PARAMOS KAIMO PLĖTRAI 2014-2020 M. REGLAMENTAVIMAS

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės ūkio Fondo kaimo plėtrai

(EŽŪFKP) lėšomis

ESMINĖS NUOSTATOS TAIKOMOS LEADER PROGRAMAI

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijosKaimo plėtros departamento

Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistėIlona Sadovskaitė

2012 m. kovo 22 d.

2

ELEMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO SCHEMA

Bendrasis strateginis dokumentas (BSD), atspindintis strategijos “Europa 2020” tikslus

Nacionalinės valstybių narių plėtros strategijos, atspindinčios BSD

Kaimo plėtros politikaKitos ES politikos (sanglaudos,

žuvininkystės politikos)

Kaimo plėtros programos:

Tikslai / prioritetaiUždaviniai

Priemonių rinkiniai

3

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS TIKSLAI (4 str.)

Parama kaimo plėtrai, kaip BŽŪP dalis, padeda siekti šių tikslų:

1. žemės ūkio konkurencingumo didinimo,

2. tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų,

3. subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros.

4

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS PRIORITETAI (5 str.)

2007 – 2013 m. laikotarpiu – politikos įgyvendinimo kryptys:

I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“;

II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“;

III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“;

IV kryptis „LEADER metodo įgyvendinimas“ ;

V kryptis „Techninė pagalba“.

2014 – 2020 m. laikotarpiu – Sąjungos kaimo plėtros prioritetai:

1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse;

2. didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą;

3. skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje;

4. atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas;

5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose;

6. skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

5

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS I-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

1. Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) inovacijų skatinimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse,

b) žemės ūkio bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui,

c) mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimui

6

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS II-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

2. Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) ūkių, kurie susiduria su didelėmis struktūrinėmis problemomis, visų pirma ūkių, kurių dalyvavimo rinkoje laipsnis mažas, tam tikrų sektorių į rinką orientuotų ūkių ir ūkių, kuriems reikalingas žemės ūkio veiklos įvairinimas, restruktūrizavimo palengvinimui,

b) kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje palengvinimui.

7

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS III-IASIS PRIORITETAS (5 str.)

3. Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) geresniam pirminės produkcijos gamintojų integravimui į maisto grandinę taikant kokybės schemas, populiarinant gamintoją vietos rinkose ir trumpose tiekimo grandinėse, gamintojų grupėse ir tarpšakinėse organizacijose,

b) ūkių rizikos valdymo rėmimui.

8

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS IV-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių būklei,

b) vandentvarkos gerinimui,

c) dirvožemio valdymo gerinimui.

9

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS V-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimui,

b) energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumui didinimui,

c) atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimui bioekonomikos tikslais,

d) žemės ūkyje išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui,

e) anglies dioksido sekvestracijos žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimui.

10

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS VI-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) veiklos įvairinimo, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo lengvinimui,

b) vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui,

c) prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtrai, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.

11

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI NUMATOMOS PRIEMONĖS (III antraštinė dalis)

1. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15 str.);

2. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (16 str.);

3. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos (17 str.);

4. Investicijos į materialųjį turtą (18 str.);

5. Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19 str.);

6. Ūkio ir verslo plėtra (20 str.);

6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui;

6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas;

6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas.

7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (21 str.);

8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (22 str.);

8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.);8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24

str.);8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių

įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.);

8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.);

8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir prekybą (27 str.).

9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.);10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.);11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.);12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva

susijusios išmokos (31 str.);13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar

kitokių specifinių kliūčių (32 str.);13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų

specifinių kliūčių, nustatymas (33 str.);14. Gyvūnų gerovė (34 str.);15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų

išsaugojimas (35 str.);16. Bendradarbiavimas (36 str.);17. Rizikos valdymas (37 str.);18. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.);19. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų

ir su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.);20. Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.);21. LEADER programa (II antraštinė dalis, 2 skirsnis)

12

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI NUMATOMOS PRIEMONĖS:

LEADER PROGRAMA (II ANTRAŠTINĖ DALIS, 2 SKIRSNIS) LEADER principai išlieka aktualūs ir 2011–2020 m. programavimo laikotarpiu, nes būtent jie skatina kaimo plėtrą.

LEADER – privalomas visų valstybių nacionalinėms kaimo plėtros programoms. Jam turi būti skirta ne mažiau kaip 5 proc. nacionalinės kaimo plėtros programos lėšų.

LEADER strategijų tikslas – siekti vieno ar kelių BSP tikslų įgyvendinimo, t. y. reglamentas nenustato konkrečių priemonių strategijoms įgyvendinti.

Iššūkiai:• Europos Komisija siūlo galimybę kurti ir įgyvendinti strategijas, finansuojamas iš kelių ES fondų

(EŽŪFKP, EŽF, ESF, ERPF, SF). Valstybė narė turi apsispręsti, ar ir kaip vyks bendradarbiavimas, funkcijų ir atsakomybės pasidalinimas tarp valdymo institucijų/mokėjimo agentūrų?• reglamentas nedraudžia įtraukti miesto bendruomenes į vietos veiklos grupių (VVG) veiklą . Valstybė narė

turi apsispręsti, ar numatys galimybę kurti naujo tipo VVG (įtraukiant miesto viešąjį-privatųjį sektorių)?

Remiamos veiklos:• parama strategijų parengimui (pvz. mokymai, studijos, tyrimai, reikalingi strategijai parengti;• parama strategijų įgyvendinimui;• parama strategijos administravimui, veiklos viešinimui – iki 25 proc. strategijai įgyvendinti skirtų lėšų. Šiai

veiklai siūlomas avansas iki 50 proc.;• parama bendradarbiavimui (teritoriniam ir tarptautiniam (įskaitant ikiprojektinę veiklą). Remiama veikla

diegianti naujoves įvairiame kontekste: socialiniame, ekonominiame, aplinkosauginiame.

13

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI SKIRTI TINKLAI:

VIETOS INOVACINIO BENDRADARBIAVIMO KAIMO VIETOVĖSE APDOVANOJIMAS (IV skyrius, 56 STR.)

Apdovanojimas už inovatyvius ir vietos bendradarbiavimo projektus kaimo vietovėse skiriamas projektams, kuriuos vykdo bent du ūkio subjektai, įsikūrę skirtingose ES valstybėse narėse ir įgyvendinantys inovacinius, vietos lygmens projektus.

Europos Komisija kasmet skelbia kvietimą teikti paraiškas. Kvietimas teikti paraiškas yra skirtas tiek VVG, tiek pavieniams ūkio subjektams, bendradarbiaujantiems įgyvendinant konkretų projektą, vykdomą ne ilgiau kaip dvejus metus.

Paraiškos teikiamos nacionaliniam kaimo tinklui.

Kiekvienais metais nacionalinis kaimo tinklas atrenka ne daugiau kaip 10 paraiškų ir jas perduoda Europos Komisijai, kuri atrenka 50 laimėjusių projektų.

Didžiausia apdovanojimo suma vienam projektui neturi viršyti 100 000 EUR.

14

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI SKIRTOS FINANSINĖS NUOSTATOS

EŽŪFKP įnašo dydis negali viršyti 85 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Ne mažiau kaip 5 proc. viso kaimo plėtros programai numatyto EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER programai;

Ne mažiau kaip 25 proc. kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo turi būti skirta klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones.

EŽŪFKP lėšomis finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu;

Reikalavimus finansavimui gauti atitinka tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo kompetentingai institucijai, išskyrus bendrąsias sąnaudas.

15

BŽŪP PO 2013 – TVARKARAŠTIS

Viešos konsultacijos

Konferencija

Komunikatas dėl BŽŪP po 2013

2010 (n-4) 2011 (n-3) 2012 (n-2) 2013 (n-1) 2014 (n)

Nau

jos

poli

tiko

s įg

yven

din

imas

Teisinių pasiūlymų pristatymas / publikavimas

Derybos, prasidėsiančios EP ir ES Taryboje

Derybos su EP ir ES Taryba dėl teisinių pasiūlymų

Programinių dokumentų projektų rengimas

AČIŪ UŽ DĖMESĮ AČIŪ UŽ DĖMESĮ !!

16