PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

energetikos ministro

2017 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. 1-19

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS

2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763

2017

Vilnius

2

I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI

1. MISIJA

Užtikrinti sklandų bei skaidrų energetikos rinkos veikimą ir įgyvendinti strateginius projektus,

užtikrinant geriausią kaštų ir naudos vartotojams santykį.

2. VEIKLOS PRIORITETAI

1 prioritetas. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir ekonominės

infrastruktūros plėtra, šalies regionų netolygumų mažinimas.* 2 prioritetas. Energijos vartojimo kainų mažinimas ir energetinio efektyvumo

didinimas.* 3 prioritetas. Energetinio saugumo didinimas.*

4 prioritetas. Sklandus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, efektyvus lėšų

panaudojimas.

* Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 1003 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2017 metų veiklos prioritetų“

1 prioritetas. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir ekonominės infrastruktūros plėtra,

šalies regionų netolygumų mažinimas

Užbaigti mažos apimties suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektą (2017 metų

IV ketvirtis)

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2017 metų

reikšmė

Mažos apimties SGD paskirstymo stoties projekto užbaigimas, procentais 100

2 prioritetas. Energijos vartojimo kainų mažinimas ir energetinio efektyvumo didinimas

Vykdyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus 5 centrinės valdžios

viešuosiuose pastatuose (2017 metų I-IV ketvirtis).

Vykdyti gatvių apšvietimo modernizavimo projektus ne mažiau kaip 3 miestuose (2017 metų

I-IV ketvirtis).

Tęsti Vilniaus mieste centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant

atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę, projekto

įgyvendinimą (2017 metų I-IV ketvirtis).

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2017 metų

reikšmė

Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose

pastatuose, GWh 15

3 prioritetas. Energetinio saugumo didinimas

Toliau aktyviai kelti branduolinės energetikos objektų Lietuvos kaimynystėje saugos

klausimus Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų darbotvarkėse ir ypatingą dėmesį

skirti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės branduolinei saugai, siekti Lietuvos interesus

atitinkančių Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijų ir sprendimų,

Europos Sąjungos valstybių narių paramos Lietuvos pozicijai (2017 metų I-IV ketvirtis).

Koordinuoti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statybų projektą (2017 metų I-IV

ketvirtis).

3

Siekiant tinkamai pasirengti sinchronizacijos projekto įgyvendinimui, parengti studiją

„Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“ (2017 metų I-III ketvirtis).

Siekti Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Komisijos politinės paramos, taip pat

siekti, kad būtų priimti ir formaliai įtvirtinti sprendimai BEMIP (angl. Baltic Energy Market

Interconection Plan) aukšto lygio darbo grupės lygiu dėl Baltijos valstybių elektros sistemų

sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimo scenarijaus ir tolesnio

veiksmų plano (2017 metų I-IV ketvirtis).

Siekti Baltijos šalių formalaus susitarimo Baltijos Ministrų Taryboje dėl mechanizmo,

užtikrinančio vienodas konkurencines sąlygas su trečiųjų šalių elektros gamintojais,

nesilaikančiais tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų gaminant

elektrą (2017 metų I-IV ketvirtis).

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2017 metų

reikšmė

Laiku baigtų Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projekte numatytų statybos

darbų Lietuvos teritorijoje dalis, procentais 31

Atlikta „Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“ studija, procentais 100

4 prioritetas. Sklandus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, efektyvus lėšų

panaudojimas

Siekiant užtikrinti Ignalinos AE įgyvendinamų projektų vykdymo kontrolę, patvirtinti metinį

įmonės strategijos įgyvendinimo priemonių planą ir nustatyti metinius projektų įgyvendinimo

rodiklius (2017 metų I ketvirtis).

Užtikrinti, kad Ignalinos AE iš VATESI gautų leidimą Laikinosios panaudoto branduolinio

kuro saugyklos pramoniniam eksploatavimui (2017 metų IV ketvirtis).

Užtikrinti, kad būtų atlikta ne mažiau kaip šešių Ignalinos AE vykdomų veiklų „Daryti arba

pirkti“ analizė ir pagal gautus rezultatus atlikti atitinkamus veiksmus (2017 metų I-IV

ketvirtis).

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2017 metų

reikšmė

Panaudota Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo lėšų dalis skaičiuojant

nuo bendros planuojamos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo vertės

(neatsižvelgiant į infliaciją ir nenumatytas aplinkybes), procentais

42,9

Pasiekti Ignalinos AE vykdomų projektų įgyvendinimo rodikliai, procentais 100

3. PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS

Parengti teisinį pagrindą pažangiųjų biodegalų, gaminamų iš atliekinių žaliavų,

gamybai ir vartojimui. Į nacionalinę teisę perkeliant 2015 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojusią Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl

benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti

atsinaujinančių išteklių energiją (OL 2015 L 239, p. 1), 2017 metais numatoma parengti teisinį

pagrindą pažangiųjų biodegalų, gaminamų iš atliekinių žaliavų, gamybai ir vartojimui. Šiam tikslui

numatomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais

siekiama, kad biodegalų, pagamintų iš žaliavinių augalų, tinkamų ir maisto ar pašarų gamybai, kiekis

siekiant 10 proc. atsinaujinančių energijos išteklių iki 2020 m. rodiklio transporto sektoriuje būtų

apribotas, o likusi dalis transporto tikslo turėtų būti pasiekiama naudojant pažangiuosius (pagamintus

iš ne maistinių žaliavų) biodegalus ar kitą alternatyvų kurą. Šie pakeitimai turėtų paskatinti

4

pažangiųjų biodegalų gamybą ir vartojimą, sumažinti aplinkai ir žmogui kenksmingą biodegalų

gamybos šalutinį poveikį kartu užtikrinti esamų investicijų apsaugą.

4. VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), siekdama

didinti veiklos efektyvumą, vadovausis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytomis

modernaus ir efektyvaus viešojo sektoriaus sukūrimo nuostatomis, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintos Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programos ir šios programos

įgyvendinimo 2016–2018 m. veiksmų plano nuostatomis ir įsipareigojimais.

Energetikos ministerija, kaip ir kasmet, 2017 m. sudarys Valdymo tobulinimo darbo grupės

2017 m. veiklos planą, kuriame numatytomis priemonėmis bus siekiama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. pasitarimo protokolu Nr. 75 nustatytų vertinimo kriterijų

medianinių reikšmių, gerinančių ministerijos veiklą, skatinančių racionaliai naudoti valdymui ir

išlaikymui skirtas lėšas.

Bus siekiama:

1) išplėsti Energetikos ministerijos dokumentų valdymo sistemos funkcionalumą, užtikrinant

elektroninių dokumentų tvarkymą. Pagal galimybes bus siekiama apsirūpinti informacinių

technologijų priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti, patvirtinti ar gauti dokumentus, pasirašytus

teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu;

2) per Elektroninio archyvo informacinę sistemą didinti elektroninių dokumentų bylų skaičių;

3) sumažinti išlaidas, tenkančias techninei vienos kompiuterinės darbo vietos priežiūrai;

4) įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymą ir siekiant kiek įmanoma ekonomiškiau panaudoti

Energetikos ministerijai skiriamus asignavimus vykdant viešuosius pirkimus, vis plačiau taikyti

ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, leidžiantį pasirinkti inovatyvesnius

pasiūlymus. Taip pat, bus siekiama, kad kuo daugiau viešųjų pirkimų būtų vykdoma centralizuotu ir

elektroniniu būdu.

5

5. STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS

Energetikos ministerijos veikla siekiama dviejų strateginių tikslų (strateginių tikslų ir juos

įgyvendinančių programų ryšiai pavaizduoti žemiau esančiose schemose).

1 strateginis tikslas

Integruotis į Europos Sąjungos energetines

sistemas bei skatinti darnią ir

konkurencingą energetikos sektoriaus

plėtrą

2 strateginis tikslas

Užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos

atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimo procesą skaidriai ir efektyviai

panaudojant tam skiriamas lėšas

Nacionalinės energetikos strategijos tikslus

įgyvendinanti Energetikos ministerijos

programa

Iš viso asignavimų: 83.065 tūkst. eurų (iš jų

darbo užmokestis: 1.602 tūkst. eurų)

Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas

ir tvarkymas

Iš viso asignavimų: 1.300 tūkst. eurų

Ignalinos programos administravimas

Lietuvoje

Iš viso asignavimų: 73.981 tūkst. eurų

6

2017 metais šių trijų Energetikos ministerijos programų finansavimui skiriama 158.346 tūkst.

eurų, iš jų:

83.065 tūkst. eurų – Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinančiai

Energetikos ministerijos programai (iš jų 78.044 tūkst. eurų – Europos Sąjungos lėšos ir 49 tūkst.

eurų – bendrojo finansavimo lėšos);

1.300 tūkst. eurų – Valstybės naftos produktų atsargų kaupimui ir tvarkymui;

73.981 tūkst. eurų – Ignalinos programos administravimui Lietuvoje (iš jų 66.162 tūkst.

eurų – Europos Sąjungos lėšos, 6.760 tūkst. eurų – bendrojo finansavimo lėšos, 1.059 tūkst. eurų –

valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų

netinkamam PVM kompensuoti).

83 065; 52%

1 300; 1%

73 981; 47%

2017 m. asignavimų pasiskirstymas pagal programas

(tūkst. Eur.)

Nacionalinės energetikos

strategijos tikslus įgyvendinanti

Energetikos ministerijos

programa

Valstybės naftos produktų

atsargų kaupimas ir tvarkymas

Ignalinos programos

administravimas Lietuvoje

Iš viso 2017 m.: 158.346 tūkst. Eur Iš jų ES paramos lėšos: 144.206 tūkst. Eur

(91%)

Valstybės biudžeto lėšos: 14.140 tūkst. Eur

52%

7

6. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

2016 metais Energetikos ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas darbuotojų skaičius

(neįskaitant ministro) sudaro 98 pareigybes. 2017 metais Energetikos ministerijos pareigybių skaičius

neturėtų kisti ir (neįskaitant ministro) turėtų siekti 98 pareigybes.

2016 2017 2018 2019

Pareigybių skaičius (įskaitant ministrą),

vienetais

99 99 99 99

Išlaidos darbo

užmokesčiui, tūkst.

eurų

1.478 1.6021 1.629 1.627

Energetikos ministerijos administracijos struktūros pagrindą sudaro energetikos ministro,

viceministrų, Energetikos ministerijos kanclerio pareigybės ir jiems pavaldūs bendrųjų ir specialiųjų

veiklos sričių skyriai, taip pat ministro patarėjų ir padėjėjo pareigybės bei ministerijos tarnautojai

(įskaitant specialiuosius atašė).

1 Įskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto

lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo

nuostatas apskaičiuota Energetikos ministerijos valstybės tarnautojams dėl ekonomikos krizės neproporcingai

sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo kompensacijos dalis, t.y. 45 tūkst. eurų.

8%

18%

74%

2017 metų pareigybių skaičiaus ir išlaidų darbo užmokesčiui

pasiskirstymas pagal pareigybių grupes

Vadovai ir pavaduotojai Kiti padalinių vadovai ir jų pavaduotojai Specialistai ir kiti

8

1 lentelė. 2017–2019 metų programų asignavimai ir valdymo išlaidos

(tūkst. Eur)

Eil.

Nr. Programos pavadinimas

2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso iš jų darbo

užmokesči

ui

iš viso iš jų darbo

užmokesči

ui

iš viso

iš jų darbo

užmokesči

ui

1.

Nacionalinės energetikos

strategijos tikslus

įgyvendinanti

Energetikos ministerijos

programa

83.065 83.017 1.602 48 159.619 159.571 1.629 48 130.732 130.684 1.627 48

iš jų valdymo išlaidos 3.265 3.217 1.602 48 3.443 3.395 1.629 48 3.431 3.383 1.627 48

2.

Valstybės naftos

produktų atsargų

kaupimas ir tvarkymas

1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0

iš jų valdymo išlaidos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

3.

