Sveikatos netolygumų mažinimas –Lietuvos sveikatos politikos prioritetinė kryptis

Sveikatos netolygumų mažinimas –Lietuvos sveikatos politikos prioritetinė kryptisDr. Rima VaitkienėVU MF Visuomenės sveikatos instituto lektorė

Turinys

• Sveikatos netolygumų svarba ir juos atspindintys rodikliai

• Sveikatos netolygumų mažinimo prioritetas strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose:

• Lietuvos pažangos strategijoje ,,Lietuva 2030“• Nacionalinėje pažangos programoje• Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje• Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programoje• Tarp-instituciniuose veiklos planuose

Dėmesys sveikatos netolygumams

• Rio politinė deklaracija dėl socialinių sveikatos determinančių (Jungtinės Tautos, 2011): Sveikatos netolygumai didėja tarp šalių ir šalyse dėl socialinių sąlygų, todėl svarbu, kokiomis salygomis žmonės gimsta, auga, gyvena, dirba ir sensta.

• Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono komiteto dokumentas ,,Sveikata 2020“ 2012: PSO Europos regiono šalyse sveikatos rodikliai per paskutinius dešimtmečius pagerėjo, tačiau ne visur ir ne visiems

VIDUTINĖ TIKĖTINA GYVENIMO TRUKMĖ,(skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio reikšmės sudaro: tarp vyrų - 17 m. , tarp moterų - 12 m.)

Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė :Lietuvos miesto ir kaimo vyrai ir moterys

o Miesto moterys o Miesto vyrai o Kaimo moterys o Kaimo vyrai

Šalt.: WHO/EURO HFA DB, 2011

Mirtingumo netolygumai Lietuvos savivaldybėseŠaltinis: Higienos institutas

6

<= 1200

<= 1080

<= 960

<= 840

<= 720

No data

Min = 600

SMR, visi atvejai, visos amžiaus grupės, 100000

2012

Lithuania893.1

Pajamų nelygybės reikšmė sveikatai

• Pajamų nelygybė daro poveikį sveikatai, suvokiant savo vietą socialinėje hierarchijoje atitinkamai pajamoms. Šis suvokimas generuoja neigiamas emocijas, kurios veikia per psicho-, neuro- , endokrininius mechanizmus arba streso sąlygojamu elgesiu.

• Tyrimų duomenimis, nepasiturintys žmonės 3-4 kartus dažniau serga nei tie, kurie turi vidutines ar didesnes pajamas. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys turi 2 kartus didesnę sergamumo riziką dėl gyvenimo stiliaus (maitinimosi būdas, alkoholio, rūkymo ir kitų žalingų medžiagų naudojimas, žinių ir įgūdžių stoka).

• Šalitnis: Skučienė D. Pajamų nelygybė Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. 2008, 9 (4) 22-33.

Ranginiai matavimai pajamų nelygybės vertinimui

• Pajamų kvintilės arba decilės• Pajamų kvintilės (decilės) yra tai, kad visi

gyventojai padalinami į penkias (10) lygių dalių atitinkamai pajamoms didėjančia tvarka.

• Tai leidžia stebėti, kokio dydžio pajamomis disponuoja 20 proc. turtingiausių ar neturtingiausių visuomenės narių.

• Šie matavimai taikomi palyginamosiose analizėse EUROSTAT (ES statistikos agentūra) ir kitų organizacijų duomenyse.

Pajamų pasiskirstymo santykis , 2010

9

LIETUVA

Gyventojų grupių pajamų santykis tarp aukščiausių ir žemiausių pajamų grupių

kvintilių Lietuvoje 2010 m. siekė 7 kartus

GINI koeficientas

• GINI koeficientas – labiausiai paplitęs pajamų nelygybės indeksas.

• Apskaičiuojamas pagal formulę. Reikšmės nuo 0 iki 1.

• Pajamos yra pasiskirsčiusios tolygiai, jei visi šalies namų ūkiai arba asmenys gauna tokias pačias pajamas, tokiu atveju GINI koeficientas bus lygus 0.

• Kuo GINI koeficientas artimesnis 0, tuo pajamų nelygybė visuomenėje yra mažesnė.

GINI koeficientas - -netolygumų indikatorius,(0 – absoliuti lygybė, 1 – absoliuti nelygybė)

LIETUVA

• Strateginiai Lietuvos Respublikos dokumentai: dėl sveikatos

netolygumų mažinimo

Planavimo dokumentų sistema (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarija)

13

Valstybės pažangos strategija (vizija, prioritetai, įgyvendinimo kryptys, rodikliai)

Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo etapai

Strateginiai veiklos planai

Nacionalinės pažangos programa

Kasmetiniai Vyriausybės veiklos prioritetai

Vienos arba kelių valdymo sričių plėtros

programa

Tarpinstituciniai veiklos planai

Metiniai veiklos planai

Lietuvos strateginiai dokumentai

• Valstybės pažangos strategija ,,Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012-05-15 nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050);

• 2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-11-28 nutarimu Nr. 1482 (Žin. 2012, Nr. 144-7430);

• Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012-12-13 nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630);

• Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 (TAR, 2014-07-01, 2014-09403);

• Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 293 (TAR, 2014-04-04, 2014-04113) patvirtintas 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto ,,Sveikata visiems“ tarpinstitucinis veiklos planas .

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 patvirtintas 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto ,,Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas .

•

14

Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ (1)

• Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050)

• Pagrindinės pažangos sritys: • Solidari visuomenė• Sumani ekonomika• Sumanus valdymas

Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ (2)

• Solidari visuomenė: susitelkusi, save gerbianti, jaučianti atsakomybę už bendrą likimą, jos narių tarpusavio partnerystę, paremta ,,Globalios Lietuvos“ idėja.

• Sumani ekonomika: socialiai atsakingo verslo plėtrą skatina visuomenėje susiformavusi bendruomeniškumo ir atsakomybės už savo veiklą kultūra

• Sumanus valdymas: valdžios institucijos yra atviros ir atskaitingos visuomenei, viešoji informacija pateikiama suprantamai ir aiškiai. Viešųjų paslaugų teikimo mastas atitinka visuomenės lūkesčius, jos lengvai prieinamos visiems Lietuvos žmonėms jiems patogiu būdu atsižvelgiant į technologijų galimybių pokyčius.

Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ : rodikliai

Rodikliai,Eurostatas

Reikšmė ES 27 vidurkis

Reikšmė LT

LT vieta ES 2009/2010

LT vieta ES2020

LT vieta ES2030

Pajamų paskirs-tymo santykis(S80/S20)

4,8 7,3 27 15 Ne žemesnė nei 15

Bendras vidaus produktas 1 gyventojui perkamo-sios galios standartais

100 proc. 57 proc. 24 15 Ne mažesnė

nei 10

Vidutinė sveiko gyvenimo trukmė

61,7 60,0 17-18 15 Ne žemesnė nei 10

Nacionalinė pažangos programa (1)

• 2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 ,,Dėl 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo",

• įgyvendina Lietuvos pažangos strategiją ,,Lietuva 2030“.

Nacionalinė pažangos programa (2)

• 5 vertikalūs prioritetai• 3 horizontalūs prioritetai

• Kiekvienam prioritetui numatytas bendrasis tikslas, tikslai ir uždaviniai

Nacionalinė pažangos programa: vertikalūs prioritetai

• 1. Visuomenės ugdymas mokslas ir kultūra• 2. Veikli ir solidari visuomenė• 3. Ekonominiam augimui palanki aplinka• 4. Į aukštą pridėtinę vertę orientuota integrali

ekonomika• 5. Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus

viešasis valdymas

Nacionalinė pažangos programa: horizontalūs prioritetai

• 6. Kultūra

• 7. Regioninė plėtra

• 8. Sveikata visiems

NPP horizontalus prioritetas ,,Sveikata visiems“

• Bendrasis tikslas: siekti geros žmonių sveikatos

• Tikslai: • 8.1. Stiprinti ir saugoti Lietuvos gyventojų

sveikatą • 8.2. Užtikrinti sveikatai palankią aplinką• 8.3. Užtikrinti kokybišką, prieinamą ir tvarią

sveikatos priežiūrą

Vyriausybės programa

• Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa,

• patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51

• (toliau – Programa)

23

Prioritetinės priemonės ir svarbiausi rodikliai

• Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. kovo 13 d. posėdyje patvirtino Programos įgyvendinimo prioritetines priemones ir svarbiausius rodiklius

24

Šešioliktosios Vyriausybės prioritetai ir jų įgyvendinimo kryptys

I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimasII. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas biudžeto pajamų didinimas III. Energetinio efektyvumo ir saugumo didinimasIV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumąV. Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas 25

Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimo prioritetas

IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumąKryptys:

4.6. Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas 4.7. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas

26

Pavyzdys. Rūkančių skaičiaus mažėjimas

2010 m. 2016 m.

34 proc.

30 proc.

Kasdien rūkančių vyrų dalies (proc.) mažėjimas

2010 m. 2016 m.

15 proc. 15 proc.

Kasdien rūkančių moterų dalies (proc.) stabilizavimas

Sveikos gyvensenos skatinimas

• Įdiegta maisto produktų ženklinimo sistema, skatinanti Lietuvos maisto gamintojus gerinti maisto produktų sudėtį, padedanti vartotojams lengviau pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus.

• Siekiant panaudoti ligų profilaktikos galimybes, padidinti gyventojų profilaktinių ir periodinių patikrinimų mastą.

28

6. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerėjimas, laukimo trukmės patekti pas savo šeimos gydytoją

nustatymas ir trumpėjimas

2013 m. 2016 m.

5 dienos

3 dienos

Tą pačią dieną Tą pačią dieną

2013 m. bus nustatyta paciento laukimo trukmė patekti pas savo šeimos gydytoją dėl ūmios sveikatos problemos tą pačią dieną (0 dienų), dėl lėtinės

sveikatos problemos - per 5 kalendorines dienas, 2016 m. - per 3 kalendorines dienas

Dėl lėtinės sveikatos prob-lemosDėl ūmios sveikatos prob-lemos

Savivaldybių vaidmens didinimas (1)

• Siekiant stiprinti bendruomenių sveikatos tarybas, išplėsti jų kompetenciją sveikatos išsaugojimo, sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės gerinimo klausimais, skatinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, parengti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektą.

• Diegti sveikatos gerinimo programas savivaldybėse, siekiant mažinti gyventojų sveikatos netolygumus. 30

Savivaldybių vaidmens didinimas (2)

• Numatyti savivaldybėms teisę planuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir padidinti savivaldybių atsakomybę už gyventojų sveikatą.

• Parengti Valstybės savivaldybėms perduotai visuomenės sveikatos priežiūros funkcijai vykdyti reikalingų lėšų apskaičiavimo metodiką ir padidinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei pagerinti savivaldybių teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. 31

• Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa,

• patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964

• Teisės aktų registre TAR 2014-07-01• Identifikacijos kodas 2014-09403

Programos teisinis pagrindas

• Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 46 straipsnis

• Lietuvos sveikatos programą (toliau - Programą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas

• Programoje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo veiklos strategijos jiems pasiekti.

33

Pagrindinis (strateginis) tikslas

• Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai.

34

VIDUTINĖ BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖskirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio reikšmės

Europos regione sudaro: tarp vyrų - 17 m. , tarp moterų - 12 m.

MOTERŲ IR VYRŲ BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖ

LIETUVA

LIETUVA

Pagrindinio tikslo vertinimo rodikliai

1. Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė 2025 m. pasieks 77,5 metus.

2. Sumažės vidutinės būsimo gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų, ilgėjant vyrų vidutinei būsimo gyvenimo trukmei iki 8 metų.

37

Pirmasis programos tikslas

• Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę

atskirtį

38

Pirmajam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

1. Sumažinti skurdo lygį ir bedarbystę

2. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu

39

1 tikslo vertinimo rodikliai, matavimo vienetai ir jų reikšmės, duomenų šaltiniai

40

1. Mirtingumas dėl savižudybių 100 tūkst. Gyventojų, Eurostatas

2012 m.

31,03

2020 m.

19,5

2025 m.

12,0

2. Skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalis, procentais, Eurostatas

32,5 Sumažinti15 proc. nuo 2012 m. lygio

Pasiekti ES valstybių narių vidurkį

3. Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su ekonominiais sunkumais dalis, LSD

23 Sumažinti15 proc. nuo 2012 m. lygio

Sumažinti10 proc. nuo 2020 m. lygio

Antrasis Programos tikslas

• Sveikatai palanki fizinė darbo ir gyvenamoji aplinka

41

Antrajam Programos tikslui numatomi uždaviniai:

1. kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumo lygį;2. kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį; 3. mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių; 4. mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą.

42

Išorinės mirties priežastys, pagal lytį ir amžių

0

50

100

150

200

250

300

350

400

0

1–4

5–9

10–1

4

15–1

9

20–2

4

25–2

9

30–3

4

35–3

9

40–4

4

45–4

9

50–5

4

55–5

9

60–6

4

65–6

9

70–7

4

75–7

9

80–8

4

85 ir

vyr

esni

Mirusiųjų skaičius pagal lytį ir amžių. Išorinės mirties priežastys. Lietuva, 2011 m.

