LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

AGNĖ JUODŽIUKYNAITĖ

LIEMENS KONTROLĖS IR RANKOS FUNKCIJOS ATSIGAVIMO

PARAMETRŲ SĄSAJOS TAIKANT KINEZITERAPIJĄ ASMENIMS,

PATYRUSIEMS GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ

Magistrantūros studijų programos „FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA“ (valst. kodas

621B30002) baigiamasis darbas“

Darbo vadovas

doc. dr. Eglė Lendraitienė

KAUNAS, 2016

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė

prof. dr. Jūratė Macijauskienė

2016 m. gegužės mėn. 23d.

LIEMENS KONTROLĖS IR RANKOS FUNKCIJOS ATSIGAVIMO

PARAMETRŲ SĄSAJOS TAIKANT KINEZITERAPIJĄ

ASMENIMS, PATYRUSIEMS GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ

Magistrantūros studijų programos ,, FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA“ (valst. kodas

621B30002) baigiamasis darbas

Recenzentas

lekt. dr. Vilma Mauricienė

Darbo vadovas

doc. dr. Eglė Lendraitienė

2016 m. gegužės mėn. 23 d.

Darbą atliko

Magistrantė

Agnė Juodžiukynaitė

2016 m. gegužės mėn. 23d.

KAUNAS, 2016

3

TURINYS

SANTRAUKA ......................................................................................................................................... 5

ABSTRACT ............................................................................................................................................. 7

SANTRUMPOS ..................................................................................................................................... 10

ĮVADAS ................................................................................................................................................. 12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................... 14

1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 15

1.1. Galvos smegenų infarktas ir jo paplitimas ................................................................................. 15

1.2. Galvos smegenų infarkto etiologija bei klinika ........................................................................... 16

1.3. Rankos funkcija, jos sutrikimas bei vertinimas ........................................................................... 17

1.4. Motoriniai rankos funkcijos sutrikimai ....................................................................................... 19

1.5. Sensoriniai rankos funkcijos sutrikimai ...................................................................................... 20

1.6. Liemens funkcija ir jo kontrolė ................................................................................................... 21

1.7. Reabilitacija patyrus galvos smegenų infarktą ............................................................................ 22

1.8. Pagrindiniai kineziterapijos metodai, rankos funkcijos atgavimui po galvos smegenų infarkto 23

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS.............................................................................. 29

2.1. Tiriamieji ..................................................................................................................................... 29

2.1. Tyrimo metodai ........................................................................................................................... 30

2.2. Tyrimo organizavimas ................................................................................................................. 34

2.3. Statistiniai duomenų analizės metodai ........................................................................................ 37

3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................... 38

3.1. Motorinės rankos funkcijos vertinimas Wolf testu ...................................................................... 38

3.2. Rankos funkcinių judesių bei jų derinių vertinimas JVS ............................................................ 39

3.3. Rankos raumenų jėgos vertinimas Lovett skale .......................................................................... 39

Vertinant grupes pagal rankos raumenų jėgą buvo nustatyta, jog grupės pagal žasto lenkimo,

tiesimo, dilbio lenkimo, tiesimo ir riešo lenkimo bei tiesimo raumenų jėgos padidėjimą, po taikytos

kineziterapijos, nesiskyrė. ................................................................................................................... 40

3.4. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas dinamometru ..................................................................... 40

3.5. Rankos reakcijos greičio vertinimas reakciometru ...................................................................... 41

3.6. Rankos reakcijos netolygumo vertinimas reakciometru .............................................................. 42

3.7. Liemens kontrolės vertinimo rezultatai ...................................................................................... 43

3.8. Ryšiai tarp liemens kontrolės ir plaštakos jėgos ......................................................................... 44

3.9. Ryšiai tarp liemens kontrolės ir rankos reakcijos greičio ........................................................... 45

4

3.10. Ryšiai tarp liemens kontrolės ir rankos reakcijos greičio netolygumo ..................................... 46

3.11. Ryšiai tarp rankos funkcijos ir rankos reakcijos netolygumo ................................................... 47

3.12. Ryšiai tarp amžiaus ir rankos reakcijos greičio ........................................................................ 47

3.13. Ryšiai tarp amžiaus ir liemens kontrolės .................................................................................. 48

REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................................................ 49

IŠVADOS ............................................................................................................................................... 52

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 53

PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ............................................................................................. 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................. 55

PRIEDAI ................................................................................................................................................ 62

5

SANTRAUKA

Juodžiukynaitė A. Liemens kontrolės ir rankos funkcijos atsigavimo parametrų sąsajos taikant

kineziterapiją asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą, magistrantūros baigiamasis darbas/

mokslinė vadovė doc. dr. E. Lendraitienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas,

Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2016,

Raktiniai žodžiai: galvos smegenų infarktas, rankos funkcija, liemens kontrolė, tradicinės

kineziterapijos metodas, kineziterapijos metodas pagal S-E-T koncepciją.

Tyrimo objektas: AB „Eglės“ sanatorija Birštone gydomi pacientai, patyrę galvos smegenų

infarktą.

Darbo tikslas: Įvertinti liemens kontrolės ir rankos funkcijos atgavimo parametrų sąsajas

taikant skirtingas kineziterapijos metodikas asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą.

Uždaviniai: 1. Įvertinti kineziterapijos pagal S-E-T koncepciją ir tradicinės kineziterapijos

metodikų efektyvumą, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, paveiktos rankos funkcijos ir jėgos

atgavimui. 2. Įvertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, paveiktos rankos reakcijos greitį bei

netolygumą ir nustatyti kineziterapijos pagal S-E-T koncepciją ir tradicinės kineziterapijos metodikų

efektyvumą šioms funkcijoms atgauti. 3. Įvertinti kineziterapijos pagal S-E-T koncepciją ir tradicinės

kineziterapijos metodikų efektyvumą, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, liemens kontrolei. 4.

Nustatyti sąsajas tarp asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, liemens kontrolės, rankos funkcijos,

jėgos ir rankos reakcijos greičio bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos šių funkcijų atgavimui.

Hipotezė: Rankos funkcijos atgavimui, asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą,

įtakos turi liemens kontrolė.

Tyrimo metodika: Buvo atrinkti 44 tiriamieji, patyrę galvos smegenų infarktą. Visi tiriamieji

atsitiktine tvarka buvo suskirtsyti į 2 grupes po 22 pacientus. Pirmos grupės tiriamiesiems buvo

taikoma liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal tradicinę kineziterapiją, o antros grupės

asmenims buvo taikoma liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal S-E-T koncepciją.

Tiriamųjų paveiktos rankos raumenų jėga turėjo būti ne mažesnė kaip 3 balai (Lovett skalė), pažeista

vidurinioji smegenų arterija (a. cerebri media), pažeidimas kairiame smegenų pusrutulyje,

dominuojanti ranka – dėšinė, visiems tiriamiesiems GSI diagnozuotas pirmą kartą. Paveiktos rankos

raumenų jėga buvo vertinama Lovett skale, paveiktos rankos plaštakos suspaudimo raumenų jėga

matuojama dinamometru, paveiktos rankos judesių dažnis vertinamas reakciometru, rankos motorinei

funkcijai vertinti naudojamas motorinio aktyvumo testas (Wolf), viršutinės galūnės funkcinių judesių

6

deriniams vertinti - judesių vertinimo skalė (JVS) ir liemens kontrolei vertinti – funkcinis siekimo

testas.

Tyrimo išvados: 1. Kineziterapija pagal S-E-T koncepciją ir tradicinė kineziterapija

statistiškai reikšmingai pagerino paveiktos rankos funkciją bei padidino jėgą, asmenims, patyrusių

galvos smegenų infarktą (p<0,05). Tačiau rankos funkcijos atgavimui didesnę įtaką turėjo

kineziterapija pagal S-E-T koncepcijos metodiką. 2. Kineziterapija pagal S-E-T koncepciją ir tradicinė

kineziterapija statistiškai reikšmingai pagerino paveiktos rankos reakcijos greitį bei sumažino rankos

reakcijos netolygumą, asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą (p<0,05). 3. Kineziterapija

pagal S-E-T koncepciją ir tradicinė kineziterapija statistiškai reikšmingai pagerino liemens kontrolę,

asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą (p<0,05). 4. Asmenims, patyrusiems galvos smegenų

infarktą, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp liemens kontrolės, rankos funkcijos, rankos bei

plaštakos jėgos ir reakcijos greičio (p<0,05). Amžiaus įtaka yra statistiškai reikšminga šių funkcijų

atgavimui (p>0,05).

Praktinės rekomendacijos: Siekiant atgauti sutrikusią rankos funkciją, sumažėjusią jėgą,

rankos reakcijos greitį yra efektyvūs tiek liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal S-E-T

koncepciją, tiek ir liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal tradicinės kineziterapijos

metodus. Todėl asmenims, patyrusiems GSI, norint atgauti rankos funkciją, rekomenduojame taikyti

rankos funkcijos lavinimo ir liemens kontrolės lavinimo pratimus, nes tyrimo metu buvo nustatytas

ryšys tarp rankos funkcijos ir liemens kontrolės.

7

ABSTRACT

Juodžiukynaitė A. Relationship between core stability and hand function recovery parameters

using physical therapy for patients after stroke, master thesis / supervisor doc. dr. E. Lendraitienė;

Lithuanian university of health sciences; Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. – Kaunas,

2016,

Key words: stroke, hand function, core stability, traditional physical therapy method,

physical therapy using S-E-T conception.

Object of research: Patients after stroke, who are treated in AB „Eglė“ sanatorium in

Birštonas.

Aim of research: To evaluate core stability and hand function recovery parameters using

different physical therapy methods for patients after stroke.

Goals of research: 1. To evaluate effects of physical therapy using S-E-T conception and

traditional physical therapy on recovery of affected hand’s function and strength for patients after

stroke. 2. To evaluate speed of reaction and unevenness of affected hand and establish effects of

physical therapy using S-E-T and traditional physical therapy for these functions. 3. To evaluate

effects of physical therapy using S-E-T and traditional physical therapy on core stability for patients

after stroke. 4. To establish relationship between core stability, hand function, strength and had

reaction speed and establish factors which influence recovery of these functions.

Hypothesis: We think that core stability affects recovery of hand function for patients after

stroke.

Methods of research: 44 patients after stroke were selected for this research. Patients were

divided into two groups randomly, both groups consisted of 22 patients. First group received

traditional physical therapy exercises for hand function and core stability and second group for the

same functions received physical therapy exercises using S-E-T conception. Muscle strength of

affected hand had to be at least 3 points by Lovett scale, injury had to be in middle cerebral artery (a.

cerebri media), and in the left cerebral hemisphere, patient’s dominant hand had to be right, and

patients had to be diagnosed with stroke for the first time. Muscle strength of affected hand was

measured by Lovett scale, affected hand’s pressure power was measured by dynamometer, hand

movement repetition was measured by reactiometer and hand motor function was evaluated using

motor activity test (Wolf), Motor assessment scale (MAS) was used for evaluation of combination

movements in upper extremity and functional reach test was used to determine core stability.

8

Conclusions: 1. Physical therapy using S-E-T conception and traditional physical therapy

improved function and strength of affected hand for patients after stroke (p<0,05). But physical

therapy using S-E-T conception was more effective for recovery of hand function and strength. 2.

Physical therapy using S-E-T conception and traditional physical therapy improved reaction speed and

reduced reaction unevenness of affected hand for patients after stroke (p<0,05). 3. Physical therapy

using S-E-T conception and traditional physical therapy improved core stability for patients after

stroke (p<0,05). There was established relationship between core stability, hand function, arm and

hand strength and reaction speed (p<0,05). There was established that age influences recovery of all

these functions (p<0,05).

Practical recommendations: Physical therapy exercises for hand function and core stability

using S-E-T conception and traditional physical therapy exercises for hand function and core stability

are both effective in regaining lost function, reaction speed and strength of hand and core stability. We

recommend to apply exercises for hand function and core stability for patients after stroke because

there was established relationship between hand function and core stability.

9

PADĖKA

Noriu padėkoti savo mokslinio darbo vadovei doc. dr. Eglei Lendraitienei už pagalbą bei

patarimus ruošiant magistrantūros studijų baigiamąjį darbą. Taip pat noriu padėkoti AB „Eglės“

sanatorijos Birštone vadovybei už galimybę atlikti savo magistrantūros studijų baigiamojo darbo

tyrimą bei savo tiriamiesiems, kurie dalyvavo tyrime.

10

SANTRUMPOS

GSI- galvos smegenų infarktas

CRB - C reaktyvinis baltymas

JVS – judesių vertinimo skalė (angl. Motor Assesment score – MAS)

S-E-T – (angl. sling exercises therapy) – tai laisvo kybojimo efekto panaudojimas

CNS – centrinė nervų sistema

11

ŽODYNĖLIS

Galvos smegenų infarktas (GSI) tai- ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis

bendrais smegeniniais ir židininiais neurologiniais simptomais, trunkantis ilgiau kaip 24 valandas.

TLK -10 - tai tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija.

S-E-T koncepcija – tai laisvo kybojimo efekto panaudojimas gydant griaučių raumenų sistemą, šis

metodas tarsi apjungia visus tradicinės kineziterapijos metodus.

12

ĮVADAS

Galvos smegenų infarktas (GSI) tai- ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas,

pasireiškiantis bendrais smegeniniais ir židininiais neurologiniais simptomais, trunkantis ilgiau kaip 24

valandas (Budrys, 2009). GSI dėl aukštų mirtingumo ir ilgalaikio neįgalumo rodiklių išlieka viena iš

didžiausių visuomenės sveikatos problemų daugelyje pasaulio šalių (Milinavičienė, 2008). Naujausiais

duomenimis, sergamumas infarktu turtingose pasaulio valstybėse mažėja, tačiau neturtingose ir

vidutiniškai turtingose – visdar didėja. Sergamumas GSI Lietuvoje 2013 m. buvo 253 nauji atvejai

100000 gyventojų (Matačiūnienė, 2015).

Europoje kiekvienais metais apie 1 mln. žmonių patiria GSI, kurio dažnis yra nevienodas ir

svyruoja nuo 100 iki 300 atvejų 100000 gyventojų per metus (Juocevičius, 2010). Po koronarinės

širdies ligos ir visų vėžinių susirgimų GSI užima trečią vietą tarp visų mirtingumo priežasčių visame

pasaulyje (Kjellstrom, 2007). Amžius yra laikomas vienas iš svarbiausių galvos smegenų infarkto

rizikos veiksnių. GSI dažnis kiekvieną 10- metį, žmonėms sulaukusiems 55 metų dvigubėja, o net 70

proc. įvykusių GSI yra vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms (Radžiuvienė ir kt., 2008). Jauno

amžiaus asmenims GSI buvo laikomas retu atveju, tačiau atlikti naujausi tyrimai teigia, jog vis daugiau

GSI atvejų įvyksta ir jauno amžiaus žmonėms (Lengvenis, 2015).

Mirštamumas nuo šios ligos mažėja, tačiau daugėja pacientų skaičius, kuriems išlieka šios

ligos liekamieji reiškiniai (Sudmantienė, ir kt., 2013). Didžiąjai daliai žmonių, persirgusių galvos

smegenų infarktu, išlieka mobilumo, apsitarnavimo bei pažinimo funkcijų sutrikimai, kurie riboja

žmogaus asmeninę bei socialinę veiklą ir apsunkina gyvenimą. Nustatyta, jog tik 10 proc. asmenų,

patyrusių GSI visiškai pasveiksta, 25 proc. asmenų išlieka neigiamų ligos padarinių, 40 proc.

nustatoma vidutinio sunkumo funkcijų sutrikimai, o net 15-30 proc. pacientų nustatomas sunkus

neįgalumas (Milinavičienė, 2008).

Patyrus GSI sumažėja mobilumas, dauguma raumenų dėl nejudrumo pradeda trumpėti,

atrofuotis, taip pat labai sumažėja raumens plastiškumas. Tai pagrindinės priežastys dėl kurių po GSI

sumažėja rankų raumens susitraukimo jėga, greitis, judesiai tampa neplastiškti, nekoordinuoti bei

netikslūs (Skurvydas, 2009). Be to pablogėja paveiktos galūnės valdymas, todėl rankos funkcijos

sutrikimas yra labai dažna ir opi problema (Samėnienė, ir kt. 2011). Užsienio autoriai teigia, jog tik 5 -

20 proc. žmonių, patyrusių GSI, ateityje visiškai atgauna rankos ir plaštakos funkciją. Dažniausiai

lieka grubus pakenkimas arba visiškas funkcijų praradimas (Khan et al. 2011). Atliktų tyrimų

duomenimis rankos funkcijai didelę įtaką turi liemens kontrolė. Tinkamas liemens kontrolės valdymas

užtikrina geresnius rankos funkcinius judesius bei sumažina kompensacinius judesius (Wu, 2012;

Mandon, 2015). Todėl svarbu ieškoti efektyvių gydymo būdų, padedančių atkurti paveiktos rankos

funkcijas.

