignalinos ir Molėtų rajonuose saugomos vidurinės

Ignalinos ir Molėtų rajonuose veikia po 4 vidurines mokyklas. Anykščių rajone likę 3 vidurinės, Zarasų – 2. Molėtų rajono Alantos vidurinė pakankamai didelė (320 mokinių), tačiau jai iki šiol nepa-vyko tapti gimnazija. Už kilometro, gretimoje Naujasodžio gyvenvietėje,

Mokinių skaičius Utenos apskrities savivaldybėse (mokinių skaičius – mokyklų skaičius – mokinių

vidutiniškai vienoje mokykloje)

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

11

ps

l.

..

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

veikia Alantos technologijų ir verslo mokykla, taip pat teikianti vidurinį išsilavinimą. O pagal Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimus dvi šalia viena kitos įsikūrusios mokyklos atestatų ateityje negalės dalinti.

Molėtų savivaldybės adminis-tracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėja Nijolė Kimbartienė įvardijo vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl Alantoje nėra gimnazijos, būtent dviejų mokyklų kaimynystę.

Visgi liūdniausios Molėtų rajono Suginčių ir Joniškio vidurinių per-spektyvos. Pirmojoje mokosi 196, antrojoje - 155 mokiniai. Beje, Joniškis yra mažiausias, vos 300 gyventojų turintis apskrities miestelis, iki šiol išsaugojęs vidurinę mokyklą. Nuo ateinančių mokslo metų Joniškio vidurinėje nebebus formuojama vien-uolikta klasė, tad ši mokykla, matyt, taps pirmąja „auka“. Molėtų rajone veikia 8 pagrindinės mokyklos, tačiau vienos neliks - rajono taryba priėmė sprendimą nuo rugsėjo 1-osios likvid-uoti Žalvario pagrindinę mokyklą.

Ignalinos rajono vidurinėse mokyklose mokinių skaičius apylygis – nuo 218 iki 256. O iš kaimiškųjų

mokyklų akivaizdžiai didžiausia yra Zarasų r. Dusetų K.Būgos gimnazija, joje - net 472 mokiniai.

Zarasuose – bado akcijaZarasų rajone veikia net 10

pagrindinių mokyklų. Iš jų penki-ose – mažiau nei 50 mokinių. O Suvieko pagrindinę lanko vos 25, Samanių - 30 mokinių. Samanių mokykloje dirba 11 pedagogų, yra 8,5 aptarnaujančio personalo etatai. Suvieko – 8 pedagogai, 13,6 aptarnaujančio personalo etato. Abiejų mokyklų biudžetai yra apie 300 tūkst.Lt, tad vienas šių mokyklų mokinys per metus „kainuoja“ apie 10 tūkst. litų.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius „Aukštaitiškam formatui“ pripažino, jog tokių mokyklų išlaikymas yra absurdiškas. Tačiau sprendimus, ką ir kada reorganizuoti, priima politikai, o politikai kaip išmanydami stengiasi įtikti rinkėjams. Zarasų rajono taryba nuo 2008 rugsėjo ketina reorganizuo-ti net keturias mokyklas – Samanių, Šniukštų, Baibių ir Lupenkos, bet

vasario mėnesį Zarasų rajono tarybai priėmus sprendimą minėtas mokyklas reorganizuoti, Baibių pedagogai ir kaimo bendruomenė paskelbė bado akciją. „Renginys“ truko kelias dienas. Bado akcija buvo nutraukta tik po derybų su rajono valdžia. Zarasų meras Arnoldas Abramavičius akcijos dalyviams žadėjo, jog įdarbins reorganizuojamų mokyklų pedagogus. „Daug metų nieko nebuvo daroma. Problema buvo ne sprendžiama, o atidėliojama“, – „Aukštaitiškam for-matui“ sakė A.Abramavičius. Meras teigė, jog reorganizavus išvardintas keturias pagrindines mokyklas, kitur mokytis turėtų tik 63 šių mokyklų 5-8 klasių moksleiviai, o rajono biudžetas sutaupytų per milijoną litų. Pasak mero, triukšmas dėl reorganizuojamų mokyklų „iš esmės yra politinis bruzdėjimas“. A.Abramavičiaus teigimu, procese aktyviai dalyvauja du rajono tarybos opozicijos na-riai – socialdemokratas Rolandas Urniežius ir „valstietis“ Gintaris Pitrėnas. Ar priimtas sprendimas dėl

1. Utenos A.Šapokos gimnazija 79/132. Anykščių r. Svėdasų J.Tumo Vaižganto gimnazija 66/63. Zarasų Ąžuolo gimnazija 59/244. Ignalinos gimnazija 57/245. Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto” vidurinė mokykla 56/196. Anykščių J.Biliūno gimnazija 53,5/257. Molėtų r. Alantos vidurinė mokykla 50/338. Anykščių A.Vienuolio gimnazija 48/32 9. Utenos „Saulės“ gimnazija 47/3210. Utenos r. Užpalių gimnazija 45/2911. Zarasų r. Antazavės vidurinė mokykla 43,5/3912. Molėtų gimnazija 43/3513. Zarasų r.Dusetų K.Būgos gimnazija 39,5/3014. Ignalinos r. Vidiškių gimnazija 39/4315. Visagino Sedulinos vidurinė mokykla 39/1416. Visagino „Atgimimo“ gimnazija 38/2417. Utenos Dauniškio gimnazija 36/4218. Visagino „Verdenės“ vidurinė mokykla 35/4619. Visagino „Draugystės“ vidurinė mokykla 34/3020. Visagino „Gerosios vilties” vidurinė mokykla 33/2921. Anykščių r. Troškūnų K.Inčiūros vidurinė mokykla 31/3122. Ignalinos r. Daugėliškio vidurinė mokykla 31/12,523. Anykščių r. Kavarsko vidurinė mokykla 29/4424. Molėtų r. Giedraičių Jaroševičiaus vidurinė mokykla 20/4025. Anykščių A.Baranausko vidurinė mokykla 20/2926. Ignalinos r. Dūkšto vidurinė mokykla 15/6527. Molėtų r. Joniškio vidurinė mokykla 12/2428. Molėtų r. Suginčių vidurinė mokykla 7/70

2007 m. abiturientų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai(į universitetus/kolegijas, proc.)

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

12

ps

l.

..

>>> > Anykščių meras Sigutis Obelevičius (kairėje) ir Molėtų meras Valentinas Stundys turi aukščiausią pedagoginę kvalifikaciją – mokytojo-eksperto.

w w w. a n y k s t a . l t

reorganizacijos bus įgyvendintas, dar nėra aišku – Zarasų tarybos opozicija bei bendruomenės yra nusiteikusios „spausti“ valdžią dar kartą svarstyti mokyklų pertvarkos klausimus.

Merai ekspertaiApie trečdalis visų apskrities

pedagogų turi mokytojų-metodininkų

vardus. Utenos rajone dirba 7 mokytojai - ekspertai, Visagine – 6, Zarasuose – 5. Molėtų ir Anykščių rajonuose yra tik po du mokytojus-eks-pertus. Sutapimas, jog aukščiausiąją pedagogo kvalifikaciją turi po vieną abiejų rajonų užsienio kalbų mokytoją - molėtiškė anglistė Angelė Jakštienė ir anykštėnų

Kada paskutinį kartą buvote muziejuje? (Balsavo 240 skaitytojų)

Praėjusį mėnesį13.3 %

Praėjusiais metais

23.3 %

Prieš 2-3 metus 8.8 %

Prieš keletą metų

11.3 %

Kai lankiau mokyklą16.3 %

Nesu buvęs. Ką ten parduoda?

27.1 %

Ar aukojate stokojantiems?(Balsavo140 skaitytojų)

Aukoju. Jei turi, privalai

dalintis. 40 %

Kai sąžinė dėl ko nors graužia, numetu centų

elgetoms6.4 %

Neaukoju, nes neturiu kuo dalintis

20 %

Neaukoju. Manau, kad kiekvienas

privalo užsidirbti 33.6 %

Kuris verslo objektas labiausiai garsina Utenos apskritį?

(Balsavo 394 skaitytojai)

Utenos automobilių

turgus5.6 %

“Utenos mėsa”0.5 %

“Utenos alus”14.2 % “Utenos

trikotažas”1.3 %

“Anykščių vynas” 11.9 %

Ignalinos atominė elektrinė66.5 %

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

13

ps

l.

..

Didžiausios Utenos apskrities mokyklos

Mokykla Mokinių sk.1. Anykščių A.Vienuolio gimnazija 10032. Anykščių J.Biliūno gimnazija 9013. Utenos Aukštadvario pagrindinė mokykla 8464. Anykščių A.Baranausko vidurinė mokykla 8325. Visagino „Gerosios vilties“ vidurinė mokykla 826

Didžiausios apskrities miestelių vidurinės mokyklos

1. Zarasų r.Dusetų K.Būgos gimnazija 4722. Anykščių r. Svėdasų J.Tumo Vaižganto gimnazija 3573. Molėtų r. Alantos vidurinė mokykla 3204. Anykščių r. Troškūnų K.Inčiūros vidurinė mokykla 3015. Anykščių r. Kavarsko vidurinė mokykla 295

Didžiausios kaimų pagrindinės mokyklos

1. Utenos r. Daugailių pagrindinė mokykla 1122. Zarasų r. Salako pagrindinė mokykla 1113. Anykščių r. Viešintų pagrindinė mokykla 1054. Anykščių r. Debeikių pagrindinė mokykla 1035. Anykščių r. Kurklių pagrindinė mokykla 102

Mažiausios kaimų pagrindinės mokyklos

1. Zarasų r. Suvieko pagrindinė mokykla 252. Zarasų r. Samanių pagrindinė mokykla 303. Zarasų r. Baibių pagrindinė mokykla 414. Zarasų r. Avilių pagrindinė mokykla 45 Zarasų r. Šniukštų pagrindinė mokykla 45

„prancūzė“ Laima Juzėnienė bei abiejų rajonų merai. Anykščių rajono vadovas, biologijos mokytojas-eksper-tas Sigutis Obelevičius ir dabar turi kelias pamokas Traupio pagrindinėje mokykloje. O Molėtų meras Valenti-nas Stundys, lietuvių kalbos moky-tojas-ekspertas, regis, nuo praėjusio rugsėjo pedagoginę praktiką nutraukė.

Lyderė – A.Šapokos gimnazijaPagal 2007 metų stojimo į

aukštąsias mokyklas rezultatus, akivaizdi apskrities lyderė yra Utenos A.Šapokos gimnazija. Net 70 proc. pernai metų šios gimnazi-jos abiturientų įstojo į universitetus. Utenos savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Panavas „Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog A.Šapokos gimna-zija lyderystei turėjo geras prielaidas – ši mokykla pirmoji Utenoje tapo gimnazija, taigi, prestižine mokykla, todėl į ją ėjo ir geriausi pedagogai, ir gabiausi mokiniai.

Zarasų ir Ignalinos miestų gim-nazijos pagal stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, kaip ir dera, yra lyderės savo rajonuose. Tiesa, Ign-alinos gimnazija pernai tik nežymiai pranoko Didžiasalio „Ryto“ vidurinę. Iš pirmosios į universitetus įstojo 57, iš antrosios – 56 proc. abiturientų.

Pernai metų Anykščių rajono mokyklų lyderė – Svėdasų J.Tumo Vaižganto gimnazija (į universite-tus įstojo 66 proc. šios mokyklos abiturientų). Anykščių J.Biliūno gimnazijos abiturientų, įstojusių į uni-

versitetus, procentas kiek mažesnis nei Svėdasų gimnazijos – 53,5 proc.

Molėtų gimnaziją (43 proc.) taip pat aplenkė kaimiečiai - Alantos vidurinė (50 proc.).

Visų penkių Visagino vidurinių mokyklų abiturientų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai yra panašūs. Į universitetus pernai įstojo nuo 33 proc. („Gerosios vilties“ vidurinė) iki 39 proc. (Sedulinos vidurinė) abiturientų. Visos Visagino mokyklos yra apskrities mokyklų „turnyrinės lentelės“ viduryje. Visagino savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Ninos Buninos teigimu, realiai Visagino abiturientų stojimų rezultatai yra dar šiek tiek geresni, nes dalis jaunuolių renkasi studijas ne Lietuvos, bet Rusijos, Ukrainos ir Bal-tarusijos universitetuose, o pateikiami tik duomenys apie įstojusius į mūsų šalies aukštąsias mokyklas.

Sąrašo apačioje rikiuojasi kaimiškos mokyklos. Dvi paskutines vietas užima mažiausios apskrities vidurinės – Joniškio ir Suginčių (abi Molėtų rajono). Pernai į universite-tus įstojo tik vienas (arba 7 proc.) Suginčių abiturientas ir du (12 proc.) joniškiečiai. Trečia nuo galo - Ign-alinos rajono Dūkšto vidurinė (15 proc.). Ne ką geriau nei minėtų trijų mažų mokyklų abiturientams sto-jant į universitetus sekėsi Anykščių A.Baranausko vidurinės moksleivi-ams. Į universitetus įstojo tik penk-tadalis pernai šią mokyklą baigusių jaunuolių. Tai blogiausias rezultatas iš visų apskrities miestų mokyklų.

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

14

ps

l.

..

Pasikliauti gali tik savimiAsmeninė patirtis sako, kad remontuojant būstą viskas priklauso ne nuo turimų pinigų kiekio. Lemia žmogiškasis faktorius. Nusprendęs susiremontuoti butą, gerokai užtrukau – beveik metus gyvenau dulkėse, statybininkų paieškose ir nesusipratimuose. Norėdamas elementariai nusišlifuoti senas grindis, perėjau išties Dantės “Pragaro” ratus. Pirmieji statybininkai dingo palikę visus įrankius ir net nepareikalavę atlygio, kiti sugebėjo glaistu užtepti plyšius, tačiau paaiškėjo, kad toliau dirbti negali, nes neturi įrankių. Treti įrankius turėjo, tačiau pažadėjo ir neatvyko. Viskas baigėsi tuo, kad turėjau pats surasti šlifavimo aparatą ir samdyti žmogų, kuris su juo dirbtų, lakuoti ir glaistyti grindis teko pačiam. Šiuo atveju remonto kaina jau nebeturi jokios reikšmės, nes pats esi priverstas tapti statybininku.Panašius dalykus pasakoja visi, kuriems teko susidurti su remonto darbais – provincijos miestuose gyvenantys rimtesni statybininkai paprastai dirba didmiesčiuose arba yra išvažiavę į užsienį, didelės firmos smulkiu remontu gyventojų namuose neužsiima, todėl, kaip ir sovietmečiu, tenka pasikliauti

Remontas išmėgina kantrybę ir piniginę

Remontas Lietuvoje žmogui rimtesnis išbandymas negu stichinė nelaimė – negailestingai naikina nervų ląsteles ir finansinius resursus. “Aukštaitiškas formatas” domėjosi, kiek trunka ir kiek kainuoja padaryti remontą savo būste.

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

visagalėmis pažintimis arba aklai ieškoti žmogaus drumzlinoje statybų darbų rinkoje.

Apskaičiuoti galima ir pačiamProvincijoje remonto kainos maždaug tokios pat kaip ir didmiesčiuose, nors kokybė ne visada atitinka kainą. Išties, statybininkai išgyvena šiuo metu aukso laikus, tai kodėl turėtų dirbti už mažesnę kainą kur nors provincijoje, juk darbas tas pats, o specialistų trūksta?Jei ruošiatės remontuoti, galite maždaug pasiskaičiuoti, kokios išlaidos jūsų laukia tik už darbą, neskaičiuojant medžiagų.

Sakykim, tinkavimas (kainos nurodytos už kvadratinius metrus) jums kainuos apie 25-40 Lt, gipskartonio plokščių montavimas – 20-40 Lt, sienų ir lubų glaistymas - 20 Lt, plytelių klijavimas - 40-80 Lt, sienų ir lubų dažymas - 20 Lt, gruntavimas - 3 Lt, tapetų klijavimas - 15 Lt, kiliminės dangos klojimas - 20 Lt,

. . . Linas Bitvinskas >

> UAB “Termotaupa” elektrikas Artūras Misiūnas instaliacijas dažniau vedžioja ne gyventojų namuose, o stambesniuose statybos objektuose.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

15

ps

l.

..

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

s p e c i a l i s t o v e r t i n i m a s

laminuotos grindų dangos - 25 Lt, plastikinių ir medinių dailylenčių montavimas - 30-35 Lt, pakabinamų lubų karkaso montavimas - 20-30 Lt, pakabinamų lubų įrengimas - 30 Lt, grindjuosčių montavimas - 10-15 Lt už kvadratinį metrą.Jei pageidaujate įrengti naują santechnikos įrangą, teks pakloti dar maždaug po 150 - 180 litų už tašką, o jei planuojate pakeisti ir elektros rozetes, dar pridėkite maždaug po 15-20 litų už vienetą.Tokiu būdu galite paskaičiuoti, kad jei norite iš pagrindų suremontuoti vieną 20 kvadratinių metrų kambarį, darbams, neskaičiuojant medžiagų, turėtumėte sukaupti apie 4000 litų. Tiesa, vargu ar pavyks rasti žmogų, kuris imsis viską atlikti pats – dėti grindis, montuoti pakabinamas lubas, glaistyti ir dažyti bei tvarkyti elektros instaliaciją. Greičiausia skirtingiems darbams teks ieškoti atskirų žmonių, o tai brangins ir ilgins remonto darbus. Paprastai statybininkai stengiasi imtis tų darbų, kurie atliekami greitai ir kainuoja daugiausiai, tačiau kratosi smulkių ir laikui imlių darbų. Įprasta, kad remontuojant atsiranda ir nenumatytų darbų, kurie taip pat nemažai kainuoja.

Kainos didėjaTiek statybininkai, tiek besirengiantys remontuoti būstą žmones būsimųjų darbų įkainius gali susidaryti iš interneto svetainių (viena iš jų - www.samata.lt), tačiau dalyje jų kainos jau seniai atsilieka nuo realybės. Kai kurių darbų kainos realybėje beveik dvigubai

didesnės. Sakykim, populiari paslauga gipskartonio montavimas nors internete skelbiama, kad kainuoja 20 – 25 litus už kvadratinį metrą, tačiau realiai statybininkai prašo apie 40 litų už kvadratinį metrą.Tiesa, aukštos kainos turi ir kitą pusę – ne visada norintys remontuotis rikiuojasi prie statybininkų durų. Pagal patentą Anykščiuose dirbantis statybininkas Ričardas Serich sako, kad “darbų nėra labai daug, bet po truputį stumiamės”. Vyras tvirtina, jog iš savo patirties gali pasakyti - dažnai remontą sunkina tai, kad tenka taisyti prieš jį dirbusių žmonių broką. “Dažniausiai tenka įrenginėti pastatytų namų vidų, butų remontuoju mažiau, bet pasitaiko, kad žmonės prašo namuose atlikti vieną ar kitą darbą”, - “Aukštaitiškam formatui” sakė R.Serich.Vienos iš nedaugelio įmonių, kuri užsiima ir smulkiais remonto darbais, UAB “Vesiga” iš Panevėžio meistras Zigmas Jukšta, paklaustas, ar jų firma užsiimtų suremontuoti vieną kambarį, nieko pažadėti negalėjo: ”Na, visų pirma, reikėtų žiūrėti konkrečioje situacijoje, gal ir apsiimtumėm. Šiaip mes dirbame visoje Lietuvoje, daugiausia užsakymų Vilniuje ir Panevėžyje, o kitur važiuojame retai”, - sakė Z.Jukšta.Anykščiuose įsikūrusios UAB “Termotaupa” statybos direktorius Romualdas Vitkus sakė, kad jų statybininkai darbų privačiuose objektuose turi nedaug, bet ir nesiveržia dirbti smulkiuose objektuose, nes užsakymų pakanka. ”Iš visų atliekamų darbų gal tik 10

procentų sudaro darbai privačiuose namuose. Kokios priežastys? Na, manau, žmonės daugiau darbų atlieka savo jėgomis”,- sakė R.Vitkus.

Vilties yraTačiau sulaukti geresnių laikų statybos rinkoje vilties yra. Mat visų pirma statybininkų atlyginimai jau beveik susilygino su Europoje dirbančių atlyginimais, todėl specialistai grįžta į Lietuvą. Antra - šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo būsto rinkai, darbo statybose irgi sumažėjo, statybininkai tapo sukalbamesni negu buvo anksčiau. Beje ir Vakarų Europoje stabtelėjusi statybų rinka mažina darbo vietas atvykėliams. Pranešama, kad pirmą kartą per daug metų Airijoje, kuri buvo ilgus metus lietuviams emigrantams svetinga žemė, ėmė didėti nedarbo lygis. Nekilnojamojo turto kainų kritimas (10 proc. praėjusias metais) sąlygojo statybų nuosmukį – dauguma statybininkų po kalėdinių atostogų neberado darbo. Airijos centrinio statistikos biuro duomenimis, į Airiją atvykstančių gyventi žmonių skaičius per ateinančius ketverius metus žymiai sumažės. Vadinasi, dalis Airijoje įsikūrusių statybininkų pasuks atgal į tėvynę. O pagausėjus statybininkų gretoms yra vilties, kad kainos už jų darbus ims mažėti.

Juozas Binkis, Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Anykščiuose:“Žmonėms pirmiausia patarčiau raštu surašyti rangos sutartį, kurioje būtų numatyta, kad darbus statybininkai atliks savo instrumentais, savo rizika. Kitaip kaip įrodysite teisme, jei iškils konfliktas? Tokių atvejų yra ir pretenzijų būna iš abiejų pusių. O jeigu Darbo inspekcija randa žmogų, dirbantį nelegaliai, baudžiamas tas, kuris samdė atlikti darbus, nes tokiu atveju jis tampa darbdaviu. Statybininkas baudžiamas tada, kai jis neturi verslo liudijimo”.

Tomas Kupriūnas, Utenos savivaldybės vyriausiasis architektas:“Aš asmeniškai remontui atlikti rinkčiausi ne patentininką, o firmą. Nes ir atsakomybė kitokia, ir pareikalauti gali, o patentininkui kas – pasibaigė patentas ir viskas”.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

16

ps

l.

..

p u l s a s

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Per 2007 –uosius, lyginant su 2006 –aisiais, Sodros Utenos skyriuje ligos pašalpų padaugėjo 27,86 proc. , Anykščių – 15,9 proc., Molėtų - 8,4 proc.„Aukštaitiškas formatas“ klausė darbdavių, kaip jie patys kontroliuoja, ar jų darbuotojas iš tiesų serga, ar ligą simuliuoja?

Turbūt tik vaikai Molėtuose žino Ežiuko parduotuvę. Pavadinimo neturinti, bet toje pačioje vietoje nuo 1994 metų veikianti vaikų „pakrikštyta“ Ežiuku krautuvė dėl iškaboje tortą laikančio ežiuko suaugusiems dažniausiai būna tik Onutės Bareikienės konditerijos krautuve.Kone verslo stebuklas - išsilaikyti rinkoje daugiau nei dešimtmetį, kai už sienos - kita maisto prekių parduotuvė, o priešingoje kelio pusėje - MAXIMA. Individualios įmonės savininkė sakė, jog išlikimo sėkmė - produkcijos išskirtinumas, Produkcija specifinė - konditerija. Tačiau vien saldumynais sotus nebūsi. Tad palaipsniui atsirado alkoholis,

Išl ikimo sėkmė - produkci jos išskirt inumas

Utenoje nagų priežiūros paslaugos yra brangesnės nei kituose apskrities miestuose. Utenoje nagų priežiūros paslaugą teikia 6 įmonės, Anykščiuose - 5 įmonės ar tiesiog verslo liudijimą turinčios specialistės, Molėtuose – tik 2. Manikiūrininkės tvirtino, jog viena kitos konkurente nevadina, nes klientų užtenka visoms. Dažna su verslo liudijimu dirbanti manikiūrininkė ypatingesnių nagų priežiūros paslaugų, kaip nagų priauginimas ar pedikiūras, neatlieka, nes esą ir taip klientų užtenka. Todėl, pavyzdžiui, molėtiškės merginos ir moterys, kurios nori prisiauginti nagus, specialistų priverstos ieškotis kituose miestuose.Anykščiuose dirbanti kosmetikė Jūratė Talačkienė, šiuo verslu užsiimanti jau šešerius metus, tvirtino, jog poreikis nagų priežiūros

Manikiūrininkėms darbo daugėja

> Kosmetikos kabinetų duomenys

Manikiūro ir pedikiūro kainos, Lt

Miestas Manikiūras Pedikiūras Nagų priauginimasAnykščiai 12-25 35-40 100Molėtai 15-20 40 -Utena 22-30 50-70 120

paslaugoms pastebimai padidėjo. Tą patį sakė ir Utenoje įsikūrusio grožio priežiūros centro „DeviAJ“ savininkė Jolanta Prakapavičienė. Ji, beje, taip pat užsiminė, kad jei anksčiau pedikiūras buvo išimtinai sezoniška paslauga – moterys kojų nagais suskasdavo rūpintis vasarą, tai pastaraisiais metais dėl pedikiūro vis dažniau klientės ėmė kreiptis ir šaltuoju metų laiku. Mat padaugėjo žmonių, žiemą keliaujančių ilsėtis į Egiptą, Turkiją.

žalia mėsa ir kita. Vieną „kampą“ savo parduotuvėje ji išnuomavo AB „Žemaitijos pienas“. Verslininkė Onutė Bareikienė neslepia, jog konkurencinėje aplinkoje išsilaikyti yra sunku. Bet Molėtuose žmonės mėgsta mažas parduotuves. Sugaišta mažiau laiko, nei stovėdami didžiulėse eilėse, pardavėjos gali patarti, pagelbėti...O. Bareikienės įmonėje dirba 7 žmonės. Būtent jos yra išlaikiusios darbštumo ir sąžiningumo testą, nes kolektyve yra buvę ir kitaip... Verslininkė sakė pagal profesiją esanti buhalterė, bet visada norėjusi būti prekybininke. Juolab kad visos 4 seserys yra verslininkės. Viena Lazdijų rajone, Veisiejuose, turi kavinę, kita Druskininkuose - restoraną „Lietuviški patiekalai“, o dar vienos sesers iš Druskininkų - Romos Pankevičienės - įmonės konditeriniais gaminiais prekiauja ir Onutė.

Marius Gudauskas, AB “Anykščių vynas“ direktorius: „Mums tai nėra problema. Jeigu žmogus serga, tai jis iš tikrųjų serga, o ne simuliuoja. Galbūt dideliuose miestuose galimybių simuliuoti ir yra, o Anykščiai – mažas miestelis, kur visi vienas kitą pažįsta ir žino, kas ką veikia. Žinoma, geriausia, būtų, jog žmonės ne tik nesimuliuotų, bet ir nesirgtų“.

Artūras Jereminas, AB „Umega“ generalinis direktorius: „Įmonėje yra kolektyvas – tai tie žmonės, kurie sąžiningai dirba ir nedarbingumo pažymėjimais nepiktnaudžiauja, bet nuolat būna 3 - 5 tokie, kurie įsidarbina ir po dienos kitos suserga. Dažniausiai po ligų nebepasirodo. Tačiau apsidrausti nuo tokių darbuotojų nesame pajėgūs. Pikta, žinoma. Sveikatos sistemoje yra tikra netvarka“.

AB „Molesta“ generalinisdirektorius Stasys Žvinys:“Žmogus privalo stebėti savo sveikatą. Bet jei per mėnesį jo būna dirbta tik 6 ar 10 darbo dienų, reikia sunerimti ir darbdaviui. Paprastai mes civilizuotai tariamės, kodėl jam nesinori dirbti, dažnai jis ir pats nesupranta tų priežasčių, bet supranta turįs problemų. Reikia pasidžiaugti, jog per paskutinius trejus metus nebuvo nė vieno probleminio atvejo”.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

17

ps

l.

..

Policininkai aptiko sekimo aparatūrą

. . . Arvydas Lingaitis >

Anykščių policijos komisariate driokstelėjo iki šiol negirdėtas skandalas: pareigūnai savo tarnybiniame automobilyje rado slaptą filmavimo ir pasiklausymo aparatūrą ir tokiu būdu sužlugdė galimai specialiųjų tarnybų operaciją nustatyti kyšininkus Anykščių policijoje.

Patruliai E. B. ir D. N. savo tarnybi-niame automobilyje „VW Golf“ (valst.Nr. DUK 757) miniatiūrinę filmavimo kamerą ir kelis mikrofonus aptiko atsitiktinai, kai nedegė salono apšvietimo lemputė. Pakrapščius plafoną, pasirodė sidabrinė izoliacinė plėvelė, iš kurios kyšojo storėjantis juodas laidas. Patraukus tą laidą, pasimatė, kad ten sumontuoti keli mažyčiai mikrofonai...Geriau panaršę automobilį, policininkai priekinėje panelėje aptiko paslėptą vaizdo kamerą, o po salono lubų apmušalais – nedidelį blokelį, anteną ir daugybę laidų. Pareigūnai tuoj sumojo, kaip jų mašinoje atsirado slapta sekimo įranga: prieš dieną Anykščių policijos komisariato viršininko pavaduotojas Petras Pumputis minėtu automobiliu buvo išvykęs į Panevėžį, kur greičiausiai specialiosios tarnybos ir sumontavo sekimo įrangą.„Niekas mums taip ir nepaaiškino, kas čia vyksta? Ar taip reiškiamas nepasitikėjimas mumis, kaip policijos darbuotojais? Parašėme tarnybinį pranešimą komisariato viršininkui, bet su mumis niekas taip ir nesiteikė pasikalbėti. Automobilis „VW Golf“ po šio įvykio vėl kažkur buvo dingęs – matyt, vadovai pasirūpino išimti visą sekimo įrangą, kad neliktų jokių įkalčių, - pasakojo patrulis E. B. – Visi žemesnių grandžių policijos komisariato darbuotojai yra pasipiktinę, reiškia nepasitikėjimą vadovybe, visi ardo tarnybinius automobi-lius ir tikrina, ar nėra pas juos įmontuotų panašių dalykų. Deja, policijos įstatymas mums draudžia streikuoti, gal kažkiek profsąjunga galėtų padėti, į kurią dabar įstojau“.Anykščių policijos komisariato viršininkas Raimundas Razmislavičius „Aukštaitiškam formatui“ (AF) teigė nieko nežinąs apie pavaldinių tarnybi-niame automobilyje rastą sekimo įrangą. „Patruliai man nieko neparodė, todėl negaliu komentuoti, ką jie ten rado...“ - aiškino R. Razmislavičius. Jis tikino, kad „yra

daug operatyvinės veiklos subjektų, galinčių veikti, apie tai neinformavę rajono policijos komisariato vadovybės“. Policijos viršininko pavaduotojas P.Pumputis taip pat gynėsi vykęs į Panevėžį į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl įrangos sumontavimo. „Į Panevėžį aš nevažiavau, o jeigu patruliai kažką rado, tegul patys jums ir komentuoja“, - teigė P.Pumputis. Vie-nintelis Anykščių policijos administracijos pareigūnas, kuris teigė žinąs apie sekimo įrangą, buvo Patrulių būrio vadas Linas Šulskus.STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys AF sakė: „STT Anykščių policijos automobilyje nesumontavo minėtos įrangos. Be mūsų dar yra kiti operatyvinės veiklos subjektai. O jeigu tai neteisėta, tuo turėtų susidomėti prokuratūra“.Lietuvos teisės instituto direktorius Algimantas Čepas AF aiškino, jog normalu, kad STT neigia prieš policininkus vykdžiusi operatyvines priemones. „Specialiosios tarnybos, kai vykdo operatyvinę veiklą, neprivalo visuomenei apie tai pranešti. Tačiau tokia veikla gali užsiimti bet kas, pavyzdžiui, organizuoto nusikalstamumo grupuotės, kurios nori žinoti, kas vyksta policijoje. Kita vertus, jeigu operatyvinis tyrimas vykdomas griežtai įstatymo nustatyta tvarka, negali būti kalbos apie žmogaus teisių pažeidimą. Tokiu atveju galima kalbėti tik apie

privatumo ribojimą. Tačiau įstatymas tam numato labai siauras galimybes – kai keliama grėsmė visuomenės saugumui arba daromi sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai“, - paaiškino A. Čepas.Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozainis tikino, jog „pirmiausiai situaciją turėtų išsiaiškinti tų policininkų, kurie neva rado slaptą sekimo aparatūrą, vadovai ir nuspręsti, ar minėtais veiksmais buvo pasikėsinta į pareigūno privatumą“. „Kol aš negavau piliečio pareiškimo, manysiu, jog slapta pasiklausymo ir filmavimo aparatūra galėjo būti kaip priedas prie policijos tarnybinio automobilio“, - AF sakė R.Juozainis.Policininkas E. B. buvo ketinęs kreiptis į prokuratūrą, tačiau advokatas jam paaiškino, kad neturint įrodymų, bus labai sunku kovą prieš policijos komisa-riato vadovus laimėti...Utenos rajono policijos komisariato viršininkas Vladas Šalgunovas atsisakė komentuoti, ar panašūs policininkų veiklos patikrinimai vykdomi ir kituose apskrities rajonų policijos komisariatuose. „Operatyvinė veikla turi būti vykdoma griežtai pagal įstatymus: reikia gauti leidimus, teisėjų sankcijas, juk galimas kyšio ėmėjas pats neateis pas komisarą ir neprisipažins, kad jis padarė pažeidimą“, - AF tepasakė V. Šalgunovas.

> Anykščių rajono policijos komisariato vadovas Raimundas Razmislavičius laikosi „stručio“ politikos: „Mes policijos patrulių nesekėme ir aš apie tai nieko nežinau“.

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

> Utenos rajono policijos komisariato viršininkas Vladas Šalgunovas neatskleidė, ar savo pavaldinius seka taip pat, kaip Anykščių policijos komisariato vadovai.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

18

ps

l.

..

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . Arvydas Lingaitis >

nu

sik

alt

imų

kro

nik

a

Aprašytas tik Anglijos vadovėliuoseIkiteisminis tyrimas truko ilgiau nei trejus metus. Teisme liudijo apie 90 žmonių – daugiausiai senyvo amžiaus, blogai girdinčių ir ne viską atsimenančių buvusių I.Bielozaraitės klientų.Banko „DnB NORD“ Anykščių skyriaus vyresnioji pardavimų vadybininkė Vida Turčinavičienė, 2003 metų pabaigoje pavadavusi banko vadovą Zenoną Vinciūną, pasakojo: „Viena darbuotoja man pasakė pastebėjusi į I.Bielozaraitės mokėjimo kortelę įplaukiančias dideles pinigų sumas. Apie tai pranešiau Vindikacijos ir prevencijos skyriui. Po kelių dienų pas mus atvažiavo minėto skyriaus specialistai ir tą pačią dieną I.Bielozaraitę nušalino nuo darbo“.

Bankininkė pasisavino indėlininkų pinigus

Anykščių rajono apylinkės teismas nagrinėja precedento Lietuvoje neturinčią pinigų grobstymo iš banko „DnB NORD“ aferą, kurioje buvusi geriausia Anykščių skyriaus ekspertė Irmantė Bielozaraitė kaltinama pasisavinusi indėlininkų pinigus ir bankui padariusi per 570 tūkst.Lt žalą.Bankininkai teigia, kad toks indėlininkų sąskaitų apšvarinimo modelis iki šiol pasaulyje buvo aprašytas Anglijos vadovėliuose ir finansininkų mokymuose pateikiamas kaip teorinė sukčiavimo galimybė.

Atlikus auditą paaiškėjo sukčiavimo schema. Anot teismo posėdyje liudijusio banko atstovo Andriaus Maskeliūno, klientas padėdavo terminuotą indėlį, bankininkė I.Bielozaraitė jį pasisavindavo per kasą arba per savo, arba giminaičių mokėjimo korteles. „Jei žmogui iš savo sąskaitos prireikdavo pinigų, I.Bielozaraitė tuščią sąskaitą papildydavo iš kito kliento sąskaitos. Toks uždaras ratas. Dėl to ji negalėdavo pasitraukti iš savo darbo vietos, kad jos kliento neaptarnautų kolega, nes tuomet viskas greitai paaiškėtų. Ji taip ir įkliuvo: išėjo valandai kažkur, atėjo žmogus pinigų, kita darbuotoja rado sąskaitą tuščią. Paskui joje kažkaip stebuklingai pinigai atsirado..., -

pasakojo A.Maskeliūnas. - Buvusi bankininkė I. Bielozaraitė kelis metus neatostogavo, neturėjo nė vieno nedarbingumo lapelio, niekada nevėlavo ir iš banko išeidavo paskutinė. Anot A.Maskeliūno, 2002 – 2003 metais terminuotų indėlių sutartis su klientais Anykščiuose sudarinėjo tik I.Bielozaraitė – operacijose buvo naudojamas tik šios darbuotojos vardas ir slaptažodis.Teisme liudijęs buvęs minėto banko Vidaus audito tarnybos vadovas Sigitas Žutautas teigė, jog išaiškintas „tokio masto“ piktnaudžiavimas yra vienintelis šalyje. „Studijuodamas Anglijoje tik iš vadovėlių teoriškai esu susipažinęs apie tokio lygio machinacijas ir pinigų judėjimo schemas, kurias, įtariama, naudojusi kaltinamoji I.Bielozaraitė, - proceso dalyviams sakė S. Žutautas. – Pervedinėdama pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, I.Bielozaraitė uždengdavo eilinę

> Pirmajame teismų maratono etape įveikti prokurorą ir bankininkus Irmantei Bielozaraitei padėjo advokatas Gintaras Petuchauskas.

Rekordas. Utenoje muitininkai sulaikė beveik 2 mln.Lt vertės rūkalų kontrabandą. Tai didžiausia šiemet Lietuvoje sulaikyta nelegali siunta. Tarp į Lietuvą mėgintų įvežti apie 900 dėžių kontrabandinių cigarečių pareigūnai

aptiko ir nemažą kiekį naujos rūšies nelegalių rūkalų - cigaretes “EB”. Vilkikas “DAF” iš Latvijos į Lietuvą pagal dokumentus gabeno pintų krepšelių krovinį. Apžiūrėjus puspriekabę paaiškėjo, kad už jų - 900 dėžių įvairių rūšių (“Saint

George Lights”, “Jin Ling”, “EB”) rusiškų kontrabandinių cigarečių. Muitinės kriminalinės tarnybos žiniomis, cigaretės “Jin Ling” labiau skirtos Vakarų Europos rinkai.

Bobutės. Utenos aplinkosaugininkams

įkliuvo dvi garbaus amžiaus moterys – brakonierės. Kirdeikių kaime prie Pakaso ežero gyvenanti 87-erių Veronika Grumbinienė ir 62-ejų jos dukra Jūra, užsimaniusios šviežios žuvies, į vandenį įmetė seną, suplyšusį

tinklą. Pasak Utenos aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Prano Kudabos, šis įvykis departamente sukėlė juoko „Moterys žuvies nepagavo, bet aplinkosaugininkams įkliuvo ir nuoširdžiai

prisipažino, kad labai norėjo žuvies. Suprantame, kad prie ežero gyvenantys žmonės nėra piktybiški brakonieriai. Baudą moterims turime skirti, nors žalos gamtai ir nepadarė“, - sakė P.Kudaba.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

19

ps

l.

..

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

nu

sik

alt

imų

kro

nik

askylę, kad sau galimas pasekmes nutolintų kitai dienai“. Dauguma dingusių pinigų – užsienio valiutaI. Bielozaraitė iškart po sulaikymo policininkams prisipažino iš indėlininkų pasisavinusi apie 30 tūkst.Lt. „Po metų, kai banke buvo atliktas auditas ir paaiškėjo, jog žala viršija 570 tūkst.Lt, aš buvau šokiruota, nes tokių sumų tikrai nesisavinau, tai nebuvo susiję su manimi. Todėl vėliau atsisakiau duoti parodymus“, - teisme sakė I.Bielozaraitė. Teismui pateiktuose banko dokumentuose nurodoma, jog maždaug apie 90 proc. neva I.Bielozaraitės pasisavintų pinigų yra užsienio valiuta. „Pabrėžiu, indėlių užsienio valiuta aš nesisavinau. Man dolerius būtų reikėję keisti prie kito langelio, o tai būtų sukėlę įtarimus, kad aš nei iš šio, nei iš to keičiu valiutą, - savo ginamojoje kalboje teigė I.Bielozaraitė. – Taip pat chronologinėje pinigų pasisavinimo lentelėje yra nurodyta, kad aš vieną dieną paėmiau per 20 tūkst.Lt. Tokių sumų aš niekada nesisavinau, nes tai būtų buvę neatsargu ir kasininkėms keltų įtarimų“.Paklausta, iš kokių sąskaitų grąžindavo pinigus į savo tėvų ir kaimynų sąskaitas, kaltinamoji sakė: „Pagal kompiuterio programą dienos pinigai iš indėlių buvo perkeliami į aptarnaujamas sąskaitas. Kadangi tokie pinigai tą dieną būdavo sąlyginai laisvi, juos buvo leidžiama užrašyti kitam asmeniui. Kokiose sąskaitose būdavo „laisvi“ pinigai, aš matydavau savo kompiuteryje. Per dvejus metus, kol paaiškėjo pažeidimai, imdavau apvalias pinigų sumas: po 400 – 1000 litų, tačiau būdavo mėnesių, kai visai pinigų nepasisavindavau, - teisme dėstė kaltinamoji. - Tuo tarpu banko pateiktose pinigų pasisavinimo schemose nurodytos netgi dešimties litų ar kitokios sumos su centais...“

Įtaria, kad sukčiauta ne vienos...I.Bielozaraitę ginantis advokatas Gintaras Petuchauskas yra skeptiškos nuomonės apie banko paskaičiuotą žalą, kurią padarė jo ginamoji, ir apie tai, kad ji banko skyriuje sukčiavo viena. “Mano ginamoji neslepia,

kad ji užpildydavo dokumentus, suklastodavo klientų parašus. Jeigu I.Bielozaraitė pinigus pervesdavo iš vienos banko sąskaitos į kitą ir jų negrynindavo, tai pinigai liko, kaip ir buvę banke. Tai – ne pasisavinimas ir žala tuo nepadaroma. Be to, mano įsitikinimu, be I.Bielozaraitės nusikalstamą veiklą banke vykdė dar kažkas, tačiau tai netikrinta“, - teigė G.Petuchauskas. Kaltinamosios advokatas G.Petuchauskas teismo posėdžio metu išsiaiškino, kad I.Bielozaraitė ne visada būdavo banke, nes vykdavo į kursus, tačiau ir be jos visos operacijos buvo vykdomos. Buvusi bankininkė I Bielozaraitė teisme plačiai nušvietė banko skyriaus darbo specifiką, aiškino, kad ji prie kompiuterinių programų galėjo jungtis net trimis kodais, kurių vienas priklausė buvusiam banko programuotojui Dariui Mikėnui, kad vienų darbuotojų kodai, su kuriais buvo atliekamos tam tikros operacijos, „nebuvo didelė paslaptis“ ir kitiems darbuotojams, nes banko skyriuje dirbo 7 darbuotojai, kurie vieni kitais pasitikėjo. „Aš žinojau kasininkių kodus, o mano kodus, kurie buvo užrašyti ant lapelio ir palikti prie kompiuterio, galėjo žinoti kiti darbuotojai“, - banko darbo drausmės ypatumus teisme atskleidė I.Bielozaraitė. Kaltinamoji savo kalboje ne kartą akcentavo, jog daugiau kaip 0,5 mln. Lt iš banko galėjo pasisavinti bet kuris kitas darbuotojas arba kad „tie pinigai dėl kokių nors kompiuterinių programų gedimo yra kokiose nors sąskaitose“.

Skyriaus valdytojas atsistatydinoTuo metu, kai banke „DnB NORD“ Anykščių skyriuje paaiškėjo pinigų grobstymai, buvęs valdytojas Zenonas Vinciūnas sirgo. „Apie tai, kas įvyko mūsų banko skyriuje, sužinojau iš spaudos. Negaliu patikėti, kad buvo sukčiaujama. Skyriuje su manimi dirba septyni darbuotojai. Mes visi – kaip viena šeima, neįtikėtina, jog savoje šeimoje gali būti vagis. Paimant pinigus reikia trijų žmonių parašų, - tuomet savo įspūdžiais apie banką krečiantį skandalą dalijosi Z.Vinciūnas. – Tikrai nejaučiu savo atsakomybės ir nežadu atsistatydinti. Skyriaus vadovas, nors ir atsako

už viso kolektyvo darbą, tačiau yra tam tikros sritys, kurias kontroliuoja centrinės būstinės tarnybos“.Tačiau neilgai trukus Z.Vinciūnas buvo paprašytas savo noru palikti postą. Kaip pranešė banko „DnB NORD“ atstovė spaudai Rūta Bložytė, darbo santykius su Z.Vinciūnu bankas nutraukė banko prezidento Thomas S.Buerkle įsakymu...

Prokuroras siūlė 4 metus nelaisvėsBaigiamosiose kalbose Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozainis teigė, jog visi kaltinimai I.Bielozaraitei pasitvirtino: „I.Bielozaraitės taikyta sukčiavimo schema banke veikė sėkmingai, buvusi vadovybė jos užčiuopti negalėjo tol, kol banko darbuotojams nekilo įtarimų. Teisiamoji nėjo atostogų, nes bijojo, kad jos schema gali sugriūti. Atlikus kratą I.Bielozaraitės namuose Anykščiuose, Spartako gatvėje, buvo rasti 2 kasos išlaidų orderiai, kuriais buvo papildomai ruošiamasi atlikti nusikalstamą veiką. Asmenys, kuriais dangstėsi I.Bielozaraitė, buvo seni žmonės, nežinantys, kaip vykdomos bankinės operacijos...“ R.Juozainis pasiūlė teisiamajai skirti 4 metų realią laisvės atėmimo bausmę.Kaltinamosios advokatas teismo prašė I.Bielozaraitei neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes, jo teigimu, didelė dalis kaltinimų nepasitvirtino. „Mano įspūdis yra toks, kad čia viskas yra sumesta į bendrą katilą, susmulkinta, permaišyta ir pateiktas teismui ant stalo troškinys“.

Eksbankininkė švenčia mažą pergalęBuvusi banko „DnB NORD“ Anykščių skyriaus pardavimų vadybininkė ir ekspertė I.Bielozaraitė gali lengviau atsikvėpti – Anykščių rajono apylinkės teismas jos nepasiuntė už grotų.Prieš pusantro mėnesio baigusi nagrinėti I.Bielozaraitės baudžiamąją bylą ir nuosprendį turėjusi paskelbti, Anykščių rajono apylinkės teismo pirmininkė Zita Gavėnienė neišdrįso apkaltinti eksbankininkės iš savanaudiškų paskatų apgaulės būdu pasisavinus indėlininkų pinigus ir bankui padarius per 570 tūkst.Lt nuostolio, ir paskelbė nutartį. Nutartyje rašoma, kad valstybės kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs Anykščių rajono vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozainis netinkamai surašė kaltinamąjį aktą – netiksliai aprašė I.Bielozaraitės nusikalstamas veikas, nenurodė sukčiavimo būdo ir tikslaus laiko...Teismo nutartimi byla grąžinta prokurorui kaltinamajam aktui patikslinti. Tam skirtas 3 mėnesių laikotarpis.

Slidu. Kovą apskrityje įvyko 200 avarijų. Nuo slidaus kelio čiuožė, vieni į kitus trankėsi 194 automobiliai, jie apgadinti, tačiau žmonėms pavojus nekilo. Utenos policijos Eismo priežiūros skyriaus

vyresnysis tyrėjas Darius Liuima teigė, kad užregistruotos 6 įskaitinės eismo nelaimės, kurių metu 2 žmonės (Zarasuose ir Anykščiuose) žuvo, 4 buvo sužeisti. Nors vairavimo sąlygos kovą buvo blogesnės, nelaimių buvo

mažiau nei vasarį. Tą mėnesį įvyko 256 neįskaitinės avarijos, 12-oje eismo nelaimių 1 žmogus prarado gyvybę, 14 buvo sužeistų.

Kontrabanda. Pasienyje su Baltarusija, kelyje

nuo sienos į Zarasus, valstybės seinos apsaugos pasieniečiai sustabdė į Lietuvą įvažiavusį automobilį “VW Golf“ ir sulaikė 36-erių metų moterį, gabenusią kontrabandinius rūkalus. Pasienio apsaugos pareigūnai

iš anksto turėjo informacijos, kad šiuo automobiliu bus vežama kontrabanda. Patikros metu po galine mašinos sėdyne Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai aptiko 549 pakelius cigarečių “Saint

George” ir “Prima”. Visos pakuotės buvo paženklintos rusiško pavyzdžio akcizo mokesčio ženklais. Įvykis pradėtas tirti. Kontrabandiniai rūkalai laikinai saugomi Zarasų užkardoje. Moteris po apklausos paleista.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

20

ps

l.

..

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . Vytautas Balčiūnas >

Žvilgsnis į šventovės interjero skulptūras

Jei ne 1928 m. gaisras, įžengę į kitąmet šimtmetį švęsiančios Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios didingą erdvę galėtume pamatyti 1909 m. pastatyto Didžiojo alto-riaus senąsias skulptūras, kurios buvo išdrožtos pagal Šiauliuose Vl.Čižausko dailės dirbtuvėje sukurtus piešinius ir bažnytinio meno katalogų pavyzdžius. Po gaisro atstatytame Didžiajame

Anykščių šventovės skulptūrų galerija

Anykščių meno kūrybos tradicijai labai svarbi ne tik literatūra, jos didieji kūrėjai Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis - Žukauskas. Šį literatūrocentrinį kultūros miestą lemtingai yra paveikęs ir dailės menas, ypatingai ir naujai - sakralinės skulptūros kūrinių galerijos suformavimas. Pažvelkime į šį fenomeną iš arčiau.

altoriuje dominuoja didelės ir mažos skulptūros, išdėstytos keturių pakopų segmentų nišose. Penkiolikos skulptūrų kompozicijos centre - Didžiojo Penkta-dienio nakties scena: Golgotos kalne Nukryžiuotasis Jėzus Nazarietis ir po kryžiumi - jo Motina Marija ir Šv. Jo-nas. Už šių baisiosios kančios nakties skulptūrų regime nebūtyje sustingusį Žemės gaublį, o virš jo - begalinę visa-tos erdvę, nusėtą žvaigždžių simboliais. Nukryžiavimo skulptūrinės kompo-

> Rimo Idzelio sukurto Kryžiaus kelio VI stotis „Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą“.

> Antano Baranausko biustas.

Any

kšči

ų A

.Bar

anau

sko

ir A

.Vie

nuol

io -

Žuk

ausk

o m

uzie

jaus

fon

dų n

uotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

21

ps

l.

..

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

zicijos šoninių, apatinių ir viršutinių segmentų nišose – šventųjų ir angelų skulptūros, nuolankiosios Išganytojo mirties misterijos liudininkės. Didžiojo altoriaus viršuje - Šv. apaštalo evan-gelisto Mato skulptūra, įprasminanti Anykščių parapijos šventovės titulą, o virš jos aukščiausiai iškilusio bokštelio nišoje - vos įžiūrima Šv. karalaičio Kazimiero skulptūrėlė. Ypač ryškios, didingos šventovėje angelų skulptūros: du aukštai iškeltais sparnais angelai su rankose laikomais žibintais vainikuoja Didžiojo altoriaus centrinio tarpsnio šonines kolonas, du mažesni angelai stovi ant šalia altoriaus sienų baltųjų kolonų, dar du angelus su aukštai iškeltais trimitais regime prie vargonų. Šios trys angelų grupės labiausiai su-kilnina bazilikinę šventovės erdvę, ku-rioje dominuoja Antano Baranausko ap-dainuotas senojo Anykščių šilo išlakias pušis primenančios baltosios šventovės kolonados ir bažnyčios aukštųjų skliautų dangiškasis žvaigždynų de-koras. Po keturias šventųjų skulptūras matome Šv. Dvasios ir Šv. Onos altorių nišose bei sakyklos konstrukcijoje, ku-rios viršuje tarp įmantrių aštriakampių bokštelių įkomponuota Šv. Mozės skulptūra. Šiandieninėje šventovės kanoninių skulptūrų ir skulptūrėlių galerijoje nerasime tik Švč. Jėzaus Širdies skulptūros, kuri iki 1928 m. gaisro vainikavo šventovės Didįjį altorių (1997 m. vasarą remonto metu po altoriaus grindimis buvo rastas pirminis

šio altoriaus projektas, kuris dabar saugomas Anykščių muziejuje).

Šventovėje - kultūros kūrėjus įamžinusios skulptūros

Jei per penkis pirmuosius neogotikinės Anykščių šventovės dešimtmečius tik saugotos ir atkur-tos gaisro sunaikintos kanoninės skulptūros, tai antrasis bažnyčios penkiasdešimtmetis buvo ypač sėkmingas originalių darbų gimimo me-tas, prasidėjęs 1957 m., kai vyskupas Julijonas Steponavičius per Šv. Onos atlaidus pašventino vyskupo Antano Baranausko granitinį biustą, kurį sukūrė skulptorius Henrikas Rudzins-kas (1909-1996). Anykščių bažnyčios archyve saugomas kanauninko Petro Raudos 1971 metų pasakojimas, kuriame jis prisimena, jog nuo 1954 m. vikaraudamas Anykščiuose ėmęs galvoti, kaip Vakarų Europos šventovių pavyzdžiu įamžinti vyskupo ir poeto A.Baranausko atminimą (kunigui labai gilų įspūdį buvo padaręs Prancūzijoje, Orleano bažnyčioje, paminklas Žanai d’Ark, kuri 1909 m. buvo beatifikuota, o 1920 m. paskelbta šventąja). Rašytojas Vienuolis visiškai finansavo A.Baranausko biusto sukūrimą. H.Rudzinsko sukurtas skoningas poeto ir ganytojo biustas pasižymi tauriu pakilumu, būdingu klasikinei portretinei skulptūrai. Biustas įkomponuotas tarp kolonų, kurios sustiprina pagerbiamos asmenybės išskirtinumą, vertingumą.

Antrasis kūrinys šventovėje skirtas tragiško likimo poetui, kunigui Klemen-sui Kairiui. Jo bareljefą sukūrė skulpto-rius Leonas Žuklys ir tautodailininkas Liudas Tarabilda. Atgimimo metais monsinjoro Alberto Talačkos rūpesčiu bažnyčioje buvo atidengtas biustas lietuvių raštijos pradininkui Konstan-tinui Sirvydui, kunigui, Jėzuitų ordino vienuoliui, Vilniaus universiteto profeso-riui. Skulptoriaus Jono Meškelevičiaus (1950 – 2005) sukurtas biustas herojiškai pakilus, didingas, tarsi garsu-sis Vilniaus universiteto pamokslininkas

kalbėtų iš sakyklos aukštybės. Visus tris kūrinius papildo informaciniai įrašai, kuriais įvardinami pagerbiamų kūrėjų nuopelnai Lietuvos kultūrai.

Kryžiaus kelio stočių skulptūros Anykščių bažnyčios šventoriaus

sienų tuščiose koplytėlėse 1981-1988 m. jaunas dievdirbys Rimas Idzelis išdrožė penkiolika Kryžiaus kelio skulptūrinių kompozicijų. Darbas buvo pradėtas nuo VI stoties „Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą“. Per metus gimdavo po dvi kompo-zicijas, kurias autorius savarankiškai kūrė pagal kanoninius Kryžiaus kelio stočių aprašymus. Anykščiuose buvo pasirinktas pranciškoniškas 14 stočių Kryžiaus kelias, kurį vainikavo nuo XX amžiaus imta kurti ir XV stotis „Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusių“. Šventoriaus koplytėlėms per sep-tynerius metus buvo sukurta penkiolika kompozicijų, kuriose matome po tris iš medžio išdrožtas dažytas skulptūrėles

> Kryžiaus kelio XIV stotis „Viešpatį Jėzų laidoja“.

> Vlado Vildžiūno skulptūra „Kristus Nazarietis“ .

Any

kšči

ų A

.Bar

anau

sko

ir A

.Vie

nuol

io -

Žuk

ausk

o m

uzie

jaus

fon

dų n

uotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

22

ps

l.

..

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

> Anykščių bažnyčios senojo altoriaus projektas.

> Didysis altorius šiandien.

(devynios stotys) arba keturias (šešios stotys). Penkiasdešimt dvi figūras ar jų fragmentus Rimas Idzelis sukūrė kon-trasto principu. Apie šį tautodailininko darbą talpius ir svarius komentarus monsinjoras A.Talačka paskelbė 1989 m. pradėtame leisti žurnale „Katalikų pasaulis“, kuriame per du numerius buvo publikuotos visų Kryžiaus kelio stočių nuotraukos. Religinio žurnalo skaitytojams pristatydamas kūrinių fotografijas, monsinjoras A.Talačka išdėstė jų sukūrimo aplinkybes ir kūrinių vertinimus. Iš jo komentaro sužinome, jog „meistrui nebuvo duota jokių nurodymų: jis pats pagal Kryžiaus kelio siužetą pasirinkdavo figūrų www”wišraišką, kartais gana neįprastą. Štai Marija susitinka su sūnumi. Čia ji ranka liečia Kristų – savo vaiką. O kai Kristus ramina verkiančias moteris, vien prisiglaudžia. Nukryžiuotojo Kristaus – tik kojos. (...) Kristus visur vienodai ramus, kilnus, kantrus, o jį kankinančių budelių išraiška sušaržuota, netgi baisi. Kai kam atrodo net per daug. Paskuti-niosios stotys (nuėmimas nuo kryžiaus, laidotuvės) tiesiog spinduliuoja šiluma. Jos labai paprastos, aiškios ir vienti-sos. Prie jų norisi susikaupti, melstis, nurimti.“ Prieš dvidešimt metų sukurtas

unikalus sakralinių skulptūrų rinkinys yra vienas įdomiausių ir vertingiausių Biblijos lietuviškojo interpretavimo mene pavyzdžių, vertas visokeriopo dėmesio. Tai autentiška kūryba, kuriai XX a. pabaigoje neturime analogų. Nebūtų perdėta R.Idzelio suku-rto Kryžiaus kelio VI stotį „Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą“, VII stotį „Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris“, XII stotį „Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus“, XIV stotį „Viešpatį Jėzų laidoja“ ir XV stotį „Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusių“ priskirti prie nacionalinės vertės kūrinių, įeisiančių į lietuvių sakralinio meno unikaliausių kūrinių lobyną.

Garsių skulptorių kūriniaiAnykščių šventovės skulptūrų

galerijoje randame ir tris ryškius garsių skulptorių kūrinius, kurie yra vertingi ne tik imanentiškai – kiekvienas pats savaime, bet ir svariai įsirašo į anksčiau sukurtų religinių simbolių erdvę. Kiekvieno anykštėno ar šio kultūros miesto svečio dėmesio ir pasigėrėjimo tikrai verta Vlado Vildžiūno „Kris-taus Nazariečio“ skulptūra bažnyčios šventoriuje. Tai monumentalus kančios įkūnijimas, didingas ir kartu labai paprastas. Tokio iškentėtos ramybės ir taurumo Išganytojo veido nerasime lietuvių monumentalistikoje. Vladui Vildžiūnui skulptūroje pavyko įkūnyti taurų Kristaus kentėjimų karališkumą, kuris dar labiau atsiskleidžia R.Idzelio sukurtų Kryžiaus kelio stočių kontekste. Šis kontekstas labai svarbus ir kitoje šventoriaus pusėje esančiai „Liūdinčios Madonos“ skulptūrai - Stabat Mater kančių gelmę atveriančiam skulpto-riaus Romo Kazlausko kūriniui. Ir nors ši marmuro skulptūra menine įtaiga negali varžytis su Vlado Vildžiūno kūriniu, tačiau „Liūdinčios Madonos“ autentiškumas neabejotinas, svarbus. Reikšminga ir tai, kad Dievo Motinos kančios įprasminimas šiame kūrinyje natūraliai susišaukia su R.Idzelio skulptūrinių kompozicijų semantika.

Trečiasis autorinis kūrinys Anykščių bažnyčios šventoriuje - nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Kmieliausko „Šventoji Šeima“, skirta žymiųjų anykštėnų tėvams atminti. Šis kūrinys iš lietuviško akmens į mus prabyla kiekvienos šeimos provaizdžiu, kuriame įkūnytas Tėvo, Motinos ir jų globojamo, saugo-mo Vaikelio artumas. Tai šviesiąją mylinčiųjų bendrumą skleidžiantis kūrinys, kuriame negalime nepastebėti ir Vaikelio akyse atsispindinčio pasaulio grėsmingų patamsių nuojautos pojūčio. Tad ši daugiaprasmė skulptūrinė kompozicija atvira kiekvieno žiūrovo asmeninei patirčiai.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios skulptūrų galerija įveda mus ne tik į svarbiausių krikščionybės ženklų autentišką meno pasaulį, bet ir paskatina įdėmiau pažvelgti į savojo gyvenimo didžiuosius egzistencinius klausimus, kad galėtume, tariant šios sakralinio meno galerijos puoselėtojo A.Talačkos žodžiais, „melstis, susikaup-ti, nurimti“.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

23

ps

l.

..

. . . p a s t a b o s . . . p a r a š t ė s e . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Dažnai žmonės bijo vienatvės, ir kodėl? Vienatvėje susitinki su savimi tokiu, koks esi, ir jei esi „tuščias“, pradedi nuobodžiauti. Žmonės stengiasi nepasilikti vieni, puola į bet kokią draugiją, buriasi, sėdi susirinkimuose ir tik retas nuo tokių pasibuvimų turtėja savo vidumi. Žmogus nesutvertas vienatvei, bet vienatvėje gali daug ko išmokti, jau vien pastebėjimas, kad nuobodžiauji, gali padėti ieškoti priežasties, kodėl pačiam neįdomu būti su savimi. Di-dieji žmonės mėgo vienatvę, jos ieškojo kaip galimybės atsigauti ir nuo kvailumo, kurio pilna kiekvienoje visuomenėje.

Vienatvėje ugdosi žmogaus jautrumas, stiprėja refleksijos galia. Aš pats mėgstu vienatvę, bet pasiilgstu žmonių. Gaila, bet dažniausiai pokalbiai nuvargina, tenka grįžti į savo kambarį lyg „apiplėštam“. Visai kitaip yra su mėgstančiais vienatvę, tada bendrystė įkvepia, nes išgirsti reflek-sijas, žmogaus balse beveik nėra socialinio triukšmo.

Turbūt pats įsimintiniausias tekstas, kada skaitytas apie buvimą su savimi vienatvėje, yra A.Šopenhauerio. Jei turite noro labiau suprasti save, rekomenduoju, taip pat yra ir kitų puikių tekstų. Vienatvėje gali skaityti knygas, patartina tik pačias geriausias, nes, o taip, jūs tą žinote, gyvenimas žemėje vienas. Man dažnai tenka laidoti žmones, klausausi, kaip artimi, bendradarbiai sako kalbas prie kapo, pats sau pagalvoju, o kaip tam žmogui buvo iš tikro; juk kaip kiekvienam žmogui, taip ir tam, kuris mirė, teko gyvenime patirti aistras, gal šmėžavo pavydas ir dar tiek viso ko. Kol gyvas, dar gali šį bei tą keisti savo gyvenime, tik rutina, nuovargiai, stiprūs įpročiai savotiškai įkalina žmones, dar gerai, jei įpročiai geri. Žmogus savita būtybė žemėje.

Taigi, vienas žmogus mėgo vienatvę, patiko jam vaikščioti po laukus, mišką, klausytis gamtos garsų, galėdavo ilgai stovėti ir žiūrėti į čiurlenantį upelį. Tai buvo jau nejaunas žmogus. Turėjo jis didelį storos medžiagos tamsiai rudą paltą, o jame daug kišenių. Kiekvieną rytą ei-davo lesinti žvirblių pulkelio. Kaimynystėje gyveno guvi šeimynėlė - dirbo, skubėjo ir dažnai apkalbėdavo savo kaimyną, jį vadino kvailiu, tas kvailys vėl eina lesinti

Iš Salvijaus tekstų

žvirblių, sakydavo pamatę pro langą tą vyrą. Kartą jie pro langą pamatė, kaip sustojo to žmogaus kieme prabangus automobi-lis. Jie apstulbo - daugybę metų niekas neužsuko, o štai. Nuo to karto pradėjo siekti draugystės su jų vadinamu kvailiu. Pamiršo ir žodį kvailys, dabar jie jį vadino paslaptin-guoju. Ne vieną vakarą kalbėjosi apie jį, o kai nieko nežinojo, tai prisigalvojo nebūtų dalykų. Vaidenosi turtai, pažintys.

Vieną pavasario dieną tas vyras atėjo pas juos, jam pabodo, kad kaimynai vis žiūri į jį pro langą. Pakvietė prie stalo, vaišino arbata, o jis vis tylėjo ir tik baigęs gerti arbatą paklausė: „Ką norite sužinoti apie mane?“ Šeimynėlė sutriko. „Gerai, pats pasakysiu. Jūs mane laikėte truputį kuoktelėjusiu, bet ta mašina mano kieme, ir jūsų smalsumas sustiprėjo ir mane nustojote tarpusavyje kvailiu vadinti“. „Iš kur jūs žinote?“ - paraudusi, įsidrąsinusi paklausė moterėlė. Jis šyptelėjo, patylėjo. Šeimynėlė laukė, tokia tyla. „Gal pasakyti, ką galvojote daugiau?“ „Nereikia“,- pik-tokai burbtelėjo moterėlės vyras. Kaimynas patylėjęs pasakė: „Gyvenime man teko daug pažinti žmonių“. „Na ir?“ - mat jis vėl nutilo, o moteriškutė nestygo. „Čia gyvenu penketą metų, vienas, žvirbliai, lesinu“. Vėl nutilo, nes toliau sėdėjusi jauna mergina pravirko. Tėvas norėjo kažką sakyti, bet nespėjo, nes dukra priėjo arčiau stalo ir tyliai pasakė: „Mes atsiprašom“. Tėvai tylėjo. Vyras pažiūrėjo savo rudomis, skvarbiomis ir kartu švelniomis akimis į merginą, tėvus, įkišo ranką į vieną to rudo palto kišenę ir po akimirkos ant stalo pabiro riešutai. Jis atsistojo ir išėjo. Likę žiūrėjo į riešutus. Atsipeikėjo greitai. „Ką čia jis norėjo pasa-kyti?“ - vos nekartu paklausė abu, sužiurę į dukrą. „Gal aiškiaregis?“ - smalsavo moteriškė.

O ką jūs manote perskaitę šį tekstą su trumpu pasakojimu?

k u l t ū r o s r i t m a s

Iki šiol teko girdėti tik „Suvalkijos lygumas“ ir „Kalvotąją Aukštaitiją“. Dabar turėsime ir „Akmeninę Žemaitiją“. Bent jau taip pavadino savo fotografijų parodą Vytautas Kaziela

(nuotraukoje), kuri buvo eksponuota Molėtų viešosios bibliotekos „Rūbinės galerijoje“. Fotografijos žanre ne naujokas, bet nesilyginantis su profesionalais, autorius norėjo parodyti ją tiems, kurie galbūt niekada neturės galimybės pakliūti į Žemaitiją: Intos ir Orvydų sodybas. Jos smarkiai keičiasi. Ypač Viliaus Orvydo sodyba, kurioje vis mažiau lieka jo dvasios. Parodyti 7 nuotraukose Mosėdį arba 20 nuotraukų Orvydų sodybą nėra taip paprasta, tačiau, anot Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Jono Danausko, džiugu, kad žmogus, rašantis ir stebintis pasaulį, ne tik žioplinėja, bet ir bando šį tą parodyti kitiems.

„ A k m e n i n ę Ž e m a i t i j ą “ k ū r ė u t e n i š k i s

Visi Utenos apskrities rajonai (išskyrus Molėtus) pageidauja tapti “Lietuvos kultūros sostine 2008”. Iš Utenos apskrities net 2 projektus pateikė Zarasai, po 1 projektą Anykščiai, Linkmenys (Ignalinos r.), Utena ir Visaginas. Iš viso nacionaliniam konkursui pateikti 57 projektai, kuriuos kūrė 39 miestai ir miesteliai, siekdami pelnyti Lietuvos kultūros sostinės titulą. Miestas, tapęs kultūros sostine, gaus 100 tūkst.litų projektui.

M o l ė t a i s o s t i n e b ū t i n e p a g e i d a u j a

A p d o v a n o j i m a i u ž s ė k m i n g u s p r o j e k t u s

Nor

man

tės

Rib

okai

tės

nuo

tr.

Utenos apskritis tampa sėkmingų architektūrinių projektų realizavimo vieta. Trečią kartą surengtoje Lietuvos architektų sąjungos organizuojamoje parodoje – konkurse “Žvilgsnis į save” iš penkių apdovanojimų du pelnė projektai, architektų realizuoti Utenos apskrityje. Apdovanotas kovo pabaigoje Utenoje atidarytos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos pastatas, kurį suprojektavo vilniečiai architektai Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius, Virginija Bakšienė, bei anykštėnų Kęstučio Indriūno ir Dalės Vileitienės sukurtas gyvenamasis namas Anykščiuose, kuriame gyvena K.Indriūno šeima.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

24

ps

l.

..

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Ir kolegos gerbia, ir studentai myli„Esu ligonis, sergu begaline meile

šiam universitetui“, – prisipažįsta Vilniaus universiteto rektorius, akade-mikas Benediktas Juodka. 2007 metų rugsėjo 13 d. profesorius buvo per-rinktas antrai kadencijai. Paklaustas, kas, jo nuomone, lėmė tokį akademinės bendruomenės pasitikėjimą, B.Juodka svarstė: „Sunku pasakyti, kodėl taip atsi-tiko. Dirbant man visada yra svarbiausia sąžiningumas ir principingumas. Smagu, kad man buvo leista tęsti pradėtus dar-bus. Jėgų ir idėjų dar turiu, todėl tikiuosi nenuvilti akademinės bendruomenės“.

Rektorius serga nepagydoma meile

Iš Utenos kilęs 65 – erių metų Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka net į rimčiausius klausimus sugeba atsakyti su humoru. Paklaustas, ar tarp aukštojo mokslo diplomo ir žinių galima dėti lygybės ženklą, akademikas juokavo: „Aš vis dėlto tikiu, jog ketverius ar netgi šešerius metus praleidęs universitete, žmogus nors šiek tiek „paprotingėja“. Gal universiteto aura veikia?“

> Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka nors ir žemaičiuoja, gimtosios Aukštaitijos sako niekada nepamiršęs ir kraujo šauksmas su metais vis stiprėja.

. . . Daiva Goštautaitė >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

25

ps

l.

..

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete dėstantis B.Juodka prisipažino, kad jau kelinti metai studentai jį išrenka kaip geriausią minėto fakulteto dėstytoją. „Esu iš tų, kuriems patinka dėstyti. Paskaita – man šventas reikalas. Manau, kad studentai jaučia, kada dėstytojas tik formaliai atlieka savo darbą, o kada mėgaujasi tuo“, – kalbėjo jau 40 metų universitete dėstantis profesorius.

Įstrigęs chemijos pasaulyjeUtenoje gimęs B.Juodka čia praleido

tik pusantrų metų. Antrojo pasau-linio karo neramumai privertė šeimą (B.Juodkos tėtis buvo veterinaras, o mama - mokytoja) trauktis į Žemaitiją. „Nors užaugau Gargžduose, tačiau pastaruoju metu vis labiau jaučiu Aukštaitijos ilgesį, kraujo šauksmas labai stiprus“, – pasakojo akademikas.

Kalbai pakrypus apie vaikystę, smalsu buvo sužinoti, kuo gi rektorius svajojo būti užaugęs. „Tikrai meluočiau sakydamas, kad jau nuo pradinės mokyklos svajojau būti chemiku ar bio-chemiku. Tuo metu Lietuvoje biochemi-jos dar nebuvo, net nežinojau, ką tai reiškia. Tačiau mokykloje turėjau labai gerą chemijos mokytoją, kuris turėjo įtakos mano apsisprendimui“, – kalbėjo B.Juodka.

Nedaug trūko, kad Juodkų šeimoje atsirastų du profesionalūs chemikai: „Vyresnis mano brolis dvejais metais anksčiau bandė stoti į chemiją, tačiau tada jam nepasisekė. Man baigus mokyklą, atvažiavome į Vilnių kartu ir abu sėkmingai įstojome studijuoti chemijos. Tik brolis po pirmo kurso perėjo mokytis ekonomikos, o aš taip ir įstrigau čia“, - prisiminė rektorius.

Rektorius didžiuojasi „savo vaikais“Paklaustas, kuo dabartiniai studentai

skiriasi nuo jo kartos studentų, akade-mikas B.Juodka sakė: „Dažnai kalbama, kad šiais laikais jaunimas kitoks, jiems niekas nerūpi, tačiau aš nesutinku su tuo. Manau, kad studentai, tiek seniau, tiek dabar vis dėlto yra jaunimo elitas“.

Vadovaudamas universitetui, kuriame studijuoja apie 25 tūkstančius studentų, rektorius negailėjo gerų žodžių „savo vai-kams“: „Įstoti į Vilniaus universitetą nėra

lengva, konkursai į daugelį specialybių tikrai dideli. Tačiau džiugu, kad apie trečdalis studentų pirmu numeriu nurodę mūsų universitetą, čia ir patenka. Juk skiriasi, kada žmogus vieną ar kitą specialybę nurodo pirmoje ir paskutinėje vietoje. Vadinasi, į universitetą ateina motyvuoti ir protingi žmonės“.

B.Juodka, mintimis grįždamas į savo studijų metus, prisimena ir mokslus Maskvos Lomonosovo universitete: „Po trečio kurso tuometinis Vilniaus univer-siteto rektorius Jonas Kubilius pasikvietė mane ir pasiūlė vykti studijuoti į Maskvą. Man tikrai pasisekė, kad atsidūriau tuo metu geriausiame Tarybų Sąjungos uni-versitete. Lengva ten nebuvo, paskaitos vyko rusų kalba, sudėtinga buvo suprasti mokslinius terminus, tačiau būdamas 25-erių metų jau apsigyniau chemijos mokslų daktaro disertaciją“.

Kokybiškos studijos – sudėtingas mechanizmas

Lietuvoje nerimstant diskusijoms dėl aukštojo mokslo reformų, kurios neva ne tik pagerintų studijų kokybę, didėtų universitetų biudžetas ir pan., iš paties rektoriaus norėjosi išgirsti, ką jis galvoja šiuo klausimu. „Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas tai yra kokybė. Ar nuo studentų motyvacijos priklauso studijų kokybė? Juk labai svarbu studi-juoti tai, ką nori, o ne vietoj išsvajotos teisės krimsti chemijos formules. Kokia tada yra mokslo kokybė? Kitas studijų kokybės garantas yra dėstytojų išsilavinimas. Tikriausiai yra skirtumas, ar paskaitas skaito „dundukas Jonaitis“,

ar visame pasaulyje pripažintas profeso-rius Petraitis“, – apie rimtus dalykus su humoru kalbėjo B.Juodka.

Kad ir kokie studentai būtų motyvuo-ti, o dėstytojai savo srities profesionalai, tačiau, pasak akademiko B. Juodkos, ne paskutinėje vietoje yra finansiniai dalykai. „Ar gali į universitetą pakviesti žymius dėstytojus, siūlydamas jiems 1800 litų atlyginimą. Dabar vyksta mokytojų streikai. Paprastas mokyto-jas, gaudamas pusantro tūkstančio litų atlyginimą, yra nepatenkintas. Pas mus docentas gauna panašų atlyginimą. Išvada viena – nereikia perlenkt lazdos“, – svarstė profesorius.

Universiteto prestižą kuria žmonėsNors pagal atliktų sociologinių tyrimų

duomenis Vilniaus universitetas yra nea-bejotinas lyderis tarp visų šalies aukštųjų mokyklų, tačiau nei tarp geriausių Eu-ropos, nei tarp pasaulio universitetų jis neminimas. Šį faktą rektorius paaiškino: „Kai mums sako, jog nė vienas Lietu-vos universitetas nepateko į geriausių pasaulio universitetų penkišimtuką, atsakau paprastai – ir nepateks. Normalus Vakarų universitetas gauna dešimt kartų didesnį finansavimą nei visi Lietuvos universitetai kartu sudėjus. Yra ir kitas paradoksalus dalykas – kaip Lietuvos universitetai gali patekti tarp geriausių, jeigu mūsų šalies apskritai >>>

> Vilniaus universitetas nepateko į geriausių pasaulio universitetų penkišimtuką ir, esant tokiam finansavimui, pasak rektoriaus Benedikto Juodkos, niekada nepateks.

Elto

s nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

26

ps

l.

..

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

nėra reitinguojamų šalių sąraše“.Grįžtant prie prestižiniu įvardijamo

Vilniaus universiteto, rektoriaus pa-siteiravau, kas lemia tokį universitetui suteikiamą „titulą“? „Prestižą kuria žmonės, nors ne visi čia dirbantys yra genijai, tačiau mūsų universitetas išugdė daugybę jį garsinančių žmonių. Antra, tai yra seniausias Rytų Europos klasiki-nis universitetas. Universiteto reikšmę įrodo ir pas mus atvykstantys svečiai – daugelis Lietuvoje besilankančių užsienio šalių vadovų, monarchų tradiciškai apsilanko ir pas mus. Jie tvirtina jaučiantys ypatingą senojo universiteto aurą“. Paklaustas, ar pats ją jaučiantis, rektorius susijaudina: „Žinoma, juk jau sakiau, kad sergu meile universitetui“...

Teko susidurti ir su „barako“ kasdienybe

Nors B.Juodka gražiausius žodžius skiria savo meilei – universitetui, tačiau pasiteiravus apie šeimą, tokiais pat gražiais žodžiais kalba ir apie ją. „Savo būsimą žmoną sutikau studijuo-damas Maskvoje. Ji, beje, estė, dirba vertėja. Vedžiau 25- erių metų, nors

dabar manau, kad gana anksti. Labai džiaugiuosi, kad šeimoje puikiai suta-riame, mūsų santykiai labai šilti“.

Rektorius didžiuojasi ir vieninteliu sūnumi Robertu. Jis – teisininkas, Vilniuje dirbantis privačioje advokatų kontoroje.

Tai gal turėdamas žmoną estę, rektorius ir pats nesunkiai susikalba šia kalba? „Deja, ne. Tiina tik sūnų išmokė estiškai. Nuo pat vaikystės su juo bendravo savo gimtąja kalba. Dabar jam estų kalba labai praverčia bendrau-jant su partneriais iš šios šalies“, – sakė B.Juodka.

Nors dabar akademikas B.Juodka buitimi nesiskundžia, tačiau prisimena, kaip ką tik susituokusiai jaunai porai teko glaustis 8 kv.m kambaryje “Tauro” bendrabutyje: “Su žmona ten pragyve-nome 4 -erius metus, palyginti su Čiurlionio gatvėje buvusiu bendrabučiu, kada viename kambaryje gyvenome keturiese, turėjome puikias sąlygas. Ir nors aš tada, jau kalbant šiuolaikiniais terminais, buvau daktaras, žmona bulves kepdavo bendroje virtuvėje, ir vis tiek jautėmės laimingi“.

> Rektoriaus skeptras – Rusijos Ermitaže saugomo tikrojo, dar kunigaikščio Stepono Batoro dovanoto skeptro kopija.

>>>

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

27

ps

l.

..

Dizainerė nenori būti vadinama siuvėja

Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros dėstytoja, UAB „Effigy“ dizainerė, UAB Mados namai “Cantas“ direktorė; iš Anykščių kilusi ir norinti sugrįžti čia gyventi 31-erių metų fanatike save vadinanti moteris. Kurianti gražiausius drabužius, rodanti juos ant Lietuvos ir užsienio valstybių podiumų ir nemėgstanti puoštis; teigianti, kad yra labai laiminga, kad laimę susikūrė pati sunkiu ilgus metus trukusiu darbu, kuriam aukojo netgi asmeninį gyvenimą. Tai dizainerė Kristina Kruopienytė.

. . . Sveta Vitkienė >

Kelias į svajonę – per „kaunietiškąjį periodą“

„Sarmata baisinė – neprisimenu, kada baigiau mokyklą. Prieš 13 metų? Šita panelė mokslais labai nesižavėjo. Viskas, kas nebuvo matematika, algebra, geometrija, jai netiko. Jos niekas nepaklausė, ko ji iš tikrųjų nori, todėl mokėsi ji humanitarinėje klasėje, įsivaizduojate, koks košmaras? Ta mer-gina gyvenimą įsivaizdavo, kaip dėlionę: dalis prie dalies, skaičiukas prie skaičiuko ir štai rezultatas. Tuo pačiu iki devintos klasės ji žaidė su lėlėm. Paskui žaidimas

> Kūrybos gyslelę Kristina teigia paveldėjusi iš tėčio – Antano Kruopienio, dirbančio UAB „Jarimpeksas.

>>>

> Tėvų namus puošia dukros piešiniai, kuriuos net ji pati vadina „keistais“.

su lėlėm peraugo į rimtus darbus. Jokio lūžio nebuvo. Mano giminėje – ištisa siuvėjų dinastija, užaugusiai tarp siūlų, iškarpų ir skiaučių, man nekilo klausimų, kuo būti“, - kvatodama pasakoja apie save K.Kruopienytė, dabar žinoma dizainerė, dėstytoja.

Vidurinę mokyklą ji baigė vidutiniškais pažymiais, tačiau nė kiek dėl to neišgyveno. Ji žinojo, kad Dailės akademijoje, į kurią veržėsi, mokyklos baigimo vidurkis nelabai svarbus. Patenki ar ne, priklauso nuo to, kaip pasirodai per savaitę trunkančius egzaminus.

„Žinodama, kad provincijos paruošimo nepakaks, paskutiniuosius mokslo metus kiekvieną savaitgalį praleisdavau Kauno dailės institute. Tačiau mano svajonė neišsipildė, į Dailės akademijos kostiumo

. . . k e l i a s . . . į . . . s ė k m ę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

28

ps

l.

..

. . . k e l i a s . . . į . . . s ė k m ę . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

dizaino kursą priėmė šešis studentus, aš likau septinta. Už borto, bet su galimybe už savus pinigus tapti laisva klausytoja Stepo Žuko kolegijoje.

Trejus metus – juos vadinu Kauno laikotarpiu – buvo bėgimas, lėkimas, mokymasis ir vėl juodas darbas. Per tą laiką vienintelį kartą nubėgau į šokius. Varė impulsas nepasiduoti, būti geriausia.

Tėvai mokėjo už mano mokslus nemažus pinigus, gėdijausi vilktis uodegoje. Mokslai patiko neapsakomai, aplinka irgi, dar žmonės, kuriuos sutikau. Vertinu tuos metus, nes įgijau amato pamatus. Į savo svajonių svajonę - Dailės akademiją - patekau pirmu numeriu. Galėjau drąsiai neigti kalbas, kad į šią akademiją be pažinčių neateina niekas - aš atėjau.

Man užaugo sparnai “,- prisimena K.Kruopienytė.

Sausa – iš žiaurios konkurencijos katilo „Vilniaus etapas, - juokiasi dizainerė,

- prasidėjo lygiai prieš 10 metų ir turbūt niekada nesibaigs“.

Moteris prisimena pažadą: jeigu pateks į Dailės akademiją, išeis iš uždaros mokslų – darbų erdvės ir visa galva pasiners į gyvenimą. Tarė ir padarė. Kukli mergina iš provincijos pasinaudojo pačia pirma pasitaikiusia proga: išdrįso pasirodyti vieno modelio konkurse, kuriame dalyvauja ir dizaino naujokai, ir vilkai, ir tapo jo nugalėtoja. „Neįsivaizduojama, net nesvajota sėkmė. Ir prizas – kelionė po Europą. Tada supra-tau, kad galiu padaryti, tai, ką padariau, galiu rodyti“,- kalba dizainerė. Drąsos, pasitikėjimo savimi, jėgų išgyventi dizainerių konkurencijos pasaulyje nuo to pirmojo pasirodymo K.Kruopienytė neprarado nė akimirkai.

„Kiekvienais metais ruošiu naujas kolekcijas. Neturiu laiko povandeninėms bangoms, kurios dizainerių pasaulyje labai dažnos, kelti. Neturiu laiko dairytis, klausyti apkalbų. Einu nosies tiesumu. Mane tebeveikia mokyklinė taisyklė: suma bus tik tada, kai vieną pridėsi prie kito. Ieškau rimtų sudedamųjų dalių. Darau tai, kas patinka, ir iš visos

>>>

Diz

aine

rė K

rist

ina

Kru

opie

nytė

. A

idos

Chl

ebin

skai

tės

nuot

r.

> Kristina Kruopienytė naujas kolekcijas kuria kiekvienais metais.

ko

lek

cij

a “

Mu

sė”

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

29

ps

l.

..

. . . k e l i a s . . . į . . . s ė k m ę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

širdies. Man sekasi. Manau todėl, kad mes, atėję iš provincijos, Vilniuje esame keistenybės, kažkaip išsaugojusios įvairių žmogiškųjų savybių, kurios didmiestyje pamirštos. O jos būtent ir padeda drau-gauti, bičiuliautis, kartu kurti“,- kalba dizainerė.

K.Kruopienytė Vilniuje sugebėjo iškilti iš žiauriausios konkurencijos katilo ir tapo žinoma. Savo modelius ji yra pristačiusi beveik 30-yje mados savaičių, mados festivalių, konkursų. Šiemet ji jau 6-ą kartą paruošė kolekciją „Mados infekci-jai“, jos kūriniai buvo pristatyti Ukrainoje, Lenkijoje, Latvijoje...

Pavasario – vasaros sezonui jau baigiama kurti K.Kruopienytės ir jos bičiulio Egidijaus Sidoro kolekcija „Juo-das kvadratas“.

„Jau prigalvota visokių raukinukų, nėrinukų, faktūrų, detalių, siuvinėjimų... Šiemet aš manau, kad žmogui reikia tiesiog švaraus, paprasto, patogaus drabužio. Kaip atsiranda kolekcijos, ilga kalba. Pakanka minties ar sapno, ar atspalvio, ar kvapo... Šįkart mano mintys tokios. Pernai buvo labai spalvota, labai pavasariška, marga kolekcija „Kubikas rubikas“. Degiau spalvomis (net praėjusių metų velykiniai kiaušiniai buvo „Ku-bikai rubikai“), tačiau daugiau to turbūt nedarysiu. Netinka spalvos lietuvių konservatyvumui“,- kalba dizainerė.

„Nenoriu būti vadinama siuvėja“K.Kruopienytė sako, kad pagaliau

atėjo apmąstymų metas.„Dabar daug galvoju apie tai, kas mes

esame: siuvėjai ar kūrėjai. Esu įsitikinusi, kad ilgai mokiusis, daugybę metų sunkiai dirbusi, turiu turėti aukštesnį statusą nei tie, kurie baigė kolegijas ir pradėjo siūti. Todėl, kai ateina klientas ir sako, kad nori tokio drabužio, kurį jo pažįstamam sukūrė kitas dizaineris, pykstu. Tikrai nenoriu būti vadinama siuvėja. Įkurta dizainerių asociacija, kuri mušis, kad dizaineriai gautų menininko statusą. Pri-tariu, kad mes panašūs į skulptorius ar tapytojus, tik mūsų priemonė ne molis, o audinys. Dar turiu pridėti, kad kostiumo dizainas – į gražų pavadinimą įvilktas juodas darbas, kurį gali dirbti tik fana-tikai, ligoniai su gerai veikiančiu varik-liuku,- kalba moteris. - Dar galvoju apie tai, kad esu nuolat užmiršta ir nelabai turėjau laiko sau. Esu dizainerė, Dailės akademijoje dėstau mados piešinio discipliną ir dar vadovauju įmonei. Tėvai manęs nemato mėnesiais, neturiu laikos sau pačiai. Išvada: blogai planuoju tai, ką darau“.

„Parašykite, kad ji nemėgsta puoštis. Atvažiuoja su džinsais ir marškinėliais, nors nuolat būna tarp gražiausių drabužių. Ji turi vienintelę suknelę iš savo kolekcijos, ir abejoju,

ar pasipuošia ja dažniau nei dukart per metus“,- įsiterpia dizainerės mama Regina Kruopienienė, dirbanti Anykščių bendrovėje „Termotaupa“.

Drabužis – vaidmuo Kristina Kruopienytė nesiginčija:

mama kalba tiesą. Dar priduria: “Čia mano geriausia draugė, vadybininkė, finansininkė. Ji geriau už mane pačią žino, kur kas mano nukišta ar už ką reikia mokėti. Su ja kalbuosi penkis kartus per dieną“.

„Kai bėgu į įmonę, kur visi su marškinėliais, ir aš juos užsitempiu. Kai einu į priėmimo komisiją Dailės akademi-joje, pasipuošiu suknute. Su drabužiu įgaunu vaidmenį: reikia – pasitempiu, reikia - būnu paprastutė. Jei žinau, kad ateis klientas, kuriam labiau rūpi, kaip aš atrodau, o ne kaip dirbu, tada stengiuos, kad jis gautų ko nori – pamatytų drabužį.

Mano reikalavimas drabužiui vienintelis – jis turi būti patogus. Gal man nereikėtų taip kalbėti, bet tikrai nesuprantu ponių, kurios, turėdamos pilnas spintas drabužių, kaskart ateina užsisakyti naujo“,- kalba dizainerė.

Kristina Kruopienytė svajoja, kaip ji gyventų tėvų namuose Anykščių šilelyje, matytų baltą sniegą, žalius medžius, o savo reikalus su sostine tvarkytų inter-netu.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

30

ps

l.

..

. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . Raimondas Guobis >

Vyžuonos patiko RadvilomsMiestelio istorija mena žilą senovę,

kuomet ant netoliese stūksančio Kartuvių kalno buvusi pagoniška šventovė. Žyniai ir iš plačios apylinkės su aukomis susirenkantys žmonės garbino ant akmeninio stulpo iškeltą akmeninę žalčio Vyžo galvą. Tą pačią, kuri, įsigalėjus krikščionybei, buvo priglausta katalikų bažnyčios požemiuose, o dabar įmūryta į Šv. Jurgio bažnyčios sieną. Lietuvos Re-spublikos Prezidento 2005 m. gruodį patvirtintame Vyžuonų miestelio herbe - žalias žaltys su auksine ausele ir juodu liežuviu.

Žalčio Vyžo globoje - Vyžuonų miestelis

Utenos-Kupiškio plento 12-ame kilometre, dešinėje, kalvose tarp Saladžiaus ir Lydekio ežerų, abipus Vyžuonos upelio, sakingo šilo pašonėje įsikūręs Vyžuonų miestelis.

Pasak istorinių šaltinių, pirmoji Vyžuonų bažnyčia pastatyta Vytauto Didžiojo valdymo metais, 1406-ais metais, daug kartų perstatyta. Paskutinį kartą - XIX a. pabaigoje, kuomet buvo sumūrytas bokštas. Didįjį varpą vadino Kazicku, mat tokia buvo uolaus klebono berno, stipruo-lio iš Vikabrukių kaimo, pavardė. Vyrukas, patikėjęs tiesiog nežemiška savo jėga, bandė sustabdyti vandens malūno ratą ir žiauriai susižalojęs mirė.

Vyžuonas XVI a. pradėję valdyti Radvilos katalikų bažnyčią perdavė kalvinistams, jos rūsiuose įrengė giminės kapavietę. Čia 1604 m. palaidotas iš Selco atvežtas Vilniaus vaivada, didysis Lietuvos etmo-nas Kristupas Radvila-Perkūnas (1547-1603), tomis pačiomis pareigomis ir titulais žymus jo sūnus Kristupas Radvila (1585-1640), nė metų neišgyvenęs jo sūnus Mykolas (1611) bei kiti mažamečiai vai-kai - Jurgis, Elžbieta ir Steponas. Apie 1668 m., bažnyčiai atitekus katalikams, didikų palaikai su puošniais karstais buvo pervežti į Kėdainių kalvinistų bažnyčią.

> Žalių pušynų apsuptame kalvyne įsikūręs Vyžuonų miestelis.

> Algirdas Indrašius tėviškės žemę puošia reto grožio medinėmis skulptūromis.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

31

ps

l.

..

. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

norėdamas, pėsčias nuėjo net į Kauną. Dirbo laisvomis valandėlėmis, naktimis, medžiagoms išleido 200 Lt ir per 3-ejus metus pastatė betoninį paminklą. Lietuvių kovas simbolizavo ieties smaigalio forma, o 3 kampai su simboliais - statytojų trijulę, viršūnėje puikavosi iš skardos iškirptas Vytis. Paminklą pašventino 1931 m. vasarą, o statytojai susitiko su Utenoje viešėjusiu prezidentu Antanu Sme-tona. Sovietmečiu likęs sveikas, dabar atnaujintas paminklas byloja apie to meto jaunimo meilę tėvynei.

Restauruoti karstai šiandien viena iš egzotiškiausių, labiausiai turistus dominančių miesto prie Nevėžio įdomybių.

Dvare šeimininkavo gubernatoriusYpatinga į pietryčius nuo Vyžuonų

stūksančio Vyžuonėlių dvaro isto-rija. Iki 1863 m. sukilimo priklausė Čapskiams, o vėliau jį užvaldė rusų didikai Veriovkinai. Vladimiras Veriov-kinas, pulkininkas, rusų-turkų karo didvyris, apie 1879 m. užveisė didelį parką, pastatė naujus dvaro trobe-sius, cerkvę Utenoje. Prie vieškelio stovėjo mūrinis paminklėlis ten kritusiam dvarininko arkliui, persike-liant per Dunojaus upę išgelbėjusiam pulkininko gyvybę. V.Veriovkino sūnus Piotras XX a. pradžioje buvo Kauno, Vilniaus gubernatoriumi. Europoje ypač išgarsėjo jo sesuo, Iljos Repino mokinė, dailininkė modernistė Mari-jana, mirusi 1938 m. Šveicarijoje.

Klebonas - verslininkasRytiniame miestelio pakraštyje

įsikūrusį Vyžuonų dvarą XIX a. pabaigoje valdė Meištavičiai, tarpu-kariu reformos nukarpytus žemės ploto pakraščius išdalijo savano-riams bei mažažemiams, o centrą valdė keturi šeimininkai. Vienas iš jų - Vyžuonų klebonas Aleksandras Mileika. Dvasininkas turėjęs neeilinę verslininko gyslelę - įsteigė bankelį, kooperatinę pieninę, odų dirbtuvę, valdė Jononių dvarą. Kairuoliškoje

spaudoje pasirodė karikatūra: kle-bonas nepasidalija su žydais odos bei prierašas, kad „visus biznius valdo klebonas“. Klebono rūpesčiu suremontuota, išdekoruota bažnyčia, pastatyta moderni dviaukštė archi-tekto Karolio Reisono suprojektuota klebonija. Pro antrojo aukšto lan-gus matomi saulėlydžiai tokie pat įspūdingi kaip Palangoje. Dvasi-niais reikalais uoliai rūpinosi vikaras Petras Liepa, net leidęs žurnaliuką angelaičiams „Vaikų vadas“, spausdinamą marijonų spaustuvėje Marijampolėje. Užėjus sovietams, abu dvasininkai pateko į Sibiro lagerius... Vyžuoniškiai prisimena kanauninką Joną Kriščiūną, kunigą Petrą Tarulį ir kitus dvasininkus, o apie dabartinį kleboną Eugenijų Staleronką plačioje apylinkėje sakoma: „Jei norite pamatyti tikrą kunigą, važiuokite į Vyžuonas“.

Vytautui DidžiajamTarpukaryje Vyžuonos garsėjo

dviaukšte chorine sinagoga, vandens malūnu, dviem paminklais Nepriklau-somybei, besikuriančia vasarviete, milijonieriumi klebonu, spalvingais, dažnai bernų muštynėmis pagardin-tais Šv. Jurgio atlaidais.

Kartuvių kalne trys piemenukai - Pranas Zabulionis, Stasys Gučius ir Kostas Saladžius - pastatė paminklą Vytautui Didžiajam. Ganydami bandą nešė iš laukų į kalną akmenis, taupė centus, P.Zabulionis, užsidirbti

> Vytauto Didžiojo garbei trijų piemenukų pastatytas paminklas – pilietiškumo pavyzdys.

Indros radijas Žinios, aktualijos, pokalbių laidos, muzikaRadijo stotis IR siūlo eterį reklamai už patrauklią kainą.Papildomos veiklos sritys - renginių organizavimas ir įgarsinimas, reklaminių audioklipų, garso įrašų gamyba.

Tel. studijos - 8~ 389 64111; trumpasis numeris 1671 (žinutės laukelyje IRS)Reklamos skyriaus - 8 ~389 5 31 01; 8 ~ 618 98 055.El. p.: reklama@indrosradijas.lt,

w w w. i n d r o s r a d i j a s . l t

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

32

ps

l.

..

. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

m e t r a š t i s

>>>

> Vyžuonų pagrindinės mokyklos moksleivės...

> “Rašytojų kalnelyje” - Henriko Orakausko skulptūros anksti išėjusiems rašytojams Broniui Radzevičiui ir Antanui Masioniui.

> Stūkso XXI amžiaus sulaukę Vyžuonų dvaro mūrai.

Vyžuonų seniūnijos plotas – 8112 ha. Ribojasi su Utenos miestu, jos teritorijoje – televizijos bokštas, vaikų globos namai, senelių pensionas. Vyžuonų miestelyje gyvena 650 gyventojų (1833 m. – 239, 1859 m. – 647, 1923 m. –1372). 30 gyvenviečių – Šiaudiniuose – 316, Grybeliuose – 166, Vyžuonėlėse – 122, Vyžuonų vien. – 91. Ežerai. Seniūnijoje telkšo 11 ežerų: Dusynas (65 ha), Luknas (52 ha), Lydekis (18,5 ha), Girbys (10,9 ha), Saladžius, Iženas, Baltys, Klabuotas, Kavolis ir kiti. Adolfas Šapoka (1906-02-13 Grybeliuose – 1961-03-09 Toronte). Istoriją studijavo Lietuvos universitete, Prahoje, 1938 m. apgynė daktaro disertaciją tema “Lietuva ir Lenkija:po Liublino unijos”. Pasižymėjo kaip 1936 m. Kaune išleistos “Lietuvos istorijos”, žinomos kaip “Šapokos istorija”, redaktorius. Toronte pradėjo leisti ir redagavo savaitraštį “Tėviškės žiburiai”.Pranas Saladžius (1893-02-27 Vyžuonose – 1965-07-12 Ročesteryje, JAV) mokytojavo, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, nuo 1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 1928 m. – pulkininkas-leitenantas, 1935-1940 m. – Lietuvos šaulių sąjungos, vienijusios 60 000 narių, vadas.Knygos. 1927 m. Kaune išleista 27 puslapių Petro Biržio – Akiro knygelė “Vyžuonos”, 2006 m. – Utenoje, 500 puslapių straipsnių rinkinys “Vyžuonos. Kraštas ir žmonės”.

Utenos priemiestisVyžuonų miestelis - beveik Utenos

priemiestis, graži gamta, ramybė vilio-ja čia įsikurti, įsigyti sodybėlę ar pa-sistatyti vasarnamį. Veikia ambulato-rija, paštas, girininkija, vaikų darželis, 5 parduotuvės, su miestelio biblioteka sujungta pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 85 mokiniai. Mokytojų - 15, dauguma vietiniai, 6 atvažiuoja iš Užpalių ir Utenos. Beveik 13 metų seniūnu dirbęs, ketvirtą dešimtį metų bebaigiantis Vytautas Vanagas, valdžios paspaustas, vasario 29 d. iš posto pasitraukė. Nors dar pernai teigė: „Mano viltys susijusios daugiau su Vyžuonų seniūnija nei su savo as-meniniu gyvenimu...“ Miestelio garbės piliečių sąraše jau 14 nusipelnusiųjų. Pirmuoju įrašytas Leonas Juozelskis, pirmasis pradėjęs burti kraštiečius, pastatęs šventoriuje koplytstulpį savo mokytojui, dvasios vadui, kunigui Petrui Liepai, raginęs sodinti sodus, įvairiais želdiniais išpuošęs bažnyčios ir klebonijos aplinką. Seniūnijai priklauso ir poilsiavietė - nemažas žemės plotas pušyne, Balčio ežero pakrantėje. Žemės ūkio bendrovė „Demetra“, ilgiausiai gyvavusi tokio tipo įmonė Utenos rajone, suiro tik šių metų pradžioje. Yra keletas neblogai besiverčiančių ūkininkų.

Vyžuonų dvasios įkvėptiPagrindinė Vyžuonų miestelio gatvė

pavadinta Broniaus Radzevičiaus (1940-1980) vardu, jos atšaka, vedanti į kapines, - Antano Masio-nio (1941-1974). Prozininkas ir

poetas, abu sudegę savo minčių ugnyje, nesuvokiama, tragiško likimo valia pasitraukę iš gyvenimo. Gražiausių eilių ir titaniško pro-zos kūrinio „Priešaušrio vieškeliai“ autoriai paguldyti į raudoną kapinių smėlį, amžinai žalių pušų karūnomis padabintą. Jų atminimą Rašytojų kalnelyje įamžino kraštietis dailinin-kas Henrikas Orakauskas dviejų nuo pratrūkstančios debesijos lem-ties besidangstančių piemenukų ir budinčio angelo figūromis. Tas pats dailininkas, kuris ypatingo grožio dar-bais išpuošė Kupiškį ir kitus Lietuvos miestus.

Menus kuriančių gyvena ir mies-telyje. Nuostabūs, pasakiško gy-venimo sodžiuje dvasia trykštantys Zofijos Bartašienės bei jos dukters Nijolės tapyti paveikslai. O Bėdžių galo (senasis pavadinimas) Da-riaus ir Girėno gatvėje stūksančioje trobelėje kukliai gyvena ir menus kuria po gyvenimo klajonių į tėviškę sugrįžęs Jonas Algirdas Indrašius. Grafikas, tapytojas, nuostabių medžio skulptūrų kūrėjas, jo sodyba - mu-ziejus „Bočių takas“ - tai skulptūrų parkas, skirtas išnykusioms lietuvių gentims - sėliams, žiemgaliams, jotvingiams, kuršiams - atminti. Čia ir Lietuvos tūkstantmečio kryžius, Kris-tus, Marija Motina, Vyžuonų žaltys ir tarsi šventovėje mažame namelyje priglausta kompozicija „Paskutinis pagonės gimdymas“.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

33

ps

l.

..

. . . s v e i k a t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Jauniausiam išblaivintam vaikui - treji metukai

Tikslių duomenų, kokio amžiaus vaikai paragauja alkoholio, kada pradeda jį vartoti reguliariai ir kiek paauglių alkoholį vartoja nuolat, nėra. Į statistines lenteles patenka tik tie, kurie paragavę svaigalų įkliūva policijai arba atsiduria ligoninėje. Tačiau apklausos parodė: 95 proc. penkiolikmečių jau yra ragavę alkoholio, 70 proc. buvo bent sykį apsvaigę. Įrodyta, kad vaikai 20 kartų jautresni nuodų poveikiui negu suaugusieji.

> Utenos ligoninės Vaikų skyriaus vadovė, gydytoja Regina Sabalienė sakė, kad girtaujančios motinos kūdikį galima atpažinti, vos į jį žvilgtelėjus.

. . . Sveta Vitkienė >

Išgerti alkoholio skatina noras neatsilikti nuo bendraamžių, ne paskutinėje vietoje ir reklamos. Alus, įvairūs alkoholiniai kokteiliai, sidrai netgi nelaikomi alkoholiniais gėrimais. Tai išgirdau iš pažįstamos penkiolikmetės. Trylikamečiai, penkiolikmečiai neslėpdami teigė, jog alkoholis labai

> Kai kurie vaikai pirmųjų girtavimo “pamokų” išmoksta savo namuose.

lengvai pasiekiamas. Iš klausimo „Ar lengva nepilnamečiams įsigyti alkoholio?“ vaikai tik juokėsi: „Duokit mums pinigų - nupirksim ko tik norit“.

Utenos apskrities ligoninės Vaikų skyriuje pernai buvo detoksikuota 17 vaikų. Pasak šiam skyriui vadovaujančios gydytojos Rimos Sabalienės, „dažniausiai į stacionarą pernai pakliuvo paaugliai nuo 13-os iki 15-os metų. Jauniausias detok-sikuotas vaikas tebuvo 3 metų amžiaus“.

Turėdami „pavyzdį“ namuose ar tarp vyresnių draugų, vaikai vis dažniau neatsispiria alkoholiui, nors jis jaunam, augančiam bręstančiam organizmui itin pavojingas. „Alkoholis pirmiausiai pažeidžia nervų sistemą ir kepenis, todėl vaiko sunkesnio laipsnio apsinuodiji-mas alkoholiu gali turėti rimtos įtakos šių organų funkcijai“,- sakė gydytoja R.Sabalienė. Ar tiesa, kad prie alko-holio dažniau linksta vaikai, augantys girtaujančių tėvų namuose? „Tokių duomenų neturime“,- teigė gydytoja Rima Sabalienė.

Kartais alkoholio vaikai „ragauja“ dar motinos įsčiose. Kas vyksta su vaiku, kurį išnešiojo girtaujanti moteris? Ne tokie reti ir atvejai, kai vykdamos gimdyti alkoholį vartojančios moterys įsipila “dėl drąsos”. „Alkoholį vartojusios motinos išnešioto ir pagimdyto vaiko kliniškai alkoholinis sin-dromas pasireiškia labai įvairiai. Pagrin-diniai sindromai yra įgimta hipotrofija (mažas svoris), veido ir galvos displazijos (maža galva, žema kakta, trumpa įdubusi nosis, deformuoti ausų kaušeliai, žvairos mažos akys ir kita). Tokį vaikutį gali ka-muoti širdies ydos, išorinių lyties organų displazijos, galūnių anomalijos, psichikos ir protinės veiklos sutrikimai“, - vardijo Utenos ligoninės vaikų skyriaus vadovė Regina Sabalienė.

Retkarčiais ar dažniau alkoholio paragaujančių vaikų statistikos nėra, tačiau situaciją gali atspindėti policijos turima informacija.

Utenos rajono policija pernai neblaiviems nepilnamečiams surašė 74 protokolus. Komisariato Prevencijos poskyrio Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyresnioji specialistė Dalia Lučiūnienė suskaičiavo, kad vidutinis alkoholį gėrusių vaikų amžius - 15 metų.

Anykščiuose sulaikyti 44 viešose vietose alkoholį vartoję arba girti pasirodę nepilnamečiai. Jauniausiam iš jų buvo 9 – eri metai.

Ignalinos rajone už šiuos nusižengimus administracinės teisės protokolai surašyti 18- ai paauglių arba jų tėvų. Zarasų rajono policija pernai užregistravo 23 neblaivius nepilnamečius. Visagino rajone pernai surašyti 25 protokolai dėl neblaivių nepilnamečių. Molėtų rajono policija pernai sulaikė 67 girtus nepilnamečius.

Visų rajonų policijos teigė, kad girtų nepilnamečių pasirodymų viešose viet-ose ir jų girtavimo nesislepiant pradėjo mažėti...

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

34

ps

l.

..

. . . i š g y v e n i m a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

- Atsukime atgal 23-ejus metus. Tada buvote penkiolikmetė, baigusi 8-ias klases, buvo vasara...

- Tėtis nupirko broliui nenaują motociklą. Per dieną brolis jį sutvarkė, suremontavo, susuko ir mudu išlėkėme išbandyti brolio pasididžiavimą. Lenkėme traktorių su priekaba, septyniolikmečiui broliui nepakako jėgų... Kai atsimerkiau, gulėjau ant žolės, aplinkui buvo daug veidų, nejaučiau kojų. Pačiupinėju, lyg ir vietoje, bandau pajudinti - tarsi jų nebūtų. Toje avarijoje patyriau traumą pavojingiausioje stuburo vietoje, ties krūtine, kur kaulai storiausi, o nervai silpniausi. Broliui nenutiko beveik nieko - jis tik susibraižė nugarą į spygliuotą tvorą...

- Į devintą mokyklos klasę nebenuėjote...

- Iš pradžių buvo operacija. Žodis ne-labai tinkamas: tais laikais tokios ir buvo operacijos: prapjovė ir išvalė nuolaužas. Man į akis sakė: “Neilgai trukus bėgiosi“, o mamai davė vos 20 procentų, kad kada nors pati sėdėsiu. Paskui buvo reabilitacija (irgi nelabai tinkamas žodis) sanatorijoje. Turėjo praeiti pusmetis, kol suvokiau kad niekada negalėsiu vaikščioti.

- Pati jaunystė ir negalia. Kaip jums

Dvi avarijos, dvi negalios ir viena šeima, viena laimė

Penkiolikmetė, pakliuvusi į avariją. Paauglystė, kai labai rūpi šokiai, ir neklausančios kojos. Paskui vestuvės - be baltos suknelės - ant užpakalinės automobilio sėdynės. Sapnai apie bėgiojimą po parduotuves ir rytas ratukuose... Žurnalistė Sveta Vitkienė kalbėjosi su neįgalia anykštėne Rasa Ostrauskiene, kuri tvirtino, jog ir po šitiek išgyvenimų galima jaustis labai laimingai - tereikia rasti savo žmogų, savo vietą po saule...

tai pavyko išgyventi? - Pirmiausia išdalinau gražiausius

rūbus. Maniau: kam jie man. Tiks ir treningai. Pirmą kartą ratukais išvežta į ligoninės koridorių jaučiausi kaip nuoga, kaip ir daugybę kartų po to. Žvilgsnių ir dabar daug jaučiu, niekaip prie jų nega-liu priprasti...

Buvau nelaiminga, naktimis sapnuo-davau, kad šoku arba bėgioju po parduo-tuves, ryte atsibudusi ir supratusi, kad tai tik sapnas, verkdavau... Paskui naktys pasikeitė - sapnuodavau, kad vaikščioti negaliu. Ir vėl būdavo liūdna... Nieko neliko iš mokyklinių draugysčių - draugai išsibėgiojo greitai, vienas po kito. Tačiau tuo pačiu metu sutikau žmonių, kurių man reikėjo. Prisimenu, atvažiavome su tėvais į Likėnų sanatoriją. Mane paliko automobilyje. Žiūriu, privažiuoja kitas, sustoja, iš jo išlenda speciali platforma, ant jos persikrausto vairuotojas, susideda kojas. Keleiviai - tokie patys. Bet moteris su sijonuku ir aukštakulniais, vyrai - kantuotom kelnėm ir kaklaraiščiais. Tai ir buvo mano nauji draugai. Pora iš Molėtų rajono, mano tėvų amžiaus. Jie atsirado pačiu laiku, padėjo susivokti, kokia aš ir kaip man toliau gyventi... Ir mamai jie pasakė, kad neeikvotų sveikatos verkdama dėl dukters, o pataupytų

jėgas ateičiai - man gyventi ir gyventi, tik kitaip. Mama, prisimenu, ant jų labai pyko, nenorėjo susitaikyti su mūsų nelaime.

- Jūsų gyvenime atsirado Vygantas, irgi sėdintis ratukuose, irgi po avarijos.

- Mes susipažinome skelbiant Lietuvos Nepriklausomybę, o po trejų metų jis mane prisiminė ir susirado. Jau 15 metų kartu. Atsiminę, kokios buvo mūsų vestuvės, juokiamės iki šiol. Kas ore tuokiasi, kas po vandeniu, o mes su Vygantu - ant galinės automobilio sėdynės. Baltos suknelės nebuvo, tik baltos kelnės, palaidinė ir gėlė plauku-ose. Nusprendėm ratukų į Santuokos rūmus nesivežti. Ir fotografas vestuvinius kadrus spaudė nuo priekinės automobilio sėdynės. Vairuotojui fotografas sako: “Išlipkit, man trūksta vietos“. Kurgi vairuotojas išlips, jis toks pats, kaip mes - tas pats molėtiškis vyras, nevaldantis kojų, apie kurį pasakojau. Juokinga situacija. Dar sveikintojų būrys susirinko, tai Santuokos rūmų moterys išvis susi-nervino, netgi siūlėsi mus įnešti į salę, kad visi pasveikinti galėtų. Kunigas mus

> Anykštėnai Rasa ir Vygantas Ostrauskai sako: “Dievas mums atėmė kojas, bet davė po žmogų”.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

35

ps

l.

..

. . . i š g y v e n i m a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

palaimino namuose... Ištekėti, beje, mane labai skubino...

mamos globa. Neįgalus vaikas - mama iš kailio nėrėsi man padėdama ir saugodama. Tačiau kai ji manęs, devyniolikmetės, turinčios specialų automobilį ir teisę jį vairuoti, neišleido išvažiuoti su draugėmis, paprasčiausiai užrakino namie - mano kantrybė trūko... Nusprendžiau pradėti savo gyvenimą.

- Esate labai užsiėmusi pora, Anykščiuose jūsų nebūna pusmečiais. Ką veikiate?

- Mes įkūrėme žmonių su stuburo traumomis asociaciją, prie Palangos turime stovyklą. Praktiškai nuo balandžio persikraustome ten. Vasarą susi-renka daugybė mūsų - visi ratukuose. Rūpinamės vieni kitais. Aš - stovyklos administratorė, Vygantas - ūkvedys. Kai grįžtame - vėlgi daug darbo. Reikia skolas grąžinti. Žmonės padėjo mums, sėdusiems į ratukus, mes turime padėti kitiems. Ieškome kontaktų, vaistų, darbo vietų. Kartais tiesiog pabūti ir iš širdies pasikalbėti reikia.

- Ar pritaikyti Anykščiai šeimai, ku-rios abu nariai „pririšti“ prie ratelių?

- Mažai kas pritaikyta. Maisto pirkti reikia, o senoji „Norfa“ - antrame aukšte, „Maxima“ per tris aukštus. Savivaldybėje - laiptai, kur neini - visur laiptai. Mes nepratę prašinėti pagalbos, todėl kasdienybės reikalams sutvarkyti pasisamdome žmogų. Namie tvarkomės patys.

- Daug kas pasakytų, kad gyvenimas ratukuose - vos ne gyvenimo galas. Žiūrint į jus taip neatrodo.

- Kartais galvoju, kad nemokėčiau gyventi, jeigu staiga atsistočiau. Ratukai niekam netrukdo, jeigu žmogus ne-kompleksuotas. Aš šituo pasigirti, deja, negaliu, o Vygantas seniausiai imunitetą neįgaliojo kompleksams įgijo. Turgu-ose, kur prekiaudavo krepšiais. Turime nevaikštančių bičiulių, kurie aukštus postus užima, karjerą daro, tuokiasi, netgi vaikus gimdo.

Kartais šmėsteli mintis: o jei nebūčiau susižalojusi, kaip gyvenčiau? Galbūt melžėja, apsistačiusi vaikais, būčiau, girtuoklį vyrą turėčiau.

Dievas atėmė kojas, bet davė žmogų. Mūsų - neįgalios poros - gyvenimo daugelis sveikų pavydi. Esu išmaišiusi daugybę šalių, susitinku su daugybe vertų dėmesio žmonių, turiu erdves veik-lai, esu laiminga savo namuose.

v i e t o j t a b l e t ė s

Mar

gari

tos

Gau

čien

ės a

rchy

vo n

uotr.

Pabandykime atkurti savo savijautą, kai sužinome, jog esame kviečiami “ant kilimo” pas viršininką. Manyčiau, nedaug suklysiu teigdama, jog daugeliui tuomet ima daužytis širdis, išpila prakaitas, pakyla kraujospūdis. Juk tikriausiai suvokiame, kad tai ne persiškas kilimas ir vargu, ar bosas mus kviečia išgerti puodelį kavos... Net ir nujaučiant, kad tai nebus nemalonus pokalbis; galbūt išvis neutralus – vis tiek apima jausmas tarsi neriant į eketę. Kas nedirba, tas neklysta. Ir už savo klaidas mes privalome atsakyti garbingai. Problema glūdi visai kitur. Kiekvieno vadovo pečius slegia milžiniška atsakomybė už tikslų įstaigos funkcionavimą. Smagu, kai jam tai nėra per didelė našta, ir į savo pavaldinius jis žvelgia ne tik kaip į didžiulio mechanizmo sraigtelius, kuriems taikomas pagrindinis reikalavimas – “tu privalai”. Liūdniausia tuomet, jei tavo viršininkas – elementarus chamas, kurio vienas pagrindinių valdymo metodų - šantažas. Galima daug ką suprasti, tačiau, jei esi laikomas nepadoriu žmogumi, kurio poelgiuose nepelnytai ieškoma neigiamos motyvacijos, kimbama prie smulkmenų ar neduodama užbaigti minties, to tai jau perdaug! Bėda ta, jog kai kuriems vadovams nesiseka palaikyti draugiškų santykių su savo pavaldiniais, nes jie paprasčiausiai nesistengia klausyti. Juk klausydamas jis ne tik demonstruoja dėmesį žmogui, tai yra tiesiog vadovo profesinė pareiga. O ką, jeigu mūsų vadui būdingas vienintelis klausymo įgūdis – kamantinėjimas? Tokiu būdu jo dėmesys sukoncentruotas tik į vienpusišką informaciją, o išsakytos pavaldinio mintys vertinamos vien savo požiūriu. Bet tai - jų problema. Ir tikrai ne mums juos teisti ar keisti. Mūsų problema ta, kad esame priklausomi nuo jų. Dažniausiai – finansiškai, o tai jau rimtas argumentas, ir čia nepasiblaškysi. Žinoma, jei esate žmogus be galo ambicingas, principingas – pareiškimą ant stalo ir sudiev! Bet, deja, darbai nesimėto, iš ambicijų košės nevirsi ir ja savo palikuonių nepamaitinsi. Belieka šaltakraujiškai įvertinti situaciją, išmokti atskirti išorinę priklausomybę nuo vidinės. Ir iš visų jėgų stengtis sumažinti vidinę priklausomybę. Taigi, jeigu jūs neišeinate, vadinasi, situaciją priimate.Šiuo atveju yra dvi galimybės – bandyti ją pakeisti arba paprasčiausiai kentėti. Dažniausiai kažką pakeisti yra ne mūsų jėgoms, todėl belieka kentėti. Bet čia mes taip pat turime du pasirinkimus – kaip ir anksčiau įsitempus, tulžingai pykstant ant savo boso kentėti ir gyventi viltimi, jog kažkas

Viršininkas visada teisus?

susitvarkys savaime. Taip mąstyti nėra racionalu. Užtat yra siūlomas kitas būdas – pažvelgti į savo situaciją kito akimis, bandyti įsijausti į ją nešališkai; gi savo viršininko egzistavimą vertinti jo paties žodžiais – „nepakeičiamų nėra“... O jūs liekate čia, nes tai jūsų sprendimas, ir šis darbas suteikia protinį ir dvasinį tobulėjimą. Tai savotiška psichikos treniruotė, o pagrindinės jūsų užduotys – giliau pažinti save ir kitus, įgyti naujų bendravimo įgūdžių. O tai, patikėkite, ir yra tikroji investicija, už kurią bus dėkingi mūsų vaikai. Nes pinigai išleidžiami, o karjera anksčiau ar vėliau pasibaigia...Galėčiau garantuoti – pradėsite lengviau kvėpuoti, kai suvoksite tokią paprastą tiesą, kad pavaldinio statusas yra tik jūsų vaidmuo, nepriimdami to kaip savo vidinės būsenos.

Svarbu įsisąmoninti, kad bendravimas su jums Likimo siųstu viršininku tėra galimybė vystyti tokias savo savybes, kaip kantrybė, valia, emocinis stabilumas, dėmesingumas,

sugebėjimas nuspėti kitų elgesį. O pagrindinis dalykas, už kurį turėtumėte net padėkoti savo viršininkui – už suteiktą galimybę išmokti valdyti kitus, keičiant save. Išsiugdžius minėtas savybes, neabejotinai sumažės jūsų savimeilė ir pakils savivertė, kurios tikrai negalės sugriauti joks bosas.Sugrįžtant prie pokalbio „ant kilimėlio“, manau, reikėtų elgtis išmintingai, o „jeigu nori būti išmintingas, išmok protingai klausinėti, atidžiai klausyti, ramiai atsakinėti ir nutylėti, kai neturi ko daugiau pasakyti“ (šveicarų mokslininkas I.Lafateras).

Margarita Gaučienė,gydytoja, psichologė

Liūdniausia tuomet, jei tavo viršininkas – elementarus chamas, kurio vienas pagrindinių valdymo metodų - šantažas.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

36

ps

l.

..

. . . k e r t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Keramikui žodžio “rytoj” nėra

. . . Raimonda Stankevičiūtė - Vilimienė >

Tik pirmuosius už dyką šiukšlyne radęs, visus kitus pirkęs arba keitęs į savo darbus, senųjų amatininkų dirbinių kolekciją rinko uteniškis tautodailininkas Vytautas Valiušis. Jo kolekcijoje iš viso apie 3 tūkst. eksponatų. Dalį jau dovanojo jo vardu pavadintam Vytauto Valiušio keramikos muziejui, kurį pats ir įkūrė Utenos rajone, Leliūnuose.

Susirgo kolekcininko ligaKolekcionuoti senus puodus ir kitus senųjų amatininkų dirbinius V.Valiušis pradėjo beveik prieš ketvirtį amžiaus. Veždamas savo puodų duženas į šiukšlyną, ten aptikdavo išmestų senųjų amatininkų ąsočių, dubenėlių, vazų, įvairių namų apyvokos rakandų. „Negalėdavau praeiti – čia juk meistrų rankų darbas. Širdį suspausdavo... Todėl viską surinkęs veždavau namo, plaudavau, džiovindavau, grožėdavausi ir dėdavau ant lentynų...“ Netrukus į kolekcionavimą jis kaip reikiant įniko: vienus senus dirbinius mainė į paties išžiestas vazas ar puodus, kitus negailėdamas pinigų pirko. Tautodailininkas prisiminė, kaip susitaupęs 1000 dolerių rengėsi pirkti “VW Passat“. Tačiau išgirdęs, kad Šilutės rajone kolekcininkas parduoda 17 senų medinių piestų, neatsilaikė – nusipirko piestas. Taip susikaupė didžiulė kolekcija. „Įdomiausia, kad išskyrus pirmuosius iš šiukšlyno, daugiau nė vieno daikto negavau

dykai. Ir pigiai taip pat negavau, nes visi žino, kad esu ligonis...“ - juokavo V.Valiušis. Jo teigimu, kolekcija turėtų būti verta pusės milijono litų. Didžiąją dalį oficialiai jau padovanojo muziejui.Paklaustas, kaip kilo mintis įkurti muziejų, menininkas sakė: „Norėjau pagarbos seniesiems meistrams. Kaimo puodžiai labai sunkiai dirbo…” Jis nusižiūrėjo Leliūnuose senosios mokyklos apleistą antrąjį aukštą ir pačia tikriausia prasme jį užgrobė. Čia viską savo rankomis ir už savus pinigus suremontavo, kolekciją išeksponavo ir tik tada pasikvietė tuometinės rajono valdžios vyrus, prašydamas įteisinti jo nelegalius darbus. Menininkas buvo tvirtai nusprendęs, kad jei po tokių pastangų negaus šių patalpų, su visa kolekcija išsikels į Rokiškį. Mat rokiškėnai muziejininkai, vertindami jo surinktą senųjų amatininkų dirbinių rinkinį ir žinodami tautodailininko norus, jau seniai spaudė į kampą: „Girdi, Valiuši, mes tavo kolekcijai patalpas turime. Dvaro sodybos fligelį užleisim...“ Ir Utenos valdžia neliko kurčia tautodailininko prašymui - 2000-ųjų pabaigoje

> Nacionalinės filharmonijos solistė Judita Leitaitė, koncertavusi Vytauto Valiušio keramikos muziejuje, ir pati nužiedė keletą puodų.

> Vytautas Valiušis Leliūnų senąją mokyklą pačia tikriausia prasme užgrobė muziejui.

Vyta

uto

Valiu

šio

arch

yvo

nuot

r.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

37

ps

l.

..

. . . k e r t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

a p i e V y t a u t ą Va l i u š į

Leliūnuose buvo įkurtas Utenos kraštotyros muziejaus filialas, kuris Kultūros ministerijos leidimu pavadintas Vytauto Valiušio keramikos muziejumi.

Muziejuje – vėlyvųjų viduramžių darbaiDabar muziejus užima beveik visą mokyklos pastatą. Salėse ir net koridorių erdvėse eksponuojama gausybė įvairiausių formų ir paskirties senosios keramikos, akmens, medžio darbų. Didžiausia pagarba - senajai keramikai: puodams, puodynėms, ąsočiams, dubenims, vazoms. Taip pat čia rikiuojasi įvairiausi buities įrankiai, padargai, baldai. V.Valiušio eksponatus istorikai ir muziejininkai priskiria 19 -20 amžiaus pradžios amatininkų darbams. Tačiau keleto pagaminimo data laiko 17-18 amžius. Muziejuje eksponuojama ir paties Vytauto Valiušio kūryba. Žvelgiant į darbus, galima pasekti, kaip keitėsi šio meistro stilius ir skonis – nuo senųjų liaudies meistrų kūrinių formų ir dekoro atkartojimo iki modernaus stiliaus žvakidžių, vazų, juodosios keramikos dirbinių. „Juodoje keramikoje – juodoje spalvoje - išgavau vaivorykštę. Taip ir gyvenime... Turime išmokti ją pamatyti“, - sakė tautodailininkas.

Tikisi, kad krosnį parūpins EuropaV.Valiušis norėtų, kad muziejuje atsirastų dar viena ekspozicija su šiuolaikinių keramikų darbais. Jis viliasi įsteigti mokomąją dirbtuvę, kur puodą žiesti galėtų pamėginti muziejaus lankytojai. Tautodailininkas organizavo du medžio skulptorių plenerus. Skulptūros puošia muziejaus prieigas, ir jo įkūrėjas tikisi kažkada čia būsiantį didelį parką, skirtą kaimo puodžiams ir visiems amatininkams atminti. Nors oficialiai V.Valiušis dirba muziejininku, iš muziejaus materialinės naudos tikino neturįs: „Atvirkščiai, viską iš

namų nešu čia, nes tai teikia man džiaugsmo. Žodžio “rytoj” man nėra. Skubu viską tvarkyti, nes bijau, kad paskui nebus kam“. Ir prasitaria, kad gyvena vienas, su žmona kadaise išsiskyrė, vaikai užaugo.Muziejuje Leliūnuose vyksta parodos, koncertai, menininkų susitikimai. Asmeninėse tautodailininko dirbtuvėse rengiamos edukacinės programos: mokėsi Šiaulių dailės mokyklos mokiniai, savaitę gyveno ir gilinosi į keramikos paslaptis čekų moksleiviai. V.Valiušis juodosios keramikos paslaptimis dalijasi su Lietuvos dailės akademijos studentais. Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Lilija Jovarienė „Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad V.Valiušio norams pritarianti ir jau parengė projektą staklėms ir liejimo krosniai įsigyti per Europos Sąjungos fondų programą: „Muziejus yra traukos centras ir tai didžiulis Vytauto nuopelnas. Jis pats daug aukoja, dirba ir kitiems lipa ant kulnų. Jis pilnas idėjų ir amžinai ieškantis“.

Tautodailininkui yra suteiktas meno kūrėjo statusas. „Jei ant molio krūvos gimei, niekur nedingsi... Visą gyvenimą iš puodų gyvenau“, - sakė „Aukštaitiškam formatui“ 58 –erių puodžius. V.Valiušo tėvas taip pat buvo tautodailininkas, vertėsi keramiko amatu.Pirmoji V.Valiušio darbo vieta buvo Jiesios gamykla, kurioje dirbo žiedėju. Vėliau jis pakviestas dirbti į Kauno dailės kombinatą. Po dešimties metų, 1980 –aisiais, apsisprendė dirbti sau ir išvažiavo į Leliūnus kurti privataus verslo – keramikos dirbtuvės. Tautodailininko profesionalumas, iniciatyva yra įvertinti apdovanojimais: pernai jis pelnė šalies konkurso „Aukso vainikas“ nugalėtojo titulą (tai tautodailininko aukščiausias įvertinimas), iki tol dvejus metus užimdavo antrąją vietą. 2005 m. menininkas tapo Lietuvos puodžių karaliumi, 2006 m.- Kultūros ministerijos premijos laureatu už būdingiausių krašto tautodailės, amatų tradicijų išsaugojimą ir perdavimą. Jis taip pat yra tituluotas Utenos miesto nusipelniusiu žmogumi, Lietuvos kaimo spinduliu. Tautodailininko darbai keliauja po parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

> Išlakios paties Vytauto Valiušio žiestos žvakidės.Kartą jam yra pavykę išžiesti rekordinio aukščio - 83,5 cm - žvakidę, bet vos spėjus pamatuoti, ji sulinko. Tarp išsaugotų rekordininkių yra 74 cm žvakidės.

> Vytautas Valiušis pelnė Lietuvos puodžių karaliaus karūną.

> Istorikai kai kuriuos eksponatus laiko 17 -18 amžių palikimu.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

38

ps

l.

..

Geriausia - dviratisKunigas Juozapas Kuodis turi seną 1991 metų “Audi 100”, 2 litrų. „Gal Utenoje reikėtų mažalitražio automobilio, bet ir šis kol kas važiuoja, tad užtenka ir tokio, - pasvarstė pašnekovas ir tuoj pat pridūrė, - manau, kad galima apsieiti ir su dviračiu. Juo labiau, kai dabar tokios šiltos žiemos. Jei tik yra galimybė, važiuoju juo, nes tai pats maloniausias važiavimas - ir sveikiausias, ir pigiausias“. Anot J.Kuodžio, gal, matydami savo kleboną važiuojantį dviračiu, ir parapijiečiai keis transportą.

Ungurys nėra pasninko patiekalas Prakalbus apie mėgstamą patiekalą, J.Kuodis be išlygų pabrėžė, kad maisto nesirenka, nieko negalėtų išskirti, nes jam „viskas tinka,

. . . b a l a n d ž i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Apie pasninką bei maloniausią transportą

. . . Raimonda Stankevičiūtė - Viliminienė >

Utenos dekanatas daugiau nei porą mėnesių turi naują dekaną, o Kristaus žengimo į dangų parapija - naują ganytoją, kunigą Juozapą Kuodį. 47-erių dekanas „Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad persikėlimas jam nebuvo sunkus, nes neturi „jokių priklausomybių nei daiktams, nei žmonėms“. Kur pašaukia Bažnyčia, ten ir eina.

viskas labai skanu, jei būnu išalkęs“. „Žinoma, paisau mitybos taisyklių - valgau ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę, tačiau prie stalo sėdu, kai jaučiu, jog noriu valgyti“, - sakė kunigas. Kadangi su pašnekovu susitikome per Gavėnią, kalba pakrypo apie pasninką, kurio tikrosios esmės, kaip paaiškėjo, tūlas parapijietis nelabai suvokia. Nuo seno Lietuvoje buvo manoma, kad per pasninką reikia atsisakyti mėsos, o jei dar griežčiau paisoma - ir pieno produktų. „Tačiau tai nėra tikroji pasninko esmė,- sakė J.Kuodis. - Na, pavyzdžiui, jei žmogus atsisakys mėsos ir valgys keliasdešimt litų kainuojančius ungurius, bus pasninko parodija. Pasninko esmė yra susilaikyti ir aukoti. Pasninkaujantis žmogus turėtų stengtis mažiau, pigiau valgyti, ir tai, ką sutaupo, skirti tiems, kurie labiau vargsta“.

Apie parapijiečius - ir iš knygosKunigas Juozapas Kuodis sakė, kad pirmoji knyga, kurią perskaitė atsikėlęs į naują parapiją, tai buvusio šios parapijos kunigo Petro Tarulio išleisti prisiminimai. „Nemažai iš jos sužinojau apie parapiją ir žmones“. Kunigo J.Kuodžio širdis labiausiai linksta į dvasinio turinio knygas, nes “jos ir praturtina, ir auklėja“. „Labai daug išleidžiama gerų religinio turinio knygų. Gal tik dešimtadalį pajėgiu perskaityti“, - prisipažino J.Kuodis. Pašnekovas aprodė kleboniją – surinkta gausi biblioteka: visuose kambariuose pilnos knygų lentynos. „Čia buvę kunigai mylėjo knygas“, - komentavo ir linksmai papasakojo vienoje sieninėje spintoje aptikęs senus Lenino ir Markso (socializmo ideologų) raštus. „Matyt, kunigai skaitė, kad rastų tinkamą atsaką“, - svarstė kunigas J.Kuodis. Na, o apie populiariąją literatūrą nebuvo linkęs kalbėti, nes prisipažino ne ką žinąs, nėra tokių knygų mėgėjas. „Jeigu kokia bibliotekėlė tokių knygų ir susirenka, ją dažniausiai padovanoju bibliotekai“.

> Klebonas tikisi, kad parapijiečiai paseks jo pavyzdžiu ir keis automobilius į sveikesnį transportą –dviračius.

> Naujoje klebonijoje kunigas Juozapas Kuodis rado didelę biblioteką.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

39

ps

l.

..

. . . š v e n t ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Banko įkurtuvėse - kalbos apie šviesą

Šiaulių banko Utenos filialas persikėlė iš nuomotų patalpų į nuo-savas – naują dviejų aukštų pastatą Utenos centre, Utenio aikštėje.

Šia proga buvo surengtos įkurtuvės, į kurias bankininkai pakvietė būrį svečių, daugiausia savo klientų. Šiaulių banko valdybos pirmininkas ir admin-istracijos vadovas Algirdas Butkus, sveikindamas su įkurtuvėmis, sakė,

Prieš atvykstant svečiams, banko darbuotojai nusifotografavo prie naujojo pastato.

Svečiai (iš kairės): UAB „Alsuva“ direktorius Aloyzas Suveizdis, IĮ „Irmusta“ savininkė Irena Ozerdem, UAB „Alauša“ generalinis direktorius Algimantas Čaplinskas, VĮ Utenos regiono keliai direktoriaus pavaduotojas Edmantas Šakalys.

Banko filialo naujame vadovo kabinete - Šiaulių banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Algirdas Butkus (kairėje) ir filialo direktorius Robertas Petronis.

(Iš kairės): bendrovių „Ekspetra“ ir „Onus“ direktorė Dalia Šablinskienė, banko filialo klientų aptarnavimo vadybininkė Jolanta Liutkevičienė, IĮ „Irmusta“ savininkė Irena Ozerdem bei Utenos rajono meras Alvydas Katinas.

Šiaulių banko specialistės (iš kairės): departamento direktorė Daiva Grikšienė, administracijos vadovo pavaduotoja Daiva Kiburienė, UAB „Šiaulių banko lizingas“ direktorė Verutė Vitkevičienė.

Naujakurių pasveikinti susirinko (iš kairės) statytojų - UAB GGR statyba - direktorius Gintautas Gaivenis, UAB „Drūtas“ direktorius Sigitas Viršila, UAB „Gabusta direktorius Aurelijus Kasparavičius.

Šiaulių banko Utenos filialo naująsias patalpas pašventino dekanas kunigas Juozapas Kuodis, prieš ceremoniją perspėdamas, kad „ir pašventinti bankai kartais bankrutuoja“.

kad Utenos filialas sugeba užsidirbti, todėl ir buvo nuspręsta čia pastatyti naują modernų banko pastatą. Utenos filialas, veikiantis 7-erius metus, yra vienas iš 10 stipriausių banko filialų. Banko Utenos filialo vadovas Robertas Petronis žadėjo, jog 8 filialo specialistai stengsis, kad šiame pastate visiems ir visada būtų tik šviesu.

Kadangi šventė vyko gana niūrią kovo dieną, galbūt todėl šviesos temą pasigavo ir kiti iškilmių dalyviai. Štai Utenos rajono meras Alvydas Kati-nas, sveikindamas bankininkus, sakė besidžiaugęs Utenoje kiekvienais naujai nušvitusiais langais.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

40

ps

l.

..

. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kovo mėnesį „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Lietus“ teisingas atsakymas – OBSERVATORIJA. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 66 skaitytojai: L.Šovinis, B.Šovinienė, A.Raišelienė, V.Kvasauskas, D.Varnienė, V.Jocienė, R.Skorochodovaitė, E.Jurėnaitė, S.Bilevičienė, D.Sebeikienė, J.Masevičienė, G.Vajegienė, A.Lunevičius, A.Jakniūnas, A.Vildžiūnas, J.Tveritnevas, A.Dikčius, D.Šlamienė, V.Čeponis, D.Trumpaitė, R.Trumpienė, J.Gvazdauskas, N.Augustinienė, A.Šližys, V.Milaknis, K.Dimavičius, L.Dimavičienė, P.Girnienė, L.Vildžiūnienė, R.Žąsinas, N.Žąsinienė, A.Orlova, G.Pajuodienė, R.Pajuodis ir D.Vildžiūnas iš Anykščių; R.Šinkūnienė ir R.Žvirblienė iš Utenos, V.Mateikienė ir R.Perevičienė iš Molėtų, M.Dobregienė iš Joniškio (Zarasų raj.), A.Grigaliūnienė iš Daugailių, J.Bukelskienė iš Salako, L.Velaniškis ir S.Juodelienė iš Naujųjų Elmininkų, I.Guobienė ir R.Semėnaitė iš Svėdasų, A.Bakanauskienė, L.Rotautienė ir V.Klimašauskienė iš Kavarsko, A.Černius, J.Černienė ir U.Barkauskaitė iš Viešintų, S.Žibutienė iš Šovenių, A.Kuolienė iš Kunigiškių, B.Dluskis iš Storių, A.Mitrulevičienė iš Staškūniškio, A.Velaniškis iš Liūdiškių, L.Didienė iš Medžiočių, K.Auglys, D.Grižienė, R.Grižas ir J.Klimienė iš Bebrūnų, A.Kazanavičienė iš Piktagalio, R.Vaiginytė iš Aknystų ir G.Karaliūnienė iš Andrioniškio.

Burtai lėmė, jog prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis – atiteks A.GRIGALIŪNIENEI iš Daugailių. Prašome skaitytoją paskambinti telefonu (8-618) 25835.

„Jūra“ Vienas iš teisingai kryžiažodį „Lietus“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus kryžiažodžio atsakymus galite pranešti telefonu (8-381) 59 186, siųsti paštu (Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai) arba elektroniniu paštu (vidmantas.s@anyksta.lt). Atsakymų lauksime iki balandžio 25 dienos.

UAB „Kurklių karjeras“ – 1979 metais įkurta, nuo 1995 metų veikianti kaip privati įmonė, kurios pagrindinė veikla – smėlio, žvyro karjerų eksploatavimas.

UAB „Kurklių karjeras“ turi įsteigęs filialus Kupiškio ir Ukmergės rajonuose. Įmonė nuolat investuo-ja į gamybos proceso tobulinimą, siūlydama naujas paslaugas bei gerindama produkcijos kokybę. Visa įmonės produkcija sertifikuota, ruošiamasi įdiegti ISO 9001 kokybės priežiūros kontrolę. Naują sezoną UAB „Kurklių karjeras“ pradeda įsigydama vokišką, europinius standartus atitinkančią „Kleemann GmbH“ mobilią technologinę liniją, kuri padės dar labiau pagerinti produkcijos kokybę.

UAB „Kurklių karjeras“ paslaugos: Neribotais kiekiais parduodame smėlį, žvyrą, jų mišinius; Smėlį, tinkamą betono gamybai; Klientui pageidaujant, produkciją atvežame savo transportu; Nuomojame tralą pervežti įvairiai technikai; Kasame tvenkinius; Formuojame privažiavimo aikšteles.

UAB „Kurklių karjeras“, Kurklių kaimas, Kurklių seniūnija, Anykščių rajonas. Tel.: 8-381 49249, mob. 8-686 32114, el.p info@karjeras.lt

UAB „Kurklių karjeras“