Vyrai Moterys43

Pavyzdys. Siekiant kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį, būtina:

1. užtikrinti gyventojų švietimą ir skatinti naudoti individualias apsaugos priemones;2. didinti plaukimo pamokų skaičių mokiniams; 3. tobulinti pirmosios medicinos pagalbos mokymą;4. stiprinti saugos tarnybų darbą masinėse poilsio vietose, gerinti gelbėtojų kvalifikaciją ir jų materialinį aprūpinimą;5. mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą, stiprinti prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių laikymosi priežiūrą ir kontrolę;6. remti savanoriškumą, verslo ir NVO pastangas plėtoti saugų laisvalaikį. 44

2 tikslo vertinimo rodikliai matavimo vienetai, jų reikšmės, duomenų šaltiniai

45

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2 ekvivalentas) tūkst. Tonų, Eurostatas

2012 m.

21 622

2020 m.

Stabilizuoti augimą

2025 m.


2. Gyventojų, teigiančių, kad jie kenčia nuo triukšmo, dalis (procentais), (Eurostat)

13,3 Sumažinti 5 procentais nuo 2012 m. lygio

Sumažinti 5 procentais nuo 2020 m. lygio

3. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių 100 tūkst. gyventojų (HI)

122,47 77,3 51,7

Trečiasis Programos tikslas

• Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą

46

Trečiajam Programos tikslui numatomi uždaviniai:

1.sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą;

2. skatinti sveikos mitybos įpročius;

3. ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius.

47

Pavyzdys. Siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą būtina:

1. užkardyti falsifikuotų alkoholinių gėrimų gamybą ir kontrabandą;2. ugdyti nepalankias visuomenės nuostatas falsifikuotų ir kontrabandinių gėrimų atžvilgiu;3. mažinti alkoholinių gėrimų paklausą ir vartojimą, taikant efektyvias mokslu pagrįstas PSO rekomenduojamas priemones, apimančias pardavimo vietų, laiko, alkoholinių gėrimų reklamos ribojimą;4. didinti alkoholinių gėrimų akcizą derinant su realiojo darbo užmokesčio bei infliacijos lygio pokyčiais;5. didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus;6. griežtinti atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių, ypač draudimo parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams, pažeidimus;7. organizuoti socialines prevencines kampanijas tikslinėms grupėms;8. pasitelkiant NVO, informuoti visuomenę apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai, plėtojant informavimą bei švietimą sveikos gyvensenos bei sveikatos klausimais 9. diegti ankstyvosios intervencijos programas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje;10. plėtoti asmenų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio, psichologinės, medicininės bei socialinės reabilitacijos paslaugas;11. skatinti visišką nepakantumą vairavimui išgėrus alkoholinių gėrimų;12. organizuoti pagalbą priklausomų nuo alkoholio asmenų šeimos nariams ir artimiesiems.

50

3 tikslo vertinimo rodikliai matavimo vienetai, jų reikšmės, duomenų šaltiniai (1)

51

1. Legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus, litrais absoliutaus alkoholio, LSD

2012 m.

13,0

2020 m.

9,5

2025 m.

8,5

2. Tabako suvartojimas vienam gyventojui per metus, cigarečių skaičius, LSD, Tyrimas

907Sumažinti tabako suvartojimą 3 procentais nuo 2012 m. lygio

Sumažinti tabako suvartojimą 3 procentais nuo 2020 m. lygio

3. Mirčių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo skaičius (abs. sk.), HI, LSD

95 Stabilizuoti augimą



52

4. Nutukusių vyrų dalis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus vyrų, procentais, Tyrimas

2012 m.

18

2020 m.


2025 m.


5. Nutukusių moterų dalis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus moterų procentais, Tyrimas

19 Stabilizuoti augimą


Ketvirtasis Programos tikslas

• Užtikrinti kokybiškesnę ir efektyvesnę sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius

53

Ketvirtajam Programos tikslui numatomi uždaviniai:

1. užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos priežiūros technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais;2. plėtoti sveikatos infrastuktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą;3. pagerinti motinos ir vaiko sveikatą;4. stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę;5. užtikrinti sveikatos priežiūrą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais.

54

Išlaidos sveikatos priežiūrai kaip Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, procentais

55

PSDF biudžeto ir BVP dinamika45

,0

43,9

46,0

48,9

52,4

57,2 63

,0 72,4 83

,2 99,2 11

1,9

92,0

95,3 10

6,4

112,

4

119,

4

1,94 1,83 1,83 1,87 1,92 2,10 2,39 2,89 3,41 4,00 4,58 4,47 4,69 4,79 4,52 4,12

4,34,2

4,0 3,8 3,7 3,73,8

4,0 4,1 4,0 4,1

4,9 4,9

4,5

4,0

3,5

0

20

40

60

80

100

120

140

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013planas

0

1

2

3

4

5

6

BVP (to meto kainomis), mlrd. Lt

PSDF biudžetas (vykdymas), mlrd. Lt

Procentas nuo BVP

mlrd. L

pro

c.


57

1.Kūdikių mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių Lietuvoje, HI

2012 m.

3,9

2020 m.


2025 m.


2. Šeimos gydytojų skaičius 10 tūkst. Gyventojų, HI 6,4 7,0 7,54

3. Slaugytojų skaičius (įskaitant akušerius) tenkančių vienam gydytojui skaičius, HI

1,75 2,0 Pasiekti ES valstybių narių vidurkį

4 Tikslo vertinimo rodikliai matavimo vienetai, jų reikšmės, duomenų šaltiniai (2)

58

3.Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 tūkst. Gyventojų, HI

2012 m.

451,1

2020 m.

368,7

2025 m.

310,4

4. Mirtingumas nuo piktybinių navikų, standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 tūkst. Gyventojų, HI

182,1 172,8 165,5

4 Tikslo vertinimo rodikliai matavimo vienetai, jų reikšmės, duomenų šaltiniai (3)

59

5.Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, procentais nuo BVP, LSD

2012 m.

6,7

2020 m.

7,5

2025 m.

8,0

6. Valdžios sektoriaus išlaidų dalis tarp visų sveikatos priežiūros išlaidų, procentais, LSD.

65,3 75 78

7. Išlaidų prevencijai ir visuomenės sveikatos priežiūrai dalis nuo einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų, procentais, LSD

1,1 2,0 3,0

Programos įgyvendinimas

• Programos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

• Programa įgyvendinama per: • Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją 2014–2020 metams;

• LRV 2014-03-26 nutarimu Nr. 293 patvirtintą 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto tarpinstitucinį veiklos planą „Sveikata visiems“

• Kitas programas: • Užimtumo didinimo 2014–2020 programa, patvirtintą LRV 2013-09-25 nutarimu Nr. 878 (Žin., 2013, Nr.

105-5154), • Valstybinė saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programa, patvirtinta LRV 2011-03-02 nutarimu Nr.

257 (Žin., 2011, Nr. 29-1368), • Valstybinė aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programa, patvirtintą LRV 2011-03-02 nutarimu Nr.

315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603), • Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, patvirtinta LRS Seimo 2012-11-06 nutarimu Nr.

XI-2375 (Žin., 2012, Nr. 133-6762), • kitus strateginio planavimo dokumentus, prisidedančius prie kompleksinės aplinkos sukūrimo gerai

visuomenės sveikatai užtikrinti.•

60

Tarp-institucinis veiklos planas ,,Sveikata visiems“

• Siekdama įgyvendinti 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontalųjį prioritetą ,,Sveikata visiems“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 293 (TAR, 2014-04-04, 2014-04113) patvirtino

• 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto ,,Sveikata visiems“ tarp-institucinį veiklos planą (TVP).

TVP ,,Sveikata visiems“ (1)

• Plano paskirtis - nustatyti nacionaliniu lygiu pagal skirtingus ūkio sektorius koordinuotas priemones, skirtas• visuomenės sveikatai stiprinti ir išsaugoti, • gyventojų sveikatos netolygumams mažinti, • sveikatą žalojančių veiksnių prevencijai,• ligų profilaktikai vykdyti, • sveikatai palankiai ir saugiai aplinkai kurti, • prieinamai, kokybiškai ir tvariai sveikatos sistemos

priežiūrai užtikrinti ir kitiems darbams atlikti

TVP ,,Sveikata visiems“ (2)

• šioms priemonėms įgyvendinti skirti asignavimai, kurie 2014-2020 metais leistų

• 2 metais pailginti Lietuvos gyventojų vidutinę sveiko gyvenimo trukmę, pagerintų jų gyvenimo kokybę,

• sumažinti esamus visuomenės sveikatos skirtumus. • Lietuvos gyventojų sveikata turi būti vertinama kaip

svarbus valstybės ekonomikos augimo veiksnys, todėl įgyvendinant principą "sveikata visose politikose" siekiama glaudesnio tarpžinybinio bendradarbiavimo sprendžiant visuomenės sveikatos klausimus.

TVP ,,Sveikata visiems“ įgyvendinimas

• Sveikatos apsaugos ministerija – koordinatorius• Dalyvaujančios institucijos:• Aplinkos ministerija• Energetikos ministerija• Kultūros ministerija• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija• Susisiekimo ministerija• Švietimo ir mokslo ministerija• Ūkio ministerija• Vidaus reikalų ministerija• Žemės ūkio ministerija

TVP ,,Sveikata visiems“ uždavinių ir priemonių pavyzdžiai (1)

• 1 uždavinys: skatinti sveiką gyvenseną ir jos kultūros formavimą

• 1.1. Priemonė: ugdyti sveiką gyvenseną, ekologinę savimonę švietimo ir ugdymo įstaigose

• Atsakinga institucija: Švietimo ir mokslo ministerija

• 2014-2020metams skiriami asignavimai: 20 000 litų


• 1 uždavinys: skatinti sveiką gyvenseną ir jos kultūros formavimą

• 3 priemonė: tęsti programos ,,Vaisių vartojimo skatinimas“ įgyvendinimą

• Atsakinga institucija: Žemės ūkio ministerija• 2014-2020metams skiriami asignavimai: 62 000

litų


• 2 uždavinys: kurti sveikatai palankią gyvenamąją, darbo ir mokymosi aplinką

• 2 priemonė: gerinti geriamojo vandens ir miestų oro kokybę

• Atsakinga institucija: Aplinkos ministerija• 2014-2020metams skiriami asignavimai: 392 000

litų• Veiklos: vandens gerinimo įrenginių statyba ir

renovavimas, vandens tiekimo tinklų plėtra ir renovavimas, gatvių valymo technologijų atnaujinimas Lietuvos miestuose

Tarp-institucinis veiklos planas ,,Regioninė plėtra “

• Siekdama įgyvendinti 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontalųjį prioritetą ,,Regioninė plėtra“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 patvirtino

• 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto ,,Regioninė plėtra“ TVP

TVP ,,Regioninė plėtra “ įgyvendinimas

• Vidaus reikalų ministerija – koordinatorius• Dalyvaujančios institucijos:• Aplinkos ministerija• Energetikos ministerija• Kultūros ministerija• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija• Susisiekimo ministerija• Sveikatos apsaugos ministerija• Švietimo ir mokslo ministerija• Ūkio ministerija• Vidaus reikalų ministerija• Žemės ūkio ministerija

TVP ,,Regioninė plėtra “ SAM vykdoma priemonė, pavyzdys (1)

• Tikslas: užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą• Uždavinys: didinti viešųjų ir administracinių

paslaugų kokybę ir prieinamumą • Priemonė: gerinti pirminės sveikatos priežiūros ir

visuomenės sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą

• 2014-2020metams skiriami asignavimai: 150 000 litų

TVP ,,Regioninė plėtra “ SAM vykdoma priemonė, pavyzdys (2)

• Priemonės veiklos: pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų (pirminės sveikatos priežiūros, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių ir kitų) ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimas (įskaitant poilsio zonų įrengimą, teritorijos apželdinimą ir panašiai, specializuotų transporto priemonių įsigijimą);

• tiksliniai veiksmai, skirti pasirinktoms tikslinėms teritorijoms, kurios išsiskiria dideliais gyventojų sveikatos būklės netolygumais, palyginti su visa Lietuva; sveikatos paslaugų teikimo ir jų prieinamumo tikslinėms grupėms gerinimo veiksmai.

Šaltiniai:

• www.hi.lt;• www.stat.gov. Lt• Review of social determinants and health divide in the WHO European Region:

executive summary, 2013, WHO• Valstybės pažangos strategija ,,Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Seimo 2012-05-15 nutarimu Nr. XI-2015 ,• 2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012-11-28 nutarimu Nr. 1482, • Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Seimo 2012-12-13 nutarimu Nr. XII-51, • Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo

2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964; • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 293 patvirtintas

2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto ,,Sveikata visiems“ tarpinstitucinis veiklos planas;

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 patvirtintas 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto ,,Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas .

http://www.hi.lt/

http://www.stat.gov/

Documents

Sveikatos netolygumų mažinimas –Lietuvos sveikatos politikos prioritetinė kryptis