„VISUOMENĖS SVEIKATOS NETOLYGUMAI“

2019, NR. 6(39)

Savivaldybės vykdo visuomenės

sveikatos priežiūros veiklą, kurią

sudaro trys esminės dalys:

įvertinimas (stebėsena ir tyrimai),

politikos formavimas, vystymas ir

įgyvendinimas (1 pav.).

1 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos dalys

Įvertinimas (stebėsena ir

tyrimai)

Politikos formavimas (informavimas, mokymas,

įgalinimas, politikos vystymas)

Įgyvendinimas (teisėkūra, paslaugų

teikimas, darbo jėgos užtikrinimas,

vertinimas

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS

PRIORITETAI: STEBĖSENOS DUOMENŲ SVARBOS,

FORMUOJANT SAVIVALDOS SVEIKATOS

STRATEGIJĄ, VERTINIMAS

Tikslas – nustatyti Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose

iškeltų prioritetinių sveikatos problemų ryšį su savivaldybės planuojamomis sveikatos

strategijos veiklomis.

Savivaldybės strateginis

plėtros planas – ilgesnės kaip 3

metų trukmės strateginio

planavimo dokumentas, skirtas

aplinkos, socialinei ir

ekonominei raidai savivaldybės

teritorijoje numatyti.

Visuomenės sveikatos rodiklių, charakterizuojančių gyventojų sveikatos būklę, bei

jiems darančius įtaką veiksnių nuolatinė stebėsena, vertinimas ir analizė naudingi

numatant ir planuojant veiksmingas priemones gerinant visuomenės sveikatą ir

gyvenimo kokybę tiek Lietuvoje, tiek atskiroje savivaldybėje.

Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsena padeda valstybei įgyvendinti teisę į

sveikatos apsaugą, gali tikslingai pakreipti valstybės politikos prioritetus ir valdomus

išteklius.

Pagrindinis atliekamos stebėsenos produktas / rezultatas – tai informacija veiksmams /

intervencijoms atlikti.

Strateginis planavimas

savivaldybėje – procesas, kurio

metu nustatomos veiklos

kryptys ir būdai, kaip vykdyti

savivaldybės misiją, pasiekti

numatytus tikslus ir rezultatus,

veiksmingai panaudojant

finansinius, materialinius ir

žmogiškuosius išteklius.

Savivaldybės strateginis

veiklos planas – 3 metų

trukmės strateginio planavimo

dokumentas, detalizuojantis

savivaldybės strateginio plėtros

plano ir savivaldybės atskirų

ūkio šakų (sektorių) plėtros

programų tikslų ir uždavinių

įgyvendinimą, kuris sudaromas

atsižvelgiant į planuojamus

savivaldybės finansinius ir

žmogiškuosius išteklius.

Panaudojant visuomenės sveikatos stebėsenos rezultatus, turėtų būti formuojama

sveikatos politika bei planuojamos priemonės, siekiant pagerinti visuomenės sveikatą. Ši

veikla apima informavimą ir mokymą, pajėgumų telkimą ir politikos krypčių nustatymą.

Nusprendus, kuria kryptimi ir kaip reikia gerinti visuomenės sveikatą, atliekami politikos

įgyvendinimo veiksmai: tvirtinamos naujos teisės aktų nuostatos, užtikrinama darbo jėga

ir paslaugų teikimas bei atliktų veiksmų vertinimas. Toliau stebima, kaip keičiasi

visuomenės sveikatos būklė, – vėl vyksta jos vertinimas ir ciklas kartojamas.

Lietuvoje skelbiamų ryšio tarp stebėsenos duomenų ir

savivaldybės sveikatos strateginio planavimo vertinimų

nebuvo rasta.

METODAI

Vertinimui naudoti šie savivaldybių dokumentai:

• visuomenės sveikatos stebėsenos 2014–2016 m. ataskaitos – analizuojamos

jose nustatytos prioritetinės sveikatos sritys;

• savivaldybių strateginiai planavimo dokumentai 2011–2028 m.: strateginiai

plėtros planai, strateginiai veiklos planai – analizei naudojama tik sveikatai skirta sritis.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje numatyti strategijos įgyvendinimo

vertinimo rodikliai ir jų reikšmės, kasmet vertinamos ir stebimos Higienos instituto

specialistų.

Šis sąrašas sudarytas remiantis Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje (toliau –

LSS) numatytais uždaviniais, rodikliai pritaikyti Lietuvos savivaldybėms. Rodiklių

stebėsena atliekama kiekvienoje savivaldybėje ir, remiantis minėtu sąrašu, savivaldybės

išskiria prioritetines sveikatos sritis.

Prioritetinės sritys savivaldybėse išskirtos atsižvelgus į „šviesoforo“ principu suskirstytus

visų Lietuvos savivaldybių rodiklius. Raudonoje zonoje atsidūrė tų savivaldybių rodikliai,

kurie, lyginant su Lietuvos vidurkiu, didesni blogąja prasme.

0. Neišskirta prioritetinė sritis / nenumatytos

priemonės sveikatos sričiai;

1. Geresnė sveikata bei ilgesnė gyvenimo trukmė;

2. Skurdo lygis ir nedarbas, sveikatos netolygumai;

3. Socialinė ekonominė gyventojų diferenciacija šalies

ir bendruomenių lygmeniu;

4. Saugios darbo ir sveikos buities sąlygos, prekių ir

paslaugų vartotojų saugumas;

5. Palankios sąlygos saugiai leisti laisvalaikį;

6. Avaringumas ir traumų kelių eismo įvykiuose

skaičius;

7. Oro, vandens ir dirvožemio užterštumas, triukšmas;

8. Alkoholinių gėrimų, tabako vartojimas, neteisėtas

narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas ir

prieinamumas;

Remiantis LSS strateginiu tikslu ir uždaviniais, numatytais jam įgyvendinti bei analizuotais

savivaldybių stebėsenos ir strateginiais planavimo dokumentais, sudaryta 17 kategorijų

(sveikatos sričių). Joms priskirtos stebėsenos ataskaitose nustatytos prioritetinės sritys bei

savivaldybių strateginiuose dokumentuose numatytos priemonės sveikatos sričiai:

Duomenų vaizdavimui naudotas grafinis dviejų ar daugiau kokybinių kintamųjų duomenų

vaizdavimo metodas – mozaika (angl. Mosaic plot, taip pat žinoma kaip Marimekko

diagrama). Tai daugialypis plotelių išsidėstymas, kuris leidžia apžvelgti bendrą duomenų

vaizdą ir atpažinti ryšius tarp skirtingų kintamųjų. Nepriklausomumą rodo visų kategorijų

dėžučių (plotelių) išsidėstymas tokiu pačiu pločiu ir aukščiu. Mozaikų plotai proporcingi tos

kategorijos stebėjimų skaičiui.

Duomenų vaizdavimui šiuo metodu naudotas JMP statistinis duomenų paketas (versija

Grafikai sudaryti naudojant Mosaic plot metodą. Šiuose grafikuose pateikiamas kategorijos

išskyrimo dažnis: x ašyje pateikiamas kategorijos išskyrimo santykis tarp dviejų kintamųjų

(tarp stebėsenos ataskaitų ir strateginių planavimo dokumentų); y ašyje plotelio aukštis

atspindi, kaip dažnai kategorija išskirta savivaldybių stebėsenos ataskaitose ar

strateginiuose dokumentuose.

9. Sveikos mitybos įpročiai;

10. Optimalūs fizinio aktyvumo įpročiai;

11. Sveikatos sistemos tvarumas ir kokybė, plėtojant

sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas

mokslo įrodymais;

12. Sveikatos infrastuktūra ir sveikatos priežiūros

paslaugų kokybė, sauga, prieinamumas ir į pacientą

orientuota sveikatos priežiūra;

13. Motinos ir vaiko sveikata;

14. Neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė;

15. Visuomenės sveikatos biuro darbo užtikrinimas;

16. Visuomenės nuostatų bei gyvenimo įgūdžių

formavimas;

17. Kita.

Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos 2014–2016 m. ataskaitose

keliamų prioritetinių sveikatos problemų vertinimas

Analizuojant 30-ies savivaldybių visuomenės sveikatos

stebėsenos ataskaitas išskirta 270 kintamųjų, suskirstytų į

prioritetines sveikatos stebėsenos sritis, iš jų dažniausios:

• Neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė – 23,3 proc.

• Skurdo lygis ir nedarbas – 11,9 proc.

• Motinos ir vaiko sveikata – 11,5 proc.

• Socialinė ekonominė gyventojų diferenciacija šalies ir

bendruomenių lygmeniu – 10,7 proc.

• Alkoholinių gėrimų, tabako vartojimas, neteisėtas

narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas ir

prieinamumas – 10,7 proc.

Kitos prioritetinės sveikatos stebėsenos sritys tarp analizuotų

savivaldybių mažiau dažnos: 7,8 proc. sudarė saugios darbo ir sveikos

buities sąlygos, prekių ir paslaugų vartotojų saugumas; 5,2 proc. –

avaringumas ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičius; 4,4 proc. –

sveikatos infrastruktūra ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, sauga,

prieinamumas ir į pacientą orientuota sveikatos priežiūra; 4,1 proc. –

palankios sąlygos saugiai leisti laisvalaikį; 1,9 proc. – sveikatos sistemos

tvarumas ir kokybė, išplėtotos sveikatos technologijos, kurių

efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais.

Naudojant Mosaic plot duomenų vaizdavimo metodą, prioritetinių sveikatos sričių savivaldybių

2014–2016 m. stebėsenos ataskaitose pasiskirstymas laukeliais pateikiamas žemiau esančiame

paveikslėlyje.

2014 m. savivaldybės, kurių prioritetinės sveikatos sritys priskirtos neinfekcinių ligų

prevencijos ir kontrolės stiprinimo kategorijai (14), dažniausiai kaip probleminius

rodiklius išskyrė sergamumą ar mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. O daugiau

nei pusė analizuotų savivaldybių (17) priskirtos neinfekcinių ligų prevencijos ir

kontrolės stiprinimo kategorijai (14).

2015 m. situacija dėl neinfekcinių ligų šiek tiek pakito – 18 savivaldybių bent vieną iš

prioritetinių sričių išskyrė šią sritį. 2016 m. neinfekcinių ligų problema savivaldybėse

išliko – 15 savivaldybių bent vieną prioritetinę sveikatos sritį išskyrė neinfekcines

ligas. Į šią kategoriją taip pat įtraukiamas dalyvavimas prevencinėse patikros

programose.

2 pav. Prioritetinių sveikatos sričių savivaldybių 2014–2016 m. stebėsenos ataskaitose

pasiskirstymas (proc.) naudojant Mosaic plot metodą

(Skaičių reikšmės: nėra – 0, sveikesni gyventojai – 1, skurdas – 2, socialinė ekonominė atskirtis – 3, saugios darbo sąlygos –

4, saugus laisvalaikis – 5, avaringumas ir traumos – 6, aplinkos tarša, triukšmas – 7, alkoholio ir kt. vartojimas – 8, mitybos

įpročiai – 9, fizinio aktyvumo įpročiai – 10, sveikatos sistemos tvarumas – 11, sveikatos infrastruktūra – 12, motinos ir vaiko

sveikata – 13, neinfekcinės ligos – 14, VSB darbas – 15, nuostatų ir įgūdžių formavimas – 16, kita – 17).

Priemonių, skirtų savivaldybės gyventojų sveikatos problemų sprendimui

savivaldybių 2011–2028 m. strateginiuose planavimo dokumentuose, vertinimas

Išanalizavus 30-ies savivaldybių

strateginius plėtros ir veiklos planus,

išrinktos ir suskirstytos į kategorijas 387

priemonės (uždaviniai), numatytos

įgyvendinti tikslus, skirtus sveikatos plėtrai

ar programos tikslų įgyvendinimui. Didžioji

dalis, t. y. 160 priemonių (41,3 proc.),

skirtos sveikatos infrastruktūrai gerinti (12

kategorija). Taip pat viena dažniausių

strateginiuose savivaldybių dokumentuose

numatytų priemonių visuomenės sveikatos

biuro darbo užtikrinimas. Ši kategorija (15)

išskirta išanalizavus 113 uždavinių.

Trečioje vietoje pagal dažnumą strateginių

dokumentų uždaviniuose išskirtos priemonės

socialinei ir ekonominei atskirčiai mažinti (3

kategorija). Savivaldybių strateginiuose planuose

dėmesio neskirta saugioms darbo sąlygoms (4

kategorija), saugiam laisvalaikiui (5 kategorija),

avaringumui mažinti (6 kategorija), mitybos įpročių

gerinimui (9 kategorija) bei sveikatos sistemos

tvarumui ir kokybei, plėtojant sveikatos

technologijas (11 kategorija). Tuo tarpu stebėsenos

ataskaitose šioms sritims skirta dėmesio nuo 1,1

iki 7,4 proc. Šių prioritetinių sveikatos sričių

(kategorijų) pasiskirstymas vaizduojamas Mosaic

plot metodu 3 pav.

3 pav. Lietuvos savivaldybių 2011–2028 m. strateginiuose planavimo dokumentuose numatomų

sveikatos plėtros ir veiklos sričių dažnis (proc.)., naudojant Mosaic plot metodą.

(Kategorijos: nėra – 0, sveikesni gyventojai – 1, skurdas – 2, socialinė ekonominė atskirtis – 3, saugios darbo sąlygos – 4,

saugus laisvalaikis – 5, avaringumas ir traumos – 6, aplinkos tarša, triukšmas – 7, alkoholio ir kt. vartojimas – 8, mitybos

įpročiai – 9, fizinio aktyvumo įpročiai – 10, sveikatos sistemos tvarumas – 11, sveikatos infrastruktūra – 12, motinos ir

vaiko sveikata – 13, neinfekcinės ligos – 14, VSB darbas – 15, nuostatų ir įgūdžių formavimas – 16, kita – 17).

Ryšio tarp savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose nustatytų

prioritetinių gyventojų sveikatos problemų ir planuojamų vykdyti sveikatos

gerinimo veiksmų vertinimas

Lyginant ir ieškant sąsajų tarp prioritetinių sveikatos sričių (kategorijų)

pasiskirstymo pagal išskyrimo dažnį savivaldybių dokumentuose (stebėsenos

ataskaitos – stebėsena ir strateginiai dokumentai – veiksmas) nustatyta, kad

dažniausiai išskirtos prioritetinės sveikatos sritys savivaldybių dokumentuose

skyrėsi. Stebėsenos ataskaitose vyraujanti neinfekcinių ligų profilaktikos ir

kontrolės sritis (14 kategorija), strateginiuose planavimo dokumentuose

priskirta tik 0,3 proc. dažnumu. Grafike matyti, kad dažniausiai išskirtos

sveikatos sritys išsiskyrė aukštesniais stulpeliais (4 pav.).

4 pav. Prioritetinių sveikatos sričių (kategorijų) pasiskirstymas savivaldybių dokumentuose

(visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose ir savivaldybių strateginiuose

dokumentuose) pagal išskyrimo dažnį.

(Kategorijų reikšmės: nėra – 0, sveikesni gyventojai – 1, skurdas – 2, socialinė ekonominė atskirtis – 3, saugios

darbo sąlygos – 4, saugus laisvalaikis – 5, avaringumas ir traumos – 6, aplinkos tarša, triukšmas – 7, alkoholio ir

kt. vartojimas – 8, mitybos įpročiai – 9, fizinio aktyvumo įpročiai – 10, sveikatos sistemos tvarumas – 11,

sveikatos infrastruktūra – 12, motinos ir vaiko sveikata – 13, neinfekcinės ligos – 14, VSB darbas – 15, nuostatų

ir įgūdžių formavimas – 16, kita – 17)

Analizuojant, kaip priemonės, numatytos

sveikatos sritims, pereina į kitus, smulkesnius ir

trumpesnio laikotarpio planavimo dokumentus

(veiklos planus), pastebėta, kad 3 kategorija –

socialinė ekonominė atskirtis – kaip prioritetinė

sritis savivaldybių stebėsenos ataskaitose sudarė

10,7 proc., lyginant su visomis sritimis. Ši sritis

atsispindėjo ir planavimo dokumentuose –

plėtros planuose sudarė 20,5 proc. (plėtros

planuose išskirtų priemonių), veiklos planuose –

9,4 proc. (veiklos planuose išskirtų priemonių) (5

pav.). 12 kategorija (sveikatos infrastruktūros

gerinimas) stebėsenos ataskaitose sudarė 4,4

proc., savivaldybių plėtros planuose – 43,2 proc.,

veiksmų planuose – 40,9 proc.

Nustatyta, kad išskirtoms stebėsenos ataskaitose

sveikatos sritims – geresnė sveikata, saugios

darbo sąlygos, saugus laisvalaikis, avaringumas ir

traumos, sveikos mitybos įpročiai ir sveikatos

sistemos tvarumas – nenumatyta priemonių

plėtros ar veiklos planuose. Neinfekcinių ligų

prevencija ir kontrolė išskirta stebėsenos

ataskaitose ir plėtros planuose, tačiau

neplanuojant priemonių veiklos planuose. Taip

pat paminėtina, kad skurdo lygis ir nedarbas,

aplinkos tarša bei triukšmas, alkoholio ir kt.

vartojimas, motinos ir vaiko sveikata – išskirtos

stebėsenos ataskaitose ir savivaldybių veiklos

planuose, neplanuojant priemonių plėtros

planuose.

4,7

0,5

9,8

0,3

6,7

1,00,5

7,2

2,31,0

2,3

31,5

1,3

22,5

1,6

6,7

5,6

1,1

11,910,7

7,84,1 5,2

0,4

10,7

1,1 1,94,4

11,5

23,3

0,40

5

10

15

20

25

30

35

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

Pro

c.

Kategorijos

Plėtros planas Veiksmų planas Stebėsena

5 pav. Prioritetinių sveikatos sričių (kategorijų) pasiskirstymas savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos

ataskaitose ir savivaldybių strateginiuose dokumentuose pagal dažnį (proc. ).

(Kategorijų reikšmės: nėra – 0, sveikesni gyventojai – 1, skurdas – 2, socialinė ekonominė atskirtis – 3, saugios darbo sąlygos – 4, saugus

laisvalaikis – 5, avaringumas ir traumos – 6, aplinkos tarša, triukšmas – 7, alkoholio ir kt. vartojimas – 8, mitybos įpročiai – 9, fizinio

aktyvumo įpročiai – 10, sveikatos sistemos tvarumas – 11, sveikatos infrastruktūra – 12, motinos ir vaiko sveikata – 13, neinfekcinės ligos –

14, VSB darbas – 15, nuostatų ir įgūdžių formavimas – 16, kita – 17)

Savivaldybės stebėsenos ataskaitų rengėjams (visuomenės sveikatos biurams)

• Gerinti visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų kokybę. Jos turėtų būti naudojamos tolimesnei

sveikatos politikai formuoti.

Savivaldybių administracijai

• Plačiau naudoti visuomenės sveikatos stebėsenos duomenis formuojant sveikatos politiką bei didinti

tarpinstitucinį bendradarbiavimą, apsvarstant galimybę VSB atstovui labiau įsitraukti planuojant

prioritetinių sveikatos sričių gerinimo priemones.

• Kelti darbuotojų kvalifikaciją strateginių planavimo dokumentų rengimo srityje.

HIGIENOS INSTITUTO

Sveikatos informacijos centro

Biostatistinės analizės skyrius

www.hi.lt, tel. (8 5) 277 3302

Parengė

Žilvinė Našlėnė

El. p. zilvine.naslene@hi.lt

IŠVADOS

REKOMENDACIJOS

1. 2014–2016 m. savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų duomenimis,

pagrindinės analizuotose savivaldybėse vyraujančios prioritetinės sveikatos sritys buvo šios:

neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė – 23,3 proc., skurdo lygis ir nedarbas – 11,9 proc.,

motinos ir vaiko sveikata – 11,5 proc.

2. Didžioji dalis strateginiuose savivaldybių planavimo dokumentuose numatytų priemonių

skirtos sveikatos infrastruktūrai gerinti – 41,3 proc., VSB darbo užtikrinimui – 29,2 proc.,

socialinei ekonominei atskirčiai mažinti – 11,9 proc.

3. Išanalizavus visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų apie gyventojų sveikatą naudojimą

strateginiuose planavimo dokumentuose ir numatant tolimesnes priemones, padėsiančias

gerinti gyventojų sveikatą, didžiojoje dalyje analizuotų savivaldybių (21 iš 30) nustatytas

silpnas ar vidutinis priklausomumas tarp stebėsenos ataskaitose ir savivaldybių strateginio

planavimo dokumentuose išskirtų prioritetinių sveikatos sričių.