LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA

Aist÷s Jankauskien÷s

Lietuvoje parduodamų maisto produktų ženklinimas maistingumo ir sveikatingumo teiginiais (atitiktis ir ypatumai

pagal Europos Sąjungos reglamentą 1924/2006)

Magistro darbas

Darbo vadov÷: doc. Dalia Sekmokien÷

Kaunas, 2010 m.

Lithuania selling food labeling nutrition and health claims (eligibility and characteristics of the European Union Regulation

1924/2006)

Magistro darbas atliktas 2009-2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Maisto

saugos ir gyvūnų higienos katedroje.

Magistro darbą paruoš÷: Aist÷ Jankauskien÷ _________________

Magistro darbo vadovas: doc. Dalia Sekmokien÷ _________________ Recenzentas: __________________ (parašas)

SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI

FM – fukcionalusis maistas;

MS – maistin÷s skaidulos;

EMST – Europos maisto saugos tarnyba;

VMVT – valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba;

VASC – valstybinis aplinkos sveikatos centras;

KSV – kolonijų sudarančių vienetų skaičius;

RR – riebalų rūgštys;

PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys;

FOSHU – Foods for specifies health use (maistas sveikatai gerinti);

χ2 – Chi kvadrato kriterijus;

p – paklaidos tikimyb÷;

Teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar

užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių d÷l: a)energijos

(kaloringumo), kurią jis: suteikia; suteikia mažesnį ar didesnį kiekį; arba nesuteikia, ir (arba)

b) maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi; turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi.

Teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar

užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo

sudedamųjų dalių ir sveikatos.

Teiginys apie susirgimo rizikos sumažinimą – teiginys apie sveikatingumą, kuriuo

tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad tam tikrai maisto kategorijai

priklausančių produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudedamųjų dalių vartojimas

žymiai sumažina riziką susirgti viena iš žmon÷ms būdingų ligų.

TURINYS

ĮVADAS .....................................................................................................................................7

1 LITERATŪROS APŽVALGA ..........................................................................................9

1.1 Funkcionalusis maistas ir jo veikliosios dalys .............................................................9

1.2 Maistin÷s skaidulos......................................................................................................9

1.3 Probiotikai..................................................................................................................10

1.4 Prebiotikai ..................................................................................................................12

1.5 Polinesočiosios riebalų rūgštys ..................................................................................13

1.5.1 Sveikatingumo teiginiai produktams, praturtintiems polinesočiosiomis omega 3

riebalų rūgštimis. ..............................................................................................................14

1.6 Kitos funkcionaliojo maisto veikliosios dalys ...........................................................15

1.7 Vitaminai ir Mineralin÷s medžiagos, jų panaudojimas Funkcionaliojio maisto

gamyboje. Maisto produktų praturtinimas vitaminais ir mineralin÷mis medžiagomis ........17

2 FUNKCIONALIOJO MAISTO REGLAMENTAVIMAS..............................................20

2.1 Funkcionaliojo maisto teis÷kūros pasaulyje trumpa apžvalga...................................20

2.2 Reglamento 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir

sveikatingumą“ pagrindin÷s nuostatos, maistingumo bei sveikatingumo teiginiai..............21

2.3 Sveikatingumo teiginių suteikimo tvarka (pagal 353/2008 reglamentą) ...................26

2.3.1 Paraiškos ruošimas ir teikimas ...........................................................................27

2.4 Maistingumo teiginiai pagal 1924/2006 reglamentą, jais paženklinti produktai.......30

3 DARBO METODIKA......................................................................................................33

3.1 Tyrimo imtis ..............................................................................................................33

3.2 Tyrimo instrumentas ..................................................................................................33

3.3 Statistin÷ duomenų analiz÷ ........................................................................................34

4 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...............................................................................35

4.1 Respondentų charakteristika ......................................................................................35

4.2 Respondentų dažniausiai vartojamos maisto produktų grup÷s ..................................36

4.3 Respondentų nuomon÷ apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto produkto

etiket÷je.................................................................................................................................37

4.4 Nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos suprantamumą ................41

4.5 Kai kurių teiginių apie maistingumą suprantamumas................................................43

4.5.1 Teiginių „Daug skaidulinių medžiagų“ ir „Skaidulinių medžiagų šaltinis“

suprantamumas .................................................................................................................44

4.5.2 Teiginio „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“ suprantamumas .......................47

4.6 Respondentų nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos įtaką maisto

produkto pasirinkimui ..........................................................................................................49

4.7 Rinkoje esančių produktų, pažym÷tų maistingumo teiginias, analiz÷ .......................58

5 IŠVADOS.........................................................................................................................61

6 REKOMENDACIJOS......................................................................................................64

PADöKA..................................................................................................................................65

SUMMARY .............................................................................................................................66

LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................................68

PRIEDAI ..................................................................................................................................71

1 PRIEDAS ..............................................................................................................................71

2 PRIEDAS ..............................................................................................................................72

3 PRIEDAS ..............................................................................................................................76

7

ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Pasaulin÷je strategijoje d÷l dietos, fizinio

aktyvumo ir sveikatos, valstyb÷s nar÷s skatinamos rengti nacionalines strategijas, kurių tikslas

sumažinti l÷tinių neužkrečiamųjų ligų paplitimą skatinant visuomenę sveikai maitintis (World

Health Organisation, 2004).

Vienas joje numatytų veiksmų - tinkamas vartotojų švietimas bei informacijos

pateikimas apie maisto produktus, įskaitant maisto produktų ženklinimą. Min÷tos strategijos

pagrindu priimtoje Europos Komisijos Baltojoje knygoje d÷l Europos strategijos su mityba,

antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti pabr÷žiama kad vartotojams

reikia sudaryti sąlygas susipažinti su aiškia, nuoseklia ir įrodymais pagrįsta informacija apie

maistą (Europos komisijos baltoji knyga 2007, Briuselis).

Šiuolaikinis gyvenimo būdas, susijęs su dideliu gyvenimo tempu, įtampa, stresais,

ekologin÷mis problemomis, daugeliu atveju neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Tod÷l,

siekiant išvengti šiuolaikin÷s civilizacijos keliamo neigiamo poveikio žmogui, svarią reikšmę

įgauna funkcionaliojo maisto (FM) produktai (Glenn. R ir kt., 2000).

Maistingumo ir sveikatingumo teiginiai maisto produktams Europos Sąjungoje n÷ra

harmonizuoti. 2006 m. gruodžio 20 d. buvo patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas Nr.1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą.

Remiantis šiuo reglamentu, buvo nuspręsta, kad maisto gamintojai pateiks Europos Maisto

Saugos Tarnybai (toliau – EMST) šiuos teiginius įvertinti.

Lietuvoje už maistingumo ir sveikatingumo teiginių naudojimą iki 2010 m. balandžio

1 d. buvo atsakingas Valstybinis aplinkos sveikatos centras (toliau - VASC). Nuo 2010 m.

balandžio 1 d. VASC reorganizuotas ir už reglamentų 1924/2006 bei 353/2008 taikymą

atsakingas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – centras) prie Sveikatos

apsaugos ministerijos. Šis centras koordinuoja teiginių naudojimo klausimus ir kontaktuoja su

EMST, o Valstybin÷ Maisto ir Veterinarijos Tarnyba (toliau - VMVT) kontroliuoja šių

teiginių ženklinimą maisto produktų etiket÷se. VMVT, vykdydama valstybinę maisto ir

veterinarinę kontrolę, siekia, kad Lietuvos vartotojai nebūtų klaidinami ir gautų objektyvią

informaciją apie produktų kokybę ir saugą. VMVT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su

EMST ir naudojasi šios institucijos išaiškinimais ir rekomendacijomis. Prieiga per internetą

(http://vmvt.lt uploadsfileinternet9pdf).

Vis daugiau maisto produktų Bendrijoje ženklinama ir reklamuojama pateikiant

teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą. Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos

lygį ir palengvinti jiems pasirinkimą, į rinką pateikiami produktai, įskaitant ir importuotus,

8

tur÷tų būti saugūs bei tinkamai paženklinti. Tod÷l 2006 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto

produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2007 L 12, p. 3) (toliau – Reglamentas).

Įsigaliojęs 2007 m. liepos 1 d. Reglamentas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose

valstyb÷se nar÷se. Šis Reglamentas nustato darnias maistingumo ir sveikatingumo teiginių

naudojimo taisykles ir daug prisideda prie vartotojų teisių apsaugos. Šis Reglamentas

užtikrina, kad Europos Sąjungoje kiekvienas teiginys ant produkto etiket÷s būtų aiškus,

tikslus ir pagrįstas, tokiu būdu užtikrinant informuotą ir sąmoningą vartotojų pasirinkimą.

Reglamentu taip pat siekiama užtikrinti teisingą konkurenciją bei skatinti ir ginti naujoves

maisto srityje.

Remdamasis neformalia darbo praktika, Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos

generalinis direktorius sudar÷ darbo grupę iš valstybių narių ekspertų, kuri tirtų klausimus

susijusius su Reglamento įgyvendinimu, o ypač su teiginių klasifikacija.

Darbo tikslas

Įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų maisto produktų paženklintų sveikatingumo ir

maistingumo teiginiais atitiktį Europos Sąjungos reglamentui 1924/2006 bei vartotojų

nuomonę apie šio ženklinimo tikslingumą.

Darbo uždaviniai

1. Įvertinti, apibendrinti literatūros duomenis apie į maistą dedamas veikliąsias dalis,

jų įtaką sveikatai, ženklinimo ypatumus įvairiose šalyse.

2. Išanalizuoti vartotojų rinką šioje srityje, marketingo potencialą ir vartotojų žinias

apie biologiškai aktyvius į maistą įterpiamus komponentus, pageidaujamus vartoti produktus.

3. Išanalizuoti ES teis÷s aktus bei mokslinių tyrimų medžiagą apie maistingumo bei

sveikatingumo teiginius.

4. Išanalizuoti esamą maisto produktų ženklinimo maistingumo bei sveikatingumo

teiginiais patirtį Lietuvoje, parengti rekomendacijas reglamento 1924\2006 įgyvendinimui

Lietuvoje.

9

1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Funkcionalusis maistas ir jo veikliosios dalys

FM (fukcionalusis maistas) – tai plataus vartojimo kasdien arba dažnai valgomas

maistas, kuris be savo teigiamo mitybinio poveikio dar duoda teigiamą fiziologinį poveikį

žmogaus organizmui. FM produktai turi savo sud÷tyje komponentų, naudingų žmogaus

sveikatai, padidinančių jo atsparumą susirgimams, pagerinančių daugelį fiziologinių procesų

žmogaus organizme ir ilgą laiką išsaugančių žmogaus darbingumą. Pagal 1997 m. ILSI

(International Life Science Institute) pateiktą FM apibr÷žimą FM – tai maistas, kuris

fiziologiškai aktyviais komponentais pagerina žmogaus sveikatą.

FM skirtas stiprinti kurią nors organizmo funkciją ar profilaktiškai apsaugoti žmogų

nuo ligų.

Papildomą fiziologinį FM poveikį sąlygoja atskiros šio maisto veikliosios dalys. FM

kūrimo ir vartojimo pradininkai – japonai, kurie šią problemą išk÷l÷ ir prad÷jo vystyti praeito

šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžioje.

Kadangi funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių priskaičiuojama dešimtimis tūkstančių,

o retųjų veikliųjų dalių, išskiriamų iš augalų ekstraktų, skaičius auga, praktiškai įmanoma

nustatyti tik atskirų veikliųjų dalių grupių pagal jų cheminę sud÷tį. Svarbios ir potencialios

funkcionaliojo maisto veikliosios dalys, yra polinesočiosios riebalų rūgštys, proteinai ir

peptidai, maistin÷s skaidulos, oligosacharidai, probiotikai ir prebiotikai, vitaminai,

mineralin÷s medžiagos (kalcis) ir kt.

1.2 Maistin÷s skaidulos

Maistin÷s skaidulos (MS) – tai augalin÷s kilm÷s organiniai junginiai, kurių neskaldo

arba beveik neskaldo žmogaus virškinamajame trakte esantys fermentai. MS priskirtini

augaliniai biopolimerai (celiulioz÷, hemiceliulioz÷, pektinas, ligninas ir kt.) bei jų kompleksai

(celiulioz÷ - ligninas, baltymai - polisacharidai ir kt.). Išskyrus ligniną visos šios medžiagos

yra polisacharidai, besiskiriantys struktūriniais elementais ir grandin÷s struktūra. Prieiga per

internetą (http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/dietaryfiber.html).

Skiriamos tirpios ir netirpios MS. Netirpios MS – tai celiulioz÷, daugelis

hemiceliuliozių, ligninas. Fiziologiškai jos svarbios tuo, jog nevirškinamos praeina žmogaus

plonąjį žarnyną iki storosios žarnos, absorbuoja vandenį, padidina žarnyno turinį ir palengvina

defekaciją. Tirpios MS – tai pektinai, tirpios hemiceliulioz÷s, β-gliukanai, gumos. Ištirpusios

vandenyje jos sudaro gelio tipo struktūrą. Tirpios MS mažina cholesterolio ir gliukoz÷s kiekį

10

kraujyje. Pagrindinis maisto šaltinis su kuriuo gaunamos maistin÷s skaidulos – tai daržov÷s,

vaisiai, grūdai, s÷klos, s÷lenos.

Dabar jau žinoma, kad kai kurios MS padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, yra

duomenų, kad vartojant daugiau MS, sumaž÷ja širdies ligų rizika. Sugebančios brinkti MS

žarnyne sujungia vandenį, absorbuoja kai kurias organines medžiagas, tulžies rūgštis ir kt. taip

skatindamos žarnyno veiklą, žarnų turinio jud÷jimą (Liutkevičius ir kt., 2008).

Paprastai maistas pereina per žarnyną per 1-3 dienas, priklausomai nuo fizinio

aktyvumo, patiriamų stresų, hormonų veiklos ir ypač skaidulų kiekio maiste. Kuo šis kiekis

didesnis, tuo greičiau pereina per žarnyną, o tai svarbi vidurių užkiet÷jimo profilaktikos

sąlyga. Vartojant maistą, turtingą celiulioze, hemiceliulioze šio negalavimo galima išvengti.

Tačiau didelis maistinių skaidulų turinčių produktų (s÷lenų, grūdų) vartojimas yra

nepageidaujamas, kadangi gali sutrikti mineralinių medžiagų balansas organizme. Grūdai ir jų

produktai, turi nemažai fitino, kuris trukdo įsisavinti mineralines medžiagas, nes jo druskos

gali sudaryti su šiomis medžiagomis neįsisavinamus kompleksus.

Tod÷l su kasdieniais maisto produktais vartotojai turi gauti pakankamą MS kiekį. Per

parą žmogus tur÷tų gauti apie 30 g MS. Apskritai manoma, kad skaidulin÷s medžiagos tur÷tų

sudaryti 3 % jaunų žmonių maisto raciono, o vyresnių – 5 %. Suaugusiam žmogui per dieną

galima suvartoti šešis šaukštus kvietinių s÷lenų, ar tris arbatinius šaukštelius grynų maistinių

skaidulų.

1.3 Probiotikai

Probiotikai – tai gyvų mikroorganizmų kultūros bei jų mišiniai ar su min÷tais

mikroorganizmais fermentuoti produktai, kurie teikia naudą žmogaus ar gyvulio organizmui,

palaikydami ar gerindami žarnyno mikrofloros balansą. Tiesiogiai terminą „probiotikai“

galima suprasti „d÷l gyvyb÷s“ (skirtingai nuo termino „antibiotikai“ - „prieš gyvybę“).

Dauguma specialistų probiotin÷ms bakterijoms dažniausiai priskiria eubiotikus

(žarnyno ir kitų organizmo ertmių normalios mikrofloros atstovus, paprastai bifidobakterijas

ir Lactobacillus genties pienarūgštę mikroflorą), kurie vadinami klasikiniais probiotikais.

Probiotinis poveikis

Naudinga probiotikų įtaka žmogaus sveikatai pasireiškia įvairiaplaniais teigiamais

efektais, kurie charakterizuojami bendru probiotiniu poveikiu.

• žarnyno mikroorganizmų pažeisto balanso pagerinimas ir disbakterioz÷s

likvidavimas;

11

• naudingas ir tolygus metabolitinis aktyvumas – gamyba vitaminų: K, biotino,

niacino, piridoksino ir folio rūgšties; tulžies druskų ir cholesterolio hidroliz÷ bei jo lygio

reguliavimas; dalyvavimas moteriškų lytinių hormonų recirkuliacijoje ir kt. Normaliai

funkcionuojanti pastovi naudinga mikroflora kontroliuoja toksinus, apsaugodama nuo

perteklin÷s jų gamybos ir patekimo į kraujotakos sistemą. D÷l probiotikų, turinčių

detoksikacinių ir proteolitinių savybių, metabolizmo iš esm÷s žarnyne užtikrinama

endotoksinų, alergenų ir antigenų proteoliz÷;

• virškinimo optimizacija ir žarnyno motorin÷s funkcijos pagerinimas per gamybą

substancijų, rodančių morfokinetinę veiklą; maisto pra÷jimo virškinamuoju traktu laiko

reguliavimas dalyvaujant tulžies rūgščių metabolizme, stabdant seratonino sintezę;

• detoksikacin÷ ir apsaugin÷ veikla: radiacijos, cheminio maisto užterštumo,

kancerogeninių veiksnių, toksinių endogeninių substratų, neįprasto bei egzotiško maisto,

užteršto vandens neigiamos įtakos užkirtimas stimuliuojant imuninį atsaką ir didinant imuninį

pasipriešinimą – interferono, interleukino, specifinių antikūnų susidarymą, imunoglobulino

sekreciją, kraujo leukocitų fagocitinio aktyvumo padidinimą, imunin÷s sistemos stimuliavimą

ir kt. (Liutkevičius ir kt., 2008).

Probiotikų panaudojimo aspektai

Probiotikų apibr÷žime akcentuojama, kad mikroorganizmai privalo būti gyvybingi ir

pasiekti veikimo vietą gyvi. Pagal daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, galiojančius teis÷s

aktus raugintų pieno gaminių gamyboje naudojamų specifinių tam produktui pieno rūgšties

mikroorganizmų minimalus skaičius visą produkto vartojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis

kaip 107 KSV/g produkto, nespecifinių, tačiau ženklinant nurodomų, mikroorganizmų

(dažniausiai probiotinių bakterijų) minimalus skaičius – 106 KSV/g produkto (Valstyb÷s

žinios 2005, Nr. 90-3393).

2007 m. vasarį CIAA (Europos maisto ir g÷rimų gamintojų konfederacija) užbaigtame

siūlomų sveikatos teiginių sąraše, skirtame būsimam Europos Tarybos reglamento (EB) Nr.

1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“ 13 punktui (jį

Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos maisto saugos tarnyba, turi parvirtinti

v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d.) kaip maisto sudedamosios dalys yra pateiktos 128

probiotin÷s kultūros ar jų mišiniai. Šiame sąraše pateikti sveikatingumo teiginiai, nurodantys

poveikį organizmui, aptartos pasiūlytų sveikatingumo teiginių vartojimo sąlygos, tarp jų

dažniausiai nurodoma minimali suvartojimo doz÷ 108 – 109 gyvybingų ląstelių per dieną, kai

kurioms paderm÷ms – 107 KSV/dieną ar 1010 KSV/dieną (Valstyb÷s žinios, 2005 Nr. 90-

3393). Probiotinių bakterijų paderm÷s savo poveikio efektyvumu labai skiriasi. Vertinant

probiotikus, taikomi ypatingi kriterijai: saugumas – paderm÷s saugumas žmogaus organizmui

12

turi būti patvirtintas; efektyvumas – probiotiko teigiamas poveikis vartotojo sveikatai turi būti

patvirtintas; patvarumas rūgščių ir tulžies poveikiui – probiotiko efektyvumas priklauso nuo

geb÷jimo išgyventi nepalankioje virškinimo sistemos aplinkoje. Probiotikai turi išlikti gyvi ir

aktyvūs produkte prieš jį suvartojant – geb÷jimas išgyventi produkte reikiamomis

koncentracijomis iki vartojimo trukm÷s pabaigos.

Probiotikų panaudojimas kuriant funkcionaliojo maisto produktus yra ypač aktualus ir

svarbus, norint pagerinti šiuolaikin÷s visuomen÷s sveikatingumą.

Vienas iš svarbiausių probiotikų naudojimo maisto produktų gamyboje trūkumų yra

tas, kad parenkamos tik specialios probiotinių bakterijų kultūrų paderm÷s, kurios įveikia

min÷tas antibakterines kliūtis, bet ne tos, kurių reikia šeimininko organizmui.

Kaip probiotikai pieno pramon÷je šiuo metu dažniausiai naudojamos šių

mikroorganizmų kultūros: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium, Lactobacillus.

plantarum, Lactobacillus casei subsp. casei, Lactobacillus rhamnosus.

1.4 Prebiotikai

Prebiotiniams priskiriami produktai, kurių sud÷tyje yra medžiagų, gebančių palankiai

veikti šeimininko organizmą selektyviai stimuliuojant ir (arba) aktyvinant normalios žarnyno

mikrofloros atstovus.

Prebiotikai – tai žarnyno mikrofloros charakteristikas pagerinantis substratas, maistin÷ terp÷

naudingoms žarnyno bakterijoms. Prieiga per internetą. (www. pitanie-conf.ru).

Prebiotikams priskiriami nevirškinamieji skaidulinio tipo oligosacharidai ir

polisacharidai. Skiriamos kelios prebiotikų grup÷s: trumpos ir vidutin÷s grandin÷s polimerai

iš fruktoz÷s liekanų – fruktooligosacharidai, fruktanai, tarp jų ir inulinas; iš gliukoz÷s liekanų

– gliukooligosacharidai, gliukanai ir dekstranai; iš galaktoz÷s – galaktooligosacharidai;

augalinių ląstelių sienelių, sojos pupų, išrūgų oligosacharidai. Potencialus prebiotikų poveikis

yra panašus į probiotikų, nes pagrindin÷ prebiotikų funkcija – probiotikų palaikymas. Kai

žarnyne yra skaidulinio tipo oligo- ar polisacharidų, bifidobakterijos ir atskirų rūšių pieno

rūgšties bakterijos vystosi labai intensyviai.

Visų prebiotikų pagrindin÷ fiziologin÷ funkcija ta pati, tačiau jiems būdingi ir kiti

fiziologiniai efektai. Jie ne tik aktyvina bifidobakterijų gyvybingumą bei slopina kenksmingas

bakterijas, bet ir stimuliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, magnio) absorbciją bei sustiprina

kaulus, slopina toksiškų medžiagų susidarymą ir pagreitina fermentų toksinių metabolitų

pašalinimą, mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje bei pagyvenusių žmonių

kraujospūdį, turi antikancerogeninį poveikį, reguliuoja tulžies rūgščių metabolizmą ir kt.

(British Journal of Nutrition, 2002).

13

Prebiotikų naudojimo technologiniai aspektai ir ženklinimas

Prebiotikus naudojant įvairiausių maisto produktų gamyboje be pagrindin÷s

fiziologin÷s reikšm÷s, galima pasiekti ir kitų puikių rezultatų: nepabloginant juslinių savybių

sumažinti riebalų kiekį produkte; sumažinti sacharoz÷s kiekį, pailginti vartojimo trukmę,

sudaryti pl÷velę, padidinti trašk÷jimą ir kt.

Pagal 2006 m. Gruodžio 20 d. patvirtintą Europos parlamento ir Tarybos reglamentą

(EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“, kuris

galioja nuo 2007 07 01, produktams su skaidulomis naudojami du teiginiai („skaidulinių

medžiagų šaltinis“, „daug skaidulinių medžiagų“) ir jų taikymo sąlygos (1 lentel÷).

1 lentel÷. Maistingumo teiginiai ir jų taikymo sąlygos

Teiginys Taikomos sąlygos

Skaidulinių medžiagų šaltinis ≥ 3 g/100 g arba ≥ 1,5 g/ 100 kcal

Daug skaidulinių medžiagų ≥ 6 g/100 g arba ≥ 3 g/100 kcal

Per tris metus, v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d., bus sudarytas ir patvirtintas

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 leidžiamų pagrindinių teiginių apie naudingas produktų

savybes kartu su jiems taikomomis sąlygomis sąrašas. Europos maisto produktų saugos

agentūra (EFSA) turi sudaryti galutinį leidžiamų pagrindinių teiginių apie naudingas produktų

savybes kartu su jiems taikomomis sąlygomis sąrašą, remdamasi visų ES valstybių sąrašais

(sudarytas iki 2008 m. sausio 31 d.) ir ES maisto produktų ir g÷rimų gamintojų konfederacijos

(CIAA) sąrašu (baigtas 2007m. vasarį) (Liutkevičius ir kt., 2008).

1.5 Polinesočiosios riebalų rūgštys

Polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR) pagal atliekamą fiziologinę funkciją žmogaus

organizme yra vienos svarbiausių FM veikliųjų dalių. Šių rūgščių molekul÷se yra dvi ir

daugiau dvigubų jungčių. Joms priklauso linolo (C18:2), α-linoleno (C18:3), arachido (C20:4),

eikosapentaieno (C20:5) ir dokosaheksaieno (C22:6), riebalų rūgštys (Katkute.A., 2008).

Polinesočiosios RR aktyviai dalyvauja ląstelių medžiagų apykaitoje ir yra vienos

būtiniausių nervų ląstelių komponentų, dalyvauja reguliuojant cholesterolio kiekį žmogaus

organizme. Jos gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (taip vadinamo blogojo

cholesterolio) kiekį organizme, o tuo pačiu ir širdies ligų tikimybę (Kris-Etherton P ir kt,

2002).

14

Skiriamos dvi PNRR grup÷s, t.y. linolo (n-6) arba omega 6 ir α-linoleno (n-3) arba

omega 3 RR. Linolo (omega 6) RR žmogaus organizme transformuojama į didesnio nesotumo

RR (γ-linoleno, - γ-linoleno, arachido, dokozapentaeno RR), iš dalies kurių (dihomo- γ-

linoleno, arachido) formuojasi hormonams priskiriamos fiziologiškai labai veiklios

eikozanoidų klas÷s medžiagos, tokios kaip prostaglandinai, tromboksanai, prostaciklinai,

leukotrienai. Pastarosios daro įtaką uždegiminiams procesams organizme, kraujo spaudimui,

širdies, skrandžio bei inkstų veiklai ir kt. Linolo RR taip pat mažina ir trigliceridų kiekį

žmogaus kraujyje. Pagrindinis linolo (omega 6) RR šaltinis yra augalinis aliejus (saul÷grąžų,

sojos, kukurūzų, medviln÷s s÷klų, avižų, žem÷s riešutų) bei gyvulių m÷sa. Prieiga per

internetą.(http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-6-000317.htm#Dietary%20Sources;),

(American Journal of Clinical Nutrition, 2006).

Omega 3 riebalų rūgščių grupei priklauso α-linoleno (C18:3) (randama augalin÷s kilm÷s

šaltiniuose) bei eikosapentaieno (C20:5 ), eikosaheksieno (C20:6) ir dokosaheksaieno (C22:6)

(randama gyvūnin÷s kilm÷s šaltiniuose) riebalų rūgštys. Daugiausiai α-linoleno RR randama

linų s÷menų, moliūgų s÷klų, graikiškų riešutų, rapso ir sojos aliejuose. Šiai grupei priklauso ir

α-linoleno rūgštis, gaunama iš žalialapių daržovių. Iš α-linoleno RR žmogaus organizme

formuojasi prostaglandinai. Omega 3 riebalų rūgštys taip pat yra labai svarbios smegenų

ląstelių, neuronų sinapsių, akių tinklain÷s veiklai bei lytinių hormonų gamybai.

Labai svarbus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių tarpusavio balansas. Tačiau

mokslininkai įrod÷, kad organizmui tereikia atitinkamai 1:2 santykio. Svarbu keisti aliejų ir

būtinai į savo racioną įtraukti šalto spaudimo s÷menų aliejų – turintį didžiausią kiekį omega-3.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega 6 ir omega 3 RR santykis

yra 2:1–5:1. Tam, kad praturtintume žmonių mitybos racionus aukščiau pamin÷tomis RR

reikiamais kiekiais ir reikiamu santykiu, yra būtina vartoti maistines žaliavas, turinčias

didelius kiekius šių biologiškai vertingų rūgščių ar modifikuoti tradicinių maisto produktų

sud÷tį (A. Katkute, 2008).

1.5.1 Sveikatingumo teiginiai produktams, praturtintiems

polinesočiosiomis omega 3 riebalų rūgštimis.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2004 m. rugs÷jo m÷n. patvirtino šį teiginį:

„Preliminarūs, bet negalutiniai tyrimai rodo, jog EPR ir DHR omega 3 riebalų rūgščių

vartojimas gali pad÷ti sumažinti širdies kraujagyslių ligų riziką“. Prieiga per internetą

(http://www.medterms.com/script/main/art.asp?articlekey=38989).

Jungtin÷s Karalyst÷s Jungtin÷ nuorodų apie sveikatingumą iniciatyvų institucija

(JHCI) 2005 m. vasario m÷n. patvirtino, jog į maistą, į kurio porciją yra įd÷ta mažiausiai 0,2

15

g ilgos grandin÷s polinesočiųjų omega 3 klas÷s riebalų rūgščių (eikosapentaieno,

dokosaheksaieno), galima ženklinti šiuo teiginiu:

„Suvartojant 3 g per savaitę arba 0,45 g per dieną ilgos grandin÷s polinesočiųjų

omega 3 riebalų rūgščių ir prisilaikant sveiko gyvenimo būdo galima išsaugoti sveiką širdį“.

Švedijos Mitybos fondas 2004 m. pri÷m÷ šį teiginį (galioja tik riebiai žuviai, jos

produk-tams bei produktams, kurių 100 g ar kurių 1 porcijoje yra mažiausiai 30 %

rekomenduojamo paros kiekio arba 0,7 g omega 3 riebalų rūgščių, gautų iš žuvų (EPR, DHR),

bet ne augalin÷s kilm÷s α-linoleno riebalų rūgšties:

„Mitybos atžvilgiu subalansuota dieta, turinti savo sud÷tyje didelį kiekį (mažiausiai 30

% omega 3 riebalų rūgšties rekomenduojamo suvartoti kiekio per dieną arba 0,7 g/100 g

produkto gali sumažinant riziką susirgti ateroskleroze bei su ja susijusiomis širdies-

kraujagyslių ligomis“. (Swedish Nutrition Foundation, 2004).

Omega 3 klasei priskirtinos augalin÷s kilm÷s α-linoleno RR fiziologin÷ svarba yra

susijusi su jos dalyvavimu nervinių procesų veikloje bei su galimybe dalies jos fermentų

pagalba transformuotis iki fiziologiškai itin veikliųjų EPR ir DHR bei į hormonus panašių

eikosanoidų klas÷s junginių. Tod÷l JAV Nacionalin÷s Akademijos Medicinos institutas jau

2002 m. nurod÷, jog augalin÷s kilm÷s omega 3 riebalų rūgščių klasei priskirtinos α-linoleno

riebalų rūgšties rekomenduojamas suvartoti per parą kiekis suaugusiems vyrams yra 1,6 g, o

suaugusioms moterims – 1,1 g (Washington, 2002).

1.6 Kitos funkcionaliojo maisto veikliosios dalys

Did÷jančio gyventojų susidom÷jimo sveika mityba, natūralaus augalinio maisto

poreikio, siekio sumažinti sintetinių maisto priedų vartojimą, augalų ekstraktų gamyba yra

viena smarkiausiai augančių funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių ir maisto papildų pramon÷s

šakų, ypač daug šių veikliųjų dalių naudojama g÷rimų (nealkoholinių) pramon÷je

(Liutkevičius A. ir kt., 2008).

Vis daugiau firmų gamina specialius žolių ekstraktus maisto (ne farmacijos!)

pramonei. Firmos nurodo, kokių ligų profilaktikai tos žol÷s tinka, kokia yra jų profilaktin÷

doz÷ maisto produktams. Natūralius augalų ekstraktus lengvai gal÷tų pritaikyti savo maisto

produktų gamybos technologijose įvairios pramon÷s šakos, ypač vaisvandenių. Daugumos

šalių patirtis rodo, kad dauguma gyventojų (ypač profilaktikos tikslais) nenori pirkti vaistin÷se

parduodamų preparatų. Jie mieliau pirktų paprastą maistą, ypač jei jis plačiai išreklamuotas ir

nurodytos konkrečios jo vartojimo pasekm÷s. Saldymedis (Glycyrrhiza glabra) yra puiki

antimikrobin÷, tonizuojamoji, antispazmin÷, priešv÷žin÷ priemon÷, padedanti sergant

bronchitu, tinkama karieso profilaktikai. Saldymedis tinka ir ledų, konditerijos, vaisvandenių,

16

sirupų ir kitų pramon÷s šakų gaminiams. Rozmarinas (Rosmarinus officinallis) –

antidepresantas, antioksidantas, padeda nuo migrenos. Labai plačiai naudojamas kaip stiprų ir

malonų aromatą turintis prieskonis (gaminami ir bekvapiai ekstraktai), tinka sriubų

koncentratams, ledams, padažams, konditerijos produktams, g÷rimams. Kiaulpienių šaknų

(Crataegus curvisepala) ir raudonųjų dobilų (Geum urbanum) ekstraktus galima pilti į tonikus

suaugusiems ir pagyvenusiems žmon÷ms, naudoti duonos ir pyrago pramon÷s gaminiams, nes

šių augalų ekstraktai valo organizmą nuo teršalų, gerai veikia kepenis, mažina kraujospūdį.

Maisto pramon÷s papildams vis dažniau naudojami gudobel÷s, pankolio, liucernos ir

rausvažied÷s ežiuol÷s (Echinacea purpurea) ekstraktai. Prieiga per internetą

(http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/10/10eks.html).

Šiuo metu maisto produktų gamyboje plačiausiai vartojami šie augalai:

1. Prieskoniai.

2. Saldymedis.

3. M÷tos.

4. Ženšenis.

5. Ybišk÷, dedešva.

6. Ginkmedis.

7. Stevija (JAV, Rusija) (Lietuvoje uždrausta).

8. Pradedami vartoti įvairūs Kinijos, Indijos retieji augalai, grybai.

Maisto produktų, o ypač maisto papildų, gamyboje dažnai naudojami ne tik augalų

ekstraktai, bet ir iš jų išskirtos veikliosios dalys.

Pagrindin÷s augalų ekstraktų veikliosios dalys yra:

1. Bioflavonoidai.

2. Saponinai.

3. Fenoliniai junginiai.

4. Vitaminai ir mineralin÷s medžiagos.

5. Eteriniai aliejai.

6. Chlorofilas.

7. Polisacharidai.

8. Glikozidai.

9. Terpenai.

10. Raugin÷s medžiagos.

Plečiantis funkcionaliojo maisto gamybai, atsiranda poreikis tyrin÷ti ir technologines

įvairių veikliųjų priedų savybes. Medžiagų apykaitą veikiančios savyb÷s yra šios:

1. Glikozidai - gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą;

17

2. Alkaloidai - stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, centrinę nervų sistemą, veikia

raminamai;

3. Saponinai - lengvina atsikos÷jimą, skatina tulžies, šlapimo, prakaito išsiskyrimą;

4. Flavonoidai - veikia baktericidiškai, skatina tulžies išsiskyrimą;

5. Eteriniai aliejai - slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus;

6. Raugin÷s medžiagos - stabdo kraujavimą, mažina uždegimą (Liutkevičius ir kt.,

2008).

Antocianinai

Jie plačiai randami g÷l÷se, vaisiuose, daržov÷se. Šie pigmentai ne tik suteikia spalvą,

bet turi ir stiprų fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.

Lengviausiai maisto pramon÷je naudoti tuos augalų ekstraktus, kurie nuo seno

naudojami, tai yra maistines uogas. Naujausi moksliniai tyrimai rekomenduoja vartoti

m÷lynių, girtuoklių, spanguolių sultis, jų ekstraktus įterpti į įvairius maisto produktus.

1.7 Vitaminai ir Mineralin÷s medžiagos, jų panaudojimas Funkcionaliojio

maisto gamyboje. Maisto produktų praturtinimas vitaminais ir mineralin÷mis

medžiagomis

Medicininiu požiūriu produktams pagerinti visų pirma reik÷tų parinkti tas medžiagas,

kurių trūkumas pavojingas sveikatai. Paprastai šis trūkumas nustatomas stebint mitybos

racioną. Daugelyje šalių tokioms medžiagoms priskiriama: iš mineralinių medžiagų – kalcis,

geležis, iš mikroelementų – jodas, iš vitaminų – C, B grup÷s, ypač folio rūgštis, disbakterioz÷s

problemoms spręsti–probiotikai ir prebiotikai. Prieiga per internetą

(http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461).

Reiktų išskirti tris momentus, kai kalbama apie maisto praturtinimą vitaminais:

1. Revitaminizavimas – tai technologinio proceso metu prarastų vitaminų

atstatymas iki buvusio jų kiekio. Geriausias revitaminizavimo pavyzdys yra miltai, kuriuose

prarastų B grup÷s vitaminų ir jų kiekių atstatymas daugelyje šalių yra reglamentuotas

norminiais dokumentais (pvz. JAV, Jungtin÷je Karalyst÷je, Danijoje ir kt.). Panašiai yra ir su

ryžiais. Dar vienas pavyzdys – vitaminų A ir D d÷jimas į liesą pieną, nes šie riebaluose

tirpstantys vitaminai iš jo buvo paimti separuojant grietin÷lę.

2. Normalizavimas – vitaminų kiekio atstatymas iki natūralaus lygio. Vitaminų

kiekis augaluose labai priklauso nuo sezono, klimatinių sąlygų, dirvožemyje esančių

maistingųjų medžiagų ir daugelio kitų faktorių. Tačiau vartotojas netur÷tų būti skriaudžiamas

ir tur÷tų būti tikras, kad, pvz. apelsinų sulčių stiklin÷je jis visada ras tokį pat vitamino C kiekį,

nepriklausomai nuo to kur tas apelsinas užaugo ir prinoko. Tam ir taikomas vitaminų kiekio

18

maisto produkte normalizavimas. Dažniausiai normalizuojamos sultys ir pienas bei pieno

produktai, nes pvz., vitamino A kiekis piene ganykliniu periodu yra žymiai didesnis nei

tvartiniu.

3. Praturtinimas, vitaminizavimas – į produktą įdedama daugiau kokio nors

vitamino, vitaminų ar jų grupių, negu jame natūraliai yra. Populiariausi tokių produktų

pavyzdžiai yra margarinas ir g÷rimai. (Liutkevičius ir kt., 2008).

Jodu, fluoru ir kitais mikroelementais dažniausiai papildoma druska, geriamasis vanduo,

mineraliniai g÷rimai.

Pasaulio praktikoje daugiausiai su padidintu kalcio kiekiu gaminami g÷rimai,

kramtomoji guma, konditerijos gaminiai, sausieji pusryčiai.

Kiekvieno vitamino atitinkami preparatai, leidžiami d÷ti į maisto produktus, praturtinant juos

vitaminais, išvardyti ES parlamento ir komisijos reglamento d÷l vitaminų ir mineralinių

medžiagų bei tam tikrų kitų medžiagų d÷jimo į maisto produktus reglamente1925/2006:

Vitaminas A ir beta-karotinas dedami į pieną, margariną, g÷rimus, valgomuosius ledus,

padažus. Kadangi vitaminas A sąlytyje su deguonimi oksiduojasi ir šį procesą dar paspartina

šviesa ir šiluminis apdorojimas, turi būti dedama antioksidatorių, pvz. vitamino E. D÷l šios

priežasties paprastai daugiau vartojamas beta-karotinas, kuris pats yra antioksidatorius ir dar

suteikia produktui gelsvą atspalvį; Vitaminas B1 - dažniausiai praturtinamas tas maistas iš

kurio jis buvo pašalintas technologinio proceso metu, t.y. aukščiausios kokyb÷s miltai ir jų

produktai, ryžių gaminiai; Vitaminas B2 - dažniausiai dedamas į miltus ir jų produktus,

pieną, sausuosius pusryčius. Jis yra geltonos spalvos, tod÷l išnaudojama ir ši jo savyb÷.

Vitaminas PP - dažniausiai dedamas į kvietinius miltus ir jų produktus, sausuosius

pusryčius. JAV šiuo vitaminu praturtinami duona, miltai, manų kruopos, makaronai,

kukurūzų ir ryžių produktai; Vitaminas B6 - Vitaminas B6 kartu su kitais B grup÷s vitaminais

dedamas į miltus ir jų gaminius. Taip pat jis tinka praturtinti kūdikių maistą ir lies÷jimui skirtą

maistą; Vitaminas B12 - Vitaminas B12 kartu su kitais B grup÷s vitaminais dedamas į miltus

ir jų gaminius. Jis yra labai aktualus vegetarams ir lies÷jimo dietų besilaikantiems žmon÷ms;

Folio rūgštis - Šiuo vitaminu praturtinami grūdų produktai, sausieji pusryčiai, makaronai,

g÷rimų mišiniai, kūdikių maistas; Vitaminas C - Į maisto produktus jis dedamas kaip

natūralus antioksidatorius. Jis apsaugo gaminio spalvą, kvapą ir maistinę vertę; Vitaminas D

- Pienas ir pieno produktai, margarinas ir aliejus – tai produktai, kurie dažniausiai

praturtinami vitaminu D. Taip pat jis dedamas į visus produktus, į kuriuos dedamas kalcis, nes

vitaminas D gerina kalcio įsisavinimą; Vitaminas E - Dedama į margariną, g÷rimus.

Vitamino E forma d-α-tokoferolis dažnai naudojama kaip antioksidatorius, stabilizuojantis

riebalus riebiuose maisto produktuose. Ypač gerai veikia kartu su vitaminu C; Vitaminas K -

19

Dedama į kūdikių maistą ir tuos produktus, kur dedamas vitaminas D ir kalcis, nes šių

vitaminų pora pagerina kalcio įsisavinimą. (reglamentas 1925/2006).

20

2 FUNKCIONALIOJO MAISTO REGLAMENTAVIMAS.

2.1 Funkcionaliojo maisto teis÷kūros pasaulyje trumpa apžvalga

Kuriant ir gaminant funkcionaliojo maisto produktus susiduriama su šio maisto

kategorijos produktų įteisinimo, reglamentavimo problema:

• n÷ra iki galo įteisinti veikliųjų dalių sveikatingumo teiginiai (health claim);

• n÷ra vieningos terminologijos;

Tik Japonijoje yra patvirtinta nuosekli funkcionaliojo maisto produktų įteisinimo ir

ženklinimo sistema. Japonija nuo 1980 metų vykdo plačias tyrimų programas, kurių

siekiamas tikslas – kuriant ir propaguojant sveikatą gerinančius maisto produktus, keičiant

visuomen÷s mitybos įpročius, sumažinti sveikatos apsaugai skiriamas l÷šas. Siekdami

paskatinti visuomen÷s dom÷jimąsi sveikatą teigiamai veikiančiais maisto produktais, japonai

nuo 1991 metų tokį maistą prad÷jo vadinti funkcionaliuoju, o funkcionaliojo maisto produktus

ženklinti originaliu FOSHU ženklu. Tai n÷ra japoniškas žodis – tai angliško termino, kur

galima versti kaip „maistas sveikatai gerinti“ (Foods for Specified Health Use) santrumpa.

Teisinis reglamentavimas

Japonijoje nuo 1991 m. Žem÷s ūkio ir Sveikatos ministerijų susitarimu veikia

funkcionaliojo maisto gamybą reglamentuojantis dokumentas FOSHU (Food for specified

health uses). Rusijoje nuo 2006 m. liepos įsigaliojo standartas ГОСТ Р 52349 – 2005

„Продукты пищевые функциональные". Europos Sąjungoje nuo 2007 m. liepos 1 d. veikia

Europos parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto

produktų maistingumą ir sveikatingumą" ir (EB) Nr. 1925/2006 „D÷l maisto produktų

papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis". Pirmojo

reglamento priede pateikti 24 sveikatos teiginiai ir jų taikymo sąlygos, juos maisto gamintojai

jau dabar gali naudoti ženklindami produktus. Galutinis leistinų sveikatos teiginių sąrašas bei

būtinos šių teiginių vartojimo sąlygos turi būti patvirtinti v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d.

Galutinį sąrašą sudarys EPSA (Europos maisto produktų saugos agentūra), remdamasi visų

ES valstybių pateiktais sąrašais (tur÷jo būti sudarytas iki 2008 m. sausio 31 d.) ir jau 2007 m.

sudarytu CIAA (ES maisto produktų ir g÷rimų gamintojų konfederacija) sąrašu. Šiame sąraše

pateikti siūlomi teiginiai, susiję su maisto produkto sudedamųjų dalių (vitaminų, mineralinių

medžiagų, makronutrientų – baltymų, angliavandenių su žemu glikeminiu indeksu, riebalų

rūgščių, įvairių skaidulų, frukto- ir kitų oligosacharidų, inulino ir kitų prebiotikų, probiotinių

bakterijų ir jų mišinių) poveikiu sveikatai, nurodomos teiginio vartojimo sąlygos, pateikiami

21

moksliniai įrodymai. Prieiga per internetą

(http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461).

Europos Sąjungoje yra įsteigta funkcionaliojo maisto mokslo Europoje bendros

veiklos komisija – FUFOSE (Functional Food Science in Europe), kurios tikslas –

koordinuoti įvairių mokslo institucijų veiksmus ir pagreitinti bendrų sprendimų pri÷mimą d÷l

funkcionaliojo maisto įteisinimo.

FUFOSE nutarimams ir principams įgyvendinti nuo 2001 m. prad÷tas vykdyti

tarptautinis sveikatingumo teiginių vertinimo mokslinio pagrindimo projektas

(PASSCLAIM). Šio projekto tikslai – sukurti bendrus, moksliškai pagrįstus kriterijus, kad

kiekvienam sveikatos teiginiui būtų sukaupta pakankamai duomenų ir neginčijamų įrodymų,

kritiškai įvertinti jau taikomus sveikatos teiginius bei parengti bendrus principus, kaip susieti

mokslo tyrimais gautus duomenis su maisto produktų ženklinimu. Projekte dalyvaujančios

mokslininkų grup÷s analizuoja fiziologiškai aktyvių maisto komponentų poveikį tam tikrų

ligų prevencijai ir gydymui

Mokslinių tyrimų pagrindu buvo parengti ES teis÷s aktai, kurie įsigaliojo nuo 2007

liepos 1 dienos. Jų įgyvendinimas prisid÷s tiek prie maisto ir mitybos strategijos

įgyvendinimo, tiek prie geresnio vartotojų informavimo, maisto saugos ir kokyb÷s principų

įgyvendinimo.

ES taryba (Briuselis, 2005.11.15; 9858/05) pateik÷ svarstymui projektą „Tarybos

reglamentas d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Šis projektas

buvo svarstomas metus. 2006 m. gruodžio m÷n. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas (EB) 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą

(Liutkevičius ir kt., 2008).

2.2 Reglamento 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir

sveikatingumą“ pagrindin÷s nuostatos, maistingumo bei sveikatingumo teiginiai

Dalykas ir taikymo sritis

Reglamentas taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems

maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose pranešimuose-ženklinime,

pateikime ar reklamoje.

Reglamentas taip pat taikomas maisto produktams, skirtiems tiekti į restoranus,

ligonines, mokyklas, valgyklas ir į kitas panašias viešojo maitinimo įstaigas.

Vis daugiau maisto produktų Europos Sąjungoje ženklinama ir reklamuojama

pateikiant teiginius apie maistingumą (Caswell. JA. Regulation, 2003), (Montero Marin. A, ir

kt., 2006).

22

Nuo 2007 m. liepos 1 d. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstyb÷se,

taikomas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr.

1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (toliau -

1924/2006 reglamentas) (klaidų ištaisymas OL 2007 L 12 p.3). Jo priede yra nurodyti

ženklinant, reklamuojant ir pateikiant maisto produktus vartojami teiginiai apie maistingumą

ir jų vartojimo sąlygos. Min÷tame Reglamente akcentuojama, kad būtina atsižvelgti į mokslinį

teiginių įrodymą, o tokius teiginius vartojantys maisto verslo operatoriai tur÷tų juos pagrįsti,

atsižvelgiant į turimų mokslinių duomenų visumą. Teiginiai apie maistingumą netur÷tų būti

pateikiami, jeigu jie neatitinka visuotinai pripažintų mitybos ir sveikatingumo principų,

skatina nepagrįstą bet kurio maisto produkto vartojimą arba prieštarauja sveikos mitybos

rekomendacijoms.

Šis Reglamentas nustato sąlygas, taikytinas visoje ES, kada galima naudoti

maistingumo teiginius tokius kaip „mažo riebumo“ ir sveikatingumo teiginius tokius kaip

„padeda sumažinti cholesterolį,“ remiantis maistinių medžiagų profiliais. Teiginys gali būti

naudojamas tik tokiu atveju, jei maisto produktas atitinka tam tikrą profilį, t.y. yra tinkamas

druskos, riebalų ir cukraus santykis. Šie profiliai bus patvirtinti per dvejus metus nuo

Reglamento įsigaliojimo pradžios remiantis Europos Maisto saugos tarnybos (EMST)

įvertinimu. Maistingumo teiginiai gali neatitikti vieno kriterijaus, t.y. jeigu tik viena maistin÷

medžiaga (druska, cukrus ar riebalai) viršija profilio nustatytą ribą, teiginys vis tiek gali būti

naudojamas su ta sąlyga, kad didelis tos maistin÷s medžiagos kiekis bus aiškiai nurodytas ant

produkto etiket÷s. Pavyzdžiui, apie jogurtą galima teigti, kad jis turi mažai riebalų, nors jo

sud÷tyje yra didelis cukraus kiekis, bet tik tokiu atveju, jei ant jogurto pakuot÷s etiket÷s yra

aiškiai nurodyta „didelis cukraus kiekis.“ Sveikatingumo teiginiai turi atitikti visus kriterijus.

Bendro pobūdžio aprašymas, kuris suponuoja poveikį žmogaus sveikatai, toks kaip

„skatinantis virškinamą“ arba „ledinukas nuo kosulio“, gali būti traktuojamas kaip

neatitinkantis naujųjų nuostatų. Reglamentas įsigalioja nuo 2007 liepos 01 dienos. Prieiga per

internetą (http://useu.usmission.gov/agri/claims.html.)

Bendrieji principai taikomi tiek teiginiams apie maistingumą, tiek apie

sveikatingumą

Reglamente taikomi šie teiginių apibr÷žimai, Teiginys apie maistingumą — teiginys,

kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad produktas turi tam tikrų

naudingų maistinių savybių d÷l: a) energijos (kaloringumo), kurią jis: suteikia; suteikia

mažesnį ar didesnį kiekį; arba nesuteikia, ir (arba) b) maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis

turi; turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi.

23

Teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar

užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo

sudedamųjų dalių ir sveikatos.

Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą gali būti vartojami tik tuomet, jei

atitinka šio reglamento nuostatas. Teiginiai neturi būti melagingi, klaidinantys, dviprasmiški,

kelti abejonių d÷l kitų maisto produktų saugos ir (arba) maistingumo pakankamumo, skatinti

ar pritarti perd÷tam maisto produkto vartojimui.

Teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą vartojimo sąlygos: iki 2009 m. sausio 19

d. Komisija laikydamasi reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato

konkrečius maistinių medžiagų apibūdinimus, įskaitant išimtis, kuriuos maisto produktai arba

jų kategorijos privalo atitikti, kad gal÷tų būti daromi teiginiai apie jų maistingumą ar

sveikatingumą. Maistinių medžiagų apibūdinimai maisto produktams: (a) tam tikrų maistinių

medžiagų ir kitų maiste esančių medžiagų, pavyzdžiui, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių,

riebalų rūgščių transizomerų, cukrų ir druskos/natrio kiekius; b) bendrą maisto produktų (ar

maisto produktų kategorijų) vaidmenį ir svarbą, bei ind÷lį gyventojų arba atitinkamai tam

tikrų rizikos grupių, įskaitant vaikus, mityboje; c) bendrą maisto produkto maistinę sud÷tį ir

jame esančias maistines medžiagas, kurių poveikis sveikatai buvo moksliškai pripažintas.

Maistinių medžiagų apibūdinimai yra pagrįsti mokslo žiniomis apie mitybą, maistingumą ir jų

ryšį su sveikata.

Nustatant maistinių medžiagų apibūdinimus Komisija reikalauja EMST, kad per 12

m÷nesių suteiktų mokslines konsultacijas atsižvelgiant į: tai, kad apibūdinimai tur÷tų būti

nustatyti apskritai maistui ar maisto kategorijai; maistinių medžiagų pasirinkimui;

apibūdinimų referencinio kiekio arba pagrindo pasirinkimui; pasiūlytos sistemos tikrinimui ir

tinkamumui. Komisija konsultuojasi su maisto verslo operatoriais ir vartotojų grup÷mis prieš

nustatydama maistinių medžiagų apibūdinimus. Atsižvelgiant į mokslo raidą, maistinių

medžiagų apibūdinimai yra atnaujinami.

Leidžiama vartoti teiginius apie maistingumą: kuriais informuojama apie riebalų,

sočiųjų riebalų rūgščių, riebalų rūgščių transizomerų, cukrų ir druskos/natrio kiekio

sumažinimą nenurodant konkrečiai (-oms) maistinei (-÷ms) medžiagai (-oms), apie kurią (-as)

daromas teiginys, priskiriamo maistinių medžiagų apibūdinimo, jei min÷ti teiginiai atitinka

šio reglamento reikalavimus;

Daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turintiems g÷rimams negali būti pateikiami

teiginiai apie sveikatingumą. Maistingumo teiginių atveju leidžiami tie teiginiai, kurie susiję

su mažu alkoholio kiekiu ar sumažintu energijos kiekiu g÷rimuose, alkoholio turinčiuose ne

daugiau 1,2 proc.

24

Vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą leidžiama tuo atveju, jai jie

neklaidins vidutinio vartotojo.

Reglamente 1924/2006 tai pat nurodoma, kad turi būti mokslinis maistingumo ir

sveikatingumo teiginių įrodymas.

Taigi teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą pagrindžiami ir įrodomi visuotinai

pripažintais moksliniais įrodymais ir juos pateikiantis maisto verslo operatorius privalo

pagrįsti teiginio vartojimą. Valstyb÷s nar÷s kompetentinga institucija (Lietuvoje – sveikatos

mokymo ir ligų prevencijos centras) iš maisto verslo operatoriaus gali pareikalauti pateikti

visus šio reglamento atitiktį įrodančius dokumentus (reglamentas 1924/2006).

Konkrečios sąlygos taikomos teiginiams apie maistingumą

Teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardyti priede ir atitinka

šiame reglamente išd÷stytas sąlygas. Regalamente taip pat numatyta, kad prireikus to priedo

pakeitimai priimami pasitarus su EMST.

Patvirtintų maistingumo teiginių sąrašas

Patvirtintų maistingumo teiginių ir jų naudojimo sąlygų sąrašas spausdinamas

Reglamento 1924/2006 Priede. Reglamento 1924/2006 8 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad

teiginiai apie maisto produktų maistingumą gali būti leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardinti

priede, kuriame taip pat nustatytos jų vartojimo sąlygos. Regalamente taip pat numatyta, kad

prireikus to priedo pakeitimai priimami pasitarus su EMST. Taigi 2010 m. vasario 9 d.

priimtas komisijos reglamentas 116/2010, kuris papildo priede nurodytų maistingumo

teiginių sąrašą šiais teiginiais: (omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, daug omega-3 riebalų

rūgščių, daug mononesočiųjų riebalų, daug polinesočiųjų riebalų ir daug nesočiųjų riebalų)

(komisijos reglamentas, 116/2010).

Per trejus metus nuo Reglamento įsigaliojimo Komisija sudarys teigiamą ES teiginių

sąrašą, patvirtintą nacionaliniu lygiu.

2007 liepos 26 dieną EMST išleido galutinį instrukcijų dokumentą, kuriame nustatyti

reikalavimai, kurių laikydamosi įmon÷s gali teikti paraiškas d÷l sveikatingumo teiginių

patvirtinimo. Instrukcijų dokumente apibr÷žta, kas turi būti nurodyta paraiškoje. Ypatingas

d÷mesys atkreipiamas į mokslinius duomenis bei įrodymus, kurie būtini, kad sveikatingumo

teiginys būtų patvirtintas. Min÷tame dokumente taip pat pateikti pavyzdžiai bei paaiškinimai,

kokio pobūdžio informacija turi būti nurodoma paraiškoje. EMST Dietinių produktų, mitybos

ir alergologijos specialistų grup÷ įvertins sveikatingumo teiginio žodinę formuluotę, ar

teiginys tikrai atspindi mokslinius įrodymus ir yra teisingai suprantamas. Neaiškūs, painūs ar

klaidinantys teiginiai nebus vertinami teigiamai.

25

Teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą įvertinimas

Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamento taikymą Lietuvos Respublikoje,

paskirtas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – centras). Pagal Reglamento

28 str. 5 dalį, pereinamuoju laikotarpiu maisto verslo operatorių atsakomybe gali būti

vartojami Reglamento 13 str. 1 dalies a punkte nurodyti teiginiai, t. y. teiginiai apie

sveikatingumą, apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistin÷s ar kitos medžiagos poveikį

organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms, jei jie atitinka Reglamentą.

Maisto verslo operatoriai, nor÷dami gauti patvirtinimą, kad teiginiai atitinka

Reglamento nuostatas ir gali būti vartojami ženklinant maisto produktus, centrui turi pateikti:

Prašymą d÷l teiginių apie maistingumą ar sveikatingumą įvertinimo; Maisto produkto etiketę,

kurioje nurodomas (-i) norimas (-i) vartoti teiginys (-iai); Visuotinai pripažintus mokslinius

įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius teiginio vartojimą, jo vartojimo sąlygas ir kt.

Pereinamojo laikotarpio priemon÷s

• Reglamento 28 straipsnyje yra nustatytos pereinamojo laikotarpio priemon÷s.

Reglamento 28 str. 1 dalyje nurodyta, kad rinkai pateikti arba paženklinti iki šiame

Reglamente nurodytos taikymo datos (2007 m. liepos 1 d.) šio Reglamento neatitinkantys

maisto produktai gali būti parduodami iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos, bet ne

ilgiau kaip iki 2009 m. liepos 31 d.

• Reglamento 28 str. 2 dalyje nurodyta, kad neatitinkantys šio Reglamento

produktai, kurių prekių ženklus ar prekių pavadinimus galima suprasti kaip teiginius apie

sveikatingumą ir kurie egzistavo iki 2005 m. sausio 1 d., gali būti toliau parduodami iki 2022

m. sausio 19 d., po šio laikotarpio taikant Reglamento nuostatas.

• Pagal Reglamento 28 str. 5 dalį, pereinamuoju laikotarpiu maisto verslo

operatorių atsakomybe gali būti vartojami Reglamento 13 str. 1 dalies a punkte nurodyti

teiginiai, t. y. teiginiai apie sveikatingumą, apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistin÷s ar

kitos medžiagos poveikį organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms, jei jie atitinka

Reglamentą.

• Maistingumo teiginiai, patvirtinti valstyb÷je nar÷je iki 2006 sausio 1 dienos, bet

neįtraukti į Reglamento 1924/2006 Priedą, gali būti naudojami iki 2010 sausio 19 d.

• Bendruosius šio reglamento principus atitinkantiems teiginiams apie

maistingumą, turintiems vaizdinę, grafinę ar simbolinę išraišką, kurie n÷ra įtraukti į priedą ir

kurie vartojami pagal konkrečias sąlygas, taikomos šios sąlygos: a) valstyb÷s nar÷s v÷liausiai

iki 2008 m. sausio 31 d., pateikia Komisijai šiuos teiginius apie maistingumą ir taikomas

nacionalines nuostatas drauge su šias nuostatas pagrindžiančiais moksliniais duomenimis.

26

Teiginiai apie maistingumą, kuriuos vartoti leidimas pagal šią tvarką nesuteikiamas, gali būti

toliau vartojami dvylika m÷nesių nuo to sprendimo pri÷mimo.

2.3 Sveikatingumo teiginių suteikimo tvarka (pagal 353/2008 reglamentą)

2008 m. balandžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) NR. 353/2008, kuriuo

nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti teiginius apie sveikatingumą. Tačiau 2009 m.

lapkričio 30 d. Europos sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas reglamentas 1169/2009 iš

dalies keičiantis reglamentą 353/2008, kuriuo nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti

teiginius apie sveikatingumą, kaip nustatyta Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr.

1924/2006 15 straipsnyje, teikimo taisykl÷s. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 353/2008 iš

dalies keičiamas taip: po 7 straipsnio įterpiamas 7 a straipsnis ir po 7 a straipsnio įterpiamas 7

b straipsnis, kuriuose numatoma paraiškų tinkamumo vertinimas ir numatyta paraiškų

atsi÷mimo tvarka.

Teiginių patvirtinimo procedūra

Paraiškos d÷l sveikatingumo teiginių turi būti pateiktos kompetentingai nacionalinei

institucijai valstyb÷je nar÷je (Lietuvoje – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui). Per

14 dienų kompetentinga nacionalin÷ institucija turi patvirtinti paraiškos gavimo faktą. Tuomet

kompetentinga nacionalin÷ institucija persiunčia paraišką Europos Maisto saugos tarnybai

(EMST), kad ši moksliškai įvertintų siūlomą sveikatingumo teiginį. EMST informuoja apie

siūlomą sveikatingumo teiginį valstybes nares bei Europos Komisiją ir pateikia joms paraišką

bei kitą papildomą informaciją. Taip pat EMST sudaro paraiškos santrauką ir pateikia ją

visuomenei. Per 5 m÷nesius nuo paraiškos gavimo datos EMST privalo pateikti savo mokslinį

įvertinimą. Jei EMST reikia papildomos informacijos iš paraiškos teik÷jo, 5 m÷nesių laiko

terminas pratęsiamas 2 m÷nesiams nuo tos dienos, kai buvo gautas užklausimas d÷l

papildomos informacijos. Per 2 m÷nesius nuo EMST įvertinimo gavimo dienos Komisija

teikia pasiūlymą Maisto grandin÷s ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui d÷l siūlomo

sveikatingumo teiginio patvirtinimo. Galutinis sprendimas d÷l paraiškos priimamas po

griežtos priežiūros procedūros. Po to Komisija informuoja paraiškos teik÷ją apie priimtą

sprendimą ir paskelbia išvadas oficialiame ES leidinyje Priega per internetą

(http://useu.usmission.gov/agri/claims.html).

27

1 pav. Teiginių patvirtinimo procedūros schema

2.3.1 Paraiškos ruošimas ir teikimas

Vienas teiginys vienai paraiškai

Kiekviena paraiška d÷l sveikatingumo teiginio patvirtinimo turi apimti tik vieną

santykį tarp maistin÷s medžiagos arba kitokios medžiagos, ar maisto produkto ar maisto

kategorijos, ir vienintelio teigiamo poveikio. Tačiau paraiškos teik÷jas gali siūlyti tą patį

sveikatingumo teiginį naudoti keliose maisto formuluot÷se, jei tos visos siūlomos formuluot÷s

yra pagrįstos moksliškai.

Sveikatingumo teiginių tipai

Paraiškos teik÷jai turi nurodyti, kurį sveikatingumo teiginio tipą pagal Reglamento Nr.

1924/2006 tryliktą (13) ir keturioliktą (14) straipsnius, apima dosj÷. 13 straipsnio teiginiai

apima kūno augimą, raidą ir funkcijas, psichologines ir elgsenos funkcijas, liekn÷jimą ir

svorio reguliavimą. 14 straipsnio teiginiai apima mažesnę ligos tikimybę ir vaikų raidą ir

sveikatą.

Moksliniai įrodymai

Paraiška turi patvirtinti, kad sveikatingumo teiginys yra paremtas ir pagrįstas

visuotinai priimtinais moksliniais įrodymais. Tyrimai ir kiti duomenys, pridedami prie

paraiškos, tur÷tų pirmiausia būti tyrimai su žmon÷mis ir, kai taikytina, tyrimai su vaikais.

Paraiškos teik÷jai taip pat turi nurodyti, jei teikiamas sveikatingumo teiginys arba į jį panašus,

jau buvo moksliškai įvertintas kompetentingos valstyb÷s nar÷s arba trečios šalies institucijos.

Jei taip, turi būti pateikta tokio mokslinio įvertinimo kopija. Reglamento Nr. 353/2008 Priede

EMST informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją

EMST pateikia Komisijai mokslinį įvertinimą (5 m÷nesių terminas, gali būti pratęstas 2 m÷nesiams

Komisija teikia siūlymą priežiūros komitetui (per 2 m÷nsius nuo EMST įvertinimo dienos). Sprendimas priimamas griežtos priežiūros procedūros metu

Komisija nformuoja paraiškos teik÷ją apie oficialų sprendimą ir paskelbia išvadas oficialiame leidinyje

Kompetetinga nacionalin÷ institucija

Paraiška Eurpos maisto saugos tarnyba (EMST)

28

pateiktos išsamios technin÷s instrukcijos tokiam moksliniam sveikatingumo teiginių

įrodin÷jimui.

Vartojimo sąlygos

Be siūlomo sveikatingumo teiginio žodin÷s frazuot÷s paraiškoje taip pat turi būti

nurodytos specifin÷s vartojimo sąlygos: tikslin÷ siūlomo sveikatingumo teiginio populiacija,

maistin÷s medžiagos kiekis, kai taikytina – vartotinos doz÷s kiekis norint pasiekti teigiamą

efektą, kas tur÷tų vengti vartoti maistinę medžiagą, persp÷jimas, jei per didelis suvartotas

kiekis gali kelti pavojų sveikatai, kada vartoti negalima, paruošimo ir/ar vartojimo

instrukcijos.

Valstybių narių paraiškų tinkamumo vertinimas

Pagal Reglamento 1924/2006 15 straipsnio 2 dalies a punktą ir 18 straipsnio 3 dalį,

prieš pateikdamos paraiškas Tarnybai valstyb÷s nar÷s patvirtina, kad jos yra tinkamos.

Nacionalin÷ kompetentinga institucija patvirtina, kad paraiškose, pateiktose laikantis

Reglamento 1924/2006 15 ir 18 straipsnių nuostatų, nurodyti to reglamento 15 straipsnio 3

dalyje išvardyti duomenys. Nacionalin÷ kompetentinga institucija taip pat patvirtina, kad:

paraiškose, pateiktose laikantis 15 straipsnio nuostatų, nurodytas teiginys apie sveikatingumą

– tai sveikatingumo teiginys apie rizikos susirgti mažinimą arba vaikų vystymąsi ir sveikatą;

paraiškose, pateiktose laikantis 18 straipsnio nuostatų, nurodytas teiginys apie sveikatingumą

– tai bet kuris sveikatingumo teiginys, kaip minima to reglamento 13 straipsnio 5 dalyje,

išskyrus sveikatingumo teiginius apie vaikų vystymąsi ir sveikatą“.

Paraiškų atsi÷mimo sąlygos

Paraišką, pateiktą laikantis reglamento 1924/2006 15 ir 18 straipsnių nuostatų,

pareišk÷jas gali atsiimti iki tol, kol Tarnyba priima savo nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr.

1924/2006 16 straipsnio 1 dalį arba 18 straipsnio 3 dalį. Prašymą atsiimti paraišką privaloma

pateikti valstyb÷s nar÷s nacionalinei kompetentingai institucijai, kuriai buvo pateikta paraiška

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 15 straipsnio 2 dalimi arba 18 straipsnio 2 dalimi.

Nacionalin÷ kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Tarnybą, Komisiją ir kitas

valstybes nares apie atsi÷mimą. Procedūra baigiama tik jeigu paraiška atsiimama laikantis

šioje ir 1 dalyje išvardytų sąlygų.“ (reglamentas 1169/2009).

Duomenų apsauga

Siekdami pasinaudoti informacin÷s nuosavyb÷s apsauga, paraiškos teik÷jai tur÷tų

nurodyti, kuri informacija turi būti laikoma nuosavybe. Prašymai apsaugoti informacinę

nuosavybę turi būti pagrįsti, ir nuosavybę įrodantys dokumentai turi būti pateikiami atskirame

priede kartu su paraiška. Jei nuosavyb÷s apsauga suteikiama, ji galioja penkerius metus.

29

Regalamento 353/2008 priede išd÷stytos paraiškų d÷l teiginių apie sveikatngumą

rengimo ir pateikimo taisykl÷s. Terminas „paraiška“ reiškia dokumentą su visa informacija ir

moksliniais duomenimis, pateiktais siekiant gauti leidimą vartoti atitinkamą teiginį apie

sveikatingumą.

Kaip jau min÷jau anksčiau, kiekvienam teiginiui apie sveikatingumą rengiama atskira

paraiška. Tačiaus pareišk÷jas vienoje paraiškoje gali pasiūlyti, kad teiginys apie

sveikatingumą būtų taikomas keliems maisto produktų pavidalams su sąlyga, kad moksliniai

įrodymai galiotų visiems nurodytiems produktų pavidalams. Paraiškoje taip pat turi būti

nurodyta, ar mokslinį teiginį įvertino atitinkamos šalies kompetetinga institucija (Lietuvoje –

sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras) jeigu taip, tuomet turi būti mokslinio

įvertinimo kopija.

Į paraišką įtraukiami visi paskelbti ir nepaskelbti teiginį apie sveikatingumą

patvirtinantys bei nepatvirtinantys susiję moksliniai duomenys ir išsami žmonių tyrimų

duomenų apžvalga, taip yra daroma d÷l to, kad norima įrodyti, kad teiginys apie

sveikatingumą grindžiamas visais moksliniais duomenimis. Paraiškoje taip pat pateikiama

išsami mokslinių žmonių tyrimų, kuriais konkrečiai siejamas maisto produkto vartojimas ir

teiginyje nurodomas poveikis, duomenų peržiūra. Pagrindžiant teiginį apie sveikatingumą

reikia atsižvelgti į visus prieinamus mokslinius duomenis ir juos įvertinus parodyti: kiek

teiginyje nurodomas maisto produkto poveikis naudingas žmogui; koks yra nustatytas maisto

produkto vartojimo ir teiginyje nurodomo poveikio žmon÷ms priežasties ir poveikio ryšys;

koks yra būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint teiginyje

nurodyto poveikio pasiekti.

Maisto produkto sud÷čiai taikomi šie reikalavimai: turi būti nurodytos fizin÷s ir

chemin÷s savyb÷s ir, jeigu taikoma, maisto produkto sud÷tin÷s dalies mikrobiologin÷ sud÷tis.

Maisto produktui arba maisto kategorijai taikomi šie reikalavimai: maisto produkto arba

kategorijos aprašas įskaitant bendrąją maisto produkto sud÷tį, mitybinę sud÷tį bei savybes.

Taip pat taikomi maisto produkto arba maisto kategorijos šaltinis bei specifikacija ir

svarbiausia sud÷tinių dalių, susijusių su teiginiu apie sveikatingumą, sud÷tis.

Vadovaujanti reglamento 1924/2006 15 straipsnio g dalies punktu, pareišk÷jai turi

pateikti paraiškos santrauką, be to, jie turi pateikti susijusių mokslinių duomenų santrauką ir

įtraukti į ją tokią informaciją: susijusių žmonių tyrimų santrauką, nurodydami, kiek maisto

produkto ir teiginyje nurodomo poveikio ryšys yra pagrįstas visais žmonių tyrimų

duomenimis; susijusių ne žmonių tyrimų santrauką; bendrosios išvados atsižvelgiant į visus

duomenis, įskaitant patvirtinančius bei nepatvirtinančius duomenis ir įvertinant įrodymus.

Bendrosiose išvadose turi būti nurodyta: a) kiek teiginyje nurodomas maisto produkto

30

poveikis yra naudingas žmogaus sveikatai; kiekio ir poveikio sąntykis, ryšio biologinis

tik÷tinumas; koks yra būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint

teiginyje nurodyto poveikio pasiekti subalansuotai maitinantis; ir kiek specialioji tyrimų

grup÷, kurioje gauti įrodymai, atitinka žmonių, kuriems skirtas numatytas teiginys apie

sveikatingumą, tikslinę grupę.

Paraiškos pavyzdys d÷l sveikatingumo teiginių patvirtinimo pateiktas (1 priede).

2.4 Maistingumo teiginiai pagal 1924/2006 reglamentą, jais paženklinti

produktai

Teiginiai apie maistingumą ir jiems taikomos sąlygos (kai kurie pavyzdžiai)

MAŽAI RIEBALŲ

Teiginys, kad maisto produktas turi mažai riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui

gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei kieto 100 g maisto produkto yra ne

daugiau kaip 3 g riebalų arba skysto 100 ml produkto — ne daugiau kaip 1,5 g riebalų (100

ml pusiau nugriebto pieno — 1,8 g riebalų).

BE RIEBALŲ

Teiginys, kad maisto produktas neturi riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali

reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne

daugiau kaip 0,5 g riebalų. Tačiau teiginius „X proc. be riebalų“ vartoti draudžiama.

BE CUKRŲ

Teiginys, kad maisto produktas neturi cukrų, arba kitas teiginys, kuis vartotojui gali

reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju jei 100 g arba 100 ml produkto ne daugiau

kaip 0,5 g cukrų.

LENGVAS

Teiginys, kad produktas yra „lengvas“, arba kitas vartotojui tą patį reiškiantis teiginys

gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei produktas atitinka „mažiau“ reikalvimus; šalia teiginio

turi būti paaiškinta, kokia jo savyb÷ daro produktą „lengvą“.

NATŪRALIAI IR (ARBA) NATŪRALUS

Kai maisto produktas natūraliai atitinka šiame priede nustatytas teiginio apie

maistingumą vartojimo sąlygas, terminą „natūraliai“ arba „natūralus“ galima vartoti teiginyje.

Reglamento priede pateikti 24 maistingumo teiginiai ir jų taikymo sąlygos, juos maisto

gamintojai jau dabar gali naudoti ženklindami produktus. 2010 m. vasario 10 d. iš÷jo

papildantis reglamento 1924/2006 priedą Komisijos reglamentas 116/2010, kuriuo

papildomas teiginių apie maistingumą sąrašas šiais teiginiais (omega 3 r.r. šaltinis, daug

omega-3 r.r, daug mononesočiųjų riebalų, daug polinesočiųjų riebalų ir teiginiu daug

31

nesočiųjų riebalų). Skyriaus pradžioje pateikiau tik keletą gan dažnai matomų teiginių ant

produktų pakuočių. Galutinį sąrašą sudarys EPSA (Europos maisto produktų saugos

agentūra), remdamasi visų ES valstybių pateiktais sąrašais (tur÷jo būti sudarytas iki 2008 m.

sausio 31 d.) ir jau 2007 m. Gamintojai ne visada teisingai pateikia teiginius ant maisto

produkto pakuočių, taip pat tai ir neatsispindi produkto sud÷tyje.

Visi į Lietuvos rinką tiekiami maisto produktai turi būti tinkamai paženklinti. Šiuo

metu pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis maisto produktų ženklinimą, yra Lietuvos

higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530) (toliau

– higienos norma). Į šią higienos normą perkeltos visų Europos Komisijos, Parlamento ar

Tarybos direktyvų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, nuostatos (pvz., 1990 m. rugs÷jo

24 d. Tarybos direktyva 90/496/EEB d÷l maisto produktų maistingumo ženklinimo; 2000 m.

kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB d÷l valstybių narių įstatymų,

susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo ir kt.). Ši

higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų

žym÷jimo reikalavimus, ji privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems

maisto produktus į Lietuvos Respublikos rinką.

Visa ženklinimo informacija, pateikta maisto produkto etiket÷je, turi būti nurodyta

valstybine kalba, papildomai galima pateikti ir užsienio kalba, turi neklaidinti vartotojo d÷l

maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatyb÷s, savybių, sud÷ties, kiekio,

tinkamumo vartoti termino, kilm÷s, pagaminimo būdo, d÷l priskirto poveikio arba savybių,

kurių jis iš tikrųjų neturi.

Ženklinant maisto produktus, būtina nurodyti šią informaciją:

• produkto pavadinimą,

• gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą,

• sudedamųjų dalių sąrašą,

• fasuotų maisto produktų grynąjį kiekį,

• minimalų tinkamumo vartoti terminą,

• laikymo sąlygas ar vartojimo sąlygas,

• informaciją apie kilm÷s vietą, jei, tokios informacijos nepateikus, pirk÷jas būtų

klaidinamas,

• vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą,

• daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių g÷rimų faktinę alkoholio

koncentraciją tūrio procentais.

Maistingumo ženklinimas yra neprivalomas, tačiau, pateikiant mitybinį teiginį, pvz.,

informaciją, kuria teigiama ar užsimenama, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių

32

savybių, suteikiančių energijos (kaloringumo), bei pateikiant ar reklamuojant maisto

produktus, išskyrus bendrąją reklamą, maistingumo ženklinimas yra privalomas. Leidžiami

tik mitybiniai teiginiai apie energinę vertę bei maistines medžiagas (baltymus,

angliavandenius, riebalus, skaidulines medžiagas, natrį, vitaminus, mineralines medžiagas) ir

medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai. Maistin÷s medžiagos kokyb÷ ar

kiekis n÷ra mitybinis teiginys. Maistingumo ženklinimo atvejais informacija gali būti

pateikiama dviem būdais: nurodant energinę vertę, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekius

arba nurodant energinę vertę, baltymų, angliavandenių, cukrų, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių,

skaidulinių medžiagų ir natrio kiekius.

Šiuo metu Europos Komisija yra parengusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

d÷l informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Reglamento projekto tikslas – atnaujinti ir

tobulinti ES maisto produktų ženklinimo taisykles, kad vartotojams būtų aiškiai ir

suprantamai pateikiama svarbiausia informacija ir ja remdamiesi vartotojai gal÷tų pagrįstai

rinktis, kokius maisto produktus pirkti. Siūlomos naujus taisykl÷s tur÷tų būti naudingos ir

pramonei, nes jomis nustatoma aiškesn÷ ir darnesn÷ maisto produktų ženklinimo teisin÷

sistema, o visiems šio sektoriaus dalyviams užtikrinamos vienodos sąlygos. Reglamento

projektas parengtas po išsamių konsultacijų su vartotojų asociacijomis, pramon÷s atstovais ir

kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Prieiga per internetą (http://vasc.sam.lt/index.php?-

280039597).

Maisto produktų papildymui vitaminais ir mineralais taikomi reikalavimai

Maisto produktus galima papildyti tik vitaminais ir (arba) mineralais, kurių sąrašas

pateiktas I priede, II priede nurodytu pavidalu.

Maisto produktai gali būti papildyti vitaminais ir mineralais žmogaus organizmui

biologiškai tinkama forma, nepriklausomai nuo to, ar jų paprastai esama ar nesama šių maisto

produktų sud÷tyje

Papildymo vitaminais ir mineralais apribojimai

Vitaminais ir mineralais negali būti papildomi:

• neperdirbti gaminiai, įskaitant vaisius, daržoves, m÷są, paukštieną ir žuvį, bet

jais neapsiribojant;

• g÷rimai, kurių alkoholio koncentracija yra didesn÷ kaip 1,2 tūrio proc.

Papildymo vitaminais ir mineralais sąlygos

Bendras maisto produkte esantis vitamino arba mineralo kiekis, kuris naudojamas

nepriklausomai nuo papildymo tikslo, to produkto pardavimo metu negali viršyti pagal 14

straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą nustatytų kiekių. Šiuo tikslu Komisija gali pateikti

pasiūlymų d÷l didžiausių leistinų kiekių iki 2009 m. sausio 19 d.

33

3 DARBO METODIKA

3.1 Tyrimo imtis

Pagrindinis tyrimas buvo atliktas 2010 metų balandžio – rugs÷jo m÷nesiais. Buvo

siekiama apklausti skirtingu lyčių, įvairaus amžiaus grupių, skirtingo išsilavinimo, užimtumo

respondentus. Respondentams buvo išdalinta 230 anketų, iš kurių teisingai užpildytos ir

grąžintos buvo 204 (atsako dažnis 89,0 proc.). Tiriamiesiems buvo pristatomas tyrimo tikslas

bei informuojama, kad anketa yra anonimin÷ ir rezultatai bus naudojami tik apibendrinti.

Dauguma respondentų noriai pild÷ anketas, dom÷josi, ar bus galimyb÷ gauti šio tyrimo

rezultatus. Visos gautos ir užpildytos anketos buvo tinkamos analizei.

3.2 Tyrimo instrumentas

Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie maisto produktų

ženklinimą maistingumo ir sveikatingumo teiginiais, tokios informacijos poreikius ir jų

sąsajas su mityba, buvo parengta 20 klausimų anonimin÷ anketa (2 priedas).

Didesnę dalį apklaustųjų sudar÷ moterys (57,8 proc.) nei vyrai (42,2 proc).

Apklaustuosius suskirsčiau į šešias amžiaus grupes (≤20, 20-30, 31-40, 41-50, 51-60, ≥60).

Paaišk÷jo, kad (≤20 ir ≥60 amžiaus grupių repondentų apklausta 15,6 proc., 20-30, 41-50 ir

51-60 – 61,8 proc., nuo 31 iki 40 – 22,5 proc.). Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų

išsilavinimas – spec. vidurinis. Respondentų skirtinys pagal išsilavinimą pavaizduotas 2

paveiksle.

2 pav. Tyrimo dalyvių skirstinys (procentais) pagal išsilavinimą.

34

Tyrimui reikalingų duomenims surinkti buvo naudojama anonimin÷ anketa, kurią

sudar÷ 20 klausimų. Visi klausimai suskirstyti į grupes:

1. Klausimai apie sociodemografinius duomenis: lytį, amžių, išsilavinimą,

užimtumą, gyvenamąją vietovę;

2. Klausimai, susiję su informacija apie maistą:

2.1. nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimą (suprantamumas, maistingumo

ženklinimo informacija, maistingumo ir sveikatingumo teiginiai ant maisto produkto

pakuočių ir jų suprantamumas, ar turi teiginiai įtakos produkto pasirinkimui, kaip

vertina tokius produktus),

2.2. nuomon÷ apie informaciją, darančią įtaką maisto produkto pasirinkimui,

2.3. maisto produktų ženklinimo informacijos poreikiai (informacijos,

skatinančios maisto produkto pasirinkimą, poreikis),

2.4. kiti klausimai ( mitybos įpročiai, kas lemia maisto papildų pasirinkimą).

Šiame darbe, siekiant surinkti reikalingą informaciją, buvo naudotasi keliais metodais

– literatūros apžvalga, dokumentų analize bei anonimine anketin÷ apklausa. Taikant

literatūros apžvalgą, buvo siekiama sužinoti, kokios funkcionaliojo maisto veikliosios dalys

naudojamos maisto produktų gamyboje. Dokumentų analiz÷s metodas buvo taikomas, norint

gauti informaciją apie priimtus teis÷s aktus, apibr÷žiančius maisto produktų ženklinimą

maistingumo ir sveikatingumo teiginiais (atitiktis ir ypatumai pagal ES reglamentą

1924/2006), išleidžiamus poįstatyminius teis÷s aktus, papildančius ir iš dalies keičiančius ES

reglamentą 1924/2006. Anketin÷ apklausa buvo naudojama norint išsiaiškinti gyventojų

nuomonę apie maistingumo ir sveikatingumo teiginius ir jų suprantamumą.

3.3 Statistin÷ duomenų analiz÷

Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta naudojant SPSS (Statististical Package for Social

Science) programinę įrangą (17.0 versija) for Windows. Hipotez÷ms, kad požymiai

tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadratas (χ2). Paklaidos tikimyb÷s (p)

reikšmingumo lygmenys tikrinant statistines hipotezes pasirinkti 0,05, 0,01 ir 0,001. Rezultatų

skirtumas laikytas reikšmingu, kai gauta (p) reikšm÷ buvo mažiau arba lygu 0,05.

35

4 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1 Respondentų charakteristika

Buvo apklausta 118 (57,8 proc) moterų ir 86 (42,2 proc) vyrų. Respondentų

sociodemografiniai duomenys pateikti 2 lentel÷je.

2 lentel÷. Respondentų sociodemografiniai veiksniai.

Vyrai Moterys Požymis

N Proc. N Proc.

Amžius, metai 86 42,2 118 57,8

≤20 4 2,2 12 5,8

20-30 20 9,8 22 10,7

31-40 24 11,7 22 10,7

41-50 12 5,8 30 15

51-60 16 7,8 26 12,7

≥60 10 4,9 6 2,9

Išsilavinimas 86 42,2 118 57,8

Pradinis 2 1 4 1,9

Vidurinis 22 9,2 18 9

Spec. vidurinis 34 18 46 22,5

Aukštasis 28 14 50 24,4

Užimtumas 86 42,2 118 57,8

Studentas (-÷) 8 3,9 12 5,8

Darbuotojas (-a) 50 24,5 26 11

Tarnautojas (-a) 18 8,8 54 26,4

Bedarbis (-÷) 6 2,9 10 4,8

Moksleivis (-÷) - - 4 1,9

Namų šeiminink÷ - - 10 4,8

Pensininkas 4 1,9 2 2,9

Gyvenama vietov÷

86 42,2 118 57,8

Miestas 52 25,5 88 43,1

Kaimas 34 16,7 30 14,6

36

4.2 Respondentų dažniausiai vartojamos maisto produktų grup÷s

Anketoje buvo pateiktas klausimas: „Kurias maisto produktų grupes vartojate

dažniausiai?“. Mitybos įpročiai tokie kaip (pieno ir jo produktų vartojimas, žuvies ir žuvies

produktų vartojimas, grūdinių produktų vartojimas, m÷sos ir jos produktų vartojimas ir

daržovių suvartojimas. Išanalizavus duomenis, kurias maisto produktų grupes vartoja

dažniausiai, paaišk÷jo, kad pieną ir jo produktus vartoja vyrų 53,5 (proc.), moterų – 47,5 %.

Žuvį ir žuvies produktus vartoja 22,0% moterų, 18,6 % vyrų. Grūdinius produktus (grūdines

košes) vartoja 28,8 proc. moterų, 25,6 proc. vyrų. M÷są ir jos produktus vartoja dažniau vyrai

– 81,4 proc., nei moterys – 55,9 proc.. Daržoves vartoja 44,1 proc. moterų ir 37,2 proc. vyrų.

Pastebima tendencija, kad didesnis procentas vyrų nei moterų vartoja pieną ir jo produktus, o

žuvį ir žuvies produktus, grūdinius produktus ir daržoves vartoja dažniau moterys nei vyrai.

Vyrai pirmauja tik tuo, kad jie dažniaus vartoja m÷są ir pieno produktus. Tačiau reikia

pamin÷ti, kad vartojamos maisto produktų grup÷s pagal lytį nebuvo statistiškai reikšmingos.

Lyginant respondentų vartojamas maisto produktų grupes pagal amžių, buvo nustatyta,

kad maisto produktų grupių vartojimas pagal amžių statistiškai patikimas p< 0,05.

Dažniausiai pieną ir jo produktus renkasi respondentų amžiaus grup÷ nuo 31 iki 40,

tai sudaro 65,2 proc. Žuvį ir žuvies produktus dažniausiai renkasi 51-60 amžiaus grup÷, tai

sudaro 47,6 proc. Grūdinius produktus dažniausiai renkasi amžiaus grup÷ nuo 20 iki 30 (38,1

proc.), tai pat ir 60 m. amziaus bei vyresni respondentai. M÷są ir m÷sos produktus dažniausiai

renkasi 41-50 (76,2 proc.), taip pat ir kitos amžiaus grup÷s dažnai į savo mitybą įtraukia m÷są.

Daržoves dažniausiai vartoja 20 m. ir jaunesni amžiaus grup÷s respondentai (62,5 proc.), taip

pat ir amžiaus grup÷ nuo 51-60 m.

3 lentel÷. Respondentų maisto produktų grupių vartojimo pasiskirstymas (proc.)

priklausomai nuo amžiaus.

Respondentų amžiaus grup÷ ≤20 20-30 31-40 41-50 51-60 ≥60

Mitybos įpročiai

N Proc N Proc N Proc N Proc N Proc N Proc

p reikšm÷

Pienas ir jo produktai

6 37,5 20 47,6 30 65,2 14 33,3 24 57,1 8 50,0 p<0,05

Žuvis ir žuvies

produktai 2 12,5 6 14,3 4 8,7 6 14,3 20 47,6 4 25,0 p<0,001

Grūdiniai produktai

4 25,0 16 38,1 10 21,7 6 14,3 14 33,3 6 37,5 p=0,136

M÷sa ir m÷sos

produktai 10 62,5 30 71,4 34 73,9 32 76,2 22 52,4 8 50,0 p=0,101

Daržov÷s 10 62,5 14 33,3 20 43,5 8 19 26 61,9 6 37,5 p<0,01

37

Palyginus tyrime dalyvavusių asmenų atsakymą į klausimą apie dažniausiai

pasirenkamas maisto produktų grupes, pasiskirstymas pagal išsilavinimą, statistiškai

reikšmingi skirtumai nustatyti tik tarp dviejų maisto produkto grupių. M÷są ir jos produktus

dažniausiai renkasi aukštąjį (79,6 proc.) ir vidurinį išsilavinimą (75 proc.) turintys

respondentai (p<0,005; χ2 =12,842; lls=3). Daržoves dažniausiai vartoja pradinio išsilavinimo

respondentai (66,7 proc.).

Lyginant respondentų atsakymus, pagal vietovę statistiškai reikšmingų skirtumų

nenustatyta n÷ viename atsakymo variante. Galima pamin÷ti tai, kad daržoves renkasi dažniau

miesto (47, 1 proc.) nei kaimo (28,1 proc.) respondentai, o m÷są ir jos produktus dažniau

renkasi kaimo (68,8 proc.) nei miesto (65,7 proc.) apklaustieji. Grūdinius produktus vartoja

panaši dalis miesto (27,1 proc.) ir kaimo (28,1 proc.) respondentų. Žuvį ir žuvies produktus

dažniau renkasi miesto (22,9 proc.) nei kaimo (15,6 proc.) gyventojai.

Apibendrinant respondentų nuomonę apie dažniausiai pasirenkamas maisto produktų

grupes, galima teigti, kad vyrai dažniausiai renkasi pieną ir m÷ą bei jos produktus, o moterys

visas kitas poduktų grupes dažniau nei vyrai. Pagal amžiaus grupes pieną ir jo produktus

renkasi dažniausiai 31-40 m. amžiaus grup÷s respondentai, o 20 m. ir jaunesni dažniau

renkasi daržoves.

4.3 Respondentų nuomon÷ apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto

produkto etiket÷je

Tyrime dalyvavusių respondentų taip pat buvo klausiama: „Ar viską žinote apie maisto

komponentus, kurie įvardinti maisto produkto etiket÷je?“. Respondentų atsakymai priklaus÷

nuo vietov÷s, kurioje jie gyvena. Lyginant respondentų atsakomumą pagal vietovę, didesn÷

dalis miesto gyventojų (37,1 proc.) nei kaimo ( 25,0 proc.) atsak÷, kad viską žino apie

komponentus, kurie įvardinti maisto produkto etiket÷je. Tuo tarpu didesn÷ dalis kaimo (75,0

proc.) respondentų nei miesto (62,9 proc.) įvardino, kad ne viską žino apie komponentus,

įvardintus maisto produkto etiket÷je. Reikia pamin÷ti, kad suprantamumas pagal vietovę

nebuvo statistiškai reikšmingas.

Nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų ir analizuojant respondentų atsakymus į

klausimą „Ar viską žinote apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto produkto

etiket÷je?“ pasiskirstymą pagal amžių (χ2 = 5,516, p = 0,356), bei pagal išsilavinimą (χ2

=3,150, p= 0,369).

Vertinant užimtumo kriterijų, į klausimą „Ar viską žinote apie maisto komponentus,

įvardintus maisto produkto etiket÷je?“, respondentai atsak÷ taip (3 pav.).

38

χ2 =23,258, lls=6; p<0,01

3 pav. Atsakymų į klausimą „Ar viską žinote apie maisto komponenetus, kurie įvardinti maisto produkto etiket÷je?“ skirstinys (procentais) priklausomai nuo užimtumo.

Nustatyta, kad didžioji dalis respondentų ne viską žino apie maisto produktų

komponentus. Atsakymą „Ne“ daugiausiai pasirinko 100 proc. moksleivių, 78,9 proc. –

darbuotojų, 66,7 proc. - tarnautojų, 60 proc. - namų šeimininkių. Labiausiai apie maisto

produktų etiket÷se įvardintus komponentus, lyginant su neigiamą atsakymą pasirinkusiais

respondentais, žino bedarbiai – 75 proc., pensininkai – 66,7 proc. ir namų šeiminink÷s – 5,9

proc.

Lyginant respondentų atsakymus pagal lytį, dažniau vyrai (86,0 proc.) nei moterys

(52,2 proc.) ne viską žino apie maisto komponentus, įvardintus maisto produkto etiketeje. O

moterys labiau (47,5 proc.) nei vyrai (14,0 proc.) žino viską apie komponentus, įvardintus

maisto produkto etiketeje.

Kitame anketos klausime respondentų buvo teiraujamasi: „Pažym÷kite, apie kuriuos

komponentus turite pakankamai informacijos ir žinote, kaip jie įtakoja Jūsų sveikatą?“

Literatūros apžvalgoje buvo aptarti vis šie komponentai, kurie yra įterpiami į maistą ir

maistas tampa funkcionaliuoju maistu. Papildomą fiziologinį FM poveikį sąlygoja atskiros šio

maisto veikliosios dalys. Kadangi funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių priskaičiuojama

dešimtimis tūkstančių, o retųjų veikliųjų dalių, išskiriamų iš augalų ekstraktų, skaičius auga,

praktiškai įmanoma nustatyti tik atskirų veikliųjų dalių grupes pagal jų cheminę sud÷tį.

39

Svarbios ir potencialios funkcionaliojo maisto veikliosios dalys yra polinesočiosios riebalų

rūgštys, proteinai ir peptidai, maistin÷s skaidulos, oligosacharidai, probiotikai ir prebiotikai,

vitaminai, mineralin÷s medžiagos (kalcis) ir kt.

Klausimo atsakymų variantai parinkti tokie: probiotikai (tai gyvų mikroorganizmų

kultūros bei jų mišiniai ar su min÷tais mikroorganizmais fermentuoti produktai), prebiotikai

(žarnyno mikrofloros charakteristikas pagerinantis substratas, maistin÷ terp÷ naudingoms

žarnyno bakterijoms), maistin÷s skaidulos (augalin÷s kilm÷s organiniai junginiai, kurių

neskaldo arba beveik neskaldo žmogaus virškinamajame trakte esantys fermentai), Folio

rūgštis (B grup÷s vitaminas tirpsta vandenyje, svarbi baltymų apykaitai, nukleorūgščių

sintezei, augimo ir vystymosi procesams, taip pat dalyvauja ląstelių dalijimosi ir

atsinaujinimo procesuose), Polioliai ( saldikliai E420, E421, E965–E967 (vadinami polioliais)

yra ne chemin÷s sintez÷s produktai, o gaunami iš natūralių medžiagų. Ciklamatai (saldiklis E

925, yra saldaus skonio, be kartaus prieskonio, tod÷l yra vartojamas gana plačiai).

Did÷jant respondentų išsilavinimui, did÷jo dalis apklaustųjų, kurie norod÷, kad žino ir

turi pakankamai informacijos apie atsakymo variante pateiktus komponentus. Aukštąjų

išsilavinimą turintys respondentai nurod÷, kad turi pakankamai žinių ir žino daugiausiai kaip

jų sveikatą įtakoja maistin÷s skaidulos – 61,5 proc., šis atsakymo variantas statistiškai

reikšmingas (p<0,005, χ2 =10,255), taip pat respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą,

nurod÷, kad turi pakankamai žinių apie gyvąsias jogurto bakterijas, šį atsakymo variantą

nurod÷ 61,5 (proc.) respondentų. Pus÷ respondentų, turinčių spec. vidurinį išsilavinimą (50

proc.) taip pat nurod÷, kad žino, kaip įtakoja jų sveikatą maistines skaidulos. Atsakymo

varianto „Polioliai“ nepasirinko n÷ vienas iš respondentų, kadangi, kaip dauguma įvardino,

nežino, ką tai reiškia.

Taip pat atsakymo variantuose buvo pateiktas toks atsakymo variantas kaip „Gyvosios

jogurto bakterijos“. Šį atsakymo variantą pasirinko pradinį išslavinimą turintys respondentai

66,7 proc., aukštąjį išsilavinimą – 61,5 proc., vidurinį – 50 proc. ir spec. vidurinį – 47,5 proc.

Lyginant tai, kad atsakymo varianto „probiotikai“ visai nepasirinko pradinio išsilavinimo

respondentai, vidurinio – 20 proc. ir spec. vidurinio – 20 proc., o aukštąjį mokslą baigę

pasirinko – 17,9 proc. mažiau. Kaip jau esu min÷jusi, probiotikai – gyvų mikroorganizmų

kultūros bei jų mišiniai ar su min÷tais mikroorganizmais fermentuoti produktai. Galima daryti

išvadą, kad įvardinti respondentai ne visai žino ir supranta terminą „Probiotikai“ ir didesn÷ jų

dalis renkasi tai, jog turi daugiau žinių apie gyvas jogurto bakterijas. Taip pat buvo pateiktas

ir toks atsakymo variantas „Neturiu pakankamai informacijos n÷ apie vieną komponentą“. Šį

atsakymo variantą pasirinko 20 proc. respondentų, turinčių vidurinį išsilavinimą - 20 proc.,

spec. vidurinį – 40 proc., taip pat 40 proc.- aukštąjį išsilavinimą.

40

Atsakymuose į klausimą, ar turi pakankamai informacijos apie komponentus,

įtakojančius sveikatą, statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį ir gyvenamąją vietovę

nenustatyta.

Respondentų pagal amžių daugiausiai žino ir turi pakankamai informacijos apie

probiotikus, prebiotikus, maistines skaidulas, folio rūgstį ir gyvąsias jogurto bakterijas (4

lentel÷). Apie gyvąsias jogurto bakterijas daugiausia informacijos turi ir žino, kaip įtakoja jų

sveikatą 20-30 m. (71,4 proc.), 51-60 m. ( 57,1 proc.), 31-40 m. (47,8 proc.), 41-50 m. (47,6

proc.) amžiaus grupių respondentai. Mažiausiai žinių turi 60 m. amžiaus ir vyresni (25 proc.)

respondentai. Statistiškai patikimi buvo atsakymo variantai (probiotikai, prebiotikai, folio

rūgštis ir gyvosios jogurto bakterijos).

4 lentel÷. Respondentų atsakymo į klausimą: „Pažym÷kite, apie kuriuos

komponentus turite pakankamai informacijos ir žinote, kaip jie įtakoja Jūsų sveikatą“,

pasiskirtymas (proc) priklausomai nuo amžiaus

Respondentų amžiaus grup÷

≤20 20-30 31-40 41-50 51-60 ≥60

Respondentų atsakymai

N Proc N Proc N Proc N Proc N Proc N Proc

p reikšm÷

Probiotikai 2 12,5 16 38,1 8 17,4 6 14,3 6 14,3 0 0 p<0,01

Prebiotikai 0 0 8 19,0 2 4,3 4 9,5 2 4,8 0 0 p<0,05

Maistin÷s skaidulos

6 37,5 24 57,1 18 52,2 18 42,9 24 57,1 10 62,5 p=0,500

Folio rūgštis 0 0 16 38,1 8 17,4 6 14,3 10 23,8 0 0 p<0,001

Polioliai - - - - - - - - - - - - -

Ciklamatai 0 0 0 0 0 0 0 0 2 4,8 0 0 0

Gyvosios jogurto

bakterijos 10 62,5 30 71,4 22 47,8 20 47,6 24 57,1 4 25,0 p=0,02

Abibendrinant šį klausimą, galima teigti, kad komponentai, apie kuriuos turi

pakankamai informacijos ir žino, kaip jie įtakoja responentų sveikatą, nepriklausomai nuo

41

amžiaus, lyties, išsilavinimo, užimtumo ir vietov÷s, yra maistin÷s skaidulos, gyvosios jogurto

bakterijos, folio rūgštis ir prebiotikai.

4.4 Nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos suprantamumą

Daugiau moterų negu vyrų (atitinkamai 45,8 proc. ir 34,9 proc.) nurod÷, kad maisto

produktų etiket÷se pateikta informacija yra suprantama (p<0,001), o didesnei daliai vyrų nei

moterų (atitinkamai 65,1 proc., ir 45,8 proc.), nurod÷, kad informacija suprantama iš dalies.

Moterims informacija nesuprantama 8,5 proc, tuo tarpu vyrai neigiamo atsakymo varianto

nepasirinko, jiems informacija yra suprantama arba iš dalies suprantama.

χ2 =19,869; lls=2; p=0,002

4 pav. Atsakymų į klausimą „Ar informacija, pateikta ant maisto produkto

etikečių, Jums yra suprantama?“ pasiskirstymas (proc.) pagal lytį

Skirtingo užimtumo respondentai nevienodai supranta maisto produkto etiket÷se

pateikiamą informaciją (5 lentel÷). Respondentų, kuriems tokia informacija suprantama, pagal

užimtumą moksleivių ir namų šeimininkių tarpe buvo toks pats procentas – 50 proc. Studentų

tarpe teigiamą atsakymo variantą pasirinko 60 proc. Darbuotojams informacija buvo

suprantama mažiausiai – 28,9 proc. Labiausiai nesuprantama informacija, pateikta ant maisto

produktų etikečių, buvo bedarbiams, tai sudar÷ 25,0 proc. Didesn÷ dalis respondentų rinkosi

ne neigiamą atsakymo variantą, o teiginį, kad arba supranta, arba iš dalies supranta.

Respondentų skirstinys pagal užimtumą buvo statistiškai patikimas (χ2 =43,425; lls=12;

p<0,001).

42

5 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą „ Ar informacija, pateikta maisto

produktų etiket÷se, Jums suprantama?“ pasiskirstymas (proc.) pagal užimtumą

Atsakymai Užimtumas

Taip Ne Iš dalies Iš viso

N 12 0 8 20 Studentas

Proc 60,0 0 40,0 100,0

N 22 2 52 76 Darbuotojas

Proc 28,9 2,6 68,4 100,0

N 28 2 42 72 Tarnautojas

Proc 39,8 2,8 58,3 100,0

N 8 4 4 16 Bedarbis

Proc 50,0 25,0 25,0 100,0

N 2 0 2 4 Moksleivis

Proc 50,0 0 50,0 100,0

N 6 2 2 10 Namų šeiminink÷ Proc 60,0 20,0 20,0 100,0

N 6 - - 6 Pensininkas

Proc 100 - - 100,0

χ2 =43,425; lls=12; p<0,001

Nustatyta, kad respondentams informacijos, pateiktos ant maisto produkto etikečių,

suprantamumas pagal išsilavinimą buvo statistiškai patikimas (p<0,05; χ2 =15,948; lls=6) (5

pav.). Didžiausiai daliai pradinio išsilavinimo (66,7 proc.) respondentų informacija yra

suprantama, kiek mažiau suprantama aukštojo išsilavinimo (56,4 proc.). Nesuprantama

informacija tik nedidelei daliai respondentų.

43

χ2 =15,948; lls=6; p<0,05

5 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar informacija, pateikta ant maisto

produkto etiket÷s, Jums yra suprantama?“pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo

išsilavinimo

Iš visų amžiaus grupių respondentai 20 m. ir jaunesni (62,5 proc.) ir 60 m. ir vyresni

(62,5 proc.) amžiaus apklaustieji dažniausiai nurod÷, kad maisto produktų ženklinimo

informacija suprantama. Palyginus su jais, tokią pat nuomonę pateikusių 20-30 m. (42,9

proc), 31-40 m. (30,4 proc.), 41-50 m. (38,1 proc.) ir 51-60 m. (38,1 proc.) buvo mažiau. Iš

visų amžiaus grupių nuo 31 iki 40 m. dažniausiai nurod÷, kad informacija, pateikiama maisto

produktų etiket÷se, yra nesuprantama (8,7 proc.).

Nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų analizuojant respondentų atsakymų į klausimą:

„Ar informacija, pateikta maisto produktų etiket÷se, Jums yra suprantama?“, pasiskirstymas

pagal respondentų gyvenama vietovę (χ2 =1,445; lls=2; p=0,48).

Apibendrinant respondentų atsakymus šį klausimą, susijusį su informacijos

suprantamumu ant maisto produktų etikečių, galime teigti, kas didesnei daliai moterų nei vyrų

informacija yra suprantama. Pagal užimtumą labiausiai suprantama pateikiama informaciją

studentams, bedarbiams ir namų šeiminink÷ms. Labiausiai nesuprantama buvo bedarbiams

(25 proc.).

4.5 Kai kurių teiginių apie maistingumą suprantamumas

Teiginiai apie maistingumą, vartojami ženklinant, reklamuojant ir pateikiant maisto

produktus, gali paskatinti vartotojus priimti sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką maisto

produktų pasirinkimui bei maistinių medžiagų suvartojimui, o kartu ir visuomen÷s sveikatai,

44

tod÷l, siekdami nustatyti, ar gyventojai juos teisingai supranta, tyrime dalyvavusiems

asmenims pateik÷me keletą tokių teiginių pavyzdžių.

4.5.1 Teiginių „Daug skaidulinių medžiagų“ ir „Skaidulinių medžiagų šaltinis“

suprantamumas

Respondentams buvo pateiktas klausimas: „Kaip manote, kuriuo užrašu pažym÷tame

maisto produkte yra daugiau skaidulinių medžiagų – „Skaidulinių medžiagų šaltinis“ ar

„Daug skaidulinių medžiagų“? Pateikti 4 atsakymo variantai: „Abiejuose vienodai“, su užrašu

„Skaidulinių medžiagų šaltinis“, su užrašu „Daug skaidulinių medžiagų“ ir „Nežinau“.

Pagal reglamento 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir

sveikatingumą“ priedą, gali būti teiginių apie maistingumą, kuriuose vartojami žodžiai „Daug

(konkrečios maistin÷s medžiagos pavadinimas)“ ir „(Konkrečios maistin÷s medžiagos

pavadinimas) šaltinis“. Kaip vieną iš tokių teiginių pavyzdžių pasirinkau teiginius „Daug

skaidulinių medžiagų“ ir „Skaidulinių medžiagų šaltinis“. Atsakymus vertinau pagal min÷to

Reglamento priede išd÷stytas nuostatas, kuriose nurodoma, kad produkto, paženklinto teiginiu

„Daug skaidulinių medžiagų“, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų, o

„Skaidulinių medžiagų šaltinis“, jei 100 g. produkto yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų.

Tod÷l atsakymą su užrašu „Daug skaidulinių medžiagų“ pasirinkę apklaustieji apibūdinami

kaip nurodę teisingą atsakymą.

Panaši dalis moterų (15,3 proc.) ir vyrų (16,3 proc.) nurod÷ atsakymo variantą, kad

abiejuose yra vienodai skaidulinių medžiagų. Vyrai (37,2 proc.) dažniau nei moterys (23,7

proc.) nežinojo atsakymo į pateiktą klausimą. Kaip teisingą atsakymo variantą, „Daug

skaidulinių medžiagų“ dažniau nurod÷ moterys (33,9 proc.) nei vyrai (18,6 proc.) (p=0,61).

Panaši dalis mieste (27,1 proc.) ir kaime (28,1 proc.) nurod÷, kas skaidulinių

medžiagų yra daugiau su užrašu „Skaidulinių medžiagų šaltinis“. Respondentai, kurie

teisingai įvardino teiginį apie skaidulas, mieste (32,9 proc.) buvo beveik dvigubai daugiau nei

kaime (15,6 proc.). Dažniau kaimo (43,8 proc.) nei miesto (22,9 proc.) gyventojai nurod÷,

kas nežino, kur yra daugiau skaidulinių medžiagų. Taip pat reikia pamin÷ti, kad

pasiskirstymas pagal vietovę buvo statistiškai reikšmingas (p<0,01, χ2 =11,889 ).

45

χ2 =11,889; lls=3; p<0,01

6 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip manote, kuriuo užrašu

pažym÷tame maisto produkte yra daugiau skaidulinių medžiagų :„Skaidulinių

medžiagų šaltinis ar „Daug skaidulinių medžiagų“? pasiskirstymas (proc.) priklausomai

nuo vietov÷s

Did÷jant tyrime dalyvavusių asmenų išsilavinimui, nežymia dalimi maž÷jo

nurodžiusiųjų teisingą atsakymo variantą. Dažniausiai teisingą atsakymo variantą nurod÷

vidurinį išsilavinimą turintys respondentai (40 proc.), (6 lentel÷).

46

6 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip manote, kuriuo užrašu

pažym÷tame maisto produkte yra daugiau nskaidulinių medžiagų : „Skaidulinių

medžiagų šaltinis“ ar „Daug skaidulinių medžiagų“?“pasiskirtymas (proc.) pagal

išsilavinimą

Didžiausia dalis apklaustųjų, nežinančių, kuriuo teiginiu apibūdintame produkte yra

daugiau baltymų, buvo 31-40 m. amžiaus (39,1 proc.) ir ≥ 60 m. amžiaus (37,5 proc.)

grup÷se. Palyginti su jais, atsakymo nežinojo jaunesnių (20 metų ir jaunesnių bei 20-30 m.

amžiaus) respondentų (atitinkamai 25,0 proc., ir 19,0 proc.). Panaši dalis visų amžiaus grupių

pateik÷ teisingą atsakymą.

Analizuojant respondentų atsakymus pagal jų užimtumą, daugiau darbuotojų (39,5

proc.) nežymia dalimi skiriasi bedarbių (37,5 proc.), negu tarnautojų (25,0 proc.), studentų

(20,0 – proc.), namų šeimininkių (20,0 proc.) nurod÷, kad nežino, kuriuo užrašu pažym÷tame

maisto produkte yra daugiau skaidulinių medžiagų. Tuo tarpu teisingą atsakymo variantą

pasirinko žymi dalis ≥ 60 m. amžiaus ir vyresnių respondentų, jei lygintum÷te su studentais

(40 proc.), namų šeiminink÷mis (40 proc.), bedarbiais (37,5 proc.), tarnautojais (25 proc.),

darbuotojais (21 proc.).

Apibendrinant duomenis apie maistingumo teiginių „Daug skaidulinių medžiagų“ ir

„Skaidulinių medžiagų šaltinis“ suprantamumą, galima teigti, kad vyrai dažniau nei moterys

nežinojo atsakymo į pateiktą klausimą. Kaip teisingą atsakymo variantą, „Daug skaidulinių

medžiagų“ dažniau nurod÷ moterys nei vyrai. Respondentų, kurie teisingai įvardino teiginį

apie skaidulas, beveik dvigubai daugiau gyvena mieste nei kaime.

Atsakymai

Išsilavinimas Skaidulinių medžiagų

šaltinis

Daug skaidulinių medžiagų

Abiejuose vienodai

Nežinau Iš viso

N 2 0 2 2 6 Pradinis

Proc 33,3 0 33,3 33,3 100,0

N 8 16 6 10 40 Vidurinis

Proc 20,0 40,0 15,0 25,0 100,0

N 16 20 16 28 80 Spec. vidurinis Proc 20,0 25,0 20,0 35,0 100,0

N 30 20 8 20 78 Aukštasis

Proc 38,5 25,6 10,3 25,6 100,0

47

4.5.2 Teiginio „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“ suprantamumas

Pagal Pasaulin÷s Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, rekomenduojama daug

sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus keisti nesočiųjų riebalų rūgščių turinčiais

produktais. Siekiant nustatyti, ar Lietuvos suaugusieji gyventojai žino tokią rekomendaciją ir

teisingai supranta teiginį apie maistingumą „Sud÷tyje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių“, buvo

pateiktas klausimas: „Jei ant maisto produkto pakuot÷s būtų nurodyta „Sud÷tyje yra

polinesočiųjų riebalų rūgščių“, kaip Jūs vertintum÷te tokį produktą?“ ir trys atsakymo

variantai: „nenaudinga mitybai“, „naudinga mitybai“, „neturiu nuomon÷s“.

Atsakymą, kad toks produktas naudingas mitybai, pasirinkę respondentai apibūdinami

kaip teisingai įvertinę šį maistingumo teiginį.

Nustatyta, kad teiginį „sud÷tyje yra polinesočiųjų omega riebalų rūgščių“ teisingai

įvertino 79,4 proc. respondentų ir tik 16,7 proc. apklaustųjų netur÷jo nuomon÷s, t.y. nežinojo,

kaip įvertinti tokį produktą. Iš visų respondentų tik 2,9 proc. man÷, kad nenaudinga jų

mitybai.

Statistiškai reikšmingai daugiau moterų (84,7 proc.) negu vyrų (72,1 proc.) mano, kad

produktas su teiginiu „Sud÷tyje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių“ yra naudingas jų mitybai

(p<0,05). Panaši dalis vyrų (2,3 proc.) ir moterų (3,4 proc.) tokį produktą vertina kaip

nenaudingą jų mitybai, o daugiau vyrų (25,6 proc.) nei moterų (10,2 proc.) netur÷jo

nuomon÷s, kaip jau min÷jau, nežino, kaip vertinti tokį teiginį.

48

72,1

2,3

25,6

84,7

3,4

10,2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Naudinga

mitybai

Nenaudinga

mitybai

Neturi

nuomones

proc

Vyrai

Moterys

χ2 = 9,742; lls=3; p<0,005

7 pav. Respondentų atsakymų į klausimą; „Jei ant maisto produo pakuot÷s būtų

nurodyta „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“, kaip Jūs vertintum÷te tokį

produktą?“atsakymų pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo lyties

Palyginus respondentų atsakymų pasiskirstymą apie maisto produkto, paženklinto

teiginiu „Sud÷tyje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių“, vertinimą pagal gyvenamąją vietovę,

nustatyta, kad didesn÷ dalis kaimo gyventojų (81,3 proc.) nei miesto (78,6 proc.) teiginį

vertina kaip naudingą jų mitybai, o didesn÷ dalis miesto (17,1 proc.) nei kaimo gyventojų

(15,6 proc.) netur÷jo nuomon÷s, kaip įvertinti šį teiginį.

20-30 m. (90,5 proc.) amžiaus respondentai dažniau negu kitų amžiaus grupių nurod÷,

kad omega riebalų rūgščių turintis produktas yra naudingas jų mitybai. Tik labai maža dalis

apklaustųjų neteisingai įvertino teiginį, taip pat 20-30, 31-40 ir 51-60 m. amžiaus grupių šio

atsakymo net nepasirinko. Dažniausiai respondentai, kurie netur÷jo nuomon÷s apie šį teiginį,

buvo 20 m. ir jaunesni (25 proc.).

Tyrime pastebima, kad, did÷jant respondentų išsilavinimui, nežymia dalimi did÷jo

manančių, kad produktas, paženklintas teiginiu „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“, yra

naudingas jų mitybai (7 lentel÷). Mažesn÷ dalis aukštąjį išsilavinimą (15,4 proc.) negu spec.

vidurinį (17,5 proc.,), vidurinį (20 proc.,) išsilavinimą turinčių apklaustųjų nurod÷, kad

49

nežino, kaip savo mitybos atžvilgiu vertinti polinesočiųjų riebalų rūgščių turintį maisto

produktą.

7 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą „Jei ant maisto produo pakuot÷s

būtų nurodyta „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“, kaip Jūs vertintum÷te tokį

produktą?“atsakymų pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo išsilavinimo

Atsakymai

Naudinga mitybai Nenaudinga

mitybai Neturiu

nuomon÷s

Iš viso Respondentų išsilavinimas

N Proc N Proc N Proc N Proc

Pradinis 2 33,3 4 66,7 0 0 6 100,0

Vidurinis 32 80,0 0 0 8 20,0 40 100,0

Spec. vidurinis

64 80,0 0 0 14 17,5 80 100,0

Aukštasis 64 82,1 2 2,6 12 15,4 78 100,0

χ2 = 92,565; lls=9; p<0,001

Apibendrinant duomenis apie maistingumo teiginio „Sud÷tyje yra polinesočiųjų

riebalų rūgščių“ suprantamumą, galima teigti, kad didel÷ dalis apklaustųjų teisingai įvertino šį

teiginį. Tik nedidel÷ dalis respondentų netur÷jo nuomon÷s. Atsakymo dažniau nežinojo vyrai,

20 m. ir jaunesni apklaustieji, darbuotojai ir studentai.

4.6 Respondentų nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos

įtaką maisto produkto pasirinkimui

Siekiant nustatyti tyrime dalyvavusiųjų nuomonę, ar jų maisto produktų pasirinkimui

tur÷tų įtakos maistingumo teiginys apie maisto produkto papildymą maistine medžiaga,

nepriklausomai nuo tokios informacijos pateikimo būdo, buvo pateiktas klausimas, kurį iš

dviejų panašių produktų pasirinktų respondentai, jei vienas jų būtų papildytas vit.C, o kitas –

nepapildytas vit. C.

Dauguma respondentų (70,6 proc.) nurod÷, kad jeigu jiems būtų pasiūlyti du panašūs

produktai: vienas papildytas vitaminu C, o kitas – nepapildytas, jie pasirinktų papildytą. Labai

nedaug skyr÷si respondentų, netur÷jusių nuomon÷s (14,7 proc.) ir respondentų, kurie

pasirinktų nepapildytą (13,7 proc.) vit.C. produktą, atsakymai.

Didesn÷ dalis moterų (72,9 proc.) nei vyrų (67,4 proc.) pasirinktų produktą, papildytą

vitaminu C, o vyrai (23,3 proc.) dažniau nurod÷ nei moterys (8,5 proc.), kad neturi nuomon÷s

50

d÷l to, kurį produktą pasirinkti.Vyrų (7 proc.), o moterų (18,6 proc.), kurie nesirinktų

produkto, papildyto vit. C., dalis ženkliai skyr÷si. Reikia pamin÷ti, kad pasiskirstymas pagal

lytį buvo statistiškai reikšmingas (χ2 = 15,277; lls=3; p=0,002).

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mieste ir kaime gyvenančių respondentų

nenustatyta (p=0,081). Tačiau didesn÷ dalis miesto (72,9 proc.) nei kaimo (65,6 proc.)

respondentų rinktųsi produktą, papildytą vit. C. Respondentai, gyvenantys mieste (15,7

proc.), dažniau netur÷jo nuomon÷s nei kaime (12,5 proc.).

Palyginus respondentų atsakymą į klausimą: „Jeigu Jums būtų pasiūlyti du panašūs

produktai: vienas papildytas vit. C, o kitas – ne, kurį pasirinktum÷te?“ pasiskirstymas pagal

amžių buvo statistiškai reikšmingas (p<0,005). Didžiausia dalis respondentų, nurodžiusių, kad

rinktųsi produktą, papildytą vit. C, buvo 60 m. ir vyresnio amžiaus (8 lentel÷). Maisto

produktą, nepapildytą vit. C, rinktųsi 20 m. ir jaunesni respondentai. Didžiausia dalis

respondentų, netur÷jusių nuomon÷s šiuo klausimu, buvo 51-60 m. amžiaus grup÷ (28,6 proc.).

8 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą „Jeigu Jums būtų pasiūlyti du

panašūs produktai: vienas produktas papildytas vit. C, o kitas – nepapildytas, kurį

produktą pasirinktum÷te?“ pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo amžiaus

Atsakymai

Papildytą vit.C Nepapildytą

vit.C Neturiu

nuomon÷s

Iš viso Respondentų

amžius

N Proc N Proc N Proc N Proc

≤20 10 62,5 4 25,0 2 12,5 16 100,0

20-30 34 81,0 4 9,5 4 9,5 42 100,0

31-40 30 65,2 8 17,4 6 13,0 46 100,0

41-50 34 81,0 4 9,5 4 9,2 42 100,0

51-60 22 52,4 8 19,0 12 28,6 42 100,0

≥60 14 87,5 0 0 2 12,5 16 100,0

χ2 = 24,397; lls=15; p<0,05

Palyginus respondentų atsakymų į klausimą „Jeigu Jums būtų pasiūlyti du panašūs

produktai: vienas papildytas vit. C, o kitas – nepapildytas, kurį pasirinktum÷te?”

pasiskirstymą pagal užimtumą, nustatyta, kad papildytą produktą pasirinktų daugiausiai (100

51

proc.) moksleiviai ir pensininkai. Daugiausiai maisto produktą, nepapildytą vit.C, pasirinko

namų šeiminink÷s (60 proc.).

Did÷jant išsilavinimui, did÷jo respondentų, nurodžiusių, kad rinktųsi papildytą

produktą, ir maž÷jo šiuo klausimu neturinčių nuomon÷s apklaustųjų dalis (8 pav.)

8 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Jeigu Jums būtų pasiūlyti du panašūs

produktai: vienas produktas papildytas vit. C, o kitas – nepapildytas, kurį produktą

pasirinktum÷te?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo išsilavinimo

Apibendrindama galiu teigti, kad vis d÷lto respondentai rinktųsi maisto produktą,

papildytą vit. C. Respondentai teisingai vertina vitaminu C papildytus maisto produktus:

dauguma apklaustųjų, jei jie būtų pakankamai informuoti, kad vienas iš dviejų panašių maisto

produktų yra papildytas vit. C, o kitas – nepapildytas, nurod÷, kad pasirinktų papildytąjį.

Taip pat anketoje buvo pateiktas klausimas: „Ar turi įtakos maisto produkto

pasirinkimui tai, jog maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu, pvz.: „Su linų

s÷menimis“ ant maisto produkto pakuot÷s ?“ ir pateikti penki atsakymo variantai: „taip

visada“, „ne“, „neturiu nuomon÷s“, „nežinau“, „taip, visada į teiginius atkreipiu d÷mesį ir tai

lemia mano pasirinkimą“. Kaip ir analizuotame klausime, ką respondentai pasirinktų – ar

produktą, papildyta vit. C, ar nepapildytą, didžioji dalis respondentų (70,6 proc.),

nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, užimtumo, išsilavinimo ir gyvenamos vietov÷s, pasirinko

papildytą produktą vit.C. Taip ir klausime: „Ar turi įtakos Jūsų pasirinkimui, tai, jog maisto

produktas paženklintas maistingumo teiginiu, pvz.: „Su linų s÷menimis“ ant maisto produkto

pakuot÷s?“, didžioji dalis respondentų (36,3 proc.) nurod÷, kad visada į teiginius atkreipia

52

d÷mesį ir tai lemia jų pasirinkimą, tai rodo, kad respondentai atkreipia d÷mesį į maistingumo

teiginius.

Lyginant respondentų nuomonę pagal lytį, statistiškai reikšmingai (p<001) dažniau

moterys (42,4 proc.) nei vyrai (27,9 proc.) nurod÷, kad teiginiai lemia jų pasirinkimą. Vyrai

dažniau (37,2 proc.) nei moterys (13,6 proc.) teig÷, kad jų pasirinkimui neturi įtakos

maistingumo teiginys (9 pav.).

χ2 = 32,945; lls=4; p<0,001

9 pav. Respondentų atsakymo į klausimą: „Ar turi įtakos maisto produkto

pasirinkimui, tai, jog maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu pvz.: „Su linų

s÷menimis“ ant maisto produkto pakuot÷s ?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo lyties

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mieste ir kaime gyvenančių respondentų

nenustatyta (p=0,903). Tačiau didesn÷ dalis miesto (35,7 proc.) nei kaimo (37,5 proc.)

respondentų visada atkreipia d÷mesį į teiginius ir tai lemia jų pasirinkimą. Tik nedidel÷ dalis

miesto (5,7 proc.) ir kaimo (3,1 proc.) respondentų netur÷jo nuomon÷s.

Statistiškai reikšmingai (p<0,001) didesn÷ dalis 60 m. amžiaus ir vyresnių (62,5 proc.)

negu kitų amžiaus grupių (atitinkamai - ≤20 m. - 12,5 proc., 20-30 m. – 42,90 proc., 31-40

m. – 21,7 proc., 41-50 m. – 47,6 proc., 51-60 m. – 33,3 proc.) dažniau nurod÷, kad visada į

teiginius atkreipia d÷mesį ir tai lemia jų pasirinkimą. Respondentai nurod÷, kad, renkantis

maisto produktą, teiginiai nelemia jų pasirinkimo, nurod÷ atitinkamai: 20-30 m. – 38,1 proc.,

≤20 m. – 25,0 proc., 31-40 m. – 21,7 proc., 41-50 m. – 9,5 proc., 51-60 m. – 28,6 proc., 60 m.

ir vyresni – 12,5 proc.

53

Palyginus respondentų atsakymus pagal jų užimtumą nustatyta kad statistiškai

reikšmingai (p<0,001) dažniausiai nelemia pasirinkimą, kad maisto produktas paženklintas

maistingumo teiginiu „Su linų s÷menimis“ studentams – 40,0 proc., tarnautojams – 25 proc.,

darbuotojams – 23,7 proc., ir bedarbiams - 23,7 proc., moksleiviai, namų šeiminink÷s ir

pensininkai šio atsakymo varianto visai nenurod÷. Šiuo klausimu netur÷jo nuomon÷s namų

šeiminink÷s – 20,0 proc., darbuotojai – 8,9 proc. ir tarnautojai – 2,8 proc. Į teiginius atkreipia

d÷mesį (ir tai lemia maisto produkto pasirinkimą) pensininkai – 100 proc.

Analizuojant respondentų atsakymus į klausimą: „Ar turi įtakos Jūsų pasirinkimui, tai

jog maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu („Su linų s÷menimis“) ant maisto

produkto pakuot÷s?“ pagal išsilavinimą, nustatyta, kad didžiausia dalis respondentų teigia,

kad visada į teiginius atkreipia d÷mesį. (10 pav.).

= χ2=29,277; lls=12; p<0,05

10 pav. Respondentų atsakymo į klausimą: „Ar turi įtakos Jūsų pasirinkimui, tai jog

maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu („Su linų s÷menimis“) ant maisto produkto

pakuot÷s? skirstinys (proc.) priklausomai nuo išsilavinimo

Apibendrinant respondentų atsakymus, gal÷čiau konstatuoti, jog maisto produkto

pasirinkimui turi įtakos tai, kad maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu, tai

atkreipia d÷mesį ir lemia vieno ar kito produkto pasirinkimą.

4. 6. 1. Nuomon÷, ar pateikti maistingumo teiginiai neklaidina vartotojų

Anketoje buvo pateiktas klausimas: „Ar maistingumo teiginiai, pateikti ant maisto

produktų pakuočių, neklaidina? Ir pateikti trys atsakymo variantai: „Ne“, „Nežinau“ ir „Taip,

klaidina“.

54

Respondentai nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, vietov÷s ir užimtumo,

nurod÷, kad pateikti teiginiai ant maisto produktų pakuočių jų neklaidina (nurod÷ - 54,9

proc.), nežino (31,4 proc.), o kad klaidina nurod÷ 13,7 proc., apklaustųjų.

Nustačiau, kad statistiškai reikšmingai daugiau moterų (64,4 proc.) nei vyrų (41,9

proc.) teigia, kad maistingumo teiginiai jų neklaidina. O dvigubai daugiau vyrų nei moterų

(atitinkamai 44,2 proc., ir 22,2 proc.) nežino, ar pateikti teiginiai juos klaidina. 13,6 proc. –

moterų ir 14,0 proc., vyrų mano, kad pateikti teiginiai klaidina (11 pav.):

χ2=12,392; lls=2; p<0,05

11 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Ar maistingumo teiginiai pateikti ant

maisto produktų neklaidina?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo lyties

Palyginus tyrime dalyvavusių atsakymų pasiskirstymą paklausus apie tai, ar pateikti

maistingumo teiginiai ant maisto produktų jų neklaidina, priklausomai nuo užimtumo,

nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų (9 lentel÷).

55

9 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą: „Ar maistingumo teiginiai pateikti

ant maisto produktų pakuočių neklaidina?“ pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo

užimtumo

Atsakymai

Ne Nežinau Taip klaidina Iš viso Respondentų

užimtumas N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

Studentas 12 60,0 4 20,0 4 20,0 20 100,0

Darbuotojas 38 50,0 26 34,2 12 15,8 76 100,0

Tarnautojas 32 44,4 30 41,7 10 13,9 72 100,0

Bedarbis 14 87,5 2 12,5 0 0 16 100,0

Moksleivis 0 0 2 50,0 2 50,0 4 100,0

Namų šeiminink÷

10 100,0 0 0 0 0 10 100,0

Pensininkas 6 100,0 0 0 0 0 6 100,0

χ2=32,849; lls=12; p<0,001

Statistiškai reikšmingai vienareikšmiškai namų šeiminink÷s (100 proc.) ir pensininkai

(100 proc.) atsak÷, kad maistingumo teiginiai ant maisto produkto pakuočių jų neklaidina.

Nežino, ar pateikti teiginiai neklaidina, dažniausiai nurod÷ tarnautojai (41,7 proc.).

Moksleiviai (50 proc.) dažniausiai man÷, kad maisto teiginių pateikimas ant maisto produktų

etikečių klaidina.

Palyginus respondentų atsakymus į klausimą: „Ar maistingumo teiginiai, pateikti ant

maisto produktų pakuočių, neklaidina?“ pasiskirstymas pagal amžių nustatytas toks: labiausiai

neklaidina teiginių pateikimas ant etikečių 41-50 m. – 76,2 proc., ≥60 m. – 62,5 proc., ir 31-

40 m. - 60,9 proc. Nežino, ar pateikti teiginiai klaidina, dažniausiai 51-60 m. (42,9 proc.). Tik

nedidel÷ dalis respondentų nurod÷, kad pateikti teiginiai juos klaidina (atitinkamai 20-30 m. –

23,8 proc., 51-60 m. – 23,8 proc., <20 m. – 12,5 proc., ≥60 m. – 12,5 proc. (12 pav.).

56

χ2=28,141; lls=10; p<0,01

12 pav. Respondentų atsakymo į klausimą: „Ar maistingumo teiginiai pateikti ant

maisto produktų pakuočių neklaidina?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo amžiaus

Statistiškai reikšmingų skirtumų, ar maistingumo teiginiai, pateikti ant maisto

produkto pakuočių neklaidina vartotojų, pagal vietovę nenustatyta (p=0,443).

Respondentų nuomon÷, ar maistingumo teiginiai jų neklaidina, statistiškai

reikšminagai (p<0,01) pagal išsilavinimą, nurod÷, kad dažniau neklaidina vidurinio

išsilavinimo respondentų (70,0 proc.) nei aukštąjį išsilavinimą (53,8 proc.) turinčių

respondentų. Didžiausia dalis apklaustųjų (66,7 proc.) buvo pradinio išsilavinimo

respondentai, kurie teig÷, kad pateikti maistingumo teiginiai ant maisto produkto pakuočių

juos klaidina. Nedidel÷ dalis spec. vidurinio (15,0 proc.), vidurinio (10,0 proc.) ir aukštojo

(10,3 proc.) išsilavinimo respondentų teig÷, kad teiginiai juos klaidino.

Apibendrinant reik÷tų pamin÷ti, kad apskritai maistingumo teiginiai klaidina tik

nedidelę dalį respondentų, didžioji dalis apklaustųjų norod÷, kad maistingumo teiginiai jų

neklaidina ir tai lemia netgi produktų pasirinkimą.

Respondentų buvo klausiama: „Rinkdamiesi maisto produktą, į ką pirmiausiai

atkreipiate d÷mesį?“ ir pateikti 4 atsakymo variantai: „Į maisto produkto sud÷tį“; „Į teiginius

apie sveikatingumą“: „Maistingumo informaciją“; „Į teiginius apie maistingumą“.

Did÷jant respondentų išsilavinimui, did÷ja respondentų skaičius, nurodžiusių, kad

rinkdamiesi maisto produktą pirmiausiai atkreipia d÷mesį į jo sud÷tį (atitinkamai pradinio

išsilavinimo – 33,3 proc., vidurinio – 50,0 proc., spec. vidurinio – 47,5 proc., aukštojo – 59,0

proc., išsilavinimo). Į teiginius apie sveikatingumą renkantis maisto produktą pirmiausiai

57

atkreipia d÷mesį pradinio išsilavinimo respondentai (33,3 proc.), o į teiginius apie

maistingumą dažniausiai d÷mesį atkreipia spec. vidurinio išsilavinimo respondentai (35,0

proc.).

χ2=31,445; lls=9; p<0,001

13 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Rinkdamiesi maisto produktą, į ką

pirmiausiai atkreipiate d÷mesį?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo išsilavinimo

Nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų analizuojant respondentų atsakymą į klausimą į

ką pirmiausia atkreipia d÷mesį, rinkdamiesi maisto produktą, pagal lytį (p=0,065, χ2=7,232).

Tačiau dažniausiai rinkdamiesi produktą atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį. Taip pat

reikšmingų skirtumų nenustatyta ir pagal gyvenamą vietovę (p=0,392).

Analizuojant respondentų atsakymus pagal amžių, statistiškai reikšmingai did÷jant

respondentų amžiui, did÷jo dalis nurodžiusių, kad pirmiausiai, rinkdamiesi maisto produktą,

atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį (atitinkamai <20 m. – 25,0, 20-30 m. – 47,6 proc.,

31-40 m. – 43,5 proc., 41-50 m. – 47,6 proc., 51-60 m. – 76,2 proc., >60 m. 62,5 proc.).

Dažniausiai, rinkdamiesi maisto produktą, pirmiausiai atkreipia d÷mesį į teiginius apie

sveikatingumą pus÷ (50,0 proc.) >20 m. ir jaunesni respondentai. O į teiginius apie

maistingumą dažiausiai atkreipia d÷mesį respondentai, kurių amžiaus grup÷ nuo 31 iki 40 m.

amžiaus (39,1 proc.). Mažiausiai ir maž÷ja did÷jant respondentų amžiui, respondentai

atkreipia d÷mesį renkantis maisto produktą pagal amžių į maistingumo informaciją

(atitinkamai > 20 m. – 25 proc., 21-30 m. – 19,0 proc., 31-40 m. – 8,7 proc., 41-50 m. – 9,5

proc., 51-60 m. – 4,8 proc., >60 m. – visai nekreipia d÷mesio į maistingumo informaciją, nes

n÷ vienas respondentas nepasirinko šio atsakymo varianto).

58

Statistiškai reikšmingai (p<0,001) pagal užimtumą daugiau tarnautojų (63,9 proc.) nei

darbuotojų (57,9 proc.), namų šeimininkių (40,0 proc.), pensininkų (33,3 proc.), studentų

(30,0 proc.), ir bedarbių (25,0 proc.) pirmiausiai atkreipia d÷mesį, kaip ir pagal kitus jau

analizuotus veiksnius, į maisto produkto sud÷tį. Į teiginius apie sveikatingumą pirmiausiai

atkreipia d÷mesį namų šeiminink÷s (40,0 proc.) ir moksleiviai (50,0 proc.). Mažiausiai

atkreipia d÷mesį į teiginius apie maistingumą renkantis maisto produktą tarnautojai (11,1

proc.), darbuotojai (5,3 proc.), bedarbiai taip pat kaip ir darbuotojai (12,5 proc.), studentai

vienodai tiek į maistingumo informaciją (20 proc.), tiek ir į teiginius apie maistingumą (20,0

proc.), namų šeiminink÷s į teiginius apie maistingumą (20,0 proc.) ir pensininkai (33,3 proc.).

Apibendrinant atsakymą į šį klausimą, galima teigti, kad, priklausomai nuo

išsilavinimo, amžiaus ir užimtumo, respondentai rinkdamiesi maisto produktą, pirmiausiai

atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį, šį atsakymo variantą pasirinko dažniausiai.

4.7 Rinkoje esančių produktų, pažym÷tų maistingumo teiginias, analiz÷

Atlikus maisto produktų, esančių Lietuvos prekybos centruose, tyrimą, pasirinkau ir

pateikiau 56 maisto produktus (3 priedas), ant kurių pakuočių pateikti teiginiai apie maisto

produktų maistingumą. Įvertinau maisto produktų ženklinimą pagal HN 119:2002 „Maisto

produktų ženklinimas“ ir maistingumo teiginių atitiktį ir jų pateikimą pagal relgamentą

1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“.

Išanalizavus, kokių maisto produktų su teiginiais galime rasti mūsų parduotuvių

lentynose, paaišk÷jo, kad gamintojai ne visada tiksliai ir teisingai pateikia masitingumo

teiginį ant pakuot÷s, netinkamai ženklina, maisto produkto sud÷tyje nenurodo medžiagos

kiekio arba visai nepateikia maistingos medžiagos. Pasteb÷jau, jog dažniausiai ant visų

produktų grupių mirga užrašai „Be konservantų“, „Be E“, „Be E 621“, taip pat užrašai

„Natūralu“, tačiau nenurodoma nieko daugiau, kas būtent tą produktą daro natūralų.

Terminas „Natūralus“ gali būti vartojamamas teiginyje. Taip pat pat labai daug produktų

ženklinam užrašu „Ekologiška“.

Kalbant apie pieno produktus, nemaža dalis produktų ženklinama teiginiais, tačiau

pateikimas yra klaidingas (3 priedas) Pavyzdžiui: Jogurtas su persikais ir kviečiais 0 %

riebumo. Atlikus laboratorinius tyrimus, nustatyta riebalų ≤0,1 %. Pažeistas Europos

Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų

maistingumą ir sveikatingumą priedo „Teiginiai apie maistingumą ir jiems taikomos sąlygos“

5 skirsnio reikalavimas: „Teiginys, kad maisto produktas neturi riebalų, arba kitas teiginys,

kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml

produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g riebalų. Tačiau teiginius „X proc. be riebalų“ vartoti

59

draudžiama”. Ženklinime pateikta nuoroda „0 % riebumo“ neatitinka teiginiams apie

maistingumą nustatytų reikalavimų. Pažeisti maisto produktų ženklinimo reikalavimai.

Prieiga per internetą (http://vmvt.lt/lt/naujienos/1741/). Taip pat (3 priede) pateikta pieno

pakuot÷ su užrašu „Daugiau baltymų“, kuris atitinka min÷to reglamento reikalavimus, nes

teiginys „Daug baltymų“ arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti tik

tuo atveju, jei mažiausiai 20 proc. maisto produkto energetin÷s vert÷s sudaro baltymai, šiuo

atveju baltymai sudaro 25,1 (proc.). Pamin÷tina, jog ne tik pieno produktai ženklinami

maistingumo teiginiu „Daug baltymų“. Šiuo teiginiu ženklinama krabų skonio lazdel÷s.

Maistingumo teiginys pateiktas teisingai (3 priedas), baltymų kiekis sudaro ne mažiau (20

proc.) maisto produkto energetin÷s vert÷s. Varškę populiaru žym÷ti užrašu „Lengvai“ ir

nurodoma, kad varšk÷ su s÷menimis ir žemuog÷mis 5 % riebumo. Kaip jau min÷jau, lengvas

produktas atitinka „mažiau“ reiklavimus; šalia teiginio turi būti paaiškinta, kokia savyb÷ daro

produktą lengvą. Varšk÷ taip pat ženklinama maistingumo teiginiu „mažiau kalorijų“ ir šalia

nurodytas riebumas 5 % (3 priedas). Teiginys „mažiau kalorijų“ nurodomas tuo atveju, jei

produkte yra mažiausiai (30 proc.) mažiau kalorijų ir turi būti nurodyti veiksniai, d÷l ko

sumaž÷jo kalorijų kiekis. Ant jogurto pakuot÷s nurodytas maistingumo teiginys „Be cukraus“,

100 g. produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g. cukrų. Labai populiaru tiek ant varšk÷s, jogurtų,

pasukų ir sūrelių etikečių nurodyti, kad produktai „su bifidobakterijomis“, „su probiotikais“

ir nurodyti, kokios būtent bifido bakterijos yra produkte ir koks jų kiekis pvz: (5*107 ksv/g).

Tačiau reglamento 1924/2006 priedas to nereglamentuoja, n÷ra nurodyta teiginių, susijusių su

probiotikais. Grietinę populiaru ženklinti su užrašu „Natūrali“.

Ketčupus ir majonezus taip pat populiaru ženklinti min÷tais užrašais. Majonezas

žymimas teiginiu „lengvas“ ir nurodoma, kad mažiau riebalų. Lyginant įprasto mums

majonezo riebalų kiekį 100 ml produkto riebalai sudaro 30 g., o mūsų analizuojamame

produkte riebalai sudaro 15 g. Taip pat ant majonezo etiket÷s galime pamatyti su užrašu „Be

cholesterolio“, „Be jokių E“. Pomidorų padažų etiket÷s pateikiamos su užrašais

„Ekologiškas“, „Be jokių E“, „Natūralus“. Su užrašu „Natūralus“ pažym÷tas pomodorų

padažas atitinka natūraliam teiginiui keliamus reikalvimus, kadangi ant etiket÷s nurodyta, kad

be dažiklių, be saldiklių, be tirštiklių, be konservantų. Patikrinus tai , produktų sud÷tyje visų

šių priedų nenustatyta.

Ant m÷sos gaminių nurodomi teiginiai „Su natūraliomis probiotin÷mis kultūromis“,

„Su sumažintu natrio kiekiu druskoje“, „Su omega 3“, „Mažiau riebalų“. Maistingumo

teiginys „Mažiau riebalų“ nurodomas tuo atveju, jei kieto produkto 100 g yra ne daugiau 3 g

riebalų. Šiuo teiginiu paženklintas kalakutienos kumpelis (3 priedas) atitinka teiginiui apie

maistingumą keliamus reikalvimus, 100 g kieto produkto riebalų – 2,1 g. Vaikų linijos m÷sos

60

produktai (daktariška dešra, dešrel÷s ir paštetas) ženklinami, kad jie papildyti mineralais ir

vitaminais. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas

(EB) Nr. 1925/2006 d÷l maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis

kitomis medžiagomis.

Kai maisto produktas papildomas vitaminu arba mineralu, to vitamino arba mineralo

kiekis maisto produkte turi bent jau prilygti reikšmingam kiekiui, nurodytam Direktyvos

90/496/EEB priede. Analizuojamo produkto 100 g nurodyti kiekiai neviršija. Dažniausiai

vitaminais ir mineralais papildomi sausi pusryciai, koš÷s, nealkoholiniai g÷rimai, sultys.

Kadangi šiuo metu yra labai populiarus produktų papildymas pilinesočiosiomis ir

mononesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis, parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau

maisto produktų su teiginiais „Omega 3 riebalų rūgščių šaltinis“, su užd÷tu ženklu „Omega

3“. Teiginys, kad maisto produktas yra omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis, arba kitas teiginys,

kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto ir

100 kcal produkto tenka mažiausiai 0,3 g alfa linoleno rūgšties arba 100 g ir 100 kcal

produkto tenka mažiausiai 40 mg eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties bendro

kiekio. Tačiau atidžiau išstudijavus krabų skonio lazdelių iš sūrimio (3 priedas) sud÷tį, kiekis

100 g produkto neatitinka maistingumo teiginiams keliamų reikalavimų, net nenurodoma

omega 3 riebiųjų rūgščių. kiekis, sud÷tyje pateikiamas tik užrašas „Omega 3”. Krabų lazdelių

iš sūrimio pavadinimas pateiktas šalia nurodomos produkto sud÷ties ir maistingumo. Kaip

matome, pakuot÷s etiket÷s pirmajame plane pateiktas nelietuviškas pavadinimnas „Crab

Sticks“.

61

5 IŠVADOS

1. Maisto produktų biologin÷s vert÷s ir funkcionaliųjų savybių padidinimui bei

vartotojų sergamumo sumažinimui maisto produktų gamyboje kaip itin vertingą veikliąją dalį

yra tikslinga naudoti polinesočiųjų RR priedus. Maistin÷s skaidulos pasižymi įvairia teigiama

fiziologine funkcija žmogaus organizmui: normalizuoja žarnyno veiklą ir saugo nuo vidurių

užkiet÷jimo. Funkcionaliojo maisto gamybai tikslinga panaudoti kuo įvairesnius mokslo

ištyrin÷tus augalų komponentus. Būtina tiksliai apibr÷žti kiekvienos maistin÷s žol÷s

veikliąsias dalis, kad pagal 1924/2006 reglamentą būtų galimą įvardinti jų maistingumo

teiginius, o esant pakankamai mokslo duomenų – sveikatingumo teiginius.

2. Vitaminų svarba žmogaus fiziologijai yra nepaprastai didel÷. Maisto produktai,

kurie laikymo ar technologinio perdirbimo metu netenka dalies vitaminų, tur÷tų būti

revitaminizuoti.

3. Prebiotikai – tai žarnyne neabsorbuojamos, bet naudingų žarnyno mikrofloros

atstovų augimą skatinančios ir (arba) jų metabolizmą aktyvinančios medžiagos. Prebiotikai

gali būti pritaikomi daugeliui maisto produktų grupių: pieno produktų (jogurto, įvairių

raugintų pieno g÷rimų, ledų ir kt.), konditerijos gaminių (minkštų ir kietų kramtomųjų

saldainių, zefyro, karamelinių saldainių, šokolado, saldainių su likeriu ir kt.), vaisių gaminių

(uogienių, kompotų ir kt.), įvairiausių duonos ir pyrago gaminių, g÷rimų (sulčių, gaiviųjų

g÷rimų, greitai tirpstančių sausų g÷rimų koncentratų), m÷sos produktų (dešrų, rūkytų gaminių

ir kt.). Technologin÷s jų naudojimo galimyb÷s gerokai platesn÷s ir paprastesn÷s nei

probiotikų.

4. Probiotinių bakterijų paderm÷s savo poveikio efektyvumu labai skiriasi.

Vertinant probiotikus, taikomi ypatingi kriterijai: saugumas – paderm÷s saugumas žmogaus

organizmui turi būti patvirtintas; efektyvumas – probiotiko teigiamas poveikis vartotojo

sveikatai turi būti patvirtintas; patvarumas rūgščių ir tulžies poveikiui – probiotiko

efektyvumas priklauso nuo geb÷jimo išgyventi nepalankioje virškinimo sistemos aplinkoje.

Probiotikai turi išlikti gyvi ir aktyvūs produkte prieš jį suvartojant – geb÷jimas išgyventi

produkte reikiamomis koncentracijomis iki vartojimo trukm÷s pabaigos.

5. Didžioji dalis Lietuvos vartotojų ne viską žino apie maisto produktų

komponentus, nurodytus maisto produkto sud÷tyje. Lietuvos gyventojai turi daugiausiai žinių

apie maistines skaidulas, gyvąsias jogurto bakterijas, folio rūgštį ir prebiotikus.

6. Maistingumo teiginius vartotojai supranta teisingai. Tik nedideliai daliai

vartotojų jie yra nesuprantami. Teiginių pateikimą ant produktų vartotojai vertina teigiamai ir

tai skatina juos pasirinkti būtent maistingumo teiginiu paženklintą maisto produktą. Tačiau,

62

rinkdamiesi maisto produktą pirmiausiai atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį.

Maistingumo teiginiai neklaidina vartotojų.

7. Europos Sąjungoje nuo 2007 m. liepos 1 d. veikia Europos parlamento ir

Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir

sveikatingumą" ir (EB) Nr. 1925/2006 „D÷l maisto produktų papildymo vitaminais ir

mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis". Pirmojo reglamento priede pateikti 24

sveikatos teiginiai ir jų taikymo sąlygos, juos maisto gamintojai jau dabar gali naudoti

ženklindami produktus. Reglamento maistingumo teiginių sąrašas 1924/2006 papildytas

reglamentu 116/2010.

8. Reglamentas 1924/2006 nustato sąlygas, taikytinas visoje ES, kada galima

naudoti maistingumo teiginius tokius kaip „mažo riebumo“ ir sveikatingumo teiginius, tokius

kaip „padeda sumažinti cholesterolį,“ remiantis maistinių medžiagų profiliais. Teiginys gali

būti naudojamas tik tokiu atveju, jei maisto produktas atitinka tam tikrą profilį, t.y. yra

tinkamas druskos, riebalų ir cukraus santykis. Teiginiai neturi būti melagingi, klaidinantys,

dviprasmiški, kelti abejonių d÷l kitų maisto produktų saugos ir (arba) maistingumo

pakankamumo, skatinti ar pritarti perd÷tam maisto produkto vartojimui.Turi būti mokslinis

maistingumo ir sveikatingumo teiginių įrodymas.

9. Komisijos reglamentu (EB) NR. 353/2008 nustatoma paraiškų tvarka gauti

leidimą vartoti teiginius apie sveikatingumą. Teiginiui apie sveikatingumą rengiama atskira

paraiška. Į paraišką įtraukiami visi paskelbti ir nepaskelbti teiginį apie sveikatingumą

patvirtinantys bei nepatvirtinantys susiję moksliniai duomenys ir išsami žmonių tyrimų

duomenų apžvalga, taip yra daroma d÷l to, kad norima įrodyti, kad teiginys apie

sveikatingumą grindžiamas visais moksliniais duomenimis. Reglamentas 1169/2009 iš dalies

keičiantis reglamentą 353/2008, kuriuo nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti teiginius

apie sveikatingumą. Šiame reglamente numatomos paraiškų tinkamumo vertinimas ir paraiškų

atsi÷mimas. Prašymą atsiimti paraišką privaloma pateikti valstyb÷s nar÷s nacionalinei

kompetentingai institucijai, kuriai buvo pateikta paraiška remiantis Reglamento (EB) Nr.

1924/2006 15 straipsnio 2 dalimi arba 18 straipsnio 2 dalimi.

10. Šiuo metu pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis maisto produktų

ženklinimą, yra Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin.,

2003, Nr. 13-530). Į šią higienos normą perkeltos visų Europos Komisijos, Parlamento ar

Tarybos direktyvų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, nuostatos (pvz., 1990 m. rugs÷jo

24 d. Tarybos direktyva 90/496/EEB d÷l maisto produktų maistingumo ženklinimo; 2000 m.

kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB d÷l valstybių narių įstatymų,

susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo ir kt.).

63

Maistingumo ženklinimas yra neprivalomas, tačiau, pateikiant mitybinį teiginį, pvz.,

informaciją, kuria teigiama ar užsimenama, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių

savybių, suteikiančių energijos (kaloringumo), bei pateikiant ar reklamuojant maisto

produktus, išskyrus bendrąją reklamą, maistingumo ženklinimas yra privalomas.

11. Nemaža dalis produktų ženklinama maistingumo teiginias pagal reglamentą

1924/2006, ypač po pavadinimu vartojant sąvokas – „daugiau...“, „lengvas“, „sud÷tyje yra“.

Tačiau pasitaiko klaidų, kai sud÷tyje neteisingai nurodomas medžiagos kiekis arba visai

nenurodomas kiekis. Kartais klaidingai pateikamas pats teiginys, pvz.: 0% riebumo. Tačiau

teiginius „X proc. be riebalų“ vartoti draudžiama”. Ženklinime pateikta nuoroda „0 %

riebumo“ neatitinka teiginiams apie maistingumą nustatytų reikalavimų. Reikia rašyti – be

riebalų.

64

6 REKOMENDACIJOS

1. Ugdant gyventojų sveikos mitybos įpročius, būtina mokyti juos teisingai suprasti

informaciją apie maistą ir atskirų maistinių medžiagų ind÷lio svarbą jų mitybai.

2. Būtina tobulinti informaciją apie maistą reglamentuojančius teis÷s aktus ir

tokios informacijos pateikimą, kad jie labiau atitiktų gyventojų poreikius ir pad÷tų jiems

teisingai ir tinkamai pasirinkti maisto produktus.

3. Renkantis maisto produktus, gyventojams rekomenduojama vadovautis Sveikos

mitybos piramide, kurioje išd÷stytos atskiros maisto produktų grup÷s ir jų rekomenduojamos

porcijos.

4. Gamintojai tur÷tų daugiau naudotis reglamentų 1924/2006 ir 353/2008

teikiamomis galimyb÷mis, ženklinti produktus maistingumo bei sveikatingumo teiginias, kad

patrauktų vartotoją, skatintų rinktis veikliosiomis dalimis praturtintus produktus.

65

PADöKA

Nuoširdžiai ačiū darbo vadovei doc. Daliai Sekmokienei už pagalbą ir patarimus man

rašant šį darbą.

66

SUMMARY

Aist÷ Jankauskien÷. Labeling foods sold in Lithuanian market with nutrition and

health claims (conformity and specifications in accordance with the European Union

regulation No. 1924/2006): Master of Public Health’s final paper/supervisor senior lecturer

Dalia Sekmokien÷; Lithuanian University of Health Science, Veterinary Academy, Faculty of

Veterinary Medicine, Department of Food Safety and Animal Hygiene. – Kaunas, 2010. – p.

85

Objective of the Paper: to evaluate the conformity of foods circulating on the

Lithuanian market bearing nutrition and health claims with the European Union regulation

No. 1924/2006 On Nutrition and Health Claims Made on Foods, and to evaluate consumers’

opinion on the expedience of such labeling.

Research Methods

In order to find out how well Lithuanian population is informed on the labeling of

foods with nutrition and health claims, demand for such information and its relation with the

diet itself, an anonymous questionnaire consisting of 20 questions was prepared (Annex No.

2).

All questions fall into the following categories:

1. Questions on sociodemographic data: gender, age, educational background,

occupation, place of residence;

2. Questions related to information about food;

2.1. opinion on foods labeling (comprehensibility, nutrition labeling information,

nutrition and health claims on the package of foods and their comprehensibility, if

claims affect the choice of a product, how such products are considered),

2.2. opinion on information influencing the choice of foods;

2.3. demand of information on foods labeling (demand for provision of such

information that motivates the choice of the food),

In order to gather required information, a few methods were employed in this paper,

i.e. literature overview, documentation analysis and anonymous questionnaire-based survey.

Results. 118 (57,8%) women and 86 (42,2%) men participated in the survey. Milk,

meat and its products are mostly preferred by men while women chose all other groups of

food more often than men. Dependant on the age group, milk and its products were preferred

by the respondents aged from 31 to 40 while respondents aged 20 and younger chose

67

vegetables more often. Most respondents lack knowledge on the components of foods. The

answer “No” was chosen by 100% school pupils, 78,9% employees, 66,7% officers, and by

60% housewives. In comparison to the respondents who answered negatively, unemployed

(75%), pensioners (66,7) and housewives (5,9) know most about the components enlisted on

the foods labels. Despite of age, gender, background education, occupation and place of

residence, respondents know most about food components and their effect on health such as

nutrient fibers, live yogurt bacterial cultures, folio acid and prebiotics. More women than men

perceive information on foods labels as comprehensible. It can be claimed that nutrition

claims such as “High percentage of nutrient fibers” and “The source of nutrient fibers” are

more comprehensive to women rather than men as in most cases men did not know the

answer to the question provided. The claim “High percentage of nutrient fibers” was more

often chosen as the right one by women rather than men. The number of respondents that

chose the right answer about nutrient fibers was larger almost twice in the cities and towns

than in the countryside. It can be claimed that the claim “The product contains

polyunsaturated fatty acids” was assessed correctly by the bigger part of respondents. Only a

small number of the participants of the survey had no opinion on the claim. In order to find

out the opinion of the respondents of the survey whether their food choice would be affected

by a claim on food supplementation with nutrients, the respondents were asked to choose

between the foods supplemented with vitamin C and foods without vitamin C. The

respondents were positive about the foods supplemented with vitamin C: most respondents

indicated that from the two products of similar kind they would choose the one supplemented

with vitamin C should they be sufficiently informed about it. Nevertheless the choice of foods

is influenced by the fact that a product is marked with the foods claim which attracts attention

and determines the choice of one product over another.

Conclusions. Some products circulating on the Lithuanian market are marked with

nutrition claims such as “light”, “more nutrient fibers” and etc., however the way such claims

are presented is not always in conformity with the provisions of the regulation No. 1924/2006.

Consumers positively consider the change in foods claims because they help to choose the

right products as well as emphasize the most important nutrient specifications of the product.

68

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/dietaryfiber.html. Preiga per internetą 2008

m. spalio 5 d.

2. Liutkevičius ir kt. Funkcionalusis maistas. Kaunas, 2008. 31-32 P.

3. Raugintų pieno gaminių kokyb÷s reikalavimai // Valstyb÷s žinios. – 2005, Nr. 90-

3393, p. 86–89.

4. Probiotics ingredients // CIAA. List of Health Claims- Part 1. – 2007. P. 17–26;

5. Шевелева С. А. Максимально полезные пребиотики// www. pitanie-conf.ru;

6. Robertfroid M. B. Functional foods: concepts and application to inulin and

oligofructose // British Journal of Nutrition. 2002. 87. S139-S143.

7. Food Fats and Oils. Prepared by Technical Committee of the Institute of

Shortening and Edible Oils. Washington, 2006. P. 37.

8. Simopoulos, Artemis P. The importance of the ratio of omega-6/omega-3 essential

fatty acids. Biomedicine & Pharmacotherapy. 2002. 56 (8): 365–379.

9. Kris-Etherton P. M., Harris W.S., Appel L.J. Fish consumtion, fish oil, omega 3

fatty acids and cardiovascular disease. Circulation. 2002. 106, 2747-2757;

10. http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-6-000317.htm#Dietary%20Sources.

Prieiga per internetą 2009 m. vasario 4 d.

11. Hibbeln, Joseph R. Healthy intakes of n−3 and n−6 fatty acids: estimations

considering worldwide diversity. American Journal of Clinical Nutrition. 2006. 83 (6,

supplement): 1483S–1493S. American Society for Nutrition.;

12. Katkute. A., Bakalauro baigiamsis darbas „Riebalų savybių tyrimas“. Lietuvos

veerinarijos akademija. 2008 m.

13. http://useu.usmission.gov/agri/claims.html. Prieiga per internetą 2009 m. geguž÷s

5 d.

14. Global strategy on diet, physical activity and health. WHA57.I7, Geneva, World

Health Organisation, 2004;

15. Europos Komisijos Baltoji knyga d÷l Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir

nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti – KOM (2007) 279 , Briuselis;

16. http://vmvt.lt uploadsfileinternet9pdf. Prieiga per internetą 2010 m. kovo 2 d.

17. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/10/10eks.html. Preiga per internetą 2010 m. sausio

7 d.

69

18. http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461.

Prieiga per internetą 2010 m. vasaris 23 d.

19. Glenn. R., Williams. G., Williams Ch., “Functional foods: concept to product”

2000. Part 2.

20. Shortt. C., O’Brun. J “Handbook of functional dairy products. 2004.

21. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2007 L 12,

p.3).

22. Caswell JA, Ning Y, Liu Y, Mojduszka EM. The impact of new labelling

regulations on the use of voluntary nutrient-content and health claims by food manufacturers.

J Public Pol Mark 2003; 22, 147-158.

23. Montero Marin A, Limia Sánchez A, Franco Vargas E, Belmonte Cortés S. Study

of nutrition and health claims on labelling of fermented milk products. Nutr Hosp 2006;

21(3):338-

24. 2008 m. balandžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 353/2008, kuriuo

nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti teiginius apie sveikatingumą. Oficialus leidinys L

109, 19/04/2008.

25. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 116/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos

parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 teiginių apie maistingumą sąrašas.

26. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1169/2009, 2009 m. lapkričio 30 d. iš dalies

keičiantis reglamentą (EB) Nr. 353/2008, kuriuo nustatomosparaiškų gauti leidimą vartoti

teiginius apie sveikatingumą.

27. Dietary Reference Intakes – Energy, Carbohydrate, Fiber, Fat, Fatty Acids,

Cholesterol, Protein and Amino Acids. The National Academies Press, Washington, D.C.

2002.

28. http://www.medterms.com/script/main/art.asp?articlekey=38989. Prieiga per

interneta 2008 m. rugsejo 5 d.

29. Swedish Nutrition Foundation, 2004.

30. 2006 m. gruodžo 20 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr.

1925/2006 d÷l maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis

medžiagomis.

31. http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461.

Prieiga per internetą, 2010 vasario 2 d.

32. http://vmvt.lt/lt/naujienos/1741/). Prieiga per internetą 2010 m. vasario 5 d.

70

33. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinta

LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677. Valstyb÷s žinios

2003; Nr. 13-530.

34. http://Vasc.SAM.Lt/index.php?-280039597. Prieiga per internetą 2009 m. spalio 5

d.

71

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Paraiškos d÷l sveikatingumo teiginių patvirtinimo turi būti šios struktūros:

1 Dalis – Administracin÷ ir technin÷ informacija

1.1 Turinys

1.2 Paraiškos forma

1.3 Bendra informacija

1.4 Sveikatingumo teiginio detal÷s

1.5 Paraiškos santrauka

1.6 Nuorodos

2 Dalis – Maistin÷s/sudedamosios savyb÷s

2.1 Maistin÷ sudedamoji dalis

2.2 Produktas arba produktų kategorija

2.3 Nuorodos

3 Dalis –Bendro pobūdžio tinkamų mokslinių duomenų santrauka

3.1 Visų identifikuotų tinkamų mokslinių tyrimų tabuliuota santrauka

3.2 Duomenų iš tinkamų tyrimų su žmon÷mis tabuliuota santrauka

3.3 Duomenų iš tinkamų tyrimų su žmon÷mis rašytin÷ santrauka

3.4 Duomenų iš tinkamų tyrimų ne su žmon÷mis rašytin÷ santrauka

3.5 Bendros išvados

Dalis 4 – Pagrindin÷ identifikuotų tinkamų mokslinių duomenų dalis

4.1 Tinkamų duomenų identifikacija

4.2 Identifikuoti tinkami duomenys

Dalis 5 – Priedai ir paraiška

5.1 Terminų žodyn÷lis/sutrumpinimai

5.2 Publikuotų tinkamų duomenų kopijos/nauji leidiniai

5.3 Išsami nepublikuotų tinkamų duomenų tyrimo ataskaita

5.4 Kita .

Prieiga per internetą (http://useu.usmission.gov/agri/claims.html).

72

2 PRIEDAS

Anketa

Gerbiama (-s) vartotojau,

Vis daugiau maisto produktų reklamuojama ir ženklinama pateikiant teiginius apie maistingumą ir

sveikatingumą. Visuomen÷s susidom÷jimas maisto, mitybos ir sveikatos sąsajomis auga, vartotojai reikalauja

daugiau maisto produktų ženklinimo informacijos ir pageidauja, kad ji būtų aiški, išsami, patikima. Teiginiai

apie maistingumą ir sveikatingumą pateikiami ženklinant, reklamuojant ar pateikiant maisto produktus, gali

paskatinti vartotojus priimti sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką maisto produktų vartojimui, tod÷l siekiant

nustatyti, ar vartotojai maistingumo ir sveikatingumo teiginius supranta, ar atkreipia d÷mesį, ar pasitiki

teiginiais, buvo sudaryta ši anketa.

1. Kokia Jūsų lytis?

Moteris

Vyras 2. Kokiai amžiaus grupei priklausote?

≤ 20

20-30

31-40

41-50

51-60

>60

3. Jūsų išsilavinimas?

Pradinis

Vidurinis

Spec. vidurinis

Aukštasis 4. Užimtumas?

Studentas (-÷)

Darbininkas (-÷)

Tarnautojas (-a)

Bedarbis (-÷)

Moksleivis (-÷)

Namų šeiminink÷

73

Pensininkas 5. Gyvenama vietov÷?

Miestas

Kaimas 6. Kurią maisto produktų grupę vartojate dažniausiai?

Pienas ir jo produktai

Žuvis ir žuvies produktai

Grūdiniai produktai (koš÷s)

M÷sa ir m÷sos produktai

Daržov÷s 7. Ar viską žinote apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto produkto etiket÷je?

Taip

Ne 8. Pažym÷kite, apie kuriuos komponentus turite pakankamai informacijos ir žinote, kaip

jie įtakoja Jūsų sveikatą?

Probiotikai

Prebiotikai

Maistin÷s skaidulos

Folio rūgštis

Polioliai

Ciklamatai

Gyvosios jogurto bakterijos

Neturiu pakankamai informacijos n÷ apie vieną komponentą

9. Kas lemia Jūsų pasirinkimą renkantis maisto produktą? (galimi keli atsakymo variantai)

Tai ekologiškas maisto produktas

Žinomas gamintojas

Maistingumo teiginys ant maisto produkto pakuot÷s (Pvz.: „Skaidulinių medžiagų šaltinis“, „Daug baltymų“ )

Sveikatingumo teiginys (Pvz.: „ Gerina virškinimą“ „Stiprina imunitetą“)

Mažesn÷ kaina

Akcija, loterija, žaidimas

Neturiu nuomon÷s 10. Ar informacija, pateikta ant maisto produktų etiket÷se, Jums yra suprantama?

Iš dalies

Ne

74

Taip

11. Kaip manote, kuriuo užrašu pažym÷tame maisto produkte yra daugiau skaidulinių medžiagų „Skaidulinių medžiagų šaltinis“ ar „Daug skaidulinių medžiagų“?

Nežinau

Abiejuose vienodai skaidulinių medžiagų

Su užrašu „Skaidulinių medžiagų šaltinis“

Su užrašu „Daug skaidulinių medžiagų? 12. Ar turi įtakos maisto produkto pasirinkimui maistingumo teiginys?

Taip

Ne

Neturiu nuomon÷s 13. Ar turi įtakos Jūsų pasirinkimui tai, jog maisto produktas paženklintas maistingumo

teiginiu (pvz.: „Su linų s÷menimis“) ant maisto produkto pakuot÷s?

Nežinau

Taip, visada

Visada į teiginius atkreipiu d÷mesį ir tai lemia mano pasirinkimą

Neturiu nuomon÷s

Ne

14. Ar maistingumo ženklinimo informacija Jums suprantama?

Ne

Taip 15. Ar maistingumo teiginiai, pateikti ant maisto produktų, neklaidina?

Ne

Nežinau

Taip klaidina

16. Jei ant maisto produkto pakuot÷s būtų nurodyta „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“, kaip jūs vertintum÷te tokį produktą?

Nenaudinga mitybai

Naudinga mitybai

Neturiu nuomon÷s 17. Kuri maisto produktų ženklinimo informacija labiausiai skatina Jūsų maisto produkto

pasirinkimą? ( pažym÷kite ne daugiau tris atsakymo variantus)

Kiekis

75

Kaina

Tinkamumo vartoti terminas

Kilm÷s šalis

Maisto priedai

Sudedamųjų dalių sąrašas

Vitaminai ir mineralai

Maistingumo ženklinimo informacija (baltymai, riebalai, angliavandeniai)

Maistingumo teiginiai

Sveikatingumo teiginiai 18. Jeigu Jums būtų pasiūlyti du panašūs produktai: vienas produktas papildytas vitaminu

C, o kitas nepapildytas, kurį produktą pasirinktum÷te?

Maisto produktą papildytą vit. C

Maisto produktą nepapildytą vit. C

Neturiu nuomon÷s

19. Renkantis maisto produktą, į ką pirmiausiai atkreipiate d÷mesį?

Maisto produkto sud÷tis

Teiginiai apie sveikatingumą

Maistingumo informacija

Teiginiai apie maistingumą

20. Kas lemia maisto papildo pasirinkimą?

Turimos bendrosios žinios apie jo sud÷tį

Reklama per spaudą, televiziją

Vaistininko ar pardav÷jo rekomendacija

Informacija, pateikta papildo etiket÷je

Maisto papildų nevartoju Ačiū už atsakymus ir sugaištą laiką!

76

3 PRIEDAS

Pienas ir jo produktai

Teiginys „Daugiau Baltymų“ teisingas, nes 25 proc. maisto produkto energetines vertes sudaro baltymai.

Pieno g÷rimas be lakotoz÷s.

Sojų pienas su lecitinu, kalciu ir vitaminais. 100 g: lecitino-3000 mg., Ca-1200 mg., K-1020 mg., P-410 mg. Na-160 mg.

Be laktoz÷s ir cholesterolio.

Teiginys „Mažiau kalorijų“ neatitnka, nes sud÷tyje nenurodyta d÷l kokių veiksnių sumaž÷jo bendras maisto produkto kalorijų skaičius.

77

78

Su Bifido bakterijomis

79

Majonezas ir padažai

M÷sos gaminiai

Be konservantų, be dažiklių, be saldiklių, be tirštiklių, be konservantų

Virtos dešrel÷s u omega-3. 100 g. produkto yra 0,3 alfa linoleno rūgšties

80

Dažniausiai vartojamos natūralios Laktobacillus probiotin÷s kultūros. Šios dalel÷s brandina dešrą ir būtent d÷l jų nebereikia naudoti cheminių brandinimo medžiagų.

81

Teiginys „Mažiau riebalų“ pateiktas teisingai 100 g produkto turi būti ne daugiau 3 g riebalų. Šiame produkte 100 g yra 2,1 g. riebalų.

Sud÷tinę druskos (NaCl) dalį natrį juose keičia kalis. Nors natrio 30 proc. mažiau, šie gaminiai yra įprasto sūrumo ir puikaus skonio.

82

Žuvies produktai

Pateiktas maistingumo teiginys „Omega-3 r.r. šaltinis. Sud÷tyje pateikta omega-3 dažiklis:paprikų ekstraktas. O 100 g tur÷tų būti 0,3 g alfa linoleno rūgšties. Teiginys klaidingas.

83

Grūdiniai produktai ir kiti

Teiginys „daug ląstelienos“ teisingas, nes 100 g. turi būti mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų. O šiame produkte 100 g yra 18 g.

100 g – 23 g. skaidulų

Natūralus produktas. Iškepta be E

84

Su vitaminais. Kalciu ir Selenu.

Sausi pusryčiai. Sud÷tis: 65% grūdų (kviečių, kukurūzų) dribsnių, nesmulkintų kviečių miltai, cukrus, gliukoz÷s sirupas, kukurūzų krakmolas, pieno milteliai, salyklo ekstraktas, gliukoz÷, druska su jodu, cinamonas, dažikliai, kvapai.

Obuolių ir kriaušių sultys su vitaminais D, C, ir su Ca. 100 ml. Vit.D – 0,5 mg., Vit. C – 12 mg., ir Ca- 72 mg.

Kūdikiams pieno g÷rimas su omega- 3

Mišinys be laktozes skirtas kudikiu maitinimui, kurie netoleruoja laktozes

Pieno mišinys su probiotikais

85

Adaptuotas liesas (nesūrus) pieno mišinys su prebiotiku - laktuloze. Praturtintas selenu, jodu ir taurinu.

Pieno mišinys su omega-3.