13

Sprendžiant pagal didėjantį GSI paplitimą, galima įžvelgti tendenciją, kad yra nemažai

pacientų. kuriemes reikalingas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir reabilitacija, padedanti atkurti

sutrikusią judėjimo funkciją. Tyrimai rodo, jog kineziterapija sumažina pacientų, patyrusių GSI,

mirtingumą ir neurologinį pablogėjimą bei gerina funkcijų atgavimo procesus. Kineziterapijos dėka

galima atgauti sutrikusias funkcijas, mobilumą, gyvenimo pilnatvę bei vėl tapti pilnaverčiais šeimos ir

visuomenės nariais (Jamontaitė, Puzara, 2011; Young , 2007).

Kineziterapeutas gali pasirinkti ir taikyti įvairius kineziterapinius metodus. Nuo jų

pasirinkimo priklauso paciento funkcijų bei mobilumo atgavimas (Fischer et al., 2016). Atsižvelgiant į

paciento problemas galima taikyti įvairius kineziterapinius metodus: tradicinę kineziterapiją,

kineziterapiją pagal S-E-T koncepciją, atskirų rankos raumenų stiprinimo pratimus, judesių ribojimo

metodiką, diferencinį judesių mokymą, vienpusį ar abipusį rankos lavinimą, raumenų

elektrostimuliaciją ar kitus (Kirkesola, 2009; Harris, Eng., 2007; Miklaševičienė ir kt., 2012; Batool

2015; Gillen, 2011; Lee, 2015). Taip pat galima pasitelkti įvairius inovatyvius metodus ar modernią

įrangą, pirštinių įtvarus, muzikines pirštines, robotus – asistentus bei kitus, kurie gali padėti

susigrąžinti prarastas rankos funkcijas (Fischer et al., 2016; Friedman, 2014; Lee, 2015).

Yra teigiama, jog liemens kontrolė yra susijusi su rankų funkciniais judesiais, todėl užtikrinus

tinkamą liemens kontrolę galima pagerinti peties ir alkūnių judesių amplitudes bei sumažinti

kompensacinius judesius (Cacho et. al., 2015). Todėl šio darbo tikslas yra įvertinti liemens kontrolės ir

rankos funkcijos atgavimo parametrų sąsajas taikant skirtingas kineziterapijos metodikas asmenims,

patyrusiems GSI.

14

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – Įvertinti liemens kontrolės ir rankos funkcijos atsigavimo parametrų sąsajas

taikant skirtingas kineziterapijos metodikas asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą.

Uždaviniai:

1. Įvertinti kineziterapijos pagal S-E-T koncepciją ir tradicinės kineziterapijos metodikų

efektyvumą, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, paveiktos rankos funckijos ir jėgos atgavimui.

2. Įvertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, paveiktos rankos reakcijos greitį bei

netolygumą ir nustatyti kineziterapijos pagal S-E-T koncepciją ir tradicinės kineziterapijos metodikų

efektyvumą šioms funkcijoms atgauti.

3. Įvertinti kineziterapijos pagal S-E-T koncepciją ir tradicinės kineziterapijos metodikų

efektyvumą, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, liemens kontrolei.

4. Nustatyti sąsajas tarp asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, liemens kontrolės,

rankos funkcijos, jėgos ir rankos reakcijos greičio bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos šių funkcijų

atgavimui.

Hipotezė: Rankos funkcijos atgavimui, asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą,

įtakos turi liemens kontrolė.

15

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Galvos smegenų infarktas ir jo paplitimas

Galvos smegenų infarktas (GSI) – tai staigus židininis galvos smegenų kraujotakos

sutrikimas, kuris pasireiškia tam tikrais neurologiniais simptomais, kurie išlieka ilgiau kaip 24 val. nuo

ligos pradžios. Pagal dabartinę Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10),

galvos smegenų kraujagyslės plyšimas ir kraujo išsiliejimas į galvos smegenų parenchimą yra

vadinamas hemoraginiu galvos smegenų insultu, o ūminis išeminis smegenų kraujotakos sutrikimas

yra vadinamas GSI. Suaugusiems žmonėms GSI yra trečioji pagal dažnumą mirties ir antroji pagal

nuolatinio neįgalumo išlikimą priežastis (Budrys, 2009; Jameson et al., 2016).

Kiekvienais metais Europoje GSI perserga apie 1 mln. žmonių. Jo dažnis skirtingose šalyse

yra nevienodas, svyruoja nuo 100 iki 300 atvejų 100000 gyventojų per metus (Juocevičius, 2010).

Lietuvoje sergamumas GSI 2010 m. siekė maždaug 270 atvejų 100000 gyventojų per metus, o 2013 m.

maždaug 253 atvejų 100000 gyventojų (Juocevičius, 2010; Matačiūnienė, 2015). JAV per metus pirmą

ar pasikartojantį GSI patiria apie 730 000 gyventojų. Azijos šalyse sergamumas GSI svyruoja nuo 182

iki 342 atvejų 100000 gyventojų per metus (Wolf, 2006; Batool, 2015). Nustatyta, kad vidutiniškai

kas 45 sekundes įvyksta GSI, kas 3 - 4 min. nuo GSI miršta žmogus. Apie 14 - 25 proc. GSI

pasireiškia naktį miego metu (Valaikienė, 2007; Matačiūnienė 2015). Nurodoma, kad visų insultų

grupėje GSI sudaro net apie 80 - 85 proc. (Budrys, 2009). Po koronarinės širdies ligos ir visų

onkologinių susirgimų GSI visame pasaulyje užima trečią vietą tarp visų mirtingumo priežasčių.

Mirtys nuo galvos smegenų infarkto sudaro apie 10 proc. visų mirčių ir apie 16 proc. moterų mirčių

(Kjellstrom, 2007). Užsienio autorių tyrimų rezultatai teigia, jog moterų rizika patirti GSI yra didesnė

nei vyrų. Tačiau GSI sergamumo pagal lytį duomenys yra prieštaringi. K. Spengos ir K. Wemmos

(2010) teigia, jog moterys dažniau patiria GSI nei vyrai, o F. Palm su kolegom (2012) skelbia, kad

vyrų sergamumas GSI yra žymiai didesnis nei moterų. Tyrimų duomenimis yra nustatyta, jog didžioji

dalis GSI įvyksta ryte tarp 6 – 12val., o tai yra siejama su padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu,

katecholaminų atsipalaidavimu, padidėjusiu kraujo spaudimu, trombocitų agregacija šiomis

valandomis kai žmogus nubunda (Matačiūnienė, 2015).

GSI visame pasaulyje sukelia dideles ne tik socialines, bet ir ekonomines problemas.

Manome, jog populiacijai senstant GSI atvejų gali tik daugėti.

16

1.2. Galvos smegenų infarkto etiologija bei klinika

GSI gali sukelti daugybė veiksnių, tačiau nėra vieno aiškaus ir konkretaus. Amžius yra vienas

iš rizikos veiksnių patirti GSI, dėl to ši liga tampa didele problema, nes senyvo amžiaus sergančių

žmonių skaičiaus vis didėja (Staines, 2009). GSI dažnis kiekvieną 10 - metį, žmonėms sulaukusiems

55 metų dvigubėja, o net 70 proc. įvykusių GSI yra nustatomas vyresniems nei 65 m. amžiaus

asmenims (Radžiuvienė, 2008). Autoriai vieningai teigia, jog moterys patyrusios GSI dažniausiai yra

vyresnės už vyrus. Teigiama, jog senyvo amžiaus moterų mirtingumas yra žymiai didesnis nei to paties

amžiaus vyrų (Spengos, 2010; Palm, 2012). Jauno amžiaus asmenims GSI buvo laikomas retu įvykiu,

tačiau pagal atliktus naujausius tyrimus galima teigti, jog vis daugiau GSI atvejų įvyksta jauno

amžiaus žmonėms, tačiau amžius vistiek išlieka svarbiu rizikos veiksniu (Lengvenis, 2015).

R. L. Sacco ir kt. (2006) teigia, kad pagrindiniai GSI rizikos veiksniai yra: hipertenzija,

cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio bei lipidų kiekis, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas,

galvos smegenų kraujagyslių ligos bei pažeidimai (Sacco, 2006). Kiti autoriai išskiria, jog GSI sukelia:

29 proc. – širdies ligos ir prieširdžių virpėjimas, 16 proc. – aterosklerozė su stenoze ir 3 proc. –

migrena, piktybiniai navikai, padidėjęs kraujo krešumas ir kiti (Kirkman, 2014). Lietuvos autorių

teigimu, viena iš dažniausių GSI susirgimo priežasčių yra aterosklerozė, kuri pažeidžia

ekstrakranijines ir intrakranijines kraujagysles. Apie 70 - 80 proc. visų GSI atvejų priežastis yra

trombinis arba embolinis arterijų užsikimšimas (Budrys, 2009). Naujausių tyrimų duomenimis arterinis

kraujo spaudimas ir jo nuolatinis kitimas turi prognostinį poveikį atsirasti GSI bei apsunkina jo baigtį

(Lau, 2014; Furlan, 2015). Atsižvelgiant į mirtingumą nuo GSI, širdies nepakankamumas buvo

išskiriamas kaip pagrindinis veiksnys, turintis tam įtakos (Spengos, 2010). Pam F. ir kiti (2012)

išskiria, jog aterosklerozė, širdies vainikinių arterijų ligos bei periferinių arterijų ligos yra didesni

rizikos veiksniai vyrams, nei moterims.

V. Budrys (2009) teigia, kad GSI įtakos turi ir genetiniai veiksniai, nors tai nėra paveldima

liga. Taip pat atsiranda vis daugiau studijų, kurios sieja kvėpavimo sutrikimus miegant su padidėjusia

rizika susirgti GSI (Matačiūnienė 2015). Literatūroje nurodoma, kad trūkumas ar per didelis kiekis C

reaktyvinio baltymo (CRB) yra viena iš galimų priežasčių, kuri gali sukelti GSI. Atliktų tyrimų

duomenimis pastebėta, jog didelis kiekis CRB yra susijęs su GSI ir kitais neurologiniais sutrikimais

(Krupinski, 2007).

Analizuojant GSI sukeliamus simptomus, pabrėžiama, kad šis susirgimas gali sukelti įvairius

simptomus, kurie priklauso nuo to, kuri smegenų arterija yra pažeidžiama. Literatūros duomenimis

GSI atveju dažniausiai yra pažeidžiama vidurinė smegenų arterija (Skurvydas, 2011). Yra nustatyta,

jog tik 10 proc. asmenų, patyrusių GSI visiškai pasveiksta, 25 proc. asmenų išlieka neigiamų ligos

padarinių, 40 proc. nustatoma vidutinio sunkumo funkcijų sutrikimai, o net 15-30 proc. pacientų

17

nustatomas sunkus neįgalumas (Milinavičienė, 2008). GSI dažniausiai paveikia kalbą, atsiranda vienos

kūno pusės raumenų silpnumas, sukelia orientacines bei jutimų problemas (Yew, 2009). Didelę svarbą

turi ir giliųjų jutimų sutrikimai. Jie neturi įtakos judesių ir jėgos atsigavimui, tačiau apsunkina

judėjimą, savęs apsitarnavimą, nes pacientas negali atlikti laisvų bei tikslingų judesių (Budrys. 2009).

Literatūroje nurodomi ir kiti GSI sukelti simptomai: rankos bei kojos silpnumas, vienos veido pusės

silpnumas, galvos skausmas bei vienos kūnų pusės paralyžius (Hand, 2006). Persirgus GSI atsiranda

rankų sutrikimai, sumažėja rankų raumens susitraukimo jėga, greitis, judesiai tampa neplastiškti,

nekoordinuoti bei netikslūs, judesiai praranda biomechanines savybes. Patyrus GSI ypač dažnai ir

stipriai yra pažeidžiami smulkieji rankų judesiai. Net 85 proc. visų asmenų, patyrusių GSI, turi

paveiktą ranką bei jos funkcijų sutrikimus, kurie apie 55- 75 proc. asmenų išlieka net 3- 6mėn., po

susirgimo (Skurvydas. 2009; Higgins, 2006; Batool, 2015). Klinikinių simptomų įvairovė persirgus

GSI yra labai didelė ir priklauso nuo infarkto lokalizacijos, arterinės kraujotakos baseinų

individualumo, kolateralinės kraujotakos galimybių bei kitų arterijų būklės ir galimybių (Budrys,

2009).

Yra daug rizikos veiksnių, kurie gali sukelti GSI, tačiau manome, jog amžius, nutukimas,

rūkymas, aterosklerozė, arterinio kraujo spaudimo nuolatinis kitimas, galvos smegenų kraujagyslių

ligos bei pažeidimai turi didžiausios reikšmės GSI atsiradimui. GSI sukelti simptomai yra labai

individualūs, todėl manome, jog jie priklauso nuo individualių žmogaus savybių.

1.3. Rankos funkcija, jos sutrikimas bei vertinimas

Rankos funkcija yra svarbi gyvenimo kokybės sudedamoji dalis. Rankomis gebame

manipuliuoti daiktais, siekti bei perdėti daiktus iš vienos vietos į kitą, apsitarnauti bei būti

savarankiškais (Sharma, 2006). Atstumas, kurį galime pasiekti, tai rankos ilgio funkcija, kuri leidžia

pasiekti toli esamus daiktus. Pati užduotis bei objekto forma ir nuotolis gali apsunkinti arba palengvinti

veiksmą. Kuo plačiau ranka juda erdvėje, tuo geriau galime stebėti jos judesius, tikslumą. Rankos yra

labai svarbios mūsų kasdieninėje veikloje: savęs apsitarnavimo, maitinimosi, higienos, apsirengimo

bei pan. Jos atlieka ir balansavimo funkciją. Kai kūnas juda už stabilumo ribų, jos atlieka stabilizavimo

ir kūno palaikymo funkciją, padeda grįžti kūnui į stabilią padėtį. Jei stabilumas yra prarastas ir žmogus

krenta, tai rankos gali atlikti atramos bei atsistūmimo funkcijas. Rankos svarbų vaidmenį atlieka ir

ėjimo metu, jos veikia priešinga krypti nei pasisuka liemuo ir taip apsaugo liemenį nuo per didelio

pasisukimo. Rankos taip pat atlieka ir komunikavimo, funkciją (Carr, 2005; Subramanian et al., 2007).

Patyrus GSI, pažeidžiama raumenų bei nervų sistema, dėl šios priežasties sutrinka pažeistos

galūnės motorinė bei sensorinė funkcijos (Carmichael, 2008). C. Khan ir kt. (2011) ir Batool (2015)

18

teigia, jog tik 5 - 20 proc. žmonių, patyrusių GSI, ateityje visiškai atgauna rankos ir plaštakos funkciją.

Literatūros duomenimis, asmenims, patyrusiems GSI ir turintiems rankos funkcijos sutrikimus, gali

tekti susidurti su tam tikromis pagrindinėmis judesių problemomis:

1. Paimti ir paleisti įvairių formų, dydžių, svorių ir tekstūrų objektus.

2. Laikyti ir pernešti įvairius daiktus iš vienos vietos, į kitą.

3. Perimti daiktą iš vienos rankos į kitą, jį sugriebti.

4. Manipuliuoti įvairiais daiktais.

5. Pasiekti objektą visomis kryptimis stovint bei sėdint.

6. Abejomis rankomis atlikti įvairias užduotis: viena ranka laiko objektą, kita juda, abi

rankos atlieka judesius.

7. Mesti ir gaudyti kamuolį.

Rankos funkcijos sutrikimas sutrikdo normalią, kasdieninę žmogaus veiklą bei apsunkina jo

gyvenimą (Carr, & Shepherd, 2005; Batool, 2015).

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog patyrus GSI, atliekant rankos judesius yra įtraukiami

papildomi judesiai. Siekiant tam tikrą daiktą esantį toliau į judesį yra įtraukiami liemens raumenys,

kurie atlieka kompensacinius judesius (Michaelse, 2006). Remiantis šiuolaikinėmis technologijomis

nurodoma, jog pirmiausiai reikia atstatyti funkcijas susijusias su kasdienine veikla bei savęs

apsitarnavimu, o tik vėliau sudėtingus bei į judesį įtraukiamus papildomus rankos judesius (Sale,

2014).

Pasaulyje yra sukurta daugybė įvairių testų, leidžiančių įvertinti taikomos kineziterapijos

efektyvumą, tačiau dauguma jų yra orientuoti į vienos savybės vertinimą (Jamontaitė ir Puzara,

2011). Motorinė rankų funkcija bei raumenų jėga yra vertinama Lovett skale, raumenų tonusas

vertinamas pagal Ashworth skalę, kitoms savybėms bei funkcijoms vertinti dažniausiai yra sudaromos

atskiros vertinimo formos (Jamontaitė, ir Puzara, 2011; Lee, 2015). Funkcinio nepriklausomumo testas

(FNT), padeda įvertinti pažinimo funkcijas bei bendrąją funkcinę būklę (Milinavičienė, 2008). Dažnai

rankos funkcijai vertinti naudojama judesių vertinimo skalė, kuri padeda įvertinti motorikos funkciją

atliekant tam tikrus judesių darinius. Vertinami peties, alkūnės, plaštakos judesiai bei šių dalių

kombinaciniai judesiai (Brauer, 2008). Taip pat viršutinių galūnių funkcijai vertinti yra naudojamas

modifikuotas Fugl-Meyer (FM) testas, kurio esmė yra įvertinti motorinių funkcijų atsigavimą patyrus

GSI (Sale, 2014; Lee, 2015). Plačiai yra taikomas Wolf motorinio aktyvumo testasar Jebsen – Taylor

testas rankos funkcijai įvertinti (Wu, 2007; Hummel, 2005). Rankos miklumui vertinti yra naudojamas

modifikuotas kaištukų testas, Frenchay rankos testas ar daugelis kitų, kuriuos pasirenka tyrėjas (Gillen,

2011; Eby, 2006). Taip pat rankos funkciją galima įvertinti objektyviais metodais: dinamometru,

reakciometru, įvairiomis kompiuterinėmis programomis, kinematiniu būdu ar kitais. Tyrimų, kuriuose

19

būtų vertinama paveiktos rankos funkcija po GSI taikant įvairius testus ar skales, yra nemažai. Tačiau

mokslinių tyrimų, kuriuose atsispindėtų rankos funkcijos vertinimas objektyviais metodais rasti

pavyko vos keletą.