Ignalinos programos

administravimas

Lietuvoje

73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0

iš jų valdymo išlaidos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Iš viso asignavimų

programoms: 158.346 158.298 1.602 48 236.121 236.076 1.629 48 208.639 208.591 1.627 48

iš jų valdymo išlaidos 3.265 3.217 1.602 48 3.443 3.395 1.629 48 3.431 3.383 1.627 48

Valdymo išlaidų dalis,

procentais 2% 2% 100% 100% 1% 1% 100% 100% 2% 2% 100% 100%

9

II. STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

1. VEIKLOS KONTEKSTAS

Lietuva siekia tolesnės ir gilesnės šalies energetikos sektoriaus integracijos į bendrąją Europos

Sąjungos (toliau – ES) energetikos rinką ir ES energetines sistemas, tokiu būdu didinant energetinį

savarankiškumą, saugumą bei konkurenciją. Tai itin svarbu atsižvelgiant į nepastovią geopolitinę

situaciją regione2 taip pat siekiant išnaudoti integracijos į Europos ir globalias energijos išteklių rinkas

teikiamus privalumus.

Lietuvai įgyvendinant savo nacionalinius ir regioninius energetinės infrastruktūros projektus

pasiektas didelis proveržis diversifikuojant energijos išteklių tiekimo kelius ir šaltinius. 2015 m.

Lietuvoje baigtos statyti elektros jungtys su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bei jau

veikiantis suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD) mažina viso regiono energetinę izoliaciją ir

kartu didina jo saugumą.3 Tačiau net ir turėdamas jungtis su kitomis sistemomis, Baltijos regionas

išlieka bendroje su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalimis elektros sistemoje IPS/UPS.

Reformuoti Lietuvos elektros ir gamtinių dujų sektoriai, pastatytas SGD terminalas, nutiestos

elektros jungtys su Švedija „NordBalt“ ir Lenkija „LitPol Link“, sukurta ir veikianti bendra Baltijos

šalių elektros rinka, stipri ir moderni vadovų komanda, veiklos skaidrumas – „nulinė“ tolerancija

korupcijai, įkurta biokuro birža, spartesnė nei planuota atsinaujinančių energijos išteklių plėtra,

suformuotas ir pradėtas vykdyti Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas, t.y. pasiekimai, kurie

atnešė realią naudą vartotojams (mažesnės energijos kainos žr. grafiką).

2 2016 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (šalt. Valstybės saugumo departamentas:

http://www.vsd.lt/Files/Documents/635948635773762500.pdf). 3 Lietuvos energetinis saugumas (šalt. http://www.lpk.lt/wp-content/uploads/2016/06/20160613_Lietuvos-energetinis-

saugumas_Juozas-Augutis.pdf ).

10

2017–2019 m. perspektyvoje numatoma toliau spręsti šiuos sudėtingus klausimus, siekti toliau

stiprinti šalies energetikos sektorių (didinti energetinį saugumą ir konkurenciją tarp energijos išteklių

tiekėjų), įgyvendinti Lietuvos energetinį savarankiškumą didinančius projektus, sudarančius sąlygas

gerinti valstybės energetinį, ekonominį bei politinį saugumą. Vienas iš pagrindinių tai atspindinčių

siekių – visavertė Lietuvos integracija į bendras ES energetikos sistemas.

Įgyvendinusi valstybei prioritetinius bei strateginę reikšmę Baltijos regionui turinčius

projektus, Lietuva parodė esanti stipri bei gebanti sėkmingai įgyvendinti didelio masto projektus,

kurie dėl savo poveikio ekonomikai ir energetiniam saugumui, jau tapo pavyzdžiu visoje ES.

Turėdama SGD terminalą Lietuva tapo pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis,

dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose bei kuria potencialą tapti regioniniu gamtinių dujų prekybos ir

inovatyvaus SGD panaudojimo energetikos, pramonės, transporto bei laivybos sektoriuose

kompetencijų centru. SGD terminalas sukūrė reikiamas prielaidas atsirasti konkurencingai dujų rinkai

su galimybe dujų vartotojams rinktis priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį. SGD terminalo pajėgumų

panaudojimas 2016 metais auga 3 kartus lyginant su 2015 m., o bendras dujų kiekis patiektas per

terminalą 2016 m. sudaro daugiau nei pusę viso šalies suvartojimo. „LitPol Link“ projektas itin

svarbus integruojantis į ES energetikos rinką ir kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų

sinchroninę zoną4, o „NordBalt“ sudaro sąlygas bendrai funkcionuoti Baltijos ir Šiaurės šalių elektros

energijos rinkai bei tapo pigesnės elektros alternatyva tiekimui iš Rytų kaimynių.

Tęsiamos ir kitos reikšmingos Lietuvos energetinį savarankiškumą stiprinsiančios iniciatyvos

bei projektai – 2015 m. Europos Komisija patvirtino antrąjį ES bendro intereso projektų sąrašą, į kurį

įtraukti ir 7 svarbūs Lietuvos energetikos projektai (5 elektros ir 2 dujų) – Kruonio hidroakumuliacinės

elektrinės pajėgumų didinimas; vidinių elektros jungčių, reikalingų integracijos su Europos tinklais

teikiamoms galimybėms išnaudoti ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje

statybų projektai: Kruonis-Alytus elektros jungties projektas, Kruonis-Visaginas elektros jungties

projektas5, 2-osios „LitPol Link“ jungties Lietuvos dalis; bendras projektas dėl Baltijos šalių elektros

tinklų integracijos į kontinentinės Europos tinklus aspektų nustatymo, įskaitant tuos, kurie reikalingi

4 2014 m. paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje ir Europos Sąjungos Komisijos komunikate dėl 10

procentų ES sujungiamumo tikslo („Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 procentų tikslinio

rodiklio“) Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais įvardinta kaip kritiškai

svarbus projektas, siekiant užbaigti Baltijos šalių elektros rinkos izoliaciją. 5 Šios jungties poreikis priklauso nuo naujos branduolinės elektrinės projekto Lietuvoje perspektyvų.

0,11

0,13

0,15

0,12

0,08

0,06

0,63

0,36

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,00

0,02

0,04

0,06

0,08

0,10

0,12

0,14

0,16

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

EUR/m³,

500-20.000m³EUR/kWh

Elektra Šildymas Dujos

Šildymo kaina per pastaruosius

4 metus sumažėjo 28 proc.

Dujos nuo 2012 m. atpigo 43 proc.

(naudojantiems būstui šildyti)Elektra nuo 2013 m. atpigo

17 proc. ir priartėjo prie

2009 m. lygio

11

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros perdavimo

tinklais; Latvijos-Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas bei vienas svarbiausių šiuo

metu – Lenkijos-Lietuvos dujų jungties (GIPL) projektas, kuris leis integruoti izoliuotas Baltijos šalių

dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką bei diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus.

Užtikrinant Lietuvos energetikos sektoriaus skaidrumą ir konkurencingumą įgyvendinta

Lietuvos gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriaus pertvarka pagal Europos Sąjungos Trečiojo

energetikos paketo nuostatas. Tęsiamas bendradarbiavimas su strateginiu investuotoju „Hitachi“ ir

Japonijos atsakingomis institucijomis naujos branduolinės elektrinės projekto ir bendradarbiavimo

naudojant branduolinę energetiką taikiems tikslams klausimais. Vykstant Nacionalinės energetikos

strategijos projekto peržiūrai, nauja branduolinė elektrinė yra vertinama viename iš energetikos

sektoriaus raidos scenarijų. Rengiamos ir vykdomos priemonės, užtikrinančios darnią atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo plėtrą.

Išskirtinis dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimui, šilumos ūkio

pertvarkai ir šiuos prioritetus įgyvendinančioms programoms, kurios sudarys sąlygas pagerinti

energetinę situaciją šalies viduje, skatinti energetinio ūkio atnaujinimą, siekti nustatyti patikimus,

kokybiškus, mažiausių sąnaudų reikalaujančius šilumos gamybos ir tiekimo būdus, taip sukuriant

tiesioginę naudą Lietuvos vartotojams.

Gamtinių dujų sektoriaus vystymo strategija orientuojama į gamtinių dujų sistemos saugumą,

šios infrastruktūros efektyvesnį išnaudojimą, išlaikymo kaštų mažinimą ir racionalią esamos

infrastruktūros plėtrą, įvertinant faktinius gamtinių dujų skirstymo ir perdavimo sistemos pajėgumų

poreikius. Gamtinių dujų vartojimo mažėjimo kontekste, rekonstruojant ir modernizuojant esamas

gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas visais atvejais parenkama optimali, realius poreikius

atitinkanti, gamtinių dujų sistemos įranga, optimizuojant su šių sistemų išlaikymo susijusias sąnaudas.

Didelis dėmesys skiriamas naujų gamtinių dujų vartotojų prijungimo sąlygų pagerinimui, trumpinant

ir supaprastinant naujų vartotojų prijungimo procesus.

Nuosekliai vykdomas 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų administravimo

procesas: suplanuotos ir patvirtintos priemonės bei pradėtas priemonių įgyvendinimas. 2014–2020 m.

ES fondų investicijų paskirstymas energetikos sektoriuje schematiškai atrodytų taip:

12

Toliau vykdomi Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai, kurių

spartinimui, siekiant užtikrinti sklandų bei efektyvų lėšų panaudojimą, numatoma tęsti veiklos

procesų optimizavimą bei prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų, tęsti įmonės organizacinės

struktūros pertvarkymą – struktūriškai atskirti išmontavimo planavimo ir kontrolės funkcijas nuo

išmontavimo veiklos vykdymo.

2017 metai turėtų tapti reikšmingais žvelgiant į naujas strategines energetikos sektoriaus plėtros

kryptis, kurios paaiškės 2017 metais patvirtinus Nacionalinės energetikos strategijos (NES) gaires. O

esami pasiekimai bei tolimesnės strateginės kryptys energetikoje tik dar kartą patvirtina Lietuvą esant

drąsia, iššūkių nebijančia ir gebančia juos spręsti šalimi, kuri savo darbais siekia veiksmingų ateities

permainų.

1.1. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir ekonominės infrastruktūros plėtra, šalies

regionų netolygumų mažinimas

Mažos apimties SGD paskirstymo stoties projektas

2017 metais Klaipėdoje numatoma įgyvendinti mažos apimties SGD paskirstymo stoties

projektą, kuris skatins švaresnio kuro naudojimą transporto, laivybos ir pramonės sektoriuose, taip pat

leis efektyviau išnaudoti SGD terminalą bei kurs pridėtinę vertę Lietuvai bei Klaipėdos uostui

plėtojant naują verslo šaką regione – SGD bunkeriavimą. Baltijos jūroje įsigaliojus griežtesniems

sieros dvideginio išmetimo į aplinką reikalavimams, laivybos sektoriuje SGD vertinamas kaip

alternatyvus mazutui laivų kuras, SGD taip pat gali būti pritaikytos antžeminiam transportui bei kaip

kuras nuo dujotiekio nutolusiems pramonės objektams. 2016 m. vasario 15 d. „Klaipėdos nafta“

pasirašė sutartį su „PPS Pipeline Systems GmbH“ dėl SGD paskirstymo stoties projektavimo ir

statybų darbų. Planuojama įrengti penkias 1 tūkst. m3 SGD talpyklas, 2 autocisternų pripylimo

aikšteles, kurios atliks SGD užpildymo kolonėlės funkciją. Projekto vertė – 27,7 mln. eurų, projektas

įgyvendinamas AB „Klaipėdos nafta“ ir Europos Komisijos skirtomis Europos infrastruktūros rinklų

priemonės (EITP) lėšomis. 2015 m. liepos 10 d. EITP koordinavimo komitetas projektui skyrė 6 mln.

eurų paramą. AB „Klaipėdos nafta“ prieš taip pat yra gavusi 150 tūkst. eurų ES paramą SGD

paskirstymo stoties projektavimo ir kitiems paruošiamiesiems darbams atlikti. Antžeminės SGD

paskirstymo stoties projekto užbaigimas planuojamas 2017 m. II ketv.

Dujų prekybininkė UAB „Litgas“, tiekėja UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir Norvegijos dujų

milžinė „Statoil“ 2016 m. rugsėjo 15 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Bendrovės drauge imsis

suskystintomis gamtinėmis dujomis aprūpinti mažuosius Baltijos regiono dujų terminalus per

Klaipėdos SGD terminalą.

1.2. Energijos vartojimo kainų mažinimas ir energetinio efektyvumo didinimas

Energetikos ministerija toliau siekia įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos

direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB

(OL 2012 L 315, p. 1), (toliau – Direktyva) reikalavimus. 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos

Seimas priėmė Energetikos ministerijos parengtą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą

bei su juo susijusius įstatymus. Šiuose teisės aktuose numatytos priemonės, užtikrinsiančios, kad

Lietuva iki 2020 m. pasieks Europos Sąjungos keliamą tikslą dėl energijos sutaupymo. Numatytos

priemonės padės sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos, sumuojant kiekvienų metų

sutaupymus. Maždaug tiek energijos per metus suvartojama Lietuvos elektros sektoriuje.

2015 m. vasario 18 d. Finansų ministerija ir Energetikos ministerija kartu su UAB Viešųjų

investicijų plėtros agentūra įsteigė Energijos efektyvumo fondą (ENEF), kuris finansuos gatvių

apšvietimo modernizavimo bei viešųjų centrinės valdžios pastatų atnaujinimo projektus ir užtikrins,

kad kiekvienais metais būtų atnaujinta bent po 3 procentus valstybės valdžios viešojo sektoriaus

naudojamų pastatų ploto. ENEF fondo dydis – 79,6 mln. eurų. Centrinės valdžios viešųjų pastatų

modernizavimui numatoma skirti iki 65,2 mln. eurų, o gatvių apšvietimo modernizavimo projektams

13

finansuoti – 14,5 mln. eurų. Planuojama teikti paskolas viešojo sektoriaus pastatų atnaujinimui, ir

atnaujinimui taikant Energijos taupymo paslaugų teikėjų (ETPT) modelį. 2015 m. lapkričio 18 d.

priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1209 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo

didinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo siekiama paspartinti viešųjų pastatų

atnaujinimą. Programos pakeitimu siekiama įgalioti projekto vykdytojus, valdančius viešuosius

pastatus, vykdyti energijos taupymo paslaugų tiekėjų atrankos viešuosius pirkimus , su jais sudaryti

energetinių paslaugų sutartis, netaikant Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklių.

2015 m. gruodžio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-

291 ,,Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir

įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų nuo 250 iki 500 kv. metrų sąrašo

patvirtinimo“, kuriuo siekiama, kad 250-500 kv. metrų pastatų sąraše esantys pastatai taip pat turėtų

galimybę dalyvauti Programoje bei prisidėti prie Direktyvos ir Programos įgyvendinimo tikslų.

2016 m. vasario 26 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-

63 „Dėl Valstybės nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir

įstaigų-valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų, kurių bendras plotas viršija 500 kv.

m., sąrašo patvirtinimo”, kuriuo siekiama, kad duomenys apie pastatus, kurių plotas viršija 500 kv.

metrų, būtų nuolat atnaujinami, o pastatai, kurie ankščiau nebuvo patekę į šį sąrašą, turėtų galimybę

dalyvauti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje ir prisidėti prie Direktyvos ir

šios programos įgyvendinimo tikslų.

2017 metais numatoma vykdyti pastatų, įtrauktų į Tinkamų atnaujinimui pastatų 2016 metams

sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1-

295 „Dėl Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašo 2016 metams patvirtinimo“, energijos vartojimo

efektyvumo didinimo projektus ir gatvių apšvietimo modernizavimo projektus. Šiuo prioritetu taip

pat siekiama mažinti šilumos energijos gamybos kainas Vilniuje, CO2 emisijas ir išvežamų į

sąvartynus atliekų kiekį, numatant šilumos energijos gamybos pajėgumų plėtrą ir didinant vietinę

elektros energiją generuojančių pajėgumų galią. Siekiama elektros energiją gaminti už

konkurencingą, t. y. rinkos, kainą ir mažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų

poreikį – nedidinti elektros energijos tarifo vartotojams.

Vilniuje numatoma įgyvendinti kogeneracinės elektrinės projektą, kuris sudarys galimybę apie

20 proc. sumažinti šilumos gamybos kainas (lyginant su 2013 m. kaina) ir paskatins skaidrią, darnią

bei socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą. Planuojama, kad nauja kogeneracinė elektrinė

pagamins iki 50 proc. Vilniui reikiamos šilumos, o likusį šilumos poreikį padengs nepriklausomi

šilumos gamintojai. 2015 metais inicijuotas šio projekto valstybės pagalbos suderinimo su Europos

Komisija procesas, vykdyta partnerių atranka, žemės sklypo, tinkamo ūkinei veiklai vykdyti, nuoma,

rangos darbų pirkimai, poveikio aplinkai ir teritorijų planavimo darbai ir kiti parengiamieji darbai,

2016 metais Europos Komisija patvirtino valstybės pagalbą Vilniaus kogeneracinei jėgainei ir

Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos

energija“, su viešą konkursą laimėjusiais rangovais pasirašė biokurą ir atliekas deginsiančios

kogeneracinės jėgainės statybos darbų sutartis. Planuojama, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė

jėgainė bus baigta statyti ir šilumą pradės tiekti jau 2019 metų šildymo sezono metu.

Įgyvendinant prioritetą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr.

284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtinta

Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa, kurios tikslas – atsižvelgiant į šalies ir

tarptautines aplinkosaugos, energetikos sektoriaus raidos tendencijas ir ekonomikos padėtį, įvertinti

ir nustatyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio plėtros galimybes ir prioritetus, tikslus, uždavinius bei

jų įgyvendinimo galimybes. Programa apima šilumos ūkio plėtrą ir modernizavimą, jų įgyvendinimo

techninius sprendimus, įgyvendinimo priemones ir modelius, finansavimo poreikio bei finansavimo

šaltinių parinkimą ir kitas nuostatas. Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programoje numatyta mažinti

šilumos kainas kuro balanse teikiant prioritetą atsinaujinantiems ir vietiniams ištekliams, išlaikyti

kokybišką šilumos perdavimo infrastruktūrą, didinti vietinės konkurencingos elektros gamybos

14

apimtis skatinant didelio naudingumo šilumos ir elektros kogeneraciją, kurti skaidrią, konkurencingą,

mažai koncentruotą biokuro gamintojų ir tiekėjų rinką, galinčią užtikrinti optimalią biokuro kainą

šilumos gamintojams.

1.3. Energetinio saugumo didinimas

Tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) projektai.

2015 m. gruodžio 14 d. „LitPol Link“ Lietuvos ir kaimyninių valstybių vadovai simboliškai

įjungė tarptautines „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungtis, tokiu būdu pirmą kartą istorijoje

sujungdami Lietuvos ir Lenkijos, kartu ir likusių Baltijos valstybių bei kontinentinės Europos elektros

energetikos sistemas. Šiuo žingsniu panaikinamas Baltijos valstybių kaip „energetinės salos“ statusas.

„LitPol Link“ elektros jungtis – tai 500 MW galios aukštos įtampos elektros linija, besitęsianti

163 kilometrus nuo Lenkijos miesto Elko (112 kilometrų Lenkijos teritorijoje) iki Alytaus miesto,

Lietuvoje (51 kilometro dalis Lietuvoje). Ši jungtis yra vienas iš pagrindinių techninių elementų

reikalingų, siekiant sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos perdavimo sistemas su

kontinentinės Europos tinklais. „NordBalt“ elektros jungties ilgis apie 450 kilometrų, galia – 700

MW. „NordBalt“ jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai

bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. „NordBalt“ jungtis – tai alternatyvus elektros importo ir

eksporto kanalas, leidžiantis visapusiškai išnaudoti bendros „Nord Pool” elektros rinkos teikiamas

galimybes – importuoti pigesnę elektros energiją iš Skandinavijos šalių.

Pradėjus veikti „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtims, lyginant su 2015 m. pabaiga, mažėjo

elektros kaina Lietuvos rinkoje. Baltijos valstybėse pradėjo formuotis bendra elektros kainos zona dėl

sumažėjusių tarpusavio tarpsisteminių srautų.

Standartinis vienos laiko zonos tarifo buitiniams vartotojams (su PVM) kitimas (žr. grafiką).

2016 metais vykdomas vertinimas dėl elektros perdavimo jungties „LitPol Link“ galimo

išplėtimo iki 1000 MW galios būdų, būtinų sąlygų ir terminų, atsižvelgiant į faktinę elektros energijos

rinkos situaciją Baltijos jūros regione nuo 2016 metų (pradėjus veikti „LitPol Link“ ir „NordBalt“

jungtims) ir sinchronizacijos projekto įgyvendinimo eigą bei techninius ir kitus kriterijus.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

SGD terminalo pajėgumų panaudojimas, vertinant užsakytus SGD terminalo išdujinimo

pajėgumus, 2016 (dujų) metais išaugo 3 kartus lyginant su 2015 m. – nuo 354 mln.m3 iki 1,085 mlrd.

m3. 2016 m., pirmą kartą istorijoje, gamtinės dujos importuojamos iš Rusijos Federacijos sudarys

mažiau nei pusę Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų. Tai rodo, kad SGD terminalas sukūrė reikiamas

prielaidas atsirasti konkurencijai gamtinių dujų rinkoje sukuriant galimybę vartotojams veiksmingai

derėtis su tiekėjai ir pasirinkti priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį. Energetikos ministerija siekia didinti

0,11

0,13

0,150,14

0,130,12

0

0,02

0,04

0,06

0,08

0,1

0,12

0,14

0,16

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Eu

r/k

Wh

Elektra

Elektra nuo 2013 m. atpigo

17 proc. ir priartėjo prie

2009 m. lygio

15

Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų panaudojimą Baltijos jūros regiono šalių reikmėms. 2016 m.

Klaipėdos universitetas, bendradarbiaujant su AB „Klaipėdos nafta“, AB „Vakarų laivų gamykla“,

VšĮ „Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Energetikos

ministerija, pradėjo SGD technologijų ir kompetencijų centro kūrimo darbus pažangiai SGD studijų,

mokslinių tyrimų ir verslo vystymo infrastruktūrai sukurti. Siekiama, kad SGD klasteris Klaipėdoje

konsoliduotų verslo ir mokslo patirtį, kompetencijas, galimybes bei idėjas SGD technologijų plėtrai

ir globaliai konkuruotų savo siūloma kompetencija ir paslaugomis.

Aktyvus ES bendro intereso projektų įgyvendinimas, integruojantis į ES energetikos rinką ir

kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną.

Siekiant paspartinti Europos Sąjungos vidaus rinkai sukurti būtinos energetikos infrastruktūros

įgyvendinimą, 2013 metais sukurtas pirmasis ES bendro intereso projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir

svarbiausi Lietuvos projektai – „LitPol Link“, Baltijos valstybių elektros sistemos ir rinkos integracija

(sinchronizacijos projektas), Kruonio HAE 5-ojo bloko plėtros projektas, Lietuvos-Lenkijos dujų

jungtis, Latvijos–Lietuvos dujų jungties pralaidumo padidinimas, Klaipėda-Kiemėnai magistralinio

dujotiekio pralaidumo padidinimas.

2015 metais Europos Komisija bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis parengė ir

lapkričio mėn. patvirtino antrąjį ES bendro intereso projektų sąrašą, į kurį įtraukti ir 7 svarbiausi

Lietuvos energetikos projektai (5 elektros ir 2 dujų)6, tai – Kruonio HAE pajėgumų didinimas, vidinių

elektros jungčių, reikalingų integracijos su Europos tinklais teikiamoms galimybėms išnaudoti ir

sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje statybų projektai: Kruonis-Alytus

elektros jungties projektas, Kruonis-Visaginas elektros jungties projektas7, 2-osios LitPol Link

jungties Lietuvos dalis; vidinių elektros jungčių Lietuvoje stiprinimas, bendras projektas dėl Baltijos

šalių elektros tinklų integracijos į kontinentinės Europos tinklus aspektų nustatymo, įskaitant tuos,

kurie reikalingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros

perdavimo tinklais, Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas,,

Latvijos-Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas bei Lenkijos-Lietuvos dujų jungties

(GIPL) projektas (detalesnius projektų aprašymus žr. žemėlapyje).

Žiūrėti žemėlapį.

6 Europos Komisijos ES bendro intereso projektų sąrašas (šalt.

https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/5_2%20PCI%20annex.pdf). 7 Šios jungties poreikis priklauso nuo naujos branduolinės elektrinės projekto Lietuvoje perspektyvų.

16

Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais (KET) projekto tikslas –

integruoti Baltijos šalių energijos rinkas į vieningą Europos Sąjungos energijos rinką, užtikrinant, kad

Baltijos šalių energetinės sistemos sinchroniškai dirbtų su kontinentinės Europos tinklais. Siekiant

įgyvendinti šiuos tikslus, 2014 m. gruodžio 5 d. Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai Baltijos Ministrų

Tarybos (BMT) susitikime sutarė, kad Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais

turi būti pasiekta iki 2025 m. per jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, paskatinant tam reikalingus

veiksmus.

2015 m. sausio 14 d. už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai pasirašė Energijos tiekimo

saugumo deklaraciją, kurioje susitarė spręsti pagrindinius klausimus, susijusius su tolesniais būtinais

politiniais, finansiniais ir su trečiosiomis šalimis susijusiais susitarimais, reikalingais sinchronizacijos

projektui įgyvendinti. 2015 m. vasario 27 d. BMT Vyresniųjų energetikos pareigūnų komitete

parengtas bendras Baltijos šalių politinių veiksmų planas dėl Sinchronizacijos projekto įgyvendinimo.

Plane numatyti tikslai siekiant gauti Lenkijos politinį pritarimą Baltijos šalių sinchronizacijai per

Lietuvos-Lenkijos jungtis, sukurti atitinkamą BEMIP (angl. Baltic Energy Market Interconection

Plan) formatą sinchronizacijos projekto klausimams spręsti, susitarti dėl sinchronizacijos kaštų

pasidalinimo ir užsitikrinti kuo didesnį ES finansavimą projektui, sudaryti sąlygas kartu su Lenkija

įgyvendinti formalias sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų procedūras, taip

pat, atitinkamai aptarti Europos Komisijos EURUBY derybų mandato atnaujinimo sąlygas.

2015 m. birželio 8 dieną Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybių (Lietuva,

Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija) atstovai ir Europos Komisijos komisaras

klimatui ir energetikai M. A. Cañete pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriuo politiškai

patvirtinti BEMIP reformos rezultatai. Svarbiausias Lietuvos laimėjimas – Baltijos valstybių elektros

tinklų sinchronizavimo su kontinentiniais Europos tinklais iki 2025 m. projektas pripažintas viena iš

BEMIP veiklos užduočių, tam numatant sukurti atskirą darbo grupę.

Dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais iki 2016 m. pabaigos bus

užbaigta papildoma Baltijos šalių sinchronizacijos alternatyvų studija, kurią atlieka Europos

Komisijai pavaldus Jungtinis tyrimų centras (JTC). Planuojama, kad vadovaujantis šios studijos

rezultatais per 2016 m. IV ketv. – 2017 m. I ketv. turėtų būti priimtas bendras politinis visų

dalyvaujančių šalių sprendimas dėl sinchronizacijos krypties ir patvirtintas tolesnis konkrečių

priemonių įgyvendinimo planas.

Siekiama, kad būtų priimtas sprendimas dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės

Europos tinklais. Tuomet būtų galima tikėtis Lenkijos pritarimo paraiškos ENTSO-E Baltijos šalių

energetikos sistemų prijungimo sinchroniniam darbui prie kontinentinės Europos tinklų techniniams

reikalavimams gauti pateikimui.

Lietuvos – Lenkijos dujų jungties (GIPL) projektas yra svarbus trijų Baltijos valstybių (Lietuva,

Latvija, Estija) integracijai į bendrą Europos Sąjungos (toliau – ES) dujų rinką, siekiant diversifikuoti

dujų tiekimo šaltinius, užtikrinant gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą bei

suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo Klaipėdoje panaudojimą regiono tikslams.

2015 m. spalio 15 d. tarp Baltijos šalių (Lietuva, Latvija ir Estija), Lenkijos ir Europos

Komisijos pasirašytas galutinis susitarimas dėl GIPL projekto statybos darbų finansavimo struktūros

ir tolesnių projekto įgyvendinimo veiksmų, pagal kurį sutarta dėl 2014 m. lapkričio 21 d. Europos

Komisijos sprendimu GIPL projekto statybų darbams skirtos EITP finansinės paramos (295,4 mln.

eurų) panaudojimo.

2015 m. pradėti GIPL servituto sutarčių su žemės sklypų savininkais sudarymo procesas bei

pradėtas rengti Lietuvos–Lenkijos dujotiekių jungties specialusis planas Lietuvos Respublikos

teritorijoje. 2016 m. balandžio mėn. užbaigtos visuomenės supažindinimo su parengtais GIPL

specialiojo plano sprendiniais procesas: įvertinti planavimo proceso metu (iki susirinkimų) ir

susirinkimų metu gauti pasiūlymai ir išsiųsti atsakymai pasiūlymų teikėjams, atliktos specialiojo

plano sprendinių korekcijos. 2016 m. pirmąjį pusmetį baigiamos sutarčių su žemės sklypų savininkais

pasirašymo procedūros, pradėtos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbų ir

vamzdžių pirkimo procedūros, specialusis planas baigiamas derinti su visomis planavimo sąlygas

išdavusiomis institucijomis.

17

2016 m. rugsėjo 5 d. Energetikos ministerijai raštu informavus Baltijos šalių energetikos sritį

kuruojančias ministerijas apie Lenkijos pusėje iškilusias technines ir poveikio aplinkai problemas dėl

kurių Lenkijos perdavimo sistemos operatorius planuoja keisti Lenkijos teritorijoje numatytą

Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungties (toliau – GIPL-PL) trasą, buvo įvertintos išdėstytos aplinkybės

ir prieita prie konsensuso, t.y. atidėti rekomenduojamą GIPL projekto įgyvendinimo datą Lenkijoje

ir Lietuvoje iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pagal šiuo metu tikslinimą statybos darbų grafiką, projekto vykdytojas (AB „Amber Grid“)

nutraukė paskelbtus dujotiekio statybos ir vamzdžių pirkimo konkursus. Planuojama pasirašyti

statybos darbų ir vamzdžių pirkimo sutartis 2017 m. IV ketv. ir fizinius dujotiekio statybos darbus

pradėti 2018 m. I ketv.

1.4. Sklandus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, efektyvus lėšų

panaudojimas

2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės energijos bloką VĮ

Ignalinos atominės elektrinės veikla finansuojama daugiausia Europos Sąjungos lėšomis. Europos

Komisija nustato išankstines sąlygas, kurias įvykdžius gali būti panaudojamos įmonei skirtos lėšos,

ir kontroliuoja jų įvykdymą. Europos Komisija skirdama finansavimą Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo veikloms kelia įmonei reikalavimą didinti elektrinės eksploatavimo

nutraukimo procesų ir skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą – įdiegti „Daryti arba pirkti“ metodiką,

t. y. atlikti įmonėje vykdomų veiklų kaštų lyginamąją rinkos analizę. Ši metodika skirta palyginti

paslaugų ir darbų kainą dabartinėmis rinkos sąlygomis ir įvertinti, ar atitinkamos veiklos įmonei,

pasitelkiant įmonės personalą ir priemones, nekainuoja daugiau negu rinkoje ir priimti atitinkamus

sprendimus situacijai gerinti. 2017 metais, Energetikos ministerija sieks užtikrinti kad būtų atlikta

„Daryti arba pirkti“ analizė ne mažiau kaip šešioms VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdomoms

veikloms.

Siekiant užtikrinti tinkamą įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą bei suefektyvinti veiklos

organizavimą, nuo 2014 m. pradėti įgyvendinti pokyčiai, sudarysiantys sąlygas optimizuoti įmonės

organizacinį valdymo modelį ir racionaliau panaudoti turimus išteklius. Atsižvelgiant į įmonės

planuojamų pertvarkymų mastą, perskirstomų procesų ir funkcijų apimtis bei personalo skaičių, kurį

palies planuojami pertvarkymai, organizaciniai pokyčiai vykdomi dalimis. Tęsiant 2014 m. pradėtus

darbus, 2016 m. įgyvendinti Išmontavimo ir dezaktyvacijos tarnybos organizacinės struktūros

pakeitimai. 2016 m. patvirtinta organizacinė struktūra, kurioje atlikti Remonto tarnybos ir kitų

susijusių struktūrinių padalinių pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2017 m. sausio 1 d. 2017 m.

planuojamas poeksploatacinių, radiacinės saugos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo funkcijų

optimizavimas ir betarpiškai su tuo susijusių padalinių pertvarkymas. Tuo tikslu bus parengti ir

atitinkamai suderinti organizacinio pakeitimo dokumentai, patvirtinta struktūra, kurią įdiegti

planuojama 2018 m. pradžioje.

Siekiant tinkamo įmonės strateginių tikslų įgyvendinimo, efektyvaus veiklos organizavimo

2016 m. pradėtos kurti subalansuotų rodiklių ir įmonės rizikų valdymo sistemos, kurias planuojama

įgyvendinti 2017 m.

Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Ignalinos atominės elektrinės pagrindinė veikla yra elektrinės

eksploatavimo nutraukimas, kiekvienais metais nemažai įmonės turto pripažįstama nereikalingu arba

netinkamu (negalimu) naudoti. Siekiant efektyvesnio ir skaidresnio netinkamu (negalimu) naudoti

pripažinto turto pardavimo proceso, 2016 m. pabaigoje įmonė užbaigs elektroninių turto pardavimo

aukcionų sistemos diegimą.

2016 m. spalio 14 d. VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje prasidėjo baigiamasis B1 projekto

(Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (toliau – LPBKS)) etapas – panaudoto branduolinio

kuro pervežimas iš blokų į saugyklą. Veiksmai atliekami B1 projekto karštųjų bandymų apimtyje,

kurių metu bus pakrauti ir į saugyklą transportuoti 10 naujų CONSTOR®RBMK1500/M2 tipo

konteinerių.

18

2017 m. spalį planuojama gauti VATESI leidimą LPBKS pramoninei eksploatacijai ir toliau

vykdyti panaudoto branduolinio kuro iškrovimą iš IAE 1-jo ir 2-jo blokų. Visą panaudotą branduolinį

kurą planuojama išvežti į saugyklą iki 2022 m. pabaigos. Naujoje saugykloje panaudotas branduolinis

kuras bus saugomas 4,5 m aukščio ir 2,6 m skersmens CONSTOR®RBMK1500/M2 tipo metalo-

betono konteineriuose, kurių kiekvieno svoris su kuru – 115 tonų. Planuojamas konteinerių su kuru

skaičius – 190.

Vykdydama VĮ Ignalinos atominės elektrinės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos funkcijas, Energetikos ministerija 2017 metais nustatys įmonės strategijos įgyvendinimo

priemonių planą, kuriame bus numatyti uždaviniai ir priemonės kartu su jų įvykdymo terminais ir

įvykdymo vertinimo rodiklių reikšmėms ir veiklos rodikliais. Įmonės vykdomų projektų

įgyvendinimui įvertinti bus nustatyti projekto biudžeto panaudojimo efektyvumo rodikliai ir laiko

panaudojimo efektyvumo rodikliai.

2017 m. planuojama pradėti derybas su Europos Komisija dėl 2021-2027 m. laikotarpio

(daugiametėje finansavimo programoje) finansavimo Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimo veikloms vykdyti.

1.5. Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra

Siekiant racionaliai vystyti efektyviausias atsinaujinančių energijos išteklių technologijas,

2017 metais tobulinamas teisinis pagrindas jūrinio vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje. Šiuo tikslu

parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama nustatyti, kad

konkursas leidimui naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir (ar) Lietuvos Respublikos

išskirtinę ekonominę zoną elektrinių statybai ir eksploatacijai gauti, galėtų būti organizuojamas tik

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikus tyrimus, kurie yra reikalingi

sprendimui dėl elektrinių statybos ir jų eksploatacijos jūrinėje teritorijoje tikslingumo priimti.

2017 metais numatoma patikslinti elektros energijos gaminančių vartotojų schemos teisinį

reglamentavimą, praplėsti gaminančių vartotojų ratą ir supaprastinti naudojimąsi šia schema. Tuo

tikslu yra parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatymo pakeitimas.

Tolimesnėje perspektyvoje, į nacionalinę teisę perkeliant 2015 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojusią

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva

98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo

naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, 2017 metais numatoma parengti teisinį pagrindą pažangiųjų

biodegalų, gaminamų iš atliekinių žaliavų, gamybai ir vartojimui.

1.6. Konkurencingos vietinės generacijos plėtra

Atsižvelgiant į patariamojo referendumo rezultatus Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko

sudaryta darbo grupė 2013 m. pradžioje įvertino Lietuvos apsirūpinimo elektros energija modelį ir

naujos branduolinės elektrinės projekto perspektyvas. Remiantis 2013 m. balandžio 25 d. darbo

grupės išvadomis, kuriose kaip ekonomiškai labiausiai pagrįstas ir vartotojams mažiausią kainą

sąlygosiantis apsirūpinimo elektros energija scenarijus įvardintas subalansuotas ir diversifikuotas

apsirūpinimas elektros energija, plėtojant vietinius energijos gamybos pajėgumus, kurio viena

sudedamųjų dalių galėtų būti ir saugios branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė numatė papildomas sąlygas, kurias įgyvendinus naujos branduolinės

19

elektrinės projektas galėtų būti tęsiamas toliau – būtinas projekto įgyvendinimo išlaidų, atsakomybės

ir rizikos pasidalinimas tarp regioninių partnerių, svarbu pagerinti projekto finansavimo sąlygas, taip

pat, reikalingas didesnis visuomenės informavimas apie projektą.

Atsižvelgiant į tai, 2014 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Seime pasirašytas atstovaujamų

politinių partijų susitarimas „Dėl 2014-2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir

gynybos politikos strateginių gairių“, kuriame nutarta, kad bendradarbiaujant su Europos Komisija ir

valstybėmis partnerėmis, būtina kiek įmanoma sparčiau įgyvendinti naujos branduolinės elektrinės

projektą pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas.

2015-2016 metais buvo tęsiamos diskusijos su Regioniniais Partneriais dėl jų dalyvavimo

naujos branduolinės elektrinės projekte ir potencialių investuotojų bendroje pozicijoje nurodytų

tarpvyriausybinių atvirų klausimų sprendimo. Siekiant geriau įvertinti ir suprasti, kokios sąlygos

leistų užtikrinti didesnį naujos branduolinės elektrinės projekto ekonominį patrauklumą su

Regioniniams Partneriams buvo apsikeista nuomonėmis dėl naujos branduolinės elektrinės

ekonominio vertinimo. Šiuo metu yra sutarta, jog prieš priimant sprendimus dėl projekto būtina

įvertinti „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įtaką elektros rinkai.

Tęsiant naujos branduolinės elektrinės projekto parengiamųjų darbų įgyvendinimą 2015 m.

sausio 5 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3-50(1.5 E)

„Dėl Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems

kroviniams vežti naujos atominės elektrinės statybai, specialiojo plano patvirtinimo“ buvo

patvirtintas Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems

kroviniams vežti naujos atominės elektrinės statybai, specialusis planas. Tolesnė naujos branduolinės

elektrinės projekto eiga priklauso nuo Nacionalinės energetikos strategijos peržiūros rezultatų,

atitinkamų nacionalinių sprendimų ir elektros rinkos regione perspektyvų bei su tuo susijusios

Regioninių Partnerių pozicijos. 2016–2017 metais numatoma tęsti bendradarbiavimą su Regioniniais

Partneriais, strateginiu investuotoju „Hitachi“ ir Japonijos atsakingomis institucijomis naujos

branduolinės elektrinės projekto ir bendradarbiavimo naudojant branduolinę energetiką taikiems

tikslams klausimais.

2. 1 STRATEGINIS TIKSLAS (01): integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas

bei skatinti darnią ir konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą

Strateginiu tikslu („integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir

konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą“) sudaromos sąlygos įgyvendinti pagrindines

energetikos sektoriaus plėtros strateginio planavimo dokumento – Nacionalinės energetinės

nepriklausomybės strategijos – esmines nuostatas, t. y. energetinė nepriklausomybė,

konkurencingumas ir darni plėtra. 2004 metais tapusi Europos Sąjungos (toliau – ES) nare Lietuva

įsijungė į vieningą ES sistemą, tapdama bendros ES ekonominės rinkos dalimi, kas sudarė sąlygas

sparčiam Lietuvos ūkio ir kitų valstybinės svarbos sričių augimui. Tačiau energetiniame kontekste

sąlygos beveik nepakito, kadangi sistemiškai ir infrastruktūriškai Lietuva liko susieta su Rusijos

energetine sistema. 2009 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės 2-ąjį

bloką ligtolinė Lietuvos energetikos sektoriaus priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos

išteklių tiekėjo dar labiau sustiprėjo.

Įvertinus tai, kad Lietuva neturėjo energetinių jungčių su ES kontinentine dalimi ir visos

gamtinės dujos ir didžioji dalis elektros energijos buvo perkamos iš vienintelio monopolistinio

tiekėjo, Lietuva pradėjo įgyvendinti regioninės svarbos infrastruktūros projektus, skirtus sujungti

Lietuvos ir ES energetines sistemas. Todėl svarbu tęsti pradėtas veiklas, tinkamai išnaudoti

įgyvendintų ir dar nebaigtų įgyvendinti strateginę reikšmę turinčių projektų potencialą – integruotis

į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir konkurencingą energetikos

sektoriaus plėtrą, taip galutinai atsiribojant nuo vienintelio (monopolinio) energijos išteklių tiekėjo:

daugiau naudojant vietinių ir atsinaujinančių išteklių, didinant konkurencingus vietinius energijos

generavimo pajėgumus bei diversifikuojant energijos išteklius, kurių negalima pakeisti vietiniais,

importą.

20

Išvardintos veiklos pirmiausia realizuojamos vykdant sisteminę energetikos sektoriaus

pertvarką ir įgyvendinant integracijai į ES energetines sistemas skirtus stambius strateginius

infrastruktūrinius energetikos projektus, didinant efektyvumą visoje energijos gamybos, perdavimo

ir vartojimo cikle bei didinant vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos išteklių

balanse. Sprendžiant savarankiškos ir konkurencingos elektros energijos gamybos problemą aktualus

yra ir naujos branduolinės elektrinės statybos klausimas. Yra tęsiamos diskusijos su projekto

regioniniais partneriais – Latvija ir Estija, dėl tolesnio bendradarbiavimo įgyvendinant šį projektą.

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir energetinio efektyvumo didinimo Energetikos

ministerija iš esmės siekia kurdama palankią teisinę ir reguliacinę aplinką plėsti atsinaujinančių

energijos išteklių generavimo pajėgumus elektros ir šilumos sektoriuose bei taupyti ir efektyviau

naudoti energiją.

2014 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse sudarė 23,58

procentus, pasiekiant ir išlaikant numatytą privalomą 23 procentų atsinaujinančių energijos išteklių

dalį bendrame galutiniame energijos suvartojime iki 2020 metų. 2015 metais, tikimasi pasiekti 25*

procentų ribą atsinaujinančių energijos išteklių dalies galutiniame energijos balanse bei ir toliau

išlaikyti ir didinti šį rodiklį. Įgyvendinus numatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo

priemones, galutinis energijos suvartojimas šalyje 2020 metais turėtų siekti 5492 tūkst. tne (netaikant

taupymo priemonių, jis augtų iki 6040 tūkst. tne).

2.1. 1 strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijai

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus

pavadinimas

2014

metų

2015

metų

2016

metų

2017

metų

2018

metų

2019

metų

2020

metų

E-01-01 Galutinės energijos

suvartojimas8 šalyje, tūkst.

tne*

Prognozė 5183 5235 5287 5340 5391 5442 5492

Faktas 4821 4800 - - - - -

8 „Galutinės energijos suvartojimas“ – energija, patiekta galutiniams vartotojams. Aprobuotasis terminas, pagal Lietuvos

Respublikos terminų banką (šalt. http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result).

5183 5235 5287 5340 5391 5442 54925731 5783 5835 5888 5939 5990 6040

4821 4800

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Galutinis energijos suvartojimas taikant taupymo priemones, ktne (prognozė)

Galutinis energijos suvartojimas netaikant taupymo priemonių, ktne

Galutinis energijos suvartojimas šalyje, ktne (faktiniai duomenys)

* sutr. tne – tona naftos ekvivalentu.

21

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus

pavadinimas

2014

metų

2015

metų

2016

metų

2017

metų

2018

metų

2019

metų

2020

metų

E-01-02

Atsinaujinančių energijos

išteklių dalis galutinės

energijos balanse, proc.

(didesnio energijos vartojimo

veiksmingumo scenarijaus

atveju), procentais

Prognozė 23 25 25 26 27 28 29

Faktas 23,58 25,86 - - - - -

Iki 2024 metų tikimasi galutinai įgyvendinti pagrindinius strateginius infrastruktūrinius

energetikos projektus (2014 m. gruodį sėkmingai užbaigtas ir atidarytas suskystintų gamtinių dujų

terminalas, o 2015 m. gruodį užbaigtos Lietuvos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybos – iki

2021 m. galo tikimasi užbaigti Lietuvos–Lenkijos dujotiekio tiesimą bei iki 2025 m. užbaigti

sinchroninį susijungimą su ENTSO-E kontinentinės Europos tinklais). Kiekybiškai įvertinti

strateginių projektų įgyvendinimo efektą pamečiui yra sudėtinga, nes efektas strateginiam tikslui

pasiekti išaiškės tik praėjus tam tikram laikui nuo jų įgyvendinimo. Be to, jų poveikis susijęs su

energetinio saugumo didinimu, kurio matavimui nėra visuotinai sutartų vertinimo kriterijų. Todėl

strateginių projektų įgyvendinimo pažanga išskirta Energetikos ministerijos strateginio veiklos plano

programų tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų (t. y. rezultato ir produkto, o ne efekto) lygmeniu.

23,58

25,86

23

25

2526

2728

29

23

0

5

10

15

20

25

30

35

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse, proc. (faktiniai duomenys)

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse, proc. (prognozė)

Europos Sąjungos tikslas 2020 metams

22

2.2. 1 strateginį tikslą įgyvendinančios programos

NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS TIKSLUS ĮGYVENDINANTI

ENERGETIKOS MINISTERIJOS PROGRAMA

(kodas 01.01)

Bendroji informacija apie programą

Programa siekiama Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje suformuluoto

svarbiausio tikslo – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimo – ir tai

sąlygojančių uždavinių (strateginių iniciatyvų) įgyvendinimo elektros, šilumos, dujų, naftos,

atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuose bei energijos efektyvumo ir klimato taršos mažinimo

srityse.9 Programa prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų10

energetikos sektoriuje įgyvendinimo.

Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti programa numato:

1) šilumos ūkio sistemos pertvarką, kuri sumažintų šilumos kainas vartotojams;

2) svarbiausių strateginių energetikos projektų įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną ir

koordinavimą;

3) palankios teisinės ir reguliacinės aplinkos sukūrimą energetinio efektyvumo

priemonėms įgyvendinti ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti,

laikantis darnios plėtros principų;

4) ES struktūrinės paramos administravimą;

5) Lietuvos energetikos politikos interesų atstovavimą ES institucijose, tarptautinėse

organizacijose ir santykiuose su trečiosiomis šalimis;

6) saugų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir jų saugyklų bei atliekynų priežiūrą;

7) kitų Ministerijos įgyvendinamų programų, kuriomis įgyvendinamas strateginis tikslas,

administravimą.

Sukūrus ES reikalavimus atitinkančią teisinę ir reguliacinę aplinką, reorganizavus

energetikos įmones ir jų valdymą bei sujungus Lietuvos ir ES energetinius tinklus sustiprės

konkurencija, bus sudarytos geresnės sąlygos verslui ir energijos vartotojų interesams tenkinti.

Didėjantis energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas

bei vietinių energijos pajėgumų vystymas mažins importuojamo kuro naudojimą, prisidės prie

konkurencingumo didinimo ir verslo plėtros sąlygų gerinimo, naujų darbo vietų kūrimo skatinimo

bei neigiamo energijos išteklių ir energijos vartojimo poveikio aplinkai mažinimo.

Programos vertinimas nėra atliktas.

Programa yra tęstinė ir neterminuota.

Programos

koordinatoriai:

Ministerijos kanclerė Agnė Petravičienė

Energetikos viceministras Egidijus Purlys

Energetikos viceministras Simonas Šatūnas

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius

Programos

vykdytojai:

Energetikos ministerija

Radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas (pagal pavedimo vykdymo sutartį)

VĮ Energetikos agentūra (pagal pavedimo vykdymo sutartį)

9 Pradinio Nacionalinės energetikos strategijos (toliau - NES) projekto aptarimo su socialiniais–ekonominiais partneriais

ciklas baigtas 2016 m. rugsėjo mėnesį. Įvertinus aptarimų ciklo metu surinktas pastabas, parengtas ir Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-314 patvirtintos Rekomendacijos dėl pagrindinių

Lietuvos Respublikos energetikos strategijos krypčių, į kurias pavesta atsižvelgti rengiant galutinį NES projektą. 10 2017-2021 m. Vyriausybės programa dar nėra suformuota.

23

VALSTYBĖS NAFTOS PRODUKTŲ ATSARGŲ KAUPIMO IR TVARKYMO PROGRAMA

(kodas 01.87)

Bendroji informacija apie programą

Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programą įgyvendinantis tikslas –

kaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir nacionalinės teisės reikalavimus.

Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. pradėjo galioti 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos

2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba)

naftos produktų atsargas (OL 2009 L 265, p. 9), reikalavimai, pagal kuriuos ES valstybė narė turi

būti sukaupusi 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dieną vidutinio dienos vidaus

suvartojimo11, priklausomai nuo to, kuris kiekis yra didesnis, naftos produktų atsargų kiekius,

kurie būtų panaudoti ekstremalios energetikos padėties atveju.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo, kurio nauja redakcija galioja nuo 2012

m. liepos 1 d., 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalį atsargų sudaro valstybės įmonės Lietuvos

naftos produktų agentūros (toliau – Agentūra) valstybės lėšomis kaupiamos ir tvarkomos

specialiosios atsargos, kurių Agentūra turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų,

skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus, o likusią

atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės.

Reikalaujamos 90 dienų (valstybės biudžeto lėšomis kaupiamos 30 dienų, naftos produktus

gaminančių ir importuojančių įmonių lėšomis – 60 dienų) atsargos buvo sukauptos 2009 m.

gruodžio 31 d. Sukauptų reikalaujamų atsargų kiekiui, nuolat vykdoma galiojimo terminų kontrolė

bei atsargos keičiamos naujomis, taip pat vykdomas papildymas, t.y. atsižvelgiama į didėjantį

naftos produktų suvartojimą.

Atskira programa parengta atsižvelgiant į Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų

įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsargos kaupiamos ir tvarkomos Agentūros,

įpareigotųjų įmonių lėšomis, valstybės biudžeto asignavimais.

Programa įgyvendina strateginį tikslą – „Integruotis į Europos Sąjungos energetines

sistemas bei skatinti darnią ir konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą“.

Programos vertinimas nėra atliktas.

Programa yra tęstinė ir neterminuota.

Programos

koordinatorius:

Energetikos viceministras Egidijus Purlys

Programos

vykdytojai:

Energetikos ministerija

VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra (pagal pavedimo vykdymo sutartį)

3. 2 STRATEGINIS TIKSLAS (02): užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės

elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą skaidriai ir efektyviai panaudojant tam

skiriamas lėšas.

2 strateginiu tikslu įgyvendinami Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokole Nr. 4 „Dėl

Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ numatyti įsipareigojimai.

Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti vykdoma Ignalinos programos administravimo Lietuvoje

programa.

11 Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba)

naftos produktų atsargas (šalt. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:265:0009:0023:LT:PDF)

24

3.1. 2 strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijai

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas 2016

metų

2017

metų

2018

metų

2019

metų

E-02-01

VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdomų

projektų įgyvendinimo rodiklių vykdymas,

procentais

100 100 100 100

E-02-02 Galiojančių Ignalinos AE VATESI išduotų

licencijų dalis, procentais 100 100 100 100

3.2. 2 strateginį tikslą įgyvendinančios programos

IGNALINOS PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO LIETUVOJE PROGRAMA

(kodas 72.10)

Bendroji informacija apie programą

Pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės

Lietuvoje“ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) 1-asis blokas turėjo būti

sustabdytas iki 2005 metų, o 2-asis blokas – 2009 metais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1491 „Dėl valstybės

įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko stabdymo datos“ įteisino sprendimą

sustabdyti Ignalinos AE 1-ąjį bloką 2004 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1448 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės

elektrinės antrojo bloko sustabdymo“ ir energetikos ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr.

1-251 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko sustabdymo“ nuostatas,

2009 m. gruodžio 31 d. buvo galutinai sustabdytas Ignalinos AE 2-asis blokas.

Programa užtikrina Lietuvos įsipareigojimų pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties

protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ įgyvendinimą.

Programa yra įgyvendinamas Energetikos ministerijos strateginis tikslas – „užtikrinti

sklandų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant

uždarymui skiriamas lėšas“.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintas VĮ

Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas, kuriame aprašyta: Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimo strategija, planas ir grafikas, darbai, įvertintos eksploatavimo

nutraukimo išlaidos, eksploatavimo nutraukimo metodai ir technologijos, atliekų, susidarysiančių

eksploatavimo nutraukimo metu, kiekiai, saugos ir poveikio aplinkai vertinimas. Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-230 patvirtintas

atnaujintas VĮ Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1-60

patvirtinta VĮ Ignalinos atominės elektrinės veiklos strategija, kurioje nustatyti VĮ Ignalinos AE

veiklos tikslai ir uždaviniai, nustatyti svarbiausi strategijos įgyvendinimo rezultatai.

VĮ Ignalinos atominės elektrinės veiklos strategija įgyvendinama etapais pagal rengiamus

metinius priemonių planus.

Europos Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus, iki 2006 m. skyrė 530 mln. eurų. 2007–

2013 metų laikotarpiu Ignalinos programai skirta 837 mln. eurų. 2014–2020 metų laikotarpiu

Ignalinos programai numatyta 450,8 mln. eurų, iš kurių 2014–2015 m. kasmetiniais Europos

Komisijos sprendimais jau skirta 122,5 mln. eurų. Šiais kasmetiniais sprendimais Europos

Komisija patvirtina ir atitinkamų metų Ignalinos programos metines darbo programas.

Iš ES biudžeto skiriamos Ignalinos programos lėšos administruojamos dviem būdais: 1) per

Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, administruojamą Europos

25

rekonstrukcijos ir plėtros banko pagal šio fondo taisykles ir banko pirkimo procedūras; 2) per

Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programą, tiesiogiai administruojamą Lietuvos

institucijų.

Valstybės biudžeto lėšos naudojamos projektų mokesčiams padengti bei tam tikroms

projektinėms veikloms, kurios negali būti finansuojamos ES lėšomis, vykdyti.

Programos vertinimas nėra atliktas.

Programa yra tęstinė.

Programos

kuratorius

Energetikos viceministras Simonas Šatūnas

Programos

vykdytojai:

Energetikos ministerija

26

2 lentelė. 2017–2019 metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. Eur)

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

Tarpinstitucinio veiklos plano kodas iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų

darbo užmokes

čiui

iš viso

iš jų

darbo užmok

esčiui

iš viso

iš jų

darbo užmok

esčiui

01.01. Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa

01.01.01

Tikslas: Formuoti Lietuvos

energetikos politiką ir užtikrinti

veiksmingą jos įgyvendinimą

4.055 4.007 1.602 48 4.265 4.217 1.629 48 4.225 4.177 1.627 48

01.01.01.01 Uždavinys: Vykdyti sisteminę

energetikos sektoriaus pertvarką 3.012 2.964 1.512 48 3.170 3.122 1.537 48 3.160 3.112 1.537 48

01.01.01.01.01

Priemonė: Sisteminę energetikos

sektoriaus pertvarką įgyvendinančių

teisės aktų projektų rengimas

2.682 2.634 1.356 48 2.840 2.792 1.381 48 2.840 2.792 1.381 48 VP

01.01.01.01.02 Techninė parama veiksmų programai

administruoti (ES Sanglaudos fondas) 220 220 156 0 220 220 156 0 220 220 156 0

01.01.01.01.03

Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą (ES

Socialinis fondas)

50 50 0 0 50 50 0 0 40 40 0 0

01.01.01.01.04

Techninė parama, skirta veiksmų

programai vertinti (ES Socialinis fondas)

60 60 0 0 60 60 0 0 60 60 0 0

01.01.01.02

Uždavinys: Atstovauti Lietuvos

energetikos politikos interesams ES institucijose ir tarptautinėse

organizacijose formuojant ir

įgyvendinant Lietuvos ir ES energetikos politiką

392 392 90 0 440 440 92 0 410 410 90 0

01.01.01.02.01 Priemonė: Lietuvos energetikos atašė

ES funkcijų vykdymo užtikrinimas 370 370 90 0 390 390 92 0 388 388 90 0

01.01.01.02.02

Priemonė: Dalyvavimas (narystė) tarptautinėse energetikos

organizacijose

22 22 0 0 50 50 0 0 22 22 0 0

27

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės

pavadinimas

2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

Tarpinstitucinio

veiklos plano kodas iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo

užmokes

čiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

01.01.01.03

Uždavinys: Įgyvendinti Lietuvos branduolinės energetikos politiką ir

atstovauti jai tarptautinėse

organizacijose

651 651 0 0 655 655 0 0 655 655 0 0

01.01.01.03.01

Priemonė: Saugus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir atliekynų

eksploatavimas

351 351 0 0 355 355 0 0 355 355 0 0

01.01.01.03.02

Priemonė: Dalyvavimas Tarptautinės

atominės energetikos agentūros (TATENA) veikloje

300 300 0 0 300 300 0 0 300 300 0 0

01.01.02

Tikslas: Sujungti Lietuvos

energetines sistemas su Europos

Sąjungos sistemomis

7.917 7.917 0 0 35.931 35.931 0 0 23.975 23.975 0 0 EITP/

TEN-E

01.01.02.01 Uždavinys: Užtikrinti strateginių

energetikos projektų įgyvendinimą 7.917 7.917 0 0 35.931 35.931 0 0 23.975 23.975 0 0

EITP/

TEN-E

01.01.02.01.01

Priemonė: Strateginių ir kitų energetikos projektų vystymas,

įgyvendinimo priežiūra ir

koordinavimas

7.917 7.917 0 0 35.931 35.931 0 0 23.975 23.975 0 0 EITP/

TEN-E

01.01.03

Tikslas: Siekti darnios energetikos

sektoriaus plėtros 71.093 71.093 0 0 119.423 119.423 0 0 102.532 102.532 0 0

01.01.03.01

Uždavinys: Didinti energijos

gamybos, energijos išteklių ir

energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimą

71.093 71.093 0 0 119.423 119.423 0 0 102.532 102.532 0 0

28

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės

pavadinimas

2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

Tarpinstitucinio

veiklos plano kodas iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo

užmokes

čiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

01.01.03.01.01

Priemonė: Energetikos agentūros

veiklos plano priemonių energetinio

efektyvumo ir atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros srityje

įgyvendinimas

430 430 0 0 430 430 0 0 436 436 0 0 VP

01.01.03.01.02

Priemonė: Didinti viešųjų valstybinių

kultūros pastatų energinį efektyvumą

579 579 0 0 579 579 0 0 579 579 0 0 TVP-

22 (2016)

01.01.03.01.03

Priemonė: Mažinti oro taršą – skatinti

pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo šilumos energijai gaminti,

efektyvesnę šilumos energijos gamybą 579 579 0 0 579 579 0 0 579 579 0 0

TVP-

23 (2016)

01.01.03.01.04

Priemonė: Didinti viešųjų valstybinių sveikatos paslaugų pastatų energinį efektyvumą

1.158 1.158 0 0 1.158 1.158 0 0 1.158 1.158 0 0 TVP-

23 (2016)

01.01.03.01.06

Priemonė: Didinti energijos gamybos efektyvumą namų ūkiuose

0 0 0 0 290 290 0 0 290 290 0 0 TVP

21 (2016)

01.01.03.01.07

Priemonė: Skatinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus

2.009 2.009 0 0 6.155 6.155 0 0 5.153 5.153 0 0 TVP-

18 (2016)

29

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės

pavadinimas

2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

Tarpinstitucinio

veiklos plano kodas iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo

užmokes

čiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

01.01.03.01.09

Priemonė: Kitos 2014‑2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimas

61.021 61.021 0 0 98.982 98.982 0 0 86.337 86.337 0 0

01.01.03.01.11 Priemonė: Skatinti elektros energijos skirstymo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus

1.500 1.500 0 0 5.000 5.000 0 0 5.000 5.000 0 0 TVP

18 (2016)

01.01.03.01.12 Priemonė: Skatinti nedidelės galios biokuro kogeneraciją

3.000 3.000 0 0 6.000 6.000 0 0 3.000 3.000 0 0 TVP

18 (2016)

01.01.03.01.14 Priemonė: Patikimo centralizuoto šilumos tiekimo organizavimo užtikrinimas Ukmergės rajono savivaldybėje

817 817 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

01.01.03.01.15 Priemonė: Nacionalinės Šilumos ūkio plėtros programos duomenų bazės sukūrimas

0 0 0 0 250 250 0 0 0 0 0 0

1. Iš viso Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas 83.065 83.017 1.602 48 159.619 159.571 1.629 48 130.732 130.684 1.627 48

iš jo:

49 49 23 0 49 49 23 0 40 40 23 0 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

78.044 78.044 133 0 154.955 154.955 133 0 126.343 126.343 133 0

30

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės

pavadinimas

2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

Tarpinstitucinio

veiklos plano kodas iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo

užmokes

čiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir

pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos

teisėtai gautos lėšos)

Iš viso programai finansuoti (1+2) 83.065 83.017 1.602 48 159.619 159.571 1.629 48 130.732 130.684 1.627 48

01.87. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas

01.87.01

Tikslas: Kaupti naftos produktų

valstybės atsargas, įgyvendinant ES

ir nacionalinės teisės reikalavimus

1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0

01.87.01.01 Uždavinys: Tvarkyti sukauptas naftos

produktų valstybės atsargas 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0

01.87.01.01.01

Priemonė: Atsargų atnaujinimo,

keitimo, laikymo, perteklinių atsargų

pardavimo, saugojimo organizavimas ir apskaita

1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0

1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0

31

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės

pavadinimas

2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

Tarpinstitucinio

veiklos plano kodas iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo

užmokes

čiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

iš jo:

1.1. bendrojo finansavimo lėšos

1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės

paramos lėšos

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir

pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama

projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Iš viso programai finansuoti (1+2) 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0

72.10. Ignalinos programos administravimas Lietuvoje

72.10.01. Tikslas: Užtikrinti saugų Ignalinos

AE eksploatavimo nutraukimo ir

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo

procesą bei didinti energijos

efektyvumą Ignalinos AE regione

73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0

72.10.01.01 Uždavinys: Įgyvendinti Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo

projektus pagal patvirtintą planą bei

įgyvendinti energijos efektyvumo didinimo priemones Ignalinos AE

regione

73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0

72.10.01.01.01 Priemonė: Užtikrinti, kad būtų suteikta mokslinės-techninės paramos

organizacijų parama Valstybinei

atominės energetikos saugos inspekcijai (toliau – VATESI),

vertinant projektus, susijusius su

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu

998 998 0 0 467 467 0 0 467 467 0 0 TVP-34 (2017)

72.10.01.01.03 Priemonė: Užtikrinti Ignalinos AE

valdymą, įdiegti į rezultatus

orientuotą valdymą, ir stiprinti gebėjimus vykdyti Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimo projektus

4.562 4.562 0 0 4.642 4.642 0 0 4.399 4.399 0 0 TVP-34 (2017)

72.10.01.01.04 Priemonė: Saugiai eksploatuoti

galutinai sustabdytus Ignalinos AE 25.139 25.139 0 0 26.322 26.322 0 0 24.800 24.800 0 0 TVP-34 (2017)

32

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės

pavadinimas

2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

Tarpinstitucinio

veiklos plano kodas iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo

užmokes

čiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

iš viso

iš jų darbo

užmok

esčiui

pirmąjį ir antrąjį reaktorius iki bus

gauta licencija nutraukti jų

eksploatavimą ir pasirengti saugiai iškrauti branduolinį kurą

72.10.01.01.05 Priemonė: Pasirengti Ignalinos AE

pirmojo ir antrojo reaktorių, su jais

susijusių įrenginių ir sistemų saugiam išmontavimui ir juos išmontuoti,

nugriauti nebenaudojamus Ignalinos

AE pastatus

15.036 15.036 0 0 15.092 15.092 0 0 15.268 15.268 0 0 TVP-34 (2017)

72.10.01.01.06 Priemonė: Suprojektuoti ir pastatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo

įrenginius, sutvarkyti Ignalinos AE

eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo atliekas

20.434 20.434 0 0 27.236 27.236 0 0 30.471 30.471 0 0 TVP-34 (2017)

72.10.01.01.12 Priemonė: Vykdyti energijos

efektyvumo didinimo projektus

Ignalinos AE regione

7.812 7.812 0 0 1.443 1.443 0 0 1.202 1.202 0 0 TVP-34 (2017)

1. Iš viso Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas 73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0

iš jo:

1.1. bendrojo finansavimo lėšos 6.760 6.760 0 0 7.814 7.814 0 0 8.327 8.327 0 0

1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

66.162 66.162 0 0 67.073 67.073 0 0 68.004 68.004 0 0

1.3. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos

apmokėti bendrai finansuojamų iš ES

fondų lėšų projektų netinkamam finansuoti iš ES fondų lėšų pirkimo ir

(arba) importo PVM

1.059 1.059 0 0 315 315 0 0 276 276 0 0

2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos

teisėtai gautos lėšos)

Iš viso programai finansuoti (1+2) 73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0

33

3 lentelė. Programų tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo

kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės

2016 metų 2017 metų 2018 metų 2019 metų

Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa

1-ajam programos tikslui: Formuoti Lietuvos energetikos politiką ir užtikrinti veiksmingą jos

įgyvendinimą

R-01.01-01-01 Per energijos išteklių biržą įsigyta tam tikrų energijos išteklių dalis, lyginant su bendru per metus Lietuvoje

suvartotu atitinkamu energijos išteklių kiekiu biokuro srityje, procentais 100 100 100 100

1-ajam tikslo uždaviniui: Vykdyti sisteminę energetikos sektoriaus pertvarką

P-01.01-01-01-01 Pakeista šilumos tiekimo veiklos reguliavimo ir kontrolės sistema: parengti atitinkamų teisės aktų

projektai, vienetais 2 2 2 2

2-ajam tikslo uždaviniui: Atstovauti Lietuvos energetikos politikos interesams ES institucijose ir

tarptautinėse organizacijose formuojant ir įgyvendinant Lietuvos ir ES energetikos politiką

P-01.01-01-02-01

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje išlaikomų Energetikos ministerijos pareigybių

skaičius, vienetais 2 2 2 2

3-iajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Lietuvos branduolinės energetikos politiką ir atstovauti jai

tarptautinėse organizacijose

P-01.01-01-03-01 Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos priemonių įgyvendinimas, procentais 100 100 100 100

2-ajam programos tikslui: Sujungti Lietuvos energetines sistemas su Europos Sąjungos sistemomis

R-01.01-02-01 Naudodamiesi suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra Lietuvoje, gamtinių dujų tiekimą vykdo

tarpusavyje nesusiję šaltiniai, vienetais ≥1 ≥1 ≥1 ≥1

R-01.01-02-02 Herfindahl-Hirschman energijos indeksas12 Lietuvos didmeninėje elektros energijos rinkoje 2800 2800 2800 2800

R-01.01-02-03 Herfindahl-Hirschman* energijos indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje 7 500 5 000 5 000 5 000

R-01.01-02-04 Mažos apimties SGD paskirstymo stoties projekto užbaigimas, procentais - 100 - -

1-ajam tikslo uždaviniui: Užtikrinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą

P-01.01-02-01-01 Laiku baigti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projekte numatyti statybos darbai Lietuvos teritorijoje,

procentais 10 31 31 49

P-01.01-02-01-02 Atlikta „Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“ studija, procentais - 100 - -

3-iajam programos tikslui: Siekti darnios energetikos sektoriaus plėtros

R-01.01-03-01 Šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir patiektos į centralizuoto šilumos

tiekimo (CŠT) sistemas, dalis, procentais 50 60 60 70

R-01.01-03-02 Pirminės energijos vartojimo intensyvumas, tonų naftos ekvivalento vienam realiam BVP vienetui 83,6 83 82,5 82

R-01.01-03-03 Galutinės energijos vartojimo intensyvumas, tonų naftos ekvivalento vienam realiam BVP vienetui 67,9 67 66,5 66

12 Herfindahl-Hirschman (HHI) indeksas parodo energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnį, lyginant su visu energijos importu. Šis indeksas gali būti apskaičiuojamas skirtingoms

energijos rūšims (elektrai, dujoms ir pan.).

34

Vertinimo

kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės

2016 metų 2017 metų 2018 metų 2019 metų

R-01.01-03-04 Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas kultūros viešųjų paslaugų pastatuose, kuriuose

įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais procentais (TVP-22 (2016) 0 20 20 30

R-01.01-03-05 Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, GWh 10 15 20 25

R-01.01-03-06 Galutinės energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, palyginti su 2010 metais, procentais (TVP 18

2016) 9 10,5 11 11,5

1-ajam tikslo uždaviniui: Didinti energijos gamybos, energijos išteklių ir energijos vartojimo

efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą

P-01.01-03-01-01 Parengti teisės aktai, skatinantys taupyti ir efektyviau naudoti energiją, vienetais 1 1 1 1

P-01.01-03-01-02 Parengtų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą reglamentuojančių teisės aktų skaičius, vienetais 3 3 2 2

P-01.01-03-01-03 Energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, procentais 100 100 100 100

P-01.01-03-01-04

Centralizuoto aprūpinimo šiluma, įmonėse, dalyvaujančiose Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais

taršos leidimais sistemoje, centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos

išteklių, dalis, procentais per metus (TVP 18 (2016)

40 65 65 65

P-01.01-03-01-05 Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis, palyginti su bendru šalies

elektros energijos suvartojimu, procentais per metus (TVP 18 (2016) 14 15 16 19

P-01.01-03-01-06 Įrengtų naujų ir (arba) atnaujintų transformatorių pastočių ir (arba) skirstyklų, skaičius, vienetais per metus

(TVP 18 (2016) 0 0 6 9

P-01.01-03-01-07 Bendro transporto kuro balanso dalis, kurią sudaro biodegalai, ne mažiau kaip, procentais (TVP 18 (2016) 5,1 5,3 5,3 7,0

P-01.01-03-01-08 Įgyvendintų priemonių, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu namų ūkio ir paslaugų

sektoriuose, skaičius, vienetais (TVP 18 (2016) 5 6 7 8

P-01.01-03-01-09 Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius nuo 2008 metų, kaupiamaisiais

vienetais (TVP 18 (2016) 905 913 950 980

P-01.01-03-01-10 Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse, procentais (TVP 18 (2016) 25 26 27 27

P-01.01-03-01-11 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas per metus, keičiant iškastinį kurą naudojančius katilus į

AEI naudojančius katilus (tonų CO2) (TVP-23 (2016) 0 0 0 80,000

P-01.01-03-01-12

Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas viešųjų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų

pastatuose, kuriuose įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais procentais. (TVP-23

(2016)

20 20 20 30

Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa

1-ajam programos tikslui: Kaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir

nacionalinės teisės reikalavimus

R-01.87-01-01 Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti naftos produktų valstybės atsargas ne mažiau kaip 30

dienų vykdymas, procentais 100 100 100 100

1-ajam tikslo uždaviniui: Tvarkyti sukauptas naftos produktų valstybės atsargas

35

Vertinimo

kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės

2016 metų 2017 metų 2018 metų 2019 metų

P-01.87-01-01-01 Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti ne mažiau kaip 30-ties dienų poreikį atitinkančių

naftos produktų valstybės atsargas vykdymas, procentais 100 100 100 100

Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa

1-ajam programos tikslui: Užtikrinti saugų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo procesą bei didinti energijos efektyvumą Ignalinos AE regione

R-72.10-01-01

Panaudota Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo lėšų dalis skaičiuojant nuo bendros planuojamos

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo vertės (neatsižvelgiant į infliaciją ir nenumatytas aplinkybes),

procentais

40,3 42,9 46 49,1

R-72.10-01-02 Pasiekti Ignalinos AE vykdomų projektų įgyvendinimo rodikliai, procentais 100 100 100 100

R-72.10-01-03

Sutaupyta šilumos energijos, renovavus Visagino savivaldybės visuomeninės paskirties pastatus (iki

2017 metų pabaigos numatoma renovuoti 12 visuomeninės paskirties pastatų, kurių pradinis šilumos

energijos suvartojimas buvo 7 667 MWh per metus), megavatvalandėmis (TVP-34 (2017)

- 3409 - -

R-72.10-01-04 Sutaupyta elektros energijos, įgyvendinus Ignalinos rajono savivaldybės gatvių apšvietimo sistemos

modernizavimo projektą, per metus (megavatvalandėmis) (TVP-34 (2017) - 44 - -

1-ajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo projektus pagal patvirtintą planą bei įgyvendinti energijos efektyvumo didinimo

priemones Ignalinos AE regione

P-72.10-01-01-01 Gautos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų licencijos ir (arba) leidimai, vienetais (TVP-34

(2017) 2 5 5 1

P-72.10-01-01-02 Išmontuotos Ignalinos AE pirmojo ir antrojo reaktorių blokų įrangos kiekis, (pirmojo bloko A1, G1 ir D1

pastatuose, antrojo bloko G2 ir saugomos zonos pastatuose), tonomis (TVP-34 (2017) 6,395 6,410 6,383 6,372

Atkreiptinas dėmesys, kad tarpinstitucinių veiklos planų rodikliai, kuriuos įgyvendina ir kitos ministerijos, nėra įtraukti. Duomenys apie rodiklius yra

teikiami tarpinstitucinių veiklos planų koordinatoriams.

36

4. SUVESTINĖ INFORMACIJA

4 lentelė. 2017 metų pareigybių skaičius pagal institucijas ir pareigybių grupes (tūkst. Eur)

Eil. Nr. Institucijos pavadinimas

Pareigybių skaičius (vienetais)

Pareigybių

skaičius iš

viso

Išlaidos darbo

užmokesčiui

tūkst. Eur

Institucijos/įstaigos vadovai

ir pavaduotojai (ministras,

viceministrai, kancleris,

ministro patarėjas)

Kitų padalinių vadovai ir

pavaduotojai

(skyrių vedėjai, vedėjų

pavaduotojai)

Specialistai/

neturintys pavaldžių asmenų

ir kiti

(įskaitant spec. atašė, jų

pavaduotojus ir padėjėjus)

iš viso iš jų valstybės

tarnautojai iš viso

iš jų

valstybės

tarnautojai

iš viso

iš jų

valstybės

tarnautojai

1. Energetikos ministerija

Išlaidos darbo užmokesčiui tūkst. Eur

8 7 17 17 73 64 99 1.60213

220 172 317 317 1020 890 1.557

13 Įskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio

(atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nuostatas apskaičiuota Energetikos ministerijos valstybės tarnautojams dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies

grąžinimo kompensacijos dalis, t.y. 45 tūkst. eurų.

37

5 lentelė. 2017-2019 metų valstybės investicijų projektai ir asignavimai

(tūkst. Eur)

Priemonės

kodas

Investicijų projekto

pavadinimas

Įgyvendinimo

terminai

Ben

dra

ver

tė

Pan

audo

ta l

ėšų

ik

i 2

01

6 m

etų

Pla

nuo

jam

a p

anau

do

ti 2

016

met

ais

2017 metais 2018 metais 2019 metais

pra

dži

a

pab

aig

a

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a t

arpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

72.10.01.01.01

72.10.01.01.03

72.10.01.01.04

72.10.01.01.05

72.10.01.01.06

72.10.01.01.12

Ignalinos atominės

elektrinės eksploatavimo

nutraukimo projektų

vykdymas

2005 202614 147.217 24.47415 11.866 13.721 0 13.518 19.699 0 19.699 16.105 0 16.105

01.01.02.01.01 „LitPol Link“ projekto

vykdymas 2015 2016 27.377 10.951 16.426 0 0 0 0 0 0 0 0 0

01.01.02.01.01

Prijungimo prie

kontinentinės Europos

tinklų darbui sinchroniniu

režimu vykdymas

2016 2019 75016 0 0 750 0 750 0 0 0 0 0 0

14 Įgyvendinimo termino pabaiga nurodyta 2020 m., atitinka 2014–2020 m. finansinės perspektyvos Europos Sąjungos paramos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui

laikotarpį. 15 Europos Sąjungos lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos, turėjusios investicinę klasifikaciją, yra išmokėtos iš Ūkio ministerijos (iki 2009 m.) ir Energetikos ministerijos (nuo 2009 m.)

asignavimų. 16 Bendra vertė bei poreikis pagal metus yra tikslinamas, atsižvelgiant į numatomų atlikti projektų apimtį.

38

Priemonės

kodas

Investicijų projekto

pavadinimas

Įgyvendinimo

terminai

Ben

dra

ver

tė

Pan

audo

ta l

ėšų

ik

i 2

01

6 m

etų

Pla

nuo

jam

a p

anau

do

ti 2

016

met

ais

2017 metais 2018 metais 2019 metais

pra

dži

a

pab

aig

a

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a t

arpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

01.01.03.01.02

01.01.03.01.03

01.01.03.01.04

01.01.03.01.06

01.01.03.01.07

01.01.03.01.09

01.01.03.01.11

01.01.03.01.12

Kitos 2014–2020 metų

Europos Sąjungos fondų

investicijos

2014 2023 501.461 0 363 69.046 0 69.046 101.738 0 101.738 82.090 0 82.090

01.01.02.01.01

Dujotiekių jungties tarp

Lenkijos ir Lietuvos

(GIPL) projekto vykdymas

2015 2021 46.540 752 1.167 7.042 0 7.042 23.476 0 23.476 14.103 0 14.103

01.01.01.01.01

Žemės, 330 kV Bitėnų

skirstomojo punkto

išplėtimo į 330/110 kV

transformatorių pastotę,

paėmimas visuomenės

poreikiams

2016 2017 24 0 2417 0 0 0 0 0 0 0 0 0

01.01.02.01.01

Magistralinio dujotiekio

„Klaipėda - Kuršėnai“

vykdymas

2015 2016 24.739 8.278 16.462 0 0 0 0 0 0 0 0 0

AB „Klaipėdos nafta“

suskystintųjų gamtinių

dujų terminalo

infrastruktūros plėtra

2013 2017 71.49918 30.000 0 41.499 0 0 0 0 0 0 0 0

17 Investicijų projekto vykdytojams nespėjus įsisavinti lėšų, poreikis bus asignavimus perkelti į 2017 m. 18 Valstybės garantuojama paskola.

39

6 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai

Eil.

Nr.

Valstybės valdomos

įmonės pavadinimas Rodiklio pavadinimas

Planuojamos rodiklių reikšmės

2017 metais 2018 metais 2019 metais

1. AB Klaipėdos nafta Vidutinė siektina metinė nuosavo kapitalo kaina, proc. > 5 > 5 > 5

2. UAB „EPSO-G“ Bendrovės nuosavo kapitalo grąža, proc. < 7 > 9 < 10

Grupės nuosavo kapitalo grąža, proc. < 9 > 9 > 7

3. VĮ Energetikos agentūra Energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, proc. 100 100 100

4. VĮ Radioaktyviųjų atliekų

tvarkymo agentūra

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros metinės veiklos programos priemonių,

susijusių su smulkiaisiais radioaktyviųjų atliekų darytojais, įgyvendinimas proc. 100 100 100

Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos saugos užtikrinimas, nesukeliant neigiamo

poveikio aplinkai ir žmonėms, aplinkos monitoringo ataskaitų skaičius, vnt. 5 5 5

5. VĮ Ignalinos atominė

elektrinė

Pajamos už turto pardavimą ir suteiktas paslaugas, tūkst. eurų 1 850 1 850 1 850

Pajamos iš investicinės veiklos, tūkst. eurų 93,2 12,7 0

6. VĮ Lietuvos naftos

produktų agentūra

Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti ne mažiau kaip 30-ties dienų poreikį

atitinkančių naftos produktų valstybės atsargas vykdymas, proc. 100 100 100

Valstybės lėšomis sukauptų šviesiųjų naftos produktų valstybės atsargų atnaujinimo

vykdymas, proc. 12 64 101

Susitarimų pagal gautas įpareigotų įmonių paraiškas sudarymas dėl naftos produktų

valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimo, proc. 100 100 100

40

PRIEDAI

VERTINIMO KRITERIJŲ TECHNINIAI PRIEDAI

už 2017 metus

Pavadinimas Kodas

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763

Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir

konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą 01

Galutinis energijos suvartojimas šalyje E-01-01

1. Apibrėžimas Energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams,

paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas),

žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami

energijos produktai, įskaitant elektros energiją ir

šilumos energiją, kurią elektros energijos ir šilumos

gamybai sunaudoja energetikos sektorius, ir elektros

energijos ir šilumos nuostolius skirstymo ir perdavimo

metu.

2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne

3. Pasirinkimo pagrindimas Įprastai naudojamas kriterijus šalyje suvartojamam

energijos kiekiui ir jo pokyčiui nustatyti.

4. Skaičiavimo metodas Galutinis energijos suvartojimas matuojamas energijos

vienetais – tonomis naftos ekvivalento (tne).

Skaičiavimus pagal ūkio subjektų pateiktus duomenis

atlieka Lietuvos statistikos departamentas

5. Duomenų šaltinis Lietuvos statistikos departamentas

6. Duomenų auditas –

7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis

8. Už vertinimo kriterijų atsakingas

kontaktinis asmuo Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos Šilumos

ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas

9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus

patikimumą –

41

Pavadinimas Kodas

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763

Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir

konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą 01

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime

metų pabaigoje (didesnio energijos vartojimo veiksmingumo scenarijaus atveju),

procentais

E-01-02

1. Apibrėžimas Atsinaujinantys energijos ištekliai yra atsinaujinantys

neiškastiniai energijos ištekliai – vėjo, saulės energija,

aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir

vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų

dujos, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės

dujos ir kt.

2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne

3. Pasirinkimo pagrindimas Įprastai naudojamas kriterijus atsinaujinančių energijos

išteklių vartojimui šalyje įvertinti

4. Skaičiavimo metodas Taikoma skaičiavimo metodika, nurodyta Ataskaitos

apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančius

energijos išteklius teikimo Europos Komisijai tvarkos

aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 15 d.

nutarimu Nr. 1314, priede.

5. Duomenų šaltinis Lietuvos statistikos departamentas

6. Duomenų auditas –

7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis

8. Už vertinimo kriterijų atsakingas

kontaktinis asmuo Dovilė Almanytė, Energetikos ministerijos

Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja

9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus

patikimumą –

42

Pavadinimas Kodas

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763

Užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo

procesą skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas 02

VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdomų projektų įgyvendinimo rodiklių vykdymas,

procentais E-02-01

1. Apibrėžimas –

2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne

3. Pasirinkimo pagrindimas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimo darbai finansuojami iš kelių šaltinių,

didžioji dalis lėšų gaunama iš Europos Sąjungos

skiriamos tikslinės paramos, kurios apimtis yra derybų

objektas tvirtinant kiekvieną ES finansinę perspektyvą.

Dalies projektų vykdymo vėlavimas gali turėti įtakos

viso eksploatavimo nutraukimo proceso eigai ir

tolesniam finansavimui.

4. Skaičiavimo metodas Energetikos ministerija kasmet tvirtina metinius VĮ

Ignalinos atominės elektrinės tarp kurių yra

projektų vykdymo rodikliai, ir konkrečias siektinas

ketvirtines tų rodiklių reikšmes. Projektų vykdymui

skirta grupė rodiklių, kurie apima pagrindinius

projektus ir veiklas, ir atspindi kiekvieno projekto

vykdymą procentais, laiko panaudojimo

efektyvumo rodiklį ir projekto biudžeto

panaudojimo efektyvumo rodiklį.

100

y

x

kur x – atitinkamais metais įvykdytų projektų

įgyvendinimo rodiklių skaičius y – atitinkamiems metams patvirtintas projektų

įgyvendinimo rodiklių skaičius

5. Duomenų šaltinis VĮ Ignalinos atominės elektrinės ataskaitos

6. Duomenų auditas –

7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis

8. Už vertinimo kriterijų atsakingas

kontaktinis asmuo Asta Žalnieriūtė, Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėja

9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus

patikimumą –

43

Pavadinimas Kodas

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763

Užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo

procesą skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas 02

Galiojančių Ignalinos AE VATESI išduotų licencijų dalis, procentais E-02-02

1. Apibrėžimas –

2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne

3. Pasirinkimo pagrindimas Vadovaujantis Branduolinės energijos įstatymo

nuostatomis, branduolinės energetikos objekto

eksploatavimas ar eksploatavimo nutraukimas

leidžiamas tik turint atitinkamą licenciją.

4. Skaičiavimo metodas 100

y

x

kur x – galiojančių IAE VATESI išduotų licencijų

skaičius; y – bendras IAE VATESI išduotų licencijų skaičius

5. Duomenų šaltinis Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

6. Duomenų auditas –

7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis

8. Už vertinimo kriterijų atsakingas

kontaktinis asmuo Asta Žalnieriūtė, Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėja

9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus

patikimumą –