1

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. d. įsakymu Nr.

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 47-1:2008 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS.

HIGIENINöS IR EPIDEMIOLOGINöS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI“

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši higienos norma nustato sveikatos priežiūros įstaigų higienos bei hospitalinių infekcijų profilaktikos reikalavimus.

2. Ši higienos norma privaloma visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat institucijoms, atliekančioms šių įstaigų darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrol÷s institucijoms.

II. NUORODOS

3. Teis÷s aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 3.1. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006

D÷l cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), II Priedas (OL 2006 L 396).

3.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55–1064; 2000, Nr. 95–2968).

3.3. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas. (Žin., 1998, Nr. 92–2542). 3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1999 m. geguž÷s 7 d. nutarimas Nr. 544 „D÷l Darbų ir

veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir v÷liau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41–1294; 2002, Nr. 73–3127).

3.5. Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „D÷l darbuotojų aprūpinimo asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43–1188).

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 571 „D÷l lokalaus medicininio audito nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 89–2469).

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguž÷s 31 d. įsakymas Nr. 301 „D÷l profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47–1365, 2003, Nr. 92–4164).

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 404 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 100:2000 „Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisykl÷s“, patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 58–1745).

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „D÷l epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkulioz÷s mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60–1796).

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 532 „D÷l asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrol÷s skyriaus ir infekcijų kontrol÷s komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86–2643).

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 101 „D÷l Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų

2

saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15–467, 2005, Nr. 118-4293, 2007, Nr. 90-3588).

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 176 „D÷l pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 25–838).

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 679 „D÷l Lietuvos medicinos normos MN 102: 2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo ir d÷l sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 „D÷l pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ keitimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-323).

3.14. Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „D÷l darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56–1999).

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 413 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 67–2455).

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „D÷l sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, d÷vimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45–1734).

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „D÷l Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63–2551).

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „D÷l biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79–3361).

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 4 „D÷l Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87–3760).

3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. V-620 „D÷l Lietuvos medicinos normos MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103–4621).

3.21. Valstybin÷s akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. T1-159 “D÷l asmenų, atsakingų už medicinos prietaisų pateikimą į rinką, registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr. 124-5659; 2007, Nr. 22-868).

3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr.V-248 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrol÷ odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higienin÷ priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 88–3236, 2005, Nr10-4028).

3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugs÷jo 23 d. įsakymas Nr. V-661 „D÷l Dializ÷s paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5425).

3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr.V-716 „D÷l Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio l÷šomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155–5664).

3.25. Valstybin÷s akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 4 d. įsakymas T1-194 "D÷l fizinių ir juridinių asmenų, norinčių atlikti medicinos prietaisų technin÷s būkl÷s tikrinimą, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr.163-5967).

3.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-853 „D÷l Poekspozicin÷s žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 179–6634).

3

3.27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-791 „D÷l ūkin÷s komercin÷s veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašo bei leidimo – higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.106-4352)

3.28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-137 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27–918).

3.29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. V-902 „D÷l Sanitarinio transporto, kuriuo pervežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ligoniai ir asmenys, įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 123–4655).

3.30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d.. įsakymas Nr. V-117 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 22–822).

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRöŽIMAI

4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibr÷žimai: antiseptika – mikroorganizmų ant odos ir gyvų žmogaus audinių naikinimo ir jų veiklos

slopinimo priemon÷s; antros (II) kategorijos patalpos – patalpos su aukšta infekcijos rizika (su pacientais, kurie

išskiria ar nešioja ligų suk÷l÷jus ar atskirais atvejais galima suk÷l÷jų perdavimo rizika), pvz., laboratorijos, infekcinių ligų skyriai, gimdyklos, akušerijos, chirurgijos, hemodializ÷s, centralizuotos sterilizacijos ir dezinfekcijos skyriai ir kitos patalpos;

aseptika – gyvų žmogaus audinių bei sterilių medžiagų apsaugos priemon÷s nuo aplinkos mikroorganizmų;

aukšto lygio dezinfekcija – visų mikroorganizmų, išskyrus atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje;

A kategorijos (ypač pavojingi) prietaisai – prietaisai, kuriais skverbiamasi per odą, gleivines, liečia sterilius audinius, kūno ertmes ir (ar) jais teka sterilūs skysčiai;

biologinis indikatorius – sterilizacijos kontrol÷s priemon÷, kurią sudaro standartizuota gyvybingų bakterijų sporų, atsparių kontroliuojamam sterilizacijos būdui, populiacija;

biologiniai indikatoriai garo sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138, 1 ir 3 dalių reikalavimus;

biologiniai indikatoriai etileno oksido sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138, 1 ir 2 dalių reikalavimus;

biologiniai indikatoriai žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138, 1 ir 5 dalių reikalavimus;

B kategorijos (pavojingi) prietaisai – prietaisai, kurie liečiasi su gleivine, pažeista oda; Bowie – Dicko bandymas – geb÷jimo pašalinti orą iš sterilizatoriaus kameros ir garų

skvarbumo patikrinimas vakuuminiuose sterilizatoriuose; B tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš

kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas įpakuotų ir neįpakuotų kietų, akytų daiktų ir daiktų su ertm÷mis ir kanalais kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti, ir atitinka LST EN 13060 reikalavimus;

C kategorijos (nepavojingi) prietaisai – prietaisai, kurie liečiasi tik su sveika oda; chemin÷ dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas,

sunaikinimas aplinkoje chemin÷mis priemon÷mis; cheminis indikatorius – sterilizacijos proceso kontrol÷s priemon÷ (chemin÷ medžiaga), kuri

sterilizatoriaus kameroje veikiama vienos ar daugiau fizikinių ir cheminių sąlygų (temperatūros, garų, dujų ir kitų) keičia spalvą arba būseną ir atitinka LST EN 11140 reikalavimus;

1(A*) klas÷s proceso poveikio cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti kiekvienam sterilizuojamam paketui ir nustatyti, kuris paketas buvo paveiktas sterilizacijos proceso

4

(atskirti, kuris paketas sterilizuotas ir kuris tik paruoštas sterilizacijai), atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus;

2(B*) klas÷s (Bowi'e – Dick'o bandymo) cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo bandymui atlikti, kaip nurodyta atitinkamuose sterilizatoriaus/sterilizacijos standartuose (LST EN 285, LST EN 13060, LST EN ISO 11140, 1, 3, 4 dalys);

3(C*) klas÷s vieno parametro cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į vieną kritinį parametrą ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Šis indikatorius skirtas nustatyti sterilizacijos ciklo poveikį, esant pasirinkto kritinio parametro nustatytam dydžiui;

4(D*) klas÷s daugiaparametrinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į du ar daugiau kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Šis indikatorius skirtas nustatyti sterilizacijos ciklo poveikį, esant pasirinktų kritinių parametrų nustatytiems dydžiams;

5 klas÷s integruojantis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į visus kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Kritinių parametrų nustatyti dydžiai turi atitikti arba viršyti biologiniams indikatoriams keliamus reikalavimus, nurodytus standarte LST EN ISO 11138;

6 klas÷s emuliuojantis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į specifinio sterilizacijos ciklo visus nustatyto dydžio kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus;

chirurgin÷ rankų antiseptika – švarių rankų odos įtrynimas prieš operacijas ir kitas invazines medicinos procedūras odos antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius odos mikroorganizmus ir sumažinti nuolatinių mikroorganizmų skaičių;

centralizuotos sterilizacijos ir dezinfekcijos skyrius - kompleksas specialių patalpų, kuriose surenkami, apdorojami (valomi, dezinfekuojami, pakuojami, sterilizuojami) kelių įstaigų arba vienos įstaigos skyrių, operacinių, ambulatorin÷s pagalbos įstaigų prietaisai, baltiniai, tvarsliava, kiti daiktai ir grąžinami vartotojui;

dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizin÷mis ir chemin÷mis priemon÷mis;

demineralizuotas (dejonizuotas, distiliuotas vanduo) – vanduo, iš kurio pašalintos kietos, neorganines ir kai kurios organin÷s chemin÷s medžiagos (pašalinti mineralai, druskų jonai);

didysis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa yra vienas ir daugiau sterilizacijos moduliai (54 l ir didesn÷s talpos), atitinkantis standarto LST EN 285 reikalavimus;

ekskretai – žmogaus išskiriami medžiagų apykaitos produktai (šlapimas, išmatos, prakaitas); ekspozicijos krauju incidentas – sužeidimas (mikrotrauma) užterštais kito asmens krauju ir

(ar) kūno skysčiais aštriais instrumentais, daiktais, pažeistos gleivin÷s ar odos sąlytis su kito asmens krauju, galintis sukelti infekcijas;

eksploatacinių charakteristikų įvertinimas – pripažinimas ir dokumentais įformintas įrodymas, kad perduota eksploatuoti įranga naudojama pagal dokumentais įformintas procedūras gamins tinkamą gaminį;

etileno oksido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami etileno oksido arba etileno oksido ir kitų dujų mišiniu, atitinkantis standarto LST EN 1422 reikalavimus;

÷minys – tiriamosios visumos dalis, paimta tirti laboratorijoje; galutinis (baigiamasis) patalpų valymas, dezinfekcija – patalpų, kuriose gydomi sergantys

arba įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, arba jautrūs infekcijoms pacientai, ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, dezinfekcija pacientui (-ams) išvykus;

galutinis taškas – taškas gamintojo apibr÷žtų pasikeitimų, įvykusių po indikatoriaus poveikio specifiniais nustatytais dydžiais;

gravitacinis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su gravitaciniu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu;

5

gravitacinis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių didesnio tankio garais d÷l konvekcinio garų jud÷jimo;

higienin÷ rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius mikroorganizmus;

izoliavimas – priemon÷s ir procedūros, apribojančios mikroorganizmų plitimą nuo vieno asmens kitam asmeniui;

izoliavimo palata su neigiamu sl÷giu – vienviet÷ palata su mažesniu oro sl÷giu lyginant su gretimų patalpų oro sl÷giu sergančiam arba įtariamam, kad serga infekcija plintančia per orą (su dalel÷mis) pacientui izoliuoti;

ketvirtos (IV) kategorijos patalpos – patalpos su žema infekcijos rizika, pvz, laiptai, laiptin÷s, administracijos patalpos, mokymo sal÷s, auditorijos, technin÷s patalpos ir kitos patalpos;

kita potencialiai infekuota biologin÷ medžiaga – žmogaus kūno skysčiai (sperma, makšties išskyros, smegenų, sąnarių, pleuros, perikardo, pilvapl÷v÷s skysčiai, vaisiaus vandenys, seil÷s su matomais kraujo p÷dsakais arba šie skysčiai, kai sunku įvertinti kraujo buvimą juose), žmogaus ar lavono organai, audiniai, ląstel÷s, ŽIV, HBV, HCV kultūros, terp÷s su šiais virusais, infekuotų ŽIV, HBV, HCV asmenų kūno skysčiai, audiniai, ląstel÷s;

kritiniai parametrai – sterilizacijos proceso fizikin÷s ir chemin÷s charakteristikos (laikas, temperatūra, sl÷gis ir kt.);

laikinieji odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, patekę iš aplinkos ir trumpai gyvenantys ant odos;

mažasis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa mažesn÷ už vieną sterilizacijos modulį (54 l ir mažesn÷s talpos), atitinkantis standarto LST EN 13060 reikalavimus;

medicinos prietaisai – instrumentai, įrankiai, aparatai, prietaisai, įtaisai ir kitokie reikmenys, naudojami atskirai arba kartu su kitais diagnostikai, tyrimams, gydymui, profilaktikai pagal gamintojų nurodymus;

nuolatinis patalpų valymas, dezinfekcija – kasdieninis patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas, dezinfekcija, kurios tikslas apriboti ligų suk÷l÷jų plitimą, gydant ir slaugant pacientą;

nuolatiniai odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, kurie nuolat gyvena ir dauginasi paviršiniuose odos sluoksniuose;

nustatytas (-i) dydis (-žiai) – kritinių parametrų dydis arba dydžiai, į kuriuos. turi reaguoti indikatorius, pasiekęs gamintojo apibr÷žtą galutinį tašką;

N tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su gravitaciniu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas kietų (be ertmių ir kanalų) neįpakuotų daiktų kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;

oro nuot÷kio (vakuumo) bandymas – bandymas, patvirtinantis, kad oro kiekis patenkantis į kamerą vakuumo faz÷s metu neviršija lygio, kuris trukdytų sterilizacijos procesui;

pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija nustatytu laiku;

papildomos izoliavimo priemon÷s – pacientų ir darbuotojų saugos priemon÷s, taikomos sergantiems ar įtariamiems, kad serga infekcijomis, plintančiomis tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu ir per orą;

perdavimas eksploatuoti – pripažinimas ir dokumentais įformintas įrodymas, kad įranga patiekta ir įrengta pagal techninius reikalavimus ir kad ji veikia taip, kaip numatyta;

pirmos (I) kategorijos patalpos – patalpos su ypatinga infekcijos rizika, pvz., operacin÷s, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, onkohematologijos, neišnešiotų naujagimių ir kiti skyriai, izoliavimo palatos;

ppm – ištirpusios medžiagos (dujų ore arba chemin÷s medžiagos skystyje) koncentracija, kuri matuojama mas÷s dalimis milijone (1 dalis medžiagos milijone dalių tirpiklio – 1 ppm, skaitmeninis ekvivalentas - mg/litre);

6

prietaisų valymas – pirminis teršalų pašalinimas šluostant, plaunant valymo priemon÷s tirpale;

prietaisas, imituojantis blogiausias sterilizavimo sąlygas (proceso kritinio išbandymo įtaisas) – objektas, kuris modeliuoja blogiausias sąlygas sterilizuojančiam (-tiesiems) veiksniui (-iams) sterilizuojamuose gaminiuose ir naudojamas sterilizacijos procesui vertinti;

prietaisų ultragarsinis valytuvas – metalinių prietaisų valymo vandeniniame tirpale akustin÷mis bangomis įrenginys;

profesin÷ darbuotojo ekspozicija krauju – darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais;

rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu;

respiratorius – asmenin÷ apsaugin÷ priemon÷, apsauganti kv÷pavimo takus nuo mažesnių kaip 5 µm dydžio per orą plintančių infekcijų suk÷l÷jų įkvepiamame ore;

sekretai – žmogaus ląstelių, organų, liaukų išskiriamos medžiagos (gleiv÷s, ašaros, tulžis, hormonai);

specifinis sterilizacijos ciklas – konkretus (apibr÷žtas) sterilizacijos ciklas su nustatytais kritinių parametrų dydžiais, pvz., 1340C temperatūros ir 4 min. sterilizacijos trukm÷s ciklas arba 1340C temperatūros ir 18 min. trukm÷s ciklas (prionams) ar kitas sterilizacijos ciklas;

standartin÷s izoliavimo priemon÷ – įprastin÷s infekcijos profilaktikos priemon÷s taikomos visiems pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikin÷mis ir chemin÷mis priemon÷mis;

sterilizacijos ciklas – automatin÷ sterilizacijos proceso etapų seka sterilizatoriuje; sterilizacijos modulis – 30 cm (aukštis) x 60 cm (ilgis) x 30 cm (plotis) dydžio stačiakampis

gretasienis; sterilizacijos procesas – tai darbų ar veiksmų seka, norint pasiekti specifinius krovinio

(įkrovos) sterilumo reikalavimus. Šių darbų ir veiksmų seka apima veiksmus iki sterilizacijos (jei yra būtini), sterilizuojančio veiksnio poveikį pasirinktose sterilizacijos sąlygose ir bet kokius būtinus veiksmus po sterilizacijos. Procesui nepriskiriamas valymas, dezinfekcija ar pakavimas iki sterilizacijos;

sterilizacijos proceso patvirtinimas – dokumentais įforminta procedūra įrodanti, kad sterilizacijos procesas atitinka visus specialius nustatytus reikalavimus;

sterilizatoriaus įrangos kontrol÷ – sterilizatoriaus darbo funkcijų (oro pašalinimo iš kameros, jos sandarumo ir kt.) patikrinimas;

sterilizacijos trukm÷ – laiko tarpas, per kurį visuose įkrovos taškuose palaikoma gamintojo techniniuose reikalavimuose nurodyta temperatūra, sterilizuojančios medžiagos koncentracija, sl÷gis, dr÷gm÷;

sterilizuojamas krovinys (įkrova) – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje;

sterilizuojamo krovinio (įkrovos) sterilizacijos kontrol÷ – krovinio (įkrovos) sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir (arba)dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas;

sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai, iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą arba sud÷ti į sterilizavimo talpyklas arba sterilizavimo maišelius;

sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrol÷ – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas;

sterilus gaminys – gaminys be gyvybingų mikroorganizmų; „sterilu“ – gaminio būkl÷, kai joje n÷ra gyvybingų mikroorganizmų; S tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš

sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas gamintojo nurodytų

7

daiktų kroviniams (įkrovoms), kurių sterilizacijos procesai yra patvirtinti, sterilizuoti ir atitinkantis standarto LST EN 13060 reikalavimus;

trečios (III) kategorijos patalpos – patalpos su vidutine infekcijos rizika, pvz., terapijos skyriai, ambulatorin÷s patalpos, registratūros, patologin÷s anatomijos skyriai, administracijos bei personalo kabinetai, poilsio patalpos ir kitos patalpos;

vakuumas – vieta, iš kurios pašalinamas beveik visas arba visas oras ar kitos inertin÷s dujos; vakuuminis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus

kameros ir sterilizuojamų prietaisų pašalinimo būdu; vakuuminis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas –

mechaninis oro ir kitų inertinių dujų pašalinimas vienu ar daugiau garų sl÷gio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių iki sterilizacijos;

valymas – teršalų pašalinimas naudojant vandenį ir valymo priemones; valymo dezinfekavimo priemon÷ (dezinfekcijos valomasis tirpalas) – valymo priemon÷ su

chemin÷s dezinfekcijos medžiagos priedais, skirta valyti ir dezinfekuoti vienos procedūros metu; valymo priemon÷ – vandenyje tirpi priemon÷, turinti dr÷kinimo ir emulsiklio savybių,

teršalams šalinti. Bet kuri teršalų šalinimo priemon÷, įskaitant vandenį ir muilą; vidutinio lygio chemin÷ dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus sporas), tuberkulioz÷s

mikobakterijų, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje chemin÷mis priemon÷mis; žemo lygio chemin÷ dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus sporas) ir kai kurių virusų ir

grybelių sunaikinimas aplinkoje chemin÷mis priemon÷mis; žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorius sterilizatorius, kuriame prietaisai

sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu, atitinkantis standarto LST EN 14180 reikalavimus.

* - Nuo 2005 m rugs÷jo 20 d. įsigaliojęs standartas LST EN ISO 11140-1:2005 pakeit÷ LST EN 867 (1 ir 2 dalis) ir cheminių indikatorių klas÷s žymimos skaičiais, o ne raid÷mis.

IV. PACIENTŲ IZOLIAVIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Pacientams su patvirtinta ar įtariama infekcija ar kolonizacija, esant didelei užsikr÷timo tikimybei ar epidemiologiškai svarbiems patogenams, taikomos standartin÷s ir papildomos su perdavimo būdu (sąlyčio metu, per orą su lašeliais arba dalel÷mis) susijusios izoliavimo priemon÷s.

6. Pacientams su antimikrobinoiams vaistams atsparių mikroorganizmų infekcija ar kolonizacija taikomos papildomos izoliavimo priemon÷s pagal įstaigoje parengtą šių pacientų izoliavimo tvarką.

7. Stacionare pacientai, jei reikia, guldomi izoliavimo palatose. Izoliavimo palatos prieangyje turi būti praustuv÷ su rankų higienos įranga, atskiros „švariosios“ ir „nešvariosios“ vietos darbuotojų asmenin÷ms apsaugin÷ms priemon÷ms pakeisti, panaudotoms priemon÷ms, skalbiniams ir daiktams rinkti, tualetas ir kt.

8. Nesant izoliavimo palatos su prieangiu ir įranga pacientai izoliuojami atskirose palatose su praustuve ir tualetu ir organizuojamas tinkamas asmeninių apsauginių priemonių keitimas, panaudotų priemonių, skalbinių ir daiktų rinkimas, rankų higiena ir kt.

9. Prie į÷jimo į izoliavimo palatas būtina pakabinti kortelę su trumpa informacija darbuotojams ir lankytojams apie būtinąsias apsaugos priemones slaugant ar lankant šį pacientą.

10. Ribojamas izoliuotų pacientų vaikščiojimas ir pervežimas už palatos ribų. 11. Izoliuotiems pacientams, jei yra galimyb÷s, būtina skirti individualius medicinos

prietaisus, pvz., stetoskopą, termometrą, kraujospūdžio matavimo aparatą ir slaugos priemones. 12. Papildomos izoliavimo priemon÷s nutraukiamos, išnykus infekcijos požymiams ir

simptomams arba remiantis infekcijų suk÷l÷jų specifin÷mis rekomendacijomis, pateiktomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose.

13. Stacionarui, skyriui, įstaigai (senelių ir vaikų globos namai ir kt.), į kurią perkeliamas izoliuotas pacientas, iš anksto pranešama apie reikalingas izoliavimo priemones.

8

14. Pacientą išk÷lus arba išrašius, palatose, kur buvo izoliuoti sergantys užkrečiamosiomis ligomis, būtina atlikti galutinį (baigiamąjį) patalpų valymą ir dezinfekciją.

15. Ambulatorin÷se įstaigose pacientas, kuriam turi būti taikomos papildomos sąlyčio metu, per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų suk÷l÷jų izoliavimo priemon÷s, kuo greičiau patalpinamas į atskirą patalpą, mokomas kv÷pavimo/kosulio higienos. Pacientas su patvirtinta ar įtariama per orą (su dalel÷mis) plintančia infekcija talpinamas į izoliavimo patalpą su neigiamu sl÷giu arba, užd÷jus medicininę kaukę, į atskirą patalpą, mokomas kv÷pavimo/kosulio higienos. Pacientui išvykus patalpa v÷dinama ne mažiau kaip 20 min.

