Nr. 35(353�794)

2011 m.spalio 20�26 d.

3-8 p.Proza

Rita VINCIÛNIENË

PoezijaVytautas KAZIELA

www.nemunas.net

�Jono Juraðo reþisuotas �Apsivalymas� Kauno valstybiniame dramos teatre �neeilinis ávykis, su didþiule vidine jëga kalbantis apie tragiðkus istoriniussukrëtimus, palietusius ir nutvilkiusius daugybæ lietuviø ðeimø. Meistriðka,aukðèiausio lygio reþisûra, paþenklinta ðirdies skausmu ir dvasiniu maksimalizmu,negali palikti abejingø. J. Juraðas ir kûrybinë grupë, regis, vienu kanèios kupinuatodûsiu atskleidë mums itin aktualià atminties temà, tiksliai ir atvirai parodësovietinio pokario prievartos sistemà, okupantø reþimà, luoðinusá þmoniø likimus.Reto átaigumo ir jëgos charakteriø analizë ribiniø situacijø akivaizdoje, smurto,prievartos, iðdavystës ir prisitaikymo temos, kaltës ir pasiaukojimo motyvai �bene svarbiausios spektaklio gijos. Ir visa tai þiauriame istoriniame kontekstenatûraliai susiðaukia su nûdiena�, � toks pirmas teatrologo ir dramaturgoGedimino JANKAUS áspûdis po spektaklio premjeros.

Plaèiau apie �Apsivalymà� � kitame �Nemuno� numeryje.

Ingelë Pek (aktorë Gabrielë Anièaitë ), Alydë Trû (aktorë Eglë Mikulionytë).Donato STANKEVIÈIAUS nuotrauka

2

Vyksmas . 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794)

Tautvydas KONTRIMAVIÈIUS

Anykðèiuose, prie poeto ir vyskupo An-tano Baranausko paminklo, ðio kûrëjo var-du pavadintos literatûrinës premijos laure-atu tapo netoliese, kitapus Ðventosios, gy-venantis ir kuriantis 63 metø poetas ir pub-licistas Rimantas Vanagas. Jam Anykðèiørajono meras Sigutis Obelevièius áteikë lau-reato sertifikatà bei 10 tûkst. litø premijà.R. Vanago kandidatûrà ðiai bene svariau-siai Lietuvos savivaldybiø literatûrinei pre-mijai gauti pasiûlë Maironio lietuviø lite-ratûros muziejus.Pagal nuostatus A. Baranausko literatû-

rinë premija skiriama uþ trejø pastarøjø me-tø knygas, kuriose skiepijama meilë Lie-tuvos gamtai ir A. Baranausko gimtinësaplinkai, atskleidþiamas þmogaus ir gam-tos dvasinis ryðys. Premijos galima tikëtis

ir uþ A. Baranausko kûrybos literatûrolo-ginius tyrinëjimus � bûtent uþ tai pernai,ásteigus tokià premijà, apdovanotas litera-tûrologas dr. Paulius Subaèius, paraðæs mo-nografijà �Antanas Baranauskas. Gyveni-mo tekstas ir tekstø gyvenimai�.R. Vanagas premija apdovanotas uþ ðie-

met iðleistà dokumentinës prozos knygà�Pesliø akademija�. Keleto kûrybiniø me-tø pareikalavæs leidinys atskleidþia raðy-tojo gimtojo Pesliø kaimo turtus ir paslap-tis bei yra jau penktoji ðio raðytojo dau-giau nei deðimtmetá kuriamos �Sieliø� se-rijos knyga. Ðioje ir kitose jo dokumenti-nës prozos knygose pasakojami ávairiaislaikais Ðventosios pakrantëse gyvenusiø arið èia kilusiø anykðtënø likimai.Spalio 14-àjà Anykðèiuose, Vyskupo

skvere prie A. Baranausko paminklo, tra-dicine laureato skrybële su rudeninio gam-tos derliaus akcentais vainikuotas laurea-tas pareiðkë, kad joks ðiandieninis raðyto-jas negalëtø stoti greta �Anykðèiø ðilelio�autoriaus ir bandyti á já lygiuotis: �Jauèiuo-

si kaip kilbukas ðalia banginio.� R. Vana-gas taip pat pridûrë, kad A. Baranauskopremija jam esanti svarbesnë ir aukðtes-në nei Nacionalinë kultûros ir meno pre-mija, nes pastaruosius penkiolika metøjis skiria literatûriniam Anykðèiø kraðtuigarsinti.�Ðita premija � labiau jûsø negu mano.

Apie kà gi að daugiau raðau, jei ne apie jus,kam gi daugiau raðau, jei ne jums�, � kal-bëjo anykðtënams laureatas.Beje, Lietuvos raðytojø sàjungos pirmi-

ninkas Antanas A. Jonynas teigë, kad R.Vanago �Pesliø akademija�, nors ir pasa-koja vieno maþo kaimelio prie Ðventosiosistorijà, gali iðeiti uþ Lietuvos ribø ir su-laukti tarptautinio pripaþinimo: �Svarbiaune apie kà raðytojas raðo, o kaip tai daro.�Jis siûlë pradëti toká kelià pirmiausia nuoknygos vertimo á ðvedø kalbà.

Autoriaus nuotrauka

Antano Baranausko premija � Rimantui Vanagui

Neringa BUTNORIÛTË

Praëjusià savaitæ Kaune bastësibûtybë, kurià po Lietuvà klajotipaleido ðeðtà kartà vykstantis au-diovizualinës poezijos festivalis�Tarp�. Jau keletà metø bandantisgrybðtelti avangardo, Kaune regi-nys praeiviø akis viliojo áprastøpasimatymø vietose iðnyranèiaiseilëraðèiais, ið kuriø nors vienà kurbuvus, kur nebuvus imi panosëjelukðtenti:

kur kudirka dukra karkaruda kurdë kûdra ûdrakurgi kurki kardu dardukudirka dirka eta ta

Þygimantas Kudirka

Ávairûs miesto centre ðmëkðèio-jantys Kæstuèio Navako, DariausJurevièiaus, Þ. Kudirkos, AuðrosKaziliûnaitës, Jono Meko poezi-jos intarpai � tai vienas ið kvieti-mø, kuriais ðiemet �Tarp� siûlë pa-sinerti á miesto ðamanø regëjimus.

Jaukintis ðá þvërá tikrinant, ar�Tarp� poetinis kailiukas atrodysne toks jau ðiurkðtus prisiliesti,buvo galima net tris dienas. Vil-niuje skaièiusiø poetø balsai spa-lio 12 d. Kaunà pasiekë vizuali-zuotø kûriniø pavidalu � progra-ma �Judantys eilëraðèiai�, kuriømetu daugiausia publikos katuèiøsulaukë Gyèio Norvilos, Benedik-to Januðevièiaus tekstai.Spalio 13 d. pristatyti konkur-

siniai filmai tema �Að vadinu Ta-

ve savàja neramybe, nes jokio / Ki-to vardo tau nesurandu� pagal ðeð-tajame deðimtmetyje dràsiai ap-nuoginanèià moters bûtá, todël �ra-ganiðka� vadintà B. Pûkelevièiû-tës kûrybà. Tà patá vakarà rodytosir ekspresyvios A. Venckaus inter-pretacijos pagal Rainerio MariaRilke�s eiles, leidusios spëti, kasstipresnë � idëja ar jos ágyvendi-nimas.Spalio 14 d. VDA, buvusios psi-

chiatrijos ligoninës pastate, atida-ryta paroda pagal Manto Gimþaus-ko-Ðamano eilëraðèio �Antigravi-tacinë voruta� þodþius �Ypatingaspasiûlymas visiems poetams ir po-etëms, kuriems raidës ir þodþiai ne-bekelia fizinio pasitenkinimo�.Audiovizualinës poezijos festiva-lis �Tarp� atveria kelius improvi-zacijai: atmosferà padëjo kurti pa-rodos temos ákvëpëjo �Acid IsSweet� bei Patrio Þidelevièiaus irGabrielës Paðkauskaitës muzika-lus duetas.

Pagrindinis ðiø metø Kauno�Tarp� renginys � penktadienio va-karà vykæs �Sukilimas Gargare�,pakvietæs tris sveèius ið uþsienio.Vakaro pradþioje ið tamsos netikë-tai iðniro Luulur (EST) � þymus es-tø ir savakalbës poezijos kûrëjas.Nenustygstanti Kimberley Bianca(AUS), prieðingai, þaidë ðviesoje,þavëjo þodþio ir vaizdø derme. Ga-na niûrios istorijos autorius Robi-nas Bale�as (UK), sukæs auditori-jos akis nesibaigianèiais laiptø su-kuèiais, prasitarë, kad ið kiekvie-no pasirodymo mokosi ir kreipia

dëmesá á þodþio galià. Jau paþásta-mos ið paprastø tekstø kompozici-jø ir chaoso deriniø grupës �Regi-na� (LT), regis, laukë didþioji ap-silankiusiøjø dalis. Taèiau, þadë-jusi sensacingà gráþimà atsinauji-nusia sudëtimi, poezijà supynusisu dþiazu, grupë vis dëlto didþiu-lio sprogimo nesukëlë. Antrojojeprogramos dalyje scena perleistamuzikai � vaizduotæ ir publikà iðju-

dino temperamentingieji postjazzatstovai �Sheep Got Waxed� (LT).Laisvë iðreikðti save, prasidëjusinuo pirmøjø renginio minuèiø,sëkmingai pasiekë kulminacijà.Neprasèiausiu vakaro akcentu ta-po pirmasis Kaune poezijos impro-vizacijø ðou, kurio metu neprofe-sionalûs poetai ið auditorijos ga-vo leidimà atsiverti, derinti muzi-kos ir teksto galimybes. Improvi-zacijomis dþiugino ir ant scenos

uþlipæ retai Kaune iðvystami po-ezijos slam�o atstovai D. Jurevièiusir Þ. Kudirka.

Atrodo, �Tarp� þvëris per ðeðe-rius metus tapo iðties apsukrus irnepasotinamas áspûdþiø. Kokiaisþingsniais jis þengia, plaèiau pa-sakoja dramaturgë, LMTA dësty-toja, �AVaspo� ir festivalio ðirdisGabrielë Labanauskaitë:� Kiekvienais metais audiovizu-

alinës poezijos festivalis �Tarp� ste-bina auditorijà netikëtumais, taèiaugalbût yra koks �Tarp� þenklas, iðkurio já jau gali atpaþinti, iðskirti iðkitø tokio pobûdþio renginiø?� �Tarp� þenklas uþkoduotas

paèiame pavadinime � tarpdiscip-liniðkumas yra poezijos festivalioskiriamasis bruoþas ir orientyrassudarant programà. XXI a. ði sàvo-ka gali bûti suprantama labai pla-èiai, ir nebûtinai tai apsiribojaskaitmeniniø medijø naudojimuiðreiðkiant poezijà.� Vienas ið ðiø metø festivalio

akcentø � ávairiose miesto vietoseskaitantys poetai. Ar tai reiðkia,kad ðiandien poeto be miesto jauneásivaizduojate?

Nukelta á 10 p.

�Tarp� 2011: asociatyvus dþiazoir poezijos prisilietimas Kaune

Kimberley Bianca.

Festivalio ,,Tarp� dþiazo ir poezijos improvizacijos.

,,Sukilimas Gargare�.

3

.2011 m. spalio 20�26 d.,

Nr. 35 (353�794)

1. Dvideðimt dvi ir dvi minu-tës. Kokie èia naktinëjimai? Iðsi-dirbinëji, juk taip? Nenori á lovà� prisipaþink! Ir iðsidirbinëji. At-seit paþiûrëkit tik � net naktimisdirbu, ane? Nieko tu nedirbi, nie-kuomet nemokëjai rimtai dirbtinet dienos valandomis, o kà kal-bëti apie naktines, juk taip, mie-loji? Vaidini dirbanèià, atseit kû-rëjà, ir tiek. Dar Siracidà atsiver-tei, paþiûrësim, vadinasi, kà Jispasakys...Oi oi oi... O Jis ramiau-siai iðtarë:

...tik kas laisvas nuo triûso,gali tapti iðmintingas.

Ir ðe tau � kaip akmeny iðkaltatiesa. Tarsi ant delno... Arba taupo pagalve. Eik miegot, brangio-ji, ne tau naktiniai darbai. Pase-nai, pasenai � ðtai ir viskas.Dvideðimt dvi ir aðtuonios jau.

Na ir kas? Kà iðmintingo padareiper tas ðeðias minutes? O juk ðe-ðios minutës � girdi? Per tas ðe-ðias galima ir þmogø pagimdyti.Arba prakeikti. Arba ...nuþu... One, tik ne tokios mintys, ne. Ða-lin, ðëtone, ðalin.Uþ lango balandis. Pavasaris.

Ðalta, vëjuota ir dar, atrodo, ruo-ðiasi snigti. Lietuviðkas pavasaris,ane? O kà? Nepatenkinta? Va-þiuok á maldyvus ar tailandus �ten amþinas pavasaris. Vaþiuotumjuk? Jei tik banko kortelë nebûtøtuðèia, ane?Ot, lazdà tai tikrai reikëtø pa-

dëti á kampà. Pabandyk. Negi ne-gali be jos apsieiti � juk dar pa-ðleivoji ðiaip taip. Tai kam ta drau-gë, bièiulë, brolë... Medinë juk.Anokia èia paguoda. Padëk tu jà ákampà, na, padëk. Ir visiems lai-

kams, gerai? Sutarëm?Sutarëm. O dabar � mieguèiø.

Naktinëjimas, bent jau ðiandien,ne tau. Iðjungi kompà, iðjungi vi-sas TV programas. Paeiliui, bet vi-sas. Nieko tau bûtino jos gi nero-do. Ir radijà prigesink. Kam jis?Na, nebent Marijos radijo bangà,vos vos ðnibþdanèià vakaro mal-das, palik. Ji gal ir tau... Be to, jukvietoj migdomøjø labai tinka. Darprisimeni, kaip Tëvas Stanislovas,amþinà jam atilsá, ramino moèiu-tæ, dejuojanèià, kad vos tik ji pra-deda melstis ir... uþmiega. Tai pui-ku! Juk Dievo delnuose uþmigai!Prisimeni gi.Na, labanakt. Á Dievulio delnus

marð. Ate.

2. Nulis viena, nulis deðimt.Tiksliai. Pasidarë neramu, kad ne-uþmigsiu, tai ir atsikëliau. Kà norspaspaudinësiu, klaviatûra paþai-siu...O apskritai paëmus, tai ganëti-

nai liûdna. Taip liûdna, kad netapsiverkiau. Kokia að vargðë! Ko-kia visø apleista, palikta! Kokianiekam nereikalinga!..Aðaros lyg ir tikros. Bet trum-

pos, vos minutei ar tik pusei � irnubraukta panosë. Viskas � verk-ti nebemoku! Tai liûdna iðvada arvisai atvirkðèiai? Neþinau. Kadaþmogui iðsenka aðaros? Kai jis vi-sà graudulá popierine vienkartinenuðluosto? Kipðas þino, ir tiek.Bet juk taip yra. Juk sunkiai

kylu ið lovos, apsigaubiu senàskylëtà pledà, ásispiriu á prakiu-rusias, atðokusiais padais ðlepetesir sëdu á vienintelæ këdæ prie vie-nintelio stalo. Ant jo juk kompiu-terio monitorius ir klaviatûra. Ði-ànakt tik to ir reikia � pabarðkinti

ðiek tiek. Su savimi pasikalbëti.Nes gi su kitais jau nelabai ir be-siseka. Tik apsibaru, apðaukiu ku-rià nors dukrà... Ar vienà ið gausy-bës anûkø. O geriausia, jei þentaspakliûva á mano naktinëjimus. Ta-da jau kalu prie kryþiaus visà va-landà. Ar dvi... Ar daugiau.O rytà keliuosi neiðsimiegojus

ir dar labiau ánirðusi. Tik bëda �pamirðau, nuo ko tas pyktis prasi-dëjo.O uþsibaigë?Uþsibaigë. Taðkas. Kiek to lai-

ko? Nulis vienas, dvideðimt du.Kaþkaip ðákart ir vël labai nedaug,ane? Nemoku ilgiau naktinëti. Darneiðmokau.Bet juk nereiðkia, kad neiðmok-

siu?Valio! Miegoti!?

3. Nulis vienas penki nulis. At-slinkau prie stalo ir ásijungiau tàtechnologijà � paðëliðkai trokðtuiðlieti savo pyktá ant neonaissproginëjanèios, apnuogintaispeèiais, glotniomis krûtinëmisbesipuikuojanèios, spiegianèiosir darkyta angliðka ðnekta ðvebel-dþiuojanèios EUROPOS. Pasibai-gë ta Euro Vizija, pasibaigë. Pa-galiau. Pagaliau. Reklama pa-biednës be tø spalvø. Ir mûsøpampuðkëlë þvaigþdutë pamaþunyks ið ekranø ir internetiniø erd-viø... Nes kà gi ji ten veikë, ane?Á finalà! Na, pateko. Á pirmà de-ðimtukà! Deja, tik á antrà vosvos... Kà dabar kaltinsim, prieð kàburnosim? Lëðos? Rëmëjai kal-ti? Prablaivëkim, atsigræþkim ásave! Kas mes? Ið kur? Ir svarbiau-sia: kaip èia atsitiko, kad verty-biø vertybe tapo blizguèiais irtiuliais nusikarsèiusios olia-lia

pupytës? Alaus butelis vienojrankoj, prabangaus riaumojanèiobëemvë vairas � kitoj: koks aðreikðmingas, koks vertingas! Si-likoninë, minkðta kaip plastma-sës pagalvë krûtinë, sekso prijo-mø studijos ir pinigingø vyrø ka-binimo menas � kokia að apsuk-ri, kokia sëkminga, ane?Noriu tokio vaikaièio? Dþiaug-

siuos tokia vaikaite? Na, jau ne!Agotëlë senelio kapelá ðian-

dien padëjo sutvarkyti � kaip mie-la buvo matyti tà trimetës paslau-gumà ir vikrø ðveplà �jei� (vietoj�gerai�, kuris jai dar per sudëtin-gas). Net sànariai, regis, pamirðosavo amþiø ir galëjau lengvailankstytis, klupinëti, ravinëti beáprastiniø skausmø.Nuostabià teatro paþibà, puikià-

jà, ðvelniàjà, doràjà Rûtà Staliliû-naitæ iðlydëjom á anapus. Kukliai,tyliai, ramiai, baltø þiedø girlian-domis nuklotu takeliu iðkeliavo.Ir jau nëra. Dar vieno ðviesulio, iðmûsø keikiamo sovietmeèio dir-vø iðaugusio, neliko. O juk dirvabuvo netræðiama, nepuoselëjama,neruoðiama veðliam augimui, betkaþkaip tarpo tos ðviesiøjø verty-biø asmenybës.Dabar projektø projektais ga-

miname ávaizdþius, ðurmulingo-mis aikðtëmis kiekvienà savaitga-lá kelio namo rasti neámanoma:kokiø tik ðvenèiø ir ðvenèiø mesneprisigalvojame � o tos vertybi-nës kultûros nei daigo, nei palie-gusio þelmenëlio... Tik klykian-tys, þibantys, fejerverkais puto-jantys pramogø centrai. Ir nesvar-bu, kur jie � tolimame Diuseldor-fe ar panosëj esanèioje Santakoje� rezultatas tas pats: ðvenèiame,iðsikrauname, prisikrauname ad-

renalino ir nulûþtame atsipalaida-væ iki absoliuto...Vertybës? Apie kà jûs? Uþ lan-

go dar tebegaudþia visokie tenmersai, dþipai ir kitos viskà pa-keliui traiðkanèios uþsienietiðkos�karietos�, tebeklykauja kaþko-kiø �dienø� dalyviø minios. Ap-tils tik paryèiu. Jau þinau, jau ðim-tus kartø patyriau.Nulis du dvideðimt penki. Ir kà

að èia per tà pusvalandá prisideja-vau? Kad nepritampu, kad niekoto nemoku? Kad baisu dël mirð-tanèios lietuviðkos ateities? Kadpo mûsø nebebus mûsø, anot su-gebanèios prisitaikyti prie nûdie-nos triukðmingø vertybiø poetësir raðytojos...O juk iðeisim visi � ir sugeban-

tys prisitaikyti, ir nepajëgiantyssavæs pritaikyti toms áþûliosiomstechnologijoms... Iðeisim! O kolkas � á lovelæ. Gal uþmigsiu, re-gis, ðventë uþ langø jau iðsisemia.Regis...

4. Nulis trys nulis aðtuonios.Prabudau � ir á kiemà. Savo. Sod-nelyje uþ Kaèerginës. Kas að bû-èiau be tokio sodnelio? Kas? Ðlu-ba, ant viso pasaulio pikta senë,nerandanti sau vietos senamiesèiosmarvingoj tvankumoj. O èia taipgaivu, tyra, ryðku. Kaip prieð ðim-tà ar kelis ðimtmeèius. Kaip ma-no, mano tëvø, mano seneliø irproseneliø jaunystëj. Kai þvaigþ-dës ir mënulis kasnakt kalbëda-vosi su juos stebinèiais þmonëmis.

Nukelta á 5 p.

Rita VINCIÛNIENË

Ið �Senatvës dienoraðèiø�

Pasiteisinimas

Kà tu èia sugalvojai? Kokiusten beviltiðkus senatvës dienorað-èius raðinëji? Kas juos gali skai-tyti???Prapliupo mano bièiulë ið Pa-

nevëþio... Kiek surinksi skaityto-

jø? Na, að (tai ta pati bièiulë ið Pa-nevëþio, buvusi kolegijos dësty-toja, o dabar, aiðku, pensininkë),na, Reda (kita bièiulë, bet jau iðPakruojo, buvusi þymi ðvietimie-të, bet dabar, kaip þinia, jau pensi-

ninkë, tik sugebanti aplankyti bentpenkiasdeðimt procentø Lietuvë-lës didmiesèiuose ir jos pakrað-èiuose organizuojamø literatûrosvakarëliø, poetiniø skaitymø, pri-statymø, minëjimø, iki aðarø grau-

dþiø lingavimø pagal klasikostekstus), na, dar Vanda (treèia bi-èiulë, bet jau ið Birþø, buvusi stro-pi lituanistë, stropumà iðlaikiusiiki ðiol ir kas savaitæ tempianti na-mo glëbá parulskiø, rastauskø, sa-

rø poisson, jazukevièiuèiø ar netherkø kunèiø, o neseniai net ozolà �labai, labai sunkø � parsineðusi irrimtai ánikusi á kilometrinius die-noraðtinius tekstus...).� Taip, Onele, taip! � nutildau

bièiulæ ið Panevëþio. � Tris skaity-tojas tikrai turësiu. Neabejotinaiprisidës ir ketvirtoji, artimiausiamano bièiulë ið paðonës, tai yra iðKauno. Þinau, kad Jadvyga manotekstus tikrai skaitys... Ir nereikiaèia, Onele, iðvedþiojimø: gal pagy-venusios damos? senjoros? treèio-jo amþiaus studentës (cha! cha! �èia Onelë nusijuokë)? praëjusioamþiaus þydinèios moters? prade-danèios / ápusëjusios sodininkës?..dienoraðèiai. Ne, Onele. Ir dar kartà �ne! Niekuomet nebuvau dama. Irdar pagyvenusi. Ir kokia èia dar tre-èiojo amþiaus studentë!? Neáþeidi-nëkim dvideðimt pirmojo amþiausstudentø � jie ir be mûsø lengvaipaþeidþiami. Lygiai taip pat nie-kuomet neþydëjau, niekuomet ne-pradëjau to, ko nebaigèiau, ir nie-kuomet neápusëjau, nes jau baigiu.Viskà baigiu. Todël ir dienoraðèiaitik SENATVËS � ir ne kitaip.

Naktinëjimai

4

. 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794)KAUKOLAIPTAI

Vytautas KAZIELA

***

ar tu esi taskurio laukiukurio nepaþástu

pats kilæs ið gaisrogaisrusavyje uþgesintas

tai kaimenëslekiair kapà uþmindo

kà pelenas dengianei ðvieèianei ðildo

***

buvau iðvarytasbet gráþæssekmadiená

praðiau jo atleistilietum ásileistiper sausrà

bet jis negirdëjoarba tik apsimetë

nuo karðèioperðtëjo akisdaugiau neatsimenu

***

kaþkodël sakautavæs susitiktnenorëjau

padariau lankstàmëèiau pëdasslapsèiausi ðeðëliuose

ði melodijanuolat sekioja maneásigeria ir prisipildo

tavo ðita dienair dangauskaralystë

***

mes savinamës taikà randame èiatai kasmums nepriklauso

elgiamës kaip uþkariautojaikaip nugalëtojaibûdami iðtremtieji

kai mûsø tremtisbus baigtasuvoksimmums nieko nereikia

nepasiimam nieko ið èiabet niekoir nepaliekam

***

jei norëtumgalëtum visussurikiuot á gretassudëliot ir suskirstyt

bet tu to nenoritu leidiatrasti patiemsgaliausiaitu tik parodaikad viskasyra ne taipne taipkaip turëtø bûti

bet mesto suprasti nenorim

***

po visko yra tuðtumatiksliau nevalingaskritimas á tuðtumà

tu krenti ir krentiuþ niekodaugiau neuþkliûdamas

vakaro dievasyra atlaidesnisnei rytmeèio dievas

tai krinta sniegasá tavoakiø bedugnæ

***

ir kaip taupaaiðkintkad viskas pasibaigë

prie kojøne keliasir netgi ne kryþkelë

paguldëá valtánustûmë nuo kranto

ir motinosrankomtik priglaudë galvà

***

o man tik tieknet ir sapnaine tie

***

tenainëranei vakaronei ryto

lygi ðviesakuriuþpildoviskà

tai tarsi muzikames susilieèiamepavirðiaisir viskas dingsta

***

neatsigræþksakauneatsigræþk

ir neiðeikilgamiðeik visam

***

jø buvo tiek daugað pasimeèiaublaðkiausilyg uþspeistasdidelëj salëjnuo vieno prie kito

mëginau atpaþintiið rankø

kol nieko nelikotik balsas

***

á vëjàadata mestapriðaukia lietø

að á tavetu á maneo stovim vietoj

neveikia burtainër jëgøaplink tuðtëja

á rytàvakaro dugnukaþkas nuëjo

***

ir kam reikëjo to cirkoðaipytis ið viskopaskui netikëtai suriktiatsigræþus visiemspradingtikaip tëvas sakydavoskradþiai

naktá paþadintasblaðkësidangstydamassavo vienatvæ

***

buvai iki skausmonuogasatviras iki nuogumo

kraujo upemes plaukëmkraujo upokðniais sruvom

paskui jau visai átekëjomá vieðpatietavo vienatvæ

dabar atitolinktà tauræneleisk mums savæs nekæsti

***

uþ durøimu girdëtijau iðmirë viskas

o ðièiadar krebþdamnelyg prismeigti vabalai

siûlas jauèiu nenutrûkogyvenimas einabet kam visa taiir dël koneþinai

Narcizo FREIMANO nuotrauka

VladoBRAZIÛNOnuotrauka

5

. 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794) KAUKOLAIPTAI

DetektyviðkosprovokacijosAurelija MYKOLAITYTË

�Noriu klysti... Niekam verta tie-sa, tegul ji bus pati teisingiausia,kurios neiðbandë abejonës�, � ðienaujausios, jau deðimtosios, profe-soriaus Leono Gudaièio knygos�Noriu klysti�* þodþiai galëtø bûtivisø á rinkiná patekusiø straipsniø,studijø, pokalbiø moto. Knygos au-toriø pavadinèiau tikru literatûro-loginio detektyvo meistru, kai svar-biausia ne atrastos tiesos deklara-vimas, o jos paieðkos, neretai uþ-duodant skaitytojui máslæ ir netgipaliekant jam paèiam atrasti gali-mà atsakymà. Tai liudija visi ðiosknygos skyriai.Pirmasis atosûkis � �Amþinos

kartø varþybos�. Ðioje knygos da-lyje atsigræþiama á gerai þinomusklasikus ir kartu á literatûrinæ tradi-cijà lauþiusius maiðtininkus: Mai-roná, Vaiþgantà, Bernardà Braz-dþioná, Jurgá Baltruðaitá, SalomëjàNërá ir treèiafrontininkus. Po jø li-teratûriná palikimà þvalgomasi netam, kad bûtø þûtbût árodyta kokianors tiesa, o tiesiog parodant labaiskirtingas tekstø perskaitymo ir li-teratûros reiðkiniø interpretavimogalimybes. Ðtai straipsná apie Mai-roná átaigiai papildo autentiðki pri-siminimai, liudijantys, kaip skirtin-gai galima vertinti tuos paèius teks-tus: Vilniaus universitete dëstæs ak-torius Balys Lukoðius baladæ �Jû-ratë ir Kastytis� laikæs kûriniu apiemirtá ir kulminacinæ scenà siûlæsperteikti ðiurpiu ðermeniniu balsu(p. 15). Klausimu �Kada þmogausdvasia turtëja?� pradedama Vaiþ-gantui skirta skyriaus dalis: tai krei-pimasis á skaitytojà, kuris pats, rem-damasis vien L. Gudaièio atrinkto-mis Vaiþganto tekstø citatomis bejokio jas apgaubianèio komentaro,turi atrasti atsakymà. Kitaip pa-þvelgiama ir á B. Brazdþioná, jamprimestus poeto � tautos ðauklio �vertinimus, kuriø jis pats kratæsis (p.31); tiesos paieðkø sudëtingumà at-skleidþia ir savotiðkas galynëjima-sis su ðiuo lietuviø poezijos klasi-ku: tai, kas knygos autoriui yra �po-etinës spëlionës�, B. Brazdþioniuijau yra netiesa: pasirodþius L. Gu-daièio knygai �Teisybë daugiavei-dë� poetas reaguoja eilëraðèiu�Daugiaveidë netiesa�. Na, o stu-dija apie J. Baltruðaitá ðioje knygo-je tiesiog virsta istorija su keliomisperskaitymo galimybëmis, kai vie-nas tekstas, áterptas á pasakojimàkaip atsiminimai, kito paðnekovoávertinamas tokiais þodþiais: �per-dëta ir iðkraipyta� (p. 44). Literatû-rologinio detektyvo þenklø galimarasti ir trumpame tekste apie S. Në-rá, lemtingàjá jos apsisprendimà,kurá uþfiksavæs Liudas Gira dieno-raðtyje: kaip ne kartà ðioje knygojepabrëþiama, niekas kol kas taistekstais dar nëra pasinaudojæs. Pa-sirodo, vis dar likæ nemaþai klausi-mø ir dël �Treèio fronto� agonijos:profesorius L. Gudaitis, kaip tikrasdetektyvo meistras, pristato ávairiasversijas: Petro Cvirkos mestelëtàfrazæ apie nesugebëjimà leisti þur-nalà ir sàmoningà susinaikinimà;apie vidinæ nesantaikà, kurià inten-syvino Valio Drazdausko pasirody-mas, ir apie dogmatiðkos LKP áta-kà, iðsamiai analizuojant istorijàapie komunistø skirtus pinigus...Gausybë citatø, kurios pateikiamosðiame tekste, gali paliudyti viena: átà patá reiðkiná ámanoma paþvelgtiið ávairiø pusiø, parodant skirtingasperspektyvas ir taip leidþiant skai-tytojui kurti savas versijas.Antras atosûkis � �Ðviesa, kuri

vertë ieðkoti� � anaiptol nëra ma-þiau detektyviðkas, tik èia vedama

ne per painius archyvinës medþia-gos ar paðnekovø atminties / uþ-marðties labirintus, o per autentið-kus prisiminimus, kurie, kaip liu-dija pirmoji dalis, vienø gali bûtivienokie, kitø, kad ir apie tuos pa-èius þmones, � visai kitokie. Prisi-menamos trys asmenybës, turëju-sios átakos asmeniniams profeso-riaus pasirinkimams: Jurgis Lebe-dys, Vanda Zaborskaitë ir VytautasKubilius. Bene ádomiausia ðioje da-lyje tai, kad á pirmuosius du litera-tûros mokslininkus þvelgiama iðstudento perspektyvos, átaigiai re-konstruojama studijø metø patirtis,bet kartu justi ir gyvenimo patir-ties balsas. O ðtai apie V. Kubiliøraðoma ne tik kaip apie mokslinin-kà, VDU profesoriø, bet ir kaip apieskaudaus likimo þmogø, áþvelgia-ma gyvenimo tragika, iðryðkëjusidienoraðtyje. Tekstas baigiamasV. Kubiliaus citata, kuri pristatomatokiais knygos autoriaus þodþiais:�Negaliu atgauti kvapo skaityda-mas viskuo nusivylusio literato irknygø vergo þodþius� (p. 137).Skyrius �Via dolorosa� þenkli-

na treèià atosûká � analizuojamiskaudûs XX a. dokumentai: Intostremtiniø poezija ir Vakarø Lietu-vos partizanø eilëraðèiai, 1940 m.politinës dokumentikos tekstai. In-trigà padeda megzti intensyvios li-teratûros istoriko pastangos atpa-þinti po gausybe slapyvardþiø pa-sislëpusius autorius, kuriø talen-tams sovietmeèiu nebuvo lemtaprasiskleisti. Kartu kiekvienas ðispasakojimas pradedamas su detek-tyvinei istorijai bûdingu paslaptin-gumu: tarsi atsitiktinai á profeso-riaus rankas patenka �Benamiø� an-tologijos kserokopija, kolekcinin-kas netikëtai áteikia istorinës svar-bos dokumentus, kuriuos tenkaslëpti savo namuose, dar sudëtin-gesnë istorija su partizanø tekstais,kurie buvo aptikti... keturiuose uþ-lakuotuose artilerijos sviediniuose.Kaip pripaþásta knygos autorius, te-ko �perskaityti tai, ko dar joks ty-rëjas neturëjo rankose, ir susidarytisavus kûrybos vertinimo kriterijus�(p. 169).Intriguojamai nuteikia ir sky-

rius �Sunkiausioje galeroje�, ku-riame atsigræþiama á �Darbø ir die-nø� epopëjà. Ðiame atosûkyje á nu-veiktus darbus ne kartà girdisi aka-deminei biurokratijai, reikalaujan-èiai paisyti visokiø formalumø,oponuojantis balsas: �Tiems to-mams reikëjo ne lengvabûdëmisrekomendacijomis, o nauja, ádo-mia, netikëta medþiaga pagrástø ty-rimø� (p. 178), � pabrëþia profeso-rius. Nepritariantis tonas girdëti irtokiame sakinyje: �Nors nuolat sti-go patikimø autoriø, neleidau kar-totis pavardëms ir paversti leidinágrupës draugø kromeliu� (p. 185).Taigi skaitytojui kaip detektyvuitenka ieðkoti prasmës jau tarp ei-luèiø: atviro nepasitenkinimo irgrieþtos kritikos ðioje knygoje në-ra. Na ir, kas be ko, neapsieinamabe paslapties, tik ðákart tai skai-èiø magija: iðleista 36 (3 x 12) ir48 (4 x 12) bibliofiliniai straips-niø atspaudai.Penktasis atosûkis �Tarp knygø:

aistros, klastos, þûtys� skirtas þmo-niø ir knygø tragiðkiems likimams.Kaip ir detektyve, taip ir ðiuose pa-sakojimuose negali bûti laimingøpabaigø: net ir iðsiaiðkinus nusikal-timà jo pasekmës lieka ne maþiauskaudþios. Taip yra su garsausknygriðio Tado Lomsargio, kurisbuvo nuþudytas vokietmeèiu, gy-venimo ir kûrybos istorija. Jai pa-baigti knygos autoriui prireikë netdviejø post scriptum: unikalûs ðio

menininko kûriniai tarsi ir nepra-þuvæ, o patekæ á knygyno savinin-ko rankas, taèiau kartu jø niekas ikiðiol negali matyti. Ne kà geriau nu-teikia ir pasakojimai apie raðytojøir jø knygø likimus tarpukariu: ðtaipopuliariø romanø autorius Justi-nas Piliponis raðo knygà, o ji pa-skelbiama Povilo Turèilos vardu,tokia versija ir ásitvirtina literatû-ros istorijoje... Dar sudëtingesni irskaudesni pasakojamai apie soviet-metá, kai visiðkai nelieka pagarbostekstui ir autorystei. �Uþdusinti þo-dþiai� � ðià metaforà L. Gudaitis at-randa sovietinës cenzûros sunioko-tiems tekstams apibûdinti: daugy-bæ knygø uþdrausta leisti, daugybëjau iðleistø sunaikinta deginant,pjaustant ir veþant jas á popieriausfabrikus, o likuèiai ákalinti specia-liuosiuose fonduose, apstu knygø,kuriø visas tiraþas jau spaustuvëjesulaikytas ir sunaikintas arba lei-dþiami nevalyvai suklijuoti egzem-plioriai... Ðá naikinimo darbà profe-sorius knygoje apibûdina remdama-sis turimais daiktiniais ákalèiais �retais 1944-1962 m. tarpsnio spau-diniais.Na, o visà knygà vainikuoja �Ðe-

ði paðnekesiai� � tai tarsi atsisuki-mas á skirtingus savo paties gyve-nimo tarpsnius: mokyklos metai at-gimsta paðnekesyje su bendraklase,mokslinius interesus primena po-kalbis su leidyklos redaktoriumi,Sàjûdþio dvasià padeda atkurti ra-ðytojo klausimai, o tarpsná iki VDUperteikia atsakymai þurnalistei.Knyga uþsklendþiama interviu:profesorius kalbasi su savo studen-tu ir glaustai apibendrina nueità ke-lià. Simboliðka, kad ðio pokalbiopavadinimu pasirenkamas ne teigi-nys, o retorinis klausimas �Kas ne-bijo klysti?�, skirtas be iðimties vi-siems, kurie imasi interpretuoti li-teratûros ir gyvenimo tekstus: taidar kartà paliudija knygos auto-riaus detektyviðkas provokacijasskaitytojams.Taip sudëliojant gana skirtingus

pagal tematikà, nevienodo stilisti-nio registro straipsnius, studijas, po-kalbius tarsi parodomas nuolatinisvyksmas, kaita, atsinaujinimas, �intensyvios tiesos paieðkos niekadnegali baigtis. Manau, tà patá liudi-ja ir neatsitiktinis atrinktø tekstøskaièius: ið viso jø ðioje knygojeyra 24, taigi 2 x 12: pabaiga, kuriþymi naujà pradþià, apie kurià uþuo-minø yra ne viename tekste. Tai in-triga, kurios laukia jau kitø knygøskaitytojas. Detektyvinës istorijospaprastai jungiamos á ciklus, taddaugiaveidës teisybës paieðkos, beabejonës, ir toliau tæsis.Beje, pabaigai norëèiau pridur-

ti, kad toks ðios profesoriaus kny-gos perskaitymas � tik viena ið ga-limø versijø. O interpretacijø ir ver-tinimø galëtø bûtø daugybë...

*Leonas Gudaitis, Noriu klysti.Atosûkiai á XX amþiaus spaudà. �Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, 2011.

NaktinëjimaiAtkelta ið 3 p.

O kà dabar jie kalbina? Pake-liu galvà. Matau kelias ryðkesnesþvaigþdes? O kur kitos? Kur jøspieèius? Dairausi po dangø. Uþ-kliûvu uþ puðø vainiklapiø. Pasi-slëpæs uþ jø tarsi koks vagilisspygteli mënulio diskas. Oþvaigþdës kur? Susivokiu � ma-no regos galimybës. Susirandu darvienus, paskui dar vienus akinius.Bandau vienaip, kitaip, ban-

dau be jokiø akiniø � juk kata-raktà operavusi gydytoja dþiugi-no, kad á tolá tai jau matysiu taip,kaip dar niekuomet nesu maèiusi.Deja, deja... Prieð deðimtá ir dau-giau metø vis galvojau: jau kaibûsiu pensininkë, þiûrësiu ir þiû-rësiu á þvaigþdes. Juk nemigosnaktys negàsdins, nes rytai lais-vi, be jokiø rûpesèiø... O kaip ið-ëjo � laiko uþtektinai, o þvaigþ-dþiø neámatau. Ir niekas jau èianepadës. Þvaigþdës man áþiûri-mos tik paèios paèiø paèiausios,paèios ryðkiø ryðkiausios... O no-rëèiau, o, kaip norëèiau spieèiusjø regëti... Kaþkada taip buvo,kaþkada tikrai taip buvo...Kà gi, þvaigþdþiø ir visokiø ek-

ranø þvaigþdeliø epochoj tikrøþvaigþdþiø jau nematyti. Rami,nors labai liûdna ðio naktinëjimoiðvada. O jau nulis trys keturias-deðimt devynios. Gal dar pamie-gosiu, o gal ir ne... Tada lieka ro-þinys. Ir litanijos, kurias atminti-nai dar ið vaikystës moku. Taigi �veikti yra kà, ane?Labanakt, nematomosios, bet

tikrai esanèios Þvaigþdës, labanakt.Tai yra labas rytas. Jûs jau slepiatësá dienà � juk geguþës pabaiga...

5. Neberaðysiu að èia tø skaièiu-kø, nebevardysiu valandø ir minu-èiø � labai èia kam ádomu, kada,kelintà nakties að bûdrauju ir todëljungiuosi savo bièiulá, brolá, drau-gà, kad uþraðyèiau, t. y. áamþinèiauateisianèioms kartoms (cha! Ir darkartà � cha cha!!) savominteles, ku-rios slepiasi mano gerokai uþkal-këjusiose smegenyse. Geriau taip:tiesiog vidurnaktis... arba pusiau-naktis... arba paryèiai, arba vëlyvas,labai vëlyvas vakaras, kai uþ langotik retkarèiais bepravaþiuoja kokiabëemvë ar opel kostra, o gal mer-sas... Sirgaliø gausmas seniai iðsi-lakstë ið Rotuðës aikðtës. Ir jëzuitaivisai ðalia esanèiame vienuolynejau turbût sumigo. O að atsikëliau,nes uþmigau krepðinio maèui per-sivertus á antrà pusæ ir tik dabar iðelryto portalo suþinojau, kad mû-siðkiai davë á kaulus serbams. Ir ge-rai, kad davë.Bet tai mûsø antrosios religijos

reikalai. Dabar ne apie tai. Dabarnoriu papasakoti, kaip bûna manoamþiuje su tais bièiuliais, broliais,draugais, su tomis nûdienëmistechnologijomis, dël ko að prakai-tavau prie stalo gerà pusdiená, onieko nesukûriau. Tik kai kà pra-radau. Neatðaukiamai, kaip supra-tau ið sûnëno, mano kompiuterioremonte assistance, kuris, pasitel-kæs kaþkokià man nesuprantamàprogramà, bandë sugràþinti pra-dangintus tekstus. Prarastus amþi-nai. Ir dël mano paèios kaltës. Su-galvojau paprastà dalykà � keletàiðtraukø ið bendro �Senatvës die-noraðèiø� teksto persikelti kitur ir

paskui kai kam lengvai persiøsti,parodyti, kaip man sekasi. Sekasi,ane? Pirmus du tekstelius persike-liu be nuotykio. Dar keturis ban-dau á tà paèià vietà átupdyti, deja,paspaudus paste man atstatydinatuos paèius du pirmuosius. Gráþtuatgal á tekstà, o ten jau visø ketu-riø nëra. Ieðkau, kur tik sugebu, �nëra, nors pasiusk. Iðsikvieèiu sa-vo asistentà ir girdþiu jo pirmàklausimà: Ar tikrai nuspaudët�copy�, o ne �cut�? � Kad gal tik-rai, � mikèioju, bet jau pati abejo-ju. Mano asistentas ieðko, perëmæsið manæs pelæ narðo po man nesu-vokiamas kompiuterio vingrybes,dirba gerà valandà ir pasako iðva-dà: Jûs, teta, tikrai nuspaudët�cut�... � Todël dabar ir �cut� ma-no tiems tekstams? � Deja, taip,paieðkokit, gal kur diskeliuose ið-saugojot kà nors. � Ieðkosiu, dë-kui, dëkui...Du tekstus vis dëlto randu dis-

kelyje, o kiti du paleisti pavëjui.Ir kà að prisimenu? Vienas ið pra-dangintøjø buvo apie prakeiktàsenamiestá, kuriame gyvenu visusmetus, iðskyrus vasaros sezonodieneles. Pykau, kaip prisimenu,ant to miesto ásiræþus, taip pykau,kad, matyt, mano bièiulis, brolis,draugas pasipiktino dar labiau uþmane ir � èiukðt � teksto nebëra.Liko tik praëjusio ðimtmeèio pra-dþios vokieèiø ekonomisto Hein-richo Herknerio analogiðkas pra-keiksmas miestui, þmoniø gimi-nës karstui, kaip Kronos ryjan-èiam savo vaikus. Ádomu, kà tasþmogus dabar pasakytø apie mies-tus? Ir kokie ten buvo jo ryðiai sumarksizmu, bandþiusiu praryti pu-sæ pasaulio, bet uþspringusiu sa-vo paties idëjomis?..Na, gerai, o apie kà buvo kitas

pradangintas tekstas? Taigi apiekeiksmaþodþius, apie bûsenà, kaisuima toks galingas noras iðsi-keikti, kad nëra kur dingti, kaiptik k......., p....... iðvadinti nukritu-sias ant grindø lëkðtes, ðukëmispabirusius puodukus tada, kai, ro-dos, tikrai dedi ant stalo, o pade-di... Kaip ten bûna ir kodël taipbûna, þino tik vienas TAS, kuris,kaip suprantu, jau laukia manæsten, aukðtai ir toli, kur mirtingo irðiame pasaulyje vaikðèiojanèioþmogaus protas nesuvokia.O labiausiai iðsikeikti panorau

iðgirdusi keiksmaþodá b... ið savojaunesniojo vaikaièio, nepajëgu-sio man paaiðkinti, kà tas þodisreiðkia.Reiðkia, kad jis yra, nes daug

kas taip sako. Ir kvit. Jo pasiaið-kinimas tik toks. O mano pyktisjau ant viso pasaulio, todël tik pa-èiai keiktis ir lieka.Na va, prisinaktinëjau, ane? Uþ-

teks. Einu miegoti, tiksliau, ban-dyti miegoti. Ir sapnuoti nepabai-giamus sapnus, kaip pasiklystu ap-griuvusiame mieste ir niekaip ne-galiu sugráþti á savo senamiestá,nes visi man aiðkina, jog nebeva-þiuoja jokie autobusai ar troleibu-sai. Keliauju savo kojomis, ropð-èiuosi, lazdele pasiramsèiuodama,slidþiomis molio ákalnëmis, o ke-lià man pastoja vis nauji ir naujigriuvësiai. Lieku tarp jø, savo gy-venimo griuvësiø, lieku...

6

. 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794)KAUKOLAIPTAI

Kûrybinë dràsair baimë�Pakelës ðunytyje� Cz. Miloszas raðë: �Tikriausiai neámanoma nieko

pasiekti nebûnant ásitikinus savo pranaðumu. O ðis atsiranda þiûrint ákitø pasiekimus tarsi per apsuktà þiûronà. Ir paskui sunku iðsivaduoti iðpadarytos skriaudos jausmo.� Du �Nemuno� klausimai DomantuiRAZAUSKUI:

I

� Kûrybinë dràsa � kas tai? Kiek ji siejasi su kûrëjo talentu, intelektogalia, vitaline, dvasine, gyvenimiðkàja patirtimi, vidine stiprybe? O galtai arèiau troðkimo apsinuoginti, atsiverti, parodyti slapèiausias, inty-miausias savo minèiø, potyriø, �nuodëmingiausiø� vizijø kerteles? Beto, ðiais laikais sparèiai populiarëja dar viena �dràsos� rûðis � narsaneiðmanyti amato pagrindø, ignoruoti tradicijà ir kûrybiná palikimà, áðuns dienas iðdëti visus autoritetus, arogantiðkai manyti, jog tik nuo tavæsar tavo kartos ir prasideda tikroji kûryba. Ar tai nëra jau meninio chuli-ganizmo poþymiai? Bet gal ir jis, tarkim, saikingai dozuojamas, gali bûtiperspektyvus bei vaisingas?

II

� O kas yra kûrybinë nedràsa, sutrikimas, netgi baimë? Kà galëtumë-te pasakyti ir apie Lietuvos, ir apie globalizuoto pasaulio provincijosmenininko sindromà? Gal toks visai neegzistuoja?

I

� Tam, kad bûtum dràsus, turiko nors bijoti.Kol kuri norëdamas kam nors

átikti, nustebinti, su kuo nors su-vesti sàskaitas (kad ir su savimi),tol yra baimë. Jei tavo kûryba su-sijusi su noru pelnyti turto, gar-bës, premijø, tada ir kyla ðisjausmas. Net pabrëþtinas nenorasbûti pripaþintam, rezignacinis at-stumas kuriant yra tik iðvirkðtinëðlovës troðkimo pusë. Taigi kolkuri kovodamas ir tvirtindamas sa-vo tiesas, tol yra baimë.O jei yra baimë, yra ir kûrybinë

dràsa. Juk nëra ko bûti dràsiam,jei nëra ko bijoti.Taèiau átariu, kad tikroji kûry-

ba nëra kovos laukas. Nëra ten kobijoti, vadinasi, ir kûrybinë dràsaneámanoma. Tiesiog nebijai. Drà-sa ar baimë gali reikðtis per for-mà, konstravimà, kûrybos sklai-dà, tai yra per dalykus, kurie lau-kia po kûrybinio proceso arba jamdar neprasidëjus.Paklauskite kurio nors jauno të-

vo, ar baisu buvo sukurti vaikà?Ar reikëjo kûrybinës dràsos? Ma-tau jo pirðtà, pridëtà prie smilki-nio, iðgirdus ðá klausimà. Kaip ðiatema tiksliai sakë Viktoras Pele-vinas, �daugiausia, kà tëvas galipadaryti, tai pakartoti tà kûrybináprocesà prieðais jûsø akis�.O visa, kas eina vëliau, su pa-

èia kûryba turi maþai kà bendra.Talentas � gebëjimas neiðsen-

kanèiame kietajame diske susiras-ti maþytá dokumentà, nelabai su-vokiant, reikëjo jo tau ið tiesø arne. Taigi tæsiant ðià alegorijà � ta-lentas yra galingo indeksavimopaieðkos sistema, kuri tau automa-tiðkai meta pasiûlymus ið duome-nø bazës, vos ávedus pirmàjà rai-dæ. Ar to ámanoma iðmokti? Galiiðmokti tik rinktis tarp tø maðinospasiûlymø. Kûrybinë dràsa ðiuoatveju galëtø bûti gebëjimas ne-gailestingai atmesti tai, ko nerei-kia.Vidujai, dvasiðkai stiprus þmo-

gus (lyg dvasia bûtø matuoja-ma...) nëra ágavæs kokiø nors sa-vybiø. Atvirkðèiai, jis nusimetæsnereikalingà balastà, trukdþiusáaiðkiai regëti kietàjá diskà, kurá

pats sukûrë, kuriame pats tupi. Nedaugiau nei nuliukas ir vienetu-kas. Toks þmogus nëra dràsus, jamtiesiog nëra ko bijoti.Ir að nebijau bûti neteisus tai

sakydamas.Noras apsinuoginti prieð kitus

vadinamas ekshibicionizmu. Kû-rëjas nëra ekshibicionistas, nes jisnegali apsinuoginti labiau, neiyra nuogas kûrybos akimirkà. Tadekshibicionistas, matyt, labiausiaibijo neturëti drabuþiø, o ne to, kadnebus kam parodyti savo nuogy-bës. Dar didesnë baimë turëtø kil-ti atsidûrus po rentgeno aparatu.Juk kûryba ir yra tas momentas,kai oro uoste eini pro rentgenovartelius, neðinas savo lagami-nais, apsirengæs ir susiðukavæs. Irnet nepastebi, jog vienà akimirkàesi kiaurai permatomas ir staiga...pyyypt! Neðeisi granatà arba ða-chido dirþà!Narsa neiðmanyti, manding, jo-

kia narsa. Ji daþnai kyla ið neið-manymo, taèiau neiðmanyti nega-li bûti narsu. Greièiau narsa yraiðmanyti, bet nesutikti su þaidi-mo taisyklëmis. Bet, kad nesutik-tum, pirmiausia turi jas aiðkiai per-matyti. Narsa yra nulipti nuo ðach-matø lentos ir nesileisti stumdo-mam, narsa � atsisakyti þaisti, netjei tai reiðkia praþûtá. Þaisti þai-dimus, kurie nesusijæ su kûryba,bet siekia ja apsimesti.Apie autoritetus ir kartas men-

kai teiðmanau. Tad nebûsiu nar-sus. Kartos ir autoritetai � dirbti-niai dalykai, atsirandantys sàmo-nëje to, kuris tuo metu nekurianieko daugiau, iðskyrus kartas irautoritetus. Tikros kûrybos aki-mirkà nëra jokiø autoritetø, kar-tø, kaip ir baimës ar dràsos.Meninis chuliganizmas skam-

ba lyg kokia olimpinë sporto ða-ka. Tiesà sakant, nelabai supran-tu, kaip chuliganizmas gali bûtidozuojamas. Jei jau esi chuliga-nas, tai ir esi, negali ðvelniau muð-ti ar maþiau vogti, galvodamasapie pasekmes. Chuliganas dël toir yra chuliganas, kad negalvojaapie padarinius. Ðia prasme tikroskûrybos akimirkà visi esame chu-liganai � tuo metu nemàstome neiapie prieþastis, nei apie pasekmes.Tektø labai apgailestauti, jei bû-tø kitaip.Kitas dalykas, mokëti pasiðai-

pyti ið to, kà sukûrei ir netrukai

sureikðminti iki debesø. Iki ðiolmaniau, kad 95 procentai to, kàesu paraðæs, yra ðlamðtas, egzis-tuoja tik kelios dainos ir keliosgraþios eilutës. Taèiau dabar imugalvoti � gal kaip tik tos kelioseilutës ir yra paèios blogiausios,jei taip jas sureikðminu? Atitolin-ti, kà sukûrei, nuo savo ego � ðtaiuþduotis. Kaip nesididþiuoti, ne-simëgauti tuðèia garbe ir ðlove?Kaip negalvoti, kad esi geresnisuþ kitus?Iðdrásiu nesutikti su Cz. Miloszo

mintimi apie pranaðumà. Niekasuþ niekà kûryboje negali bûti pra-naðesnis. Nëra jokiø matø, kam-painiø ar matuokliø, nëra jokiøvarþybø. Jei manai, kad varþaisi,varþaisi tik su savo iliuzijomis,demonais, ego. Negali bûti geres-nis uþ kitus, nes, vos apie tai pa-galvoji, esi ne kûrëjas, besinau-dojantis stebuklingais kietojo dis-ko lobynais, bet savo paties ver-gas. Galbût talentingas, galbûtgarsiausias pasaulyje, bet vergas.O ðlovë visada tuðèia.Ir èia, man rodos, á save ir savo

kûrybà nukreiptas chuliganizmas,�pankiðkumas� yra geras vaistas.Pasiðaipyti, apkumðèiuoti, net ap-spjauti savo �didybæ�.Ið kûrinio negalima nieko tikë-

tis, reikia netrukdyti jam gyventisavo gyvenimà. Jis pats susiras na-mus.

II

� Bijau, kad kûryba neturi nie-ko bendra su sindromais, geogra-finëmis ar kokiomis kitokiomiskategorijomis.Taèiau jei kalbësime ne apie

TÀ kûrybà, tà skaidrumo momen-tà oro uosto patikros varteliuose,o apie iliuzijas, kuriø prisikuria-me tø varteliø dar nepriëjæ arbaapie juos jau pamirðæ, tuomet at-siranda provincijos sindromai, il-gumos ir platumos.Kiekvienas esame populiarus

tam tikroje aplinkoje. Vieni � tarptëvø, draugø, kiti � tarp ðimto artûkstanèio, dar kiti � tarp milijo-nø þmoniø. Populiarumas reiðkia,kad tie þmonës þino tau duotàvardà ir pavardæ, o kai kuriais at-vejais net susipaþinæ su kûriniais,kurie per tave gimë.Tad esminë baimë þmogaus, su

kurio kûryba susipaþinæ penki bi-

èiuliai jo kaime, yra ta, kad pervisà gyvenimà jø skaièius neið-augs. Be abejonës, tai ðiek tiek ab-surdiðka baimë, nes niekas ið es-mës nepasikeis, jei þmogus tapspopuliariausiu Lietuvoje. Gal busdar maþai?Bet ðià baimæ turiu ir að, ypaè

vaþiuodamas á kitus miestus kon-certuoti: ar ateis? Ar manæs tenlaukia? Ar kam nors tai ádomu?Tai egoistinë baimë (visos jos to-kios), taèiau ið jos dar negebu ið-sivaduoti.Vis dëlto didþiausias paradok-

sas, kad, galiausiai pasiekæs savo,koncertuodamas tûkstanèiui þmo-niø pilnoje salëje, uþsinori bëgtiið ten. Galbût pas tuos penkis á sa-vo kaimà. Ir kaimas èia nebûtinaiiðorinë geografinë nuoroda. Imivertinti maþumà tø, kurie miniojetikrai tave iðgirsta, kurie atëjo neprasiblaðkyti, pasirodyti ar paþiû-rëti, pagerbti savo �didþiu� buvi-mu.Neþinau, ar yra iðeitis ið ðios si-

tuacijos. Mes meno sklaidà paver-tëme tam tikru parodomuoju, gal-bût net brukamuoju ðou. Kartaisnegaliu iðvengti susidûrimo sukokiu nors kûriniu: jis pasiekiamane parduotuvëje, per radijà,lëktuve, gatvëse, knygyne patiknyga praðosi manæs imama kaipkokia kekðë, að turiu sëdëti komi-sijoje per konkursà, að dalyvaujufestivalyje ir esu priverstas iðklau-syti ðimtus dainø...Ir ðtai èia, regis, iðsigelbëjimu

galëtø tapti internetas. Ið vienospusës, didþiausia meno tragedija� meno vadyba � pasiekia maneir ten. Taèiau èia lengviau pasi-slëpti. Lengviau tyliai paèiam ieð-koti ir atrasti.Mano maþytë svajonë susijusi

su internetu: visa pasaulio muzi-ka, poezija, literatûra (o gal net irdailë, kinas...) � vienoje talpyklo-je. Ir viskas nemokamai. Jau dabarmuzikantai tiesiog deda dainas, al-bumus á savo tinklalapius, jei nori� siøskis, klausyk. Taip darau ir að.Labai tikiuosi, kad galiausiai visakomercinë meno pramonë þlugs, irmes sulauksime tokio laiko, kainebus svarbios jokios autorinësteisës, kai neatrodys reikðminganet pasiraðinëti kûriná. Juk vidu-ramþiø kompozitoriams pasiraðytikûriná savo vardu buvo gëda! Taipasikësinimas á kietàjá diskà.

Ágyvendindami tokià idëjà, tar-si sukurtume talpyklos, ið kurioskûrëjas ima, veidrodá. Taigi tamtikra prasme kûriniai gráð á savovietà � kur jie yra niekieno ir vi-sø. Kas sugebës, tas pasiims. Vi-liuosi, kad liausimës norëjæ pra-gyventi ið kûrybos, kad muzika,eilës bus ten, kur bet kas galës su-sirasti, atsispausdinti, ásiriðti taip,kaip jam norësis! Pasirodë naujaknyga? Ðtai ji! Atsisiøskite, su-mokëkite, kiek norite, arba nemo-këkite nieko. Skaitykite. Naujasalbumas? Jau ieðkau.Juk koks dþiaugsmas, kai per

tave gimæs kûrinys tampa kienonors kito kûriniu � kaþkas já ási-leidþia, vadinasi, tarytum perku-ria sau. Ir nereikia dël to kreiptis áteismà. Mat jei poetas paraðo in-tertekstualø kûriná, sekdamasKristijono Donelaièio hegzamet-ru, tai normalu. O jei muzikantassukuria dainà ið keturiø akordø,kuriø seka primena Bobo Dylanoharmonijà, kvepia teismu.Kur tada bus geografinës pro-

vincijos? Jø neliks. Liks tik kalba,nuo kurios sukurtø ribø nepabëg-si. O poezija, gal ir dainos, ið es-mës ir yra tokie oksimoronai: ban-dymai per kalbà rasti atsakymus,kuriuos ji pati ir paslepia!Kalbos prasme mes liksime pro-

vincija. Nemanau, kad tai blogai.Prieðingai! Provincijai lengviausaugoti tradicijas. Nesakau �kul-tûrà�, nes bijau, kad jokios ben-dros kultûros, kaip ir mados, ið tie-sø nëra. Tik kalbos apie madà irkultûrà bei tie, kurie uþsidirba pi-nigus ðnekëdami apie tai, ko ið-ties nëra. Visada egzistuoja atski-ri kûriniai. Visada esi tu, kurisskaitai ðiuos þodþius. Ir nebëra to,kuris juos raðë.O kur gyvena menininkas? Ar

jis bëga ið kaimo á �kultûros� pri-tvinkusá miestà, ar atvirkðèiai,man visiðkai nesvarbu. Ar jis vie-niðas grafomanas studentas, ra-ðantis á stalèiukà ir bijantis tai pa-rodyti savo Kajokui? Gal já pri-paþins po tûkstanèio metø? Gal jájau uþmirðo? Tai nëra taip jausvarbu. Todël, kad kietasis diskas,ið kurio kartkartëmis kuriantysisnuèiumpa �failiukà�, pats tais�failiukais� spjaudosi � mes ne-galime þinoti, kam ir kada jis kàduos. Tik galime bûti ramûs, kadsavo jis iðspjaudys.

Dariaus JUREVIÈIAUS nuotrauka

7

. 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794) KAUKOLAIPTAI

***

Bûtis, nebûtis... � kiek grynojo, o ir gerokai susidrumstusio protospekuliacijø ðiomis sàvokomis!Ir kiekviena filosofinë sistema vis kitaip jas traktuoja bei varta-

lioja!O ið tiesø gal viskas ganëtiai paprasta: nebûtis yra ta pati bûtis,

tiktai neturinti jokiø bûties savybiø.Ir prieðingai.

***

Pasiskolinus ðmaikðèià A. Nykos-Niliûno frazeologijà, galima im-provizuoti ir taip: devyniasdeðimt devyni procentai eiliuotø tekstøyra arba gerai paraðyta bloga poezija, arba blogai paraðyta gera poezi-ja, bet abu atvejai labai reikalingi, literatûros procesas jais minta.Ir tëra vienas procentas gerai paraðytos geros poezijos, kurios irgi

vos vienas procentas iðlieka kaip aukðèiausios prabos literatûra.cave canem

Liudas GUSTAINIS

Neáprasta raðyti apie knygà, ku-ri iðleista prieð trejus metus. Turiuomenyje kaunieèio raðytojo Me-èio Rakausko romanà �Kitaip ne-bûtø þemiðkas gyvenimas�*.Suprantu, kodël garbieji kritikai

ðá romanà iðmetë per tvorà neskaitæ� manyèiau, kad jei kuris ir bandë,tikriausiai áklimpo iki 70 puslapioir atidëjo geresniems laikams � ikipensijos.Prisipaþinsiu � sunkiai, taèiau

romanà áveikiau, o vëliau perskai-èiau ir dar kartà. Pamaþu brendonuomonë, kad knygà ir autoriø mi-nëti verta.Drásèiau teigti, jog romano vi-

suma palieka malonø áspûdá � kny-ga netikëtai humaniðka, gaivi.Nors skaitymo procesas ir labaisunkus, taèiau kai visos jo kanèiosbaigiasi, ûmai suvoki, kad iki patsavo esybës gelmiø pajutai nekal-tybës spindesá. Retas kûrinys ði-taip sukreèia skaitytojà.Dabar apie sunkumus.Skaitant M. Rakauskà, sunku

prasibrauti iki branduolio, iki es-mës, autoriaus geluonis ir ðirdiesðvelnumas apraizgyti nesibaigian-èiomis spygliuotomis (kalbos) vie-lomis, sunkiai suvokiamø ilgiau-siø daugiasluoksniø epitetø dzo-tais, daugiapakopiais þemës (þo-dþiø naujadarø) átvirtinimais, kiek-vienoje pastraipoje tyko budrûsdëmesio persekiotojai � vos tik su-sitelki á vienà kurá taðkà, þiûrëk,jau ir vël viskà uþmirðai, nes èiapat sëlina dar baisesnis þvëris � ne-girdëto þodþio voveraitë arba nie-kaip nesibaigianti pastraipa � með-ka. Autorius vartoja kità þodá savostiliaus vingrybëms apibûdinti �minklës.Pabandysiu suprantamiau pa-

aiðkinti, kokio pobûdþio sunku-mai laukia skaitytojo.Visø pirma glumina autorius

vartojamø veiksmaþodiniø daikta-vardþiø gausa. Lietuviø kalbosdvasiai jie svetimi. Pavyzdþiui,�...ir nebebuvo svarbu, ar beiðpro-vokuosiu ir panaðios mudviejø su-tartinës atgaivinimà� (p. 55), �...tar-si bûtø iðgirdusi ir anksèiau ið ma-no màstymo terpës neiðsiverþusáprofilaktiná pagrûmojimà� (p. 10),�...ir pasistengiau, kad jo grimasosatspindinimas mano veide neatro-dytø áþûlus� (p. 20), �...ar jai nëratarsi fizinis atviriausios þaizdosmësinëjimas...� (p. 58).Tokia ar panaði sakiniø sàran-

ga, susiliejusi su gausiai vartoja-momis neveikiamosios rûðies for-

momis, tekstà paverèia sunkiaiáveikiama tvirtove, ir jeigu dar tu-rësime omenyje begalinius keisto-kus autoriaus þodþius � naujada-rus, taip pat pomëgá nukrypti áabstrakèius samprotavimus, kurieprimena G. W. F. Hegelio filosofi-nes minkles, tai tikrai suprasime iratleisime tiems, kurie trejus metusnesiryþo knygos perskaityti, o juolabiau vieðai apie jà kalbëti.Pateiksiu dar keletà autoriaus sti-

liaus ir þodyno pavyzdþiø: �... rim-èiausiai iðtariau ir, neþymiai nuo pa-vëluoto nesmagumo susiraukæs, lau-kiau, kad iðgirsiu paguodà nauju uþ-kepu, jog to ir nesivilèiau� (p. 33),(nesu linkæs) �... uþsimerkæs gurktiuþ gelsvatonës redakcijos vadovøarba irgi neaiðkios ðvaros rëmëjø at-lygá iðlietus subjektyviø komenta-rø èiaupukus...� (p. 7), �...laikobergþdinimui... sukurtø galvosû-kiø...� (p. 8), �...beatbalsiai dykasklausimas...� (p. 8), �...Apatiðkai ne-gyvai...� (p. 20), �...Þvelgiant á be-gyvastæ povyzà...� (p. 30), �...o tàtarpà situacijai aiðkiai absoliuèiaineadekvati pravertø siauruèiø lûpøgrimasa bemat pirmàsyk priminënegeraþadantá � ar net tiesiog kani-baliðkai alkanà? � bulterjero iðsi-ðiepimà...� (p. 33), �...kaþkas uþpro-tiðko buvo uþslinkæ...� (p. 46),�...tai galëtø bûti ir nedoras tvin-kulio pjûvis...� (p. 67), �...Slëpuo-nis...� (p. 255), �...mirðties trom-bas...� (p. 255), �...alkana neþinia...�(p. 255), �...tvinkulys...� (p. 256),�. . .smalsgrauþis. . .� (p. 256),�...banaliai vaizdus palygini-mas...� (p. 257), �...uþpûlinusiàtroðkimo bjaurastá...� (p. 258).Nederëtø stebëtis ar autoriui

priekaiðtauti dël to, kad jis ieðkonaujø þodþiø kunkuliuojantiemsjausmams iðreikðti. Jei tik pasitai-ko proga, þmogus visuomet buslinkæs kurti naujus þodþius ir ne-áprastus kalbos sàskambius. Net irtuo atveju, jeigu aplink nëra kitostautybës þmoniø. Taip elgiasi vi-si, tai vyksta kasdien ir nuolatos,vieni naujadarai prigyja, kiti pa-ðokinëjæ iðsisklaido kaip rûkas,nes jeigu jie svetimi kalbos dva-siai, vargu ar bus vartojami. Norsbûna, kad suauga ir negiminingoskalbos.Nenorëèiau ðiandien spræsti, ku-

rie M. Rakausko iðmàstyti þodþiaiprigis, o kurie taip ir liks þmogaussàmonës kaitos liudininkai. Norsðiuo atveju labiau reikëtø kalbëtiapie visà jo raðymo stiliø, taip patapie skaitytojà uþliejanèias epite-tø bangas, kai jau imi manyti, jogyra ir tokiø vietø, kurias vertëtø

apibûdinti kaip �sviestas sviestuo-tas�. Þinoma, tai nebûtø visiðkaitikslu, nes, ðitaip vartojant epite-tus, atsiskleidþia ir ypatinga auto-riaus màstymo kryptis � jam visdingojasi, kad dar nepakankamaigilu ir tikra. Filosofuoti linkæs pro-tas epitetø sangrûdose tikriausiairastø ávairiø ádomybiø ir áspûdin-gø versmiø.Be to, sunku suvokti, kà galvoti

apie atskirø teksto daliø pajuodini-mus, kurie uþima vos ne treèdalá vi-so romano. Kokia jø prasmë? Atro-do, tokiu primityviu bûdu raðyto-jas pabrëþia tai, kas jam svarbu,nors... Pirmiausia pagalvoji, jog vi-sa tai nesàmonë, autoriaus kliede-siai, nes jeigu tik pabandai tieskiekvienu pajuodinimu ið naujo su-sikaupti, prarandi ir prasmæ, ir emo-ciná poveiká, o kai á pajuodinimusnekreipi dëmesio, viskas atsistoja ásavo vietas; tai lyg ir filosofinë pa-moka � jeigu nori suvokti esmæ, tu-ri atsiriboti nuo aplinkos.Ar tikrai bûtent taip buvo auto-

riaus sumanyta? Manau, ne, norsdabar jau visa tai nesvarbu, nes yra,kaip yra.Taip, tenka pripaþinti, tekstas

vietomis primena paþodiná verti-mà ið rusø ar vokieèiø kalbos arbaiðtraukà ið G. W. F. Hegelio raðtø,ir kalbininko dvasia vargu ar pa-jëgtø autoriui atleisti uþ toká jo el-gesá su kalba, taèiau M. Rakaus-kas patraukia skaitytojà iðskleis-damas ir dovanodamas jam savonekaltybës dvasios þiedà, apie ku-rá dabar ðiek tiek ir pakalbësime.Iðtvërus iki 70 puslapio (IV sky-

riaus), jau stipriau ima veikti su-maniai pinama kûrinio intriga. Tie-sos paieðka gana patraukli, norsautoriaus minklëmis apsunkintastekstas ir neleidþia �bëgti� eilutë-mis bei pastraipomis, toks stiliusverèia klampoti tekstu kaip per mo-lynà ar neiðbrendamà pelkæ, norsvëliau pasirodo, jog bûtent ðisskaitymo bûdas ir yra tas (tikriau-siai nesàmoningas) autoriaus me-todas, kuris nesuvokiamu bûdu at-gaivina skaitytojà � imi pasiilgtitokios akistatos su veikëjais. Þi-noma, mums smalsu, kokios gyve-nimo paslaptys glûdi èia pat, uþkampo, jos lyg ir neleidþia atsi-traukti nuo teksto, taèiau svarbiaubûtent klampoti.Prasibrovus (kaip fronte) pro

uþtvaras ir apðaudomas teritorijas,áveikus susierzinimà, pagaliau pa-teka M. Rakausko psichologijossaulutë � psichologiniai autoriausþaidimai ir tyrinëjimai pagavûs,jie átraukia skaitytojà, ir vëliau ne-gali uþmirðti veikëjø, nes jie visi,tiek gerieji, tiek blogieji, ásimin-tini, þadina ðvelnø liûdesá ir at-jautà.Gilindamasis á veikëjø psicho-

logijà, raðytojas niekuomet nepra-

loð, nes þmoniø santykiai yra gy-venimo druska, në vieni jø nepa-kartoja ir neatspindi kitø, jø varian-tai skaièiuojami milijardais, o kaikam nors pasirodo, jog juos visusgalima sugrupuoti ir tiraþuoti, gims-ta Holivudo trileriai. Bûtent todëlir trileriai, nes santykiai standarti-zuoti ir suvienodinti � tokiu bûduHolivudas dvasiðkai uþmuðinëja sa-vo þiûrovus. O paskui stebimasi,kad kaþkas iðëjo á gatvæ paðaudyti.Todël netikëtai smagu, kai (li-

teratûroje) aptinki gyvø þmoniø,kurie pajëgia bendrauti. Ðiuo at-veju � M. Rakausko dëka. Þino-ma, jie visi kalba panaðiai kaippats raðytojas, bet tai nëra blogai,nes iki ðiol neteko paþinti bûtenttaip màstanèiø ir ðitokio elgesioþmoniø. Lyg ir panaðiai, bet ir ki-taip. Nes tarp visø gyvøjø milijar-dø kito M. Rakausko tikrai ir suþiburiu nerasi.Dialogai, nors ir keisti, sukuria

egzistencines bûsenas, kurios savai-me patrauklios � ne dël sàmojo, nedël ieðkomø atsakymø ar ko kito.Tad apie kà knyga?Nepasakyèiau, jog tema nauja �

tai su átëviais gyvenanèios naðlai-tës, kurià iðtinka Veronikos likimas,istorija. Tik ji nenusiskandina, oprigeria tableèiø.Toks romano siuþetas, taèiau

ádomi ne pati istorija, o tai, kaipautorius jà pateikia ir ypaè � koneávardija.Anotacijoje raðoma, jog tai dvi

lygiagreèios istorijos, kaip gimsta�þemiðkai realybei neperspektyvi�meilë.Ðis sakinys ir nusako romano es-

mæ � skaitytojas ádëmiai tipenajaunosios Alicijos negandø take-liais, vienas po kito atsiskleidþiaabejingo pasaulio veidmainystësárodymai, jau vien savo egzisten-cija aplinka pasmerkia jaunà þmo-gø nevilèiai, tiesiog niekas niekonegali pakeisti, ir tuomet, tiriantðias nelemtas aplinkybes, uþsimez-ga jausmai, kurie taip pat negaliplëtotis, augti ir sulapoti, nes pa-prasèiausiai nelemta, neámanoma,nepriklauso, ir tiek.Skaitydamas në negalvoji, jog

tai jausmai, á kuriuos reikëtø at-kreipti dëmesá � jie lyg vëjeliodvelktelëjimas, kuris, beje, gaivi-na visus knygos veikëjus.Tarkim, pagrindinis istorijos

pasakotojas ir personaþas, kvotë-jas Valdimantas su Alicija susitin-ka tik tris kartus. Tarp jø lyg ir ne-uþsimezga joks ryðys, Valdiman-tas, siekdamas iðsiaiðkinti, kodëlketuriolikmetë staiga atsiëmë pa-reiðkimà dël iðprievartavimo, tik iðvaldiðkø pozicijø kamantinëjamergaitæ.Koks gali bûti þmogaus santy-

kis su kvotëju ar tardytoju? Auto-rius skrupulingai pieðia visà pokal-biø vaizdà � èia ir nutylëjimai, irvienaþodþiai burbtelëjimai, ir uþ-sispyrimas, ir vaikiðkas atsargu-mas, ir flirto uþuomazgos, ir mo-ters prigimties blyksniai, ir noraspabëgti, ir troðkimas pasiguosti, irdrauge padëka uþ pastangas uþ-jausti � ji padovanoja jam þvakæ,kartu numatydama tragiðkà ateitá �o ir Valdimantas ganëtinai drovus,tad nevyksta jokio tikro dialogo.Tik neaiðkios nuojautos.Arba � keli Valdimanto pokal-

biai ir susitikimai su Monika, Ali-cijos kaimyne. Juodu atsargiai ben-drauja, átariai vienas kità klausi-nëja, tiria ir aptaria aplinkybes,juos sieja uþuojauta Alicijai, betgana keistai � gimsta efemeriðkos,

jø paèiø nesuvokiamos gilesnës vi-dinës sàsajos, kurios vëliau taip iriðnyksta miglose.Ðitie nuojautø, spëjimø ðeðëliai

ir yra meilës virptelëjimai, kuriemsnelemta subræsti.Viskà uþgoþia Alicijos saviþu-

dybë � tokiø keistø tarpusavio san-tykiø, nuojautø fone ji prieð iðke-liaudama dar nusikerpa plaukus.Pasitraukia, bet ir protestuoja, ir vi-sa tai nuginkluoja skaitytojà.Panaðus neapèiuopiamas jaus-

mas apima ir tyrinëjant juodàjà ro-mano kohortà, tuos, kurie nuodijaAlicijai gyvenimà ir kuriuos taippat kamantinëja Valdimantas � taiIeva, Garis (Adomas), Þaneta. Val-dimantas iðryðkina jø amoralumàir veidmainystæ, nors jiems pa-tiems atrodo, jog viskas savo vie-tose: be abejo, ðiø personaþø elge-sys verèia gàsèiotis, jis stulbina,bet jø demaskavimo bûdas � ati-dus poelgiø, mimikos bei men-kiausiø atodûsiø blusinëjimas �sukuria ir prieðingà efektà: vëliau,kai viskas iðaiðkëja, o ir paties ty-rinëjimo metu, lengviau juos uþ-jausti ir suvokti, kokioje beviltið-koje padëtyje ðie þmonës gyvena.Sakytum, klasikiniai blogiukai, ta-èiau autorius juos paverèia savais,lyg bûtø ið jo paties kûno.Smelkiantis á M. Rakausko teks-

tus, maga dalyvauti visose smulkme-nose � nors jos kartais ir erzina, irneatsako á jokius klausimus, vistiek atsiranda stiprus ryðys su po-kalbiuose dalyvaujanèiais veikë-jais, skaitytojas juos ásimena, at-rodo, jog atpaþintø susitikæs gat-vëje. Vis dëlto svarbiausia � lëtasprisilietimas: judesys be judesio.Pagaliau sunku net pasakyti,

kaip atsitinka, kad, prasiskleidus pa-slapties ðydui, þuvus jaunajai Ali-cijai, skaitytojo viduje kaþkassprogsta, já uþlieja visuotinë uþuo-jauta, net ne gailestis, o steriliai ðva-ri erdvë � kone visi veikëjai prisi-dëjo prie jaunosios mergaitës þû-ties, o skaitytojo ðirdyje � per uþuo-jautà suvokta skaistybë. Ir meilë,apie kurià niekas në nepagalvojo.Ðiuo paþiûriu netgi bûtø priva-

lu ðià knygà lyginti su kritikø iðgar-bintu Sauliaus Tomo Kondroto ro-manu �Þalèio þvilgsnis�. S. T. Kon-droto tekste yra viskas, apie kà ga-li svajoti romano raðytojas � ir pui-ki kalba, ir meistriðka intriga, irgraþiai papasakotos istorijos, ircharakteriai, þodþiu, kûrinys bûtøbe priekaiðtø, jeigu ne viena ap-linkybë � ið esmës S. T. Kondrotoromanas yra bedvasis, tai tik puikiið knygø iðmokto gyvenimo nuo-trauka, jis nesuþadina jokiø jaus-mø, tai ne vibruojanti budistinëtuðtuma, o absoliuti mirties tyla �manau, autorius pats tai suprato irdaugiau neberaðë.Jeigu reikëtø rinktis, kurá auto-

riø iðbraukti ið lietuviø literatûros,braukèiau S. T. Kondrotà. Be to,neþinia, kaip atrodytø M. Rakaus-ko romanas, jei su tekstu prieð ati-duodant spaudai bûtø padirbëjæsgeras redaktorius. Dingojasi, kûri-niui tai nebûtø pakenkæ, paleng-vëtø skaitytojo naðta, o ir M. Ra-kausko dvasia bûtø iðlikusi.Kita vertus, nemanau, kad reikë-

tø kà nors braukti arba iðmesti. Kiek-vienas turi savo likimà ir misijà.

*Meèys Rakauskas, Mergelësmoterys (Kitaip nebûtø þemiðkasgyvenimas). � Kaunas: �Lututë�,2008.

Tegu ir bièiuliðkai

8

. 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794)KAUKOLAIPTAI

�Poetinis Druskininkø ruduo2011�, �Vaga�, 392 p.

Lyg ir proginis almanachas, ta-èiau tikrai nusipelnantis savaran-kiðko gyvenimo. Kaip visada, dvi-kalbis, sykiu praveriantis ir jamebesispausdinantiems lietuviø po-etams uþsieniø dureles. Kai ku-riems gal pirmàsyk. Mano favori-tai èia: Uldis Berzinis, DennisasO�Driscollas ir Levas Rubinsteinas(pastarojo performansas Ðv. Kotry-nos baþnyèioje su Vladimiru Ta-rasovu apskritai nepamirðtamas).Apie autorius almanache kaip vi-sur: kada gimë, kà iðleido, kuo ap-dovanotas. O kam tas, tiesà sakant,rûpi? Visi ten kà nors iðleidæ ir kànors laimëjæ. Nekenktø apie kiek-vienà po kokià pastraipà ið kriti-kos, kad kontekstai bûtø aiðkesni.

Sigitas Geda �Neringos pava-sarëliai�, �Kronta�, 176 p.

Knyga, rodanti, koks praðmat-nus grafomanas buvo Sigitas Geda.Raðë bet kà ir ið bet ko. Turbût �bet kur ir bet kiek. Ir kà? Puikiai!Kartais matai, jog paraðyta nesà-moniø nesàmonë, þlugtø þlugtas.Taèiau tas þlugtas kaþkodël ne-þlunga, gyvena, poetas ápuèia dva-sià net menkiausiai atplaiðai. Ðiaipknyga gana chaotiðka (mandagiaiturëtume sakyti: polistilistinë).Èia ir tekstai �tik vaikams�, èia irtekstai �tik suaugusiems�. Visasmargas didelio poeto katilas, nuomarginalijø iki tikrai iðskirtiniø ei-lëraðèiø. Smagu, kad ir po mirtiesS. Geda tebepublikuoja dienorað-èius ir tebeleidþia knygas.

RomasDaugirdas�Mënuliodezer-tyrai�, �Naujoji Romuva�, 120 p.Romas Daugirdas yra urvinis po-

etas, jau daugybæ metø savo teks-tus raðantis ant uolos. Tvirtas kaipji, nekintantis kaip ji. Ði knyga jaukiek kitokia, gal trim dvasiniais mi-limetrais pasislinkusi, o tai ðiam po-etui daug. Proziniai eilëraðèiai. Po-

ezijai èia atstovauja paradoksaliossituacijos, asociatyvios jungtys, sà-lygiðkumas bei fragmentiðkumas.Prozai � kirviu taðyti sakiniai, fa-miliarumas ir natûralizmas, buitiesinkliuzai. Visuma ganëtinai áspû-dinga, nors kai kurios detalës labaitoli nuo Holivudo.

Aidas Juraðius �Luiso Alber-to Salvatjeros gyvenimo apraðy-mas�, Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, 104 p.

Geriausiu atveju � konceptualiknyga, blogiausiu � meksikieèiøserialas. Taèiau tik tekstø pavadi-nimuose, kurie tarsi sukabinti vie-nu sykiu, ruoðiant knygà spaudai.Ðiaip ar taip � nebûtini, tekstaiávairûs ir pavadinimai èia atrodoantriniai. Na, tegu, priimkim þai-dimà. Þaidimo daug ir paèiuosetekstuose, ne visada brandaus, nevisada paveikaus. Kartais tik po-pierinë pliauðkynë, pasakojimaipasiðvilpaujant. Taip raðyti derëtødeðimèia metø anksèiau, nei auto-riui atsitiko. Nes jei dabar taip nu-tinka, baugu, jog ir vëliau atsitikstaip ir tik taip. Pasipiktinimo kny-ga nekelia. Kaip ir susiþavëjimo.

Undinë Radzevièiûtë �BadenBadeno nebus�, �Baltos lankos�,126 p.

Kiek paþástu ðià máslingà auto-ræ, esu suvokæs, jog su ja bendrau-jant Baden Badeno tikrai nebus.Esu jà kvietæs net po tiltu, bet irten nebuvo Baden Badeno. Kny-goje ji irgi visomis jëgomis sten-giasi jo neásileisti. Ir apskritai � ne-ásileidþia daug ko, visø pirma ðtam-pø. Originali knyga, originalus te-legrafinis stilius, galima tik ásivaiz-duoti, kaip Undinës siuþetus per-raðytø, tarkim, Laura Sintija Èer-niauskaitë. Taip kitaip, kad plau-kai piestu stojasi. O Undinë raðo,lyg trisdeðimt metø bûtø tûnojusiatsiskyrëlio celëje. Asketiðkai, va-lingai, kiek ciniðkai. Su tokia krei-va ðypsena, kuri puoðia tiek jà, tiekjos tekstus. Patinka man ði knyga.Autorë taip pat.

Ramûnas Kasparavièius �De-cameron medicus�, Lietuvos ra-ðytojø sàjungos leidykla, 136 p.

Ið poeto á pasakø senelius, tok-sai kelias. Ramûnas Kasparavi-èius � itin savitas autorius. Ir ði is-torijø pynë, sudygsniuota tokio Ig-noto Þiogelio (personaþas, tarkim),tai ganëtinai liudija. Teminis ir is-torinis diapazonas platus, fikciniaiherojai pramaiðiui su realiais, o au-torius viskà apipina tokiu kaimopasakoriaus svingu, kad nors pa-dëk armonikà ir eik klausytis. Tie-sa, ði uþstalës ar kamaros intonacijakiek trukdo, terðia eterá. Tad � nekiekvienam.

Valentinas Sventickas �ApieJustinà Marcinkevièiø�, Lietu-vos raðytojø sàjungos leidykla,248 p.

Þmogiðka knyga apie þmogið-kà poetà. Autorius mintis dësto lygðaukðteliu maiðydamas arbatà: ðil-tai, jaukiai, màsliai. Skaitymas tei-kia ne tik informacijos, bet ir sa-votiðkà pasibuvimo jausmà, o pa-sibûti ir su Justinu, ir su Valentinuvisad buvo gerai. Tai nëra akade-minë studija, veikiau pirmoji po-

Knygø sienamirtinë reakcija. Ganëtinai iðsami,áþvalgi ir � banaliai pasakius � rei-kalinga. Kartais kiek primena ið-plëstiná nekrologà, bet tiek jau to.

Julian Barnes �Flobero papû-ga� (vertë Nijolë Chijenienë),�Baltos lankos�, 270 p.

�Svarbiausia � kuo daugiauerekcijø�, � raðë Gustave�as Flau-bertas, knygoje vadinamas Flobe-ru. O vietoj to � po tris dienas glu-dindavo vienà sakiná. Tikras saki-nio kankinys, tad ne veltui traukiapavydþiø kolegø dëmesá. Postmo-dernistas J. Barnesas savo þaidy-biðkoje biografinëje knygoje jánarsto po kaulelá (ðiuo atveju � poeilutæ), tad ir knyga (romanas, nebiografija!) yra savotiðkas þaidi-mas kauliukais. Talentinga knyga,kauliukas vis krinta ðeðetu. Neþi-nia, ar skaitytojui G. Flaubertovaizdas èia iðryðkës, ar atvirkðèiai� susijauks. Taèiau autorius aki-vaizdþiai nesuka sau dël to galvos.

Tim Parks �Europa� (vertëGediminas Sadauskas), �Baltoslankos�, 360 p.

Romanas, labai vaizdþiai prime-nantis kadais ir Lietuvoje populia-rø raðymo bûdà � sàmonës srautà.Pagrindinio herojaus, su grupe dës-tytojø autobusu vykstanèio ið Mi-lano á Strasbûrà, vidinis monolo-gas toks tirðtas ir intensyvus, jogkartais norisi uþsimerkti ir uþsi-kimðti ausis. Autobuse atsiradusijo �buvusioji� viskà tik dar labiaukomplikuoja. Rimta proza rimtamskaitytojui. Tikëkimës, toksai darvaikðto mûsø gatvëmis. P. S. Seri-jos �Orientyrai� knygos kol kastikrai vertos dëmesio. Visos.

Sylvia Chutnik �Kiðeninis mo-terø atlasas� (vertë Vytas Dekð-nys), �Kitos knygos�, 232 p.Labai toli nuo �Cosmopoli-

tan�o�, o juk ðis rodësi esàs pasku-tinë moterø priebëga. Èia moterysne tokios reprezentatyvios, taèiaugyvos. Autorë jas skirsto á �turgi-nes�, �ryðininkes�, �padirbines� ir�princeses�. Universalus spektras,ið kiekvieno segmento prisunkia-ma ganëtinai sulèiø. Tirðta, buities

neutrinais suvarpyta knyga. Kaitiek buities, ji tarsi pati save iðstu-mia, virsdama simboliu, apibendri-nimu, metafora. Neþinau, kiek ðisatlasas pravartus praktine prasme,taèiau teikia nemenkà estetiná pa-sitenkinimà.

David Leigh, Luke Hardingo�WikiLeaks. Atskleidþiant Julia-no Assange karà su slaptumu�(vertë Jurga Grunskienë), �Kitosknygos�, 324 p.

Julianas Assange�as paauglys-tëje veikiausiai vogdavo laiðkus iðkaimynø paðto dëþuèiø. Suaugæstuos laiðkus ëmë vogti ið kur tikgalëjo, ypaè slaptus. �Wikileaks�yra vienas didþiausiø pastarojometo skandalø, viso pasaulio di-plomatams tapæs rakðtimi panagëj.Tad ir ði knyga nepatiko niekam,nei politikams, nei paèiam Assan-ge�ui, apie kurio dartanjaniðkusnuotykius èia raðoma. Knyga suuþmoju, kitaip apie �Wikileaks� irneparaðysi.

Solveiga Ska �Laimës taupyk-lë�, iðleido neaiðku, kas.

Ojoj, kaip mëgstu tokias kny-gas. Tokios man yra tikrasis tyrodþiugesio ðaltinis. Ðtai knyga suautore sako: �Atversk mane. / Ið-girsk romano lyrà, / skaitytà vëjonekantraus. / Iðglostyk ir skanauk/ tarsi begëdá vynà, / brandintàmeilës / ir aistros.� Argi negraþu?O visokiø arkliø, jûrø ir varvekliønuotraukos ðalia? O parausvinti irpaornamentuoti puslapiai? O kas-pinëliu perriðtas virðelis (autorë ei-na á knygynus pataisyti kaspinë-liø)? Ne, ponai, Solveiga Ska suvisu savo dþipu yra neatremiamajëga. Telieka nusilenkti ir nutilti.

Laisvasis Mûrininkas

9

. 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794) Sukaktis

Vaclovui Ðiugþdiniui � 100

AudronëMEÐKAUSKAITË

Yra asmenybiø, kurios tampavietos, daþniausiai miesto, þenklais.Vienas tokiø reikðmingø Kaunoþenklø � poetas, vertëjas, mokyto-jas Vaclovas Ðiugþdinis, sovietølaikais skleidæs viliojanèià tarpu-kario miesto dvasià. Þmogus, tapæslangu, pro kurá þvelgiama á uþdraus-tà pasaulá, paþadu, kad visa tai kadanors vël gali tapti realybe. Dël tamtikrø prieþasèiø, kurios ðiandien jauapipintos legendomis, V. Ðiugþdi-nis nebuvo iðveþtas á Sibirà ar su-ðaudytas, nors ir patyræs daug siste-mos priespaudos, tapæs savotiðkukasdienos disidentu, todël prisipa-þinæs, jog jauèiasi kaltas vaikðèio-damas Laisvës alëja. Visi kiti uþ taidëkojo likimui.Valentinas Masalskis: �Kai Kau-

no gatvëmis praeidavo V. Ðiugþdi-nis, atrodydavo, kad praëjo Pary-þius.�Kæstutis Navakas: �Prieð trejetà

deðimtmeèiø mûsø belle epoqueKaune priminë ne tik pastatai, betir þmonës. Dabar veik visi jau ið tøpastatø iðpustyti savo gimimo da-tø. O tada galëjai susitikti kad ir po-età bei intelektualà Vaclovà Ðiugþ-diná, kuris, atrodë, kiekvienoj sto-telëj lipa ið geltonø èekiðkø trolei-busø vien tam, kad bûtø atpaþin-tas, pasitaisytø amþinàjà juodàjàberetæ (tai kaþkoks kodas, prisimin-kim L. Truiká ir J. Miltiná, tarsi visijie bûtø buvæ prancûzø rezistentaiar baskø separatistai) ir pasakytø betkà. Kad ir kà jis sakytø, atrodyda-vo, kad kalba prancûziðkai. Ir patsbuvo tarsi ásikûnijusi Oskaro Mila-ðiaus citata.�Vaidilutë Volskytë: �Tai bûda-

vo praëjusio ðimtmeèio antrojojepusëje, kai Kaunas puikavosi soli-dþiu �Nemuno� þurnalu � savotið-ku humanitarinës kultûros centru.Uþeidavo þmonës senu kaimiðkupaproèiu: ëjau pro ðalá ir uþsukau.Jie èia paprasèiausiai pabûdavo.Ateidavo Antanas Martinaitis, Ri-èardas Vaitekûnas, Graþina Cieð-kaitë, Vaclovas Ðiugþdinis... Visøneiðvardysi. Pastaràjá labai mëgo-me. Jis pasakodavo apie tarpukarioLietuvà, Paryþiø, juokaudavo, bû-davo autoironiðkas.�Poetas, vertëjas V. Ðiugþdinis gi-

më 1911 m. rugpjûèio 29 d. Kaune,ten pat 1988m. irmirë. Tikrasis kau-nietis. Pirmojo pasaulinio karo me-tais su tëvais gyveno Rusijoje, ta-èiau sukakus deðimèiai metø vëlgráþo á Lietuvà. Dirbdamas �Spin-dulio� spaustuvëje, baigë gimnazi-

jà, ástojo á VDU ir Humanitariniømokslø fakultete studijavo roma-nistikà. Vëliau iðvaþiavo staþuotisá Nansi universitetà Prancûzijoje,ágijo teisæ mokyti prancûzø kalbosir literatûros. 1939-1971 m. moky-tojavo Kauno ir kitø miestø mokyk-lose. Biografija gana tolygi ir pa-prasta, taèiau amþininkai ir visi pri-silietusieji prie jo gyvenimo prisi-mena nepaprasto groþio ir ryðkumoasmenybæ.V. Ðiugþdinis buvo poliglotas,

iðsaugojæs puikø gimtosios kalbosjausmà. Nuo 1925 m. iki pat gyve-nimo pabaigos jis vertë ið prancû-zø, ispanø, lenkø, rusø kalbø po-ezijos ir prozos kûrinius, dramosveikalus. Tarp iðverstø autoriø: Os-karas Milaðius, Paulis Eluardas,Theophile Gautier, Arthuras Rim-beau, Tadeuszas Rozewiczius, Hen-ri Barbusse, Marguerite Duras, Jea-nas Cocteau, Jaque LeClerq, ReneLaurentin, Romain Rolland, ðv. Te-resë ir daugybë kitø. Kûrybà spaus-dino �Karyje�, �Iliustruotoje Lie-tuvoje�, �Naujojoje Romuvoje�.1936 m. iðleido pirmàjà savo po-

ezijos knygelæ �Amþini stabai�. Jaupo raðytojo mirties, 1998 m., pasi-rodë antroji knyga �Stabai suduþo�.Poezijoje intelektualinë emocijadera su religiniais iðgyvenimais,apokaliptiniai motyvai � su krikð-èioniðkø vertybiø nykimo minoru.Deja, liko nemaþai iki ðiol ne-

publikuotø V. Ðiugþdinio kûrybosrankraðèiø. �Ypaè daug yra nepasi-rodþiusiø jo religiniø tekstø. Tëtisbuvo tvirtai tikintis þmogus. Ap-skritai norëtøsi, kad jo darbai, ku-riø kieká tiesiog sunku suvokti kaipvieno þmogaus triûsà, pasiektøskaitytojus�, � dalijosi mintimisduktë Dalia Ðiugþdinytë.

Naujà poeto ir vertëjo rinktinæspaudai ruoðia poetas Robertas Ke-turakis, paþinojæs V. Ðiugþdiná kaipKauno intelektualà, uþsukdavusá pa-bendrauti á tuometinio þurnalo �Ne-munas� redakcijà. Jis nelaukdavo, ka-da kas ateis pas já, bet ateidavo pats.�Man tenka laimë sudaryti poetorinktinæ, ir èia matau didelæ prasmæ,nes V. Ðiugþdinis buvo nepakartoja-ma asmenybë. Visi, kurie su juo ben-dravo, iðsaugojo bent dalelæ ðio po-tyrio, yra laimingi. Skaitant jo po-ezijà vis kirba mintis, ar ðis þmoguspanaudojo visà savo potencialà, ariki galo atsiskleidë. Juozas Gruðas,ViktorasKatilius ir V.Ðiugþdinisbu-vo tie didieji, ið kuriø mes mokëmës.J. Gruðas tebëra þinomas, o kiti du,deja, nuslinko uþmarðtin�, � praeitiesáspûdþius pasakojo R. Keturakis. Po-etas puikiai pamena, kaip sutikdavobe galo elegantiðkà, nepriekaiðtingaiapsirengusá vertëjà �Nemuno� redak-cijoje, kur jis neskubëdavo pas vy-riausiàjá redaktoriø, o pagarbiai kal-bëdavosi su jais, dar visai jaunais �ei-liniais�. Tik merginos jo kiek prisibi-jojo, prisimena R. Keturakis, o tiks-liau, kiek gëdijosi savo sovietiniø lai-kø �aprëdø� þmogaus, maèiusio Pa-ryþiø, akivaizdoje.

�V. Ðiugþdinis buvo tiesiog pri-valoma �akademija�. Be tokiø þmo-niø, kurie neðë su savimi ðviesià pra-eitá, mes bûtume paprasèiausiai at-bukæ. Jis buvo ramus, taktiðkas, in-teligentiðkas. Ðalia jo mes, jaunes-nieji, niekada nesijautëme þemes-ni. Kai skaitydavo poezijà, jà paly-dëdavo rankø judesiais, kurie, ro-dos, liesdavo þodþiø sukeltus vir-pesius ir stumteldavo juos klausy-tojø link �, � prisiminë poetas.V. Ðiugþdinio kûryba iki ðiol në-

ra pakankamai vertinta, labiausiaijis imponuoja kaip asmenybë, inte-ligentijos sluoksnio atstovas. Ta-èiau kalbant apie já beveik visuo-met greta stoja O. Milaðiaus pavar-dë. Lietuvoje jie sunkiai atsiejami.O. Milaðiaus vertimai buvo svar-biausias V. Ðiugþdinio darbas ir di-dþiausia gyvenimo aistra. Poetoknygas jis gaudavo ið savo Pary-þiuje gyvenusio mokinio ÞibuntoMikðio, o vëliau iðverstos jos pa-sklisdavo pas mus. Kaip prisimenabendravusieji, vertëjo kambarëly-je ant vienos sienos kabojo kryþius,ant kitos � O. Milaðiaus portretas.Lietuvos ir Prancûzijos asociacijosVilniaus skyriaus prezidentë, ak-torë Karolina Masiulis-Paliulis,skaitanti daug O. Milaðiaus poezi-jos, prisimena, kaip kaþkada gavoV. Ðiugþdinio siøstà atvirlaiðká, ku-riame buvo paraðyta: �Að taip patmyliu O. V. L. M.� Ne vienam jápaþinojusiajam yra dovanojæs po-eto nuotraukà kaip sektinà, palai-kantá þenklà. �Paimk O. Milaðiausnuotraukà, pasikabink virð savostalo ir niekada nebûsi banali�, �V. Ðiugþdinio þodþius prisimenapoetë Dalia Teiðerskytë. �Daugelisá já þiûrëjo atlaidþiai, kai kas iro-niðkai, ak, tas Maestro! Didelis vai-kas, mina redakcijø slenksèius sutvarkinga papkute rankoje, dûstajoje kaþkieno genialûs þodþiai, bekuriø mes � skurdþiai ir nemokðos.Taèiau tie þodþiai nedaug kam rei-kalingi. Maestro buvo ið �tø� � ne-pageidaujamø � kûrëjø, vertëjø, þmo-giðkumosaugotojø, ið tø, kuriuos daþ-nai atsimindavo pilkieji kardinolaiir uþmirðdavo garbûs kolegos. Jis bu-vo � paprasèiausiai � nepatogus vai-kinas�, � prisiminimus uþraðë D. Tei-ðerskytë, savo iniciatyva iðleidusiantràjà V. Ðiugþdinio poezijos kny-gà jau po jo mirties.�Taèiau savo mylimà O. Mila-

ðiø, sustyguotà, áriðtà á kelis storussàsiuvinius, iliustruotus subtiliosGraþinos Didelytës, kurià labai ver-tino, jis skaitydavo ne visiems�, �prisimena Dalia. Todël V. Ðiugþdi-nio anûkë Agnë Arbaèiauskienë sutokia pagarba prisimena, kaip jai, darvisai nedidelei mergaitei (V. Ðiugþ-dinis mirë, kai Agnei buvo keturio-lika), skaitë savo mylimà poetà.�Senelis, manau, labiausiai dþiaug-tøsi, kad þmonës prisimena ir myline já, o Milaðiø. Man daug apie jápasakojo ir skaitë. Be galo tikëjotuo, kà daro, nors neþinojo, ar ðievertimai bus spausdinami. Man taibe galo svarbi patirtis. Artimas þmo-gus perteikë viltá, kurià gali suteik-ti kûryba. Todël dabar þinau, kaipsvarbu pagarbiai bendrauti su vai-kais, paþadinti jø meilæ kûrybai�, �savo prisiminimais dalijosi A. Ar-baèiauskienë.Kaip itin ðviesø ir mylintá þmo-

gø já prisimena ir dukterys Dalia beiElona, kurioms teko gyventi gra-þioje, itin darnioje, pagarbos kupi-noje ðeimoje. Namuose, kuriuosebuvo pilna poezijos irmuzikos. �Të-tis � estetas visomis prasmëmis.Taktas, orumas, þmogiðkumas � jostipriosios savybës. Jam visi þmo-nës buvo mieli. Mama skaitë iki patmirties, be to neásivaizdavo gyve-nimo. Tëtis taip pat. Dar dainavonamuose operø iðtraukas, liaudiesdainas�, � ðviesiø prisiminimø pil-na Dalios vaikystë. O dukra Elonajá prisimena kaip itin paprastà, ga-na þemiðkà þmogø, kurá visada va-dino paprasèiausiai Vacium. Ir be

Kitokia dvasiagalo atsidavusá darbui � versdamaspoezijà jis atkakliai ieðkojo paèiøsubtiliausiø, tiksliausiø atitikmenø.Asmenybës groþá atskleidþia

reikðmingos detalës: sudëtingu lai-ku, dar dirbdamas direktoriumi Jë-zuitø gimnazijoje, V. Ðiugþdinismokykloje slëpë þydaitæ su vaiku,o naktimis vesdavo juos pasivaikð-èioti ant stogo.Spalio 13 d. Kauno apskrities

vieðojoje bibliotekoje vykusiameV. Ðiugþdiná paþinojusiø þmoniøsusitikime �Atvëræs duris á pran-cûzøkultûrà�, kurá sumanëRiman-të Tamoliûnienë, dalyvavo ir ver-tëja Liucija Baranauskaitë-Èerniu-vienë, mëginusi apibûdinti jo ver-timo ypatumus, sulaukianèius labaiprieðtaringø vertinimø. Vis dëltosprendþiant, kokius O. Milaðiausvertimus skaityti, daþniausiai pasi-renkami V. Ðiugþdinio. Galbût dëljø ðiltumo ir þmogiðkumo, kuris ne-abejotinai ásiraðë taip savo darbàgerbianèio vertëjo palikime. �Ver-tindama vertimus, daugiausia reikð-mës teikiu jø kalbos natûralumui irautentiðkumui. Jie pasiekiami, jeivisai pamirðti, jog skaitai vertimà,manai, kad tai teksto originalas. Kaþ-kada lyginau ávairius O. Milaðiausvertimus ir labiausiai traukëV.Ðiugþ-dinio. Jø kalba tarsi plaukia, labainatûrali ir ðilta. O. Milaðiaus eilësyra laisvos, jø nevarþo formos reika-lavimai, todël ir versti reikia tai, kassudaro poezijos esmæ, slypi tarp ei-luèiø, juntama ðirdimi. Taèiau, ne-paisant ðio lengvumo, intelektualiO. Milaðiaus poezija reikalauja be-galinës erudicijos�, � apie vertimuskalbëjo L. Baranauskaitë.V. Ðiugþdiná paþinojusi aktorë

Doloresa Kazragytë ðiltai prisime-na ne tik bendravimà su Maestro,galimybæ atvirai pasikalbëti lai-kais, kai daugelis bijojo tai daryti,bet ir jo iðëjimà. Nuo ðios asmeny-bës gyvenime sklido gerumas, todëlir ruoðiantis iðeiti aplankë ramybë,mirties � kaip iðsivadavimo � nuo-jauta. Jos neaptemdë net ir negalë-jimas atleisti tiems, �kurie visà gy-venimà nepaliko ramybëje�.D. Kazragytë prisiminë ðiek tiek

juokingà, ðiek tiek graudþià istori-jà, pasakotà V. Ðiugþdinio O. Mila-ðiaus 100-øjø metiniø proga.Sukakties nepaminëjo Lietuvosspauda, tik �Lietuvos pionierius�.Todël mes V. Ðiugþdinio 100-øjøgimimo metiniø proga galime per-skaityti bent vienà jo eilëraðtá.

Carpe diem

Nebegràþinamai prabëga dienos,valandos, minutës,

pasendinæ ir gyvus, ir negyvusdaiktus.

Ir laikrodá sustabdæs, ir þvakesuþpûtæs,

nebegali iðlikt nepasikeitæs...

Jautiesi amþinai laike ákalintasbelaisvis

ir veltui nori dar áminti sfinkso máslæ:ar po mirties tu kada nors gyvensi �(turbût) jau niekas niekad

nebeámins jos.

Girdi uþ lango paukðtæ devynbalsæ,matai, kaip þiedas glaudþiasi prie

þiedo �nerûpi jiems, ar jie numiræ kelsis:þiedai sau þydi, paukðèiai èiulba,

gieda!

Todël ir tu, dievø galingø iðrinktasis,naudokis tuo, kà tau likimas duoda;kitaip nei laimës, nei dþiaugsmø

nerasi,ir net dienos ðviesoj atrodys viskas

juoda...

Dalios ÐIUGÞDINYTËSasmeninio archyvo nuotraukos

Nansi universitete 1938-aisiais.

Mokytojas...

10

Atgarsiai . 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794)

Dovilë ZELÈIÛTË

Lietuvoje naujasis reþisieriaus OskaroKorðunovo pastatymas �Miranda� (insceni-zacija pagal Williamo Shakespeare�o �Aud-rà� ir kitus jo kûrinius) kol kas suvaidintastik keletà kartø, taèiau jau sulaukë daugybësaudringø vertinimø. Viena premjera vykogastrolëse, Vengrijoje. O spalio 14-àjà OKTpagerbtas kvietimu dalyvauti tris mënesiustrunkanèiame Katalonijos festivalyje�Temporada Alta� (�Sezono metas�). Tu-rint galvoje, kokio aukðto lygio ðio festi-valio programa, tampa akivaizdu, kaip ver-tinamas O. Korðunovo teatras Europoje.�Miranda� � daugiasluoksnis, ávairiapras-

mis spektaklis, kad ir kiek kartø þiûrëèiau �perþiûras ir premjerinius spektaklius, � kas-kart atsiveria vis nauji labirintai, vedantys vie-na � þmogaus paþinimo � kryptimi. Fantasti-nis, primenantis stebuklinæ pasakà. Gal ne patspopuliariausias (pastatymø prasme) W. Sha-kespeare�o veikalas, sutrumpintas, o ið dalies� papildytas kitø to paties nemirtingojo auto-

riaus dramø ir sonetø citatomis, dël netikëtoO. Korðunovo sceninio sprendimo tampa lais-vës ir svajonës metafora. Du personaþai � të-vas ir dukra, Prosperas ir Miranda, ákalinti so-vietiniame �rezistenciniame� ankðtame bute,kur vienintelë dvasios atrama � knygos, më-gina gelbëtis. Skaitydami �Audrà� ir kitas kny-gas. Svajodami. Patys tapdami pagrindiniaisskaitomos dramos veikëjais. Paradoksalu, kadjiedu gelbëja vienas kità ne tik dràsindami,bet ir kankindami. Þudo vienas kità, vienaskito gailëdami. Spektaklis � stipriø nervø iratviros sielos þiûrovui. Arba tam, kuris delsiaapsispræsti: laisvë ar � mirtis. Dukters Miran-dos (kuri galbût tëra kenèianèio tëvo viltis arsvajonë, sau susikurta kaip iðsigelbëjimo vi-zija) dvasios jëga ir laisvës ilgesys mirtinainukankina Prosperà. Ákalintieji saloje. Uþda-ros erdvës koðmarai ir � viltis, siekiamybë ið-trûkti ið priespaudos. Korðunovas neáspraudþiaþiûrovo vaizduotës á ankðtus politinës ar socia-linës nelaisvës rëmus. Toji negyvenama sala �ir kiekvieno mirtingojo siela, kur jam lemtasusitikti su savo demonais ir pragaru. Kas gi

Oskaro Korðunovo �Miranda� �viesulas Þironoje

gelbëjo uþspaustà ir priverstà tylëti inteligen-tà? Literatûra. Menas. Ir... alkoholis. O virð vi-so to � ðaukianti ið ilgesio, neágali, suluoðintair paèiø luoðinama dvasia... Ðias patirtis degi-namai skaudþiai þiûrovams vël priartina ir su-dabartina reþisierius ir du ástabûs aktoriai �Airida Gintautaitë (Miranda) ir Povilas Bud-rys (Prosperas). Palydimi �Gulbiø eþero�,AlosPugaèiovos ir paukðèio sparnø plastëjimo beilietuviðkø sutartiniø muzikos (kaip visada �nepriekaiðtingas kompozitoriaus Antano Ja-senkos darbas), árëminti Dainiaus Liðkevièiausscenografijos (nutriuðæ 7-8 deðimtmeèio bal-deliai, iki skausmo atpaþástama sekcija, fote-liukai, telefonas ir stiklo vazos), apvilkti Alek-sandro Pogrebnojaus drabuþëliais, du aktoriaitarsi saviþudþiai scenoje leidþiasi á sielos aukð-tumas ir pragarus. Prisikelti. Iðtrûkti. Iðsilais-vinti. Iðblaivëti. Atgauti þmogiðkàjá orumà irlaisvæ. Tegu ir per mirtá. Toji riba � gyvenimoir mirties � tokia trapi, kad þvelgiant á titanið-kà visø kûrëjø darbà sukirba nerimas: kaip povisø ðiø transformacijø jie sugráð á kasdieny-bës namus? Bet ðitokiais darbais ir pasitikri-namas profesionalumas.Dalyvauti Þironos festivalio programoje,

kuri sudaryta trims su puse mënesio, � aki-vaizdus iðbandymas. Á festivalá suvaþiuoja te-atro meno kûrëjai (ir jo gerbëjai, prodiuse-riai) ið visos Europos. �Temporada Alta� da-lyviø sàraðe � tokie kûrëjai kaip KristianasLupa, vienas þymiausiø ne tik Lenkijos, betir Europos reþisieriø. Festivalio programoje

dramà keièia muzikos koncertai, netgi italøcirkas. Visa tai rodoma keliose Katalonijossceninëse erdvëse. Viena jø, á kurià ir atvykoO. Korðunovo �Mirandos� trupë, � Þironosteatras de Salt (Saltas � Þironos priemiestis).Teatro de Salt scenoje dvi dienas lietuviai

ruoðësi spektakliui. Ið pradþiø, vos atvykus áKatalonijà, � spaudos konferencija Barselo-nos þurnalistams. Kità dienà � televizija irfotografai, atskirø scenø filmavimas teatre.Paskui, po valandos, viso spektaklio perbë-ga su titrais (vertimas á katalonø kalbà). Darpo keliø valandø � pats spektaklis.Á nedidelá, jaukø Salto teatrà publika rinko-

se gerokai iki spektaklio. Jauki, kamerinë salë(su balkonais per du aukðtus), festivalio orga-nizatoriø atidumas atvykusiam teatrui � visatai palankiai nuteikë ir sutelkë trupæ. Ir, þino-ma, pati �Mirandos� � O. Korðunovo � pasta-tymo dvasia, kurià aktoriai P. Budrys ir A. Gin-tautaitë �prisiðaukë� jau per pirmàjà repeticijà.Ir að ten buvau, alø midø gëriau... Maèiau,

kaip veiksmas po veiksmo, mizanscena pomizanscenos aktoriai átraukia publikà á savoerdvæ, á emocijø laukà. Kaþkuri þiûrovë ne-sulaikydavo juoko paradoksaliø scenø me-tu, paskui jà pratrûkdavo ir kiti þiûrovai. Okeièiantis paveikslui ta pati, kà tik kvatojusipublika jau verkdavo. Finalas � aplodis-mentai, penki kvietimai nusilenkti ir þiûro-vø �bravo!�, jaudinanti bendrystës su pasau-liu valanda. Scenos meno pergalë.

Autorës nuotraukos

Þironos teatras de Salt.

Aktoriai Povilas Budrys (Prosperas) ir Airida Gintautaitë (Miranda).

�Tarp� 2011: asociatyvus dþiazo ir poezijos prisilietimas KauneAtkelta ið 2 p.

� Galbût labiau neásivaizduojumiesto be poetø. Mano galva, po-etiðka gali bûti ir kasdienybë � girgþ-danèios durys, kasdien pereinamastas pats skersgatvis ir jame ðokantysrudens lapai. Todël sàmoningai ren-giame skaitymus urbanistinëse, al-ternatyviose erdvëse � jos suteikiaoriginalø kontekstà skaitymams beisulaukia kitokio, bet ne maþiau su-sidomëjusio klausytojo.� Festivalio centras iðlieka Vil-

nius. Nesunku pastebëti, kad, paly-ginti su keleriais TARP�ininkavimoKaune metais, ðiemet pristatëte il-giausià ir ávairiausià, net 3 dienøprogramà (ankstesniais metais�Tarp� vieðëdavo vienà vakarà �aut. past.). Ar turite kokiø nors ypa-tingø lûkesèiø, susijusiø su kitaisLietuvos miestais?� Lûkesèiai turi virusiná pobûdá

ir uþkreèia ne tik tuos, kurie tikisi,bet ir tuos, ið kuriø tikimasi. Þinia,bacilø bûna ir piktybiniø, ir naudin-gø. Skleidþiame festivalio idëjà, iðtiesø ne visada numanydami, kokiàreakcijà jis sukels � daþnai þmo-nës sugráþta á renginius ir atsivedadraugø, laukia �Tarp� savuosemiestuose, taèiau bûna ir pasipik-tinusiø. Tai visiðkai normalu. Blo-giausia bûtø, jei nesukeltume jo-kios temperatûros.� �Tarp� ne tik skatina domëtis

poezija, bet ir skatina interpretuoti.Þiûrint poezijos vizualizacijø pro-

Vaiva Grainytë.

gramas akivaizdu, kad kai kurie me-nininkai, pavyzdþiui, A. Ruzgas, no-riai atsiskleidþia, bendradarbiaujasu ávairiais kûrëjais. O ar rengdamikonkursinæ programà jauèiate didë-jantá pradedanèiøjø menininkø su-sidomëjimà ir palaikymà?� Taip, jauèiu vis didëjantá pa-

laikymà � turbût su bet kokia nau-jove reikia apsiprasti, bet kokiai tra-dicijai bûtinas laikas. Prie festivalioprisideda vis daugiau suprantanèiøjo idëjà, be to, auga nauja karta, ku-riai vaizdinë kultûra ne maþiau svar-bi uþ tekstinæ. Tikiuosi, festivalis�Tarp� ateityje visiðkai vizualausmàstymo uþvaldytam þiûrovui tapstiltu tarp ðiø dviejø, viena kità pa-pildanèiø iðraiðkos formø.� Ðiemet nuo pirmøjø iki pasku-

tiniøjø �Sukilimo Gargare� akimir-kø buvo justi vis laisvëjanti atmo-sfera, valdoma improvizacijos, þo-dþio dinamiðkumo. Pirmasis rengi-

nyje pasirodæs atlikëjas Luulur, at-sisakydamas kalbos, gráþdamas priepirmapradþio poezijos balso, ieðko-jo dialogo. Publika jam atsakë tuopaèiu, regis, tai ákvëpë ir R. Bale�à .Ar nebuvo baimës, kad ne visus sve-èius ið uþsienio Lietuvos publikaávertins?� Sveèius ið uþsienio kvietëme ne

á þiûrovø teismà, o prisistatyti � ðtaikas vyksta pasaulyje. Þinoma, su-prasti poezijà svetima kalba nëralengva (apskritai tikiu, kad poezijaneiðverèiama), taèiau Luulur (JaanMalin) atveju iðgalvoti naujadaraimus gràþina á archetipinæ pradþiøpradþià, kai net garsai ir skiemenys

buvo áreikðminti ir funkcionalûs.Dabar mums lieka asociatyviai kur-ti savo reikðmes. R.Bale�o irK.Bian-ca iðAustralijos pasirodymuose svar-bus ne tik tekstas, bet ir muzikinëiðraiðka, vaizdai, judesys, mûsø sà-monæ pasiekiantys (arba ne) kaipvientisas praneðimas. Taigi tokiøbaimiø nekilo.� Renginio metu girdëjau, kaip

viena mergina bandë telefonu paaið-kinti, kur ðiuo metu yra, ko klausosi(tuo metu scenoje pasirodë K. Bian-ca), ji atsakë �..ai, ðiaip, þinai, èiatokia dainuojamoji poezija�... Þi-nau, kad turite patirties tarptauti-nëje erdvëje. Ar daþnai pasitaiko to-

kio pobûdþio komentarø ir kaip ájuos reaguojate?� Kuo toliau, tuo labiau nyksta

bet kokios ribos. Jei bûèiau paklaus-ta prieð deðimt metø, sakyèiau, kaddainuojamoji poezija man itin sie-jasi su akustiniais instrumentais, be-sirimuojanèiais tekstais, harmonin-ga melodija. Audiovizualinë poezi-ja labiau asocijuojasi su technolo-gijomisa kuriama muzika, generuo-jamais vaizdais, baltosiomis eilëmis.Taèiau dabar visos stilistikos mai-ðosi, kinta. Faktas, kad kuo daugiautechnologijø, tuo didëja paprastø,grynøjø dalykø ilgesys. Taip pat �poreikis eksperimentuojant gráþtiprie senesniø, jau iðbandytø, taèiaupoezijos scenoje nevartojamø prie-moniø. Taip �Orbitos� nariai tekstøvertimus paleisdavo faksu, minëta-sis Jaanas susigràþino archajiðkàstaugsmà, o poezijos skaitymai nu-keliavo á Vilniaus �Energetikos irtechnikos� muziejaus pusrûsá ir vy-ko beveik visiðkoje tamsoje. B. Ja-nuðevièius ir Fiokla tame paèiamemuziejuje eksponavo parodà �Eilë-raðèiai-daiktai�, kurios visi objektaibuvo seni buities rakandai, saugan-tys mums daugiau ar maþiau áskai-tomà informacijà.� Kas jûsø idëjø variklis?Idëjø variklis � begalinis tikëji-

mas idëja ir þinojimas, kad einu sa-vo keliu. Tada netrûksta ir bendra-þygiø.� Dëkoju uþ atsakymus.Festivalio archyvo nuotraukosJudanèiø eilëraðèiø kino seansas.

11

. 2011 m. spalio 20�26 d., Nr. 35 (353�794) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Auðra Kaziliûnaitë; fotografija �Romualdas Rakauskas; muzika � Eugenija Þakienë; kinas �Gediminas Jankauskas; teatras � Gediminas Jankus.Fotografas: Zenonas Baltruðis.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

92-ojo kûrybinio sezono spalio mënesiorepertuaras20 d., ketvirtadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Antono Èechovo �Palata�. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijosautorius ir reþisierius Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë � 2.30 val.Bilieto kaina � 50 Lt.21 d., penktadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

Danielio Daniso �Akmenø pelenai�. Prisiminimø drama. ReþisieriusAgnius Jankevièius. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 30 Lt,moksleiviams � 15 Lt.22 d., ðeðtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

teatro �Jaja� premjera: Kæstuèio Marèiulyno �Auksinë ðventykla�.Monospektaklis. Reþisieriai Eglë Mikulionytë ir Kæstutis Marèiuly-nas. Spektaklio trukmë � 1.20 val. Bilieto kaina � 30 Lt.22 d., ðeðtadiená, 18 val. Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71) �

Danielio Daniso �Paskutinë Diuranø daina�. Iðpaþintis. ReþisieriusAgnius Jankevièius. Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos �15, 20 Lt.23 d., sekmadiená, 12 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Inesos Paliulytës �Anderseno gatvë�. Vienos dalies spektaklis. Reþi-sierë I. Paliulytë. Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilieto kaina � 12 Lt.23 d., sekmadiená, 18 val. Parketinëje salëje (Kæstuèio g. 62) �

�Laimingi þmonës� spektaklis Bernardo Slade �Kitais metais, tuopaèiu laiku�. Dviejø daliø romantinë komedija. Spektaklio trukmë �2 val. Reþisierius Arvydas Lebeliûnas. Bilietø kainos � 40, 50 Lt.25 d., sekmadiená, 18 val. Rûtos salëje (Laisvës al. 71) � premje-

ra: Sofi Oksanen �Apsivalymas�. Tragedija. Reþisierius Jonas Jura-ðas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 30 Lt.26 d., treèiadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

Jeano Dello ir Geraldo Sibleyraso �Tegyvuoja Buðonas�. Vienosdalies komedija. Reþisierius Artûras Þukauskas. Spektaklio trukmë �1.40 val. Bilieto kaina � 30 Lt.26 d., treèiadiená, 18 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) � Inos

Pukelytës �Meilë Paryþiuje�. Vienos dalies kabaretinë komedija. Re-þisierë I. Pukelytë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30-19val., tel. 22 4064.

Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno valstybinis lëliø teatras22 d., ðeðtadiená, 12 val. �Uþburtos pilies pa-

slaptis�. Máslinga istorija apie amþinos meilës ste-buklà?Nuo 6m.ReþisieriusOlegas Þiugþda. Bilietøkainos � 8, 10, 12 Lt.22 d., ðeðtadiená, 18 d. Tarptautinio dainuojamosios poezijos festi-

valio �Tai � að� koncertas �Jûs to negirdëjot� Dalyvaus: Andrius Kuli-kauskas, Saulius Bareikis, Gediminas Storpirðtis, Olegas Ditkovskis irVilniaus m. savivaldybës Ðv. Kristoforo orkestras (dirigentas ir menovadovas prof. Donatas Katkus). Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt. Bilietusgalima ásigyti teatro kasoje 1 val. iki renginio ir Bilietai.lt kasose.23 d., sekmadiená, 12 val. �Tigriukas petrikas�. Ar sunku gyven-

ti, dràsà pametus? Nuo 3 m. Reþisierius Algimantas Stankevièius.Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba

IV�V 11�17 val., VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip patplatina Bilietø pasaulis

Kauno kamerinis teatras20 d., ketvirtadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës

�Kavinë �Pas Blezà�. Pasimatymas po dvideðimtiesmetø. Spektaklis skirtas mokytojø dienai. ReþisieriusStanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 1.45 val.Bilietø kainos � 28, 35 Lt.21d.,penktadiená,18val.DaivosÈepauskaitës�Begaloðvelniþmog-

þudystë�. Dviejø daliø juodoji komedija pagal Rëjaus Bredberio kûrybà.Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 2.10 val. Bilietøkainos � 24, 30 Lt.22 d., ðeðtadiená, 18 val. Fransua Rablë �Gargantiua ir Pantagriu-

elis�. Uþstalë tikriesiems gurmanams (N�18). Reþisierius StanislovasRubinovas. Spektaklio trukmë � 1.55 val. Bilietø kainos � 40, 50 Lt.23 d., sekmadiená, 18 val. K. Freðet �Þanas ir Beatrièë�. Melo dra-

ma. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 1.40 val.Bilietø kainos � 16, 20 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V14�18val.,VI�VII 11�18val.,

tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

20 d., ketvirtadiená, 19 val. Lauros deWeck �Mylimiausi�. Vienos dalies spektak-lis. Reþisierius Vytautas Balsys. Spektakliotrukmë � 1.10 val. Bilieto kaina � 30, 35 Lt.21 d., penktadiená, 19 val.GregoryBur-

ke �Gagarino gatvë�. Reþisierius VytautasBalsys. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilie-tø kainos � 30, 35 Lt.22 d., ðeðtadiená, 18 val. Vytauto Balsio �Þmogus medyje�. Tra-

gikomedija. Reþisierius V. Balsys. Spektaklio trukmë � 1.10 val.Bilieto kaina � 30 Lt, senjorams � 10 Lt.23 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës �Venecijos pasaka�.

Spektaklis vaikams. Reþisierius Audrius Baniûnas. Spektaklio truk-më � 1 val. Bilieto kaina � 15 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III-V 15-19 val., VI 15-18

val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietustaip pat platinaBilietai.lt.

Mirus mylimai seseriaiLAIMAI MAÞONIENEI,

buvusià laikraðèio �Kauno tiesa�ir þurnalo �Nemunas� kultûros skyriø vedëjà,

LÞS naræ Vaidilutæ VOLSKYTÆ skaudþios netektiesvalandà nuoðirdþiai uþjauèia buvæ jos bendradarbiai,Lietuvos þurnalistø sàjungos Kauno apskritiesskyriaus valdybos ir senjorø klubo MES nariai.

Nuoðirdþiai uþjauèiame buvusià �Nemuno�bendradarbæ ir bièiulæ, þurnalistæ

Vaidilutæ VOLSKYTÆ dël mylimos sesersLAIMOS MAÞONIENËS

mirties.�Nemuno� redakcijaKauno valstybinis muzikinis teatras

20 d., ketvirtadiená, 18 val. Franco Leharo �Links-moji naðlë�. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius GintasÞilys, dirigentas JuliusGeniuðas, dalininkëVirginija Idze-lytë, choreografas Danil Salimbaev (Rusija). Spektakliotrukmë � 3 val. Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.21 d., penktadiená, 18 val. Kolo Porterio �Buèiuok

mane,Keit�.Dviejø daliømiuziklas.ReþisieriusAidasGiniotis, dirigen-tas JuliusGeniuðas,dailininkëVilmaDabkienë,choreografëVestaGrabð-taitë. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.22 d., ðeðtadiená, 18 val. Kijevo operetës teatro sveèiø ir Kauno

valstybiniomuzikinio teatro solistø koncertas. Premjera. Dviejø daliørenginyje populiarias operø ir opereèiø arijas, duetus bei dainas iðmiuziklø atliks teatro solistai ir sveèiai. Dalyvaus teatro choras irorkestras. Bilietø kainos � 15, 20. 35, 40, 100 Lt.23 d., sekmadiená, 12 val. Volfgango Amadëjaus Mocarto �Ma-

þoji burtø fleita�. Dviejø daliø muzikinë pasaka vaikams. ReþisieriusAndrzej Gaùùa (Lenkija), dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkasKrzysztof Truss (Lenkija). Spektaklio trukmë � 1.45 val. Bilietø kai-nos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.23 d., sekmadiená, 18 val. Johano Ðtrauso �Naktis Venecijoje�.

Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Ge-niuðas, dailininkas Eldor Renter (Estija). Spektaklio trukmë � 3 val.Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.26 d., treèiadiená, 18 val. Eltono Dþono, Timo Raiso �Aida�.

Dviejø daliø miuziklas. Reþisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentasJonas Janulevièius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumø daili-ninkë Aleksandra Jacovskytë, choreografas Arikas Krupas. Spektak-lio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 25, 40, 70, 80, 150 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, 14.45-18 val., tel. 20

09 33. Bilietus taip pat galima ásigyti internetuwww.muzikinisteatras.lt.

20 d., ketvirtadiená, 18 val.Romansø ir sonetø vakaras. Ju-dita Leitaitë (mecosopranas),Edmundas Seilius (tenoras),Audronë Juozauskaitë (fortepijonas), aktorius Petras Venslova, ber-niukø ir jaunuoliø choras �Varpelis� (meno vadovas Ksaveras Plan-èiûnas). Bilietø kainos � 20, 30, 40 Lt.21 d., penkatdiená, 18 val. Orkestro muzikos koncertas Wolfgan-

go Amadeaus Mozarto 220-osioms mirties metinëm. Kauno miestosimfoninis orkestras (vyr. dirigentas Modestas Pitrënas). Solistë Ra-minta Vaicekauskaitë (sopranas). Dirigentas Martynas Staðkus. Pro-gramoje: W. A. Mozarto kûriniai. Bilietø kainos � 15, 20, 25 Lt.23 d., sekmadiená, 17 val. koncertas Ferenco Liszto 200-osioms

gimimo metinëms � Ferenco Liszto �Kristaus oratorija�, S. 3. Lietu-vos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigen-tas Juozas Domarkas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas irvyr. dirigentas Petras Bingelis). Solistai: Asta Krikðèiûnaitë (sopra-nas), Rita Novikaitë (mecosopranas), Edmundas Seilius (tenoras),Liudas Mikalauskas (bosas). Dirigentas Juozas Domarkas. Bilietøkaina � 15, 20, 25 Lt.26 d., treèiadiená, 18 val.Kamerinës muzikos vakaras. Stein Skjer-

vold (baritonas,Norvegija),GiedrëMuralytë-Erikson(fortepijonas).Pro-gramoje: Einojouhani Rautavaaras, Ture Rangströms, Ragnar Söder-linds,RebolledoPedersens,PerN¸rgaardskûriniai.Bilietokaina�10Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II-VII 14-18 val., tel.

20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa.

20 d., ketvirtadiená, 14.30 val. Lin-kuvos bibliotekoje (Varpo g. 14, Linku-va, Pakruojo r.) ir 17 val. Pakruojo rajo-no Juozo Paukðtelio vieðojoje biblioteko-je (Vytauto Didþiojo g. 41, Pakruojis) �susitikimai su raðytoja Gintare Adomai-tyte.Dalyvaus aktorë-skaitovë Irena Plau-ðinaitytë. Renginiai ið ciklo �Prozos dienos�.20 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klube (K. Sirvydo g. 6,

Vilnius) � Lietuviø ir Lenkø PEN centrø literatûrinis vakaras. Daly-vauja lenkø ir lietuviø raðytojai: Inga Iwasiow, Pawel Huelle, AdamPomorski, Anna Nasilowska, Joana Szwedowska, Egenijus Aliðan-ka, Antanas Gailius, Evaldas Ignatavièius, Laimantas Jonuðys, Her-kus Kunèius, Kornelijus Platelis, vertëja Rasa Rimickaitë.20 d., ketvirtadiená, 15 val. Pamûðio parapijiniuose vaikø globos

namuose (Pamûðis, Klovainiø sen., Pakruojo r.) ir 17 val. PakruojoSamarieèiø vaikø globos namuose �Naminukas� (P. Maðioto g. 43-54, Pakruojis, ) � renginiai ið ciklo �Atverstos knygos puslapiai�.Dalyvaus raðytojas Selemonas Paltanavièius.24 d., pirmadiená, 17.30 val. Raðytojø klube � vakaras ið ciklo

�Jauni ir talentingi�. DalyvausDeimantëDaugintytë (poezija), BirutëGraðytë (poezija), DeimantëBandzevièiûtë (poezija), TomasTaðkaus-kas (poezija), Saulius Vasiliauskas (proza), Ugnë Grickevièiûtë (po-etinë proza). Dainuos Rûta Urbonavièiûtë, Justinas Narvidas, RûtaZentelytë. Vakarà ves Rima Kasperionytë.

24 d., pirmadiená, 18 val.Maironio lietu-viø literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13) � po-eto, fotografo Regimanto Þilio knygos �verti-kaliu dykumos horizontu� sutiktuvës. Kartusu autoriumi dalyvauja hum.m. dr. EglëKetu-rakienë, poetas Robertas Keturakis.

22 d., ðeðtadiená, 23 d., sekma-diená, 16 val.Vytauto Didþiojo karomuziejaus sodelyje � varpø muzikoskoncertai. Karilionu skambins JuliusVilnonis.24 d., pirmadiená, 17 val. Kau-

no menininkø namuose � Lietuvosdailininkø sàjungos Kauno skyriaus tekstilës grupës �ESAME� pro-jekto �Kitokia tekstilë� parodos �ECOlogija� atidarymas. Paroda veiksiki lapkrièio 11 d.28 d., penktadiená, 17 val. atminties valanda skirta fotografui

Narcizui Freimanui. Dalyvaus fotografai Aleksandras Macijauskas,Romualdas Poþerskis, Romualdas Rakauskas, poetai Violeta Ðob-linskaitë ir DonaldasKajokas, aktoriai OlitaDautartaitë ir PetrasVen-slovas; solistë Rita Preikðaitë, pianistas Jurgis Valiukevièius. Vakaràves poetas Viktoras Rudþianskas.

Kaunas Jazz 2011 Ruduo22 d., ðeðtadiená, 17 val. Istorinëje Lietuvos Respublikos prezi-

dentûroje Kaune (Vilniaus g. 33) � Liutauras Januðaitis & MotiejusBazaras Duo (Lietuva). Áëjimas su kvietimais.22 d., ðeðtadiená, 19 val.Kauno filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) �

Pedro Javier Gonzalez Trio (Ispanija): Pedro Javier Gonzalez, ToniTerre, Roger Blavia. Filmo �Kaunas Jazz 2011 Pavasario balsai� pri-statymas. Filmo autorius Rytis Zemkauskas. Bilietø kainos � 40, 50 Lt.22 d., ðeðtadiená, 22 val. restorane-klube Combo (Raudondvario

pl. 107) �OMAR (Didþioji Britanija): Omar, ColinMcNeish, DarrenAbraham, Brian Henry, Hawi Gondwe, Samia Lyefook, Chris Bal-lin. Bilieto kaina � 40 Lt.

22 d., ðeðtadiená, 15 val. Kauno ap-skrities vieðosios bibliotekos (Radastø g. 2,406 kab.) Skaitytojø klubas kvieèia á su-sitikimà su poetu, eseistu, dramaturgu,prozininku, 2003m. Lietuvos kultûrosmi-nisterijos premijos laureatu Gintaru Gra-jausku.23 d., sekmadiená, 17.30 val. Kauno apskrities vieðojoje biblio-

tekoje (Radastø g. 2, salë) � susitikimas su aktoriumi ir reþisieriumiValentinu Masalskiu.

22d., ðeðtadiená, 18val. laisvalaikio namuose �Nautilus� (Sava-noriø pr. 124) � muzikinio ciklo �Kalbanti muzika� atidarymo kon-certas. Dalyvaus Kostas Smoriginas.

VII Europos literatûros dienos Ðiauliuose 201120 d., ketvirtadiená, 16 val. skaitymai: Ivan Farron (Ðveicarija),

Andrius Jakuèiûnas (Lietuva), Inga Þolude (Latvija). Veda: VytautasBikulèius, Laura Lauruðaitë. Vieta: Ðiauliø Auðros muziejaus Ch.Frenkelio vila, Vilniaus g. 74, Ðiauliai. 18.10 val. skaitymai: Mich?leLesbre (Prancûzija), Valdas Papievis (Lietuva/Prancûzija), Sara Po-isson (Lietuva). Veda: Vytautas Bikulèius. Vieta: Ðiauliø Auðrosmuziejaus Ch. Frenkelio vila, Vilniaus g. 74, Ðiauliai.21 d., penktadiená, 16 val. festivalio Europos literatûros dienos

Ðiauliuose skaitymai Plungëje. Dalyvaus: Ivan Farron (Ðveicarija),Mich?le Lesbre (Prancûzija), Libar M. Fofana (Gvinëja/Prancûzija),Taras Prochasko (Ukraina), Valdas Papievis (Lietuva/Prancûzija),Andrius Jakuèiûnas (Lietuva), Inga Þolude (Latvija). Vieta: Plungësrajono savivaldybës vieðoji biblioteka, Laisvës al. 19, Plungë. 20 val.skaitymai: PascaleKramer (Ðveicarija/Prancûzija), Giedra Radvilavi-èiûtë, Birutë Jonuðkaitë (Lietuva). Veda: Gerda Ana Melnik. Vieta:Ðiauliø Auðros muziejaus Ch. Frenkelio vila, Vilniaus g. 74, Ðiauliai.

12

Spektras . 2011 m. spalio 6�12 d., Nr. 33 (351�792)

Savaitgalis prie televizoriaus

�Nemunas� rekomenduoja

Spalio 22 d. 18 val. Kauno cen-trinio paðto prieigose pristatomasðiuolaikinio ðokio ir muzikos spek-taklis �Na-mai�. Kultûros paveldoobjektai, autentiðkos jø architektû-ros detalës pavirs natûralia scenog-rafija ir kurs stilistiná spektaklio sa-vitumà.Spektaklio �Na-mai� premjera

pernai rudená vyko Kauno botani-kos sodo Aukðtosios Fredos dvarorûmuose. Ðá kartà, siekiant apsau-goti þiûrovus nuo rudens darganø,pasirinktos erdvës miesto centre �ðiltesnës ir ðviesesnës. Taip artëja-ma prie þiûrovø ir á naujus namusatneðama jaukumo bei ðilumos.Spektaklyje ðokio ir ðiuolaikinës

muzikos kalba pasakojama visiemsaktualia �namø� tema: apie saugu-mà, vidiná stabilumà, gyvybinës irkûrybinës energijos ðaltinius. Ávientisà siuþetiná audiná susiliejan-èiose choreografinëse-muzikinëseminiatiûrose ryðkëja ávairûs namøávaizdþio niuansai, tyrinëjamosskirtingos namø sampratos dimen-sijos, þaidþiama asociacijomis irprasmëmis.

Kauno karuselë

Kitokio kino klube � �Kuþdesiø sala�Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, spalio 25 d., Kito-kio kino klube þiûrësime trilerá�Kuþdesiø sala�, sukurtà pagalmums gerai þinomà Denniso Leha-ne�o romanà. Knygà skaièiusieji pri-simena tà ypatingà bûsenà, kuriàpatyrë pasiduodami hipnotizuojan-èio siaubo poveikiui, kai buvo sun-ku susigaudyti, kur baigiasi realy-bë ir prasideda progresuojanèios pa-ranojos pagimdytos vizijos.Preteksto tokioms manipuliaci-

joms knygoje ir filme apstu. Nuoiðorinio pasaulio izoliuota sala, ku-rioje ásikûrusi grieþto reþimo kalë-jimus pranokstanti psichiatrijos kli-nika ypaè þiauriems nusikaltëliams,yra ideali vieta ne tik klaustrofo-

biðkiems siaubams, bet ir ðiurpà ke-liantiems psichofiziniams eksperi-mentams. Paralelës su naciø kon-centracijos stovykloje Antrojo pa-saulinio karo metais vykdytais ban-dymais paversti gyvus þmones be-valiais zombiais �nuleidþia� misti-næ istorijà á labai konkretø konteks-tà. Leonardo DiCaprio vaidinamaspareigûnas Tedis Danielsas dar ne-pamirðo prieð deðimtmetá koncen-tracijos stovykloje Dachau savoakimis regëto þemiðkojo pragarovaizdiniø. Antràkart su ðiomis pra-eities ðmëklomis vyrui teko susi-durti jau Kuþdesiø saloje. Panaðu,kad já èia atvedë ne tik profesinëuþduotis, bet ir nuoðirdus noras su-rasti jo þmonos Doloresos þudikà.Tedis dar neatsipeikëjo nuo depre-

sijos, já uþvaldþiusios po to, kaiþmona þuvo gaisro liepsnose. Pa-naðu, kad ðio piktavaliðko padegi-mo kaltininkas uþdarytas labiausiaisaugomame ligoninës korpuse. Bettiesa, kurios taip desperatiðkai ieð-ko Tedis, bus kur kas baisesnë.Retro filmai visada reikalauja

ypatingo dëmesio detalëms, ið ku-riø ir audþiamas praëjusiø laikø dva-sià materializuojantis kilimas. Re-þisierius Martinas Scorsese tvirtaivaldo situacijà, pasitelkæs á pagalbàoperatoriø Robertà Richardsonà beiscenografà Dantæ Ferrettá (kadaiseákûnijusá nepamirðtamas FedericoFellinio vizijas). O jau filmo garsotakelio þodþiais apsakyti neámano-ma: èia bendrà atmosferà tirðtinan-tiems demoniðkiems uragano gar-sams antrina ne maþiau audringømuzikiniø stichijø motyvai � nuoGustavo Mahlerio simfonijø irKrzysztofo Pendereckio opusø ikiBriano Eno kompozicijø ar JohnnyCage�o elektronikos. Þiûrëkite irklausykit...

Interviu su vampyrais, aferistais, keistuoliais ir ufonautaisGediminas JANKAUSKAS

Ðiais laikais melodramomis ap-simetanèiø filmø apie vampyrus pri-viso tiek daug, kad jau darosi kok-tu nuo to paties �kurpalio� á ekra-nus masiðkai keliaujanèios produk-cijos. O ðtai 1994 m. pasirodþiusireþisieriaus Neilo Jordano mistinëdrama �Interviu su vampyru�(ketvirtadienis, 22.30 val., LNK) ta-po tikra kinematografinio pasauliosensacija. Tai raðytojos Anne Ricepirmos �vampyrø ciklo� knygos(paraðytos 1976-aisiais) ekranizaci-ja, papildþiusi gotikiniø siaubo fil-mø kolekcijà.�Interviu su vampyru� intriguo-

ja nuo pirmøjø kadrø. Tuðèiame SanFrancisko bute þurnalistas Danie-lis Malojus (aktorius ChristianasSlateris) kalbina blyðkiaveidá jau-nuolá, o jis lëtai pasakoja savo gy-venimo istorijà, kurioje susipinaaistra ir pamiðimas, meilë ir begali-nis sielvartas. Prieð du ðimtus metø(!) jis buvo pasiturintis plantatorius

Luisas de Pointas Diu Lakas (akto-rius Bradas Pittas), bet po þmonosir dukrelës mirties liko vieniðas. Ta-da Luisas ir sutiko vampyrà aris-tokratà Lestatà (já labai netikëtaisuvaidino Tomas Cruise�as), kurisjam atvërë visai kitos realybës pa-slaptis.Kriminalinis filmas�TomoKrau-

no afera� (penktadienis, 0.00 val.,TV3) yra 1968m. sukurto filmo per-dirbinys. Meno ðedevrams neabe-jingas milijardierius Tomas Krau-nas (aktorius Pierce�as Brosnanas)ryþtasi ið muziejaus pagrobti ðimtumilijonø doleriø ávertintà impresio-nisto Claude�o Monet ðedevrà. Popreciziðkai atliktos operacijostrokðtamas laimikis atsiduria Krau-no lagaminëlyje, o policijai tenkatik skësèioti rankomis ir griebtisdraudimo agentës Ketrinos Baning(aktorë Rene Russo) paslaugø. Ji iðkarto suuodþia, kur ðuo pakastas.Bet ásimyli romantiðkà plëðikà ir nettampa jo bendrininke.Mistiniame trileryje �Pirmykð-

të baimë� (penktadienis, 2.05 val.,TV3) advokatui Martinui Veilui(aktorius Richardas Gere�as) tenkatikrai neeilinë byla: jis gina Èika-gos vyskupo nuþudymu kaltinamàjaunuolá Aronà Stamplerá (aktoriusEdwardas Nortonas), kuriam �ðvie-èia� mirties bausmë. Visi ákalèiaibyloja prieð Aronà, bet Veilas tiki,kad gali bylà laimëti. Taèiau kitojeteisminio barjero pusëje stovi bu-vusi Martino meiluþë ir mokinë, re-miama korumpuoto generalinioprokuroro ir puikiai þinanti visasprofesines Martino gudrybes.Trilerio �Horizontas� (ðeðtadie-

nis, 21.20 val., BTV) autoriai árodë,kad ádomø fantastiná filmà galimasukurti ir be milþiniðko biudþeto.Kur kas grandioziðkesni kosminiaikino projektai (kad ir �Nepriklau-somybës diena�), þinoma, irgi ste-bino vaizduotæ, bet vis tiek atrodëkaip brangiai dekoruotos pasakë-lës. Visai kitoká áspûdá seanso metupatiria �Horizonto� þiûrovai. Ufo-nautø kosminiai laivai atrodo ne

butaforiðkai, ateiviai neprimena to-bulai pagamintø judanèiø maneke-nø, o mûsø akivaizdoje ðlykðèio-mis pabaisomis virstantys þmonësverèia pamirðti, kad tai viso labokompiuteriniø efektø rezultatas.Kaip tik tai ir suteikia galimybæ fan-tastiná siuþetà suvokti kaip realiàparanojà sukelianèià istorijà.Dar vieno fantastinio trilerio

�Ávykis� (sekmadienis, 21.00 val.,TV3) siaubai prasideda nuo keistoperspëjimo: neþinia kodël vienumetu visame pasaulyje þûva bitës.Po ðio áspëjamojo signalo praside-da protu nesuvokiama þmogþudys-èiø epidemija. Jos mastai kasdiendarosi vis didesni ir netrukus virstatikra katastrofa. Nejaugi iðmuðëlemtinga valanda, ir ima pildytis pa-èios baisiausios pranaðystës apiepasaulio pabaigà?Cikle �Lietuviø kino aukso fon-

das� (ðeðtadienis, 23.00 bal., LTV)þiûrësime reþisieriaus AlgimantoPuipos filmà �Amþinoji ðviesa�.Pagal Rimanto Ðavelio apysakà su-

kurtoje dramoje vël atgyja daugkartø vaidybiniame lietuviø kinematyta pokario epocha, bet jau nejuoda-balta. Ir personaþai nebepie-ðiami tik viena, nors ir ryðkia spal-va. O svarbiausia, kad pilietiðkumàir klasiø kovos konfliktus á antràplanà nustumia �þmogiðkasis fak-torius� ir bandymas ásigilinti á pa-prastø lietuviðko kaimo þmoniø sie-las. Savotiðku ðiø temø tæsiniu ta-po kitas A. Puipos filmas �Bilietasiki Tadþ Mahalo�.Gero kino savaitgalá baigia ko-

miðka drama �Sevidþø ðeima� (sek-madienis, 1.15 val., TV3). Keturias-deðimtmetis Dþonas Sevidþas ir josesuo Vendë ilgai gyvena su des-potu tëvu, svajodami kuo greièiaupasprukti nuo jo globos. Bet kaistaiga mirðta tëvo draugë, jam pa-èiam prireikia pagalbos, nes progre-suojanti silpnaprotystë daro savo.Sukurti ðiltà ðeimyninæ atmosferànelengva, nes sunku áveikti ásise-nëjusias skriaudas ir vis dar stipriasambicijas.

Vëliniø iðvakarëse spektaklis su-skamba ypaè aktualiai, jame kuria-ma atmosfera atskleidþia ryðá tarpgyvenimo ðiuose ir anapusiniuosenamuose; egzistencijos èia ir ten.Kalbama apie pilnatvæ teikianèiobuvimo namuose jausmà, kurio ieð-kome visà gyvenimà...�Kiekvienà kartà vis kitokioje

aplinkoje pristatomas spektaklissusiduria su tikrais iððûkiais � atsi-randa naujø prasminiø ir stilistiniøreikðmiø, kinta atmosfera, kurià nevisuomet lengva nuspëti. Tenka su-sidraugauti, prisijaukinti naujà erd-væ, atskleisti jos unikalumà... Taireikalauja kûrybiðkumo ir dràsos.Tikimës, kad jos uþteks ir þiûrovuiapsilankyti spektaklyje, palaikytinetradicinius, galbût ne itin pato-gius meninius sprendimus�, � tei-gia spektaklio kûrëjai.Ðios idëjos autorë ir kuratorë �

Audronë Molytë, þmogiðkojo sà-moningumo temà ðiuolaikiniø at-liekamøjø menø priemonëmis gvil-denanti dar nuo naujosios operosprojekto �Mitas konceptualiai�, su-kurto specialiai Ðv. Jurgio baþny-èios erdvei Kaune, laikø. Minëtassumanymas subûrë jaunà ir ambi-cingà menininkø komandà, dalyva-vusià ir kituose sëkminguose pro-jektuose.

�Na-mø� choreografijà kûrë cho-reografë, ðokëja ir aktorë Erika Viz-baraitë, pastaèiusi ir pati atlikusi nevienà pripaþinimo vertà ðokiospektaklá.Specialiai ðiam projektui muzi-

kà paraðë bei gyvai atliekamà irelektroninæ jos versijas sujungëkompozitorë Rita Maèiliûnaitë.Iðskirtinë dovana laukia operi-

nës muzikos gerbëjø. Jie galës pa-simëgauti magiðka ðiuolaikinio vo-kalo partija, kurià gyvai atlieka so-listë Nora Petroèenko, pastaruojumetu daþniau girdima uþsienio ope-ros teatrø scenose nei Lietuvoje.Violonèele grieþia Giedrius Þu-kauskas.Spektaklyje ðoka profesiona-

lûs ðiuolaikinio ðokio atlikëjai:Agnë Ramanauskaitë, Paulius Ta-molë, Erika Stundytë, E. Vizba-raitë. Kostiumø dailininkë � RûtaBiliûnaitë.

Spalio 14 d. Kauno fotografijosgalerijoje atidaryta èekø fotogra-fijos menui nusipelniusio fotogra-fo Vladimiro Birguso darbø paro-da �VladimirBirgus.Fotografijos�.V. Birgusas, vadovaudamas Prahosscenos menø akademijos Kino irtelevizijos fakulteto (FAMU) Fo-

tografijos katedrai bei Meninës fo-tografijos institutui Silezijos uni-versitete Opavoje, veikia ne tikakademinëje terpëje, taèiau ir ak-tyviai kuria. Jau tris deðimtmeèiusautorius yra iðtikimas dokumenti-nei fotografijai. Subjektyviàja do-kumentika fotografijoje V. Birgu-sas susidomëjo dar 1970 m. Kaipir daugelis dokumentininkø, mo-tyvø jis ieðko miestø gatvëse beiávairiausiomis progomis rengia-mose ðventëse. Tai vienas fotogra-fø, kurie buvusios Èekoslovakijoslaikais fotografavo neslëpdami iro-nijos ir sarkazmo valdanèiajai sis-temai, apnuogindami akivaizdøskirtumà tarp oficialiai propaguo-jamo lozunginio optimizmo ir tik-rovëje sunaikinto þmogiðkumo.Kauno fotografijos galerijoje busrodoma dar prieð tris deðimtmeèiuspradëta kurti V. Birguso fotografi-jø kolekcija, kurià papildo tik kar-tà Balstogëje (Bialystoke) vieðaieksponuotos fotografijos ið ciklo�Fauna�. Kaip ir ankstesniuose au-toriaus darbuose, naujame cikle visdar þvelgiame á civilizacijosgniauþtuose áspraustus þmones, ta-èiau ðákart ðiuos vaizdus papildostatiðkos detalës, todël þmogausegzistencinë dilema atspindimanetiesiogiai. Kaip pastebi èekø fo-

tografas Vaclavas Podestatas, jei-gu lygintume V. Birguso dabarti-næ ekspozicijà su ankstesnëmis, at-rastume tik dalá panaðiø fotografi-jø. Tarp jø bûtø slegiantis vieni-ðos pardavëjos Vienos prekyboscentre atvaizdas, nuogo vyriðkionuotrauka knibþdanèioje Barselo-nos gatvëje � jis yra tarsi iðkirptasið já supanèios minios, taip pat vai-duokliðka plaukikø fotografija më-lynoje Sidnëjaus baseino raizga-lynëje su milþiniðku laivu antra-me plane. Kitos fotografijos pa-rinktos ið naujausiø autoriaus dar-bø. Á ekspozicijà átrauktos ávairiosinterjero ir eksterjero detalës, ku-riø kompozicija ir spalvos sustip-rina vaizduojamàjá simbolizmà, ly-giai taip kaip ir mûsø neuþtikrin-tumà klausiant, ko mes ieðkome �tikro ar dirbtinio pasaulio vaizda-vimo: svetainës su ðviesa langefragmentas, nebereikalinga ðali-gatvio spalvos skardinë, mediniøfigûrø grupë, besilaikanti ranko-mis. Siurrealizmas ir melancholi-ja, pasirodantys daugelyje þmo-gaus ir aplinkos sugretinimø, arbaávairios koegzistuojanèios istori-jos, parodomos suskaldant praei-ties sekundes, esanèias toli nuomûsø kasdienio gyvenimo situa-cijø.