LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS

PAŽYMA

DĖL X SKUNDO

PRIEŠ VALSTYBINĘ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJĄ

PRIE APLINKOS MINISTERIJĄ

2017-03-10 Nr. 4D-2016/1-1590

Vilnius

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas)

skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

(toliau ir citatose vadinama – Inspekcija) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo

kreipimusis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau vadinama ir – Projektas).

2. Skunde Pareiškėjas nurodė:

2.1. „Skundžiuosi dėl Inspekcijos [...] 2015-11-30 rašto Nr. 8.4-2D-18538(8.4) [...],

netinkamai atsakius į mano prašymą (2015-04-23, reg. Nr. 1D-554 [...]) įvertinti, ar viešojo

administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl parengto

teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (netvirtinimo) atitinka teritorijų planavimą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Prašyme nurodžiau, kad mano teikimo motyvas – tai siekis apginti savo pažeistas teises ir

teisėtus interesus, Savivaldybės administracijai nepagrįstai netvirtinant šio projekto“ (šios ir kitų

citatų kalba netaisyta);

2.2. „Inspekcijos atsakymas yra visiškai neadekvatus – nei savo forma, nei turiniu,

negalintis pasitarnauti aukščiau paminėtam tikslui, kad galėčiau kvalifikuotai ginti savo teises į gerą

viešąjį administravimą: tai atsirašinėjimas, kuris manęs netenkina; jame nėra aiškaus atsakymo į

mano pateiktus klausimus – 2/3 turinio tai balastas, kuris įneša ne aiškumo, o sumaištį, nes neturi

nieko bendra su keliamais klausimais; rašto pavadinimas „Dėl prašymo nagrinėjimo“ –

nepriimtinas, tekste įvardinti keturi mano teikti prašymai, kai tuo tarpu atsakyti tereikia į vieną –

2015-04-23, reg. Nr. 1D-554“;

2.3. „Gavęs šį raštą, kreipiausi į Inspekcijos raštinę, prašydamas susitikimo su rašto

rengėju. [...]. Turėjau parengęs projektą, kaip taisytinas Inspekcijos dokumentas, ir norėjau tai

aptarti. Mūsų pokalbis buvo nevaisingas – p. R. I. atsisakė svarstyti bet kokią galimybę taisyti raštą

[...], o apie mano parengtą projektą [...] pasakė, kad Inspekcija savo nuomonę yra pareiškusi ir kad

mano pasiūlymas jo nedomina [...].“

2

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo:

„[...] tarpininkauti, kad problema būtų išspręsta gera valia mano parengto rašo projekto

pagrindu ir Inspekcijai su manimi kontaktuojant dėl galimų šio teksto pakeitimų.“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

Skundo tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Iš skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija.

4.1. Pareiškėjas 2015-04-23 prašymu kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad Vilniaus

miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracija netvirtina parengto žemės

sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) perdalijimo (amalgamacijos) projekto, kurio tikslas – pakeisti

gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (perdalinti), kaip tai

reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės

sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir

tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 4.2.4 punktas. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad

Savivaldybės administracijai nepagrįstai netvirtina šio projekto ir kelia perteklinius reikalavimus:

„[...] perdalijant prašyme nurodytus sklypus nerengiant detaliojo plano nėra teisinio pagrindo [...]“;

„[...] norint plėtoti veiklą šiuose žemės sklypuose, būtina parengti [...] sklypų detalųjį planą, kurio

tikslas – pakeisti sklypų ribas ir nustatyti sklypų tvarkymo ir naudojimo režimą [...]“; „[...]

nagrinėjamu atveju žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui,

galėtų būti rengiamas tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumentu būtų buvę nustatyta

abiejų nagrinėjamų sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis [...]“;

„Nustačius žemės sklypo (naudojimo) būdą ir nesant kitų teisės aktuose nustatytų kliūčių, būtų

galima organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, kurio tikslas sujungti

du besiribojančius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną ir

padalyti sklypus į du ar daugiau žemės sklypų [...].“

Atsižvelgęs į tai, Pareiškėjas Inspekcijos prašė: „[...] įvertinti ir pateikti nuomonę, ar

viešojo administravimo subjekto – Savivaldybės administracijos sprendimai dėl šio teritorijos

planavimo dokumento tvirtinimo (netvirtinimo) atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimus.“

4.2. Inspekcija, atsakydama į 2015-04-23 prašymą, 2015-04-30 raštu Nr. (6.5)-2D-6185

Pareiškėją informavo:

„[...] Jūsų prašyme nurodyti Savivaldybės „pertekliniai reikalavimai“ buvo iškelti dėl prie

prašymo pridėto Žemės sklypų (kad. Nr. [...] ir Nr. [...]) perdalijimo (amalgamacijos) projekto

(toliau – Projektas), kuris, kaip nurodote prašyme, parengtas 2011 m., tačiau dar nėra patvirtintas.

Projekto renginio metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo

redakcijos 21 str. 3 d. 1 p. buvo nustatyta, kad miestų teritorijose – Vyriausybės nustatyta tvarka

parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų padalijimo,

atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos), jei keitimai nesiejami su žemės sklypu ribų

— ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos

naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas

pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), planai prilyginami detaliojo teritorijų

planavimo dokumentams.

Projekto rengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 37 str. 2

d. 2 p. buvo įtvirtinta, kad žemės valdos projektai, atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius,

skirstomi į 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo

projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus.

To paties straipsnio 6 d., be kita ko, buvo įtvirtinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo

projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai

3

Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti

jų perdalijimą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

Projekto rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 34 str. 2 d. buvo

numatyta, kad žemėtvarkos schemų, planų (projektų) ir žemėvaldų planų (projektų) valstybinę

teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-09-28

įsakymu Nr. D1-831/3D-868, galiojusio iki 2013-12-31, 4.2 p. buvo nustatyta, kad „Nacionalinė

žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros

žemėtvarkos projektų ir žemės valdos projektų teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą.

Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 37 str. l d. nustatyta, kad žemėtvarkos

planavimo dokumentų sistemą sudaro 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai;

2) žemės valdos projektai. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad žemės valdos projektai pagal

tikslus ir uždavinius skirstomi į: 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų

formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4)

žemės konsolidacijos projektus. To paties straipsnio 6 d., be kita ko, taip pat įtvirtinta, jog žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje

nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia

padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir

(ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 32 str. 3 d. 10 p, nustatyta, kad

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo

dokumentų priežiūrą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 [...], 16 p. nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka

Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos

planavimo dokumentų priežiūrą.

Sutinkamai su aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu informuojame, kad pagal Projekto

rengimo metu ir šiuo metu galiojančius teisės aktus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo

projektų valstybinė priežiūra priskirta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

kompetencijai. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, Jūsų Prašymą pagal kompetenciją persiunčiame

nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

[...] atsakymą į Jūsų prašymą [...], kiti jame nurodyti Savivaldybės keliami reikalavimai

susiję su teritorijų planavimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, pateiksime per teisės

aktuose nustatytus terminus. [...].“

4.3. Inspekcija 2015-05-25 raštu Nr. (6.5)-2D-7539 Pareiškėją papildomai informavo:

„[...] Inspekcija neįgaliota oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų, [...] pagal

kompetenciją teikiame tik Inspekcijos specialistų nuomonę, kuri negali būti traktuojama kaip

oficialus teisės aktų aiškinimas, dėl Prašyme [2015-04-23] pateiktų pirmojo ir antrojo Savivaldybės

reikalavimų tiek, kiek jie yra susiję su teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų

nuostatomis. Nuomonės dėl Prašyme pateikto trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų pagal kompetenciją

neteikiame, kadangi jie yra susiję su teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų

sujungimo reikalavimus, kurių vertinimas, kaip jau minėta, Inspekcijos kompetencijai nėra

priskirtas.

[...] Savivaldybės raštų [2011-02-10 raštas Nr. A51-2863(2.14.2.12-MP8), 2011-03-07

raštas Nr. A51-4677(2.14.2.12-MP8), 2013-11-22 raštas Nr. A51-120681(2.14.2.12-MP8)]

priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas)

4

redakcijos 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypų padalijimo, atidalijimo,

sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir

ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo

tipai [...] ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo (leistinas pastatų aukštis,

užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, miestų

teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus

patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir

plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar

žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos tvarkymo ir naudojimo

režimo pakeitimu.

Prie Jūsų prašymo yra pridėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-06-06

raštas Nr. (14-2)-D8-5275 (toliau – AM raštas), kuriame nurodyta, jog „žemės sklypų [...] gatvėje

perpadalijimo atveju vien tik gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas netraktuotinas kaip veiklos

plėtojimas šiuose sklypuose“.

Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes (AM rašte

pateiktą nuomonę) manome, kad nagrinėjamu atveju (norint perdalinti žemės sklypų (kad. Nr. [...]

ir Nr. [...]) ribas) galėjo būti nerengiamas Detalusis planas.

Tiek, kiek pirmiau nurodytuose Savivaldybės raštuose pateikti reikalavimai grindžiami

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

įgyvendinimo tvarkos nuostatomis, Inspekcija nuomonės neteikia, kadangi Inspekcijai pagal

kompetenciją nepriskirta vertinti teisės aktų nuostatų, susijusių su piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu.“

4.4. Pareiškėjas 2015-10-23 prašymu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją nurodydamas, kad

nesutinka su Inspekcijos atsakymais (2015-04-30 raštas Nr. (6.5)-2D-6185 ir 2015-05-25 raštas

Nr. (6.5)-2D-7539). 2015-10-23 prašyme Pareiškėjas taip pat nurodė: „Man reikia Jūsų

[Inspekcijos] įvertinimo, ar Savivaldybės administracija nenusižengia teritorijų planavimą

reglamentuojantiems teisės aktams visais trim aspektais (ketvirtojo atsisakau): 1. Ar yra teisinis

pagrindas perdalinti sklypus nerengiant detaliojo plano. Ar teisi Savivaldybė tvirtindama, kad tokios

teisės nėra. 2. Kokias išankstines sąlygas turi atitikti sklypai, kad projektas galėtų būti rengiamas. 3.

Ar teisėtai reikalaujama rengti detalųjį planą argumentuojant „veiklos plėtojimu“ ir išvados, bent

jau tokios, kaip Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 6 p. formuluotė: „Šio įstatymo 21 str. 3 d.

(2 p.) nurodytu atveju (žemės sklypo perdalijimo – amalgamacijos) detalieji planai nerengiami ir

kad atsisakymo projektą tvirtinti argumentacija prieštarauja teritorijų planavimą

reglamentuojantiems teisės aktams.“

Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad Inspekcijos 2015-05-25 rašte Nr. (6.5)-2D-7539

„[...] pateiktos išvados konstrukcija „galėjo būti nerengiamas Detalusis planas“ yra nepriimtina“.

4.5. Inspekcija, atsakydama į 2015-10-23 prašymą, 2015-11-30 raštu Nr. (8.4)-2D-

18539(8.4) Pareiškėją informavo:

„[...]. 1. Dėl Prašymo teiginio, kad Projektas yra detalusis planas, todėl vadovaudamasi

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu Projekto valstybinę teritorijų

planavimo priežiūrą turi atlikti Inspekcija.

Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio l

dalyje buvo įtvirtintas baigtinis detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas: 1) miestų

teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai; 2) kaimų teritorijų, miestelių

teritorijų, kaimų teritorijų dalių, miestelių teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų

detalieji planai.

[...]. Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21

straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentams

5

prilyginami Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus

patvirtinti žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai,

jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat

jei nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir

naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas),

išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai.

Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 26 straipsnio

[...] l dalyje buvo nustatyta, kokia tvarka rengiami detalieji planai ir žemėvaldos planai (projektai):

„Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis

Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Žemėvaldų planai

(projektai) rengiami Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir

savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos)

planai nebuvo rengiami, keičiami, derinami, tvirtinami pagal tvarką, numatytą Aplinkos ministerijos

patvirtintose detaliųjų planų rengimo taisyklėse.

Specialią žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams,

rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką nustatė Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21

straipsnio 3 dalies 2 punktą įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21

nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo

dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Pažymėtina, kad Aprašo 38, 39 ir 40 punktuose buvo numatytos skirtingos nei detaliesiems

planams taikomos tvirtinimo procedūros ir nebuvo numatytas tikrinimas valstybinę teritorijų

planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje: suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano

rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui; savivaldybės

administracijos direktorius sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per

20 darbo dienų; per tokį pat laiką privaloma raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas

netvirtinamas; savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamas žemės sklypo planas

(sprendinių brėžinys), kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Aprašo 44

punkte buvo nustatyta, kad asmenys, pažeidę Aprašo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4

punkte įtvirtintomis Teritorijų planavimo įstatymo taikymo ir įsigaliojimo nuostatomis (įsigaliojo

nuo 2014-01-01), iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo

dokumentai – žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, yra

prilyginami žemės valdos projektams.

Pažymėtina, kad vadovaujantis nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo

nuostatomis žemės valdos projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai.

Pažymėtina, kad Inspekcija valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka nuo

2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir jį

įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros

įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės

priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų

kompetenciją, pareigas ir teises, todėl Jūsų 2015-04-23 prašymas dėl Projekto, prilyginto žemės

valdos projektui, teisėtumo nenagrinėtinas minėto įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo ir Teritorijų

planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, Inspekcija, vadovaudamasi Viešojo

administravimo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatomis, 2015-04-30 raštu Nr. (6.5)-2D-6185

pagrįstai persiuntė Jūsų 2015-04-23 prašymą dėl Projekto, nuo 2014-01-01 prilyginto žemės valdos

projektui, teisėtumo pagal kompetenciją nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio

ministerijos.

6

Pažymėtina, kad į kitus Jūsų 2015-04-23 prašyme išdėstytus klausimus, nesusijusius su

Projekto, kaip žemės valdos projekto, teisėtumu, Inspekcija pagal kompetenciją pateikė Jums

išvadas 2015-05-25 raštu Nr. (6.5)-2D-7539.

2. Ar yra teisinis pagrindas perdalinti sklypus nerengiant detaliojo plano. Ar teisi

savivaldybė tvirtindama, kad tokios teisės nėra.

Inspekcija 2015-05-25 raštu Nr. (6.5)-2D-7539 pagal kompetenciją pateikė Jums išvadas

dėl Projekto rengimo teisėtumo, nerengiant detaliojo plano.

Papildomai informuojame, kad pagal Jūsų pateiktas faktines aplinkybes nustatyta, jog

Projektas buvo rengiamas vadovaujantis Aprašu, kurio 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypo

plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos

sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas. Veiklos plėtojimo sąlygos gali būti

nustatomos tik Aprašo 15.2 punkte nurodytu atveju. Aprašo 4.2.4 punkte numatyta, kad, rengiant

žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai – pakeičiamos gretimų tos pačios pagrindinės žemės

naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama

nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu.

Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 3

dalies 6 punkte buvo nustatyta, kad šio Įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais

detalieji planai nerengiami.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata

darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, kai vadovaujantis Aprašo 4.2.4 punktu buvo rengiamas

Projektas, kurio tikslas tik pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties

žemės sklypų ribas (perdalijimas) ir nesant tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygas, šie veiksmai

galėjo būti atlikti rengiant Projektą, nerengiant detaliojo plano.

Pažymėtina, kad Projekto rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22

straipsnio 1 dalyje buvo nustatyti atvejai, kada detalieji planai rengiami, šio straipsnio 2 dalyje buvo

nustatyta, kada detalieji planai gali būti rengiami, o šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti atvejai,

kada detalieji planai nerengiami.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata

darytina išvada, kad rengiant Projektą, kurio rengimo tikslas tik perdalinti žemės sklypus (kad. Nr.

[...] ir Nr. [...]) ir nesant tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygas, detalieji planai nerengiami.

3. Kokias išankstines sąlygas turi atitikti sklypai, kad Projektas galėtų būti rengiamas.

Kaip minėta, Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos

21 straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentams

prilyginami Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus

patvirtinti žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai,

jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat

jei nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir

naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas),

išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai.

Atsižvelgiant į galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio 3 dalies 2

punkto nuostatą, rengiant Projektą keitimai negali būti siejami su žemės sklypų ribų ir ploto

pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat negali būti keičiami užstatymo ir teritorijos

naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas

pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), ir to negali drausti įstatymai.

Atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 4.2.4 punkte numatyta, kad, jungiant žemės sklypo planą,

atliekami šie veiksmai – pakeičiamos gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties

žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės

sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu, manome, kad gali būti pakeičiamos tik tos pačios

pagrindinės žemės naudojimo paskirties gretimų žemės sklypų ribos.

7

Aprašo 24.2. punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypo plano lentelėje nurodomi

suformuotų naujų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo

būdas ir pobūdis. Pažymėtina, kad žemės sklypo plano lentelėje nurodomi pagrindinė žemės

naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis turi neprieštarauti galiojančių teritorijų planavimo

dokumentų sprendimams.

4. Ar teisėtai reikalaujama rengti detalųjį planą argumentuojant veiklos plėtojimu.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir Jūsų prašyme nurodytas faktines

aplinkybes, kad Projektas buvo rengiamas turint tikslą atlikti tik žemės sklypų (kad. Nr. [...] ir

Nr. [...]) perdalinimą (amalgamaciją), tačiau neturint tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygų,

Projektas galėjo būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 4.2.4 punktu, nerengiant detaliojo plano.

Pažymėtina, kad Projekto rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22

straipsnio 1 dalyje buvo nustatyti atvejai, kada detalieji planai turi būti rengiami, šio straipsnio 2

dalyje buvo nustatyta, kada detalieji planai gali būti rengiami, o šio straipsnio 3 dalyje buvo

nustatyti atvejai, kada detalieji planai neturi būti rengiami.

Atsižvelgiant į tai, Savivaldybė, vadovaudamasi iki 2014-01-01 galiojusiu teisiniu

reguliavimu ir pasinaudodama Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 punkte numatyta teise

nuspręsti, kad šiuo konkrečiu atveju būtina rengti detalųjį planą, turėjo vadovautis Teritorijų

planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, kada turi būti arba gali būti

rengiami detalieji planai.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis nuo 2014-01-01 galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo

20 straipsnio l dalimi, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai

neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje

teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar)

vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo

nuostatomis. Šio straipsnio l dalyje nurodytu atveju, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės

aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės

naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės

administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės

lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.“

Seimo kontrolierių atliktų skundų tyrimų praktika

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, tirdamas skundą dėl pareigūnų veiksmų

(neveikimo), sprendžiant žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui,

tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) klausimą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją

prašydamas informuoti, ar teisėtai Inspekcija atsisakė pateikti išvadą dėl Kultūros paveldo

departamento Kauno teritorinio padalinio atsisakymo derinti žemės sklypo planą, prilyginamą

teritorijų planavimo dokumentui.

Aplinkos ministerija 2016-01-26 raštu Nr. (14-3)-D8-600 Seimo kontrolierių informavo:

„Vadovaujantis iki 2014-01-01 galiojusia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatymo (toliau – TP) redakcijos 21 straipsnio 3 dalimi, detaliojo teritorijų planavimo

dokumentams buvo prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir

savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai [...].

Pažymėtina, kad iki 2014-01-01 galiojusios TP redakcijos 22 straipsnio 3 dalies 6 punkte

nurodyta, kad detalieji planai nerengiami, kai rengiami žemės sklypo planai, prilyginami detaliojo

teritorijų planavimo dokumentams.

[...]. Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše nenumatyta teritorijų planavimo sąlygos ir teritorijų

planavimo sąlygų sąvadas žemės sklypų planams, prilyginamiems detaliesiems planams, taip pat

nenumatytas šių teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą

atliekančioje institucijoje (t. y. Inspekcijoje).

8

Pažymėtina, kad iki 2014-01-01 galiojusios TP redakcijos 35 straipsnyje [...] buvo

nustatyta: „Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka

šias funkcijas: 1) tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų

reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendimai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos

visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai

atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) nustačiusi Šio straipsnio l punkte nurodytų

reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti Šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka,

nesilaikantiesiems reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones; 3) teikia motyvuotas

išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo

tikslingumo; 4) pagal kompetenciją vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su

teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo Šio Įstatymo ir Viešojo administravimo

įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius skundus ir

pranešimus.“

Atsižvelgiant į [...] tai, kad Aprašas nenumato žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo

teritorijų planavimo dokumentams, tikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje

institucijoje, Inspekcijai nesuteikta kompetencija tikrinti, ar teritorijų planavimo sąlygos ir teritorijų

planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumento

sprendiniai atitinka teritorijų planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumento

rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

reikalavimus; Inspekcijai nesuteikta kompetencija, nustačius nurodytų reikalavimų pažeidimus,

reikalauti juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems

reikalavimų taikyti administracinio poveikio priemones; Inspekcijai nesuteikta kompetencija teikti

motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento

tvirtinimo tikslingumo [...].

[...]. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, manome, kad Inspekcija pagal kompetenciją

neįgaliota [...] tikrinti žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. [...].“

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

6. Lietuvos Respublikos įstatymai.

6.1. Teritorijų planavimo įstatymo:

6.1.1. 21 straipsnis (galiojo nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „1. Detaliojo teritorijų

planavimo dokumentai yra šie: 1) miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų

detalieji planai; 2) kaimų teritorijų, miestelių teritorijų, kaimų teritorijų dalių, miestelių teritorijų

dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai. [...]. 3. Miestų teritorijose Vyriausybės

nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai

prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams: [...]; 2) žemės sklypų padalijimo,

atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės

sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir

teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai

(leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia

įstatymai; [...]“;

6.1.2. 22 straipsnis (galiojo nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „1. Detalieji planai

rengiami: 1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių)

bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties,

rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių

tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą; 2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų

statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti; 3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės

naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti; [...]. 2. Detalieji planai gali būti rengiami

ir kitais atvejais, kai tai nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. [...]. 4. Naudojamų gretimų žemės

9

sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo

suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos

tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu“;

6.1.3. 26 straipsnis (galiojo nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „1. Detaliųjų planų

rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir

Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Žemėvaldų planai (projektai)

rengiami Žemės įstatymo nustatyta tvarka“;

