LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJAVALSTYBINES SVEIKATOS REIKALy KOMISIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBES POSEDZIO

PROTOKOLAS

2016 m. birzelio 23 . Nr. i 2Vilnius

Komisijos pirmininkas - Lietuvos Respublikos sveikatos apsa gos ministras Juras Pozela.Komisijos sekrctorius - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenes

sveikatos prieziuros departamento direktorius Audrius Sceponavicius.Data, vieta: 2016 m. birzelio 13 d., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.Dalyvavo: dalyviij sqrasas pridedamas.

DARBOTVARKE:1. Integralios pagalbos (slaugos ir socialines globos) namuose teikimo ir finansavimo

klausimo eiga (2015 m. gruodzio 17 d. VSRK posedzio nutarimas)Pranesejas - Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstovas2. Informacija del globos jstaigose gyvenantiems asmenims sveikatos prieziuros paslaugij

organizavimo ir teikimoPranesejas - Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstovas3. Vaikij ir jaunimo fizinio pajegumo ir sveikatos stebesenos tvarkos apraso eiga (2015 m.

gruodzio 17 d. VSRK posedzio nutarimas)Pranesejas - Kuno kulturos ir sporto departamento prie LRV atstovas4. Informacija del ta tiknj dopingo medziagq kontroles LietuvojePranesejas - Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas5. Kiti klausimai

SVARSTYTA.Komisijos pirmininkas sveikatos apsaugos ministras Juras Pozela pasveikino dalyvius ir

pabreze ypatingai svarbij sios Komisijos indelj sprendziant aktualius visuomenes sveikatos klausimustarpinstituciniu lygiu. Komisijos pirmininko pavaduotoja sveikatos apsaugos viceministre JadvygaZinkeviciute pristate posedzio darbotvark$ bei informavo, kad Komisijos kvorumas susirinko. Kitijklausimi} j darbotvark jtraukti nepageidauta. Darbotvarkei pritarta.

1. Integralios pa albos (slaugos ir socialines globos) namuose teikimo ir finansavimoklausimo eiga

Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstove Daiva Buivydaite-Garbstiene pristateIntegralios pagalbos pletros programos 2013-2015 jgyvendinimo eigc}. Sios prog amos tikslas -kokybiska integrali pagalba (socialines globos ir slaugos) namuose asmenims su negalia, senyvoamziaus asmenims bei konsultacine pagalba seimos nariams. 2015 m. liepos menesj buvo patvirtintasintegralios pagalbos veiksmij planas. Paminejo, kad nuo kit metq bus galimybe gauti integralij}pagalb visose Lietuvos savivaldybese, iSskyrus Neringos. Si pagalba yra teikiama kompleksiskaislaugos ir socialines globos specialisti} asmens gyvenamoje vietoveje (namuose). Projektai prasidejonuo 2015 m., siuo metu yra pasirasytos sutartys su 21 savivaldybe. Si integrali pagalba yra

2

v

finansuojama is Europos socialinio fondo lesq ir bendra suma yra apie 16 MEUR. Sios lesos yraskiriamos sla gos specialistij darbo zmokesciui, mobiliq komandi} (kudos teikia ir slaugos irsocialines globos paslaugas) specialistq mokymams, suteikiama pagalba pasirengti jstaigoms teiktitoki pagalb , jeigu jos neturi licencijij, transporto priemonii} jsigijimui. Lesos, kudos skiriamossocialinei globai yra fmansuojamos is valstybes dotacijij, skirtq savivaldybems. Numatoma projektijtrukme iki 45 men., trumpiausiai vykdys Vilniaus miesto savivaldybe, nors sip paslaugp poreikis jojeyra didziausias. Todel ir toliau islieka klausimas del tolesnio slaugos paslaugij finansavimo, kituatveju, sip paslaugp teikimas tures buti nutrauktas, nepaisant jp efektyvumo ir paklausos. Atstovepaminejo, kad igyvendinant projektus neaiskump sukele SAM patvirtintas ambulatorinip slaugospaslaugp namuose reikalavimp aprasas, kuris taikomas ir socialines globos jstaigoms, nors lesp joinspapildomai nera numatyta. Sis aprasas, jp manymu, yra daugiau taikomas tik PSPC. Pirmiausia iskylareikiamos jrangos (pvz. kardiografas) klausimas, ko socialin globp teikiantys darbuotojai neturi irpacientai turi buti gabenami BPG apziurai. Kitas dalykas tokip paslaugp teikimas (pvz. pragulpprieziura) tures buti apiformintas gydytojo siuntimu. Kyla klausimas kaip gydytojas jformins tokjsiuntimp socialines globos jstaigos slaugytojui, kai tokia paslauga apmoka is Europos socialinio fondo,o ne PSDF lesp. Taip pat atsiranda papildoma prievole slaugytojams pastoviai informuoti gydytojusapie teikiamp paslaugp spektrp, vesti duomenis j Sveidrp, net jei paslaugos nera apmokamos is PSDF.Kitas dalykas-ne vises jstaigos, teikian&os sias paslaugas, turi sutartis su TLK, tad ir duomenispateikti bus sudetinga. Apibendrinant pasiiile tikslinti minetp SAM parengtp aprasp. Taip pat pabreze,kad sios paslaugos negali dubliuoti paliatyvines ir slaugp teikiancip slaugytojp, dirbancip su BPG.Mano, kad reikia aiskiai isgryninti integ alios pagalbos ir PSPC teikiamos slaugos kriterijus, jpapmokejimp.