Rankos funkciją galima įvertinti tiek subjektyviais, tiek objektyviais metodais. Rankos

funkcijos vertinimas yra kineziterapeuto kompetencijos dalis, todėl jis gali parinkti, kokiais metodais

atlikti vertinimą.

1.4. Motoriniai rankos funkcijos sutrikimai

Rankos motoriniai sutrikimai lydi daugelį asmenų, patyrusių GSI (Langhorne, 2009).

Motorinės funkcijos valdymas prasideda nuo kompleksinės nervų sistemos, fizinių ir elgesio procesų

valdymo, kurie valdo visus judesius. Kai kurie judesiai turi genetinį pagrindą ir jie atsiranda savaime,

o kai kuriuos judesius reikia išmokti. Judesiai gali būti valingi (sąmoningi) ir nevalangi. Valingų

judesių metu žmogaus smegenys dirba kuriant naujus judesius, o nevalingų – automatiškai. Sensorinė

ir motorinė informacijos sąveikauja tarpusavyje, sensorinė informacija padeda suformuoti tinkamą

judesį. Judesys yra žmogaus judėjimo priežastis, kuris leidžia atlikti sudėtingus ir įvairius manevrus.

Kiekvienas judesys yra pradedamas nuo motorinio plano, kuris padeda sukurti tikslų judesį ar judesių

darinius (O‘Sullivan, 2007; Skurvydas, 2011).

Praėjus 2 - 6 savaitėms po GSI motoneuronų sumažėja apie 50 proc. Priklausomai nuo

pažeidimo laipsnio sutrinka ne tik dinaminės, bet kinematinės judesių savybės. Sunku yra atlikti

judesius, nes aktyvuojant raumenį agonistą kartu aktyvuojasi ir raumuo antagonistas. Kai raumuo

neatlieka normalaus ir aktyvaus darbo jis atrofuojasi ir trumpėja. Be to, trumpėja raumeninės verpstės

ir receptoriai tampa nebedirginami, todėl nutrūksta aferentinė impulsacija. Tai pagrindinė literatūroje

nurodoma priežastis dėl kurios po GSI sumažėja raumens susitraukimo jėga bei greitis. Judesiai tampa

trūkčiojantys, netikslūs, atliekant judesius rankomis į darbą yra įtraukiama daug nereikalingų kitų

raumenų, net ir kojų. Po GSI rankų tiesimo jėga sumažėja labiau nei rankų lenkimo jėga distalinių

raumenų jėga sumažėja labiau nei proksimalinių raumenų jėga. Patyrus GSI gali padidėti raumenų

spastiškumas, raumenys priešinasi net ir lėtam ištempimui. Pablogėja ne tik pažeistos rankos

valdymas, bet ir sveikosios rankos, nes pažeistajam galvos smegenų pusrutuliui valdyti judesius

padeda sveikasis galvos smegenų pusrutulis. Manoma, jog, esant dešiniojo galvos smegenų pusrutulio

GSI, ypatingai pablogėja judesio kinematinės savybės (pvz., tikslaus judesio trajektorija), o pažeidus

kairįjį smegenų pusrutulį, pablogėja atliekamo judesio dinaminės savybės bei rankų ir liemens judesių

koordinavimas (Skurvydas, 2011). Literatūros duomenimis, dar vienas svarbus veiksnys, kuris

apsunkina motorinę veiklą – tai susiformavusios kontraktūros. Dėl susidariusių kontraktūrų dažniausiai

20

yra sunku atlikti lenkimo, pritraukimo ir vidinės rotacijos reikalaujančius judesius (Gillen, 2011).

Tyrimais yra įrodyta, jog stambiųjų raumenų grupių atsigavimas yra žymiai greitesnis nei smulkiųjų

raumenų grupių, nes stambieji raumenys turi didesnę abipusę inervaciją. Motorinės funkcijos

atgavimas taip pat priklauso nuo jos pažeidimo laipsnio bei pažeidimo greičio ir staigumo.Kuo yra

didesnis pažeidimas ir kuo staigiau pažeidžiama galūnė, tuo motorinės funkcijos atgavimas yra

lėtesnis (Skurvydas, 2009; Gillen, 2011; Kreisen, 2007).

Patyrus GSI raumenys silpnėja, trumpėja, atrofuojasi, praranda plastiškumą, o tai sukelia

dideles mobilumo problemas. Manome, jog sutrikus dinaminėms bei kinematinėms judesių savybėms

sutrinka sudėtingų judesių atlikimas, atsiranda kompensaciniai judesiai bei labai pablogėja paveiktos

rankos valdymas.

1.5. Sensoriniai rankos funkcijos sutrikimai

Žmogaus kūnas yra nuolatos veikiamas, įvairių dirgiklių, jis gauna daugybę sensorinės

informacijos iš aplinkos, judesių, prisilietimų, garso, kvapo ir kitų dirgiklių. Aukščiausioji sensorinės

informacijos valdymo grandis yra žmogaus smegenys, jos tarpusavyje turi susieti sensorinę ir motorinę

informaciją, kad galėtų tiksliai koordinuoti kūno sąveiką su aplinka. Sensorinė integracija – tai

smegenų gebėjimas organizuoti, interpretuoti bei naudoti jutiminę informaciją. Sensorinė integracija

padeda suplanuoti, koordinuoti bei įgyvendinti motorinę funkciją (O‘Sullivan & Schmitz, 2007).

Sensorinė funkcija yra tokia pat svarbi kaip ir motorinė. Atgaunant sensorinę funkciją, vienas

pagrindinių vaidmenų tenka receptorių stimuliavimui. Literatūroje jutimo receptoriai skirstomi pagal

dirgiklius, į kuriuos jie labiausiai reaguoja: spaudimo, temperatūros, cheminių medžiagų, šviesos,

skausmo ir gilieji receptoriai. Visi receptoriai informuoja organizmą apie aplinkos poveikį. Delne

esantys receptoriai pateikia daug informacijos apie subjektą bei jo savybes, todėl jie yra itin svarbūs

kasdieninėje bei savęs apsitarnavimo veiklose (Carr, & Shepherd, 2005).

Sensorinė disfunkcija gali atsirasti dėl tam tikros patalogijos, pažeidimo ar sužalojimo, kuris

paveikia periferinę nervų sistemą, centrinę nervų sistemą, ar jas abi (O‘Sullivan & Schmitz, 2007).

Kaip teigia Hunter S. ir Crome P. (2002), 60-74 proc. visų patyrusių GSI žmonių patiria pojūčių

trūkumą pažeistoje rankoje bei plaštakoje. Dažniausi sensoriniai sutrikimai yra lytėjimo, temperatūros,

padėties, svorio bei formos neskyrimas. Sutrikus sensorinei rankų funkcijai yra sunku atpažinti

liečiamą objektą, pažeistoje rankoje gali būti jaučiamas dilgčiojimas. Taip pat gali sutrikti dirgiklių

skyrimas, šaltį gali jausti kaip šilumą, o šilumą kaip šaltį (Skurvydas, 2009). Sensorikos sutrikimas gali

sukelti labai didelį jautrumą, bet koks prisilietimas tampa skausmingas bei nemalonus. Skausmas,

daugelio autorių duomenimis, taip pat yra priskiriamas sensoriniams sutrikimams. Patyrus GSI gali

21

atsirasti chroniškas skausmas paveiktoje galūnėje dėl nervų sistemos pažeidimo. Skausmas gali būti

jaučiamas ir paveiktos rankos petyje. Šio skausmo priežastys gali būti labai įvairios, kaip pagrindines

priežastis autoriai išskiria paveiktos rankos sumažėjusį mobilumą ir peties svorį, kuris pamažu tempia

peties sąnarį gaubiančius raiščius (Hunter, 2002).

Sensorinė informacija yra neatsiejama judesio dalis, ji suteikia labai daug informacijos apie

aplinką, daiktus, padeda juos atpažinti. Sensorinės informacijos dėka galime pajusti skausmą, todėl

manome, kad sensorinė informacija yra labai svarbi judesių atlikime bei kasdieninėje veikloje.

Sensorinės informacijos sutrikimas apsunkina žmogaus suvokimą apie jį supančią aplinką.

1.6. Liemens funkcija ir jo kontrolė

Patyrus GSI dažnai yra paveikiama liemens funkcija bei jos kontrolė. Sutrinka ne tik rankų ar

kojų judesiai, bet ir liemens, dėl to sutrinka gebėjimas tinkamai valdyti laikyseną bei atlikti liemens

judesius. Tyrimais nustatyta, kad asmenims, persirgusiems GSI, pažeistos galūnės funkciniams

judesiams, įtakos turi liemens judesių kontroliavimas (Michaelsen et al., 2005).

Tinkama liemens kontrolė užtikrina kūno masės centro pernešimą į vieną ar kitą pusę žmogui

sėdint ar stovint. Dažnai patyrus GSI ši funkcija sutrinka, kūno masės centrą tampa sunku kontroliuoti.

Literatūros duomenimis, liemens padėtis ir kontrolė turi įtakos mentės bei raktikaulio funkciniams

judesiams, kurie paveikia visus kitus rankų judesius. Netgi neesant sensomotorinių funkcijų

pažeidimams, tačiau esant liemens valdymo sutrikimams, viršutinių galūnių normalūs judesiai tampa

sudėtingi. Tinkama liemens kontrolė užtikrina ir galvos bei kaklo išlaikymą vidurio linijoje, tačiau

patyrus GSI ir sutrikus liemens valdymui, kaklas ir galva nebeišlaikomi vidurio linijoje, prarandama

kontrolė (Corriveau et al., 2004;)

Žmogaus kūno kontrolė priklauso nuo organizmo funkcinių ryšių, sensorinės informacijos

integracijos ir nuo griaučių raumenų sistemos veiklos. Liemens raumenys atlieka labai svarbią funkciją

– stabilizuoja stuburą, o tam reikalinga bendra ir vieninga visų raumenų aktyvacija bei jų tinkamo

tonuso palaikymas. Yra išskiriami globalūs raumenys, kurie dalyvauja bendrame liemens stabilizavime

ir lokalūs raumenys, kurie dalyvauja segmentiniame stuburo stabilizavime (Stevens et al., 2006).

Patyrus GSI dažnai atsiranda raumenų tonuso pokyčiai, atsiranda nevalingas raumenų įtempimas.

Raumenų tonusas yra labai svarbus tinkamai judesių koordinacijai užtikrinti. Yra manoma, jog norint

atstatyti rankų ir kojų raumenų tonusą pirmiausia reikia jį atstatyti liemenyje, nes visų judesių

pagrindas yra būtent ten. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginami raumenų tempimo bei

liemens sukamųjų judesių pratimų įtaka raumenų tonuso pokyčiams, asmenims patyrusiems GSI.

22

Nustatyta, jog liemens sukamieji judesiai veiksmingiau mažina padidėjusį raumenų tonusą, o tai

leidžia sklandžiau atlikti funkcinius judesius (Vaišvilaitė ir kt. 2012).

Siekiant įvertinti liemens funkcinius pokyčius, asmenims, patyrusiems GSI, galima pasitelkti

elektromiografinį tyrimą, kuris padeda nustatyti raumenų aktyvumą. R. Dickstein (2004) su kolegomis

atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriama pilvo tiesusis ir liemens tiesiamasis raumenys. Gauti duomenys

parodė, jog šių raumenų aktyvumas pažeistoje pusėje buvo žymiai mažesnis, nei nepažeistoje pusėje.

Todėl liemens raumenų aktyvinimas, koordinavimas, kontroliavimas bei valdymas yra itin reikšmingi

funkcijų atgavimui asmenims, patyrusiems GSI. Gebėjimas tinkamai kontroliuoti liemenį persirgus

GSI, turi didėlę įtaką tolimesniam funkciniam atsigavimui (Dickstein et al., 2004). Roberta de Oliveira

Cacho et.al. (2015) teigia, jog liemens kontrolė yra susijusi su rankų funkciniais judesiais, todėl

užtikrinus tinkamą liemens kontrolę galima pagerinti peties ir alkūnių judesių amplitudes bei sumažinti

kompensacinius judesius.

Liemens kontrolė yra labai svarbi žmogaus kūno laikysenai, eisenai, judesių atlikimui, jų

valdymui bei kontroliavimui. Tinkama liemens kontrolė užtikrina kaklo bei galvos tinkamą padėtį bei

tikslius ir koordinuotus rankų judesius. Manome, jog tinkama liemens kontrolės užtikrina greitesnį

funkcinį atgavimą.

1.7. Reabilitacija patyrus galvos smegenų infarktą

PSO duomenimis reabilitacija - tai medicininių, socialinių, profesinių bei teisės priemonių

komplekso taikymas, siekiant maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo. Reabilitacijos pagrindinis

tikslas - sugrąžinti ar kompensuoti pažeistas funkcijas, siekti kuo didesnio paciento savarankiškumo

bei padėti sugrįžti į visuomenę (Bižokaitė 2011). Dauguma mokslininkų teigia, jog ankstyva

reabilitacija, asmenims, patyrusiems GSI, turi didelę įtaką tolimesnei ligos eigai ir sąlygoja geresnę

gyvenimo kokybę. J. Young (2007) teigia, kad geriausius rezultatus galima pasiekti po GSI praėjus 8,

13, 17 savaičių. Tyrimų duomenimis kompleksinė reabilitacija grąžina arba kompensuoja biosocialines

funkcijas, reabilitacijos dėka asmuo pasiekia didesnį funkcinį savarankiškumą, mobilumą, padeda

išvengti komplikacijų ir gali sugrįžti į pilnavertį gyvenimą (Putiakovaitė ir kt., 2011). Kineziterapija

yra vienas iš pagrindinių būdų, galintis padėti atgauti prarastas ar susigrąžinti sutrikusias rankos

funkcijas. Kineziterapija yra svarbi tiek ankstyvuoju, tiek ir vėlyvuoju reabilitacijos laikotarpiu. Ji

trumpina paveiktos rankos sutrikimų susigrąžinimo laiką, greitina atgavimo procesus bei skatina

prisitaikymo reakcijas (Young, 2007). Kineziterapijos pagrindinis uždavinys yra judesių valdymo

treniravimas, kuris pagrįstas biomechaninėmis žiniomis apie judesius, judesių valdymo procesą ir

judesių mokymą. Literatūroje nurodoma, jog kineziterapijos procedūrų metu daugiausiai dėmesio turi

23

būti skiriama motorikos, mobilumo, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimų korekcijai bei lavinimui (

Jamontaitė, 2011).

Kineziterapija pradedama ūmiu ligos laikotarpiu. Literatūroje yra nurodoma, jeigu ligonio

būklė yra stabili, tai kineziterapiją galima pradėti taikyti kitą dieną po GSI. Pacientams sergantiems

GSI kineziterapija yra individuali ir kineziterapijos metodai bei priemonės yra parenkamos pagal GSI

pobūdį, lokalizaciją, padarinius bei paciento būklę ir motorikos atsigavimo laikotarpį. Taikant

kineziterapiją po GSI turi būti laikomasi bendrų principų: nepervargti, laipsniškai didinti fizinį krūvį

bei naudoti dozuotas pastangas (Kaunaitė, 2005). Atlikti tyrimai rodo, kad kineziterapijos efektyvumas

nepriklauso nuo lyties, amžiaus, kūno svorio, gyvenimo sąlygų, šeiminės padėties, išsilavinimo ar

darbo pobūdžio, tačiau įtakos turi GSI lokalizacija, pažeidimo gylis, afazija, kineziterapijos procedūrų

skaičius, paciento motyvacija bei šeimos narių aktyvus dalyvavimas reabilitacijos eigoje (Putiakovaitė,

2011).

Reabilitacija padeda asmenims, patyrusiems GSI susigrąžinti ar kompensuoti prarastas

funkcijas, siekti kuo didesnio pacientų savarankiškumo, mobilumo bei sugrįžti į visuomenę ir vėl tapti

aktyviais jos nariais. Todėl reabilitacija yra vienas iš geriausių gydymo būdų siekiant atgauti prarastas

funkcijas, asmenims, patyrusiems GSI.

1.8. Pagrindiniai kineziterapijos metodai, rankos funkcijos atgavimui po galvos

smegenų infarkto

Kineziterapijos metodų parinkimas po GSI priklauso nuo pažeidimo, asmens funkcijų

sutrikimo bei funkcinės būklės. Gebėjimas praktikoje taikyti naujausius kineziterapijos metodus tampa

būtinybe. H. Fischer ir kt. (2015) teigia, jog žmogaus smegenys, patyrus GSI, veikia spontaniškai,

todėl neuroplastiškų procesų skatinimas yra itin svarbi judesių atkūrimo dalis. Tačiau nėra vieno

geriausio ir tinkamiausio metodo paveiktos rankos funkcijai atstatyti (Fischer, ir kt. 2015). Skausmui

mažinti yra rekomenduojamas gydymas padėtimi, paveiktos galūnės pakėlimas bei įvairių įtvarų

naudojimas. Sensorinės rankos disfunkcijos lavinimui autoriai rekomenduoja naudoti jutiminių

funkcijų gerinimo metodiką, judesių amplitudei didinti – pasyvius bei aktyvius paveiktos rankos

judesius, rankos funkcijai – izometrinius, izokinetinius, ekscentrinius bei koncentrinius pratimus.

(Adams, 2011). Yra atlikta tyrimų, kurių metu asmenų patyrusių GSI rankos sutrikimų gydymui

taikytas judesių ribojimo metodas. Jo esmė – ribojami nepažeistos galūnės judesiai ir sutelktai yra

atliekami nepažeistos rankos judesiai. Šiam metodui dažniausiai yra naudojami įvairūs raiščiai ar

įtvarai, kurie riboja sveikosios rankos judesius (Ploughman, 2008). Atgaunant rankos funkciją, yra

rekomenduotina taikyti Bobath metodiką, kuri grindžiama teisingų judesių kūrimu ir neteisingų judesių

24

keitimu į teisingus. Ši metodika padeda gerinti rankos funkciją, slopindama neteisingus judesius, o

vėliau yra mokoma teisingų (Luke, 2004). Sutrikusiai rankos funkcijai po GSI atgauti galima naudoti

diferencinio mokymo metodą, kuris aktyvuoja judamojo elgesio svyravimus ir leidžia pačiam žmogui

organizuoti, planuoti judesius bei mokytis naujų. Pacientas kineziterapijos metu gauna daug naujų

pratimų, kuriuos ateityje galės pritaikyti kasdieninėje veikloje ar tam tikrų sprendimų metu. Šis

metodas apima sąnarių judėjimą, raumenų veiklą, miklumą bei greitį taip padėdamas lavinti rankos

funkcijas (Schöllhorn, 2010; Batool 2015). Buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė jėgos treniruotės, įvairių

užduočių, reikalaujančių tikslumo ar priverstinių užduočių atlikimo efektyvumą (Jeong ir kt. 2015).

Naujausi tyrimai pabrėžia, kad reikia skatinti paveiktosios rankos aktyvumą, visi judesiai atliekami

paveiktąja ranka, o tai padeda pasiekti geresnius rezultatus bei greitesnį funkcijų atgavimą (Batool,

2015).

Rankos funkcijos bei funkcinių judesių sutrikimams mažinti yra taikytina veidrodžio terapija

(1 pav). Šis metodas yra paprastas, nebrangus ir nukreiptas vien tik į paciento gydymą. Veidrodžio

terapija – tai vizualinių iliuzijų sukūrimas, padedantis mažinti paveiktos galūnės skausmą bei

padedantis atkurti jos mobilumą. Atliktų tyrimų duomenimis, pacientai, kuriems buvo taikyta

veidrodžio terapija teigia, jog po terapijos sumažėjo skausmas, labiau atsipalaidavo bei patyrė pojūtį,

jog galėtų judinti paveiktą galūnę. Taip pat šiems pacientams pagerėjo rankos funkciniai judesiai,

miklumas, greitis bei judesių tikslumas (Yavuzer, 2008). Tyrimai parodė, jog veidrodis ypač aktyvina

neuronus bei jų sistemą ir padeda atgauti aktyvius rankos funkcinius judesius. Nustatyta, jog

veidrodžio terapija aktyvina smegenų zonas, kurios atsakingos už paveiktos rankos funkciją. Buvo

atliktas tyrimas, kurio metu lyginamos dvi grupės – kontrolinė, kuriai buvo taikoma tradicinė

kineziterapija, ir tiriamoji, kuriai kineziterapija buvo taikoma pagal veidrodžio terapiją. Nustatyta, jog

gauti rezultatai buvo palankesni tai grupei, kuriai buvo taikoma kineziterapija pagal veidrodžio

terapiją. Šis tyrimas parodė, jog tiriamosios grupės pažeistos smegenų pusės aktyvacija buvo didesnė

nei kontrolinės grupės ir paveiktos rankos miklumas bei vikrumas taip pat buvo geresnis tiriamojoje

grupėje. Nurodoma, kad veidrodis gali padėti į darbą įjungti pažeistą smegenų pusrutulį bei padėti

atgauti paveiktos rankos funkciją bei pašalinti sutrikimus (Sale, 2014; Yavuzer, 2008).

Daug dėmesio yra skiriama elektrstimuliacijos poveikio paieškoms. Elekstrostimuliacija – tai

elektros srovės naudojimas audinių funkcijai stiprinti (1pav). Teigiama, jog elektrostimuliacija yra itin

veiksminga, patyrusiems GSI, nes skatina mažesnių motorinių neuronų aktyvaciją ir sužadina raumens

susitraukimą (elektros srovė sukelia depoliariziają, kuri sukelia reikiamą raumenų susitraukimą).

Elektrostimuliacija skatina vykti neuroplastiškus pokyčius, kurie gali padėti atkurti rankos funkcinius

judesius (Lee YY, 2015). Patyrus GSI reikėtų stimuliuoti riešo ir pirštų tiesiamuosius bei griebimo

funkcijoje dalyvaujančius raumenis (Carr, 2005). Raumenų elektrostimuliaciją yra naudinga taikyti

ankstyvuoju ligos periodu, nes stimuliuojant yra didinama nusilpusio raumens jėga, kuri reikalinga

25

aktyvių judesių atlikimui. Paillard (2008) atliko tyrimą, kuris parodo jog laikas, per kurį pacientai

išlavino bei patobulino rankos mobilumą buvo trumpesnis toje grupėje, kuriai papildomai buvo taikyta

raumenų elektostimuliacija. Tad galima teigti, jog raumenų elektrostimuliacija gali padėti susigrąžinti

prarastą paveiktos rankos mobilumą ar jos funkcijas (Paillard, 2008). Taip pat daug atliktų tyrimų

įrodė transkranialinės magnetinės stimuliacijos poveikį paveiktos rankos motorinės funkcijos

atgavimui. Transkranialinė magnetinė stimuliacija leidžia padidinti arba sumažinti smegenų žievės

jautrumą ir taip stebėti smegenų regionų įtaką judesių atsigavimui (Lüdemann-Podubecká ir kt. 2016;

Auriat ir kt. 2015).

1 pav. Veidrodžio terapija ir elektrosmiluliacija

[G. J. Yun et al., 2011]

Yra svarbu aptarti ir naujausių reabilitacijos technologijų svarbą, atgaunant rankos funkciją

patyrus GSI. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, jog asmenims, patyrusiems GSI ir turintiems

paveiktą ranką galima padėti atgauti rankos motorinę funkciją, pasitelkiant nešiojamą pirštinės įtvarą,

kuris padeda žmogui lavinti bei atlikti rankos judesius, lavinti rankos motorinę kontrolę ir užduočių

atlikimą (Fischer, ir kt. 2015). Taip pat yra sukurta muzikinė pirštinė, kuri puikiai padeda atgauti bei

tobulinti paveiktos rankos smulkiuosius judesius. Tai muzikinis žaidimas, apjungiantis rankos

sutrikimų atgavimą bei skatinantis smegenų veiklą. Įrodyta, kad ši metodika teigiamai veikia nervų

sistemą bei rankos motorines funkcijas. Rankos nykščio opozicinis judėjimas skatina bei tobulina

gebėjimą manipuliuoti smulkiais daiktais ir lavina paveiktosios rankos motorinę funkciją. Atliktų

tyrimų duomenimis, kai buvo lyginama izometrinė rankos treniruotė su muzikinės pirštinės treniruote,

gauti rankos motorinės funkcijos bei smulkiųjų judesių rezultatai buvo geresni mažinant rankos

sutrikimus su muzikine pirštine (Friedman, 2014). Šių dienų naujausi tyrimai įrodo robotų – asistentų

naudą, patyrusiems GSI, rankos funkcijos atgavimui. Robotai gali ne tik palengvinti apsitarnavimą, bet

ir vadovauti, nurodyti užduotis bei sekti jų atlikimą taip padedant atgauti prarastas rankos funkcijas.

Virtuali realybė ar moderni žaidimų programa, roboto pagalba, gali padidinti motyvacijos lygį.

26

Robotai turi teigiamą poveikį motorinių bei sensorinių rankos funkcijų lavinimui, tačiau gyvenimo

kokybės gerinimui poveikis nėra įrodytas (Lee, 2015; Dovat, 2008).

Tradicinė kineziterapija labai plačiai yra taikoma GSI gydymui. Kineziterapija rankos

funkcijai lavinti turi būti pradedama kaip galima anksčiau ir žmogus turi būti aktyvus šios programos

dalyvis. Daug dėmesio tradicinės kineziterapijos metu yra skiriama:

1. Pirštų lenkimo, tiesimo bei riešo tiesimo judesiams.

2. Siekimo judesiams.

3. Judesių atlikimui abejomis rankomis.

4. Minkštųjų audinių ištempimui (Carr & Shepherd, 2005).

Pratimai pradedami nuo lengviausių sunkesnių link, taip pat palaipsniui didinamas pratimų

atlikimo tempas. Paprasti pratimai gali būti atliekami tokie kaip: užkelti dilbį ant stalo, atlikti riešo

lenkimo, tiesimo bei stipininio ir alkūninio nuokrypio judesius, pirštų lenkimo, tiesimo, atitraukimo ir

pritraukimo judesius. Atliekami pirštų miklumo judesiai, kurių metu nykštys turi paliesti visų likusių

pirštų pagalvėles, taip pat piešimas ir rašymas, kurių metu greitinamas tempas. Labai svarbūs judesiai,

kurių metu dirba abi rankos: rankomis važiuoti dviračiu, atsistumti nuo sienos, žaisti su kamuoliu,

mesti ir gaudyti kamuolį bei kiti panašūs pratimai. Judesių atlikimo metu kineziterapeutas stebi

pacientą, analizuoja bei koreguoja jo judesius. Taip pat mokoma kasdieninių judesių, tokių kaip

laikyti stiklinę bei ją prinešti prie lūpų. Labai svarbu yra raumenų stiprinimo pratimai, juos galima

atlikti naudojant pagalbines priemones tokias kaip: gumas, svarelius, kamuoliukus, lazdas. Literatūros

duomenimis raumenų stiprinimo pratimų metu nereikėtų pervargti, vieno pratimo kartojimų skaičius

neturėtų viršyti 10 kartų ir 3 serijų (Carr & Shepherd, 2005).

Tradicinės kineziterapijos metu daugiausiai dėmesio skiriama judesiams, kurių metu dirba

smulkieji raumenys, o vėliau apimamos ir stambiosios raumenų grupės (Skurvydas, 2009). Tradicinės

kineziterapijos metu yra aktyvinami ir liemens raumenys, slopinami liemens kompensaciniai judesiai

bei gerinama liemens koordinacija bei kontrolė (Skurvydas, 2011). Liemens kontrolės lavinimo

pratimai apima liemens lenkimo, tiesimo, šoninio lenkimo bei rotacinius judesius. Yra nustatyta, jog

funkcinių rankos judesių pagerėjimą gali įtakoti liemens kompensaciniai judesiai. Moksliniais tyrimais

įrodyta, kad asmenys, patyrę GSI, priekinį liemens pasvyrimą dažnai naudoja kaip kompensacinę

techniką atliekant įvairius judesius ar manipuliacijas rankomis (Michaelsen et al., 2006). Todėl

kineziterapijos uždavinys yra ne tik rankos funkcinių judesių lavinimas, bet ir liemens kontrolės

lavinimas bei kompensacinių judesių išvengimas. Todėl taikomi liemens kontrolės pratimai, liemens

sukimo pratimai, kurių metu yra kontroliuojama paveikta kūno pusė, stengiamasi išvengti

netaisyklingo judesio atlikimo. Pratimai atliekami gulimoje, sėdimoje bei stovimoje padėtyse. Taip

pat yra įtraukiami ir pusiausvyros pratimai, kurių metu yra keičiamas svorio centras. Taikomai aktyvūs

27

pratimai bei pratimai su pasipriešinimu (Gaižauskaitė, 2003). Taikomi liemens lavinimo pratimai

sėdint, o vėliau ir stovint ant nestabilių plokštumų bei prijungiami įvairūs rankų judesiai (Mikalajūnas

ir Šakalienė, 2007).

Rankos sutrikimų mažinimui galima pasitelkti ir naują šiuolaikinės kineziterpijos metodikos

priemonę – S-E-T koncepciją. S-E-T metodika angliškai yra vadinama „Sling Exercise Therapy”. Tai

pakankamai naujas moderniosios kineziterapijos metodas, kurį sukūrė norvegų specialistai,

remdamiesi pastarojo dešimtmečio mokslinių tyrimų rezultatais. S-E-T koncepcija – tai laisvo

kybojimo efekto panaudojimas gydant griaučių raumenų sistemą, šis metodas tarsi apjungia visus

tradicinės kineziterapijos metodus, kuriuos sudaro: raumenų stiprinimas, stabilizacija, tempimas,

mobilizacija, atpalaidavimas bei sensomotorinės funkcijos lavinimas (Kirkesola, 2009). Koncepcijos

naujumas apima sensomotorinės treniruotės metodologiją ir uždaros bei atviros kinetinės grandies tipo

pratimų taikymo galimybes sprendžiant įvairias griaučių raumenų sistemos problemas. Praktika įrodo,

jog šios koncepcijos taikymo galimybės gali būti labai plačios (Danelly et al. 2011; Saeterbakken

2011). Šis metodas apjungia įprastines kineziterapines metodikas – raumenų asimetrijos, disbalanso

įvertinimo, raumenų stiprinimo ir tempimo, judesių amplitudės didinimo, sąnarių mobilizacijos, kūno

ar segmento atpalaidavimo, stabilumo, liemens kontrolės ir kitus. S–E-T koncepcijos metodo tikslas

yra pagerinti sąveiką tarp smegenų, receptorių ir raumenų. Dažniausiai S-E-T metodika praktikoje

realizuojama panaudojant „Redcord“ įrangą (2 pav) (Kirkesola, 2009; Danelly et al. 2011).

2 pav. RedCord įranga [Kirkesola, 2009]

28

Prognostiniai veiksniai, lemiantys rankos funkcijos atgavimą yra labai svarbūs planuojant bei

sudarant reabilitacijos programą (Nascimbeni 2006). Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog patyrusiems

GSI, paveiktos rankos plaštakos pirštų atsigavimas rodo teigiamą progresą. Yra teigiama, kuomet

paveiktos plaštakos pirštai pradeda tiestis, galima prognozuoti rankos funkcijos atgavimą. (Smania,

2010.). Visi metodai gali turėti prognostinius veiksnius, jeigu jie yra tinkamai parenkami ir naudojami.

Apžvelgus tik mažą dalį tyrimų, susijusių su asmenimis, patyrusiais GSI ir turinčiais paveiktą

ranką, galima teigti, jog kineziterapija turi itin didelę reikšmę paveiktos rankos funkcijos atgavimui.

Nėra aišku kaip smegenys kompensuoja prarastą motorinę funkciją patyrus GSI, tačiau paveiktos

rankos lavinimas, stimuliavimas, aktyvinimas yra itin svarbūs atsigavimo rodikliai. (Auriat ir kt.

2015).

29

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicininių tyrimų

etikos komiteto leidimas, išduotas 2015 m. gruodžio 12 d. Protokolo Nr. BEC - FMR(M) – 787. Taip

pat AB „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius raštu patvirtino, jog tyrimo atlikimui, jo

vadovaujamoje įstaigoje, neprieštarauja ir duoda leidimą (1 priedas).

2.1. Tiriamieji

Tyrime dalyvavo 44 asmenys, kuriems buvo diagnozuotas GSI. Pirmos ir antros grupių

tiriamieji pagal lytį pasiskirstė grupėse tolygiai: 63,64 proc. sudarė vyrai ir 36,36 proc. sudarė moterys.

Kontingento pasiskirstymas pagal lytį pateiktas paveiksle (3 pav.).

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį išreikštas procentais

Tyrime dalyvavusių asmenų amžiaus vidurkis (± standartinė paklaida) siekė 63,91 (± 6,63)

metų. Pirmos grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis (± standartinė paklaida) siekė 63,27 (± 7,53) metų,

jauniausias grupės tiriamasis buvo 45 metų, o vyriausias – 75 metų. Antros grupės tiriamųjų amžiaus

vidurkis (± standartinė paklaida) siekė 64, 54 (5,71) metų, jauniausias šios grupės tiriamasis buvo 51

metų, o vyriausias 72 metų amžiaus. Grupės tiek pagal lytį, tiek pagal amžių nesiskyrė, buvo

homogeniškos. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių abiejose grupėse pavaizduotas grafike (4 pav.).

30

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal amžių

Tyrimui pasirinkti pacientai turėjo atitikti šiuos kriterijus:

1. Paveiktos rankos raumenų jėga vertinant Lovett 5 balų skale ne mažiau kaip 3 balai;

2. Visiems tiriamiesiems GSI diagnozuotas pirmą kartą;

4. Pažeista vidurinioji smegenų arterija, pažeidimas kairiame smegenų pusrutulyje;

5. Tiriamųjų dominuojanti ranka – dešinė.

2.1. Tyrimo metodai

Kineziterapijos procedūrų efektyvumui vertinti buvo parinktas Wolf motorinio aktyvumo

testas, rankos judesių deriniams vertinti buvo naudojama judesių vertinimo skalė, rankos raumenų

jėgai vertinti naudojama Lovett skalė, plaštakos raumenų suspaudimo jėga buvo vertinama

dinamometru, liemens kontrolė vertinama funkcinio siekimo testu, o psichomotorinės reakcijos greičio

charakteristikų nustatymui buvo naudojamas reakciometras RA-1.

Wolf motorinio aktyvumo testas

Wolf motorinio aktyvumo testas (angl. Wolf Motor Function Test) naudojamas rankos motorinei

funkcijai įvertinti (2 priedas). Šis testas sudarytas iš 15 punktų. Iš jų 6 punktai vertina vieno ar kelių

sąnarių judesius, o visi kiti likę vertina funkcines užduotis. Testo atlikimo kokybė vertinama 6 balų

sistema. 0 balų – pacientas negali atlikti užduoties, 6 balai – pacientas užduotį atlieka teisingai:

0 - pacientas nebando ar negali atlikti judesių su paveikląja ranka;

1 - pacientas bando atlikti judesį su paveiktąja ranka, tačiau neatlieka;

31

2 - pacientas paveiktąja ranka atlieka labai lėtą judesį, tačiau padėties pakeitimui yra

reikalinga sveikosios rankos pagalba;

3 - pacientas paveiktąja ranka alieka judesį, tačiau reikia daug pastangų, minimali sveikosios

rankos pagalba padėties pakeitimui;

4 - pacientas atlieka norimą judesį labai lėtai, judėjimą įtakoja sinergija, reikia daug

pastangų;

5 - pacientas atlieka norimą judesį, paveiktosios rankos judesys yra panašus į sveikosios

rankos, tačiau lėtesnis. Judesio atlikimui trūksta geros koordinacijos bei tikslumo;

6 - pacientas atlieka norimą judesį, paveiktosios rankos judesys yra tikslus, koordinuotas

kaip ir sveikosios rankos.

Didžiausias balų skaičius, kurį pacientas gali surinkti šio testo metu yra 90 balų. Taip pat yra

vertinamas laikas, viena užduotis turi būti atlikta per 120 s. Jei pacientas per šį laiką užduoties atlikti

negali, užduotis laikoma neįvykdyta ( Wolf ir kt. 2001; Fischer 2015; Kim E. & Kim K. 2015, Kim &

Lee, 2015).

Judesių vertinimo skalė

Judesių vertinimo skalė (JVS) – tai patikimas ir lengvai atliekamas klinikinis testas rankos

funkcijai vertinti. Šis testas vertina ne vieną tam tikrą judesį, bet judesių derinius (3 priedas). Šį testą

sudaro 12 punktų iš kurių 6 yra plaštakos judesių vertinimui, o kiti 6 punktai rankos sudėtingiems

judesiams vertinti. Kiekvienos užduoties atlikimo kokybė vertinama 6 balų sistemoje, 0 balų -

pacientas negali atlikti užduoties, 6 balai – pacientas užduotį atlieka teisingai:

0 - negali atlikti judesių su paveikląja ranka;

1 - bando atlikti judesį su paveiktąja ranka, tačiau jo neatlieka;

2 - paveiktąja ranka atlieka labai lėtą judesį, tačiau padėties pakeitimui yra reikalinga

sveikosios rankos pagalba;

3 - paveiktąja ranka alieka judesį, tačiau reikia daug pastangų, minimali sveikosios rankos

pagalba padėties pakeitimui;

4 - paveiktąja ranka atlieka norimą judesį, tačiau labai lėtai, judėjimą įtakoja sinergija, reikia

daug pastangų;

5 - atlieka norimą judesį, paveiktosios rankos judesys yra panašus į sveikosios rankos, tačiau

lėtesnis. Judesio atlikimui trūksta geros koordinacijos bei tikslumo.

6 - atlieka norimą judesį, paveiktosios rankos judesys yra tikslus, koordinuotas kaip ir

sveikosios rankos.

32

Kuo aukštesnis balas surenkamas, tuo paciento savarankiškumo lygmuo yra didesnis.

Didžiausias balų skaičius, kurį pacientas gali surinkti šio testo metu yra 72 balai (Jamontaitė ir Puzara,

2011).

Lovett raumenų jėgos vertinimo skalė

Buvo taikomas raumenų jėgos vertinimas Lovett skale (4 priedas). Tyrimo metu buvo

vertinama šių pažeistos rankos raumenų grupių, atliekančių: žasto lenkimą, tiesimą, dilbio lenkimą,

tiesimą bei riešo tiesimą ir lenkimą jėga. Raumenų jėga vertinama 5 balų sistema:

0 - nėra raumens susitraukimo,

1 - palpuojant ar stebint raumuo susitraukinėja,

2 - aktyvus judesys pašalinus gravitacijos jėgą,

3 - aktyvus judesys nugalint gravitacijos jėgą

4 - aktyvus judesys nugalint nedidelį pasipriešinimą,

5 - aktyvus judesys prieš stiprų pasipriešinimą (Mickevicienė ir kt. 2015).

Dinamometrija

Dinamometru buvo matuojama paveiktos rankos plaštakos suspaudimo jėga. Dinamometro

ekrane rodoma maksimali suspaudimo jėga, kurios ribos yra nuo 0 iki 90 kg. Spaudžiant dinamometro

rankeną rodyklė fiksuoja didžiausią parodytą rezultatą. Dinamometro rankena turi 5 pozicijas, todėl

yra pritaikoma pagal kiekvieno asmens plaštakos dydį. Atliekami 3 bandymai su trumpomis

pertraukomis ir iš jų fiksuojamas geriausias rezultatas. Testas atliekamas pacientui sėdint ant kėdės,

ranką sulenkus per alkūnės sąnarį 90° kampu ir patogiai padėjus ant stalo. Dinamometras pavaizduotas

5 pav.

5 pav. Dinamometras

Reakciometrija

Reakciometras RA-1 – skirtas žmogaus reakcijos į šviesos signalą trukmės matavimui, ir

žmogaus CNS psichomotorinės reakcijos greičio charakteristikų nustatymui. Tai viršutinių galūnių

33

psichomotorinės reakcijos greičio ir centrinės nervų sistemos funkcinės būklės vertinimas. Tyrimas

atliekamas pacientui patogiai sėdint ant kėdės prieš reakciometro elektroninį bloką. Tiriamasis kaip

įmanoma greičiau turi sureguoti į žalia spalva užsidegusį elektroninio bloko mygtuką jį paspausdamas.

Atliekama 10 bandymų, fiksuojamas reakcijos laikas (ms) bei reakcijos netolygumas (proc.). Visi

duomenys perkeliami į kompiuterį ir apdorojami specialia kompiuterine programa (6 pav.) (Šimaitė ir

Česnulevičius, 2013).

6 pav. Reakciometas RA-1 ir kompiuterinė programa

Funkcinis siekimo testas

Funkcinio siekimo testas yra atliekamas norint nustatyti paciento liemens kontrolę pasilenkus

į priekį. Funkcinio siekimo testo metu vertinamas maksimalus atstumas, kurį žmogus gali pasiekti

tiesiai prieš save tvirtai stovėdamas ant kojų. Testas atliekamas kai pacientas stovi už linijos ir jo

prašoma pasiekti priešais save kuo toliau ir visiškai išlaikyti pusiausvyrą. Siekimo ilgis matuojamas

liniuote, kuri pritvirtinta prie sienos tiriamojo pečių lygyje (Suteerawattananon et al., 2002). Tiriamasis

sugniaužia kumštį ir neliesdamas sienos, siekia pirmyn. Funkcinio siekimo testo atlikimo pavyzdys

pavaizduotas 7 pav.

34

7 pav. Funkcinis siekimo testas

Nuo trečio delnakaulio tolimosios dalies matuojamas maksimalus atstumas, kurį tiriamasis

gali pasiekti, išlaikydamas tą patį atramos plotą. Literatūroje nurodomos funkcinio siekimo normos

pagal amžių bei lytį pateikiamos 1 lentelėje.

1 lentelė. Funkcinio siekimo testo normos (Duncan et al., 1992; Suteerawattananon et al.,

2002).

Funkcinio siekimo testo normos

Amžius Vyrai (cm) Moterys (cm)

20 - 24 42,5 37,2

41 - 69 38,0 35,0

70 -87 33,4 26,6

Tiriamieji atlieka vieną neregistruotą bandymą ir du registruojamus, iš kurių fiksuojamas

geriausias rezultatas.

2.2. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas AB „Eglės“ sanatorijoje Birštone nuo 2015 metų lapkričio mėnesio iki

2016 metų kovo mėnesio. Tiriamieji atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 22 tiriamuosius

asmenis. Pirmos grupės tiriamiesiems buvo taikoma liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai

pagal tradicinę kineziterapiją, o antros grupės asmenims buvo taikoma liemens kontrolės bei rankos

lavinimo pratimai pagal S-E-T koncepciją. Tiriamiesiems pacientams kineziterapija buvo taikoma

35

kiekvieną dieną po 30 min. 2 kartus per dieną, 6 kartus per savaitę. Abi tiriamųjų grupės buvo

testuojamos prieš kineziterapijos procedūras ir po 44 kineziterapijos procedūrų, praėjus 22

reabilitacijos dienoms .

Tiek tradicinės kineziterapijos, tiek kineziterapijos pagal S-E-T koncepciją procedūrą sudarė

šios dalys: įvadinė, pagrindinė ir baigiamoji dalys (5 priedas). Įvadinę kienziterapijos dalį (5 min.)

sudarė kvėpavimo pratimai bei raumenų apšilimo pratimai. Šios dalies tikslas – suaktyvinti širdies ir

kraujagyslių sistemos funkcijas bei paruošti organizmą tolimesnei fizinei veiklai. Pagrindinę abiejų

kineziterapijos programų dalį (20 min.) sudarė pratimai skirti rankų raumenų jėgai didinti bei rankos

funkcijai ir judesiams lavinti, taip pat pratimai skirti liemens judesiams bei kontrolei lavinti. Tradicinės

kineziterapijos metu buvo atliekami įvairūs pratimai naudojant savo kūno svorį bei papildomas

priemones (lazdą, svarelius, nestabilią plokštumą), o kineziterapijos pagal S-E-T koncepciją metu buvo

naudojama laisvo kybojimo terapijos sistema, kurios pagalba buvo atliekami įvairūs judesiai rankos

funkcijai atgauti bei liemens kontrolei lavinti. Šios dalies tikslas – rankos funkcijų atstatymas bei

stiprinimas ir liemens kontroliavimas. Baigiamąją dalį (5min.) sudarė raumenų tempimo,

atpalaidavimo pratimai bei kvėpavimo pratimai. Šios dalies tikslas – normalizuoti širdies veiklą,

organizmo apkrovą bei atpalaiduoti raumenis.

Tyrimo organizavimo schema pateikta 8 paveiksle.

36

TIRIAMIEJI (n = 44)

1. Patyrusieji GSI pirmąjį kartą;2. Lovett skalė ≥ 3 balai;3. Pažeista vidurinioji smegenų arterija, pažeidimas kairiame smegenų pusrutulyje.4. Dominuojanti ranka – dešinė

Kineziterapijos procedūrų skaičius

44 procedūros

PIRMOJI GRUPĖ

(n = 22); Taikyta tradicinė kineziterapija

ANTROJI GRUPĖ

(n = 22); Taikyta kineziterapija pagal S-E-T koncepciją.

Prieš kineziterapiją

Po kineziterapijos

IŠTYRIMAS PRIEŠ:

1. Rankų raumenų jėgos vertinimas; 2. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas;3. Rankos motorinės funkcijos vertinimas; 4. Rankos judesių dažnių vertinimas;5. Liemens kontrolės vertinimas.

IŠTYRIMAS PO:

1. Rankų raumenų jėgos vertinimas; 2. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas;3. Rankos motorinės funkcijos vertinimas; 4. Rankos judesių dažnių vertinimas;5. Liemens kontrolės vertinimas.

8 pav. Tyrimo organizavimo schema

37

2.3. Statistiniai duomenų analizės metodai

Gautiems duomenims analizuoti buvo taikyta SPSS 22.0 statistinis programų paketas.

Skaičiuotos šios charakteristikos: imties vidurkis, mediana, maksimali ir minimali reikšmės,

santykiniai dažniai išreikšti procentais. Statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo

lygmuo 0,05. Duomenys pateikti kaip mediana (minimali; maksimali reikšmė). Kiekybinių požymių

palyginimui tarp grupių taikytas Mann- Wihitney U testas, nepriklausomoms imtims, kai nėra

tenkinama normalumo prielaida. Dviejų priklausomų imčių lyginimui taikytas Vilkoksono kriterijus,

ranginėms imtims. Intervaliniams kintamiesiems ir ranginiams kintamiesiems požymių tarpusavio

ryšių stiprumo nustatymui taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas.

38

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo pradžioje, prieš pradedant taikyti kineziterapiją, visų atliktų testų rezultatai tarp

grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, grupės prieš tyrimą buvo homogeniškos.

3.1. Motorinės rankos funkcijos vertinimas Wolf testu

Tiriamųjų motorinė rankos funkcija buvo vertinta Wolf motorinio aktyvumo testu. Prieš

kineziterapiją 1 grupės tiriamųjų šio testo rezultatai buvo 64,00 (62,03; 68,87) balai, o 2 grupės

tiriamųjų 69,00 (64,84; 71,16) balai. Po kineziterapijos procedūrų, vertinant rankos motorinės

funkcijos pokytį Wolf motorinio aktyvumo testu, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05)

pagerėjimas abiejų grupių tiriamiesiems. 1 grupės tiriamųjų Wolf testo mediana siekė 70,50 (71,62;

78,10) balo, o 2 grupės – 79,00 (73,62; 78,93) balus (9 pav.).

*- z= 4,11, p<0,001, lyginant 2 grupės motorinę rankos funkciją prieš ir po kineziterapijos

**- z= 4,08, p<0,001, lyginant 1 grupės motorinę rankos funkciją prieš ir po kineziterapijos

***- U= 299,00, p=0,045, lyginant 1 ir 2 grupių motorinę rankos funkciją po kineziterapijos

9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal motorinę rankos funkciją prieš ir po kineziterapijos

taikymo (Wolf motorinio aktyvumo testas )(balai)

Palyginus abiejų grupių Wolf testo įverčių medianų reikšmes po taikytos kineziterapijos,

nustatyta, jog rankos motorinė funkcija statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo daugiau 2 grupės

tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta kineziterapija pagal S-E-T koncepciją, negu 1 grupės

tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta tradicinė kineziterapija.

39

3.2. Rankos funkcinių judesių bei jų derinių vertinimas JVS

Tiriamųjų rankos funkciniams judesiams bei jų derinimas vertinti buvo taikoma JVS. Prieš

taikytą kineziterapiją 1 grupės tiriamųjų JVS testo rezultatai buvo 49,50 (45,21; 53,79) balai, o 2

grupės tiriamųjų testo rezultatai siekė 54,00 (48,63; 55,74) balus. Po taikytos kineziterapijos procedūrų

tiriamųjų rankos funkciniai judesiai bei jų deriniai statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose grupėse

(p<0,05). 1 grupės tiriamųjų, kuriems buvo taikyta tradicinė kineziterapija, JVS testo rezultatų įverčių

medianų reikšmė buvo 58,00 (56,41; 63,68) balai, o 2 grupės tiriamųjų – 66,00 (60,24; 66,85) balai (10

pav.).

*- z= 4,12, p<0,001, lyginant 1 grupės funkcinius judesius bei jų derinius prieš ir po kineziterapijos

**- z= 4,11, p<0,001, lyginant 2 grupės funkcinius judesius bei jų derinius prieš ir po kineziterapijos

10 pav. . Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal funkcinius rankos judesius bei jų derinius prieš ir

po kineziterapijos taikymo (JVS skalės rezultatai) (balai)

Palyginus abiejų grupių JVS testo rezultatų medianų reikšmes po taikytos kineziterapijos,

reikšmingo skirtumo nenustatyta.

3.3. Rankos raumenų jėgos vertinimas Lovett skale

Tiriamųjų rankos raumenų jėga buvo vertinama Lovett skale. Pirmos grupės tiriamųjų žasto

lenkimo, tiesimo, dilbio lenkimo, tiesimo ir riešo lenkimo bei tiesimo judesių raumenų jėgos mediana

40

tyrimo pradžioje siekė 4 (3; 4) balus. Po tyrimo 1 grupės tiriamųjų šių judesių raumenų jėgos mediana

siekė 5 (4; 5) balus. Šis raumenų jėgos padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Vertinant 2

grupės rankos raumenų jėgą taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas, tyrimo pradžioje

rankos raumenų jėga siekė 4 (3; 4) balus, po taikytos kineziterapijos – 4,5 (4; 5) balo. Rankos raumenų

jėgos vertinimo gauti rezultatai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal rankos raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos

(Lovett skalė) (balai)

Vertinant grupes pagal rankos raumenų jėgą buvo nustatyta, jog grupės pagal žasto lenkimo,

tiesimo, dilbio lenkimo, tiesimo ir riešo lenkimo bei tiesimo raumenų jėgos padidėjimą, po taikytos

kineziterapijos, nesiskyrė.

3.4. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas dinamometru

Vertinant tyrimo metu gautus dinamometrijos rezultatus nustatyta, jog 1 grupės tiriamųjų

plaštakos raumenų jėga prieš tyrimą buvo 26,00 (23,91; 27,36) kg/cm3, o 2 grupės tiriamųjų plaštakos

jėga buvo 24,00 (22,63; 26,37) kg/cm3. Po taikytos kineziterapijos, tyrimo pabaigoje, plaštakos

raumenų jėga statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėjo tiek 1 grupės tiriamiesiems, tiek ir 2 grupės

tiriamiesiems. Po taikytų kineziterapijos procedūrų 1 grupės tiriamųjų plaštakos raumenų jėga buvo

29,00 (27,15; 31,76) kg/cm3, o 2 grupės tiriamųjų plaštakos jėga buvo 28,00 (26,87; 31,13) kg/cm

3 (11

pav.).

Prieš tyrimą Po tyrimo p reikšmė Prieš tyrimą Po tyrimo p reikšmė

p <0,05Riešo lenkimas 4 (3; 4) 5 (4; 5) p <0,05 4 (3; 4) 4,5 (4; 5)

4,5 (4; 5) p <0,05

Riešo tiesimas 4 (3; 4) 5 (4; 5) p <0,05 4 (3; 4) 4,5 (4; 5) p <0,05

4 (3; 4)

5 (4; 5)

4 (3; 4)

4,5 (4; 5)5 (4; 5)

Dilbio tiesimas 4 (3; 4) 5 (4; 5) p <0,05 4 (3; 4)

4,5 (4; 5)Žasto tiesimas p <0,05 p <0,05

Dilbio lenkimas p <0,05 p <0,05

4 (3; 4)

4 (3; 4)

4 (3; 4)

Jėgos

vertinimas

I grupė II grupė

Žasto lenkimas p <0,05 p <0,054,5 (4; 5)5 (4; 5)4 (3; 4)

41

*- z= 4,12, p<0,001, lyginant 1 grupės plaštakos raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos

**- z= 4,12, p<0,001, lyginant 2 grupės plaštakos raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos

11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal plaštakos raumenų jėgos rezultatus prieš ir po

kineziterapijos (Dinamometrijos rezultatai) (kg/cm3)

Palyginus abiejų grupių plaštakos raumenų jėgos gautų rezultatų medianų reikšmes po

kineziterapijos, reikšmingo skirtumo nenustatyta.

3.5. Rankos reakcijos greičio vertinimas reakciometru

Vertinant gautus reakciometrijos rezultatus, nustatyta, jog, tyrimo pradžioje 1 grupės

tiriamųjų rankos reakcijos greitis siekė 367,75 (340,44; 439,97) ms., o 2 grupės tiriamųjų – 425.25

(398,73; 490,57) ms. Tyrimo pabaigoje, po taikytos kineziterapijos, rankos reakcijos greitis statistiškai

reikšmingai (p<0,05) pagerėjo tiek 1 grupėje, tiek ir 2 grupėje. Po taikytų kineziterapijos procedūrų 1

grupės tiriamųjų rankos reakcijos greitis siekė 332,73 (313,03; 397,97) ms., o 2 grupės tiriamųjų

rankos reakcijos greitis siekė 382,60 (345,82; 382,60) ms. (12 pav.).

42

*- z= -4, 11, p<0,001, lyginant 1 grupės rankos reakcijos greičio rezultatus prieš ir po kineziterapijos

**-z= -4, 11, p<0,001 lyginant 1 grupės rankos reakcijos greičio rezultatus prieš ir po kineziterapijos

12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal rankos reakcijos greičio rezultatus prieš ir

po kineziterapijos (Reakciometrijos rezultatai) (ms)

Vertinant po tyrimo gautus rezultatus, nustatyta, kad nepriklausomai nuo taikytos

kineziterapijos metodikos, grupės tarpusavyje, pagal rankos reakcijos greitį, nesiskyrė.

3.6. Rankos reakcijos netolygumo vertinimas reakciometru

Analizuojant rankos reakcijos netolygumo gautus rezultatus, tyrimo pradžioje, 1 grupės

tiriamųjų rankos reakcijos netolygumas buvo 18,00 (16,02; 20,71) proc., o 2 grupės tiriamųjų rankos

reakcijos netolygumas buvo 19,00 (17,94; 23,15) proc. Po taikytos kineziterapijos, tyrimo pabaigoje,

rankos reakcijos greitis statistiškai reikšmingai sumažėjo tiek 1 grupėje, tiek ir 2 grupėje (p<0,05). Po

taikytų kineziterapijos procedūrų 1 grupės tiriamųjų rankos reakcijos netolygumas buvo 17,50 (14,85;

19,06) proc., o 2 grupės tiriamųjų rankos reakcijos netolygumas buvo taip pat 17,50 (16,01; 20,27)

proc. (13 pav.).

43

*- z= -3,49, p<0,001, lyginant 1 grupės rankos reakcijos greičio netolygumo rezultatus prieš ir po

kineziterapijos

**- z= -4,05, p<0,001, lyginant 1 grupės rankos reakcijos greičio netolygumo rezultatus prieš ir po

kineziterapijos

13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal rankos reakcijos netolygumo rezultatus prieš ir po

kineziterapijos (Reakciometrijos rezultatai) (proc.)

Palyginus abiejų grupių rankos reakcijos netolygumo gautų rezultatų medianų reikšmes po

kineziterapijos, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas.

3.7. Liemens kontrolės vertinimo rezultatai

Tyrimo pradžioje, vertinant 1 grupės tiriamųjų siekimo pirmyn testo metu gautus rezultatus,

nustatyta, kad prieš tyrimą šio testo rezultatai buvo 26,00 (24,56; 27,17) cm., o 2 grupės tiriamųjų

rezultatai buvo 27,00 (25,56; 27,98) cm., grupių tiriamųjų liemens stabilumas buvo sumažėjęs. Po

taikytos kineziterapijos, tyrimo pabaigoje, siekimo pirmyn testo rezultatai tiek 1 grupės, tiek ir 2

grupės tiriamiesiems statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo. Po taikytų kineziterapijos procedūrų 1

grupės tiriamųjų siekimo pirmyn testo rezultatai buvo 30 (29,03; 31,97) cm., o 2 grupės tiriamųjų

siekimo pirmyn testo rezultatai buvo 32,50 (30,60; 33,67) cm. (14 pav.).

44

*- z=4, 12, p<0,001, lyginant 1 grupės siekimo pirmyn testo rezultatus prieš ir po kineziterapijos

**- z= 4, 13, p<0,001, lyginant 2 grupės siekimo pirmyn testo rezultatus prieš ir po kineziterapijos

14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal liemens kontrolės rezultatus prieš ir po

kineziterapijos (Siekimo pirmyn testas) (cm.)

Palyginus abiejų grupių siekimo pirmyn testo gautų rezultatų medianų reikšmes po taikytos

kineziterapijos, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas, grupių tiriamųjų liemens kontrolė

išliko panaši.

3.8. Ryšiai tarp liemens kontrolės ir plaštakos jėgos

Vertinant tyrimo metu gautus duomenis, nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) tiesinės

priklausomybės silpnas ryšys (r = 0,38) tarp liemens kontrolės ir plaštakos jėgos (15 pav.).

45

r=0,376; p =0,012; vertinant ryšį tarp liemens kontrolės ir plaštakos jėgos

15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal liemens kontrolę ir plaštakos jėgą

Išanalizavus gautus duomenis, buvo pastebėta , jog esant geresnei liemens kontrolei stebima

didesnė ir plaštakos raumenų jėga.

3.9. Ryšiai tarp liemens kontrolės ir rankos reakcijos greičio

Vertinant tyrimo metu gautus duomenis, nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05)

atvirkštinės priklausomybės silpnas ryšys (r = - 0,24) tarp liemens kontrolės ir rankos reakcijos greičio

(16 pav.).

r= -0.244; p= 0.110; vertinant ryšį tarp liemens kontrolės ir rankos reakcijos greičio.

16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal liemens kontrolę ir rankos reakcijos greitį

46

Išanalizavus gautus duomenis yra stebima tendencija, jog esant geresnei liemens kontrolei

stebimas greitesnis ir rankos reakcijos greitis.

3.10. Ryšiai tarp liemens kontrolės ir rankos reakcijos greičio netolygumo

Vertinant, rankos reakcijos greičio ir rankos reakcijos greičio netolygumo, tyrimo metu

gautus duomenis, nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) atvirkštinės priklausomybės silpnas

ryšys (r = - 0,38) tarp liemens kontrolės ir rankos reakcijos greičio netolygumo (17 pav.).

r= 0,381; p=0,011; vertinant ryšį tarp liemens stabilumo ir rankos reakcijos greičio netolygumo.

17 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal rankos reakcijos greitį ir rankos reakcijos greičio

netolygumą

Išanalizavus gautus duomenis buvo pastebėta, jog esant geresnei liemens kontrolei stebimas

mažesnis rankos reakcijos greičio netolygumas.

47

3.11. Ryšiai tarp rankos funkcijos ir rankos reakcijos netolygumo

Vertinant, rankos funkcijos ir rankos reakcijos greičio netolygumo, tyrimo metu gautus

duomenis, nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) atvirkštinės priklausomybės silpnas ryšys

(r = - 0,32) tarp rankos funkcijos ir rankos reakcijos greičio netolygumo (18 pav.).

r= -0,324; p= 0,032; vertinant ryšį tarp rankos funkcijos ir rankos reakcijos greičio

netolygumo

18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal rankos funckiją ir rankos reakcijos greičio

netolygumą

Esant geresnei rankos funkcijai stebimas mažesnis rankos reakcijos greičio netolygumas.

3.12. Ryšiai tarp amžiaus ir rankos reakcijos greičio

Vertinant, tiriamųjų amžiaus ir rankos reakcijos greičio tyrimo metu gautus duomenis,

nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) tiesinės priklausomybės vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,50)

(19 pav.).

48

r=0,502; p=0,001; vertinant ryšį tarp tiriamųjų amžiaus ir rankos reakcijos greičio.

19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal amžių ir rankos reakcijos greitį

Kuo tiriamųjų amžius yra jaunesnis, tuo rankos reakcijos greitis yra stebimas didesnis, o kuo

tiriamųjų amžius yra vyresnis, tuo ir rankos reakcijos greitis stebimas lėtesnis.

3.13. Ryšiai tarp amžiaus ir liemens kontrolės

Vertinant, tiriamųjų amžiaus ir liemens kontrolės tyrimo metu gautus duomenis, nustatytas

statistiškai reikšmingas (p<0,05) atvirkštinės priklausomybės silpnas ryšys (r = -0,43) (20 pav.).

r= -0,433; p=0,003; vertinant ryšį tarp tiriamųjų amžiaus ir liemens kontrolės.

20 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal amžių ir liemens kontrolę

Kuo tiriamųjų amžius yra jaunesnis, tuo ir liemens kontrolė yra stebima geresnė.

49

REZULTATŲ APTARIMAS

GSI po koronarinės širdies ligos ir visų onkologinių susirgimų, visame pasaulyje, užima trečią

vietą tarp visų mirtingumo priežasčių (Kjellstrom, 2007). Kiekvienais metais Europoje GSI perserga

apie 1mln. žmonių (Juocevičius, 2010). Lietuvoje sergamumas GSI 2010m. siekė maždaug 270 atvejų

100000 gyventojų per metus, o 2013m. maždaug 253 atvejų 100000 gyventojų (Juocevičius, 2010;

Matačiūnienė, 2015). Persirgus GSI atsiranda rankų sutrikimai, sumažėja rankų raumens susitraukimo

jėga, greitis, judesiai tampa neplastiškti, nekoordinuoti bei netikslūs, judesiai praranda savo

biomechanines savybes (Skurvydas. 2009; Higgins, 2006). Kineziterapija yra vienas iš pagrindinių

būdų, galintis padėti atgauti prarastas ar susigrąžinti sutrikusias rankos funkcijas (Young, 2007).

Rankos sutrikimų mažinimui galima pasitelkti ir naują šiuolaikinės kineziterapijos metodikos

priemonę – S-E-T koncepciją, kurios tikslas yra pagerinti sąveiką tarp smegenų, receptorių ir raumenų

(Kirkesola, 2009).

Darbo tikslas buvo įvertinti liemens kontrolės ir rankos funkcijos atgavimo parametrų sąsajas

taikant kineziterapiją asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą. Tyrimas buvo atliktas AB

„Eglės sanatorijoje“. Tiriamųjų kontingentą sudarė 44 asmenys, kurie buvo patyrę GSI. Tiriamieji

atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: 1 grupę ir 2 grupę, po 22 tiriamuosius asmenis. 1 ir 2

grupių tiriamieji pagal lytį pasiskirstė grupėse tolygiai: 63,64 proc. sudarė vyrai ir 36,36 proc. sudarė

moterys. Tyrime dalyvavusių asmenų amžiaus vidurkis (± standartinė paklaida) siekė 63,91 (± 6,63)

metų. 1 grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis (± standartinė paklaida) siekė 63,27 (± 7,53) metų, o 2

grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis (± standartinė paklaida) siekė 64,54 (5,71) metų. Remiantis

literatūra bei praktiniu patyrimu, buvo sudarytos kineziterapijos programos: 1 grupės tiriamiesiems

buvo taikyta liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal tradicinę kineziterapiją, o 2 grupės

asmenims buvo taikoma liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal S-E-T koncepciją.

Analizuojant tyrimo metu gautus duomenis, buvo nustatyta, jog asmenims, patyrusiems GSI,

motorinė rankos funkcija buvo sutrikusi. Po taikytos kineziterapijos procedūrų buvo nustatytas

statistiškai reikšmingas (p<0,05) motorinės rankos funkcijos pagerėjimas abiejų grupių tiriamiesiems.

1 grupės tiriamųjų motorinės rankos funkcijos vertinimas siekė 70,50 (71,62; 78,10) balo, o 2 grupės –

79,00 (73,62; 78,93) balus. Palyginus motorinės rankos funkcijos pokytį tarp grupių nustatyta, jog

rankos motorinė funkcija statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo daugiau 2 grupės tiriamiesiems,

kuriems buvo taikyta liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal S-E-T koncepciją, negu 1

grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta liemens kontrolės bei rankos lavinimo prataimai pagal

tradicinę kineziterapiją. Taip pat vertinant tiriamųjų rankos funkcinius judesius bei judesių derinius,

buvo nustatyta, jog po taikytos kineziterapijos procedūrų tiriamųjų rankos funkciniai judesiai bei jų

50

deriniai statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėjo abiejose grupėse. Motorinę rankos funkciją taip pat

vertino Fisher H. C. ir kiti (2016), kurie tyrimo išvadose teigė, jog tradicinė kineizterapija, kurios metu

buvo akcentuotas pasyvus tempimas ir aktyvus tam tikrų užduočių atlikimas yra svarbi rankos

funkcijos atgavimui, asmenims, patyrusiems GSI. Taip pat kineziterapijos naudą rankos funkcijos

atgavimui po GSI tyrė Ackerley A.J. ir kiti (2015), kurie rankos funkcijos atgavimą vertino 3 mėnesius

po patirto GSI. Straipsnyje autoriai teigė, jog aktyvus rankos judesys geriausiai atgaunamas praėjus 1

mėnesiui po GSI. Geriausiam rezultatui pasiekti yra svarbi kineziterapija, kurios metu dėmesys yra

skiriamas aktyviam rankos judesiui. Šių tyrimų metu gauti rezultatai siejasi ir neprieštarauja mūsų

gautiems rezultatams. Taikytos kineziterapijos programos, pagal S-E-T koncepciją bei pagal tradicinę

kineziterapiją, turi teigiamą įtaką motorinės rankos funkcijos atgavimui, asmenims, patyrusiems GSI.

Iš tyrimo metu gautų duomenų buvo nustatyta, jog po taikytų kineziterapijos programų, tiek

plaštakos, tiek rankos raumenų jėga, abiejose grupėse padidėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05),

nepriklausomai nuo taikytos kineziterapijos metodikos. Ye Y. it kiti (2014) taip pat vertino, asmenų,

patyrusių GSI, plaštakos suspaudimo jėgą dinamometru. Išvadose autoriai teigia, jog plaštakos

suspaudimo jėga priklauso nuo lenkiančių raumenų sinergijos, riešo ir pirštų sukimo momento

santykio. Raumenų jėga siejasi su rankos funkcijos atgavimu, atgaunat rankos funkciją, stebima

didesnė rankos raumenų jėga. Šio tyrimo metu gauti rezultatai siejasi su mūsų gautais tyrimo

rezultatais, po taikytos kineziterapijos stebimas tiek motorinės rankos funkcijos atgavimas, tiek ir

raumenų jėgos atgavimas.

Vertinant liemens kontrolės rezultatus, nustatyta, jog po taikytos kineziterapijos liemens

kontrolė statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo abiejų grupių tiriamiesiems, tiriamųjų liemens

kontrolė tarp grupių išliko panaši. Analizuojant gautus duomenis, stebima liemens kontrolės svarba

rankos funkcijos atgavimui. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) atvirkštinės priklausomybės

silpnas ryšys (r = -0,24) tarp liemens kontrolės ir rankos reakcijos greičio. Taip pat nustatytas

statistiškai reikšmingas (p<0,05) atvirkštinės priklausomybės silpnas ryšys (r = -0,43) tarp tiriamųjų

liemens kontrolės ir amžiaus, kuo tiriamųjų amžius jaunesnis, tuo liemens kontrolė yra geresnė. Dae S.

K. ir kiti (2014) taip pat vertino liemens kontrolę, autoriai savo straipsnyje pabrėžia liemens kontrolės

atgavimo ir liemenį stabilizuojančių pratimų svarbą asmenims, patyrusiems GSI, bei jų svarbą ne tik

rankos funkcijos atgavimui, tačiau ir statinei bei dinaminei pusiausvyrai. Taip pat liemens kontrolės

atgavimo svarbą, asmenims, patyrusiems GSI, pabrėžia ir Gadhvi B. J.ir kiti (2016), jie taip pat nustatė

liemens kontrolės naudą eisenos ir pusiausvyros atgavimui. Išvadose autoriai teigia, kad liemens

kontrolė yra svarbi distalinių galūnių mobilumui ir jų funkcijoms. Šių tyrimų rezultatai yra susiję su

mūsų tyrimo gautais rezultatais, liemens kontrolės atgavimas yra svarbus, asmenims, patyrusiems GSI,

siekiant atgauti sutrikusias funkcijas.

51

Vertinant gautus reakciometrijos rezultatus nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) rankos

reakcijos greičio padidėjimas abiejose grupėse po taikytų kineziterapijos procedūrų. Abi

kineziterapijos metodikos buvo efektyvios, grupės tarpusavyje pagal rankos reakcijos greitį nesiskyrė.

Taip pat buvo nustatytas ryšys tarp rankos reakcijos greičio bei rankos reakcijos greičio netolygumo (r

= 0,38). Pastebėta, jog kuo rankos reakcijos greitis geresnis, tuo rankos reakcijos netolygumas

mažesnis. O reakcijos netolygumas siejasi su rankos funkcija, esant mažesniam rankos reakcijos

netolygumui, stebima geresnė rankos funkcija (r = -0,32). Kineziterapijos efektyvumą, asmenų,

ptyrusių GSI, rankos reakcijos greičiui, vertino Veerbeek J. M., ir kiti (2014). Autoriai teigė, jog

kineziterapijos taikymas statistiškai reikšmingai siejasi su rankos koordinacijos ir rankos funkcijos

atgavimu, o tai yra svarbūs veiksniai rankos reakcijos greičiui. Šio tyrimo gauti rezultatai

neprieštarauja mūsų gautiems rezultatams, kad kineziterapija yra svarbi, siekiant atgauti sumažėjusį

rankos reakcijos greitį, asmenims po GSI.

Apibendrinant galima teigti, jog asmenims, patyrusiems GSI, yra būdinga sutrikusi rankos

funkcija, jėga, rankos reakcijos greitis, reakcijos netolygumas bei sutrikusi liemens kontrolė. Todėl

kineziterapijos užsiėmimų metu yra svarbu siekti šių sutrikusių funkcijų atgavimo, pasirenkant

veiksmingiausius funkcijų atgavimo metodus. Tyrimo metu gauti duomenys leidžia teigti, jog liemens

kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal tradicinę kineziterapiją ir liemens kontrolės bei rankos

lavinimo pratimai pagal S-E-T koncepciją buvo efektyvūs sutrikusių funkcijų atgavime. Tyrimo metu

gauti duomenys parodė, jog tarp rankos funkcijos ir liemens kontrolės yra ryšys.

52

IŠVADOS

1. Kineziterapija pagal S-E-T koncepciją ir tradicinė kineziterapija statistiškai reikšmingai

pagerino paveiktos rankos funkciją bei padidino jėgą, asmenims, patyrusiems galvos smegenų

infarktą (p<0,05). Tačiau rankos funkcijos atgavimui didesnę įtaką turėjo kineziterapija pagal

S-E-T koncepcijos metodiką.

2. Kineziterapija pagal S-E-T koncepciją ir tradicinė kineziterapija statistiškai reikšmingai

pagerino paveiktos rankos reakcijos greitį bei sumažino rankos reakcijos netolygumą,

asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą (p<0,05).

3. Kineziterapija pagal S-E-T koncepciją ir tradicinė kineziterapija statistiškai reikšmingai

pagerino liemens kontrolę, asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą (p<0,05).

4. Asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp

liemens kontrolės, rankos funkcijos, rankos bei plaštakos jėgos ir reakcijos greičio (p<0,05).

Amžiaus įtaka yra statistiškai reikšminga šių funkcijų atgavimui (p>0,05).

53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

• Siekiant atgauti sutrikusią rankos funkciją, sumažėjusią jėgą, rankos reakcijos greitį yra

efektyvūs tiek liemens kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal S-E-T koncepciją, tiek ir liemens

kontrolės bei rankos lavinimo pratimai pagal tradicinės kineziterapijos metodus. Todėl asmenims,

patyrusiems GSI, norint atgauti rankos funkciją, rekomenduojame taikyti rankos funkcijos lavinimo ir

liemens kontrolės lavinimo pratimus, nes tyrimo metu buvo nustatytas ryšys tarp rankos funkcijos ir

liemens kontrolės.

54

PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

1. Lendraitienė E., Juodžiukynaitė A., Petruševičienė D., Rimdeikinė I., Šakalienė R. Asmenų,

persirgusių galvos smegenų infarktu, rankos funkcijos sutrikimai, jų vertinimas ir

kineziterapijos ypatybės. Kaunas; 2015; Neurologijos seminarai. 19(63): 32–38.

2. Juodžiukynaitė A., Lendraitienė E. Skirtingų kineziterapijos metodikų poveikis, asmenų,

patyrusių galvos smegenų infarktą, rankos funkcijai. Klaipėda; 2016m. Pranešimas skaitytas

II Tarptautinėje sveikatos mokslų studentų konferencijoje (6 priedas).

55

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baltaduonienė D., Karsokaitė N. Rankos motorinės funkcijos pokyčiai, taikant veidrodžio

terapiją pacientams persirgusiems galvos smegenų indultu. Sveiktos mokslai. 2014; 24(6):

144-147.

2. Bižokaitė G., Daraitienė J. Šilumos poveikis rankos spastiškumui sumažinti ergoterapijoje

sergantiesiems galvos smegenų insultu. Sveikatos mokslai. 2011; 1: 3773 – 3785.

3. Budrys V., Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: vaistų

žinios. 2009.

4. Gaižauskaitė I. Reabilitacijos efektyvumo įvertinimas gydant ligonius po insulto

ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos laikotarpyje. 2003; Kaunas.

5. Jamontaitė I. E., Puzara T. Judesių vertinimo skalės taikymo kineziterapijoje analizė.

Gerontologija. 2011; 12 (1): 33-40.

6. Juocevičius A., Ramanauskaitė J., Janonienė D., Tvarijonienė I., Jamontaitė I., Glamba V.,

Danys A. Grįžtamojo ryšio įtaka lavinant sergančiųjų galvos smegenų infarktu pusiausvyrą.

Gerontologija. 2010; 11(4): 233-239.

7. Kaunaitė D. Sergančių nervų ligomis kineziterapija. Ciklonas. 2005.

8. Lengvenis G., Jonuškaitė D., Ryliškienė K., Jatužis D. Jaunų žmonių galvos smenegų

infarktas. Neurologijos Seminarai. 2015; 19 (1): 19-31.

9. Matačiūnienė D., Motiejūnas G. Kvėpavimo sutrikimų miego metu reikšmė naktinių galvos

smegenų infarktų atsiradimui, Neurologijos Seminarai. 2015; 19(1): 45-49.

10. Mickevičienė D., Butkutė J., Skurvydas A., Karanauskienė D., Mickevičius M. Efect of the

application of constraint – induced movement therapy of the recovery of affected hand

function after stroke. Baltic journal of sports & health sciences. 2015; 2(97): 15-22.

11. Mikalajūnas V., Šakalienė R., Franckevičiūtė E. Liemens funkcijos lavinimo pratimų poveikis

pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, eisenos kokybei. Sveikatos mokslai.

2007; 7 (54): 1379 – 1382.

12. Miklaševičienė E., Rasitenskis J., Jamontaitė I., E. Sveikos rankos judesių ribojimo įtaka,

pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, savarankiškumui. Sveikatos mokslai. 2012; 3:

36-39.

13. Milinavičienė E., Rastenytė D., Kriščiūnas A. Veiksniai, turintys įtakos patyrusių galvos

smegenų insultą funkcinės būklės atgavimui. Medicina. 2008; 44(7): 500-509.

14. Putiakovaitė K., Šakalienė R. Veiksnių, lemiančių kineziterapijos efektyvumą ūmiu ligos

laikotarpiu asmenims patyrusiems galvos smegenų insultą, įvertinimas. Lietuvos reabilitologų

asociacijos konferencija. Kaunas. Naujasis lankas. 2011; 172 -176.

56

15. Radžiuvienė R., Raškauskienė N., Kazlauskas H. Amžiaus ir ilgalaikio išgyvenamumo po

galvos smegenų insulto ryšys. Gerontologija 2008; 9 (3): 135–143.

16. Samėnienė J., Endzelytė E. Sergančių galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų atsigavimo

ergoterapinis vertinimas. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. 2011;

1(4): 21-25.

17. Skurvydas A. Judesių valdymo ir reabilitacijos naujovės. Reabilitacijos mokslai: slauga,

kineziterapija, ergoterapija. 2009; 1(1): 21-28.

18. Skurvydas A., Modernioji neuroreabilitacija: judesių valdymas ir proto treniruotė. LKKA.

2011.

19. Sudmantienė D., Žiliukas G., Drungilienė D., Kazlauskas H. Stacionarinės reabilitacijos įtaka

persirgusių galvos smegenų insultu ligos eigai. Sveikatos mokslai. 2013; 23(1): 138-142.

20. Šimaitė G., Česnulevičius A. Vairuotojų reakcijos tyrimas. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2013;

2(40): 63-66.

21. Vaišvilaitė V., Zachovajevienė B., Zachovajevas P., Poderys J. Liemens sukamųjų judesių

poveikis persirgusių galvos smegenų insultu padidėjusiam raumenų tonusui ir funkciniams

judesiams. -Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. 2012; 2(7): 17-22.

22. Valaikienė J., Dementavičienė J. Galvos smegenų insultas: etiopatogenezė, paplitimas,

diagnostikos metodai ir jų vertė parenkant optimalią gydymo taktiką. Lietuvos radiologų

asociacijos konferencijos „Radiologija 2007“ medžiaga.

23. Ackerley S. J., Byblow W. D., Barber P. A., MacDonald H., Robinson A. M., Stinear C. M.

Primer physical therapy enhances recovery of upper limb function in cronic stroke patients.

Neurorehabilitation and Neural repair. 2015; 30(4): 339- 348.

24. Adams H.A., Hachinski V., Norris J.W. Ischemic cerebrovascular diseases: contemporary

neurology series. Oxford University Press. 2011; 35(1):166-182.

25. Auriat A.M., Neva J.L., Peters S., Ferris J.K., Boyd L.A. A Review of Transcranial Magnetic

Stimulation and Multimodal Neuroimaging to Characterize Post-Stroke Neuroplasticity.

Fronties in Neurology. 2015; 29(6): 226.-

26. Batool S., Soomro N., Amjad F., Fauz R. To compare the effectiveness of constraint induced

movement therapy versus motor relearning programme to improve motor function of

hemiplegic upper extremity after stroke. Pakistan Journal Medical Sciences. 2015;

31(5):1167-1171.

27. Cacho R. O., Walker E. Cacho A., Ortolan R.L., Cliquet A., Borges G. Trunk Restraint

Therapy: The Continuous Use of the Harness Could Promote Feedback Dependence in

Poststroke Patients. Medicine (Baltimore). 2015; 94(12): e641.

57

28. Carmichael S. T. Themes and strategies for studying the biology of stroke recovery in the post

stroke epoch. Stroke. 2008; 39 (4): 1380 – 1388.

29. Carr J. H., Shepherd R. B. Stroke Rehabilitation: Guideles for Exercises and Training to

optimizme Motor Skill. 2005.

30. Carr J.H, Shepherd R.B. Stroke Rehabilitation: Guideles for Exercises and Training to

optimizme Motor Skill. 2005.

31. Corriveau H., Hebert R., Raiche M., Prince F. Evaluation of postural stability in the elderly

with stroke. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation. 2004; 85(7): 1095–1101.

32. Dannelly B.D., Otey S.C., Croy T., Harrison B., Rynders C., Hertel J., Weltman A. The

effectiveness of traditional and sling exercise strength training in novice women. Journal of

Strength and Conditioning Research. 2011; 25(2): 464-71.

33. Dickstein R., Shefis S., Marcovitz E., Villa Y. Electromyografpic activity of voluntarity

activated flexor and extensor muscles in post - stroke hemiparetisc subjects. Official Journal

of the international federation of clinical neurophysiology. 2004; 115(4): 790 – 796.

34. Dovat L., Lambercy O., Gassert R., Maeder T., Milner T., Leong T.C., Burdet E. Hand

CARE: A cable-actuated rehabilitation system to train hand function after stroke. Neural

Systems and Rehabilitation Engineering. 2008; 16(6): 582 – 591.

35. Duncan P.W., Studenski S., Chandler J., Prescott B. Function reach: predictive 61 validity in

a sample of elderly male veterans. Journal of gerontology. 1992; 47(3): 93-98.

36. Eby D. W., Molnar Z. J. Nation A. D., Shope J. T., Kostyniuk L. P. Development and testing

of an assessment Battery for older drivers. University of Michigan Transportation Research

Institute (UMTRI). 2006.

37. Fischer H. C., Triandafilou K., Thielbar K., Ochoa J., Lazzaro E., Pacholski K., Kamper D.

Use of a portable assistive glove to facilitate rehabilitation in stroke survivors with severe

hand impairment. IEEE Transaction on Neural System Rehabilitation Engineernig. 2016;

24(3): 344-351.

38. Friedman N., Chan V., Reinkensmeyer A.N., Beroukhim A., Zambrano G.J., Bachman M.,

Reinkensmeyer D.J. Retraining and assessing hand movement after stroke using the

MusicGlove: comparison with conventional hand therapy and isometric grip training. Journal

of NeuroEngineering and Rehabilitation. 2014; 11: 76.

39. Furlan J.C., Fang J., Silver F.L. Acute ischemic stroke and abnormal blood hemoglobin

concentration. Acta Neurologica Scandinavica. 2015; 133(6): 1-8.

40. Gillen G. Stroke Rehabilitation: A Funcion – Based Approach. Elsevier Mosby. 2011.

58

41. Hand P.J., Haisma J.A., Kwan J., Richard I.L., Lamont B., Martin S.D., Joanna M.W.

Interobserver agreement for the bedside clinical assessment of suspected stroke. Stroke. 2006;

37(3): 776–780.

42. Hankey J., G. Insultas – atsakymai į Jūsų klausimus. Vilnius. 2007.

43. Haris J.E., Eng J. J., Paretic upper- limb strength best explains arm activity in people with

stroke. Physical therapy. 2007; 87(1): 88-97.

44. Higgins J., Salbach N., Wood-Dauphinee Sh., Richards C., Cote R., Mayo N. The effect of a

task-oriented intervention on arm function in people with stroke: a randomized controlled

trial. Clinical Rehabilitation. 2006; 20: 296-310.

45. Hummel F., Celnik P., Giraux P., Floel A., Wu V.H., Gerloff C., Cohe L.G. Effects of non-

invasive cortical stimulation on skilled motor function in chronic stroke. Brain. 2005; 128 (3):

490-499.

46. Hunter S.M., Crome P. Hand function and stroke. Clinical Gerontology. 2002; 12: 68–81.

47. Yavuzer G., Selles R., Sezer N., Sütbeyaz S., Bussmann J.B., Köseoglu F., Atay M.B., Stam

H. J. Mirror therapy improves hand function in subacute stroke: a randomized controlled trial.

Archives of Physical Medicine Rehabilitation. 2008; 89(3): 393-398.

48. Ye Y., Ma L., Yan T., Liu H., Wei X., Song R. Kinetic measurements of hand motor

impairments after mild to moderate stroke using grip control tasks. Journal of

neuroengineering and reabilitation. 2014; 84(11): 2-10.

49. Yew K.S., Cheng E. Acute Stroke Diagnosis. American Family Physician. 2009; 80(1): 33–

40.

50. Young J., Forster A. Rehabilitation after stroke. BMJ. 2007; 13(7584): 334: 86-90.

51. Yun G. J., Chun M. H., Park J. Y., Kim B. R. The Synergic Effects of Mirror Therapy and

Neuromuscular Electrical Stimulation for Hand Function in Stroke Patients. Annals of

Rehabilitation Medicine. 2011; 35(3): 316–321.

52. Jameson J., Graffy J., Mullis R., Mant J., Sutton S. Stroke survivors', caregivers' and GPs'

attitudes towards a polypill for the secondary prevention of stroke: a qualitative interview

study. BMJ. 2016; 6 (5): 1-9.

53. Jeong H. W., Chon S. C,. Effects of a novel forced intensive strengthening technique on

muscle size and upper extremity function in a patient with chronic stroke. Journal Physical

Therapy Sciences. 2015; 27(11): 3607–3611.

54. Khan C.M, Oesch P.R, Gamper U.N, Kool J.P, Beer S. Potential effectiveness of three

different treatment approaches to improve minimal to moderate arm and hand dunction after

stroke - a pilot randomized clinical trial. Clinical Rehabilitation. 2011; 25(11): 1032 – 1041.

59

55. Kim E., Kim K. Effect of purposeful action observation on upper extremity function in stroke

patients. Journal of Physical Therapy Sciences. 2015; 27(9): 2867-2869.

56. Kim S.S., Lee B.H,. Motor imagery training improves upper extremity performance in stroke

patients. Journal of Physical Therapy Sciences. 2015; 27(7): 2289-2291.

57. Kirkesola G. Neurac – a new treatment method for long-term musculoskeletal pain.

Fysioterapeuten. Canada. 2009; 76 (12): 16- 25.

58. Kirkman M.A., Citerio G., Smith M. The in ten sive care manage ment of acute ischemic

stroke: an overvew. In ten sive Care Medicine. 2014; 40(5): 640–53.

59. Kjellstrom T., Norrving B., Shatchkute A. Helsingborg declaration 2006 on European stroke

strategies. Cerebrovascular Diseases. 2007; 23(3): 229-41.

60. Kreisel S.H., Hennerici M.G., Bäzne H. Pathophysiology of stroke re habilitation: the natural

course of clinical recovery, use- dependent plasticity and rehabilitative outcome.

Cerebrovascular Diseases. 2007; 23(23): 243–55.

61. Krupinski J.J., Marta M.T., Slevin M., Martínez-González J. Carotid plaque, stroke

pathogenesis, and CRP: treatment of ischemic stroke. Current treatmenat options in

cardiovascular medicine. 2007; 9(3): 229-235.

62. Langhorne P.,, Coupar F., Pollock A. Motor recovery after stroke: a systematic review. The

Lancet Neurology. 2009; 8(8): 741-754.

63. Lau K.K., Wong Y.K., Teo K.C., Chang R.S., Chan K.H., Hon S.F., Wat K.L., Cheung R.T.,

Li L.S., Siu C.W., Tse H.F. Long-Term Prognostic Implications of Visit-to-Visit Blood

Pressure Variability in Patients With Ischemic Stroke. American Journal of Hypertenion.

2014; 27 (7): 897-898.

64. Lee Y.Y., Lin K.C., Cheng H.J., Wu C.Y., Hsieh Y.W., Chen C.K. Effects of combining

robot-assisted therapy with neuromuscular electrical stimulation on motor impairment, motor

and daily function, and quality of life in patients with chronic stroke: a double-blinded

randomized controlled trial. Journal of Neuroengineering and Rehabilitation. 2015; 12(96)

doi: 10.1186/s12984-015-0088-3.

65. Lüdemann-Podubecká L., Bösl K., Nowak D.A. Inhibition of the contralesional dorsal

premotor cortex improves motor function of the affected hand following stroke. European

Journal of Neurology. 2016; 23(4): 823-830.

66. Luke C., Dodd K.J., Brock K. Outcomes of the Bobath concept on upper limb recovery

following stroke. Clinical Rehabilitation. 2004; 18(8): 888-898.

67. Mandon L., Boudarham J., Robertson J., Bensmail D., Roche N., Roby-Brami A. Faster

Reaching in Chronic Spastic Stroke Patients Comes at the Expense of Arm-Trunk

Coordination. Neurorehabilitatuon & Neural Repair. 2016; 30(3): 209-220.

60

68. Michaelse S. M., Levin M. F. Short-term effects of practice with trunk restraint on reaching

movements in patients with chronic stroke: A controlled trial. Stroke. 2006; 35: 1914–1919.

69. Michaelsen S., Dannenbaum R., Levin M. Task-specific training with trunk restraint on arm

recovery in stroke. Stroke. 2006; 37:186 – 192.

70. Nascimbeni A., Gaffuri A., Imazio P. Motor evoked potentials: prognostic value in motor

recovery after stroke. Functional Neurology. 2006; 21(4):199-203.

71. Paillard T. Combined application of neuromuscular electrical stimulation and voluntary

muscular contractions. Sports Medicine. 2008; 38 (2): 161-177.

72. Ploughman M., Shears J., Hutchings L., Osmond M. Constraintinduced movement therapy for

severe upper-extremity impairment after stroke in an outpatient rehabilitation setting: a case

report. Physiotherapy Canada. 2008; 60:161-170.

73. Sacco R.L., Adams R., Albers G., Alberts M.J., Benavente O., Furie K., Goldstein L.B.,

Gorelick P., Halperin J., Harbaugh R., Johnston S.C., Katzan I., Kelly-Hayes M., Kenton

E.J., Marks M, Schwamm L.H., Tomsick T. Guidelines for prevention of stroke in patients

with ischemic stroke or transient ischemic attack. Circulation. 2006; 113(10): 409:449.

74. Saeterbakken A.H., Van Den Tillaar R., Seiler S. Effect of core stability training on throwing

velocity in female handball players. The Journal of Strength and Conditioning Research.

2011; 25(3): 712-718.

75. Sale P., Ceravolo M. G., Franceschini M. Action Observation Therapy in the Subacute Phase

Promotes Dexterity Recovery in Right-Hemisphere Stroke Patients. BioMed Research

International. 2014; 2014(2014): 1-7.

76. Sale P., Ceravolo M.G., Franceschini M. Action observation therapy in the subacute phase

promotes dexterity recovery in right-hemisphere stroke ptients. BioMed Research

International. 2014; 2014 (1): 1-7.

77. Schöllhorn W.I, Beckmann H., Janssen D., Drepper J. Stochastic perturbation in athletics

field events enhance skill acquisition. Motor learning in practice. 2010; 69-82

78. Sharma N., Pomeroy V. M., Baron J.C. Motor imagery: a backdoor to the motor system after

stroke. Stroke. 2006; 37: 1941–1952.

79. Smania N.N., Paolucci S., Tinazzi M., Borghero A., Manganotti P., Fiaschi A., Moretto G.,

Bovi P., Gambarin M. Active finger extension: a simple movement predicting recovery of

arm function in patients with acute stroke. Stroke. 2010; 38(3):1088-1090.

80. Spengos K., Vemmos K. Risk factors, etiology, and outcome of first-ever ischemic stroke in

young adults aged 15 to 45 – the Athens young stroke registry. European Journal of

Neurology. 2010; 17(11): 1358–1364.

61

81. Staines R.W., McIlroy W.E., Brooks D. Functional impairments following stroke:

implications for rehabilitation. Current issues in cardiac rehabilitation and prevention. 2009;

17(1):5-8.

82. Stevens V.K., Bouche K.G., Mahieu N.N., Coorevits P.L., Vanderstraen G.G., Daneels

L.A. Trunk muscle activity in healthy subjects during bridging stabilization exercises.

BMC Musculoskelet Disord. 2006, 7: 75.

83. Suteerawattananon M., MacNeill B., Protas E.J. Supported treadmill training for gait and

balance in a patient with progressive supranuclear palsy. Physical Therapy. 2002; 82(5): 485-

95.

84. Wolf S.L., Winstein C.J., Philip J.P., Taub E., Uswatte G., Morris D., Giuliani .C, Light K.E.,

Nichols-Larsen D. Effect of Constraint-Induced Movement Therapy on Upper Extremity

Function 3 to 9 Months After Stroke. JAMA. 2006; 296(17): 2095-2104.

85. Wu C.Y., Chen C.L., Tsai W.C., Lin K.C., Chou S. A randomized controlled trial of modified

constraint-induced movement therapy for elderly stroke survivors: changes in motor

impairment, daily functioning, and quality of life. Archives of Physical Medicine and

Rehabilitation. 2007; 88: 273-278.

86. Wu C.Y., Chen Y.A., Lin K.C., Chao C.P., Chen Y.T. Constraint-induced therapy with trunk

restraint for improving functional outcomes and trunk-arm control after stroke: a randomized

controlled trial. Physical Therapy. 2012; 92(4): 483-92.

62

PRIEDAI

1 priedas

63

2 priedas

Wolf motorinio aktyvumo testas (rankos funkcijai vertinti)

Viršutinės galūnės

judesiai

Aprašymas Balai

1. Šonu sėdint prie stalo, dilbio

padėjimas ant stalo.

1. Pacientas bando padėti dilbį

atitraukiant petį.

2. Šonu sėdint prie dėžės,

dilbio

padėjimas ant dėžės.

2. Pacientas bando padėti dilbį

ant dėžės atitraukiant petį.

3. Šonu sėdint prie stalo,

alkūnės

ištiesimas.

3. Pacientas bando ištiesti

alkūnę

per stalą.

4. Šonu sėdint prie stalo,

alkūnės

ištiesimas su svoriu.

4. Pacientas bando pastumti

smėlio maišiuką ištiesiant

alkūnę.

5. Priekiu sėdint prie stalo,

plaštakos padėjimas.

5. Pacientas bando padėti

plaštaką ant stalo.

6. Priekiu sėdint prie dėžės,

plaštakos padėjimas.

6. Pacientas bando padėti

plaštaką ant dėžės.

7. Priekiu sėdint prie stalo,

svorio pritraukimas.

7. Pacientas bando pritraukti

1kg

svorį per stalą sulenkiant

alkūnę.

8. Skardinės pakėlimas. 8. Pacientas bando paimti

skardinę ir prinešti prie lūpų.

9. Pieštuko pakėlimas. 9. Pacientas bando paimti

pieštuką.

10. Sąvaržėlės pakėlimas. 10. Pacientas bando paimti

sąvaržėlę.

11. Vieno ant kito žetonų

dėliojimas.

11. Pacientas dėlioja žetonus

vieną ant kito.

12. Kortų apvertimas. 12. Pacientas apverčia visas

kortas.

13. Rakto pasukimas spynoje. 13. Pacientas raktą pasuka į

kairę

ir į dešinę puses.

14. Rankšluosčio sulankstymas 14. Pacientas paima

rankšluostį,

sulenkia jį pusiau ir paskui dar

kartą pusiau.

15. Krepšelio pakėlimas

stovint.

15. Pacientas pakelia krepšį už

rankenų ir padeda kitoje stalo

pusėje.

Iš viso 90

64

3 priedas

Judesių vertinimo skalė (JVS)

Plaštakos judesiai Aprašymas Balai 1. Sėdint, riešo tiesimas.

Pacientas

paprašomas pakelti daiktą nuo

stalo ištiesiant riešą.

1. Paciento dilbis ant stalo. KT

įdeda cilindro

formos daiktą į delną. Nelenkti

alkūnės.

2. Sėdint, radialinis riešo

pakreipimas.

2. Ranka dedama ant stalo

lateraliniu dilbio

kraštu, riešas ištiestas, pirštai

laiko cilindro

formos daiktą, pakelti plaštaką

nuo stalo.

Nelenkti alkūnės.

3. Sėdint, supinacija ir

pronacija

Dilbio.

3. Rankos sulenktos per

alkūnes, nesiremiant į

stalą. Teigiamas rezultatas trys

ketvirčiai

judesio.

4. Sėdint, pasiekti ir paiimti

14cm

skersmens kamuolį abiem

rankom

ir padėti atgal.

4. Kamuolys dedamas ant stalo

tokiu atstumu,

koks reikalingas alkūnei

ištiesti.

Neatitraukti pirštų nuo

kamuolio.

5. Sėdint, paiimti nuo stalo

plastmasinį puodelį ir padėti

kitoje

pusėje.

5. Puodelio forma neturi kisti.

6. Sėdint, nykščio prieš-

pastatymas

kitiems pirštams. Per 10s.

reikia

atlikti daugiau nei 14 kartų.

6. Pradėti nuo rodomojo piršto

nykštys neturi

nuslysti glaudžiant pirštus ir

negalima

judesio atlikti atvirkščiai.

Sudėtingi rankos judesiai Aprašymas Balai 1. Paimti pieštuką, pakelti ir

padėti

atgal.

1. Paimti pieštuką, pakelti ir

padėti

atgal.

2. Paiimti rutuliuką iš vieno

puodelio

ir padėti į kitą.

2. Į puodelį telpa 8 rutuliukai.

Abu puodeliai

turi būti per rankos ilgį; kaire

ranka imti

kamuoliuką iš puodelio,

esančio dešinėje ir

dėti į puodelį kairėje.

3. Brėžti horinzontalias linijas

iki

vertikalios linijos 10 kartų per

20s.

3. Linijos maždaug 10cm ilgio,

teigiamas

rezultatas 5 ir daugiau linijų.

65

4. Ant popieriaus lapo pieštuku

nupiešti aiškius vieną paskui

kitą

sekančius taškus.

4. Pacientas turi parašyti

mažiausiai 2 taškus

per sekundę 5 minutėm;

pieštuką paiimti be

pagalbos, laikyti taip kaip

rašant

5. Prinešti prie burnos desertinį

šaukštą su skysčiu.

5. Nelenkti galvos, skysčiai

neturi išsilaistyti

6. Laikyti šukas už galvos ir

šukuotis.

6. Žastas rotuotas išorėn,

atitrauktas

mažiausiai 90º, galva tiesiai.

Iš viso 72

66

4 priedas

Raumenų jėgos vertinimas Lovett skalė

Balai Raumens jėga

5 Raumens funkcija normali.

4 Raumens funkcija gera: raumuo gali įveikti tam tikrą pasipriešinimą, bet

neturi normalios jėgos.

3 Raumens funkcija patenkinama: raumuo įveikia trauką ir atlieka dalį

normalių funkcijų.

2 Raumens funkcija dalinė: raumuo atlieka judesį, bet neįveikia žemės

traukos.

1 Raumens funkcijos pėdsakai: raumuo neatlieka funkcijos, bet susitraukia.

0 Visiškas paralyžius: pastangos sutraukti raumenį neaptinkamos palapuojant

pirštais.

67

5 priedas

Kineziterapijos programa

Kineziterapijos

dalis

Trukmė Pratimai Papildoma

informacija

Įvadinė 5 min. Kvėpavimo pratimai, raumenų

apšilimo pratimai bei bendrieji

lavinamojo pobūdžio pratimai

visoms rankų raumenų grupėms ir

visiems rankų sąnariams bei

liemeniui.

Pratimų atlikimo

tempas – vidutinis.

Kartojimų skaičius –

8- 10 kartų.

Tikslas - suaktyvinti

širdies ir kraujagyslių

sistemos funkcijas bei

paruošti organizmą

tolesnei fizinei veiklai.

Pagrindinė 20 min. Taikant tradicinę kineziterapiją:

pratimai skirti rankų raumenų

jėgai didinti bei rankos funkcijai ir

judesiams lavinti. Pratimai liemens

judesių lavinimui bei

kontroliavimui. Pratimai su

papildomomis priemonėmis:

elastine guma, svareliais, mažu

kamuoliuku, lazda.

Taikant kineziterapiją pagal S-E-T

koncepciją: pratimai skirti rankų

raumenų jėgai didinti, rankos

funkcijai bei judesiams lavinti,

taip pat pratimai skirti liemens

judesiams bei liemens kontrolei

lavinti.

Pratimų metu krūvis,

tempas bei kartojimų

skaičius didinamas

palaipsniui.

Kartojimų skaičius –

10- 15 kartų.

Pratimai derinami su

kvėpavimu.

Tikslas - rankos

funkcijų atstatymas ir

stiprinimas bei liemens

kontrolės užtikrinimas.

Baigiamoji 5 min. Taikant tradicinė kineziterapiją:

taikomi kvėpavimo pratimai,

raumenų atpalaidavimo bei

tempimo pratimai. Taikant

kineziterapiją pagal S-E-T

koncepciją: kvėpavimo pratimai,

raumenų atpalaidavimo bei

tempimo pratimai pagal S-E-T

metodiką.

Pratimų atlikimo

tempas – lėtas.

Kartojimų skaičius –

keli kartai.

Raumuo tempiamas 15

s.

Tikslas – normalizuoti

širdies veiklą,

organizmo apkrovą bei

atpalaiduoti raumenis.

68

6 priedas