6.1.4. 34 straipsnis (galiojo nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „2. Valstybinę teritorijų

planavimo priežiūrą atlieka: [...]; 2) savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo

dokumentų, detaliųjų planų – Aplinkos ministerijos įgaliota institucija; 3) žemėtvarkos schemų,

planų (projektų) ir žemėvaldų planų (projektų) – Vyriausybės įgaliotos institucijos; [...]“;

6.1.5. 35 straipsnis (galiojo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „Valstybinę teritorijų planavimo

priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: 1) tikrina, ar planavimo

sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo

dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų

rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

reikalavimus; 2) nustačiusi šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos

ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taiko

administracinio poveikio priemones; 3) teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą

tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo; 4) pagal kompetenciją vienus metus

po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio

sprendimo šio Įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo

administraciniu sprendimu susijusius skundus ir pranešimus.“

6.2. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo:

3 straipsnis – „1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo

dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami,

tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį

reguliavimą. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai

prilyginami: [...]; 4) žemės valdos projektams – žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų

planavimo dokumentams; [...].“

6.3. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo:

13 straipsnis (galiojo nuo 2014-01-01 iki 2016-07-14) – „1. Teritorijų planavimo

valstybinę priežiūrą atlieka šios institucijos (toliau – teritorijų planavimo valstybinės priežiūros

institucijos): 1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; [...] 3) Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). 2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka teritorijų planavimo valstybinę

priežiūrą žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais. [...] 4.

Visais kitais, negu nurodyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, atvejais teritorijų planavimo valstybinę

priežiūrą atlieka Inspekcija. [...].“

6.4. Žemės įstatymo:

6.4.1. 32 straipsnis (galioja nuo 2014-01-01) – „3. Nacionalinė žemės tarnyba: [...]; 10)

atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą“;

6.4.2. 37 straipsnis (galiojo nuo 2010-07-01 iki 2014-01-01) – „1. Žemėtvarkos

dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai: 1) žemėtvarkos

schemos; 2) kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; 3) žemės valdos projektai. 2. Žemės valdos

projektai, atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi į: 1) žemės reformos

žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus. [...]. 5. Žemės reformos

žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. 6. Žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje

10

nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia

padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus

valstybinėje žemėje“;

6.4.3. 40 straipsnis (galiojo nuo 2010-07-01 iki 2014-01-01) – „1. Žemės sklypų

formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai [...].

Prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas projektų

organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo

buvimo vietą vadovui. Šis priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą.

3. Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1)

parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys; 2) projekto viešas

svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka; 3) projektą tvirtina

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas po to, kai jį

nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti

institucija. [...]. 5. Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas

nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto. Atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant

pertvarkymo projekto, nustatomi Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. [...].“

6.5. Teisėkūros pagrindų įstatymo:

3 straipsnis – „2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: [...]; 6) aiškumo, reiškiančiu,

kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas,

suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; [...].“

7. Kiti teisės aktai.

7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės

sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir

tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) (galiojo iki 2014-01-01):

7.1.1. 1 punktas – „1. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo

dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)

nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – žemės

sklypo planas, planas), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų

miestams [...], kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo [...] 21 straipsnio 3 dalies 1,

2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus

patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams“;

7.1.2. 4 punktas – „4. Rengiant žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai: [...]; 4.2.

pertvarkomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai: [...]; 4.2.4. pakeičiamos

gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai

žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės

sklypu; [...]“;

7.1.3. 13 punktas – „Pareiškėjai, pageidaujantys pertvarkyti du bendrą ribą turinčius žemės

sklypus Aprašo 4.2.4 punkte nurodytu būdu, savivaldybės administracijai pateikia prašymą

patvirtinti žemės sklypo planą (perdalijimo projektą). [...]. Pareiškėjų pateiktas žemės sklypo planas

ne vėliau kaip per 20 darbo dienų patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu,

arba pareiškėjams pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodžius netvirtinimo priežastis“;

7.1.4. 38 punktas – „Suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą

plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui“;

7.1.5. 39 punktas – „Savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl pateikto

žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. [...].“

7.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo

projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės):

11

7.2.1. 1 punktas (galiojo nuo 2009-05-06 iki 2012-07-05) – „Žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) taikomos kaimų

teritorijoms [...] bei kaimų ir miestų teritorijose esančioms mėgėjų sodų teritorijoms, kai jose

formuojami parduodamos ir išnuomojamos valstybinės žemės sklypai, ir reglamentuoja [...]“;

7.2.2. 2 punktas (galiojo nuo 2012-07-05 iki 2014-01-15) – „Taisyklės yra taikomos: 2.1.

kaimo gyvenamosioms vietovėms [...]; 2.2. kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse mėgėjų sodo

teritorijoms [...]“;

7.2..3 16 punktas (galioja nuo 2014-01-15) – „16. Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo

procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka

Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos

planavimo dokumentų priežiūrą (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys,

atsakingas už priežiūrą).“

7.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2010-09-28 įsakymu Nr. D1-831/3D-868 patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

valstybinės priežiūros tvarkos aprašo:

4.2 punktas (galiojo iki 2014-01-01) – „NŽT atlieka žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros

žemėtvarkos projektų ir žemės valdos projektų Priežiūrą; [...].“

Išvados

8. Prieš pradedant vertinti Inspekcijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), nagrinėjant

Pareiškėjo 2015-04-23 prašymą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad:

8.1. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja,

kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (iki 2014-01-01) pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai,

dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir

tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą

(pažymos 6.2 punktas). Projektas buvo pradėtas rengti 2011 metais, todėl buvo baigiamas rengti

pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 2014-01-01.

Atsižvelgiant į tai, toliau yra cituojamos Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo,

Aprašo, Taisyklių nuostatos, galiojusios iki 2014-01-01;

8.2. Teritorijų planavimo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas reglamentavo, kad miestų

teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus

patvirtinti žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai,

jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat

nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo

režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), prilyginami

detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (pažymos 6.1.1 papunktis). Gyvenamosios vietovės,

priskiriamos miestui, žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui,

derinimo, tvirtinimo tvarką reglamentavo Aprašas (pažymos 7.1.1 papunktis), kurio 4.2.4

papunktyje buvo nustatyta, kad rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų

planavimo dokumentui, pertvarkomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai,

pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas

(perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama

su gretimu žemės sklypu (pažymos 7.1.2 papunktis). Pareiškėjai, siekiantys pertvarkyti žemės

sklypus Aprašo 4.2.4 papunktyje nurodytu būdu, kaip tai reglamentavo Aprašo 13 punktas,

savivaldybės administracijai turėjo pateikti prašymą, pasirašytą perdalijamų žemės sklypų

savininkų, ir kitus dokumentus (pažymos 7.1.3 papunktis). Pagal Aprašo 38 punkto nuostatas,

suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas turėjo pateikti

savivaldybės administracijos direktoriui, kuris, vadovaujantis Aprašo 39 punkto nuostatomis, per

12

20 darbo dienų turėjo priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo arba raštu

motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas (pažymos 7.1.4, 7.1.5 papunkčiai).

Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose buvo reglamentuota,

kad savivaldybės lygmens detaliųjų planų valstybinę priežiūrą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota

institucija, t. y. Inspekcija, o žemėtvarkos schemų, planų (projektų) ir žemėvaldų planų (projektų) –

Vyriausybės įgaliotos institucijos, t. y. NŽT (pažymos 6.1.4 .papunktis).

Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnis reglamentavo, kad valstybinę teritorijų

planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją: tikrina, ar planavimo sąlygos ir

planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo,

svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus,

o nustačiusi pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti, ir t. t. (pažymos 6.1.5 papunktis).

Aprašas, kaip pažymėjo Aplinkos ministerija (pažymos 5 punktas), nenumatė žemės

sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, tikrinimo valstybinę

teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, todėl Inspekcijai nesuteikta kompetencija

teikti motyvuotas išvadas žemės sklypo planą, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo

dokumentams tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo;

8.3. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą, vadovaujantis Žemės įstatymo 37

straipsnio 1 dalimi, sudarė specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės valdos

projektai (pažymos 6.4.2 papunktis). Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatas žemės

valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius buvo skirstomi į: žemės reformos žemėtvarkos

projektus; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projektus; žemės konsolidacijos projektus (pažymos 6.4.2 papunktis). NŽT teritorinio

padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovai, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2,

3 dalimis, priimdavo sprendimus leisti rengti žemės sklypų formavo ir pertvarkymo projektus bei

šiuos projektus, tvirtindavo (pažymos 6.4.3 papunktis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo

projektai buvo rengiami vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 2 punkte buvo reglamentuota, kad

Taisyklės yra taikomos kaimo gyvenamosioms vietovėms, kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse

mėgėjų sodo teritorijoms (pažymos 7.2.1, 7.2.2 papunktis).

9. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teigtina:

9.1. iki 2014-01-01 galioję pažymos 8 punkte pacituoti teisės aktai aiškiai ir

nedviprasmiškai nereglamentavo, kokia institucija atlieka rengiamų žemės sklypo planų,

prilyginamų teritorijų planavimo dokumentui, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, nes:

9.1.1. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama ir –

NŽT), vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu (pažymos 6.1.4

papunktis), buvo pavesta atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, kurie rengiami

vadovaujantis Taisyklių nuostatomis (pažymos 7.2 punktas), valstybinę teritorijų planavimo

priežiūrą, o žemės sklypo planai, prilyginami teritorijų planavimo dokumentui, vadovaujantis

Žemės įstatymo 37 straipsnio 1, 2, 3 dalies nuostatomis, nebuvo priskiriami žemėtvarkos planavimo

dokumentams (pažymos 8.3 punktas), todėl NŽT nebuvo pavesta atlikti žemės sklypų planų,

prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą.

Pažymėtina ir tai, žemės sklypai, kuriuos rengiamu Projektu Pareiškėjas siekia (-ė) pertvarkyti, yra

miesto teritorijoje, todėl Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų rengimą, rengiant Projektą nebuvo taikomos (pažymos 7.2 punktas);

9.1.2. Inspekcija, atlikdama savivaldybės lygmens detaliųjų planų valstybinę priežiūrą,

vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsniu (pažymos 6.1.5 papunktis), tikrindavo, ar

planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų

planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas ir kt. (pažymos 8.2 punktas), tačiau

Aprašas, kuriuo vadovaujantis būdavo rengiami žemės sklypo planai, prilyginami teritorijų

13

planavimo dokumentams (pažymos 7.1 punktas), nenumatė, kad rengiamiems žemės sklypo

planams, prilyginamiems teritorijų planavimo dokumentams, būtų išduodamos planavimo sąlygos ir

sąlygų sąvadas, nenumatė žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo

dokumentams, privalomo tikrinimo Inspekcijoje, todėl, kaip pažymėjo ir Aplinkos ministerija,

Inspekcijai nebuvo pavesta atlikti žemės sklypo planų, prilyginamų teritorijų planavimo

dokumentams, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu,

reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus,

glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (pažymos 6.5 punktas). Nors šios

pažymoje 8 punkte cituotų teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2014-01-01, aiškiai, suprantamai ir

nedviprasmiškai nenustatė, kokia institucija atlieka žemės sklypų, prilyginamų teritorijų planavimo

dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo dokumentų priežiūrą, Seimo kontrolierius neteiks

rekomendacijų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, nes, vadovaujantis nuo 2014-01-01 įsigaliojusio

Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, iki 2014-01-01

parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams,

yra prilyginami ir žemės valdos projektams (pažymos 6.2 punktas), o valstybinę žemėtvarkos

planavimo dokumentų priežiūrą, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 10 punktu

(pažymos 6.4.1 papunktis), atlieka NŽT.

11. Apibendrinus skundo tyrimo metu surinktą informaciją, teisinį reglamentavimą,

pacituotą pažymos 6–7 punktuose, susijusius su Inspekcijos pareigūnų veiksmais (neveikimu),

nagrinėjant Pareiškėjo 2015-04-23 prašymą, bei įvertinus aplinkybes, išdėstytas pažymos 8–10

punktuose, konstatuotina:

11.1. Pareiškėjas 2015-04-23 prašymu kreipėsi į Inspekciją prašydamas įvertinti ir pateikti

nuomonę, ar Savivaldybės administracijos sprendimas dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo)

atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (pažymos 4.1 punktas);

11.2. Inspekcija, susipažinusi su Pareiškėjo 2015-04-23 prašymu, atsisakė įvertinti

Savivaldybės administracijos sprendimo dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) atitikimo teritorijų

planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir 2015-04-30 raštu Pareiškėjo 2015-04-23

prašymą persiuntė nagrinėti NŽT (apie tai informavo ir Pareiškėją), kaip institucijai, atliekančiai

Projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą (pažymos 4.2 punktas).

Šiuo Inspekcijos raštu Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad į kitus 2015-04-23 prašyme

nurodytus klausimus, susijusius su teritorijų planavimu, atsakymas bus pateiktas teisės aktais

nustatytu terminu (pažymos 4.2 punktas);

11.3. Inspekcija, atsakydama į Pareiškėjo 2015-04-23 rašte keliamus su teritorijų

planavimu susijusius klausimus, 2015-05-25 raštu Nr. (6.5)-2D-7539 (toliau vadinama –

2015-05-25 raštas) Pareiškėją informavo, jog, vadovaujantis 2011–2013 metais galiojusiu Teritorijų

planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, reglamentavusiu, kad miestų teritorijose žemės

sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, kurie Vyriausybės

nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus, prilyginami

detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (pažymos 6.1.1 papunktis), kad pagal Teritorijų

planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, reglamentavusią, jog naudojamų gretimų žemės sklypų

ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo

suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos

tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu (pažymos 6.1.2 papunktis), bei atsižvelgdama į Aplinkos

ministerijos 2011-06-06 rašte Nr. (14-2)-D8-5275 nurodytą informaciją, jog „žemės sklypų [...]

gatvėje perpadalijimo atveju vien tik gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas netraktuotinas kaip

veiklos plėtojimas šiuose sklypuose“, norint pertvarkyti žemės sklypus (kadastro Nr.[...] ir Nr. [...])

detalusis planas galėjo būti nerengiamas (pažymos 4.3 punktas);

14

11.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos atsakymais, pateiktais 2015-04-30 ir

2015-05-25 raštais, 2015-10-23 prašymu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją prašydamas: įvertinti, ar

Savivaldybės administracija nenusižengia teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams,

atsakant į klausimus: ar yra teisinis pagrindas perdalinti sklypus nerengiant detaliojo plano, ar teisi

Savivaldybė, tvirtindama, kad tokios teisės nėra; kokias išankstines sąlygas turi atitikti sklypai, kad

projektas galėtų būti rengiamas; ar teisėtai reikalaujama rengti detalųjį planą argumentuojant

„veiklos plėtojimu“; pateikti išvadą, kad „Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 6 p. formuluotė:

„Šio įstatymo 21 str. 3 d. (2 p.) nurodytu atveju (žemės sklypo perdalijimo – amalgamacijos)

detalieji planai nerengiami ir kad atsisakymo projektą tvirtinti argumentacija prieštarauja teritorijų

planavimą reglamentuojantiems teisės aktams“ (pažymos 4.4 punktas);

11.5. Inspekcija, atsakydama į Pareiškėjo 2015-10-23 prašyme suformuluotą klausimą „Ar

yra teisinis pagrindas perdalinti sklypus nerengiant detaliojo plano. Ar teisi savivaldybė

tvirtindama, kad tokios teisės nėra“, 2015-11-30 raštu Nr. (8.4)-2D-18539(8.4) (toliau vadinama –

2015-11-30 raštas) pateikė išvadą, pagrindžiant teisės aktais, kad: „[...] rengiamas Projektas, kurio

tikslas tik pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas

(perdalijimas) ir nesant tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygas, šie veiksmai galėjo būti atlikti

rengiant Projektą, nerengiant detaliojo plano“; rengiant Projektą, kurio rengimo tikslas tik

perdalinti žemės sklypus (kad. Nr. [...] ir Nr. [...]) ir nesant tikslo nustatyti veiklos plėtojimo

sąlygas, detalieji planai nerengiami“ (pažymos 4.5 punktas);

11.6. Inspekcija, atsakydama į Pareiškėjo 2015-10-23 prašyme suformuluotą klausimą,

„Kokias išankstines sąlygas turi atitikti sklypai, kad projektas galėtų būti rengiamas“, 2015-11-30

raštu informavo, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, jog „gali būti pakeičiamos tik tos pačios

pagrindinės žemės naudojimo paskirties gretimų žemės sklypų ribos (pažymos 4.5 punktas);

11.7. Inspekcija, atsakydama į Pareiškėjo 2015-10-23 prašyme suformuluotą klausimą, „Ar

teisėtai reikalaujama rengti detalųjį planą argumentuojant veiklos plėtojimu“, 2015-11-30 raštu

Pareiškėją informavo, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, kad „[...] Projektas buvo rengiamas

turint tikslą atlikti tik žemės sklypų (kad. Nr. [...] ir Nr. [...]) perdalinimą (amalgamaciją), tačiau

neturint tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygų, Projektas galėjo būti rengiamas vadovaujantis

Aprašo 4.2.4 punktu [pažymos 7.1.2 papunktis], nerengiant detaliojo plano“; Savivaldybė,

vadovaudamasi iki 2014-01-01 galiojusiu teisiniu reguliavimu [...], turėjo vadovautis Teritorijų

planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, kada turi būti arba gali būti

rengiami detalieji planai“ (pvz.: detalieji planai rengiami, kai yra formuojami žemės sklypai naujų

statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti; kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės

naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti; ir kt. (pažymos 6.1.2 papunktis);

11.8. Inspekcija 2015-11-30 raštu Pareiškėją informavo, pagrindžiant teisės aktų

nuostatomis, kad 2015-04-23 prašymas dėl Projekto teisėtumo nenagrinėtinas Teritorijų planavimo

ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka bei kad Inspekcija 2015-04-30 raštu

Pareiškėjo 2015-04-23 prašymą dėl Projekto teisėtumo pagrįstai persiuntė nagrinėti pagal

kompetenciją NŽT (pažymos 4.5 punktas).

12. Apibendrinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos šios išvados:

12.1. Inspekcija, susipažinusi su Pareiškėjo 2015-04-23 prašyme keliamais klausimais,

turėjo teisę atsisakyti įvertinti ir pateikti nuomonę, ar Savivaldybės administracijos sprendimas dėl

Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus, nes, vadovaujantis Projekto rengimo metu galiojusiomis Teritorijų planavimo

įstatymo, Aprašo nuostatomis, Inspekcijai nebuvo priskirta vykdyti žemės sklypų planų,

prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą

(pažymos 9.1.2 punktas);

12.2. Inspekcija, 2015-04-30 ir 2015-11-30 raštais informuodama apie tai, kad NŽT yra

institucija, kuri pagal kompetenciją atlieka iki 2014-01-01 parengtų žemės sklypų planų,

15

prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, suteikė

Pareiškėjui klaidinančią informaciją, nes, kaip jau buvo rašyta šios pažymos 9.1.1 papunktyje, NŽT

taip pat nebuvo pavesta atlikti žemės sklypų planų, prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams,

valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą;

12.3. Inspekcija, susipažinusi su 2015-04-23 prašyme keliamais klausimais (susijusiais su

teritorijų planavimu), suteikė Pareiškėjui informaciją (išvadas), t. y. 2015-05-25 rašte nurodė, kad

gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) ribų pakeitimas netraktuotinas kaip veiklos

plėtojimas šiuose sklypuose ir kad norint pertvarkyti minėtus žemės sklypus detalusis planas galėjo

būti nerengiamas (pažymos 11.3, 11.4 punktai);

12.4. Inspekcija, susipažinusi su 2015-10-23 prašyme keliamais klausimais, suteikė

Pareiškėjui informaciją, atsakydama į jo suformuluotus klausimus, t. y. 2015-11-30 informavo,

pagrindžiant teisės aktais, kad: Projektas, kurio tikslas tik pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės

žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (perdalijimas), nesant tikslo nustatyti veiklos

plėtojimo sąlygas, galėjo būti rengiamas nerengiant detaliojo plano (pažymos 11.3, 11.5 punktai);

Projektu gali būti pakeičiamos tik tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties gretimų žemės

sklypų ribos (pažymos 11.6 punktas); Projektas buvo rengiamas turint tikslą atlikti tik žemės sklypų

(kad. Nr. [...] ir Nr. [...]) perdalinimą (amalgamaciją), tačiau neturint tikslo nustatyti veiklos

plėtojimo sąlygų, Projektas galėjo būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 4.2.4 punktu, nerengiant

detaliojo plano, o Savivaldybė šiuo konkrečiu atveju turėjo vadovautis Teritorijų planavimo

įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, kada turi būti arba gali būti rengiami

detalieji planai (pažymos 11.7 punktas).

13. Atsižvelgiant į tai, kad:

13.1. Inspekcija suteikė Pareiškėjui informaciją, atsakydama į jo 2015-04-23 ir 2015-10-23

prašymuose keliamus klausimus (kiek tai susiję su teritorijų planavimu);

13.2. nors Pareiškėjui ir buvo suteikta klaidinanti informacija, jog NŽT atlieka žemės

sklypų, prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą,

tačiau tai nesukėlė Pareiškėjui teisinių pasekmių, nes, kaip jau buvo rašyta pažymos 10 punkte, iki

2014-01-01 galioję Teritorijų planavimo įstatymo, Aprašo nuostatos nenustatė, kokia institucija

atlieka žemės sklypų, prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų

planavimo dokumentų priežiūrą,

skundas dėl Inspekcijos Pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2015-04-

23 prašymą, atmestinas.

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1

dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2015-04-23 prašymą, atmesti.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1

dalies 17 punktu, Seimo kontrolierius atkreipia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėmesį į tai, kad:

15.1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

pareigūnai 2015-04-30 ir 2015-11-30 raštuose nurodydami, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie

Žemės ūkio ministerijos iki 2014-01-01 atliko žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų

16

planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, suteikė Pareiškėjui klaidinančią

informaciją;

15.2. imtis veiksmų, kad ateityje nagrinėjant pareiškėjų prašymus pirmiau minėtais

klausimais, atsakymai būtų rengiami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir

Pareiškėja informuoti iki 2017-04-10.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas