U ar L ?

Tomas Andrejauskas„Swedbank“ Markets tarnybos vadovas Lietuvoje

© Swedbank

Pasaulin ė skolos kriz ė

• Mes turime masiškai įsišaknijusią pasaulinę skolos krizę

• Kol kas ji valdoma tik arba

(a) tą skolą dar labiau didinant, arba

(b) kilnojant ją iš privataus į viešąjį sektorius, arba

(c) meistriškai nurašant per pingančią valiutą

• Trys keliai, kaip išsivaduoti iš skolos:

1. Mažinti vartojimą ir didinti taupymą. Ilgas kelias, gręsiantis ilgalaikiu ekonomikos sąstingiu;

2. Dengti skolas, konvertuojant bet kokį turimą turtą į pinigus. Greitas kelias, gręsiantis masiniu turto iš išteklių kainų kritimu.

3. Bankrutuoti (default). Rizikingas kelias, gręsiantis finansų sistemos žlugimu ir masiniu santaupų praradimu.

• Kol kas einama laikinu keliu – skola toliau didinama, ir tai kombinuojama su naujom piniginėm emisijom. Tačiau šis kelias turį aiškiai įžiūrimą liepto galą.

© Swedbank

Pasaulin ė skol ų mažinimo (de-leveraging) praktika

Bendra skola (% nuo BVP)2009 m.:

India 129

Brazil 142

China 159

Canada 259

Germany 285

United States 300

United Kingdom 466

Japan 471

• Turbūt nesunku atspėti, kodėl Japonija jau virš10m. neišbrenda iš recesijos

• Tipiškai, skolų mažėjimas prasideda praėjus 2 metams po krizės (2008m. mūsų atveju), ir tęsiasi 6-7 metus

• Apie 50% atvejų skolų mažėjimas žengia koja kojon su diržų veržimu, kuris sąlygoja reikšmingą BVP sumažėjimą

• Pokrizinis skolų mažėjimas yra neatsiejamas reiškinys su bankrotais arba infliacija, kuriąsukuria pinigų spausdinimas – abu atvejai šlykščios naujienos investuotojams

© Swedbank

Tikėtinas tolesnis vystimosi scenarijus

• “Vakarai” spausdins pinigus (QE) ir didins valdžios sektoriaus skolas, kol investuotojai nustos jais tikėję (reitingai žemyn)

– Tokiu būdu palaikys trapų “vakarų” atsigavimą skatindami vartojimą

• Didieji net-eksporteriai naudosis proga, kad vartojimas kitur yra skatinamas ir stengsis akumuliuoti kuo daugiau finansinių išteklių

• Į vartojimo bumą pasijungia besivystančios rinkos

• Toks modelis netvarus, kadangi palaikomas beribiu pinigų spausdinimu – naujos pasaulinės valiutos atsiradimas

• 2013-2015 iššauna infliacija ir “vakarai” patenka į antrą gilią duobę

• Masinis valstybių skolų defaultas (arba meistriška restruktūrizacija per naujų valiutų įvedimą)

• Socialiniai neramumai dėl maisto ir energetinių kainų

• Rinkų reguliavimas, protekcionizmas, resursų nacionalizacija

• Dar didesnis valdžios kišimasis į energetiką, sveikatos apsaugą ir finansų sistemą

• Skolos ir deficito perviršių mažinimas - nuo to nepabėgsime. Reiškia kažkada vis vien reikės pradėt riboti perteklinį vartojimą

© Swedbank

Pasaulio ekonomikos perspektyvos drumstos

• Pabloginome pasaulio ekonomikos perspektyvas 2011 m. dėl kuklesnio augimo Europoje ir Azijoje. JAV ekonomikos prognozės nepasikeitė.

• JAV ekonomika vėl susilpnėjo ir pesimizmas sugrįžo dėl didelių problemų, susijusiųsu darbo, būsto ir kredito rinkomis. Dar reikės laiko koreguoti balansus.

• Vakarų pasaulis atsigauna tik iš lėto dėl griežtos fiskalinės padėties, skolųpertvarkymo, didelio nedarbo, silpnos būsto ir kredito rinkos. Optimizmą Europoje po teigimų rezultatų, bankų stress testų ir gerų įmonių pajamų duomenų neužilgo pakeis pesimizmas, panašus į esantį JAV.

• Manome, kad besivystančios šalys turės „minkštą nusileidimą“. Griežtesnėekonominė politika leis išvengti vartojimo ir nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo. Besivystančios ekonomikos toliau kels bendrą pasaulio ekonomikos augimą.

• Nepaisant JAV ekonomikos sulėtėjimo, manome, kad naujos recesijos rizika yra pakankamai maža (10%). Pagrindinis scenarijus su silpnu ekonomikos augimu, žema infliacija ir žemomis palūkanų normomis Vakaruose tikėtinas 50 proc. Tačiau defliacijos ir mažesnio augimo rizika padidėjo.

• Nepaisant Šiaurės ir Baltijos šalių atsigavimo, regionas išlieka pažeidžiamas. Šalys, kurios derina išlaidų mažinimą/skatinimą su struktūrinėm reformomis turi daugiau galimybių atlaikyti naujus nuosmukius ir sustiprinti savo pozicijas ilguoju laikotarpiu, kuomet globalizacija didina konkurenciją.

© Swedbank

Vyksta ekonomini ų vertybi ų perkratimas: vartojimas prieštaupym ą, infliacija prieš nedarb ą (Filipso kreiv ė)

• Kol kas ekonomikos atsigauna dėl skatinimo priemonių paketų, kurių dauguma nustos galioti šių metų gale, ateinančių metų pradžioje.

• Paklausa išlieka silpna, valstybės skolos tebeauga, o struktūrinės reformos daugelyje šalių tik teprasideda.

2009 2010p 2011p 2012p

JAV -2,6 2,8 2,2 2,5

Euro zona -4,1 1,0 1,1 1,6

Vokietija -4,9 1,9 1,3 1,7

Prancūzija -2,6 1,3 1,5 1,7

Italija -5,0 0,5 0,9 1,3

Ispanija -3,6 -0,7 0,5 1,6

D. Britanija -4,9 1,1 1,6 1,9

Japonija -5,2 3,2 1,4 1,5

Kinija 9,1 9,8 8,5 8,1

Indija 5,6 8,0 7,5 7,8

Brazilija -0,2 6,5 5,0 5,0

Rusija -7,9 4,3 4,5 5,0

Pasaulis -0,7 4,2 3,6 3,8

Šaltinis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės

Pasaulio ekonomikų augimo prognozės 2010-2012 m.

Ned

arba

s

Infliacija

Filipso kreivė

© Swedbank

Besivystan čios šalys “traukia” pasaul į už ausų (2)

© Swedbank

Kam gi riesta labiausiai?

© Swedbank

Bazini ų palūkanų norm ų didinimo greitu metu nenusimato, laukiamas dolerio stipr ėjimas euro atžvilgiu

© Swedbank

Kiek gi tvarus pasaulinis atsigavimas ?

• Statistika šokinės

• Augančios rinkos kurį laiką temps likusį pasaulį

• Tvaraus ekonomikos atsigavimo būtų naivu tikėtis, nesumažinus bendro skolos lygio

• Kodėl? Todėl, kad vartojimas ir skolos mažinimas yra vienas kitam prieštaraujantys reiškiniai

• Vis labiau tikėtinas scenarijus:

2 m. 2-4 m. 4-6 m.

© Swedbank

Atsigavus pasaulio ekonomikai visos Baltijos šalys jau lipa išrecesijos

Eksportas atsigavo, tačiau namų ūkiųvartojimas ir investicijos išlieka silpni. Tai ribos ekonomikos augimą.

… nuo piko, BVP nukrito 19% EE, 26% LV, ir18% LT, t.y. atgal į 2005 metų lygį.

Ketvirtinis BVP augimas, įvertinus sezoniškum ą

-15%

-12%

-9%

-6%

-3%

0%

3%

6%

2007 2008 2009 2010

LietuvaLatvijaEstija

BVP, 2000=100

120

130

140

150

160

170

180

190

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

LietuvaLatvija

Estija

© Swedbank

Tai kurioje gi raid ės dalyje mes esame Lietuvoje?

© Swedbank

Lietuvos ūkyje 2010 metai galios paprasta formul ė

+ eksportas – vidaus vartojimas = nedidelis augimas

L

© Swedbank

Verslo l ūkesčiai gerokai padid ėjo, nam ų ūkiai dar nusimin ę

Ekonomini ų vertinim ų rodiklis

-100

-80

-60

-40

-20

0

20

40

2007 2008 2009 2010

Vertinimų rodiklisPramonėsStaty bos

Preky bosPaslaugųVartotojų

© Swedbank

Ekonomikos kreiv ė ima riestis į virš ų ir prasideda l ėtas ir ilgasatsigavimo periodas (ne popierin ė ekonomika)

• Per dvejus ekonominio sunkmečio metus BVP nukrito 18 proc., o pasiekti prieškrizinįlygį dar užtruks apie penkerius metus

• Manome, kad apie 0,5 proc. ekonomikos augimą fiksuosime jau 2010 m., o 2011 m. išvysime apie 3 proc. augimą

7.8%9.8%

6.9%5.1%

2.1%

-2.2%

-19.5%

-14.2%-12.1%

1.1% 0.5%

3.0%

-13.3%

-2.8%

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

2006 2007 2008 (I) 2008 (II) 2008 (III) 2008 (IV) 2009 (I) 2009 (II) 2009 (III) 2009 (IV) 2010 (I) 2010 (II) 2010 2011

© Swedbank

Pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu yra eksportas, kurio augimas siekia dviženklius skai čius

Prekių ir paslaug ų eksporto metinis augimas

-50%

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

2006 2007 2008 2009 2010

Svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų augimas kol kas atrodo tvariai, tad mūsų pramonės, transporto sektoriai gali tikėtis tolesnio pagyvėjimo

Kiek vėliau 2011-2012 m. eksportas išjudins ir vidaus rinką

Pramon ės metiniai poky čiai

-30%

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

2007 2008 2009 2010

Pramonė

Pramonė (išsk.rafinuotų naftos pr.gamybą)

© Swedbank

Geriausius rezultatus rodo vaist ų, popieriaus, elektros įrangos, plastiko pramon ės šakos

Apdirbamosios pramon ės gamini ų metinis augimas, 2010 m. I pusmetis

-10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Maisto produktų

Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimasGėrimų

Pagrindinių metalų

Metalo gaminių, išsk.mašinas ir įrenginius

Kitų transporto priemonių ir įrangos

Baldų Variklinių transporto priemonių

Chemikalų ir chemijos produktų

Drabužių siuvimas

Medienos

Tekstilės gaminiųKompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių

Guminių ir plastikinių gaminių

Elektros įrangos

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

Odos ir odos dirbiniųPopieriaus ir popieriaus gaminių

Vaistų ir farmacinių preparatų

© Swedbank

Atsarg ų pasikeitimai turi didel ę įtaką BVP poky čiams

Atsarg ų pasikeitimai, veikusiomis kainomis, mlrd LTL

-6

-5

-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Iketv.

BVP augimo sud ėtin ės dalys

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

2008 2009 2010Namų ūkių vartojimas Vyriausybės vartojimasInvesticijos (išsk. atsargas) AtsargosGrynasis eksportas

© Swedbank

Mažmenin ėje prekyboje kol kas tik kritimo stabilizacija

• Mažmeninės prekybos rezultatai rodo, kad namų ūkiųvartojimas tebekrenta.

• Nors vartotojų pasitikėjimas išlėto stiprėja, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnįvartojimą.

• Menkas namų ūkių vartojimas šiemet dar darys neigiamąpoveikį vidaus paklausos sektoriams ir importuotojams.

Mažmenin ės prekybos apyvartos metinis augimas

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

2007 2008 2009 2010

© Swedbank

Dėl augan čio nedarbo ir vis dar maž ėjančių pajamųnamų ūkių vartojimo perspektyvos gan miglotos

Namų ūkių vartojimo pokytis

-20%

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010p 2011p

• Mažėja pajamos, padidėjęs taupymas, netikrumas dėl ateities

• Esamos skolos aptarnavimas ir vangūs nauji kreditai taip pat mažina vartojimą

• Nedidelį atsigavimąnumatome tik kitais metais

© Swedbank

Nedarbo lygis pik ą pasiek ė šių metų pirm ąją pusę

• Nedarbo lygis išliks aukštas gan ilgą laiką – įmonės bus atsargios, ir ekonomikai atsigaunant neskubės investuoti į naujų darbo vietų kūrimą.

• Augantis ilgo laikotarpio bedarbių skaičius ir aukštas jaunų žmonių nedarbo lygis (35,9%) gali padidinti emigraciją. Emigracija šiek tiek “pagerins” nedarbo lygio rodiklius

Užimtieji ir nedarbo lygis

15.5%17.0%

13.7%

5.8%

4.3%5.6%

8.3%

11.4%12.4%

13.8%

0.0

0.3

0.6

0.9

1.2

1.5

1.8

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010P 2011P

0%

3%

6%

9%

12%

15%

18%

Užimtųjų skaičius, mln. (kair.sk) Bedarbių skaičius, mln. (kair.sk.) Nedarbo lygis (deš.sk.)

© Swedbank

Namų ūkių pajamos (darbo užmokestis, socialin ės išmokos) dar traukiasi

Darbo užmokes čio metinis augimas

0%

-5%

-7%

10%

17%

15%

7%5%

-12%

-8%

-4%

0%

4%

8%

12%

16%

20%

24%

2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P

Darbo užmokestis iki mokesčių

Realus DU, įvertinus infliaciją

• Neigiamus darbo užmokesčio pokyčius vis dar lems aukštas nedarbo lygis.

• Prognozuojame, kad darbo užmokestis šiais metais sumažės apie 5%, o 2011 m. situacija stabilizuosis, t. y. vidutinis darbo užmokestis per metus išliks nepakitęs

© Swedbank

Smuk ęs vartojimas visiškai sutramd ė kainų augim ą, ypač ten, kur laisva konkurencija

Metinis kain ų pokytis, 2010 m. liepos m ėn. -6% -3% 0% 3% 6% 9% 12%

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai

Švietimas

Būstas. vanduo. elektra. dujos ir kitas kuras

Transportas

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai

Įvairios prekės ir paslaugos

Sveikatos priežiūra

Viešbučiai. kavinės ir restoranai

Poilsis ir kultūra

Būsto apstatymas. namų apyvokos įranga

Ryšiai

Drabužiai ir avalynė

• Daugumą prekių grupių kainų į viršų stūmė tik akcizų, PVM ir elektros kainųpadidinimas bei kiti administraciniai sprendimai, taip pat pasaulinės naftos kainos.

© Swedbank

• Prognozuojame 1% infliaciją 2010-2011 m.

� Vartotojų kainas aukštyn stumia elektros, pasaulinės naftos bei kitų žaliavų kainos

� Defliacinis spaudimas į vidaus paklausą orientuotus sektorius dėl silpno vartojimo

Vartotoj ų kainų infliacija

1.1%1.6%

0.3%

-1.1%

1.2%

2.7%

3.7%

5.7%

10.9%

4.5%

1.0% 1.0%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010P 2011P

Ryškios infliacijos šiemet nepamatysime, ta čiau neaišku kada gali smogti žaliav ų burbulas

?

© Swedbank

Investicijos atspindi ekonomines nuotaikas bei yra g eras indikatorius nustatyti kokioje ciklo (ar restrukt ūrizavimo) faz ėje esame

Investicij ų (išsk. atsargas) metinis augimas

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010p 2011p

Metinis investicij ų (išsk. atsargas) pokytis, 2010 m. I ketv.

-50% -40% -30% -20% -10% 0% 10% 20% 30%

Ilgalaikis nematerialusisturtas

Transporto priemonės

Kitos mašinos irįrenginiai

Kultivuojamieji ištekliai

Kiti pastatai ir statiniai

Gyvenamieji pastatai

© Swedbank

I-ąjį ketvirt į materialin ės investicijos atrod ė labai silpnai

Materialini ų investicij ų strukt ūra, 2010 m. I ketv.

Kiti20%

Apdirbamoji gamyba

12%

Elektros, duj ų tiekimas

11%

Prekyba7%

Transportas ir saugojimas

12%Nekilnojamojo turto

operacijos23%

Viešasis valdymas;

privalomasis soc.draudimas

15%

Materialin ės investicijos 2010 m. I ketv., metinis pokytis

-100% -80% -60% -40% -20% 0%

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

Statyba

Nekilnojamojo turto operacijos

Prekyba

Žemės ūkis

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos

Apdirbamoji gamyba

Informacija ir ryšiai

Finansinė ir draudimo veikla

Administracinė ir aptarnavimo veikla

Vandens tiekimas, nuotekų valymas

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasissoc.draudimas

Elektros, dujų tiekimas

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

Transportas ir saugojimas

Švietimas

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

© Swedbank

Tačiau buvo apdirbamosios pramon ės šakų (odos apdirbimas, medienos, bald ų, elektros), kurios padidino savo investicijas

Apdirbamosios pramon ės materialin ės investicijos 2010 m. I ketv., metinis pokytis

8.9k

7.6k

-100% -50% 0% 50% 100% 150%

Popieriaus ir popieriaus gaminių

Pagrindinių metalų gamyba

Tekstilės gaminių gamyba

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių

Gėrimų gamyba

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

Chemikalų ir chemijos pr. gamyba

Drabužių siuvimas (gamyba)

Vaistų pramonė

Variklinių transporto priemonių, puspriekabių

Maisto produktų gamyba

Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

Elektros įrangos gamyba

Baldų gamyba

Medienos

Odos ir odos dirbinių gamyba

Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas

© Swedbank

I-ąjį ketvirt į apyvarta did ėjo pramon ės, elektros, duj ų ir transporto įmonėse; per metus padid ėjo tiek pradelsti, tiek padengti įsipareigojimai

Sektoriai, kuriuose mažiausia nemokumo rizika:

• Elektros, dujų ir vandens tiekimas

• Didmeninė ir mažmeninė prekyba• Paslaugos

• Žemės ūkis

• Apdirbamoji pramonė

Sektori ų poky čiai, I ketv. pabaigoje, mln. Lt

2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m.Apyvarta 8966 9306 3510 3533 14387 13352 1875 1000 2716 2941Vidutin ė apyvarta įmon ėje 1.761 1.875 7.889 7.039 1.041 0.961 1.429 0.180 698.5 742.7Pradelsti įsipareigojimai 406 627 1296 3238 295 523 398 611 93 161Padengti įsipareigojimai 414 729 12997 18827 233 467 121 424 95 226

Apdirbamoji pramon ė

TransportasStatybaDidm.ir mažm.

prekybaElektros, duj ų ir

vandens tiekimas

© Swedbank

Tik keli sektoriai pademonstravo pajam ų augim ą I ketvirt į

Pajamos 2010 m. I ketv. pabaigojeAugimas per

ketvirt įMetinis

augimasKasyba -6.3% 46.7%Transportas ir saugojimas -4.2% 8.3%Vandens tiekimas, atliekų tvarkymas -9.7% 6.3%Apdirbamoji pramonė -8.1% 3.8%Elektros, dujų, garo tiekimas 22.2% 0.2%Profesinė, mokslinė ir techninė veikla -16.8% -2.5%Prekyba, transporto priemonių remontas -15.1% -7.2%Informacija ir ryšiai -11.6% -7.4%Nekilnojamasis turtas -12.2% -8.5%Administracinė ir aptarnavimo veikla -14.5% -15.3%Maitinimas ir apgyvendinimas -14.0% -17.0%Statyba -46.0% -46.7%

© Swedbank

Atsigaunant eksportui, nam ų ūkių vartojimas šlubuos, tod ėl “U” atsigavimo scenarijaus teks palaukti bent iki 20 11 metų

BVP augimo sud ėtin ės dalys

3.0%0.5%

-14.8%

2.8%

9.8%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

2007 2008 2009 2010P 2011P

Gry nasis eksportas

Inv esticijos

Vy riausy bės v artojimas

Namų ūkių v artojimas

BVP augimas

© Swedbank

Ekonomikos restrukt ūrizacija neatsitinka per nakt į

• Prisiminkime post sovietinę krizę

• Vis dar turime stipriai perinvestuotų sektorių, visų pirma NT ir prekybos

• Restruktūrizacijos metu kapitalas (finansinis ir žmogiškasis) migruoja įperspektyvius sektorius

• Procesas užtrunka nuo 2 iki 5 metų, priklausomai nuo krizės gylio

• Tai ir apsprendžia scenarijų: “L”, “U”, “V” ar “W”

© Swedbank

Lietuvos vidaus kreditas traukiasi, tuo tarpu bendroj i skola užsieniui toliau auga d ėl valdžios įsiskolinim ų

Bendroji skola užsieniui, % BVP

88.7%86.5%

72%72%

61%

51%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 I ketv.

Valdžios Finansinių institucijų Tiesioginių investicijų įsipareig. Kt.

Vidaus kreditas, % BVP

46%

54%

64% 66%

74.5% 72%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 I pusm.

Valdžios Nefinansinių įmonių Namų ūkių Kt.

© Swedbank

Viešojo sektoriaus finans ų stabilumas išlieka vienas pagrindini ų

šalies išš ūkių

• Fiskalinis deficitas pasieks 8% 2010 m., ir tik nežymiai sumažės iki apie 6% 2011 m. • Valstybės skola kitais metais tikėtina perlips 40%

Valdžios sektoriaus finansai, % BVP

-10%

-8%

-6%

-4%

-2%

0%

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P

0%

10%

20%

30%

40%

50%

Bendroji skola (deš.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.)

© Swedbank

Didžiausi Lietuvos išš ūkiai 2010 metais

• Nedarbas

• Emigracija

• Vidaus vartojimas

• Valdžios sektoriaus išlaidos ir skola(kuris vėliau konvertuojasi į mokestinę aplinką bei šalies konkurencingumą)

Ačiū už dėmes į!