LIETUVOS AGRARIN...Lietuvos kaimą investuota 1,7 mlrd. Lt. Lietuvos žemės ir maisto ūkis net ir nepalankiomis sąlygomis sugebėjo išlaikyti teigiamą užsienio prekybos balansą

LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS LITHUANIAN INSTITUTE OF AGRARIAN ECONOMICS

LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS

AGRICULTURE AND FOOD SECTOR

IN LITHUANIA

2009

VILNIUS, 2010

UDK 338.43(474.5) Li 334 Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2009 (online). Autorių kolektyvas: R. Melnikienė – vadovė… [et. al.]. – V.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2010. – 203 p.: iliustr., lent., reziumė (angl.). ISSN 2029-4980

Leidinyje pateikta Lietuvos žemės ir maisto ūkio 2005–2009 metų analitinė apžvalga. „Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2009“ skirtas valdymo ir savivaldos, mokslo ir mokymo institucijų atstovams, visiems, kas domisi žemės ir maisto ūkiu, žuvininkyste ir kaimo plėtra. Leidinį parengė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Autorių kolektyvo vadovė dr. Rasa Melnikienė

Mokslinė redaktorė dr. Nijolė Pelanienė

Recenzentas doc. dr. Sigitas Vaitkevičius

Redaktorė ir korektorė V. Šilaikienė

Maketavo ir į anglų kalbą vertė V. Girgždienė Cituojant būtina nurodyti šaltinį.

© Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2010

TURINYS CONTENTS

PRATARMĖ …………………………………………………………………….. FOREWORD 6

I. LIETUVOS AGRARINIS SEKTORIUS ES KONTEKSTE ……................ I. LITHUANIAN AGRARIAN SECTOR IN THE EU CONTEXT 7

1. Žemės ir maisto ūkio sektorius šalies ekonomikoje. Rasa Melnikienė …………………………………………….................. 1. Agricultural and food sector in the national economy

7

2. ES ir nacionalinė parama Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtrai. Vilma Dapkutė ........................................................................................ 2. EU and national support for the agricultural and food sector in Lithuania

15

3. Žemės ūkio ištekliai ….……………......................……...…................. 3. Agricultural resources 23

3.1. Žmogiškieji ištekliai. Dalia Vidickienė .................................. 3.1. Human resources 23

3.2. Žemės ištekliai. Gediminas Kuliešis, Artūras Lakis ................ 3.2. Land stock 31

3.3. Techniniai ir energetiniai ištekliai. Irena Skrebutėnienė, Jonas Liaukonis, Valė Malūnavičienė ......................................... 3.3. Technical and energy resources

37

II. LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS BENDROJOJE RINKOJE .….. II. LITHUANIAN AGRICULTURAL AND FOOD SECTOR IN THE SINGLE MARKET 42

1. Prekybos žemės ir maisto ūkio produktais pokyčiai šalies rinkoje. Albertas Gapšys …............................................…………………………….. 1. Changes of trade of agricultural and food products in the domestic market

42

2. Užsienio prekybos žemės ir maisto ūkio produktais tendencijos. Tamara Petuchova, Audronė Laskauskienė ........................................………. 2. Tendencies for foreign trade in agricultural and food products

45

3. Žemės ir maisto ūkio produktų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose ............................................……………………………... 3. Competitiveness of agricultural and food products in the domestic and foreign markets

58

3.1. Grūdai. Vidmantas Bradūnas ....…………………….................. 3.1. Cereals 58

3.2. Pienas. Deiva Mikelionytė …………………….….................. 3.2. Milk 79

3.3. Mėsa. Albertas Gapšys …………………….……................... 3.3. Meat 90

3.4. Cukriniai runkeliai. Viktoras Vaikutis ………….................. 3.4. Sugar beet 103

3.5. Bulvės. Ingrida Lukošiutė ………………………….................. 3.5. Potatoes 107

3.6. Daržovės. Ingrida Lukošiutė ……….………………............... 3.6. Vegetables 112

3.7. Vaisiai ir uogos. Laura Petrauskaitė …..………...................... 3.7. Fruit and berries 119 3.8. Rapsai. Vidmantas Bradūnas ………………………............... 3.8. Rapeseed 125

3.9. Žuvininkystės produktai. Ovidija Eičaitė, Viktoras Vaikutis 3.9. Fisheries products 131

III. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO STRUKTŪRINIAI POKYČIAI …………... III. STRUCTURAL CHANGES IN THE AGRICULTURAL AND FOOD SECTOR

135

1. Bendroji žemės ūkio produkcija. Irena Kriščiukaitienė, Selemutė Andrikienė ……………………………………........................ 1. Gross agricultural output

135

2. Žemės ūkio ir maisto pramonės subjektų struktūra. Aldona Stalgienė ..............................…………….….............................. 2. Structure of agro-food industry entities

139

3. Ūkių veiklos rezultatai. Arvydas Kuodys, Vaidotas Kučas, Rima Daunytė ……………...................................................................... 3. Results of farm business survey

153

4. Maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonių veiklos rezultatai. Aldona Stalgienė ..................................................................................... 4. Survey of manufacture of food products and beverages

171

5. Alternatyvių žemės ūkiui verslų plėtra kaimo vietovėse. Erika Ribašauskienė .............................……........................................... 5. Development of alternative businesses in rural areas

178

6. Ekologinis žemės ūkis. Aldona Stalgienė, Virgilijus Skulskis, Virginijus Masionis ................................................................................. 6. Organic agriculture

186

7. Vidaus vandenų žuvininkystė. Viktoras Vaikutis ..…………………... 7. Inland fisheries 194

REZIUMĖ ……………………………………………………………………….. SUMMARY 200

SANTRUMPOS …………………………………………………………………. ABBREVIATIONS 202

PRATARMĖ

Leidinys „Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2009“ yra vienuoliktasis iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) kasmetinių leidinių. Tai analitinė ekonominė žemės ūkio, perdirbamosios pramonės ir žuvininkystės apžvalga, parengta pagal statistinę informaciją, žemės ūkio, perdirbamosios pramonės ir žuvininkystės įmonių atskaitomybės duomenis, LAEI darbuotojų atliktų tyrimų rezultatus.

2009 metai Lietuvos žemės ir maisto ūkiui, kaip ir visam šalies ūkiui, nebuvo lengvi. Dėl pasaulinės ekonominės krizės mažėjančio vartojimo vidaus ir užsienio rinkose, 22,2 proc. mažesnių produkcijos supirkimo kainų mažėjo žemdirbių pajamos, o žemės ūkyje ir susijusiose paslaugose sukurta bendroji pridėtinė vertė 2009 metais buvo penktadaliu mažesnė nei 2008-aisiais. Tačiau kritimas šiame sektoriuje buvo daug mažesnis nei vidutiniškai šalies ūkyje. Gyventi sunkmečio sąlygomis šalies žemės ūkiui padėjo ES parama. Investicinėms žemės, maisto ir miškų sektoriaus priemonėms įgyvendinti per 2009 metus išmokėta 718,4 mln. Lt paramos lėšų. Iš viso 2009 metais į Lietuvos kaimą investuota 1,7 mlrd. Lt. Lietuvos žemės ir maisto ūkis net ir nepalankiomis sąlygomis sugebėjo išlaikyti teigiamą užsienio prekybos balansą. 2009 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas viršijo importą 20,5 proc. (1,4 mlrd. Lt). Šių produktų eksporto dalis bendrame šalies eksporte buvo 3,6 proc. punkto didesnė nei 2008-aisiais ir net 6,8 proc. – nei 2005-aisiais.

Leidinyje pateikti penkerių metų laikotarpio žemės ir maisto ūkio plėtros rodiklių pokyčiai, daugiau dėmesio skiriant 2009 metų įvykiams, dokumentams ir rezultatams. Siekiant išsaugoti pagrindinių tendencijų lyginimo galimybę, visose apžvalgose duomenys pateikiami laikantis bendros metodologijos ir struktūros.

Kaip ir kiekvienais metais, naudotasi kai kuriais išankstiniais 2009 metų statistiniais rodikliais. Galutiniai ekonominiai bei finansiniai rezultatai atsispindės vėliau išleistuose Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) leidiniuose ir kitų metų LAEI apžvalgoje.

Leidinys skiriamas visiems, kas domisi žemės ir maisto ūkio laimėjimais ir problemomis. Naudingos medžiagos jame ras žemės ūkio specialistas ir mokslininkas, ūkininkas ir verslininkas, dėstytojas ir studentas.

Nuoširdžiai dėkojame Statistikos departamento prie LRV ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovams ir darbuotojams už statistinę informaciją bei patarimus. Laukiame ir Jūsų, gerbiami skaitytojai, pastabų bei pasiūlymų. Lietuvos agrarinės ekonomikos Dr. Rasa Melnikienė instituto direktorė

Lietuvos agrarinis sektorius ES kontekste

7

I. LIETUVOS AGRARINIS SEKTORIUS ES KONTEKSTE

I. LITHUANIAN AGRARIAN SECTOR IN THE EU CONTEXT

1. Žemės ir maisto ūkio sektorius šalies ekonomikoje 1. Agricultural and food sector in the national economy Ekonominiai procesai, šalies ūkyje vykę 2009 metais, parodė, kad Lietuvos

ekonomikai didžiulę įtaką daro pasaulyje vykstantys globalūs ekonominiai procesai ir kad ekonominio stabilumo palaikymas bei krizių suvaldymas yra vienas svarbiausių valstybinių institucijų iššūkių. 2009 metai Lietuvos ūkiui buvo sunkių ekonominių išbandymų laikotarpis. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 metais, Statistikos departamento duomenimis, sudarė 85,2 proc. 2008 metais sukurto BVP. Darbo biržoje registruotų bedarbių skaičius 2009 metų pabaigoje perkopė 200 tūkst. ribą ir, palyginti su 2008 metais, išaugo 2,8 karto. Tokį aukštą nedarbo lygį Lietuva buvo patyrusi tik 1999–2000 metų krizės laikotarpiu. Nedarbą lydėjo darbo užmokesčio kritimas ir gyventojų pajamų mažėjimas, o tai mažino vidaus vartojimą. Ekonominę veiklą apsunkino sugriežtėjusi bankų politika ir pabrangę kredito ištekliai.

Žemės ir maisto ūkiui 2009-ieji taip pat buvo ekonominių sunkumų metai. 2008 metais įsibėgėjusi pasaulinė ekonominė krizė dėl kritusio vartojimo vidaus ir užsienio rinkose, blogėjančių tarpusavio atsiskaitymų bei sugriežtėjusios bankų vykdomos politikos tapo sektoriui sunkiu išbandymu. Galima daryti išvadą, kad neigiamo krizės poveikio nepavyko išvengti, tačiau kritimas buvo daug mažesnis nei vidutiniškai šalies ūkyje. Investicijos modernizavimui ir darbo našumo žemės ūkyje didinimui bei produkcijos kokybės gerinimui, rinkodaros priemonių įgyvendinimas sukūrė prielaidas tvariam sektoriaus augimui ir neigiamų krizės padarinių poveikio mažinimui.

Žemės ir maisto ūkio produkcija. Makroekonominių rodiklių analizė rodo, kad

Lietuvai tapus ES nare, žemės ūkyje ir susijusiose paslaugose sukurta pridėtinė vertė augo sparčiau nei vidutiniškai šalies ūkyje ir 2005–2008 metų laikotarpiu padidėjo 1,4 karto (1.1 lentelė). Pastaraisiais metais vyravusią stabilią pridėtinės vertės augimo tendenciją 2009 metais pakeitė kritimas. 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, šis rodiklis sumažėjo net penktadaliu, tačiau buvo 5 proc. didesnis nei 2007 metais. Taigi vertinant penkerių metų laikotarpį, išliko pridėtinės vertės augimo tendencija: 2009 metais žemės ūkyje ir susijusiose paslaugose sukurta pridėtinė vertė buvo 10 proc. didesnė nei 2005-aisiais

Pridėtinės vertės sumažėjimą lėmė žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų kritimas. Žemės ūkio produkcijos metinis kainų indeksas 2005 metais buvo 104,7 proc., 2006-aisiais – 106,5 proc., 2007 metais – 117,6 proc. Nors 2008-aisiais kai kurių žemės ūkio produkcijos rūšių (pieno, javų ir kt.) kainos pradėjo mažėti, bendras metinis supirkimo kainų indeksas išliko teigiamas – 110,0 proc. Tačiau 2009 metais žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos indeksas tesiekė 77,8 proc. 2008 metų lygio.


8

1.1 lentelė. Žemės ir maisto ūkio sektoriaus makroekonominiai rodikliai 2005–2009 metais Table 1.1. Macroeconomic indicators of the agricultural and food sector in 2005–2009

Rodikliai / Indicators 2005 2006 2007 2008 2009* Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt Gross domestic product, at current prices, LTL mill.

72060,4 82792,8 98669,2 111189,8 92016,1

Bendroji pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje, mln. Lt Gross value added created in agriculture & related services, LTL mill.

2743,9 2770,3 2889,6 3786,2 3031,1

Žemės ūkio ir susijusių paslaugų dalis nuo bendrosios pridėtinės vertės, proc. Share of agriculture & related services in gross value added,

4,2 3,7 3,3 3,8 3,7

Bendroji pridėtinė vertė, sukurta maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonėje, mln. Lt Gross value added created in manufacture of food products, beverages and tobacco products, LTL mill.

2463,5 2683,2 3287,2 3603,8 3344,1

Maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonės dalis nuo bendrosios pridėtinės vertės, proc.Share of manufacture of food products, beverages and tobacco products in gross value added, %

3,8 3,6 3,7 3,6 4,1

* Išankstiniai duomenys / Preliminary data. Šaltiniai: Statistikos departamento prie LRV, Eurostato duomenys.

Lietuvos žemės ūkio indėlis į ūkio raidą ir 2009-aisiais išliko svaresnis nei

daugelyje ES šalių, kurių ekonomikos struktūroje dominuoja pramonės ir paslaugų sektoriai. 2009 metais žemės ūkiui tenkanti pridėtinės vertės dalis siekė 3,7 proc. Senosiose ES šalyse žemės ūkio ir su juo susijusių sektorių sukuriama pridėtinė vertė 2009 metais tesiekė 1,2 proc., 0,2 proc. punkto. mažiau nei 2005-aisiais. Vertinant ES-27 šalių vidurkį, šis rodiklis buvo kiek didesnis ir 2009 metais siekė 1,3 proc., tačiau per pastarųjų penkių metų laikotarpį taip pat sumažėjo 0,2 proc. punkto. Palyginti su kaimyninėmis ES šalimis, Lietuvos žemdirbių sukuriama pridėtinės vertės dalis yra daug didesnė, nei sukuriama Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse (1.1 pav.).


9

1,51,3

1,41,2

2,2

1,4

2,4

1,1

4,2

3,7

2,8

2,4

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

ES-27 / EU-27 ES-15 / EU-15 Estija / Estonia Latvija / Latvia Lietuva* Lithuania*

Lenkija / Poland

2005 2009

* Statistikos departamento prie LRV duomenys, 2009 m. – išankstiniai. 1.1 pav. Žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje sukurta pridėtinės vertės dalis

bendrojoje pridėtinėje vertėje 2005 ir 2009 metais, proc. Fig. 1.1. The share of value added created in agriculture in the total value added

in 2005 and 2009, per cent Šaltinis: Eurostato duomenys.

Maisto produktų bei gėrimų ir tabako pramonėje sukurta bendroji pridėtinė vertė

nukrito mažiau nei sukurta žemės ūkyje. Ji 2009 metais sudarė 3344,1 mln. Lt, 7,2 proc. mažiau nei 2008-aisiais, tačiau jos dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje išliko 0,5 proc. didesnė.

Eksporto dinamika ir struktūra. Lietuvos žemės ūkio subjektai ir maisto

pramonės sektorius 2009 metais tapo pagrindiniu Lietuvos eksporto mažėjimo amortizatoriumi, sugebėjusiu išsaugoti eksporto rinkas, o eksporto apimtys mažėjo nežymiai. Dar iki narystės ES Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriui teko svari Lietuvos eksporto dalis, kuri nuo Lietuvos narystės ES pradžios metai iš metų didėjo ir analizuojamu 2005–2009 metų laikotarpiu nuo 12,8 proc. išaugo iki 19,6 proc. (1.2 lentelė). 2009 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 7987,3 mln. Lt. Tai 10,2 proc. mažiau nei 2008 metais, tačiau 8,7 proc. viršijo ikikrizinių 2007 metų rezultatus. Būtina paminėti, kad eksporto žemės ūkio ir maisto produktais kritimas buvo gerokai mažesnis nei viso šalies eksporto. Jis Statistikos departamento duomenimis, per 2009 metus sumažėjo daugiau kaip penktadaliu – nuo 55477,4 iki 40724,9 mln. Lt. Žemės ūkio ir maisto produktų importas taip pat mažėjo. 2009 metais buvo importuota už 6626 mln. Lt, t. y. 18,6 proc. mažiau (1513,4 mln. Lt) nei 2008 metais. Dėl šios priežasties, net ir krintant eksporto apimtims, užsienio prekybos balansas išliko teigiamas. 2009 metais jis padidėjo iki 1361 mln. Lt, palyginti su 2008-aisiais, buvo 1,8 karto didesnis. Tai leidžia daryti išvadą, kad sektoriaus eksportas prisidėjo, mažinant einamosios sąskaitos deficitą.


10

1.2. lentelė. Žemės ir maisto ūkio produktų eksportas, importas ir užsienio prekybos balansas 2005–2009 metais Table 1.2. Export, import and foreign trade balance of agricultural and food products in 2005–2009

Rodikliai / Indicators 2005 2006 2007 2008 2009 Eksportuotų produktų vertė, mln. Lt Value of exported products, LTL mill. 4208,8 5416,6 7345,6 8893,5 7987,3

dalis nuo viso eksporto, proc. share in total exports, 12,8 13,9 17,0 16,0 19,6

Importuotų produktų vertė, mln. Lt Value of imported products, LTL mill. 3699,1 4952,8 6097,3 8139,8 6626,4

dalis nuo viso importo, proc. share in total imports, 8,6 9,3 9,9 11,2 14,7

Užsienio prekybos balansas, mln. Lt Foreign trade balance, LTL mill. 509,7 463,8 1248,3 753,7 1360,9

Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.

Viena iš reikšmingų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimties vertine

išraiška mažėjimo priežasčių buvo didelis žemės ūkio ir maisto produktų kainų kritimas eksporto rinkose. Pavyzdžiui, sūrių ir varškės vidutinė metinė eksporto kaina 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, nukrito nuo 11,4 iki 9,4 Lt/kg, grietinėlės – nuo 3,9 iki 3,5 Lt/kg. Grūdų 2009 metais išvežta už 866 mln. Lt. Eksportuota 170 tūkst. t daugiau nei 2008 metais, tačiau vertė sumažėjo 1,3 karto, nes kviečių vidutinė eksporto kaina 2009 metais sumažėjo nuo 725 iki 515 Lt/t, grikių – nuo 618 iki 398 Lt/t, miežių – nuo 577 iki 390 Lt/t, rugių – nuo 687 iki 382 Lt/t. Tikėtina, kad gerėjant ekonominei situacijai, augant vartojimui ir kainoms, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas turėtų augti taip pat sparčiai, kaip ir iki krizės.

Vertinant Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto plėtros galimybes, galima teigti, kad sektorius vis labiau įsitvirtina ES rinkose. Net ir krizės metais pagrindinė eksporto žemės ūkio ir maisto kryptis išliko ES šalys. Eksporto į ES šalis dalis sudarė 64 proc. viso eksporto žemės ūkio ir maisto produktais, palyginti su 2008 metais, padidėjo 6,8 proc. punkto. Išaugo ir žemės ūkio maisto produktų eksporto į ES šalis vertė: 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo 24 mln. Lt ir sudarė 5131 mln. Lt. Tai penktadalis viso Lietuvos prekių eksporto į šias šalis.

Tuo tarpu žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtys į trečiąsias šalis sumažėjo beveik ketvirtadaliu ir siekė 2857 mln. Lt. Šią tendenciją labiausia lėmė eksporto į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis, konkrečiai – Rusiją, kritimas. 2009 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į NVS šalis siekė 2142 mln. Lt, ir per 2005–2009 metų laikotarpį vertė sumažėjo beveik 1,4 karto. Eksportas į Rusiją, kuri iš trečiųjų šalių yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė, 2009 metais tesiekė 73,2 proc. 2008-ųjų lygio. Greta jau minėtos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją apimčių sumažėjimo priežasties – žymaus kainų eksporto rinkose kritimo – būtina paminėti ir 2009 metais Rusijos taikytus tam tikrus apribojimus Lietuvos eksportuotojams.


11

Vertinant žemės ir maisto ūkio produktų eksportą į atskiras šalis, greta Rusijos, kuriai teko 24 proc. viso eksporto, svarbioms eksporto rinkoms galima priskirti Latviją (15 proc.), Vokietiją (10,1 proc.), Estiją (5,7 proc.), Lenkiją (4,9 proc.) ir Jungtinę Karalystę (4,5 proc.). Į pastarąją 2009 metais eksportas buvo netgi 9,4 proc. didesnis nei prieš metus.

Kaip teigiamą Lietuvos eksporto žemės ūkio ir maisto produktais tendenciją būtina paminėti tai, kad eksporto sumažėjimas 2009 metais vyko dėl reeksporto mažėjimo, išsaugojant Lietuvoje pagamintos produkcijos eksporto apimtis. Nors 2005–2009 metais lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtys kasmet didėjo, jų dalis šiek tiek mažėjo: 2005 metais ji sudarė 85 proc., 2006-aisiais – 76 proc., 2007-aisiais – 73 proc., 2008-aisiais – 69 proc. 2009 metais dėl ekonominės krizės ženkliai sumažėjus žemės ir maisto produktų importui, lietuviškų produktų eksporto dalis išaugo iki 73 proc. Visi eksportuoti tabako gaminiai, 99 proc. grūdų, po 98 proc. gyvų gyvūnų ir pieno produktų, 97 proc. malybos produkcijos ir krakmolo buvo pagaminta arba užauginta Lietuvoje.

Apibendrinant žemės ūkio ir maisto produktų eksporto tendencijas, galima daryti išvadą, kad net ir ekonominių sunkumų sąlygomis žemės ūkis išlieka vienu stabiliausiai dirbančių Lietuvos ūkio sektorių. Nors sektorius po ilgo ir sėkmingo eksporto didinimo laikotarpio 2009 metais dėl ekonominės krizės susidūrė su eksporto apimčių kritimu. Šią tendenciją daugiausia lėmė produkcijos kainų eksporto rinkose kritimas. Eksportuojamos produkcijos apimtys natūrine išraiška netgi didėjo. Žemės ūkis ir maisto pramonė sėkmingiau nei kiti Lietuvos ūkio sektoriai sprendė krizės keliamas problemas ir sugebėjo amortizuoti bendrą šalies eksporto kritimą, padidindami žemės ūkio ir maisto produktų svorį bendrame eksporte. Kaip teigiamą krizės pamoką galima paminėti ir tai, kad krizės sąlygomis eksportas į kai kurias ES šalis didėjo. Įmonės aktyviai dirbo, siekdamos išsaugoti eksporto apimtis mokiose ir mažiau rizikingose rinkose.

Darbo našumas, užimtumas ir pajamos. Nuo 2004 metų Lietuvos ES narystės

laikotarpis žemės ūkiui buvo reikšmingas modernizavimo ir naujų technologijų diegimo požiūriu. Žemės ūkio subjektų (išskyrus ūkininkus) materialinės investicijos per 2005–2009 metus sudarė daugiau nei 1,5 mlrd. Lt (2005 m. – 279 mln. Lt, 2006 m. – 346,2 mln. Lt, 2007 m. – 337,5 mln. Lt, 2008 m. – 469,2 mln. Lt, 2009 m. – 157,8 mln. Lt). Augo ir ūkininkų ūkių apsirūpinimas kapitalu. Žemės ūkio respondentinių ūkių duomenimis, 2008 metais, palyginti su 2005-aisiais, prekiniuose ūkiuose vidutiniškai 1 ha tenkantis turtas ir grynosios investicijos padidėjo 1,4 karto. Modernizavimo procesas turėjo svarbių ekonominių ir socialinių pasekmių. Pirma, sparčiai augo žemės ūkio našumas ir didėjo žemdirbių pajamos. Antra, darbo jėgos poreikis žemės ūkyje metai iš metų mažėjo ir keitėsi kaimo gyventojų užimtumo struktūra.

Per 2005–2009 metų laikotarpį žemės ūkyje ir susijusiose paslaugose per metus sukurta pridėtinė vertė, tenkanti sąlyginiam darbuotojui (SD), padidėjo nuo 15,8 iki 20,6 tūkst. Lt, t. y. beveik 1,3 karto, tačiau 2009 metais nepavyko išvengti kritimo, kurį lėmė dėl ekonominės krizės mažėjusi pridėtinė vertė (1.2 pav.). Bendroji pridėtinė vertė 2009 metais, palyginti su 2008 metais, sumažėjo penktadaliu. Atitinkamai 2009 metais darbo našumas buvo penktadaliu mažesnis nei 2008 metais.


12

15806 1670918289

25091

20578

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

2005 2006 2007 2008 2009

1.2 pav. Pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui, žemės ūkyje ir

susijusių paslaugų veikloje, 2005–2009 metais, Lt Fig. 1.2. Value added per average working unit (AWU) in agriculture and related

services in 2005–2009, LTL Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.

Eurostato duomenimis, per 2005–2009 metų laikotarpį Lietuvos žemės ūkio

našumo rodikliais vijosi ES šalis, tačiau našumas mūsų šalies žemės ūkyje gerokai atsilieka ir nuo ES-27, ir ES-15 vidurkio. 2009 metais žemės ūkyje sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam SD, Lietuvoje siekė apie 12 proc. Belgijos, Danijos, 15 proc. – Prancūzijos, 17 proc. – Vokietijos, 21 proc. – ES-15 ir 37 proc. – ES-27 šalių. Iš ES-27 šalių atitinkamas rodiklis buvo mažesnis Latvijoje ir Rumunijoje. Turimi 2008 metų Eurostato duomenys rodo, kad lyginant su kitomis Baltijos šalimis, darbo našumas žemės ūkyje Estijoje buvo 1,1 karto didesnis nei Lietuvoje, o Latvijoje šis rodiklis siekė tik 50 proc. Lietuvos rodiklio.

Augant našumui žemės ūkyje, sparčiai mažėjo darbo jėgos poreikis ir užimtų gyventojų žemės ūkyje skaičius. Iki 2009 metų pastarasis mažėjo daug sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje. 2009 metais šalyje buvo 1415,9 tūkst. užimtų gyventojų, arba atitinkamai 4 proc. ir 7 proc. mažiau nei 2008-aisiais ir 2005-aisiais. Mažėjimo tendenciją lėmė natūralūs demografiniai pokyčiai ir dideli emigracijos mastai. Žemės ūkyje 2009 metais, palyginti su 2005-aisiais, užimtų gyventojų sumažėjo net 40 proc., nors palyginti su 2008-aisiais, padaugėjo 15 proc.

Mažėjant užimtųjų žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veiklose skaičiui, iki 2008 metų mažėjo ir šio sektoriaus dalis nuo visų šalies užimtų gyventojų skaičiaus. 2008 metais žemės ūkyje dirbo 6,7 proc. visų užimtųjų, t. y. 2,8 proc. punkto mažiau nei 2007 metais ir 6,5 proc. punkto – nei 2005-aisiais. 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, užimtųjų dalis žemės ūkyje buvo didesnė 1,6 proc. punkto. Darbo rinkoje vykstantys pokyčiai rodo, kad Lietuvoje užimtumo struktūra palaipsniui artėja prie poindustrinėms šalims būdingos užimtumo struktūros, tačiau Lietuvoje šio sektoriaus vaidmuo darbo rinkoje vis dar reikšmingas ir smarkiai viršija ES-15 atitinkamą rodiklį. 2008 metais Lietuvoje, palyginti su ES-27 šalimis, užimtųjų dalis žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje buvo 2,2 proc. punkto, su ES-15 šalimis – 4,1 proc. punkto didesnė. Panašus, kaip ir Lietuvoje, užimtumo lygis žemės ūkyje yra Latvijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje.


13

Maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonėje SD skaičius 2005–2009 metų

laikotarpiu mažėjo, ypač 2009 metais. Krizės laikotarpiu sektoriaus įmonės, siekdamos amortizuoti pajamų mažėjimą, mažino išlaidas ir atleido dalį darbuotojų. Išankstiniais duomenimis, 2009 metais sektoriuje dirbo 39,0 tūkst. SD, t. y. 17 proc. mažiau nei 2005 metais (apie 90 proc. 2008 m. SD skaičiaus). Maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonėje modernizavimas darė mažesnę įtaką užimtųjų struktūrai nei žemės ūkyje, nes užimtųjų šios šakos įmonėse dalis per nagrinėjamą laikotarpį nekito, ir 2005 metais, ir 2009-aisiais ji sudarė apie 3,5 proc.

Darbo našumas maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonėje sparčiai augo. 2005 metais pridėtinė vertė (to meto kainomis), tenkanti vienam SD, buvo lygi 52,3 tūkst. Lt, o 2009 metais ji buvo net 1,6 karto didesnė ir siekė 85,7 tūkst. Lt.

Realių pajamų žemės ūkyje analizė leidžia daryti išvadas, kad 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, Lietuvos žemdirbių realiosios pajamos sumažėjo 16,4 proc., nors, palyginti su 2005 metais, buvo didesnės 3,8 proc. Realių pajamų 2009 metais sumažėjimo neišvengė didžioji dalis ES šalių. Labiausiai realios pajamos iš žemės ūkio sumažėjo Vengrijoje (–32,2 proc.), Liuksemburge (–25,2 proc.), ilgametes žemės ūkio tradicijas puoselėjančiose Islandijoje (–23,6 proc.), Vokietijoje (–21,0 proc.), Italijoje (–20,6 proc.), Austrijoje (–19,4 proc.). Vidutiniškai ES mastu realių pajamų iš žemės ūkio sumažėjimas siekė 11,6 proc. Tačiau net ir krizės sąlygomis dalis šalių sugebėjo susidoroti su iššūkiais ir pagerino šį rodiklį. Pavyzdžiui, Suomijoje realios pajamos iš žemės ūkio, tenkančios vienam SD, 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo 2,6 proc., Danijoje – 4,3 proc., Belgijoje – 0,4 proc.

Turimi statistiniai duomenys nesudaro galimybės įvertinti, kaip keitėsi žemdirbių namų ūkių pajamos 2009 metais, tačiau darbo našumo ir užimtumo tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad daugelį metų stebima spartaus žemdirbių pajamų augimo kryptis gali pasikeisti stabilizacijos ar tam tikro mažėjimo link. Tokia tendencija tikėtina ir dėl to, kad, Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais žemdirbių pajamos buvo 6,8 proc. didesnės nei 2007 metais. 2006 metais atsiradusi tendencija, kai žemdirbių namų ūkiai vienam namų ūkio nariui tenkančiomis pajamomis aplenkė miesto gyventojus, 2007 metais dar labiau sustiprėjo, bet 2008 miesto gyventojų pajamos vėl aplenkė žemdirbių (1.3 pav.).

Augančias žemdirbių pajamas lydėjo ir darbo užmokesčio žemės ūkyje augimas. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis žemės ūkyje, miškininkystėje ir aptarnaujančiose šakose (su individualiomis įmonėmis) 2009 metais siekė 1627,3 Lt ir per 2005–2009 metų laikotarpį išaugo 1,8 karto, arba vidutiniškai 16 proc. per metus, aplenkdamas vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo tempus, kurie sudarė 13 proc. Darbo užmokestį žemės ūkyje ekonominė krizė paveikė nedaug. Išankstiniais 2009 metų duomenimis, jis išliko 2008 metų lygio. Nors darbo užmokestis šiame sektoriuje dėl mažesnio darbo našumo yra žemesnis nei apdirbamosios pramonės šakose ar paslaugose, nagrinėjimu laikotarpiu šie skirtumai palaipsniui mažėjo. 2005 metais darbo užmokestis žemės ūkyje, miškininkystėje ir aptarnaujančiose šakose siekė 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o 2009 metais – 79 proc.


14

540

636

729

943

1074

407467

584

691

811

404

531

736

9701036

0

200

400

600

800

1000

1200

2004 2005 2006 2007 2008

Mieste / Urban areas Kaime / Rural areas Žemdirbių / Farmers

1.3 pav. Namų ūkių vidutinės disponuojamos pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, 2004–2008 metais, Lt

Fig. 1.3. Average monthly disposable household income per capita in 2004–2008, LTL Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.

Darbo užmokestis (bruto) maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonėje

nagrinėjamu laikotarpiu taip pat augo. 2005 metais jis siekė 1132 Lt, o 2009 metais, išankstiniais duomenimis, – 1870 Lt. Tenka pripažinti, kad maisto pramonės sektoriuje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis dėl ekonominės krizės 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, tesumažėjo 3,8 proc.

Vertinant žemdirbių pajamas kaimo gyventojų gerovės kontekste, neramina didėjantys skirtumai tarp žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų. 2005 metais žemdirbių pajamos prilygo vidutinėms kaimo gyventojų pajamoms. 2006 metais kaimo gyventojų pajamos siekė 88 proc. žemdirbių pajamų, 2007 ir 2008 metais – 78 proc. Būtina pažymėti, kad kaimo gyventojų pajamų pokytis integruoja savyje žemdirbių pajamų augimą, todėl, jei atskirai vertintume kitų kaimo gyventojų pajamų skirtumus, atotrūkis būtų dar svaresnis.

Daugelio ES šalių patirtis rodo, kad skiriant daugiau dėmesio darbo vietų išsaugojimui bei įvairių veiklų ūkininkų ūkiuose vystymui, atsiranda naujų galimybių didinti žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų pajamas bei mažinti socialinę atskirtį. Šio tikslo galima siekti ne tik naudojant našesnę techniką ir automatizuojant gamybos procesus, bet ir kuriant ūkiuose didesnės pridėtinės vertės produkciją, ilginant žemės ūkio produkcijos perdirbimo ūkyje procesą, taikant inovatyvius rinkodaros metodus, maisto produktų pardavimo rinkoje be tarpininkų sistemą ir kitas socialines inovacijas.


15

2. ES ir nacionalinė parama Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtrai 2. EU and national support for agricultural and food sector

in Lithuania Nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į ES, Lietuvos žemės ūkio konkurencingumas

didinamas ir nacionalinėmis, ir ES paramos priemonėmis. Lietuvos biudžete lėšų dalis, skirta žemės ūkiui finansuoti, 2009 metais sudarė 2869 mln. Lt. Prasidėjus pasauliniam ekonomikos nuosmukiui, lėmusiam sudėtingą situaciją visuose šalies ūkio sektoriuose, 2009 metais, siekiant palaikyti žemės ūkio sektoriaus pajamas, buvo ypač svarbi tiesioginė, investicinė ir kita parama, finansuojama ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis.

Tiesioginės išmokos. Tiesioginės išmokos yra vienas svarbiausių paramos struktūros elementų, palaikant ūkininkaujančiųjų pajamas, išlaikant užimtumą žemės ūkyje ir užtikrinant apsirūpinimą maistu. Tęsiant paramos teikimą pagal vienkartinės paramos už plotus įgyvendinimo schemą, 2009 metais Lietuvoje buvo mokama tiesioginė parama iš ES ir iš nacionalinio biudžeto. Nuo 2004 metų kasmet iš ES biudžeto teikiama paramos dalis auga. 2009 metais iš šio biudžeto išmokėta 706,2 mln. Lt tiesioginės paramos (iš viso skirta 824 mln. Lt). Parama teikta už deklaruotas ŽŪN, energetinius augalus ir cukrų.

Iki 2008 metų augo ir nacionalinės tiesioginės paramos papildomomis išmokomis dalis, tačiau 2009 metais, atsižvelgiant į išaugusią ES biudžeto dalį ir sudėtingas ekonomines sąlygas šalyje, buvo skirta mažesnė nacionalinė parama nei 2007 ir 2008 metais. Iš viso ji sudarė 364 mln. Lt, išmokėta 349 mln. Lt. Likusi už 2009 metus neišmokėta parama bus baigta mokėti 2010 metais (1.4 pav.).

409,6

192,5

467,7

258,8

551,6

279,1

542,0

406,3

669,6

427,8

706,2

349,0

0

200

400

600

800

1000

1200

2004 2005 2006 2007 2008 2009

ES biudžeto lėšos / EU funds Nacionalinio biudžeto lėšos / National funds

1.4 pav. Tiesioginių išmokų finansavimas 2004–2009 metais, mln. Lt

Fig. 1.4. Funds for direct payments in 2004–2009, LTL million Šaltinis: NMA duomenys.


16

2009 metais bazinės tiesioginės išmokos, mokamos už ŽŪN plotą, buvo 291,4 Lt didesnės nei 2008-aisiais (2008 m. – 247,8 Lt). Nuo 2007 metų Lietuvoje vykdant įsipareigojimus ES, toliau įgyvendinamas nacionalinės dalies paramos atsiejimo nuo gamybos principas. Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos yra tik iš dalies siejamos su gamybos apimtimis paraiškos teikimo metais, o kitos išmokų dalies dydis priklauso nuo istorinių konkretaus ūkio gamybos apimčių. Mažėjant nacionalinės paramos tiesioginėmis išmokomis lygiui, papildomų tiesioginių išmokų dydžiai kito netolygiai. Atsižvelgiant į išaugusią bazinę išmoką iš ES biudžeto už ŽŪN plotus, papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už remiamų kultūrų pasėlius mažėjo. Daugiausia – apie 30 proc., palyginti su 2008 metais, parama buvo sumažinta už energetinių, baltyminių, grūdinių augalų bei rapsų pasėlius, už pluoštinių linų pasėlius – apie 15 proc. Parama 2009 metais mažėjo ir už karves žindenes bei skerdžiamus suaugusius galvijus, už likusią gyvulininkystės produkciją papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų dydžiai išliko nepakitę (1.3 lentelė).

1.3 lentelė. Tiesioginių išmokų dydžiai Lietuvoje 2004–2009 metais Table 1.3. Direct payments in Lithuania in 2004–2009 Išmokos rūšis / Kind of payment 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Išmokos iš ES biudžeto / EU budget payments

bazinė išmoka, Lt/ha / basic payment, LTL/ha 111 140 169 198 248 291 kvotinio cukraus išmoka, Lt/t quota sugar payment, LTL/t - - 219 269 318 344

išmoka už energetinius augalus, Lt/ha energy crops, LTL/ha - - - 155 155 155

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už produkciją* Complementary national direct payments for production*

grūdinius augalus, rapsus, Lt/ha grain crops, rape LTL/ha 196 195 195 170 144 99

baltyminius augalus, Lt/ha protein crops, LTL/ha 196 274 275 256 251 180

pluoštinius linus, Lt/ha / fibre flax, LTL/ha 463 446 415 392 348 297 daugiametes žoles sėklai ir pašarinių augalų mišinius Lt/ha / perennial herbs for seed and fodder crop mix, LTL/ha

- - - 170 100 99

energetinius augalus, Lt/ha energy crops LTL/ha - - - 170 144 99

karves žindenes, Lt/gyv. suckler cows, LTL/head 500 559 559 559 610 590

bulius, Lt/gyv. / bulls, LTL/head 510 552 552 551 593 593 skerdžiamus suaugusius galvijus, Lt/gyv. slaughtered adult cattle, LTL/head 89 193 193 193 250 220

ėriavedes, Lt/gyv. / ewes, LTL/head 30 42 42 48 48 48 kvotinį pieną, Lt/t / quota milk, LTL/t 110 48 48 53 87 87

* 2007–2009 m. papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų dydis rodo bendrą susietos ir atsietos dalių sumą Data of 2007–2009 present the total sum of coupled and decoupled complementary national direct payments.

Šaltinis: ŽŪM duomenys.


17

Eksporto grąžinamosios išmokos. Iš ES biudžeto mokamos eksporto grąžinamosios išmokos už į trečiąsias šalis eksportuojamą produkciją 2009 metais buvo teikiamos už mėsos, grūdų, pieno ir kai kuriuos kitus produktus. Šių subsidijų lygis 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, išaugo apie 35 proc. (1.5 pav.). Sparčiai prastėjant padėčiai pieno sektoriuje, 2009 metų sausį Europos Komisija atnaujino 2008 metais nutrauktą eksporto subsidijų už pieno produktus mokėjimą ir tris kartus didino jų dydžius. Nuo 2009 metų balandžio eksporto subsidijos buvo išmokėtos už sūrį, sviestą, grietinėlę ir kt. pieno produktus. Pakilus pieno kainoms ir pagerėjus situacijai pieno sektoriuje, lapkričio mėnesį Europos Komisija ir vėl nutraukė eksporto subsidijų mokėjimą.

2,9

151

216

98

2940

0

50

100

150

200

250

2004 2005 2006 2007 2008 2009

1.5 pav. Eksporto subsidijų finansavimas 2004–2009 metais, mln. Lt Fig. 1.5. Funds for export subsidies in 2004–2009, LTL million

Šaltinis: NMA duomenys.

Užsienio prekybą žemės ūkio ir maisto produktais ekonominė krizė paveikė šiek

tiek mažiau nei kitų pramonės sričių – šie produktai sudarė 19,6 proc. bendro Lietuvos eksporto (2008 m. – 16 proc.). Daugiausia subsidijų 2009 metais gavo įmonės, eksportavusios galvijienos produktus (21 mln. Lt), pieno produktų eksportui buvo skirta šiek tiek mažiau – 17,5 mln. Lt eksporto grąžinamųjų išmokų.

Eksporto subsidijų lankstumas – galimybė įvesti priemones, esant sudėtingoms rinkos sąlygoms, ir nutraukti jų mokėjimą, esant palankioms žemės ūkio produkcijos kainoms, vertintinas teigiamai, nes taip sudaroma galimybė greitai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas ir suteikti žemės ūkio subjektams būtiną paramą ar atvirkščiai – jos atsisakyti, taip užtikrinant paramos skyrimo tikslingumą ir efektyvumą.

Intervenciniai pirkimai. 2009 metų ekonominio nuosmukio pasekmes žemės

ūkio produkcijos kainų mažėjimui ypač ryškiai iliustruoja intervencinių pirkimų masto šuolis. Šiems valstybės vykdomiems žemės ūkio produkcijos pirkimams finansuoti, superkant jos perteklių ir taip siekiant palaikyti rinkos kainas, naudojamos ir ES, ir nacionalinio biudžeto lėšos.


18

Nuo įstojimo į ES dienos 2009 metais Lietuvoje buvo pasiektas pats didžiausias

paramos, sumokėtos už į intervencinius sandėlius pristatytą žemės ūkio produkciją, lygis – sumokėta 90,8 mln. Lt iš ES ir 7,3 mln. Lt š Lietuvos biudžeto (1.6 pav.). Ši suma net 6 kartus didesnė nei 2008 metais. 2009 metais daugiausia supirkta miežių – 168 tūkst. t, kviečių – tik 91 t (visus kviečius intervencijai pateikė vienas pareiškėjas). 2009 metais Lietuvoje pradėti taikyti anksčiau nevykdyti sviesto ir pieno miltelių intervenciniai pirkimai, jų atitinkamai supirkta 1,8 ir 10.3 tūkst. t.

3,42,4 15,2

2,9

24,5

7,0

9,9

2,014,1

2,9

90,8

7,3

0

20

40

60

80

100

2004 2005 2006 2007 2008 2009

ES biudžeto lėšos / EU funds Nacionalinio biudžeto lėšos / National funds

1.6 pav. Intervencinių pirkimų finansavimas 2004–2009 metais, mln. Lt Fig. 1.6. Funds for intervention purchases in 2004–2009, LTL million


Kaimo plėtros priemonės. Nuo 2007–2013 metų programinio laikotarpio

pradžios iki 2009-ųjų pabaigos iš viso pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones gauta 332 tūkst. paraiškų, kuriose prašomos paramos suma sudaro daugiau nei 3 mlrd. Lt, išmokėta apie 1,5 mlrd. Lt (išskyrus techninę pagalbą). Palyginti su ankstesniais metais, 2009-aisiais smarkiai išaugo ir pareiškėjų skaičius, ir pagal pasirašytas sutartis išmokėtos paramos suma. 2009 metais pagal kaimo plėtros priemones gauta 112,6 tūkst. paraiškų, prašomos paramos suma sudarė 1,3 mlrd. Lt.


19

Sėkmingiausiai buvo naudojamasi konkurencingumo didinimo (pirmosios krypties) paramos priemonėmis, šios paramos 2009 metais išmokėta 713 mln. Lt. Aktyviau ūkininkai naudojosi ir agrarinės aplinkosaugos išmokomis (antroji kryptis), joms gauti pateikta 106,2 tūkst. paraiškų, išmokėta 371 mln. Lt – du kartus daugiau nei 2008 metais ir net 4 kartus – nei 2007-aisiais.

Vangiausiai vyksta paramos ekonomikos kaime įvairinimui ir gyvenimo kokybės gerinimui (trečiosios krypties) bei „Leader“ metodo įgyvendinimui (ketvirtosios krypties) išmokėjimas. Iki 2009 metų pabaigos buvo priimtas sprendimas suteikti tik 5 proc. per visą programavimo laikotarpį numatytos paramos pagal trečiosios krypties priemones, išmokėta suma nesudarė nė 1 proc. Nutarta suteikti 59 proc. visos ketvirtosios krypties priemonėms skirtos paramos, išmokėta tik 2 proc.

535,3

178,4

297,2

74,3

0

100

200

300

400

500

600

700

800

I kryptis / Axis II kryptis / Axis

ES biudžeto lėšos / EU funds

2,0

0,7

6,5

1,6

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

III kryptis / Axis IV kryptis / Axis

Nacionalinio biudžeto lėšos / National funds

1.7 pav. Išlaidos kaimo plėtros priemonėms finansuoti 2009 metais, mln. Lt

Fig. 1.7. Funds for rural development measures in 2009, LTL million Šaltinis: NMA duomenys.

2009 metais, siekiant palengvinti paramos įsisavinimą ir sumažinti

administravimo naštą, parengtos supaprastintosios 2007–2013 m. KPP priemonių („Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“) įgyvendinimo taisyklės, skirtos projektams, kuriems įgyvendinti prašoma paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. Lt. Siekiant sudaryti didesnes galimybes pasinaudoti minėta parama ne tik stambių, bet ir smulkesnių ūkių savininkams bei užtikrinti šios paramos intensyvesnę sklaidą, sutrumpintas verslo planas buvo integruotas į paraišką, be to, priėmus sprendimą dėl tokios paramos skyrimo, nebepasirašoma sutartis, nes pats sprendimas yra paramos skyrimo pagrindas. Siekiant padidinti priemonių patrauklumą pareiškėjams, prašantiems daugiau kaip 150 tūkst. Lt


20

paramos, pagal priemones, kurioms būtinas verslo planas, parengtos naujos paramos paraiškos ir tipinio verslo plano formos.

Vienas didžiausių 2009 metais įvykusių pasikeitimų – Paskolų fondo įsteigimas, siekiant suteikti papildomų galimybių pareiškėjams gauti reikalingą finansavimą, paspartinti paramos įsisavinimą, taip pritraukiant daugiau lėšų į žemės ūkio sektorių ir kaimo vietoves. Pagal šią finansų inžinerijos priemonę ūkininkams sudaryta galimybė pasinaudoti paskola, kreipiantis paramos pagal dvi kaimo plėtros priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Paskolas pagal priemonę 2009 metais buvo įgalioti teikti 8 Lietuvos komerciniai bankai, kuriems buvo paskirstyta po 100 mln. Lt paskolų. Pagal šią finansų inžinerijos priemonę iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateiktos 142 paraiškos, prašyta – 39,7 mln. Lt. Dėl ekonominio sunkmečio ir padidėjusios veiklos rizikos mažėjant kai kurių priemonių, ypač susijusių su veiklos diversifikavimu, populiarumui, numatyta, kad trūkstamas lėšas pareiškėjai gali pasiskolinti ne tik iš kredito įstaigų, bet ir iš kitų juridinių bei fizinių asmenų.

2009 metais patvirtinta nauja antrosios krypties priemonė – „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Šios priemonės tikslas – remti išskirtinės kokybės produkcijos gamintojus, kompensuojant išlaidas, susidarančias vykdant išskirtinės kokybės produkcijos gamybai keliamus reikalavimus. Paramą pagal šią priemonę ūkininkai galės gauti nuo 2010 metų.

2009 metais išplėstas alternatyviųjų verslų, kuriems steigti ir vystyti parama teikiama pagal programos investicines priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašas. Pagal verslumo skatinimo priemones 2009 metais paraiškų teikimo terminas buvo neribojamas, paramos intensyvumas padidintas nuo 50 proc. iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o tuo atveju, jei projekte numatyta tradicinių sertifikuotų amatų plėtra – iki 75 proc.

Valstybės pagalba. Valstybės pagalbos priemonės yra finansuojamos iš

Lietuvos biudžeto specialiosios kaimo rėmimo programoms skirtų lėšų. 2009 metais minėtos programos lėšomis buvo finansuojamos šios valstybės pagalbos priemonės: kreditų palūkanų kompensavimas; draudimo įmokų kompensavimas; žemdirbių švietimas ir konsultavimas, moksliniai tyrimai, žemės ūkio tarptautinių ir respublikinių parodų, mugių, žemės ūkio konkursų organizavimas; garantinio užmokesčio ir dalies draudimo įmokų kompensavimas kreditų gavėjams, paėmusiems kreditus su UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija; kokybiškų žemės ūkio produktų gamybos skatinimas; gamintojų kooperacijos plėtojimas ir kt.

Valstybės pagalbos priemonių finansavimo lygis 2009 metais buvo net 39 proc. mažesnis nei 2008 metais ir sudarė 68,7 mln. Lt. 2009 metais paramos dalis, skirta draudimo įmokoms kompensuoti, buvo didesnė nei ankstesniais metais, kai intensyviausiai valstybės pagalbos lėšomis buvo remiama gyvulių veislininkystė. 2009 metų rudenį buvo apdrausta apie 23 tūkst. ha žieminių pasėlių, draudimo suma – 51 mln. Lt. Minėtas plotas buvo mažesnis nei 2008 metais, kai buvo apdrausta apie 58 tūkst. ha žieminių pasėlių. Nemaža valstybės pagalbos dalis buvo skirta kreditų palūkanų kompensavimui bei žemdirbių švietimui ir konsultavimui, moksliniams tyrimams – atitinkamai 14 ir 12 proc. (1.8 pav.).


21

Draudimo įmokoms kompensuoti

Insurance payments compensation

24%

Kitoms valstybės pagalbos priemonėms

Other state aid measures

28%

Kreditų palūkanomsInterest compensation

14%

Žemdirbių švietimui ir konsultavimui,

moksliniams tyrimams, parodoms, mugėms,

konkursamsFarmers training &

consulting, research, exibitions, fairs,

competitions12%

Gyvulių veislininkystei Livestock breeding

22%

1.8 pav. Valstybės pagalbos priemonių struktūra 2009 metais Fig. 1.8. Structure of state-financed measures in 2009

Šaltinis: ŽŪM duomenys.

Valstybės pagalba Lietuvoje yra teikiama ES teisės aktais nedraudžiamoms

paramos rūšims ir vertintina kaip labai naudinga žemės ūkio subjektų veiklai, nes yra pritaikyta prie vietos poreikių.

Biodegalų plėtros programa. Lietuvoje iš nacionalinio biudžeto teikiama

parama, kuria siekiama skatinti efektyvią biodegalų gamybos plėtrą, jos struktūrinius pokyčius, sudaryti galimybę žemės ūkio produkciją naudoti ne maisto reikmėms. Parama turi teisę pasinaudoti ūkininkai, kurie pristato javų ir rapsų grūdus perdirbėjams, gaminantiems bioetanolį ir biodyzeliną. 2009 metais biodegalų gamybai skatinti suteikta 16 mln. Lt parama.

Žuvininkystės sektoriaus plėtros skatinimo priemonės. Žuvininkystės

sektoriuje parama teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, kurioje numatytos keturios prioritetinės kryptys. 2009 metais buvo įvykdyta 63,3 proc. patvirtintų įsipareigojimų. Šis rezultatas sietinas su paraiškų pateikimu vėliau, nei buvo planuota, užtrunkančiu šių paraiškų vertinimu ir paramos patvirtinimu. 2009 metais daugiausia paramos buvo išmokėta pagal antrosios krypties paramos priemones – „Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas“ – 7,7 mln. Lt bei „Perdirbimas ir rinkodara – 7,5 mln. Lt (1.9 pav.).


22

Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas atiduodant

laivus į metalo laužą Permanent cessation of

fishing activities of fishing vessels by the scrapping of fishing

vessels13%

Akvakultūros ūkio modernizavimas

Modernisation of aquaculture

4%

KitosOther

7%

Perdirbimas ir rinkodaraProcessing & marketing

38%

Vidaus vandenų žvejybos laivų

perorientavimas Reassigment of vessels

operating in inland fishing to other

activities outside fishing

38%

1.9 pav. Žuvininkystės skatinimo priemonių struktūra 2009 metais Fig. 1.9. Structure of fishery measures in 2009


Įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo programos priemones, siekiama

padidinti žvejybos efektyvumą, užtikrinti naujų, neigiamą poveikį aplinkai mažinančių gamybos metodų akvakultūros tvenkiniuose taikymą, skatinti rinkoje paklausių, vertingų žuvų rūšių auginimą, mažai eksploatuojamų žuvų rūšių perdirbimą, pagerinti gamybos sąlygas bei užtikrinti žuvininkystės produktų gamybą.

Parama žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus subjektams 2009 metais buvo ypač reikalinga, siekiant sumažinti ekonominio nuosmukio poveikį veiklos rezultatams. Ypač tai pasakytina apie rinkos reguliavimo priemones, kurios sušvelnino neigiamą rinkos kainų svyravimų įtaką ir ūkininkų, ir perdirbėjų veiklos rezultatams. Kaimo plėtros ir žuvininkystės sektoriaus priemonės buvo naudingos, palaikant ūkių konkurencingumą, plečiant naudojimąsi aplinkosauginėmis priemonėmis mastą. Supaprastintos kaimo plėtrai skirtos paramos teikimo iki 150 tūkst. Lt sąlygos padidino paramos sklaidą ir greitesnį lėšų įsisavinimą. Tikėtina, kad nepakankamą naudojimosi veiklos kaime diversifikavimo parama mastą padidins paramos teikimo reikalavimų supaprastinimas. Teigiamai vertintinas ir atsižvelgiant į iškilusius poreikius 2017–2013 metų programos pakeitimas, įsteigiant Paskolų fondą ir taip padidinant ūkio subjektų galimybes gauti reikalingus kreditinius išteklius, norint pasinaudoti paramos priemonėmis. Siekiant dar geresnių paramos įsisavinimo rezultatų, ir toliau turėtų būti tęsiamas paramos teikimo reikalavimų supaprastinimas, trumpinami paraiškų vertinimo terminai.


23

3. Žemės ūkio ištekliai 3. Agricultural resources

3.1. Žmogiškieji ištekliai 3.1. Human resources 2010 metų pradžioje Lietuvos kaime gyveno 1109,5 tūkst. žmonių. Nors,

palyginti su 2005 metais, jų skaičius sumažėjo 3 proc., kaimo gyventojų dalis visą nepriklausomybės laikotarpį išlieka stabili – sudaro lygiai trečdalį visų Lietuvos gyventojų. 2005–2009 metais ji svyravo tik 0,1–0,2 proc. punkto. Gyventojų skaičiaus mažėjimą sąlygojo neigiama kaimo gyventojų natūrali kaita ir emigracijos procesai, nes nuo 2002 metų tarptautinės migracijos, o nuo 2005-ųjų – ir vidaus migracijos saldo Lietuvos kaime kasmet buvo neigiami.

2009 metais iš kaimo į miestą gyventi persikėlė 16,5 tūkst., o į kaimą iš miesto – 15,8 tūkst. žmonių (1.4 lentelė). Skaičiuojant 1000-iui gyventojų, kaimiečiai pastaruoju metu buvo mažiau sėslūs nei miestiečiai ir Lietuvos teritorijoje migravo aktyviau. 2009 metais iš 1000-io kaimo gyventojų gyventi į kitą Lietuvos vietovę persikraustė 18 žmonių, o tarp miesto gyventojų tai padarė 13 žmonių iš 1000-io (2005 m. šis rodiklis kaime – 17, o mieste – 14).

1.4 lentelė. Gyventojų vidaus migracijos srautai 2005–2009 metais, tūkst. Table 1.4. Internal migration in 2005–2009, thousand

Migracijos kryptis / Migration direction 2005 2006 2007 2008 2009 Atvykusieji į miestus / Arrival to urban areas

iš viso / total 33, 0 32,0 34,4 33,2 30,1 iš miestų / from urban areas 16 ,7 15,6 16,4 15,9 13,6 iš kaimų / from rural areas 16, 3 16,4 18,0 17,3 16,5

Atvykusieji į kaimus / Arrivals to rural areas iš viso / total 19,7 19,6 22,0 23,4 19,4 iš miestų / from urban areas 16,2 15,9 18,0 19,2 15,8 iš kaimų / from rural areas 3,5 3,7 4,0 4,2 3,6


Gyventojų struktūra pagal lytį analizuojamuoju laikotarpiu taip pat buvo stabili.

2009 metų pradžioje 51,4 proc. Lietuvos kaimo gyventojų sudarė moterys, tačiau lyčių disproporcija kaime darbingiausio ir šeimai kurti tinkamo amžiaus grupėje susiklosčiusi vyrų nenaudai – 15–59 metų amžiaus grupėje 1000-iui vyrų teko tik 913 moterų. Moterys dominuoja vyriausiųjų gyventojų pogrupyje. 2009 metų pradžioje 60 ir daugiau metų amžiaus grupėje 1000-iui kaimo vyrų teko 1716 šio amžiaus moterų.

Toliau vyko kaimo senėjimo procesai. Nors šis procesas šiek tiek lėtesnis nei mieste, kaime 65 metų ir vyresni kaimo gyventojai sudaro didesnę dalį nei mieste. 2009 metų pradžioje kaime į šią amžiaus grupę pateko 18,2 proc. visų kaimo gyventojų, o mieste – 14,9 proc. (2005 m. pradžioje – atitinkamai 18,0 proc. ir 13,6 proc.).


24

Pastaruoju metu natūralų kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia ne tik vis auganti vyresnių nei 60 metų gyventojų dalis kaimo gyventojų struktūroje, bet ir gimstamumo mažėjimas. Gyventojų iki 15 metų dalis kaime sumažėjo nuo 18,7 proc. 2005 metais iki 16,3 proc. 2009-aisiais. Nors natūralaus prieaugio, tenkančio 1000-iui gyventojų, rodiklis pastaruoju metu buvo neigiamas ir kaime, ir mieste, kaime situacija blogėja daug sparčiau. 2005 metais kaime šis rodiklis buvo 3 kartus didesnis nei mieste, o 2008-aisiais – jau 6 kartus (sudarė –6,06).

Gyvenimo trukmės rodiklis kaime per pastaruosius metus taip pat nepagerėjo, be to, jo reikšmė žymiai blogesnė nei mieste: vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė kaime 2008 metais buvo tik 69 metai, o mieste – 72 metai. Išliko žymus vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės atotrūkis. 2008 metais vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 63, o moterų – 76 metai.

Ekonomikos teorija teigia, kad žmogiškieji ištekliai žinių visuomenėje yra svarbiausias ekonominis veiksnys. Šis teiginys tampa vis aktualesnis ir Lietuvos kaime, nes pastaraisiais metais čia įvyko daug esminių pokyčių, reikalaujančių naujų ir sudėtingesnių žinių.

Svarbiausiu iššūkiu reikėtų laikyti kardinalų Lietuvos kaimo gyventojų užimtumo struktūros pasikeitimą. Iki 2006 metų daugiausia kaimo gyventojų dirbo žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, bet nuo 2006-ųjų tradicinė kaimo gyventojų veikla – agrarinis sektorius – buvo nustumtas į antrą, o 2008 metų – į paskutinę vietą, pirmenybę užleisdamas paslaugų sektoriui, kuriame 2008 metais dirbo beveik pusė kaimo užimtųjų. 2009 metais dėl ekonominės krizės sumažėjus statybos darbų ir apdirbamosios pramonės produkcijos paklausai, kaimo užimtųjų agrariniame sektoriuje dalis vėl padidėjo iki 29,9 proc., tačiau paslaugų sektorius išlaikė dominuojančią poziciją (1.10 pav.).

46,4

29,938,1

42,6

33,2

24,321,5

22,724,7 23,7

28,0

42,139,2

35,9

47,7

0

20

40

60

2005 2006 2007 2008 2009

Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė / Agriculture, hunting, forestry and fisheriesPramonė ir statyba / Industry and constructionPaslaugų sektorius / Services

1.10 pav. Kaimo gyventojų užimtumas pagal ekonominės veiklos sektorius

2005–2009 metais, proc. Fig. 1.10. Employment rate of rural population by economic activity

in 2005–2009, per cent Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.


25

Nepaisant labai sumažėjusio užimtųjų skaičiaus tradicinėje kaimo gyventojų

veikloje – žemės ūkyje, nedarbas kaime dėl bendro Lietuvos ekonomikos augimo ir emigracijos nebuvo didelis. 2007 metais bedarbių kaime sumažėjo iki 20,5 tūkst., t. y. jų buvo 1,7 karto mažiau nei 2005-aisiais. Tačiau 2008–2009 metais dėl ekonominės krizės bedarbių skaičius kaime vėl pradėjo augti ir 2009 metais jų buvo 75,9 tūkst., taigi palyginti su 2005-aisiais, 2,1 karto daugiau. 2009 metais nedarbo lygis kaime jau siekė 16,5 proc., palyginti su 2005-aisiais, 8,9 proc. punkto daugiau. Be to, nedarbo lygis kaime krizės laikotarpiu augo sparčiau nei mieste (1.11 pav.).

7,6

4,46,1

16,5

6,0

8,6

4,25,7

12,6

5,5

02468

101214161820

2005 2006 2007 2008 2009

Kaime / Rural area Mieste / Urban area

1.11 pav. Nedarbo lygis kaime ir mieste 2005–2009 metais, proc. Fig. 1.11. Unemployment rate in rural and urban areas in 2005–2009, per cent


Smarkiai sumažėjęs užimtumas žemės ūkyje nesukėlė didelių problemų tarp

šioje srityje dirbančių kaimo gyventojų. Bedarbių, anksčiau dirbusių žemės ūkio sektoriuje, dalis netgi sumažėjo nuo 8,8 proc. visų Lietuvos bedarbių 2005 metais iki 5,8 proc. 2009-aisiais.

2005–2007 metų laikotarpiu ypač sėkmingai buvo mažinamas jaunimo nedarbas. Jaunimo nedarbo lygis kaime (15–24 m. amžiaus grupėje), 2005 metais buvęs 15,0 proc., 2007-aisiais besudarė 6,7 proc. (mieste – 9,0 proc.). Tačiau 2008 metais jaunimo nedarbas vėl padidėjo iki 11,6 proc., o 2009-aisiais – iki 32,9 proc., ir padidėjimas šioje amžiaus grupėje buvo daug didesnis nei vidutiniškai kaime.

Nedarbas kaime trunka ilgiau nei mieste. Ši tendencija, būdinga visam analizuojamam 2005–2009 metų laikotarpiui, išliko ir ekonominės krizės sąlygomis. 2009 metais mieste rasti darbą greičiau nei per vienus metus pavyko didesnei daliai bedarbių nei kaime. Ilgalaikių bedarbių (neturinčių darbo vienerius metus ar dar ilgiau) tarp kaimo gyventojų dalis sudarė 27,9 proc. visų kaimo bedarbių, o mieste – tik 20,8 proc. (1.12 pav.).


26

27,9

22,924,5

8,8

15,9

24,6

20,8

9,9

25,0

19,7

0

5

10

15

20

25

30

35

< 1 1–2 3–5 6–11 12+

Mėnesiai / Months

Kaime / Rural areas Mieste / Urban areas

1.12 pav. Bedarbių dalis pagal nedarbo trukmę kaime ir mieste 2009 metais, proc.

Fig. 1.12. Share of the unemployed in rural and urban areas by unemployment duration in 2009, per cent

Bendras užimtumo lygis kaime 2005–2009 metų laikotarpiu kito nežymiai. Nors

iki 2002 metų šis rodiklis kaime dar buvo didesnis nei mieste, analizuojamu laikotarpiu užimtumo lygis mieste visą laiką buvo gerokai aukštesnis. Tuo tarpu Lietuvos kaime pastebimo užimtumo augimo nebuvo (1.13 pav.). 2009 metais Lietuvos kaime buvo 384,2 tūkst. užimtų gyventojų, o bendras užimtumo lygis kaime – 51,9 proc.: vyrų – 53,6 proc., moterų – 50,1 proc. Užimtumo lygio per 2009 metus sumažėjimui įtakos turėjo vyrų užimtumo mažėjimas, nes jis, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 8,2 proc. punkto, o moterų – tik 0,9 proc. punkto.

51,9

63,9

56,659,658,7

59,364,1

65,8 67,367,9

40

55

70

85

2005 2006 2007 2008 2009

Kaime / Rural areas Mieste / Urban areas

1.13 pav. Užimtumo lygis kaime ir mieste 2005–2009 metais, proc.

Fig. 1.13. Employment rate in urban and rural areas in 2005–2009, per cent Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.


27

Gerinti ekonominę situaciją kaime labiausiai trukdo tai, kad užimtų kaimo

gyventojų išsilavinimo struktūra išliko daug prastesnė nei mieste. Kaime užimtų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, gyventojų dalis 2009 metais sudarė 19,8 proc., o mieste – 42,8 proc. Nors per 2005–2009 metų laikotarpį buvo palankių pokyčių – tokių užimtųjų dalis kaime išaugo 4,3 proc. punkto – sumažinti atotrūkio nuo miesto nepavyko, nes mieste aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių užimtųjų dalis augo sparčiau – per analizuojamą laikotarpį padidėjo 6,1 proc. punkto (1.14 pav.).

15,5

23,5

15,8

2,2

19,8

26,4

43,3

9,5

43,0

1,0

0 10 20 30 40 5

Aukštasis ir aukštesnysis / Tertiary

Specialusis vidurinis ir povidurinis / Special secondary andpost secondary

Vidurinis su profesine kvalifikacija, vidurinis, pagrindinissu profesine kvalifikacija / Vocational secondary (upper,

general upper, lower)

Pagrindinis ir pradinis su profesine kvalifikacija / Lowersecondary and primary vocational

Pradinis / Primary

0

2009

2005

1.14 pav. Užimtų kaimo gyventojų išsilavinimo struktūra 2005 ir 2009 metais, proc.

Fig. 1.14. Employed rural population by education level in 2005 and 2009, per cent


Bedarbių struktūros pagal išsilavinimą palyginimas Lietuvos kaime ir mieste

rodo, kad 2009 metais geriau išsilavinę kaimo gyventojai turėjo daugiau galimybių darbo rinkoje. Bedarbiai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, Lietuvos kaime 2009 metais sudarė tik 7,9 proc., o mieste jų dalis siekė net 18 proc. (1.5 lentelė).


28

1.5 lentelė. Bedarbių struktūra pagal išsilavinimą kaime ir mieste 2009 metais, proc. Table 1.5. The unemployed structure by education level in rural and urban areas in 2009, per cent

Išsilavinimas / Education level Kaime Rural areas Mieste

Urban areasAukštasis, aukštesnysis / Tertiary 7,9 18,0 Specialusis vidurinis ir povidurinis Special upper secondary & post-secondary 17,4 21,2

Vidurinis su profesine kvalifikacija, vidurinis, pagrindinis su profesine kvalifikacija Vocational secondary (upper, general upper, lower)

55,0 48,8

Pagrindinis ir pradinis su profesine kvalifikacija General lower secondary and primary vocational 18,9 11,2

Pradinis / Primary 0,8 0,8 Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.

Kad žemas išsilavinimas yra viena iš pagrindinių Lietuvos kaimo gyventojų

nedarbo priežasčių, rodo ir bedarbių struktūra pagal profesijų grupes. 2009 metais daugiau kaip 2/3 kaimo bedarbių sudarė nekvalifikuoti ir kvalifikuoti darbininkai bei amatininkai (1.6 lentelė).

1.6 lentelė. Bedarbiai kaime pagal profesijų grupes 2009 metais Table 1.6. The unemployed in rural areas by occupation in 2009

Profesijų grupės / Occupations Tūkst. / Thou. Iš viso / Total 60,7 iš jų: / of which: teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai / legislators, senior officers & managers 0,7

specialistai / professionals 1,7 jaunesnieji specialistai ir technikai / technicians associate professionals 2,1 jaunesnieji tarnautojai / clerks 1,5 paslaugų sektoriaus, parduotuvių ir turgaviečių darbuotojai service workers, shop & market sales workers 5,9

kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai skilled agricultural and fishery workers 3,4

kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai / craft & related trades workers 19,2 įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai plant & machine operators & assemblers 6,4

nekvalifikuoti darbininkai / elementary occupations 19,8 Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.


29

Bedarbių struktūros tyrimo duomenys paneigia visuomenėje įsigalėjusį mitą, kad

nekvalifikuotiems darbininkams lengviau rasti darbą kaime. Per analizuojamą 2005–2009 metų laikotarpį nekvalifikuoti darbininkai sudarė daug didesnę Lietuvos kaimo bedarbių struktūros dalį nei miesto (1.7 lentelė).

1.7 lentelė. Nekvalifikuotų darbininkų dalis nuo visų kaimo ir miesto bedarbių 2005–2009 metais, proc. Table 1.7. Share of elementary occupations in the unemployed number in rural and urban areas in 2005–2009, per cent

Rodikliai / Indicators 2005 2006 2007 2008 2009 Kaime / Rural areas 39,1 40,2 44,1 35,4 32,8 Mieste / Urban areas 27,3 21,3 22,3 22,9 18,9 Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.

Analizuojant daugiausia įtakos kaimo gyventojų išsilavinimo pokyčiams

darančią 20–24 metų amžiaus grupę, matyti, kad aukštesnio išsilavinimo mažiausiai linkę siekti kaimo vyrai. Tuo tarpu jaunų kaimo moterų, įgijusių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, dalis 2008–2009 metais priartėjo prie vidutinės šio rodiklio reikšmės mieste (1.8 lentelė).

1.8 lentelė. 20–24 metų jaunimo, įgijusio vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, dalis kaime ir mieste 2005–2009 metais, proc. Table 1.8. Share of young population, aged 20–24 with secondary and upper education, in rural and urban areas in 2005–2009, per cent

Rodikliai / Indicators 2005 2006 2007 2008 2009 Kaime / Rural areas

iš viso / total 78,5 79,2 83,3 85,8 79,4 vyrai / males 73,6 77,7 83,1 81,8 74,0 moterys / females 84,4 80,9 83,5 90,2 85,2

Mieste / Urban areas iš viso / total 91,9 92,5 91,8 90,8 91,0 vyrai / males 89,0 89,2 88,3 88,2 88,0 moterys / females 94,8 95,8 95,3 93,3 94,0


Apčiuopiamų teigiamų pokyčių sunku tikėtis ir ateinančiais metais, nes 18–24

metų jaunimo, kuris neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, dalis Lietuvos kaime 2009 metais netgi išaugo (1.9 lentelė). Tarp vyrų tokių jaunuolių buvo beveik dvigubai daugiau nei merginų.


30

1.9 lentelė. 18–24 metų jaunimo, neturinčio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis kaime 2005–2009 metais, proc. Table 1.9. Share of young population, aged 18–24 who did not attain secondary education and do not study, in rural and urban areas in 2005–2009, per cent

Rodikliai / Indicators 2005 2006 2007 2008 2009 Iš viso / Total 15,3 19,0 14,5 12,2 17,7 Vyrai / Males 18,8 21,3 15,6 15,0 22,4 Moterys / Females 11,4 16,4 13,1 9,0 12,5 Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys.

Nedžiugina ir vyresnių kaimo gyventojų mokymąsi matuojantis „Mokymosi visą

gyvenimą lygio“ rodiklis, skaičiuojamas kaip 25–64 metų amžiaus gyventojų, per keturias savaites dalyvavusių formaliame arba neformaliame mokyme, skaičiaus ir visų to paties amžiaus gyventojų skaičiaus santykis. Lietuvos kaime šio rodiklio reikšmės labai mažos, palyginti ir su Lietuvos miestu, ir su šio rodiklio reikšmėmis ES šalyse. Be to, išliko ypač mažas vyrų suinteresuotumas mokytis. 2009 metais besimokančių 25–64 metų amžiaus kaimo moterų dalis sudarė 3,1 proc., o vyrų – tik 1,5 proc. (1.10 lentelė).

1.10 lentelė. 25–64 metų amžiaus gyventojų, besimokančių visą gyvenimą, dalis kaime ir mieste 2005–2009 metais, proc. Table 1.10. Share of young population, aged 25–64 and lifelong learning, in rural and urban areas in 2005–2009, per cent

Rodikliai / Indicators 2005 2006 2007 2008 2009 Kaime / Rural areas

iš viso / total 3,2 2,4 2,6 3,4 2,3 vyrai / males 2,4 1,7 1,8 2,6 1,5 moterys / females 4,1 3,1 3,6 4,2 3,1

Mieste / Urban areas iš viso / total 7,2 6,0 6,4 5,6 5,5 vyrai / males 5,1 3,5 4,5 4,3 4,6 moterys / females 9,1 8,0 8,0 6,7 6,3


Demografinė kaimo situacija ir aptartos tendencijos, susiklosčiusios Lietuvos

kaimo gyventojams siekiant išsilavinimo, rodo, kad nepaisant minėtų teigiamų poslinkių, žmogiškųjų išteklių valdymas išlieka vienu iš pagrindinių iššūkių Lietuvos kaimo politikos formuotojams, ypač tobulinant žmogiškųjų išteklių struktūrą pagal tokias svarbias žinių ekonomikai charakteristikas kaip išsilavinimas, aktyvumas mokytis vyresniame amžiuje, pilietinis aktyvumas, verslumas.


31

3.2. Žemės ištekliai 3.2. Land stock Žemės fondo struktūra. Lietuvos Respublikos (LR) žemės fondas –

6 530,0 tūkst. ha (65,3 tūkst. km2). Pagal tikslinę žemės panaudojimo paskirtį šalies teritorija skirstoma į tam tikras kategorijas (1.11 lentelė). 2005–2009 metais žemės sudėtis pagal tikslinę paskirtį beveik nekito. Didžiausią žemės fondo dalį sudarė žemės ūkio paskirties (60,6 proc.) ir miškų ūkio paskirties (30,2 proc.) žemė. 1.11 lentelė. Žemės fondo sudėties pokyčiai 2005–2010 m. sausio 1 d. Table 1.11. Changes in total land area as of 1 January 2005–2010

Plotas, tūkst. ha Area, thou. ha

Pokytis / Change 2010, palyginti su compared to 2005 Žemės fondo kategorija

Category of land area 2005 2010

StruktūraStructure in

2010, % tūkst. ha

thou. ha %

Bendras žemės plotas Total land area 6 530,0 6 530,0 100,0 0,0 0

žemės ūkio paskirties land used for agricultural purposes 3 962,5 3 954,1 60,6 -8,4 -0,2

miškų ūkio paskirties land of forestry 1 959,7 1 970,3 30,1 10,6 0,5

vandens ūkio paskirties1 land for aquaculture 178,1 176,3 2,7 -1,8 -1,0

konservacinės paskirties2 conservation land 40,4 43,3 0,7 2,9 7,2

kitos paskirties other land 381,4 382,1 5,8 0,7 0,2

laisvos valstybinės žemės fondo state stock of land 7,9 3,9 0,1 -4,0 -50,9

Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM duomenys.

Dėl žemės ūkio paskirties, laisvos valstybinės žemės ir vandens ūkio žemės

mažėjimo pastaruosius penkerius metus didėjo miškų ūkio paskirties ir konservacinės paskirties žemių plotai. Tokias tendencijas reikėtų vertinti teigiamai, kadangi buvo nuosekliai vykdoma LR Vyriausybės politikos nuostata dėl miškų plotų ir saugomų teritorijų, kultūros paveldo objektais užimtų žemės plotų didinimo.

1 Žemė, kuriai priskiriami Kuršių marių, upių, ežerų, tvenkinių, taip pat prieplaukų, elingų, kitų vandens ūkio objektų, pakrančių ir salų užimti plotai. 2 Saugomų teritorijų žemė, kuriai priskiriami rezervatai, rezervatinės apyrubės ir kultūros paveldo objektais užimti žemės sklypai.


32

Žemės naudojimas. Pagal tikslinę žemės panaudojimo paskirtį žymių struktūrinių pokyčių per minėtus metus neįvyko, o žemės nuosavybės struktūra minėtu laikotarpiu kito sparčiai (1.12 lentelė). Pagrindinė pokyčio esmė – beveik 600 tūkst. ha, arba 18 proc., sumažėjęs valstybei nuosavybes teise priklausantis žemės plotas ir beveik tiek pat padidėjęs privačios žemės nuosavybės plotas.

1.12 lentelė. Žemės fondo sudėtis pagal nuosavybės formas 2005 ir 2010 m. sausio 1 d. Table 1.12. Total land area by ownership form as of 1 January 2005 and 2010

Plotas, tūkst. ha Area, thou. ha

Pokytis / Change 2010, palyginti su compared to 2005

Žemės fondo kategorija Category of land area

2005 2010 ha % Bendras žemės plotas, iš viso Total land area 6 530,0 6 530,0 0,0 0,0

valstybinė / state-owned 3 286,1 2 690,3 -595,8 -18,1 privati / private 3 243,8 3 839,0 595,2 18,4 savivaldybių / municipal 0,2 0,7 0,5 284,7 žemės ūkio paskirties žemė, iš viso total land used for agricultural purposes 3 962,5 3 954,1 -8,4 -0,2

valstybinė / state-owned 1 344,4 877,4 -467,0 -34,7 privati / private 2 618,1 3 076,6 458,5 17,5 savivaldybių / municipal 0,0 0,1 0,1 miškų ūkio paskirties žemė, iš viso total land of forestry 1 959,7 1 970,4 10,7 0,5

valstybinė / state-owned 1 402,3 1 312,0 -90,2 -6,4 privati / private 557,4 658,4 101,0 18,1 savivaldybių / municipal 0,0 0,0 0,0 kitos paskirties žemė, iš viso total other land area 381,5 382,1 0,6 0,2

valstybinė / state-owned 313,2 278,7 -34,5 -11,0 privati / private 68,1 102,8 34,7 50,9 savivaldybių / municipal 0,2 0,6 0,4 217,7 Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM duomenys.

Tiriant šiuos procesus pagal žemės fondo kategorijas, matyti, kad labiausiai

sumažėjo valstybinės žemės ūkio paskirties (daugiau kaip trečdaliu – 466,4 tūkst. ha), miškų ūkio paskirties (90,2 tūkst. ha) ir kitos paskirties (34,5 tūkst. ha) žemės plotai. Privačios miškų ūkio paskirties žemės padaugėjo daugiau kaip 10 tūkst. ha dėl žemės ūkio paskirties žemės kategorijos pakeitimo į miškų kategorijos žemę.

Tiriamuoju laikotarpiu mažėjo visų tipų valstybinės nuomojamos ir naudojamos žemės (1.13 lentelė). Daugiausia sumažėjo gyventojų asmeninio ūkio žemės (259 tūkst. ha) ir nesuteiktos naudotis bei neišnuomotos žemės (158 tūkst. ha) plotai. Labiausiai išaugo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise valdomi žemės plotai, atitinkamai 339 ir 118 tūkst. ha. Spartus juridinių asmenų žemės plotų didėjimas buvo susijęs su priimtais teisės aktais, kurie leido juridiniams asmenims įsigyti žemės nuosavybės teise.


33

1.13 lentelė. Žemės ūkio paskirties žemės pagal naudotojus pokyčiai 2005 ir 2010 m. sausio 1 d. Table 1.13. Land used for agricultural activities by users as of 1 January 2005 and 2009

Plotas, tūkst. haArea, thou. ha Pokytis / Change Žemės fondo kategorija

Category of land area 2005 2010

Struktūra Structure 2010, % tūkst. ha

thou. ha %

Žemės ūkio paskirties žemė, iš viso Total land used for agricultural purposes 3 962 3 954 100 -8 -0,2

privati, iš viso total private land 2 618 3 076 77,8 458 17,5

fizinių asmenų / land of natural entities 2 588 2 927 95,2 339 13,1 juridinių asmenų land of legal entities 16 135 4,4 118 8,2 k.

sodininkų bendrijų narių land owned by horticulturist societies 14 14 0,4 0 3,2

valstybinė, iš viso total state-owned land 1 344 878 22,2 -466 -34,7

gyventojų asmeninio ūkio land of households 357 98 11,2 -259 -72,5 fizinių asmenų nuomojama / land of natural entities leased from the state 336 321 36,6 -15 -4,4 valstybės įmonių, mokslo ir mokymo įstaigų naudojama / land of state enterprises, science and scholastic institutions 15 15 1,7 0 -3,3 žemės ūkio bendrovių ir kt. juridinių asmenų nuomojama land of agricultural companies and other legal entities leased from the state 106 73 8,3 -32 -30,7 sodininkų bendrijų ir jų narių naudojamaland used by horticulturist societies 8 7 0,8 -1 -14,7 nesuteikta naudotis ir neišnuomota land non-granted for usage and non-leased 522 364 41,4 -158 -30,3

savivaldybių, iš viso total municipal land 0,001 0,121 0,0 0,120 -


Nors juridinių asmenų nuosavybės teise valdomų žemės plotų sparčiai daugėjo,

ji tesudaro 5 proc. visos privačios žemės, 95 proc. – fizinių asmenų nuosavybės teise valdoma žemė. Tiriamuoju laikotarpiu sparčiai mažėjo nuomojamos bei nesuteiktos naudotis ir neišnuomotos žemės plotai, jie 2010 m. sausio 1 d. sudarė atitinkamai 37 ir 41 proc., arba beveik 80 proc. valstybinės žemės.

Žemės naudotojų struktūros pasikeitimus pastaraisiais metais reikėtų vertinti teigiamai, kadangi šiuo laikotarpiu net 458 tūkst. ha perėjo iš valstybinės į privačią nuosavybę, kuri suponuoja labiau atsakingus ir įpareigojančius savininko santykius su nuosavybės objektu – žeme, o tai sudaro sąlygas racionaliau ją panaudoti.


34

Valstybei priklausantis žemės plotas mažėja dėl nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo bei valstybinės žemės privatizavimo. Nuosavybės atkūrimo tempai 2008–2009 metais mažėjo – sprendimų skaičius sumažėjo nuo 18,3 iki 9,1 tūkst., atkurti plotai – nuo 49,8 iki 27,2 tūkst. ha (1.14 lentelė). Tai paaiškinama tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas eina į pabaigą, ir 2010 m. sausio 1 d. iš viso buvo atkurta 97,9 proc. prašomo ploto.

1.14 lentelė. Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas 2008–2009 metais Table 1.14. Restoration of ownership rights to land, forests and water bodies in 2008–2009

Pateikta prašymų/gauta išvadų Applications/conclusions

Priimta sprendimų Decisions Metai

Year skaičius number

plotas, tūkst. haarea, thou. ha

skaičius number

plotas, tūkst. haarea, thou. ha

Iš viso 2009-01-01* Total as of 01-01-2009 718 714 3 994,8 728 098 3 894,0

iš jų 2008 m. / of which in 2008 5 971 16,3 18 295 49,8 Iš viso 2010-01-01* Total as of 01-01-2010 722 128 4 006,4 737 176 3 921,2

iš jų 2009 m. / of which in 2009 3 414 11,5 9 078 27,2 * Nuo prašymų pateikimo pradžios / Since the beginning of application submission. Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM duomenys.

LR teisės aktais buvo nustatyta leisti privatizuoti asmeninio ūkio žemę. Per pastaruosius 4–5 metus privatizuotos žemės arba žemės, kuriai sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, padaugėjo nuo 64,5 proc. 2006 m. sausio 1 d. iki 90,4 proc. 2010 m. sausio 1 d. (1.15 lentelė). Tai reikėtų vertinti kaip teigiamą procesą, kuris sudaro sąlygas fiziniams asmenims geriau panaudoti žemės potencialą.

1.15 lentelė. Asmeninio ūkio žemės privatizavimas ir nuoma 2006 ir 2010 m. sausio 1 d. Table 1.15. Privatisation and lease of land of households as of 1 January 2006 and 2010

Pokytis / Change Rodikliai / Indicators 2006 2010

vnt. / units % Asmeninio ūkio žemės naudotojai, tūkst. Number of users of land of households, thou. 319,7 305,7 -14,0 -4,4

žemės plotas, tūkst. ha / land area, thou. ha 696,4 663,2 -33,2 -4,8 Gyventojų, privatizavusių asmeninio ūkio žemę, skaičius, tūkst. / Number of residents who privatised land of households, thou.

195,0 245,3 50,3 25,8

žemės plotas, tūkst. ha / land area, thou. ha 430,0 534,2 104,2 24,2 Gyventojų, sudariusių valstybinės žemės nuomos sutartis, skaičius, tūkst. / Number of residents who lease the state-owned land under contracts, thou.

8,9 21,0 12,1 2,4 k.

žemės plotas, tūkst. ha / land area, thou. ha 18,9 44,5 25,7 2,4 k. Privatizuotos arba iš valstybės išnuomotos žemės dalis nuo naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto, proc. / Share of private or leased from the state land in total area of land of households, %

64,5 90,4



35

2004–2008 metais labai sparčiai didėjo ūkininkų ūkių naudojamos žemės ūkio paskirties žemės. Ūkininkų ūkių registro duomenimis (1.16 lentelė), minėtu laikotarpiu ūkių, sklypų skaičius ir naudojamos žemės plotas išaugo atitinkamai 41, 38 ir 40 proc. 2004–2008 metais šie rodikliai nuolat didėjo, ir tik 2009 metais dėl 2008-ųjų pabaigoje prasidėjusios ekonominės krizės buvo stebimas šių reikšmių sumažėjimas. 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, vidutinis vieno sklypo ir ūkininko ūkio dydis sumažėjo atitinkamai 18 ir 17 proc. 1.16 lentelė. Ūkininkų ūkių žemės naudojimą apibūdinantys rodikliai 2005–2010 m. sausio 1 d. Table 1.16. Characterisation of farmers farms as of 1 January 2005–2010

Pokytis / Change 2010, palyginti su compared to 2005 Rodikliai / Indicators 2005 2009 2010

vnt. / units % Ūkių skaičius, tūkst. / Number of farms, thou. 76,5 108,0 107,0 31,4 41,1Žemės sklypų skaičius, tūkst. Number of land plots, thou. 175,8 243,1 242,6 67,3 38,3

Naudojamas bendras plotas, tūkst. ha Total used area, thou. ha 910,7 1 280,0 1 040,8 369,0 40,5

Vidutinis ūkio dydis, ha / Average farm size, ha 11,9 11,8 9,7 -2,2 -18Vidutinis sklypo dydis, ha Average parcel size, ha 5,2 5,3 4,3 -0,9 -17


Valdos Lietuvoje yra apskaitomos LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre (valdų registre). Tiriamuoju laikotarpiu daug sparčiau (apie 6 kartus) daugėjo valdų, kuriose buvo vystoma žemės ūkio, žuvininkystės ar miškininkystės veikla (1.17 lentelė). Per metus šio tipo valdų skaičius padidėdavo vidutiniškai po 10 tūkst. valdų (po 260 tūkst. ha). Atitinkamai ir vidutinis valdos dydis žemės ūkyje, žuvininkystėje, miškininkystėje minėtu laikotarpiu padidėjo nuo 10,3 iki 12,1 ha ir 2010 m. sausio 1 d. viršijo vidutinį Lietuvos valdos dydį, kuris tuo metu buvo 11,4 ha (2006 m. sausio 1 d. – 11,1 ha). Valdų dinamikos tendencijas Lietuvoje pastaruoju metu reikėtų vertinti teigiamai, nes vis didesni žemės plotai buvo efektyviau panaudojami.

1.17 lentelė. Valdų skaičius ir plotas 2006 ir 2010 m. sausio 1 d. Table 1.17. Number and area of holdings as of 1 January 2006 and 2010


vnt. / units % Valdos, iš viso / Total holdings skaičius, tūkst. / number, thou. 331,1 342,1 11,0 3 plotas, tūkst. ha / area, thou. ha 3 675,1 3 892,6 217,6 6 iš jų žemės ūkyje, žuvininkystėje, miškininkystėje of which in agriculture, fisheries, forestry skaičius, tūkst. / number, thou. 256,1 302,1 46,0 18 plotas, tūkst. ha / area, thou. ha 2 646,1 3 645,2 999,1 38 Šaltinis: ŽŪIKVC duomenys.


36

Lietuvoje nuo 2004 metų taikoma vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schema, pagal kurią tiesioginės išmokos mokamos už turimą ŽŪN plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. Pagal LR teisės aktų nuostatas deklaruojamų paramai gauti žemių administravimo procesas yra pavestas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Pasėlius deklaravusiųjų skaičius per paskutinius 5 metus sumažėjo daugiau kaip penktadaliu, arba beveik 49 tūkst. Deklaruotų pasėlių plotas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo beveik 76 tūkst. ha, arba 3 proc., o vidutinis deklaruotų pasėlių plotas išaugo nuo 11,4 iki 14,9 ha. 1.18 lentelė. Pareiškėjų skaičius ir deklaruotas plotas 2005 ir 2009 metais Table 1.18. Number of applicants and declared area in 2005 and 2009


vnt. / units % Pareiškėjų skaičius, tūkst. Number of applicants, thou. 225,4 176,7 -48,7 -21,6

Deklaruotas plotas, tūkst. ha Declared area, thou. ha 2 564,3 2 640,2 75,9 3,0


Pareiškėjų skaičius mažėja dėl keleto veiksnių. ES teikia paramą vyresnio

amžiaus žemdirbiams, kurie pasitraukia iš prekinės žemės ūkio gamybos, o savo ūkius ne visada perleidžia jaunesniems ūkininkams. Be to, deklaruojamiems žemės plotams keliami geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai, todėl dalis pareiškėjų, negalinčių vykdyti šių reikalavimų, paraiškų nebeteikia.

Žemės rinka. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas 2005–2007

metais tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nuolat didėjo – vidutiniškai po 145 tūkst. ha kasmet (1.19 lentelė). 2008 metais dėl prasidėjusios ekonominės krizės pardavimas sumažėjo net 1,5 karto. 2009 metais rinka šiek tiek atsigavo, tačiau tai neprilygo 2005–2007 metų tempams. 1.19 lentelė. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas 2005–2009 metais, tūkst. ha Table 1.19. Sales of state-owned land used for agricultural activities in 2005–2009, thousand hectares

Savininkas / Owner 2005 2006 2007 2008 2009 Fiziniai asmenys Natural entities 318,2 490,4 551,5 368,5 390,0 Juridiniai asmenys Legal entities 73,2 158,2 193,3 46,0 48,3 Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM duomenys.

Registrų centro atliekamas masinis žemės vertinimas parodė, kad vidutinės

žemės ūkio paskirties žemės kainos pagrindiniuose Lietuvos miestuose (1.20 lentelė) 2005–2007 metais padidėjo nuo 42,1 iki 170,8 tūkst. Lt/

Documents

LIETUVOS AGRARIN...Lietuvos kaimą investuota 1,7 mlrd. Lt. Lietuvos žemės ir maisto ūkis net ir nepalankiomis sąlygomis sugebėjo išlaikyti teigiamą užsienio prekybos balansą