16. Lankytojai, kurie tur÷s sąlytį su pacientu, pvz., maudant, apvelkant ar išnešant drabužius, turi d÷v÷ti asmeninius apsauginius drabužius ir vykdyti rankų higienos reikalavimus.

V. STANDARTINöS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONöS

17. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose visiems pacientams, o taip pat pacientams, sergantiems šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcijomis, taikomos šios izoliavimo priemon÷s:

17.1. darbuotojai, atliekantys procedūras ar slaugantys pacientus, plauna rankas arba atlieka higieninę rankų antiseptiką, naudoja pirštines, asmenines apsaugines priemones pagal šios higienos normos 27-32 ir 51-56 punktuose pateiktus reikalavimus;

17.2. rankas plauna, jei pacientui įtariama ar nustatyta Clostridium difficille, Bacillus anthracis sukeltos infekcijos, jei liet÷ šių bakterijų sporomis užterštą medžiagą, daiktus, nes alkoholiniai antiseptikai neveiklūs sporoms;

17.3 darbuotojai, iš÷ję iš palatos, nusivelka asmeninius apsauginius rūbus (chalatą), nusiima kitas asmenines apsaugines priemones tokia tvarka, kad nesuteptų darbo drabužių ir odos (rankų) ir jas sudeda į tam skirtas talpyklas, atlieka rankų higieną, laikydamiesi pateiktų šios higienos normos IV priede taisyklių. Chalatas, panaudotas atliekant pacientui procedūras ar jį slaugant, pakartotinai tam pačiam pacientui nenaudojamas;

17.4. panaudoti vienkartiniai medicinos prietaisai ir priemon÷s tvarkomos kaip medicinin÷s atliekos [3.30]. Daugkartinio naudojimo medicinos prietaisai ir priemon÷s valomos, dezinfekuojamos, sterilizuojamos pagal šios higienos normos X-XVIII skyriuose pateiktus reikalavimus;

17.5. palatos (grindys, sienos) ir aplinkos daiktų paviršiai valomi ir dezinfekuojami pagal pirmos (I) kategorijos patalpų valymo ir dezinfekcijos reikalavimus, pateiktus šios higienos normos XXI skyriuje;

17.6. skalbiniai, kuo mažiau juos purtant, tvarkomi pagal teis÷s aktų reikalavimus [3.15]; 17.7. sezoninių virusinių kv÷pavimo takų infekcijų protrūkių visuomen÷je metu arba kitu

įstaigoje nustatytu laiku (pvz., visus metus) prie į÷jimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (liftuose, į÷jimuose, prie kavinių ir kt.) ir įstaigų viduje pacientams ir lankytojams iškabinama informacija apie kv÷pavimo ir kos÷jimo higieną (kosint, čiaudint servet÷le (nosine) užsidengti burną ir nosį, plauti rankas, jei liet÷ kv÷pavimo takų sekretus, užsid÷ti medicininę kaukę, laikytis ne mažiau 1 m atstumo nuo kitų asmenų ir kt.).

VI. PAPILDOMOS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONöS

18. Pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcijomis, kurių suk÷l÷jai gali būti perduoti tiesioginio (liečiant pacientą) ir netiesioginio (liečiant paciento slaugos daiktus ir aplinkos paviršius) sąlyčio metu, taikomos standartin÷s ir šios papildomos izoliavimo priemon÷s:

18.1. pacientai stacionare guldomi į atskiras pagal galimybę vienvietes palatas; 18.2. jei trūksta vienviečių palatų, pirmenyb÷ teikiama pacientų, d÷l kurių būkl÷s (pvz.,

gausiai sekretuojančios neuždengtos tvarsčiu žaizdos, išmatų nelaikymas) gali plisti infekcija, guldymui į atskiras vienvietes palatas arba į palatas su pacientais su to paties mikroorganizmo

9

infekcija ar kolonizacija. Pacientai palatose guldomi ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito. Lovas, siekiant sumažinti tiesioginio sąlyčio galimybę, atskirti kilnojamomis pertvaromis;

18.3. infekuotos ar kolonizuotos paciento kūno vietos turi būti uždengtos tvarsčiu. 18.4 darbuotojai, įeidami į palatą, jei jie liesis prie paciento, aplinkos daiktų paviršių turi

apsivilkti švarų, pagal galimybę vienkartinį chalatą, o liečiant sveiką paciento odą ar labai arti paciento esančius paviršius ir daiktus (pvz., medicinos įrangą, lovų tur÷klus) užsimauti pirštines. Išeidami iš palatos turi nusimauti pirštines, nusivilkti chalatą, išmesti į tam skirtas talpyklas, atlikti rankų higieną ir nesiliesti prie galimai užterštų aplinkos paviršių.

18.5 darbuotojas transportuojantis (vežantis) pacientą užsideda švarias asmenines apsaugines priemones.

19. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga išvardytomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose infekcijomis, kurių suk÷l÷jai plinta per orą (su lašeliais), taikomos standartin÷s ir šios papildomos izoliavimo priemon÷s:

19.1. pacientai stacionare, guldomi į atskiras, pagal galimybę į vienvietes palatas; 19.2. jei trūksta vienviečių palatų, pirmenyb÷ teikiama kosinčių ir skrepliuojančių pacientų

guldymui į vienvietę palatą arba guldomi į palatas su pacientais, sergančiais ta pačia ūmia liga, kurios suk÷l÷jai yra tokie patys mikroorganizmai. Pacientai palatose guldomi ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito. Lovas, siekiant sumažinti tiesioginio sąlyčio galimybę, atskirti kilnojamomis pertvaromis;

19.3. darbuotojai, įeidami į palatą, turi užsid÷ti medicininę kaukę; 19.4. pacientai turi d÷v÷ti medicininę kaukę ir laikytis kv÷pavimo/kos÷jimo higienos.

Pacientui, kuriam reikia išeiti iš palatos arba jei jį reikia pervežti į kitas patalpas, būtina d÷v÷ti medicininę kaukę. Darbuotojui, transportuojančiam pacientą, nebūtina medicinin÷ kauk÷, jei ją d÷vi pacientas.

20. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcijomis, kurių suk÷l÷jai plinta per orą (su dalel÷mis), taikomos standartin÷s ir šios papildomos izoliavimo priemon÷s:

20.1. pacientas stacionare guldomas į izoliavimo palatą su neigiamu sl÷giu arba, nesant palatos su neigiamu sl÷giu, d÷l paciento guldymo, siekiant įvertinti palatos, neatitinkančios izoliavimo palatos reikalavimų, saugumą, būtina konsultuotis su infekcijų kontrol÷s specialistais arba pacientas guldomas į palatą su pacientais, sergančiais (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija. Pacientai guldomi (grupuojami) palatose įstaigos zonose, esančiose atokiau nuo kitų pacientų, ypatingai nuo pacientų su didele infekcijos rizika (pvz., pacientai su imunodeficitine būkle);

20.2. izoliavimo palatos durys visą laiką, kai nereikia įeiti ir išeiti, turi būti uždarytos; 20.3. palatoje, kur gydomi pacientai, sergantys ar įtariami sergantys tymais, raudonuke,

v÷jaraupiais, juosiančiąja pūsleline, raupais, neturi lankytis šioms infekcijoms imlūs (neskiepyti, nesirgę šiomis ligomis) darbuotojai. Darbuotojai turi d÷v÷ti kv÷pavimo takų apsaugos priemones (respiratorius);

20.4. infekcijoms imlius darbuotojus kuo greičiau po nesaugaus sąlyčio (ekspozicijos) su pacientu, sergančiu tymais, v÷jaraupiais, raupais, skirti reikiamas imunoprofilaktikos priemones;

20.5. darbuotojai, įeinantys į palatą paciento, kuriam įtariama ar nustatyta infekcin÷ plaučių ar gerklų tuberkulioz÷ arba kai yra infekcin÷s tuberkulioz÷s odos pažeidimai arba atliekantys procedūras, kurių metu gali būti įkv÷pti gyvybingi mikroorganizmai (pvz., irigacija, incizija ir drenavimas, gydymas aerozoliais), turi užsid÷ti respiratorių;

20.6. skiepyti ir neskiepyti nuo raupų darbuotojai, įeinantys į palatas, kuriose izoliuoti sergantys raupais imunodeficitin÷s būkl÷s pacientai arba diagnozuoti hemoraginiai ar plokštieji raupai arba šiems pacientams atliekamos procedūros, kurių metu susidaro aerozoliai, turi užsid÷ti respiratorių;

20.7. pacientui, jei reikia išeiti iš izoliavimo palatos į kitas patalpas arba jį reikia pervežti į kitas patalpas procedūrai, būtina, jei leidžia sveikatos būkl÷, galima užd÷ti medicininę kaukę ir jis turi laikytis kv÷pavimo /kosulio higienos;

10

20.8. sergančių v÷jaraupiais, raupais, tuberkulioze pacientų pažeistos (infekuotos) odos vietos turi būti uždengtos tvarsčiu;

20.9. darbuotojui, transportuojančiam pacientą, nebūtina medicinin÷ kauk÷ ar respiratorius, jei pacientas d÷vi medicininę kaukę ir infekciniai odos pažeidimai yra uždengti tvarsčiu;

20.10. sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkulioz÷s mikobakterijas pacientams taikomos teis÷s akte [3.9] pateiktos izoliavimo priemon÷s;

21. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga ligomis, kurių suk÷l÷jai gali būti perduoti keliais būdais, pvz., sąlyčio metu ir per orą (su lašeliais), taikomos standartin÷s ir sąlyčio metu bei su lašeliais plintančiomis ligomis sergančiųjų izoliavimo priemon÷s.

VII. DARBUOTOJŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKA

22. Įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo d÷l kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [3.2].

23. Įstaigoje turi būti parengtas ir įstaigos vadovo patvirtintas standartinių infekcijų kontrol÷s procedūrų vadovas (rankų higienos, prietaisų valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos, skalbinių, atliekų tvarkymo, darbuotojų biologin÷s saugos ir profesin÷s ekspozicijos profilaktikos ir kiti aprašymai) [3.6, 3.14].

24. Darbuotojų biologin÷s saugos taisykl÷s turi būti suderintos su įstaigos infekcijų kontrol÷s specialistu [3.10].

25. Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą. Darbuotojų darbo vietose turi būti sveikatos patikrinimų dokumentai [3.4, 3.7].

26. Įstaigoje turi būti vadovo patvirtinta darbuotojų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų tvarka [3.24].

27. Darbuotojai pagal darbo pobūdį turi būti aprūpinti asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis [3.5]:

27.1. apsauginiais drabužiais (chalatais, kostiumais, prijuost÷mis) ir pirštin÷mis, 27.2. galvos dangalais (medicinine kepuraite, gobtuvu); 27.3. akių ir veido apsaugin÷mis priemon÷mis (akiniais, medicinin÷mis kauk÷mis, veido

skydeliais); 27.4. kv÷pavimo takų apsaugin÷mis priemon÷mis (respiratoriais); 27.5. apsaugine avalyne. 28. Apsauginiai vienkartiniai chirurginiai drabužiai turi atitikti standarto LST EN 13495 (1, 2,

3 dalys), vienkartin÷s medicinin÷s pirštin÷s – LST EN 455 (1, 2, 3 dalys), medicinin÷s (chirurgin÷s) kauk÷s – LST EN 14683, respiratoriai – LST EN 143 ir 149 reikalavimus.

29. Darbuotojų apsauginiai drabužiai, avalyn÷, rankų, veido, kv÷pavimo takų apsaugin÷s priemon÷s gali būti vienkartin÷s arba naudojamos pakartotinai. Vienkartin÷s asmenin÷s apsaugin÷s priemon÷s tvarkomos ir šalinamos kaip medicinin÷s atliekos [3.30]. Daugkartinio naudojimo asmenin÷s apsaugin÷s priemon÷s valomos ir dezinfekuojamos pagal gamintojų rekomendacijas.

30. Daugkartinio naudojimo apsauginiai drabužiai (chalatai, kostiumai), galvos dangalai (medicinin÷s kepurait÷s, gobtuvai, turi būti iš audinių, tinkamų skalbti medicininių skalbinių skalbimo režimais. Jie skalbiami skalbyklose, turinčiose leidimus-higienos pasus skalbti sveikatos priežiūros įstaigų skalbinius [3.27]. Apsaugin÷ avalyn÷ turi būti neperšlampama, tinkama valyti ir dezinfekuoti arba dengiama vienkartiniais, neperšlampamais dangalais.

31. Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimas užteršimas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais, pagal atliekamos procedūros riziką privalo d÷v÷ti neperšlampamus darbo drabužius (neperšlampamą chirurginį chalatą arba chirurginį chalatą su neperšlampamais rankogaliais arba rankov÷mis ir vienkartinę plastikinę prijuostę), galvos dangalą, akių ir veido apsaugines priemones, neperšlampamą avalynę arba dengiančius kojas neperšlampamą chalatą arba prijuostę.

32. Teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis būtina d÷v÷ti specialias asmenines apsaugines priemones [3.16].

11

33. Darbuotojų kraujo infekcijų profilaktikos ir poekspozicin÷s priemon÷s pateiktos šios higienos normos VI skyriuje.

34. Medicinines atliekas tvarkantys darbuotojai turi vykdyti infekuotų atliekų tvarkymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus [3.30].

35. Darbuotojai, tvarkantys užterštus ir infekuotus skalbinius, turi vykdyti saugaus šių skalbinių tvarkymo reikalavimus [3.15].

36. Darbuotojai, tvarkantys užterštas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga patalpas ir aplinkos daiktus (įrenginius, baldus, inventorių), turi vykdyti reikalavimus, pateiktus šios higienos normos XXI skyriuje.

VIII. KRAUJO INFEKCIJŲ (HBV, HCV, ŽIV IR KT.) PROFILAKTIKOS PRIEMONöS

37. Įstaigoje turi būti įstaigos vadovo patvirtinta profesin÷s darbuotojų ekspozicijos krauju (toliau – darbuotojų ekspozicijos) incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai steb÷jimo bei profilaktikos tvarka. Rekomenduojamos darbuotojo ekspozicijos incidento pranešimo ir registracijos, darbuotojo sveikatos steb÷jimo ir profilaktikos priemonių registracijos formos pateiktos šios higienos normos 5, 6, 7, 8 prieduose.

38. Darbuotojai, kurie turi riziką sąlyčio su krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga (toliau – kitais kūno skysčiais), nustatyta tvarka skiepijami nuo virusinio hepatito B (VHB) ir atliekami serologiniai kraujo tyrimai anti-HBS nustatyti. Seronegatyviems darbuotojams atliekama revakcinacija.

39. Darbo vietose turi būti specialūs nepraduriami, nedūžtantys, sandarūs konteineriai vienkartiniams aštriems panaudotiems instrumentams (adatoms, skalpelių peiliukams ir kt.) rinkti. Šios pavojingos atliekos tvarkomos teis÷s aktų nustatyta tvarka [3.30].

40. Darbuotojai turi laikytis darbo su naudotais aštriais instrumentais ir su krauju bei kitais kūno skysčiais saugos taisyklių:

40.1. draudžiama rankomis nuimin÷ti švirkštų adatas, laužyti, lankstyti ar kitaip nesaugiai elgtis su naudotais aštriais daiktais;

40.2. draudžiama rankomis su pirštin÷mis liesti savo akis, nosį arba gleivines; 40.3 adatų ir kitų aštrių instrumentų neperdavin÷ti iš rankų į rankas, tam naudoti pad÷klus ar

žemus indus, ant adatų ned÷ti gobtuv÷lių. Tvarkant naudotus instrumentus imti juos pincetu ar kitu įrankiu;

40.4. patekus ant odos paciento kraujo ir/ar kito kūno skysčio ar susižeidus (įsidūrus, įsipjovus) aštriais naudotais instrumentais, odą nedelsiant plauti tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivines, patekus ant jų paciento kraujo ir/ar kitų kūno skysčių, plauti vandeniu.

41. Apie įvykusį ekspozicijos incidentą įstaigoje pranešama nustatyta tvarka, incidentas registuojamas, atliekamas medicininis darbuotojo ekspozicijos vertinimas, sveikatos steb÷jimas ir, jei reikia, profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina) ir gydymas. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) profilaktika skiriama nustatyta tvarka [3.26].

42. Įvykus ekspozicijos incidentui, darbuotojui ir pacientui (infekcijos šaltiniui), jiems sutikus, atliekami kraujo serologiniai tyrimai d÷l HBsAg, anti-HCV.

43. Tolesnis darbuotojo ekspozicijos tyrimas, sveikatos steb÷jimas, profilaktika ir gydymas priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) tyrimo rezultatų.

44. Darbuotojo imunoprofilaktika po ekspozicijos HBV infekcijos suk÷l÷jais priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) infekuotumo būkl÷s tyrimo rezultatų bei darbuotojo buvusių skiepijimų ir pateikta šios higienos normos 4 priede.

45. Jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas (infekcijos šaltinis), užsikr÷tęs HCV, taikomos šios priemon÷s:

45.1. pacientas (infekcijos šaltinis) tiriamas d÷l anti-HCV; 45.2. darbuotojui tuoj pat (ekspozicijos metu) ir po 3 m÷n. atliekamas anti-HCV testas ir,

norint įsitikinti, ar jis užsikr÷t÷, ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 m÷nesius, atliekami anti-HCV

12

ir ALT (alanino aminotransferaz÷s) aktyvumo tyrimai (4-ą–6-ą m÷n. po ekspozicijos). Norint anksčiau diagnozuoti HCV infekciją, rekomenduotina atlikti HCV RNR tyrimą (4–6-ą savaitę po ekspozicijos);

46. Darbuotojas su ūmia arba l÷tine HBe antigenemija ir atliekantis invazines su ekspozicija susijusias procedūras (procedūros, kurių metu galimas darbuotojo rankų sužalojimas aštriais instrumentais, adatomis, kaulų ar dantų smailiais galais ir kt.) nušalinamas nuo šių procedūrų atlikimo, iki išnyks HBe antigenemija.

IX. RANKŲ HIGIENA

47. Visose darbo vietose, kur atliekamos diagnostin÷s, invazin÷s ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, turi būti:

47.1 praustuv÷s su vandens reguliavimo čiaupais. Chirurgin÷s rankų antiseptikos vietose čiaupai turi būti alkūniniai, pedaliniai arba automatiniai;

47.2. tekantis šiltas ir šaltas vanduo, atitinkantis geriamojo vandens kokyb÷s reikalavimus; 47.3. sieniniai skysto muilo ir rankų antiseptiko dozatoriai, skystas muilas be antimikrobinių

priedų, rankų antiseptikas; 47.4. vienkartinių rankšluosčių d÷tuv÷ (laikikliai) ir vienkartiniai rankšluosčiai. Chirurgin÷s

rankų antiseptikos vietose rankšluosčių d÷tuv÷s turi būti tik uždaro tipo; 47.5. atvira ar pedalin÷ šiukšlių d÷ž÷ su vienkartiniu plastikiniu įklotu. 48. Dozatoriaus indą, skirtą skystam muilui ir antiseptikui, keisti: 48.1. I kategorijos patalpose (pvz., operacin÷s, intensyvios terapijos ir reanimacijos,

transplantologijos, neišnešiotų naujagimių skyriai) – tik kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu;

48.2. II–IV kategorijų patalpose – kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu arba užpildyti tik tada, kai jis yra tuščias.

49. Naudojant pakartotinai, skysto muilo ir antiseptiko dozatorius ir jo dalys (priedai) turi būti išvalyti ir dezinfekuoti.

50. Darbo metu visų darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki ir tik natūralūs, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, rankų papuošalai bei laikrodžiai nuimti. Nedidel÷s rankų žaizdel÷s užklijuojamos pleistru ir dirbama tik su medicinin÷mis pirštin÷mis.

51. Rankų plovimo ir antiseptikos taisykl÷s pateiktos šios higienos normos 3 priede. 52. Pirštinių naudojimas: 52.1. pirmumas teikiamas medicinin÷ms pirštin÷ms, pagamintoms iš sintetin÷s gumos ir

sintetinių polimerų; 52.2. draudžiama I kategorijos patalpose (skyriuose) mūv÷ti pirštines su talku; 52.3. vieną pirštinių porą naudoti tik vieno paciento priežiūrai. Atliekant vienam pacientui

kelias invazines ar slaugos procedūras arba palietus krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, ekskretu ar sekretu užterštą medžiagą ar paviršių, pakeisti pirštines;

52.4. pradūrus pirštinę, nedelsiant ją keisti kita. 53. Pirštin÷s užsimaunamos ant sausų rankų ir mūvimos visada: 53.1. atliekant procedūras, kurių metų rankos gali būti užterštos krauju ar kita potencialiai

infekuota biologine medžiaga, sekretu, ekskretu arba kai rankomis liečiama gleivin÷, atvira žaizda; 53.2. atliekant invazines procedūras (operaciją, endoskopinį tyrimą, punkciją, kraujagyslių ir

šlapimo pūsl÷s kateterizavimą ir kt.); 53.3. liečiant aplinkos daiktus ir paviršius, suterštus krauju ar kita potencialiai infekuota

biologine medžiaga, sekretais, ekskretais; 53.4. liečiant aplinkos objektus, kurie gali būti užteršti virulentiškais ar epidemiologiškai

pavojingais mikroorganizmais;

13

53.5. tvarkant, valant, dezinfekuojant instrumentus, aplinkos daiktus ir paviršius, reikia mūv÷ti pirštines, atsparias chemin÷ms medžiagoms;

54. Atliekant aseptines procedūras (pvz., operaciją, sąnarių, kūno ir organų ertmių punkciją, centrin÷s venos kateterio ir šlapimo pūsl÷s kateterio įvedimą, peritoninę dializę) būtina mūv÷ti sterilias vienkartines pirštines.