Komisijos pirmininkas Juras Pozela pritare modelio tobulinimui ir toliau kartu t$sti diskusijassiekiant optimaliausip sprendimp.

Nacionalines sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius pastebejo, kad sis modelis,be abejo, yra naudingas sios pagalbos laukiantiems zmonems, taciau kyla klausimas del tokio modelioekonomiskumo ir finansavimo ateityje. Mano, kad nera valstybei finansiskai rentabilu (tas apsvarstytair NST) prie kiekvieno tokios pagalbos poreikj turincio pastatyti ir socialinj, ir sveikatos, ir galbut kitpvalstybes tarnybp specialistus. NST pirmininko nuomone, modelis, kai integruotos pagalbos paslaugasteiktp specialistas, turintis tick sveikatos, tick socialinip, tick ir kitp reikalingp zinip butpekonomiskesnis. Pabreze, kad reiktp atskiros diskusijos, gal darbo grupes sukurimo, kurioje butpgalimybe visoms pusems pateikti nuomones ir pasirinkti optimaliausip variant .

Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstove Daiva Buivydaite-Garbstiene pazymejo, kadinteg al pagalba namuose kainuoja 239 EUR, kai tuo tarpu tokia pati pagalba stacionarioje globosjstaigoje net 620 EUR. Sutiko, kad projektas is tikrpjp tobulintinas. Paminejo, kad Vilniaus miestosavivaldybeje panasus modelis jau taikytas, t. y. kai vienas zmogus atlieka ir slaugytojo, ir socialiniodarbuotojo padejejo pareigas. Taip pat anot atstoves, Valstybes kontrole yra nustaciusi, kad tokiuatveju reiketp aiskiai reglamentuoti tokios pareigybes aprasymp.

NUTARTA.Pritarti modelio tobulinimui ir Socialines apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Sveikatos

apsaugos ministerija ir kitais suinteresuotais partneriais toliau t sti diskusijas siekiant optimaliausipsprendimp.

2. Inform cija del globos jstai osc gyvena tiems asmenims sveikatos prieziuros paslau porganizavimo ir teikimo

Socialines apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Seselgis paminejo, kad sip paslaugpteikimas yra aktuali problema Lietuvoje. Pristate, kad socialines globos jstaiga yra asmens gyvenamojivieta, kurioje teikiama ilgalaike (trumpalaike) socialine globa senatves pensijos amzip sukakusiemsasmenims, suaugusiems darbingo amziaus asmenims, vaikams su negalia, kuriems nustatytas visiskasar dalinis nesavarankiskumas, taip pat suaugusiems darbingo amziaus asmenims, vaikams su negaliasu proto ar psichikos negalia, kuriems nustatytas visiskas ar dalinis nesavarankiskumas (salyje yra 153jstaigos, jose gyvena 11530 zmones). Atkreipe denies}, kad valstybinese socialines globos jstaigose

3

didzioji dalis - 52% - asmenys, turintys psichiniij sutrikimij ir -42% - asmenys, turi tys protin negaliq.Taip pat 97% asmenif turi 0 40% darbingumo lygj (vidutiniij spec, poreikiij ir dideliq spec, poreikip).Paminejo, kad socialines globos namai, asmeniui pagal poreikius organizuoja sveikatos prieziurospasla gas teises akti} nustatyta tvarka. Teikiant socialin globij uztikrinama asmens teise pasirinktisveikatos prieziuros jstaig ar gydytojcj, vadovaujantis asmens sveikatos prieziur reglamentuojanciaisteises aktais. Kai globos namuose ilgalaik socialin glob gauna daugiau kaip 25 senyvo amziausasmenys ar asmenys su negalia, slaugos paslaugos teises aktq nustatyta tvarka turi buti teikiamospacioje jstaigoje. Slaugomam asmeniui turi buti uztikrinta kokybiska nuolatine prieziura ir slauga.Pabreze, kad socialinii} paslaugij sistemoje dirba 2428 sveikatos prieziuros specialistai: 110 gydytojp,792 slaugytojai, 1172 slaugytojo padejejai, 354 kiti asmens sveikatos prieziuros specialistai, osveikatos apsaugos sistemoje dirba 570 socialinii} darbuotojij. Lyginant socialines globos jstaigi}turimi} asmens sveikatos prieziuros licenciji} skaicip pazymetina, kad jij kiekis yra nepakankamas, kasmazina paslaugi} prieinamurmp Kaip pagrindines problemas viceministras jvardijo, kad nerauztikrinamas pakankamas pirmines ir antrines asmens sveikatos prieziuros paslaugi} prieinamumasglobos jstaigi} gyventojams, teises aktais nera aiskiai reglamentuotas asmens sveikatos prieziurospaslaugi} globos jstaigose organizavimas ir teikimas, Ambulatorinii} slaugos paslaugi} namuoseteikimo reikalavimi} apra§as neatitinka socialines globos namij specifikos, dietinio gydymoorganizavimo asmens sveikatos prieziuros ir socialines globos jstaigose tvarka neatitinka esamossituacijos globos namuose, truksta teisinio reglamentavimo del asmens suvarzymo priemonii} taikymos lygi}, tvarkos, kontroles ir prieziuros mechanizmi}, teikiant psichikos sveikatos prieziuros paslaugas,HN 125:2011 „Suaugusii} asmenq stacionarios socialines globos jstaigos: bendrieji sveikatos saugosreikalavimai neatitinka esamos situacijos globos namuose, Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugosteikimo reikalavimi} aprasas nenumato galimybes asmenims su proto ar psichikos negalia patekti jpalaikomojo gydymo ir slaugos ligonines, neuztikrinamas kokybiski} stacionarinii} asmens sveikatosprieziuros paslaugi} teikimas proto negalic} ar psichikos sutrikimij turintiems socialines globos namijgyventojams. Taip pat svarbu spr sti klausim } del naujo tipo - specializuotos slaugos ir globos nami}(slaugos namij) itin sunkios negalios proto ir (ar) psichikos negalios asmenims jteisinimo.

Sveikatos apsaugos viceministre Jurate Sabaliene paminejo apie siuo metu rengiamus problemijsprendimij budus. Siekiant pagerinti BPG teikiamij sveikatos prieziuros paslaugi} prieinamumijsocialines globos jstaigose gyvenantiems asmenims planuojama tokiems BPG padidinti prisirasiusiijji}gyventojij jkainj bei taikyti kitas skatinamfjsias priemones. Paminejo, kad siuo metu yra keiciami teisesaktai del dietinio maisto pritaikymo tokio tipo jstaigose. Pritare, kad egzistuoja problema (delspecialisti} trukumo) asmenims su protine ar psichine negalia p tekti j slaugos ar palaikomojo profilioskyrius, taciau siuo metu yra perziurim ir analizuojama situacija del tokii} ilgalaikio specifinio profiliijskyrii}, kad buti} uztikrinama visapuse pagalba.

Socialines apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Seselgis paprase jtraukti SADM j visuspanasaus profilio klausinuj svarstymus.

Teisingumo viceminist as Paulius Griciunas pasiteiravo koks terminas yra tokiam zmoguipakliuti sj slaugos ar palaikomojo gydymo skyrii}.

Sveikatos apsaugos viceministre Jurate Sabaliene paminejo, kad didziausia problema yra neterminai, o, kad tokiuose skyriuose dazniausiai nera specialisti}, galinciij teikti paslaugas minimiemspacient ms.

Ministro Pirmininko patarejas sveikatos klausimais Antanas Vinkus padekojo uz sio itinsvarbaus klausimo iskelim . Psichikos negalia yra ganetinai sunki ir svarbi problema siuolaikinejevisuomeneje. Tai taip pat problema, kadangi susiduriama su zmogiskiyi} isteklii} tmkumu tokio profilioskyriuose, darbo kruviai esti nepakeliami. Patarejas taip pat pasveikino idejij t sti diskusijas ir ieskotiefekty vii} sprendimij sprendziant si problem .

NUTARTA.Sveikatos apsaugos ministerijai su Socialines apsaugos ministerijai ir kitais suinteresuotais

partneriams t sti detalias diskusijas del globos jstaigose gyvenantiems asmenims sveikatos prieziurospaslaugi} organizavimo ir teikimo ir pateikti galimus sprendimo budus.

4

3. V ikij ir jaunimo fizinio paj6gumo ir svcikatos stebesenos tvarkos apraso ei aKuno k lturos ir sporto departamento atstovas Sigitas Stasi lis pristate Mokiniij, besimokancii}

pagal 5-12 klasii} ugdymo programas, fizinio pajegumo ir sveikatos stebesenos tvarkos aprasoprojekt , kuris pagal kompetencijc pateiktas Svietimo ir mokslo ministerijai tolimesniam dokumentorengimui. KKSD kyla klausimas del projekto teisinio pagrindo - ar tai tureti} buti patvirtinta SMMjsakymu ar LRV nutarimu. SMM surenge daug pasitarimij, kuriuose gautas pritarimas tokio aprasopritarimui, tadiau iki siol liek neaiskus teisinis pagrindas. Kitas aspektas yra reikalinga parodytikonkreci naud mokiniij sveikatai, t. y. kokia yra bukle pagal fizinio pajegumo testij rezultatus ir kaipjej butij galima pagerinti. Sie siulymai galetij buti lygiagreeiai rengiami su aprasu. Taip pat paskatintirengti rekomendacijas mokiniij sveikatos buklei jsivertinti ir pagerinti. Praso Komisijos sprendimo delkonkreciij rengejij paskyrimo.

Komisijos pirmininkas Juras Pozela pabreze, kad sis klausimas jau pradetas diskutuoti dar 2012m., LRS siekiant sukurti sistemq jvertinti mokiniij fizin? bukl . Pabreze, kad toks fizinio pajegumomatavimas turi buti labai aiskiai apibreztas ir suabejojo, ar nebutij galima apraso pasitvirtinti SMMjsakymu.

Svietimo ir mokslo viceministre Natalja Istomina pabreze, kad sveikatos bukles stebeseiicj irvertinamjj atlieka seimos gydytojai, o ne SMM, kuri atlieka fizinio pajegumo vertinirmj. Pazymejo, kadministerijoje apraso projektas yra isnagrinetas ir, kad jj reikia tobulinti atsizvelgiant j ugdymoprogramas ir gerosios mokyklos koncepcij . Mano, kad aprasas galetij buti tvirtinamas SMM jsakymu.

Komisijos pirmininkas Juras Pozela pasiteiravo kokie yra pagrindiniai nesutarimai, kuriuosgalbut buti} galima isspr sti sio posedzio metu.

Svietimo ir mokslo viceministre Natalja Istomina pazymejo, kad pagrindinis nesutarimas yratas, kad vaikij bukle nebutij vertinama pazymiu. Kita problema yra testij standartizacija. Busimameaprase turetij buti jvertinti SMM jsakymij nuostatai bei aiskiai apibrezta kas bus daroma po atliktuvertinin j.

Komisijos pirmininkas Juras Pozela pazymejo, kad tokio vertinimo pazymiais negali buti,vertinti galima tik rodiklius. Taip pat iskele mintj, kad jei suderinimas sudaro problem , SAM visadagali perimti sio dokumento galutinj suderinimfj. Turime vertinti ne vaikus, o jij sveikatos bukl ir esantreikalui jtakoti galbut visuomenes sveikatos biurus, seimos gydytojus ir t. t. imtis atitinkamij veiksmij(mitybos, fizinio aktyvumo ir 1.1.).

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenes sveikatos prieziuros departamento Mitybos irfizinio aktyvumo skyriaus vedejas Almantas Kranauskas pazymejo, kad pastabos nera sudetingos ir jjas galima atsizvelgti.

Nacionalines sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius pastebejo, kad butina paskirtiatsaking vykdytoj j. Profesoriaus nuomone, KKSD turi prisiimti nacionalin atsakomyb , kadangi taiir musij atstovas ES mitybos ir fizinio aktyvumo programose. Kaip alternatyv j pasiulyti LRV kaipsketinei institucijai sujungti visus suinteresuotus partnerius.

Kuno kulturos ir sporto departamento atstovas Sigitas Stasiulis pabreze, kad tai nera vien tik jijatsakomybes klausimas, bet daug kas siejasi su kitij partneriij vykdomomis veiklomis.

NUTARTA.Prasyti specialistij platesniij diskusijij bei galimij greitij sprendimo budij, ypac prasant SAM

didesnio indelio - parinkti teisinius budus ir patvirtinti aprasjj iki liepos 1 d.4. I formaeija del tain tiknj dopingo medzia ij kontroles LietuvojeVisuomenes sveikatos prieziuros departamento direktoriaus pavaduotoja Audrone Astrauskiene

pristate dopingo, kaip visuomenes sveikatos problemos, situacijjj Lietuvoje. PraneSeja pazymejo, kaddopingo vartojimas sukelia nepataisomtj zalij ne tik sportininkams, bet ir visiems zmonems, ypacjauniems, vartojantiems sias medziagas be gydytojo paskyrimo. Pabreze, kad dauguma ES saliij ribojatokiij medziagij prieinamumcj, tuo tikslu priimdamos specialius teises aktus. Tam tiknj dopingomedziagij vartojimo paplitimas yra iki 2% per paskutinius 12 men. populiacijoje (kt. saliij duomenys),sporto/fitneso klubuose, rekreaciniame sporte siekia 20%, laisves atemimo vietose 15%. Pabreze, kadLR Seimas, atsizvelgdamas j ES, UNESCO ir PSO rekomendacijas kontroliuoti dopingo medziagij

5

apyvart ir prieinamum , 2015 m. geguzes 7 d. prieme LR tam tikrq dopingo medziagi} kontrolesjstatymf}. Mineto jstatymo 2 straipsnis apibrezia pagri dines dopingo medziagij grupes, k riomis galibuti ypac piktnaudziaujama: anaboliniai androgeniniai steroidai, augimo hormonas, augimo hormonoissiskyrim skatinancios medziagos, turincios poveikj raumeni}, sausgysliij ar raisciij baltymij sintezei(degradacijai), vaskuliarizacijai, energijos panaudojimui, regeneracijos gebejimams ar skaiduh} tipopasikeitimui, eritropoez skatinancios medziagos. Lietuvoje nuo 2016 m. sausio 1 d. jsigaliojus minetojstatymo nuostatoms, tam tikri} dopingo medziagi} gaminimas, perdirbimas, jsigijimas, didmenine armazmenine prekyba, laikymas, gabenimas valstybes viduje, importas ar eksportas leidziami tiksveikatos prieziuros, veterinarijos, mokslo, mokymo ir teisesa gos tikslams jstatymi} nustatyta tvarka.Siekiant jgyvendinti LR tam tiknj dopingo medziagi} kontroles jstatymo nuostatas, kad butij aiskiaiapibreztos konkrecios medziagos, kurii} apyvarta yra ribojama, 2015 m. lapkricio 24 d. LR sveikatosapsaugos ministro jsakym Nr. V-1329 Del tam tiknj dopingo medziagi} sejrasi} patvirtinimo patvirtintas detai s dopingo medziagi} scgasas. Kaip galimas intervencijas jvardijo specializuotusmokymus (Policijos departamentas, Muitines departamentas, sveikatos specialistai, Ku o kulturosdepartamentas), skatinti Visuomenes sveikatos biunj svietejiskc} veikl , socialines prevencineskampanijas (Valstybinis vis omenes sveikatos stiprinimo fondas), bendradarbiauti su sporto klubais,teisesaugos, kontroles institucijomis, stiprinti laboratorin§ praktikj}.

Komisijos pirmininko pavaduotoja sveikatos apsaugos viceministre Jadvyga Zinkeviciuteinformavo, kad pries por menesii} vyko mokymai apie maisto papildus visuomenes sveikatos biunjspecialistams. Pasifile bendradarbiauti ir skatinti svietejisk veikl } del maisto papildij vartojimo.

Ministro Pirmininko patarejas Antanas Vinkus pasiteiravo, kas Lietuvoje siuo metu vadovaujaantidopingo komisijai bei paprase sii} informacijc} pateikti. Paminejo, kad didele problema jvairii}dopingo ar psichotropinii} medziagi} vartojimas sporto ar kitq jaunimo susiburimi} kurortuose metu.Paminejo fitneso ir kulturizmo tarptautiniame konkurse matytq atvejj, kai kuno kultas tampa masinepsichoze ir tai jtakoja ir tokiij zmonii} dvasin ir psichin? gerov?. Taip pat pabreze ir svorio metimoproblematike}, kai jauni zmones tai darydami nevalingai ir neatsakingai, susilaukia rimti} psichikossveikatos sutrikimij. Kita rimta problema yra nevisi§kai kontroliuojama prekyba jvairiais maistopapildais, anaboliniais steroidais ir 1.1. ir sii} kontrol$ reiketi} stiprinti.

Valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius maisto papildus ir sportinjmaisk} jvardijo kaip didel problem tiek Lietuvos, tiek ES mastu (net norima sporto maisti} prilygintieiliniam maistui). Pabreze, kad vien tik Lietuvoje yra registruota net 12 000 maisto papildij. Kaipdidel$ problem }, kuri sunku sukontroliuoti, jvardijo internetin? erdv . Ypating*} susirupinim isreiskedel sportininki} maisto ir pabreze, kad be dopingo yra daugelis kitq maisto priedi}, kurie kelia pavoji}sveikatai. Paminejo, kad siuo metu bendradarbiauja su LSMU Farmacijos fakultetu, kad jsisavintimetodus maisto papildi} istyrimui. Tai sudetingas procesas, kadangi nera referencines laboratorijossiems tyrimams atlikti. Paminejo, kad VMVT kiekvien*} savait$ atsaukia is rinkos apie 10-12 maistopapildij rush} del jvairii} draudziamij medziagi}. Pabreze, kad siekiant kontroliuoti rink*}, labai svarbusmaisto papildij teisines bazes reglamentavimas.

Narkotiki}, tabako ir alkoholio kontroles departamento direktore Inga Juozapaviciene jvardijo,kad dopingo ar kiti} departamento kompetencijos kontrolei tenkanciq medziagi} Lietuvoje esti labaidaug, o prieinamumas internetineje erdveje §ia problem*} tik padidina. Pabreze, kad daznai maistopapilduose buna ir narkotiniij/psichotropinii} medziagi}, kurios jrasytos j draudziannjji} medziagi}Scjras . Formuojant prevencines priemones svarbu sviesti jaunim , kad ne viskas kas yra legalu yrasveika. Labai svarbu ir kurti naujas, efektyvius tiek maisto papildij, tiek psichoaktyvii} medziagi}kontroles mechanizmus.

6

Socialines apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Seselgis pabreze, kad disk tuojant apiedoping labai svarbu padaryti atoskyr apibrezimuose-kas yra maisto papildas, psichoaktyvi medziaga,dopingas, sportininkq maistas ir t. t., kadangi ne visi maisto papildai yra, juos vartojant saikingai,kenksmingi zmoniij sveikatai.

NUTARTA.Isklausyta informacija.

PRIDEDAMA. Dalyvip sejrasas, 2 lapai.

Komisijos pirmininkas

Komisijos sekretorius

Juras Pozela

Audri s Sceponavicius

ParengeMartynas Pukas, 266 1410

1

VALSTYBINES SVEII ATOS REIKALy KOMISIJOS ERIE LIETUVOSRESPUBLIKOS VYRIAUSYBES POSEDZIO

DALYViy S RASAS2016-06-13

JA 'c y/sy

y /ii

j// •

loO a a/ 'V: - ¦' •.. Oku iU <r _

j

< . '. n j Y\i / _, 4 c&jk(9i' /k

Z- y/ tO 4 =