KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETASKAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Visuomenės sveikatos vadybos katedra Daiva Mačionytė TELEKOMUNIKACIJŲ ĮMONĖJE …

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Visuomenės sveikatos vadybos katedra

Daiva Mačionytė

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮMONĖJE DIRBANČIŲJŲ

PROFESINIAI IR NEPROFESINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI,

DARBO SĄLYGOS BEI SĄSAJOS SU SVEIKATA

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

Prof. habil.dr. Abdonas Tamošiūnas

KAUNAS, 2009

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮMONĖJE DIRBANČIŲJŲ PROFESINIAI IR

NEPROFESINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI, DARBO SĄLYGOS BEI SĄSAJOS SU

SVEIKATA

Daiva Mačionytė

Mokslinis vadovas Prof. habil.dr. Abdonas Tamošiūnas

Kauno medicinos universitetas, visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.

Kaunas; 2009. 130 p.

Darbo tikslas - ištirti telekomunikacijų įmonėje dirbančiųjų profesinius ir

neprofesinius rizikos veiksnius, darbo sąlygas bei sąsajas su sveikata.

Uždaviniai.

1. Ištirti skambučių centro darbuotojų gyvensenos rizikos veiksnius bei požiūrį į

sveikatos stiprinimą.

2. Atlikti subjektyvų darbo sąlygų, darbo organizavimo ir profesinių rizikos veiksnių

vertinimą.

3. Nustatyti pagrindinius nusiskundimus sveikata bei jų ryšį su darbo sąlygomis.

4. Pateikti pasiūlymų darbo sąlygų skambučių centre gerinimui bei sveikatos darbe

stiprinimui.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2009 m. vasario mėnesį. Tyrime dalyvavo 159

Kauno skambučių centre dirbančių konsultantų, kurių darbo specifika – klientų aptarnavimas

ir pardavimai telefonu. Tyrime buvo taikytas analitinis – aprašomasis metodas, momentinė

anoniminė anketinė apklausa. Anketa buvo sudaryta iš penkių dalių, apimančių demografinius

duomenis, gyvenseną, darbo sąlygas, sveikatą ir sveikatos stiprinimą. Statistinei duomenų

analizei taikyti aprašomosios statistikos ir statistinių išvadų metodai. Anketinės apklausos

duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Excel XP ir SPSS 16.0 for Windows

programų paketus.

Rezultatai: Pagrindiniai kenksmingi veiksniai, su kuriais susiduria savo darbe, ir

kuriuos nurodė skambučių centro darbuotojai yra fiksuota darbo poza, regėjimo įtampa, balso

stygų nuolatinis įtempimas, elektromagnetinė spinduliuotė, stereotipiniai darbo judesiai,

akustinis triukšmas, klausos analizatorių įtampa, monotonija, aukšti darbo reikalavimai bei

triukšmas darbe. Pusė skambučių centro darbuotojų darbo sąlygas vertina vidutiniškai.

Užkimęs balsas (74,5 proc.), galvos skausmas (74,5 proc.), nugaros skausmai (60,9 proc.),

regos susilpnėjimas (60,0 proc.), dažna nuotaikų kaita (42,7 proc.) bei klausos diskomfortas –

3

tai dažniausi respondentų nusiskundimai sveikata, susiję su darbu per pastaruosius 12 mėn.

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbo stažo ir su darbu susijusių ligų bei

statistiškai reikšmingos darbe veikiančių kenksmingų veiksnių sąsajos su nusiskundimais

sveikata. Stresas statistiškai reikšmingai siejasi su psichologine įtampa darbe bei aukštais

darbo reikalavimais. Rezultatai rodo, kad tiriamieji darbe patiria tiek fizinį, tiek psichologinį

nuovargį.

Išvados. Nustatyta, kad skambučių centro darbuotojams nėra būdinga sveika

gyvensena ir sveikatą stiprinanti elgsena. Darbe respondentus labiausiai veikia regėjimo

sistemos apkrovimas, sėdima suvaržyta poza, kompiuterio spinduliuotė, klausos bei balso

įtampa. Skambučių centro darbuotojų nusiskundimai yra specifiniai ir susiję su darbo

pobūdžiu.

Praktinės rekomendacijos. Subjektyvaus darbo sąlygų vertinimo analizė,

respondentų nusiskundimai sveikata, fizinis ir psichologinis nuovargis po darbo parodė, kad

skambučių centre darbo sąlygos nėra optimalios ir reikia jas koreguoti: vykdyti sveikatos

stiprinimo darbe programas, gerinti darbo sąlygas bei taikyti tokius darbo organizavimo

principus, kurie atitiktų realias darbuotojų fizines ir protines galimybes.

Raktiniai žodž iai. Skambučių centras, profesiniai ir neprofesiniai rizikos veiksniai,

darbo sąlygos, sveikata.

4

SUMMARY

Management of Public Health

PROFESSIONAL AND NONPROFESSIONAL RISK FACTORS OF WORKERS AT

THE ENTERPRISE OF TELECOMMUNICATIONS AND THEIR LINKS WITH

HEALTH

Daiva Mačionytė

Supervisor Abdonas Tamošiūnas, Dr. Habil Professor

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of

Medicine. Kaunas; 2009. 130 p.

The aim of the study was to analyze professional and nonprofessional risk factors of

workers at the enterprise of telecommunications, their work conditions and their links with

health.

Objectives.

1. To analyze the lifestyle risk factors of call center workers and their attitudes towards

the enhancement of health.

2. To perform a subjective evaluation of work conditions, work organization and

professional risk factors.

3. To establish the main health complaints and their links with work conditions.

4. To give suggestions for the improvement of work conditions and the enhancement of

health at work.

Research methods. The study was conducted in February, 2009. The sample

included 159 consultants at the call center, who had to serve the clients and sell services by

the telephone. The study implied an analytic-descriptive research method and an

instantaneous anonymous questionnaire. The questionnaire consisted of five parts involving

demographic data, lifestyle, work conditions, health and health enhancement. Statistical data

analysis engaged methods of descriptive statistics and statistic inference. The questionnaire

data were processed applying the program package Microsoft Excel XP ir SPSS 16.0 for

Windows.

Results: The main risk factors at work indicated by the workers at the call center were

the fixed position while working, tension of vision, constant tension of vocal cords,

electromagnetic radiation, stereotypical movements at work, acoustic noise; tension of

hearing analyzers, monotony, high work requirements and noise at work. Half of the workers

evaluated their work conditions as moderate. Hoarse voice (74,5), headache (74,5), back

5

pains (60,9), poor vision (60,0), changeable mood (42,7) and hearing discomfort and

were the main complaints connected with health during the last 12 months. We established a

statistically significant relation between the years of work experience and diseases connected

with work, as well as between the risk factors at work and complaints about health. Stress was

statistically significantly related to mental tension at work and high work requirements. The

findings indicated that the subjects experienced both physical and mental fatigue at work.

Conclusions. We established that healthy lifestyle and health enhancement were not

common among the workers of the call center. At work the respondents suffered most because

of the overload of the vision system, sitting in a cramped position, computer radiation, hearing

and voice tension. All the complaints were specific and related to the nature of work.

Practical recommendations. Respondents’ subjective evaluation of work conditions,

complaints about health, physical and mental fatigue indicated that the work conditions at the

ringer center were not optimal and they should be corrected: there was a need to implement

health enhancement programs, improve work conditions, and apply work organization

principles matching realistic physical and mental abilities of workers.

Key words: Call center, profesional and nonprofesional risk factor, working

conditions, health.

6

TURINYS

ĮVADAS...................................................................................................................................10

DARBO TIKSLAS IR UŽ DAVINIAI ..................................................................................11

1. LITERATŪROS APŽVALGA..........................................................................................12

1.1. Informacijos ir paslaugų centras................................................................................................................. 12

1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinis reglamentavimas......................................................................... 121.2.1. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą ............................................. 121.2.2. Privalomi sveikatos patikrinimai ............................................................................................................ 131.2.3. Darbo ir poilsio laiko trukmės ypatumai ................................................................................................ 15

1.3. Informacijos ir paslaugų telefonu centro darbo aplinka, rizikos veiksniai ir sveikatos problemos ...... 161.3.1.Cheminiai veiksniai darbo aplinkoje ir sveikatos problemos .................................................................. 181.3.2. Fizikiniai veiksniai darbo aplinkoje ir sveikatos problemos ................................................................... 18

1.3.2.1. Triukšmas ir klausos problemos...................................................................................................... 191.3.2.2. Elektromagnetinė spinduliuotė ir dirbančiųjų kompiuteriais sveikata ............................................ 21

1.3.3. Psichosocialiniai veiksniai ir stresas darbe ............................................................................................. 221.3.3.1. Psichologinių bei socialinių veiksnių poveikis vienu metu raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams..................................................................................................................................................................... 25

1.3.4. Ergonominiai veiksniai ........................................................................................................................... 251.3.4.1. Fiksuota darbo poza ir sėdimo darbo sukeliamos sveikatos problemos .......................................... 261.3.4.2. Balso aparato įtampa ir balso problemos ........................................................................................ 28

1.4. Gyvensenos rizikos veiksniai ....................................................................................................................... 301.4.1.Alkoholio ir narkotikų vartojimas............................................................................................................ 311.4.2. Rūkymas ................................................................................................................................................. 311.4.3. Mitybos įpročiai...................................................................................................................................... 321.4.4. Viršsvoris, nutukimas ir fizinis aktyvumas............................................................................................. 3314.5. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertonija) .................................................................................. 34

1.5. Sveikatos stiprinimas.................................................................................................................................... 351.5.1. Sveikatą stiprinanti darbo vieta............................................................................................................... 36

1.5.1.1. Bendrosios žinios apie sveikatos stiprinimo darbe būtinybę........................................................... 361.5.1.2. Sveikatos stiprinimo darbe programos............................................................................................ 38

1.6. Apibendrinimas ............................................................................................................................................ 39

2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS............................................40

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas.................................................................... 40

2.2. Tyrime naudoti metodai............................................................................................................................... 412.2.1. Gyvensenos rizikos veiksnių klasifikavimas .......................................................................................... 42

2.3. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika ............................................................................. 42

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .............................................................46

7

3.1. Respondentų gyvensenos įpročiai ir sąsajos su sociodemografiniais rodikliais bei psichosocialiniais veiksniais darbe ................................................................................................................................................... 46

3.2. Skambučių centruose dirbančių sveikata ir sąsajos su demografiniais rodikliais bei darbo pobūdžiu ..... ......................................................................................................................................................................... 59

3.3. Skambučių centruose dirbančiųjų darbo sąlygos ir sąsajos su sveikata.................................................. 70

4. IŠVADOS ............................................................................................................................99

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .............................................................................101

LITERATŪRA .....................................................................................................................102

PRIEDAI ...............................................................................................................................112

8

SANTRUMPOS

Abs. sk. – absoliutus skaičius

AH – arterinė hipertenzija

AKS – arterinis kraujo spaudimas

BPG – bendrosios praktikos gydytojas

DK – darbo kodeksas

HN – higienos norma

IPC - informacijos ir paslaugų centras

IŠL – išeminė širdies liga

KMI – kūno masės indeksas

kt. – kiti

LR – Lietuvos Respublika

Proc. – procentai

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

T.y. – tai yra

Ž r. – žiūrėti

9

SĄVOKŲ ŽODYNAS

Darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kur gali būti rizikos veiksniai [66].

Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai,

prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys [66].

Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintys

tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai [66].

Darbo vieta – vieta, kurioje darbuotojas dirba ar privalo dirbti darbo sutartimi sulygtą

darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas[66].

Darbuotojas – darbdavio įdarbintas asmuo, dirbantis darbdavio paskirtoje darbo

vietoje pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar

įstaigoje[66].

Rizikos veiksnys – cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis ar

fizinis veiksnys[66].

Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas

darbuotojo sveikatą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali būti

pavojingas gyvybei[66].

Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar

daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripaž intas

profesine liga[66].

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų

darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose

įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų

kiek įmanoma sumažinta[66].

10

ĮVADAS

Darbas yra vienas svarbiausių žmonių sveikatos būseną lemiančių veiksnių. Pasaulinė

Sveikatos Organizacija deklaruoja, kad “kiekvienas pilietis turi teisę į sveiką ir saugų darbą

bei darbo aplinką, kas leistų jam ar jai gyventi socialiai ir ekonomiškai produktyvų

gyvenimą.”

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis [23] pastebima nauja bendra

tendencija, jog darbuotojų sveikatai ir saugai vis didesnį poveikį daro keli vienu metu

veikiantys veiksniai. Europos saugos ir sveikatos agentūros ekspertai ir užsienio tyrėjai

moksliniuose darbuose didelį dėmesį skiria informacijos ir paslaugų telefonu centrams, kurių

nuolat daugėja. Šių centrų darbuotojai fiziškai surišti su darbo priemonėmis ir įranga

(telefonu, ausinėmis ir kompiuteriu). Jų darbas susijęs su daugelio vienu metu veikiančių

veiksnių keliama rizika: ilgu sėdėjimu, triukšminga aplinka, nepatogiomis ausinėmis, prasta

ergonomika, laiko trūkumu ir skubėjimu, balso, klausos, regėjimo aparato įtampa bei dideliais

protiniais ir emociniais reikalavimais. Tai kelia didelę riziką darbuotojų sveikatai.

Pasirinktos darbo temos aktualumą ir svarbą rodo tai, kad informacijos ir paslaugų

telefonu centrai yra priskiriami prie naujai atsirandančių rizikos veiksnių darbe sričių.

Lietuvoje telemarketingas, paslaugų teikimas telefonu dar yra pakankamai nauja sritis, todėl

tyrimų, nagrinėjančių skambučių centrų darbuotojų darbo sąlygas, atliktų nėra. Nekyla

abejonių, jog tiksliniai tam tikrų profesijų tyrimai padeda nustatyti spręstinas problemas.

Kadangi Lietuvoje ši sritis dar nėra nagrinėta, o paslaugų teikimas telefonu nuolat populiarėja,

šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti Lietuvoje veikiančių informacijos ir paslaugų telefonu

centrų darbo sąlygas, rizikos veiksnius ir jų poveikį sveikatai. Kartu įvertinta ir vadybinė pusė

- darbo organizavimas. Atlikta darbuotojų poreikio sveikatos stiprinimui darbe analizė bei

pateiktos rekomendacijos darbo sąlygoms gerinti ir sveikatos pakenkimų profilaktikai,

akcentuojant sveikatos stiprinimo darbe svarbą. Modernus darbo organizavimas, gali daug

prisidėti užtikrinant gerą savijautą darbuotojų ir didinant jų pajėgumą dirbti.

11

DARBO TIKSLAS IR UŽ DAVINIAI

Tikslas: ištirti telekomunikacijų įmonėje dirbančiųjų profesinius ir neprofesinius

rizikos veiksnius, darbo sąlygas bei sąsajas su sveikata.

Uždaviniai:

1. Ištirti skambučių centre dirbančių gyvensenos rizikos veiksnius bei požiūrį į sveikatos

stiprinimą.

2. Atlikti subjektyvų darbo sąlygų, darbo organizavimo ir profesinių rizikos veiksnių

vertinimą.

3. Nustatyti pagrindinius nusiskundimus sveikata bei jų ryšį su darbo sąlygomis.

4. Pateikti pasiūlymų darbo sąlygų skambučių centre gerinimui bei sveikatos darbe

stiprinimui.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Informacijos ir paslaugų centras

Informacijos ir paslaugų centras (IPC, angliškai vadinamas „Call Center“)

apibrėžiamas kaip fizinė vieta, kurioje priimami „ateinantys“ arba „išeinantys“ (skambinami)

didž iuliai skambučių srautai. Šie centrai skirti klientų aptarnavimui, greitam pardavimo

akcijos surengimui, techninei pagalbai ar kokiam kitam verslui, kurį galima atlikti telefonu.

Kitaip sakant, IPC – tai vieta, kur verslas ar paslauga atliekama telefonu, panaudojant

centralizuotas duomenų bazes ir skambučius valdant automatine skambučių valdymo sistema

[35].

IPC labai populiarūs visame pasaulyje, ypač Šiaurės Amerikoje, kur jų yra daugiau

kaip 200 000. Tokie centrai naudojami:

didžiulėms telepardavimų akcijoms.

įvairioms apklausoms.

lėšų rinkimo kampanijoms.

įvairioms pagalbos tarnyboms ir t.t.

Centruose įrengta speciali įranga, leidžianti vienu metu aptarnauti didelį klientų

skambučių skaičių. Tipiniai centrai – tai didelės salės su dideliu darbo vietų skaičiumi.

Kiekvienoje darbo vietoje įrengtas kompiuteris ir telefoninė įranga [35].

1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinis reglamentavimas

1.2.1. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą

Lietuvos Respublikoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kuriama teisės aktų

sistema, kuri garantuotų kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo

sąlygas, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos nuostatas, Visuotinėje žmogaus teisių

deklaracijoje [111] skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į tinkamas darbo sąlygas bei į Europos

Sąjungos direktyvų reikalavimus [87].

Lietuvos Respublikos sudedamoji teisinės sistemos dalis yra Europos Sąjungos teisės

normos. Daugelis Europos Sąjungos direktyvų skirtos reglamentuoti saugias ir darbuotojų

sveikatai nekenksmingas sąlygas. ES teisės aktų sistemoje darbuotojų saugos ir sveikatos

požiūriu svarbiausia yra 89/391/EEB direktyva [14] „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir

sveikatos apsaugai darbe gerinti1989 m. Tarybos direktyvoje (89/391) išdėstytos pagrindinės

13

sveikatos ir saugos darbe nuostatos bei nustatyta, kad darbdavys privalo už tikrinti, kad

darbuotojai nepatirtų žalos [87, 100, 103].

Teisės aktų, reguliuojančių saugą ir sveikatą darbe yra gausu. Teisę į tinkamas,

saugias ir sveikas darbo sąlygas Lietuvoje įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje [67] nustatyta, kad „kiekvienas

žmogus (...) turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas“. Konstitucinę teisę

detalizuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas [65], Darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymas [66], kiti įstatymai, vyriausybės nutarimais patvirtinti norminiai teisės aktai: vieni iš

svarbiausių – Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai [12], Profesinių ligų

tyrimo ir apskaitos nuostatai [16], Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai [10],

Pavojingų darbų sąrašas [13] ir kiti poįstatyminiai aktai. Lietuvos sveikatos sistemos įstatyme

[69] reglamentuojama Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, jos struktūra, sveikatos sauga

Esama ar galima profesinė rizika darbe Lietuvoje tiriama vadovaujantis „Profesinės rizikos

vertinimo nuostatais“ [15, 100, 103].

Klientų aptarnavimo telefonu centruose pagrindiniai dokumentai, kuriais

vadovaujamasi yra LR Darbo kodeksas, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas,

Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai [7], Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai

[6]. Atsižvelgiant į esamus rizikos veiksnius ir darbo pobūdį svarbi yra Lietuvos higienos

norma HN-33:2001 [63] „Akustinis triukšmas. Leidž iami lygiai gyvenamojoje ir darbo

aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, Lietuvos higienos norma HN

110:2001 [61] „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų

leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“ bei Lietuvos higienos norma HN

32:2004 [62], „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“.

1.2.2. Privalomi sveikatos patikrinimai

Norint apsaugoti žmogaus sveikatą nuo kenksmingų darbinių faktorių įtakos, užtikrinti

efektyvų medicininį darbą, esant tų veiksnių poveikiui, tam tikrų kategorijų dirbantiesiems

nustatyti privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai [101].

Darbuotojų privalomus sveikatos patikrinimus reglamentuoja LR Darbo kodekso 265

straipsnis [65], LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (21 straipsnis) [66], SAM 2000

m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros

įstaigose“ [17] ir kiti teisės aktai.

LR Darbo kodekse [65] 260 str. nurodoma, kad „kiekvienam darbuotojui turi būti

sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų

http://teolyga/portal/gallery/Sauga darbe 2005/Norminiai aktai/del darbu saugos pagrindu/lr_darbo_kodeksas_20070712_lrs.doc

http://teolyga/portal/gallery/Sauga darbe 2005/Norminiai aktai/del darbu saugos pagrindu/lr_dss_istatymas_20070712_lrs.doc

http://srautas/portal/gallery/Sauga darbe 2005/Norminiai aktai/del kitu istatymu/D�L DARBOVIE�I� �RENGIMO BENDR�J� NUOSTAT� PATVIRTINIMO.txt

http://srautas/portal/gallery/Sauga darbe 2005/Norminiai aktai/del darbu saugos pagrindu/darbo_irenginiu_naudojimo_bendrieji_nuostatai_20051024_litlex.doc

14

saugos ir sveikatos įstatyme.“ Šio straipsnio antrojoje dalyje aiškiai nurodoma, kad už tikrinti

darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys.

Privalomų sveikatos patikrinimų metu nustatoma, ar asmuo gali dirbti pagal profesiją,

tai yra turi visišką profesinį darbingumą, ar perkeltinas į kitus darbus, nesusijusius su turima

profesija [101].

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai organizuojami tada, kai darbuotojai darbe gali būti

veikiami profesinės rizikos veiksnių, (t. y. esant kenksmingai darbo aplinkai ar atliekant

pavojingus darbus), taip pat atsižvelgiant į darbuotojų amžių (kai dirba nepilnamečiai), jų

fiziologinę būseną (nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys),

darbuotojų darbo sąlygų specifiškumą (transportas, aviacija, kt.) ir panašiai [9].

LR Darbo kodekso [65] 265 str. numato asmenų iki 18 metų sveikatos patikrinimo

būtinumą įsidarbinant ir kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų. Darbuotojų, kurių

darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese,

sveikata tikrinama priimant į darbą, periodiškai dirbant ir pakeitus darbą. Darbdavys privalo

sudaryti sąrašą darbuotojų, kuriem privalu pasitikrinti sveikatą.

Teisiniu požiūriu sveikatos privalomasis patikrinimas prilyginamas darbinei veiklai

[101]. LR Darbuotojų sveikatos ir saugos įstatyme [66] įstatymiškai įteisintas privalomumas

tam tikrai darbuotojų grupei tikrintis sveikatą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21

straipsnis nustato, kad „darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių,

privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal

įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką“. Patikrinimas atliekamas darbo

valandomis, už sugaištą laiką, kurio metu darbuotojas tikrina sveikatą, apmoka darbdavys –

visa tai rodo, kad atsisakymas arba vengimas pasitikrinti sveikatą yra prilyginamas darbo

drausmės pažeidimui.

Klientų aptarnavimo telefonu centruose remiantis Lietuvos higienos norma HN

32:2004, „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ [62] ir LR sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. įsakymu „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos

priežiūros įstaigose“ [17] darbuotojai prieš priimant į darbą, o po to periodiškai 1 kartą per 2

metus turi pasitikrinti sveikatą pas BPG, nervų ir akių ligų specialistus.

Sveikatos patikrinimai yra svarbi prevencinė priemonė, padedanti išvengti susirgimų,

profesinių ligų, taigi naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui [101].

15

1.2.3. Darbo ir poilsio laiko trukmės ypatumai

Bendrą darbo ir poilsio trukmę nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas [65].

Darbo laikas – tai laikas, kai darbuotojas privalo atlikti savo darbines funkcijas. Remiantis

Lietuvos Respublikos įstatymais darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti

keturiasdešimt aštuonių valandų. Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti

negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą [66].

Lietuvos Respublikos Konstitucija [67] įtvirtina kiekvieno darbuotojo teisę į poilsį ir

kasmetines atostogas. Poilsio laikas – kiekvienas laiko tarpas, kuris nėra darbo laikas (švenčių

dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir

pavalgyti laikas). Darbuotojų poilsis gali būti skirstomas į kasdieninį, paros tarp darbo dienų

arba pamainų, savaitės nepertraukiamąjį poilsį ir kasmetinių atostogų [102]. LR Darbuotojų

saugos ir sveikatos įstatymo [66] 50str. darbuotojų darbingumui ir sveikatai atgauti nustato

šias poilsio rūšis:

1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti;

2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku;

3) paros poilsis;

4) savaitės poilsis.

Be poilsio laiko, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, įstatymų nustatyta tvarka

suteikiamos kasmetinės mokamos atostogos.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 [62], „Darbas su videoterminalais. Saugos ir

sveikatos reikalavimai numato, kad dirbant kompiuteriu rekomenduojama maksimali darbo

trukmė yra 8 valandos. Pietų pertrauka turi būti daroma praėjus 4 valandoms nuo darbo

pradžios, jos trukmė - ne trumpesnė kaip pusė valandos ir ne ilgesnė kaip dvi valandos.

Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Dirbantiems

dialogo rež imu, atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo ir redagavimo darbus,

rekomenduojamos 15 min. trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos

Informacijos ir paslaugų telefonu centruose yra nustatyta ne ilgesnė kaip 12 valandų

darbo trukmė kartu su pertrauka pavalgyti ir pailsėti. Visiems įmonės darbuotojams darbo

metu kas dvi valandas privalomos 15 minučių pertraukos pailsėti, o po keturių darbo valandų

- pusės valandos pietų pertrauka.

16

1.3. Informacijos ir paslaugų telefonu centro darbo aplinka, rizikos

veiksniai ir sveikatos problemos

Žinoma, kad darbas yra vienas svarbiausių žmonių sveikatos būseną lemiančių

veiksnių. Darbo sąlygos - tai visuma išorinių ir vidinių darbo veiksnių, tiesiogiai ar

netiesiogiai darančių įtaką darbinės veiklos rezultatams [55, 95].

Dirbančiųjų sveikatai, darbingumui, profesiniam patikimumui įtakos turi gyvensena,

darbo sąlygos, ergonominiai bei psichologiniai veiksniai. Įmonių darbuotojus veikia įvairūs

sveikatai kenksmingi veiksniai: netinkamos mikroklimato sąlygos (temperatūra, oro judėjimo

greitis ir drėgmė), padidėjusios cheminių medžiagų koncentracijos, triukšmas,

elektromagnetiniai laukai, kenksmingi psichofiziologiniai ir ergonominiai veiksniai [98, 106].

Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų, rašyta mokslinių darbų, kuriuose buvo tiriamos

dirbančiųjų darbo sąlygos, dirbančiųjų darbo sąlygų ryšys su sveikata. Tirtos transporto

darbuotojų, Lietuvos avialinijų, bankininkų, kirpėjų, lengvosios pramonės darbuotojų bei kitų

sričių darbuotojų darbo sąlygos. Ustinavičienės ir kt. [106] atliktų tyrimų metu nustatyta, kad

kintančios darbo sąlygos turi įtakos dirbančiųjų sveikatai, kurios pažeidimai yra specifiniai ir

priklauso nuo darbo pobūdžio, stažo bei dirbančiųjų amžiaus. Europos fondo gyvenimo ir

darbo sąlygoms gerinti 2005 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje, palyginti su

Europos Sąjungos šalių vidurkiu, gerokai daugiau darbuotojų savo darbe susiduria su

sveikatai nepalankiais veiksniais. Daugiausia nurodyti tokie veiksniai, kaip stovimas darbas

(80,4 proc.), pasikartojantys rankų judesiai (69,3 proc.), varginančios ar skausmingos padėtys

(47,2 proc.), sunkūs nešuliai (41,9 proc.), triukšmas (40,0 proc.), ir kt. Taip pat šis tyrimas

parodė, kad Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, daugiau darbuotojų

nurodo, jog darbas kenkia jų sveikatai, ypač dėl bendro nuovargio (40,7 proc.), nugaros

skausmų (38,0 proc.), raumenų skausmų (35,7 proc.), streso (31,0 proc.), regėjimo problemų

(21,1 proc.), miego sutrikimų (19,1 proc.), dirglumo (18,4 proc.), odos problemų (15,3 proc.),

nerimo (15,2 proc.), traumų (14,8 proc.), kvėpavimo problemų (14,0 proc.), klausos problemų

(11,6 proc.), skrandžio skausmų (11,3 proc.), alergijų (8,4 proc.) ir širdies ligų (7,7 proc.)

[59].

„Darbo pasaulis greitai keičiasi, kartu keičiasi ir su darbu susijusios sveikatos

problemos,”- teigia Hans-Horst Konkolewsky, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros

direktorius. Darbo aplinka nuolatos keičiasi dėl naujų technologijų ir kintančių ekonominių,

socialinių bei demografinių sąlygų. Besikeičiantis darbo pobūdis sumažino „tradicinių“

profesinių ligų skaičių, bet atsirado nauja problema - su darbu susijusių patologijų paplitimas

– tai kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, streso sukeltos ligos, profesinės, onkologinės

17

ligos. Pastebima ir nauja bendra tendencija: darbuotojų sveikatai ir saugai vis didesnį poveikį

daro keli vienu metu veikiantys veiksniai. Ekspertai ypač pabrėžia riziką, kurią kelia daugelio

vienu metu veikiančių veiksnių poveikis [20, 22, 106].

Europos saugos ir sveikatos agentūros ekspertai literatūroje, atliktų tyrimų išvadose

daug dėmesio skiria klientų aptarnavimo telefonu centrams, kurių daugėja ir kuriuose

atsiranda naujų darbo rūšių, susijusių su daugelio veiksnių keliama rizika: ilgu sėdėjimu prie

blogai jų asmeniniams poreikiams pritaikytų stalų, triukšminga aplinka, nepatogiomis

ausinėmis, prasta ergonomika, menka darbo kontrole, laiko trūkumu ir skubėjimu, dideliais

protiniais ir emociniais reikalavimais. Tai savo ruož tu sukelia iš karto kelias sveikatos

problemas, pradedant kaulų - raumenų sutrikimais, mazginiu venų išsiplėtimu, nosies ir

gerklės bei balso stygų ligomis ir baigiant nuovargiu, įtampa ir išsekimu [22].

Chi ir Lin atliktas tyrimas [5] parodė, kad skambučių centre dirbantys konsultantai

savo darbe dažnai susiduria su prailginta sėdima padėtimi, pasikartojančiais judesiais, kartu su

nuolatine padėtimi, sukeliančia raumenų diskomfortą, kai nugara neatremta, o kaklas

sulenktas. Akių nuovargis (85,2 proc.), klausos diskomfortas (66,7 proc.), kaulų-raumenų

diskomfortas (59,3 proc.) buvo dažniausi nusiskundimai, kuriuos nurodė skambučių centro

darbuotojai po ilgai trunkančio darbo. Kiti svarbūs veiksniai, akcentuojami skambučių centro

darbuotojų darbe, tai triukšmas darbo aplinkoje, klausos praradimas dėl ausinių naudojimo.

Tyrimo išvadose ir rekomendacijose buvo akcentuojama mokymo programų svarba, siekiant

išspręsti regos nuovargio, raumenų ir kaulų simptomų bei psichosocialinio streso darbe

problemas.

Charbotel ir kt. atliktame tyrime Prancūzijos skambučių centre [4], kuriame buvo

siekiama įvertinti skambučių centruose dirbančiųjų darbo sąlygas, rezultatai yra panašūs.

Anketinės apklausos metu, buvo nustatyta, kad dažniausias su kaulų ir raumenų sistemos

sutrikimais susijęs skundas 12 mėnesių laikotarpyje buvo kaklo skausmas (59 proc.). Per tą

patį laikotarpį 77,3 proc. buvo patyrusių regos nuovargį, 50 proc. teigė turėję klausos

nuovargio požymių ir 47 proc. balso sutrikimų sutrikimą arba nuovargio. 60 proc. darbuotojų

turėjo nedarbingumo atostogų per paskutinius 12 mėnesių. Atsižvelgiant į Likerto skalę, 39,4

proc. darbuotojų buvo nurodę psichologinį nuovargį. Beveik 24 proc. darbuotojų per

praėjusius 12 mėnesių naudojo psichoaktyviuosius vaistus.

Šie pagrindiniai nusiskundimai skambučių centro darbuotojų tarpe nustatyti ir Lin bei

Chen tyrime [70]. Rezultatai rodo, kad akių nuovargis, užkimęs balsas ar skausmingos

gerklės bei raumenų diskomfortą yra dažnai paplitę nusiskundimai po ilgo darbo laiko

skambučių centre. Šiame tyrime nustatyta, kad didesnis fizinio diskomforto paplitimas yra

18

moterų tarpe negu vyrų visose kūno srityse. Darbas skambučių centre ilgiau nei 4 metus yra

stipriai susijęs su raumenų diskomfortu visose kūno srityse.

Kaip matome iš tyrimų, skambučių centruose dažniausiai pasitaikantys yra kaulų –

raumenų sutrikimai, akių, klausos nuovargis, balso problemos bei psichologinis nuovargis.

Detaliau nusiskundimai sveikata nagrinėjami pagal atskirus rizikos veiksnius darbo aplinkoje.

Informacijos ir paslaugų centruose, kaip ir kitose darbo srityse, gali veikti cheminiai,

fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, psichosocialiniai ir fiziniai veiksniai. Šiuose centruose

didelę riziką kelia daugelis vienu metu veikiančių veiksnių [20].

1.3.1.Cheminiai veiksniai darbo aplinkoje ir sveikatos problemos

Cheminis veiksnys – tai cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje,

egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet

kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne [15].

Daugelyje įmonių iš cheminių veiksnių, vienas dažniausiai pasireiškiančių veiksnių

yra dulkės. Dulkės - tai smulkios kietų medžiagų dalelės, galinčios tam tikrą laiką kaboti ore

ar kitose dujose arba nusėsti ant daiktų. Dulkių poveikis priklauso nuo jų koncentracijos,

mechaninių savybių, cheminės sudėties, dulkelių dispersiškumo ir poveikio trukmės. Dulkės

gali būti nuodingos ir nenuodingos. Prasta oro kokybė, dulkės ore, tyrimų duomenimis klientų

aptarnavimo telefonu centruose neigiamai veikia balso efektyvumą ir turi įtakos balso

problemoms atsirasti [2, 58].

Atlikti darbo higienos tyrimai skambučių centruose rodo, kad juose gali būti ir per

didelė formaldehido koncentracija, kurią, manoma, įtakoja nauji baldai. Net ir nedidelės

formaldehido koncentracijos neigiamai veikia gleivines ir kvėpavimo takus [57].

1.3.2. Fizikiniai veiksniai darbo aplinkoje ir sveikatos problemos

Fizikinis veiksnys – tai veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai

aplinkoje. Prie kenksmingų fizikinių veiksnių, kurie gali turėti įtakos sveikatai priskiriama

vibracija, triukšmas, elektromagnetinis laukas, jonizuojančioji spinduliuotė, karšta, šalta

aplinka, blogas apšvietimas [15, 79].

19

1.3.2.1. Triukšmas ir klausos problemos

Pagrindinis darbo aplinkos veiksnys daugelyje darbo sričių, turintis įtakos darbuotojų

sveikatai, yra triukšmas. Triukšmas - tai įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri

yra nepageidautina žmogui ir gali sukelti nepalankias pasekmes sveikatai. Nuolatinis

triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskiriamas prie

fizikinių veiksnių, skatinančių profesinių ligų atsiradimą ir progresavimą [19, 72, 107].

Milijonai žmonių kasdien veikiami aukšto lygio triukšmo. Triukšmas turi neigiamą

poveikį tiek darbuotojų sveikatai, tiek saugai. Trumpalaikis triukšmo, viršijančio leistinas

ribines vertes, poveikis gali lemti trumpalaikį klausos netekimą. Ilgalaikis triukšmo,

viršijančio leistinas ribines vertes, poveikis gali sukelti negrįžtamą klausos pakenkimą. Dėl

triukšmo prarasta klausa yra vienas iš svarbiausių profesinių pavojų sveikatai visame

pasaulyje [19, 53].

Europos saugos ir sveikatos agentūros duomenimis dėl triukšmo prarasta klausa yra

viena iš labiausiai paplitusių profesinių ligų Europoje kartu su dermatitu ir kaulų - raumenų

sistemos sutrikimais. 29 proc. Europos darbuotojų yra veikiami didelio triukšmo ilgiau nei

ketvirtadalį savo darbo laiko. 20 proc. Europos darbuotojų mažiausiai pusę darbe

praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau, lyginant su įprastinio pokalbio garsu, kad būtų išgirsti.

Maždaug 7 proc. Europos darbuotojų mano, kad darbas turi poveikį jų sveikatai, kuris

pasireiškia klausos sutrikimais – tai daugiau kaip 13,5 milijono darbuotojų [19]. Lietuvoje

Higienos instituto duomenimis profesinės klausos ligos 2008 metais sudarė 23,6 proc. visų

profesinių ligų atvejų (2008 metais Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 1030 profesinių

patologijų) [33].

Vertinant triukšmą ir jo poveikį sveikatai, užsienyje atliktuose tyrimuose apie

triukšmo poveikį vis dažniau yra minimas akustinis smūgis. Akustinis smūgis – tai terminas,

vartojamas fiziologiniams ir psichologiniams simptomams, kuriuos gali patirti asmuo,

telefono ausinėse arba ragelyje išgirdęs staigų, netikėtą, didelį garsą, apibūdinti. Informacijos

telefonu centrų operatoriai – tai didžiausią akustinio smūgio riziką patiriantys darbuotojai.

Šiuose centruose operatoriai visą darbo laiką dirba su ausinėmis. Ausinėje yra perduodamas ir

girdimas nenormalus akustinis smūgis ir sprogimas. Tokio smūgio poveikis gali sukelti

skausmą ir pakenkti klausai, taip pat sąlygoti su darbu susijusį stresą. Problema gali būti

sunkesnė, jei informacijos telefonu centruose taip triukšminga, kad operatoriai turi padidinti

garsą labiau negu tai būtų būtina ramesnėje aplinkoje. Dėl to vėliau jie turi problemų su balsu

[20, 105].

20

Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip kas penktam skambučių centro

operatoriui teko patirti „akustinį smūgį“. Iš 103 apklaustų (91 moteris ir 12 vyrų) Danijos

skambučių centrų darbuotojų dėl akustinio triukšmo nurodė patiriantys daug fiziologinių

simptomų, įskaitant skausmą (81 proc.), tinitą (ausų uždegimą, spengimą ausyse) (50 proc.),

vestibuliarinių (pusiausvyros) sutrikimų (48 proc.) ir padidėjusį jautrumą garsui (38 proc.).

Šio tyrimo metu buvo nustatyta akustinio smūgio neigiama psichologinė įtaka. Tiems

darbuotojams, kurie patyrė akustinį smūgį, buvo nustatyta, kad akustinis triukšmas buvo

susijęs su stresu, rūkymu, kaklo ar peties skausmais. Psichologiniai simptomai, tokie kaip

nerimas ir depresija, pyktis, jausmų pažeidžiamumas, ir nuolatinis budrumas, nemiga taipogi

buvo statistiškai reikšmingai susiję su akustiniu smūgiu. Duomenys taip pat parodė, kad

asmenys, kurie patyrė daugiau nei vieną akustinį smūgį, buvo dažniau linkę turėti labai sunkių

simptomų ir ilgesnį atkūrimo laiką. Tyrimas parodė, kad neurofiziologiniai reiškiniai

tiesiogiai susiję su netikėto emocingo garso poveikiu ausinėse. Europos saugos ir sveikatos

darbe agentūros ekspertų naujų fizinės rizikos veiksnių tyrimai parodė, kad verta susirūpinti

akustinio smūgio keliamomis problemomis [37].

Europos saugos ir sveikatos agentūros skelbiamų tyrimų duomenys visgi rodo, kad

darbuotojus labiau neigiamai veikia ne akustinis triukšmas ausinėse, bet kolegų pokalbiai,

pašalinis triukšmas darbo metu. Žemas triukšmas atviro plano įstaigose silpnina

koncentraciją, komunikaciją, didina informacinių centrų darbuotojų protinę ir emocinę įtampą

[20, 105].

Su triukšmu siejami ne tik klausos pažeidimai. Triukšmas gali tapti klausos sutrikimų,

klausos pakenkimų dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio, su darbu susijusio streso

priežastimi arba šiuos reiškinius sukeliančiu veiksniu. Gali didinti nelaimingų atsitikimų

darbo vietoje riziką, turėti neigiamą įtaką būsimam kūdikiui. Tyrimais yra nustatyta, kad

triukšmas didina katecholaminų, cholesterolio koncentraciją. Triukšmas darbo aplinkoje

priskiriamas ir prie kenksmingų širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių. Jis didina

širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį bei miokardo infarkto riziką. Moksliniuose

tyrimuose buvo nustatyta, kad triukšmas darbo aplinkoje didina išeminės širdies ligos riziką

padidindamas arterinį kraujospūdį. J. Kaikovas nustatė, kad šis veiksnys taip pat būna

nemigos, virškinimo ir nervų sistemos sutrikimų, psichikos ligų, galvos skausmo, opaligės

epileptoidinių priepuolių bei kitų minėtų sveikatos sutrikimų priežastis [45, 72, 75].

2003 m buvo priimta Europos Parlamento direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių

sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika

darbuotojams. Būtina ir toliau stengtis mažinti triukšmą darbo vietose [105].

21

1.3.2.2. Elektromagnetinė spinduliuotė ir dirbančiųjų kompiuteriais sveikata

Vis daugiau Lietuvos gyventojų namuose, mokykloje, darbe didesnę dalį laiko arba

net visą dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Pastebimas didėjantis žalingas kompiuterių

poveikis sveikatai. Medicinos, ergonomikos, darbo higienos specialistų publikacijos rodo, kad

kompiuteris darbo vietoje – potencialus rizikos veiksnys. Vienas iš rizikos veiksnių dirbančio

kompiuterizuotoje darbo vietoje – elektromagnetinė spinduliuotė [46, 98, 108].

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir

raumenų sistemos pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido, kaklo odos

pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Dirbančiųjų kompiuteriais sveikatos tyrimai

rodo, kad pagrindiniai sveikatos sutrikimai yra įvairaus pobūdžio regos sutrikimai (89,5 proc.

vyrų, 87,9 proc. moterų) bei kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai (76,0 proc. vyrų, 87,8

proc. moterų). Kaip nurodo Kempf Hans-Dieter, 60 proc. žmonių dirbant kompiuteriu be

varginančių akių ir judamojo atramos aparato negalavimų, dar vargina ir galvos skausmai [3,

50, 106].

Darbas kompiuteriu, kaip jau minėta, yra vienas iš rizikos veiksnių, lemiančių

trumpalaikius funkcinius regėjimo sutrikimus, kurie vėliau nulemia pastovų regos funkcijos

pažeidimą. Ustinavičienės, Obelenio ir Eremino [106] Lietuvoje atlikto tyrimo metu, ištyrus

104 dirbančiuosius kompiuteriu (tiriamųjų amžiaus vidurkis 33,8 metų), daugiausia nustatyta

tokių regos funkcijų pažeidimų: pablogėjęs matymas (85,6 proc.), akių paraudimas (42,3

proc.) ir akių skausmai (46,1 proc.). Bacevičienės [3] atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad

darbas kompiuteriu sukelia regos sutrikimus net ir jauniems žmonėms.

Vieni pagrindinių sveikatos sutrikimų dirbančiųjų kompiuteriais taipogi yra kaulų ir

raumenų sistemos pažeidimai. Tyrimai rodo, kad šis sutrikimas dažnėja didėjant darbo stažui.

Kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai nėra specifiniai požymiai, kurie būdingi tik šio

pobūdžio darbui. Tokie pažeidimai galimi ir dirbant kitokį darbą. Tačiau kaulų raumenų

sistemos pažeidimai, jų dažnis ir lokalizacija (pečių lankas, kaklas, stuburas) yra ž ymiai

dažnesni dirbant kompiuteriu [41]. Ustinavičienės, Obelenio ir Eremino [106] atlikto tyrimo

duomenimis Lietuvoje kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų dažnis yra gana didelis (83,7

proc.).

Psichofiziologinių ir fiziologinių tyrimų duomenys rodo, kad darbas kompiuteriu taip

pat sukelia centrinės nervų sistemos nuovargį, blogina dėmesį, pastabumą bei mąstymą,

mažina aukštosios nervinės veiklos tarpcentrinių ryšių paslankumą, sutrinka darbingumas.

Visa tai rodo ryškesni širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai, regos, klausos,

sensomotorinių reakcijų pokyčiai dirbančiųjų kompiuteriais [106, 108].

22

Darbo vietų organizavimui visose šalyse skiriamas išskirtinis dėmesys, nes nuo to

priklauso sveikatos būklė, o tai tiesiogiai lemia ir darbo rezultatus. Tiriant darbo vietas

nustatyti pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos dirbančiųjų kompiuteriais regos sutrikimams:

per mažas darbo vietų apšvietimas, kompiuterio monitoriuje susidarantys pašaliniai blyksniai,

padidėjęs monitorių elektromagnetinio bei elektrostatinio krūvio intensyvumas, taip pat

individualūs veiksniai: nepakankama arba netinkama regėjimo korekcija, per mažas atstumas

tarp dirbančiojo akių bei monitoriaus [52, 106].

Dauguma autorių pripažįsta, kad neteisingas darbo organizavimas kompiuterizuotoje

vietoje gali žymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos būklę, sukelti depresiją ir kitus

sveikatos sutrikimus. Tai rodo, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama darbo vietos

ergonominio įrengimo bei ergonominio dirbančiųjų mokymo klausimams [82, 106].

1.3.3. Psichosocialiniai veiksniai ir stresas darbe

Psichosocialiniai veiksniai - tai veiksniai, galintys sukelti darbuotojui psichinį stresą:

dėl darbo sąlygų, dėl darbo reikalavimų, dėl darbo organizavimo, dėl darbo turinio, dėl

darbuotojų tarpusavio santykių, dėl darbdavio ir darbuotojų tarpusavio santykių [15, 78].

Psichinė sveikata ir su ja susijusios problemos tampa vis labiau aktualios. Darbinė

žmogaus aplinka labai įtakoja psichinę žmogaus sveikatą. Stresą nuolat patiria dirbantys

protinį darbą, vadovaujantys darbuotojai, verslininkai, inžinieriai, dirbantys skaičiavimo ir

telekomunikacine technika bei kitų profesijų darbuotojai [98].

Stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir

išorinių veiksnių (stresorių) poveikio. Streso problema visose gyvenimo srityse dabartiniu

metu labai aktuali [38].

Stresas darbe šiuolaikinėse darbo vietose siejamas su sparčia technologijų plėtra,

didėjančiu darbo tempu, nuolat vykstančiais pokyčiais darbe, profesinės kompetencijos

kėlimo poreikiu ir santykių darbe problemomis. Didelė emocinė įtampa laiko stoka, didelis

informacijos krūvis, darbo dienos trukmė, konfliktinės situacijos – tai stresą sukeliantys

veiksniai. Psichosocialiniai veiksniai - didelės darbų kokybės poreikis, autonomiškumo

praradimas – glaudžiai susiję su išemine širdies liga, skeleto-raumenų sistemos sutrikimais,

depresija ir nebuvimu darbe dėl ligos [44, 77, 98].

Dauguma organizacijų šiuolaikinės konkurencinės rinkos sąlygomis jaučia spaudimą

pasiūlyti daugiau ir geresnės kokybės paslaugų bei produktų turint tuos pačius ar net

mažesnius žmonių išteklius. Tačiau dažnai didesnio efektyvumo gali būti pasiekiama tik

gerinant organizacijos personalo darbinio gyvenimo kokybę. Pastaraisiais dešimtmečiais

23

pastebima vis didesnė neigiama streso įtaka darbinio gyvenimo kokybei. Stresas darbe yra

antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai aptinkama (28 proc. darbuotojų)

su darbu susijusi sveikatos problema. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros

duomenimis, beveik vienas iš keturių Europos Sąjungos darbuotojų (daugiau kaip 40 mln.

žmonių) yra veikiami streso darbe [56, 89].

Streso darbe lygio pagal įvairias socialines demografines grupes analizė Lietuvos

organizacijose rodo, kad vyrams ir moterims stresą sukelia skirtingi veiksniai, o bendras

abiejų lyčių streso darbe lygis yra panašus. Vertinant streso darbe lygį pagal amžiaus grupes,

didžiausią stresą patiria jauni darbuotojai, geriausiai darbe jaučiasi pensinio amžiaus

darbuotojai. Darbininkai patiria didesnį stresą nei specialistai, o analizuojant vadovų stresą

pastebima tendencija, kad kuo aukštesnio lygio vadovas, tuo jis patiria daugiau streso. Tyrimo

metu nenustatyta streso darbe lygio ir darbuotojų išsilavinimo priklausomybė, o didėjant

darbo stažui streso lygis kyla iki tam tikro lygio, paskui išlieka stabilus [56].

Stresą darbe gali patirti asmenys bet kuriose pareigose, bet kuriame sektoriuje, bet

kokio dydž io organizacijoje. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos

organizacijose didžiausią stresą darbuotojams sukelia vaidmens neapibrėžtumas, mažiausiai

streso darbuotojai patiria dėl kontrolės [56, 91]. Pajarskienės ir kt. [77] Lietuvoje atlikto

tyrimo metu buvo nustatyta, kad protinį darbą dirbantys darbuotojai dažniau patiria nervinę

įtampą, jiems dažniau tenka atlikti kelias užduotis tuo pat metu, palyginti su fizinį darbą

dirbančiais darbuotojais.

1 pav. Pagrindinės streso darbe priežastys [77]

Chi ir Lin atliktas tyrimas [5] skambučių centre parodė, kad pagrindiniai stresoriai

skambučių centro darbuotojų tarpe buvo akcentuojamas aukštas arba labai aukštas darbo

krūvis, sunkumai per laiko standartus aptarnauti klientus, siekiant patenkinti klientų poreikius.

24

Charbotel ir kt. tyrimo metu [4] buvo nustatytas stiprus ryšys tarp psichikos sutrikimų ir

griaučių raumenų sistemos sutrikimų dažnumo. Pagal Likert skalę buvo įvertinti pagrindiniai

veiksniai, įtakojantys psichologinį nuovargį: darbas pilną darbo dieną, negalėjimas tuo pačiu

metu įvykdyti tiek kokybės, tiek ir kiekybės reikalavimų, įtemptos situacijos su klientais,

neigiamos pastabos iš vadovų, vadovų pripažinimo trūkumas. Ši daugiau nei 2000 skambučių

centro darbuotojų apklausa pabrėžė didelį psichologinio nuovargio poveikį sveikatai. Lin ir

kt. atlikto tyrimo [70] skambučių centre rezultatai yra panašūs. Kaip svarbiausią streso darbe

faktorių vyrai ir moterys nurodė bendravimą su konfliktiškais klientais. Nustatyta, kad

subjektams, kurie suvokia didesnę darbo įtampą turi didesnę riziką keletui sveikatos sutrikimų

arba nusiskundimų, įskaitant akių sutrikimus, spengimą ausyse, užkimusią arba skausmingą

gerklę, lėtinį kosulį su skrepliais, krūtinės įtampą, dirglumą skrandžio ar virškinimo opai,

dažną šlapinimąsi ir raumenų diskomfortą.

Stresas sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių fizinės ir psichinės

sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ir daugiau savaičių. Psichofiziologiniai

pokyčiai, kuriuos sukelia ilgalaikis stresas, ilgainiui suformuoja ir pastovius patologinius

pokyčius centrinėje nervų, endokrininėje, širdies ir kraujagyslių ir kitose sistemose [75, 89].

Be fizinio ir psichologinio poveikio darbuotojų sveikatai, stresas darbe sukelia didelius

kaštus organizacijai – tai darbuotojų kaita ir pravaikštos, sumažėjęs darbo efektyvumas,

padidėjusi nelaimingų atsitikimų tikimybė, inovacijų trūkumas. Tyrimai rodo, kad su stresu

sietinos 50-60 proc. prarastų darbo dienų. Stresas darbe ne tik sukelia sveikatos sutrikimus,

neatvykimus ir darbuotojų kaitą, bet ir turi poveikį darbo rezultatams. Mokslininkai

apskaičiavo, kad produktyvumo sumažėjimas dėl streso yra vidutiniškai 7,5 karto didesnis nei

produktyvumo sumažėjimas dėl neatvykimo. Nustatyta, kad depresuojančių darbuotojų darbo

rezultatai septynis kartus mažesni nei nedepresuojančių [56, 91].

Halford ir Cohen [30] skambučių centre atliktas tyrimas parodė, kad psichosocialiniai

veiksniai darbe gali būti daug svarbesni veiksniai kaulų – raumenų sistemos sutrikimų

atsiradimui negu kompiuterio naudojimo veiksniai. Tai siejasi būtent su darbo valdymo ir

darbuotojo santykių sritimi.

Stresas darbe visuomenei, organizacijoms, darbuotojams sukelia tiesioginius ir

netiesioginius kaštus. Levi ir Lunde-Jensen (1996) nustatė, kad streso darbe sukelti kaštai

prilygsta triukšmo ar kancerogeninių medžiagų sukeltiems kaštams. Tai leidžia daryti išvadą,

kad streso darbe prevencija turi būti viena iš prioritetinių darbuotojų saugos ir sveikatos

politikos sričių tiek nacionaliniu lygiu, tiek kiekvienoje organizacijoje [56].

Norint sumažinti stresą darbe, Lietuvos organizacijoms rekomenduojamas

komunikacijos tobulinimas, tikslų darbuotojams nustatymas, vadovų streso valdymo

25

mokymai, periodinis darbuotojų nuomonės tyrimo organizavimas. O pagrindinės profilaktinės

streso priemonės yra dvasinis atsipalaidavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas [56].

1.3.3.1. Psichologinių bei socialinių veiksnių poveikis vienu metu raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams

Nepalankūs psichologiniai ir socialiniai aspektai dar labiau paaštrina fizinius rizikos

veiksnius ir prisideda prie raumenų ir kaulų sistemos ligų paplitimo. Literatūroje daug

dėmesio skiriama vizualiniams įrenginiams, informacijos telefonu centrams ir sveikatos

priežiūros sektoriui. Išskiriami šie psichologiniai ir socialiniai veiksniai: per dideli arba per

maži reikalavimai darbe, sudėtingos užduotys, laiko stoka ir skubėjimas, per maža darbo

kontrolė, žemas sprendimų priėmimo lygis, menka kolegų parama, darbo neuž tikrintumas ir

priekabiavimas. Su laiko stoka ir skubėjimu, įtampa darbe bei aukštais darbo reikalavimais

susiduria ir klientų aptarnavimo telefonu konsultantai. Čia veikia iš karto keletas rizikos

veiksnių. Yra nustatyta, kad poveikis raumenims ir kaulams kartu su patiriamu psichologinių

ir socialinių veiksnių poveikiu daug labiau kenkia darbuotojų sveikatai negu tik vieno iš šių

veiksnių poveikis [20, 24].

1.3.4. Ergonominiai veiksniai

Ergonominiai veiksniai – tai sąveika tarp darbuotojo ir darbo vietos. Ergonominio

veiksnio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas

darbuotojo galimybėms [15].

Prie kenksmingų ergonominių veiksnių priskiriamas:

darbo sunkumas (vienkartinio keliamo krovinio masė, stereotipiniai darbo judesiai,

statinio krūvio dydis per pamainą, darbo poza, liemens pasilenkimai, judėjimo

atstumai darbo aplinkoje)

darbo įtampa (dėmesio įtampa, analizatorių (regos, klausos) įtampa, monotonija)

blogas darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms (neergonomiški baldai,

darbo priemonės) [78].

2000 metais atlikto Trečiojo Europos Tyrimo apie darbuotojų darbo sąlygas nustatyta,

kad 57 proc. nenuolatiniame darbe dirbančiųjų ir 42 proc. nuolatiniame darbe dirbančiųjų

dirba skausmingoje ir nepatogioje padėtyje, 38 proc. nenuolatiniame darbe dirbančiųjų ir 29

proc. nuolatiniame darbe dirbančiųjų dirba triukšmingoje aplinkoje, 66 proc. nenuolatiniame

darbe dirbančiųjų ir 55 proc. nuolatiniame darbe dirbančiųjų darbe atlieka stereotipinius

judesius [21].

26

1.3.4.1. Fiksuota darbo poza ir sėdimo darbo sukeliamos sveikatos problemos

Įdiegiant naujas technologijas, automatizuojant ir mechanizuojant darbo procesą,

daugelį darbų atlieka mašinos. Žmonės jas tik valdo ir tai daro sėdėdami. Spartėjant

šiuolaikinėms technologijoms, atsiranda vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių. Sėdimas

darbas nereikalauja tiek daug raumenų darbo, kaip stovimas darbas, tačiau ir čia dirbantys

žmonės (buhalteriai, programuotojai, informacinių telefoninių centrų darbuotojai) patiria

nugaros skausmą, raumenų įtempimą bei nuovargį. Faktiškai, išsiplėtę kojų venos, sustingę

kojos, “surakintas” kaklas yra dažnesni būtent sėdimo darbo atstovų nusiskundimai [21, 49].

Europos saugos ir sveikatos agentūros 2005 m. duomenimis informacinių centrų

darbuotojai daugiau kaip 90 proc. savo darbo laiko praleidžia sėdimoje padėtyje. Šių centrų

darbuotojai fiziškai surišti su darbo priemonėm ir įranga (telefonu, ausinėmis ir kompiuteriu).

Dažniausios su sėdimo darbo sąlygomis susijusios sveikatos problemos yra nugaros skausmas

(33 proc.), stresas (28 proc.), kaklo ir pečių raumenų skausmas (23 proc.) [20].