55. Atliekant procedūras, kai yra didel÷ rizika pradurti pirštines (pvz., atliekant ortopedines-traumatologines, krūtin÷s ląstos operacijas, autopsiją), reikia užsimauti dvi poras pirštinių.

56. Nusimovus vizualiai švarias pirštines, atlikti higieninę rankų antiseptiką, jei pirštin÷s vizualiai nešvarios ar užterštos krauju arba kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais ar ekskretais, rankas plauti ir atlikti higieninę rankų antiseptiką, laikantis šios higienos normos 3 priede pateiktų taisyklių.

57. Rankų odos priežiūrai naudoti bekvapius dr÷kinančius ir minkštinančius kremus.

X. MEDICINOS PRIETAISŲ HIGIENA

58. Medicinos prietaisai gali būti prad÷ti eksploatuoti tik tada, kai tinkamai pateikti, instaliuoti ir naudojami pagal paskirtį, atitinka saugos reikalavimus [3.11, 3.12, 3.13, 3.21].

59. Leidžiama naudoti šios higienos normos 58 punkte nurodyta tvarka pateiktus saugius medicinos prietaisus, kuriuos galima tinkamai valyti, dezinfekuoti ir, jei reikia, sterilizuoti. Prietaisų gamintojai pagal LST EN ISO 17664 reikalavimus turi pateikti informaciją apie daugkartinio naudojimo prietaisų apdorojimo proceso (valymo, dezinfekcijos, pakavimo, sterilizacijos ir kt ) būdus ir priemones.

60. Medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami, taikant šioje higienos normoje nurodytus būdus ir priemones, pasirenkant juos pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas.

61. A kategorijos medicinos prietaisai valomi – dezinfekuojami ir sterilizuojami. 62. B kategorijos medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami arba

dezinfekuojami aukšto lygio dezinfekcijos priemon÷mis (pagal gamintojo rekomendacijas). 63. C kategorijos medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami. 64. Draudžiama valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir pakartotinai naudoti vienkartinius

medicinos prietaisus ir jų dalis. Jie šalinami pagal medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus [3.30] ir prietaisų gamintojų rekomendacijas.

65. Medicinos prietaisų chemin÷s dezinfekcijos priemon÷s turi būti įteisintos nustatyta tvarka [3.18, 3.19]. Darbuotojai, dirbantys su chemin÷mis dezinfekcijos priemon÷mis, turi laikytis saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [3.1].

66. Medicinos įrenginiai arba jų dalys, kurių negalima dr÷gnai valyti ir dezinfekuoti, dengiami vienkartiniais nelaidžiais biologiniams skysčiams apdangalais. Po kiekvienos procedūros jie keičiami švariais, o užteršti biologiniais skysčiais – tuoj pat.

XI. MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

67. Medicinos prietaisai gali būti valomi, dezinfekuojami rankomis, ultragarsiniame valytuve arba mechanizuotai, naudojant pusautomačius arba automatinius dezinfekavimo plautuvus.

68. Medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami centralizuotos sterilizacijos ir dezinfekcijos skyriuje arba tam skirtose skyrių patalpose, tam numatytoje ir skirtoje vietoje.

69. Pirmenybę reikia teikti mechanizuotiems šiluminiams, šiluminiams-cheminiams valymo ir dezinfekcijos būdams.

70. Cheminis medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija atliekamas pusautomačiais arba rankomis.

71. Valymo ir dezinfekcijos kokyb÷ turi būt tikrinama ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pagal įstaigos paruoštas procedūras. Kontrol÷s rezultatai registruojami.

XII. MECHANIZUOTAS MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

14

72. Medicinos prietaisams valyti ir dezinfekuoti naudojami automatiniai dezinfekavimo

plautuvai turi atitikti LST EN ISO 15883 reikalavimus. Gamintojai turi pateikti vartotojui dezinfekavimo plautuvų lydimuosius dokumentus (instaliavimo, naudojimo, priežiūros instrukcijas ir kt.).

73. Medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija dezinfekavimo plautuvuose. 73.1. Dezinfekavimo plautuvuose valomi ir dezinfekuojami chirurginiai ir kiti metaliniai

instrumentai, endoskopai, dirbtinio kv÷pavimo įrenginių ir kitų prietaisų dalys, laboratorijų indai ir instrumentai.

73.2. Medicinos prietaisai dezinfekavimo plautuvuose valomi ir dezinfekuojami pagal gamintojų rekomendacijas, pasirenkant tinkamus valymo ir dezinfekcijos būdus, programas (valymo proceso temperatūra, laikas, etapų eiliškumas) bei valymo, dezinfekcijos, skalavimo tirpalus.

73.3. Medicinos prietaisai transportuojami, valomi ir dezinfekuojami ne v÷liau kaip per tris valandas po panaudojimo. Jei prietaisai po panaudojimo tuoj pat nebus valomi, jie turi būti užpilti dezinfekcijos valomuoju tirpalu, nefiksuojančiu kraujo ir kitų kūno skysčių, o iš÷mus iš tirpalo, prieš sudedant į mašiną, skalaujami vandeniu.

73.4. Panaudoti medicinos prietaisai tuoj pat („sausasis“ būdas), o po mirkymo dezinfekcijos valomajame („šlapiasis“ būdas) nuplovus vandeniu, neperkraunant lentynų sudedami į dezinfekavimo plautuvo krovinio talpyklas (sietelius, pad÷klus, groteles, laikiklius, lentyn÷les ir kt.) pagal mašinos gamintojo rekomendacijas.

73.5. Lankstiniai prietaisai išardomi, išskleidžiami, sudedami, neperkraunant pad÷klų ar kitų krovinio talpyklų: dideli prietaisai sudedami taip, kad jie vienas kito neuždengtų. Tuščiaviduriai, kanaliniai prietaisai pajungiami prie specialių jungčių, skirtų tuščiaviduriams prietaisams valyti ir dezinfekuoti.

73.6. Transportavimo krepšeliai, konteineriai, pad÷klai ir kitos prietaisų talpyklos valomos ir dezinfekuojamos dezinfekavimo plautuvuose.

74. Medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija pusautomačiuose: 74.1. Pusiau automatinis cheminis valymas ir dezinfekcija taikomas jautriems šilumai

endoskopams (fibroskopams) ir kitiems endoskopams tais atvejais, kai sterilizacija keičiama aukšto lygio chemine dezinfekcija sporocidiniais tirpalais.

74.2. Endoskopai išvalomi, po to dezinfekuojami pusautomačiuose pagal įrenginio gamintojo rekomendacijas.

XIII. RANKINIS MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

75. Rankiniam medicinos prietaisų valymui ir dezinfekcijai turi būti šilto ir šalto vandens

vandentiekis, demineralizuotas vanduo, instrumentų plautuv÷s, susl÷gtojo oro įranga, vandens su sl÷giu purkštukas, rankiniai arba automatiniai valymo priemonių ir dezinfekcijos tirpalų dozatoriai, specialios sandariai uždaromos vonel÷s su iškeliamais sieteliais instrumentams mirkyti, minkšti specialūs (skirti medicininiams instrumentams) šepet÷liai ar kitos priemon÷s (šluostukai, skudur÷liai) jiems valyti.

76. Draudžiama aštrius panaudotus medicinos prietaisus valyti rankomis prieš dezinfekciją. Panaudoti aštrūs medicinos prietaisai, tuoj pat po procedūros dezinfekuojami (nustatytą laiką mirkomi dezinfekcijos valomajame tirpale), po to valomi (plaunami) tirpale specialiais šepet÷liais ar kita tinkama priemone, skalaujami tekančiu geriamuoju ir demineralizuotu vandeniu.

77. Kiti (neaštrūs) medicinos prietaisai rankomis apdorojami tokia eil÷s tvarka: valomi, dezinfekuojami, skalaujami tekančiu geriamuoju vandeniu ir demineralizuotu vandeniu. Tokie medicinos prietaisai valomi, nušluostant teršalus vienkartine servet÷le (laikantis darbo su krauju ir kitais kūno skysčiais taisyklių), po to merkiami į prietaisų valymo priemon÷s arba dezinfekcijos valomąjį tirpalą ir plaunami pagal priemon÷s gamintojo rekomendacijas.

15

78. Dezinfekcijos valomieji tirpalai turi būti vidutinio lygio (paveikūs bakterijoms ir tuberkulioz÷s mikobakterijoms, virusams, grybeliams) tur÷ti antikorozinių priedų, tinkami prietaisų medžiagoms.

79. Dezinfekcijos valomieji tirpalai ruošiami kasdien arba prieš kiekvieną valymo – dezinfekcijos procedūrą. Pagaminti švieži medicinos prietaisų dezinfekcijos valomieji tirpalai sunaudojami per 24 val. Panaudoti tirpalai keičiami po kiekvienos medicinos prietaisų dezinfekcijos ir valymo procedūros.

80. Draudžiama į dezinfekcijos valomąjį tirpalą, jei to nenurodo gamintojas, papildomai prid÷ti valomųjų priedų.

81. Išvalytų medicinos prietaisų rankinei cheminei aukšto lygio dezinfekcijai sporocidiniai glutaraldehido ar kito vieno cheminio komponento (veikliosios medžiagos) tirpalai, jei nurodo gamintojas, gali būti naudojami pakartotinai. Šių tirpalų tinkamumas tolesniam naudojimui tikrinamas, tiriant veikliosios medžiagos koncentraciją pramonin÷s gamybos cheminiu indikatoriumi. Patikrinimo su cheminiu indikatoriumi dažnis priklauso nuo tirpalo naudojimo dažnio. Jei tirpalas naudojamas kiekvieną dieną,tai turi būti tikrinamas kartą per dieną, jei kartą per savaitę – prieš naudojimą. Tyrimo rezultatai registruojami įstaigoje nustatyta tvarka.

82. Jei cheminio indikatoriaus dažų spalva po nustatyto kontakto laiko atitinka etaloninę (gamintojo nurodytą) spalvą, patvirtinančią nurodytą minimalią efektyvią koncentraciją (MEK), jis gali būti ir toliau naudojamas dezinfekcijai. Neskaidrus, drumstas tirpalas ir (arba) tirpalas, kurio veikliosios medžiagos koncentracija neatitinka minimalios efektyvios koncentracijos, nors ir nepasibaigęs gamintojo nurodytas maksimalus naudojimo laikas, turi būti keičiamas.

83. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos tvarka: 83.1. apsivilkti apsauginius drabužius (chalatą ir neperšlampamą prijuostę arba

neperšlampamą chalatą), užsimauti pirštines ir užsid÷ti kitas asmenines apsaugines priemones, kurias rekomenduoja valymo ir dezinfekcijos priemonių gamintojai šių priemonių saugos duomenų lapuose;

83.2. lankstomuosius sud÷tinius medicinos prietaisus išardyti; 83.3. valyti ir dezinfekuoti tuoj pat po procedūros, nes kraujo chloridai gadina metalus ir kitas

medžiagas; 83.4. tirpalus gaminti pagal dezinfekcijos valomosios priemon÷s gamintojo rekomendacijas:

vykdyti gamintojų nurodytas dozavimo, tirpalų temperatūros, dezinfekcijos (mirkymo) trukm÷s rekalavimus;

83.5. ant vonel÷s užrašyti tirpalo pavadinimą, koncentraciją, pagaminimo datą; 83.6. prietaisai vonel÷je turi būti apsemti, instrumentų kanalus, ertmes specialiu švirkštu ar

kitu prietaisu užpildyti tirpalu, išstumiant iš jų orą; 83.7. prietaisų valymui (plovimui) naudoti minkštus plastikinius šepet÷lius specialiai skirtus

medicinos prietaisams valyti arba austin÷s nedažytos medžiagos servet÷les, kanalus valyti rekomenduojama rankin÷mis pompomis;

83.8. išplautus ir dezinfekuotus prietaisus tuoj pat skalauti tekančiu geriamuoju ir demineralizuotu vandeniu ir džiovinti;

83.9. išskalautus prietaisus su kanalais, tuoj pat džiovinti susl÷gtu (ne daugiau kaip 0,5 baro sl÷gio) oru pneumatiniu įrenginiu arba šilto oro srove džiovinimo spintose pagal instrumentų gamintojų rekomendacijas.

83.10. išplautus sausus prietaisus patikrinti, ar jie veikia. Surūdijusių prietaisų nebenaudoti. 83.11. išplautų sausų prietaisų sujungimus, sriegius sutepti specialiais prietaisų gamintojų

rekomenduojamais tepalais, laidžiais sterilizuojančiam veiksniui (vandens garams ar kt.); 84. Medicinos prietaisų valymas ultragarsu. 84.1. Ultragarsiniame valytuve valomi tik smulkūs metaliniai instrumentai arba jų dalys.

Pasirenkant šį būdą, būtina patikslinti, ar instrumentų gamintojas rekomenduoja valymą ultragarsu [3.8, 3.22].

84.2. Instrumentai ir jų dalys valomi pagal ultragarsinio valytuvo gamintojo rekomendacijas.

16

84.3. Panaudoti instrumentai išardomi, išskleidžiami, sudedami į aparato sietelius, krepšelius ar kitas talpyklas, merkiami į aparato vonelę, iki žym÷s pripiltą valymo priemon÷s. Valymo tirpalas vonel÷je turi apsemti instrumentus.

84.4. Panaudotas valymo tirpalas po kiekvieno plovimo išpilamas. Vonel÷ išvaloma pagal aparato priežiūros rekomendacijas.

84.5. Išvalyti ultragarsiniame valytuve instrumentai skalaujami geriamuoju ir demineralizuotu vandeniu rankiniu būdu arba specialioje įrangoje, taip pat ir išdžiovinami.

XIV. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKAVIMAS, PAKETŲ IŠDöSTYMAS STERILIZATORIAUS KAMEROJE, STERILIZUOTŲ MEDICINOS GAMINIŲ

LAIKYMAS

85. Sterilizuojamų gaminių paketų formavimo, sandarinimo, surinkimo procesai turi būti patvirtinti pagal LST EN ISO 11607, 2 dalies reikalavimus.

86. Įstaigoje turi būti sterilizuojamų gaminių pakavimo (pakavimo, „sterilumo“iki naudojimo išsaugojimo) procedūros aprašymas.

87. Sterilizuojamų gaminių pakavimo priemon÷s turi būti tinkamos taikomam sterilizacijos būdui ir naudojamos pagal gamintojų rekomendacijas.

88. Sterilizatoriuose, atitinkančiuose standartų LST EN 285, LST EN 13060, LST EN 1422, LST EN 14180 reikalavimus, sterilizuojamų gaminių pakavimui naudojamos vienkartin÷s priemon÷s (neaustin÷ medžiaga, popierius, maišeliai), atitinkančios standartų LST EN ISO 11607, 1 dalies ir LST EN 868, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10 dalių reikalavimus ir daugkartinio naudojimo sterilizavimo talpos (konteineriai) – LST EN ISO 11607, 1 dalies ir LST EN 868, 8 dalies reikalavimus.

89. Sterilizatoriuose, neatitinkančiuose LST EN 285, LST EN 13060 reikalavimų gali būti naudojamas krepinis popierius, neatitinkantis LST EN 868 2 dalies reikalavimų, audeklas, metalin÷s d÷žut÷s (biksai).

90. Konteinerių filtrai turi būti pramonin÷s gamybos. Konteinerių vienkartiniai filtrai turi būti keičiami prieš kiekvieną sterilizaciją (ciklą). Konteinerių daugkartiniai filtrai naudojami pagal gamintojų rekomendacijas. Daugkartinių filtrų naudojimo ciklų skaičius registruojamas įstaigoje patvirtinta tvarka.

91. Konteineriai užpildomi sterilizuojamais gaminiais pagal sterilizatorių ir konteinerių gamintojų rekomendacijas.

92. Gaminiai sterilizuojami viengubame arba dvigubame pakete. Dvigubas paketas naudojamas, kai sterilizuoti medicinos gaminiai iš sterilizatoriaus gabenami į kitą vietą, patalpą, kur jie laikomi iki naudojimo.

93. Paketai, kurie sudaromi vyniojant sterilizuojamus gaminius į pakavimo priemonę (pvz. popierių, neaustinę medžiagą ir kt.), turi būti sutvirtinami lipnia juosta (su cheminiu indikatoriumi arba be jo), tinkančia pasirinktam sterilizavimo būdui. Draudžiama paketus tvirtinti guminiais ir kitais raiščiais, aštriais daiktais (sąvarž÷l÷mis, segtukais).

94. Gaminių vyniojimo būdai pateikti šios higienos normos 8 priede. 95. Sterilizuojamų paketų dydžiai (išoriniai matmenys) neturi viršyti vieno sterilizacijos

modulio, o mas÷ – sterilizatorių ir pakavimo priemonių gamintojų nurodyto svorio. 96. Smulkūs, lengvi instrumentai gali būti pakuojami į vienkartinius užlydomus popierinius-

plastikinius maišelius arba maišelius iš popierinių-plastikinių juostų. Pakuojant į maišelius, gaminiai turi užpildyti ne daugiau kap 2/3 maišelio tūrio, paliekant apie 3 cm tarpą tarp gaminio ir užlydymo siūl÷s.

97. Pakuojamų į maišelius, popierių instrumentų aštriosios dalys uždengiamos tinkamomis pramonin÷s gamybos apsaugin÷mis priemon÷mis.

98. Vienkartiniai maišeliai užlydomi specialiu prietaisu – siūlių lituokliu (siūl÷tuvu). Užlydymo proceso kritiniai parametrai yra užlydymo temperatūra, sl÷gis. Siūl÷tuvo funkcijos

17

kasdien prieš pradedant darbą tikrinamos su užlydymo kontrol÷s indikatoriumi pagal LST EN 11607, 2 dalies reikalavimus ir rezultatai registruojami.

99. Tekstiliniai gaminiai (baltiniai, vystyklai, tvarsliava) pakuojami į konteinerį arba vyniojami į popierių arba pakuojami į užlydomus popierinius-plastikinius maišelius.

100. Metaliniai, stikliniai indai pakuojami į popierinius-plastikinius maišelius arba vyniojami į popierių.

101. Sterilizuojamų gaminių paketų žym÷jimas (informacijos rašymas, spausdinimas, etikečių klijavimas) turi būti saugus, kad nebūtų pažeistos pakavimo priemon÷s. Rašymui tiesiogiai ant paketo, gali būti naudojami tik specialūs šiam tikslui skirti markeriai.

102. Jei sterilizuotų gaminių gabenimo ir laikymo sąlygos yra sud÷tingos, sterilizuoti dvigubame pakete medicinos gaminiai papildomai įdedami į specialią gabenimo pakuotę.

103. Paketų išd÷stymo sterilizatoriaus kameroje taisykl÷s: 103.1. sterilizatoriuose, kuriuose sterilizuojami mišrūs kroviniai (įkrovos), pvz., tekstil÷ ir

metalai, tekstilinius paketus reikia sud÷ti kameros viršutin÷je lentynoje, o.metalinius prietaisus – apatin÷je kameros lentynoje;

103.2. paketai sudedami į sterilizacijos kameros krovinio (įkrovos) talpyklas (pad÷klus, lentynas, krepšius) arba ant laikiklių. Paketai sudedami laikantis sterilizatoriaus gamintojo nurodyto krovinio svorio visoje kameroje arba atskirose krovinio talpyklose (lentynose, pad÷kluose ir kt.) atstumų nuo kameros sienų ir kitų sąlygų;

103.3. maišeliai, jei kitaip nenurodo sterilizatoriaus gamintojas, sudedami vertikaliai taip, kad kiekvieno maišelio popierin÷ pus÷ liestųsi su kito maišelio popierine puse, o kiekvieno maišelio plastikin÷ pus÷ – su plastikine kito maišelio puse;

103.4. sterilizuotų gaminių paketų „sterilumo“ galiojimo laikas priklauso nuo pakavimo priemon÷s rūšies, pakavimo būdo, sterilizuotų gaminių gabenimo sąlygų, laikymo patalpų higienos ir kitų sąlygų;

104. Sterilizuotų gaminių paketai turi būti laikomi sausose, švariose patalpose; tam skirtose vietose, pvz., uždarose sandariose spintose, lentynose, uždaruose stalčiuose. Lentynos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 250 mm aukštyje nuo grindų ir ne arčiau kaip 440 mm atstume nuo lubų įrangos; paviršiai lygūs, dangos iš neporingų medžiagų, tinkamų valyti ir dezinfekcijai.

105. Draudžiama sterilizuotų gaminių paketus laikyti prie plautuvių. 106. Paketų, sterilizuotų vandens garais, etileno oksido, formaldehido dujomis, vidutiniai 104

punkte nurodytomis sąlygomis laikymo terminai: 106.1. dvigubame popieriuje arba dvigubame audekle arba bikse su filtru – 3 paros; 106.2. konteineryje – 6 savait÷s; 106.3. užlydytuose popieriniuose-plastikiniuose maišeliuose – 6–12 m÷nesiai; 106.4. neaustin÷je medžiagoje, dvigubame popieriuje, atitinkančiame standartų LST EN ISO

11607, 1 dalies ir LST EN 868, 2, 9, 10 dalių reikalavimus – 2–4 savait÷s. 107. Draudžiama naudoti gaminius iš sterilizuotų paketų su pažeista užlydymo siūle,

pasibaigusiu sterilizacijos galiojimo terminu, nukritusių ant grindų, suspaustų, šlapių, pradurtų ar kitaip pažeistų, sugadintų paketų.

108. Neįpakuoti sterilizuoti medicinos prietaisai naudojami tuoj pat ir vietoje, laikantis aseptikos reikalavimų (prietaisus išimti steriliu instrumentu, sud÷ti į sterilius pad÷klus ar kitas sterilias talpyklas ir jas uždengti steriliu dangalu arba vynioti į sterilų audeklą).

XV. STERILIZACIJA

109. Gaminiai sterilizuojami vandens garais arba vandens garų ir formaldehido mišiniu arba etileno oksido dujomis arba vandenilio peroksido dujų plazma. Pirmenybę reikia teikti šiluminei sterilizacijai aukštos temperatūros sočiaisiais vandens garais.

110. Įsigyti nauji medicininiai didieji garo sterilizatoriai turi atitikti standarto LST EN 285, o mažieji – LST EN 13060, etileno oksido sterilizatoriai – standarto LST EN 1422, žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido sterilizatoriai – standarto LST EN 14180 reikalavimus.

18

111. Sterilizatorių technin÷ sauga, įrengimas, priežiūra turi atitikti teis÷s aktų reikalavimus. Sterilizatoriai turi būti pažym÷ti atitikties ženklu CE su paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos identifikavimo numeriu [3.11, 3.12, 3.13, 3.20, 3.25].

112. Sterilizatorių gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai (tiek÷jai) pirk÷jui privalo pateikti standartuose LST EN 285, LST EN 13060, LST EN 1422, LST EN 14180 nurodytus sterilizatoriaus lydimuosius dokumentus (instaliavimo, naudojimo, priežiūros instrukcijas ir kt.).

113. Perkant sterilizatorių reikia numatyti įmonę ar kitus juridinius asmenis, kurie prisiims atsakomybę už sterilizatoriaus instaliavimą, bandymų ir tyrimų, patvirtinančių, kad sterilizatorius atitinka techninius reikalavimus, vykdymą. Šiuos darbus gali atlikti gamintojas arba jų įgaliotasis atstovas arba kitas juridinis asmuo, turintis leidimą, išduotą šiai veiklai teis÷s aktų nustatyta tvarka [3.3].

114. Prad÷jus eksploatuoti sterilizatorių reikia numatyti atsakingą įmonę ar kitą juridinį asmenį, kurie prisiims atsakomybę už priežiūrą, periodinius bandymus, tyrimus. Paslaugą teikianti įmon÷ privalo užtikrinti, kad asmuo, atliekantis bandymus, yra kvalifikuotas ir naudojasi kalibruota bandymų, tyrimų įranga.

115. Nauji sterilizatoriai gali būti prad÷ti eksploatuoti tik tada, kai yra tinkamai instaliuoti, sterilizacijos procesai patvirtinti, kaip nurodyta šios higienos normos 128 – 132 punktuose.

116. Sterilizatoriai naudojami pagal paskirtį. Sterilizatoriaus operatorius vykdo sterilizatoriaus gamintojo instrukcijas ir šios higienos normos reikalavimus.

117. A ir B kategorijos prietaisai ir gaminiai, sterilizuojami aukštos temperatūros (1200C0 –1340C) sočiaisiais vandens garais.

118. Nepatvarūs aukštos temperatūros karščiui ir dr÷gmei A ir B kategorijos prietaisai ir gaminiai, sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu arba etileno oksido dujomis arba vandenilio peroksido dujų plazma.

119. Didžiuosiuose garo sterilizatoriuose, atitinkančiuose standarto LST EN 285 reikalavimus, leidžiama sterilizuoti visus medicinos prietaisus ir gaminius.

120. N tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose leidžiama sterilizuoti neįpakuotus A ir B kategorijų medicinos prietaisus (be ertmių ir kanalų), kurie bus naudojami tuoj pat ir vietoje, negabenami kitur. Įpakuotus A ir B kategorijos odontologijos prietaisus N tipo sterilizatoriuose leidžiama sterilizuoti teis÷s aktų nustatyta tvarka [3.22].

121. B tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose leidžiama sterilizuoti neįpakuotus (kurie bus naudojami tuoj pat ir vietoje, negabenami kitur) ir įpakuotus A ir B kategorijų prietaisus ir akytus gaminius.

122. S tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose leidžiama sterilizuoti neįpakuotus (kurie bus naudojami tuoj pat ir vietoje, negabenami kitur) ir įpakuotus A ir B kategorijų medicinos prietaisus ir akytus gaminius bei prietaisus su kanalais ir/arba ertm÷mis, jei sterilizatoriaus gamintojas patvirtina rekomenduojamų sterilizuoti krovinių (įkrovų) sterilizacijos procesų efektyvumą.

123. Karšto oro sterilizatoriuose (1600C–1800C) sterilizuojami nepatvarūs greitam kaitinimui garais gaminiai. Šis sterilizacijos būdas taikomas laboratorijose metaliniams, stikliniams indams, ir kitoms priemon÷ms, neturinčioms tiesioginio sąlyčio su pacientu, sterilizuoti.

XVI. STERILIZACIJOS KONTROLö

124. Sterilizacijos procesas turi užtikrinti, kad sterilizuoti medicinos prietaisai ir gaminiai

būtų sterilūs. 125. Sterilizacijos proceso patvirtinimo ir nuolatin÷s jų kontrol÷s reikalavimus reglamentuoja

standartai LST EN 550, LST EN ISO 14937, ISO 17665 ir kiti. 126. Sterilizacijos proceso efektyvumas negali būti įvertintas po sterilizacijos atliekamais

sterilizuotų prietaisų ir gaminių tikrinimais ir tyrimais. Tvirtinimas, kad prietaisas ir gaminys yra „sterilus“, turi būti pagrįstas sterilizacijos fizikinių procesų (kritinių sterilizacijos parametrų, garų skvarbumo, paketų, krovinių sterilizacijos sąlygų ir kt.) kontrol÷s duomenimis.

127. Įstaigoje turi būti sterilizacijos kontrol÷s darbo procedūra.

19

128. Sterilizacijos proceso efektyvumas iš anksto patvirtinamas ir v÷liau proceso patvirtinimo procedūros periodiškai kartojamos, atliekama nuolatin÷ sterilizacijos proceso kontrol÷ ir sterilizacijos įrangos technin÷ priežiūra.

129. Sterilizacijos proceso patvirtinimas susideda iš perdavimo eksploatuoti ir eksploatacinių charakteristikų įvertinimo procedūrų.

130. Sterilizacijos proceso patvirtinimo procedūros atliekamos instaliavus darbo vietoje ir perdavus eksploatuoti naują sterilizatorių, kiekvieną kartą suremontavus naudotą sterilizatorių (po pagrindinio remonto), modifikavus ar pakeitus sterilizatoriaus įrangą (sterilizacijos proceso kontrol÷s techninę ir/ar programinę įrangą), sterilizuojamų krovinių konfigūracijas, sterilizacijos ciklo parametrus ir vieną kartą per metus – jei nebuvo sterilizatoriaus įrangos ir sterilizacijos proceso parametrų (sąlygų) pakeitimų.

131. Atliekant perdavimo eksploatuoti patvirtinimo procedūrą, tikrinama, ar darbo vietoje prijungto prie vandentiekio, nuotekų ir kitų sistemų sterilizatoriaus be krovinio (įkrovos) funkcijos atitinka technines sąlygas (ar garų sl÷gis, temperatūra kameroje atitinka gamintojo nustatytus, ar n÷ra garų, suspausto oro, vandens nuot÷kio, elektromagnetinių trukdžių d÷l šalia esančių kitų prietaisų, ar sterilizacijos proceso kontrol÷s prietaisai yra kalibruoti, ar jie rodo ir registruoja nukrypimus nustatytose ribose ir kitus).

132. Sterilizatoriaus eksploatacinių charakteristikų vertinimo procedūra atliekama su kroviniais (įkrovomis).

133. Sterilizatoriaus technin÷ būkl÷ tikrinama teis÷s aktų nustatyta tvarka [3.20] ir pagal sterilizatoriaus, jo prietaisų ir įrangos gamintojų reikalavimus, kurie pateikti sterilizatoriaus priežiūros instrukcijose (aprašymuose).

134. Sterilizacijos proceso patvirtinimo procedūras ir technin÷s būkl÷s patikrinimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą, išduotą šiai veiklai teis÷s aktų nustatyta tvarka [3.3, 3.25].

135. Visos sterilizacijos proceso patvirtinimo procedūros, pakeitimai, kartotiniai proceso patikrinimai įforminami dokumentais. Sterilizacijos proceso patvirtinimo procedūrų, priežiūros ir eksploatacijos (periodinių tikrinimų ir jų rezultatų, kiekvieno techninio patikrinimo, remonto) duomenys (žurnalai, protokolai, įrašai ir kt.) laikomi sterilizatoriaus dokumentų rinkinyje (aplanke, segtuve, rinkmenoje, elektronin÷je byloje).

136. Dokumentai saugomi iki sterilizatoriaus eksploatacijos pabaigos (nurašymo).

XVII. NUOLATINö STERILIZACIJOS PROCESO EFEKTYVUMO KONTROLö

137. Sterilizacijos procesų efektyvumas tikrinamas, naudojant fizikinį, cheminį, metodus ir priemones. Biologinis metodas ir priemon÷s (biologiniai indikatoriai) papildomai gali būti naudojami nuolatinei sterilizatorių kontrolei tada, kai sterilizuotas krovinys (įkrova) bus atiduotas naudoti, gavus biologinių indikatorių tyrimo rezultatus.

138. Nuolatinę sterilizacijos proceso kontrolę atlieka sterilizatoriaus operatorius. Jis tikrina kiekvieną sterilizacijos ciklą, krovinį (įkrovą) ir vertina rezultatus.

139. Garo sterilizatorių kontrol÷: 139.1. kiekvieno įpakuotų prietaisų paketo poveikio sterilizuojančia medžiaga įvertinimui

naudojamas išorinis 1 (A*) klas÷s proceso poveiko cheminis indikatorius; 139.2. kiekvieno ciklo kritiniai parametrai stebimi automatin÷s proceso kontrol÷s įrenginiuose

arba kontroliniuose matavimo prietaisuose, vertinami ir registruojami; 139.3. kasdien pagal sterilizatoriaus gamintojo rekomendacijas atliekamas sterilizatoriuje

numatytas automatinis oro nuot÷kio (vakuumo) bandymas; 139.4. vieną kartą per dieną prieš pradedant sterilizaciją didžiuosiuose vakuuminiuose garo

sterilizatoriuose prieš pirmąjį dienos sterilizacijos ciklą atliekamas oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas Bowie'o ir Dick'o bandymu:

20

139.4.1. į sterilizatoriaus kamerą, sterilizatoriaus gamintojo nurodytoje kameros vietoje įdedamas pramonin÷s gamybos sterilizacijos proceso išbandymo įtaisas su 2 (B*) klas÷s cheminiu indikatoriumi, atitinkanču standarto LST EN ISO 11140, 4 dalies reikalavimus.

139.4.2. bandymo rezultatas vertinamas pagal cheminio indikatoriaus gamintojo instrukciją. Bandymo rezultatai registruojami;

139.4.3. bandymas kartojamas, jei atlikto bandymo rezultatai parodo, kad garų skvarbumas nepakankamas, nes oro pašalinimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų prietaisų neefektyvus. Pakartotinai gavus blogą bandymo rezultatą, kviečiamas technin÷s priežiūros specialistas;

139.5. Mažuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose, jei prietaisų krovinys (įkrova) netikrinamas su specialiam kroviniui patvirtintu proceso kritinio išbandymo įtaisu arba juose sterilizuojami akyti gaminiai, Bowie'o ir Dick'o bandymas atliekamas normos 139.4 punkte nurodyta tvarka.

139.6. Akytų gaminių (gumos, tekstil÷s) ir prietaisų be kanalų ir/arba ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) chemin÷ kontrol÷s tvarka:

139.6.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4 (D*) arba 5 klas÷s arba 6 klas÷s cheminis indikatorius. Bandymo rezultatai registruojami;

139.6.2. kiekvienas vienalytis (tik akytų gaminių arba prietaisų be ertmių ir/arba kanalų) krovinys (įkrova) tikrinamas su sud÷tingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klas÷s cheminiu indikatoriumi dedamas proceso išbandymo vietoje. Bandymo rezultatai registruojami;

139.7. kiekvienas prietaisų su kanalais ir/arba ertm÷mis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir 2 (B*) klas÷s cheminiu indikatoriumi. Bandymo rezultatai registruojami;

139.8. kiekvienas mišrus akytų gaminių (gumos, tekstil÷s) ir prietaisų be kanalų ir/arba ertmių, prietaisų su kanalais ir/arba ertm÷mis krovinys (įkrova) gali būti tikrinamas su specialiais kroviniui patvirtintais proceso kritinio išbandymo įtaisais ir 2 (B*) klas÷s cheminiu indikatoriumi,. Bandymo rezultatai registruojami;

139.9. kiekvienas neįpakuotų prietaisų krovinys (įkrova) sterilizatoriuje tikrinamas su 4(D*) arba 5 klas÷s arba 6 klas÷s cheminiu indikatoriais. Vienas cheminis indikatorius dedamas į kiekvieno pad÷klo (lentynos) geometrinį centrą. Bandymo rezultatai registruojami.

140. Etileno oksido, žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrol÷: 140.1. kiekvieno įpakuotų prietaisų paketo poveikio sterilizuojančia medžiaga įvertinimui

naudojamas 1 (A*) klas÷s cheminis indikatorius, skirtas sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu procesų poveikio kontrolei;

140.2. kiekvieno ciklo kritiniai parametrai (temperatūra, sl÷gis, sterilizacijos trukm÷ ir kt.) stebimi automatin÷s proceso kontrol÷s įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose, vertinami ir registruojami;

140.3. kasdien pagal sterilizatoriaus gamintojo rekomendacijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuot÷kio (vakuumo) bandymas. Bandymo rezultatai registruojami;

140.4. akytų gaminių (gumos, tekstil÷s, tvarsliavos, audinių) ir prietaisų (instrumentų) be kanalų ir/arba ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) chemin÷ kontrol÷s tvarka:

140.4.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4 (D*) arba 5 klas÷s arba 6 klas÷s cheminis indikatorius, skirtas sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu procesų kontrolei. Bandymo rezultatai registruojami;

140.4.2. kiekvienas vienalytis tik akytų gaminių arba prietaisų be ertmių ir/arba kanalų krovinys (įkrova) tikrinamas su sud÷tingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klas÷s cheminiu indikatoriumi, skirtu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu procesų kontrolei, dedamas proceso išbandymo vietoje. Bandymo rezultatai registruojami.

21

140.5. kiekvienas prietaisų su kanalais ir/arba ertm÷mis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir cheminiu indikatoriumi, skirtais sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garo ir formaldehido proceso kontrolei.

141. Sterilizacijos vandenilio peroksido plazma proceso efektyvumas tikrinamas pagal sterilizatoriaus gamintojo rekomendacijas.

XVIII. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKETŲ, KROVINIO (ĮKROVOS) ŽYMöJIMAS IR ATSEKIMAS

142. Kiekvienas sterilizuojamas paketas pažymimas krovinio (įkrovos) numeriu ir

sterilizacijos data bei sterilizacijos galiojimo data. Krovinio (įkrovos) numeryje koduojami: sterilizatoriaus eil÷s numeris (jei naudojami keli sterilizatoriai), sterilizacijos ciklo numeris, operatorius ir kiti duomenys.

143. Informacija apie kiekvieną sterilizacijos ciklą registruojama įstaigos parengtoje ir patvirtintoje krovinio (įkrovos) registacijos kortel÷je.

144. Krovinio (įkrovos) registracijos kortel÷je žymimas krovinio (įkrovos) numeris, sterilizacijos data, krovinio (įkrovos) sterilizacijos kritiniai parametrai bei atliktos nuolatin÷s kontrol÷s rezultatai (įvertinimas ar ciklas s÷kmingas ar nes÷kmingas, cheminių indikatorių patikrinimo rezultatai), įvertinusio sterilizacijos rezultatus asmens vardas, pavard÷, parašas.

145. Krovinio (įkrovos) registracijos kortel÷ss ir kiti kiekvieno sterilizacijos ciklo nuolatin÷s kontrol÷s dokumentai, pvz., ciklo ataskaitos, ciklo grafikai ir kita laikomi sterilizatoriaus (sterilizatorių) nuolatin÷s kontrol÷s dokumentų rinkinyje pagal įstaigos patvirtintą tvarką.

146. Cheminiai indikatoriai po sterilizacijos gali būti laikomi sterilizatoriaus nuolatin÷s kontrol÷s dokumentų rinkinyje pagal įstaigos patvirtintą tvarką.

147. Įstaigoje turi būti nes÷kmingos sterilizacijos atvejais, kai sterilizuoti prietaisai jau atiduoti naudoti, galimai nesterilių paketų atšaukimo tvarka. Šios tvarkos apraše turi būti pateikti nesterilių paketų atšaukimo kriterijai, nurodyti asmenys, rengiantys pranešimą ir atšaukimo veiksmus, asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) reikia pranešti apie atšaukimo atvejį.

148. Panaudotų pacientui sterilių gaminių atsekimas vykdomas pagal įstaigos sterilių gaminių panaudojimo procedūrą, pvz., gydymo stacionare ligos istorijoje (sveikatos statistikos apskaitos formoje Nr. 003/a), dienos stacionaro ligonio kortel÷je (sveikatos statistikos apskaitos formoje Nr. 003-2/a), asmens sveikatos istorijoje (sveikatos statistikos apskaitos formoje Nr. 025/a), ir/arba kituose apskaitos dokumentuose tam numatytoje vietoje registruojamas krovinio (įkrovos) numeris.

149. Nuolatin÷s sterilizacijos kontrol÷s dokumentai saugomi pagal įstaigoje nustatytą tvarką (ne trumpiau kaip 5 metus).

XIX. PATALPŲ, ĮRENGINIŲ, INVENTORIAUS, PACIENTŲ IR JŲ DRABUŽIŲ,

AVALYNöS HIGIENA

150. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš medžiagų, patvarių valymo ir dezinfekcijos priemon÷ms, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, patvarių šiluminiam ir cheminiam dezinfekcijos būdams. Susid÷v÷jęs inventorius, įrenginiai pakeičiami naujais, tinkančiais apdoroti nustatytais būdais ir priemon÷mis.

151. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Profilaktinę dezinsekciją, deratizaciją atlieka profilaktin÷s dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai, arba įstaigos dezinfekuotojas, turintis kvalifikacijos pažym÷jimą. Asmens veikatos priežiūros įstaigos turi sudaryti sąlygas (išlaisvinti patalpas ir atlikti kitas specialistų nurodytas priemones) profilaktin÷s dezinsekcijos ir deratizacijos darbams atlikti [3.17, 3.28].

152. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekamas hospitalizuotų ut÷l÷tų pacientų, švarinimas (ut÷lių mechaninis šalinimas arba medikamentinis naikinimas), skalbinių, drabužių apdorojimas šilumin÷mis arba chemin÷mis dezinsekcijos priemon÷mis.

22

153. Pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama d÷v÷ti asmeniniais drabužiais ir avalyne (šlepet÷mis). Pacientų drabužiai turi būti švarūs. Pacientų šlepet÷s turi būti iš neperšlampamos medžiagos. Užkrečiamųjų ligų skyrių pacientams išduodami švarūs įstaigos drabužiai ir dezinfekuotos šlepet÷s. Drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti biologiniais skysčiais – tuoj pat.

154. Pacientų, besigydančių stacionare, asmeniniai drabužiai ir avalyn÷ saugoma pagal įstaigos vidaus taisykles.

155. Stacionarių įstaigų pacientams išduodami individualiam naudojimui: švarūs stiklin÷ (puodelis), l÷kšt÷s, stalo įrankiai, jei reikia – gertuv÷, spjaudykl÷, basonas ir kt. Palatose leidžiama laikyti asmens higienos daiktus.

156. Lovų čiužiniai, pagalv÷s turi būti su specialiais užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemon÷ms audinio. Antklod÷s turi būti iš audinių, kuriuos galima skalbti sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo režimais arba su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemon÷ms audinio. Čiužiniai, pagalv÷s be specialių užvalkalų ir antklod÷s, kurių negalima skalbti, jei yra galimyb÷, apdorojami dezinfekcijos kamerose pagal kamerų gamintojų rekomendacijas. Lovų minkštąjį inventorių (čiužinį, antklodę, pagalvę) ir skalbinius po kiekvieno paciento būtina keisti švariais.

XX. PATALPŲ ORO DEZINFEKCIJA

157. Ultravioletinių spindulių (UV) lempos įrengiamos tik pacientų, sergančių tuberkulioze,

izoliacijos ir tyrimo patalpų orui dezinfekuoti. 158. Patalpų oro dezinfekcijai naudojamos stacionarios arba kilnojamosios UV lempos. 159. UV lempos įrengiamos pagal gamintojų rekomendacijas ir naudojamos laikantis darbo

saugos reikalavimų. 160. UV lempų skaičius patalpoje priklauso nuo patalpos dydžio. 1 m2 patalpos orui

dezinfekuoti reikia lempos su 1W galingumo UV spindulių šaltiniu. 161. Kiekvieną kartą naudojant registruojama UV lempos degimo trukm÷. Lempos keičiamos,

kai gamintojų nurodyta lempos degimo trukm÷, susumavus visą lempos degimo trukmę, yra pasibaigusi.

XXI. PATALPŲ IR APLINKOS DAIKTŲ (ĮRENGINIŲ, BALDŲ, INVENTORIAUS) PAVIRŠIŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

162. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų ir aplinkos daiktų paviršiai turi būti lygūs,

lengvai valomi ir dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemon÷ms. 163. Patalpų valymo ir dezinfekcijos rekomendacijos pagal patalpų kategorijas pateiktos šios