LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS

LIETUVOSGEOLOGIJOS TARNYBOS

2003 metøveiklos rezultatai

GEOLOGICAL

SURVEY OF LITHUANIAAnnual

Report 2003

LIETUVOSGEOLOGIJOS TARNYBOS

2003 metøveiklos rezultatai

GEOLOGICAL

SURVEY OF LITHUANIAAnnual

Report 2003

VILNIUS 2004

ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos 2003 metø veiklos rezultataiMetinë ataskaita

Geological Survey of LithuaniaAnnual Report 2003

Redakcinë kolegija: A. Bitinas, J. Belickas, V. E. Gasiûnienë, V. Marcinkevièius,J. Mockevièius, K. Kadûnas, J. Lazauskienë, V. Raþinskas, J. Satkûnas

Atsakingasis redaktorius J. Satkûnas

Editorial Board: A. Bitinas, J. Belickas, V. E. Gasiûnienë, V. Marcinkevièius,J. Mockevièius, K. Kadûnas, J. Lazauskienë, V. Raþinskas, J. Satkûnas

Editor-in-Chief J. Satkûnas

© Lietuvos geologijos tarnyba, 2004

Tu r i n y s

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOSTARNYBA 2003-iaisiais ..................................................... 5

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMOREGULIAVIMAS 2003 metais ...................................... 8

2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØPROJEKTØ REZULTATAI

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS

1. Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijosprekvartero geologinis þemëlapis 1:200 000masteliu. J. Èyþienë, S. Ðliaupa, J. Lazauskienë,A. Mûrnieks ........................................................... 15

2. Fenoskandijos skydo magnetiniø anomalijøþemëlapis 1:2 000 000 masteliu. L. Korabliova,J. Lazauskienë, V. Nasedkin ................................... 18

3. Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000masteliu Maþeikiø plote. A. Jusienë, P. Aleksa,A. Grigienë ........................................................... 20

4. Naudingøjø iðkasenø kartografavimas 1:50 000masteliu Maþeikø plote. V. Piepolienë ............. 21

5. Lietuvos gruntinio vandens gamtinës saugosvertinimo ir kartografavimo metodika.R. Kanopienë .......................................................... 23

6. Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono karstëjanèiøuolienø dangos storio ir litologinës sudëtiesþemëlapis 1:50 000 masteliu. V. Raèkauskas .. 25

7. Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono virðutiniodevono Kupiðkio svitos kraigo struktûrinisþemëlapis 1:50 000 masteliu. V. Mikulënas,V. Marcinkevièius .................................................. 26

8. Saugomø teritorijø geologinis kartografavimas:Þemaitijos nacionalinio parko kvarterogeologinis-geomorfologinis þemëlapis 1:20 000masteliu. R. Guobytë ......................................... 27

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IRPOÞEMINIO VANDENS TYRIMAI

1. Lietuvos karsto ir nuoðliauþø inventorizacija.S. Bucevièiûtë, V. Mikulënas ............................ 29

2. Geotopø duomenø bazë (DB). V. Mikulënas ....313. Geologinës aplinkos tarðos þidiniø informacinës

sistemos pildymas. J. Ðugalskienë,R. Kanopienë ..........................................................32

4. Poþeminio vandens telkiniø duomenø bazës(DB) formavimas. R. Radienë ........................... 33

C o n t e n t s

Introduction: GEOLOGICAL SURVEY OFLITHUANIA in 2003 ......................................................... 5

STATE REGULATION OF THE USE OF THEUNDERGROUND IN 2003 .............................................. 8

RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003

GEOLOGICAL MAPPING

1. Pre-Quaternary geological map ofLithuanian–Latvian cross-border area at ascale of 1:200 000. J. Èyþienë, A. Mûrnieks,S. Ðliaupa, J. Lazauskienë . .................................. 15

2. Magnetic anomaly map of the Fennoscandianshield at a scale of 1:2 000 000. L. Korabliova,J. Lazauskienë, V. Nasedkin .................................. 18

3. Geological mapping of Quaternary deposits inthe Maþeikiai area, scale 1:50 000. A. Jusienë,P. Aleksa, A. Grigienë .......................................... 20

4. Mapping of mineral resources of Maþeikiaiarea, scale 1:50 000. V. Piepolienë ..................... 21

5. Methodology of shallow groundwater vulner-ability mapping in Lithuania. R. Kanopienë ........................................................ 23

6. The map of thickness and lithological composi-tion of the cover of karstified rocks. (NorthLithuania karst area). V. Raèkauskas ............... 25

7. Structural map (scale 1:50 000) of the UpperDevonian Kupiðkis Formation of the NorthLithuanian area. V. Mikulënas,V. Marcinkevièius ...................................................26

8. Geological mapping of protected areas:Quaternary geological geomorphologic mapof the Þemaitija National Park, scale 1:20 000.R. Guobytë ........................................................... 27

ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH,INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCESAND GROUNDWATER

1. Inventory of karst and lanslide phenomena inLithuania. S. Bucevièiûtë, V. Mikulënas ...............29

2. The geotopes database support project.V. Mikulënas........................................................... 31

3. Inventory of pollution sources and creation ofinformation system. J. Ðugalskienë,R. Kanopienë............................................................32

4. Databank of groundwater resources.R. Radienë ...... .................................................... 33

5. Radioaktyviøjø atliekø laidojimo kompetencijosplëtra. Geologinës formacijos parinkimas.2003 metø etapas. R. Kanopienë ....................... 35

6. Baltijos regiono dirvoþemiø geocheminisatlasas. V. Gregorauskienë .............................. 36

7. Poþeminio vandens valstybinis monitoringas2003 metais. J. Arustienë .....................................40

8. Klimato pokyèiø átaka poþeminio vandensiðtekliø formavimuisi. J. Giedratienë ................ 44

9. Poþeminiø sûrymø paplitimas Lietuvoje irvertingøjø elementø koncentracijos.P. Gedþiûnas, B. Karmazinas ............................... 48

10. Skandinaviðkojo kontinentinio apledëjimodeglaciacijos chronologija Lietuvos teritorijoje(tarptautinis projektas). A. Bitinas .................. 52

11. Paskutiniojo ledyno slinkimo kryptys Lietuvoje(tarptautinis projektas). R. Guobytë .............. 53

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØSANDAROS TYRIMAI

1. Lietuvos seismologinis monitoringas 2003metais. A. Paèësa ............................................. 55

2. Baltijos jûros (Lietuvos akvatorijos) seisminësmedþiagos apdorojimas ir interpretacija.V. Sidorov, V. Lokutijevskis, J. Lazauskienë .......... 58

3. Gravitacinio lauko variacijø monitoringas irKurðiø nerijos pakrantës geodinaminisstabilumas. V. Nasedkin, N. Kuten .................... 60

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOSSISTEMOS PLËTRA

1. Geologinës informacijos kaupimas,tvarkymas ir teikimas. V. Þièkutë,L. Augulytë, A. Pozingis ..................................... 62

2. Informacijos technologijø infrastruktûrosplëtra. J. Belickas, V. Rapðevièius, S. Baltrënas,Þ. Dënas, A. Pozingis, R. Aleknienë, L. Papievis ..68

PRIEDAI

Veikla komitetuose, komisijose, tarybose,tarpþinybinëse darbo grupëse ............................. 77

Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose,seminaruose ............................................................ 79

2003 metø publikacijos Lietuvos geologijostematika .................................................................... 85

Lietuvos spauda apie geologijà 2003 metais .. 109

Lietuvos geologijos tarnybos 2003 metøleidiniai .................................................................... 111

5. Competence development inte area of radioac-tive waste disposal. Selection of geologicalformation – the stage 2003. R. Kanopienë ...... 35

6. Baltic Soil Survey: a Geochemical Atlas.V. Gregorauskienë ................................................. 36

7. National groundwater monitoring inLithuania – 2003. J. Arustienë ........................... .40

8. Influence of climate on the formation ofgroundwater resources. J. Giedraitienë .......... 44

9. Brines and concentrations of valuable elementsin Lithuania. P. Gedþiûnas, B. Karmazinas ........ 48

10. The Scandinavian Ice Sheet deglaciationchronology in the territory of Lithuania(international project). A. Bitinas .................... 52

11. Ice flow directions in Lithuania during theWeichselian Glaciation (international project).R. Guobytë ........................................................... 53

INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OFTHE UNDERGROUND

1. Seismological Monitoring in Lithuania – 2003.A. Paèësa .............................................................. 55

2. Re-processing and interpretation of seismicdata in the Lithuanian part of the Baltic Sea.V. Sidorov, V. Lokutijevskis, J. Lazauskienë ..........58

3. Monitoring the gravity field variations andresults of geodesic measurement of theCuronian Spit shore. V. Nasedkin, N. Kuten ... 53

DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICALINFORMATION SYTEM

1. Collection, handling and supply of geologicalinformation. V. Þièkutë, L. Augulytë,A. Pozingis ........................................................... 62

2. Infrastructural development of informationtechnologies. J. Belickas, V. Rapðevièius, S. Baltrënas,Þ. Dënas, A. Pozingis, R. Aleknienë, L. Papievis ..68

APPENDICES

Activities in committees, commissions,councils, joint working groups ........................ 77Participation in symposia, conferences,workshops .......................................................... 79Publications on Lithuanian geologyin 2003 .................................................................. 85

Lithuanian press concerning geologyin 2003 ................................................................ 109Publications of Geological Surveyof Lithuania in 2003 ......................................... 111

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2003-iaisiaisIntroduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2003 5

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2003-iaisiais

Tarptautinës geologijos mokslø sàjungos (IUGS)strateginiame veiklos plane teigiama, kad „Pasauliuireikia tolesniø geologiniø tyrimø, kad visuomenëbûtø turtingesnë, saugesnë ir sveikesnë. Taèiauvisuomenë gali turëti naudos ið geomokslø rezultatøtik esant abipusiai geriems informaciniams irbendradarbiavimo ryðiams. Pagrindinis iððûkisgeologams ir yra tai pasiekti“.

Lietuvos geologijos tarnyba, aktyvi minëtosTarptautinës geologijos mokslø sàjungos narë,kasmetine savo veiklos ataskaita bando bent ið daliessumaþinti „informaciná atotrûká“ tarp geologinësbendruomenës ir plaèios visuomenës. Ir daroma taine savireklamos ar ávaizdþio formavimo tikslais, bettikikintis, kad LGT darbø rezultatai bus pritaikyti irkitose srityse. Deja, reikia sutikti su Brazilijos San Paulogeologijos mokslø instituto atstovu Umberto Cordani,kad „Geologija dar nëra tapusi populiarios kultûrossritimi“. (Episodes, Vol. 23, No. 3).

2003 metais ðiek tiek pertvarkyta LGT struktûra:ákurtas Teisës ir personalo skyrius, Vidaus auditotarnyba ir reorganizuota á savarankiðkà padalinálaboratorija. Metø pabaigoje LGT buvo 115 darbuo-tojø, ið jø 42 valstybës tarnautojai ir 73 darbuotojai,dirbantys pagal darbo sutartis. Tarnybos specialistaiyra aukðtos kvalifikacijos: 78 darbuotojai turiaukðtàjá universitetiná iðsilavinimà (ið jø 11 – gamtosmokslø daktarai).

Valstybës biudþeto asignavimø 2003 metaisskirta 4 349,3 tûkst. litø (palyginti – 2002 metøbiudþeto asignavimai buvo 4 282 tûkst. Lt). 2003metais LGT vykdë keturias programas – Þemës gelmiønaudojimo valstybinis reguliavimas, Valstybiniaigeologiniai tyrimai „Geologija – visuomenei“,Specialieji (taikomieji) tyrimai bei Birþø ir Pasvaliomiestø inþineriniø geologiniø sàlygø ávertinimas.

Þemës gelmiø naudojimo valstybiniamreguliavimui uþtikrinti Lietuvos geologijos tarnyba2003 metais parengë 19 teisës aktø ar jø projektø,vykdë funkcijas þemës gelmiø naudojimo regu-liavimo, geologiniø tyrimø, ûkio subjektø poþeminiovandens monitoringo bei inþineriniø geologiniøtyrimø valstybinës prieþiûros, Þemës gelmiøregistro tvarkymo ir kitose srityse.

Ágyvendinant valstybiniø geologiniø tyrimøprogramà „Geologija – visuomenei“ buvo vykdomi105 geologiniø tyrimø projektai ar atskiros tyrimø

Geological Survey ofLithuania in 2003

The Strategic Action Plan for the International Union ofGeological Sciences (IUGS) states that the world needs furthergeoscientific research to secure a more prosperous, safer andhealthier society. However, society can profit from the resultsof geosciences only when these are communicated well. Toachieve this is a major challenge to geoscientists.

Geological Survey of Lithuania, being an active memberof IUGS, seeks to make shorter the information gap betweengeoscientists and broader society by publishing this report ofannual activities. We believe that the results of our geologicalwork will be implemented in various spheres of humanactivities.(Institute of Geosciences, Un. of Sao Paulo) that “geology isnot, at present, part of the popular culture” (Episodes,Vol. 23, No. 3).

The organizational structure of LGT has not beenessentialy changed in 2003, except that the Department ofLaw and Personnel and Auditing Service were established.

By the end of 2003 LGT had 115 employees, 78 having auniversity degree (11 doctors of physical sciences among them).

The budget of the last year was 4349.3 thousand Lt (versusto 4282 thousand Lt for 2002). The LGT carried out fourprogrammes: State Regulation of the Underground Use, thestate geological investigations “Geology for Society”, specialapplied investigations and the assessment of engineeringgeological conditions of Birþai and Pasvalys towns.

Nineteen legal acts were prepared to ensure a better regulationof the underground use in 2003. LGT was also fulfilling all itsfunctions related with the regulation of the underground useand investigations, state supervision of groundwater monitoringand geotechnical investigations performed by private companies,Register of the Underground, etc.

Within the frames of the programme of state geologicalinvestigations “Geology for Society” 105 projects were inprogress, 47 of them were completed, and the final resultswere prepared for implementation. The major results of theseinvestigations are presented in this report.

The LGT specialists worked in 11 international projects,participated in 35 events (conferences, meetings, seminars).They represented Lithuanian geology in 19 internationalorganisations, working groups. LGT organised or took partin the organisation of 4 international events in 2003. Amongthem, the international workshop “Geosciences for UrbanDevelopment and Environmental Planning” held in Vilniusin September 13–18 must be emphasised. This event wasorganised jointly with COGEOENVIRONMENT (theCommission on Geological Sciences for EnvironmentalPlanning of the International Union of Geological Sciences

6 Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2003-iaisiaisIntroduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2003

uþduotys. Ið jø 47 projektø pateiktos ataskaitos arbaigiamieji rezultatai. Svarbiausi baigtø darbørezultatai iðsamiau pristatomi ðioje ataskaitoje.

Plëtojant tarptautiná bendradarbiavimà 2003metais LGT specialistai dirbo ágyvendinant vienuo-lika tarptautiniø projektø, dalyvavo 35 renginiuose –konferencijose, seminaruose, pasitarimuose,atstovavo Lietuvos geologijai 19 tarptautiniø orga-nizacijø bei darbo grupiø. 2003 metais LGT organi-zavo ir dalyvavo organizuojant keturis tarptautiniusrenginius. Ið jø paminëtinas rugsëjo 13–18 d. Vilniujevykæs tarptautinis seminaras „Geomokslinëinformacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos apsau-gai“, kurá organizavo Lietuvos geologijos tarnybakartu su IUGS, Geologijos ir geografijos institutubei Vilniaus universitetu.

(IUGS), Geological Survey of Lithuania, Vilnius Universityand Institute of Geology and Geography, Lithuania. Theaim of this workshop was to discuss and promote betterapplications of geoscientific information for urban planningand development and to encourage international, primarilycross-border geoenvironmental co-operation. The workshopwas attended by 67 participants representing 20 countries ofall continents of the world.

The results of geological investigations have beenpermanently implemented and utilized. During 2003, over3110 reports, 550 map sheets, 230 geophysical loggingdiagrams were requested by vistitors of the Geological Archive.

Although only 5 publications were printed in 2003, moreattention was given to the dissemination of geologicalinformation via the Internet (www.lgt.lt) and presentationof information for the media.

Photo: “Thus the geoscientific data application provesits value ...” was emphasized by A. Kundrotas, Ministerof Environment of Republic of Lithuania, during hisopening address of the international workshop “Geo-sciences for Urban Development and EnvironmentalPlanning” held in Vilnius, September 13–18. This eventwas organised jointly by LGT and International Unionof Geological Sciences (IUGS)

Nuotrauka: „Geologiniø duomenø panaudojimas árodosavo vertæ...“ – pabrëþë Lietuvos Respublikos aplinkosministras A. Kundrotas atidarant tarptautiná seminarà„Geomokslinë informacija urbanistinei plëtrai ir aplinkosapsaugai“. Seminarà organizavo Lietuvos geologijostarnyba kartu su Tarptautine geologijos mokslø sàjunga(IUGS) 2003 metø rugsëjo 13–18 dienomis

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2003-iaisiaisIntroduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2003 7

Ðiame seminare daugiausia dëmesio buvo skirtamiestø geologijai – naujai geologiniø mokslø discip-linai, kuri nagrinëja gamtos iðtekliø, poþeminiovandens, poþeminës erdvës subalansuoto naudojimo,aplinkos apsaugos, sveikos miesto ekogeologinësbûklës iðsaugojimo ir kitus aspektus. Kitas seminarotikslas buvo aptarti ir paskatinti ekogeologinábendradarbiavimà pasienio regionuose. Renginyjedalyvavo 67 specialistai ið 20 ðaliø (visø pasauliokontinentø).

Geologiniø tyrimø duomenys buvo aktyviaiteikiami praktiniam naudojimui. 2003 metais lan-kytojams iðduota 3 110 ataskaitø, 550 lapø ávairausmastelio þemëlapiø, 230 geofiziniø tyrimø diagramø.Nors sumaþëjus finansinëms galimybëms 2003metais iðleisti tik penki leidiniai, taèiau daugiaudëmesio skiriama namø puslapiui internete(www.lgt.lt), rengiami praneðimai þiniasklaidai,teikiama informacija pagal uþklausas ir kt.

Tikimës, kad 2003 metais Lietuvos geologijostarnyboje sukaupti nauji geologiniai duomenyspadës ágyvendinti Lietuvos nacionalinës darnausvystymosi strategijos prioritetus (Valstybës þinios.2003, Nr. 89-4029). Manome, kad LGT darbaireikðmingai prisideda ne tik prie efektyvesniogamtos iðtekliø naudojimo, bet ir prie tokiøprioritetiniø krypèiø – „nuosaikus ir darnus ûkioðakø ir regionø ekonomikos vystymas“, „geresnëkraðtovaizdþio apsauga ir racionalus tvarkymas“ar „pasaulio klimato kaitos ir jos padariniø ðvel-ninimas“. Neabejojame, kad mûsø veikla atsispindësir tarptautinëje geologø bendruomenëje, juolab kadðiais – 2004 metais Florencijoje vyks 32-asis pasauliogeologø kongresas.

We believe that the new geological data accumulated atLGT will contribute to the implementation of priorities of thenational sustainable development such as a more effectiveuse of natural resources, cohesive development of industryand regions, better protection and management of landscape,mitigation of the consequences of climate change. We haveno doubt that the ativities of LGT will contribute to theinternational geoscientific cooperation and will be reflectedat the International Geological Congress in 2004 in Florence.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriusJ. Mockevièius

8VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais

STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais

State regulation of the use of theunderground in 2003

Þemës gelmiø naudojimàreglamentuojanèiø ir su jø naudojimususijusiø teisës aktø ir norminiødokumentø rengimas

2003 metais parengti ðie þemës gelmiø naudojimàreglamentuojantys ir su jø naudojimu susijæ teisësaktai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarimai:

• Naftos paieðkos ir gavybos Lietuvoje strategija;patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës2003 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 258 (Vals-tybës þinios. 2003, Nr. 21-899);

• Angliavandeniliø iðtekliø naudojimo konkursonuostatai; patvirtinta Lietuvos RespublikosVyriausybës 2003 m. kovo 10 d. nutarimuNr. 299 (Valstybës þinios. 2003, Nr. 26-1036).

Ministro ásakymai:• Lietuvos higienos norma HN 44: 2003 „Vandenvieèiø

sanitariniø apsaugos zonø nustatymas ir prieþiûra“;patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2003 m. balandþio 8 d.ásakymu Nr. V-201 (Valstybës þinios. 2003,Nr. 42-1957);

• Naftos paieðkos ir gavybos Lietuvoje strategijoságyvendinimo priemonës; patvirtinta LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2003 m. birþelio11 d. ásakymu Nr. 305;

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2003 m. gruodþio 24 d. ásakymas Nr. 707 „Dëlpoþeminio vandens telkiniø priskyrimo upiø baseinørajonams“ (Valstybës þinios. 2004, Nr. 21-654);

• Poþeminio vandens telkiniø vertinimo ir jø priskyrimoupiø baseinø rajonams metodiniai reikalavimai;patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2003 m. gruodþio 24 d. ásakymuNr. 719 (Valstybës þinios. 2004, Nr. 8-193).

• Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2004„Inþineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“,patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2003 m. gruodþio 24 d. ásakymuNr. 703 (Valstybës þinios. 2004, Nr. 25-779).

Preparation of legal and other relatedacts regulating the use of theunderground

Resolutions of the Government of the Re-public of Lithuania:

• The strategy of prospecting and exploitation ofhydrocarbon in Lithuania approved by theGovernment of the Republic of Lithuania. (Governmentof the Republic of Lithuania resolution No. 258,02 25 2003) (Valstybës þinios. 2003, No. 21-899);

• Regulation of the competition for use of hydro-carbon approved by the Government of the Republicof Lithuania (resolution 03 10 2003, No. 299)(Valstybës þinios. 2003, No. 26-1036).

Orders of ministers:• Hygienic Regulation NH 44:2003 “Establishment

and supervision of wellfield sanitary protectionzones” approved on April 8, 2003 by the orderNo. V-201 of the Health Care Minister (Valstybësþinios. 2003, No. 42-1957);

• Measures of the strategy of prospecting andexploitation of hydrocarbon in Lithuaniaapproved on June 11, 2003 by the order No. 305 ofthe Environment Minister;

• Order of Minister of Environment of the Republicof Lithuania “On groundwater bodies attributionto the district river basins” (Ministry of Environmentof the Republic of Lithuania (Order No. 707 on12 24 2003) (Valstybës þinios. 2004, No. 21-654);

• Methodical requirements for initial charac-terization of groundwater bodies and attributionto the districts of river basins approved onDecember 24, 2003 by the order No. 719 of theEnvironment Minister (Valstybës þinios. 2004,No. 8-193);

• Technical Construction RegulationSTR 1.04.02.2004 “Engineering geological(geotechnical) site investigations” approved onDecember 24, 2003 by the order No. 703 of theEnvironment Minister (Valstybës þinios. 2004,Nr. 25-779).

9VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metaisSTATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkosministerijos direktoriaus ásakymai:

• Markðeideriniø darbø atlikimo kietøjø naudingøjøiðkasenø telkiniuose laikinosios taisyklës;patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prieAplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m.sausio 10 d. ásakymu Nr. 1-01 (Valstybësþinios. 2003, Nr. 17-769);

• Valstybiniø þemës gelmiø tyrimø projektø vykdymoir dokumentø rengimo tvarka; patvirtintaLietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkosministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 27 d.ásakymu Nr. 1-04;

• Pavojingø medþiagø iðleidimo á poþeminá vandenáinventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka;patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prieAplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m.vasario 3 d. ásakymu Nr. 1-06 (Valstybësþinios. 2003, Nr. 17-770);

• Poþeminio vandens gavybos ketvirtinës ataskaitos1-PV forma ir jos pildymo aiðkinimas; patvirtintaLietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkosministerijos direktoriaus 2003 m. vasario19 d. ásakymu Nr. 1-10 (Valstybës þinios.2003, Nr. 19-848);

• Þemës gelmiø registro tvarkymo taisyklës;patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prieAplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m.vasario 20 d. ásakymu Nr. 1-11;

• Statistinë ketvirtinës ataskaitos forma 1-NF,patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prieAplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m.rugpjûèio 14 d. ásakymu Nr. 1-44 (Valstybësþinios. 2003, Nr. 82-3770);

• Ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringovykdymo tvarka; patvirtinta Lietuvos geologijostarnybos prie Aplinkos ministerijos direk-toriaus 2003 m. spalio 24 d. ásakymu Nr. 1-59(Valstybës þinios. 2003, Nr. 101-4578).

Parengti teisës aktø projektai:• Angliavandeniliø iðtekliø naudojimo konkurso

komisijos nuostatø ir Lietuvos RespublikosVyriausybës nutarimo „Dël angliavandeniliøiðtekliø naudojimo konkurso komisijos sudarymo irnuostatø patvirtinimo“ projektai;

• Tipiniø angliavandeniliø iðtekliø naudojimo sutartiessàlygø ir Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarimo „Dël tipiniø angliavandeniliø iðtekliønaudojimo sutarties sàlygø patvirtinimo“ projektai;

• Statybos techninio reglamento STR 1.04.03:2003„Inþineriniai geologiniai tyrimai Ðiaurës Lietuvoskarstiniame rajone“ aplinkos ministro ásakymo

Orders of Director of Geological Survey ofLithuania:

• Provisional regulations of survey works in thedeposits of solid mineral resources, approved bythe order of Director of Geological Survey ofLithuania, No. 1-01 of January 10, 2003 (Valstybësþinios. 2003, No. 17-769);

• The rules of pursuance on National Undergroundinvestigation projects and preparation ofdocuments approved by the order of Director ofGeological Survey of Lithuania, No. 1-04 of January27, 2003;

• Order on the inventory and collection of infor-mation on discharges of priority hazardoussubstances to groundwater approved by the order ofDirector of Geological Survey of Lithuania, No. 1-06of February 3, 2003 (Valstybës þinios. 2003,No. 17-770);

• Groundwater abstraction quarterly report 1-PVand its filling commentation approved by theorder of Director of Geological Survey of Lithuania,No. 1-10 of February 19, 2003 (Valstybës þinios.2003, No. 19-848);

• The rules of Underground Register ordering(management) approved by the order of Director ofGeological Survey of Lithuania, No. 1-11 of February20, 2003;

• Statistical quarterly report 1-NF approved by theorder of Director of Geological Survey of Lithuania,No. 1-44 of August 14, 2003 (Valstybës þinios.2003, No. 82-3770);

• The rules of implementation of groundwatermonitoring of economic subjects approved by theorder of Director of Geological Survey of Lithuania,No. 1-59 of October 24, 2003 (Valstybës þinios.2003, No. 101-4578).

Drafts:• Drafts on regulations of the competition commission

for use of hydrocarbon and the Government of theRepublic of Lithuania Resolution “On the compo-sition of the competition commission for use ofhydrocarbon and its regulations validation”;

• Drafts on typical covenants for use of hydrocarbonresources and the Government of the Republic ofLithuania Resolution “On typical covenants foruse of hydrocarbon resources validation”;

• Drafts on Technical Construction RegulationSTR 1.04.03.2003 “Engineering geological siteinvestigations in the karst region of NorthLithuania” and Minister of Environment order “OnTechnical Construction Regulation STR1.04.03.2003 “Validation of Engineering geolo-gical site investigations in the karst region ofNorth Lithuania”;

10 VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metaisSTATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003

„Dël Statybos techninio reglamento STR 1.04.03:2003„Inþineriniai geologiniai tyrimai Ðiaurës Lietuvoskarstiniame rajone“ patvirtinimo“ projektai;

• Lietuvos Respublikos angliavandeniliø iðtekliøklasifikacijos ir Lietuvos geologijos tarnybosprie Aplinkos ministerijos direktoriaus ásaky-mo „Dël Lietuvos Respublikos angliavandeniliøiðtekliø klasifikacijos patvirtinimo“ projektai;

• Þemës gelmiø registro tvarkymo taisykliø naujosredakcijos ir Lietuvos geologijos tarnybos prieAplinkos ministerijos direktoriaus ásakymo„Dël Þemës gelmiø registro tvarkymo taisykliønaujos redakcijos patvirtinimo“ projektai.

Þemës gelmiø iðtekliønaudojimo reguliavimasVadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintaLeidimø naudoti naudingøjø iðkasenø (iðskyrusangliavandenilius), poþeminio pramoninio bei mineraliniovandens iðteklius ir þemës gelmiø ertmes iðdavimo tvarka(Valstybës þinios. 2002, Nr. 16-607) 2003 metaisiðduoti 53 leidimai naudoti þemës gelmiø iðteklius irertmes (17 naujø ir 36 pakartotiniai leidimai),sudarytos 106 iðtekliø naudojimo sutartys.

Panaikintas 31 leidimo galiojimas, ið jø 20 leidimøiðduota pakartotinai, 11 – likviduojant arba reorga-nizuojant ámones. Sustabdytas septyniø leidimøgaliojimas, ið jø dviejø leidimø galiojimo sustabdymaspanaikintas, dviejø leidimø (ið jø vieno galiojimasbuvo sustabdytas 2002 metais) galiojimo laikasbaigësi jø sustabdymo laikotarpiu.

2003 metø pabaigoje galiojanèius leidimusnaudoti þemës gelmiø iðteklius ir ertmes turëjo 194ámonës, ið jø:

• mineralinio vandens – 14,• durpiø – 23,• mineralinio vandens ir durpiø – 1,• kitø naudingøjø iðkasenø – 153,• kitø naudingøjø iðkasenø ir durpiø – 3.Vykdant Leidimø naudoti naudingøjø iðkasenø

(iðskyrus angliavandenilius), poþeminio pramoninio beimineralinio vandens iðteklius ir þemës gelmiø ertmes iðdavimotvarkos reikalavimus, buvo kontroliuojama, kaipturintys leidimus juridiniai asmenys laikosi þemësgelmiø iðtekliø naudojimo sutarèiø sàlygø, tikrinamajuridiniø asmenø veikla, naudojant þemës gelmiøiðteklius, ir vertinama su tuo susijusi informacija beiduomenys. Parengti 32 informaciniai raðtai juridi-niams asmenims apie nepatenkinamà arba ne laikunaudojimo sutarèiø atskirø punktø vykdymà,nustatytø trûkumø iðtaisymo terminus irnumatomas taikyti poveikio priemones. Þemës

• Drafts on Lithuanian hydrocarbon resourcesclassification and order of Director of GeologicalSurvey of Lithuania “On Lithuanian hydrocarbonresources classification validation”;

• Drafts on the rules of Underground Register ordering(management) new edition and order of Director ofGeological Survey of Lithuania “On the rules ofUnderground Register ordering (management)new edition validation”.

Regulation of the use ofunderground resourcesFollowing “The delivery procedure of permissions touse mineral resources (except hydrocarbons),recources of industrial and mineral groundwater andcavities of the underground” (Valstybës þinios. 2002,No. 16-607), in 2003 permissions to use mineral resourceswere issued to 53 enterprises, 106 contracts of the use ofresources were concluded, and 31 permissions were cancelled.

By the 31 of December 2003, 194 enterprises hadpermissions to use resources of solid minerals and mineral water.

According to the order No. 49 of February 23, 1999 ofMinister of Environment, Geological Survey of Lithuaniaanalysed and approved 21 projects on the use of undergroundresources.

In 2003, after generalisation of statistical reportspresented by the enterprises, balances of mineral recourcesand their summary were made.


gelmiø iðtekliø naudojimo vietose atlikta 10patikrinimø ir suraðyti patikrinimo aktai.

Vykdant aplinkos ministro 1999 m. vasario23 d. ásakymà Nr. 49, iðnagrinëtas ir patvirtintas21 kietøjø naudingøjø iðkasenø telkiniø naudojimo(kasybos ir rekultivavimo) projektas.

Apibendrintos 2002 metø kietøjø naudingøjøiðkasenø iðtekliø kasybos ir naftos iðtekliø gavybosataskaitos ir sudaryti kietøjø naudingøjø iðkasenøiðtekliø ir naftos iðtekliø balansai.

Konsultuotasi ir susiraðinëta su fiziniais irjuridiniais asmenimis naudingøjø iðkasenø iðtekliønaudojimo, leidimø iðdavimo, þemës gràþinimo,valstybës iðperkamosios þemës naudojimo ir kitaisklausimais.

Þemës gelmiø geologinio tyrimoreguliavimasVadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës2001 m. lapkrièio 29 d. nutarimu Nr. 1433 patvirtintaLeidimø tirti þemës gelmes iðdavimo tvarka (Valstybësþinios. 2001, Nr. 102-3634) iðduota 14 leidimø tirtiþemës gelmes.

Metø pabaigoje leidimus atlikti þemës gelmiøtyrimà turëjo 58 ámonës, ið jø pagal tyrimø rûðis:

• angliavandeniliø paieðkà ir þvalgybà – 3,• þemës gelmiø ertmiø paieðkà ir þvalgybà – 3,• geofizikiná tyrimà – 9,• nemetaliniø naudingøjø iðkasenø paieðkà ir

þvalgybà – 8,• poþeminio vandens (visø rûðiø, taip pat

ðiluminës energijos) paieðkà ir þvalgybà – 15,• geologiná þemës gelmiø kartografavimà – 6,• hidrogeologiná þemës gelmiø

kartografavimà – 17,• geocheminá þemës gelmiø kartografavimà – 7,• aerofotogeologiná þemës gelmiø kartogra-

favimà – 1,• ekogeologiná þemës gelmiø kartografavimà – 13,• inþineriná geologiná þemës gelmiø

kartografavimà – 7,• ekogeologiná tyrimà – 33,• inþineriná geologiná tyrimà – 30,• mechaniná græþiniø græþimà – 30,• mechaniná græþiniø likvidavimà – 26.Vadovaujantis Leidimø tirti þemës gelmes iðdavimo

tvarkos reikalavimais buvo sistemingai tikrinamaturinèiø leidimus juridiniø asmenø atliktø irGeologijos tarnybai pateiktø þemës gelmiø tyrimodarbø kokybë.

investigationFollowing “The order of issuing licences for undergroundresearch” (Valstybës þinios. 2001, No. 102-3634) in 2003licences for underground research were given to 14 enterprises.

By the 31 of December 2003, 58 enterprises had licencesto carry out geological investigations.

Consultations were constantly given to specialists ofother institutions (environmental protection, land-usemanagement, municipalities, etc.) on the specification ofdeposits of mineral resources and other issues. GeologicalSurvey of Lithuania was permanently controlling the qualityof geological investigations as well as the conditions andterms of contracts on the use of mineral resources.

In 2003 the Commission on the Approbation ofUnderground Resources of Geological Survey of Lithuania(ÞGIK) approved resources in 22 deposits.

Commissions of experts (formed by the orders of Directorof Geological Survey of Lithuania No. 1-03 of January 22,2003 and No. 1-33 of June 23, 2003) analysed geologicalreports on re-evaluation of resources in Ablinga and Kretingaoil deposits. Re-evaluated resources of these deposits werenot approved.

Geological Council of Geological Survey of Lithuaniaanalysed and evaluated 10 reports of the state geologicalinvestigations.

According to “The order of implementation ofgroundwater monitoring of economic subjects”(Valstybës þinios.1999, No. 54-1763 bei Valstybës þinios.2003, No. 101-4578) groundwater monitoring programmesof 246 economic subjects were analysed and approved. Resultsof 200 observations made in 2002 were presented. At present,there are 603 approved groundwater monitoring programmes.

Regulation of underground


2003 metais LGT Þemës gelmiø iðtekliøaprobavimo komisija (ÞGIK) vadovaudamasi LGTdirektoriaus 2002 m. kovo 25 d. ásakymu patvirtintaisÞemës gelmiø iðtekliø aprobavimo komisijos nuostatais(Valstybës þinios. 2002, Nr. 32-1240) analizavo irvertino kietøjø naudingøjø iðkasenø detalios arbapapildomos þvalgybos darbø geologinius duomenis.ÞGIK aprobavo 22 telkiniø iðteklius (ið jø penkidurpiø telkiniai, vienas sapropelio telkinys, 13 þvyrotelkiniø, vienas þvyro ir smëlio telkinys, du smëliotelkiniai).

Pagal LGT direktoriaus ásakymus (2003 01 22Nr. 1-03 ir 2003 06 23 Nr. 1-33) sudarytos ekspertøkomisijos iðnagrinëjo Ablingos ir Kretingos naftostelkiniø iðtekliø perskaièiavimo geologinesataskaitas. Remiantis ðiø komisijø siûlymaisperskaièiuoti naftos telkiniø iðtekliai nebuvoaprobuoti.

LGT Geologijos taryba apsvarstë ir ávertino 10ávykdytø valstybiniø geologiniø tyrimø projektørezultatus (ataskaitas).

Vadovaujantis Ûkio subjektø poþeminio vandensmonitoringo vykdymo tvarka (Valstybës þinios. 1999,Nr. 54-1763; Valstybës þinios. 2003, Nr. 101-4578)iðnagrinëtos ir patvirtintos 246 ûkio subjektøpoþeminio vandens monitoringo programos beigautos 2002 metø 200 stebëjimø ataskaitø (ið visopatvirtinta 603 ûkio subjektø monitoringoprogramos).

Vykdant Lietuvos Respublikos statybos ástatymàir vadovaujantis Inþineriniø geologiniø (geotechniniø)tyrinëjimø valstybinës prieþiûros nuostatais (Valstybësþinios. 1997, Nr. 118-3064; 2002, Nr. 111-4906) buvo:

• patikrinta ðeðiø ámoniø atliekamøinþineriniø geologiniø ir geotechniniø tyrimødarbø kokybë bei tyrimø turinio ir apimtiesatitiktis nustatytiems reikalavimams;

• ávertinta aðtuoniø vykdomø projektøatitiktis TATENA ir VATESI nustatytiemsreikalavimams;

• iðnagrinëta ir ávertinta 10 tyrimo darbøprogramø ypatingø statiniø techniniøprojektø rengimo reikmëms;

• atliktas keturiø statybos objektø tyrimødarbø kokybës patikrinimas;

• patikrintos 209 inþineriniø geologiniø irgeotechniniø tyrimø ataskaitos.

Þemës gelmiø registrasVadovaujantis Þemës gelmiø registro nuostatais(Valstybës þinios. 2002, Nr. 44-1676) ir LGTdirektoriaus 2003 m. vasario 20 d. ásakymu Nr. 1-11patvirtintomis Þemës gelmiø registro tvarkymo

According to the Law on Construction and followingthe “Regulations of State supervision of engineeringgeological (geotechnical) investigations” (Valstybësþinios. 1997, No. 118-3064, 2002, No. 111-4906), thefollowing objects were examined: engineering geological(geotechnical) investigation works at 6 construction sites, 8projects, 10 investigation programmes, the quality ofinvestigations of 4 construction sites, 209 reports ofengineering geological and geotechnical investigations.

Underground RegisterAccording to “The Statute of Underground Register”(Valstybës þinuios. 2002, No. 44-1676) and “Theregulations of Underground Register arrangement“,at the end of 2003, 1368 deposits of mineral resources and


taisyklëmis 2003 metais ðio registro þemës gelmiøiðtekliø dalyje áraðyti aðtuoniø naujø naudingøjøiðkasenø telkiniø duomenys, 18 anksèiau áraðytøduomenys papildyti bei áraðyti 403 poþeminiovandens telkiniø duomenys.

Iki 2003 metø gruodþio 31 dienos ðio registro þemësgelmiø iðtekliø dalyje buvo áregistruota 1 367naudingøjø iðkasenø ir poþeminio vandens telkiniaiir jø sklypai (bendroje GIS duomenø bazëje suparengtiniai iðþvalgytais telkiniais ir prognoziniaisplotais – 2 695). Ið to skaièiaus (skliaustuose – bendrasobjektø skaièius, áraðytas GIS duomenø bazëje):

• 703 naudingøjø iðkasenø telkiniai (2031): 10 (angliavandeniliø) naftos (19); 0 geleþies rûdos (1); 0 (vertingøjø mineralø) gintaro (4); 693 nemetaliniø naudingøjø iðkasenø (2007):

♦ 486 þvyro ir smëlio (930);♦ 97 durpiø (824);♦ 5 gydomøjø durpiø (5);♦ 3 sapropelio (69);♦ 69 molio (109);♦ 0 akmens druskos (4);♦ 6 kvarcinio/monomineralinio smëlio (10);♦ 1 anhidrito (1);♦ 10 dolomito (16);♦ 3 klinties (8);♦ 1 klinties ir dolomito (1)♦ 7 kreidos mergelio (7);♦ 2 opokos (2);♦ 0 glaukonitinio priesmëlio (4);♦ 3 klintinio tufo (17);

• 664 poþeminio vandens telkiniai irvandenvietës:

651 geriamojo gëlo vandens;13 mineralinio vandens.

Registro græþiniø dalyje 2003 metais áregistruoti638 græþiniai (LGT turimais duomenimis fiziðkaiegzistuojantys), ið jø 426 skirti poþeminio vandenseksploatacijai. Pakeisti duomenys 450 græþiniø (dëlgræþinio bûklës, savininko kaitos arba patikslintosgræþinio vietos).

Iki 2003 metø gruodþio 31 dienos Registrogræþiniø dalyje áregistruoti 20 230 græþiniai, o geolo-ginës informacijos sistemos Græþiniø posistemëjeáraðyti 32 912 græþiniø duomenys.

Registro þemës gelmiø tyrimø dalyje 2003 metaisáregistruoti 163 þemës gelmiø geologinio tyrimoobjektai. Ðioje registro dalyje iki 2003 metø gruodþio31 dienos áregistruotas 661 þemës gelmiø tyrimøobjektas.

groundwater were included into the chapter of undergroundresources of the Register. During 2003, 8 new deposits ofmineral resources and 403 deposits of underground waterwere included into the chapter of underground resources; 638boreholes were included into the chapter of boreholes and163 objects of geological investigations were included intothe chapter of geological investigations.


Ávairios paskirties projektø, susijusiø suþemës gelmiø naudojimu, derinimas2003 metais suderinti 22 kadastriniø vietoviø þemësreformos þemëtvarkos projektai, iðnagrinëti 25praðymai dël þemës sklypø, patenkanèiø ánaudingøjø iðkasenø telkiniø teritorijas, gràþinimojø savininkams ir privatizavimo.

Leidimø iðveþti ið LietuvosRespublikos geologines kolekcijas,muziejø geologinius eksponatus, græþiniøkernà ar jo mëginius iðdavimasPagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1995 m.gruodþio 27 d. nutarimu Nr. 1624 patvirtintàLeidimø iðveþti ið Lietuvos Respublikos geologineskolekcijas, muziejø geologinius eksponatus, græþiniøkernà ar jo mëginius iðdavimo tvarkà (Valstybësþinios. 1996, Nr. 1-22) 2003 metais Lietuvosgeologijos tarnyba iðdavë 21 leidimà iðveþti kernomëginiø, uolienø pavyzdþius ið Lietuvos á Vokietijos,Ðvedijos, Kanados, Lenkijos, Danijos, Belgijos ir kt.ðaliø

Co-ordination of various projectsrelated to the use of undergroundIn 2003, 22 land reform projects and 25 applications onrestitution of land plots falling under the areas of mineralresources to former land owners and on privatisation havebeen examined and co-ordinated.

Issue of permissions for export ofgeological collections, geologicalmuseum exhibits, drill core or itssamplesFollowing “The order of issuing permissions to exportgeological collections, geological museum exhibits,drilled core or its samples from the Republic ofLithuania” (Government decision No. 1624,27 December1995), in 2003 Geological Survey of Lithuania issued 21permissions to take palaeontologic collections, core samplesfrom Lithuania to Germany, Sweden, Canada, Poland,Danish, Belgium and other states for laboratory analyses.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMASGEOLOGICAL MAPPING

15

2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØPROJEKTØ REZULTATAI

G E O L O G I N I S K A R T O G R A FAV I M A S

Valstybinio geologinio kartografavimo M 1 : 50 000 bûklë2003 m. gruodþio 31 dienà

State-of-art of National geological mapping at a scaleof 1:50 000 by 31 December 2003

Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijos prekvarterogeologinis þemëlapis 1:200 000 masteliu

J. Èyþienë, S. Ðliaupa, J. Lazauskienë, Lietuvos geologijos tarnybaA. Mûrnieks, Latvijos geologijos tarnyba

Projektas „Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijosprekvartero geologinis kartografavimas masteliu1:200 000“ buvo átrauktas á valstybinio geologiniokartografavimo programà 2000 metais ir baigtas2003 metais. Ðis projektas buvo vykdomas bendra-darbiaujant su Latvijos geologijos tarnybos (ValstsÌeoloìijas Dienests) specialistais. Vienas ið pagrin-

The pre-Quaternary geologicalmap of Lithuanian–Latviancross-border area at a scale of1:200 000The project “Pre-Quaternary geological map of Lithuanian–Latvian cross-border area at a scale of 1:200 000” was

16 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAIRESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003

diniø reikalavimø naujam Lietuvos–Latvijospasienio teritorijos prekvartero geologiniam þemë-lapiui M 1:200 000 – parengti já skaitmenine forma,o tai leistø lengvai já derinti su kita geologineinformacija, jà papildyti ir atnaujinti, panaudotikitø taikomøjø ar moksliniø tyrimø projektams irpanaðiai.

Naudojant vienodà metodikà sudaryti bendriLietuvos–Latvijos pasienio teritorijos prekvarterogeologinis þemëlapis ir legenda M 1:200 000, kristaliniopamato pavirðiaus struktûrinis þemëlapis M 1:500 000,ordoviko kraigo struktûrinis þemëlapis M 1:500 000,vidurinio devono Narvos regioninio aukðto padostruktûrinis þemëlapis M 1:500 000.

Sudarant Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijosprekvartero geologiná þemëlapá remtasi Lietuvosgeologijos tarnyboje 1999 metais revizuotu ir iðnaujo sudarytu Lietuvos teritorijos prekvarterogeologiniu þemëlapiu M 1:200 000 ir Latvijos geo-logijos tarnyboje ið naujo sudarytais ir iðleistaisatskiriems nomenklatûriniams lapams Latvijosprekvartero geologiniais þemëlapiais M 1:200 000.Þemëlapiams sudaryti panaudoti fondiniai, archy-viniai ir ávairios paskirties græþiniø duomenys (kernoapraðymas, standartiniø geofiziniø tyrimø græþi-niuose diagramos), seisminës medþiagos inter-pretavimo duomenys.

Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijoje po kvarterouolienø danga slûgso vidurinio ir virðutinio devono,virðutinio permo, apatinio triaso bei vidurinës irvirðutinës juros sistemø nuosëdinës uolienos.Matoma bendra uolienø jaunëjimo á pietvakariustendencija. Pagal atsidengianèiø pokvarteropavirðiuje uolienø amþiø Lietuvos–Latvijos pasienioteritorijà sàlygiðkai galima suskaidyti á du stambiusrajonus – rytiná, kur prekvartero pavirðiuje atsiden-gia devono nuogulos, ir vakariná, èia paplitusiosjaunesnës mezozojaus ir kainozojaus uolienos.Pietrytinëje ploto dalyje seniausios uolienos,atsidengianèios pokvartero pavirðiaus paleo-árëþiuose – vidurinio devono narvos regioninioaukðto karbonatinës uolienos. Didþiàjà Lietuvos irLatvijos „devoninio rajono“ dalá sudaro viduriniodevono Arukiulos, Burtniekø ir virðutinio devonoAmatos, Gaujos regioniniø aukðtø terigeninësuolienos. Vakariau ðio terigeninio lauko atsidengiaPliaviniø regioninio aukðto karbonatinës uolienos.Toliau paplitusios jaunesnës Salaspilio svitos irDaugavos regioninio aukðto karbonatinës uolienos,Pamûðio regioninio aukðto molinga storymë, Stipinøregioninio aukðto dolomitas, Amulos regioninioaukðto dolomitinis mergelis, Kruojos regioninio aukð-

initiated in 2000 by Geological Survey of Lithuania togetherwith Geological Survey of Latvia (Valsts ÌeoloìijasDienests) and completed in 2003. The aim of the project wasto compile a set of digital geological and structural maps ofthe Lithuanian–Latvian cross-border area. As a result of theproject, the pre-Quaternary geological map at a scale of1:200 000 as well as a set of structural maps for the referencestrata at a scale of 1:500 000 for the cross-border area havebeen compiled. In order to characterise the basic features ofdevelopment of the mapped area, structural maps at a scale of1:500 000 have been prepared for the tops of their referenceunits. For the Baikalian and Caledonian structural complexesthese are the top of the crystalline basement and the top ofthe Ordovician, while for the Hercynian it is the base of theMiddle Devonian Narva Regional Stage.

The maps were compiled on the basis of a complexintegration of available well data stored in the archives ofLithuanian and Latvian Geological Surveys as well as seismic,well log and published data. The substantial problems relatedto the differences of the local stratigraphical schemes weresolved after the compilation of the common legend, whichwas suitable for the geological maps of both the Latvian andthe Lithuanian territories.

In the Lithuanian–Latvian cross-border zone, sedimentsof the Middle and Upper Devonian, the Upper Permian, LowerTriassic and Middle Jurassic succession crop out in the pre-Quaternary surface. Due to the south-west dipping of thesedimentary cover, increasingly younger sediments areexposed towards the south-west. The whole eastern part ofthe cross-border territory is composed by the Middle DevonianArukiula and Burtnieki Regional stages, Upper Devonianrocks of Amata, Gauja, Pïaviòas Regional stages, SalaspilsFormation, Daugava, Pamûðis, Stipinai, Amula, Kruoja,Ðiauliai, Joniðkis, Kursa, Akmenë, Mûri, Ðvëtë, Þagarë,Ketleri, Ðkervelë Regional stages.

The Lower Carboniferous Nica, Letiþa and PaplakaFormations crop out in the central part of North Lithuaniaand the westernmost part of the Latvian territory.

The Lower Triassic Prieglius Group outcrops in the westernpart of the frontier area with the isolated occurrence of theMiddle Jurassic sediments of the Papilë, Skinija–Papartinëformations and Upper Devonian Àþuolija Formation mappedin the westernmost part adjacent to the Baltic Sea coast. TheUpper Permian rocks of the Naujoji Akmenë Formationcomprise a west-north-west striking belt in the central part ofthe cross-border zone being much more widespread in thewestern part of the Latvian territory. The youngest, Neogenerocks occur only in small patches.

The general structure of sedimentary cover in theLithuanian–Latvian cross-border zone is related to thetectonic structure of the crystalline basement. The cross-border


17

to dolomitas. Virðutinio devono nuogulos paplitusioscentrinëje teritorijos dalyje. Pokvartero pavirðiujeatsidengia Ðiauliø regioninio aukðto mergelis,Joniðkio ir Kurðiø regioniniø aukðtø klintis sumergelio tarpsluoksniais, Akmenës regioninioaukðto smëlingas dolomitas, smiltainis ir aleurolitas.Jas dengia Mûriø ir Ðvëtës regioniniø aukðtø smëlis,smiltainis, aleurolitas, dolomitas, Þagarës regioninioaukðto dolomitas. Devono pjûvis uþsibaigia Ketleriøir Ðkervelës regioniniø aukðtø domeritu, aleurolitu,smiltainiu ir moliu.

Apatinio karbono uolienos pokvartero pavirðiujeatsidengia centrinëje Ðiaurës Lietuvos dalyje irpietvakarinëje Latvijos dalyje ir yra priskiriamosprie Letiþos, Paplakos ir Nicos svitø. Paleozojauspjûvis baigiasi virðutinio permo Naujosios Akmenëssvitos karbonatinëmis uolienomis. Apatinio triasoPurmaliø serijos uolienos pokvartero pavirðiujeatsidengia ðiaurës vakarinëje Lietuvos ir pietva-karinëje Latvijos dalyse. Vidurinës juros Papilës,Papartinës ir virðutinës juros Àþuolijos svitø uolienospaplitusios labiau á vakarus nuo triaso atsidengimojuostos. Jauniausios – neogeno – nuogulos paplitusiostik atskirais lopais.

Bendras nuosëdinës dangos planas susijæs sukristalinio pamato struktûromis. Pasienio teritorijojeiðskirti keli stambûs tektoniniai lûþiai, aktyviaipasireiðkæ kaledoniniu laikotarpiu (Bauskës, Telðiø,Pasvalio–Birþø, Akmenës, Maþeikiø, Narvydþiø irkt. lûþiai). Kai kurie lûþiai (pvz., Bauskës lûþis) yrapaveldëti ir hercininiame laikotarpyje. Kristaliniopamato struktûros turëjo stiprià átakà kaledoniniø(ordoviko) ir hercininiø (devono) struktûrø forma-vimuisi. Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijojeiðskiriamos dvi pagrindinës tektoniniø lûþiøsistemos – pietvakariø–ðiaurës rytø krypties irvakarø–rytø krypties. Pastarosios aiðkiai iðsiskiriavisø pateiktø struktûriniø þemëlapiø plane.Ordoviko ir devono struktûros yra gana panaðios.Lietuvoje, netoli Pasvalio ir Birþø rajonø yra stam-bios tektoninës zonos, susijusios su kaledoniniolaikotarpio lûþiais. Struktûriniuose þemëlapiuosevaizduojama keletas lokaliø tektoniniø struktûrø,kuriø amplitudë nuo 20 m iki 60 m.

Ypaè svarbu, kad visi sudaryti þemëlapiai yraáskaitmeninti GIS MapInfo programine áranga, todëljuos galima lengvai papildyti, atnaujinti ar suderintisu kita geologine medþiaga, panaudoti taikomøjø armoksliniø tyrimø projektams, taip pat kaip bazináinformaciná sluoksná hidrogeologiniuose, ekogeo-loginiuose, kituose moksliniuose ir taikomuosiuoseþemëlapiuose.

area is confined to the first-order-suture zone of thecrystalline basement. Several large-scale tectonicCaledonian faults are defined there (Bauske, Telðiai,Pasvalys–Birþai, Akmenë, Maþeikiai, Narvydþiai, etc.),some of them (e. g., Bauske Fault) are inherited in thestructure of the Hercynian complex. The structure of thecrystalline basement strongly influenced the developmentCaledonian (Ordovician) as well as Hercynian (Devonian)structures, which, in turn are confined to the boundariesof the major basement blocks. Two major fault systemsare distinguished in the cross-border area (SW–NE andW–E), the last one being the most prominent. Thus, theOrdovician and Devonian structures show the sametrends. The territory around the Pasvalys and Birþaidistricts in Lithuania is confined to the large-scale shearzone in the crystalline basement and associated with theCaledonian age fault. The structural maps indicate anumber of local tectonic structures with amplitudesranging from 20 to 60 m.

Of special importance is the fact that the newly compiledset of maps is prepared in digital form using GIS MapInfosoftware, which allows an efficient updating of maps. Also,the maps can be easily plotted in different size and efficientlyused as a background for hydrogeological, ecogeologicaland other scientific and applied maps.

J. Èyþienë, S. Ðliaupa, J. Lazauskienë,Geological Survey of Lithuania

A. Mûrnieks,Geological Survey of Latvia


Figure. Pre-Quaternary geological map of the Lithuanianand Latvian cross-border zone (the original scale 1:200 000)

Pav. Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijos prekvarterogeologinis þemëlapis (originalus mastelis 1:200 000)

Fenoskandijos skydo magnetiniø anomalijø þemëlapis1:2 000 000 masteliu

L. Korabliova, J. Lazauskienë, V. Nasedkin, Lietuvos geologijos tarnyba

Tarptautinio projekto, kuriame dalyvavo ir LGTdarbuotojai, tikslas buvo parengti ir iðleisti Feno-skandijos skydo magnetiniø ir Bouguer anomalijøgeologiná þemëlapá 1:2 000 000 masteliu. LGT dar-buotojai parengë duomenis ir sudarë Lietuvosteritorijos magnetiniø anomalijø þemëlapá.Þemëlapis parengtas surinkus, interpretavus irpatikslinus visà turimà informacijà apie magnetinálaukà. Ðie duomenys vëliau buvo apibendrintibendradarbiaujant su Skandinavijos ir kitø Baltijosðaliø specialistais. Tarptautiniame projekte dalyvavodaugiau nei dvideðimties geologijos ir geodezijosorganizacijø ið Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos,Norvegijos, Rusijos, Suomijos ir Ðvedijos atstovai.

Lietuvos magnetiniam þemëlapiui parengtipirmiausia buvo sudaryta áskaitmenintø izodinamønormalaus magnetinio lauko duomenø bazë, jøtaðkø koordinatës perskaièiuotos ið LKS 94koordinaèiø sistemos á europinæ WG84-ETRS89sistemà, sudarytas normalaus magnetinio lauko DTþemëlapis Europoje naudojamai sistemai WG84-ETRS89, nustatytas ir ávestas á duomenø bazæEuropoje áprastas magnetinio lauko lygis, sudarytidu galimi magnetinio lauko pasiskirstymo modelio

The international project “Magnetic anomaly map of theFennoscandian Shield” was carried out in order to collect allavailable magnetic field data at the Scandinavian shield andadjacent territories. More than 20 specialists from Denmark,Estonia, Latvia, Lithuania, Norway, Russia, Finland andSweden were involved in this project.

The magnetic map of Lithuania, as a contribution fromthe Lithuanian side, was compiled on the basis of digitalmagnetic field data, initially re-calculating LKS 94coordinates to the European WG84-ETRS89 coordinatesystem. To compile the final maps, the following procedureswere undertaken: the map of the normal magnetic field ∆T inthe European WG84- ETRS89 system was estimated, thelevel of the magnetic field was converted to the Europeanstandards and loaded to the database, two versions of themagnetic field with the same grids were calculated. Theinformation on the quantity, quality and transformations ofthe data was presented to the editors (co-ordinatorJ. V. Korhonen, Geological Survey of Finland,[email protected]). The published versions of “Magnetic

The magnetic anomaly map of theFennoscandian shield at a scale of1:2 000 000


19

þingsniø variantai. Þemëlapiø redaktoriams (ko-ordinatorius J. V. Korhonen, Suomijos geologijostarnyba, [email protected]) buvo pateikta visareikiama informacija apie magnetinio lauko duome-nis, panaudotø duomenø kieká ir kokybæ, jø perskai-èiavimo ir apibendrinimo rezultatus.

Projekto pabaigoje LGT buvo perduoti iðleistiþemëlapiai M 1:2 000 000: „Fenoskandijos skydomagnetines anomalijos“, „Fenoskandijos skydogravitacinës anomalijos“ ir Fenoskandijos skydogeologinis þemëlapis [Geological Map of the Fenno-scandian Shild. – Scale 1:2 000 000 / Geological Surveysof Finland, Norwey and Sweden and the North-WestDepartmet of Natural Resources of Russia, 2001. –2 lapai; Bouguer Anomaly Map of the FennoscandianShild. – Scale 1:2 000 000 / Geological Surveys of Finland,Norwey and Sweden and Ministry of Natural Resourcesof Russian Federation. – 2 lapai. – ISBN 951-960-818-7;Geological Map of the Fennoscandian Shild [DGRF-65anomaly of total field. Anomaly continued upwards to500 m above ground]. – Scale 1:2 000 000 / GeologicalSurveys of Finland, Norwey and Sweden and Ministryof Natural Resources of Russian Federation. – 2 lapaiISBN 951-960-817-9].

Potencialiø laukø þemëlapiø iðnaðose smulkesniumasteliu pavaizduoti transformacijø þemëlapiai,kuriø informacija padeda efektyviau interpretuotipagrindiniø þemëlapiø medþiagà. Papildomai pateiktigiluminës Þemës plutos sàrangos iðilgai dviejø pjûviømodeliai, sudaryti GM-SYS programine áranga.Þemëlapiuose, sudarytuose spalvoto reljefo bûdu,parodytas potencialiø laukø anomalijø intensyvumas,jø forma ir sàsajos. Gravitacinio ir magnetinio laukoþemëlapiuose gerai iðsiskiria iðtæstø anomalijø eilës,specifinës formos ir intensyvumo zonos, skirtingoploèio zonos, pasiþyminèios bûdingais staigiais kitimogradientais, taip pat didesni ar maþesni ovalios formosanomalijø masyvai.

Papildomai pateikta informacija apie þemëla-piams sudaryti naudotø duomenø kieká ir kokybæ,jø perskaièiavimo ir sujungimo rezultatus beiFenoskandijos skydo uolienø fizines savybes. Ðienauji þemëlapiai yra ne tik unikalaus turinio ir labaiinformatyvûs, bet ir puikios poligrafinës kokybës,todël vizualiai labai patrauklûs.

anomaly map of the Fennoscandian shield”, “Gravity anomalymap of the Fennoscandian shield” and “Geological map of theFennoscandian shield” at a scale of 1:2 000 000 were providedfor LGT by the end of the project [Geological Map of theFennoscandian Shield. – Scale 1:2 000 000 / GeologicalSurveys of Finland, Norway and Sweden and the North-WestDepartmet of Natural Resources of Russia, 2001. – 2 sheets;Bouguer Anomaly Map of the Fennoscandian Shield. –Scale 1:2 000 000 / Geological Surveys of Finland, Norway andSweden and Ministry of Natural Resources of Russian Federation. –2 sheets. – ISBN 951-960-818-7; Geological Map of theFennoscandian Shield [DGRF-65 anomaly of total field. Theanomaly continued upwards to 500 m above ground]. – Scale1:2 000 000 / Geological Surveys of Finland, Norway andSweden and Ministry of Natural Resources of RussianFederation. – 2 sheets ISBN 951-960-817-9].

The transformation maps of potential fields at a smallerscale are also presented on major sheets, ensuring a betterinterpretation of the information. The models of the deepstructure of the lithosphere along two profiles, created bymeans of GM-SYS software, are also presented. Maps ofgravity and magnetic fields were compiled adopting themethod of colour relief, thus, the intensity of the potentialfield anomalies, their shape and interrelationships, as well asgradient zones of different intensity can be easily distinguishedin these maps.

L. Korabliova, J. Lazauskienë, V. Nasedkin,Geological Survey of Lithuania


Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliuMaþeikiø plote

A. Jusienë, P. Aleksa, A. Grigienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Pagal Lietuvos geologijos tarnybos valstybinægeologiniø tyrimø programà „Geologija –visuomenei“, numatanèià prioritetiná pasienioteritorijø kartografavimà, 2000–2003 metais 1400 kv.kilometrø Maþeikiø plote atliktas antro lygio kvarterogeologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu. Pagalkartografavimo metu surinktà medþiagà sudarytivalstybiniai kartografiniai dokumentai 1:50 000 mas-teliu – kvartero geologinis (su geologiniais pjûviais) irgeomorfologinis þemëlapiai bei to paties masteliofaktinës medþiagos ir litomorfogenetinio rajonavimoþemëlapiai. Ataskaitoje apraðyta kvartero storymëssandara, rajono geologinës raidos istorija,ðiuolaikinio reljefo ypatumai.

Kartografuotoje teritorijoje kvartero nuoguløstorymës, slûgsanèios ant paleoárëþiais suskaidytopokvarterinio pavirðiaus, vyraujantis storis nuo100–120 m Maþeikiø ploto vakariniame pakraðtyjelaipsniðkai sumaþëja iki 30–60 m centrinëje ir rytinëjeploto dalyse. Paleoárëþiuose kvartero nuogulø storisyra iki 150 metrø. Pleistoceno nuogulos suskirstytosá vidurinio pleistoceno Dzûkijos, Dainavos, Þemai-tijos ir Medininkø bei virðutinio pleistocenoVidurinio ir Virðutinio Nemuno svitas. Holocenodariniai, iðskyrus limnines nuosëdas ir biogeninesnuogulas, kurios dviejuose pjûviuose suskirstytos áchronozonas, detaliau stratigrafiðkai nesuskaidyti.Kvartero nuogulø storymëje vyrauja moreninësnuogulos. Tarpmoreninës nuogulos paplitusiosribotai. Dabartiná þemës pavirðiø Maþeikiø plotesuformavo paskutiniojo – Vëlyvojo Nemuno –apledëjimo ledynas. Jam tirpstant, akvaglacialiniaiprocesai tik ið dalies apardë ir aplygino glacialináreljefà. Vëlyvajame ledynmetyje ir holocene dar vykonuosëdø sedimentacija eþeruose, vëliau peraugusi áuþdurpëjimà, formavosi hidrografinis tinklas.Kartografuotas plotas padalytas á keturis geomor-fologinius rajonus, jie suskirstyti á penkiolikamikrorajonø. Virðutinei nuogulø storymës daliai (iki30 m) iliustruoti sudaryti tipiniai litologiniai pjûviai.

Sudarytas þemëlapiø kompleksas teikia svarbiàinformacijà apie kartografuotos teritorijos kvarteronuogulø storymës sandarà ir yra tolesniø hidro-geologiniø, inþineriniø-geologiniø, ekogeologiniø irkitø specialiø geologiniø tyrimø bei naudingøjø

In the period 2000–2003, the Quaternary geological mappingof the Maþeikiai area (1400 km2) was carried out at a scale of1:50 000. On the basis of the material collected in the courseof mapping, the geological (with geological cross-sections)and geomorphologic maps of the Quaternary deposits as wellas maps of factual data and lithomorphogenetic zonationwere drawn at a scale of 1:50 000. The structure of theQuaternary cover, the history of geological development andthe peculiarities of the present relief of the mapped area weredescribed in the explanatory note.

The thickness of the Quaternary deposits (lying on thepre-Quaternary surface divided by palaeoincisions) in themapped area varies from 100–120 m in the western edge to30–60 m in the central and eastern parts of the Maþeikiaiarea. The thickness of the Quaternary deposits inpalaeoincisions reaches 150 m. The Pleistocene deposits aresubdivided into the Dzûkija, Dainava, Þemaitija, Medininkai(Middle Pleistocene) and Middle and Upper Nemunas (UpperPleistocene) formations. The Holocene formation, exceptlimnic and biogenic deposits which are subdivided intochronozones, are not subdivided stratigraphically. Glacialdeposits dominate within the Quaternary system. Intertilldeposits are very limited. In the Maþeikiai area, the currentsurface of land was formed by a glacier of the Last (UpperNemunas) Glaciation. The aquaglacial processes that becameprevalent when ice was melting destroyed and levelled theglacial relief only partially. During the Late Glacial andHolocene, sedimentation in lakes had been still taking place.Later on it developed into a peat formation, and thehydrographic net was developing. The mapped area issubdivided into 4 geomorfologic districts, which are separatedinto 15 microdistricts.

The set of geological maps provides an importantinformation on the structure of the Quaternary cover of themapped territory and makes a basis for further hydrogeological,engineering geological, ecogeological and other specificgeological investigations and prospecting of mineral resources.The maps can be directly applied in land management andplanning and other practical needs. The maps are useful not

Geological mapping of Quaternarydeposits in the Maþeikiai area,scale 1:50 000


21

iðkasenø paieðkø pagrindas. Ðie þemëlapiai gali bûtitiesiogiai pritaikyti kraðtotvarkai, teritorijø plana-vimui ir kitoms praktinëms reikmëms. Jie praversne tik specialistams, bet ir visiems besidomintiemssavojo kraðto gamta.

only for specialists, but also for all those interested in natureof this region.

A. Jusienë, P. Aleksa, A. Grigienë,Geological Survey of Lithuania

Naudingøjø iðkasenø kartografavimas1:50 000 masteliu Maþeikiø plote

V. Piepolienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Pagal valstybinæ geologinio kartografavimo sub-programà 2002–2003 metais Maþeikiø plote buvoatliktas naudingøjø iðkasenø kartografavimas1:50 000 masteliu. Apibendrinus kartografuojantgautà informacijà, panaudojant ankstesniø metøpaieðkos ir þvalgybos darbø metu sukauptà geologinæmedþiagà, sudarytas Valstybinis naudingøjøiðkasenø þemëlapis. Papildomai sudarytas faktinësmedþiagos þemëlapis tuo paèiu masteliu.Aiðkinamajame raðte iðanalizuota ir apibendrintanaudingøjø iðkasenø iðtekliø bûklë ir apibûdintosnaujø telkiniø radimo perspektyvos.

Darbø rajonas maþai perspektyvus rasti naujøþvyro telkiniø. Didesnë tikimybë yra rasti vien smëlioarba smëlio su ávairiu tarpsluoksniø kiekiu telkinius.

Naudingøjø iðkasenø kartografavimo ir anks-tesniø paieðkos darbø metu Maþeikiø plote iðskirti ðeðiperspektyvûs plotai, jø bendri prognoziniai þvyro irsmëlio iðtekliai 4,6 mln. m3, bei 20 plotø, kuriuoseiðplitæs vien smulkus, vidutinis ar ávairaus rupumosmëlis; jø bendri iðtekliai – 15,9 mln. m3. Saugomoseteritorijose perspektyvûs plotai nebuvo iðskirti, todëlprognoziniai iðtekliai neskaièiuoti.

Visi perspektyvûs naudingøjø iðkasenø plotaipo nedidele danga slûgso virðutinëje (iki 10–20 m)kvartero storymës dalyje. Dauguma þvyro ir smëlioiðtekliø yra apvandeninti. Visø plotø smëlis irþvyras yra prastos kokybës, todël jø granulio-metrinë sudëtis tik ið dalies tenkina standartoLST 1331:2002 (Automobiliø keliø gruntai)reikalavimus.

Be to, Maþeikiø plote anksèiau iðtirtuose telki-niuose detaliai iðþvalgytø iðtekliø likutis 2003 01 01sudarë 9,204 mln. m3 þvyro ir smëlio, ið jø vien þvyro –3,061 mln. m3. Parengtiniai iðþvalgytø iðtekliø likutissudaro 3,314 mln. m3, ið jø vien þvyro – 1,042 mln. m3.

Mapping of mineral resources ofMaþeikiai area, scale 1:50 000

The geological mapping of mineral resources was carried outin the Maþeikiai area in 2002–2003. On the basis ofgeological information obtained in the course of mapping,supplemented with all available data of the previousprospecting and exploration activities, a map of mineralresources was compiled. The conditions of occurrence ofmineral resources in the area of interest are analyzed in detail,and the perspectives of discovering new deposits are presentedin the explanatory note.

The mapped area could be regarded as not perspective fornew discoveries of gravel deposits.

Six promising areas were discovered in the Maþeikiai areaduring the previous prospecting, their total prognosticresources of sand and gravel being equal to 4.57 mill. m3.Twenty perspective areas of mixed (mostly fine) or mediumsand deposits with the total resources of 15.862 mill. m3 wererecorded as well. The investigation areas of mineral resourceswere not distinguished in the protected territories and theprognostic resources were not evaluated there.

All perspective layers occur in the uppermost part (at adepth of 10–20 m) of the Quaternary cover, the mineralrecourses being overlain only by a thin cover of sediments.Gravel and sand of all perspective areas are of a comparativelylow quality. The grain composition of sand and gravel partlymeet the requirements of the standard LST 1331:2002 (Soilsfor Road Construction) and are suitable for roads.

Although the largest part of territory is covered byglaciolacustrine sediments of the Venta basin, there are onlylimited posibilities to discover clay deposits. All largestdeposits of clay were discovered during the previousprospecting. The clay reserves comprise 1.347 mill. m3.


Didelæ tirto ploto dalá uþima Ventos limnogla-cialinis baseinas, taèiau jame aptinkamas molis turikarbonatiniø intarpø ir pagal dabar ámonësenaudojamas technologijas plytø gamybai netinka.Kartografuotame plote ankstesniø paieðkos irþvalgybos darbø metu buvo surasti visi galimistambesni molio telkiniai. Dabar telkiniø molisneeksploatuojamas. Likæ detaliai iðþvalgyti iðtekliaitrijuose telkiniuose 2003 01 01 sudarë 0,861 mln. m3.Parengtiniai iðþvalgyti ir apskaièiuoti keturiø telkiniømolio iðtekliai sudarë 0,486 mln. m3. Didþiausias(0,215 mln. m3) parengtiniai iðþvalgytas telkinysuþstatytas, o kiti trys telkiniai yra nedideli, molisjuose uþterðtas karbonatiniais intarpais, todëlparengtiniai iðþvalgytø iðtekliø, kurie tiktø kerami-kos pramonei, apraðomame plote nëra, o molis galitikti tik nedegtø dirbiniø gamybai.

Kartografuotame plote yra penki vertingi durpiøtelkiniai, ið kuriø du telkiniai yra iðþvalgyti detaliai ireksploatuojami. Iðtekliø likutis juose 2003 01 01 buvo1,93 mln. tonø durpiø. Kituose trijuose telkiniuosedurpiø iðtekliai (1,593 mln. tonø) yra tik parengtiniaiiðþvalgyti. Be to, darbø plote yra trys telkiniai,kuriuose parengtiniai iðþvalgyti durpiø iðtekliai –11,574 mln. tonø ir yra priskirti prie potencialiaivertingø iðtekliø grupës.

Parengtiniai iðþvalgyti sapropelio iðtekliai(915 tûkst. m3) apskaièiuoti dviejuose eþeruose, kursudaro 915 tûkst. m3.

Gëlavandenës karbonatinës nuogulos karto-grafuotame plote dël maþo iðplitimo praktinësreikðmës neturi.

LGT Geologijos fondo esama naudingøjø iðkasenøtelkiniø tyrimo ir mokslo tiriamøjø darbø medþiagarodo, kad Maþeikiø plote yra ir permo periodonaudingøjø iðkasenø. Tai Naujosios Akmenës svitosklinties perspektyvaus ploto (10,08 km2 – 290 mln. t)vakarinis pakraðtys, uþimantis 70,8 ha, kuriame yra20,4 mln. t (10,184 mln. m3) klinties. Parengtiniaiiðþvalgytas telkinys ir didþioji perspektyvaus plotodalis yra á rytus uþ kartografuoto ploto ribø.

Giliau slûgsanèiose kambro sistemos uolienoseyra aptiktos ir parengtos atlikti paieðkiná græþimàdvi perspektyvios rasti naftos kaupavietës, jø bendriapskaièiuoti prognoziniai iðgaunamieji iðtekliaisudaro: naftos 3,7 mln. t (4,6 mln. m3), joje iðtirpusiødujø –53,7 mln. m3. Taip pat ðios sistemos nuogulose(maþdaug 1,6–1,7 km gylyje) aptiktas kambrohidroterminis horizontas (vandens temperatûra apie+40 oC – +60 oC). Dar vienas hidroterminis hori-zontas aptiktas vidurinio–apatinio devono nuo-gulose – 600–800 m gylyje. Ðio horizonto vanduovësesnis – apie +20 oC.

V. Piepolienë, Geological Survey of Lithuania

Five industrial peat deposits are located in the mappedarea. Two of them have been explored in detail and peat isunder exploitation.

The general explored reserves of sapropel are located intwo lakes, the total resources comrising 0.915 mill. m3.Sapropel can be used as a fertiliser in agriculture.


23

Naudingøjø iðkasenø kartografavimo darbairodo, kad Maþeikiø plote, palyginti su kitais ðaliesregionais, yra gana maþas kiekis naudingøjø iðkasenøiðtekliø. Todël ateityje bûtina esamus iðteklius taupiaiir racionaliai naudoti bei taikyti ðiuolaikines þaliavøperdirbimo technologijas.

Norint ávertinti gruntinio vandens gamtinæ saugànuo pavirðinës tarðos reikia duomenø apie daugeláveiksniø, lemianèiø terðalø patekimo á gruntinávandená galimybæ. Rengiant Lietuvos gruntiniovandens gamtinës saugos vertinimo metodikà,apþvelgta ávairiø ðaliø patirtis, ávertinti ávairiømetodikø pranaðumai ir trûkumai. Lietuvos poþemi-nio vandens gamtinë sauga yra apibrëþiama kaipgamtinë geologinës aplinkos savybë, ribojantineigiamus poþeminio vandens kokybës pokyèius,kuriuos lemia terðiamøjø medþiagø nuo þemëspavirðiaus patekimas á poþeminá vandená. Vertintigruntinio vandens gamtinæ saugà visoje Lietuvojereikia optimalaus esamø duomenø kiekio.

Tyrimø nustatyta, kad Lietuvos sàlygomis drëg-mës migracijos greitis moreniniame priemolyje irpriesmëlyje yra nuo 1 m iki 1,5 m per metus, o smëlin-gose nuogulose – nuo 1,2 m iki 2 metrø. Kadangimoreninis priemolis ar priesmëlis, slûgsantis iki1,5 m gylio, bûna iðdûlëjæs ir plyðiuotas, o jo filtracijoskoeficiento reikðmës kartais siekia 1 m/d ir daugiau,tai ðios nuogulos gali bûti laikomos laidþiomisvandeniui. Todël vertinant gruntinio vandensgamtinæ saugà ir sudarant þemëlapá laikoma, kadvidutinis drëgmës migracijos greitis moreniniamepriemolyje ar priesmëlyje, slûgsanèiame giliau nei1,5 m, yra 1 m/m. (metras per metus), o smëlyje –2 m/m.

Duomenys apie gruntinio vandens lygio gylá iraeracijos zonos nuogulø litologinæ sudëtá gaunamiið kvartero geologinio þemëlapio bei gruntiniovandens slûgsojimo gylio matavimo duomenø,pateikiamø valstybinio geologinio kartografavimoataskaitose. Prognozuojamas maksimalus gruntiniovandens lygis skaièiuojamas pagal matavimø,atliktø tam tikru laiku, duomenis ir valstybinio

Lietuvos gruntinio vandens gamtinës saugos vertinimo irkartografavimo metodika

R. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Data on many factors causing pollutant migration are neededfor the assessment of groundwater vulnerability.Groundwater vulnerability assessment methods from differentcountries had been reviewed before the preparation of theLithuanian groundwater vulnerability assessmentmethodology. To assess groundwater vulnerability in allthe territory of Lithuania an optimal volume of data is needed.Groundwater vulnerability has been evaluated as apermanent property of geological environment. It depends onthe velocity of moisture vertical migration in the unsaturatedzone. The higher the velocity, the higher is the vulnerability.

According to previous investigations, in Lithuania themoisture migration velocity through the unsaturated zone isfrom 1 to 1.5 meters per year in clayey-loamy deposits and1.2–2 meters in sandy deposits. Glacial loam laying abovethe depth of 1.5 m is weathered and highly permeable, so themoisture migration velocity in it is higher. Taking into accountall the results of special investigations, the generalizedmoisture migration velocity was evaluated for different typesof the unsaturated zone (Table)

The prepared quantitative methodology allows tocalculate the time of moisture and pollutant migration throughthe unsaturated zone. Using the data on the lithology andmaximal thickness of the unsaturated zone (calculatedaccording to the data of groundwater monitoring), thevulnerability of shallow groundwater is presented by thetime of moisture migration to groundwater table. The resultscould be presented by isolines of the same migration time(isochrons) in shallow groundwater vulnerability maps. Theareas between the isolines could be coloured. The territories

Methodology of shallowgroundwater vulnerabilitymapping in Lithuania


monitoringo rezultatus. Gruntinio vandens gamtinësauga vertinama skirtingø tipø kvartero nuoguløpaplitimo plotuose atsiþvelgiant á gruntinio vandenslygio gylá (perskaièiuotà). Ávertinus sukauptà drëgmësmigracijos aeracijos zonoje tyrimø patirtá, gruntiniovandens gamtinës saugos þemëlapis sudaromasnaudojantis bendro drëgmës migracijos greièiovertëmis (þr. lentelæ).

Kartografuoti gruntinio vandens gamtinæ saugàsudaromas maksimalaus prognozuojamo gruntiniovandens lygio M 1:200 000 þemëlapis, kuriameparodyti gruntinio vandens lygio gylio tarpsniai(iki 1 m; 1–2 m; 2–5 m; 5–10 m; 10–20 m; > 20 m).

Lentelë. Bendras drëgmës migracijos greitis skirtingø tipø aeracijos zonos nuoguloseTable. Generalized moisture migration velocity in unsaturated zones of different type

Remiantis lentelëje pateiktu bendru drëgmësmigracijos greièiu ir gruntinio vandens lygioslûgsojimo gyliu apskaièiuotas drëgmës migracijoslaikas þemëlapyje rodomas izochronomis. Plotaitarp izochronø, þymintys laikà iki metø ir nuo vienømetø iki dvejø metø, rodomi dviem raudonosspalvos atspalviais, tai – neapsaugoto gruntiniovandens plotai. Tarpsnis tarp dviejø ir deðimtiesmetø, rodomas ávairaus atspalvio geltona spalva,þymi silpnai apsaugoto gruntinio vandens papli-timo plotus. Plotai, kur drëgmës migracijos laikasiki gruntinio vandens lygio yra didesnis negudeðimt metø, þymimi ávairaus atspalvio þalia spalvair gali bûti vadinami sàlyginai vidutiniðkaiapsaugoto gruntinio vandens paplitimo plotais.Gruntinio vandens gamtinës saugos kategorijos yrasàlyginës. Jos skiriamos þemëlapio naudototojamsir gali bûti siejamos su skirtingos ûkinës veiklosplanavimu skirtingos gruntinio vandens gamtinëssaugos plotuose.

Nuogulø tipas Type of deposits in unsaturated

zone

Nuogulø slûgsojimo aeracijos zonoje sàlygos

Depth of occurrence of deposits

Drëgmës migracijos greitis, m/metus

Moisture migration velocity, meters per year

Ávairaus grûdëtumo smëlis Various sands

Bet kuriame gylyje Any depth

2

Þvirgþdingas smëlis Gravely sands


2–2,5

Moreninis priemolis ir priesmëlis Clayey and silty loam

< 1,5 m 1,5

Moreninis priemolis ir priesmëlis Clayey and silty loam

> 1,5 m 1

Limnoglacialinis molis ir aleuritas Glaciolacustrine clay


0,5–1

of high shallow groundwater vulnerability could be shownby red colours, medium by yellow and low by green. Thecategories of shallow groundwater vulnerability are relativeand mean a higher or lower vulnerability in different areas.

The maps are useful for territorial planning, site selectionof industrial objects and environmental protection.

R. Kanopienë,Geological Survey of Lithuania


25

Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono karstëjanèiø uolienødangos storio ir litologinës sudëties þemëlapis 1:50 000

masteliuV. Raèkauskas, Lietuvos geologijos tarnyba

Sudarytas karstinio rajono karstëjanèiø uolienødangos storio ir litologinës sudëties þemëlapis 1:50 000masteliu (1997–2003 m). Þemëlapiui sudarytipanaudoti 647 ávairios paskirties græþiniø duomenys.

Pirmà kartà Lietuvoje naudojant kompiuterinæprogramà Vertical Mapper sudaryti karstinio rajonoþemës pavirðiaus reljefo ir virðutinio devono Tatulossvitos uolienø kraigo modeliai bei atliktas kom-piuterinis karstëjanèiø uolienø dangos storioapskaièiavimas.

Karstëjanèiø uolienø dangos storis karstiniamerajone kinta nuo pirmøjø metro daliø iki 70 metrøir turi bendrà didëjimo tendencijà pietø ir ypaèvakarø kryptimi. Danga iki 15 metrø paplitusivisame karstinio rajono plote, iðskyrus ðiaurësvakarinæ, vakarinæ ir pietvakarinæ dalis, ir dengiaapie 60–70 proc. teritorijos. Danga iki 5 metrø, kuriospaplitimo plote aktyviausiai formuojasi smeg-duobës, paplitusi atskirais lokaliais plotais Latvijospasienyje, palei Nemunëlio upæ, Þaliosios giriosteritorijoje, Birþø ir Pasvalio miestuose ir jøapylinkëse, Mûðos upës slënyje, atkarpoje Sokai–Saudogala, Likënø miestelio, Kirdoniø, Parovëjos,Kalno, Paðilieèiø, Vizoriø, Bakuðkiø ir Daujënøkaimø apylinkëse.

Karstëjanèiø uolienø dangà sudaro beveik vienkvartero nuogulos ir vietomis paplitusios virðutiniodevono Pamûðio ir Ástro svitos uolienos. Joje beveikiðtisu sluoksniu slûgso tik virðutinio pleistocenoBaltijos posvitës glacialinës nuogulos. Ðios dangoskvartero nuogulas daþniausiai sudaro moreninis prie-molis ir priesmëlis; fliuvioglacialinis smëlis, þvyringassmëlis ir þvyras; limnoglacialinis molis ir aleuritas;tarpmoreninis akvaglacialinis smëlis, þvyringassmëlis, þvyras, priesmëlis ir aleuritas bei Pamûðiosvitos domeritas ir molis; Ástro svitos dolomitas.

Atsiþvelgiant á kvartero nuogulø ir prekvarterouolienø slûgsojimo sàlygas, genezæ, amþiø, litologijàir dangos storio kaità, karstinio rajono karstëjanèiøuolienø dangos ir litologinës sudëties þemëlapyjeiðskirta 13 rajonø, besiskirianèiø geologine sandara.

Karstinio rajono karstëjanèiø uolienø dangosstorio ir litologinës sudëties þemëlapis yra vienas ið

The Map of Thickness and Lithological Composition of theCover (scale 1:50 000) of Karstified Rocks of the KarstArea (1997–2003) was compiled applying the VerticalMapper computer program. The data of 647 boreholes wereused for compiling the map. The thickness of the cover ofkarstified rocks in the karst area varies from parts of the firstmeter up to 70 m and has a common tendency to increasesouthwards and especially westwards.

The cover of karstified rocks consists of Quaternarydeposits (loam and sandy loam, sand, gravely sand, gravel,clay, silt and other) and in some places of rocks of UpperDevonian Pamûðys Formation (dolomitic marl, clay andother) as well as rocks of Ástras Formation (dolomite).

According to the conditions of occurrence, genesis, age,lithology as well as cover thickness of Quaternary depositsand pre-Quaternary rocks, there were 13 regions specifiedin the Map of Thickness and Lithological Composition ofthe Cover of Karstified Rocks of the Karst Area, having adifferent geological structure.

The Map of Thickness and Lithological Composition ofthe Cover of Karstified Rocks of the Karst Area is one of themost important maps of karst development conditions. Itwill enable to forecast the intensiveness of karst processdevelopment in different places of the karst area and toevaluate the vulnerability of the karst aquifer.

V. Raèkauskas,Geological Survey of Lithuania

The map of thickness andlithological composition of thecover of karstified rocks (NorthLithuanian karst area)


Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono virðutinio devono Kupiðkiosvitos kraigo struktûrinis þemëlapis 1:50 000 masteliu

V. Mikulënas, V. Marcinkevièius, Lietuvos geologijos tarnyba

Kupiðkio svitos kraigo struktûrinis þemëlapis yrasvarbus nustatyti karstiniø procesø ir reiðkiniølokalizacijos ir geologines formavimosi sàlygas.Þemëlapui sudaryti panaudota beveik 600 græþiniø(kartografavimo, naudingøjø iðkasenø, paieðkos irþvalgybos, vandens eksploataciniø ir kt.). Kupiðkiosvitos kraigo formavimuisi didelæ átakà turëjokristalinio pamato vertikalûs ir horizontalûs tekto-niniai judesiai, nulëmæ jo gelmëjimo kryptá,struktûriná planà, plyðiuotumà ir kt. Kupiðkio svitoskraigas gelmëja 10–15 kampu ðiaurës vakarø irvakarø kryptimis. Jame iðskirta nemaþa teigiamø irneigiamø struktûrø – struktûriniø kyðuliø, struk-tûriniø nosiø, álinkiø, ágaubø ir kt., susiformavusiøhercininio geotektoninio etapo pabaigoje. Didþiausiateigiama struktûra yra Noreliø–Ðunkiðkiø–Dagi-lynës struktûrinis kyðulys, skiriantis Birþø ir Pasvalioaktyvaus karsto plotus. Ið smulkesniø struktûrøpaþymëtinos ðios: Staèiûnø–Baukø–Smilgiø–Daujënø,Paliukø–Pakauðiø struktûrinës nosys ir kt.

Kadangi Tatulos svitos gipsingø uolienø sluoks-niai, dengiantys Kupiðkio svitos uolienas, kartoja joskraigo konfigûracijà, neabejotina, kad tai daugiausialëmë Tatulos svitos gipsingø sluoksniø paplitimà, jøpjûvio detalumà, kartu ir skirtingà karstiniø pro-cesø ir reiðkiniø formavimosi intensyvumà.

A structural map of the top of Kupiðkis Formation is importantfor localization of karst processes and phenomena. The mapwas compiled on the basis of data obtained from almost 600drillholes (mapping, prospecting, water exploitation, etc.). Thetop of Kupiðkis Formation developed under the influence ofvertical and horizontal tectonic movements of the crystallinebasement. They predetermined its dip direction, structuralplan, formation of fissure zones, etc. The surface of KupiðkisFormation dips down at an angle of 10–15 to the North--West and West direction. It includes a number of positiveand negative structures, such as structural uplifts, troughs,small depressions, etc., which formed at the end of theHercynian geotectonic stage. The Noreliai–Ðunkiðkiai–Dagilinë struc-tural uplift, separating the Birþai and thePasvalys active karst areas, is the largest positive structure.Among smaller structures we can mention the Staèiûnai–Baukai–Smilgiai–Daujënai, Paliukai–Pakauðiai structuraluplifts, etc.

The gypsiferous rocks of the Tatula Formation, overlyingthe rocks of Kupiðkis Formation, repeat the top configurationof the latter. This undoubtedly predetermined the distributionof gypsiferous layers of the Tatula Formation, the comple-teness of the section and a different development intensity ofkarst processes and phenomena.

V. Mikulënas, V. Marcinkevièius,Geological Survey of Lithuania

Structural map (scale 1:50 000) ofthe Upper Devonian KupiðkisFormation of the NorthLithuanian area

svarbiausiø karsto formavimosi sàlygø þemëlapiø.Jis leis prognozuoti karstinio proceso intensyvumàávairiose karstinio rajono vietose, ávertinti karstiniovandeningojo horizonto gamtinæ saugà.


27

The Quaternary geological geomorphologic map at a scaleof 1:20 000 has been compiled for the Þemaitija NationalPark. The contrasting geomorphological features of thisunique northwestern part of Þemaitija Highlands have beenfully revealed in this detail map. Several geomorphologicalunits are prominent in the park area: the Plateliai interlobatedepression with surrounding kames and plateau-like hills, theVarduva and Sruoja depressions of glacier tongues withoutstanding Jazdauskiðkiai flat-topped hills, as well as theBartuva and Minija hummocky moraine belts in the west. Agreat number of different, both positive and negative, reliefforms were shown on the map: flat-topped hills, eskers, kames,hills of various origin and height, ridges, slopes, ravines,gullies, valleys, glaciokarst holes, etc. A dense net of formerlakes that existed temporarily in the post-glacier time with thehuge Plateliai depression in the middle was revealed. Many ofthese former lake troughs are occupied by marshes nowadays.

Two explored gravel (Jogaudai and Gegrënai), fourgravel and sand (Þalnierkalnis, Jogaudai, two areas, andVisvainiai), one sand and gravel (Barstyèiai), and one sand(Alkai) deposits as well as two (Platakiai and Gegrënai) claydeposits are known in the park area. Small digging places forsand and gravel were found in the park area (see photo).

In the park, 12 nature monuments are known, amongthem 2 hydrogeological (Pilelis and Plokðèiai springs), Pûkðtëhill (geomorphologic), 5 hydrographic (Auksalë andKreiviðkiai peninsulas and Briedsalë, Verðis and Pilis islandsin Lake Plateliai), and 4 botanical ones. The Vengalis andJonuðas springs, the Praraja (Pragaras) glaciokarst hole andan erratic boulder with an Evil footstep are also included inthe Geotopes Database of Lithuanian Geological Survey.

In the geological geomorphological map, a detail infor-mation on the origin of the relief forms, their composition andapparent age is given. The information will serve as a basisfor a proper evaluation of each relief form. In the future, theÐarnelë and Rotinënai eskers should be mentioned along withthe Gardai esker. Moreover, kames and glaciokarst holes on

Saugomø teritorijø geologinis kartografavimas: Þemaitijosnacionalinio parko kvartero geologinis-geomorfologinis

þemëlapis 1:20 000 masteliu

R. Guobytë, Lietuvos geologijos tarnyba

Sudarytas Þemaitijos nacionalinio parko 1: 20 000mastelio kvartero geologinis-geomorfologinisþemëlapis. Unikalios ðiaurvakarinës Þemaièiøaukðtumos dalies geomorfologijos kontrastai ypaèiðryðkëjo detalaus mastelio þemëlapyje. Parkoteritorijoje iðsiskiria keli ryðkûs geomorfologiniaivienetai: Plateliø tarpplaðtakinis duburys ir jásupantys keimø ir plokðèiakalviø masyvai; Varduvosir Sruojos ledyno lieþuviø dubumos su Getauèiømarginaliniø gûbriø ruoþu priekyje ir iðkiliuJazdauskiðkiø plokðèiakalviø masyvu tarp jø;Bartuvos ir Minijos ledyniniø lieþuviø kalvotipakraðtiniø dariniø ruoþai (vakarinëje parko dalyje).Þemëlapyje parodytos teigiamos ir neigiamos reljefoformos: ávairios genezës ir aukðèio kalvos, gûbriai,ðlaitai, griovos, raguvos, slëniai, glaciokarstinësdubës, plokðèiakalvës, ozai, keimai, kurie ypaèbûdingi Ðarnelës apylinkëms. Iðryðkintas tankuslaikinai poledynmetyje egzistavæs eþerynas sudidþiuliu Plateliø eþero duburiu centre. Daugeliobuvusiø eþerø dubenyse ðiandien plyti pelkës.

Naudingøjø iðkasenø registre dabar yra ðeðineeksploatuojami durpynai: Ðarnelës (Paparèiø),Prakastuvos prûdo, Burgio, Dvarlaukio, Endriuð-kaièiø tyrø ir Juodpelkës. Berþoro eþere ir jo pakran-tëse yra sapropelio telkinys.

Parko teritorijoje dar prieð já ásteigiant buvoiðþvalgyti du þvyro (Jogaudø ir Gegrënø), keturiþvyro ir smëlio (Þalnierkalnio, Jogaudø (du sklypai),Visvainiø), vienas (Barstyèiø) smëlio ir þvyro, vienas(Alkø) smëlio bei du (Platakiø ir Gegrënø) moliotelkiniai. Dabar jie neeksploatuojami. Taèiau vietosþmonës tai vienur, tai kitur vis dar pasikasa smëlioir þvyro savo reikmëms (þr. nuotraukà).

Parke yra 12 gamtos paminklø: du hidrogeo-loginiai (Pilelio ir Plokðèiø ðaltiniai), Pûkðtës kalnas(geomorfologinis), penki hidrografiniai (Plateliø eþeroAuksalës ir Kreiviðkiø pusiasaliai bei Briedsalës,Verðio ir Pilies salos) ir keturi botaniniai. Lietuvosgeologijos tarnybos Geotopø duomenø bazëjerandame dar ir Vengalio bei Jonuðo ðaltinius,Prarajos (Pragaro) duobæ ir Akmená su velnio pëda.

Sudarytame parko teritorijos geologiniame--geomorfologiniame þemëlapyje pateikta detaliinformacija apie parko reljefo formø kilmæ,

Geological mapping of protectedareas: Quaternary geologicalgeomorphologic map of theÞemaitija National Park, scale1:20 000


Nuotrauka: Keimai Ðarnelës apylinkëse Photo: Kames of the Ðarnelë

Nuotrauka: Vietos þmonës tai vienur tai kiturvis dar pasikasa smëlio bei þvyro

Photo: Local people still mine sand and gravelin the park area

medþiaginæ jø sudëtá, nurodytas santykinis jø amþius.Tai padës tinkamai ávertinti kiekvienos reljefo formospaþintinæ ir gamtosauginæ vertæ. Ateityje greta Gardøpelnytai turëtø bûti minimi ir Ðarnelës bei Rotinënøozai, lankytojø dëmesio yra verti Paplatelës ir Plokðèiømasyvø keimai bei glaciokarstinës dubës, unikalusGetauèiø paraleliø marginaliniø gûbriø ruoþas,rieduliø krûsnis netoli Gilaièiø alkakalnio ir kt. Ðieobjektai turëtø bûti átraukti á LGT Geotopø duomenøbazæ, o vertingiausi jø galëtø ágyti gamtos paminklostatusà.

Prie þemëlapio pridëtas rekomenduojamø lanky-tinø vietø ir paþinimo takø sàraðas.

the Paplatelë and Plokðèiai massifs, a unique belt of theGetauèiai parallel marginal ridges, a pile of erratic bouldersnear the Gilaièiai mound, etc. are highly recommended tovisit. The above-mentioned sites should be included into thedatabase of Geotopes at Geological Survey of Lithuania, whilethe most valuable of them could acquire a status of naturemonuments.

The map is supplemented with a list of representativesites, areas and tourist paths.

R. Guobytë,Geological Survey of Lithuania

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAIENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER

29

EKOGEOLOGINIAI , NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR

POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI

Lietuvos karsto ir nuoðliauþø inventorizacija

S. Bucevièiûtë, V. Mikulënas, Lietuvos geologijos tarnyba

1997–2003 metais vykdant projektà „Lietuvoskarsto ir nuoðliauþø informacinës duomenø bazëssukûrimas“ buvo tiriami pavojingiausi þmogausûkinei ir inþinerinei veiklai geologiniai procesai irreiðkiniai – karstas ir nuoðliauþos. Projekto darbømetu buvo sukaupti Ðiaurës Lietuvos karstiniorajono geologiniai, hidrogeologiniai ir inþineriniaigeologiniai duomenys, lemiantys karsto forma-vimàsi. Á Valstybinës geologinës informacijossistemos posistemæ „Græþiniø registras“ ávestakompleksinio inþinerinio geologinio ir hidro-geologinio kartografavimo M 1:50 000, detaliøinþineriniø geologiniø tyrinëjimø ir naudingøjøiðkasenø paieðkos objektø 628 græþiniø pjûvioiðsamus apraðymas. Á posistemes „Geochemija“ ir„Hidrochemija“ ávesti ðiø objektø gruntø ir uolienøcheminës, petrografinës, granuliometrinës analiziø,fizikiniø ir mechaniniø savybiø laboratoriniø irlauko tyrimø bei vandens cheminës analizësduomenys (daugiau kaip 2000 tyrimø).

Remiantis sukauptais duomenimis buvo sudarytiÐiaurës Lietuvos karstinio rajono karstëjanèiøuolienø dangos storio ir litologinës sudëties,virðutinio devono Kupiðkio svitos kraigo struk-tûrinis ir smegduobiø paplitimo M 1:50 000 þemëla-piai, taip pat tektoninis-neotektoninis þemëlapisM 1:100 000 bei parengti jø aiðkinamieji raðtai.

Ðio projekto lauko darbø metu inventorizuota113 smegduobiø Ðiaurës Lietuvos karstiniamerajone, 35 nuoðliauþos Vilniuje, Neries ir jos intakøslëniø ðlaituose, bei 38 nuoðliauþos Kaune, Nemunoir Neries bei jø intakø slëniø ðlaituose.

Daugiausia naujø smegduobiø (84), daþniausiainedideliø ir negiliø, yra nedideliame sukarstëjusiameplote Karajimiðkio ir Mantagailiðkio kaimøapylinkëse. Pavieniø smegduobiø (29) atsiradoPasvalio mieste ir Pasvalio rajone – Manikûnø,Kurpalaukio ir Pumpënø kaimuose, taip pat Birþørajone – Ðlepðèiø, Juodeliø, Kirdoniø, Naciûnø irDràseikiø kaimuose. Naujos smegduobës daþniausiaiyra piltuvo, reèiau – dubens formos, ovalios ir

In the period 1997–2003, the project “Database of karst andlandslide phenomena of Lithuania” was performed in orderto explore the most dangerous geological processes andphenomena such as karst and landslides causing manyproblems for the stability of buildings and constructions. Inthis period the geological, hydrogeological and engineering--geological data on karst development conditions in the NorthLithuanian karst area were accumulated.

The maps of karst development conditions, scale 1:50 000(the map of cover thickness and lithological composition ofkarstified rocks, structural map of the Upper DevonianKupiðkis Formation, distribution map of karst sinkholes, andtectonic map at a scale of 1:100 000 of the North Lithuaniankarst area) and their explanatory note were compiled.

113 new sinkholes have been inventoried duringfieldwork on this project in the North Lithuanian karst area,as well as 35 landslides in the valley slopes of the riversNeris, Vilnia and their tributaries in the Vilnius city and 38landslides in the valley slopes of the rivers Nemunas, Neris,Jiesia and their tributaries in the Kaunas city have beenexamined.

The most recent sinkholes occur at the land surface aroundKarajimiðkis and Mantagailiðkis villages near Birþai; 84 newmostly small and shallow sinkholes occur around thosevillages. 29 solitary sinkholes occur in the Pasvalys town,around Ðlepðèiai, Juodeliai, Kirdonys, Naciûnai, Dràseikiaivillages in the Birþai district, and around Manikûnai,Kurpalaukis, Pumpënai villages in the Pasvalys district.Oval or round, small or medium size sinkholes (2.4–15 mwide and 1.3–21 m deep) of conic and bowl forms are mostfrequent. Most of the sinkholes are dry and open.

The biggest sinkholes that caused most trouble appearedon June 13, 1999 (its depth was 14 m, diameter 18 m) inPasvalys town, Þalioji street between the private brick housesNo. 9 and 11. Both houses became unsuitable for living.

Landslides in the Vilnius city occur on valley slopes ofthe rivers Neris, Vilnia, Vokë ir Rieðë. The height of slopes

Inventory of karst and landslidephenomena in Lithuania


apvalios, nedidelës ir vidutinës. Jø skersmuo nuo2,4 m iki 15 m, o gylis – nuo 1,3 m iki 21 metro.Didþiausia ir daugiausiai þalos padariusi smeg-duobë atsirado 1999 06 13 (gylis – 14 m, skersmuo –18 m) Pasvalio mieste Þaliojoje gatvëje tarp dviejøgyvenamøjø namø Nr. 9 ir Nr. 11. Abu namai taponetinkami gyventi.

Vilniaus mieste nuoðliauþos daþniausiaiformuojasi aukðtuose (30–50 m aukðèio) ir staèiuose(35–55 ° statumo) Neries ir Vilnios, reèiau – Vokës irRieðës upiø slëniø ðlaituose. Daugiausia nuoðliauþø –per 20 aptikta Neries slënyje ties Kryþiokais irOþkiniø–Valakupiø ruoþe, taip pat ties Karoliniðkëmisir Bukèiais. Per 10 nuoðliauþø uþfiksuota Vilniosslënyje Rokantiðkiø–Markuèiø ruoþe.

Kauno mieste nuoðliauþos iðsibarsèiusios visojeteritorijoje. Jos daþniausiai susiformuoja maþesniøupeliø – Jiesios, Marvelës, Sëmenos, Verðvos, Girs-tupio, reèiau – Nemuno ir Neries upiø slëniø beigriovø ðlaituose, kuriø gylis kinta nuo 20 m iki60 m, o polinkio kampas – nuo 35 ° iki 60 °. Dvylikanuoðliauþø uþfiksuota Kauno mariø krantuosePalemono–Armaliðkiø ruoþe.

Nuoðliauþos daþniausiai yra ðiuolaikinësaktyvios arba galutinai susiformavusios, nedidelës(10–180 m3 tûrio) ir vidutinës (225–940 m3 tûrio).Keturios didelës nuoðliauþos (3 000–13 750 m3 tûrio)aptiktos Vilniuje, Neries slënio deðiniajame ðlaiteties Kryþiokais ir Turniðkëmis bei aðtuonios didelësnuoðliauþos – Kauno mieste – Girstupio upelioslënio deðiniajame ðlaite ties Slënio gatve, taip patNemuno slënio deðiniajame ðlaite ties Verkiø gatveir kitur. Didþiausia nuoðliauþa per pastaràjá deðimt-metá susiformavo Vilniuje 2000 08 11 Dvarèiosupelio slënio ðlaite, kurá sudarë iki 12,5 m storiotechnogeninis gruntas. Nuoðliauþos tûris24 000 m3. Buvo sugriauti du sandëliai ir suardytiinþineriniai tinklai.

Vilniaus ir Kauno miestuose nuoðliauþosdaþniausiai atsiranda nestabiliuose upiø eroduoja-muose ðlaitø ruoþuose, kuriuose iðplaunamakontraforsinë ðlaitø dalis ir ðlaitø statumas didëjaiki stabilumo ribos. Slëniø ðlaitø geologinë sandarayra ypaè palanki formuotis nuoðliauþoms ten, kurpjûvyje slûgso moreninis priemolis ir priesmëlis,turintis þemo stiprumo juostuotø moliø ir dulkingøpriemoliø bei neatspariø mechaninei sufozijaismulkiø ir dulkingø smëliø tarpsluoksniø. Dëlpavirðinio ir poþeminio vandens srautø ðlaitepasikeièia molingø gruntø konsistencija arba vykstagruntø mechaninë sufozija. Nuoðliauþø daþniausiaiatsiranda ten, kur gamtiðkai natûrali aplinka yrapaveikta ûkinës veiklos.

reaches 30–50 m and the slope inclination 35°–55°. Twentylandslides occurred on valley slopes of the river Neris nearKryþiokai, between Oþkiniai–Valakupiai and nearKaroliniðkës and Bukèiai. Ten landslides occurred on slopesof the Vilnia river valley between Rokantiðkës and Markuèiai.

Landslides in Kaunas are found on the whole territory ofthe city on the slopes of valleys of the rivers Nemunas, Neris,Jiesia and rivulets Marvelë, Sëmena, Verðva, Girstupys. Theheight of slopes reaches 20–60 m, slope inclination is 35 °–60 °. Twelve landslides occured on the coasts of the KaunoMarios water reservoir between Palemonas and Armaliðkiai.

Landslides are often active or quite formed, small (10–80 m3) and medium (225–940 m3) size. Four big landslides(3000–13750 m3) were found on the right slope of the riverNeris valley near Kryþiokai and Turniðkës in Vilnius. Eightbig landslides on the right slope of the Girstupis rivuletvalley, on the right slope of the Nemunas river valley nearVerkiai Street, etc. were found in Kaunas. Landslides causemuch loss to the economy by damaging buildings, roads,engineering systems. The landslide that happened in Vilniuson August 11, 2000 was one of the biggest in the last decade.Its volume on the slope of the Dvarèia rivulet was 24,000 m3.Engineering communications and two stores of ceramic goodswere destroyed.

Landslides occur most frequently in the unstable sectionsof slopes due to erosional processess, when the basic frontalpart of a slope is washed out by a water stream and thesteepness of slopes increases up to the stability limit.

The most unstable slopes are composed of glacial loamwith interbeds of intertill, most often clay, silty loam andsandy deposits or incompletely dense artificial soils. Theinfluence of surface and underground water determineschanges in the consistency and strength parameters of clayeysoils. A high inclination of slopes, the heterogeneity of theirstructure and groundwater seepage affect the soil in the basicfrontal part of a slope and cause landslides. Landslides occurmost frequently in places exposed to technogenic activities.

Landslides and sinkholes are particularly dangerous whenthey develop in urban territories. In the last decade the lossdue to these geological processes and phenomena comprisedover 9 million litas. In the future the loss can be avoided ifdetailed engineering geological investigations are carried outbefore planning any kind of construction in the NorthLithuanian karst area or in river valley slopes.

S. Bucevièiûtë, V. Mikulënas,Geological Survey of Lithuania


31

Nuoðliauþø ir smegduobiø atsiradimas yra ypaèpavojingas urbanizuotose teritorijose. Per pastaràjádeðimtmetá apskaièiuoti ðiø geologiniø procesø irreiðkiniø padaryti nuostoliai yra daugiau kaipdevyni milijonai litø. Ateityje nuostoliø galimaiðvengti, jeigu në vienas statybos ar ûkinës veiklosprojektas ðlaituose ir statiniø projektas karstiniamerajone nebûtø sudaromas be inþineriniø geologiniøtyrimø, o statinius eksploatuojant bûtø laikomasipateiktø remiantis tyrimø medþiaga rekomendacijø.

Geotopø inventorizavimo ir duomenø bazës suda-rymo projektas vykdomas nuo 1995 metø. Dabarðioje duomenø bazëje saugoma informacija apie 376geologinius ir geomorfologinius, hidrogeologiniusgamtos objektus.

Kartu su Geologinës informacijos skyriausspecialistais atnaujinti 376 geotopø duomenys irpatobulinta pateikimo LGT interneto svetainei forma.2003 metais ádëti 16 geotopø duomenys.

Bendradarbiauta su Valstybinës saugomøteritorijø tarnybos Planavimo ir kadastro skyriausspecialistais siekiant patikslinti geologiniø gamtospaveldo objektø duomenis ir pateikti kuriamamLietuvos Respublikos saugomø teritorijø valstybëskadastrui.

Inventorizuoti septyni nauji geotopai: Birþørajone – Geologø duobë; Alytaus rajone – Pasakøakmuo, riedulys „Kiðkio baþnyèia“; Varënos rajone –Du akmenys su „Jauèio pëda“, Ûlos atodanga, Bobosdaþo ðaltinis; Kupiðkio rajone – Þaideliø akmuo.

Geotopai – geologiniai, geomorfologiniai, hidro-geologiniai gamtos objektai, ádomûs ir vertingimokslui ir paþinimui. Dauguma jø jau turi gamtospaveldo objektø statusà, kiti yra verti bûti saugomi.

Geotopø duomenø bazë (DB)V. Mikulënas, Lietuvos geologijos tarnyba

The geotopes inventory and the compilation of the database“Geotopes of Lithuania” is in progress since 1995. At present,the database contains information on 376 geologic, geomorp-hologic, hydrogeologic sites of Lithuania.

Last year data on the geotopes became accessible on theweb site of Geological Survey of Lithuania. During 2003,data on 16 new geotopes were entered into the database and7 new geotopes were inventoried in Birþai, Alytus, Varëna,Kupiðkis districts.

The outstanding geologic, geomorphologic, hydro-geologic sites of inanimate nature generally called geotopesare geological objects most interesting from the geoscientificpoint of view. Most of them are legally protected monumentsof nature, the other part of geotopes are worthy of Stateprotection.

V. Mikulënas,Geological Survey of Lithuania

The geotopes databasesupport project


Lietuvos geologijos tarnyboje 2003 metais buvovykdoma keletas projektø, skirtø sistemintiinformacijà apie potencialius geologinës aplinkostarðos þidinius. Parengta projekto „Informacijosapie Joniðkio rajono geologinës aplinkos tarðosþidinius perkëlimas á kompiuterinæ informacinæsistemà“ ataskaita ir sudarytas Joniðkio rajonopotencialiø tarðos þidiniø þemëlapis M 1:50 000.Informacija apie 326 potencialius tarðos þidiniusJoniðkio rajone ádëta á duomenø bazæ.

Pradëtas vykdyti 2003–2005 metø projektas„Geologinës aplinkos tarðos þidiniø informacinëssistemos pildymas“. Geologijos fonde surinktiduomenys apie Kupiðkio ir Rokiðkio rajonø poten-cialius tarðos þidinius. Iðanalizuoti 54 Rokiðkio ir27 Kupiðkio rajonø þemës naudojimo planaiM 1:10 000 ir visi juose paþymëti potencialûs tarðosþidiniai perkelti á topografinius þemëlapiusM 1:50 000. Remiantis þemës naudojimo planaissudaryti Kupiðkio ir Rokiðkio rajonø potencialiøtarðos þidiniø sàraðai. Surinkti fondiniai duomenysapie minëtø rajonø potencialius tarðos þidinius.Tarðos þidiniai inventorizuoti lauko darbø metu.

Inventorizuota 260 potencialiø tarðos þidiniøKupiðkio rajone ir 395 – Rokiðkio rajone. Preliminariaiávertintas objektø pavojingumas geologinei aplinkai.Lauko darbø metu paimti keturiø ðaltiniø vandensmëginiai cheminei analizei.

Ásigaliojus Pavojingø medþiagø iðleidimo á poþe-miná vandená inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarkai (Valstybës þinios. 2003, Nr. 17-770),subjektai, vykdantys ûkinæ veiklà, pateikia LGTpotencialiø tarðos þidiniø inventorizavimo anke-tas-deklaracijas. Ðiø dokumentø duomenys ávedamiá kompiuterinæ informacinæ sistemà. 2003 metaisávesta 45 anketø-deklaracijø duomenys (daugiausiadegaliniø).

Pildant informacinæ sistemà pasikeitë josstruktûros reikalavimai, todël 2003 metø spalio–gruodþio mën. sistema buvo patobulinta. Pataisymaipadaryti, kad bûtø patogiau vartoti informacijà,vykdyti tikslesnæ duomenø analizæ.

2003 metø pabaigoje kompiuterinëje infor-macinëje sistemoje saugoma informacija apie 2 814potencialiø tarðos þidiniø.

Geologinës aplinkos tarðos þidiniø informacinës sistemospildymas

J. Ðugalskienë, R. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Inventory of pollution sources andcreation of information system

Several projects devoted to creation of the pollution sourcesinformation system were in progress in 2003. The report onthe project “Transfer of the information on pollution sourcesof Joniðkis district to the information system” was completedand the map at a scale 1:50 000 of Joniðkis district pollutionsources was compiled. Information on 326 potential pollutionsources was transferred to the information system.

The project “Creation of the pollution sources informationsystem” for the period 2003–2005 was launched. Data onpollution sources of Kupiðkis and Rokiðkis districts werecollected in Geological Archive and the pollution sourceswere inventoried in the field. A preliminary risk assessment ofeach object was performed. There were 260 pollution sourcesinventoried in Kupiðkis district and 395 in Rokiðkis district.

The information system was supplemented with the datafrom pollution source inventory questionnaires of differentcompanies (mostly petrol stations). In 2003, information from45 questionnaires was transferred to the information system.

The structure of the system was improved with thepurpose to make its use more convenient and the analysis ofdata more detailed.

Data on 2 814 pollution sources were stored in theinformation system by the end of 2003.

J. Ðugalskienë, R. Kanopienë,Geological Survey of Lithuania


33

Siekiant racionaliai naudoti poþeminio vandensiðteklius ir valdyti jø apsaugà bûtina turëtiinformacijà apie iðgaunamo vandens kieká ir jo kaitostendencijas. Poþeminio vandens iðtekliø naudojimàir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja LietuvosRespublikos teisës aktai, suderinti su ES direktyva,nustatanèia veiksmø vandens politikos srityjepagrindus (2000/60/EB). Siekiant ágyvendinti teisësaktø reikalavimus, 2001 metais buvo pradëtas pro-jektas „Poþeminio vandens telkiniø DB formavimas“.

Ðio projekto metu buvo pradëta pildyti 1996metais suprojektuotà poþeminio vandens iðtekliøposistemæ ir padëti tolesnio ðios posistemës plëtojimoir sëkmingo jos naudojimo pamatai.

Vykdant ðá projektà á Poþeminio vandens iðtekliøposistemæ buvo átraukta 664 poþeminio vandenstelkiniai, ið jø 651 gëlo geriamojo vandens ir 13 mine-ralinio vandens (þr. pav.). Ið 664 registre uþregistruotøtelkiniø 126 telkiniai (122 gëlo vandens ir 4 mine-ralinio) uþregistruoti naudojant poþeminëshidrosferos monitoringo programø duomenis. 156telkiniø duomenys automatiðkai perkelti ið prieð tainaudotos programos. Likusiø posistemëje uþregist-ruotø 382 telkiniø pasø duomenys buvo suvesti iðgautø poþeminio vandens gavybos ataskaitosformø 1-PV, jas vandens gavybà vykdanèios ámonës(iðgaunanèios gëlo geriamojo vandens daugiau nei10 kub. m per parà ir mineralinio, pramoninio irgamybinio vandens nepriklausomai nuo kiekio) turivienà kartà per ketvirtá pateikti Lietuvos geologijostarnybai.

2001 metais informacijà apie iðsiurbiamovandens kieká pateikë 55 ámonës, eksploatuojanèios240 vandenvieèiø.

2002 metais poþeminio vandens gavybosduomenis pateikë 62 ámonës, eksploatuojanèios 368dideles ir maþas ðalies vandenvietes.

2003 metais poþeminio vandens gavybosduomenis pateikë 129 ámonës, eksploatuojanèios 460vandenvieèiø.

Pagrindinis ðio projekto rezultatas – suformuotaPoþeminio vandens iðtekliø posistemë. Posistemeitvarkyti sukurta ir LGT ádiegta kompiuterinë sistema,kurios pagalba galima tvarkyti poþeminio vandens

Poþeminio vandens telkiniø duomenø bazës (DB)formavimas

R. Radienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Databank of groundwaterresources

To ensure a rational use of groundwater and the managementof groundwater protection, it is essential to dispose ofinformation on the quantity of the extracted water andtendencies of its changes. The use of the groundwater resourcesand the related actions are regulated by the Lithuanian lawsand regulations as well as by other legal acts complyingwith the EU directive establishing a framework forCommunity action in the field of water policy (2000/60/EC). For implementation of these regulations in 2001, theproject “Formation of databank of groundwater resources”has been launched.

In this project, the groundwater resources subsystem,which was designed in 1996, was started entering and thebasis for the future development and successful use of thissubsystem was established. Within this project, in total 664groundwater waterworks were registered in the groundwaterresources subsystem; 651 of them supply fresh drinking waterand 13 mineral water. From 664 waterworks registered inthe register, 126 (122 of fresh groundwater and 4 of mineralgroundwater) were registered using data of the undergroundhydrosphere monitoring programs. Data of 156 waterworkswere automatically transferred from the previously formeddatabases. General information on the remaining 382waterworks registered in the groundwater resources subsystemwas entered from the groundwater abstraction reports 1-PV,which once in a quarter shall be supplied to LithuanianGeological Survey by enterprises extracting groundwater(extracting 10 m3 of fresh drinking water more than per dayand mineral, industrial and technical groundwaterirrespective of the quantity).

In 2001, information on the quantity of extracted ground-water was obtained from 55 enterprises operating 240waterworks.



The main result of this project is the functioning ground-water resources subsystem. For the management of this


telkiniø pasø duomenis, registruoti poþeminiovandens gavybos ataskaitø 1-PV duomenis.Sukurtos funkcijos duomenø iðvedimui á reikalingoformato bylas, vëliau ðiø duomenø analizei, jiemsapdoroti galima naudoti kitas programas.Numatyta ðià duomenø bazæ toliau plëtoti irpildyti.

subsystem, at Lithuanian Geological Survey there is acomputer system which supports the general information onthe management of groundwater waterworks, registration ofdata from groundwater extraction reports 1-PV. The data canbe output to files in required formats, which later can be usedfor data analysis with other software programs. The furtherdevelopment and completing of the database of thegroundwater resources subsystem is planned.

R. Radienë,Geological Survey of Lithuania

Figure. Waterworks for groundwater supplyPav. Poþeminio vandens telkiniai


35

Geologinës formacijos parinkimas yra pirmasisgeologiniø tyrimø, skirtø radioaktyviøjø atliekø(RA) laidojimui, etapas.

Viena tyrimø dalis 2003 metais buvo vykdomaValstybës ámonës Radioaktyviøjø atliekø tvarkymoagentûra (RATA) uþsakymu, o antroji buvo skirtatarptautiniam bendradarbiavimui.

Tyrimais buvo siekiama:• nustatyti geologinius parametrus, kuriais

remiantis bûtø ávertintas geologiniø formacijøtinkamumas laidoti radioaktyviàsias atliekas;

• susisteminti ir ávertinti ankstesniø tyrimørezultatus;

• Lietuvos teritorijoje iðskirti RA laidojimoapribojimø ir potencialiø formacijø paplitimoplotus;

• parinkti geriausiai iðtirtà geologinæ formacijà;• ádiegti ir parengti programinæ árangà geo-

loginiø duomenø vizualizacijai;• ávertinti tarptautinæ radioaktyviøjø atliekø

laidojimo patirtá.Lietuvoje tyrimai buvo vykdomi trimis kryptimis:1. Esamø duomenø apie potencialias geologines

formacijas ávertinimas;2. Programinës árangos (GDM – Geological Database

Management) ádiegimas ir pritaikymas spræstigeologinius uþdavinius;

3. RA laidojimo ribojimo teritorijø ir potencialiøgeologiniø formacijø paplitimo plotø iðskyrimas.

Tarptautinis bendradarbiavimas yra bûtinasplëtoti kompetencijà RA laidojimo srityje. Lietuvosspecialistai 2003 metais vykdë tarptautinius projek-tus, dalyvavo tarptautiniuose seminaruose irkursuose. Pagrindiniai uþsienio ðaliø partneriai yraorganizacijos, vykdanèios tyrimus, skirtus RAlaidojimui, – Ðvedijos tarptautinis branduolinëssaugos projektas (SIP), Ðvedijos branduolinio kuroir atliekø kompanija (SKB), Ðveicarijos RA laidojimokompanija (NAGRA), TATENA meistriðkumo centrøtinklas, Belgijos branduoliniø tyrimø centras (SCK–CEN). Geologinës formacijos parinkimas Lietuvojetaip pat yra tarptautinio Ðvedijos SIP ir SKB beiLietuvos tyrimø organizacijø projekto dalis.

Radioaktyviøjø atliekø laidojimo kompetencijos plëtra.Geologinës formacijos parinkimas. 2003 metø etapas

R. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Competence development in thearea of radioactive waste disposal.Selection of geological formation –the stage 2003

Selection of the geological formation is the first stage ofgeological investigations for radioactive waste (RW)repository construction.

One part of the investigations in 2003 was performedaccording to the contract between Geological Survey ofLithuania (LGT) and State Enterprise Radioactive WasteManagement Agency (RATA). Another part was devoted tothe international co-operation.

The tasks of the workings were:• to identify the geological parameters needed for

evaluation of geological formations;• to assess the available data and results of previous

investigations, to perform the positive and thenegative screening of the territory of Lithuania;

• to select the most comprehensively investigatedgeological formation;

• to prepare software for geological data visualisation;• to assess international experience in the field of

investigations for RW disposal.According to the contract, investigations were performed

in three directions:1. Assessment of available data on geological formations

potentially suitable for RW disposal.2. Installation of GDM (Geological Data Management)

software and its adaptation for geological tasks.3. Positive and negative screening of the territory of

Lithuania for RW disposal.The international co-operation is necessary for the

competence development in Lithuania. In 2003, Lithuanianexperts of geology were performing international projectsand participating in international workshops and courses.

The main partners of international co-operation are:Swedish International Project for Nuclear Safety (SIP);Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co (SKB);Swiss National Cooperative for the disposal of RadioactiveWaste (NAGRA); IAEA Centres of Excellence; BelgianCentre of Nuclear Investigations (SCK–CEN).


Vertinant galimybes árengti giluminá RA kapi-nynà Lietuvoje, 2003 metais buvo susistemintiankstesniø tyrimø rezultatai ir iðskirta geriausiaiiðtirta geologinë formacija (triaso molis ir kristaliniopamato uolienos), iðnagrinëtos potencialiøgeologiniø formacijø slûgsojimo sàlygos ir sudarytiskaitmeniniai þemëlapiai, iðskirti formacijøpaplitimo plotai bei RA kapinyno árengimo apribo-jimø teritorijos, Lietuvos geologijos tarnybojeádiegta (GDM) programinë áranga, tarptautiniøprojektø, seminarø, kursø metu ugdyta Lietuvosspecialistø kompetencija remiantis tarptautinepatirtimi.

Tyrimø etapo rezultatai pristatyti tarptau-tiniame seminare Dubingiuose ir bus panaudotitolesniems geologiniams tyrimams planuoti irárengti RA giluminá kapinynà.

Selection of geological formation for RW repository isalso part of the international project guided by SIP and SKB.

The main results of the project in 2003 are:• Assessment of available data was performed and the

most comprehensively investigated geologicalformation was distinguished.

• The geological structure of potential formations wasstudied and the digital maps were compiled.

• Positive and negative screening of the territory ofLithuania was performed.

• Software for geological data visualisation was installedand adapted.

• Experience of other countries in the field of RW disposalwas assessed during the international projects,workshops and courses.

The results of the investigations were presented at theinternational workshop in Dubingiai and will be used for theperforming further investigations for RW disposal.

R. Kanopienë,Geological Survey of Lithuania

Ðiaurës Europos ariami dirvoþemiai: geocheminisatlasas – unikalaus tarptautinio geocheminio karto-grafavimo projekto, inicijuoto 1996 metais, rezultatas.2003 metais Vokietijos valstybinës geologijostarnybos iðleistame daugianacionaliniame atlase(Reimann C., Siewers U., Tarvainen T., Bityukova L.,Eriksson J., Gilucis A., Gregorauskiene V.,Lukashev V. K., Matinian N. N. & Pasieczna A., 2003.Agricultural Soils in Northern Europe: A GeochemicalAtlas. Geologisches Jahrbuch, Sonderhefte, Reihe D,Heft SD 5, Schweizerbart’sche Verlagsbuchhandlung,Stuttgart: 279 p.) pateikiama beveik visø Baltijosjûros baseino valstybiø – Baltarusijos, Estijos,Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos,Suomijos, Ðvedijos ir Vokietijos ariamø dirvoþemiøgeocheminë sudëtis.

Atlase pateikiamas 62 cheminiø elementø, pH(rûgðtingumo–ðarmingumo rodiklio) ir organinësmedþiagos pasiskirstymas kultivuojamø dirvoþemiøariamajame sluoksnyje (0–20 cm) ir podirvyje (50–70 cm). Visi 1500 dirvoþemio mëginiø buvo surinktipagal analogiðkà metodikà, analizei parengti

Baltijos regiono dirvoþemiø geocheminis atlasasV. Gregorauskienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Baltic Soil Survey: a GeochemicalAtlas

During 1996–1997, agricultural soils from ten northernEuropean countries (W-Belarus, Estonia, Finland, N-Germa-ny, Latvia, Lithuania, Norway, Poland, W-Russia, andSweden) were sampled at about 750 sites. Two large 8-litrecomposite samples were taken from a ploughed field at eachsample site. One sample was collected from the Ap-horizon,the ploughed layer, usually covering the depth of 0–25 cm,and a second sample from the B-/C-horizon at an averagedepth of 50–75 cm. The sampling density was low – 1 site /2500 km2. The < 2 mm fraction of all 1 500 samples wasanalysed for up to 62 chemical elements following ammoniumacetate-, aqua regia- and HF-extraction and for total elementconcentrations by XRF. Electrical conductivity and pH (waterextraction) and loss on ignition (LOI, 1030 °C) were deter-mined as additional parameters. For any of the employedmethods, analysis of all samples was carried out in onelaboratory (sample preparation in Geological Survey ofNorway, XRF analysis in Federal Institute for Geosciencesand Natural Resources of Germany, and all extractions were


37

1 pav. Bario kiekis amonio acetato (augalams prieinamas)ir „karaliðkojo vandens“ iðtraukose, bendras kiekis HFiðtraukoje ir nustatytas rentgenospektriniu metodu atskirøðaliø dirvoþemiø ariamajame horizonte, jo ir kiekiopodirvyje santykis

Fig. 1. Concentration of barium in the different (amoniumacetate, aqua regia and HF) extractions and total XRFcontents in the ploughing layer of soil in differentcountries and its ratio to concentration in the subsoil


Norvegijos geologijos tarnyboje, iðtirti ISOstandartiniais metodais Suomijos geologijos tarnybosir Vokietijos geomokslø ir naudingøjø iðkasenøfederalinio instituto laboratorijose, turinèiosetarptautinius sertifikatus, todël gauti geocheminiaiduomenys yra labai patikimi ir tarpusavyjepalyginami. Nustatyti bendri elementø kiekiairentgenospektriniu metodu bei stipriø rûgðèiø (HF–HNO3–HClO4–H2O2) iðtraukoje ir kiekiai „karaliðkojovandens“ ir amonio acetato iðtraukose. Aiðkina-muosiuose tekstuose, gausiose lentelëse, grafikuoseir þemëlapiuose iðryðkinami ariamojo dirvoþemiosluoksnio ir podirvio elementø pasiskirstymoatskirose ðalyse skirtumai bei atskleidþiami regio-niniai geocheminiai dësningumai (1 pav.).

Nepaisant reto mëginiø tinklo (vienas mëginys ið2 500 km2, o Lietuva atlase pristatoma tik 26 kasi-niais), geocheminiuose þemëlapiuose gerai perteiktigeologinës sàrangos nulemti regioniniai geocheminiaidirvoþemiø skirtumai: daugumos elementøpasiskirstymas yra bimodalus, iðskiriantis dvidirvoþemiø grupes, susiformavusias dviejuosegeologiniuose-tektoniniuose kompleksuose –Fenoskandijos skyde ir Rytø Europos platformoje.Elementø Al, Be, Ca, Cu, Ga, Na, P, S, Se, Si, Sr irdaugelio kitø pasiskirstymas kultivuojamødirvoþemiø podirvyje ir ariamajame sluoksnyjepriklauso nuo gamtiniø sàlygø – uolienø geologinëssandaros, granuliometrinës dirvoþemio sudëties irorganinës medþiagos kiekio (2 pav.).

2 pav. Bendras kalcio kiekis, nustatytas rentgenospektrineanalize, dirvoþemiø ariamajame (Ca TOP) ir poarmeni-niame (Ca BOT) horizontuose

analysed at Geological Survey of Finland).The influence of geology, agriculture, pollution,

topography, marine aerosols and climate on the regionaldistribution patterns are detectable on the geochemical mapsof the Atlas. Geochemical patterns emerge for all elements inspite of the low sampling density. On a regional scale, climate-related processes appear to have the greatest impact on themeasured element concentrations in the soils. Industrialpollution is regarded as a local process reaching no furtherthan 100–200 km from any source. The highest values formany elements are observed in the three Nordic countries,Finland, Norway and Sweden. Differences in the observedelement concentrations of the TOP- (Ap-horizon) and BOT-layer (B-/C-horizon) are very small for most elements. Nineelements and LOI are, however, generally enriched in theTOP-layer: S (4x) – Cd (2.2x) – P (1.7x) – LOI (1.9x) – Se(1.7x) – Pb (1.3x) – Zn (1.1x) – Bi (1.4x) – Sb (1.3x) –Mn (1.2x) throughout the survey area. This enrichment canbe linked both to natural processes and anthropogenic impact.Differences in availability of elements expressed as percentof total concentrations are great from element to element andoften also from country to country.

On the maps of some elements an opposite geochemicalprocess, element depletion, is observed. The distribution ofsome elements in the arable soils on the calcareoussedimentary rocks of Lithuania and Latvia particularly clearlyindicates soil depletion there. 50–60% of calcium, magnesiumand 10% of potassium are depleted there from the arablelayer soil.

Fig. 2. Total value of calcium (XRF) in the ploughinglayer (Ca TOP) and subsoil (Ca BOT) of arable soils


39

Virðutiniame ariamajame dirvoþemio sluoksnyjeelementø kieká ir pasiskirstymà lemia ir kai kurie kitigamtiniai (jûros aerozoliai) bei ypaè antropogeniniaiveiksniai – industrinë tarða, þemës ûkio veiklosintensyvumas ir pobûdis. S, Cd, Cu, As, Bi, Pb, Sb, Teir Zn lokalios ir regioninës anomalijos virðutiniamedirvoþemio sluoksnyje sietinos su ávairiaantropogenine tarða. Ávairios kilmës tarðos átakà ðiøelementø pasiskirstymui rodo ir gerokai didesnis ðiøelementø kiekis virðutiniame dirvoþemio sluoksnyjenei podirvyje: S (4x) – Cd (2,2 k.) – P (1,7 k.) – Se(1,7 k.) – Bi (1,4 k.) – Pb (1,3 k.) – Sb (1,3 k.) – Mn (1,2 k.) –Zn (1,1 k.). Skirtingose ðalyse stebimi skirtingi tarðoslygiai: kadmiu ir cinku uþterðti visø ðaliødirvoþemiai, Cd – ypaè Vokietijos ir Baltarusijos,Zn – ypaè Vokietijos, Baltarusijos ir Rusijos; o Cu –Vokietijos, maþiau Lenkijos ir Estijos; As – Vokietijos,Norvegijos ir Lenkijos; Sb – Vokietijos, Suomijos,Lietuvos ir Lenkijos; Te – Estijos; Pb – Vokietijos,Lenkijos ir Lietuvos (3 pav.).

Atskirai reikëtø paminëti remiantis atlasoduomenimis kai kuriø elementø iðplovimà iðariamojo dirvoþemio sluoksnio ir dël to atsi-randantá augalams prieinamø maisto medþiagødeficità. Tai ypaè ryðku Lietuvos ir Latvijos aria-muose dirvoþemiuose, susiformavusiuose karbona-tingose uolienose, kur ið derlingo ariamojo sluoksnioiðplaunama 50–60 proc. kalcio ir magnio bei apie10 proc. kalio (1 pav.). Matyt, ðarminiø elementøiðplovimas ið ariamojo horizonto lëmë pastarojorûgðtëjimà: Lietuvos ariamø dirvoþemiø ariamojohorizonto pH rodiklis yra vidutiniðkai 11 proc.maþesnis nei poarmeninio sluoksnio.

Lietuvai atlaso duomenys yra labai vertingikeletu aspektø:

• iðryðkina Lietuvos ariamøjø dirvoþemiøgeocheminá individualumà Europos kontekstu;

• parodo antropogeninius geocheminius virðu-tinio ariamojo dirvoþemio horizonto pokyèiusnatûralaus poarmeninio sluoksnio atþvilgiu;

• palygina augalams prieinamø tiek naudingø,tiek kenksmingø elementø kieká su bendru elementøkiekiu dirvoþemyje.

The Atlas data reveal the individual geochemicalproperties of Lithuanian arable soils on the Europeanbackground, reflect the anthropogenic changes in thegeochemistry of the ploughed soil layer versus the bottomlayer and the proportion of bioavailable elements to a total ofelements in a soil.

V. Gregorauskienë,Geological Survey of Lithuania


3 pav. Bendras ðvino kiekis, nustatytas remiantis ICP-MSanalize HF iðtraukoje, dirvoþemiø ariamajame (Pb TOP)ir poarmeniniame (Pb BOT) horizontuose

Poþeminio vandens monitoringas Lietuvoje pradëtasvykdyti dar 1946 metais, regioninis tinklassuformuotas 1963 metais, vëliau modifikuotas 1995metais ir 2001 metais. Iki 2001 metø darbai daugiau-siai buvo skirti gruntinio ir tarpmoreniniø vande-ningøjø sluoksniø kokybës ir vandens lygiostebëjimams. Nuo 2001 metø monitoringo tinklasir programa iðplësti, daugiau dëmesio imta skirtipagrindiniø eksploatuojamø vandeningøjøsluoksniø bûklës stebëjimams. Svarbiausiosmonitoringo gairës ir uþdaviniai átvirtinti „Poþeminiovandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metøstrategijoje“ (Valstybës þinios. 2002, Nr. 10-362) beiValstybinio aplinkos monitoringo nuostatuose(Valstybës þinios. 2002, Nr. 40-1514).

2003 metais monitoringo darbai tæsti pagalpenkeriems metams (2001–2005) patvirtintàprogramà. Monitoringo tinklas ir pati programaorganizuota remiantis Lietuvos teritorijoje iðskir-tomis balansinëmis hidrodinaminëmis sistemomis,kuriose susikaupæ pagrindiniai gëlo poþeminiovandens iðtekliai. Stebëjimai apima tiek gruntiná,

Poþeminio vandens valstybinis monitoringas 2003 metais

J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Regular observations of groundwater levels and waterquality in Lithuania started in 1946. The regional monitoringnetwork was established before 1963 and modified in 1995and 2001. Observations were organised to cover shallowand Quaternary confined aquifers till 2001, then themonitoring network and the programme were extended inorder to monitor the status of deep confined aquifers used fordrinking water supply too. The main objectives and tasks ofNational Groundwater Monitoring are fixed in the “Strategyof groundwater use and protection for the period 2002–2010”as well as in Statute (regulations) of National EnvironmentMonitoring.

Monitoring in 2003 was continued according to theprogramme approved for a period of five years (2001–2005).The distribution of the monitoring network is based on thesubdivision of the Lithuanian territory into four groundwaterflow systems where the main fresh groundwater resourcesare contained. The observations cover shallow as well as themain confined aquifers used for drinking water supply (Fig. 1).

National groundwater monitoringin Lithuania – 2003

Fig. 3. Total value of lead (HF-extraction, ICP-HS) in theploughing layer (Pb TOP) and subsoil (Pb BOT) of arablesoils


41

tiek visus tiekti geriamàjá vandená naudojamusspûdinius vandeninguosius sluoksnius (1 pav.).Monitoringo darbø kompleksà sudaro poþeminiovandens lygio matavimas græþiniuose ir vandensmëginiø ëmimas bei jø hidrocheminë analizë.

Routine monitoring tasks are water level observations indrilled wells and water sampling for hydrochemical analysis.

Groundwater level observation data are used to describeseasonal groundwater level fluctuations, to make prognosisof minimal and maximal water levels, as well as to find

1 pav. Poþeminio vandens valstybinis monitoringas Fig. 1. National groundwater monitoring

Pagal poþeminio vandens lygio stebëjimø duo-menis atliekama sezoniniø gruntinio vandens lygiosvyravimø – minimaliø ir maksimaliø lygiø prognozë,vertinama ilgalaikë gruntinio vandens lygio kaita,poþeminio vandens iðtekliø balansas (pasipildymas).2003 metais vandens lygis stebëtas 40 postøárengtuose 125 græþiniuose. Tris–penkis kartus permënesá vandens lygis matuotas 90 græþiniø (57 ið jø ágruntiná sluoksná). Likusiuose 35 græþiniuose áspûdinius sluoksnius – vienà kartà per metus.

Poþeminio vandens mëginiai imti ið 121 posteesanèiø 188 græþiniø vienà kartà. Hidrocheminësanalizës metu nustatyta bendrieji cheminiai rodikliai(bendrasis kietumas, permanganato ir bichromatoskaièius), pagrindiniai anijonai (Cl, SO4, HCO3, CO3),

long- term changes in groundwater regime, to calculate waterbalance (replenishment of resources). In 2003, the water levelwas measured in 125 observation wells situated in 40stations. Water level was measured 3–5 times per month in90 wells (57 from them installed in shallow groundwater)and in the remaining 35 wells installed entirely into confinedaquifers once per year.

Groundwater samples were taken once a year from 188observation wells located in 121 stations. Hydrochemicalanalysis was done for chemical parameters (total hardness,chemical oxygen demand), main anions (Cl, SO4, HCO3,CO3), cations (Ca, Mg, Na, K) and nutrients (NO2, NO3,NH4, PO4). Before sampling the physico-chemical parameterswere measured (pH, Eh, conductivity, O2). Hydrochemicaldata are used to assess the chemical status of shallow,


katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai(NO2, NO3, NH4, PO4). Prieð paimant mëginá nustatytikaitûs per laikà fizikiniai-cheminiai parametrai (pH,Eh, El. laidis, O2). Gauti duomenys apibûdinagruntinio, kvartero tarpmoreniniø ir 11 prekvarterospûdiniø vandeningøjø horizontø ir kompleksøpoþeminio vandens kokybæ (1 lentelë). Ilgalaikiaistebëjimai leidþia vertinti ir cheminës bûklës kaità.Kaip pavyzdá galima pateikti nitratø kaitos perpastaruosius aðtuonerius metus (1995–2003) grunti-niame vandeningajame sluoksnyje tendencijas(2 pav.). Nors didþiausia leidþiama koncentracija

(50 mg/l) 2003 metais buvo virðyta tik trijuosegræþiniuose, þymus nitratø padidëjimas (> 10 mg/l)nustatytas net devyniuose postuose. Tiesa, tamepaèiame poste, atsiþvelgiant á græþinio aplinkà (pieva,dirbama þemë, miðkas), tendencijos skiriasi.Susirûpinimà kelia iðliekanti padidëjusi nitratø kon-centracija (nors ir nevirðija ribiniø verèiø), nustatytaLentvario ir Varënos atvirose vandenvietëse.

Valstybinio monitoringo duomenys pateiktiEuropos Sàjungos Aplinkos agentûrai pagalEUROWATERNET’o (Vidaus vandenø iðtekliømonitoringo ir informacijos tinklas) programà.

2 pav. Nitratø kaita gruntiniame vandenyje Fig. 2. Changes of nitrate concentration in shallowgroundwater

Quaternary confined and 11 pre-Quaternary confined aquifers(Table 1). Based on long-term monitoring data, it is possibleto foresee the trends in groundwater quality. As an example,tendencies of nitrate concentration changes in shallowgroundwater of Lithuania during the last eight years (1995–2003) could be presented (Fig. 2). Although the maximalacceptable concentration (MAC) for nitrates (50 mg/l) wasexceeded only in three cases in 2003, a significant increase ofthe concentration (> 10 mg/l) during this period was observedin 9 monitoring stations. Different tendencies of nitrateconcentration changes depending on different land-use typesaround an observation well are observed in most cases. Some

concern is caused by the fact that significant nitrateconcentrations (though below MAC) are found regularly inobservation wells located in open-type wellfields of Lentvarisand Varëna towns.

National monitoring data were presented to EuropeanEnvironment Protection Agency according to theEUROWATERNET programme.

J. Arustienë,Geological Survey of Lithuania

EKO

GEO

LOG

INIA

I, NA

UD

ING

ØJØ

IÐKA

SENØ

IR PO

ÞEM

INIO

VA

ND

ENS TY

RIM

AI

ENV

IRON

MEN

TAL G

EOLO

GIC

AL RESEA

RCH

, INV

ESTIGA

TION

S OF M

INERA

L RESOU

RCES A

ND

GRO

UN

DW

ATER

43

L e n t e l ë . Poþeminio vandens makrokomponentë sudëtis atskirose balansinëse hidrodinaminëse sistemoseTable . Chemical composition of groundwater in different hydrodynamic systems

* skaitiklyje – 2003 metø vidutinë, vardiklyje – 1995–2003 metø 25% ir 75% kvartiliø reikðmësIn numerator – 2003 mean value; in the denominator 1995–2003 25% and 75% quartile values


1999–2003 metais Lietuvos geologijos tarnyba atlikoprojektà „Klimato pokyèiø átaka poþeminio vandensiðtekliø formavimuisi“, kurio pagrindinis tikslasbuvo iðanalizuoti gruntinio vandens lygio reþimà1962–2001 metais ir ávertinti meteorologiniø sàlygøpokyèiø átakà gruntinio vandens lygio reþimo ir joiðtekliø formavimuisi.

Pagrindiniai gruntinio vandens lygio reþimoformavimosi dësningumai, jo iðtekliai Lietuvojeávertinti pagal ilgameèius gruntinio vandens slûg-sojimo gylio matavimus 1946–1980 metais. Todëlðiame darbe daugiausia dëmesio buvo kreipiama ádviejø pastarøjø dvideðimtmeèiø (1962–1981 metøir 1982–2001 metø) gruntinio vandens pavirðiaussvyravimø ypatumus ir juos lëmusias prieþastis.

Ðiø dviejø dvideðimtmeèiø meteorologiniøsàlygø (oro temperatûros ir krituliø) palyginimasparodë, kad pastarasis dvideðimtmetis yra ðiltesnisir drëgnesnis. Ypaè tai iðryðkëja ðaltuoju metutarpsniu. Pavyzdþiui, 1982–2001 metais vidutinëoro temperatûra þiemà yra net 1,6–2 °C aukðtesnë,o krituliø kiekis nuo 6 mm iki 55 mm didesnis nei1962–1981 metais.

Pastarojo dvideðimtmeèio meteorologiniø sàlygøpokyèiai labiausiai pasireiðkë molingø nuogulørajonuose, kur gruntinis vanduo yra moreniniamepriemolyje, priesmëlyje, limnoglacialiniame smëlyje.Pavyzdþiui, ðiauriniuose ir centriniuose Lietuvos rajo-nuose, kur aeracijos zonos storis nevirðija dviejømetrø, metø pradþioje ir pabaigoje (I–III mën. irIX–XII mën.) 1982–2001 metø gruntinio vandensvidu-tinis mënesinis lygis buvo beveik visu metruaukðèiau nei tas pats lygis ankstesniu dvideðimt-meèiu (1962–1981 m.) (1 pav. A). Ðis dviejø dvide-ðimtmeèiø lygiø skirtumas iðlieka ir slûgsantvandeniui gerokai giliau. Taèiau didëjant gruntiniovandens slûgsojimo gyliui, pastarojo dvideðimt-meèio vidutinis mënesinis lygis yra gerokaiaukðtesnis (0,5–1 m) tik metø pradþioje (sausá–balandá). Tuo tarpu metø pabaigoje (IX–XII mën.)abiejø laikotarpiø vidutinio mënesinio lygio reikðmësskiriasi kur kas maþiau, nors pastaruojudvideðimtmeèiu vandens pavirðius taip pat yrakeliolika centimetrø aukðèiau (1 pav. B). Ðiek tiekaukðtesnis ir pastarojo dvideðimtmeèio vidutinis

Klimato pokyèiø átaka poþeminio vandens iðtekliøformavimuisi

J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Influence of climate on theformation of groundwaterresources

In 2003, Geological Survey of Lithuania performed the project“Influence of climate on the formation of groundwaterresources”. Its aim was to analyse the shallow groundwaterlevel regime in 1962–2001 and to evaluate the influence ofchanges of meteorological conditions on the formation ofshallow groundwater regime and resources.

The main regime regularities and resources of shallowgroundwater in Lithuania were evaluated by long-termshallow groundwater level measurements in 1946–1980.Therefore the main consideration was the peculiarities ofshallow groundwater surface fluctuations in the last twotwenty-year periods (1962–1981 and 1982–2001) and theirconsequences.

A comparison of the meteorological conditions (airtemperature and precipitation) of these two periods showedthat the second one was warmer and damper, especially in thecold period of the year. For example, the winter average airtemperature in 1982–2001 was higher by 1.6–2 °C, theamount of precipitation was bigger by 6 to 55 mm than in1962–1981.

Changes of meteorological conditions in the last twentyyears are most pronounced in the regions of clayey deposits,where shallow groundwater occurs in till loam, sandy loam,glaciolacustrine sand. For example, in Northern and CentralLithuania, where the thickness of the aeration zone doesn’texceed 2 m, the monthly average level at the beginning andend of the year (I–III and IX–XII months) in 1981–2001was by 1 m higher than in the previous twenty-year period(1962–1981) (Fig. 1 A). This difference holds true for muchdeeper shallow groundwater as well. But with increasingthe depth, the average monthly levels of the last twentyyears are much higher (by 0.5–1 m) only in the beginning ofthe year (January–April). The average monthly levels in theend of a year (in IX–XII months) of both periods differ less,though the water level in the last twenty years is higher byseveral centimetres (Fig. 1. B). The average maximal yearlylevels are much higher in the last twenty years also andoccur 0.5–2 months earlier, showing an increased shallowgroundwater recharge in the cold period of the year, especiallyat the beginning of it.


45

maksimalus (aukðèiausias) metø lygis, jis buvo 0,5–2mënesiais anksèiau. Visa tai rodo, kad pastaràjádvideðimtmetá gerokai padidëjo gruntinio vandensmityba ðaltuoju metø tarpsniu ir ypaè metøpradþioje.

Tuo tarpu besikartojanèios karðtos ir sausosvasaros gruntinio vandens sezoninius lygiosvyravimus paveikë tiek, kad minimalus (þemiausias)lygis (molingose nuogulose) pastaràjá dvideðimtmetástebimas 1–2 mënesiais vëliau, o vanduo nusenkanuo keliolikos centimetrø beveik iki vieno metrodaugiau nei 1962–1981 metais. Ypaè tai iðryðkëjarajonuose, kur vanduo slûgso palyginti negiliai.Didëjant gruntinio vandens slûgsojimo gyliui, ðisskirtumas maþëja (1 pav. A, B).

Smëlingø nuogulø rajonuose tokiø ryðkiøskirtumø tarp nagrinëtø dviejø dvideðimtmeèiøgruntinio vandens lygio sezoniniø svyravimø nëra.Abiejø laikotarpiø vidutinio mënesinio lygio kreivësyra identiðkos. Beveik visoje ðalies teritorijoje, kurpaplitusios smëlingos nuogulos, antruoju periodugruntinis vanduo slûgso nuo keliø ikikeliasdeðimties centimetrø aukðèiau (1 pav. C).Iðimtis tik Vakarø Lietuvos pajûrio regionas, èiapastaràjá dvideðimtmetá vandens pavirðius yragiliau nei ankstesniu periodu. Taèiau lygio svy-ravimø eiga ir èia abiem periodais praktiðkai taippat yra identiðka (1 pav. D).

Paaiðkëjo, kad pastaràjá dvideðimtmetá didesnápoveiká gruntinio vandens iðtekliams turëjopadidëjusi infiltracinë mityba ðaltuoju metutarpsniu nei jø sumaþëjimas dël iðgaravimo ðiltuojumetø laikotarpiu. Dël to 1981–2001 metais visojeðalies teritorijoje, iðskyrus minëtà Nemuno deltosregionà, vidutinis metinis lygis yra arèiau þemëspavirðiaus nei ankstesniuoju dvideðimtmeèiu.

Ilgameèiø gruntinio vandens lygio svyravimøiðskirtas maþdaug 30 metø ciklas apibûdinamasdviem lygio kitimo fazëmis: lygio kilimo (nuo 1969metø iki 1980–1982 metø) ir lygio þemëjimo (nuo1980–1982 metø). Didëjant gruntinio vandensslûgsojimo gyliui, nustatytas maþdaug 2–4 metøfazës vëlavimas (2 pav.).

Vidutinë lygio kilimo fazës trukmë 12–15 metø,lygiui þemëjant jos trukmë yra kur kas ilgesnë ir kaikuriuose rajonuose trunka net iki 22 metø. Panaðu,kad ji baigësi (1996–1997 metais) tik rajonuose, kuraeracijos zonos storis nevirðija dviejø metrø. Tuotarpu esant aeracijos zonos storiui didesniam nei5 metrai, lygio þemëjimo fazë 2001 metais dar buvonepasibaigusi (2 pav.).

In this period, seasonal fluctuations of shallowgroundwater level were affected by hot and dry summers insuch a way, that the minimal (lowest) level (in clayeydeposits) in the last twenty years occurred 1–2 months laterand water abated from some centimeters to almost 1 metermore than in 1962–1981, especially in areas with shallowwater occurrence. This difference decreases with increasingthe depth of water level (Fig. 1 A, B).

The differences in water seasonal fluctuations in the areasof sandy deposits in the two periods are not so distinct. Thecurves of the average monthly level of both periods areindentical. The shallow groundwater level almost in thewhole territory of the country where sandy deposits arewidespread is higher from a few to a few dosen centimeters inthe second period (Fig. 1 C), except the West Lithuanian sea-coast region where the water level in the last twenty yearshas become deeper. However, the process of level fluctuationsthere is identical in both periods (Fig. 1 D).

It became clear that in the last twenty years shallowgroundwater resources in the cold period of the year weremore strongly influenced by increased infiltration rechargethan its decrease in the warm period of the year because ofevaporation. Therefore in 1981–2001 in the whole territoryof the country, except the mentioned region of the Nemunasdelta, the average annual levels were higher than in theprevious twenty-year period.

There is an approximately 30-year cycle of shallowgroundwater level fluctuations in the long-term levelfluctuations, characterized by two phases of level changes:increase (from 1969 to 1980–1982) and decrease (1980–1982).In the case of shallow groundwater level decrease, anapproximately 2–4-year phase overdue is determined (Fig. 2).

The average length of the increasing level phase is 12–15years, but in the case of level decrease its length is muchlonger, in some areas reaching 22 years. It seems that thisphase was over (in 1996–1997) in the areas with the aerationzone thickness less than 2 m, but in cases of aeration zonethickness more than 5 m the phase of water level decreasewas not yet over (Fig. 2).

Though the decreasing level phase is coming to an end,only in some stations the water levels decreased a little lowerthan the long-term level. In other stations they are still higherthan the long-term average. Besides, the average annuallevels of the decreasing phase are much higher than of theincreasing phase. Undoubtedly it is an outcome of increasedshallow groundwater recharge in the last twenty years,which lowered the intensity of decrease in the long-term leveldecreasing phase and extended its length. It was confirmedby the second period average yearly levels, which were higherthan those of the first period almost in the whole territory ofthe country.


1 pav. Gruntinio vandens lygio sezoniniø svyravimøtipinës kreivësMolingose nuogulose, kai aeracijos zonos storis:A – nevirðija 2 metrø; B – daugiau kaip 2 metrai.Smëlingose nuogulose: C – rytinë ir pietinë Lietuvosdalys; D – Nemuno þemupis

Fig. 1. Typical curves of shallow groundwater levelseasonal fluctuationsIn clayey deposits: thichness of aeration zone: A – less than 2 m;B – more than 2 m.In sandy deposits: C – Eastern and Southern Lithuania; D – thelower Nemunas

Nors lygiø þemëjimo fazë artëja prie pabaigos,vandens lygis tik kai kuriuose postuose yra nukritæsðiek tiek þemiau daugiameèio lygio. Kituose postuosejis vis dar yra aukðtesnis uþ daugiametá vidurká. Beto, þemëjimo fazës vidutinis metinis lygis yra gerokaiaukðèiau nei kilimo fazës. Neabejotinai, kad tai yrapadidëjusios gruntinio vandens mitybos, kurisumaþino lygio kritimo intensyvumà daugiametëjelygio þemëjimo fazëje ir pailgino jos trukmæ, pastaràjádvideðimtmetá rezultatas. Tà patvirtina ir antrojolaikotarpio vidutinis metinis lygis, kuris beveikvisoje ðalies teritorijoje yra arèiau þemës pavirðiausnei pirmuoju laikotarpiu.

Taigi meteorologiniø sàlygø pokyèiai turëjoteigiamà átakà gruntinio vandens balansui. Ypaè taiiðryðkëjo pastaràjá dvideðimtmetá. Nors vasaromis,ypaè sausrø metu, gruntinio vandens stigo, taèiaupadidëjusi infiltracinë mityba ðaltuoju metø tarps-niu lëmë, kad bendras gruntinio vandens balansas1982–2001 metais, palyginti su 1962–1981 metais,buvo teigiamas, t. y. gruntinio vandens iðtekliai nesumaþëjo, o pasipildë.

Thus balance of shallow groundwater was positivelyinfluenced by changes of meteorological conditions, especiallyin the last twenty years. Though shallow groundwater wasin shortage in summer time, especially in droughts, theincreased infiltration recharge in the cold period of the yearpredetermined the positive total balance of shallow ground-water in 1982–2001 versus 1962–1981, so the shallowgroundwater resources didn’t decrease but were replenished.

J. Giedraitienë,Geological Survey of Lithuania

1981–20011963–19801963–2001 1981–20011956–19801956–2001

1981–20011963–19801963–20011967–2001 1967–1980 1981–2001


47

2 pav. Gruntinio vandens lygio svyravimø prognozinëskreivësSlûgsant vandeniui gylyje: A – iki 2 metrø; B – intervale2–4 metrai; C – giliau 5 metrø; daugiametislygis

Fig. 2. Forecast curves of shallow groundwater levelfluctuationDepth to the groundwater level: A – less than 2 m; B – range2–4 m; C – more than 5 m; long-term level


Pastaruosius deðimtmeèius susikaupë daug naujoshidrogeologinës-hidrocheminës informacijos apieprekvartero giliuosius vandeninguosius kompleksus,turinèius sûrymø. Turima informacija ir paskatinoLietuvos geologijos tarnybà susisteminti ir apiben-drinti poþeminio sûrymo (mineralizacija > 35 g/l)paplitimo ir hidrocheminës sudëties formavimosiesminius aspektus, atsiþvelgiant á vertingøjø irspecifiniø elementø (Br, K, J, B) juose koncentracijas.

Naudojantis fondine medþiaga ir kontroliniøhidrocheminiø tyrimø (2001 m.) naftos versloviøgræþiniuose rezultatais bandyta nagrinëti sûrymo(M > 35 g/l) ir ypaè stipraus sûrymo (M > 150 g/l)hidrochemines paplitimo tendencijas apatinëjepaleozojaus nuosëdinës dangos dalyje, kartuávertinant galimus vertingøjø elementø iðplitimoarealus ir koncentracijas, susikaupusias spûdinësesistemose þemiau vidurinio devono Narvos (D2nr)vandensparos.

Suformuotame duomenø banke (DB) ádëtafondinë hidrocheminë informacija, atliktas jossisteminimas, patikimumo ávertinimas ir statistinëanalizë. Panaudoti 450 ávairios paskirties giliøjøgræþiniø (253–2 564 m) duomenys. Ið 486 patikimaipatikrintø cheminiø vandens makrokomponentiniøanaliziø kaip labiausiai informatyvios sudaryti þemë-lapiø (M 1:400 000) komplektà panaudotos 329. Iðspecifiniø elementø pagal mikrokomponentæ analizædidesnes imtis turëjo bromas (Br), jodas (J) ir boras(B), atitinkamai naudojant statistines 344, 296 ir 124patikimas jø nustatymo analitines vertes.

Pakartotinei specialiai hidrocheminei analizei buvopaimti sûrymo mëginiai po separavimo ið devyniønaftos græþiniø ir penki mëginiai ið keliø græþiniøbendro miðinio. Paimtuose sûrymo mëginiuose Lenki-jos valstybinio geologijos instituto (PIG) Centrinëjechemijos laboratorijoje nustatytas didesnis specifiniømikrokomponentø (Al, As, B, Ba, Br, Cd, Co, Cr, Cu, Li,Mn, Ni, Pb, Sr, Ti, V, Zn, SiO2, HPO4) kiekis ir þinomitradiciniai makrokomponentai. Separuotame iðnaftos sûryme nustatyta nemaþa bromo koncentracija(1,2–2,4 g/l, mediana – 1,6 g/l). Nustatyta pakan-kamai didelë stroncio (Sr) koncentracija, sudaranti346–478 mg/l (pramoninë reikðmë – 300 mg/l) ir kalio

Poþeminiø sûrymø paplitimas Lietuvoje ir vertingøjøelementø koncentracijos

P. Gedþiûnas, B. Karmazinas, Lietuvos geologijos tarnyba

Brines and concentrations ofvaluable elements in Lithuania

Geological Survey of Lithuania compiled a lot of hydrogeo-logical-hydrochemical data from various investigationsconcerning brines in deep pre-Quaternary aquifers during thelast decade. This was the reason for initiating a special projectin order to generalize information on brines, especially thoserich in valuable elements, on their spreading and conditionsof hydrochemical formation. Based on archive data and resultsof additional hydrochemical investigations of petroleum wells,the hydrochemical tendencies of brine (M > 35 g/l) and extrastrong brine (M > 150 g/l) occurrence in the lower part ofthe Paleozoic cover was analyzed and the possible zones ofvaluable elements’ spreading as well as their concentrationsin confined systems under the confining bed of the MiddleDevonian Narva (D2nr) were evaluated.

While implementing this project, a special hydrochemicaldatabase was formed, the data were systematized, theirreliability evaluated and statistically analyzed. Data werecompiled from 450 drilled wells 253 m to 2564 m in depth.The most informative 329 analyses of water macrocompounds(from 486 reliably controlled analyses) were selected forspecial mapping at a scale 1:400 000. The most representativesets formed for bromine (Br), iodine (I) and boron (B) comprisedrespectively 344, 296 and 124 reliable analytical values.

Samples of brine water for additional hydrochemicalanalysis were taken after separation from 9 oil productionwells as well as 5 samples from a total mixture coming froma few wells (in 2001). Groundwater samples were analyzedfor specific elements (Al, As, B, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Li, Mn, Ni,Pb, Sr, Ti, V, Zn, SiO2, HPO4) and traditional macrocompoundsby Central Chemical Laboratory of Polish State GeologicalInstitite (PGI).

Brine water separated from petroleum contains rather highconcentrations of bromine (Br) – 1.2–2.4 g/l, median value1.6 g/l, strontium (Sr) – 346–478 mg/l (industrial value300 mg/l) and potassium (K) – 623–895 mg/l, median value803 mg/l (industrial value 350–1000 mg/l). The concentrationof lithium (Li), even in zones of petroleum pools, is less than theindustrial value (10–20 mg/l) and is sufficiently stable (6.1–6.7 mg/l, median value 6.4 mg/l). The concentration of barium(Ba) varies between 11–100 mg/l (median value 27.0 mg/l),boron (B) between 16–24 mg/l (median value 18.7 mg/l).


49

(K) koncentracija – 623–895 mg/l, esant 803 mg/lmedianai (pramoninë – 350–1000 mg/l). Lièiokoncentracija ir naftos telkiniø zonoje nëra priartëjusiprie pramoninës kondicijos (10–20 mg/l) ir yrapakankamai stabili 6,1–6,7 mg/l (mediana – 6,4 mg/l). Separuotame sûryme bario (Ba) yra 11–100 mg/l(mediana – 27 mg/l), boro (B) – 16–24 mg/l (mediana –18,7 mg/l) koncentracijos (1 lentelë).

Generalised information was used to describe five mainaquifers of salt groundwater: the Middle–Lower Devonian(terrigenous), Silurian–Ordovician, Lower Ordovician–Cambrian, Cambrian–Vendian and Proterozoic confinedsystems. Changes in the concentrations of valuable elementswere evaluated and hydrochemical maps describing the brines,supplied with statistical correlation curves betweenhydrochemical indexes and values, were prepared.

1 lentelë. Ið naftos telkiniø paimti sûrymai (mëginiai tirti Lenkijos PGI chemijos laboratorijoje)Table 1. Brine taken from petroleum bodies (probes were investigated in chemical laboratory of Polish PGI)

Poþeminio vandens specifiniø elementø ir komponentø analizës rezultatø statistiniai rodikliai Statistical indexes of groundwater specific elements and components

Rodikliai Indexes

Mëginiø skaièius

Number of probes

Vidurkis Average

Mediana Median

Minimumas Minimum

Maksimumas Maximum

Standartinis nuokrypis

Standard deviation

Cl, g/l 14 127,14 1,30 110 140 10,690 Br, g/l 14 1,62 1,6 1,2 2,4 0,321 Cl/Br 14 80,8 81,8 58,3 116,7 15,206 Mg/Cl 14 0,027 0,027 0,020 0,030 0,0026 Na/Cl 14 0,225 0,222 0,197 0,256 0,0190 K/Cl 14 6,064 6,147 5,192 6,883 0,537 K/Br 14 0,489 0,473 0,352 0,746 0,098

Na, mg/l 14 28414,7 28208,5 27069 30608 885,862 B, mg/l 14 19,50 18,75 16,00 23,60 2,256

Ba, mg/l 14 49,02 27,05 10,80 99,60 34,568 Ca, mg/l 14 21274,1 19735,5 17462,0 27142,0 3366,8 Fe, mg/l 14 152,8 157,0 12,6 297,1 72,8 K, mg/l 14 771,8 803,0 623,0 895,0 100,1 Li, mg/l 14 6,41 6,4 6,1 6,7 0,182

Mg, mg/l 14 3390 3445 2353 3749 328 Mn, mg/l 14 15,99 13,18 8,51 27,83 5,875 SiO2, mg/l 14 21,21 21,00 11,00 32,00 4,886

Kaip ir visame Pajûrio regione, ið specifiniø

sûrymo elementø didesne koncentracija iðsiskiriabromas (Br), stroncis (Sr) ir kalis (K).

Susisteminus ir apibendrinus informacijà buvoapibûdinti sûraus vandens turintys penki pagrindiniaivandeningieji kompleksai: vidurinio–apatinio devono(terigeninis), silûro–ordoviko, apatinio ordoviko–kambro, kambro–vendo ir proterozojaus spûdinëssistemos. Ávertinta iðtirpusiø vertingøjø elementøkoncentracijø kaita ir sudaryti sûrymus apibûdinantyshidrocheminiai þemëlapiai, hidrocheminiø rodikliø iranalièiø koreliacinio ryðio statistinës kreivës.

Vidurinio–apatinio devono terigeniniame vande-ningajame komplekse vyrauja kalcio natrio chlori-dinis sûrymo tipas (mediana pagal mineralizacijà62,7 g/l). Didesnës koncentracijos sûrymai, kuriømineralizacija 75–100 g/l, iðtásusia juosta nuo Latvijospasienio nusidriekia per visà Vakarø Þemaièiø lygumosteritorijà, pietryèiuose palei Nemunà pasiekdami patáJûros upës þemupá. Prie pramoninës kondicinës ribos

The Cl–Ca–Na type of brine (median value of salinity62.7 g/l) prevails in the Middle–Lower Devonian terri-genous aquifer complex. The brines of higher concentrationwith salinity between 75–100 g/l are spread as a belt fromthe Latvian border across the territory of the WesternÞemaièiai Plain to the lower reaches of the River Jûra. Onlybromine concentration approaches the industrial limit in thearea limited by Klaipëda, Ðilalë and the Nemunas delta, itsvalue exceeding 350 mg/l.

Brine is spread sporadically in the Silurian–Ordovicianaquifer complex, its concentrations vary in a wide range,the value of dry residue changes within 21.5–160 g/l(median value 76.0 g/l). Bromine concentrations are not high,especially in a water-rich structure in Middle Lithuania(average value 250 mg/l, median value 238 mg/l).

Strong brine of the Lower Ordovician–Cambrianaquifer complex (M 183–201 g/l) is widespread in theseacoast territory. Bromine concentration (Br 0.5–1.1 g/l,median value 751 mg/l), as well as the concentrations of


other trace elements especially increase to the west from theTvereèius–Ðvenèionys–Sudervë–Daugai–Merkinë line. Thehigh value of dry residue (99–210 g/l, median 156 g/l) andthe low coefficient of sulphatization (median value 0.164) aretypical of this brine. The bromine concentration in the westernpart of the country increases up to 1087 mg/l (median value738 mg/l). The maximal bromine concentrations (1200–2400 mg/l) are observed in oil pools.

The chemical composition of brines spread in theProterozoic aquifer complex is almost analogous to thatof the brines of the upper aquifer of Cambrian–Vendianterrigenous rocks. Bromine concentration here varies from367 to 1063 mg/l (median value 654 mg/l).

Potential industrial bromine conditions (Br > 500 mg/l)have been found in the Lower Ordovician–Cambrian and inthe Cambrian–Vendian confined systems. Strong sodiumchloride brines, enriched by bromine, are spread in a largeterritory of West Lithuania. This territory extends to the westfrom the line drawn from the lower reaches of the Jûra River,along its tributary the Ðeðuvis, to Kryþkalnis and furtheralong Uþventis, the upper reaches of the Minija River toPlungë and Laukþemë on the border with Latvia. The highestbromine concentrations are found in the Nemunas delta, thewestern Lithuanian petroleum zone and in the environs ofPalanga, Kretinga. The concentration of bromine in brineshere increases to 1 g/l and more. The concentration of iodineis not significant and varies from 2.6 to 2.8 mg/l only. Thereare rather poor concentrations of other specific elements (Li,Ba, B), which do not reach an industrial limit. A higherconcentration of potassium, exceeding 500 mg/l, is found inthe above-mentioned western zone of strong brines.

Bromine and partially strontium are of the higher potentialindustrial value in brines. Reclaiming of these componentsfrom the underground is possible in future by improvedtechnologies.

P. Gedþiûnas, B. Karmazinas,Geological Survey of Lithuania

(250–500 mg/l) sûryme priartëja tik bromas, kuriokoncentracija Klaipëda, Ðilale bei Nemuno deltaribojamame plote virðija 350 mg/l. Silûro–ordovikovandeningasis kompleksas sporadiðkai talpinapakankamai kaièios koncentracijos sûrymà, kurio sausaliekana kinta plaèiu 21,5–160 g/l diapazonu (mediana –76,0 g/l). Bromo koncentracija, ypaè Vidurio Lietuvossrityje esanèioje vandeningesnëje struktûroje, nëradidelë (vidurkis – 250 mg/l, mediana – 238 mg/l).Apatinio ordoviko–kambro vandeningajamekomplekse stiprûs sûrymai (M = 183–201 g/l)intensyviau paplitæ didesnëje pajûrio teritorijoje. Ávakarus nuo Maþeikiø–Plungës–Jurbarko linijos ypaèpadidëja bromo (Br > 500 mg/l) koncentracija (Br = 0,5–1,1 g/l, mediana – 751 mg/l) ir kitø mikrokomponentøkiekis. Kambro–vendo vandeningajame komplekseávairios koncentracijos sûrymai (M > 35 g/l) aptikti netpietryèiø Lietuvoje, á ðiaurës vakarus nuo Tvereèiaus–Ðvenèioniø–Sudervës–Daugø–Merkinës linijos. Ðiemsstipriems sûrymams bûdinga aukðta sausos liekanosreikðmë (SL = 99–210 g/l, mediana – 156 g/l), maþas sul-fatizacijos koeficientas (mediana – 0,164). Ðalies vaka-rinëje dalyje bromo koncentracija siekia 1087 mg/l(mediana – 738 mg/l). Maksimali bromo koncentracija(1200–2400 mg/l) nustatyta naftos telkiniuose.Proterozojaus vandeningasis kompleksas pagalsûrymo cheminæ sudëtá beveik analogiðkas aukðèiauslûgsanèio kambro–vendo terigeniniø uolienøsûrymui. Bromo koncentracija kinta 367–1063 mg/lribose (mediana – 654 mg/l).

Potencialias pramonines bromo kondicijas(Br > 500 mg/l) turi apatinio ordoviko–kambro ir kamb-ro–vendo spûdinës sistemos. Jose esantys stiprûsnatrio chloridiniai sûrymai, turintys bromo, plytididelëje Vakarø Lietuvos teritorijoje, esanèioje á vakarusnuo ribojanèios linijos, vedamos Jûros upës þemupiu,palei jos intakà Ðeðuvá link Kryþkalnio ir toliau paleiUþventá, Minijos aukðtupiu iki Plungës, Latvijospasienyje pasiekianèios Laukþemæ. Maksimali bromokoncentracija nustatyta Nemuno deltos, VakarøLietuvos naftingos zonos ir Palangos, Kretingosapylinkiø teritorijose. Èia bromo sûryme koncentracija1 g/l ir didesnë, jodo koncentracija nëra reikðminga irvidutiniðkai sudaro 2,6–2,8 mg/l (2 lentelë). Pakankamaimenkos ðioje zonoje yra ir kitø specifiniø elementø (Li,Ba, B) koncentracijos.

Minëtoje stipriø sûrymø, turinèiø daug bromo,vakarinëje zonoje nustatyta didesnë kalio koncentracija,èia virðijanti 500 mg/l.

Praktiðkai didesnæ potencialià pramoninæ vertæðalies sûrymuose turi bromas, ið dalies – stroncis, jøásisavinimas ateityje tobulëjant technologijoms yraámanomas ið poþeminio sûrymo kaip hidrominera-linës þaliavos.


51

2 le

ntel

ë. P

agri

ndin

iø v

ertin

gøjø

ele

men

tø k

once

ntra

cija

Lie

tuvo

s poþ

emin

iuos

e sû

rym

uose

Tabl

e 2.

Con

cent

rati

ons

of m

ain

valu

able

ele

men

ts in

und

ergr

ound

bri

nes

of L

ithu

ania

Nau

ding

i kom

pone

ntai

, min

imal

i pra

mon

inë

kond

icija

ir jø

kon

cent

raci

ja, a

ptik

ta s

ûrym

uose

Va

luab

le c

ompo

nets

, min

imal

indu

stri

al c

ondi

tion

and

the

conc

entr

atin

det

ecte

d in

bri

nes

Brom

as /

Brom

ine

(Br)

, m

g/l

Kal

is /

Pota

ssiu

m (K

), m

g/l

Joda

s / I

odin

e (J

), m

g/l

Bora

s / B

oron

(B2O

3),

mg/

l 25

0–50

0 35

0–10

00

18

200

V

ande

ning

ieji

kom

plek

sai

Aqu

ifer

s

M

in

M

ax

Vid

. m

ëg. s

k.A

vera

ge

n. p

robe

s

M

in

M

ax.

Vid

. m

ëg. s

k.A

vera

ge

n. p

robe

s

M

in

M

ax

Vid

. m

ëg. s

k.

Ave

rage

n.

pro

bes

M

in

M

ax

Vid

. m

ëg. s

k.

Ave

rage

n.

pro

bes

Pote

ncia

lûs

brom

o va

nde

Are

as o

f pot

e b

1. V

idur

inio

–apa

tinio

de

vono

/

Mid

dle–

Low

er D

evon

ian

8 71

7 23

0 60

44

60

9 30

0 11

–

– –

0,1

10

2,4 19

Kla

ipëd

a,

Ðil

terit

orija

/ Te

rrÐi

lalë,

Nid

a 2.

Silû

ro–o

rdov

iko

/ Si

luria

n–O

rdov

ician

40

83

3 25

1 10

50

49

6 30

2 6 0,

40

9,4

3,1 5

2,0

15

7,8 12

Dël

m

enko

pr

aktin

ës

rei k

apyl

inkë

se lo

kasu

kita

is gr

etim

prac

tical

im

port

reso

urce

s; m

ayab

janc

ent c

ompl

e3.

Apa

tinio

ord

ovik

o–ka

mbr

o /

Ord

ovici

an–C

ambr

ian

233

1109

74

5 69

50

88

4 35

8 15

0,

5 3,

8 2,

6 68

0,98

22

5,

7 18

Terit

orija

á

vPl

ungë

s–Ju

rbar

Wes

t fro

m M

aþe

4. K

ambr

o–ve

ndo

/ Ca

mbr

ian–

Vend

ian

517

2400

76

0 13

9 10

7 11

20

624

49

0,2

4,0

2,3

122

0,5

23

9,1 68

Vak

arø

Liet

uva

5. P

rote

rozo

jaus

/ Pr

oter

ozoi

c

367

1056

67

9 6 54

79

7 34

2 8 0,

25

3,7

1,6 14

0,6

29

7,7 7

Dël

sudë

tingo

pir

men

ko

pers

pekt

yvus

/ co

mpl

icate

d ar

rapo

or w

ater

reso

u


Skandinaviðkojo kontinentinio apledëjimo deglaciacijoschronologija Lietuvos teritorijoje (tarptautinis projektas)

A. Bitinas, Lietuvos geologijos tarnyba

Dabar, akivaizdþiai keièiantis planetos klimatui, visaktualesnës ateities – artimiausiø deðimtmeèiø ar netðimtmeèiø klimato prognozës. Prognozuoti galimatik þinant planetos paleoklimato raidos dësningumusne tik holoceno, bet ir viso paskutiniojo ledynmeèiolaikotarpiu. Nustatyti ðiuos dësningumus buvo irtebëra atliekami ávairûs moksliniai tyrimai, vykdomitarptautiniai projektai. Viename ið tokiø projektø –„Skandinaviðkojo kontinentinio ledyno skydopietinio pakraðèio vystymasis ir chronologija“, kuráfinansuoja JAV Nacionalinio mokslo fondas, daly-vauja ir Lietuvos geologijos tarnyba. Projektas skirtasatkurti paskutiniojo Skandinaviðkojo kontinentinioapledëjimo ledyno skydo maksimalaus paplitimochronologijos ir deglaciacijos raidà Baltijos regione –pradedant paskutiniojo apledëjimo ledyno skydopakraðèiu Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje irbaigiant jo centrine dalimi Suomijoje. Rieduliøkosmogeninis datavimas buvo pagrindinis metodas,naudotas atliekant projekto tyrimus. Ðis metodaspagristas 10Be izotopo kiekio nustatymu ið rieduliøpaimtuose mëginiuose. Ið viso ágyvendinant ðátarptautiná projektà atliktas 138 rieduliø ið RytøBaltijos regiono (ið jø 32 Lietuvos teritorijos rieduliø)kosmogeninis (10Be) datavimas.

Dalyvaujant tarptautiniame projekte buvo gautalabai vertingos ir kokybiðkai naujos geologinësinformacijos, tai leis ið esmës naujai paþvelgti tiek áLietuvos teritorijos, tiek á viso Baltijos regionodeglaciacijos raidà paskutiniojo kontinentinioapledëjimo metu. Dabar Skandinaviðkojo konti-nentinio apledëjimo ledyno skydo dinamikà busgalima gretinti su kitø kontinentinio apledëjimoledynø skydø raida (kur buvo taikyti analogiðkikosmogeninio datavimo metodai), o tai savo ruoþtupadës tiksliau atkurti visos planetos klimato raidà irprognozuoti jo pokyèius. Projekto tyrimø metu gautirieduliø kosmogeninio datavimo rezultatai yrasvarbus indëlis ir á Lietuvos kvartero tyrimus.Remiantis gautais duomenimis bus galima tiksliauir patikimiau rekonstruoti paleogeografiniø sàlygøkaità ir jø chronologijà Lietuvos teritorijoje paskuti-niojo apledëjimo metu, labiau pagrásti virðutinëskvartero storymës dalies nuogulø stratigrafinásuskirstymà. Gauti kosmogeninio datavimo rezulta-tai artimiausiu metu bus galutinai apibendrinti irpaskelbti tarptautiniuose mokslo leidiniuose.

The Scandinavian Ice Sheetdeglaciation chronology in theterritory of Lithuania (internationalproject)

Due to obvious changes of climate of our planet the prognosisof climate changes during the next tens or hundreds of yearsis becoming the necessity. This prognosis is possible onlyknowing the regularities of the palaeo-climate changes inthe past, i. e. during the Holocene and the Last Glaciation,which is an object of various scientific investigations andinternational projects. Geological Survey of Lithuaniaparticipates in one of such projects, “The Chronology andDeglaciation of the Southern Margin of the ScandinavianIce Sheet” financed by American Science Foundation. Themain purpose of this project is to reconstruct the chronologyof the Last Scandinavian Continental Ice Sheet developmentand deglaciation in the Baltic Region, i. e. from the maximalextension of the ice sheet in the territories of Poland, Lithuaniaand Belarus up to the central part of glaciation in Finland.The cosmogenic dating of boulders was the main methodused in this project; the method is based on the measurementof 10Be concentration in the samples of boulder surfaceexposures. In total, 138 samples of boulders from the EastBaltic Region, including 32 samples from the territory ofLithuania, have been dated.

The obtained data of the cosmogenic dating of bouldersare valuable and provide a new information that allowed anew estimation of the process of deglaciation of Lithuania aswell as of the whole Baltic Region. It allowed comparing theScandinavian Ice Sheet dynamics with the development ofother ice sheets of continental glaciations where analogousmethods of cosmogenic dating were used. So, it would serveas a background for the climatic prognoses of our planet inthe future. The obtained data of cosmogenic dating are aweighty contribution to the Quaternary investigations ofLithuania. The new reconstruction of palaeo-geographicconditions and their chronology during the Last Glaciationas well as a more reliable stratigraphic subdivision of theupper part of the Quaternary thickness will be done. Theresults of the cosmogenic dating will be finally systematisedand published in the international issues.

A. Bitinas,Geological Survey of Lithuania


53

Paskutiniojo ledyno slinkimo kryptys Lietuvoje(tarptautinis projektas)

R. Guobytë, Lietuvos geologijos tarnyba

Baltijos regiono ðalyse jau daug metø kaupiamafaktinë medþiaga, apibûdinanti paskutiniojo ledynoslinkimo kryptis. 2003 metais prof. L. Marks (Lenkija)inicijuoto, o Tarptautinës kvartero tyrimø sàjungos(INQUA) paremto projekto ,,Weichselio apledëjimoledyno slinkimo krypèiø poþymiai Baltijos regione“tikslas buvo bendrame þemëlapyje parodyti irpublikuotus, ir dar neskelbtus naujus duomenis.

Ledyno slinkimo kryptys rekonstruotos pagalypatingas reljefo formas, þvirgþdo–gargþdo ilgøjøaðiø orientacijos morenoje matavimus ir ir glacio-struktûrø tyrimus. Tiesioginiais ledo krypèiøatspindþiais laikomi ledyno ðtrichai, þvirgþdo–gargþdo ilgøjø aðiø orientacija morenoje, glacio-tektoniniø deformacijø kryptys, grieþtai linijinësreljefo formos (pvz., drumlinai). Netiesiogiai ledynoslinkimo kryptis parodo ozai, keimø grandinës,rinos, marginaliniai gûbriai.

Paskutiniojo ledyno slinkimo kryptis Lietuvosteritorijoje leidþia atkurti ryðkûs marginaliniaiPajûrio, Linkuvos ir Vidurio Lietuvos kalvagûbriai,Vabalninko ir Naujosios Akmenës drumlinø ruoþai,didesnieji ozai (pvz., Þagarës), rinos. Ðios reljefoformos ir negausûs P. Aleksos, A. Bitino ir A. Gaigalomorenø þvirgþdo–gargþdo ilgøjø aðiø orientacijosmatavimø duomenys pateikti reljefo fone Lietuvosþemëlapyje (þr. pav.).

Projekte dalyvavo Maris Rattas (Estija), VitalijsZelès (Latvija), Rimantë Guobytë (Lietuva), IrinaPavlovskaja (Baltarusija), Leszek Marks (Lenkija),sudaræ nacionalinius ledyno slinkimo krypèiøþemëlapius 1:500 000 masteliu. Lenkijos geologijosinstituto specialistai parengë integruotà 1:1 000 000mastelio þemëlapá, kuris buvo pristatytas 2003metø liepos pabaigoje Nevadoje (JAV) vykusiameXVI INQUA kongrese.

Ice flow directions in Lithuaniaduring the Weichselian Glaciation(international project)

In the area to the south of the Baltic Basin, numerous glacialfeatures have been studied for years and many directionaldata have been collected. The project ICE FLOW directionsin the peribaltic area during the WeichselianGlaciation combined the previously published andunpublished data. It was supported by INQUA and nationalfunds of the participating countries.

Ice flow directions were detected from linear glaciallandforms and sediment fabric. They are direct (striations,till fabric, local glaciotectonic deformations, streamlinedlandforms) and indirect (glacial tunnel valleys, eskers, kamechains, end moraines) ice-flow features. Their spatialdistribution indicates a radial structure of the ice sheet terminalzone and the location of interlobate zones.

A final result is a collection of national maps (scale1:500 000) of the area in Belarus (Irina Pavlovskaya),Estonia (Maris Rattas), Germany (Hans-Jürgen Stephan),Lithuania (Rimantë Guobytë), Latvia (Vitalijs Zelès) andPoland (Leszek Marks). The maps were digitised withArcInfo and present a unified image of ice movementdirections during the Last Glacial Maximum. These mapsare combined into a complex map of the whole southernPeribaltic area (scale 1:1 000 000).

R. Guobytë,Geological Survey of Lithuania


Figure. Ice-flow features of the Last Glaciation inLithuania

Direct features: 1 – till fabric, 2 – crest of streamlinedlandforms. Indirect features: 3 – glacial ‘tunnel’ valleys,4 – eskers, 5 – end moraines; 6 – LGM limit

Pav. Paskutiniojo ledyno slinkimo krypèiø poþymiaiLietuvoje

Tiesioginiai poþymiai: 1 – þvirgþdo–gargþdo orien-tacija, 2 – linijiðkø reljefo formø (drumlinø ir kt.)keteros; netiesioginiai poþymiai: 3 – rinos, 4 – ozai,5 – ledyno pakraðèio gûbriai; 6 – maksimalauspaskutiniojo apledëjimo iðplitimo riba

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAIINVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDRGROUND

55

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ

SANDAROS TYRIMAI

Lietuvos seismologinis monitoringas 2003 metais

A. Paèësa, Lietuvos geologijos tarnyba

2003 metais tæstas Lietuvos seismologinis moni-toringas. Per ðiuos metus sistemingai kaupti irapdoroti Ignalinos atominës elektrinës (AE) seisminiomonitoringo sistemos (SMS) fiksuoti duomenys.Apdorojimo rezultatai reguliariai siøsti á Tarptautináseismologijos centrà (Berkðiras, Anglija).

2003 metais LGT darbuotojai lokalizavo 90 tolimøir keturis regioninius (1 pav.) Ignalinos AE seisminësestotyse uþfiksuotus seisminius ávykius. Dar deðimtiestolimø ir dviejø regioniniø ávykiø lokalizuotinepavyko, nes ávykiai fiksuoti maþiau nei trijosestotyse arba epicentro lokalizacijos algoritmaspateikë neturintá prasmës sprendiná. Tais metaisneuþfiksuota në vieno vietinio seisminio ávykio,73 ávykius pavyko susieti su JAV geologijos tarnybos

1 pav. Seisminiai ávykiai, kuriuos 2003 metais uþfiksavoIgnalinos AE seisminio monitoringo sistema. Ðviesûsapskritimai þymi ávykius, kuriø epicentrai patikslinti JAVGT seismologiniame biuletenyje, tamsûs apskritimai –LGT apskaièiuoti epicentrai, kryþiai – LGT apskaièiuotiávykiø epicentrai, kai magnitudþiø apskaièiuoti nepavyko

Fig. 1. Seismic events registered by SMS of INPP during theyear 2003. Light circles correspond to events associatedwith events reported in the bulletin of Geological Surveyof USA, dark circles stand for events whose epicenters werecalculated at LGT and crosses for events whose epicenterswere calculated at LGT with no magnitudes found

Seismological Monitoring inLithuania – 2003

Work on the project “Seismological Monitoring of Lithuania”was continued in Geological Survey of Lithuania (LGT) in2003. Data of the Seismological Monitoring System (SMS)of the Ignalina Nuclear Power Plant (INPP) were collectedand processed within the project framework. The resultingseismic bulletins were sent to the International SeismologicalCentre (Berkshire, U.K.).

Ninety distant, 4 regional and no local events were foundand localised in 2003. Ten distant and 2 regional events werenot localised because of the following reasons: an event wasregistered on one or two stations or the algorithm of epicentre


(GT) seismologiniame biuletenyje pateiktais ávykiais.JAV geologijos tarnybos surenka deðimèiø seisminiøstoèiø, iðdëstytø visame pasaulyje, duomenis, ir todëljos gali tiksliau apskaièiuoti ávykiø epicentrus.Monitoringo duomenys apibendrinti ir pateikti 2003metø Lietuvos seismologiniame biuletenyje.

2003 metais LGT analizuoti 1991–2002 metøHelsinkio universiteto (HU) Seismologijos institutoseismologiniame kataloge uþfiksuoti ávykiai, kuriøepicentrai pateko á Lietuvos ar gretimas teritorijas.Minëtas katalogas sudaromas remiantis duomenimis,surenkamais ið Suomijos seismologinio tinklo,jungianèio 14 seisminiø stoèiø ir FINES seisminámasyvà, ir papildomas kitø ðiaurës ðaliø seisminiøtinklø duomeninis. HU Seismologijos institutokatalogas yra vertingas duomenø ðaltinis vykdantLietuvos seismologinio monitoringo projektà, nesSuomijos seismologinis tinklas yra iðdëstytas paly-ginti netoli Lietuvos teritorijos, kataloge nurodomaávykiø prigimtis (tektoniniai ar þmogaus veiklossukelti), o pats katalogas yra pateikiamas Seismo-logijos instituto tinklalapiuose.

Ið ávykiø magnitudþiø pasiskirstymo nustatyta,kad HU Seismologijos instituto kataloge fiksuojami visiLietuvos ir gretimø kraðtø ávykiai, kuriø magnitudësdidesnës nei 2,5. Ðiame kataloge 1991–2002 metaisLietuvos teritorijoje neuþfiksuota në vieno tektoninioávykio. Artimiausias Lietuvos teritorijai þemësdrebëjimas (magnitudë 3,5) uþfiksuotas 2002 m.gruodþio 18 d. Baltijos jûroje pieèiau Gotlando salos.HU Seismologijos instituto kataloge uþfiksuoti ðimtaisprogdinimø (2 pav.). Dauguma jø koncentruojasiaplink ðiaurinës Lietuvos ir Latvijos karjerus, kuriuosebuvo atliekami sprogdinimo darbai. Kita sprogdinimødalis sietina su geofiziniø tyrimø projektaisEUROBIDGE, POLONAISE ir CELEBRATION.Sprogdinimai Baltijos jûroje greta Lietuvos krantø –tai 1999 metais ir 2002 metais Lietuvos teritoriniuosevandenyse vykdytu senø sprogmenø naikinimooperacijø rezultatas. Gerokai gausiau sprogdinimøvykdyta Baltijos jûroje á vakarus nuo Kaliningradosrities ir á ðiauræ nuo Lenkijos pakranèiø. Reikiamanyti, kad bent dalá ðiø sprogdinimø galima sieti supanaðiomis senø sprogmenø naikinimo operacijomis.Palyginus þinomø seisminiø ðaltiniø koordinates suHU Seismologijos instituto seismologiniame katalogepateikiamomis epicentrø koordinatëmis, nustatyta,kad kataloge pateikti epicentrai daugeliu atvejøskiriasi nuo tikslios ðaltiniø padëties iki 60 kilometrø.

Ádiegtas ir ásisavintas GMT (Generic maping tool)programinis paketas, skirtas vaizduoti geografinæinformacijà. GMT daugiau nei deðimtmetá yraplaèiai naudojamas tiek geografiniams, tiekseismologiniams duomenims vaizduoti daugelyje

location failed to find a meaningful solution. Seventy-threeevents were associated with events reported in a bulletin ofthe US Geological Survey (USGS). USGS operates dozensof seismic stations around the world, and the epicentrescalculated by USGS are much more accurate as compared tothe epicentres calculated by LGT. The parametric seismic dataand the main results were incorporated into the SeismicBulletin of Lithuania 2003.

Institute of Seismology, University of Helsinki (UH)operates the Finnish seismological network. This networkconsists of 14 seismic stations and the FINES seismic array,and it is deployed relatively close to the territory of Lithuania.Therefore, the seismic catalogue of Institute of Seismology ofUH is a valuable source of data for seismological monitoringof Lithuania. Seismic events registered since 1991 till 2002and having epicentres in Lithuania and adjacent territories wereconsidered (Fig. 2). The magnitude distribution showed thatall seismic events having magnitudes more than 2.5 wereregistered by the Finnish seismic network. No tectonic eventwas found on the territory of Lithuania. The 3.5 earthquake of18 December 2002 was the nearest event to Lithuania. Itsepicentre was in the Baltic Sea south from Gotland Island.Nevertheless, dozens of explosion events are reported in thebulletin of Institute of Seismology UH. The majority ofexplosion events are concentrated around quarries of Lithuaniaand Latvia. The second group of explosions is related to deepseismic sounding projects EUROBIDGE, POLONAISE andCELEBRATION. Operations of elimination of old explosivesin the Baltic Sea were carried out in 1999 and 2002. Theseoperations produced another group of explosions near theLithuanian coastline. The next group of explosions is observedin Kaliningrad region (Russia) and westward from it. Probablythese explosion events were originated by similar operations ofold explosive elimination.

Earthquake data for Northern Europe are scattered in anumber of databases. The most comprehensive earthquakedatabase is the FENCAT catalogue, which covers about sixcenturies. Original macroseismic observations and intensitymaps for the largest earthquakes can be found in variousnational publications, often in local languages. In otherwords, they are not readily available for high-level researchpurposes. To fill this gap, P. Mantyniemi (UH) suggestedinitiating work on a macroseismic database for NorthernEurope including the Baltic countries, Fennoscandia and NWRussia. The employees of LGT joined this initiative and startedcollecting evidences of the tangible seismic events inLithuania. Some collected data and some backgroundinformation on seismological researches in Lithuania wereincorporated into the paper “Revising historical earthquakedata available for Fennoscandia, NW Russia and the Balticrepublics” and submitted to the journal “Annals ofGeophysics”.

A. Paèësa,Geological Survey of Lithuania


57

pasaulio institucijø, dirbanèiø ðiose srityse. Tikimasi,kad pastaroji programinë priemonë suteiks daugiaugalimybiø rengiant ávairias schemas ir þemëlapius.

Duomenys apie þemës drebëjimus ðiaurës Euro-poje sukaupti ávairiose duomenø bazëse skirtingoseðalyse, o pirminius makroseisminius duomenis irintensyvumo þemëlapius galima rasti daugelyjeatskirø publikacijø, daþniausiai iðspausdintøskirtingomis Europos kalbomis. Taèiau nesant vienos,bendrais principais sudarytos kompiuterinësduomenø bazës, neámanomi nauji aukðtesnio lygiotyrinëjimai. Dr. P. Mantyniemi (Helsinkiouniversitetas) iðkëlë iniciatyvà sukurti bendràðiaurës Europos, jungianèios Baltijos ðalis,Skandinavijà, Suomijà ir ðiaurës vakarø Rusijosregionus, makroseisminiø duomenø bazæ. LGTdarbuotojai prisijungdami prie P. Mantyniemiburiamos autoriø grupës, pradëjo ieðkoti ir kaupti

Fig. 2. Territory of Lithuania and adjacent areas andexplosion events reported in the HU regionalseismological bulletin during the time period 1991–2002.Crosses correspond to explosion events, triangles – toquarries, circles – to explosion points of EUROBIDGE(1995–1996) project, diamonds – to explosion points ofPOLONAISE (1997) project, squares – to explosion pointsof CELEBRATION (2000) project; solid line shows oneprofile line of CELEBRATION project

2 pav. Seisminiai ávykiai, 1991–2002 metais uþfiksuotiHelsinkio universiteto Seismologijos instituto regio-niniame kataloge ir identifikuoti kaip sprogdinimai, kuriøepicentrai pateko á Lietuvos ar greta esanèias teritorijas.Kryþiai þymi sprogdinimus, trikampiai – karjerus,kuriuose 1991–2002 metais buvo vykdomi arba galëjo bûtivykdomi sprogdinimai, apskritimai þymi EUROBIDGE(1995–1996 m.), rombai – POLONAISE (1997 m.), kvad-ratai – CELEBRATION (2000 m.) geofiziniø eksperimentøsprogdinimus, vientisa linija þymi CELEBRATIONprofilio linijà


duomenis apie þmoniø jaustus regioninius arvietinius þemës drebëjimus. Buvo parengta trumpaLietuvos teritorijos istorinio seismingumo apþvalga.LGT surinkti duomenys átraukti á bendrà publikacijà„State-of-the-art of historical earthquake research inFennoscandia and the Baltic Republics“, atiduotàspausdinti þurnalui „Annals of Geophysics“, irparengti pristatyti praneðime „Revising historicalearthquake data available for Fennoscandia, NWRussia and the Baltic republics“ renginyje „NordicGeological Winter Meeting“, ávyksianèiame 2004metø sausá Upsaloje.

1999–2003 metais LGT buvo vykdomas projektas„Baltijos jûros (Lietuvos akvatorijos) seisminësmedþiagos apdorojimas ir interpretacija“. Projektoeigoje naudojant programinæ árangà ProMAXapdorota seisminiø profiliø jûroje medþiaga. Vëliaupagal Charisma programiná paketà buvo atlikta naujosapdorotos seisminës medþiagos interpretacija pagalatraminá profilá, atspindintá virðutinio ordovikohorizontà (AAH), bei sudaryti izochronø ir struk-tûriniai akvatorijos þemëlapiai M 1:200 000.

Lietuvos Respublikos Baltijos jûros akvatorijosdalyje, perspektyvioje vykdyti naftos paieðkas, 1976metais tarptautinis susivienijimas „Petrobaltik“pradëjo seisminës þvalgybos tyrimus. Ðiame regioneskirtingu metu buvo atlikta apie 9,5 tûkst. km seis-minës þvalgybos profiliø. Profiliø iðdëstymas, taigi irjø tankumas – netolygus ir kinta nuo 0,34 km/km2

iki 2,0 km/km2. Medþiagos kokybë taip pat labaiskirtinga: nuo labai geros iki praktiðkai neinter-pretuojamos. 1997 metais pagal Lietuvos geologijostarnybos pateiktà profiliø iðdëstymo schemà Nor-vegijos kompanija AS „Geoteam“ atliko 1 030 kmregioninio pobûdþio seisminës þvalgybos profiliø(ávardytø kaip LOS-97 profiliai), kurie apytiksliaitolygiai iðsidëstæ visoje Lietuvos Respublikos Balti-jos jûros akvatorijoje. Tik ðiaurrytinëje akvatorijosdalyje profiliø tinklas yra tankesnis (þr. pav.). Gerapirminës LOS-97 seisminës medþiagos kokybë,visoje Lietuvos Respublikos Baltijos jûros akvatorijoje

Baltijos jûros (Lietuvos akvatorijos) seisminës medþiagosapdorojimas ir interpretacija

V. Sidorov, V. Lokutijevskis, J. Lazauskienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Re-processing and interpretation ofseismic data in the Lithuanianpart of the Baltic Sea

The project “Processing and interpretation of seismic data inthe Lithuanian part of the Baltic Sea” was performed during1999–2003 at the Geological Survey of Lithuania (LGT).The project was aimed at re-processing a considerable part ofLithuanian offshore seismic data stored at LGT usingProMAX software and interpretation of newly processedinformation by means of Charisma software. As a result,isochrones and depth maps of the reference reflecting the O3horizon at a scale of 1:200 000 were compiled.

Since 1976, ca. 9500 km of seismic surveys have beenperformed in the Lithuanian offshore by the Petrobalticinternational company. The density of profiles is uneven andvaries from 0.34 km/km2 to 2.0 km/km2. The quality of thefield data also varies from very good to practically uninter-pretable. During the year 1997, on the basis of the scheme ofprofile location prepared by LGT, the Norwegian company“Geoteam” has compiled 1030 km seismic profiles (named asLOS-97 profiles) rather evenly covering all the territory ofthe Lithuanian offshore. The denser network of profiles’distribution was selected for the northeast part of theLithuanian offshore (Fig.). The good quality of LOS-97 fielddata, the gradually distributed network of seismic profiles,the possibility to the three profiles with the D5-1 welldetermined that the seismic data acquired by Petrobaltic in


59

iðsidëstæs LOS-97 seisminës þvalgybos profiliøtinklas bei patikima trijø LOS-97 profiliø ir græþinioD5-1 koreliacija nulëmë, kad remiantis bûtent ðiaseismine medþiaga buvo atliekama „Petrobaltik“1976–1985 m. seisminiø duomenø interperetacija.

Ðis projektas – tai tik pirmoji darbo, kurio tikslas –apdoroti ir interpretuoti visà LGT turimà seisminæmedþiagà, dalis. Taèiau jau ir pirmu etapu atliktidarbai leido sudaryti izochronø ir struktûriná akva-torijos þemëlapius M 1:200 000 pagal O3 AAH, kuristuri didelæ reikðmæ tiriant Baltijos jûros tektoninæsandarà. Pirmà kartà remiantis bendra ir gerokaikokybiðkesne medþiaga detaliau buvo apibûdintitektoniniai lûþiai ir kiti struktûriniai elementai, patiks-linta labiausiai rasti naftos perspektyviø lokaliøstruktûriniø pakilimø konfigûracija. Ið jø galimaiðskirti vienà ið perspektyvesniø lokaliø struktûrøD5, patvirtintà græþimu (D5-1 græþinys; þr. pav.).

Pav. Seisminiø profiliø iðsidëstymo Baltijos jûroje(Lietuvos akvatorija) schema

Figure. Scheme of seismic profiles located in Lithuanianpart of the Baltic Sea

1976–1985 were interpreted on the basis of the afore-mentioned seismic information.

The results of the initial stage, e. g., the newly compileddepth map of the top of the Ordovician, present a newinformation which is of great importance for the betterunderstanding of the tectonic structure of the Lithuanianoffshore. For the first time, on the basis of data on the goodquality LOS-97 profiles, different quality seismic data werecorrelated, allowing to specify the occurrence of the faultzones, the distribution of the local structural uplifts anddepressions in the Lithuanian offshore as well as theconfiguration of the oil prospective local structures. The D5structure, confirmed by the D5-1 well, could be distinguishedas one of the most promising.

V. Sidorov, V. Lokutijevskis, J. Lazauskienë,Geological Survey of Lithuania


Lietuvos gravitacinio lauko ilgalaikiø variacijømatavimai pradëti 1997-aisiais ir tæsiami 2003 metaiskaip „Geodinaminio monitoringo“ programos dalis.Remiantis 2002–2003 metø monitoringo interpre-tacijos duomenimis buvo iðskirti skirtingo tekto-ninio aktyvumo litosferos blokai. 2001–2003 metaisatlikti detalûs pakartotiniai gravimetriniai mata-vimai Kurðiø nerijos pakrantëje (Klaipëdos valstybi-nio jûrø uosto teritorijoje). Gravitacinio laukomatavimai atlikti dviem GNU-KB (pirmos klasës)gravimetrais. Anomalijos nustatytos ±0,03–0,04 mGltikslumu, o tai leidþia patikimai iðskirti gravitaciniolauko svyravimus iki ±0,09–0,12 mGl. Geodeziniaimatavimai, kaip ir gravimetriniai, buvo atliekamietapais. Nusëdimams stebëti panaudoti du sieniniaireperiai: Nr. 852 (IV klasës, Habs = 6,60 m) ir Nr. 111(III klasës, Habs = 5,788 m). Niveliacijai naudotasnivelyras SOKKIA-C330, Nr. 344485. Planineipadëèiai nustatyti naudotas elektroninis tacheo-metras SOKKIA SET610-323, Nr. 020834. Koordinaèiømatavimai atlikti nuo Klaipëdos uosto GPS tinklopunktø Nr. 46 ir Nr. 383. Nusëdimo geodeziniøþenklø niveliacijos tikslumas – ±5 mm.

Ðie matavimai buvo statistiðkai apdoroti,nustatyta dispersija (D) ir standartinis nuokrypis(σσσσσx). Duomenys rodo absoliutaus aukðèio ir sunkiojëgos pasikeitimus matavimo punktuose. Paveikslegrafiðkai vaizduojami ðiø parametrø pokyèiai.Didþiausi nuokrypiai (dispersija) uþfiksuoti tarpdeðimto ir pirmo geodeziniø stebëjimo þenklø. Taippat padidëjusios gravitacinio lauko variacijosiðskirtos tarp 24–21 geodeziniø þenklø, o aukðèiøpasikeitimai uþfiksuoti prie 30 geodezinio stebëjimoþenklo. Gravitacinio lauko stebëjimø skirtumaiatlikus pakartotinius matavimus siekia +0,11 mGl,o santykiniai vietiniai aukðèio pasikeitimai iki 10centimetrø. Matyt, padidëjusios dispersijos irstandartinio nuokrypio vietose aktyviau vykstasufozija, todël yra labai svarbu tæsti ðio objektogeodeziná ir gravimetriná monitoringà, laiku nusta-tyti anomaliniø aukðèiø ir gravitacinio lauko svyra-vimo vietas bei tokios zonos apsaugos priemoneskrantui tvirtinti.

Gravitacinio lauko variacijø monitoringas ir Kurðiø nerijospakrantës geodinaminis stabilumas

V. Nasedkin, Lietuvos geologijos tarnybaN. Kuten, UAB „Geoprojektas“

Monitoring the gravity fieldvariations and results of geodesicmeasurement of the Curonian Spitshore

The observation of gravity field variations started in 1997and was carried out until 2002 as part of the GeodynamicMonitoring program of LGT. Based on the results of the year2002 observations, lithosperic blocks of different tectonicactivity were distinguished. Detailed gravity measurementswere carried out along the Curonian Spit shore (KlaipëdaState Seaport territory) near the geodesic marks. Two GNU-KB type gravimeters were used for gravity measurements.The accuracy of ±0.03–0.04 mGl was achieved whilemeasuring gravity anomalies. It allowed to determine ratherreliably the variations (±0.09–0.12 mGl) of anomalies. Thegeodesic observations were carried out with SOKKIA-C330equipment and electronic a SOKKIA SET610-323 tachometerwith ±5 mm accuracy.

In 2001–2003, gravity (4 series) and geodesic (16 series)measurements along the Curonian Spit were statisticallyprocessed, the dispersion (D) and standard divergence (σσσσσx) asthe indications of physical processes instability were deter-mined. The variations of these parameters are shown in Fig. 1.The statistical fluctuations (D and the majority of σσσσσx), bothfor gravity and geodesic data, were established between the10th and the 1st marks. The gravity field variationsconsiderably increase between marks 24–21 and variationsof altitudes are recorded close to the 30th mark. The gravityfield variations (differences between repeated measurements)reach +0.11 mGl and the relative local altitude variations upto 10 cm. The further monitoring of the gravity field andaltitude variations would provide an evaluation of dangerouszones and foreseeing the protective means of fastening theshore zone. It is important to use the two methods simul-taneously, as this increases the reliability of measurementsabout twice.

V. Nasedkin,Geological Survey of Lithuania

N. Kuten, JV “Geoprojektas”


61

Figure. Geodesic (∆∆∆∆∆H) and gravity (δδδδδg mGal) measurmentdiagrams for the shore of Curonian Spit

Pav. Kurðiø nerijos kranto tvirtinimo pastovumogeodeziniø (∆∆∆∆∆H) matavimø (a) ir gravitacinio (δδδδδg mGal)lauko stebëjimø (b) standartinio nuokrypio (σσσσσx) irdispersijos (D) grafikai

62 NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRADEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS

SISTEMOS PLËTRA

Geologinës informacijos kaupimas, tvarkymas ir teikimas

V. Þièkutë, L. Augulytë, A. Pozingis, Lietuvos geologijos tarnyba

Geologinës informacijos tvarkymas irnaudojimas Geologijos fonde

Geologijos fondas kaupia, sistemina ir teikia valsty-bës institucijoms, mokslo ástaigoms ir visuomeneiinformacijà apie þemës gelmes. Geologijos fondesukaupta visa Lietuvos teritorijoje ir su ja besiribo-janèiose uþsienio teritorijose geologiniø tyrimø metugauta informacija. Geologijos fondui informacijànuolat teikia visos geologinius tyrimus atliekanèiosámonës. Fondas pradëtas komplektuoti 1945 metais,jame sukaupta, saugoma ir naudojama 10 017 tyrimodarbø ataskaitø (ið viso apie 23 000 vienetø, áskaitantgræþiniø pasus, geofizines diagramas, þemënaudosplanus ir kt.)

2003 metais tæstas Geologijos fondo komplek-tavimas.

Per 2003 metus fondà papildë:556 geologiniø tyrimø ataskaitos;6 naudingøjø iðkasenø balansai;600 græþiniø pasø;75 geofiziniø tyrimø diagramos.

520 ataskaitø inventorizuota, susisteminta irkataloguota (uþpildyta apie 2000 kataloginiø korteliø).

Geologijos fonde sukaupta informacija naudojasiþemës gelmiø tyrimà atliekanèiø ámoniø ir kitø insti-tucijø bei ástaigø (aplinkos apsaugos, kraðtotvarkos,þemëtvarkos, mokslo ástaigø, savivaldybiø ir t. t.)specialistai ir aukðtøjø bei aukðtesniøjø moksloástaigø studentai. Ði informacija yra prieinamaLietuvos ir uþsienio ðaliø visuomenei.

Per 2003 metus lankytojams iðduota 3 110 atas-kaitø, 550 lapø ávairaus mastelio topografiniø þemë-lapiø ir 230 geofiziniø tyrimø diagramø. 1999 metaispradëta kaupti skaitmeniniai geologiniø dokumentøáraðai kompaktiniuose diskuose. 2003 metais kompak-tiniuose diskuose gautos 37 ataskaitos.

Formuojamas elektroninis Geologijos fondo doku-mentø katalogas, jame 2003 metais áregistruota per4 000 ataskaitø (apie 40 proc. visø Geologijos fonde

Collection, handling and supply ofgeological informationAccumulation and usage of geologicalinformation at the Geological Archive

The Geological Archive (Fund) collects, groups and deliversgeological information to governmental institutions, scientificorganizations and broad public. It gives an access to materialof geological research within and beyond the area ofLithuania. The Archive was established in 1945. Since thattime it has collected 10 017 reports on geological researches.

In 2003, the Archive was supplemented with:556 reports on geological researches;600 borehole passports;6 balances of useful minerals;75 diagrams of geophysical researches.

The information accumulated in the Geological Archiveis available to specialists of Lithuanian geological and otherinstitutions (environment protection, landscape management,land management, research institutes, municipalities, etc.)and students. 3 110 reports were distributed to visitors in2003. Specialists of LGS and other enterprises often usetopographic maps from the Fund (over 550 maps were taken)and 230 diagrams of geophysical researches.

The electronic catalogue was formed in 2003. About4 000 new reports were registered. The catalogue will beavailable on the LGT website and service to GeologicalArchive users will be automated.

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRADEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM 63

Geological information to specialists andsociety

The Scientific Technical Information (MTI) section providesthe Survey’s specialists with the most recent worldwidescientific-technical information and spreads the urgentgeological information to society. For that purpose the MTIcompiles a specialized information stock (special library)according to the main subjects of geological investigations,publicizes, provides and distributes geological information tothe society, mass media, state institutions, Lithuanian andforeign geoscientific organizations.

saugomø ataskaitø). Suformuotas elektroniniskatalogas bus prieinamas per internetà, o Geologijosfonde bus ádiegtas automatizuotas lankytojøaptarnavimas.

Visuomenës informavimas ir publikuotosgeologinës informacijos teikimas

Geologinës informacijos skyriaus Mokslinëstechninës informacijos (MTI) poskyris aprûpinaGeologijos tarnybos specialistus naujausia pasaulinemoksline-technine informacija ir teikia aktualiàgeologinæ informacijà visuomenei. Tam tikslui MTIkaupia specializuotà Tarnybos informacijos fondà(specialià bibliotekà) pagal vykdomø geologiniøtyrimø programø tematikà, reklamuoja, teikia irplatina geologinæ informacijà visuomenei, þiniask-laidai, valstybës institucijoms, geologinëms Lietuvosir uþsienio organizacijoms.

Specializuotas informacijos fondas

Specializuotame informacijos fonde daugiausiakaupiami spaudiniai, normatyviniai ir kitidokumentai geologijos mokslø, ekologijos, aplinkosapsaugos tematika. Komplektavimo ðaltiniai:

Lietuvos leidëjai, bibliotekos, ávairios organi-zacijos (keitimasis leidiniais, pirkimas, skoli-nimas);uþsienio ðaliø mokslinës techninës informacijoscentrai ir bibliotekos, þurnalø redakcijos,tarptautinës organizacijos, geologinës orga-nizacijos (keitimasis leidiniais, pirkimas).

2004 metø sausio 6 dienos duomenimis:

Specialized information stock

Publications on geological, ecological, environmentalsciences, normative documents form the basis of a specializedinformation stock (special library). Sources for the compilationare Lithuanian and foreign publishers and suppliers, scientific--technical information centers, libraries, foreign geoscienceorganizations (exchange co-operation agreement, interlibraryloans).


Methods of providing specialists with theinformation

Specialists were provided with information: By the selective dissemination of information (AIS); Fulfilling the topical and factual requests; Traditionally at the library.

The main point of AIS is that specialists present the subjectsthat are interesting to them according to the main trends ofgeological investigations. The most recent geologicalpublications which MTI gets and loans from the libraries ofthe Academy of Sciences, Institute of Geology and Geographyare regularly directed to specialists specific subjects forreviewing and evaluation. Thus, specialists get only thepublications on the subjects that are of interest to them and areprovided with necessary documents or their copies. Using thismethod, in 2003 specialists were provided with 242 titles ofdocuments (274 cards) and with 595 copies or originals ontheir requests, 611 copies or originals were ordered.

On 74 actual and topical requests the specialists wereprovided with 175 titles of documents, which were foundusing various of means search.

177 books, 508 periodical and continuous publicationswere delivered to specialists (readers) traditionally in thelibrary.

Specialistø aprûpinimo informacija metodai

Moksline technine informacija specialistams teikta:taikant atrankinio informavimo sistemà (AIS);iðpildant uþklausas;taikant tradicinius metodus – aptarnaujantbibliotekoje.

AIS esmë – specialistai pagal vykdomø tyrimøkryptis pateikia juos dominanèià mokslinës techninësinformacijos tematikà. Nauji gauti (ið viso 1 064pavadinimø) ir skolinami (20 pavadinimø naujausiLietuvos MA ir Geologijos ir geografijos institutobibliotekø) geologinës tematikos leidiniai ávertinamipagal tematikà ir visus metus reguliariai siunèiamiatitinkamos srities specialistams perþiûrai. Po per-þiûros specialistø pageidavimu pateikiami juosdominantys turimi dokumentai ar jø kopijos arbapateikiama dokumento bibliografinë kortelë, arbavykdoma visateksèiø dokumentø paieðka, kopijøuþsakymas. Taip, viena, taupomas specialistø laikas,siunèiami tik juos dominanèios tematikos dokumen-tai ir antra – jie aprûpinami reikalingais dokumentaisarba jø kopijomis. 2003 metais pateikta informacijaapie 242 pavadinimø dokumentus (274 bibliografinëskortelës su anotacija), uþsakyta 611 dokumentøoriginalai arba jø kopijos, pateikti 595, ið jø 517 –kopijø (5 421 psl.) nuolat naudoti, 78 – laikinai, daugumagauti per tarpbibliotekiná abonementà.

2003 metais gautos ir ávykdytos 74 uþklausos, iðjø 10 – teminiø. Taikant ávairias paieðkos priemonessurasti ir pateikti 175 dokumentai, ið jø 73 dokumentøkopijos (569 psl.). Nuolat teikta einamoji ir faktografinëinformacija Geologijos tarnybos ir kitø organizacijøspecialistams.

Tiesiogiai bibliotekoje 58 skaitytojams iðduotos177 knygos, 508 periodiniai ir tæstiniai leidiniai.

Aktualios geologinës informacijos teikimasvisuomeneiAktuali geologinë informacija visuomenei, valstybësinstitucijoms, apskrièiø, miestø ir rajonø savi-valdybëms, Lietuvos ir uþsienio ðaliø geologijosorganizacijoms buvo teikiama: per þiniasklaidà (BNS,ELTA, savivaldybiø ir specializuotus laikraðèius – 17),þurnale „Geologijos akiraèiai“ (rubrika „Geologijostarnyboje“), Tarnybos interneto svetainëje(„Aktualijos“, „Renginiai“), siunèiama elektroniniupaðtu (AM – 7) bei reklamuojama, platinami Tarnybosleidiniai apie geologiniø tyrimø rezultatus. Nuolatatnaujinama Tarnybos leidiniø reklama internetosvetainëje (http://www.lgt.lt).

Urgent geological information to society

Urgent geological information to society, state institutions,counties, municipalities of cities and districts, Lithuanian andforeign geoscientific organizations were distributed throughthe mass media (BNS, ELTA, municipalities and specializednewspapers), the journal of Geological Society of Lithuania“Geologijos akiraèiai”, the Internet site (http://www.lgt.lt),e-mail, publicizing, and distributing the publications on theSurvey‘s geological investigations. The exposition ofpublications of Survey was renewed in the Internet site. 1163copies of various publications were distributed in 2003.

The list of legal documents of Lithuania related to theexploitation and protection of the underground (351) wasformed and supplemented systematically in the Internet.


In addition, 526 bibliographical records for the Computercatalog and for bibliography on Lithuanian geology weresupplemented with the subsystem “Bibliofondas” databasein UNIMARC format. The subsystem “Bibliofondas” stores6 680 records (http://www.lgt.lt). Bibliographical descriptionarea, its elements, patterns, authors’ classifications of thesubsystem “Bibliofondas” were supplemented.

Institute of Geology and Geography, “Vilniaus hidro-geologija”, “Grota”, “Geonafta” stock companies wereprovided with the most recent worldwide scientific-technicalinformation by contract (11 500 Lt).

The scientific-technical information stock of GeologicalSurvey of Lithuania is open to the Lithuanian and foreigncustomers. The most recent scientific information on geology,mineral resources and other subjects is available through:

MTI sub-division, Geological Survey of Lithuania,S. Konarskio, 35, 03123 Vilnius, LithuaniaTel.: 370 5 233 15 35; Fax: 370 5 233 61 56;http://www.lgt.lt; E-mail: [email protected]

Lietuvos geologijos tarnybos Mokslinës techninësinformacijos fondas yra prieinamas naudoti Lietuvosir uþsienio visuomenei. Pageidaujantieji gauti naujau-sià informacijà geologijos, naudingøjø iðkasenø ir kitatematika gali kreiptis adresu:

Lietuvos geologijos tarnyba, IS MTI poskyris,S. Konarskio g. 35, 03123 VilniusTel. 233 15 35; faks. 233 61 56;http://www.lgt.ltEl. paðtas: [email protected]

Informavimas ir kitos informacinëspaslaugos, teikiamos internetinëmispriemonëmisLietuvos geologijos tarnyba, ágyvendindama infor-macinës visuomenës plëtros nuostatas, kasmet nuo1996 metø, kai buvo ásteigtas tinklapis, pleèia irtobulina geologinës informacijos teikimo inter-netines priemones. 2003 metais LGT tinklalapisbuvo iðplëstas ir papildytas informacija, privalomateikti valstybës institucijø tinklalapiuose. LGTsvetainëje nuolat atnaujinama tiek bendrosios daliesinformacija (strateginis planas, teisës aktai), tiekgeologiniø tyrimø ir jø rezultatø pristatymo infor-macija (geologinis kartografavimas, hidrogeologija,poþeminio vandens monitoringas, naudingosiosiðkasenos, geochemija, inþineriniai tyrimai, giluminiaityrimai, ekogeologija, informacijos sistema,seismologija). Taip pat papildyti kontaktø duomenys,sukurtas aktualijø archyvas, pradëtos dëti LGT

Information and services through the LGTweb site

The increasing number of the Internet users stimulates us tocreate new or improve the old tools of providing informationthrough the Internet. The LGT home page was continuouslyupdated with new general information (strategic plans, legalacts) and ongoing information on the geological investi-gations and their results (geological mapping, hydrogeology,groundwater monitoring, mineral resources, geochemistry,seismology, information system, etc). Contact data were alsoupdated. Some new chapters such as Archive of Reports,Annual Reports and Information Bulletin of groundwatermonitoring were created.

The chapter of referenses was made to keep good relationsbetween the Internet users and Geological Survey ofLithuania. In this chapter our web site users can express theiropinion, ask questions and get answers.


metinës ataskaitos, pateikti 2002 metais vykusiopoþeminio vandens monitoringo rezultatai.

Siekiant glaudesnio interneto vartotojø ir Lietu-vos geologijos tarnybos bendrdarbiavimo sukurtaatsiliepimø skiltis, kurioje galima iðsakyti savonuomonæ, uþduoti klausimø ir gauti á juos atsa-kymus.

Pakeistas LGT svetainës turinys pateikiamas len-telëje.

Dabar Lietuvos geologijos tarnybos portalevieðai naudoti teikiama informacija apie:

institucijà, jos misijà, strateginius tikslus irvykdomas funkcijas, struktûrà;renginius ir nûdienos aktualijas;geologijos srities teisiná reglamentavimà(galiojanèius ir rengiamus teisës aktø pro-jektus);ámones, turinèias LGT iðduotus leidimusvykdyti geologinius tyrimus;Lietuvoje vykdomas geologiniø tyrimøkryptis;Lietuvos geologinæ sàrangà ir procesus;skelbtus praneðimus spaudai, LGT iðleistusleidinius, metines ataskaitas;geologinæ informacijà, saugomà, kaupiamà beiteikiamà LGT bibliotekoje, Geologijos fonde,geologinës informacijos sistemoje (GEOLIS).

Be pagrindinës savo funkcijos – teikti informacijà,LGT portalo pagalba teikiamos tam tikros paslaugos:

profesionalios, specializuotos informacijosteikimo;geologiniø objektø vietos nustatymo pagalortofotografinius þemëlapius.

Paprastam interneto vartotojui pasiekiamaspecializuota informacija:

unikaliø geologiniø objektø (geotopø) duo-menys;græþiniø registro metaduomenys;naudingøjø iðkasenø telkiniø metaduomenys;potencialiø geoaplinkos tarðos þidiniømetaduomenys;Valstybinio poþeminio vandens monitoringoduomenys.

LGT tinklalapyje taip pat pateikiami Lietuvosteritorijos þemëlapiai:

Kvartero geologinis þemëlapis M 1:200 000,Geomorfologinis þemëlapis M 1:200 000,Prekvartero geologinis þemëlapis M 1:200 000.

Registruotiems vartotojams, be pirmiau pami-nëtos informacijos, prieinama profesionaligeologiniø objektø informacija.

The structure of the LGT web site is presented in Table.Information for public use in the LGT Internet portal is

about:the institution, its mission, strategic purposes andfunctions, structure;news, events;regulations (legal acts);companies that have LGT permissions to do geologicalresearch;geological research in Lithuania;geology and geological processes of Lithuania;LGT publications, annual reports, press-releases;storage and supply of geological information at the LGTlibrary, Geological Archive, geological informationsystem (GEOLIS).

LGT portal some provides also:supply of professional, specialized information;evaluation of coordinates of geological objects usingortophotographic maps.

Currently, common Internet users can use specializedinformation:

all data on the unique geological objects – Geotopes;metadata on the boreholes register;metadata on deposits of mineral resources;metadata on pollution sources;data of the national groundwater monitoring.

On the Internet, the bllowing maps are also available:Quaternary geological map, scale 1:200 000;Geomorphological map, scale 1:200 000;Pre-Quaternary geological map, scale 1:200 000.

Professional information on geological objects is availablefor registered users only.

Most of specialized geological information is presentedin Internet maps or Oracle forms. Some information, forexample, data on the Geotopes, is presented directly in theLGT home page.

V. Þièkutë, L. Augulytë, A. Pozingis,Geological Survey of Lithuania


Lentelë. Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapio (http://www.lgt.lt) turinys (* – tik lietuviø kalba)

Table. Contents of the Geological Survey of LithuaniaWeb page (http://www.lgt.lt) (* – only in Lithuanian)

(tæsinys kitame psl. / continue in page 68)• Apie LGT • About LGT

o LGT struktūra o Structure o Funkcijos ir uždaviniai o Functions and Tasks o Strateginis planas o Strategy* o Kontaktai o Contacts

• Aktualijos • Reports o Aktualijø registracija o Submit Report o Aktualijø archyvas o Archive of Reports

• Reguliavimas • Regulation o Teisës aktai o Legal Acts o Teisës aktø projektai o Projects of Legal Acts* o Geologinës įmonës o Geological Companies* o Registras o Register of the Underground*

Priedai Attachments* • Tyrimai • Research

o Kartografavimas o Geological Mapping o Jūros tyrimai o Marine Geology* o Naudingosios iškasenos o Mineral Resources o Hidrogeologija o Hydrogeology o Hidrosferos monitoringas o Groundwater Monitoring* o Ekogeologija o Ecogeology o Geochemija o Geochemistry o Giluminiai tyrimai o Basin Geology o Geodinaminis monitoringas o Geodynamic Monitoring* o Informacijos sistema o Information System

• Geologinė informacija • Geoinformation o Lietuvos geologija o Lithuanian Geology

Kvarteras Quaternary Prekvarteras Geological Structure Hidrogeologija Hydrogeology*

• Monitoringas • Groundwater Monitoring* o Režimas o Level Movement* o Balansas o Balance* o Kokybë o Quality* o Eksploatavimas o Extraction* o Rekomendacijos o Recommendations* o Stebëjimo postai o Observation Points* o Ūkio subjektø programos o Monitoring Programs and Economical Entities* o Informacinis biuletenis o Informational Bulletin*

2002 metai the year 2002* Naudingosios iškasenos Mineral Resources Seismologija Seismology

• Monitoringo stotys • Monitoring Stations • Biuleteniai • Bulletins • Nuorodos • Links • Kontaktai • Contacts

Geotopai Geotopes* o Geologijos fondas o Geological Archive o Biblioteka o Library* o E‐geologija o E‐geology

Posistemës Subsystems • Bibliofondas • Bibliofond • Gręžinių registras • Register of Boreholes • Žemės gelmių išteklių registras • Cadastre of the Underground Resources


Table. Contents of the Geological Survey of LithuaniaWeb page (http://www.lgt.lt) (* – only in Lithuanian)

Lentelë. Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapio (http://www.lgt.lt) turinys (* – tik lietuviø kalba)

Nacionalinës geologinës informacijossistemos plëtra

Lietuvos geologijos tarnybos vienas ið trijø strate-giniø tikslø – uþtikrinti nacionalinës geologinës

Informacijos technologijø infrastruktûros plëtra

J. Belickas, V. Rapðevièius, S. Baltrënas, Þ. Dënas, A. Pozingis, R. Aleknienë,L. Papievis, Lietuvos geologijos tarnyba

Infrastructural development ofinformation technologiesOne of three main strategic goals of Geological Survey ofLithuania is to guarantee the development of the National

Lentelës tæsinys / Continue of the Table

• Kasiniø įvedimas ir redagavimas • Entering and editing of holes • Klasifikatoriø peržiûra ir tvarkymas • Review and administration of classifiers • Geologinës aplinkos tarðos židiniai • Contaminated sites • Uolienø geochemija • Geochemistry • Vandens lygio matavimai • Monitoring of Groundwater Level • Pakrovimo pagalba • Data Loading Help*

Žemëlapiai Maps • ! Darbo su interneto žemëlapiais pagalba • ! Help of Internet maps* • Eksploataciniai požeminio vandens græžiniai • Groundwater extraction wells • Geologiniø objektø koordinaèiø nustatymas • Evaluation of coordinates of geological objects* • Geomorfologinis žemëlapis M 1:200 000 • Geomorphological map, scale 1:200 000 • Geotopai • Geotopes • Græžiniai • Boreholes • Kvartero geologinis žemëlapis M 1:200 000 • Quaternary geological map, scale 1:200 000 • Naudingøjø iðkasenø telkiniai • Deposits of mineral resources • Potencialûs geoaplinkos tarðos židiniai • Pollution sources • Požeminio vandens valstybinio monitoringo postai • National groundwater monitoring network • Prekvartero geologinis žemëlapis M 1:200 000 • Pre‐Quaternary geological map, scale 1:200 000

Anketos Questionnaire* o LGT leidiniai o Publications

Uþsakymas Ordering • Praneðimai spaudai • Announcements for Press* • Metinës ataskaitos • Annual Reports

2002 metai Report 2002 • Prof. J. Dalinkevièius • Prof. J. Dalinkevičius*

Galerija Gallery* • Nuorodos • Links

o Projektai o Projects o Organizacijos o Organizations o Geologinës tarnybos o Geological Surveys

• Turinys • Content

Didþioji dalis specializuotos informacijos varto-tojams teikiama internetiniuose þemëlapiuose (http://www.lgt.lt/zemelapiai), Oracle forma (http://www.lgt.lt/posistemes). Be to, dalis informacijos (pvz., geotopøduomenys) teikiama tiesiog LGT tinklalapyje.


informacijos sistemos plëtrà siekiant prisidëti prieinformacinës visuomenës plëtotës. Tai iðties labaisvarbus tikslas, nes geologinës informacijos sistemosfunkcionavimu yra grindþiamas ir kitø dviejø LGTstrateginiø tikslø ágyvendinimas, t. y. subalansuotasþemës gelmiø naudojimas ir geologinës aplinkosapsauga bei aplinkos kokybës pokyèiø prognozë.

Dabar akivaizdu, kad labai svarbu ne tik sukauptireikiamà geologinæ informacijà, bet ir mokëti jàkruopðèiai sisteminti, efektyviai valdyti, mokëtipanaudoti ir operatyviai pateikti vartotojui supran-tama ir tinkama forma.

Lietuvos geologijos tarnyboje naudojant tradi-cinius ir naujus technologinius metodus yrarenkama ir kaupiama ávairios paskirties ir tematikosgeologinë informacija:

geologiniø tyrimø ir iðtekliø gavybos darbøataskaitos, þemëlapiai ir kiti raðytiniai fakto-grafiniai duomenys;geologiniø moksliniø ir tiriamøjø darbøleidiniai ir publikacijos;skaitmeniniai tyrimø rezultatø ir apibend-rinimø áraðai.

Ði gausi informacija, apimanti visos ðalies teri-torijà ir visà tyrimø periodà nuo jø sistemingovykdymo pradþios iki dabar, yra saugoma Geologijosfonde, Bibliotekoje ir Geologinës informacijossistemos kompiuteriniame duomenø banke (lentelë).Tai yra pagrindiniai Lietuvos geologinës infor-macijos sklaidos ðaltiniai.

GIS valdikliø dalies techninisreorganizavimas

2003 metais Lietuvos geologijos tarnyboje buvoatliktas geologinës informacinës sistemos valdikliødalies techninis ir programinis reorganizavimas.

Valdikliø (angl. servers) techninë ir programinëáranga, kaip ir visos informacinës technologijos,pasaulyje tobulëja bene sparèiausiai, todël nuolatreikia jas atnaujinti; tuo ne tik suteikiama papildomøgalimybiø ir paslaugø vartotojams, bet ir sutvar-komos problemiðkos funkcijos, paðalinami saugumotrûkumai, padidinamas sistemos efektyvumas.Informacinës sistemos infrastruktûros atnaujinimouþdavinys niekada nebuvo paprastas ir visada járeikia itin kruopðèiai planuoti ir atidþiai ágyvendinti.Darbà komplikuoja ir tai, kad sistema privalo visàlaikà, net jà modernizuojant, funkcionuoti.

Valdikliai yra pati sudëtingiausia ir aktyviausiakompiuterinës informacinës sistemos dalis, joje yra

Geological Information System and thus to contribute to theLithuanian information society.

Indeed, it is a very important goal, because the next twostrategic tasks, particularly the sustainable usage andprotection of the underground, are based on the successfulfunctioning of the information system.

At present, it is certainly not enough to collect geologicaldata. It is necessary also to be able to systemise datathoroughly, to manage their efficiency and delivery accordingto the user’s request.

Geological Survey of Lithuania collects the geologicaldata, various in purposes and different in content, by usingtraditional and advanced electronic web facilities:

reports on geological research and on extraction ofgeological recourses, maps and other factual geologicaldata in paper format;scientific and research publications;digital geological research data and reports.

This abundant information from all around the country,collected throughout the whole period from the start ofinvestigations till now, is stored in Geological Archive, Libraryand in the Data Bank of Geological Information System(Table). Those are the main sources from which geologicalinformation is spread.

Reorganization of LGT Information SystemInfrastructure – Servers alongside Hardwareand Software

In 2003, the server side reorganization of the geologicalinformation system was completed. It included both technical(hardware) and software improvements of all servers in thesystem.

Information technologies are probably the fastestdeveloping field of modern economy. Its constant renovationassures that all the necessary features for the end users andthe protection against the newest threats are there. However,the reconstruction of the information system infrastructurehas always been a hard task that requires detailed planningand thorough implementations. Moreover, all the time thesystem must be fully functioning and operating.

Servers are the most complicated and active part in theinformation system. The major number of system services areconcentrated in servers. All services can be divided into twobig parts: end-user services that are directly dedicated to end-users, like web, e-mail, printing, etc., and system services


Duomenų apibūdinimas Data sources

Kiekis, mato vnt. Amount

Metinis papildymas Annual record

I. Valstybinės geologinės informacijos sistemos integruotame duomenų banke saugomi duomenys

I. Data in the integrated DB of the state geological information system Klasifikatoriai (stratigrafija, uolienos ir kt.) Classifiers

93 rinkiniai / sets 2

Gręžinių registras / Boreholes 33 027 gręžiniai / boreholes 2 178 Žemės gelmių išteklių registras: Underground Register:

2 757 telkiniai / deposits 403

Požeminis vanduo / Groundwater 665 vandenvietės / wellfields 384 Kietosios naudingosios iškasenos Nonmetallic deposits

2 073 telkiniai / deposits 78

Naftos ir dujų / Oil and gas: 78 objektai / objects –

Telkiniai / Deposits 19 telkinių / deposits – Struktūros / Potential structures 59 struktūros / structures –

Taršos židiniai / Pollution sources 2 847 objektai / objects 532 Geochemija / Geochemistry 41 624 analizės / tests 6 197

Hidrochemija / Hydrogeochemistry 33 966 analizės / tests 2 380 Požeminio vandens lygio monitoringas Groundwater monitoring

1 760 340 matavimų / measurements

‐97

Bibliofondas / Bibliography 13 193 vienetai / units 6 845

II. Kitomis IS priemonėmis saugomi duomenys II. Data stored in separate parts of IS

Topografiniai duomenys / Topographical data M 1:200 000 (vektoriniai / vectorial) Visa Lietuva / whole country M 1:50 000 (vektoriniai / vectorial) Visa Lietuva / whole country Ortofotografiniai / Ortophotographical maps 2 776 lapai (visa Lietuva) / sheets

(whole country) 75

Į CD įrašytos ataskaitos / Reports in CD 126 ataskaitos / reports 22 Geotopai / Geotopes 376 objektai / objects 31 Teisės aktai / Legal acts 388 įrašai / records 64

Iš jų parengti LGT / prepared at LGT 24 įrašai / records Geologinės organizacijos / Geological enterprises 55 įrašai / records 2 Geologinės informacijos metaduomenys (GEIXS) / Metadata (GEIXS)

45 įrašai / records –

Geofiziniai duomenys / Geophysical data: Seismometrija / Seismometry 2 000 km –

Magnetometrija ir gravimetrija / Magnetometry and gravimetry

M 1:200 000 Visa Lietuva / whole country – M 1:50 000 (sausumoje / offshore) ~25% teritorijos / of territory –

Diagrafija / Diagraphy 550 gręžinių / in boreholes – Tomografija, EŽ / Tomography, ED 198 km profilių / km profiles –

III. Geologijos fonde saugoma informacija / III. Stock of the Geological Archive Geologiniai dokumentai / Geological reports 23 000 vienetų / units 1 500

IV. Bibliotekos fonde saugoma informacija / IV. Stock of the Library Leidiniai / Publications 30 276 egzemplioriai / copies 1 089

Lentelë. Lietuvos geologijos tarnyboje saugomøduomenø kiekis

Table. Data stored at LGT


that keep all the system alive, like Domain Name System,Network Information System, etc.

Services are grouped according to their character intogroups that are concentrated in one server, like web servicesin the web server, database services in the database serverand so on.

During reorganization two new servers, web server andnetwork server, were installed. The others (database, file andOracle plus web map applications servers) were completelyrebuilt. All servers are run by the Sun Solaris 9 (SPARC)and Sun Solaris 8 (Intel) operating systems.

The newest software was installed during thereorganization. LGT has shifted to the Oracle 9i (9.2.0.4)relational database management system and the Oracle 9.2iApplication Server. The new software simplifies the managementof homemade applications. The major part of applicationswas moved from Oracle Forms 4.5 and Oracle Forms 6 toOracle Forms 9i. The installed database management systemis a good incentive for developers to start implementingmultimedia databases and to store various multidimensionaldata like GIS.

During the project a number of auditing and securitytools were programmed and implemented. They allow a morerapid finding and correction of various security “holes”,response to newest security threats.

On the basis of this project a lot of new services andfeatures will be established.

sukoncentruotos pagrindinës sistemos teikiamospaslaugos arba kitaip vadinami – servisai. Valdikliøservisai yra skirstomi á dvi dideles grupes: tiesiogiaivartotojams skirti servisai – duomenø bazës, spaus-dinimas ir pan. ir sisteminiai, arba sistemos darbàpalaikantys, servisai: tinklo informacijos servisas,tinklo vardø servisas ir pan.

Servisai taip pat yra grupuojami pagal jø teikiamøpaslaugø pobûdá ir sutelkiami viename valdiklyje.Tai leidžia efektyviau paskirstyti tinklo funkcijasbei racionaliau valdyti ir administruoti sistemà.Pagal servisø grupes yra pavadinami ir patys val-dikliai, pavyzdžiui, tinklo valdiklis, failø valdiklis,duomenø baziø valdiklis ir pan.

Atlikus informacinës sistemos reorganizacijàbuvo ádiegti nauji tinklo ir interneto (tinklalapio)valdikliai, taip pat iš esmës pertvarkyti jau anksèiausistemoje funkcionavæ duomenø baziø, failø ir Oracleaplikacijø bei interneto žemëlapiø valdikliai. Valdik-liuose yra išimtinai naudojamos Sun Solaris 9 (SPARC)ir Sun Solaris 8 (Intel) operacinës sistemos.

Ádiegta naujausia ir pažangiausia programinëáranga, leisianti efektyviai valdyti, saugoti ir naudotiLGT kaupiamà informacijà. Reorganizacijos metupereita prie naujausiø ir pažangiausiø Oracle duomenøbaziø valdymo sistemos (9.2.0.4) ir aplikacijø sistemos(9.2i), kurios leidžia ateityje integruoti á vienàgeologiniø duomenø bankà ávairialypius duomenis:mums áprastus skaliarinius, ávairaus formatodokumentus, paveikslëlius ir GIS duomenis. Projektometu dauguma duomenø naudojimo ir valdymoformø bei išvedimo ataskaitø perkelta á Oracle Forms 9iformatà. Ðis formatas yra ypatingas tuo, kad visasdarbas vyksta viename specialiame aplikacijøvaldiklyje, todël sistemos vartotojams savo darbovietose tereikia ádiegti mažà nemokamà palaikymoprogramà ir jau galima pradëti dirbti su geologiniaisduomenimis. Sistemos priežiûros specialistai taip patgali veiksmingiau atlikti savo darbà: administrato-riams tereikia prižiûrëti vienà kompiuterá –aplikacijø valdiklá, o programuotojams atnaujintivienà programà ir tuojau pat visi vartotojai dirba sunaujausia jos versija.

Projekto metu suprojektuotos ir ádiegtos infor-macinës sistemos saugumo ir audito priemonës,kurios leidžia operatyviai reaguoti á ávairius neáp-rastus ávykius sistemoje ir greitai šalinti kylanèiassaugumo grësmes.

Atlikti darbai teikia naujø galimybiø sukurtinaujø ir patogiø paslaugø geologinës informacinëssistemos vartotojams.


Darbo vietø árengimas ir techninisaptarnavimas

Administruojant kompiuterines sistemas 2003metais buvo atlikti tokie darbai:

kassavaitinis sistemos kopijavimas;kasdieninis sistemos eksploatavimas,vartotojø konsultavimas;internetiniø ir vietiniø adresø DNS’, elektro-ninio paðto serverio administravimas;atliktas tinklo vartotojø IP adresø perad-resavimas;vietinës telefono stotelës konfigûravimas iradministravimas;asmeniniø kompiuteriø sistemø administ-ravimas, operaciniø sistemø Windows 2000 irWindows XP asmeniniuose kompiuteriuosediegimas bei su tuo susijusiø sistemos suderi-namumo problemø sprendimas;asmeniniø kompiuteriø sistemø admi-nistravimas: naujø kompiuteriniø darbo vietøparuoðimas (13), operaciniø sistemø asmeni-niuose kompiuteriuose diegimas (45),programinës árangos derinimo darbai (~930),duomenø perkëlimas ið vienø sistemø á kitas;NAV antivirusinës sistemos LGT kompiu-teriuose patikrinimas ir atnaujinimas;ádiegta nuotolinio valdymo sistema (nemo-kama programinë áranga RealVNC),leidþianti efektyviai ir greitai ðalinti progra-minës árangos gedimus asmeniniuosekompiuteriuose;sukurta ir ádiegta intranetinë sistema, leidþiantivesti sànaudiniø medþiagø apskaità;kompiuterinës technikos pirkimo ir remontoorganizavimas;medþiagø, reikalingø LGT darbui suiðvedimo árenginiais (spausdintuvais, brai-þikliais), poreikio nustatymas, iðvedimoárenginiø aptarnavimas;pabaigti LGT informacinës sistemosinventorinimo darbai;vedama sànaudiniø medþiagø apskaita;LGT darbuotojai buvo konsultuojami virusøgaudymo, duomenø perdavimo ir jø saugumouþtikrinimo, elektroninio paðto ir ávairiaiskitais klausimais.

local network servers, router and e-mail serveradministration;network TCP/ IP address redirections;local telephone station configuration andadministration;workstation PC system administration jobs: newworkstation installation (13), operating systemreinstall (45), software compatibility debug (~930),data movement from one system to another, operatingsystems such as Windows 2000 / XP installationand compatibility problems debugging;NAV antiviral system administration and dailyupdate in the local Symantec system center and allLGT computers; RealVNC freeware remote control program foreffective and quick debugging;local LGT (printers and plotters) supplies monitoringand purchase system created and installed;LGT inventory system updated and completed.

Workplace installations and technicalsupport

The innovations implemented while administering the LGTcomputer system in 2003:

weekly system’s backup;daily system’s maintenance and user‘s consultation;


Development of LGT information system andsubsystems

The information system of LGT consists of 92 personalcomputers, 5 laptops and 8 servers. In 2003, LGT got 3 newservers, 11 personal computers and 1 laptop. A detailed schemeof LGT informational system is shown in Figure 1.

In 2003, the internal web page (Intranet) was created forLGT personnel.

Some changes, reconstructions were made in LGTsubsystem applications “Boreholes” and “Pollution”.

Considering the increasing number of institutions andorganizations that require geological information saved inGEOLIS, Geological Survey of Lithuania paid more attentionto the development of new tools for the distribution of theinformation through the Internet:

Some Internet maps were updated, improved or created;The possibility to use data from the LGT file server inthe Internet maps was offered;ortophotographic maps were created;The search system was implemented, control toolswere improved, and the help system was created inInternet maps.

Informacinës sistemos plëtimas irposistemiø tobulinimas

Dabar LGT informacinæ sistemà sudaro: 92 asmeniniaikompiuteriai, penki neðiojamieji kompiuteriai, aðtuonivaldikliai. 2003 metais ásigyta trys nauji valdikliai,vienuolika asmeniniø kompiuteriø ir vienasneðiojamasis kompiuteris. Detali LGT informacinëssistemos schema teikiama 1 paveiksle.

2003 metais buvo sukurta LGT vidinë svetainë –Intranet, skirta tik Lietuvos geologijos tarnybosdarbuotojø informaciniam aprûpinimui, valdytiinformacijos technologijø infrastruktûrà ir paèiusduomenis.

Taip pat buvo atlikta „Græþiniø“ posistemëspertvarka: atskirta registrinë ir nepriklausantiÞemës gelmiø registrui informacija, informacijosregistravimo aplinkos pertvarkytos pagal posistemætvarkanèiø operatoriø teises, duomenø bazëslentelës ir informacijos registravimo aplinkospapildytos laukais ir funkcijomis ávesti privalomàregistrinæ informacijà.

Be to, atlikti pakeitimai „Tarðos þidiniø“ posis-temës aplinkose: pertvarkytas anketø registravimas,pertvarkyta ir papildyta nuotekø tvarkymo informa-cijos registravimo dalis, suformuoti duomenø ryðiaisu „Græþiniø“ posistemës informacija. Græþiniø irtarðos þidiniø adresai susieti su LR teritorijosadministraciniø vienetø, gyvenamøjø vietoviø irgatviø valstybës registro duomenimis. Parengtosposistemiø „Tarðos þidiniai“ ir „Poþeminio vandenstelkiniai“ informacijos iðvedimo á tekstines bylasfunkcijos.

Atsiþvelgiant á ávairiø ástaigø ir organizacijøpadidëjusá GEOLIS saugomos geologinës informacijosporeiká, pagrindiniai darbai 2003 metais buvo susijæsu geologinës informacijos skleidimo internetepriemoniø kûrimu.

o Atnaujinti, patobulinti ar ið naujo sukurti ðieinterneto þemëlapiai:

eksploataciniø poþeminio vandens græþiniø,visø paskirèiø græþiniø,naudingøjø iðkasenø telkiniø,potencialiø geoaplinkos tarðos þidiniø,geotopø,poþeminio vandens valstybinio monitoringo

postø,kvartero geologijos,prekvartero geologijos.

o Ádiegta galimybë interneto þemëlapiams perkompiuteriná tinklà naudoti duomenis, esanèiusLGT failø serveryje.


1 pav. LGT informacinës sistemos infrastruktûra Fig. 1. Infrastructure of information system at LGT


o Ádiegta paieðkos interneto þemëlapiuosesistema.

o Patobulintas þemëlapiø valdymas.o Sukurta interneto þemëlapiø aplikacija, skirta

nustatyti geologiniø objektø LKS-94 koordinatesortofotografiniø þemëlapiø pagrindu.

o Sukurta darbo su interneto þemëlapiais pagal-bos sistema.

o Ádiegta interneto þemëlapiø vartotojø admi-nistravimo sistema.

Naujø geologinës informacijos valdymopriemoniø diegimas

2003 metais Lietuvos geologijos tarnyboje buvoádiegta ir iðbandyta nauja programinë áranga GDM,skirta valdyti ir modeliuoti geologinius duomenis.

GDM (Geological Database Management) – taipatikima ir veiksminga geologiniø duomenø valdymoprograminë áranga. Naudojama ji palengvina græþi-niø, profiliø, mëginiø, geologiniø ir topografiniøkontûrø ir kitokiø duomenø tvarkymà ir valdymà.Programa gali interpoliuoti ir modeliuoti duomenistrimatëje erdvëje. Visø pirma sukuriami atskirøgeologiniø sluoksniø pavirðiai, juos sujungus irpakoregavus gaunamas trimatis geologinis modelis.Ðis modelis GDM aplinkoje pavaizduojamas 2Dþemëlapiais arba pasirinktos krypties geologiniaispjûviais. Pasitelkiant papildomus GDM programospriedus ir VRML (Virtual Reality Modeling Language)formato bylø perþiûrëjimo programas, geologinismodelis gali bûti eksportuotas ir pavaizduotas 3Derdvëje.

Testavimo metu funkciniø programinës árangosproblemø nepastebëta. Daugiausia problemø kilodël duomenø parengimo ir jø kokybës.

Programinës árangos funkcinës galimybës galibûti pritaikomos:

a) ávairiø informacijos ðaltiniø (græþiniø pjûviø,pavirðiø izolinijø, geofiziniø kreiviø, geoche-minës analizës duomenø ir pan.) analizei,sugretinti;

b) iðskirti geologinius pavirðius;c) interpoliuoti geologinius duomenis;d) atlikti pasluoksná 3D geologiná modeliavimà;e) greitai sudaryti þemëlapius, geologinius

pjûvius.Ði programinë áranga buvo iðbandoma naudojant

konkreèius Lietuvos geologinius duomenis.Testavimo metu visapusiðkai iðanalizuotiprograminës árangos pranaðumai, trûkumai irgalimybës, buvo sukurti bandomieji geologiniaimodeliai (2 pav.).

New Devices for Managing theGeological Data

GDM (Geological Database Management) is a reliable andpowerful software application for managing and modelinggeological data. It helps to administer and to manage data ondrill holes, profiles, geological or topographical surfaces, etc.The program can interpolate and model the data. First of all,surfaces of various geological formations must be createdand later all surfaces must be combined into a final geologicalmodel. This model can be displayed only as 2D maps or anydirection profiles in GDM, but it is possible to exportgeological models into the VRML (Virtual Reality ModelingLanguage) format and display them in 3D using variousVRML viewers.

GDM software was tested with geological data of LGTand some tentative geological models of Lithuania were made(Fig. 2). We didn’t notice any problems as to the functionalityof the software while testing GDM software. All the difficultieswe ran into were related with the preparation and quality ofdata.

Geological Survey of Lithuania was involved into theLithuanian–Danish project “Tools for groundwater andsurface water analysis during implementation of the WaterFramework Directive in Lithuania” in 2003. In this wayLGT got DHI (Danish Hydraulic Institute) software forsurface and ground water hydrodynamic modeling. During2003, hydrodynamic models of the Dotnuvëlë and the Ðeðuperivers were started to calibrate with this software.

J. Belickas, V. Rapðevièius, S. Baltrënas, Þ. Dënas, A. Pozingis, R. Aleknienë, L. Papievis,

Geological Survey of Lithuania


2 pav. Á VRML formatà eksportuoto GDM geologiniomodelio 3D vaizdas

Fig. 2. Tentative GDM geological model exported intoVRML format

Taip pat 2003 metais Lietuvos geologijos tarnybabuvo átraukta á bendrà Lietuvos–Danijos projektà„Poþeminio ir pavirðinio vandens analizës priemonëságyvendinant Bendràjà vandens politikos direktyvàLietuvoje“. Ðio projekto pradinëje stadijoje Danijoshidraulikos institutas (DHI) suteikë Lietuvos geologijostarnybai kompiuterinæ programinæ árangà, skirtàatlikti pavirðinio ir poþeminio vandens hidrodi-naminá modeliavimà. Buvo perduotos keturioskompiuterinës programos: MIKE BASIN, MIKE 11,MIKE DAISY, MIKE SHE. Ðiø programø pagalbapraëjusiais metais buvo parengti ir pradëtikalibruoti Dotnuvëlës ir Ðeðupës upiø pavirðinio irpoþeminio vandens hidrodinaminiai modeliai.

PRIEDAIAPPENDICES 77

P R I E D A IAppendices

Veikla komitetuose, komisijose,tarybose, tarpþinybinëse darbogrupëse

Activities in committees,commissions, councils, jointworking groups

78 PRIEDAIAPPENDICES

Sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyrisCompiled the Scientific Technical Information (MTI) office of the Information Department


Dalyvavimas simpoziumuose,konferencijose, seminaruose

Participation in symposia,conferences, workshops






Sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyrisCompiled by the Scientific Technical Information (MTI) office of the Information Department


Mokslinës techninës informacijos poskyris (toliauMTI) nuolat kaupia bibliografinæ informacijà „Lietu-vos geologø publikacijos“, „Publikacijos Lietuvosgeologijos tematika“ posistemëje „Bibliofondas“(„Lietuvos geologijos bibliografija“). Ið 2003 m.publikacijø sudaryti ir ávesti 448 bibliografiniaiapraðai. Iki 2004 m. sausio 6 d. „Lietuvos geologijosbibliografijoje“ buvo 6 680 áraðai.

Bibliografinæ informacijà ar konkreèias pub-likacijas galima gauti:

Lietuvos geologijos tarnyba,MTI poskyris (kab. 208, 209),

S. Konarskio g. 35, 03123 VilniusTel. 233 15 35; faks. 233 61 56;

http//www.lgt.lt;El. paðtas: [email protected]

2003 metø publikacijos Lietuvos geologijos tematika

L. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë, N. Martynënienë,Lietuvos geologijos tarnyba

Publications on Lithuaniangeology in 2003

Scientific Technical Information Sub-department compile thepublications: “Publications of Lithuanian geologists”,“Publications on Lithuanian geology”in data base “Biblio-graphy of Lituanian geology” subsystem “Bibliofondas”.448 bibliographical records were prepared in 2003.“Bibliography of Lituanian geology” stores 6680 records.

Bibliographical information is available through:

Geological Survey of Lithuania,MTI office (rooms 208, 209),

S. Konarskio, 35, LT–03123 Vilnius, LithuaniaTel.: + 370 5 233 15 35; Fax.: + 370 5 233 61 56;

http//www.lgt.lt;E-mail: [email protected]


1. Bendroji ir regioninë geologija1. General and Regional Geology

1.1. Paleontologija ir stratigrafija1.1. Paleontology and Stratigraphy

Fedorowicz S. Interlaboratory comparison of TL dating results in the Vilkiškës profile (Lithuania) // Geologija. –2003. – Nr. 42. – P. 40–44: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 43–44

Fedorowicz S. Thermoluminescence method: outline of history, foundations, principle, possibilities, perspectivesand limitations // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 28–35: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 34

Grigelis A. Kreidos periodo parkas pasipildë Èilëje: [Èilës geologai surado iškastinio roplio, pavadintoDomeykosaurus chilensis, liekanas. Surasta apie 40 proc. šio gyvûno skeleto. To pakako padaryti išvadà, kad tai naujadinozaurø rûšis] // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 10. – P. 30–31

Jankauskas T. Stratigrafijos mokslas XXI amžiuje Baltijos šalyse ir pasaulyje = Stratigraphic Science in 21st

Century in the Baltic States and the World // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 5–9: iliustr. – Santr. angl.

Katinas V., Nawrocki J. Apatinio triaso neorientuoto kerno paleomagnetiniai tyrimai Galzdonø-1 græžinyje =Paleomagnetic research of the lower Triasic unoriented drill-core in the borehole Galzdonai-1 // Litosfera. – 2003. –Nr. 7. – P. 34–40: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 39–40

Lazauskienë J., Ðliaupa S., Musteikis P., Brazauskas A. Sequence stratigraphy of the Baltic Silurian succession:tectonic control on the foreland infill // Tracing Tectonic Deformation Using the Sedimentary Record. – London,2003. – P. 95–115: iliustr. – Bibliogr.: p. 113–115. – (Geological Society of London; Special Publications No. 208)

Paškevièienë L. Ankstyvojo ir viduriniojo ordoviko akritarchø bendrijos Baltijos baseino pietrytinëje dalyje =Early and Middle Ordovician acritarch associations in the South-eastern Baltic area // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. –P. 26–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33

Radzevièius S. Švento Kryžiaus kalnø uenlokio ir ludlovio ribos monograptidai (Graptoloidea) = Monograptids(Graptoloidea) from Holly Cross Mountains at the Wenlock–Ludlow boundary // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 44–49:iliustr. – Bibliogr.: P. 50

Valiukevièius J. New Silurian nostolepids (Acanthodii, Pisces) of Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 51–68:iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 66–67

1.2. Petrografija ir litologija1.2. Petrography and Lithology

Kabailienë M. Kristalografija: vadovëlis geologijos ir kitø fiziniø mokslø specialybiø studentams / Vilniausuniversitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 147, [1] p.: iliustr.

Kleišmantas A. Effects of chemical composition and temperature on the formation of beryl varietes // Geologija. –2003. – Nr. 41. – P. 3–13: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 12

Melezhik V. A., Zwaan B. K., Motuza G., Roberts D. L., Solli A., Fallick A. E., Gorokhov I. M., Kusnetzov A. B. Newinsights into the geology of high-grade Caledonian marbles based on isotope chemostratigraphy // NorwegianJournal of Geology. – 2003. – Vol. 83. – P. 209–242: iliustr. + žml. – Bibliogr.: p. 229–230

Navickas A. A., Ðpokauskas A., Ðtuopys A. Factors that influence analcime formation // Geologija. – 2003. – Nr. 42. –P. 19–25: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 25

Paèësa A. Seismological monitoring in Lithuania // International Workshop “Geosciences for Urban Developmentand Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: GeologicalSurvey of Lithuania, 2003. – P. 68–71: iliustr.

Shogenova A., Fabricius I. L., Korsbech U., Rastenienë V., Ðliaupa S. Glauconitic rocks in the Baltic area: estimationof specific surface // Proceedings of the Estonian Academy of Sciences. Geology. – 2003. – Vol. 52, No. 2. – P. 69–86:iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 85


Skridlaitë G., Taran L., Bogdanova S. Different metamorphic Proterozoic evolutions in the west of East EuropeanCraton // EGS – AGU – EUG Joint Assembly, Nica, France, 06–11 April 2003. – Nice, 2003. – 1 p. – (GeophysicalResearch Abstracts; Vol. 5)

Skridlaitë G., Wiczniewska J., Duchesne J.-C. Ferro – potassic A-type granites and related rocks in NE Poland andS Lithuania: west of the East European Craton // Precambrian Research. – 2003. – Vol. 124. – No. 2–4. – P. 305–326

Ðimkevièius P., Ahlberg A., Grigelis A. Jurassic smectite and kaolinite trends of the East European Platform:implications for palaeobathymetry and palaeoclimate // Terra Nova. – 2003. – Vol. 15, No. 4. – P. 225–229: iliustr. –Bibliogr.: p. 229

Ðimkevièius P., Grinkevièiûtë E., Ahlberg A. Late Jurassic clay mineral suites of the Annero Formation, SouthernSweden // GFF. – 2002. – Vol. 124, Pt. 3. – P. 127–130: iliustr. – Bibliogr.: p. 130

Vareikienë O., Marmo J., Kadûnas V., Lindqvist K. Mineral mode of occurence of selected elements in the finefraction of soil (horizon A1) Ašmena Highlands, Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 9–18: iliustr. – Santr. liet.,rus. – Bibliogr.: p. 16

Vosylius G. Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai VakarøLietuvoje = Lithological variations of the Ablinga and Giruliai formations of the middle cambrian Deimena Group ofWest Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 12–19: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 17

1.3. Tektonika ir geofizika1.3. Tectonics and Geophysics

Geodinaminis monitoringas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 20–21

Grad M., Jensen L., Keller R., Guterch A., Thybo H., Janik T., Tiira T., Yliniemi J., Luosto U., Motuza G.,Nasedkin V., Czuba W., Gaczynski E., Uroda P., Miller K., Wilde-Piorko M., Komminaho K., Jacyna J., Korabliova L.Crustal structure of the Trans-European suture zone region along POLONAISE’ 97 seismic profile P4 // Journal ofGeophysical Research. – 2003. – Vol. 108, No. B 11 – P. 12-1–12-24

Korabliova L., Ðliaupa S., Nasedkin V. Skirtingos genezës tipiniø geologiniø struktûrø modeliavimas panaudojantGM–SYS programà = Modelling of the different geological bodies using GM–SYS programme (potential fields) //Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 49–52: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Lietuvos tektoninë sandara = Tectonic strukture of Lithuania / red. P. Suveizdis; Geologijos ir geografijosinstitutas. – Vilnius, 2003. – 160 p.: iliustr. + žml. – Santr. angl. ir rusø k. – Bibliogr.: p. 123–130

Motuza G. West Lithuanian Granulite Domain: An integrated approach // The Baltic Sea Region: Formation andDeformation of the Crust: Seminar in Tartu, Estonia, March 4, 2003: Programme and Abstracts. – Tartu, 2003. – P. 13–14

Motuza G., Nasedkin V., Korabliova L. Giluminis seisminis zondavimas – žvilgsnis á litosferos gelmes = DeepSeismic Sounding – a Look into the Deeps of Lithosphere // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 6–16: iliustr. –Santr. angl. – Bibliogr.: p. 14

Nasedkin V., Korabliova L., Karmazinas B., Motuza G. Potencialûs laukai ir jø duomenø taikymas tiriant lokaliasstruktûras bei naftos telkinius = Potential Fields and Their Use in Oil Prospecting // Geologijos akiraèiai. – 2002. –Nr. 3–4. – P. 17–20: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 20

Nasedkin V., Korabliova L., Ðeèkus R., Motuza G., Jacyna J. International geophysical activities in Lithuania //International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18,2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 62–64: iliustr.

Nasedkin V., Ðliaupa S., Korabliova L., Motuza G. Gravitacinio lauko monitoringas = Monitoring of gravity field //Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 53–55: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Neakivaizdinë pažintis su Žemës gelmiø sandara / redakcijos skiltis // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. –P. 4–5

Paèësa A. Lietuvos seismologinis monitoringas 2002 metais = Seismological Monitoring in Lithuania – 2002 //Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2002. – 2003. – P. 47–49: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.


Paèësa A. Požeminiø smûgiø aidai Lietuvoje: [apie istoriniuose šaltiniuose užfiksuotus žemës drebëjimus Lietuvojeir Ignalinos AE seisminëse stotyse bei Norvegijos seisminës observatorijos fiksuojamus seisminius ávykius] //Žaliasis pasaulis. – 2003. – Kovo 27. – P. 10

Puura V., Floden T., Mokrik R. The past and present structure of the Phanerazoic Baltic sedimentary basin //The Baltic Sea Region: Formation and Deformation of the Crust: Seminar in Tartu, Estonia, March 4, 2003: Programmeand Abstracts. – Tartu, 2003. – P. 22–24. – Bibliogr.: p. 24

Skridlaitë G., Willingshofer E., Stephenson R. P-T-t modelling of Proterozoic terranes in Lithuania: geodynamicimplications for accretion of Southwestern Fennoscandia // GFF. – 2003. – Vol. 125. – P. 201–211

Suveizdis P. Pabaltijo ir gretimø srièiø alpinio komplekso istorinë raida = Evolution of the Alpine complexes ofthe Baltic region and adjacent areas // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 13–25: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 24–25

Ðeèkus R. Seklioji geofizika – ieškojimai ir atradimai = Shallow Geophysics – Searches and Discoveries //Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 21–27: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 26

Ðliaupa A. Formation and architecture of the Quaternary glacial succession // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 31–37:iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 36

Ðliaupa S. Tectonic framework of the Kaunas city and its impact to environmental problems // InternationalWorkshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius,Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 92–94: iliustr.

Thornberg C. R., Heliker Ch., Sherrod D. R., Kauahikaua J. P., Miklius A., Okubo P. G., Trusdell F. A., Budahn J. R.,Ridley W. I., Meeker G. P. Kilauea East Rift Zone Magmatism: an Episode 54 Perspective // Journal of Petrology. –2003. – Vol. 44. – No. 9. – P. 1525–1559

Zakarevièius A. Ar juda žemë po atomine elektrine?: [ši problema nagrinëjama remiantis IAE geodinaminiopoligono duomenimis, kurie leidžia teigti, kad atominës elektrinës rajone ir šiuo metu vyksta aktyvûs tektoniniaiprocesai] // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 3. – P. 14–15, 29: iliustr.

1.4. Kvartero geologija1.4. Quaternary Geology

Antanaitis-Jacobs I., Kisielienë D., Stanèikaitë M. Archeobotanika Lietuvoje: makrobotaniniai ir palinologiniaityrinëjimai // Lietuvos archeologija. – 2003. – T. 26. – P. 79–100

Balakauskas L. Formation and evolution of the Skrebiškiai karst peat-bog (Northern Lithuania) according topollen data // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 36–42: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 41

Baliukevièius A., Blaþauskas N., Juozapavièius G., Jurgaitis A., Ðinkûnas P. Gargždø–Priekulës zandro-deltossedimentacijos sàlygos = Conditions of Gargždai–Priekulë sandur-deltaic deposits sedimentation // Litosfera. –2003. – Nr. 7. – P. 41–46: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 45

Baltrûnas V., Pukelytë V. Pleistoceno morenø granuliometrinës sudëties santykinës entropijos kaitos ypatumaiPietø Lietuvoje = Variability peculiarities of relative entropy of Pleistocene till grain-size in South Lithuania //Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 45–50: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 49–50

Bitinas A. Methodology of Quaternary investigations: synergetic point of view // International Symposium onHuman Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn,2003. – P. 56–57

Bitinas A., Damušytë A., Aleksa P., Stanèikaitë M. Nemuno deltos regiono geologinë raida = GeologicalDevelopment of Nemunas Delta Region // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 17–27: iliustr. – Santr. angl. –Bibliogr.: p. 26–27

Blaþauskas N. Prieledyniniø srautø nešmenø sedimentacija Pietryèiø Lietuvos lygumoje = PeriglacialSedimentation in the South–east Lithuanian Plain // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 10–16: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 16

Èesnulevièius A., Morkûnaitë R. Correlation of genetic and morphometric types of Šventoji River catchmentrelief (north-east Lithuania) // Geological Quarterly. – 2003. – Vol. 47, No. 2. – P. 149–154: iliustr. – Bibliogr.: p. 154

Dvareckas V., Gaigalas A., Kibirkštis G. Varënës upës slënio morfogenezë // Mokyklos reforma: patirtis irproblemos: IV respublikinës konferencijos „Bendrojo lavinimo dalykø dëstymas reformuotoje mokykloje“ straipsniørinkinys / Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius, 2003. – P. 63–67


Gaigalas A. Gamtos aplinkos atspindys Žemës knygoje // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 3. – P. 16–17: iliustr.

Gaigalas A. Puèkoriø (Puškoriø) atodanga: [Vilnios upës slënio dešinëje pusëje esantis skardis – tai unikaliNemuno apledëjimo Grûdos stadijos ledyno galinës morenos atodanga, kuri buvo aprašyta jau 1859 m. A. H. Kirkovoknygoje „Pasivaikšèiojimas po Vilniø ir jo apylinkes“] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 7. – P. 4

Gaigalas A. The environmental study of the Bronz – Iron age transition period of the Eastern Europe // Impactof the Environment on Human Migration in Eurasia: International Conference, 15–18 November 2003, St. Petersburg,Russia: Book of Abstracts and Programme. – St. Petersburg, 2003. – P. 31

Gaigalas A., Dvareckas V. The evaluation of river valleys in Lithuania from deglaciation to recent changes anddata from the sediment infill of oxbow lakes // Netherlands Journal of Geosciences. – 2002. – Vol. 81, No. 3/4. –P. 407–416

Galvydytë D., Kavaliauskas P. Lietuvos paviršiaus deglaciacijos ir geomorfologinio rajonavimo problemos =The problem of deglaciation and geomorphologic regionalization of Lithuania // Geografija. – 2003. – Nr. 39 (2). –P. 5–19: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 18

Grigienë A., Milkevièius M., Stanèikaitë M. Palaeoenvironmental changes in Northwestern Lithuania accordingto pollen and diatom analysis data // International Symposium on Human Impact and Geological Heritage, 12–17May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 70–72. – Bibliogr.: p. 72

Guobytë R. An extent and age of the Last Glaciation in Lithuania // XVI INQUA Congress Programs withAbstracts, July 23–30, 2003, Reno Hilton Hotel and Conference Center, Reno, Nevada, USA / Desert ResearchInstitute. – Reno, Nevada, 2003. – P. 144

Jarmalavièius D., Þilinskas G. Dabartinës žemyno krante esanèio apsauginio paplûdimio kopagûbrio dinamikostendencijos = Recent trends of continental beach duneridges dynamics // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). –P. 61–67: iliustr. – Santr. angl.

Kondratienë O., Bitinas A., Ðeirienë V. Tarpledynmeèiø ežerø nuosëdos Kintø-19 pjûvyje (Pajûrio žemuma, VakarøLietuva) // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 48–61: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 59

Krzywicki T. The maximum ice sheet limit of the Vistulian Glaciation in north-eastern Poland and neighbouringareas // Geological Quarterly. – 2002. – Vol. 46, No. 2. – P. 165–188: iliustr. – Bibliogr.: p. 185–188

Morkûnaitë R. Ko galëtum pasimokyti iš žemyniniø kopø tyrinëjimø Lenkijoje // Geografijos aidai. – 2003. –Nr. 3. – P. 5

Morkûnaitë R., Èesnulevièius A. Features and assessment of Vilnius relief dynamic // 4th European Congresson Regional Geoscientific Cartography and Information Systems, Bologna, Italy, 17–20 June 2003: Proceedings.Vol. I. – Bologna, 2003. – P. 358–359: iliustr. – Bibliogr.: p. 359

Morkûnaitë R., Èesnulevièius A. Vilnius city relief changes and their evolution // International Symposium onHuman Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn,2003. – P. 93–95: iliustr. – Bibliogr.: p. 95

Morkûnaitë R., Èesnulevièius A., Dvareckas V., Paukštë M., Jakuško O. F. Geomorfologièeskoe rajonirovanieSvencjanskoj (Švenèioniø) vozvyšennosti // Prikladnaja limnologija. – 2002. – Vyp. 3. – P. 69–76

Morkûnaitë R., Pilipaitis A., Dvareckas V. Geomorphological conditions in the Middle and Lower Ûla valley(South-eastern Lithuanian sand plain) based on new cartographical and lithological data // Folia Geographica. Ser.Geographica – physica. – 2002–2003. – Vol. XXXIII–XXXIV. – P. 139–154: iliustr. – Bibliogr.: p. 153–154

Morkûnaitë R., Ðinkûnas P., Èesnulevièius A., Paškauskaitë J. Wydmy i cechy granulometryczne piaskóweolicznych obszaru Kazlø Rûda (Poludniovo-Zachodnia czæúã Litwy) // Utwory i Formy Eoliczne. – Poznañ, 2003. –P. 31–40

Paškauskas S. Kai kurie dabartinës morfogenetinës vëjo veiklos Pajûrio žemumos agrolandšafte aspektai =Some aspects of recent morphogenetic wind activity in the Coastal plain agrolandscape // Geografijos metraštis. –2002. – T. 35 (1–2). – P. 77–86: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 85

Rinterknecht V. R., Raisbeck G. R., Yiou F., Clark P. U., Brook E. J., Bitinas A., Lunkka J. P., Marks L.,Pavlovskaya I., Piotrowski J. Late Pleistocene deglaciation chronology of the Scandinavian Ice Sheet southernmargin // XVI INQUA Congress Programs with Abstracts, July 23–30, 2003, Reno Hilton Hotel and ConferenceCenter, Reno, Nevada, USA / Desert Research Institute. – Reno, Nevada, 2003. – P. 222

Satkûnas J., Grigienë A., Velichkevich F., Robertsson A.-M., Sandgren P. Upper Pleistocene stratigraphy at theMedininkai site, eastern Lithuania: a continuous record of the Eemian–Weichselian sequence // Boreas. – 2003. –Vol. 32. – P. 627–641


Simniškytë A., Stanèikaitë M., Kisielienë D. Continuity and discontinuity in the Juodonys archaeological complex //Muinasaja teadus. – 2003. – T. 13. – P. 267–286: iliustr. – Bibliogr.: p. 284–286. – (Arheoloogiga Läänemeremaades)

Simniškytë A., Stanèikaitë M., Kisielienë D., Girininkas A., Daugnora L., Guobytë R. Juodonys ir Jaros apyežeris:gyventojai ir gamta // Lietuvos archeologija. – 2003. – T. 26. – P. 113–138

Stanèikaitë M. Gamtinës aplinkos kaitos ypatumai vëlyvajame ledynmetyje ir holocene // Lietuvos archeologija. –2003. – T. 26. – P. 139–150

Stanèikaitë M., Milkevièius M., Kisielienë D. Palaeoenvironmental changes in the environs of Žadeikiai Bog, NWLithuania, during the Late Glacial and the Holocene according to palaeobotanical and 14C data // Geologija. – 2003. –Nr. 43. – P. 47–60: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 59–60

Ðvedas K. Liosai ir liosiški dariniai senojo apledëjimo ekstraglacialinëse zonose = Description of loess an loess-derived sediments in extra–glacial zones of the Pleistocene glaciation // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). –P. 120–130: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 129–130

Valiûnas J. Odë Lietuvos reljefui = An ode to Lithuanian relief: [apie monografijà „Lietuvos reljefo kadastras(elektroninis variantas)“] // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 345

1.5. Jûrø geologija1.5. Marine Geology

Baltijos jûros akvatorijos geologiniai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija –visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 8

Bitinas A. The Lithuanian coast of the Baltic Sea: natural processes and human influence // Rapid TransgressionsInto Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and ExcursionGuide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 67

Bitinas A., Þulkus V., Maþeika J., Petrošius R., Kisielienë D. Medžiø liekanos Baltijos jûros dugne: pirmieji tyrimørezultatai = Tree remnants on the bottom of the Baltic Sea: the first results of investigations // Geologija. – 2003. –Nr. 43. – P. 43–46: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 45–46

Damušytë A. Litorina Sea at the Lithuanian coast // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: RegionalConference, 8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and Exursion Guide Book. – Gdañsk: Polish GeologicalInstitute, 2003. – P. 71

Emelyanov E. M. Litorina transgression and formation of the “underwater stolpe river’s” avandelta in theSouthern Gotland Deep // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003,Gdansk–Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdansk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 19

Floden T., Puura V., Bjerkéus M., Mokrik R., Tuuling I. The Baltic and Bothnian Sea Bed – correlations and tectonicdisturbances // The Baltic Sea Region: Formation and Deformation of the Crust: Seminar in Tartu, Estonia, March4, 2003: Programme and Abstracts. – Tartu, 2003. – P. 24–26. – Bibliogr.: p. 25–26

Gelumbauskaitë L. Þ. Holocene history on the northern part of the Kuršiø Marios (Curonian) Lagoon // Baltica. –2002. – Vol. 15. – P. 3–12: iliustr. – Bibliogr.:p. 12

Gelumbauskaitë L. Þ. On the morphogenesis and morphodynamics of the shallow zone of the Kuršiø Nerija(Curonian Spit) // Baltica. – 2003. – Vol. 16. – P. 37–42: iliustr. – Bibliogr.: p. 42

Gelumbauskaitë L. Þ., Gaidelytë K. Paleogeography of the northern part of the Kuršiø Marios in Late Glacial andPost-Glacial periods // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 75. – Bibliogr.: p. 75

Kabailienë M. Sea level changes and history of human activity along the southeastern Baltic Sea coast accordingto palaeoecological and geological data // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference,8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute,2003. – P. 33–34. – Bibliogr.: p. 34

Morkûnaitë R., Janukonis Z. The impact of nature and anthropogenic action to the coast structure and dunes inCuronian Spit (Lithuania) // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003,Gdañnsk–Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 43–44

Puura V., Flodén T., Mokrik R. Läänemere geologia ja kavandatav rahvusvaheline merepõhja puurimisprojekt //Eesti geoloogide neljas ülemaailmne kokkutulek: Eesti geoloogia nere sajandi künnisel: Konverentsi materjalid jaekskursioonijuht = The Fourth World Meeting of Estonian Geologists: Estonian Geology in the Beggining of the NewCentury: Conference Materials and Excursion Guide / The Geological Society of Estonia and Institute of Geology,University of Tartu. – Tartu, 2003. – P. 67–70


Puura V., Flodén T., Mokrik R. The Baltic Sea basin in the geology of Fennoscandia and Baltic region // Litosfera. –2003. – Nr. 7. – P. 134–137: iliustr. – Bibliogr.: p. 137

Trimonis E. Aptarta Pasaulinio vandenyno tyrimø raida: [2003 m. rugsëjo 8–12 d. Kaliningrade vyko VIITarptautinis okeanografijos istorijos kongresas, kuriame daug dëmesio skirta okeanologijos mokslo laimëjimams,tarptautiniam bendradarbiavimui tiriant Pasauliná vandenynà ir kt. Kongreso dalyvius priëmë Kaliningrado sritiesgubernatorius, laivyno admirolas V. G. Jegorovas] // Mokslo Lietuva. – 2003. – Nr. 17. – P. 5

Trimonis E. Lietuvos akvatorija Baltijos jûroje: geologinës aplinkos ir raidos analizë = Lithuanian aquatory in theBaltic Sea: analysis of geological environment and development // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 258. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Trimonis E., Gulbinskas S., Kuzavinis M. The Curonian Lagoon bottom sediments in the Lithuanian water area //Baltica. – 2003. – Vol. 16. – P. 13–20: iliustr. – Bibliogr.: p. 19–20

Trimonis E., Vaikutienë G. Reflection of sea-level changes in the SE Baltic Sea sediments // Rapid TransgressionsInto Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and Exursion Guide-Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 87. – Bibliogr.: p. 87

Þaromskis R. Keletas pastabø apie E. Trimonio „Jûrø ir vandenynø geologijos“ vadovëlá // Geologija. – 2003. –Nr. 41. – P. 52–53

Þilinskas G., Jarmalavièius D., Pupienis D. Jûros priekrantës sànašø papildymo poveikis kranto bûklei = Theinfluence of nourishment of nearshore sediment supplies on the coast // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). –P. 89–98. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 98

1.6. Geologijos istorija1.6. History of Geology

Augulytë L., Ramanauskienë L., Ðvedaitë E., Martynënienë N. 2002 metø publikacijos Lietuvos geologijostematika = Publications on Lithuanian geology in 2002 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai:[metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 75–105. – Tekstaslygiagr. liet., angl.

Aukštas geologinës veiklos ávertinimas: [doc. dr. Gediminas Motuza išrinktas Lenkijos menø ir mokslø akademijosužsienio nariu] / G. A. informacija // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 67–68: iliustr.

Baltrûnas V. Dr. Algirdui Zuzevièiui – 60. Sveikiname! = Dr. Algirdas Zuzevièius celebrates his 60 years anniversary.Congratulations! // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 282–283: portr.

Baltrûnas V. Padëjæs pagrindus šiuolaikinei geologijai: Juozo Dalinkevièiaus 110 metø jubiliejø pasitinkant //Žaliasis pasaulis. – 2003. – Birž. 12. – P. 8

Baltrûnas V. Suvokæs bekraštæ erdvæ, supratæs begaliná laikà: akademiko profesoriaus Juozo Dalinkevièiaus 110metø jubiliejø pasitinkant // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 6. – P. 24–26: iliustr.

Baltrûnas V. Žinomo geologo ir mokslininko profesoriaus Juozo Dalinkevièiaus 110-øjø gimimo metiniø renginiai //Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 61–62: iliustr.

Èesnulevièius A., Dvareckas V. Ignoto Domeikos indëlis á geografiná gamtos ir visuomenës pažinimà = IgnotasDomeika’s contribution to geographical knowledge of nature and society // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). –P. 326–328: iliustr.

Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, seminaruose = Participation in symposia, conferences, workshops //Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2002 / sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris. – Vilnius, 2003. – P. 71–74. – Tekstaslygiagr. liet., angl.

Dundulis K., Jurgaitis A. Hidrogeologijos ir inžinerinës geologijos katedrai – 40 metø = Forty Years ofHydrogeology and Engineering Geology Department // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijosmedžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 130–137: iliustr. – Santr. angl.

Dundulis K., Jurgaitis A. Hidrogeologø ir inžinieriø geologø „Alma Mater“ 40 metø = Alma Mater ofHydrogeologists and Engineering Geologists Reaches Quadragenarian Age // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. –P. 31–33: iliustr. – Santr. angl.


Gaidytë S., Korkutis V. Dr. Adolfo Valos netekus // Lietuvos aidas. – 2003. – Rugp. 12. – P. 14

Gaigalas A. Leono Rièardo Petrulio (1912–1985) indëlis tiriant Vilniaus kvartero sandarà ir stratigrafijà // Geologijosakiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 45–47: iliustr.

Gaigalas A. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939) = Geology at the Stefan Batory University (1919–1939) // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 43–70: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 65–69

Gaigalas A. Praeitis, dabartis ir ateitis // Širvinta. – 2003. – Liep. 19. – P. 7

Gasiûnienë V. E. Vincui Saulënui 70 // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 61–62: iliustr.

Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas; sudarytojasP. Musteikis – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 162, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. str.gale. – Bibliogr.str. gale. – (Geologijos ir mineralogijos katedros 200 metø bei Hidrogeologijos ir inžinerinës geologijos katedros 40metø jubiliejui pažymëti)

Giluminiai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metørezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 17–18

Grigelis A. Alsidas de Orbinji – žymusis XIX a. paleontologas = Alcide de Orbigny – Famous 19th CenturyPalaeontologist // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 28–36: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 36

Grigelis A. Ignoto Domeikos UNESCO metai Lietuvoje = UNESCO Declared Year of Ignacy Domeyko inLithuania // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 37–41: iliustr. – Santr. angl.

Grigelis A. Paleontologei Valentinai Karatajûtei-Talimaa – akademiko Juozo Dalinkevièiaus premija // Geologijosakiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 66

Grigelis A. Romanas Simonavièius – Lietuvos mineralogijos kûrëjas // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 10. –P. 26–29: iliustr.

Grigelis A. Vilniaus universiteto Mineralogijos katedra 1803–1832 = Vilnius University Mineralogy Departmentin 1803–1832 // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 18–37: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 30–31

Grigelis A. Vilniaus universiteto mineralogijos katedrai – 200 = Bicentenary of Mineralogy Department of VilniusUniversity // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 6–13: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 13

Ávadas = Introduction / Valstybinës mokslo programos „Litosfera“ taryba // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 5–12. –Tekstas lygiagr. liet., angl.

Ávadas. Valstybiniø geologiniø tyrimø programa „Geologija – visuomenei“ // Valstybiniø geologiniø tyrimøprogramos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. –P. 4–5

Juodkazis V. Nors jo ir nëra…: kurso draugo dr. Eduardo Vodzinsko netekus… (1928 07 08 – 2002 09 21) // Geologijosakiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 57–60: iliustr.

Kabailienë M. Geologinës katedros Lietuvos / Vytauto Didžiojo universitete Kaune (1922–1940) = GeologicalDepartments in Lithuanian / Vytautas the Great University in Kaunas (1922–1940) // Geologija Vilniaus universitete:tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 71–85:iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 84

Kisielienë D. Gyvenimas, paskirtas Baltijai (akademikui Vytautui Gudeliui – 80) = The life devoted to the BalticSea (Academician Vytautas Gudelis celebrates his 80 years anniversary) // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36(1). – P. 274–281: portr. – Bibliogr. rodyklë: p. 277–281

Kliaugienë E. Socrates / Erazmus programa: [SOCRATES programa sukurta 1995 m., siekiant sujungti ESfinansuojamus projektus. Paprogramë ERASMUS suteikia galimybæ studentams 3–12 mënesius studijuoti 15-ojeEuropos Sàjungos šaliø] // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 8–9. – P. 12–13

Laškovas J. Geologà Juozà Miklovà prisimenant // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 56: iliustr.

Leidiniø pagal programos „Geologija – visuomenei“ rezultatus sàrašas // Valstybiniø geologiniø tyrimøprogramos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai; Lietuvos geologijos tarnyba. – 2003. – P. 37–44

Lietuvos geologijos muziejus = Lithuanian Museum of Geology / Lietuvos Respublikos švietimo ir moksloministerija, Geologijos ir geografijos institutas; [parengë: V. Baltrûnas, I. Norvaišas, A. Uginèius; vertë: G. Skridlaitë,P. Šimkevièius, J. Valiûnas]. – Vilnius, 2003. – 16, [1] p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.


Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø leidiniai = Publications of Geological Survey of Lithuania in 2002 /sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai:[metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 106–120. – Tekstaslygiagr. liet., angl.

Lietuvos spauda apie geologijà 2002 metais = Lithuanian press concerning geology in 2002 / atrinko: L. Augulytë,L. Ramanauskienë, E. Švedaitë, N. Martynënienë // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai:[metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 106–117. – Tekstaslygiagr. liet., angl.

Mikaila V. Prasmingai prabëgæ metai: Staselës Abramavièiûtës-Garunkštienës 75-meèiui // Geologijos akiraèiai. –2002. – Nr. 3–4. – P. 50–51: iliustr.

Misiûnas A. Dr. Adolfas Vala: [nekrologas] // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 64–65: portr.

Mockevièius J. Ávadas: Lietuvos geologijos tarnyba 2002-ieji = Geological Survey of Lithuania in 2002 // Lietuvosgeologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: AnnualReport 2002. – Vilnius, 2003. – P. 5–6. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Motuza G. Plaktuku ir mintimi – Ignoto Domeikos geologiniai darbai = Mente et Malleo – Works Done by IgnacyDomeyko // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 43–51: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 51

Motuza G. Vilniaus universiteto kristaliniø uolienø rinkiniai // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinëskonferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 151–162: iliustr. –Santr. angl. – Bibliogr.: p. 161

Musteikis P. Geologijos ir mineralogijos katedra nepriklausomybës laikotarpiu (1991–2003) = Geology and MineralogyDepartment after Restoration of Independence (1991–2003) // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinëskonferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 122–129: iliustr. –Santr. angl.

Naræbski W., Wójcik Z. Homage to Ignacy Domeyko (1802–1889) at the 200th anniversary of his birth // AnnalesSocietatis Geologorum Poloniae. – 2003. – Vol. 73, No. 1. – P. 1–26: iliustr. – Santr. lenk. – Bibliogr.: p. 23–24

Naræbski W., Wójcik Z. Mineralogic – petrographical school of Stanislaw Maùkowski at the Stefan BatoryUniversity // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 22–30: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 30

Paminëtos akademiko, profesoriaus Juozo Dalinkevièiaus 110-sios gimimo metinës / „G. A.“ informacija //Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 63

Paškevièius J. Geologijos ir mineralogijos katedra (1963–1990) = Geology at Vilnius University (1963–1990) //Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniausuniversiteto leidykla, 2003. – P. 98–121: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 116–119

Paškevièius J. Geologijos pradžia Vilniaus universitete 1579–1803 metais = Geology at Vilnius University in 1579–1803 // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius,2003. – P. 6–17: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 15–16

Paškevièius J. Profesorius Juozas Dalinkevièius: 110-sioms gimimo metinëms = Professor Juozas Dalinkevièius:110th Birthday Commemorations // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 24–30: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.:p. 29–30

Paškevièius J. Vilniaus universiteto geologijos katedros = Geological Departments of Vilnius University //Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 3–21: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 18–19

Projektø, atliktø pagal programà „Geologija – visuomenei“, sàrašas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos„Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 25–36

Romano Simonavièiaus ataskaita iš užsienio kelionës, atliktos 1803 m. / iš lenkø kalbos vertë A. Grigelis //Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 14–17

Romano Simonavièiaus laiškas Adomui Jurgiui Èartoriskiui, 1810 m. / iš lenkø kalbos vertë A. Grigelis // Geologijosakiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 17–18

Rudnickaitë E. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos muziejui 200 metø = Bicentenary of VilniusUniversity Geology and Mineralogy Museum // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 19–23: iliustr. – Santr. angl. –Bibliogr.: p. 23

Rudnickaitë E., Þalûdienë G. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos muziejus = Vilnius UniversityGeology and Mineralogy Museum // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniausuniversitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 138–150: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 149–150


Sakalauskas K. Geologui – ordoviko tyrinëtojui – 70: [dr. Jevlampijaus Laškovo 70-meèiui] // Geologijos akiraèiai. –2002. – Nr. 3–4. – P. 52–53: iliustr.

Skuodienë I. Romanas Simonavièius – pirmasis Lietuvos geologas, A. Vernerio idëjø skleidëjas universitete =Roman Symanowicz – the first Lithuanian geologist to spread ideas of Abraham Werner at Vilnius University //Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniausuniversiteto leidykla, 2003. – P. 38–42. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 41

Skuodis V. Leonas Petrulis ir Lietuvos pogrindis // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 48–49: iliustr.

Skuodis V. Geologija Vilniaus universitete 1940–1963 metais = Geology at Vilnius University in 1940–1963 //Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniausuniversiteto leidykla, 2003. – P. 86–97. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 95–96

Skuodis V. Profesoriaus širdis buvo jautri: [straipsnis skirtas profesoriaus Èeslovo Kudabos netektiesdešimtmeèiui] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 2. – P. 3

Skuodis V. Profesorius Juozas Dalinkevièius – Lietuvos geologinës mokyklos kûrëjas // Lietuvos aidas. – 2003. –Birž. 16. – P. 5

Skuodis V. Profesorius Juozas Dalinkevièius kaip asmenybë: [kalba, pasakyta 2003 m. birželio 12 d. Vilniaus universitete,minint akad. prof. Juozo Dalinkevièiaus 110-àsias gimimo metines] // Lietuvos aidas. – 2003. – Birž. 16. – P. 5

Skuodis V. Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jø likimai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. –146 p.

Skuodis V.: bibliografijos rodyklë / [sudarë P. Vaitkûnas]. – Vilnius: Gairës, 2003. – 455, [1] p.: portr.

Trimonis E. Ážymaus okeanologo jubiliejus: [Rusijos MA akademiko, profesoriaus, P. P. Širšovo Okeanologijosinstituto laboratorijos vadovo A. P. Lisicyno 80-ies metø jubiliejus] // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 62–63: portr.

Valstybinis žemës gelmiø naudojimo reguliavimas 2002 metais = State regulation of the use of the undergroundin 2002 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey ofLithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 7–13. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / sudarë J. Belickas,A. Bitinas, Ž. Dënas, V. Gregorauskienë, K. Kadûnas, R. Kanopienë, J. Lazauskienë, V. Marcinkevièius, R. Norvaišienë,V. Piepolienë, J. Satkûnas, V. Žièkutë; ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – 44 p.

Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpžinybinëse darbo grupëse = Activities in committees, commissions,councils, joint working groups // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] =Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002 / sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris. –Vilnius, 2003. – P. 69–70. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Zdanavièiûtë O., Laškovas J. Pirmasis Lietuvos naftos geologijos mokslø daktaras // Geologijos akiraèiai. –2003. – Nr. 2. – P. 64–65: iliustr.

Þalûdienë G. Department of Geology and Mineralogy of Vilnius University has a history of 200 years // Abstractsof the 21st International Baltic Conference on the History of Science. – Rîga, 2003. – P. 22–24

Þalûdienë G. J. Lukoševièiaus ir V. Vernadskio moksliniø darbø kai kuriø koncepcijø ir terminø palyginamojianalizë = Comparative analysis of some conceptions and terms in scientific works of J. Lukoševièius andV. Vernadski // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 33–39: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 37–38

Þalûdienë G. Mineralogijos katedros Vilniaus universitete ákûrimo aplinkybës ir jos veikla 1803–1832 metais =Foundation of Department of Mineralogy at Vilnius University and its activities in 1803–1832 // Geologija. – 2003. –P. 3–11: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 9–10

Þalûdienë G. Profesoriaus J. Lukoševièiaus indëlis á Lietuvos ir pasaulio gamtos mokslø raidà // Mokslo ir technikosraida Lietuvoje: mokslo istorikø konferencijos, ávykusios Vilniuje 2003 m. rugsëjo 17–18 d., pranešimai / VilniausGedimino technikos universitetas. – Vilnius: Technika, 2003. – P. 67–70

Þalûdienë G. Tæsiami Ignoto Domeikos atminimo áamžinimo darbai // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 67


2. Taikomieji tyrimai2. Applied Research

2.1. Mineralinës þaliavos2.1. Mineral Resources

Aptarta naudingøjø iškasenø ištekliø bûklë pasaulyje ir Lietuvoje // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. –P. 43: iliustr.

Baltrûnas V., Karmaza B. Lûksto gintaras: [Lûksto ežero pakrantëse ir ežero apylinkëse randama ávairausdydžio gintaro gabalø. Vietos gyventojai turi ištisas kolekcijas. Apie Lûksto gintarà buvo kalbama Varniø regioninioparko direkcijos ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo organizuotame seminare „Lûksto gintaras“] //Žaliasis pasaulis. – 2003. – Gruod. 4. – P. 5

Gaigalas K. Nafta Baltijoje surasta ne Dievui: [gamtos mokslø daktaras K. Gaigalas rašo apie Lietuvos naftosištekliø suradimà, apie telkinio D-6 ruošimà eksploatacijai (Danijoje pagaminta platforma, JAV ir Vokietijoskompiuterinë áranga), lenkø ir švedø patirtá eksploatuojant naftà Baltijos jûroje, tik reikëtø racionaliai paskirstytigaunamà pelnà] // Respublika. – 2003. – Spal. 8. – P. 6

Gasiûnienë V. E. Mineral resources, mining and related environmental issues: Lithuania // Poleznye iskopaemyeBelarusi: geologija mestoroždenij i racional’noe nedropol’zovanie = Mineral Resources of Belarus: the MineralDeposits Geology and Mineral Resources Conservation: Materialy meždunarodnoj nauèno-praktièeskoj konferencii,posvjašèjonnoj 125-letiju so dnja roždenija belorusskogo geologa, pervogo zavedujušèego kafedroj geologiiBelorusskogo gosudarstvennogo universiteta, akademika Nikolaja Fjodorovièa Blioduho, Minsk, 27–29 nojabrja2003 g. / Belorusskij gosudarstvennyj universitet. – Minsk, 2003. – P. 149–150

Juodkazis V. Mineraliniai vandenys // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 11. – P. 22–23, 36–37: iliustr.; Nr. 12. –P. 8–9

Kietøjø naudingø iškasenø tyrimas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 9–10

Mockevièius J. Lietuvos „juodasis auksas“: [Lietuvos naftos paieškos istorija, ištekliai, gavyba, teisinës bazësbûklë] // Lietuvos žinios. – 2003. – Kovo 19

Reipšleger R. Naudingøjø iškasenø duomenø bankas = Databank of mineral resources // Lietuvos geologijostarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report. – Vilnius,2003. – P. 45–46: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

2.2. Hidrogeologija ir geotermika2.2. Hydrogeology and Geothermics

Aptartos Europos Sàjungos bendrosios vandens politikos ágyvendinimo hidrogeologinës problemos / „G. A.“informacija // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 44

Arustienë J. Apie požeminio vandens bûklæ: [Lietuvos visuomenei pristatomi naujausi apibendrinti duomenysapie požeminio vandens bûklæ ir jos kaitos tendencijas, pateikti leidinyje „Lietuvos požeminës hidrosferosmonitoringas 2002“] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Gruod. 18. – P. 10

Arustienë J. Požeminio vandens valstybinis monitoringas 2002 metais = National groundwater monitoring in2002 // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring inLithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 6–10: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58

Arustienë J., Juodkazis V. Coefficient of chemical oxygen demand as indicator of the groundwater quality inurban areas // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”,September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. –P. 5–7: iliustr. – Bibliogr.: p. 7 (3 pavad.)

Arustienë J., Papievis L. Požeminio vandens kokybës apžvalga = A review of groundwater quality // Lietuvospožeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania 2002:Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 29–36: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58


Èyþius G. Urbanizuotø teritorijø gruntinio vandens cheminis nuotëkis (Kauno pavyzdžiu) = Shallow groundwaterchemical outflow in urbanized territories (Kaunas city case) // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas,Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 267. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Diliûnas J., Jurevièius A., Bajorinas V. Metalai (Cd, Cr, Cu, Ni, Pb, Zn, Mn, Fe) užterštø teritorijø gruntiniamevandenyje = Metals (Cd, Cr, Cu, Ni, Pb, Zn, Mn, Fe) in the groundwater of polluted territories // Litosfera. – 2003. –Nr. 7. – P. 118–126: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 125

Diliûnas J., Kaminskas M. Paviršinio vandens sudëties kaita infiltracijos á gruntiná vandeningàjá sluoksná procese =Change of surface water composition during infiltration to shallow aquifer // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 109–117:iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 116

Drulytë I. Drinking water: safety issues in Lithuania // Medical Geology – Health and the Environment: Abstractsof Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 9

Drulytë I. Drinking water: safety issues in Lithuania // Medical Geology Newsletter. – 2003. – Nr. 7. – P. 20–21:iliustr.

Dulkytë O. Hidrogeologiniø parametrø skaièiavimo metodika ir jø vertinimas = The Methods for Calculatingand Estimating Hydrogeological Parameters // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 28–33: iliustr. – Santr. angl. –Bibliogr.: p. 32–33

Giedraitienë J. Gruntinio vandens lygio režimas = Regularities of groundwater levels fluctuations // Lietuvospožeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania 2002:Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 21–28: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58

Giedraitienë J. Meteorologinës sàlygos ir gruntinio vandens ištekliai = Meteorological conditions and shallowgroundwater resources // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d. –Vilnius, 2003. – P. 260. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Giedraitienë J. Oro temperatûros ir krituliø kaitos ypatumai bei pastarojo dvidešimtmeèio gruntinio vandenslygio režimo pokyèiai = Peculiarities of weather temperature and precipitation variations as well as changes ingroundwater level regime during the last two decades // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002:informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 11–20: iliustr. –Santr. angl.: p. 53–58

Giedraitienë J., Arustienë J. Valstybinis požeminio vandens monitoringas = National groundwater monitoring //Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 34–39: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Giedraitienë J., Arustienë J., Kadûnas K., Radzevièienë D., Papievis L., Zanevskis Z., Zabulis R. Lietuvos požeminëshidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin / ats.red. J. Giedraitienë; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – 92, [1] p.: iliustr. – Santr. angl.

Giedraitienë J., Arustienë J., Kadûnas K., Satkûnas J. National groundwater monitoring system of Lithuania incontext of transboundary water resource management // International Workshop “Geosciences for UrbanDevelopment and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius:Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 29–32: iliustr. – Bibliogr.: p. 31 (1 pavad.)

Gregorauskas M., Klimas A., Plankis M. Anomalies of nitrates in urban areas of Lithuania // Medical Geology –Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003,Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 19

Hidrogeologiniai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metørezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 11–12

Juodkazis V. Regioninës hidrogeologijos pagrindai: vadovëlis / rec. prof. habil. dr. Mokrikas R.; Vilniaus universitetas. –Vilnius, 2003. – 171, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 169–171

Juodkazis V. 3rd stop – Vilnius, Antaviliai: the main ground water intake field // Short Course “Medical Geology,Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 5–8: iliustr.

Juodkazis V., Arustienë J., Klimas A., Marcinonis A. Organic Matter in Fresh Groundwater of Lithuania: AMonograph = Organinë medžiaga Lietuvos gëlame požeminiame vandenyje: monografija / Vilniaus universitetas. –Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 231, [1] p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 219–224 (119 pavad.)

Juodkazis V., Kadûnas K., Klimas A. Strategic directions and main tasks for groundwater use and protectionmanagement in Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 38–47. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 45–46


Juodkazis V., Klimas A. Dynamics of organic matter levels in fresh groundwater bodies of Lithuania // Geologija. –2003. – Nr. 43. – P. 20–28: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 27–28

Kadûnas K. Pratarmë = Preface // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis =Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 5

Kadûnas K., Giedraitienë J., Satkûnas J. Groundwater: resources and guality in Lithuania // Medical GeologyNewsletter. – 2003. – Nr. 7. – P. 17–19: iliustr.

Kadûnas K., Giedraitienë J., Satkûnas J. Groundwater: resources and quality in Lithuania // Medical Geology –Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003,Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 20–22

Kadûnas K., Mockevièius J. Methodology of the delineation of groundwater bodies in Lithuania: local and nationallevel // MAEGS 13 – Geoscience and the European Water Framework Directive, 10–13 September 2003 in Hannover –13th Meeting of the Association of European Geological Societies and Raw–Material Symposium of the HannoverGeocenter: Abstracts and Extended Papers / Deutsche Geologische Gesellschaft. – Hannover: Alfred-Bentz-Haus,2003. – P. 44–46: iliustr. – (Schriftenreihe der Deutschen Geologischen Gesellschaft; Heft 28)

Kilkus K. Balsio ir Gulbinø ežerø vandens balansas = Water balance of Lake Balsys and Lake Gulbinai //Geografija. – 2003. – Nr. 39 (2). – P. 20–23: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23

Klimas A. Geriamojo vandens hidrogeochemija: vadovëlis aukštosioms mokykloms / Vilniaus universitetas. –Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 139, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 134–139

Klimas A., Plankis M. Svarbiausi požeminio vandens cheminës sudëties formavimosi dësningumai Vilniausvandenvietëse = The main regularities of groundwater chemistry formation at Vilnius wellfields // Geologija. –2003. – Nr. 43. – P. 29–35: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 34–35

Kuèinskienë A., Paškauskas R. Bakterinë sulfatø redukcija Lietuvos ežeruose = Bacterial sulphate reduction inLithuanian lakes // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 53–67: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 65–66

Kusta A., Rutkovienë V. Geriamojo vandens kokybës problemos kaimo vietovëse // XII pasaulio lietuviø moksloir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 273. – Tekstas lygiagr.liet., angl.

Mokrikas R., Petkevièius R. Baltijos baseino kreidos komplekso paleohidrogeologinë raida = Thepaleohydrogeology of the Cretaceous aquifer system in the Baltic Basin // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 47–55:iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 55

Motuza G., Ðliaupa S., Stephenson R. Genesis of high intensity intracratonic heat flow anomalies: case study ofWestern Lithuania // EGS – AGU – EUG Joint Assembly, Nica, France, 06–11 April 2003. – Nica, 2003. – (GeophysicalResearch Abstracts; Vol. 5)

Papievis L. Vilniaus šaltiniø ir versmiø geriamojo vandens kokybës tyrimai = Investigations of groundwaterquality in springs and spring heads in Vilnius city // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinisbiuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 46–52: iliustr. – Santr. angl.:p. 53–58

Plankis M. Hydrogeological problems in the vicinity of the oldest wellfield of Vilnius // International Workshop“Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania:Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 77

Požeminës hidrosferos monitoringas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 13

Radzevièienë D., Zanevskis Z. Požeminio vandens eksploatavimas = Groundwater abstraction // Lietuvospožeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002:Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 37–41: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58

Rastenienë V. Baisogala geothermal balneological project // Cleaner energy systems through utilization ofrenewable geothermal energy resources. – Kraków, 2003– P. 117–124: iliustr.

Rastenienë V. Geoterminë energija ir aplinkos kokybë = Geothermal energy and environmental quality // XIIpasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. –Tekstas lygiagr. liet., angl. – Bibliogr.: p. 264

Rastenienë V., Radeckas B., Suveizdis P., Zinevièius F. The possibilities of diverse use of geothermal energy inLithuania // International Geothermal Conference, 14–17 September, 2003 at the Nordica Hotel, Reykjavik, Iceland:Proceedings. – Reykjavik, 2003. – P. 20–26


Sakalauskas A., Valentukevièienë M. Investigation into the influence of natural powdered zeolite on drinkingwater treatment at Druskininkai waterworks III // Journal of Environmental Engineering and LandscapeManagement. – 2003. – Vol. XI, No. 4. – P. 169–177: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 176

Sakalauskienë D. Gruntinio vandens lygiø svyravimo prognozavimas = Forecast of Water Level Fluctuations inan Unconfined Aquifer // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 34–36: iliustr. – Santr. angl.

Ðliaupa S., Hoth P., Shogenova A., Huenges E., Rastenienë V., Freimanis A., Bityukova L., Joeleht A., Kirsimae K.,Laškova L., Zabele A. Characterization of Cambrian reservoir rocks and their fluids in the Baltic States (Cambaltica) //Cleaner energy systems through utilization of renewable geothermal energy resources. – Kraków, 2003. – P. 61–73:iliustr.

Valentukevièienë M. Geležies ir organiniø junginiø šalinimo iš požeminio vandens eksperimentiniai tyrimai beitaikymas: daktaro disertacijos santrauka: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka (04T) =Experimental investigations and application of iron and organic matter removal from groundwater / VilniausGedimino technikos universitetas. – Vilnius: „Technika“, 2003. – 36 p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33

Zabulis R. Požeminio vandens kaptažo árenginiø kontrolës rezultatai = Results of drilled well equipment control //Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 42–45: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58

Zinevièius F., Rastenienë V., Bièkus A. Geothermal development in Lithuania // European Geothermal Conference,Szeged, Hungary, 25–30 May, 2003 [Elektroninis dokumentas]. – Szeged, 2003. – 9 p.: iliustr.

Zuzevièius A. Požeminio vandens dinamikos formavimosi sàlygos Lietuvos teritorijoje pleistoceno metu =Formation of groundwater dynamics during Pleistocene in the Lithuanian territory // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. –P. 56–68: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 67–68

1 priedas. Valstybinio požeminio vandens monitoringo postai = Addendum 1. Stations of the national groundwatermonitoring network // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = GroundwaterMonitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 60–63

2 priedas. Valstybinio monitoringo postai balansinëse hidrodinaminëse sistemose = Addendum 2. Nationalmonitoring stations in hydrodinamical systems // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinisbiuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 64–66

3 priedas. Požeminio vandens lygio režimo parametrai = Addendum 3. Characteristics of groundwater levelfluctuation // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoringin Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 67–75

4 priedas. Požeminio vandens cheminës sudëties tyrimo rezultatai = Addendum 4. Data on groundwater chemicalcomposition // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoringin Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 76–90

5 priedas. Požeminio vandens gavyba = Addendum 5. Groundwater extraction // Lietuvos požeminës hidrosferosmonitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT,2003. – P. 91–92

2.3. Inþinerinë geologija2.3. Engineerinng Geology

Augulytë L. Karstinis procesas intensyvëja: [balandžio 30 d. Lietuvos geologijos tarnyba ir Biržø regioninis parkasorganizavo pasitarimà dël tarpinstitucinio bendradarbiavimo karstinio kraštovaizdžio išsaugojimo, tyrimø, visuomenësinformavimo ir ekologinio turizmo plëtojimo bei kitose srityse] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Geg. 1. – P. 9

Dundulis K., Kairys T., Valanèiauskas M. Jûros–Šešupës limnoglacialinio baseino nuogulø, kaip pagrindo poliams,tipizavimas ir poliø laikomosios gebos ávertinimas = The type of Jûra–Šešupë glaciolacustrine basin deposits, asfoundation for piles bearing capacity // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 93–97: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 97

Marcinkevièius V., Mikšys R. B. Naujas metodas smegduobiø kritiniam spinduliui apskaièiuoti = A new methodfor sinkholes critical radius estimation // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 98–108: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 108

Mikšys R.-B., Ignatavièius V., Marcinkevièius V. Kartografièeskaja model’ professora V. D. Lomtadze i praktièeskieaspekty ejo realizacii v Litve // Problemy sovremennoj inženernoj geologii. – Sankt-Peterburg, 2003. – P. 185–187. –(Zapiski Sankt-Peterburgskogo gornogo instituta; T. 153)


Morkûnaitë R. Kai žemë „pabëga“…: nuošliaužø prigimtis ir pavojus Vilniaus mieste // Žaliasis pasaulis. –2003. – Birž. 12. – P. 1, 10

Taminskas J. Smegduobiø apsaugos optimizavimas = Optimization of sink holes protection // Geografijosmetraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 87–94: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 94

Taminskas J. Karstinio proceso monitoringas Šiaurës Lietuvoje = Monitoring of karstic process in North Lithuania //Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 39–40: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Taminskas J., Dilys K. Klimato kaitos poveikis gipso cheminei denudacijai = Impacts of climate changes onchemical denudation of gypsum // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 171–180: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.:p. 179

Þilionienë D., Èygas D., Dundulis K. Solutions of Gravel Road Renovation Based on Certain Local Conditions inLithuania // Transportation Research Record. – 2003. – No. 1819. – P. 267–274: iliustr. – Bibliogr.: p. 274

2.4. Naftos geologija2.4. Oil Geology

Naftos geologija // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai /Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 19

Rastenienë V., Zdanavièiûtë O. Kambro naftingo komplekso dujø tyrimai = The study of gases in the Cambrianoil-bearing complex // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 74–79: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 78–79

Stentoft N., Lapinskas P., Musteikis P. Diagenesis of Silurian reefal carbonates, Kudirka oilfield, Lithuania //Journal of Petroleum Geology. – 2003. – Vol. 26, Nr. 4. – P. 381–402: iliustr. – Bibliogr.: p. 401–402

Zdanavièiûtë O., Laškova L. Neantiklininiø naftos kaupvieèiø tipai, formavimosi ir jø paplitimo ypatumai kambronaftingame komplekse = Non-anticline type oil traps, their formation and distribution peculiarities in the Cambrianoil-bearing complex // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 69–73: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 72–73

Zdanavièiûtë O., Swadowska E., Khubldikov A. Organic petrological and rock-eval studies of the Lower Paleozoicsource rocks of the Baltic Syneclise // 21st International Meeting on Organic Geochemistry, 8–12 September 2003,Kraków, Poland: Book of Abstracts. Part II. – Kraków, 2003. – P. II/ 049 – II/ 050. – Bibliogr.: p. II/ 050

2.5. Ekologinë geologija ir geochemija2.5. Environmental Geology and Geochemistry

Adomaitis T., Maþvila J., Eitminavièius L. A comparative study of heavy metals in the soils of cities and arablelands // Ekologija. – 2003. – Nr. 3. – P. 12–16: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 16

Aplinkos geocheminiai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 16

Ar švarûs Lietuvos dirvožemiai?: [dešimties Šiaurës Europos šaliø bendro projekto, prasidëjusio 1996 m.,rezultatas – geocheminis atlasas. Jame pirmà kartà matome beveik viso Baltijos jûros baseino dirbamø dirvožemiøgeocheminæ sudëtá. Duomenys svarbûs žemdirbiams, ypaè plëtojantiems ekologiná žemës ûká] // Žaliasis pasaulis. –2003. – Gruod. 4. – P. 11

Arustienë J. Taršos židiniø ekohidrogeologiniø tyrimø apžvalga = Review of groundwater investigations inpotential pollution sources // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] =Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 32–34. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Bajorinas V. Durpiø sorbcinës savybës sunkiøjø metalø filtracijos aspektu = Sorption characteristics of peat in theaspect of heavy metals // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.:teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 265. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Balikienë B., Karmaza B. Garsiosios Velnio duobës kilmë – vis dar paslaptis: [pasakojama apie ádomaus geologinioobjekto sàrangà ir jo kilmës hipotezes] // Lietuvos žinios. – 2003. – Gruod. 1. – P. 14

Baltakis V., Kadûnas V., Katinas V., Zinkutë R. 6th stop – Elektrënai: the geochemical impact of the power station //Short Course “Medical Geology, Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to thefield trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 14–17: iliustr.


Baltrënas P. Lietuvos kariniø poligonø poveikis aplinkai ir jø vystymo strategija = Environmental impact anddevelopment of military installations // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m.gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 247–248. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Baltrûnas V. Environment protection in cases of extreme situations // Abstracts of Papers of the InternationalConference “Sustainability Indicators and Intelligent Decisions”, 9–11 October, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius,2003. – P. 55

Baltrûnas V. Gamta kaip kultûros šaltinis = The nature as a source of culture // XII pasaulio lietuviø mokslo irkûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 293. – Tekstas lygiagr.liet., angl.

Baltrûnas V. Gamta kaip kultûros šaltinis: gamtos raidos pažinimas ir pasaulëjauta: monografija = [Nature as aSourse of Culture] / Geologijos ir geografijos institutas. – Vilnius: Andrena, 2003. – 142, [2] p.: iliustr. – Santr. angl.,rus. – Bibliogr.: p. 135–140. – (Profesoriaus Èeslovo Kudabos atminimui)

Baltrûnas V. Preservation and usage of geological environment in cases of extreme situations // InternationalWorkshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius,Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 8–10. – Bibliogr.: p. 10 (22 pavad.)

Baltrûnas V., Dundulis K., Karmaza B., Gadeikis S. Character of erosional landslide processes in the region ofthe large meanders of the Nemunas river // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. –2003. – Vol. XI, No. 3. – P. 100–109: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 108

Baltrûnas V., Karmaza B., Pukelytë V. Nemuno kilpø regioninio parko geologinis pagrindas = Geology of NemunasLoops Regional Park // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 41–46: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 46

Baltrûnas V., Valiûnas J., Zuzevièius A. Trakø istorinio nacionalinio parko geologiniai ir hidrogeologiniai ypatumai //Trakø istorinis nacionalinis parkas UNESCO Pasaulio paveldo sàrašuose: poreikis ir galimybës. – Kaunas, 2003. –P. 11–21. – Santr. angl.

Baubinas R., Èyþienë J., Maþeika J., Satkûnas J., Ðliaupa S. Review of geological and geographical preconditionsfor the site selection // Siting of a Near Surface Repository for Low– and Intermediate – Lewel Short Lived RadioactiveWaste in Lithuania: Workshop at SFR, April 8–10, 2003, Forsmark, Sweden. – [2003]. – 23 p.: iliustr.

Bauþa D. Negative effects of urbanization on Šeškinë esker // International Symposium on Human Impact andGeological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 54–55:iliustr.

Bauþienë I. Joniškio ir Šiauliø miestø dirvožemio paviršinio horizonto bûklës rodikliai = Condition of soil surfacehorizon in Joniškis and Šiauliai cities // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 152–160: iliustr. – Santr. angl. –Bibliogr.: p. 159–160

Berger A., Satkûnas J., Hermelin M. Los geoindicadores, una necesidad para Colombia // Gaceta de la AcademiaColombiana de Ciencias, Exactas, Fisicas y Naturales. – 2003. – Vol. VII, No. 10. – 5 p.: iliustr. – Bibliogr.: 4 pavad.

Berger T., Liverman D., Ridgway J., Satkûnas J. Geoindicators of rapid geological change // InternationalWorkshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius,Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 11

Brügmann B. Der Findligsgarten Mosëdis in Litauen = The Garden of Large Geshiebes of Mosëdis in Lithuania //Geschiebekunde Aktuell. – 2003. – Vol. 19, Heft 4. – P. 106: iliustr.

Bucevièiûtë S., Mikulënas V. Kai pajuda žemë: [apie nuošliaužinius procesus, kuriuos kartais paskatina žmoniøûkinës veiklos vadinamosios „technogeninës“ klaidos, kai nesilaikoma tam tikrø reikalavimø. Vienas iš naujausiøatvejø – Kaune, Veiveriø gatvëje. Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnyba rengia Kauno miesto 1:10 000 mastelioinžineriná geologiná žemëlapá, kuriame apibûdinamas ir sudëtingos miesto bei apylinkiø geologinës sàlygos] //Žaliasis pasaulis. – 2003. – Spal. 16. – P. 11

Budavièius R. Chemical element distribution in vertical profiles of bottom sediments of Lithuanian lakes //Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 14–19: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 18–19

Budavièius R. Peculiarities of formation of Lithuanian lake sediment trace element composition: Abstract ofdoctoral dissertation: Physical sciences, geology (05P) = Lietuvos ežerø nuosëdø mikroelementinës sudëtiesformavimosi ypatumai / Chairman and supervisor Kadûnas V.; Institute of Geology and Geography. – Vilnius,2003. – 26 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 24


Competence Development in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop,Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania / Compiled by: Satkûnas J., Kanopienë R., Grigulaitë E., Vaidotas A.;Radioactive Waste Management Agency (Lithuania), Geological Survey of Lithuania, Lithuanian Energy Institute,Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co, Swedish International Project Nuclear Safety. – Vilnius: LGT,2003. – 93 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale

Èesnulevièius A., Ramonas A., Valiûnas J. Geologinio substrato ir kraštovaizdžio komponentø sàveika Lietuvosgeomorfologiniuose mikrorajonuose = The correlation between geological substratum and landscape componentsin geomorphological micro regions of Lithuania // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 127–133: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.:P. 132–133

Ekogeologiniai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metørezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 14–15

Gaigalas A. Reikia identifikuoti geologiná paminklà: [Lietuvos geologijos paminklø ir draustiniø sàraše 130-uojunumeriu árašyti du akmenys, pavadinti Dûdø akmenimis. Iš tikrøjø jie yra Kangedø kaime, todël ne visiems pasisekajuos pamatyti. Siûloma ištaisyti šià klaidà] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 10. – P. 5

Gaigalas A. Škëvoniø atodanga: [tai geologinis paminklas Nemuno kilpø regioniniame parke, Prienø rajonoBirštono apylinkëje, Škëvoniø kaime] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 3. – P. 4

Gaigalas A., Fedorowiczius S., Raèinskas A., Bauþienë I. Radioaktyvaus cezio izotopo 137Cs aktyvumas Rytø Lietuvosaukštumø deliuvio dirvožemiuose = Activity of 137Cs isotope in deliuvial soils of East Lithuanian Highland // Geologija. –2003. – Nr. 42. – P. 25–32: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 31

Galkus A., Jokšas K. Lietuvos jûrø uostas ir jo aplinka = Lithuanian seaport and its environment // XII pasauliolietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 256. –Tekstas lygiagr. liet., angl.

Gregorauskienë V., Satkûnas J., Kadûnas V. Environmental geochemistry in Lithuania: state-of-the-art // MedicalGeology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28,2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 15–18. – Bibliogr.: p. 17

Guobytë R., Juodkazis V. Rambyno regioninio parko vertybës = Riches of Rambynas Regional Park // Geologijosakiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 47–54: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 54

Yeskis D. J. Pavojingo vandens atoveikio galimybiø plëtra Lietuvoje = Development of hazardous waste responsecapabilities in Lithuania // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.:teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 250. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18,2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts / Eds.: Satkûnas J., Kanopienë R.; COGEOENVIRONMENT, IUGS,Geological Survey of Lithuania, Vilnius University, Institute of Geology and Geography. – Vilnius: Geological Surveyof Lithuania, 2003. – 120 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale

Jakimavièiûtë-Maselienë V., Maþeika J., Petrošius R. Trièio ir radioanglies pasiskirstymas Ignalinos AE rajone //Sveikatos mokslai. – 2003. – Nr. 3. – P. 46–49: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 49

Jankauskaitë M. Urbanizuotos aplinkos gamtinio savivalos potencialo vertinimo metodologiniai aspektai =Methodological aspects of evaluation of urbanised environment natural selfcleaning potential // Geografijosmetraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 274–291: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 289–290

Jokšas K., Galkus A., Stakënienë R. The Only Lithuanian Seaport and its Environment: [Monograph] = VienintelisLietuvos jûrø uostas ir jo aplinka: [monografija] / The Institute of Geology and Geography. – Kaunas, 2003. – 314 p.:iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 304–314

Kadûnas V., Radzevièius A. Lietuvos paviršiaus nuogulø mikroelementø foniniø kiekiø ir jø asociacijø kaitoslyginamoji charakteristika = Comparative characteristics of change of trace elements background values andassociations in Lithuanian surface sediments // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 80–87: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.:p. 86

Kadûnas V., Radzevièius A., Vareikienë O. Genesis of anomalies of Ti, Zr, Nb and rare-earth elements in Lithuaniansoils // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 20–27: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 25–26

Kanopienë R. Negative screening exercises for RW repository site selection // Competence Development inthe Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002,Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 46–48. – Bibliogr.: p. 48


Karmaza B., Baltrûnas V. The genesis, age and development of the Devil’s Hole – a nature monument in Lithuania //International Symposium on Human Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: ExcursionGuide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 77–78: iliustr.

Karmaza B., Baltrûnas V., Preikša Þ. Prie Škëvoniø atodangos pasidairius… = The Škëvonys Exposure // Geologijosakiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 52–57: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 57

Karmaza B., Valatkevièius A. Aukštadvario regioninio parko geologinës ádomybës = Geological Sites of Interestin Aukštadvaris Regional Park // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 34–40: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 40

Karmaza B. Geological, geomorphological and hydrogeological heritage in Lithuania // Geological HeritageConcept, Conservation and Protection Policy in Central Europe: International Conference, Cracow, Poland, October3–4 2003: Abstracts and Field Trip Guide-Book. – Warsaw: Polish Geological Institute, 2003. – P. 77–78: iliustr.

Kauno miesto ekologinis monitoringas: 10 metø: aplinkos tyrimai ir vertinimas / Kauno miesto savivaldybësAplinkos apsaugos skyrius, Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedra; [redaktoriø kolegija: R. Juknys (ats.red.) … [et al.]. – Kaunas: Lututë, 2003. – 80 p.: diagr., žml. – Santr. angl.

Kenstavièiûtë S., Kilda R., Adomaitis E. Coast calculations for disposal of longlived waste in Lithuania // CompetenceDevelopment in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai,December 3–4, 2002, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 84–93: iliustr.

Kenstavièiûtë S., Moreno L., Ragaišis V. Preliminary results on radionuclides migration modelling from a deepgeological repository for RBMK – 1500 fuel using canister defect scenario // Competence Development in the Areaof Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania. –Vilnius: LGT, 2003. – P. 69–76: iliustr.

Kliaugienë E. Roadside soil pollution by heavy metals and soil remediation by clinoptilolite // Medical Geology –Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003,Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 23–26. – Bibliogr.: p. 26

Kliaugienë E., Baltrënas P. Roadside soil contamination by heavy metals from transport systems in Lithuania //6th International Symposium on Environmental Geochemistry (ISEG 2003), 7–11 September 2003, University ofEdinburgh, Edinburgh, Scotland: Final Programme and Book of Abstracts. – Edinburgh, 2003. – P. 153

Krišèiûnas V., Belickas V. Environmental impact of Fabijoniškës landfill // Medical Geology – Health and theEnvironment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. –Vilnius: LGT, 2003. – P. 27–37: iliustr. – Bibliogr.: p. 37

Krišèiûnas V. 4th stop – Vilnius, Fabijoniškës landfill: ecological impact // Short Course “Medical Geology, Healthand the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. –Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 9–12: iliustr.

Lazauskienë J., Ðliaupa S. Exercises of positive screening of the territory of Lithuania in terms of radioactive wasterepositories // Competence Development in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the InternationalWorkshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 55–62: iliustr. – Bibliogr.: p. 58

Linèius A. Ten, kur Venta, Papilë, Virvyèia … = Area of Venta, Papilë and Virvyèia // Geologijos akiraèiai. –2003. – Nr. 2. – P. 55–62. – Santr. angl.

Lubytë J., Antanaitis A. Different forms of heavy metals, their concentrations and correlation in various soils ofLithuania // Ekologija. – 2003. – Nr. 2. – P. 11–18: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 17

Malinauskas Z., Karmaza B. Classification of geological heritage // Geological Heritage Concept, Conservationand Protection Policy in Central Europe: International Conference, Cracow, Poland, October 3–4 2003: Abstractsand Field Trip Guide-Book. – Warsaw: Polish Geological Institute, 2003. – P. 79–80. – Bibliogr.: p. 79

Maþeika J., Motiejûnas S. Evaluation of aquatic routine radioactive releases from the Ignalina Nuclear PowerPlant // Ekologija. – 2003. – Nr. 4. – P. 36–42: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 42

Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course,May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania / Compiled by Satkûnas J., Gregorauskienë V.; Geological Survey of Lithuania. –Vilnius: LGT, 2003. – 58 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale

Medical Geology – Health and the Environment: Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to theField Trip Vilnius – Trakai–Elektrënai–Kernavë / Compiled by Gregorauskienë V., Juodkazis V., Krišèiûnas V.,Taraškevièius R., Zinkutë R.; Ed. by Satkûnas J., Gregorauskienë V.; Geological Survey of Lithuania. – Vilnius: LGT,2003. – [2], 18 p.: iliustr.


Medical Geology: Short Course on Metals, Health and the Environment, May 26–28, 2003, Centrum Hotel, Vilnius,Lithuania [kursø medžiaga] / Leaders/Speakers: Centeno J. A., Finkelman R. B., Selinus O.; Invited Speakers:Kadûnas K., Drulytë I., Taht K., Seglinš V., Zinkutë R.; Geological Survey of Lithuania. – [Vilnius], 2003. – [185] p.: iliustr.

Mikulënas V. The most representative geotopes of the Baltic States // Geological Heritage Concept, Conservationand Protection Policy in Central Europe: International Conference, Cracow, Poland, October 3–4 2003: Abstractsand Field Trip Guide-Book. – Warsaw: Polish Geological Institute, 2003. – P. 81. – Bibliogr.: p. 81

Paliulis D., Kliaugienë E. Ceolitø naudojimas aplinkosaugos problemoms spræsti // Mokslas ir gyvenimas. –2003. – Nr. 8–9. – P. 22–23

Poškas P., Ragaišis V., Kenstavièiûtë S., Kanopienë R., Marcinkevièius V., Satkûnas J., Maþeika J., Janënas D.,Vaidotas A. Integrated National research programme for the assessment of the posibilities for disposal of spentnuclear fuel and long-lived radwaste generated in Lithuania 2003–2007 // Competence Development in the Area ofSpent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania. –Vilnius: LGT, 2003. – P. 13–26

Radzevièius R. Main trends in accumulation of trace elements from surface sediments of the Baltic Sea (Lithuanianwaters) // Baltica. – 2002. – Vol. 15. – P. 63 – 73: iliustr. – Bibliogr.: p. 72 – 73

Reimann C., Siewers U., Tarvainen T., Bityukova L., Eriksson J., Gilucis A., Gregorauskiene V., Lukashev V.,Pasieczna A. The agricultural soil geochemical atlas of northern Europe // 6th International Symposium onEnvironmental Geochemistry (ISEG 2003), 7–11 September 2003, University of Edinburgh, Edinburgh, Scotland:Final Programme and Book of Abstracts. – Edinburgh, 2003. – P. 32

Salminen R., Batista M. J., Bidovec M., …, Gregorauskienë V. et al. FOREGS geochemical baseline mapping – anew European – wide database and geochemical atlas // 6th International Symposium on EnvironmentalGeochemistry (ISEG 2003), 7–11 September 2003, University of Edinburgh, Edinburgh, Scotland: Final Programmeand Book of Abstracts. – Edinburgh, 2003. – P. 207

Salminen R., Bogatyrev I., Chekushin V., Glavatskikh S. P., Gregorauskiene V., Niskavaara H., Selenok L.,Tenhola M., Tomilina O. Barents ecogeochemistry – a large geochemical baseline study of heavy metals andother elements in surficial deposits. NW-Russia and Finland // Geological Survey of Finland, Special Paper. –2003. – No. 36. – P. 45–52: iliustr. – Bibliogr.: p. 51–52

Salminen R., Bogatyrev I., Chekushin V., Glavatskikh S. P., Gregorauskienë V., Selenok L., Tenhola M., Tomilina O.Barents Ecogeochemistry projekti-raskasmetallien ja muiden alkuaineiden perustilan kartoitus Luoteis–Venäjällaja Suomessa = Barents Ecogeochemistry – a large geochemical baseline study of heavy metals and other elementsin surficial deposits, NW Russia and Finland // Geologi. – 2003. – Nr. 2. – P. 28–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33

Salminen R., Bogatyrev I., Chekushin V., Glavatskikh S. P., Gregorauskienë V., Tomilina O., Tenhola M. Barentsecogeochemistry – a new large scale geochemical baseline study of heavy metals and other elements in surficialmaterials, NW Russia and Finland // 6th International Symposium on Environmental Geochemistry (ISEG 2003), 7–11September 2003, University of Edinburgh, Edinburgh, Scotland: Final Programme and Book of Abstracts. – Edinburgh,2003. – P. 33

Salminen R., Gregorauskienë V. Environmental geochemical mapping in Europe // International Workshop“Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania:Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 78–79: iliustr.

Satkûnas J. Application of geoindicators for the state-of-the environment reporting // International Symposiumon Human Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. –Tallinn, 2003. – P. 118–119

Satkûnas J. Application of geoindicators for the state-of-the–environment reporting // Geoindicators and theirApplications in Arid Regions: Workshop, 29 September–2 October 2003, Assiut–Egypt: Program and Abstracts. –Assiut, Egypt, 2003. – P. 9–11

Satkûnas J. Geological hazards-national and international context // “Natural Hazards in the EU research context”:EuroGeoSurveys – FOREGS Meeting 24 April – 26 April 2003, Vienna. – [Vienna, 2003]. – 1 p.

Satkûnas J. Tarptautinës sienos ir ekogeologinis bendradarbiavimas = International Borders and EcogeologicalCo-operation // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 58–60. – Santr. angl.

Satkûnas J., Graniczny M. International Borders and Geoconservation // ProGEO News. – 2003. – No. 3–4. – P. 4–5

Satkûnas J., Mikulënas V., Lazauskienë J., Raudsep R., Täht K., Markos A., Lacis A. K sovmestnoj rabote pogeologièeskomu naslediju v Severnoj Evrope – pervaja popytka v stranach Baltiki // Geologièeskoe nasledie Karelii:polevoj seminar ProGEO, raboèaja gruppa No. 3 (severnye strany): programma i putevoditel’ geologièeskojëkskursii, 26–31 maja 2003 g. – Petrozavodsk, 2003. – P. 5


Stakënienë R. Angliavandeniliai Baltijos jûros akvatorijoje ties Lietuva = Hydrocarbons in the Baltic Sea water areaby the Lithuanian coasts // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 110–119: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 118

Stakënienë R., Jokšas K. Orimulsijos sklaidos vandenyje ir grunte ypatumai bei poveikis aplinkai = Orimulsion behaviourin the water and soil and its effects on environment // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 266–273: iliustr. –Santr. angl. – Bibliogr.: p. 272–273

Ðaltenienë A., Karosas T. Eksperimentiniai biologinio geležies ir mangano šalinimo vienalaipsniu košimu išaeruoto požeminio vandens tyrimai = Experimental investigation of iron and manganose removal from aeratedunderground water by one–power filtration // Ekologija. – 2003. – Nr. 2. – P. 3–10: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 10

Ðugalskienë J., Kanopienë R. Geologinës aplinkos taršos židiniø informacinës sistemos pildymas = Supplementaryinformation on pollution sources // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] =Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 43–44. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Ðugalskienë J., Kanopienë R. Unified digital information system “Pollution sources of geological environment” //International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18,2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 95–96

Ðugalskienë J., Kanopienë R. Unified digital information system “Pollution sources of geological environment” //Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course,May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 45–46

Taminskas J., Maþeika J., Paškauskas R. Climate change and aquatic system evaluation in North Lithuaniankarst region // Materials of the 3rd International Conference on Climate Changes: The Karst Record III, Montpellier,France, May 11–14, 2003. – Montpellier, 2003. – P. 165–166

Taraškevièius R., Bitinas A. Šiaurës rytø ir Pietryèiø Lietuvos pleistoceno morenø mikroelementai = Trace elementsof Pleistocene tills of Northeastern and Southeastern Lithuania // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 88–92: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 91–92

Taraškevièius R., Zinkutë R. Geochemical characterization of topsoil in dwelling districts of Lithuanian urbanterritories // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”,September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. –P. 97–99: iliustr. – Bibliogr.: p. 99 (5 pavad.)

Taraškevièius R., Zinkutë R. New areas for hygienical investigation in Vilnius according to change of topsoil totalcontamination index distribution // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations byParticipants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 55–58: iliustr. – Bibliogr.: p. 58

Taraškevièius R., Zinkutë R. State of environment in central residential districts of Vilnius according to topsoil totalcontamination index // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts od Presentations by Participants ofthe Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 51–54: iliustr. – Bibliogr.: p. 54

Taraškevièius R., Zinkutë R. Urbanizuotø teritorijø dirvožemiø kokybë = Soil quality in urbanized territories // XIIpasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. –P. 280. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Taraškevièius R., Zinkutë R. Urbanizuotø teritorijø grunto dangos kokybës higieninis geocheminis vertinimas =Sanitary geochemical evaluation of topsoil quality in urbanized territories // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). –P. 161–170: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 168–169

Vareikienë O., Lindqvist K., Marmo J. Selective trace elements and their carriers (minerals) in the fine fraction of soil(Ao horizon), Ašmena Highlands, Lithuania // Nordic Society for Clay Research Newsletter. – 2003. – No. 14. – P. 8–12

Zinkutë R., Radzevièius A., Taraškevièius R. Ecological-geochemical state of topsoil and water sediments inŠiauliai // Vide. Tehnologija. Resursi: IV Starptautiskâs zinâtniski praktiskâs konferences materiâli, 2003. gada 26. –28. jûnijs = Environment. Technology. Resources: Proceedings of the 4th International Scientific and PracticalConference, June 26–28, 2003 / Rçzeknes Augstskola inženieru fakultâte. – Rçzekne, 2003. – P. 309–315: iliustr. –Bibliogr.: p. 314–315

Zinkutë R., Taraškevièius R. 2nd topic on the 1st stop – urban geochemistry // Short Course “Medical Geology,Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 3–4: iliustr.

Þilinskas G., Jarmalavièius D. Lietuvos jûrinio kranto dinamikos tendencijos = Trends of Lithuanian sea coastdynamics // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 80–88: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 87


2.6. Geoinformatika2.6. Geoinformatics

Belickas J., Dënas Þ., Rapševièius V., Aleknienë R. Geologinës informacijos valdymo ir teikimo pagrindo –informacijos sistemos plëtra = Development of the Geological Information System // Lietuvos geologijos tarnybos2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius,2003. – P. 62–68: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Belickas J., Hatton W. The concept of universal geological data model: solution for integrated management ofsemantic and graphic data // International Association for Mathematical Geology: IAMG 2003 Portsmouth, UK,September 7–12, 2003: Programme and Abstracts. – Portsmouth, 2003. – P. 13

Geologinës informacijos sistemos plëtra // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 22–24

Morkûnaitë R., Èesnulevièius A. Data base of urban relief of the Vilnius city // International Workshop“Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania:Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 19. – Bibliogr.: p. 19 (9 pavad.)

Samuila M. SMART modelio taikymas Lietuvos integruoto monitoringo teritorijoms = Modelling by SMARTmodel in Lithuanian integrated monitoring territories // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 253–265:iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 264

Þièkutë V., Augulytë L., Rapševièius V. Geologinës informacijos teikimas = Presentation of geological information //Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 56–61: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

3. Geologinis kartografavimas3. Geological Mapping

Ber A., Zelès V., Jakobsen P. R., Kalm V., Matoshko A. V., Karabanov A., Nyvlt D., Zagorodnykh V. A., Bitinas A.,Stephan H.-J. The National glaciotectonic maps of Central Europe // XVI INQUA Congress Programs with Abstracts,July 23–30, 2003, Reno Hilton Hotel and Conference Center, Reno, Nevada, USA / Desert Research Institute. –Reno, Nevada, 2003. – P. 143

Bitinas J. Prekvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Ylakiø plote = Geological mapping of pre-Quaternary deposits in the Ylakiai area scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai:[metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 22–23. – Tekstas lygiagr.liet., angl.

Bucevièiûtë S. Inžinerinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Tetirvinø plote = Engineering geologicalmapping of the Tetirvinai area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinëataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 18–20. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Èyþienë J. Prekvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Mažeikiø plote = Geological mapping ofpre-Quaternary deposits in the Mažeikiai area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklosrezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 23–25: iliustr. –Tekstas lygiagr. liet., angl.

Èyþienë J., Lazauskienë J., Mûrnieks A. Set of the geological maps of Lithuanian–Latvian border zone – the firststep towards the geological map of Baltic States // International Workshop “Geosciences for Urban Developmentand Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: GeologicalSurvey of Lithuania, 2003. – P. 20–21: iliustr.

Damušytë A., Bitinas A., Grigienë A., Milkevièius M. Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Ylakiøplote = Geological mapping of Quaternary deposits in the Ylakiai area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius,2003. – P. 20–21. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Gregorauskiene V. Europos foninis geocheminis kartografavimas: Lietuva = FOREGS Geochemical BaselineMapping Programme // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = GeologicalSurvey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 41–43: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.


Guobytë R. Naujas Lietuvos geomorfologinis žemëlapis 1:400 000 masteliu = A new geomorphological map ofLithuania, scale 1:400 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] =Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 30–31: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Kanopienë R., Dansevièienë D. Ekogeologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Tetervinø plote = Environmentalgeological mapping, scale 1:50 000 of the Tetirvinai area // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai:[metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 17–18. – Tekstas lygiagr.liet., angl.

Karmazienë D. Geology of Kaunas city // International Workshop “Geosciences for Urban Development andEnvironmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: GeologicalSurvey of Lithuania, 2003. – P. 45–46: iliustr.

Klimas A., Gregorauskas M. Mapping and modelling of urbanization impact on groundwater in Lithuania //International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18,2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 47–49

Korabliova L., Nasedkin V., Motuza G., Krolikowski È., Petecki Z., Þoltowski Z. Gravity and magnetic maps ofLithuania and Northern Poland scale 1:1 000 000 // International Workshop “Geosciences for Urban Developmentand Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: GeologicalSurvey of Lithuania, 2003. – P. 50–54: iliustr.

Marks L., Guobytë R., Kalm V., Pavlovskaya I. E., Rattas M., Stephan H.-J., Zelès V., Gogoùek W., Bielecki T.,Kocyùa J. Map of Weichselian directional ice-flow features of Central and Eastern Europe // XVI INQUA CongressPrograms with Abstracts, July 23–30, 2003, Reno Hilton Hotel and Conference Center, Reno, Nevada, USA / DesertResearch Institute. – Reno, Nevada, 2003. – P. 117–118

Mikulënas V., Bucevièiûtë S. Engineering geological data base for Kaunas city planning // International Workshop“Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania:Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 58–59. – Bibliogr.: p. 59 (3 pavad.)

Piepolienë V. Naudingøjø iškasenø kartografavimas 1:50 000 masteliu Jonavos plote = Mapping of mineral resourceswithin the Jonava area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] =Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 14–15. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Piepolienë V., Gudonytë J. Lietuvos Respublikos naudingøjø iškasenø žemëlapis 1:200 000 masteliu = The map ofmineral resources of the Republic of Lithuania, scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklosrezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 28–29: iliustr. –Tekstas lygiagr. liet., angl.

Radzevièienë D. Valstybinis hidrogeologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Jonavos plote = Hydrogeologicalmapping of the Jonava area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinëataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 15–16. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Reimann C., Siewers U., Tarvainen T., Bityukova L., Eriksson J., Gilucis A., Gregorauskienë V., Lukashev V.,Matinian N., Pasieczna A. Agricultural Soils in Northern Europe: A Geochemical Atlas. – Hannover, 2003. – 279 p.:iliustr. – Bibliogr.: P. 263–271. – (Geologisches Jahrbuch Sonderhefte. – Reihe D. – Heft SD5)

Salminen R., Batista M. J., Bidovec M., Demetriades A., De Vivo B., De Vos W., Duris M., Gilucis A.,Gregorauskienë V. …et al. FOREGS Geochemical baseline mapping programme – a new European wide databaseand geochemical atlas // 4th European Congress on Regional Geoscientific Cartography and Information Systems,Bologna, Italy, 17–20 June 2003: Proceedings. Vol. II. – Bologna, 2003. – P. 655–656: iliustr. – Bibliogr.: p. 656

Ðliaupa A., Ðliaupa S. Šiaurës Lietuvos karstinio rajono tektoninis žemëlapis = Tectonic map of the North Lithuaniankarst area // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey ofLithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 25–27: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

Valiûnas J. Environmental geology mapping of urban areas for environmental planning // International Workshop“Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania:Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 109–110. – Bibliogr.: p. 110 (3 pavad.)

Valiûnas J., Bagdanavièiûtë I. Environmental geology GIS of Lithuania in scale 1:200 000 // 4th European Congresson Regional Geoscientific Cartography and Information Systems, Bologna, Italy, 17–20 June 2003: Proceedings.Vol. II. – Bologna, 2003. – P. 513–514: iliustr. – Bibliogr.: p. 514

Valstybinis geologinis kartografavimas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 6–7


4. Ávairûs4. Miscellaneous

Baltakis V. Jis pražilo per 45 minutes: [straipsnis apie tremtiniø gyvenimà pirmaisiais pokario metais] // Lietuvosaidas. – 2002. – Gruod. 31. – P. 8

Baltakis V. Á jûsø dëdës sveikatà: [publicistika] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 8. – P. 10

Baltakis V. Tuvoje: [apie geologø darbà Tuvoje] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 13. – P. 4

Baltakis V. Verkšlenantis padangiø reindžeris: [prezidento rinkimø tematika] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 3. – P. 7

Baltrûnas V. Sugrážus iš XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo: [habil. dr. V. Baltrûno áspûdžiai išXII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo, ávykusio 2003 m. gegužës 21–25 d. dienomis Lemonte, netoliÈikagos (JAV)] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Liep. 3. – P. 1, 7

Gaigalas A. Radvieèio takais: [apie „Tëviškës gamtos“ vyriausiojo redaktoriaus J. Stasino, švenèianèio 65 m. jubiliejø,gimtinæ – Radvietá, esantá Žemaitijoje, kur taip pat gimë ir kurá laikà gyveno prof. A. Gaigalo dëdës šeima] // Tëviškësgamta. – 2003. – Nr. 8. – P. 7

Gaigalas A. Seredžiaus geologinis pagrindas // Seredžius. – Vilnius: Versmë, 2003. – P. 19–35

Graniczny M., Satkûnas J. Cross-border cooperation – experience and step forward // International Workshop“Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania:Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 36–37

Gregorauskiene V. 1st stop – Vilnius city, Tauras hill: the trace of a history // Short Course “Medical Geology,Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 2: iliustr.

Gregorauskiene V. 5th stop – Trakai city: the ancient ducal residence // Short Course “Medical Geology, Healthand the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. –Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 13: iliustr.

Gregorauskiene V. 7th stop – Kernavë: the first capital of Lithuania ? // Short Course “Medical Geology, Healthand the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. –Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 18: iliustr.

Juodkazis V. ERASMUS intensyvaus ugdymo seminaras Vilniaus universitete = ERASMUS Intensive TrainingSeminar in Vilnius University // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 37–42: iliustr. – Santr. angl.

Korkutis V. Stasio Tijûnaièio 115-àsias gimimo metines pažymint: [apie prieškarinës Lietuvos visuomenësveikëjà, pedagogà, Lietuvos Steigiamojo ir I bei II Seimo nará Stasá Tijûnaitá] // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. –Nr. 5. – P. 12–14: iliustr.

Mockevièius J. Lietuvos geologai pažymi savo profesinæ šventæ // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Bal. 24. – P. 11

Paukštys B. Financial needs for global water supply and sanitation // International Workshop “Geosciences forUrban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. –Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 72

Skuodis V. Bažnyèia, dvasininkija ir jø priešai // Lietuvos aidas. – 2003. – Liep. 12. – P. 12

Skuodis V. Áspûdingas koncertas be pabaigos // Lietuvos aidas. – 2003. – Bal. 30. – P. 9

Skuodis V. Kai patriotizmas sveriamas pinigais // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 29. – P. 1, 8

Skuodis V. Krikšèionybës pirmieji amžiai yra paženklinti kankiniø krauju // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 4. – P. 5;Saus. 6. – P. 9

Skuodis V. Kultûra ir dabartis mûsø gyvenime // Lietuvos aidas. – 2003. – Bal. 14. – P. 12

Skuodis V. Po „moderniø“ tramvajø – „modernaus“ keltuvo idëja: [apie Vilniaus mero A. Zuoko ir premjeroA. Brazausko idëjas atidaryti mieste greitaeigio tramvajaus linijà ir árengti keltuvà Gedimino kalne] // Lietuvosaidas. – 2003. – Saus. 8. – P. 8

Skuodis V. Technokratinë ingresija á Gedimino pilies kalnà Vilniuje // Lietuvos aidas. – 2003. – Bal. 8. – P. 1

Skuodis V. Vilniaus miesto plëtros visuomeninë komisija ir jos veikla // Lietuvos aidas. – 2003. – Bal. 18. – P. 3


Skuodis V. Visuomenës balsas aktualiais Vilniaus miesto plëtros ir senamiesèio bûklës klausimais: [apie Vilniausmiesto plëtros, senamiesèio bûklës, saugomø ir saugotinø objektø bûklæ ir pan.] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 9. – P. 8

Ðeštokas I. Ten, kur susikerta interesai: [UAB „Minijos nafta“ naftos paieškø vadovas kelia profesionalumo –žiniø lygio ir socialiai teisingo motyvavimo – svarbos, priimant valstybinius ir verslo sprendimus, problemà] //Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 54–55: iliustr.

Ðimënas J. Žingsnis á atsinaujinimà: pranešimas XIII LGS suvažiavime // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. –P. 63–66

Ðvarcaitë I. Geografinës terminijos aktualijos Lietuvoje = Problems of geographical terminology in Lithuania //Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 335–340. – Bibliogr.: p. 339–340


Lietuvos spauda apie geologijà 2003 metaisLithuanian press concerning geology in 2003

Atrinko: L. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë, N. Martynënienë,Lietuvos geologijos tarnyba

Èia pateikiamos Mokslinës techninës informacijos poskyrio nuolat atrenkamos publikacijos spaudoje apieLietuvos geologus, Lietuvos geologijà.

Publications about Lithuanian geologists, Lithuanian geology in press are collected regularly by Scientific TechnicalInformation Sub-department.

Balèiûnas P. Gyvename laukimo nuotaikomis: [Pasvalio rajono savivaldybës mero pavaduotojas pasakoja apiePasvalio rajone paplitusá reiškiná – karstà, jo sukeltus padarinius, taip pat apie kitas rajono gamtosaugines problemasir jø sprendimo bûdus] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Gruod. 11. – P. 8

Damauskas Þ. Ateitis su radioaktyviø atliekø kapinynu: [artëjant IAE uždarymui pradëti kurti ávairûs radioaktyviøatliekø laidojimo projektai. Vienas iš jø – keliø valstybiø bendras radioaktyviø atliekø laidojimo kapinynas] // Lietuvosrytas. – 2003. – Kovo 17, priedas „Vartai“. – P. 2

Dambrauskas A. Šuliniai tampa mirtinais spàstais: [šulinius árenginëjantys ir tvarkantys darbininkai žuvoapsinuodijæ metano dujomis. Tai ávyko todël, kad žmonës nežinojo apie tokiø dujø susikaupimo galimybæ, be to,neturëjo ventiliacijos árenginiø. LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas informuoja, kad norintieji èia galëtøásigyti geologinius žemëlapius, kurie padëtø išvengti panašiø nelaimiø // Kauno diena. –2003. – Rugs. 25. – P. 1, 5

Grunskis F. Geologai ištiesë draugystës rankà Biržø krašto regioniniam parkui: [Lietuvos geologijos tarnyba irBiržø regioninis parkas pasirašë susitarimà dël bendradarbiavimo žemës gelmiø apsaugos srityje. Bus atliekamikarsto regiono tyrimai. Vyriausybë šiems darbams šiemet skyrë 100 tûkst. litø. Visai programai, kuri truktø trejusar ketverius metus, reikëtø ~1 mln. litø] // Respublika. – 2003. – Geg. 5, priedas „Gyvenimas“. – P. 22

Grunskis F. Greta smegduobiø gyvenantys biržieèiai kuria legendas: [apie Biržø rajone Kirkilø kraštovaizdžiodraustiná, kuriame gausu karstiniø ágriuvø] // Respublika. – 2003. – Birž. 21. – P. 25

Jakulis A. Alytaus šuliniuose – nuodingas vanduo: [Alytaus miesto savivaldybëje surengtame seminare„Požeminio vandens monitoringas“ pristatyti miesto gruntinio vandens tyrimo rezultatai. Miesto šachtiniø šuliniøvanduo labai užterštas] // Respublika. – 2003. – Bal. 9, priedas „Gyvenimas“. – P. 25

Klicner L. Dvi dienos latviškoje Šveicarijoje: [gegužës 1–3 d. Lietuvos geologijos tarnyba ir Šiauliø savivaldybëorganizavo išvykstamàjá seminarà á Gaujos nacionaliná parkà Latvijoje. Dalyvavo Šiauliø miesto švietimo ástaigødarbuotojai, aplinkos apsaugos specialistai ir žiniasklaidos atstovai] // Šiauliø kraštas. – 2003. – Geg. 8. – P. 10–11

Kuznecovaitë A. Miestai kenkia požemiams: [rugsëjo 13–18 d. Vilniuje vyko tarptautinis geologø seminarastema „Geomokslinë informacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos apsaugai“. „Miestas daro átakà požemiui, o šisduoda atsakà miestui“, – trumpai seminaro temà apibûdino LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas] // Lietuvosžinios. – 2003. – Rugs. 16. – P. 4

Motiejûnas S. Prospects for Radioactive Waste Disposal in Lithuania: [Radioaktyviø atliekø tvarkymo agentûrakartu su Lietuvos geologijos tarnyba tiria galimybæ árengti požeminæ radioaktyviø atliekø saugyklà] // EnergyNews. – 2003. – No. 1. – P. 15–16

Stelmokas I. Naftos gavybos ûkis laukia permainø: [iki šiol naftos gavybà Lietuvoje reglamentavo dar 1992 m.Vyriausybës patvirtintos Laikinosios naftos gavybos taisyklës. Kaip sako LGT direktorius J. Mockevièius, dabarprasidëjo šio sektoriaus teisës aktø reforma. Šiemet Vyriausybë patvirtino Geologijos tarnybos rengtà naftosgavybos ir paieškos Lietuvoje strategijà bei naftos darbø konkursø nuostatus] // Respublika. – 2003. – Bal. 16. – P. 11

Svalevièius R. Nauji konkursai gelbës naftos gavybà iš krizës: [2002 m. sumažëjo naftos gavyba Lietuvoje.Teigiama, kad investicijas á naftos gavybos verslà stabdo mokesèiai. Cituojami LGT direktoriaus J. Mockevièiaus ir„Geonaftos“ generalinio direktoriaus A. Jaso pasisakymai] // Veidas. – 2003. – Nr. 15. – P. 18–19

Vitkauskienë J. Naujos smegduobës gylis stebina geologus: [Biržø regioninio parko teritorijoje esanèiameMantagailiškio kaime atsivërë apie 8 m gylio smegduobë. Tai jau aštunta šá pavasará iš naujai atsivërusiø] //Lietuvos rytas. -– 2003. – Bal. 26. – P. 9


Aktualiausios miestø geologijos problemos Lietuvoje ir pasaulyje / AM visuomenës informavimo skyrius: [š. m.rugsëjo 15–18 d. Vilniuje vyko tarptautinis seminaras „Geomokslinë informacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos apsaugai“,kuriame buvo kalbama apie tai, koká poveiká miestai daro žemës gelmëms ir kokio sulaukia iš jø „atsako“] // Žaliasispasaulis. – 2003. – Rugs. 18. – P. 11

Aplinkos ministerija informuoja: [kovo 12–13 d. Klaipëdoje – Aplinkos ministerijos ekspertø ir Kaliningrado sritiesinstitucijø, atsakingø už monitoringo vykdymà, atstovø pasitarimas dël bendradarbiavimo programos požeminiøbei paviršiniø vandenø monitoringo pasienio rajonuose vykdymo] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Kovo 13. – P. 11

Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 9 d. Lietuvos geologijos tarnyba organizavo pasitarimà požeminio vandensnaudojimo klausimais. Buvo aptariama šios srities teisinë bazë bei EB direktyvø ágyvendinimo problemos] // Žaliasispasaulis. – 2003. – Bal. 10. – P. 11

Aplinkos ministerija informuoja: [2003 04 18 Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Neries regioninio parko direkcijaorganizuoja seminarà „Vertingiausiø geologinës aplinkos objektø identifikavimas ir vertinimas“, skirtà Geologødienai] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Bal. 17. – P. 11

Aplinkos ministerija informuoja: [gegužës 1–2 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Šiauliø miesto savivaldybësadministracijos Aplinkos skyriaus specialistais organizuoja mokslinæ-pažintinæ išvykà á Gaujos nacionaliná parkàLatvijoje] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Geg. 1. – P. 11

Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 2–5 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevièius dalyvaujaStavangeryje (Norvegija) vykstanèioje Europos geologø ir inžinieriø asociacijos kasmetinëje konferencijoje –parodoje „Geomokslai ir jø reikšmë visuomenei“] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Birž. 5. – P. 11

Aplinkos ministerija informuoja: [rugsëjo 13–18 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Tarptautine geomokslininkøsàjunga, Geologijos ir geografijos institutu bei Vilniaus universitetu rengia tarptautiná seminarà „Geomokslinëinformacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos apsaugai“. Daugiausia dëmesio bus skiriama miestø geologijai] // Žaliasispasaulis. – 2003. – Rugs. 11. – P. 11

Bendrovë „Dujotekana“ šiemet investuos apie 40 mln. litø: [„Dujotekana“ kartu su „Gazprom“ ketina ágyvendintipožeminës dujø saugyklos statybos projektà. Šiemet projekte dalyvauja taip pat „Geonafta“ ir Lietuvos geologijostarnyba] // Respublika. – 2003. – Liep. 17. – P. 8

Informacija apie aplinkos ministerijos V. Bergo premijos 2003 m. kandidatus: [pristatyti 2003 m. kandidatai.Tarp jø Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinës geologijos ir ekologijos skyriaus vedëjas V. Marcinkevièius irposkyrio vedëja S. Bucevièiûtë. Premijà laimëjo P. Grikevièius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentoGamtos ištekliø skyriaus vyriausiasis specialistas, ir R. A. Kviklys, Kretingos miškø urëdijos Šventosios girininkijosgirininkas] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Birž. 5. – P. 11

Intensyvëja karstinis procesas: [Lietuvos geologijos tarnyba áspëja, kad Šiaurës Lietuvoje intensyvëja karstinisprocesas] // Respublika. – 2003. – Bal. 25. – P. 2

Jurbarko žemëse kaupiasi pavojingos dujos: [Lietuvos geologijos tarnyba áspëja, kad dël specifiniø geologiniøir hidrogeologiniø sàlygø Jurbarko rajone maždaug 5–20 m gylyje yra susitelkusios nedidelës natûralios metanodujø sankaupos, kurios gali bûti pavojingos vietos gyventojams, ypaè kasant šulinius] // Respublika. – 2003. –Rugs. 10. – P. 1, 2

Jurbarko rajono žemëse kaupiasi metano dujos: [Jurbarko rajone maždaug 5–20 metrø gylyje yra nedideliønatûraliø metano dujø sankaupø, kurios gali bûti pavojingos, ypaè kasant šulinius. Apie tokias metano dujøsankaupas informuoja Lietuvos geologijos tarnyba] // Lietuvos rytas. – 2003. – Rugs. 10. – P. 14

Pernai Lietuvoje išgauta kiek mažiau naftos:[nors naftos gavyba šiek tiek sumažëjo, bendrovëms metai buvopelningi dël didelës naftos kainos. Tik „Geonafta“ pernai padidino naftos išgavimà. Pateikiamas LGT direktoriausJ. Mockevièiaus komentaras dël bûtinybës skelbti naujø naftos telkiniø licencijos konkursà] // Respublika. – 2003. –Saus. 24. – P. 11

Smegduobë nustebino geologus: [Šiaurës Lietuvoje (Mantagailiškio kaime) atsivërusi smegduobë nustebinoBiržø regioninio parko darbuotojus. Jos gylis – apie 8 metrus, skersmuo apie 4 metrus, smegduobë šulinio formos] // Respublika. – 2003. – Bal. 28. – P. 4

Šiaurës Lietuvoje – karstiniai procesai: [karstinis procesas, jau seniai pažástamas Šiaurës Lietuvos gyventojams,intensyvëja, sukelia nemaloniø ir pavojingø reiškiniø. 2003 04 30 Biržuose vyks Lietuvos geologijos tarnybos irBiržø regioninio parko organizuojamas pasitarimas dël bendradarbiavimo karstinio kraštovaizdžio išsaugojimo,tyrimø ir kt. klausimais] // Respublika. – 2003. – Bal. 26, priedas „Gyvenimas“. – P. 23


Lietuvos geologijos tarnybos 2003 metø leidiniaiPublications of Geological Survey of Lithuania in 2003

1. Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania:Annual Report 2002 / ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2003. – 119, [1] p.: iliustr. – Liet.,angl. – ISSN 1392-7272

Ataskaitoje pateikiami baigtø valstybiniø geologiniø tyrimø projektø – geologinio kartografavimo, aplinkos geocheminiøtyrimø, giluminiø tyrimø, naftos geologijos, geodinaminio monitoringo, kietøjø naudingøjø iškasenø tyrimø, ekogeologiniøtyrimø, hidrogeologiniø tyrimø, požeminës hidrosferos monitoringo, geologinës informacijos sistemos plëtros rezultatai,taip pat apibûdinamas žemës gelmiø naudojimo valstybinis reguliavimas, pateikiamas publikacijø Lietuvos geologijostematika sàrašas.

The results of geological research projects in the fields of national geological mapping, environmental geochemical investigations,basic geological investigations, studies in petroleum geology, geodynamical monitoring, investigations of mineral resources,environmental geological investigations, hydrogeological studies, monitoring of groundwater completed in 2002, the development ofthe Lithuanian geological information system, work on state regulation of the use of the underground, list of publications onLithuanian geology in 2002 are presented in the annual report of the Geological Survey of Lithuania.

2. Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithu-ania 2002: Bulletin / J. Giedraitienë, K. Kadûnas, J. Arustienë … et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT,2003. – 92 p.: iliustr. – Santr. angl. – ISSN 1392-1606

Informacinis biuletenis – tai periodinis leidinys, kuriame pateikiami kasmetiniai požeminio vandens valstybinio monitoringoduomenys apie požeminio vandens bûklæ ir jos kaitos tendencijas. Áprasta, kad jame apžvelgiamos gruntinio vandensslûgsojimo tais metais sàlygos, gruntinio ir gilesniø, pagrindiniø eksploatuojamø vandeningøjø horizontø vandens cheminësudëtis ir kokybë valstybinio monitoringo postuose. Biuletenyje teikiama informacija ir apie išsiurbiamo vandens kieká beigræžtiniø šuliniø bûklæ šalyje.

In the annual bulletin on groundwater monitoring in Lithuania, the results of long-term and annual observations of groundwaterlevel and changes in quality at the state monitoring stations, data on the amount of pumped water at the state water places, as wellas the results of specialised projects are presented. The new bulletin contains information on groundwater chemical composition andquality not only in shallow and half-confined aquifers, but also in major confined aquifers used for public water supply.

3. Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei” 1993–2003 metø rezultatai / sudarë J. Belickas,A. Bitinas, Ž. Dënas, V. Gregorauskienë, K. Kadûnas, R. Kanopienë, J. Lazauskienë, V. Marcinkevièius, R. Norvaišienë,V. Piepolienë, J. Satkûnas, V. Žièkutë; ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – 44 p.

4. Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course,May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania / Compiled by J. Satkûnas, V. Gregorauskienë; Geological Survey of Lithuania. –Vilnius: LGT, 2003. – 58 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale

Leidinyje pristatomos Medicininës geologijos kursø dalyviø žodiniø ir stendiniø pranešimø tezës sveikatos ir aplinkostematika.

This volume contains the abstracts of oral and poster presentations at the Medical Geology short course on health and theenvironment.

5. International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, Vilnius, Septem-ber 13–18, 2003: Extended Abstracts / Eds. J. Satkûnas, R. Kanopienë; COGEOENVIRONMENT, IUGS, GeologicalSurvey of Lithuania, Vilnius University, Institute of Geology and Geography. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania,2003. – 120 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale. – ISBN 9986-623-40-5

The aim of the International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning” is to discuss and promotebetter applications of geoscientific information for urban planning and development and encourage international geoenvironmentalco-operation.

* Leidiniai išleisti bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis* Publications were published in co-operation with other organizations

6. Siting of a Near Surface Repository for Low-and Intermediate-Level Short Lived Radioactive Waste in Lithuania:Workshop at SFR, April 8–10, 2003, Forsmark, Sweden [seminaro medþiaga] / SKB International Consultants AB,Lithuanian Energy Institute, Geological Survey of Lithuania et al. – 2003. – [163 p.: iliustr.]

7. Competence Development in Lithuania in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposa: Materials of the InternationalWorkshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania / Comp. by J. Satkûnas, R. Kanopienë (LGT), E. Grigulaitë,A. Vaidotas (RATA); Radiactive Waste Mangement Agency. – Vilnius, 2003. – [3], 7 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 7

The main aim of the workshop was to review the progress within the Swedish–Lithuanian project “Transfer of know-how needed toassess the feasibility of disposal of Lithuanian spent nuclear fuel” in 2002 and outline the tasks for the next year. This volume containsmaterials of presentations of the workshop.

Project partners: Swedish International Project (SIP), Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co (SKB); GeologicalSurvey of Lithuania (LGT), Lithuanian Energy Institute (LEI), Radioactive Waste Management Agency (Lithuania) (RATA).

8. *Geologija = Geology =Ãå îë î ã è ÿ / / / / / Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslø akademija, Geologijos ir geografi-jos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba = Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institu-te of Geology, Geological Survey of Lithuania; ats. redaktorius J. Paškevièius. – Vilnius: Academia. – 2003, Nr. 41,42, 43, 44. – ISSN 1392-110X

Žurnale spausdinami petrografijos, mineralogijos, geochemijos, mineraliniø žaliavø, ekonominës geologijos, tektonikos,stratigrafijos, sedimentacijos, hidrogeologijos, inžinerinës geologijos, geofizikos, paleobotanikos, paleozoologijos,palinologijos specialistø darbai (ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkø) lietuviø, anglø ir rusø kalbomis su santrauko-mis dviem iš šiø kalbø.

Be moksliniø straipsniø, žurnale spausdinami su Lietuvos ir pasaulio geologija susijæ ávykiai, kronika, personalijos,naujos publikacijos, atsiliepimai, recenzijos, kt.

The journal deals with regional geology, palaeontology, stratigraphy, lithology, geochemistry, petrography, geotectonics, hyd-rogeology and engineering geology. The volume of one issue comprises 5-6 printing sheets.

9. *Geologijos akiraèiai / Lietuvos geologø sàjungos žurnalas = Journal of the Geological Society of Lithuania;ats. redaktorius V. Juodkazis. Vilnius. – 2003, Nr. 1, 2, 3–4. – ISSN 1392-0006

Žurnalas skirtas Lietuvos geologijos mokslo ir studijø bei gamybinës veiklos strategijai ir rezultatams, geologiniošvietimo ir paveldo išsaugojimo problemoms, Lietuvos geologø ryšiams su užsieniu ir užsienio geologijos laimëjimamspropaguoti. Nemažai dëmesio skiriama jaunøjø geologø bûreliø veiklai. Be to, žurnale dažnai spausdinami ir bendresniopobûdžio, pirmiausia aplinkotyrai ir aplinkosaugai skirti straipsniai. Žurnale pateikta medžiaga padeda ávairiø srièiøspecialistams, visuomenei sužinoti apie naujausius tyrimø rezultatus, tarptautinius ryšius, vykdomus projektus, per já yraskleidžiama ir valstybinë žemës gelmiø ásisavinimo politika.

The journal deals with the problems of science, studies and industrial activities in Lithuanian geology, geological education andpreservation of heritage, international relations, popularization of geological achievements of other countries. Considerable attentionis paid to the activities of young geologists. Besides, rather frequent are articles of general interest, first of all those concerningenvironmental studies and protection.

The journal is a source of information for specialists of various fields and the broad public on latest study results, ongoing projects,governmental policy in the field of exploitation of entrails of the earth.

Sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyrisCompiled by the Scientific Technical Information (MTI) office of the Information Department

Lietuvos geologijos tarnybos 2003 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey ofLithuania: Annual Report 2003 / ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2004 – 111, [2] p.:iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Ataskaitoje pateikiami baigtø valstybiniø geologiniø tyrimø projektø – geologinio kartografavimo, aplinkosgeocheminiø tyrimø, giluminiø tyrimø, geodinaminio monitoringo, kietøjø naudingøjø iškasenø tyrimø,ekogeologiniø tyrimø, hidrogeologiniø tyrimø, požeminës hidrosferos monitoringo, geologinës informacijossistemos plëtros rezultatai, taip pat apibûdinamas žemës gelmiø naudojimo valstybinis reguliavimas,pateikiamas publikacijø Lietuvos geologijos tematika sàrašas.

The results of geological research projects in the fields of national geological mapping, environmental geochemicalinvestigations, basic geological investigations, geodynamical monitoring, investigations of mineral resources, environmentalgeological investigations, hydrogeological studies, monitoring of groundwater completed in 2003, the development ofthe Lithuanian geological information system, work on state regulation of the use of the underground, list of publicationson Lithuanian geology in 2003 are presented in the annual report of the Geological Survey of Lithuania.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2003 METØ VEIKLOS REZULTATAIMetinë ataskaita

GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIAAnnual Report 2003

Vilnius, 2004

Atsakingasis redaktorius J. SatkûnasRedagavo D. Petrauskienë, A. Juškaitë

Virðelio dizainas G. MarkauskasMaketavo R. Norvaišienë

SL 1841. 10 leidyb. apsk. l. 2004. Tir. 60 egz.Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, 03123 Vilnius

Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.ltViršelá spausdino UAB „Biznio mašinø kompanija“, Gedimino pr. 60, Vilnius

Documents

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS