Upload
mantas-palaima
View
229
Download
8
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Pristatome naują mėnesio temą, jau daugiau nei pusę metų neduodančią ramybės, analizuojamą valdžios institucijose, teismuose, žiniasklaidoje. Tai – garsiai nuskambėjęs ir įvairiose srityse nemažos įtakos turėjęs banko „Snoras“ bankrotas, kurio procesas, pasekmės bei tolimesnė eiga vis dar kelia daugybę klausimų.
Citation preview
2012 m. Nr. 2 (2)
TEISĖS ŽINIOS
NUMERIO SKAIČIUS
19 Tiek metų veiklą vykdė bankas „Snoras“ iki jo nacionalizavimo 2011 m. lapkritį.
Aistros po pirmojo kreditorių susirinkimo:Ar banko „Snoras“ kreditorių susirinkimas tikrai buvo būtinas?
...4Jei toks įvykis būtų įvykęs, tarkime, 2008 ar 2009 metais,
pasekmes būtų buvę labai sunku prognozuoti, nes tuo laiku visi sutikome, kad net ir vieno nedidelio banko problemos
ar uždarymas galėjo reikšti sisteminę krizę.
LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJOS PREZIDENTAS STASYS KROPAS
turinys
redaktoriaus žodis
Mieli skaitytojai, džiaugiamės Jums pristatydami jau antrąjį „Teisės žinių“ numerį ir tikimės vis didesnio Jūsų susidomėjimo, įsitraukimo į diskusijas, idėjų, kaip laikraštį galėtume padaryti dar įdomesnį ir naudingesnį.
Išanalizavę pirmojo numerio skaitomumą, šiame siūlome šiokių tokių pasikeitimų: bei trečiajame laikraščio puslapyje
rasite turinį, iš kurio galėsite patekti tiesiai į jus sudominusius straipsnius. Pažadame keistis ir tobulėti nuolat, taip pat labai laukiame Jūsų minčių, idėjų, komentarų ir pasiūlymų. Mums parašyti galite elektroniniu paštu [email protected].
Na, o šįkart pristatome naują mėnesio temą, jau daugiau nei pusę metų neduodančią ramybės, analizuojamą valdžios institucijose, teismuose, žiniasklaidoje. Tai – garsiai nuskambėjęs ir įvairiose srityse nemažos įtakos turėjęs banko „Snoras“ bankrotas, kurio procesas, pasekmės bei tolimesnė eiga vis dar kelia daugybę klausimų. Ar teisėtai buvo perduotos draudimo lėšos komerciniams bankams? Ar pagrįstai piktinasi smulkieji banko kreditoriai po pirmojo kreditorių susirinkimo? Ar nusta
tyta kreditorių eilė nepažeidžia teisės aktų ir neiškelia vienų interesų aukščiau kitų?
Į šiuos klausimus atsakyti turėtų padėti kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ teisininkų komentarai bei įžvalgos. Be pagrindinės temos laikraštyje dar siūlome susipažinti su temomis apie bankų licencijas, naudotos programinės įrangos perdavimo galimybes ir šios temos sąsają su banku „Snoras“. Dar pristatome aktualias ūkinių bendrijų, hipotekos ir komercinio arbitražo reguliavimo naujoves bei dar tris naujus veidus: kontoros partnerį Vaidotą Puklevičių, svečią, Lietuvos bankų asociacijos pirmininką, profesorių Stasį Kropą bei kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ vadovą Darių Čepauską. Jie visi lankėsi Jums jau pažįstamose rubrikose.
Pabaigoje kviečiame susipažinti su pirmojo numerio klausimo rezultatais ir išreikšti nuomonę naujame: Kaip kitaip buvo galima panaudoti pinigus, skirtus organizuoti banko „Snoras“ kreditorių susirinkimui?
Linkime įdomaus ir naudingo skaitymo!
Lina Pusvaškytė
Žvilgsnis į ankstesnį numerį. Kas pasikeitė energetikos sektoriuje?
Praėjusiame laikraščio numeryje Jūsų klausėme, kiek biokuro katilinės miestų šilumos ūkiuose sumažins sąskaitas už šildymą? Ačiū visiems išreiškusiems nuo monę, toliau pateiktame grafike rasite apklausos rezultatus.
Prisimindami ankstesnio numerio temą – energetiką – surinkome svarbiausius šios srities teisinio reguliavimo pasikeitimus ir siūlome su jais susipažinti.
Taip pat kviečiame aktyviai dalyvauti naujoje apklausoje apie bankrutavusio banko „Snoras“ pirmojo kreditorių susirinkimo organizavimą. Nuorodą į apklausą rasite puslapio apačioje.
Bendrosios energetikos sektoriaus gairės, strateginiai projektai
Birželio 12 d. buvo priimtas suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, kuris nustato terminalo įrengimo, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas projektui įgyvendinti.
2012 m. birželio 26 d. LR Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Strategija nustatė esminius Lietuvos energetikos
sektoriaus tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 m. bei plėtros gaires iki 2030 ir 2050 m.
Strategija grindžiama 3 strateginiais principais: energetine nepriklausomybe, konkurencingumu ir darnia plėtra. Joje numatyta įgyvendinti Visagino atominės elektrinės, suskystintų gamtinių dujų terminalo, Lietuvos elektros jungčių projektus. Atitinkamai, atsinaujinančios energetikos sektoriuje išskirtas vėjo ir biomasės atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo potencialas.
Strategija įtvirtintas siekis šilumos ūkio sektorių pertvarkyti ES trečiojo energetikos paketo principais. Visgi, kadangi šie principai yra pritaikyti dujų ir elektros sektoriams ir nebuvo rengti ar praktikoje pritaikyti šilumos energetikos sektoriaus pertvarkai, šio tikslo įgyvendinimas yra sunkiai įsivaizduojamas.
teisininkas Justinas Poderis
Nukelta į 23p.
2
teisės žinios
Platesnės galimybės:Atnaujintas Komercinio arbitražo įstatymas
Efektyvesnis procesas
Naujovės hipotekos ir
įkeitimo reglamentavime17 18
interaktyvus turinys
Apie banko licencijas – trumpai
Kas bendro tarp „Snoro“ ir programinės įrangos?
10
20
12
21
1513
23
16Aktualijos
GLIMSTEDT žmogus
Vaidotas Puklevičius
Kaip buvo
išgelbėtas „Parex“ bankas
Numerio klausimas
GLIMSTEDT klientas
Darius Čepauskas
GLIMSTEDT svečias
Stasys Kropas
Ar teisėtai iškeliavo pinigai?
8
Naujoji Ūkinių bendrijų įstatymo redakcija
„Snoro“ kreditorių eilė. Teisėtumas, pasekmės, išeitys
6Mėnesio tema
Aistros po pirmojo kreditorių susirinkimo
4
teisės žinios
Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite.
El. paštas: [email protected]
3
teisės žinios
Apie banko
Teisėtumas, pasekmės, išeityskreditorių susirinkimo
Aistros po pirmojo kreditorių susirinkimo
„Snoro“ bankroto chronologija
2012 m. birželio 12 d. įvyko AB banko „Snoras“ kreditorių susirinkimas (toliau – Susirinkimas). Apie Susirinkimą kreditoriai buvo informuoti įvairiais žiniasklaidos kanalais, „Snoro“ interneto svetainėje. Buvo pateikta išsami informacija apie galimybę Susirinkime registruotis ir balsuoti iš anksto, tačiau daugelis dalyvavusių kreditorių liko nepatenkinti. Kodėl?
Susirinkimo svarba kreditoriamsPagrindinis tikslas, išplatintas likus beveik mėnesiui iki Susirinkimo, buvo kreditorių komiteto rinkimai. Remiantis bankų įstatymu, tai vienintelis kreditorius atstovausiantis organas bankroto procese: „jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių, pagal teismo patvirtintą sąrašą, yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas“ (85 str. 6 d.).
mėnesio tema
teisininkė Justina rakauskaitė
Kreditorių komiteto galios yra nemenko masto ir turės įtakos visam „Snoro“ bankroto proceso administravimui bei kontroliavimui.
Kreditorių nepasitenkinimasPatvirtinus Susirinkimo darbotvarkę ir paskelbus balsavimą, paaiškėjo, kad sprendimas dėl komiteto jau yra priimtas ir susirinkusiųjų balsai jokios reikšmės nebeturės, nors Įmonių bankroto įstatymas numato galimybę kreditoriams iš anksto pareikšti nuomonę dėl kiekvieno Susirinkime svarstytino klausimo (24 str. 1 d.).
Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų fondas“, kuri šiuo metu yra pripažįstama stambiausiu „Snoro“ kreditoriumi, bei kiti stambūs kreditoriai dėl kreditorių komiteto balsavo iš anksto. Tokių kreditorių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų reikalavimų, todėl vien jų balsų užteko priimti sprendimams dėl komiteto sudarymo.
Po istorinio įvykio šalies bankinėje sistemoje praėjus lygiai pusmečiui ir artėjant „Snoro“ kreditorių susirinkimui pravartu prisiminti svarbiausių šios bylos įvykių seką.
2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybė nacionalizuoja „Snorą“
2011 m. lapkričio 16 d. Generalinė prokuratūra, gavusi iš Lietuvos banko informaciją apie banke „Snoras“ patikrinimo metu nustatytus galimus pažeidimus, pradėjo ikiteisminį tyrimą
2011 m. lakričio 21 d. nacionalizuoto banko „Snoras“ klientai įkūrė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją
2 0 1 1 m . l a p k r i t i s
valstybės įmonė „indėlių ir investicijų fondas“, kuri šiuo metu yra pripažįsta-ma stambiausiu „snoro“kreditoriumi, bei kiti stam-būs kreditoriai dėl kreditorių komiteto balsavo iš anksto.
4
teisės žinios
Į turinį
mėnesio tema
Likusieji kreditoriai apie iš anksto priimtus sprendimus nebuvo informuoti, todėl kilo sumaištis ir nepasitenkinimas.
Galimos išeitys ir pasiūlymaiTeisės aktuose nėra numatyta galimybės nešaukti kreditorių susirinkimo net ir tuo atveju, jeigu didžioji dalis kreditorių (pagal reikalavimų sumą) jau pareiškė savo nuomonę dėl susirinkime svarstytinų klausimų, ir tokio susirinkimo organizavimas neturės įtakos priimtiems sprendimams. Vienas iš galimų racionalių variantų būtų keisti Įmonių bankroto įstatymą ir nustatyti tam tikrą mechanizmą, kuris sudarytų išimtinę galimybę neorganizuoti kreditorių susirinkimo, jeigu didžiųjų kreditorių balsai yra gauti iš anksto, ir likusieji nebeturės įtakos priimtam sprendimui.
Tačiau iš kitos pusės, toks pakeitimas irgi gali būti abejotinas: kreditorius praranda vieną iš pagrindinių teisių – ginti savo kreditorinį interesą. Šiuo konkrečiu atveju Indėlių draudimo fondas turbūt turėjo balsuoti pačiame susirinkime, juolab, kad atstovė jame dalyvavo.
2011 m. lapkričio 24 d. po laikinojo administratoriaus ataskaitos atšaukta „Snoro“ licencija
2011 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškinį dėl banko „Snoras“ bankroto
2011 m. gruodžio 15 d. įvyko bankroto administratoriaus Neilo Hunterio Cooperio susitikimas su atstovais iš „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos, atstovaujančios žymią kreditorių dalį
2011 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjo bankroto sprendimas
2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė „Snorui“ bankroto bylą, Neilą Hunterį Cooperį paskyrė bankroto administratoriumi
2011 m. gruodžio 7 d. laikinasis administratorius Simonas Freakley perdavė „Snoro“ kontrolę bei valdymą bankroto administratoriui Neilui Hunteriui Cooperiui
2011 m. lapkričio 25 d. Didžiojoje Britanijoje vykdant Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, sulaikyti buvę pagrindiniai banko „Snoras“ akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas
g r u o d i s
Taigi, komitetas turės teisę: nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų; reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti; tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir
tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines fi nansines ataskaitas;
nustatyti atlyginimą administratoriui; kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo.
Likusieji kreditoriai apie iš anksto priimtus sprendimus nebuvo informuoti, todėl kilo sumaištis ir nepasitenkinimas.
Galimos išeitys ir pasiūlymaiTeisės aktuose nėra numatyta galimybės nešaukti kreditorių susirinkimo net ir tuo atveju, jeigu didžioji dalis kreditorių (pagal reikalavimų sumą) jau pareiškė savo nuomonę dėl susirinkime svarstytinų klausimų, ir tokio susirinkimo organizavimas neturės įtakos priimtiems sprendimams. Vienas iš galimų racionalių variantų būtų keisti Įmonių bankroto įstatymą ir nustatyti tam tikrą mechanizmą, kuris sudarytų išimtinę galimybę neorganizuoti kreditorių susirinkimo, jeigu didžiųjų kreditorių balsai yra gauti iš anksto, ir likusieji nebeturės įtakos pri
Tačiau iš kitos pusės, toks pakeitimas irgi
Indėlių draudimo fondas turbūt turėjo balsuoti pačiame susirinkime, juolab, kad atstovė jame dalyvavo.
Į turinį5
teisės žinios
aktualijos
„Snoro“ kreditorių eilė. Teisėtumas, pasekmės, išeitysNors „Snoro“ bankrotas nėra pirmasis banko bankrotas mūsų šalyje – Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje bankrutavo 14 bankų – vis dėlto tai vienas skaudžiausių atvejų savo apimtimi, palietęs didelę dalį Lietuvos ir užsienio piliečių bei verslo subjektų, taip pat ir viešais pagrindais veikiančių įstaigų.Galbūt tai yra priežastis, privertusi itin atidžiai peržiūrėti galiojančius bankų bankroto procedūras reglamentuojančius įstatymus ir visus kreditorius aktyviai kovoti už savo interesų gynimą. Vienas iš tokių gynybos veiksmų yra
kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciavimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šiuo metu galiojančio LR Bankų įstatymo 87 str. numato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę banko bankroto atveju. 2 ir 3 straipsnio dalys numato, kad:
antrąja eile tenkinami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams ar investuotojams <...>;
trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų
paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
Tuo tarpu didžioji dalis bankrutuojančio banko kreditorių patenka į ketvirtąją–septintąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę (visą įstatymą galite rasti čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=416815). Ši situacija kelia įtarimą, jog toks diferencijuotas reguliavimas gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23, 29 ir 46 straipsniams, nes valstybei ir su ja susijusioms įmonėms, tame tarpe ir „Indėlių ir investicijų draudimui“, yra sudarytos teisinės prielaidos patenkinti savo kreditorinius reikalavimus žemesnių reikalavimų tenkinimo eilių kreditorių sąskaita.
diferencijuotas teisinis reguliavimas
yra galimas tik tuo atveju, jei jis
nustatomas siekiant apsaugoti didesnį gėrį ir vertybes, apibrėžtas
konstitucijoje.
2012 m. sausio 20 d. – iki šios dienos buvo skirtas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti
Iki 2012 m. vasario 10 d. pratęstas terminas teismo sprendimu
2012 kovo 14 d. pratęstas terminas teismo sprendimu
2012 m. kovo 22 d. teismas patvirtino beveik 30 000 kreditorių reikalavimų
2012 m. balandžio 27 d. nauja teismo nutartimi patvirtintas didžiausio kreditoriaus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreditorinis reikalavimas
2 0 1 2 m . s a u s i s v a s a r i s B a l a n d i s
2012 m. sausio 19 d. Apeliacinio teismo nutartimi galutinai patvirtintas bankroto administratorius
k o v a s
6
teisės žinios
Į turinį
aktualijos
Pagrindiniai prašymo ištirti minėtų nuostatų atitikimą Kons titucijai argumentai
Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 str. 1 d., nustato formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų (visą Konstituciją galite rasti čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=274999).
Diferencijuotas teisinis reguliavimas yra galimas tik tuo atveju, jei jis nustatomas siekiant apsaugoti didesnį gėrį ir vertybes, apibrėžtas Konstitucijoje. „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi tokių esminių skirtumų nuo kitų kreditorių.
„Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, numato Konstitucijos 46 str. 3 d. Įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą reguliuoti ūkinę veiklą valstybėje laikantis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo. Ši pareiga yra glaudžiai susijusi su pareiga paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su anksčiau minėtu lygiateisiškumo principu – kitaip teisinis reguliavimas būtų nelaikytinas tarnaujančiu bendrai tautos gerovei.
Tačiau negalima grįsti ar pateisinti reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau nei tai būtina viešajam interesui užtikrinti, konstitucinėms vertybėms apsaugoti. Dabar nustatytas reguliavimas per daug riboja žemesnės nei antrosios reikalavimų tenkinimo eilės kreditorių teises ir interesus.
„Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“, teigia Konstitucijos 23 str. Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip ir bet koks kitas turtas, yra privačios nuosavybės teisės objektas. Savininko teisės yra ginamos vienodai, nepriklausomai nuo nuosavybės teisės objekto. Vadinasi, savininko subjektinės reikalavimo teisės taip pat turi būti ginamos, vadovaujantis nuosavybės teisės gynimo principais.
Vienintelio „Indėlių ir investicijų draudimo“ nuostoliai, kurie galimai atsirastų išmokėjus draudimo lėšas, perkeliami ant žemesnėse eilėse esančių kreditorių pečių už tai jiems niekaip neatlyginant, o tai pažeidžia nuosavybės apsaugos principą.
Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų – teisingumas. Negalima jo pasiekti, tenkinant tik vienos grupės arba asmens interesus ir kartu neigiant kitų, remiantis vien tik daugumos ar mažumos interesais. Elgiantis vienašališkai, būtų ignoruojama humaniškoji teisės paskirtis, didėtų socialinių konfl iktų galimybė.
Pareiškėjams nekyla abejonių dėl pirmąja eile tenkinamų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais. Taip pat aiškus reguliavimas ta apimtimi, kai trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Šiais punktais yra stengiamasi apsaugoti silpnąją šalį – bankrutuojančio banko darbuotojus.
Tačiau, pareiškėjų nuomone, nėra jokių argumentų, pateisinančių reikalavimų dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip
2012 m. gegužės 5 d. AB bankas „Snoras“ perdavė Vilniaus apygardos teismui visus iki 2012 m. gegužės 8 d. gautus prašymus visiškai arba dalinai kreditorinius reikalavimus perleisti kitam kreditoriui arba trečiajai šaliai
2012 m. gegužės 18 d. žiniasklaidoje išplatintas pranešimas apie pirmąjį „Snoro“ kreditorių susirinkimą
2012 m. birželio 12 d. Vilniuje, „Siemens“ arenoje įvyko kreditorių susirinkimas
2012 m. birželio 12 d. pirmajame kreditorių susirinkime išrinktas BAB banko „Snoras“ kreditorių komitetas
2012 m. gegužės 24 d. banko prašymu teismui nurodyta areštuoti iki 1,699 mlrd. litų vertės buvusio didžiausio Banko akcininko Vladimiro Antonovo turto
pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, prioritetą kitų banko kreditorių, nurodytų Bankų įstatymo 87 str. 4–7 dalyse, reikalavimų atžvilgiu. Toks valstybės ir su ja susijusių kreditorių nuosavybės teisės priešpastatymas privačiai nuosavybės teisei galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei tai būtų neišvengiama. Tačiau akivaizdu, kad taip nėra.
Jei kreditorių eilė būtų pripažinta prieštaraujančia KonstitucijaiKonstitucijos 107 str. 1 d. nustatyta, kad teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai ofi cialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas apskritai negali reguliuoti santykių, atsiradusių iki tos dienos, kai ofi cialiai buvo paskelbtas sprendimas.
Konstitucija nepaneigia LR Seimo teisės nustatyti tokį naują teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos pasekmės, kilusios taikant teisės aktą. Šiuo atveju tokios pasekmės yra susijusios su „Snoro“ kreditorių reikalavimų patenkinimo apimtimi. Konstituciniam Teismui pripažinus minėtas teisės nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, atsirastų pagrindas Seimui nustatyti tokį naują teisinį reguliavimą, kuris būtų taikomas ir santykiams, atsiradusiems iki Konstitucinio Teismo nutarimo, o tai reiškia, jog tikėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė būtų suvienodinta ir tai proporcingai padidintų visų kreditorių reikalavimų patenkinimo apimtis.
g e g u ž ė B i r ž e l i s
„bernotas ir dominas GLimstedt“ teisininkas, advokatas audrius Žvybas.
7
teisės žinios
bankus, pasigirdo įtarimai, kad pastarieji pasinaudos situacija uždirbti papildomų lėšų, o procesas nebus skaidrus.
Situacija sušvelnėjo kai bankai patvirtino, jog išmokos bus pervedamos be jokių papildomų mokesčių ir į bet kokias Lietuvos kredito įstaigas. Tačiau klausimai, susiję su išmokų administravimu, valdymu bei kitais aspektais, liko neatsakyti – buvo nutylėta itin svarbi informacija ir mechanizmas, leidžiantis kitiems bankams užsidirbti iš „Snoro“ bankroto.
Teisinis reguliavimasIndėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatos numato, kad išmokas apskaičiuoja VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, remdamasi banko perduota informacija apie indėlininkų ir investuotojų, kuriems taikomas draudimas, prašymus. Deja, nei įstatyme, nei draudikų nutarime nėra detalizuota, kaip faktiškai turi būti vykdomas mokėjimas, tiesiog apsiribojama blanketine norma, jog apie mokėjimo vietą ir laiką toliau bus informuojama viešai.
mėnesio tema
Ar teisėtai iškeliavo pinigai?
Tęsdami šio mėnesio temą, pristatome dar vieną labai svarbų ir aktualų klausimą, kilusį po banko „Snoras“ perėmimo ir po to, kai bankas nustojo vykdyti įsipareigojimus savo klientams. Klausimas dėl žlugusio banko indėlininkų lėšų neduoda ramybės tiek visuomenei, tiek verslui ir teisininkams, todėl Jūsų dėmesiui pateikiame kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ advokato Audriaus Žvybo komentarus.„Snoro“ bankroto bylos pradžioje mūsų iškelta ir viešai išdėstyta hipotezė apie tai, jog komerciniai bankai galimai be pagrindo buvo finansuoti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lėšomis („Snoro“ indėlių išmokėjimo istorijoje sudėlioti ne visi taškai“, Verslo žinios, 2012 02 27, Nr. 39), visiškai pasitvirtino.
Paskelbus banką nemokiu ir paaiškėjus, kad indėlininkams, kaip tai numato LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, draudimo išmokos bus mokamos per komercinius
Iki šiol Lietuvos bankas išplatino tik vieną bendro pobūdžio pranešimą, informuojantį, kad draudimo išmokoms mokėti buvo pasirinkti beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai. Pranešime papildomai nurodyta, kad komerciniai bankai „atliks tik pinigų išmokėjimo funkciją, o indėlius kompensuos „Indėlių ir investicijų draudimas“. Jokios papildomos tvarkos ar taisyklių dėl išmokų mokėjimo nebuvo paskelbta.
advokatas audrius Žvybas
Bendras nesikreipusių indėlininkų ir
investuotojų skaičius tą dieną sudarė
daugiau nei 170.000.
Analizuojant teisės aktus, akivaizdu, kad „Indėlių ir investicijų draudimo“ pareiga buvo apskaičiuoti ir išmokėti draudimo lėšas, gavus konkretų kiekvieno indėlininko ar investuotojo prašymą ir patikrinus jį su „Snoro“ duomenimis. Nebuvo numatyta jokios kitos galimybės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ mokėti draudimo išmokų indėlininkams, investuotojams ar kitiems tretiesiems asmenims (šiuo atveju – komerciniams bankams), kol nebuvo gautas konkretaus apdraustojo (indėlininko ar investuotojo) prašymas.
Iš turimos informacijos nebuvo įmanoma iš karto nustatyti, kaip „Indėlių ir investicijų draudimas“ panaudojo lėšas ir kokie susitarimai buvo sudaryti su bankais dėl jų mokėjimo. Viešoje erdvėje buvo paskelbta, kad visos išmokų mokėjimo sąlygos turėtų būti suderintos su komerciniais bankais, todėl tapo akivaizdu, jog egzistuoja susitarimai, kuriuose turėtų būti nustatyta, kokiu būdu yra dalijamasi indėlininkų sąrašais, indėlių sumomis, kaip ir kada išmokamos lėšos, tačiau tokios informacijos nė vienai iš šalių nepaskelbus, visos detalės liko nežinomos.
8
teisės žinios
Į turinį
aktualijų apžvalga
Lietuvos Respublikos interesai ir teisės aktai. Tikėtina, kad „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturėjo teisės komerciniams bankams pervesti visų draudimo lėšų iš karto, nelaukiant konkrečių prašymų ir jų neišnagrinėjus. Būtent taip turėjo būti pasielgta pagal įstatymą, todėl gali būti pripažinta, kad savo veiksmais draudikai pažeidė teisės aktus.
Antra, visų draudimo lėšų perdavimas bankams išbalansavo „Indėlių ir investicijų draudimo“ pateiktą kreditorinio reikalavimo dydį. Nors pagal įstatymą valstybės įmonė į jį įgyja teisę tik tada, kai yra išmokama konkreti draudimo išmoka, „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė reikalavimą visai sumai ir nė neketino gilintis, ar tokia suma buvo išmokėta apdraustiesiems.
Tokiu veiksmu buvo siekiama įgyti nepateisinamą pranašumą bankroto byloje prieš kitus kreditorius. Galbūt dalis indėlininkų nė nemano kreiptis dėl išmokų, o tokiu atveju ir „Indėlių ir investicijų draudimui“ nepereitų už juos teisė reikšti reikalavimų „Snorui“. Nepagrįstai padidintas kreditorinis reikalavimas būtų sukėlęs ir balsų disproporciją kreditorių susirinkime, o valstybės įmonė galėjo įgyti nepagrįstą balsų daugumą.
Šią situacija padėjo ištaisyti kiti kreditoriai ir teismas, kuris suabejojo draudikų pateikto kreditorinio reikalavimo dydžiu ir pareikalavo, kad valstybės įmonė detaliai paaiškintų, kiek išmokų yra
išmokėta, o kiek tėra iš anksto pervesta komerciniams bankams, tačiau dėl jų apdraustieji nesikreipė. Išanalizavus pateiktus duomenis, „Indėlių ir investicijų draudimo“ reikalavimas buvo sumažintas.
Taip pat neaišku, ar tikrai „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra vertas privilegijos, išskiriančios šią įmonę iš kitų kreditorių. „Snoro“ bankroto procese atsiskleidė visiška draudikų nekompetencija ir siekis kuo greičiau nusimesti atsakomybę. Nors valstybės lėšos draudimo išmokoms mokėti buvo pasiskolintos nepalankiomis sąlygomis, komerciniams bankams buvo leista uždirbti, nereikalaujant jokio atlygio. Tokiomis aplinkybėmis Seimo narių bei teismo siekis išsiaiškinti, ar dabartinis kreditorių eiliškumas neprieštarauja Konstitucijai, tampa argumentuotu ir logišku.
Išvada: procesas turėjo būti kitoksApibendrinant situaciją, darosi akivaizdu, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ būtų daug geriau atstovavusi valstybės interesams, jei pati būtų disponavusi draudimo išmokų lėšomis, o naudą iš to gautų valstybė. Išmokų mokėjimai per komercinius bankus turėjo būti pradėti tik patvirtinus kiekvieną apdraustojo indėlininko ar investuotojo prašymą.
„bernotas ir dominas GLimstedt“
advokatas audrius Žvybas
Susitarimas su komerciniais bankaisKreditoriams pradėjus reikšti abejones dėl pateikto kreditorinio reikalavimo dydžio, teismas įpareigojo valstybės įmonę pateikti išsamią informaciją apie tai, kiek tiksliai jau yra išmokėta draudimo išmokų, kaip tai atlikta. Pateikti faktai atskleidė įdomių aplinkybių.
2012 m. kovo 22 d. „Indėlių ir investicijų draudimo“ turimais duomenimis, iš bendros apskaičiuotos daugiau nei 4 mlrd. litų draudimo išmokos dėl 235 mln. litų apdraustieji dar net nebuvo kreipęsi. Bendras nesikreipusių indėlininkų ir investuotojų skaičius tą dieną sudarė daugiau nei 170.000.
Nors dauguma jų tikriausiai niekada ir nesikreips – net ir 1 cento likutis sąskaitoje formaliai yra įtraukiamas į apdraustąją sumą – tačiau tai nesudaro pagrindo draudikui pažeisti teisės aktų ar teikti prioritetą komerciniams bankams. Visgi jiems iš karto buvo pervestos visos draudimo išmokoms skirtos lėšos, suteikiant galimybę bankams jomis disponuoti ir gauti papildomą pelną.
Tokį įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ sprendimą sudėtinga suprasti ir komentuoti nežinant konkrečių susitarimų su komerciniais bankais sąlygų. Tikėtina, kad bankai už naudojimąsi pinigais moka valstybei palūkanas, o jei ne, visiškai nesuprantama, kaip įmonė galėjo taip neatsakingai disponuoti valstybės lėšomis, kurių dalis buvo pasiskolinta tarptautinėse rinkose ne itin palankiomis sąlygomis, bei leisti iš to uždirbti privatiems subjektams.
Kyla klausimas, ar bankai privalo atsiskaityti, kaip buvo ir dar tebėra naudojamos valstybės lėšos, kiek jie už tai yra gavę pajamų, kokios yra su išmokų skaičiavimu, administravimu ir mokėjimu susijusios sąnaudos. Tokios informacijos pateikimas ne tik leistų paaiškinti visas išmokėjimo aplinkybes, bet ir suteiktų puikią galimybę bankams pagerinti savo įvaizdį.
Galimos pasekmėsAtsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, būtina paminėti ir iš to kylančias įvairias teisines pasekmes. Visų pirma, institucijos, atsakingos už valstybės lėšų panaudojimą, turėtų ištirti, ar nebuvo pažeisti
9
teisės žinios
aktualijos
Apie banko licencijas – trumpai
Šio „Teisės žinių“ numerio temą norime papildyti ir praplėsti straipsniu apie banko licenciją – kas tai yra, kaip ją gauti, ar sunku išlaikyti. Pateiksime ir vieną pavyzdį – gana naujo banko „Finasta” istoriją. Banko licencijos subtilybes mums atskleisti padės teisininkas Šarūnas Basijokas – jis specializuojasi bankų teisės srityje ir yra sukaupęs nemažai patirties.
Kas yra banko licencija ir kaip ji išduodamaPaprastai kalbant, banko licencija yra leidimas teikti licencines finansines pas
laugas. Tai gali būti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas, įvairios mokėjimo paslaugos, elektroninių pinigų leidimas.
Bankams licencijas išduoda priežiūros institucija – Lietuvos bankas. Išduota licencija yra neterminuota, bet gali tam tikrais atvejais apriboti banko teisę teikti vieną ar kitą licencinę paslaugą, jei to prašo pats bankas ar jam trūksta pasirengimo teikti šias paslaugas.
Banko licencija išduodama, jei bankas atitinka visus reikalavimus ir pateikia tai patvirtinančius bei kitus reikalaujamus dokumentus. Norėdamas gauti licenciją, bankas turi turėti įstatymų reikalaujamą minimalų įstatinį kapitalą – ne mažiau nei 5 milijonus eurų, turi būti sukūręs banko veiklos pirmųjų trejų metų planą,
pateikti valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą, informaciją, patvirtinančią, kad turi saugią ir patikimą veiklą užtikrinančią vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemą, personalą, technines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą. Lietuvos bankas turi teisę patikrinti visus faktus, o gavus licenciją, savo veiklą naujas bankas gali pradėti iškart.
Kaip išlaikyti banko licencijąBankas privalo laikytis visų nustatytų reikalavimų finansų įstaigai, kitaip Lietuvos bankas turi teisę atšaukti išduotą licenciją. Žinoma, tai padaryti galima tik dėl svarbių priežasčių, tokių kaip nepasinaudojimas licencija per 12 mėnesių nuo jos išdavimo dienos, vertimasis ne finansinių paslaugų veikla, neatitikimas teisės aktų reikalavimams dėl saugios ir patikimos veiklos, nemokumas, ilgesnis nei 6 mėnesiai licencinės veiklos nevykdymas, nesugebėjimas įvykdyti prievolių pagal įsipareigojimus ir panašiai.
Bankai – labai sudėtingos ir komplikuotos organizacijos. Jų prisiimamos rizikos yra reikšmingos ne tik jų pačių veiklai, bet ir visai valstybės bankų sistemai. Lietuvos Respublikos įstatymai nustato bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus, kurių turi laikytis visi šalies komerciniai bankai. Laikymosi priežiūrą ir monitoringą atliekantis Lietuvos bankas gali nustatyti ir kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.
Bankai – labai sudėtingos ir komplikuotos
organizacijos. jų prisiimamos rizikos yra reikšmingos ne tik jų pačių veiklai, bet ir
visai valstybės bankų sistemai.
teisininkas šarūnas basiJokas
10
teisės žinios
Į turinį
aktualijos
Veiklos riziką suvaldyti padeda šie normatyvai:
Kapitalo pakankamumo. Banko skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis turi būti ne mažesnis nei 8 procentai;
Likvidumo. Banko likvidžiojo turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis negali būti mažesnis nei 30 procentų;
Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais. Leidžiamas bendrosios (išskyrus eurus) atviros pozicijos dydis yra ne daugiau kaip 25, o vienos valiutos (taip pat išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 15 procentų banko kapitalo. Tai reiškia, kad bankas, nusipirkęs užsienio valiutos ar tauriųjų metalų ir siekdamas juos parduoti brangiau pasikeitus rinkos sąlygoms, negali tokiu būdu prisiimtais įsipareigojimais viršyti atitinkamai 25 arba 15 procentų savo kapitalo.
Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvai. Paskolų suma vienam skolininkui neturi būti didesnė kaip 25 procentai banko kapitalo. Tam tikri ypatumai taikomi patronuojančios įmonės – įmonės, turinčios banke daugumą akcininkų balsų – atžvilgiu.
Tik jei bankas atitinka ir nuolat rūpinasi šių normatyvų sąlygomis, jis gali teisėtai vykdyti banko veiklą.
Pavyzdys. Bankas „Finasta“Investicinis bankas AB „Finasta“ 2011 m. pabaigoje turėjo reikšmingų finansinių problemų. Tuo metu banko turtas sudarė tik apie 5 milijonus litų, t.y. buvo daugiau nei tris kartus mažesnis už reikalaujamą normatyvuose. Banko kapitalo pakankamumo rodiklis tesudarė 1 procentą iš privalomų 8, „Finasta“ taip pat neatitiko reikalavimų, taikomų paskoloms vienam skolininkui, ir užsienio valiutos laikymui. Be viso to, dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo ir vėlesnio bankroto „Finasta“ patyrė 26 milijonus litų nuostolių.
Šių metų pradžioje vienintelis banko „Finasta“ akcininkas „Finasta Holding“,
kuris priklausė „Snorui“ iki jo nacionalizavimo, sustiprino „Finastos“ kapitalą 13,8 milijonais litų. Tai buvo netiesioginė valstybės lėšų injekcija siekiant išgelbėti šį banką. Dabar banko kapitalas atitinka rizikos ribojimo normatyvus ir šiuo metu aktyviai ieško investuotojo visai „Finasta“ grupei.
Mažesnis, nei reikalaujama, kapitalas yra grėsmė bankui tapti nemokiu tik tada, kai nėra rūpinamasi kapitalo atkūrimu. Pagal nutarimą, priimtą dar 2006 m., Lietuvos banko valdyba gali nuspręsti pripažinti kredito įstaigą nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
kredito įstaigos turto grynoji vertė yra mažesnė negu jos įsipareigojimai;
kredito įstaiga 6 mėnesius iš eilės nevykdo Lietuvos banko valdybos nustatyto kapitalo pakankamumo (mokumo) normatyvo;
kredito įstaiga per 10 darbo dienų negali įvykdyti nors vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo.
Banko nemokumas nustatomas pagal jo finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas arba, prireikus, atliekant banko inspektavimą.
Taigi, laikinos banko problemos dažniausiai nereiškia banko nemokumo, licencijos atšaukimo ar jo bankroto, jeigu šie finansiniai sunkumai yra operatyviai ir veiksmingai išsprendžiami.
teisininkas šarūnas basiJokas
11
teisės žinios
glimstedt žmogus
REIKŠMINGIAuSI ATSToVAuTI PRoJEKTAI
Kliento konsultavimas prašymo dėl atleidimo nuo baudų, baudų sumažinimo pateikimo procese;
Nekilnojamojo turto bendrovių konsultavimas probleminio turto pardavimo klausimais;
Kreditų draudimo bendrovės konsultavimas pretenzijų sureguliavimo procese;
Vieno didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos drabužiais tinklų konsultavimas ūkinės, veiklos restruktūrizavimo klausimais;
Kliento konsultavimas franšizės tinklo Lietuvoje kūrimo klausimais;
Pastovus kredito įstaigos konsultavimas įvairiais įstaigos veiklos klausimais.
Praktikos sritys
Vaidotas daugiausia dirba bendrovių ir komercinės teisės srityje, užsiima konsultacijomis restruktūrizacijos, nemokumo klausimais, imasi finansinio išgelbėjimo precedentų nagrinėjimo. Vaidotas yra ir įmonių susijungimų bei įsigijimų specialistas.
Išsilavinimas
1991–1996 Vaidotas studijavo Vilnius universiteto Teisės fakultete ir įgijo teisės magistro laipsnį.
1994 m. Vaidoto išsilavinimo sąrašą papildė mokslai Švedijos sostinės Stokholmo universiteto Teisės fakultete, o 1995 – dar ir Romos tarptautinės plėtros teisės institute.
Kalbos
Lietuvių, anglų, rusų, italų.
Narystės
Vaidotas yra Lietuvos advokatūros narys.
Asmeniniai pomėgiai
Virti ir kepti su meile. Neįsivaizduoja savęs be gero patiekalo ir kokybiško vyno, futbolo ar krepšinio, todėl ideali dienos kombinacija – paties pagamintas patiekalas, taurė vyno, o po to futbolas arba krepšinis.
Nuo 1982 m. aktyviai serga už Brazilijos futbolo komandą, o nuo 1972 m. – už Lietuvos krepšinio komandą.
Reguliariai lankosi sporto salėje bei kartkartėmis žaidžia golfą.
Mėgsta keliauti ir sugrįžti (kai kur pavyko, kai kur dar ne) į labiausiai patikusias šalis, tokias kaip Italija, Ispanija, Meksika, Brazilija, Indija.
Jūsų dėmesiui pristatome jau antrąjį rubrikos „GLIMSTEDT žmogus“ nominantą – kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ partnerį Vaidotą Puklevičių.
Vaidotas turi nemažai teisinės patirties, o užsienyje ir Lietuvoje įgytas išsilavinimas leidžia jam užsiimti išties plačia teisine praktika. Be abejo, Vaidotas yra ne tik teisininkas, bet ir žmogus, turintis įdomių laisvalaikio pomėgių.
Primename, kad pirmajame laikraščio „Teisės žinios“ numeryje Jus supažindinome su vienu iš partnerių bei kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ steigėju Egidijumi Bernotu.
Vaidotas Puklevičius savęs neįsivaizduoja be gero maisto ir sporto
12
teisės žinios
Į turinį
glimstedt svečias
Šiame „Teisės žinių“ numeryje, „GLIMSTEDT svečio“ rubrikoje mintimis „Snoro“ tema pasidalino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Profesorius teigiamai įvertino šalies bankų susidorojimą su sistemos sukrėtimu. Pasak S. Kropo, bankrotas taupantiems ir investuojantiems vėl priminė apie pelno ir rizikos neatsiejamumą. Rubrikos svečio žvilgsnis į nuo kitų metų įsigaliosiančius griežtesnius reikalavimus bankams žada ir brangesnį skolinimąsi.Praėjus jau 9 mėnesiams nuo banko „Snoras“ bankroto paskelbimo, galima objektyviau iš tolesnės perspektyvos įvertinti situaciją. Kokių pasekmių visam bankiniam sektoriui turėjo šis įvykis?
Galima sakyti, kad tai buvo gan skaudus, bet izoliuotas įvykis, ir bankinis sektorius jį atlaikė galbūt geriau, negu buvo galima tikėtis. Neigiamas poveikis buvo trumpalaikis ir iš esmės truko keletą mėnesių. Ir tas reikšmingas sukrėtimas buvo sėk mingai atlaikytas turbūt dėl priemonių, kurios buvo įgyvendintos dar krizės laikotarpiu. „Snoro“ sukeltas labai didelis šokas iš esmės didesnių neigiamų pasekmių ilgesniu laikotarpiu neturėjo. Bankuose laikomų indėlių suma buvo sumažėjusi vieną ar du mėnesius, bet dabartinis bankų indėlių lygis įrodo klientų pasitikėjimą – net išmokėjus indėlius, vėliau didžioji dalis šių lėšų sugrįžo į bankinę sistemą.
Lietuvos banko paskelbtoje finansinio stabilumo apžvalgoje teigiama, kad šalies bankų sistemos stabilumą liudija ne tik jų streso testai modeliuojant nepalankias sąlygas, bet ir realiai patirtas testavimas „Snoro“ bankroto atveju. Kaip šalies bankiniam sektoriui pavyko išsaugoti stabilumą tokiomis sąlygomis?
Jei toks įvykis būtų įvykęs, tarkime, 2008 ar 2009 metais, pasekmes būtų buvę labai sunku prognozuoti, nes tuo laiku visi sutikome, kad net ir vieno nedidelio banko problemos ar uždarymas galėjo reikšti sisteminę krizę. Bet nuo to laiko, kaip minėjau, buvo įgyvendintos tiek stabilumo, tiek reguliavimo priemonės. Pagrindinė jų – indėlių sistemos pakeitimas ir indėlių draudimo sumos padidinimas iki 100 000 eurų. Antra, priimtas Finansinio stabilumo įstatymas ir numatytos priemonės, kokius veiksmus valstybė gali įgyvendinti bankų atžvilgiu tam, kad užtikrintų stabilumą ir veiklos tęstinumą. Ten buvo numatytas ir garantijų suteikimas, ir pagalba, ir kapitalo įsigiji
lietuva viena pirmųjų pradėjo daryti tes-
tavimą ypač nepa-lankiomis sąlygomis, įvertindama įvairius galimus neigiamus veiklos scenarijus.
mas, galų gale ir banko perėmimas. Tai teisiškai reglamentavo veiklos tęstinumą ir įvairiais sudėtingais atvejais. Beje, minėtas testavimas bankinėje sistemoje jau seniai vyksta. Lietuva viena pirmųjų pradėjo daryti testavimą ypač nepalankiomis sąlygomis, įvertindama įvairius galimus neigiamus veiklos scenarijus įskaitant nekilnojamojo turto kainų pasikeitimą, didelį palūkanų normų padidėjimą, įmonių nuostolingumą, bendro vidaus produkto apimties mažėjimą ir kt. Bankai save įvertina hipotetinėmis sąlygomis, o „Snoro“ uždarymas buvo realiai vykstantis procesas. Žinoma, ir patys bankai ėmėsi priemonių: sustiprino kapitalą ir likvidumą, buvo sukauptos pakankamos turto atsargos ir įgyvendinamos likvidumo stebėsenos priemonės. Praktiškai kasdien vyko diskusijos ir aptarimai su Lietuvos banku. Valdymo struktūros buvo sustiprintos, pakeistos ir dar daugybė visuomenei, turbūt, nelabai žinomų, bet bankuose svarbių priemonių buvo įgyvendinta, ir jos leido pasiruošti tokiam šokui.
Po „Snoro“ istorijos visuomenė atsigręžė į kitus Lietuvos bankus, kurie neturi motininių bankų Skandinavijoje. Kaip įvertintumėte lietuviškų bankų tvarkymąsi – rizikų valdymą, mokumo ir likvidumo užtikrinimą, kapitalo kokybę?
Vadinamiesiems vietiniams bankams, kurie neturi motininių bankų, tai buvo didžiausias šokas. Jiems šioje situacijoje tikrai buvo nelengva. Bet visi vietiniai bankai nuo „Snoro“ skiriasi tuo, kad jie turėjo didesnį kapitalo pakankamumo rodiklį. Dėl jų kapitalo kilmės nekilo neaiškumų – ar čia yra tikras kapitalas, ar iš kažkur perskolintas kapitalas, kaip buvo „Snore“. Daugumą šių bankų aktyvų yra Lietuvoje, jie lengvai gali būti įvertinami. „Snoro“ atveju daug jų buvo ne Lietuvoje – lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose ir šalyse, kuriose buvo sunku tai įvertinti. Tokie yra pagrindiniai vietinių bankų skirtumai lyginant su „Snoru“. Jie sugebėjo išlaikyti klientus, aktyviai ieškojo nišų sudėtingoje ekonominėje aplinkoje.
Po „Snoro“ bankroto paskelbimo visas lėšas atgavo tik indėlių savininkai. Banko platintų obligacijų ar indėlių sertifikatų savininkai rikiuojasi gerokai
Profesorius S. Kropas: „Sukrėtimas atlaikytas gerai“
13
teisės žinios
glimstedt svečias
žemiau kreditorių eilėje. Kaip šis įvykis paveiks šių investavimo instrumentų rinką Lietuvoje?
Nemanau, kad eiliškumą reiktų kvestionuoti. Toks eiliškumas yra praktiškai visose ES šalyse. Tam tikra dalis indėlių yra apsaugota įdėlių draudimo fondų ir tos sumos pagal Lietuvos gyventojų lygį ir pajamas yra labai didelės, galbūt net per didelės mūsų požiūriu. Manau, kad apie eiliškumą galima kalbėti ne po įvykio – jį reikia išsiaiškinti ir suprasti dar prieš įvykį. Natūralu, kad už tuos instrumentus ir palūkanos mokamos aukštesnės. Reikia turėti mintyje, kad tokia rizika gali egzistuoti. Tačiau kartais dėl aukštesnių pajamų klientai tokias rizikas ignoruoja. Kitas dalykas, kad dalis klientų galbūt nebuvo adekvačiai informuoti ir nesuprato rizikos, nes indėlių sertifikatai yra savotiška aliuzija į kitus indėlius. Turbūt tarp priežiūros institucijų nebuvo tinkamo veiksmų koordinavimo. Buvo matoma, kad tai yra problema, kad reiktų imtis ryžtingesnių veiksmų, jog nebūtų išleistos tokios šių instrumentų apimtys ir klientai nebūtų netinkamai informuojami. Čia yra tos krizės pamoka. Natūralu, kad tokie instrumentai kol kas nėra populiarūs ir kurį laiką nebus populiarūs. Bet manau, kad šie instrumentai egzistuos – jie yra kitose šalyse, todėl ir pas mus turės būti – nėra nieko išskirtinio. Tokie instrumentai dabar nepadengiami indėlių draudimo ir todėl už juos mokamos aukštesnės palūkanos. Rinkoje visada bus investuotojų, norinčių gauti aukštesnę grąžą ir pasirengusių prisiimti didesnę riziką. Labai svarbu, kad ji būtų adekvačiai suprantama.
Jau kitąmet įsigalioja Bazel III griežtesni reikalavimai bankų kapitalui ir rizikos valdymui. Kaip tai paveiks Lietuvos ir šalyje veikiančius bankus? Šalies bankai dabar turi pakankamai solidų kapitalą. Ar jiems nereiks labai staigiai prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų?
Lietuvoje veikiantys bankai turi pakankamą perteklinio kapitalo likvidumą ir, galima sakyti, kad jie beveik atitinka ir galėtų be sunkumų greitai įgyvendinti Bazelio III reikalavimus. Tačiau kiekvienas reikalavimų griežtinimas turi tam tikrą kainą: Europos bankų federacija yra apskaičiavusi, kad dėl aukštesnių kapitalo pakankamumo reikalavimų paskolos klientams pabrangs nuo 1 iki 2 procentinių punktų. Vėlgi, dėl reikalavimo turėti ilgesnio laikotarpio finansavimo šaltinius pasiskolinami pinigai bus brangesni 2–3 procentiniais punktais. Taigi, jau turime 4–5 procentiniais punktais brangesnius pinigus. Aišku, tai
atsilieps klientams ir bankų galimybei paskolinti. Bankų skolinimo aktyvumas bus natūraliai mažesnis. Ir todėl bankų sektorius vyriausybėms ir politikams sako, kad tai neigiamai atsilieps ekonomikos finansavimui. Turint mintyje, kad Europai verkiant reikia kuo greičiau pasiekti ekonomikos augimą, nereiktų aklai priimti griežto reguliavimo, bet vertinti sektoriaus galimybės aprūpinti ekonomiką reikalingais finansiniais ištekliais. Bankų problemos ir krizės Europoje kilo ne dėl to, kad bankai prisiėmė per didelę riziką, bet dėl to, kad vyriausybės jiems piršo didelį kiekį vyriausybės vertybinių popierių ir vyriausybės skolų. Bankų balansai per Europos centrinio banko operacijas buvo dirbtinai susieti su vyriausybių skolos popieriais. Ir tai yra daugiau vyriausybių, o ne bankų problema. Dabartinis, pavadinčiau, reguliacinis cunamis, šiuo metu siaučiantis Europoje, didins bankų skolinimosi ir kapitalo formavimo sąnaudas, o tai darys neigiamą poveikį ekonomikos atsigavimui. Aš manau, kad su reguliaciniais reikalavimais nereikėtų perlenkti lazdos.
Ar vartotojai griežtesnius reikalavimus bankams irgi pajus ant savo pečių?
Galbūt bankai labiau orientuosis į kitas paslaugų sritis, kurių teikimui kapitalas nėra reikalingas. Griežtesnis reguliacinis mechanizmas natūraliai skatins bankus teikti paslaugas, nesusijusias su skolinimu.
Ar šalies bankams reikalinga griežtesnė Lietuvos banko priežiūra?
Pasikartosiu, čia nereikėtų perlenkti lazdos. Svarbiausia, į ką reiktų atkreipti dėmesį, – tai išvengti asimetrijos: reikia, kad subjektai, teikiantys tas pačias paslaugas, būtų vienodai reguliuojami. Dabar mes turime labai griežtai reguliuojamą bankų sektorių, beveik nereguliuojamą greitųjų paskolų sektorių ir labai menkai reguliuojamą kredito unijų sektorių. Kadangi jos teikia tas pačias paslaugas, svarbiausias prioritetas būtų suvienodinti reguliacinius reikalavimus visiems panašią veiklą vykdantiems subjektams. Sudaryti kažkokių skatinamųjų preferencijų tam tikriems rinkos segmentams, vien dėl to, kad jie kol kas nėra reikšmingi rinkos dalyviai, yra klaidinga, nes tai skatina rinkos iškraipymus ir didina viso sektoriaus reputacinę riziką.
svarbiausia, į ką reiktų atkreipti
dėmesį – tai išvengti asimetrijos: reikia, kad
subjektai, teikiantys tas pačias paslaugas,
būtų vienodai reguliuojami.
14
teisės žinios
Į turinį
Tęsiame pirmajame numeryje pristatytą temą, kurios „taikinyje“ – kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ klientas „Vilniaus taupomoji kasa“. Jos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Darius Čepauskas papasakos apie kredito uniją: kuo ji, kaip finansinė institucija, panaši, o kuo skiriasi nuo banko.Šiemet „Vilniaus taupomoji kasa“ švęs jau 15tąjį gimtadienį. Ji įkurta 1997 m. ir per tą laiką užsitikrino lyderės poziciją Lietuvos kredito unijų tarpe. unija nuolat auga – atsigaunanti rinka pasiūlė naujų paskolų poreikį, be to, ji ėmė efektyviau dirbti su esamais klientais, pradėjo dalyvauti Lietuvos kredito unijų įgyvendinamame projekte „Verslumo skatinimas”, teikdama lengvatines paskolas verslo pradžiai.
Kuo skiriasi kredito unija nuo banko?
Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas.
Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų bei teritoriją ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiančius įstatymus. Kaip ir kooperatinėse bendrovėse, kiekvienas narys, nepriklausomai nuo jo pajaus dydžio, turi vieną balsą. Kitaip tariant, unijos valdymas nepriklauso nuo
uždaroji akcinė bendrovė gali tapti unijos nariu, jeigu jos akcininkas, valdantis daugiau kaip 51 proc. kapitalo yra unijos narys.
Ar skiriasi rizikos vertinimas bei valdymas bankuose ir kredito unijose?
Mūsų kredito unija turto ir paskolų portfelio dydžiu yra pasiekusi mažo banko lygį, todėl Lietuvos Bankas mums taiko, okius pačius rizikos vertinimo reikalavimus, kaip ir bankams.
Kodėl šalies kredito unijos sugeba siūlyti vidutiniškai didesnes indėlių palūkanas nei bankai? Ar tai yra užtikrinama pati riant didesnę riziką?
Indėlių palūkanų dydis kredito unijoje nėra susijęs su patiriama rizika. Pagrindinis unijos veiklos tikslas – narių poreikių tenkinimas. Tuo tarpu bankai siekia uždirbti akcininkams pelną. Todėl jie moka mažesnes palūkanas už indėlius. Be to, kredito unijos patiria mažesnius administracinius kaštus. Pavyzdžiui, banke „Finasta“, kuris turi panašius aktyvus kaip ir „Vilniaus taupomoji kasa“, dirba 120 darbuotojų, tuo tarpu mūsų unijoje – tik 25.
Lietuvos bankas neseniai užsiminė apie iniciatyvą griežtinti kredito unijų kontrolę. Ar tam yra pagrindo?
Kaip rodo paskutinieji įvykiai, bankų rinkoje stiprinti priežiūrą tikrai reikalinga, nes nuo to bus geriau visiems – ir kredito įstaigoms, ir jų indėlininkams. Tačiau labai svarbu, kad priežiūra būtų kryptinga, kokybiška ir padėtų, o ne trukdytų normaliai kredito įstaigų veiklai.
nario turimo pajaus dydžio. Visi nariai unijoje turi vienodas teises.
Ar kredito unija yra panaši į banką?
Ir taip, ir ne. Paslaugos, iš esmės, yra panašios, bet, kaip jau buvo minėta, kredito unijoje paslaugos gali būti teikiamos tik jos nariams. Tai reiškia, kad kiekvienas indėlininkas ar skolininkas turi būti ir nariu, t.y. juridinio asmens dalyviu. Atsižvelgiant į tai, net ir mažiausias indėlininkas gali dalyvauti unijos valdyme ir sprendimų priėmime. Bankuose nei indėlininkai, nei skolininkai neprivalo kartu būti ir akcininkais, todėl, savaime aišku, jie neturi teisės dalyvauti banko valdyme.
Taigi, unijoje nariai gali efektyviau įgyvendinti valdymo organų priežiūrą. Be to, tokios kredito įstaigos šiuo metu veikia teritoriniu pagrindu: nariais gali būti tik unijos teritorijoje ir su ja besiribojančiose savivaldybėse gyvenantys asmenys.
Kokias paslaugas dažniausiai teikia kredito unijos?
Dažniausiai, kaip ir bankuose, yra teikiamos indėlių priėmimo (terminuotųjų, kaupiamųjų, vaikų, tikslinio taupymo ir kt.), paskolų išdavimo (asmeninių, verslo, žemės ūkio, studijų, būsto), mokėjimo kortelių išdavimo, piniginių pervedimų, įmokų surinkimo ir kitos paslaugos.
Ar juridiniai asmenys gali būti unijos nariais ir naudotis unijos paslaugomis?
Juridiniai asmenys gali būti unijos asocijuotais nariais, jeigu jų akcininkai ar pajininkai kontroliuoja tokio juridinio asmens kapitalą. Kitaip tariant, paprasta
glimstedt klientas
net ir mažiausias indėlininkas
gali dalyvauti unijos valdyme ir
sprendimų priėmime.
Kredito unijų ir bankų panašumai bei skirtumai
15
teisės žinios
Naujoji Ūkinių bendrijų įstatymo redakcija
aktualijos
2012 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Ūkinių bendrijų įstatymo redakciją. Pakeitimais visų pirma siekta, kad mūsų šalies teisinė bazė atitiktų pasaulinėje praktikoje įprastus privataus kapitalo fondų poreikius.
Tokie fondai paprastai steigiami kaip ribotos atsakomybės partnerystės (angl. limited liability partnership, LLP), kuriose fondo valdytojai tampa tikraisiais nariais (neribotos atsakomybės partneriais), o investuotojai tampa komanditoriais (ribotos atsakomybės partneriais, kurie atsako ne visu savo turtu, o tik įnašo dydžiu).
Ši teisinė struktūra leidžia lanksčiau nei, pvz., uAB ar AB forma, reglamentuoti įmonės valdymo, finansavimo, investicijų ir pelno pasidalijimo sąlygas. Taip pat sudaroma galimybė lanksčiai motyvuoti fondų valdytojus, siejant jų gaunamą naudą su fondo veiklos rezultatais, ta
čiau kartu neužtraukiant neproporcingai didelės mokesčių naštos.
Privataus kapitalo fondai paprastai yra skirti tik profesionaliems investuotojams (pvz., kitiems fondams ar patyrusiems verslininkams), jų investicijų objektų sąrašas dažniausiai yra ribojamas tik naudojant su investuotojais suderintą investavimo politiką.
Kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ teisininkai buvo vieni pirmųjų išmėginusių komanditinės ūkinės bendrijos teisinę formą fondų steigimui: konsultavome registruojant „Verslo angelų fondą I“ ir „Litcapital I“ fondą.
Rengiant dokumentus išryškėjo Ūkinių bendrijų įstatymo bei Civilinio kodekso netobulumai. Fondų valdytojų ir investuotojų nusiskundimus išgirdo Ūkio ministerija ir inicijavo reikiamus įstatymo pakeitimus, kuriuos rengti padėjo ir patirtimi dalijosi mūsų kontoros teisininkai.
Reikšmingiausi pakeitimai:
Panaikintas reikalavimas, kad ūkinės bendrijos privalo būti steigiamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu;
Bendrija gali būti steigiama ir veikti bendrijos veiklos sutarties pagrindu, o ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Taigi, nuo įstatymo įsigaliojimo Civilinio kodekso imperatyvios nuostatos, reglamentuojančios jungtinę veiklą, neberibos (komanditinės) ūkinės bendrijos narių teisės susitarti dėl kitokių nuostatų, o bendrijos veiklos sutartis turės atitikti tik Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas;
Anksčiau buvo nustatytas reikalavimas,
kad jungtinės veiklos sutartį sudaryti gali tik tikrieji nariai, o komanditoriai sudaro atskirą sutartį su bendrija. Tai buvo neįprasta tarptautinės praktikos kontekste ir kėlė nemažai teisinių problemų. Įstatymo redakcijoje numatyta, kad visi, tiek tikrieji nariai, tiek komanditoriai, sudaro vieną bendrijos veiklos sutartį;
Bendrijos veiklos sutartis galės numatyti tam tikras taisykles dėl tikrųjų narių ir komanditorių šalinimo iš bendrijos. Tai reiškia, kad sutarties pagrindu investuotojams bus sudarytos galimybės pašalinti pasitikėjimą praradusius tikruosius narius;
Išplėsta formuluotė dėl tikrųjų narių teisės į avansines išmokas iš bendrijos pelno. Tokias lėšas, pagal sutartį, galės gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys; pastariesiems esamo įstatymo taikymas iki šiol nebuvo visiškai aiškus;
Kaip ir anksčiau, bendrijos pelnas galės būti skirstomas taip, kaip tai numatyta sutartyje, t.y. nebūtinai proporcingai narių įnašams;
Numatyta ir tarpinio – įstatyme vadinamo avansiniu – pelno paskirstymo visiems nariams galimybė nepasibaigus finansiniams metams.
Visi šie pakeitimai, nors ir nėra itin plataus masto, sudaro prielaidas steigti tokias komanditines ūkines bendrijas, kokios yra įprastos pasaulinėje privataus kapitalo fondų praktikoje. Nors tokios bendrijos jau buvo steigiamos Lietuvoje, teisinis reglamentavimas nesuteikė aukšto teisinio užtikrintumo, kokio pageidauja investuotojai bei fondų valdytojai.
Prisitaikymo prie investuotojų reikalavimų ir pasaulinės praktikos pagrindą sudaro plati diskrecijos laisvė susitarti dėl bendrijos valdymo, finansavimo ir pelno paskirstymo klausimų. Sutartimi bus galima pakeisti beveik visas įstatymo nustatytas standartines taisykles.
Įstatymas įsigalios 2012 m. rugsėjo 1 d. Iki to momento įsteigtos ūkinės bendrijos per 18 mėnesių privalės savo veiklos dokumentus priderinti prie naujojo įstatymo arba nutraukti veiklą.
advokatas andrius ivanauskas
advokatas
andrius ivanauskas
16
teisės žinios
Į turinį
aktualijos
Platesnės galimybės
Lietuvos Respublikos Seimas šių metų birželio 21 dieną priėmė naują Komercinio arbitražo įstatymo redakciją, kurią jau patvirtino ir šalies Prezidentė. Šis teisės aktas buvo parengtas vadovaujantis 2006 m. atliktais 1985 m. uNICITRAL Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitražo įstatymo pakeitimais.Įstatymo projekto autorių teigimu, nauja įstatymo redakcija buvo rengiama atsižvelgiant į geriausią tarptautinę komercinio arbitražo praktiką, o pakeitimais siekiama užtikrinti pažangią jo plėtrą Lietuvoje.
Pakeitimai – daugiausiai procedūriniaiEsminių naujovių, kurios keistų komercinio arbitražo reglamentavimą Lietuvoje, nėra, o didžioji dalis pakeitimų yra susijusi su procedūrų reglamentavimu ir konkretizavimu.
Naujoji įstatymo redakcija numato galimybę arbitražinį susitarimą sudaryti naudojantis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, patvirtinant jį elektroniniu paštu.
Tiesiogiai įtvirtinta galimybė atskirai kreiptis į arbitražą dėl teisės (teisės normų ar sutarties nuostatų aiškinimo, kaltės nustatymo) ir fakto klausimų (žalos
dydžio nustatymo, terminų skaičiavimo). Jų išskyrimas yra aktualus, kadangi dažnai ginčuose vienos srities klausimai yra aiškūs, tačiau nesutariama dėl kitos. Galima tikėtis, kad naujasis reglamentavimas leis paprasčiau ir operatyviau išspręsti kilusius ginčus.
Nuo šiol bus galima procesą inicijuoti pateikiant ne ieškinį, bet mažai konkretizuotą prašymą. Arbitražinis teismas galės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatyta ir jų taikymo tvarka.
Verta paminėti, kad naujajame Komercinio arbitražo įstatyme detalizuota arbitrų skyrimo tvarka, apibrėžtas Vilniaus apygardos teismo vaidmuo renkant įrodymus, apklausiant liudytojus, sprendžiant dėl arbitrų skyrimo ir nušalinimo bei atliekant kitus procesinius veiksmus; taip pat aptarti įrodinėjimo principai, nustatytos konkrečios arbitražo išlaidų rūšys bei jų atlyginimo tvarka.
Nagrinėtinų ginčų sąrašas nuo šiol bus platesnisIš Komercinio arbitražo įstatymo naujovių norėtųsi išskirti išplėstą arbitraže nagrinėtinų ginčų sąrašą: įtvirtintas bendras principas, kad sprendžiami gali būti visi ginčai, išskyrus numatytas išimtis.
Įstatymas pateikia pavyzdinį komercinių ginčų sąrašą, į kurį patenka ginčai, kilę iš sutartinių ar nesutartinių teisi
nių santykių, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu.
Leista nagrinėti ir ginčus, susijusius su konkurencija. Sąraše numatyta, kad arbitraže gali būti nagrinėjami ginčai dėl žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimo; pavyzdžiui savavališkai naudojant žymenį, panašų į registruotą prekės ženklą, pateikiant klaidinančią informaciją ar reklamą.
Svarbi yra įstatyme numatytą galimybė arbitražui perduoti ginčus dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino, o draudžiama nagrinėti tik ginčus, susijusius su jų registracija (pavyzdžiui, ginčus dėl registracijos pripažinimo negaliojančia). Tačiau bus nagrinėjamas žalos, atsiradusios dėl teisių pažeidimų, atlyginimas, teisių pripažinimas.
Kadangi įstatymas nenumato baigtinio šios srities ginčų sąrašo, arbitraže galėtų būti sprendžiami ginčai ir dėl konkurenciją pažeidžiančių veiksmų nutraukimo bei tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Kadangi tokie ginčai dažniausiai nėra susiję su ginčo šalių sutartiniais santykiais, tačiau kyla iš teisės pažeidimo (delikto), arbitražinė išlyga, šalims susitarus, be abejo, galėtų būti sudaroma po ginčo atsiradimo.
Įstatymo rengėjai numatė, kad ginčai, kilę iš viešųjų pirkimų sutarčių, gali būti
vyresnysis teisininkas, advokatas marius embrektas
17
teisės žinios
Efektyvesnis procesas
Šių metų liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Notariato įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, kurie numato daug naujovių hipotekos ir įkeitimo reglamentavime. Atsisakoma hipotekos objekto draudimo privalomumo, reikalavimo kartu su pastatu įkeisti ir žemės sklypą ar jo nuomos teisę, nebedraudžiama kreditoriui perduoti įkeistą daiktą ir kt. Keletą svarbesnių pasikeitimų apžvelgsime plačiau.
Padidėja įkeitimo objektų ratasIki šiol nebuvo galimybės įkeisti būsimą turtą, t.y. tokį, kuris dar nepriklauso įkaito davėjui nuosavybės teise arba dar apskritai nėra sukurtas. Pagal galiojusį reglamentavimą, kiekvienas įkeičiamas objektas, išskyrus prekių atsargas, turėjo būti tiksliai aprašytas (identifikuotas). Dabar šį reguliavimą keičia turtinio komplekso įkeitimas, reiškiantis, kad gali būti įkeičiamas kilnojamasis turtas, kurio sudėtis ir forma nuolat kinta. Nebelieka reikalavimo individualizuoti kiekvieną įkeičiamą objektą, tik svarbu sandoryje nurodyti įkeičiamo turto grupę: tai gali būti prekių atsargos, įrenginiai, reikalavimo teisės ir panašiai. Įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeisto turtinio komplekso objektais tik tuo atveju, jei nemažėja bendra įkeisto turto vertė. Perleidus vieną iš turtinio komplekso objektų, įkeitimas jam pasibaigia, o įkaito davėjui įsigijus naują turtą, jis tampa įkeitimo objektu nuo nuosavybės teisės įgijimo momento.
Tarp įkeitimo objektų atsirado ir įmonė. Pagal šią nuostatą verslininkai gali gauti paskolas rizikuodami verslu, kurio naudai imamas kreditas, o ne visu savo
turtu. Įmonė įkeičiama kaip nekilnojamasis turtas, tačiau tai apima visą jos turtą: tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį, taip pat ir turtines teises. Įmonės hipoteka iš esmės yra panaši į turtinio komplekso įkeitimą, tik gerokai platesnė savo apimtimi. Pažymėtina, jog įmonės hipotekos atveju kreditorius ir įkaito davėjas gali susitarti dėl turto, kuris negalėtų būti perleistas įkeitimo galiojimo laikotarpiu. Svarbu tai, kad sudarant įmonės hipotekos sandorį, yra privalomas priedas – įmonės inventorizavimo aktas. Turtinio komplekso įkeitimo atveju tokio reikalavimo nėra. Vis dėlto, praktikoje jau pasitaiko atvejų, kai teikiant dokumentus dėl turto, kaip turtinio komplekso, įkeitimo, notarai reikalauja pateikti įmonės balansą, kad įsitikintų, jog įmonė turi turto.
Hipotekos / įkeitimo formos ir registravimo naujovėsPagal įsigaliojusius pakeitimus, yra atsisakoma hipotekos / įkeitimo lakšto formos, privalomo registravimo ir hipotekos teisėjų funkcijų registruojant hipotekos / įkeitimo faktą.
Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad hipotekos sandoris turi būti notarinės
aktualijos
perduoti arbitražui. Nors draudimo nagrinėti tokius ginčus iki šiol taip pat nebuvo, tačiau šiuo pakeitimu, matyt, buvo siekiama išspręsti tam tikrus neaiškumus, kuriuos sukėlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kad ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos keitimo negali būti nagrinėjami arbitraže.
Visgi, Komercinio arbitražo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo kolizija ir ateityje gali sukelti tam tikrų neaiškumų dėl galimybės perduoti arbitražui tokio pobūdžio ginčus.
Dar viena svarbi naujovė yra tai, kad nuo šiol galės būti nagrinėjami bankrutuojančių bendrovių ir tokioms bendrovėms pareikšti ieškiniai, tačiau susitarimo sudarymas po bankroto bylos iškėlimo nėra leidžiamas. Be to, ginčas turi būti nagrinėjamas bankroto bylą
nagrinėjančiame teisme, jeigu to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla nėra iškelta.
Vėlgi, kaip ir ankstesniu atveju, naujasis įstatymas turėjo aiškiau išspręsti Komercinio arbitražo įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo neatitikimus.
Nauja nuostata liberalizuoja iš darbo ir vartojimo sutarčių kylančių ginčų nagrinėjimą arbitraže. Nors šalys negalės iš anksto, t.y. sudarydamos sutartį, susitarti dėl būsimo ginčo nagrinėjimo arbitraže, tokią teisę jos įgis tik po ginčo atsiradimo.
Teisė perduoti arbitražui su darbo santykiais susijusius ginčus gali būti aktuali sprendžiant didelių įmonių ir aukštas pareigas užimančių jų darbuotojų nesutarimus, pavyzdžiui, dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kompensacijų mokė
jimo, žalos atlyginimo ir pan. Tokio pobūdžio ginčai, ypač bendrovių ginčai su buvusiais vadovais, dažnai yra susiję su svarbios įmonės informacijos atskleidimu, todėl jų nagrinėjimas arbitraže dėl proceso konfidencialumo gali būti patrauklus.
Džiaugiamės, kad turėjome galimybę prisidėti prie įstatymo rengėjų darbo grupės, kuri siekė plėtoti ginčų nagrinėjimą Komerciniame arbitraže, ir kad dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas efektyviam procesui. Taip pat norime paskatinti valstybę ir jos institucijas dar daugiau dėmesio skirti verslo visuomenės švietimui ir supažindinimui su ginčų sprendimo galimybėmis bei privalumais.
vyresnysis teisininkas, advokatas
marius embrektas
teisininkė Justina rakauskaitė
18
teisės žinios
Į turinį
formos, tačiau privalomos sandorio formos nenumato. Hipotekos sandoris gali būti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dėl hipotekos gali būti įtrauktas į sutartį, iš kurios atsiranda pagrindinė prievolė. Tai reiškia, kad šalys gali pačios pasirinti sandorio formą arba tiesiog pagrindinėje sutartyje įtvirtinti nuostatas dėl hipotekos.
Pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą, hipoteka įsigaliojo nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, o įkeitimo įsigaliojimas priklausė nuo to, ar įkeičiamas daiktas perduodamas kreditoriui, ar lieka pas įkaito davėją. Tuo atveju, kai įkeičiamas daiktas buvo perduodamas kreditoriui, įkeitimas įsigaliodavo nuo sutarties sudarymo momento, o daiktui likus pas įkaito davėją – nuo įregistravimo hipotekos registre momento. Po liepos 1 d. pakeitimų sutartinė hipoteka ir įkeitimas šalims galioja nuo hipotekos / įkeitimo sandorio sudarymo momento, jeigu sandoryje nenustatyta kitaip. Be to, šalys gali susitarti, kad ir hipotekos sandoris nebūtų registruotas registre. Tačiau prieš sąžiningus trečiuosius asmenis neįregistruotas sandoris negaliotų. Priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo momento.
Sandorio registravimo etape nebelieka hipotekos teisėjų. Notarai, patvirtinę sutartinės hipotekos / įkeitimo sandorį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną reikiamus duomenis elektronine forma pateikia hipotekos registrui. Kartu su jais – pranešimą dėl hipotekos ar įkeitimo registravimo, jeigu šalys nepareiškė valios sando
rio neregistruoti. Hipotekos ir įkeitimo sandorių pakeitimai sudaromi tokia pačia forma, kaip ir pats sandoris.
Hipoteka ir įkeitimu užtikrinami reikalavimai, maksimalioji hipoteka / įkeitimasNuo liepos 1 d. hipoteka / įkeitimu galima užtikrinti tik pagrindinio reikalavimo įvykdymą ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimą. Ankstesnis reglamentavimas numatė, jog netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas ar išieškojimo išlaidos pagal įkeitimo sandorį gali būti užtikrinamos hipoteka ar įkeitimu. Naujieji pakeitimai numato, jog netesybos ir kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl prievolės neįvykdymo, gali būti užtikrinami tik maksimaliąja hipoteka / įkeitimu. Tai labai svarbus pakeitimas, reiškiantis, kad neužteks sandoryje numatyti sąlygos, jog skolininkas / įkaito davėjas atlygina kreditoriui nuostolius ar išieškojimo išlaidas – sandoriai su tokiomis sąlygomis turės būti forminami kaip maksimaliosios hipotekos ar maksimalaus įkeitimo sandoriai.
Reglamentuojant maksimaliąją hipoteką išnyksta ribojimas ją registruoti ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, taip pat anksčiau galiojęs įpareigojimas susitarti dėl paskolos panaudojimo srities.
Išieškojimas iš įkeisto turtoNuo šiol, skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų per nustatytą terminą ar esant kitiems hipotekos sandoryje nustatytiems
pagrindams, kreditorius kreipiasi ne į hipotekos teisėją, o į notarą, kuris
atlieka vykdomąjį įrašą. Notaras, patikrinęs kreditoriaus ir Hi
potekos registro duomenų atitikimą, prieš atlikdamas
vykdomąjį įrašą skolininkui išsiunčia pranešimą, kuriuo pasiūloma sumokėti skolą per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos arba pateikti duomenis
dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.
Taip skolininkas gauna laiko įsipareigojimams įvykdyti. Nota
ras pagal surinktus duomenis sprendžia, atlikti vykdomąjį įrašą ar pateikti motyvuotą atsisakymą. Svarbu yra tai, kad pagal LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintą vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ar dėl teisinio pagrindo hipotekai / įkeitimui patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Tai dar labiau įtvirtina jau galiojančią teismų praktiką, teigiančią, jog „įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo (pagal dabartinį reglamentavimą – notaro (aut. past.) aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą „dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo“ (LAT 20080131 nutartis civ. byloje Nr. 3K3103/2008). Pažymėtina, jog notaro vykdomasis įrašas yra laikomas vykdomuoju dokumentu ir pateikiamas vykdyti antstoliui.
Tokios pačios nuostatos dėl išieškojimo taikomos ir įkeitimo atveju, kai įkeitimo objektas yra perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas davėjui. Jei įkeitimo objektas perduotas kreditoriui, jis turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol įstatymas įtvirtino nuostatą, pagal kurią skolininkas ar įkaito davėjas turi teisę reikalauti, kad kreditorius atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtai vykdyto išieškojimo. Todėl kreditorius turėtų apsvarstyti, ar tikrai jo reikalavimas gali būti patenkintas tik priverstine tvarka, nes įstatymas neįpareigoja notarų gilintis į ginčo aplinkybes ir vertinti kreditoriaus prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pagrįstumo.
Tikimės, kad įsigalioję pakeitimai leis įkeitimo procesą įgyvendinti efektyviau, t.y. ne tik taupys laiko sąnaudas, bet ir suteiks šalims galimybę pasirinkti iš platesnio spektro prievolių užtikrinimo priemonių. Nors vis dar diskutuojama dėl pakeitimų įgyvendinimo ir elektroninės sistemos veikimo, vis dėlto hipotekos ir įkeitimo reformą vertiname teigiamai – tai didelis žingsnis į priekį modernizuojant šią teisės sritį.
teisininkė Justina rakauskaitė
aktualijos
19
teisės žinios
Kas bendro tarp „Snoro“ ir programinės įrangos?
Prieš porą metų bankas „Snoras“ skelbė, kad jis pirmasis Baltijos šalyse sudarė su programinės įrangos gigantu „oracle“ neribotą licencijų sutartį, kuri apima ne tik patį banką, bet ir jo dukterines bendroves. Tai reiškia, kad šios bendrovės, kurių pardavimo procesai kaip tik šiuo metu vyksta, neturi tiesioginių licencinių sutarčių, o naudojasi „oracle“ programine įranga pagal banko sudarytąją.
Absoliuti dauguma „oracle“ programinės įrangos licencijų numato, kad licencija yra neperleidžiama. Tokia nuostata turėtų galioti ir „Snoro“ sutartyje, o pagal tokią nuostatą, parduodama dukterinė bendrovė, kuri faktiškai naudoja programinę įrangą, turėtų sudaryti naują programinės įrangos licencinę sutartį ir, žinoma, vėl už ją sumokėti.
Šių metų liepos 3 d. Europos Sąjungos Teisingumo teismas byloje „usedSoft GmbH prieš oracle International Corp.“ nusprendė, kad programinės įrangos gamintojai neturi teisės uždrausti pakartotinai perleisti vieną kartą jų jau parduotą programinę įrangą. Ar šis sprendimas byloje, kurios viena iš šalių yra tas pats oracle, pakeis situaciją ir banko „Snoras“ dukterinių bendrovių naudojamos įrangos atžvilgiu?
Pagal Teismo sprendimą, naudotos programinės įrangos perleidimas nepažeidžia autoriaus teisių, kadangi pirmąjį kartą pardavus įrangos kopiją Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje, išimtinė teisė platinti šią konkrečią kopiją nustoja galioti (yra išnaudojama).
Tai reiškia, kad ir licencijos nuostata, draudžianti perleisti programinę įrangą trečiajam asmeniui, turėtų būti laikoma negaliojančia, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
Platinimo teisės išnaudojimo principas daugelio kūrinių atžvilgiu iki šiol buvo aiškus ir nekėlė abejonių. Pavyzdžiui, jei nusiperkate knygą, galite ją laisvai perparduoti kam tik norite – knygos autorius negali jums uždrausti to padaryti. Tačiau programinės įrangos atžvilgiu, ypač kai ji atsisiunčiama internetu, tokio aiškumo nebuvo. Gamintojai teigė, kad įrangos pardavimas yra tik paslaugos suteikimas, todėl nėra susijęs su platinimo teise ir jos išnaudojimu, o bet kuris vėlesnis perleidimas galimas tik su gamintojo sutikimu.
Teismas šioje byloje išaiškino, kad jeigu autoriaus teisių turėtojas suteikė asmeniui teisę neterminuotai naudotis programine įranga ir gavo už tai užmokestį, tai laikoma pardavimu ir išimtinė teisė platinti pasibaigia.
Svarbu, kad Teismas sprendime kelis kartus pabrėžė, jog nėra ir neturi būti skirtumo tarp programinės įrangos pardavimo duomenų laikmenoje (CD, DVD ar pan.) ir jos atsisiuntimo internetu. Abiem atvejais, jeigu įranga buvo perduota neterminuotam laikotarpiui ir už ją sumokėta, tai turi būti laikoma jos pardavimu.
Tačiau taip pat buvo pabrėžta, kad asmuo, perleidžiantis programinės įrangos kopiją, privalo užtikrinti, kad ji neišliks nei jo kompiuteryje, nei kitoje laikmenoje. Taigi, teisė laisvai perparduoti programinę įrangą nereiškia, kad asmuo, kuris turi grupinę licenciją, gali ją išskaidyti ir perleisti kitiems jos dalį, o
toks veiksmas pažeistų išimtinę autoriaus teisę atgaminti programinę įrangą, ir nebūtų įgyvendinta perleidėjo pareiga užtikrinti, kad pradinė kopija taps nenaudojama.
Šis Teismo sprendimas visoje Europoje atveria kelią naudotos programinės įrangos perleidimui ir po jo neabejotinai atsiras daugiau naudotos programinės įrangos supirkimo ir pardavimo verslu užsiimančių įmonių, kurios paseks Vokietijos kompanijos „usedSoft GmbH“ pavyzdžiu.
Tačiau, „Snoro“ dukterinių bendrovių atveju, vienareikšmiai pritaikyti Teismo sprendimo gali ir nepavykti. Visų pirma, „oracle“ neribotos licencijų sutartys, paprastai, nėra visai neribotos. Dažniausiai jos sudaromos kelerių metų laikotarpiui, taigi šiuo aspektu banko licencinė sutartis gali neatitikti pagrindinių sąlygų, kad programinė įranga būtų laikoma parduota. Taip pat reikėtų vertinti, ar „oracle“ sutartis gali būti skaidoma nepažeidžiant autoriaus teisių.
advokatė Giedrė rimkūnaitė
aktualijos
advokatė Giedrė rimkūnaitė
20
teisės žinios
Į turinį
Kaip buvo išgelbėtas „Parex“ bankas
Nuo 2008 m. rugsėjo 15 dienos, žyminčios „Lehman Brothers“ banko Jungtinėse Amerikos Valstijose žlugimo datą, buvo praėjęs mažiau kaip mėnuo, kai „Parex“ bankas, kuris tuo metu buvo vienas trijų didžiausių Latvijos bankų ir vienintelis daugiau kaip 15 metų Latvijos gyventojų kontroliuojamas privatus bankas, spalio viduryje susidūrė su aštria likvidumo problema. Porą savaičių trukusios sumaišties pasaulio finansų rinkose metu Švedijos Vyriausybė bei kitos Europos šalys rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad jos apdraudžia visus jų bankuose rezidentuose laikomus indėlius arba žymiai padidina draudžiamą indėlio sumą.2008 m. spalio 22 d. „Parex“ bankas Vyriausybei pateikė prašymą, kad ši padėtų 300 milijonų eurų dydžio indėlį. Tačiau prašymas nebuvo patenkintas, nes jau tada pastebėtas lėšų iš sąskaitų nutekėjimas. Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) vėliau atlikta ypatingos padėties vertinimo analizė parodė, kad „Parex“ banko vertybinių popierių portfelį reikia tikslinti sumažinant jį 40 milijonų eurų suma.
Iki 2008 m. spalio mėn. pabaigos iš „Parex“ banko buvo atsiimta indėlių, kurių
ĮdomyBės
vertė apie 200 milijonų eurų, todėl kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėjo iki reikalaujamo 8% lygio. Be to, paaiškėjo, kad nebus grąžintos „Parex“ banko 2007–2008 m. gautos dvi didelės sindikuotos paskolos, kadangi jų gražinimo terminas turėjo sueiti 2009 m. pradžioje.
Staigus vertybinių popierių biržos indeksų kritimas visame pasaulyje žymiai sumažino „Parex“ banko galimybę greitai realizuoti savo aktyvus be laikinos stipresnio ūkio subjekto paramos. „Parex“ banką kontroliuojantys akcininkai neturėjo galimybių šias lėšas mobilizuoti.
2008 m. lapkričio mėn. pradžioje buvo parengtas ir Latvijos Vyriausybei pa
teiktas svarstyti siūlymas dėl valstybinio Hipotekos ir žemės banko (LHZB) galimybės perimti 51% „Parex“ banko akcijų. Sandorio struktūra numatė savanorišką daugumos (bet ne visų) banko akcijų perdavimą su galimybe buvusiems akcininkams vėliau šias akcijas atpirkti, jei padėtis normalizuosis.
Kartu su banko gelbėjimo sandoriu FKRK pareikalavo, kad „Parex“ banko klien tams nedelsiant būtų pradėti taikyti apribojimai ir sustabdytas tolesnis lėšų nutekėjimas. Tačiau pagal įstatymus tokie apribojimai galėjo būti nustatyti tik bendru FKRK ir Vyriausybės sprendimu, todėl Ministrų kabinetas šiam pasiūlymui pritarė tik praėjus 3 savaitėms po jo pateikimo. Toks uždelsimas smarkiai sumažino „Parex“ banko likvidumą netgi po to, kai buvo paskelbta, kad banką perėmė Latvijos Vyriausybė.
Kai 2008 m. lapkričio 8 d. Latvijos Vyriausybė sutiko suteikti paramą „Parex“ bankui, Latvijos centrinio banko valdytojas kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarptautinį valiutos fondą (TVF) su prašymu suteikti finansavimą.
Jau pirmosios derybos su šiomis institucijomis parodė, kad dalinis „Parex“ banko perėmimas, suteikiant buvusiems akcininkams teisę atgauti savo akcijas ir tokiu būdu galimai pasinaudoti valstybės teikiama parama, tarptautinėms
pareikalavus, kad „parex“ nedelsdamas grąžintų visą, daugiau
kaip 750 milijonų eurų dydžio, paskolą, teigiama įtaka banko
likvidumui tuo pat išnyktų.
Partneris eriks bLumberGs
GLimstedt & Partners, LatviJa
21
teisės žinios
fi nansinėms institucijoms buvo nepriimtinas. 2008 m. lapkričio mėn. pabaigoje buvo atnaujintos derybos tarp Finansų ministerijos ir dviejų pagrindinių „Parex“ banko akcininkų dėl pradinės akcijų pirkimopardavimo sutarties pakeitimo, siekiant iki galo įgyti 85% akcijų kontrolę prieš suteikiant bankui paramą.
2008 m. gruodžio 3 d. buvo pasirašytas sutarties pakeitimas, suteikiantis valstybiniam LHZB bankui teisę visiškai kontroliuoti „Parex“ banko akcijas. Sutartyje buvo aptarti įvairūs buvusių akcininkų patvirtinimų bei garantijų aspektai, tačiau nebuvo numatytos subordinuotos skolos, atsiradusios dėl buvusių įvairių „Parex“ banko akcininkų šeimų narių ir jų verslo partnerių veiksmų, grąžinimo sąlygos. Šis faktas vėliau nuolatos kėlė susirūpinimą dėl to, kad minėtieji asmenys galės pasinaudoti „Parex“ bankui teikiama valstybės parama.
Galimas įsipareigojimų užsienio bankų sindikatui nevykdymas iš „Parex“ banko pusės buvo pagrindinė kliūtis šiam sisteminiu požiūriu svarbiam akcijų perdavimui, kuris visais kitais atžvilgiais būtų buvęs sėkmingas. Pareikalavus, kad „Parex“ nedelsdamas grąžintų visą, daugiau kaip 750 milijonų eurų dydžio, paskolą, teigiama įtaka banko likvidumui tuo pat išnyktų.
Derybos tęsėsi per visą 2008 m. Kalėdų laikotarpį. Latvijos parlamentas priėmė kelis naujus įstatymus, kuriais buvo siekiama pasirengti „blogiausio atvejo“ scenarijui.
2009 m. sausio mėn. pabaigoje buvo susitarta dėl paskolų restruktūrizavimo su Latvijos Vyriausybės garantija. Siekiant padidinti restruktūrizavimo programos
ĮdomyBės
efektyvumą, Europos rekonstrukcijos ir plėtos bankas buvo pakviestas tapti 25% akcijų paketo savininku. LHZB priklausančios „Parex“ banko akcijos vėliau buvo parduotos Latvijos privatizavimo agentūrai, kuri iki šiol yra kontrolinio akcijų paketo savininkė.
Tolesnė „Parex“ kapitalizacija buvo atliekama konvertuojant banke esančius Latvijos valstybės iždo padėtus indėlius į akcinį kapitalą ir Privatizavimo agentūrai pasirašant naujas akcijas. Kita galimybė buvo suteikti valstybės paskolą agentūrai, kuri vėliau šias lėšas investuotų į „Parex“ akcinį kapitalą.
Finansinė parama buvo teikiama visus 2009 m., atsižvelgiant į sindikuotos paskolos grąžinimo terminus bei būtinybę „Parex“ bankui laikytis nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų.
2010 m. sausio mėn. bendrovė „Nomura International“ buvo pasamdyta parengti „Parex“ banko restruktūrizavimo planą, kurio svarbiausias uždavinys – atgauti didžiąją dalį Latvijos Vyriausybės į banką įdėtų lėšų.
Per pirmąjį metų ketvirtį bendrovė „Nomura International“ ir teisininkų kontoros „GLIMSTEDT“ Latvijoje konsultantų darbo grupė parengė du modelius. Pagal „gerojo“ banko scenarijų visa mažmeninė bankininkystė (įskaitant einamąsias sąskaitas ir gerų paskolų portfelį) būtų perkelta į Vyriausybės naujai įsteigtą įmonę. Pagal antrąjį scenarijų būtų pritaikytas Švedijos bankų gelbėjimo modelis, kai į įmonę, sukurtą turto susigrąžinimui, būtų perkelti tik blogi aktyvai.
Po karštų debatų dėl ilgalaikio abiejų modelių patikimumo, dėl esamo „Parex“
banko paskolų portfelio skaidrumo, taip pat dėl nepagrįstos naudos, kurią galimai galėtų gauti „Parex“ banko smulkieji akcininkai bei subordinuotų skolų ir obligacijų turėtojai, Vyriausybė patvirtino daugiau techninių iššūkių keliantį „gerojo“ banko modelį. Šiam tikslui keletą šimtų tūkstančių einamųjų, depozitinių, kredito kortelių bei kitokių sąskaitų žaibiškai reikėjo perkelti iš vienos kredito įstaigos į kitą, t. y. į naujai įsteigtą banką. Latvijoje to anksčiau dar nebuvo tekę daryti, o ir Europoje tokio užmojo sandorių nebuvo daug.
2010 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti naujasis „Citadele“ bankas, į kurį sėkmingai buvo perkelti visi buvę „Parex“ banko klientai.
Po padalijimo banke liko „blogieji“ aktyvai, kuriuos sudarė vis didesnių atidėjimų balanse reikalaujančios mažmeninės ir verslo paskolos projektams Latvijoje bei užsienio šalyse. Toliau mažėjant paskolų portfeliui, Privatizacijos agentūra nuolatos jautė kapitalizacijos poreikį. Be to, 2011 m. „Parex“ turėjo surinkti pakankamai lėšų, kad galėtų savarankiškai įvykdyti sindikuotos paskolos grąžinimo įsipareigojimus be tolesnės valstybės paramos.
2012 m. kovo mėn. Privatizavimo agentūra parengė pasiūlymą dėl tolesnio banko restruktūrizavimo atsisakant banko licencijos ir pakeičiant pavadinimą į „AS Reverta“. Dabar ši bendrovė valdo beveik 1 mlrd. eurų vertės aktyvų portfelį ir yra pati didžiausia turto susigrąžinimo ir valdymo įmonė Baltijos šalyse.
Partneris eriks bLumberGs
GLimstedt & Partners, LatviJa
po padalijimo banke liko „blogieji“
aktyvai, kuriuos sudarė vis didesnių atidėjimų balanse
reikalaujančios mažmeninės ir verslo paskolos projektams latvijoje bei užsienio
šalyse.
22
teisės žinios
Į turinį
Atkelta iš 2p.
Siekiant įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą, birželio 21 d. Seimas priėmė įstatymą dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės elektrinės projekte.
Atsinaujinančių išteklių energija
Birželio 18 d. Energetikos ministro įsakymu patvirtintas naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašas. Jis reglamentuoja sistemos operatorių ir asmenų, norinčių prie jos prisijungti, tarpusavio santykius, teises ir pareigas. Aprašas aktualus biodujų energetikoje veikiantiems subjektams.
Birželio 21 d. Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymą. Šis pakeitimas aktualus asmenims, siekiantiems vystyti elektros energijos gamybą ant pastato ar jo konstrukcijos.
Iki įstatymo pakeitimo leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti buvo būtina nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti žemės sklypą teritorijoje, kurioje numatoma verstis šia veikla. Siekiant sumažinti kliūtis, leidimai bus išduodami ir asmenims, turintiems pastato bendraturčių ar savininko sutikimą.
Liepos 4 d. Vyriausybės nutarimu, buvo patvirtintas Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas. Jis nustato skatinimo priemonių, sudarančių paramos energijos gamybai schemą, bendruosius taikymo kriterijus, reikalavimus, tvarką ir sąlygas.
Šilumos energetika
Birželio 28 d. Seimas pakeitė Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, susijusias su pastatų šildymo ir karšto vandens priežiūra. Esminis pakeisto reguliavimo principas – išskyrus įstatyme numatytas išimtis, įvestas draudimas pastato sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) būti šilumos tiekėjui, asmenims, susijusiems su juo darbo santykiais, ar asmenims, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, taip pat su visais šiais asmenims susijusiems subjektams.
elektros energetika
Birželio 12 d. buvo priimtas Integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymas. Įstatymu nustatyti svarbiausi visavertės integracijos etapai, būtinosios sąlygos ir bendrieji įgyvendinimo principai.
Birželio 18 d. Energetikos ministras patvirtino elektros tinklų naudojimo taisykles, kurių nuostatos yra privalomos perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos gamintojams bei vartotojams ir tiekėjams. Taisyklės reglamentuoja sisteminių ir persiuntimo paslaugų teikimo tinklų naudotojams ir papildomų paslaugų teikimo operatoriams sąlygas, ilgalaikės plėtros planavimo klausimus, reikalavimus elektros tinklų naudojimui ir eksploatacijai, elektros apskaitai ir informacijos mainams elektros energetikos sistemoje.
teisininkas Justinas Poderis
klausimas
apklausos reZultatai
Nesumažins.
Iki 5 proc.
Nuo 5 iki 15 proc.
Daugiau nei 15 proc.
Kiek biokuro katilinės miestų šilumos ūkiuose sumažins sąskaitas už šildymą?
50%31,3%
6,3%12,5%
Kaip kitaip buvo galima panaudoti pinigus, skirtus organizuoti banko „Snoras“ kreditorių susirinkimui?
klausimas
Atsakymų variantai:
a) Buvo galima padengti dalį kredito-rinių įsipareigojimų;b) Buvo galima padengti dalį proceso administratoriaus sąskaitos;c) Buvo galima skirti lėšų proceso ko-munikacijai;
d) Buvo galima tiesiog organizuoti pa-prastesnį susitikimą, ne tokioje speci� -nėje vietoje;e) Viskas buvo atlikta teisingai – kito-kių variantų nebuvo;f) Neturiu nuomonės.
23
teisės žinios
24
teisės žinios
Bernotas ir Dominas GLIMSTeDT
Jogailos g. 4LT01116 Vilnius, LietuvaTel. +370 5 269 0700Faks. +370 5 269 0701El.paštas: [email protected]
Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite.
El. paštas: [email protected]
kontaktai
teisės žinios