Nr. 19(292�733)

2010 m.geguþës 20�26 d.

3-8 p.Proza Rimvydas STANKEVIÈIUS

Poezija Jolanta SEREIKAITË

2 p.

9 p.

VytautasKASIULIS. ,,Moteris su gëlëmis�.

Valdemaras KUKULAS

Ledoneðis rudenioupëse

Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA

Vieno pirmadieniotangosu Prano TreinioTango,arba maþytis �preliudas�,skirtas Nacionalinio dramosteatro 70-meèiui

Lietuviai ið Paryþiaus

AudronëMEÐKAUSKAITË

Visai paprasta:�uma-uma�

10 p.

Andrius JAKUÈIÛNAS

Mediniai sukiuþëliaiir Europosvertybës

�Nemuno� klausimaiPoezijos pavasarionominantams:Gasparui Aleksai,Valdui Gedgaudui,Zitai Maþeikaitei irSigitui Parulskiui.

2

Paroda . 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733)

Adskio krislas

AudronëMEÐKAUSKAITË

Vytautas Kasiulis, Neemija Ar-bitblatas, Antanas Monèys, PranasGailius ir Þibundas Mikðys � visilietuviai, taèiau á Lietuvà ið kiturgráþtantys. Niekada ið tiesø neiðva-þiavæ, jie geguþës 14 d. vis dëlto grá-þo á Kauno nacionalinioM. K. Èiur-lionio dailës muziejaus M. Þilins-ko dailës galerijà savo darbais.Didþiulëje ir áspûdingoje paro-

doje �Lietuviai Paryþiuje� prista-tomi patys ávairiausi jø meilës Lie-tuvai ir Paryþiui pavidalai dailëskûriniuose.Lietuvos galerininkas Edvidas

Þukas ir Paryþiuje gyvenantis þur-nalistas Valdas Papievis surinko136 darbø kolekcijà � daugiausiaið privaèiø rinkiniø � ir jà sumanëeksponuoti Kaune. Mieste, kurisryðkiausiai siejasi su ikiemigraci-ne dailininkø praeitimi. �Auksopjûvio� galerijos direktorës LolitosVyþintienës iniciatyva parodasëkmingai surado erdvæM. Þi-linsko galerijoje.E. Þukas, sostinës galeri-

jos �Þalias vëjas� savininkas,prisipaþino dar pernai nu-sprendæs visà savo likusá gy-venimà paskirti galerininkopaðaukimui. Ir paèiu svar-biausiu tikslu pasirinko lie-tuviðkø dailës lobiø gràþini-mà á mûsø ðalá. Tai natûralu,nes ir Lietuvos ambasadorëPrancûzijoje Jolanta Balèiû-nienë atsiuntë laiðkà sveikin-dama parodà, kuri padedagráþti iðëjusiesiems jau pra-bëgus net dvideðimèiai metønuo uþtvarø griuvimo.Uþ nuveiktà darbà buvo dë-

kota visai Þukø ðeimai. E. Þu-kas prisipaþino, jog paèiaiveiklos pradþiai impulsà da-vë tëvas Vladas Þukas � jo na-muose vaikai uþaugo tarp pa-veikslø ir jau tada girdëjo gar-sias pavardes dailininkø, da-bar atsidûrusiø taip arti.2008 m. buvo sumanyta pa-roda, skirta N. Arbitblato ðim-tosioms gimimo metinëms.Deja, dël nesëkmingai susi-klosèiusiø aplinkybiø ji ne-ávyko. Gal tai ir á gera � dabarKaune galime apþvelgti daugplatesnæ dailininkø kûrybospanoramà.Visi penki ðios parodos autoriai,

Paryþiaus lietuviai � átakingi ir pri-paþinti pasaulinëje meno erdvëje.Dël jø darbø varþosi Niujorko irLondono aukcionai, o parodostampa iðskirtiniais meno sostiniøávykiais. Taèiau ðie dailininkai,ástrigæ erdvëje tarp Lietuvos ir Pa-ryþiaus, labai ásiþeistø pavadintiemigrantais. Jie save suvokë kaipkalinius, tremtinius, nublokðtus ákità kraðtà. Tiesa, visus meninin-kus gelbëjo kûrëjo paðaukimas,kuris, pasak menotyrininko AlgioUþdavinio, gyvenimo kelià tiesiaamþinybës link. Lietuva ir Prancû-zija stovi tik to pagrindinio keliokelkraðèiuose. �Visi esame lygtremtiniai ðioje þemëje, netekæ të-vynës, palaimos ir þinojimo � savotikrosios padëties suvokimo�, � tei-

gë menotyrininkas, trindamas ri-bas, tokias aiðkias gyvenimo rea-lybëje ir ágaunanèias visiðkai ki-tokiø reikðmiø kûryboje.N. Arbitblatas yra viena ryðkiau-

siø dailininkø penketuko þvaigþ-dþiø, kuri pas mus vis dar blankiaiteðvieèia. Visà gyvenimà lietuviuprisistatydavæs ir lietuviðkà pavar-dës galûnæ iðsaugojæs N. Arbitbla-tas (daþnai pasiraðinëjæs tiesiogtrumpiniu Blatas) kûrë vienoje stu-dijoje su Pablo Picasso ir HenriMatisse�u. E. Þukas, jo darbø ieð-kojæs net pas Venecijos galerinin-kus, prisimena jø pasakojimus apieypaè didelæ dailininko nostalgijàLietuvai. Tiesa, jo kûryboje ási-smelkæ ir litvakø kûrybos bruoþø,kurie tæsia senas, neiðkreiptos tik-rovës estetikos tradicijas. Todël irparodoje eksponuojama daug jus-les jaudinanèiø natiurmortø, por-tretø, miesto peizaþø. Kolekcijoscentre � viename Europos aukcio-

nø surastas �Natiurmortassu austrëmis�. Ðalia jø � li-tografijø ciklas operos te-ma. Þymiø aktoriø ir daini-ninkø, muzikantø portretai.E. Þukui labai svarbus tam-susis dailininko kûrybosperiodas, prasidëjæs poskaudþios dukters mirties.Galerininkui ne maþiau

prasmingi ir jaukûs vakaraiprietemoje prie raðomojostalo kartu su Þ. Mikðiu. Il-gam iðliekantys pokalbiaiir daugybë istorijø. Þ. Mik-ðys � vyresnio amþiaus lie-tuviø dailininkas, Pary-þiaus intelektualas, kuriokûryba visø likusiøjø kolo-rito ir vaizdø siautulyje at-rodo ramiausia ir subtiliau-sia. Grakðtumas, net manie-ringumas atrodo ir ðiek tieknaivus, ir teatraliðkas, ir ro-mantiðkas. Praeities ir tikro-vës þenklai skamba kiek sti-lizuota ryðkia nata. Þ. Mik-ðys dar sovietmeèiu surin-ko ir padovanojo didelæ sa-vo kûriniø kolekcijà Vil-niaus universiteto Grafikoskabinetui, kuriame visadagalima jais pasidomëti.Bent vienas ið ðio ryð-

kaus paryþietiðko penketu-ko jau turi savo muziejø Lietuvo-je. Todël ir ði paroda papildyta Pa-langoje ásikûrusio A. Monèio mu-ziejaus eksponatais. Keletà jø mu-ziejaus direktorë atsiuntë ið þiûro-vams neprieinamø fondø. Taèiaudar daugybës svarbiø eksponatø ja-me trûksta. A. Monèio sûnus, sukuriuo ilgai bendravo parodos su-darytojas E. Þukas, apgailestauja,jog dar tiek daug tëvo darbø tebë-ra kaþkur Vokietijoje.Parodoje eksponuojamos ne tik

menininko skulptûros, bet ir tapy-bos, grafikos darbai. Pieðiniai pri-mena skulptûros darbø eskizus,daþniausiai varijuojanèius þmo-gaus kûno temomis.Vienas ryðkiausiø modernistø �

P. Gailius � vis dar gyvena mistið-kame Paryþiuje. E. Þukas prisime-na, jog su dailininku dël darbø kaþ-kada dar tarësi jo tëvas. O jie, sie-jami bendrø pomëgiø, kartu pra-leido itin daug laiko. Todël dabar

jau visai reali atrodo svajonë ki-tais metais surengti dailininko pa-rodà Berlyne. Kas gali þinoti, gal-bût ji uþsuks ir á Lietuvà. Taèiauapie tai dar anksti kalbëti. Ðiuo me-tu galime groþëtis gana gausia P.Gailiaus, daugiau kaip ðimtà asme-niniø parodø Prancûzijoje, Vokie-tijoje, Ðvedijoje, Austrijoje, Kana-doje, JAV, Japonijoje surengusiodailininko, darbø kolekcija.�Stodamas á akistatà su slegian-

èiu nudvasintos egzistencijos ab-surdu ir kartu tæsdamas tà paèià�skausmo dramaturgijà�, autoriusmëgina iðgyventi netgi musës kan-èià, kurià jis sutapatina su savo pa-ties vidiniu skausmu�, � sakëA.Uþ-davinys, þvelgdamas á �drastiðkusaistros proverþius� P. Gailiaus ta-pyboje. Dailininkas daug improvi-zuoja Omaro Chajamo ir Dovydopsalmiø temomis, taèiau iðlieka itinprancûziðkas. Staigiø, ekspresyviøpotëpiø tapyba, moterø, vyno mo-tyvai, raðmenø grafika uþima di-dþiàjà parodos ekspozicijos dalá.E. Þukas á Paryþiø vaþiavo be-

veik trisdeðimt kartø. Ir daugelá sy-kiø teko susitikti su Brone Kasiu-liene. Apie galimus V. Kasiulio pa-likimo kelius á Lietuvà pastaruojumetu sklandë daug gandø ir nuo-moniø. O dabar jau beveik aiðku,kad dailininko muziejus Vilniujevis dëlto bus � já ketinama ákurtiRadvilø rûmuose. Nors B. Kasiu-lienë manë, kad jos vyro muziejølabiau derëtø ásteigti Paryþiuje, uþ-sispyrusiø ir tikrø entuziastø dëkaapie du tûkstanèiai eksponatø gráðá Lietuvà. Gaila, kad jie aplenksKaunà ir tik galerijoje �Aukso pjû-vis� esantys darbai liks kaunie-èiams. E. Þukas ásitikinæs, jog at-vërus dailininko þmonos seifus ko-lekcija pasipildytø netikëèiausiaisir sunkiai ávertinamais lobiais.

Lietuviai ið Paryþiaus

Parodoje Kaune eksponuojamapaþástama ekspresija ir neprilygs-tama spalvø vibracija iðsiliejantystapybos darbai. �Svaiginanti gaiva-liðka bûties vizija� apgaubia Pary-þiaus gyvenimo, pasilinksminimø,muzikantø kasdienybës, MoulinRouge kvartalo temas. Ðalia � litog-rafijos, lino raiþiniai ir pastelës, josprabyla ðiek tiek subtilesne, taèiauvis dëlto verþlia ekspresija.Buvæs ambasadorius Prancûzijo-

je Rièardas Baèkis pripaþino, jogparoda iðties áspûdinga. Net ir as-meniðkai paþinotø dailininkø dar-bø kolekcijoje jis rado dar nematy-tø, já nustebinusiø darbø, kuriuoseryðkus iðeivijoje toks svarbus lie-tuviðkumas. Paryþius �mitinis ir la-bai átaigus miestas, todël nuostabu,kad lietuviø dailininkai nebuvo joátakos paveikti ir sugebëjo iðliktisavimi, suderinti du stiprius pradus.E. Þukas pripaþino, jog jø ðeima

buvo gana reikli uþsakovë muzie-jui. Taèiau sudëtingi ir gausûs rei-kalavimai lëmë puikià parodos ko-kybæ. Ji be galo ávairi ir puikiai eks-ponuojama. A. Uþdavinys teigia,jog tokia dailës þanrø ávairovë ro-do begaliná mûsø menininkø kûry-biðkumà ir poþiûriø platumà.E. Þuko dëka daugybë lietuviø

dailininkø darbø ið ávairiø pasau-lio aukcionø gráþta á lietuviø na-mus ir lieka mûsø ðalyje.Paroda veiks iki birþelio 20 d., o

áspûdþius papildyti galësite ir E. Þu-ko iðleistu solidþiu parodos katalo-gu lietuviø ir prancûzø kalbomis.

Parodos archyvo nuotraukos

Apie ministræ ÐimonytæDerëtø teigiamai manyti.Kubiliaus Panacëja ðiÁ Grybauskaitæ panaði:Mergaitës pavarde... blondinë...Taip pat kietoka ir tiesoka,Finansø jûroj it banginë �Rykliai atðoka gavæ ðokà...

Neemija Arbitblatas. �Natiurmortas su austrëmis�.Pranas Gailius. �Dvi moterys�.

Antanas Monèys. �Jonas�.

Þibuntas Mikðys. �Mësininko namai�

3

.. 2010 m. geguþës 20�26 d.,

Nr. 19 (292�733)

Vytautas pagaliau nubudo. Bû-tent èia labai labai reikalingas þo-dis �pagaliau�, mat Vytautà konemirtinai nukamavo koðmarai. Tiks-liau, vienas vienintelis sapnas, ku-rá jis sapnavo nesuskaièiuojamàdaugybæ kartø ir drauge � vienà begalo iðtæstà, neiðsemiamø dubliøprikaiðiotà syká, ið jo Vytautas va-davosi, kaip jam atrodë, ne valan-domis, net ne paromis, o mënesiømënesiais (þinoma, jis suprato, kadtaip negali bûti, taèiau ið sapno par-sineðtas prabëgusio laiko pojûtisdar niekaip negalëjo paleisti jo pa-sàmonës).Dabar, nubudus, tas sapnas Vy-

tautui jau neatrodë itin baisus, grei-èiau erzinantis savo ribiðkumu. Jisbuvo tarsi kokia briauna tarp dvie-jø tikroviø, kai nesuprasi, kas tikra,kas ne. Vaikystëje tokie sapnai Vy-tautui patikdavo � jis ir dabar pui-kiai prisimena, koká atradimo jaus-mà patyrë pabudæs ið sapno, kuria-me it paðëlæs lakstë nevaldomumo-tociklu, o pakirdæs tebegirdëjo sa-vojo motociklo riaumojimà � pasi-rodo, ðioje realybëje sapnø moto-ciklà ágarsino senas ðaldytuvas, tra-tantis ir vibruojantis prie pat lovosankðtoje vasarvietëje...Þybtelëjus ðiam prisiminimui,

Vytautas iðsiðiepë (þinojo, jog taipelgiasi svajø uþsupti knygø hero-jai), taèiau savæs në nebandë apgau-ti, jog ðypsena nuoðirdi. Dvi tikro-ves jungiantis sapno voratinklisðiandien dvelkë siaubu � glièiu irpasiðlykðtëtinu, toká sukelia absur-diðki, nei fizikos, nei logikos dës-niams nepaklûstantys reiðkiniai, sa-vaip áþeidþiantys þmogaus protà �kaip lietus, sustabdytas per pusan-tro metro virð þemës, kaip þmogus,iðverstas viduriais á virðø, sakytum,pirðtinë, bet gyvas ir kaþkieno ið-krypëliðka uþgaida në neketinan-tis mirti, netgi neaimanuojantis iðskausmo, puikiai besijauèiantis...Vytautas prisipaþino � toks

smulkmeniðkas mintijimas reiðkia,jog sapno baimë dar nepraëjo, jis

nedrásta leisti atminèiai prabiltiapie patá sapnà.�Nagi, nagi � jis nebaisus, tik gal

kiek bejëgiðkas, � màstë Vytautas, �bet èia në Froidu bûti nereikia � þi-noma, sapnas byloja apie pervargi-mà nuo amþino gulëjimo lovoje, betko norëti þmogui, esanèiam Vytau-to padëtyje... Jis stvërë plaðtakomisuþ lovos atramos ir papurtë jà, ga-lutinai gráþæs á realybæ ir su apmau-du vël suvokæs, jog jis � neágalus,reikalingas nuolatinës pagalbos li-gonis � jau daugelá metø gulintislovoje ir nevaldantis apatinës kû-no dalies. �Gvadelupe, kur tu, povelniø, kai ðaukiu, ei, Gvadelupe�, �piktai suriko jau keletà metø jampatarnaujanèiai jaunai slaugei Do-vilei, kurià tyèia vadino juokinguvergës ið meksikietiðko serialo var-du, matydamas, kad tai jà veikia itelektros ðokas.Taèiau ðá kartà slaugë neatsilie-

pë. Laukimo pritvinkusi tyla ûmainemaloniai priminë sapnà � atmin-tá nuo sàmonës blokuojanti uþtva-ra neatlaikë, ir jo siuþetas ûþtelëjoit staigi vasaros liûtis su perkûni-ja... Vytautas vël pasiðlykðtëjo sap-no absurdiðkumu � kaip galima sap-nuoti pabudimo akimirkà? Ið tiesøvisas sapnas ir buvo toji akimirka �Vytautà kamavæs vaizdas prasidë-jo kà tik nubudusio þmogaus at-merktø akiø nupieðta realybe � pir-mas ir visa kà uþvaldantis reginys,á kurá panirdavo �nubudæs� Vytau-tas, buvo arti arti jo guolio prikið-tas tarsi buèiuoti, tarsi smaugti pa-linkusio, baisiausio klaiko purto-mo, inkðèianèio þmogaus veidas,kuris, regis, þiojasi kaþkà pasakyti,bet ið burnos jam papliumpa krau-jo èiurkðlë (�it suvarius ilgà peilá ánugarà�, � kaþkodël visuomet pa-galvodavo sapnuotojas).Iðpiltas siaubo prakaito, rëkda-

mas, tarytum skerdþiamas nubusda-vo Vytautas po to koðmaro, pra-plëðdavo akis, ir pirma, kà pamaty-davo � prikiðtas tarsi buèiuoti, tarsismaugti palinkusio, baisiausio klai-

ko purtomo, inkðèianèio þmogausveidas, kuris, regis, þiojasi kaþkàpasakyti, bet ið burnos jam pa-pliumpa kraujo èiurkðlë... Ir taip �be galo.�Gvadelupe�, � dar kartà sukli-

ko Vytautas, sudëjæs á ðá þodá visàsavo pagieþà ir ásiûtá. Tada nesu-vokdamas, kà daro, smarkiai ir skau-dþiai spyrë á sienà. Skausmas aki-mirksniu virto dþiaugsmu: �Valdaukojas�, ir tik tada nuvilnijo bundan-èios logikos ðuoras: �O kodël turë-èiau nevaldyti?� Apmaudas ir bai-më staiga vël pliûptelëjo ant Vy-tauto kaip ledinio vandens èiurkð-lë, iðversdama já ið pridvisusio guo-lio ir pastatydama ðalia jo: �Jokioneágalumo niekada ir nebuvo. Povelniø, po velniø, po velniø � taitik ið to ðlykðtaus sapno parsineðtadetalë � Vieðpatie Dieve, kada gi aðbuvau suparalyþiuotas? Niekada.Tfu, kokiø klaikiø pasàmonës nuo-sëdø galima parsineðti ið sapnø... Ir,svarbiausia, protas kurá laikà apie ðiàáteigtà nesàmonæ net nesvarstë � pri-ëmë kaip aksiomà.�Paþvelgæs á ðykðèius saulës spin-

dulius, prasimuðanèius pro tamsiairudà aksominæ uþuolaidà (kieno èiabutas?), Vytautas pasijuto silpnas,labai sunerimæs dël savo psichikosbûklës, be to, þvëriðkai alkanas.Më-gaudamasis kiekvienu þingsniu, va-lydamas ið smegenø haliucinacijosapie paralyþiø ðukes, basomis nu-ðlepsëjo á virtuvæ � prie daug tyles-nio ir modernesnio nei vaikystëssapnuose ðaldytuvo.Kieno tai namai? Kad ir koká

ðiuolaikiðkà ðio buto savininkà ban-dë ásivaizduoti Vytautas, jo protasnesugebëjo nupieðti veido þmogaus,ðaldytuve laikanèio vien konden-suoto pieno skardines. Taèiau alkisuþ pasipiktinimà buvo stipresnis �paskubom buku virtuviniu peiliuprarëþæs skardinæ, jis godþiai ásisiur-bë lûpomis á tirðtà ir saldþià masæ.Pernelyg godþiai � virðutinæ lûpàtuojau pat pervërë skausmas, ir ábalzganà tyræ ëmë ðalventi ðilta rau-

dona srovelë.Arðiai keikdamasis (ne tiek ið

skausmo, kiek dël trukdþiø, nelei-dþianèiø numalðinti alkio) Vytau-tas dar kartà atplëðë ðaldytuvo du-ris, iðgriebë ið ðaldiklio saujà smul-kiø ledukø ir priglaudë prie lûpø.Ðaltis padarë savo � kraujas liovësivarvëjæs, tik ant lûpos atsirado ne-menkas, ðiek tiek dilgèiojantis ða-ðas. Neskubëdamas, itin atsargiaiVytautas suliejo sau burnon kon-densuotà pienà ir drauge su sotuliupajuto ðleikðtulá nuo saldumo per-tekliaus.Èepsëdamas pasiekë tualetà ir

tik po keliolikos ilgø ir soèiø van-dens gurkðniø ið praustuvës èiaupopastebëjo, kad klozetas be galokeistas � vidinë jo pusë buvo iðlie-ta ið veidrodþio, atspindinèio ðvie-sas tualeto lubose, Vytauto veidà irnetgi jo ánagá, bepaleidþiantá sro-væ. Po to, kas atsitiko, Vytautà vëlpribloðkë dusinantis panikos prie-puolis � já labai rimtai apniko abe-jonës dël savo psichikos bûklës, darbaisiau � nebuvo tikras, ar jis ið tik-røjø kà tik pabudo.�Joks sapnas negali sukurti to-

kios nesàmonës�, � visu balsu ap-link tvyranèiai tikrovei sukliko Vy-tautas, kai ðlapimas, tarsi atspindys,atsimuðæs á veidrodiná klozeto pa-virðiø, atðoko nuo jo, ðovë èiurkðleatgal ir lipnia ðiluma uþliejo Vy-tauto ðlaunis. Taèiau jam dabar rû-pëjo ne tai � þûtbût reikëjo sugráþtiprie savo guolio, paèiupinëti já irásitikinti, ar tikrai pabudo. Ar tikraiatsikëlë? Ar tikrai nëra paralyþiuo-tas? Ar tikrai jis � Vytautas? Ar ðiskambarys nëra tik serganèio jo pro-to iðkreiptas psichiatrijos ligoninëspalatos vaizdas?Slydinëdamas ðlapiomis pëdo-

mis ant glotnaus parketo Vytautasparbidzeno á kambará, kuriame nu-budo ar tarësi nubudæs, ir nustëro �jo lovoje gulëjo kitas þmogus. Su-lipusiais nuo prakaito plaukais, darlabiau bijantis nei pats Vytautas.Norëdamas geriau ásiþiûrëti á gulin-

èiojo veidà, Vytautas þengë dar duskubrius þingsnius, slystelëjo, su-klupo ant keliø tiesiai virð nepaþás-tamojo veido, á savo paties petá uþ-sigaudamas kondensuoto pienoskardinës perrëþtà lûpà.Jis nuplëðë nuo lûpos ðaðà, ta-

èiau kraujavimo nepajuto ir jau gu-linèiojo akimis pamatë varvanèiuspurpurinius laðus, tada sukliko, ið-kart dviejuose asmenyse, supratæs,kas guli lovoje ir kieno tas arti pri-kiðtas tarsi buèiuoti, tarsi smaugtipalinkusio, baisiausio klaiko pur-tomo, inkðèianèio þmogaus veidas,kuris ðtai þiojasi kaþkà pasakyti, betið burnos jam papliumpa kraujoèiurkðlë.�Ir jokio, po velniø, peilio á nu-

garà�, � paskutinë sapno mintis nu-bundant, kurià nubloðkë naujas bai-mës ðkvalas...

***

Tuo metu Vytauto kapo jau ne-bebuvo kam lankyti: vaikai ir anû-kai � iðmiræ, tolimesni ainiai � pa-mirðo (argi gali tikëtis, kad tavemy-lës tie, kuriø tu niekada nesi ma-tæs?).Kieèiø, krûmokðniø, sutrupëju-

sio paminklo nuolauþø gaubiamokapo kauburëlio nenuðienaudavo,tik prieð Vëlines kokia davatkëlërankomis aplauþydavo sausus sta-garus, kad jie nesukeltø gaisro.Skautø draugininkas Aivaras,

pirðtu vesdamas per samanø priþë-lusius griovelius, tik ið treèio kartosuskeldëjusiame akmenyje teisin-gai perskaitë vardà: �VytautasXXX� ir metus, privertusius paaug-lá ðvilptelëti ið nuostabos: �Dovile,eikð, tau reikia tai pamatyti. Þvilg-telk á datà � èia, ko gero, pats se-niausias kapas visose kapinëse...��Já sutvarkyti reikia, o ne iðtir-

ti�, � linksmai nuskardeno prie ka-po priëjusios ir rankas á brûzgynuspanërusios ðviesiaplaukës graþuo-lës juokas. Merginos smiliø dilgte-lëjo skausmas, ji akimirksniu ásiki-ðo perrëþtà pirðtà á burnà ir stropiaiëmë já èiulpti. Kita ranka atsargiaiið suzmegusios þemës iðtraukë þe-miø ir sliekø primurmëjusià, kiau-rai perrûdijusià kondensuoto pie-no skardinæ.�Le Dolce vita�, � grebluoda-

ma dël burnoje laikomo pirðto ið-tarë Dovile pavadintoji skautødraugovës pirmininkë. �Matai,pasirodo, �Mors� taip pat bûna�dolche�... Kaip atsidëkosi uþ tai,kad tau padedu?� � ji paþvelgëAivarui á akis, akimirkà ásivaiz-davo aistringà jødviejø buèiná,susipynusius glièius lieþuvius, irjos burnoje nejuèia tapo ðleikðèiaisaldu.

Rimvydas STANKEVIÈIUS

Skaistykla

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

4

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733)KAUKOLAIPTAI

Jolanta SEREIKAITË

Iðsilaisvinimas

Regiu pavidalusMaþus guminius saldainiusNuriedëjusius teatro scenoje

Laiþau tirpstantá sniegàIr tylus graudulys iðsiverþiaIð aortos lygNesibaigiantis orgazmas

Trûkèioja ðikðnosparniaiPoþeminëse perëjoseVandeninës anakondosGerklëje ástrigæs auksinis laikrodis

Að prabundu ið siurrealistiniø nesàmoniøIr mano mintys liejasi laisvaiKaip uþdraustas vynas

Suþaislëjimas

Esu medinë lëlëNukritusi ant þemësKaip iðvarytos ið rojausÞvaigþdës

Mano kojos ðàlaPusiaunakèio bûsenøBaltame sniege

Blakstienø voratinkliaiRaitosiIð tylos verþiasiIsteriðkas kvatojimas

Ðlapdriboje verkia vëjas

Að blaðkausi dideliame tinkleVidaus imperijosIð manæs iðbyra

Nesantis

Tavo rûko drabuþiaiNaktø atspaudaiAtverti visiems ávykiams

Tu ðnari kaþkokiojeNutrûkusioje litanijojeKaip tarakonas

Mano vaikystës miesteUþverstas lyg veidrodis

Iriesi per sidabriná vandenáKlausydamasis nebûtø garsø

Tavo pavidalas iðtirpæsSniego senis sapne

Ir tu pasiverti bet kuo:

Medþio ðaka, valtimi, vinimi,Mënesienos draiskana

Kaþkuo, kuo norëtumei bûti.

Prenatalinës bûsenos

Pelenø nuoðliauþosIðlaisvina giedràÐeðëliai neria lyg pelës á olasTuðèiaviduris indas nesudauþytasIðliekaKabalistinë ðviesa Ein softBrinkstaSmegenø katakombose

Vienintelis iðgàstis �Viskas yra pradþia ir pabaigaIr mes gráþtame á ten ið kur pabëgomeRoþë styro nepaliestaSpalvos neiðblukæEþeras neuþakæsO kompiuteriai negimæ

Mes tásome po vienintele þvaigþdeKuri Kûrëjo dar nepaþásta

Iðtirpimas

Pavidalø orasSuneðiotos skiautësraitos kaip akantøApgaulës

Regiu jo veido kiautàTarp þaliø povandeniniø uoløMintys � tëra griauèiaiNeþinojimo glaistas

Esu èia ir tenaiNiekur ir kaþkurPlaukiu pirmykðèiam oreIð HO kristalø sudëliotaLyg mozaika

Laiko mariosVietos kiek nori

� O tu, Judai, tikrai pasirengæs mane iðduo-ti buèiniu?� Neskaudink manæs, Vieðpatie. Negi ma-

nai, kad man patinka ðis vaidmuo? Ið èia esan-èiøjø myliu tave labiausiai. Argi kas kitas ryþ-tøsi dël tavæs daryti tokià ðlykðtynæ?� Ir pasikarsi?� Taigi. Bet tai dar ne blogiausia � blo-

giausia, kad mano vardà þmonës tûkstantme-èiais tars su panieka. Manai, malonu?� Suprantat, vyrai, man atrodo, að nesu to

vertas.Man atrodo, kad að nesuKristus. Jûs netà iðsirinkote.Apaðtalai tiesiog griausmingai prapliupo

juoktis, vëliau Jonas pusbalsiu paaiðkino jam,kad apsirikti neámanoma, nes Jëzui daugiauðiam pasaulyje nëra kuo bûti � tik Kristumi.�Dubleriø èia nebûna, � pasigirdo replikos, �èia � ne teatras.�

***Jëzus tikëjosi, kad klaida savaime paaið-

kës, kai reikës daryti stebuklus. Juk nëra abe-joniø � stebuklø daryti jis nemoka.Fiasko. Po pirmojo stebuklo Jëzus siuto,

átardamas apgaulæ � jis neabejojo, kad visigeriantieji tik apsimeta, jog geria vynà � van-duo ir liko vandeniu. Tiesa, visi gudriai ðyp-sodamiesi siûlë jam paèiam paragauti. Jis ra-gavo � vynas. Bet juk nereikia bûti raganiu-mi, kad slapèia sukeistumei àsoèius.Tik vëliau, gydydamas ligonius, Jëzus su-

prato, kad stebuklai iðties vyksta. Bet, varge,kaip jiems visiems paaiðkint, kad stebuklusdaro ne jis? Jeigu paralitikas nuo vaikystësbuvo kantriai mokomas bûti paralitiku ir ruo-ðiamas stebuklingam iðgijimui � natûralu, kadjis iðgis ir nuoðirdþiai patirs tai kaip stebuklà.Ir su neregiais tas pats, su raupsuotaisiais, nu-ëjusiais þaizdomis nuo sau ásiteigtø uþkratø,kad po to iðgytø nuo jø, prisilietæ Jëzaus...Jis ir prakaitavo ið baimës, ir naktimis ne-

miegojo, ir aðaras liejo, taèiau suprato, kad sa-vo lemties neiðvengs � jam to neleis nei prie-ðai, nei garbintojai. Jëzus niekada neárodysjiems, kad ne jis, o jø paèiø tikëjimas darostebuklus � net ir fanatiðkas tikëjimas pranaðøRaðtais. Jei tikëjimas toks kaip iki raudonu-mo ákaitusi geleþis � jis buvo, yra ir bus galin-giausia jëga, sulauþanti net savo paèiø sàmo-niø priimtus dësnius.

***

Nukryþiavimodienà Jëzus susitaikë suKris-taus vaidmeniu. Kabëjo ant kryþiaus ir tikëjo,jog savo kanèia atperka pasaulio nuodëmes.Susitaikyme jis áþvelgë vienintelæ savo viltá �toji visuotinio tikëjimo jëga, iki ðiol tobulaipildþiusi, vertusi tikrove pranaðø þodþius, jukið tiesø yra visagalë � jei pranaðai raðë, jogKristus treèiàjà dienà prisikels, vadinasi (�norsneásivaizduoju, kaip�), minios savo tikëjimujá prikels. Kad iðsipildytø Raðtas.�Ne mano reikalas, kaip jie tai padarys�, �

nusiðypsojo sukepusiomis lûpomis, o kaþi kasprie jo veido kilstelëjo sugiþusiame vyne mir-kytà kempinæ ant ieties smaigalio...Rydamas rûgðtø skystá Jëzus tvirtai þinojo,

kad tai � ávyks. Todël mirdamas ðyptelëjo iriðtarë visai kaip já auklëjæ Raðto aiðkintojai:�Atlikta.�

Kad iðsipildytøRaðtasTie metai ne veltui buvo vadinami Pranaðø

laiku. Mozës, Elijo, Jeremijo ir Izaijo raðtaivaldë visus ir kiekvienà atskirai. Þmonës jutokone fiziná, kone esminá, visus kitus poreikiusuþgoþiantá norà apsivalyti, bûti atpirktiems.Regis, laisvu nuo darbo, valgio ir meilës laikuvisi nieko kito neveikë, tik mintyse analizavopranaðø þodþius, ieðkodami kuo tikslesniø,kuo aiðkesniø jø prasmiø. Regis, nieko nedarësavo noru � visiðkai pakluso tø analiziø iðva-doms. Jie netgi valgë ne dël to, kad numalðin-tø alká, ir ne tai, kà norëjo, o tik tam, kad iðsi-pildytø Raðtas. Þmonës tarsi pasiskirstë vaid-menimis, kiekvienas átikëjo, iðgrynino savàjáir elgësi it marionetës, kiekvienà judesá tik-rindami pagal þodþius � ar nedaro klaidø...Oras tiesiog virpëjo nuo galingo, fanatiðko ti-këjimo ir raumenis stingdanèio laukimo.

***

Taigi tikëjo kiekvienas. Fariziejai � vie-naip, varguomenë � kitaip, bet kiekvienas � iðvisø jëgø. Jëzus savo tikëjimo nuoðirdumu nëkiek nenusileido kitiems, iðskyrus vienà vie-nintelá dalykà � jis netikëjo, kad Raðtuose ra-ðoma apie já. Netikëjo.Nors visi lig vieno þmo-nës, kurie Jëzø buvo apsupæ nuo vaikystës,stengësi já tuo átikinti. Þinoma, jam niekas ne-sakë, kad jo tëvai kone pusantros savaitës tu-rëjo iðbûti apsistojæ tvartelyje vien tam, kadJëzus gimtø ëdþiose ir iðsipildytø Raðtas. Jamtaip pat nesakë, jog piemenëlius ið miegø pri-dauþë ne angelas, o jø tëvai � apsnûdusiems irpurtomiems drebulio liepë eiti tvartelin Kûdi-këlio pasveikinti, kad iðsipildytø Raðtas.Kad spektaklis vaidinamas pagal pranaðø

scenarijø, Jëzus suprato bûdamas dvylikos, kai,uþklydæs á ðventyklà, nugirdo tariantis Raðtoaiðkintojus: jau metas Dievo namuose pradëtiprekiauti balandþiais ar dar palûkëti, kol At-pirkëjas paaugs. Nutarta kol kas neprekiauti �kam terðti ðventovæ paukðèiø mëðlu, jei ba-landþiø reikës tik Kristui vaikant prekeivius?O tai bus dar ne taip greitai.

***

Jëzus taip pat buvo skaitæs pranaðø Raðtus.Raðtai jam patiko � nepatiko tik juos paduo-danèiøjø reikðmingi þvilgsniai ir suokalbið-kos ðypsenos � jie, kà tik iðtaræ ar padarydavæstebint Jëzui, visuomet su palengvëjimu atsi-dusdavo ir tyliai suðnibþdëdavo: �Atlikta.�Jie darë viskà � net Jonà Krikðtytojà atvarë,

net dvylika mokiniø surinko (o ir rinkti nerei-këjo � visi jau nuo vaikystës buvo rengiamisavo vaidmenims, tad þinojo, kaip elgtis, ko-kiø profesijø atstovais tapti). Ðiandien visi jiemetë savo amatus ir atbildëjo pas Jëzø: �Pra-dedam...�Nuo vaikystës Jëzus jautësi tarsi varu ver-

èiamas vaidinti spektaklyje. Ir manë esàs patsprasèiausias visos trupës aktorius. Ðtai ir da-bar jis ið apaðtalø veidø matë, jog juos erzinatai, kad Jëzus kalba jiems, kas neparaðyta. Jietai suvokë kaip beprasmá laiko gaiðimà.� Petrai, tu ið tiesø augai, mokeisi ir þveju

tapai vien tam, kad tris kartus manæs atsiþadë-tum?� Na, bet að juk atgailausiu ir mirsiu kanki-

nio mirtimi uþ tave, Vieðpatie...

Autorës asmeninio archyvo nuotrauka

Vytauto PLETKAUS nuotrauka

Rimvydas STANKEVIÈIUS

5

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733) KAUKOLAIPTAI

Plûstelëjo nauja naujø, negirdë-tø pavardþiø banga, ir staiga prara-dau bet koká sugebëjimà logiðkaimàstyti. Dar vakar kalbëjæs apie ne-átikëtinai kokybiðkà jaunøjø poetøkûrybà (vien ðiais metais Pirmosiosknygos konkursui Lietuvos raðyto-jø sàjungos leidykloje pateikta ðe-ðiolika rankraðèiø, ir ið jø bent jauseptynetà dràsiai galima leisti, netpernelyg neredaguojant; deja, iðeistik viena knyga), dabar imuosi uþgalvos: kokios intencijos, kokie mo-tyvai, kokios dvasinës inspiracijosðitiek jaunø þmoniø skatina gausin-ti ir taip jau nesulaikomà beprasmiøir bereikðmiø eilëraðèiø srautà?Kaipkokioje visiðkai nugyventoje ir ne-prognozuojamoje finansø rinkoje:meninio þodþio vertë kelis kartus perdienà kyla ir krinta, ágauna pasiti-këjimo ir èia pat beviltiðkai nuver-tëja � tokioje meniniø formø ir turi-niø kokafonijoje tiesiog neámano-ma tikëtis, kad atsirastø koks norsuniversalus protas, galintis kalbëtiapie bendresnes, reikðmingesnes li-teratûros, taigi ir poezijos, tenden-cijas. Akivaizdu tik tai, kad huma-nitariniø ir tiksliøjø mokslø atskyri-mas vyresnëse viduriniø mokykløklasëse duoda savo rezultatø: tuometu, kai mokyklas baigia kas ke-lintas absoliutus beraðtis, kryptingaibesispecializuojantis jaunimas, pa-sirodo, sugeba perprasti tokias kal-bos ir kalbëjimo ekvilibristikas, ko-kiø turëtø pavydëti iðtisos raðytojøkartos. Antras akivaizdus dalykas �didþiulis, bet nedirbtinis, tikras jau-nø autoriø pasitikëjimas savimi, lei-dþiantis nuo pat pirmos eilutës, supirmuoju eilëraðèiu nutraukti betkokius ryðius su klasika, tradicija,nes dar në viena karta iki ðios die-nos neturëjo tokio plataus ir patiki-mo savo bendraamþiø, bendramin-èiø kûrybos konteksto. Bet poteks-tëje, pasàmonëje klasikos patyrimasiðlieka � kaip bendras ritmo, intona-cijos jutimas, kaip subtilus poetinioþodþio girdëjimas, kurio jokia po-pmuzika neiðmokys. Tik lektûra.Èia vëlgi susiduriame su prieðtara-vimu: pagrindinë jaunimo lektûrayra internetas, pats savo prigimtiminaikinantis giliàjà kalbos jausenà,ir pagrindinë jaunøjø kûrybos sklai-dos erdvë yra internetas, kuris kiek-vieno iðspausdinto teksto komenta-rais gali iðugdyti tik nusikaltëlá, betne poetà. Ir vis dëlto iðugdo poetà.Tai kà? Kokios gali bûti iðvados?Tauta, totaliai traukdamasi, maþëda-ma, emigruodama, kaip kompensa-cijà pasigimdo daugiau talentø? Betneatrodo, kad prieðkariniu dvide-ðimtmeèiu bûtø buvæ daugiau au-tentiðkø poetø, negu jø iðaugino so-vietinis penkiasdeðimtmetis, o ðian-dieninës nepriklausomybës dvide-ðimtmetis apskritai dar net neápusë-jo prieðkarinio dvideðimtmeèio ta-lentø �gamybos� mastø (visi didiejidabarties poetai �prasidëjo� aðtun-tajame praëjusio amþiaus deðimtme-tyje, o ðiandieniniai talentingi de-biutantai savo �þvaigþdþiø valan-dos� sulauks galbût jau po to, kainûdienos politikai bus pasiekæ sa-vo tikslà � iðnaikinæ ir tautà, ir vals-tybæ). Ðiaip jau kiekviena tauta turipastovø autentiðkø savo muzikø,poetø, dailininkø procentà (kaip, be-je, vienodas kiekvienoje tautoje yrair poezijos skaitytojø skaièius), ir jeijis dabar áþûliai virðijamas, tai galðiandieninis poetinës jaunuomenësproverþis yra ne tautos kûrybiðku-mo, o jos savotiðko iðsigimimo, vi-dinës pusiausvyros praradimo poþy-mis? Juk aiðku viena: net apie ge-riausià ðiuolaikiná eilëraðtá jau ne-pasakysi, kad tai sàlyèio su anapu-

sybe, su universumu paieðkos. Ðian-dienis jauno þmogaus eilëraðtis pra-sideda urbanistinëje arba kaimo bui-tinëje aplinkoje, minta tos aplinkosdetalëmis, intonacijomis ir baigiasibe jokiø áþvalgø ir paslëptø iðvadø,nes buièiai nei áþvalgø, nei iðvadønereikia. Tai ne bûtis, kuri jau vienpaminëta jauno þmogaus eilëraðty-je atrodytø anachronizmas. Keista,bet poetinë kalba vis dëlto iðlieka.Þinoma, jei ðnekësime apie rimtuspirmøjø knygø rankraðèius, kuriuosneseniai perskaièiau. Net ir didþiau-sios vertybinës iðlygos netaikytinoskovo periodikos poetinei grafoma-nijai (taip apibûdinèiau didþiàjàpublikacijø dalá, pirmiausia debiu-tantø).Tiesa, atsvara tam srautui negau-

si, bet neginèijama: kovo �Metai�spausdina didelæ jubiliejinæ JustinoMarcinkevièiaus eilëraðèiø publika-cijà, nors kitàkart gal visai pagrástaipamanau, kad klasikos klasika pa-pildyti jau neámanoma: klasika yrabaigtinis dydis. Bet kà daryti poetui,kuris klasiku tapo sulaukæs vos ke-turiasdeðimties? Þudytis? NutiltiPauliaus Ðirvio pavyzdþiu? Ar keis-tis, kaip jau kelis deðimtmeèius kei-èiasi Just.Marcinkevièius?Bet ið kurtada tas piktdþiugiðkas noras, kad ásenatvæ Just. Marcinkevièius �nusi-suktø sprandà�, kaip já nusisuko len-

kas T. Ruszeviczius ar pas mus Al-gimantas Baltakis su savo �Þvirbliøþiemaviete�? Iki ðiol neþinau ir tur-bût iki gyvenimo galo neþinosiu,kaip vertinti Lidijà Ðimkutæ (kovo�Metai�). Þinau tik tai, kad uþsie-nietiðkos recenzijos ir nuotraukos suapsikabinusiais Nobelio premijoslaureatais (�Naujoji Romuva�,2010, Nr. 1) tëra pigi savireklama,nes uþsienieèiø vertinimai � vien pa-virðutiniðkos vakarietiðkos kon-junktûros paliudijimas, o gastrolësVakarø literatûriniuose forumuose �tik árodymas, kad gastroliuojanty-sis priklauso pavirðutiniðkai, miru-siai euroliteratûros zonai. Vis dëltoL. Ðimkutës eilëraðèiø grafomanijanevadinèiau, tik bëda, kad jos kûri-nio alchemijai reikia be galo daug

laiko ir be galo daug papildomø þiû-ros kontekstø, nes ðiaip jau netikë-tas palyginimas ar netikëtas paste-bëjimas, kuriuo paprastai prasidedair baigiasi jos opusas, savaime neþa-vi. P. Ðirvys tokius pastebëjimus iratskiras eilutes neðiodavosi metømetus kiðenëse, kol ðie virsdavo ei-lëraðèiais. Nemanau, kad grafoma-no etiketæ sau pritaikytø Julius Ke-leras (�Literatûra ir menas�, kovo12). Tiesa, naujuosius jo eilëraðèiusgeriau ásivaizduoju didesnës knygoskontekste (savarankiðki jie atrodokiek �per lengvi� J.Kelerui), nes dai-nos, romanso modelis yra ið esmësnaujas ðio poeto kûryboje, o turintgalvoje jos monotonijà, tai gerokaipraplëstø intonacines, instrumenti-nes J. Kelero lyrikos galias. Taip patnemanau, kad Gintaras Bleizgys yragrafomanas (kovo �Kultûros barai�ir �Ðiaurës Atënai�, kovo 26), norspagal Solveigos Daugirdaitës api-brëþimà jis bûtø pats klasiðkiausiasgrafomanas ir bûtent pagal jo tekstøkondicijà reikëtø vertinti visà likusábevertës produkcijos srautà: ir vie-noje, ir kitoje publikacijoje ið esmëspateikiami tik vienos dienos eilërað-èiai, ir tai jau savaime kelia ðiurpà.Taip elgësi Eduardas Mieþelaitis irSigitas Geda, ir abu kaip kûrëjai nu-siþudë (E.Mieþelaièio rinktinë �Lie-tuviø literatûros lobyno� serijoje yra

tik nedràsus bandymas þvalgytis ne-perþengiamuose grafomanijos brûz-gynuose, kuriuose iðties þaliuoja vie-na kita puðelë). Mano santykis su G.Bleizgio kûryba nekart keitësi, ir ne-garantuoju, kad dar nesikeis. Labaivaikiðka ir pavirðutiniðka atrodë jopirmoji knyga, bet uþtat itin auten-tiðkos pasirodë kitos dvi eiliø sutelk-tinës. Dabar vël baisiuosi: �mindau-gas sakë negalëjæs liûdëti per / j. apu-èio laidotuves nes j. a. buvo links-mas / þmogus ir að, ðio eilëraðèio au-torius, atëjau / á j. a. laidotuves sujona ir jonu / krikðtytoju� (�ÐiaurësAtënai�, kovo 26). Raðant elemen-tarø dienoraðtá, bûtø daug daugiaupasakyta ir apie J. Aputá þmogø, irapie J. Aputá kûrëjà, juoba kad ir aðsu juo daug metø dirbau viename

kabinete. Þinau, kad keliais saki-niais ðio þmogaus prieðtaringumøneiðsemsi, o kad dienoraðtis gali bû-ti kur kas didesnës vertës, negu chur-giniðkai atsainiai uþraðytas eilërað-tis, geriausiai liudijaAlfonsoNykos-Niliûno pavyzdys. Ið jaunesniojo ko-legos kûrybinës baimës (pirmiausiabaimës bijoti savæs) turëtø pasimo-kyti ir Vladas Braziûnas (�NaujojiRomuva�, 2010,Nr. 1). Tokiø savip-rodukcijos, savæs mëgdþiojimo irkartojimo variantø tobulinimo mas-tø lietuviø poezijoje dar niekas nëravirðijæs. Tiesa, dabar já bando pra-lenkti Romas Daugirdas (ta pati�Naujoji Romuva�), bet èia kiek ki-tas atvejis. Mano galva, �Atkarpo-mis�R.Daugirdas dabar iðperka kal-tæ uþ tai, kad tiekmetø vedþiojo skai-tytojà uþ nosies, beprasmybæ pirð-damas uþ prasmæ ir savità estetikà.Bet kam tada reikëjo lygiagreèiaileisti naujà �senamadiðkø� eilërað-èiø knygà, kuri prie jo kûrybingøapgavysèiø nieko nei prideda, neiatima? Vienu þodþiu, poetinë per-produkcija net talentingø poetø kû-ryboje virsta jei ne absoliuèiai gra-fomanija, tai bent jau jos atmaina �S.Daugirdaitës priminta prasme, kadnegalëjimas nustoti raðyti yra liga.Kuo toliau, tuo sunkiau bejëgio ei-liuotojo etiketës nepriklijuoti Arvy-dui Geniui (�Literatûra ir menas�,

kovo 19). Sunkiai paaiðkinamas fe-nomenas, kai mokykliniø laikø ge-nijus (�Moksleivio� konsultantëOnë Baliukonytë ið A. Genio tikë-josi gerokai daugiau, negu ið jo kar-tos bendraþygiø, tarkim, J. Liniaus-ko) iðleidþia kaip reta prastà pirmà-jà knygà. Bet, tarkim, ir MarcelijusMartinaitis savo pirmosios knygosiki ðiol atsiþada, bet vëliau jis virtotikruM.Martinaièiu, oA.Genys lei-dþia vis blogesnes ir blogesnes kny-gas ir liudija, kad kai kam lemtames-ti raðyti devyniolikos metø, kaip ko-kiam A. Rimbeaud. Yra Lietuvojedu poetai, kuriais jaunystëje þavë-jausi ir pasitikëjau: tai Jonas Jakðtasir A. Genys. Gaila, bet dabar jie �nevykæ eiliuotojai. Átariu, kad savo�skrynelæ dvasioms pagauti� atida-

rë ir diplomatas Evaldas Ignatavi-èius (�Nemunas�, kovo 18-24) � jogreièiausiai taip pat laukia J. Jakðtolikimas. Taip kalbu ne tik todël, kadjis, kaip ir minëtasis autorius, po sa-vo �Prisiminimø be datø� pakeitë vi-sà pirmosios knygos poetikà bei es-tetikà, bet ir todël, kad, kaip ir J. Jakð-tas, pasidavë kalbëjimo ir eiliavimoautomatizmui. Ásivaizduoju tokiuspasaþus kokio nors technologo, betne humanitaro tekstuose: ,,juos val-gë Gintas nes Geda augino / kol at-sivalgë kaip plombyro vaikas / iðkreivo veidrodþio labai keistai pa-sviro / ir man pasakë pagalvojæs lai-kà.� Arba: �o likæs namas ima gar-siai loti / garsus garsiems pasikartokkirèiuotæ / pas mus kartojuos nieka-da nebuvo / tokiø nes jiems ásakëjoti / á miestà gavo butà ðaldytuvà.�Viskas lyg ir normalu, tiesa? Anks-tyvasis, dar tikrai talentingas Ginta-ras Patackas. Bet, viena, tai jau bu-vo G. Patacko kûryboje, antra, paly-ginkime ðiø turistiniø tekstø visu-mà, struktûrà su atvirai grafomanið-ku A. Genio �Pokalbiu su gildijosnariu� (jau minëtas savaitraðtis �Li-teratûra ir menas�, kovo 19) ir pa-matysime, kaip struktûra ardo, þlug-do pati save. Poezija gimsta ið kal-bos �suverþtumo�, ið ásiklausymo ápaèià save, o ne ið atskirø þodþiø sà-vartyno.Bet tai, ðiaip ar taip, vardai, apie

kuriuos dar galime kalbëti. Nekin-tanti pavasarinæ spaudà skaitanèio-jo psichologinë dominantë � neblës-tanti nuostaba: naujas vardas! vëlnaujas vardas! ir dar naujas vardas!Ið kur jø tiek imasi? Ir nesibaigiantisnusivylimas: vël vien eiliavimaivietoj poezijos uþuominos. Bent jaupoezijos paþado.Ádomiausia, kad tie eiliavimai ne

apie bet kà, o apie paèià kûrybà irjos prigimtá: �Visada jutau, kad esukaþkuo ypatinga, / Kaþkà turiu sa-vyje, ko kiti tikrai negalëtø turëti, /Kaþkur giliai manyje slypi stulbi-nantis iðskirtinumas, / Kaþkas nepa-prasto, unikalaus ir nepakartojamo�(Audra Baranauskaitë. � �ÐiaurësAtënai�, kovo 19). Raimondos Jur-èenkienës vardas spaudoje ðmësèio-ja ne pirmàkart, taèiau pirmàsyk josneva poetinis reèitavimas taip para-doksaliai, net juokingai kertasi jauvien su autorës pavarde: �neverk /mes iðsikepsim tortà / ið smëlio / tri-jø aukðtø / (bûtinai) / akmenëliaisgraþiai iðpuoðtà / o jam neduosim /tegu gailësis� (�Ðiaurës Atënai�, ko-vo 19). Mildos Piliuvienës filosofi-nës pretenzijos bent jau neprieðta-rauja ásipareigojimams savo pavar-dei ir socialiniam statusui, nors turi-niu niekuo nesiskiria nuo A. Bara-nauskaitës manifestacijø: �Mano të-vas nebuvo Gogenas, / bet jis irgimylëjo moteris. / Naktimis tapyda-vo paveikslus, / kuriø niekas nepirk-davo / jam gyvam esant� (�Menaslaisvëti� (!) � �Ðiaurës Atënai�, ko-vo 5). Deimantë Daugintytë, kaip irM. Piliuvienë, kalba apie tëvà, tikiðraiðkos, formos gal labiau mokosiið jaunesniø bendraþygiø. Uþtat ta-me bendraþygiø sraute iðtirpsta netik formos, bet ir meninio vaizdoplokðtumo poþiûriais: �tëvas mokënevalgyt sëkliukiø / taip norëjau li-gi pabaigos / surinkt viskà á save //tysodama ant þemës / pravira burna/ laukiu kol sudygs obelis� (�Litera-tûra ir menas�, kovo 5).

Nukelta á 8 p.

Ledoneðis rudenio upëseApþvalgos ratas

Valdemaras KUKULAS

6

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733)KAUKOLAIPTAI

Ðiømetø Poezijos pavasario prizui nominuotos keturiø poetø knygos:Gasparo Aleksos �Prabudimai� (�Nemunas�), Valdo Gedgaudo �Karioðeðëlis� (LRS leidykla), Zitos Maþeikaitës �Tenoriu bûti� (LRS leidykla) irSigito Parulskio �Pagyvenusio vyro pagundos� (�Baltos lankos�).�Nemuno� klausimai nominantams:

1. Kokios ðiuolaikinës lietuviø poezijos tendencijos jus dþiugina, o kokioskelia abejoniø?

2. Jeigu bûtø jûsø valia, kà vainikuotumëte ðiø metø Poezijos pavasarioàþuolø vainiku?

GasparasALEKSA:1. Apie kà kalbëti? Apie didþiulá vagelë-

mis (poezijos eilutëmis) iðmargintà laukà artik apie tuos gana nedidelius plotelius, ku-riuose ið tiesø matau talentu þenklintà kûry-biðkumà?Poezija � kaip ir gyvenimas! � ne tik sudë-

tinga, bet ir labai prieðtaringa erdvë. Nedide-liø ploteliø situacijà þymi vieni dësningumai,didþiøjø � kiti. Pastaruosiuose matau dvi ten-dencijas: nuo amþiø amþinàjà, t.y. tikràjà lyri-næ grafomanijà, kurios þmogus, kartà apsi-sprendæs raðyti, turëtø gëdytis nelyginant ne-padoriausios ligos, ir naujakûrybinæ, kai kû-dikiðkai neprofesionalaus lyrizmo tartum ir at-sisakoma, taèiau á vieðumà paleidþiamas vi-siðkai nevaldomas nusiðnekëjimo srautas, ma-nieringai pretenduojantis á postmodernizmà.Tokius tekstus vadinu lingvistinës dekonst-rukcijos karikatûromis. Demokratinë leidybosir pseudodemokratinë mûsø kultûros situaci-ja tam labai palanki, nes vieninteliai kriteri-jai, tikrinantys ðios �kûrybos� kokybæ, yra pi-nigai ir ,,saviðkiø� ovacijos. Ið pinigo tikëtispadorumo ar netgi sàþinës grauþaties � to ne-iðvengtino kûrybos imperatyvo! � bûtø tikrasabsurdas. O ko galima pareikalauti ið �savið-kiø�? Tik jau ne analizës!Neslëpsiu, kartaismane apima tikrø tikriau-

sias pesimizmas. Pradedu svarstyti: gal viskasdar gerai? Gal po deðimtiesmetø dþiaugsimës,kad liko vienas kitas individas, kuris surezgalietuviðkà sakiná?Gráþtant prie maþøjø poezijos laukeliø,

kuriuos vagoja LRS nariai arba jais preten-duojantis tapti jaunimas, reikëtø matyti, kadper 20 metø èia taip pat ávyko dideliø poky-èiø. Kitados kaltinta �nesuprantamumu�, ðian-dienë poezija daþnai atrodo tartum prisirijusiantipiretikø � jokio karðèiavimo ir karðèiavi-mosi, viskas sterilu, viskas karðta laidyne glu-dþiai iðlyginta ir... idealiai aiðku? Bet skaity-tojas vël trauko peèiais: kaþkas èia ne taip! Ir,

þinoma, tas �nelemtasis� mûsø skaitytojas (oir að, be kita ko, esu vienas ið jø) turi tokiàteisæ, jeigu pripaþástame, kad galiausiai visa,kas poeto kuriama slapèia ir vieniðystëje, visdëlto tampa vieða. Bûdamas, kaip jau sakiau,ne vien raðantis, bet ir skaitantis þmogus, po-ezijoje, o ir apskritai literatûroje pirmiausiaieðkau: a) talento, b) intelekto, c) asmeni-nës autoriaus atsakomybës uþ kûrybinësskirties dovanà, duotà Kûrëjo. Be ðio � tre-èiojo � dëmens pirmieji du komponentai ga-li tapti (ne tiek kûrybos, kiek apskritai pa-saulëþiûros!) energetinio parako statine ar-ba tais trotilo dirþais, kuriuos ryði nûdieniopasaulio kamikadzës. Naikinimas � taip patkûryba? Að taip nemanau, nes tokia �filo-sofija� labai jau kvepia globalistø Interna-cionalo dûmais. O globaliu pasauliu esu lin-kæs abejoti � ne vien ðiuolaikinë Vakarøpoezijos padëtis, bet ir civilizacijos perspek-tyva gerokai neramina.Civilizacija, á kurià bent jau að, iðauðus

XXI a., jauèiuosi patekæs, man vis netingimestelëti situacijø, kuriose tikrieji ir tariamiejimeno kûrëjai elgiasi lyg suvaikëjæ senoliai ar-ba apsimeta pusproèiais, kad tik iðvengtø atsa-komybës uþ visa, kas vyksta ,,èia ir dabar�.Ir mano prosenelis, ir senelis, ir tëtë buvo

ûkininkai... Að � pirmoji karta nuo þemës irþagrës. Bet gal kaip tik dël ðios prieþastiesmanabsoliuèiai neimponuoja tobulai agrariðki dir-vonai, ypaè kai jie suarti pagal visus konkur-sinius arimo dësnius ir, be kita ko, iðlëkðèiuo-ti. Lëkðto kalbëjimo tiesiog neámanoma skai-tyti. Lygiai nemëgstu poezijos knygø � ,,ply-tø�. Visados mieliau imu á rankas kuklius po-ezijos rinkinius, kuriuos ámanoma iðgirsti kaipgilø poeto atodûsá, jo ðirdies ritmà. Renkuosiautorius, kuriø idëjos ir metaforos tartumsprogdina pasaulá ið vidaus, o þodþiai gimdonaujas, netikëtas reikðmes. Man patinka at-verti archeologinius ir geodezinius poezijosasociacijø klodus � tuomet jauèiuosi lygia-vertis kolegos raðanèiojo partneris. Nuo uþ-pernai vis dar neguldau á �pasenusiø� knygølentynà Poezijos pavasariui nominuoto ArnoAliðausko rinkinio ,,Rentgeno nuotraukø al-bumas�. Kiekvienà syká já atsivertæs tà patáeilëraðtá perskaitau vis kitaip. Tai viena mëgs-tamiausiø mano knygø.

2. Labai juokingas klausimas... Uþ já, beje,itin dëkoju, nes juokas gydo, o að pastaruojumetu labai retai juokiuosi. Juk paprastammen-þmogiui, skubëjusiam savo gimtinei padarytiðá tà gera ir kaip tik dël to pakëlusiam mintieskardà prieðmaþoVeliuonosmiestelio tamsuo-

menës �blûdà�, uþ dràsà sakyti tiesà ir dar juo-kauti ðiandien atsilyginama tikrai ne gëlëmisir plojimais... Provincijoje kiekviena ðvieses-në galva yra tikra èia uþsisëdëjusiø vietos �ka-raliukø� rakðtis. Bet negi dabar skøsiuos? Jukesu �pretendentas�?! Apie tai, beje, tik ið �Ne-muno� ir suþinojau... Paguodët � mane ir ma-no Dulsinëjà. Aèiû uþ tai.Deja, kas kiti pretendentai, neþinau � juk

niekur vieðai apie tai nebuvo nei raðoma, neiðnekama.Vadinasi, laureato vainikà galiu skir-ti kam ásigeidæs? Malonu...Vis dëlto, jeigu jaumano atsakymas kà nors

domintø, skiriu Maironio sodelio àþuolø py-næ Auðrai Kaziliûnaitei uþ �20 % koncentaci-jos stovyklà�, nes ta �poezijos pavasarinë pie-menë�, mano galva, tobulai atitinka abc, ku-rià susikûriau.Neabejoju, kad pretendentai, kuriuos iðrin-

ko LRS valdyba, visai kiti, ne ði jauna ir talen-tinga maþulë.Neabejoju ir tuo, kad Maironio sodelio

àþuolai � ne mano þilai galvai. Juk neturiujokiø nuopelnø, nesusikûriau jokio pridera-mo �piaro anei imidþo�, kurie tokie pageidau-tini ðiais laikais. Kita vertus, nesu nei didelisskurdþius, nei socialinës rizikos ar atskirtiesnelaimëlis. Tai kam man tos premijos?Va ir vël juokauju. Smagu... Juokdamasis

jauèiuosi laimingesnis. Laimingiausias! O lai-mingas þmogus juk nelygina savæs su niekuo,todël nieko neapkalba, niekam nepavydi...Kartu su skaitytojais mielai pagerbsiu kolegà,kurá iðrinks LRS �kardinolø konklava�. Vi-liuosi, balto rinkimø dûmo sulauksime greit.Nes Poezijos pavasaris jau labai arti. Kartaisbûna graudoka, kad ðis susitikimø su skaity-tojais pusmënesis pralekia per greitai. Ðvyste-li pro ðalá tartum iðgàsdinta stirna � ir nëra...Bet visada dþiaugsiuosi, jei pavyksta pama-tyti bent jau baltà tos stirnos uodegëlæ.

ValdasGEDGAUDAS:1. Apie dþiugias arba ne tokias dþiugias

lietuviø poezijos tendencijas kalbëti bûtøproblemiðka � to verèiau reikëtø paklaustiLietuviø literatûros ir tautosakos institutoðiuolaikinës literatûros skyriaus mokslo dar-buotojø, kurie ið to duonà valgo � jas atve-ria, uþveria, uþtveria, uþneria, uþverþia, ið-ryðkina, iðtrina, restauruoja, renovuoja, uþte-pa, kanda, nuryja ir... etc. Arba bent jau Val-demaro Kukulo, kuris reguliariai apþvelgda-mas literatûrinæ spaudà turbût vienintelis per-skaito beveik viskà, kas nors ðiek kiek ver-tingesnio ðiuo metu paraðoma lietuviø kal-ba, ir ta aplinkybë kartais jam suteikia nema-þø nuolaidø pranaðaujant � kryþminant bu-vusiø, esamø ir bûsimø lietuviø poezijos bû-senø diagramas.Taip gana paprastai ir tiesmukai þvelgiant,

pagrindinë ir nekintanti mûsø poezijos ten-dencija � nemaþëjanti jos pasiûla. O ji, kaipþinia, deja, milþiniðka. Nors ir honorarø be-veik niekas nemoka (aiðku, ne nuo pinigøviskas prasidëjo, ne pinigais viskas ir baig-sis), nors ir dël galimø publikacijø niekas iðredakcijø itin neatakuoja ir neragina, taèiauvisi kultûriniai mënraðèiai ir savaitraðèiai uþ-versti eiliuotais tekstais. Dievaþi, atpigo ly-

rika. Net galva apsisuka beskaitant, bandantsuprasti, ar nesi mulkinamas. Pasiust gali. Okartais, praregëjimo akimirkà, � ir pasiøst.Ypaè kai aiðkiai matai, jog be jokio virpulioskiedþiama miltais.Todël su savo tekstais bristi á ðità drumzli-

nà, putojanèià, lyriniø nudistø kûnus skalau-janèià literatûrinio proceso upæ � nedràsu.Kuo toliau � tuo labiau. Vis pagalvoji: �Ogal nereikia, kà?..� Bet retsykiais pavojingaibepradedantá iðsiderinti vidiná kamertonà su-balansuoja dar gyvø ir jau mirusiø, bet kar-tais gyvesniø uþ gyvuosius kolegø kûryba.Taip ir plauki ásitvëræs kaþkokio galbût me-namo ðvarios eilutës ðiaudo.Algimantas Mikuta savo naujoje litera-

tûriniø atsiminimø-dienoraðèiø-uþraðø kny-goje �Kompostas�, mintydamas apie pava-sarinius poetø þaidimus, raðo ðtai kà: �Kaiið Kalifornijos atskrenda Senelis Brazdþio-nis, o ið Þiegþdriø paleidþiamas burbantisBaltuðkevièius, Lietuvoje prasideda Poezi-jos pavasaris.�Kalifornija ir Þiegþdriai þymi teritorijos

plotá. O tarp ðiø kraðtiniø � normaliai pri-ðnerkðtas tëvyninës lyrikos Atlantas su viso-mis gerosiomis, blogosiomis ir pavojingosio-mis tendencijomis, kurias vienu sakiniu nu-sakyèiau taip: mûsø nuvargusios ðirdys tásoant duðo grindø.

2. O kodël tuo àþuolo lapø vainiku kiek-vienais metais, atsipraðant, trûks plyð priva-lu kà nors vainikuoti?.. Esant reikalui (kûry-biniu ar finansiniu atþvilgiu liesesniems me-tams), galima bûtø ir pauzæ padaryti, be abe-jo, jei leistø ðventës reglamentas. �Ekshu-muoti�, pavyzdþiui, daugiau ar maþiau pri-mirðtus, jau iðkeliavusius Anapilin raðto þmo-nes. Pradedant nuo Donelaièio laikø atsiras-tø kà pagerbti.

Ðiaip jau ið ðiemetiniø pretendentø � pa-gyvenæs, stambaus kalibro lyrinis �dembe-lis�, turbût ilgam sugundytas epinës prozoskurantø ir, pasak Evaldo Ignatavièiaus, at-leidæs dirþà per dvi skyles � Sigitas P., regis,neblogai atrodo ir, ko gero, visai pakenèia-mai jauèiasi �kitoje laiko ir erdvës pusëje,kekðës / glëbyje, su kruvina / Dievo mësaburnoje� (eil. �Kai gulime nuogi vienas ðaliakito, iðvarginti aistros�). Sustingæs vieðbu-èio lange (�stovëjau vieðbuèio lange / ðvie-sos þuvëdra trenkësi / staiga á stiklà / plëðriaipraþiojus snapà / lyg bûèiau / gabalas pa-ðvinkusios þuvies� � eil. �Ichthys�).Tenorinti bûti, su Dzûkijos kaliausëmis,

iðbaidytais tilvikais ir þalia duonele atsisvei-kinanti Zita M. ramiai ir uþtikrintai lieja ak-varelines miniatiûras: �Àþuolai ðiuosmet ne-turëjo giliø. / Ir að nesulaukiau svetës, / tosraudonos liepsnos, / kuri atliuoksëdavo

77

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733) KAUKOLAIPTAI

gluosniø virðûnëm, / virvëdavo tvoros sker-siniu, / slapstë giles po slyva, / laigë veran-dos stogu, / kiauksëdama gàsdino, / kai ver-èiau Bergmano / �Gerus ketinimus� (eil.�Prieð Vëlines�). Kodël gi ne?..Kadangi prieð keletà metø puoselëtos Vil-

niaus-Kauno dvipolio idëjos abonentinis oran-þiniø dviratukø krikðtatëvis ágyvendinti ne-suspëjo, savo gëdai turiu prisipaþinti, kad tem-peramentingojo, kaliguliðkojo veliuoniðkioGasparo A. �Prabudimai� galbût dël stringan-èio maþesnëse leidyklose iðleistø knygø pla-tinimo praslydo pro mano regos laukà. Reikësvaþiuoti á Kaunà. Arba kada nors atidþiau pa-ieðkoti virðutinëse knygynø lentynose.O þvelgiant plaèiau, ðiemetinio Poezijos

pavasario laureatø galëtø bûti daug ir ávai-riø. Pradedant Henriku Radausku ir baigiantRomu Daugirdu, pavyzdþiui.Gal vis dëlto svarbiausia, kad þmogus, vai-

nikuojamas àþuolo lapø vainiku, nebûtø dau-giau ar maþiau nuvainikuojamas, o pati ðven-të � diskredituojama, nes tam tikrà vidinæ hie-rarchijà (kas ko ið tiesø ar bent apytikriai ver-tas) galutinai nenumarazmëjæ poetai nujau-èia labai neblogai, o jaunimas � ypaè.

ZitaMAÞEIKAITË:1. Nesu kritikë, man bûtø nelengva nusa-

kyti dabartinës lietuviø poezijos tendencijas.Daugelis poetø raðo geriau uþ mane. Esu

iðleidusi vos tris eilëraðèiø knygeles, naujau-siàjà � po ilgokos pertraukos. Pastaruoju me-tu buvau atsidëjusi ðvedø literatûros verti-mams.Man svetima dominuojanti sekso temati-

ka, ypaè moterø poezijoje. Tokia skaitytojøvilionë, atplûdusi pas mus kaip epidemija,jau pamaþu slûgsta (bent jau skandinavø po-ezijoje). Nesiþaviu postmodernizmu, pseudo-filosofija, þodþiø þongliravimu. Mane trau-kia paprastumas, paslapties pojûtis, þmogausir gamtos vienovë.Kompiuteris labai palengvino raðymà. Ta-

èiau vargina dël tokios palengvintos raðy-bos atsirandanti þodþiø lavina, plepumas, uþ-plûdæs ne vien tik mûsø poezijà.

2. Mano mëgstami lietuviø poetai ir po-etës jau vainikuoti àþuolø vainikais ar pelnæ

kitokiø apdovanojimø.Staiga pagalvojau: Poezijos pavasario vai-

nikà uþdëèiau tam, kuris kadaise sudëjo ðtaitokias paprastas ir prasmingas eiles:Þemë këlë þolæ,Þolë këlë rasà...Deja, toks paprastumas dabar tikriausiai

bûtø nemadingas.

Sigitas PARULSKIS:1. Neþinau, kokios poezijos tendencijos.

Turbût tokios pat kaip kepenø, alyvø ar dul-kiø ant galinio automobilio stiklo. Nuplau-ni, o jos vël atsiranda, nusëda, smelkiasi, tamtikrose vietose bûna nepasiekiamos ir nema-tomos.Ar ji turëtø bûti kitokia, nei yra? Tai ko-

kia, pagal koká ðablonà? Tokia, kokia buvosukurta prieð keletà tûkstanèiø metø ar XIXamþiuje? Poezija, kaip ir Dievas, tëra prie-monë, ne tikslas. O priemonës visais laikaispasitelkiamos tokios, kokios patogiausios,suprantamiausios, reikalingiausios siekiantvienokiø ar kitokiø tikslø.Raðytojai, ypaè poetai, buvo linkæ labai

sureikðminti poezijos vaidmená þmogaus gy-venime. Manau, dabar ji uþima tokià pozici-jà, kokios nusipelno. Kalbu apie jos vartoto-jà � turime poezijos tiek, kiek mums jos rei-kia, kiek uþtenka, kiek trûksta.Vaikðtau su ðunimi ir kuriu istorijas. Nes

man tai patinka. Kartais tos istorijos trum-pos, bet kondensuotos. Turi tendencijà taptieilëraðèiu. Kartais ilgos, iðsiðakojusios, kom-plikuotos. Þinau, kad jos ðaukiasi romano.Na, gal tik esë ar apsakymo.Man nebesvarbu, kà tai reiðkia. Nieko në-

ra nuobodesnio uþ abstrakèius samprotavi-mus apie literatûrà. Uþtenka raðyt ir skaityt.Tiesiog kaþkaip reikia bûti. Iðsitekti savo kû-ne, man skirtame ðviesos ruoþelyje. Ir darstengtis neuþstot kitam skirto spindulio. Taiir visos mano tendencijos.

2. Tà vainikà skirèiau Henrikui Radauskuijubiliejaus proga. Bet labai jau jis gremëzdið-kai atrodo. Kaip pavalkai neðuliniam arkliui.Karaliai vainikuojami laurø vainikais.

Gasparas ALEKSA

prabudimai

saldu, lyg bûèiau bièiø piemuo ar akimirkosvergas

krentu bedugnën, lipnus visà likusá amþiøkûnà palikæsliepsnose �ðamanasolelis

banalusvakarastarsi meilimusëlytë saravoro tinkle nuosprendþio nesulaukusiapanka ant liûtø dresuotojo geleþinës lazdos

bijau, tarsi skæsèiau � aðarø vandens gurkðnáákvëpæs

sprogmuo tiksi po krûtine, pirðtø galiukuoseesu paðvæstasisdvasia �kileris ir jotëvas

rëkiu:ugnis!bet mirtiesnuosprendisatðauktas � pasiduoduprieð puldamas dienà, slidþià, tarsi lede áðalæs

upëtakis

kas prikalë jus, broliai, prie sienos prieð saulëstekëjimà?

ið trobos ràstø sunkias auðra �giesmës kaimieèiø

dangaus lëkðtëjeverðio akimisblausi

saulëiðtiðkoskaudþiainutvilko bevardësmoters þingsniai naktiniaigirdþiu, kaip gurgþda ant tako mûsø vaikø

plaukeliø þolë

Valdas GEDGAUDAS

ant juodo ir ðlapio

Tie liûdni traukiniai ir tie filmai liûdnirudens elektronikà raiþo marðrutinis lapasspalio daþniai þemi uþdaram tuðèiame kambarybet aukðtas ir atviras ðito rudens Ofenfachas

ir valandos tartum plieninës ðokëjos tamsojsinchroniðkai juda ir sukinius baigia ðpagataistik tu ir ruduo uþrakinti rievëtoj erèiojatsispindite ant àþuoliniø nakties ciferblatø

ko liûdi mano gæstanèio kraujo brolauvëjas budina miðkà bet mudviejø niekas

nelankotik naktis ir ruduo � vis arèiau vis sparèiaukaip Jos figûra prie iðkruvinto praviro lango

kaip silpnas þydëjimas þieþirba vis dëlto kristkaip krinta laðai nuo girgþdanèio metø þibintoá viengulæ lovà á viengulæ naktá karysálûþta ant juodo ir ðlapio ir nukirsto þirgo

ir braðka ir þiojasi þemo dangaus pakraðtysir sunkiai taip sunkiai lyg akmeniu ðvintatu mano kartoju o tu atsakai � taip � mirtisrytoj � nelyginæ lyginio spalio devintà

ZitaMAÞEIKAITË

***

Sapnavau,kad kolchozo traktoriusaplinkui aparëmûsø sodybà.

Atsidûrëmlyg kokioj saloj.Visur tik banguojaþvilgantis molþemis,blizga ðlynas.

Kaip ið èia iðsigausiu!

Tëvasnusivedë prie peludësnuo pietø ðono,kur noko avietës.Atvertë velënà:Lásk � èia þemë minkðtesnë.Gal nusirausi iki vieðkelio.

Kaip kurmis rausiausiper senelio prakaituuþgyventà þemæ.Iðlindau Revuoseprie raudonoKatmyþiø tilto.

Dulkiø debesisties posûkiu stûmëbukanosá autobusà.

Dabar sûryme mirkaugelianèias rankasþemëtom panagëm.

Sigitas PARULSKIS

Telemachas prie Odisëjo kapo

tu tiek puikavaisi savo pergalëmis, kaduþmirðai, jog ðiame pasaulyje reikia mokytis nelaimëti, o pralaimëti

ðtai ir dabar guli prispaustas akmenskurá tau pastatë niekingi ðiknalaiþiai, kurá

uþritinoáskaudintos meiluþës, ásmeigë á krûtinæviskam abejingas laikas

kartais tavæs neapkenèiau, kartais labaiilgëjausi

motinai buvai neiðsipildþiusi meilëman � neuþgyjantys paauglystës sapnai

kol kovojai su girtos sàmonës pagimdytaispolifemais ir gulinëjai su besaikio gaðlumosukurtomis burtininkëmis, skilomis ir

charibdëmistavo paties sieloje uþaugo milþiniðka

tuðtumos tvirtovë

niekada netikëjai, kadpasaulyje yra kas nors tvirtesnio, neiðturmuojamo miesto sienos, � kûnas, kuráreikia paimti bet kokia kaina

dabar, ant tavo kapo, galiu pasakyti � bereikalo

palikai mane gyvà prie ðio pasaulio vartø

tai sakau að, tavo sûnus, tavo sukurtasTrojos arklys, � be jokios klastos, teisëtaiásigausiu á tavo atminimo miestà, á tavoðlovingo gyvenimo muziejø ir kiaulës kojomistrypsiu tavo laimëjimus, ir atversiu vartus

menkysteidegradavimui ir ugningai paniekaiir sugriausiu iki bûties pamatø

Nominantø asmeninioarchyvo ir Vlado BRAZIÛNOnuotraukos

8

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733)

***

Istorija rodo, kad pasaulis nukenèia ne tiek nuo akivaizdþiai pikta-valiø asmenø, kiek nuo neva �neutraliø� kvailø bûþeliø.Protingi blogiukai � vienetai, jie � potencialus pavojus, jie tik ban-

do inicijuoti þmogø þlugdanèias idëjas, kurios, neradusios palankiosterpës, neágyvendinamos, kitaip sakant, telieka muilo burbulas. Bëda,kai jas paslaugiai, o kartais tiesiog azartiðkai bando ágyvendinti armi-jos kvailiø. Ir vadina tai savo proto, savo apsisprendimo, savo valioslaisve. Ar net demokratijos laimëjimais.Tuomet imi vogèiomis pavydëti tiems, kurie jau seniai sëdi grieþto

reþimo tobulai izoliuotame dorumo kalëjime.O dar labiau tiems, kurie iki gyvos galvos.

***

�Visko tau duota tiek, kad tik sugebëk pastebët ir padëkoti!� �maþdaug taip sakë vienas dailininkas.Tikras nuotykis � ne pats nuotykis (pavyzdþiui, dujø nuotëkis � ar

jis nëra joms didis nuotykis!), o buvimo intensyvumo ir gelmës, kaþikokios slaptos dermës gausmo ir dþiaugsmo potyris, gebantis konekiekvienà akimirkà paversti nuotykiu.Tasai potyris yra tobulos formos ir nepaprastai gyvybingas. Ir vi-

suomet duodamas, nuleidþiamas ið aukðtøjø eþerø, dovanojamas.Beje, ir maþumëlæ fanatiðkas. Visai nedaug. Sakykim � kaip banga.

cave canem

KAUKOLAIPTAI

Ledoneðis rudenio upëseAtkelta ið 5 p.

Tiek formomis, tiek amorfiðkumeniniu vaizdu kolektyvinio poeti-nio kalbëjimo nebûtyje dar net ne-ásidëmëta atsiduria Laura Ragaiðy-të: �Nebyliai maldai suklupau / nak-ties ðventovëj. // Siauraakiai ðvies-meèiø dievai / suþiuro á mane / prosavo maþø þvaigþdeliø langus�(�Naujoji Romuva�, 2010, Nr. 1).Beje, bendrakalbiðkumas ir bendra-vaizdiðkumas dar ne pati didþiausiaL. Ragaiðytës bëda. Visos màstymoir pasaulio jutimo seklumos atsive-ria, kai autorë vos ne epiðkai ar ana-litiðkai imasi nagrinëti savo dvasi-nio pasaulio apribus ir porëmius:�Mano sieloje ketverios durys.� Tu-rëdami laiko pasiskaitykite, kur josveda. Susidûræ su Mindaugo Pelec-kio pavarde, bûkite atsargûs. Pasiti-këdami skaitykite analitiðkas ir in-formatyvias jo knygø apþvalgas �Li-teratûroje ir mene�, atidþiai anali-zuokite jo studijinius straipsnius�Kultûros baruose� apie marginali-nius (ir ne vien) religinius judëjimusLietuvoje (ir ne vien), bet nepatik-liai þiûrëkite á ðio autorius eiliavi-mus. Èia jis ne tik ðimtais kilometrøatsilieka pats nuo savæs, bet ir lei-dþiasi aplenkiamas visø kà tik ci-tuotø moteriðkiø ir mergaièiø (kartusudëjus visø jøminusus), kurios ðiuometu sudaro nepajudinamà ir negin-èijamà visos poezijos gaudesio fo-nà. Atrodytø, verþiamasi á savo pub-licistiniø tyrinëjimø erdves (o tai jausavaime bûtø daugiau negu rizikin-ga), o ið tiesø gráþtama prie elemen-taraus tiesiakalbës diktanto: �Visosmintys lietumi aplijæ, / Keliasi jossunkiai po nakties bemiegës, / Arti-nasi ðlapias, surûdijæs / Dievas Die-vas Dievas Dievas. // Kofeinas vei-kia, dar puodelá vienà / gersime kar-tu, o kojas ðildys / rytmetinis ðven-traðtis miauksnojantis, / tikintis,kad niekas nenutildys� (�Literatû-ra ir menas�, kovo 5).Gerai, kad prieð pateikdamas sa-

vo eilëraðèiø Haroldas Baubinasbent trumpai prisistato skaitytojui(�Literatûra ir menas�, kovo 26;�Naujoji Romuva�, 2010,Nr. 1).Kaiþinai, kad autoriui vos septyniolikametø, o jis jau raðo daugiabalses, ke-liatones poetines simfonijas, pir-miausia nustembi, paskui imi ieðkoti

galimø átakø ir mokyklø, o kai ga-liausiai ir tø (bent jau labai prikiða-mai parodomø) nerandi, paprasèiau-siai pasiþadi toliau kuo atidþiau sektijo kûrybiná kelià. Autorius akivaiz-dþiai talentingas. Tiesa, norëdamasgalëèiau iðtisus puslapius priraðytiprozaizmø,manierizmø, retrogradiz-mø (nes ir pirmosios publikacijos so-lidþios apimties), bet èia pat turëèiaupripaþinti, kad viskà �iðtiesina�, su-balansuoja graþiai intonuoti poeti-nës prozos fragmentai, periodiðkaikeièiantys eiliuotus segmentus. Tai-gi � visai bereikalingø autoriaus irskaitytojo pastangø reikalaujantisetiudas: �mergaitë paslydusi ðaltojeþolëje plonais pirðtais palieèia vil-nà / atvësæs kûnas nebegeria auksojuodà bedugnæ perrëþia rytas ir at-plyðta / mësa nuo ðviesoj besiraitan-èiø ðonkauliø.� Toliau necituosiu,nes ir taip aiðku, kà noriu pasakyti:net ir siaubo estetika pirmiausia rei-kalauja tiesiog estetikos. Ir jos stai-ga gausiai atsiranda proziniuose�priedainiuose�, �uþdainiuose� ir�prodainiuose�: �kur mano miegaso dieve tu po mano kojomis uþmi-nu veidà esi þolë ten po snieguupokðnio dievukas uþdûsta uþakusjo burnai.�Joks prozininkas kovà neðventë

savo aðtuoniasdeðimtmeèio, todël irJust. Marcinkevièiaus kovo prozo-je nëra. Tëra fonas, kai kur labiauintriguojantis, kai kur visai apgailë-tinas, taèiau vis dëlto fonas, nepa-teksiantis á jokias, net ir vienadie-nes, antologijas. Ðiaip jau didþiau-sias bûtø Jeroslavo Melniko derlius:kovo �Metai� publikavo jo apysa-kà �Siela� (vien jau pavadinimas kovertas, tokio pasirinkti nesiryþtø netpatsFrommas!), �Literatûra irmenas�(kovo 12) iðspausdino fantasmago-rijà �ManasisBarabankinas� , o �Ne-munas� (kovo 18-25) net perdëm re-alistiná apsakymà �Ranka�. Stipriau-sia ðioje trijulëje bûtø apysaka �Sie-la�: neátikëtina, fantastiðka pasako-tojo ir erelës meilës istorija leidþianevarþomai skleistis J. Melniko pa-sakotojo talentui. Èia lengvai kai-taliojamos intonacijos, jas visadatiksliai pagrindþia ir vidinis sakinioritmas, ir emocinë þodþio semanti-kos spalva. Lengvai vaikðtoma ið re-alybës á menamà tikrovæ ir atvirkð-èiai, o finale abi ðios plotmës atsar-

giai, bet tuo áspûdingiau suliejamos.Vis dëlto, kad ir koks atsparus bû-èiau natûralizmui, vaizduojamo pa-saulio anomalijoms ir uþribiams, nuoJ.Melniko teksto keliose vietose bu-vau priverstas nusisukti, ypaè antro-joje kûrinio pusëje. Bet �Siela� bentjau poetiðkai vientisa. Visiðkai su-galvotas ir niekuo nemotyvuotasman pasirodë �Manasis Barabanki-nas� (netgi stilistiðkai prëskas ir ne-valyvas), o �Ranka� primena antra-eiliø autoriø moterø bandymus su-vaidinti kokio nors radikalaus judë-jimo iðpaþinëjas: pradinis sumany-mas neturi nieko bendra su rezulta-tu, jei toks ið viso yra. Prie J. Melni-ko �Sielos� kai kuriais kampais tarsiðlietøsi Nidos Timinskaitës �Radvi-lø þiedo� (�Literatûra ir menas�, ko-vo 5) intencijos, sumanymo kryptis.Deja, po pirmos pastraipos autorë tàkryptá pamirðta, tad raðinys galiau-siai perskaitomas kaip keturiø visið-kai skirtingø pasakojimø, keturiønesuderinamø stilistikø kratinys.Neikà, nei dël ko raðo iki pat savo teks-to pabaigos nesuþino ir Astrida Pet-raitytë (�Vienà vakarà Montevidë-juj�. � �Literatûra ir menas�, kovo19). Lyg ir norëtøsi papasakoti Sa-lomëjos Nëries meilës istorijas, betjos jau ir taip visø pasakotos ir per-pasakotos, lyg ir bûtø smagu pako-ketuoti kelioniniais meilës nuoty-kiais, ypaè jei atsiranda palanki pro-ga suþibëti dabar madingomis les-bietiðkos meilës uþuominomis, bettai jau taip pat seniai raðyta ir iðraðy-ta. Tad lieka raðinëlis, ir tiek. IrnosLabokës �Berniukas ir lëlë� (�Ne-munas�, kovo 18-25) � taip pat raði-nëlis, ir tiek. Be kokiø nors gilesniøprasmiø, be jokiø vidiniø uþduoèiø,bet uþtat su nemeluota fantazija, to-dël jis graþiai derëtø kokioje norspaaugliams ar vaikams skirtoje spau-doje. Tarkim, Selemonas Paltanavi-èius jau seniai yra angaþavæsis kaipvaikø raðytojas ir ðioje srityje jampuikiai sekasi. Uþtat �Literatûroje irmene� (kovo 26) jo istorijos �Ið lai-mingo gyvenimo� atrodo nei ðiaip,nei taip. Nelabai net aiðku, kaip ðità�nei ðiaip, nei taip� motyvuoti, nesjei sakysi, kad sentimentalus þmo-gaus gerumas nëra jokia savaiminëvertybë, atrodys, jog ið literatûros is-torijos maþø maþiausiai veji Ðatri-jos Raganà, o jei sakysi, kad vienjau meninë kalba, jos átampos ir ato-slûgiai gali sukurti meninæ intrigà irmeninæ kokybæ, S. Paltanavièius at-sakys, kad ið literatûros genu ðventàgamtos literatûrà, o gamtos intrigosyra visai kas kita negukalbos ar þmo-gaus dvasinio gyvenimo intrigos.Tyliosiomis kasdienybës intrigomisdomisi Violeta Ðoblinskaitë Aleksasavo apsakyme �Gedëtojas� (kovo�Metai�): plaukia ramus ir monoto-niðkas gyvenimas, kurá drumsèian-tys anekdotai taip pat tëra anekdo-tai ir ne daugiau, tad jei ne graþi,sultinga V. Ðoblinkskaitës Aleksoskalba, bûtø neaiðku, kam apskritaitokià prozà raðyti.�Ðiaurës Atënai� aliarmuoja,

nors ir netiesiogiai: iðseko keletàmetø visø dëmesá kaustæs esë þan-ras. Tiesa, teberaðo ir Giedra Rad-vilavièiûtë, ir Kæstutis Navakas, irvisi kiti, kurie raðë anksèiau, betautoriai iðskydo po kitus leidinius,internetines svetaines, taigi pirmosavaitraðèio puslapio gera eseisti-ka jau niekaip neuþpildysi. Todël,tikriausiai provokuodama ir vilio-

dama naujus autorius, �Ðiaurës Atë-nø� redakcija kovo pabaigoje pra-dëjo graþø þaidimà �visi laiðkai �þirafos�, sëkmingai tæsiamà iki ðiol.Pirmuosius þaidimo esë vienas ki-tamparaðëAkvilëÞilionytë irK.Na-vakas, ir bent jau kol kas jø laiðkaiyra labiau sapnai negu þirafos. Kasbus toliau, pamatysime, dabarbent mane ðis sumanymas labiauintriguoja, nei redakcijos bandy-mas ið eseistø ugdyti prozininkus,o ið prozininkø � eseistus. Per ke-letà pastarøjø mënesiø �ÐiaurësAtënai� pirmuosiuose puslapiuo-se (skirtuose ið esmës vien eseisti-kai) ir su rubrikomis �Pradedantie-ji� bei �Proza� publikavo deðim-tis nei ðiokio, nei tokio þanro kû-riniø, beje, daugiausia dar neþino-mø autoriø. Vadinasi, redakcija,pati to nenorëdama, nenumaldo-mai gausina ne tikros literatûros li-teratûroje, o jos fono plotus. Tie-sa, yra graþiø iðimèiø. Antai kovo12 d. numeryje kaip esë iðspaus-dintas tikrø tikriausias DainosOpolskaitës apsakymas, paremtasne siuþeto, o meninës kalbos intri-ga, vadinasi, tai jau literatûrosaukðtasis pilotaþas. Kaip pavyku-sá kalbos eksperimento pavyzdágalima paminëti Rûtos Jakutytëskûriná �Reikia pasakyti sakiná�,kurá ir tesudaro vienas sakinys(�Ðiaurës Atënai�, kovo 19). Ten,kur atsiranda siuþeto uþuomazgøir ypaè kur pakvimpa koncepcijospaieðkomis, �pasipjaunama� (�Pa-tarimas netelpantiems savyje, ar-ba Iðeitis�, ten pat). Pleèiant ne li-teratûros laukus, o nedirbamus josfono dirvonus, greta �Ðiaurës Atë-nø� sàþiningiausiai triûsia �Nau-joji Romuva�, bet èia jau kitosprieþastys, tad ir kiti rezultatai: ðisþurnalas programiðkai spausdinanebrandþià, bet ko nors þadanèiàmoksleiviø kûrybà. O neretai darir turinèià psichologiðkai bei so-cialiai paþeidþiamo poveikio. Tar-kim, jei literatûrinës vertës poþiû-riu imèiau nagrinëti Airijos Domu-tytës tekste �Gyventi� papasakotàligoninës istorijà, pirmiausia ma-næs nesuprastø tos istorijos veikë-jai, o paskui jau ir literatûrinio lau-ko darbininkai: kam prie literatû-ros tempti tai, kas tapti literatûranet nepretenduoja? Þinoma, galë-èiau rimèiau vertinti Mundikaros�Kaip kine�, nes èia vos ne socia-listinio �vidinio monologo� prin-cipais sukurta teksto átampa (tenpat). Bet socialistinis realizmastaip pat buvo nevienalytis, tad vie-naip literatûros istorijos kalbësapie Mykolà Slucká ir Jonà Mike-linskà, o visai kitaip apie AlfonsàBieliauskà. Ideologija menui yraniekai, bet ji paradoksaliai veikiameno psichologijà � per norà vy-rauti jëga, prievarta, apgaule, paþin-timis ir pataikavimais. Ir bent jauðiandien að sakau, kad Sigitas Pa-rulskis neiðliks. Ne todël, kad savonaujàjá romanà paraðë visiðkai pa-gal M. Sluckio ir Alf. Bieliauskoschemà, o todël, kad literatûriná pa-saulá ásivaizdavo taip, o ne kitaip.Baigiu garsia pavarde, idant bû-

tø aiðku, kad jaunystë ir nepatirtisnëra jokia nuodëmë ar kaltë. Ðeðë-liø ar pusðeðëliø skaièius bet kurio-je kultûroje yra begalinis, ir tik vie-nas ið tûkstanèio laimi. Turëdamigalvoje, kad mes visi gyvenameglobalizuotoje nuasmenintoje kul-tûroje, kiekvienam yra ðansø, kadið istorinës atminties bus iðtrinti ab-soliuèiai visi, netgi Just. Marcinke-vièius, o jûs su vienu vieninteliuatodûsiu �vaikeli, kaip að tave my-liu� iðliksite.

Tikrai dëmesio vertø publika-cijø kovo periodikoje nëra. Nebent�Nemunas� bûtø maloningas ir ið-spausdintø kaip ðio straipsnio pa-pildymà praëjusio mënesio apþval-gos iðkritusià teksto dalá, kuriojebuvo kalbama kaip tik apie teigia-mybes. Pirmiausia � keli sakiniaiapie Valdà Papievá. O ðá mënesá në-ra nieko. Vien pilkas, juodas, pa-dûmavæs fonas, ir jei toliau tamefone ásigalës Ineza Juzefa Janonëir Astrida Petraitytë, stos tamsa. Ko,beje, labiausiai ir laukia globali-zuotos kultûros ideologai.P. S. Spausdiname balandþio

15 d. V.Kukulo apþvalgos iðkritu-sià teksto dalá.(...) Kaip po tokiu totaliai debe-

suotu ir net globaliai audrotu dan-gumi jaustis maþam eilëraðèiui, ku-rio jau pati prigimtis verèia gûþtis,ar fragmentizuotam apsakymui, ku-ris, jei neturi intelektualinës galiosir energijos, ðiais laikais ið viso nie-ko neturi? Iki ðiol jis dar galëjo gel-bëtis kalba, kuri jau savaime atsto-jo ir tûkstantmetæ atmintá, ir dau-gybës kartø iðmintá, ir bendràjá na-cionalinës kultûros kodà. Bet glo-balizacija autentiðkà kalbà sunio-kojo, sulauþë, neatpaþástamai su-maitojo, ir ið likusiø kalbos nuo-lauþø atkurti kà nors nuoseklaus irautentiðko jau neámanoma. Tad galnieko keista, jei ið visos mënesioperiodikos literatûra pavadinèiauvos dvi publikacijas. Valdo Papie-vio romano �Eiti� (baigia spausdin-ti vasario �Metai�) veikëjas kaipkoks geraðirdis Henriko Èigriejauseilëraðtis gûþiasi ir slepiasi nuo vi-sø, ir labiausiai nuo jam palankiø-jø ir dëmesingøjø. Lyg niekur ne-vykdamas jis èia atvyksta, lyg nie-kur niekada nebûdamas bûna ir lygnebuvæs iðnyksta. Ir kaip KnutoHamsuno prozoje � lieka tiek: gam-tos paliudytas þmogus paliudijogamtà, o kas, kà ir kiek pakeitë, þi-no tik jie patys. Rimvydas Stanke-vièius (�Literatûra ir menas�, vasa-rio 12) po rinkinio �Lauþiu ant-spaudà� vis dar tebejauèia nenu-maldomà klasikiniø formø traukà.Ir labai gerai suvokia tos traukospavojus, todël pasiduoda dar ir ki-tai � bibliniø, kultûriniø asociaci-jø � traukai. Taip nevalingai, nie-kada nebuvæs cikliðkomàstymo po-etas, R. Stankevièius ima raðyti visdidesnius ir didesnius ciklus. Tainereiðkia, kad eilëraðèiai sunume-ruoti ar ciklo struktûra kaip kitaipiðreikðta grafiðkai. Tiesiog màsto-ma cikliðkai. Maþdaug kaip Ginta-ro Bleizgio atveju, kai maþne visospublikacijos sudaromos ið vienà irtà paèià dienà paraðytø eilëraðèiø(tiesa, publikacija vasario 25- ko-vo 3 �Nemune�, prieðingai, itinávairi ir poetikos, ir tematikos at-þvilgiu). Kornelijus Platelis, jei leisknygà, tai, þinoma, leis ne ið vie-nos dienos eilëraðèiø, bet ta knygavis viena bus kaip reta vientisa irsilpnesnë uþ visas ankstesniàsias joknygas (publikacijos vasario �Me-tuose�, �Ðiaurës Atënuose�, vasa-rio 5; �Nemune�, vasario 11-17).Atsisakæs antikiniø ir mitologiniøsiuþetø, K. Platelis apnuogina savoAchilo kulnà: jo poetinë kalba në-ra natûrali, kitaip tariant, ji nëra netpoetinë kalba, todël nesukuria na-tûralaus eilëraðèio ritmo. Raciona-li mintis, paslëptas iðmintingas ei-lëraðèio vidinis siuþetas neatgyja,nes neatsiranda ritmas vidiniamdramatizmui plëtotis. Todël ir da-bar man graþiausi �seno sukirpimo�K. Platelio eilëraðèiai: �Apie die-vus ir þmones� (�Ðiaurës Atënai�),�Vëlinës Maltoje� (�Metai�). (...)

9

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733) Vyksmas

Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA

Pirmadieniais visø teatrø scenosgauna trumputá atokvëpá, o akto-riai ilgiau pamiega, nes þino, kadtà vienà dienà jiems nereikia nie-kur skubëti. Jokiø spektakliø, jo-kiø repeticijø! Nebent...Nacionaliniamedramos teatreVil-

niuje tokia �nebent� tapo geguþësdeðimtoji, kurià nuo ðiol bûtø gali-ma vadinti Prano Treinio diena. Ne-raðyèiau niekø, jei nebûèiau savomisausimis girdëjusi ir savomis akimismaèiusi sutrikusio generalinio direk-toriausAdolfoVeèerskio.Kai sveèiaikaip kokie skëriai padûkoplûsti á erd-vià fojë, prasidëjo direktoriaus neri-mo tango: netilps... Taèiau tilpo. Kadne ant këdþiø, tai ant minkðtasuoliøir jø atkalèiø, kad ne tenai, tai antkilimais muðtø laiptø... Juk Naciona-linis dramos teatras � ne kokie norsðauliø namai iðP.TreinioSakmiøKu-kuèiuose! Nacionalinis dramos teat-ras vis dar atmena ilgametá buvusá(tiesa, ne generaliná) savo direktoriø,geguþës 15 d. pradëjusá skaièiuoti að-

tuoniasdeðimt treèiàjà jaunystæ ir mi-nintá teatrinës veiklos 60-metá. Na-cionalinis, beje, ðiemet ir pats turi kàminëti � jis pirmuosius þiûrovus pa-sikvietë savæsp lygiai prieð 70 mete-liø... Tai kaip jam, Nacionaliniam,ðiandien tokiam graþiam ir didþiam,

Vieno pirmadienio tangosu Prano Treinio Tango,arba maþytis �preliudas�, skirtas Nacionalinio dramos teatro 70-meèiui

Visai paprasta: �uma-uma�

bûtø, nesutalpinus visø, panorusiøjøsutikti P. Treiniomemuarø su dabar-ties aidomuða? Kaip jam bûtø nesu-ðokus Tango su arkangelu Gabrie-liumi, kurá autorius dedikavo abiemðioms sukaktimis, taip pat � legendi-nei lietuviðkos scenos sapnø Audë-jai, ðviesaus atminimo Aktorei ir Re-þisierei Kazimierai Kymantaitei?Nors literatûros kritikas Petras

Braþënas, A. Veèerskio iðprovo-kuotas pradëti knygos sutiktuves,ir �barë� veik pusðeðto ðimto pus-lapiø storumo memuarø autoriø uþproduktyvumà (2008 m. leidykla�Gairës� iðleido P. Treinio �Ðilø po-ringes�, 2009-aisiais � romanà �Ra-gana Marija�, o ðiemet � jau minë-tàjá �Tango�), nors kitas literatûroskritikas, Algimantas Buèys, turëjoraðytojui ir �blogø� naujienø, norstreèiasis literatûros kritikas, StasysLipskis, irgi bandë �papeðioti� mû-sø nacionalinæ vertybæ pagal visustango reikalavimus, ðventës �kalti-ninkas� gero ûpo neprarado.

Nukelta á 10 p.

AudronëMEÐKAUSKAITË

Geguþës pradþioje Kaunovalstybinio lëliø teatro ma-þojoje salëje buvo pristatytajau paskutinioji ðiais metaispremjera �Uma-uma�. Ðiaipji skirta bent jau trejø metøsulaukusiems þiûrovams, ta-èiau visai patraukli ir vyres-niesiems, o gal net ir senste-lëjusiems. Spektaklis taip�susluoksniuotas�, kad kiek-vienam tenka pagal iðgalesir supratimà: trimeèiams �judrios ir ryðkios lëlës, vyres-niems vaikams � draugystës, geru-mo, tolerancijos paslaptys, o suau-gusiesiems� smagûs juokeliai. Ir visatai visiems puikiai suprantama�uma-uma� kalba, kuri ið spektak-lio aktoriø pareikalavo begaliniokalbos intonavimo meistriðkumo.�Uma-uma� teko pasakyti absoliu-èiai visaip, kad iðsiskleistø platijausmø ir kasdieniø reikalø skalë. Ðiuþduotis teko, regis, puikiai teatri-nei karjerai pasiruoðusiemsLietuvosmuzikos ir teatro akademijos absol-ventams. Algirdo Latëno ir Gedimi-no Storpirðèio kursà baigia septynio-lika naujø lëlininkø, kurie jau dabarprisistato naujais spektakliais: Vil-niuje darbu �Privati valda� pagalMarcelijaus Martinaièio �Avinëlioteismà�, o Kaune � �Uma-uma� pa-gal Andriaus Þiurausko paraðytàscenarijø (labai ádomu bûtø paskai-tyti!) ir reþisûrà. Dailininkas Serge-

jus Bocullo sunaudojo daug virve-lës, lino ir pakulø, kol á pasaulá iðëjonaujieji lëliniai prieðistoriniø laikøgyventojai � ryðkûs ir nepaprastailankstûs. Tiesa, spektaklá pradëjo irdar lietuviø kalba prabilo du fosili-jas primenantys personaþai: vienas� geras ir iðmintingas, kitas � ðmaikð-tus ir nelabai iðauklëtas. Pristatë la-bai senà istorijà, kurios pagrindinëstemos amþinoskaippasaulis: kaip su-rasti ir iðsaugoti draugystæ, sugebëtiiðsiskirti ið minios ir iðlikti nesuval-gytam, mokëti atleisti ir suprasti.Maþoji scena ðá kartà sutalpino

daug aktoriø, kurie vaidino ðalia sa-vo lëliø. Jos judëjo visai kitaip neiáprastos lazdelinës, kuriø kojos ir ran-kos daþniausiai kabo tarsi be gyvy-bës.Aktoriamsprireikëdideliomeist-riðkumo, kad tikslûs ir labai natûra-lûs lëliø judesiai kompensuotø tai,kà kituose spektakliuose atskleidþia

tekstas. Visai neslepia-mos aktoriø rankos lë-les valdo taip, kad jøne tik neuþgoþia, betdar ir savaip papildo.Tampa lyg savotiðkaispersonaþais. Aktoriaimaskuojasi tamsiaisdrabuþiais, taèiau jøemocijos labai junta-mos ir uþkreèiamaiátaigios. Garsø (kuriøbuvo paèiø ávairiausiø)nesugeria prieð akto-rius esanti ðirma, jie lie-jasi tiesiai á þiûrovus.

Kartais spektaklis, kuriame vei-kia beveik klonuoti, labai vienas ákità panaðûs personaþai ir ðneka vien�uma-uma� kalba, ima krypti mono-tonijos link. Tuomet já gelbsti ma-mutas, savo elgesiu kartais labai jauprimenantis prijaukintà ðunelá, arblogai besielgiantys, bet labai þiû-rovà linksminantys vietos gyvento-jai � pradedant voru, baigiant kro-kodilu. Ir spektaklis sëkmingai iðla-viruoja laimingos pabaigos link.Jaunuosius bûsimus lëlininkus

galime sveikinti patyrus neabejoti-nà sëkmæ, o þiûrovus � sulaukus darvieno puikaus spektaklio. Kol ne-sibaigë sezonas, prisiminkite sma-gius savaitgalius: lëliø spektaklis,pietûs �Asiliuko sapne�, ðimtas nu-sileidimø èiuoþyne miesto sode.Vaikystë...

Kauno valstybinio lëliø teatronuotrauka

Ieva ZAKAREVIÈIÛTË

Jau treèius metus kiekvienà ge-guþæ sostinëje vykstanèiame debiu-tø festivalyje �Tylos!�, ðiemet ne-aplenkusiame në Kauno, teatro më-gëjai gali susipaþinti su jaunaisiaisaktoriais, kurie galbût netrukus vai-dins ir didþiosiose scenose.Ðiø metø festivalyje pristatytos

visos Lietuvos teatrinës mokyklos:Rimo Tumino vadovaujami reþisie-riai ir aktoriai, Vlado Bagdono irSauliaus Bareikio globojamas ak-toriø kursas, teatro mëgëjams ge-riau þinomas �Trupës liûdi� pseu-donimu, po ilgos pertraukos vëlLMTA dëstytojø parengtas aktoriø-lëlininkø kursas, þiemà studijasbaigæ Gyèio Padegimo vadovautoKlaipëdos universiteto Reþisûroskatedros kurso absolventai beiÐiauliø universiteto Teatro katedràbebaigiantis Virginijos Staðevièiû-tës parengtas kursas.Ankstesniaisiais metais festiva-

lio dalyviø darbai, sulaukæ nema-þo pasisekimo, savo niðas surado nevien sostinëje, bet papildë ir Kau-no, Ðiauliø bei Klaipëdos teatrø re-pertuarus. Tad ðiemet Kauno pub-likà su naujaisiais teatriniais vëjaisnuspræsta supaþindinti ið anksto �dalis festivalio repertuaro geguþës16 d. buvo rodoma Kauno dramosteatre. Kaunieèiai turëjo progà pa-matyti ðeðis jaunøjø menininkøspektaklius.AlgirdoLatëno irGedimino Stor-

pirðèio reþisuotas dviejø aktoriøspektaklis pagal Marshos Normanpjesæ �Labanakt, mama� iðsiskiriaestetiðkumu bei plastika. Puikiai at-skleidþiamas ðiuolaikinës motersemocijø valdomas vidinis pasaulisbei sudëtingi mamos ir dukters san-tykiai.Antroji Algirdo Latëno studen-

tø trupë, padedama reþisierës Joa-nos Èiþauskaitës, á ðiandieninæ sce-nà mëgina sugràþinti amþinàjá Wil-liamà Shakespeare�à. Poezijosspektaklyje �Ðeksrysap, t. y. Ðeks-pyras� skamba garsiojo poeto so-

netai, bet ne taip, kaip esame pratæjuos girdëti, o ðiuolaikiðkai. Spek-taklyje bandoma atskleisti eiliø ak-tualumà ðiandienos kontekste. Ta-èiau visà laikà kamuoja klausimas,ar sumodernintas W. Shakespea-re�as nepraranda savo þavesio.V. Bagdono aktoriø kurso �Tru-

pë liûdi� spektaklis �Baltoji stirna�(reþisierius Vaidas Kubilinskas) itiniðsiskiria jaunatviðku humoru, leng-vumu ir paprastumu. Spalvos, mu-zika harmoningai dera su dramatur-gija. �Baltoji stirna� kupina savo-tiðko vaikiðkumo, ji labiausiai pa-trauks tuos þiûrovus, kurie teatreieðko ne sudëtingos iðgyvenimo pa-tirties, o greièiau lengvo ir pozity-vaus áspûdþio.Ðiauliø universiteto V. Staðevi-

èiûtës estrados aktoriø kursas ðie-met stebino itin plaèiais uþmojais.Vaidinti Oscarà Wilde�à � neretairimtas iððûkis net ir ilgametæ patirtáturintiems aktoriams. Pjesë �Kaipsvarbu bûti rimtam� pasiþymi ið-skirtiniu O. Wilde�o sàmoju ir ci-nizmu, ji kontrastingai papildytaF. Chopino ir C. Debussy muzika.Klaipëdos universiteto G. Pade-

gimo reþisieriø kurso �KaraliusÛbas�, kurá pastatë Darius Með-kauskas, neabejotinai pats tiksliau-sias ir aktualiausias festivalio spek-taklis. Groteskiðkos mizanscenos,sàmojingi monologai, taikliai pa-rinkta muzika bei ryðkiai juntamapolitinë gaidelë ðá teatriná perfor-mansà kartais darë panaðø á idëjinámanifestà.Galiausiai � Kauno valstybinio

dramos teatro spektaklis. AndriausKurieniaus kurtas ir reþisuotas dvie-jø daliø forumas �Moderatoriai�,pasakojantis apie didþiausià mûsødienø kontroversijà � internetinábendravimà, socialumo stokos þa-lojamus þmones, virtualumo bei re-alumo samplaikà.

�Tylos!� � talentai kalba

Muziejaus naktisGeguþës 18 d. ðvenèiamaMuzie-

jø diena. Ðtai tada ið rimties ir ra-mybës muziejai pakyla vienos nak-ties linksmybëms. Todël ir Mairo-nio lietuviø literatûros muziejusðventës iðvakarëse buvo pilnaskeisèiausiø mitologiniø bûtybiø.Tai VU KHF viduramþiø kultûrosklubo �YOUTH Hanza� dalyviai(persirengëliai) pasitiko ir lydëjolankytojus po muziejø. Tarptauti-nio projekto �Muziejø diena. Mu-ziejø naktis� renginys sukvietë lie-taus nepabûgusius þiûrovus á visasmuziejaus erdves: parodø sales, so-delá, rûsius. Atidaryta ir ðiai dienaiskirta paroda �Kultûrinë tarpukariospauda: tarp iððûkiø ir toleranci-jos�. Didþiojoje Maironio svetainë-je grojo Kauno Juozo Naujalio mu-

zikos gimnazijos styginiø ansam-blis (vadovë Ramunë Banzaitytë),rûsiuose galëjai iðgirsti pasakoriø(aktoriø) porinamø netikëèiausiøsiaubo pasakø ir sakmiø, o pabai-goje Kauno valstybinis lëliø teat-ras su ðventës scenarijaus sumany-toju Andriumi Þiurauskumuziejauslankytojams pristatë lietuviø lite-ratûros klasikà lëliniu pavidalu ��Daktarà Kripðtukà pragare� pagalJuliaus Kaupo pasakas (scenarijøparaðë Kæstutis Navakas, reþisavoir scenografijà kûrë dailininkë Jû-ratë Januðkevièiûtë, o muzikà �Vidmantas Bartulis). Ir po spektak-lio Maironio sodelyje iðsibarsèiu-siø lankytojø dar nepaleido ðilta irromantiðka pavasario naktis...

,,Nemuno� informacija

Maironio mûzos... Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

Kupiðkënø duona ir gëlës dviem Nacionalinio dramos teatro direktoriams � dabartiniam generaliniamAdolfui Veèerskiui ir, þinoma, ilgameèiui buvusiam, raðytojui Pranui Treiniui.

Gasparo ALEKSOS nuotrauka

10

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733)Vilniaus langas

Mediniai sukiuþëliai ir Europos vertybës

Moksleiviams irmokytojamslituanistamsVienas graþiausiø tradiciniø Poezi-

jos pavasario festivalio renginiø � moks-leiviø poezijos skaitymai � iðaugo á tik-rà jaunøjø kûrëjø ðventæ �Augame kar-tu su eilëraðèiu�. Geguþës 25 d., antra-diená, 13 val. á Raðytojø klubo salæ(K. Sirvydo g. 6, Vilnius) savo kûrybàskaityti kvieèiame talentingus, eilërað-èius raðanèius vaikus ið visos Lietuvos.Lauksime ir jaunøjø dainuojamosiospoezijos atlikëjø bei skaitovø. Eilërað-èiø klausysis ne tik bendraamþiai, mo-kytojai, bet ir raðytojø komisija. Ji ge-ranoriðkai ávertins kûrybà ir iðrinks ge-riausià autoriø, kurá festivalio organi-zatoriai pakvies á Poezijos pavasario pa-baigos vakarà. �Naujosios Romuvos�,�Paðvaistës� ir �Literatûros ir meno� re-dakcijø darbuotojai moksleiviø kûry-bos atsirinks publikacijoms savo leidi-niuose. Visus renginyje dalyvausian-èius jaunuosius poetus apdovanosimeknygomis, jø áteiksime ir atlydëjusiemsmokytojams, perduosime dovanø irmokyklø bei gimnazijø bibliotekoms.Iki susitikimo Poezijos pavasaryje!Tarptautinio poezijos festivalio

Poezijos pavasaris rengëjai

Vieno pirmadienio tangosu Prano Treinio Tango,arba maþytis �preliudas�, skirtas Nacionalinio dramos teatro 70-meèiui

Andrius JAKUÈIÛNAS

Visuomet þinojau, kad Vilniuskaip neblogà prekæ nepernelyg ið-paikusiems turistams galëtø iðkiðtisavo medinæ architektûrà, kuri poðitiekos metø chaotiðkos, o neretaiir chimeriðkos urbanizacijos kai ku-riuose sostinës rajonuose tebekyðotarp naujø (arba tik anksèiau paþan-giai atrodþiusiø) daugiabuèiø, prietaisyklingø geometriniø formø, priestiklo ir betono papratusià aká bau-gindami savo makabriðku netaisyk-lingumu ir trûnijimo iðkilybe. Betpaganyti aká tikrai yra kur: Vilniauscentrinës dalies medinës architek-tûros paveldà sudaro apie 2000daugiausia gyvenamøjø (97 proc.)XIX a. antrojoje pusëje - XX a. pir-mojoje pusëje iðkilusiø tradiciniøformø ir profesionaliosios architek-tûros formas atkartojanèiø pastatø.Yra keturios didelës teritorijos, ku-riose dominuoja medinë architek-tûra (daugiau kaip 75 proc.): Þvë-rynas, Ðnipiðkës, Markuèiai, Nau-jininkai; taip pat dar dvylika ma-þesniø teritoriniø vienetø bei pavie-niø pastatø.Nesigirsiu, kad gerai ðá paveldà

paþástu, � apskritai stebëtina, kadprabylu apie já, o juk nepasakyèiau,kad ðirdis nesuspurda ið dþiaugsmo,kai koks uþsakomasis gaisras sunai-kina architektûriðkai nevertingàmedinukà, � visàlaik labiau domë-jausi mûriniais senamiesèio pasta-tais arba moderniàja dabarties archi-tektûra. Kita vertus, tai natûralu � irpats miestas ne vienu savo istori-nës raidos etapu stengësi atsikraty-ti medinukø. Visø pirma ðie visà lai-kà këlë gaisro pavojø, ugnis jøkvartaluose iðplisdavo akimirks-niu, todël jau senø senovëje reika-lauta, kadmediniai namai turëtø ka-minus ir bûtø apdengti èerpëmis, o1766 m. Seimas ið viso uþdraudëVilniaus mieste statyti mediniusnamus. Antra, medis kaip statybinëmedþiaga visais laikais buvo bû-dingesnë kaimo architektûrai, tai-gi mieste ji natûraliai neprigijo; me-dinukai neiðvengiamai buvo naiki-nami arba stumiami á priemiesèius,jø gyventojai taip pat bûdavo dau-

giausia neturtingi, þemakilmiai as-menys. (Iðimtis � nebent XIX a. ant-roji pusë, kai Europoje atsirado grá-þimo á gamtà poreikis, pagimdæsnaujà miesto vizijà ir net naujàmiesto tipà � �miestà-sodà� (angl.garden-city). XIX a. pabaigoje - XXa. pradþioje statyti mediniai namaiyra jau kapitalistinio miesto rekre-acinës kultûros þenklai.) Galbût to-dël gerokà medinio Vilniaus pavel-do dalá sudaro lietuviðkos kaimotrobos su langinëmis ir pjaustytaisantlangiais, taip pat XIX a. pabai-goje plitusio rusø folklorinio sti-liaus paveikti statiniai. Betgi ðiosáprastos stilistikos pastatuose gali-me aptikti madingos art nouveaukrypties ir Lenkijoje populiarausZakopanës stiliaus bruoþø. Vilniu-je, kaip ir XIX a. pabaigos Europo-je, taip plito vadinamasis �ðveica-riðkasis� stilius, atëjæs ið mediniøÐveicarijos kalnø trobeliø (chalet).Jis iðsiskyrë konstrukcija: namosienos buvo ne renèiamos ið rastø,o statomos ið sijø karkaso, apkaltolentomis. Ði konstrukcija pasiûlë netik naujoviðkà, paprastà bei nebran-

gø statybos bûdà, bet ir naujà este-tikà: lengvas, atviras erdves su vaiz-dingomis verandomis, lodþijomis,balkonais. Ðveicariðko stiliaus pa-statams bûdingi nuoþulnûs stogai,pastogiø kraigai su statmenø prikal-tëmis ar aþûriniu dekoru, daugybëprofiliuotos, kiaurapjûvio orna-mentikos.Visgi visus tuos stilius, kurie gal

ir nëra nedviprasmiðkai iðreikðti for-mose, nûdienà vienas bruoþas su-vienodina ir sulygina � tai didþiu-lë, protu neaprëpiama apleistis, ku-rià valdininkija, tiesa, kiek galëda-ma (o gali ji nedaug) stengiasi kon-servuoti, surëmusi peèius su tø na-mø savininkais, taèiau ðios pastan-gos neatrodo áspûdingai. Tuo, ma-tyt, nereikëtø stebëtis � XX a. me-diniai namai atiteko specifiniam,neturtingiausiam gyventojøsluoksniui: pastatai, apðildomi an-glimis, be patogumø, su vandenskolonëlëmis gatvëje, buvo laikominekomfortabiliais, atgyvenusiais.Juose susitelkë marga, ávairiatautëVilniaus publika, �tuteiðø�, lenkø,baltarusiø, rusø, lietuviø miðinys,

èia glaudþiasi skurdo sugniuþdyti,asocialûs, kriminaliniai elementai.(Tiesa, medinukuose gyvena ir tiereti vilnieèiai, kuriems karta ið kar-tos pavyko iðlaikyti nuosavus na-mus, nes absoliuèià daugumà mûri-nio Vilniaus gyventojø XX a. karaiir politiniai kataklizmai negráþta-mai iðvarë ið miesto, o jø vieton at-sikëlë nauji gyventojai.) Nuosta-biai taikliai dabartinæ medinukøbûklæ kitados apsakë Laima Lauè-kaitë �7 meno dienose�: �Dabarti-në jø iðvaizda skiriasi nuo XX a.pradþios: susmegæ á þemæ, sutreðæ,chaotiðkai uþlopyti, apaugæ sandë-liukais ir visokia nereikalinga man-ta, priðiukðlinti, jie baigia nugyven-ti savo amþiø. Taèiau iðsaugojo ra-maus ir uþdaro gyvenimo trupinius:apleistø sodeliø uþuovëjoje vilio-ja sukrypæ stalai su improvizuotaissuoleliais, kiemuose tebedþiûstaskalbiniai, aplink tebesitrina amþi-nieji ánamiai � katës, o þiemà tar-pulangius senutës tebepuoðia kièi-niais þaislais, iðdëliotais ant vatos.�Neþinau, kaip bûtø ið tikrøjø, bet

man regis, kad kokiam statistiniamvakarieèiui ekskursija po sostinësmedinës architektûros kvartalus, �ypaè tuos, kurie labiau apleisti, tuojiðnyksiantys, � galëtø tapti neuþ-mirðtama patirtimi (pabrëþiu � nepramoga; nuolatiniai svaièiojimai,neva turistams reikia tik pramogø,teliudija menkà supratimà apie tai,kas nûdienà yra turizmas). Èia, kurþmonës dar visai neseniai piktdþiu-giðkai juokdavosi á akis, paklausti,ar neþiûrëjo kokios nors televizi-jos laidos, � suprask, televizoriusyra daiktas, kurá turëti gali tik pa-tys turtingiausieji, � gal netgi galë-tø pakisti jø supratimas apie tai, kasyra Europa (tiksliau, kas buvo Eu-ropa, nes kitomsmiesto dalims sep-tynmyliais þingsniais progresuo-jant, medinukø kvartalai neapsi-sprendëliðkai tebetrypèioja vietoj)ir kodël kai kurios dabartinës Eu-ropos vadinamosios vertybës skam-ba absurdiðkai naiviai, fone grau-dþiai cypiant sukamo ðulinio renti-nio ávorëms.Visiðkai neásivaizduoju, kà apie

Europà ir jos laiko tekëjimo ypatu-

mus Lietuvoje suprato prancûzasGilles Vuillardas, Prancûzø kultû-ros centre pristatæs parodà, skirtàLietuvos medinës architektûros pa-veldui, taèiau tikrai matyti, kad jisjuo þavisi. Ir, akivaizdu, daug la-biau negu mes, diena ið dienos jápatiriantys kaip neiðvengiamà duo-tybæ. Tiesa, savo dëmesá dailinin-kas skiria ne Vilniaus, bet Kaunomediniam paveldui (autorius jauseptynerius metus gyvena Kaune).Jautriais, smulkiais, preciziðkais po-tëpiais nutapyti medinukai atgyjadidelio formato drobëse. Juose kiek-viena, net smulkiausia, detalë tarsiiðglamonëta dailininko teptuku �prieangio stogelis, palangë, kiemoðaligatvis, per patiþusá kovo snie-gà gatve klampojanèio praeivio fi-gûrëlë... Peizaþai ne sustingæ, ne-bylûs, o menininko dëka iðkalbin-gi lyg þmonës. Jie pasakoja savoslëpiningas istorijas, tûnanèias uþnamo lango ar þaluma putojanèia-me ûksmingame kieme. Kai kurienamai Gilles paveiksluose pavaiz-duoti ávairiais metø laikais.�Tapau tai, kà matau. Mano ta-

pyba demokratiðka, ji skirta vi-siems; ákvëpta kasdienybës, ji ginaþmones ir paprastus dalykus. Iðgel-bëti medinæ architektûrà Lietuvojegali tik lietuviai, taèiau nekalbukaip paðalietis � að èia gyvenu, �tvirtina autorius. �Kai kuriuos kvar-talus reikia apsaugoti, padëti namøsavininkams ir uþkirsti kelià su ne-kilnojamojo turto spekuliacijomissusijusiems gaisrams. Daugybë na-mø savininkø turëtø gauti patari-mø ir pagalbos, taip galëtø bûti ið-gelbëti iðtisi kvartalai! Koks graþusbûtø ðis medinis renesansas! Lietu-va taptø maþàja medine Italija.�Gal nereikëtø pernelyg pasitikë-

ti ðiomis dailininko panegirikomis,juo labiau kad ir menininkà galimaátarti paskendusá iliuzijose bei sen-timentuose, � ðitas bruoþas já no-rom nenorom tempia link dvasin-gojo �Uþupio meno mokyklos� sti-liaus, � bet atidþiau ásiklausyti bentá socialiná paveikslø turiná, matyt,verta: �Medinë architektûra � tarsiLietuvos paraðas. Architektûriniaipotëpiai, kuriais ðie pastatai buvo�nutapyti� � tokie orûs. Medis, joformos ir spalvos darë ir tebedaroLietuvà nepaprasta ðalimi.�O gal ir tikrai taip?

Atkelta ið 9 p.

Po aktorës Reginos Paliukaitytësperskaitytos iðtraukos, graþiai pri-staèiusios gal penketà ið kokiø pen-kiø ðimtø knygos personaþø, viso-keriopai �uþtariamas� ne tik A. Ve-èerskio, bet ir Regimanto Adomai-èio, Sauliaus Sondeckio, LionginoÐepeèio, Tomo Vaisietos, SimonoAlperavièiaus, Filomenos Taunytësbei kitø þilagalviø �arkangelø�, oypaèiai sustiprintas �desanto� iðAukðtaitijos � su paèiu paèiausiuUtenos meru Alvydu Katinu avan-garde, o kraðtieèiu poetu Petru Pa-navu delegacijos ariergarde � P.Treinys sumaniai �atsiðaudë�, pa-deklamuodamas �uþkulisiuos� iðdeðinës jam sëdëjusá Juozà Macevi-

èiø, paskui � �uþkulisiuos� ið deði-nës ásitaisiusá Algimantà Baltaká, ogaliausiai ir aukðtai aukðtai � virðmûsø visø, virð Nacionalinio, virðpraþydusio Vilniaus ir gegutëmisbekukuojanèiø gimtøjø poeto Juk-nënø � ásikûrusá Antanà Miðkiná...�Pamaitinæs� susirinkusiuosius

geros poezijos porcija (nebûtø ak-torius!), prajukdæs auditorijà savopaties sapnais ir bièiulio Siomos þy-diðkais anekdotais pagardinta atsi-minimø doze (nebûtø nepralenkia-mas pasakorius!), �Tango� autoriusstaiga surimtëjo ir jau pats ëmë �bar-tis� (nebûtø ilgametis direktorius!).Barësi P. Treinys ðirdingai, kaip jisvienas temoka: ið esanèiøjø ir ne-sanèiøjø jo knygos sutiktuvëse bu-vo kuo grieþèiausiai pareikalautatuètuojau atgaivinti Dalios ir Povi-lo Mataièiø folkloro teatrà, Nepri-klausomybës auðroje netoliaregið-kai sugriautà Dariaus Kuolio inicia-

tyva, taip pat � ilgai neatidëliojantsurasti Vilniuje vietà Dalios Matu-laitës skulptûrai �Graþina�, áamþi-nanèiai Þalgirio mûðio sukaktá, kurijau beldþia á Lietuvos vartus...Bûtø gerai, kadmûsø kultûros pa-

triarcho �grûmojimus� iðgirstø ga-lingieji � tegul ir ne visai visi �pari-ziejai�, nesiliaujantys ðokti mamo-nos tango ant mûsø tautos sprando�ið paskutiniojo P. Treinio knygosskyriaus, ið jo post scriptum�o, taibent jau knygos pirmojoje dalyje au-toriaus pagarbiai �sapnuojami� Lie-tuvos arkangelai su paèia Apyauð-rio Dalia Grybauskaite prieky!Pridursiu, kad memuarø su da-

barties aidomuða autoriui, be gau-sybës gëliø ir kitø gërybiø, buvopadovanotas ir tikrø tikriausias tan-go, kurá su partneriu suðoko DaliaMichelevièiûtë � viena ið P. Trei-nio knygoje minimø Daliø. Kuri?Atsiverskime naujà knygà...

21 d., penktadiená, vyksXV tarp-tautinë Vaikø knygos ðventë �Skai-tantis miestas�, skirta Lietuvos Ne-priklausomybës 20-meèiui ir Þal-girio mûðio 600 m. sukakèiai beiKauno miesto gimtadieniui.Programa:12 val. � Teatralizuotas knygø pa-

radas Laisvës alëjoje (renkamës prieKauno muzikinio teatro). Eisenojedalyvaus lietuviðkø knygø persona-þai, raðytojos Vytautës Þilinskaitësir kitø autoriø knygø herojai, istori-niai Þalgirio mûðio herojai. Ðventi-në programa (scenoje prie Muziki-nio teatro, susitikimas su miesto va-dovais ir sveèiais ið Lenkijos Lem-borko vieðosios bibliotekos).13 val. � Vienybës aikðtëje � pie-

ðiniø ir inscenizacijø akcija-konkur-sas �Þalgirio mûðis vaiko akimis�.14 val. � Meninë programa Vie-

nybës aikðtëje. Dalyvaus istoriniaipersonaþai � Vytautas Didysis ir ku-nigaikðtienë Ona (aktoriai T. Vaisie-ta, K. Kazakevièiûtë), Kazio Binkioteatras, meniniai kolektyvai, knygøiliustratoriai, raðytojai S. Abromavi-èius, Z. Gaiþauskaitë, L. Inis, Z. Sa-dauskaitë. Kvieèiame vaikø darþeliøugdytinius, pradiniø ir 5-7 klasiømoksleivius, pedagogus, bibliotekøskaitytojus aktyviai dalyvauti ðven-tës programoje. Vaikø knygos ðven-tës metu komisijos atrinkti darbai buseksponuojami, premijuojami, renka-ma geriausia kaukë.

24 d., pirmadiená, 18 val. VDUmenø galerijoje �101� atidaroma ja-ponø menininko, dvasininko NobuOgasawara paroda �Á Þemæ. KurÞmogus susitinka su Þmogumi�.Ekspozicija veiks iki birþelio 5 d.

Gilles VUILLARDAS. ,,Medinë architektûra�.

11

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945 el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

89-ojo kûrybiniosezono geguþësmënesiorepertuaras

20 d., ketvirtadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � BiljanosSrbljanoviè �Skëriai�. Dviejø daliø tragikomedija. Reþisie-rius Rolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilie-to kaina � 30 Lt.21 d., penktadiená, 18 val. Penktojoje salëje � �Laimin-

gi�. Dviejø daliø spektaklis pagal Friedricho von Schillerio�Klastà ir meilæ�. Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio truk-më � 2.30 val. Bilieto kaina � 40 Lt.22 d., ðeðtadiená, 12 val. Ilgojoje salëje � Inesos Paliuly-

tës �Anderseno gatvë�. Vienos dalies spektaklis. ReþisierëI. Paliulytë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 12 Lt.22 d., ðeðtadiená, 15 val. Tavernos salëje � Ingeros Hage-

rup �Stiklinë arbatos su citrina�. Vienos dalies komedija.Reþisierë Danutë Juronytë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilie-to kaina � 25 Lt.22 d., ðeðtadiená, 18 val. Premjera! Penktojoje salëje �

�Moderatoriai�. Dviejø daliø forumas. Reþisierius AndriusKurienius. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 30 Lt.23 d., sekmadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Audronio Liu-

gos produkcijos gastrolës: John Patrick Shanley �Dvejonë�.Reþisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietøkainos � 30, 35 Lt.26 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Antono Èe-

chovo �Palata�. Ligos istorija. Inscenizacijos autorius ir re-þisierius Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietokaina � 50 Lt.Teatro kasa veikia kasdien 10.30-19 val. Informacija

tel. 8-37 22 40 64, www.dramosteatras.lt. Bilietus taip patplatina TIKETA.LT.

21 d., ketvirtadiená, 19 val. Premjera! Lau-ros de Weck �Mylimiausi�. Vienos daliesspektaklis. Reþisierius Vytautas Balsys.23 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës

�Sidabrinis fëjos ðaukðtelis�. Spektaklis vi-sai ðeimai. Reþisierë A. Dilytë. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilietø teirautis: M. Daukðos g. 34. Tel. 8-37-408470,

226090, www.mazasisteatras.lt

Kauno valstybinis lëliø teatras22 d., ðeðtadiená, 12 val. Maþojoje scenoje �

�Daktaras Kripðtukas pragare�. Paslaptinga isto-rija, nutikusi Kaune. Nuo 6 m. Reþisierë J. Januð-kevièiûtë. Bilietø kainos � 8, 10 Lt.23 d., sekmadiená, 12 val. �Maþasis Mu-

kas�. Ar sunku bûti kitokiam? Nuo 5 m. Reþisierius A. Stan-kevièius. Bilietø kainos � 8, 10 Lt.Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penk-

tadieniais 11-17 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais 10-14 val.Informacija tel. 8-37 220061, www.kaunoleles.lt.

20 d., ketvirtadiená, 18val. Jungtiniø Valstijø ka-riuomenës Europos orkest-ro ir choro koncertas. Diri-gentai: pulkininkë leitenantë Beth Steel ir kapitonas DanielToven. Programoje: Dmitrijaus Ðostakovièiaus, NikolajausRimskij-Korsakovo, Modesto Musorgskio, George Gershwi-no, John Phillip Sousa ir kitø kompozitoriø kûriniai. Bilietøkaina � 10, 15 Lt.21 d., penktadiená, 17 val. Lietuvos vaikø ir moksleiviø

televizijos konkurso �Dainø dainelë� Kauno miesto dalyviøkoncertas. Koncerte dalyvaus 30 solistø ir ansambliø ið miestomuzikos, bendrojo lavinimo mokyklø, ikimokyklinio ugdy-mo ástaigø. Áëjimas nemokamas.Bilietus platina TIKETA ir Kauno filharmonijos kasos.

Informacija tel. 8-37 20 04 78, www.kaunofilharmonija.lt

Kauno valstybinis muzikinis teatras20 d., ketvirtadiená, 18 val. Imrës Kalmano

�Monmartro þibuoklë�. Trijø veiksmø operetë. Re-þisierius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Virgilijus Vi-sockis, dailininkë Marija Rubavièiûtë, choreografasAgris Danileviès (Latvija). Spektaklio trukmë � 3 val.Bilietø kainos � 15, 25, 30, 50, 55, 60, 100 Lt.21 d., penktadiená, 18 val. Johano Ðtrauso �Naktis Vene-

cijoje�. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, diri-gentas Julius Geniuðas, dailininkas Eldor Renter (Estija).Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 10, 15, 18, 30,35, 40, 100 Lt.22 d., ðeðtadiená, 18 val. Sai Kolmano �Mieloji Èariti�.

Dviejø daliø miuziklas. Reþisierius Kæstutis Jakðtas, dirigen-tas Julius Geniuðas, dailininkë Marija Rubavièiûtë, choreo-grafas Aurelijus Liðkauskas. Spektaklio trukmë � 3.30 val.Bilietø kainos � 15, 25, 30, 50, 55, 60, 100 Lt.23 d., sekmadiená, 18 val. Leo Faliso �Madam Pompa-

dur�. Dviejø daliø operetë. Reþisierë ir choreografë Andþeli-ka Cholina, dirigentas Jonas Janulevièius, scenografas Mari-jus Jacovskis, kostiumø dailininkas Juozas Statkevièius.Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 20, 30, 40, 65,75, 80, 150 Lt.Teatro kasa dirba 11-14.00, 14.45-18 val. Poilsio diena �

pirmadienis. Informacija tel. 8-37 22 87 84, el. p. administra-tore@muzikinisteatras.lt.

25 d., antradiená, 17 val. Maironiolietuviø literatûros muziejus (Rotuðës a.13) kvieèia á poeto Algimanto Baltakiojubiliejiná kûrybos vakarà. Dalyvaus po-etas A. Baltakis, literatûros kritikas Va-lentinas Sventickas, aktorius Saulius Ba-galiûnas, bandonija gros Giedrius Bagdonas (mokytojas Algir-das Kasperavièius). Prieð renginá kvieèiame aplankyti A. Balta-kiui skirtà parodà �Gerøjø þodþiø kryptimi�, kurià parengë Ðiuo-laikinës literatûros skyriaus vedëja Virginija Markauskienë, api-pavidalino dailininkë Inga Zamulskienë.

Kauno kamerinis teatras20 d., ketvirtadiená, 18 val. Augusto Strindber-

go, Antonio Sverlingo �Karðtas ðokoladas�. Ðvedið-ka vakarienë artistø kavinëje. Reþisierius Stanislovas Rubino-vas. Spektaklio trukmë � 1.40 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.21 d., penktadiená, 18 val. Lauros Shaine Cunningham

�Mergvakaris�. Dviejø daliø amerikoniðka komedija. Reþi-sierius Aleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë � 2.35 val.Bilietø kainos � 24, 30 Lt.22 d., ðeðtadiená, 26 d., treèiadiená, 18 val. Fransua Rablë

�Gargantiua ir Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gurmanams(N-18). Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 1.55 val. Bilietø kainos � 40, 50 Lt.23 d., sekmadiená, 18 val. Michalo Walczako �Pirmasis kar-

tas�. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Stanislovas Rubino-vas. Spektaklio trukmë � 2.15 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Bilietai parduodami teatro kasoje darbo dienomis

14-18 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais 11-17 val. Infor-macija tel. 8-37 228 226. Bilietø galima uþsisakyti internetosvetainëje www.kamerinisteatras.lt, elektroniniu paðtu in-fo@kamerinisteatras.lt arba ásigyti BILIETAI.LT ir �BilietøPasaulis� prekybos vietose.

20 d., ketvirtadiená, 17 val. Juozo Tumo-Vaiþganto mu-ziejus (Aleksoto g. 10-4) kvieèia á poeto Henriko Radausko(1910-1970) 100-ojo gimtadienio minëjimà bei jo pirmo-sios eilëraðèiø knygos �Fontanas� (1935) faksimilinio leidi-nio pristatymà. H. Radausko kûrybà skaitys aktorë VirginijaKochanskytë.

Netekus Mamos nuoðirdþiai uþjauèiameLÞD naræ Graþinà Daukðaitæ.

Lietuvos þurnalistø draugijos Centro valdyba

XXV tarptautinis folkloro festivalis�Atataria lamzdþiai 2010�Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui20 d., ketvirtadiená, 17 val. Kauno tautinës kultûros centre

(A. Jakðto g. 18) � festivalio atidarymas �Sveiki gyvi, svete-liai�. Kauno folkloro festivaliø retrospektyvinës parodos �Nuotrimitø iki lamzdþiø� pristatymas. Áëjimas su kvietimais.21 d., penktadiená, 17 val. Ryðiø istorijos muziejuje (Ro-

tuðës a. 19) � koncertas �Dainuok, sesula, kol dar laikelis�.17 val. Kauno kultûros centre �Tautos namai� (Vytauto pr.79 / Kæstuèio g. 1) � þydø tradicinës muzikos grupës �Max-well Street Klezmer Band� (JAV) koncertas. 18 val. Povilo Stul-gos lietuviø tautinës muzikos instrumentø muziejuje (L. Za-menhofo g. 12) � koncertas �Visi bajorai á karà jojo�, skirtasÞalgirio mûðio 600-osioms metinëms. 19 val. Ryðiø istorijosmuziejuje � koncertas, skirtas VU KHF folkloro ansamblio�Uosinta� veiklos 30-meèiui. Tradiciniø ðokiø vakaras.22 d., ðeðtadiená, 11-13 val. Povilo Stulgos lietuviø tauti-

nës muzikos instrumentø muziejuje � kûrybinës dirbtuvës(tradiciniø dainø ir ðokiø mokymai), skiriama Povilo Stul-gos lietuviø tautinës muzikos instrumentø muziejaus ekspo-zicijø 25-meèiui. 14 val. Rotuðës aikðtëje � koncertas �Iðkur, ið kur sveèiai atkeliavo�. 15 val. Povilo Stulgos lietuviøtautinës muzikos instrumentø muziejuje � koncertas �Kienotie margi dvarai�. 16 val. Istorinëje LR prezidentûroje (Vil-niaus g. 33) � koncertas �Iðjoj brolis karelin�, skirtas Þalgi-rio mûðio 600-osioms metinëms, kariniø istoriniø dainø kom-paktiniø plokðteliø pristatymas. 16 val. Ryðiø istorijos mu-ziejuje � koncertas �Praðom, sveèiai, kieminët�. 20 val. Ry-ðiø istorijos muziejuje � subatvakaris.23 d., sekmadiená, 14 val. Ryðiø istorijos muziejuje �

vaikø folkloro ðventë �Sekminiø spirgutis�. 17 val. Ryðiøistorijos muziejuje � festivalio uþdarymas. Jubiliejinis vaka-ras �Suktinis paskutinis�.Visi renginiai nemokami. Informacija tel. (8-37) 40-71-

35, www.ktkc.lt.

Kauno tautinës kultûros centras

20 d., ketvirtadiená, 18 val. tapybos mokymai suaugu-siesiems �Prie molberto�. Veda dailininkas Gvidas Latakas.21 d., penktadiená, 17 val. paskaita �Akys ir regëjimas.

Regëjimo profilaktika�. Lektorius Aleksandras Þarskus.18.30 val. susitikimas su poete Egle Perednyte. Autorë skai-tys eiles ið naujos knygos �Að klausiausi nutilusios�.25 d., antradiená, 17 val. batikos technikos mokymai su-

augusiesiems �Audiniø marginimas. Skarelë�. Veda daili-ninkë Rita Juodytë. Atsineðti priemones.26 d., treèiadiená, 18 val. paskaita �Dvasinës krizës for-

mos: atsinaujinimas sugráþtant á save�. Lektorius Aleksan-dras Þarskus.

20 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno apskrities vieðojojebibliotekoje (Radastø g. 2, IV a. fojë) atidaroma unikali pa-roda �Kaunas: vieno vaizdo metamorfozës�. Paroda veiksiki birþelio 13 d. 17 val. 406 kamb. bus tæsiama Kauno isto-rijos tema � vyks pokalbis su �Kauno istorijos metraðèio�leidëjais �10 þvilgsniø á Kauno istorijà�. Dalyvaus doc. dr.Jonas Vaièenonis, doc. dr. Remigijus Civinskas, dr. Rasa Var-sackytë ir kt. Áëjimas nemokamas.25 d., antradiená, 14 val. Filmø perþiûra. �Ásimylëjæs Ðeks-

pyras� (1998 m., reþ. Johnas Maddenas) apie raðytojà Vilja-mà Ðekspyrà.26 d., treèiadiená, 14 val. Filmø perþiûra. �Manæs èia nëra�

(2007 m., reþ. Toddas Haynesas) apie dainininkà Bobà Dylanà.

20 d., ketvirtadiená, 18val. Kauno karininkø ramovëje(A. Mickevièiaus g. 19) Kauno muzikos ansamblis �Ainiai�(vadovas Jonas Urbonas) pirmà kartà atliks lietuviø liaudiesinstrumentø orkestrinius kûrinius, skambës ansamblio solistøatliekamos dainos. Ansamblio orkestrui diriguos Dalius Iva-nauskas. Koncertà ves Vilius Kaminskas. Áëjimas nemokamas.

20 d., ketvirtadiená, 16 val. Nacionalinio M. K. Èiurlio-nio dailës muziejaus M. Þilinsko dailës galerijoje (Nepri-klausomybës a. 12, II a.) bus atidaryta jaunosios kartos meni-ninkës Kristinos Èyþiûtës personalinë paroda. Ji veiks ikibirþelio 4 d.25 d., antradiená, 17 val. Nacionalinio M. K. Èiurlionio

dailës muziejaus Kauno paveikslø galerijoje (K. Donelaièiog. 16) vyks paskutinysis ðá sezonà projekto �Paskutiná mëne-sio antradiená pasimatymas su...� susitikimas. Pokalbis Kau-no paveikslø galerijoje vyks su poetiðkuoju grafiku Romu-aldu Èarna. Ðiuo metu A. Þmuidzinavièiaus muziejuje vei-kia autorinë dailininko paroda. Ji vyks iki birþelio 6 d.

Kauno berniukø ir jaunuoliø choro 50-meèiojubiliejiniai renginiai

23 d., sekmadiená, 13 val. Rotuðës aikðtëje � susitikimas-koncertas �Pabûkime kartu�. Dalyviai: Kauno berniukø cho-rinio dainavimo mokyklos �Varpelis� jaunuèiø chorai, Kau-no berniukø ir jaunuoliø choras �Varpelis� (meno vadovasKsaveras Planèiûnas), Kauno puèiamøjø orkestras �Àþuoly-nas� (vadovas Vytautas Ramanèiûnas), �Varpelio� bendruo-menë.27 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno Kristaus Prisikëlimo

baþnyèioje � Volfgango Amadëjaus Mocarto �Karûnavimomiðios�. Atlikëjai: Berlyno Operos vaikø choras (vadovas Vin-zenz Weissenburger), Ðiauliø berniukø ir jaunuoliø choras �Da-gilëlis� (vadovas Remigijus Adomaitis), Kauno berniukø irjaunuoliø choras �Varpelis� (vadovas Ksaveras Planèiûnas).

Geguþës 21 d., penktadiená, 17 val. Istorinëje LietuvosRespublikos Prezidentûros sodelyje � lauko parodos �Va-þiuojam! Transportas laikinojoje sostinëje� atidarymas. Pa-roda veiks iki spalio 31 d.

21 d., penktadiená, 18 val. galerijoje �Aukso pjûvis� (Ver-slo lyderiø centras, K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53)atidaroma Rolando Mociûno personalinë paroda �Kaunas:tarp vizijø ir realybës�, skirta miesto ðventei �Kauno dienos2010� paminëti. Paroda veiks iki birþelio 20 d.

12

. 2010 m. geguþës 20�26 d., Nr. 19 (292�733)Spektras

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, geguþës 25 d., Ki-tokio kino klubo cikle �Þmogus is-torijos verpetuose� bus rodomabiografinë drama �Vatelis�, kurià2000m. bendromis pastangomis su-kûrë Prancûzijos, Didþiosios Brita-nijos ir Belgijos kinematografinin-kai.Kanø kino festivalio �Auksine

palmës ðakele� apdovanoto filmo�Misija� reþisierius RolandasJoffé, sekdamas geriausiomis kos-tiuminio kino tradicijomis, atku-ria paskutines karaliðkojo kulina-ro Fransua Vatelio dienas, ypaèakcentuodamas 1761-øjø balan-

Kitokio kino klube � �Vatelis�dþio 21-àjà, kai princo de Kondëpilyje savo ðeimininko ásakymuVatelis turëjo suruoðti Prancûzi-jos karaliui Liudvikui keturiolik-tajam (aktorius Julianas Sandsas)grandiozinæ puotà. Spëjama, kadtokiu bûdu karaliaus nemalonënpakliuvæs princas de Kondë (ak-torius Julianas Gloveris) norëjæspataisyti savo paðlijusius reikalusir galbût net uþsitikrinti Jo Malo-nybës Karaliaus Saulës kariniø pa-jëgø vado pareigas bûsimame ka-re su Olandija. Puota ið tikrøjø bu-vo pasakiðka, taèiau jau antràjàgurmaniðkos fiestos dienà Vate-lis buvo negyvas. Tikrai þinoma,kad ne nuo persivalgymo. Vate-lio mirties aplinkybes iki ðiolgaubia paslaptis. Filme pateikia-ma tik viena tragiðkos atomazgosversija.Pagrindiná vaidmená sukûræs

Gerardas Depardieu pelnytai laiko-

mas geriausiu savo epochos Pran-cûzijos aktoriumi. Universalaus ta-lento ir plataus galimybiø spektrovirtuozas áspûdingiausiø pergaliøpasiekia tada, kai persikûnija á na-cionalinës literatûros ekranizacijøherojus (Honore de Balzaco pul-kininkà Ðaberà, Alexandre�o Du-mas grafà Montekristà ir muðkieti-ninkà Portà, Moliere�o Tartiufà,Georgeso Bernanoso velnio apsës-tà kunigà Donisanà, Victoro HugoÞanà Valþanà, Edmondo Rostan-do Sirano de Berþerakà) arba kaivaidina istorines asmenybes �Kristupà Kolumbà, Napoleonoslaptosios policijos vadà Þozefà Fu-ðë, Didþiosios prancûzø revoliuci-jos ideologà Dantonà, garsø XIX a.seklá Fransua Vidokà, baroko mu-zikos genijø Marinà Marais, skulp-toriø Auguste�à Rodinà.FransuaVatelis yra graþi ðios per-

sonaþø galerijos puoðmena.

Apie meilæ bei mirtá rimtai ir su ðypsenaGediminas JANKAUSKAS

Penktadienio vakarà 21.40 val.LTV2 parodys ankstyvàjà WoodyAlleno komedijà �Meilë ir mirtis�,kurioje reþisierius vaidina BorisàGruðenkà � bailø, taèiau trokðtantáðlovës rusà, priverstà tarnauti kariuo-menëje ir dalyvauti kare prieð Na-poleonà. Laimingai iðvengæs mir-ties, jis gráþta namo ir dabar gali vestisavo gyvenimo meilæ � pusseseræSonià. Abu sutuoktiniai ásipainiojaá sàmokslà prieð Napoleonà, nes ti-kisi pakeisti istorijos eigà. Pasikësi-nimas ávyksta, bet visai ne taip, kaipbuvo planuota. 1975 m. tarptauti-niame Berlyno kino festivalyje spe-cialiu þiuri prizu apdovanota eks-centriðka komedija parodijuoja is-torinius Sergejaus Eizenðteino fil-mus, Ingmaro Bergmano �Septintà

antspaudà�, taip pat rusø klasikø Le-vo Tolstojaus ir Fiodoro Dostojev-skio literatûrinius ðedevrus.Drama �Du broliai � tigrës vai-

kai� (penktadienis, 20.10 val.,TV3) � tai puiki galimybë pabûtitolimuose kraðtuose ir patirti kvapàgniauþianèiø nuotykiø. Filme daugnenuspëjamø likimo vingiø, narsosir iðdavystës, pasiaukojamos drau-gystës ir niekingos klastos. Visa taikartu su þiûrovais patirs du broliaitigrai Kumalas ir Sanga, pasaulá ið-vydæ nuoðaliame dþiungliø uþkam-pyje, paèioje Pietryèiø Azijos ðirdy-je � ten, kur stûkso didingos ðven-tyklos griuvësiai. Netrukus broliaibus iðskirti: Kumalas paklius á cir-kà, o Sangai likimas lems bûti egzo-tiðku turtuoliø þaisliuku. Ar kadanors broliai galës iðvysti vienas kitàir sugráþti á savo dþiungliø namus?

Garsaus siaubo romano ekraniza-cijoje �BramoStokerio �Drakula�(penktadienis, 23.55 val., TV3)veiksmas prasideda 1897 m. Po ke-turiø ðimtmeèiø, praleistø baisiojevienatvëje, Transilvanijos valdovasgrafas Drakula (aktorius Gary Old-manas) nusprendþia nutraukti tylë-jimo áþadus ir pasirodyti vieðumoje.Kaip tik tada ið Londono á jo kara-lystæ atvyksta jaunas nekilnojamo-jo turto agentas Dþonatanas Harke-ris. Pamatæs jo nuotakos Minos por-tretà, tamsos valdovas ið karto pa-stebi, kad mergina stebëtinai panaðiá jo nepamirðtà mylimàjà Elþbietà.To pakanka, kad Drakula uþsimany-tø vykti á Londonà. Nuostabi Woj-ciecho Kilaro muzika. �Oskarai� uþgarso efektus, grimà bei kostiumus.Josepho Conrado knygos meist-

riðkumo iðbandymu tapo ne vienam

reþisieriui � Richardui Brooksui(�LordasDþimas�), FrancisuiForduiCoppolai (�Ðiø dienø Apokalipsë�),AndrzejuiWajdai (�Ðeðëlio ruoþas�).Prancûzø reþisierius Patrice�as Che-reau taip pat rado tinkamà raktelá áðio literatûros klasiko pasaulá. �Gab-rielëje� (ðeðtadienis, 21.30 val., Lie-tuvos ryto TV) atgyja 1912 m. Pary-þius. Gabrielë ir Þanas � mieste ger-biama turtingø burþua pora. Ketvir-tadieniais jø prabangiuose namuo-se renkasi visas elitas. Þanas didþiuo-jasi savo þmona, ja visiðkai pasitiki,taèiau vienà rytà rastas laiðkas suke-lia grësmæ ðeimos idilei. Gabrielëpraneða paliekanti vyrà ir iðeinantipas kità.�Bevardis� (ðeðtadienis, 0.15val.,

LNK) primena kur kas senesnius lai-kus, kai Kinija buvo padalyta á sep-tynias karalystes. Vienai ið jø vado-

vavo karalius Jingas, kuris pasiryþobarbarø iðmëgintais metodais uþ-grobti prieðininkø þemes, suvienytiðalá ir tapti pirmuoju Kinijos impe-ratoriumi. Be didelio kraujo pralie-jimo tokios uþduoties dar niekamne-pavyko ágyvendinti. Nenuostabu,kad kitø dinastijø lyderiai norëjokuo greièiau atsikratyti tironu ir sam-dë geriausius þudikus. Nepavykusvienam sàmokslui, bûdavo ruoðia-masi kitam. Todël imperatorius pa-þadëjo pasakiðkus turtus tam, kurissugebës apginti jo gyvybæ. Kartàprabangiø rûmø slenkstá perþengëvieniðas dràsuolis, pasivadinæs Be-vardþiu (aktorius Jetas Li). Jis atne-ða imperatoriui netikëtà þinià apieþudikus.Karinë drama �Treèiojo Reicho

þlugimas� (sekmadienis, 22.00 val.,LNK), sukurta pagal Adolfo Hitle-rio sekretorës Traut Jungës prisimi-nimø knygà, atkuria paskutines de-ðimt didþiojo diktatoriaus gyveni-mo dienø: nuo 56-ojo gimtadienio1945 m. balandþio dvideðimtàjà ikisaviþudybës. Drauge su iðtikimiau-siais bendraþygiais fiureris slapsto-si poþeminiame bunkeryje, árengta-me po Vokietijos kanceliarija Ber-lyne. Ðie istoriniai ávykiai tampapuikia puotos maro metu metafora,o intelektualiais vaidmenimis pagar-sëjæs aktorius Bruno Ganzas randasavo vaidinamam Hitleriui daugávairiø ir ádomiø niuansø.