Su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių jungiamojo audinio ir skeleto raumenų

sistemos pakenkimai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių su sėdimu darbu susijusių

sveikatos pakenkimų, kuriuos patiria milijonai Europos darbuotojų, dirbančių įvairiuose

sektoriuose. Higienos instituto duomenimis [33] Lietuvoje 2008 metais profesinės kaulų-

raumenų sistemos ligos sudarė net 51,1 visų profesinių ligų atvejų. Ergonominiai darbo

rizikos veiksniai, kurie sukelia kaulų ir raumenų sistemos ligas, Europos Sąjungoje kasmet vis

aktualesni, nes beveik penktadalis darbo vietų viršija norminius dydžius. 62 proc. Europos

darbuotojų ketvirtadalį arba daugiau darbo laiko nuolat judina plaštakas ir rankas, 46 proc.

darbuotojų dirba būdami sunkios arba varginančios padėties, 35 proc. darbuotojų nešioja arba

kilnoja sunkius krovinius [97].

Informacinių telefoninių centrų operatoriams dėl telefoninės, kompiuterinės ir sėdimo

darbo specifikos ir darbo trukmės bei psichosocialinių faktorių įtakos, kaulų ir raumenų

sistemos sutrikimai dažniausiai pasireiškia kaklo, pečių juostos srityje, apatinėje nugaros

dalyje, bei rankose ir riešuose. Šios sveikatos problemos yra siejamos tik su blogomis darbo

sąlygomis. Kaklo ir viršutinių galūnių pakenkimus įtakoja bloga darbo poza, dažnai

pasikartojantys judesiai, priverstinės rankų padėtys, blogas darbo organizavimas. Išlieka per

dideli fizikiniai stresoriai (triukšmas, vibracija, temperatūros, kenksmingos medžiagos) ir

bloga darbo ergonomika (skausminga nepatogi kūno padėtis, per dideli krūviai). Skeleto -

raumenų sistemos sutrikimų dažnėjimas yra susietas ir su nuovargio didėjimu. Moterys yra

veikiamos dažniau nei vyrai, priklausomai nuo jų atliekamo darbo [21, 24, 90].

27

Lehto ir kitų Suomijos skambučių centre atliktame tyrime [57], išskiriamos dvi

kenksmingos darbo pozos, įprastos dirbant su kompiuteriu telefonų centruose. Viena yra

tokia, kai viršutinė dalis nugaros pasukta žemyn, o pečių juosta stumiama pirmyn. Ir kita

poza, kai galva palenkiama pirmyn, kas sukelia įtampą kakle ir gerklėje. Pusė skambučių

centro tiriamųjų (iš viso Suomijoje atliktame tyrime dalyvavo 45 klientų aptarnavimo telefonu

konsultantai) nurodė jaučiantys skausmą pečiuose arba/ir įtampą kaklo raumenyse. Ariens ir

kt. [1] atliktame tyrime nustatyta, kad sėdima padėtis darbe daugiau nei 95 proc. darbo laiko

yra rizikos veiksnys kaklo skausmas atsirasti. Tai įtakoja nuolatinė priverstinė kaklo padėtis –

kaklas nuolat yra lenkimo ir sukimo padėtyje. Nustatytas teigiamas ryšys tarp kaklo

fleksijos(lenkimo) ir kaklo skausmų. Kaklo skausmų atsiradimą, susijusį su darbo pobūdžiu

patvirtina ir Hush atliktas tyrimas [34], kurio metu nustatyta, kad kaklo skausmų paplitimas

biuro darbuotojų tarpe yra kur kas didesnis nei tarp bendrosios populiacijos.

Rocha ir kt. atliktame tyrime [83] skambučių centre Brazilijoje, buvo atliekama 108

skambučių centro operatorių apklausa. Moterys sudarė 88 proc. visų skambučių centro

operatorių. 70 proc. iš jų buvo nuo 18 iki 23 metų amžiaus grupėje. Dienos darbo laikas buvo

6 val. ir 30 min. pertrauka. Nustatyta, kad darbuotojai 95 proc. darbo laiko praleidž ia

sėdimoje padėtyje suvesdami ir atsakydami į telefono skambučius. Tarp moterų operatorių

kaklo / peties simptomų paplitimas buvo 43 proc. (95% PI, 33-53), riešo / rankos buvo 39

proc. (95% PI, 29-49). Rizikos veiksniai, susiję su riešo / rankos nusiskundimais buvo:

netinkamas stalo aukštis ir daugiau negu 140 skambučių per dieną priėmimas. Kiekvieną kartą

priimant skambutį, kompiuterio pele yra fiksuojamas pož ymis kompiuteryje, pildomi

duomenys. Rizikos veiksniai, susiję su kaklo / peties simptomais buvo mažesnis poilsio

pertraukų skaičius ir nepakankamo šilumos komfortas.

Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, dažni aplinkos stresoriai, mažas fizinis aktyvumas,

netaisyklinga laikysena ir neergonomiški baldai neigiamai veikia visą sveikatą. Išdirbus

tokiame darbe kelis metus išryškėja ir kiti sveikatos pokyčiai – mažėja fizinis pajėgumas,

gyvybinė plaučių talpa, širdies veiklos efektyvumas, prasideda virškinimo problemos [21, 49].

Ergonomiškai pagrįstas darbo vietos įrengimas, darbo užduočių įvairovė, galimybė

laisvai keisti kūno padėtį ir trumpalaikės pertraukėlės – tai pagrindiniai veiksmingi kaulų ir

raumenų sistemos sutrikimų profilaktikos metodai. Tinkamas darbo organizavimas ir

ergonomiškai įrengta aplinka gali sumažinti kaulų – raumenų sistemos ir kitų ligų paplitimą

[24, 104].

28

1.3.4.2. Balso aparato įtampa ir balso problemos

Šiuolaikinėje visuomenėje vieną trečdalį visų profesijų sudaro profesijos, kurių

pagrindinis įrankis yra balsas. Gerai veikiantis balsas yra ypač svarbi darbo priemonė kalbos

specialistų darbe. Balso sutrikimai yra rimta sveikatos problema ir jie pasitaiko pakankamai

dažnai, tačiau kur kas dažniau tų profesijų atstovams, kuriems būna didelis balso apkrovimas,

t.y. reikalauja net tik ilgo balso naudojimo darbo metu, bet kur papildomą apkrovimą sudaro ir

papildomi veiksniai, tokie kaip foninis triukšmas, ilga kalbėjimo distancija, bloga patalpos

akustika, prasta oro kokybė (sausumas, dulkės), įrangos trūkumas, pvz. balso stiprintuvų,

mikrofonų), nepalanki darbo poza) [57, 57, 109, 110].

Dauguma tyrimų dėl profesinių balso problemų orientuota į mokytojų balsus. Tačiau

be mokytojų, dar viena didelė grupė darbuotojų kurių darbo kokybė priklauso nuo balso – tai

klientų aptarnavimo telefonu konsultantai [57]. Pagal Jones ir kitų tyrimą [52], telemarketingo

darbuotojų tarpe balso sutrikimų paplitimas yra didesnis palyginti su bendrąja populiacija.

Skambučių centrų darbuotojams balsas yra pagrindinė prekybos ir informavimo priemonė

[84].

Įvairių profesijų balso naudotojai dažnai kenčia nuo su balsu susijusių problemų

skirtingu mastu. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios balso problemos klientų

aptarnavimo telefonu darbuotojams yra vokalinis nuovargis ir užkimimas [57, 58].

Lehto L., Alku P. ir kt. nagrinėję skambučių centro klientų aptarnavimo konsultantų

balso problemas, viename iš tyrimų [57], kuris buvo atliktas Suomijos klientų aptarnavimo

telefonu centre, siekė sužinoti, kokie balso simptomai klientų aptarnavimo telefonu

konsultantams pasireiškia tam tikrais momentais per visą darbo dieną (ryte, prieš pietų

pertrauką, po pertraukos ir darbo dienos pabaigoje) bei tyrė trumpo vokalo mokymo kursų

poveikį bei naudą skambučių centro darbuotojams. Balso simptomams darbe vertinti buvo

naudojama 12 klausimų anketa, kurioje buvo vertinami tokie su balsu susiję simptomai, kaip

balso nuovargis, sausumas, gerklėje, dažnas atsikrenkštimas, balso įtampa, oro pritrūkimas

kalbėjimo metu ir kiti simptomai. Daugiau nei 50 proc. moterų ir vyrų teigė, kad kalbėjimo

metu dažnai gerklėje jaučia gleives ir todėl jie priversti dažnai atsikrenkšti. Dažniausi balso

simptomai, kuriuos nurodė moterys buvo užkimimas, balso įtampa ir dažnas atsikrenkštimas,

dėl gumulų susidarymo gerklėje. Vyrai nurodė dažniausiai jaučiantys gleives gerklėje arba

sausumą. Iš šių išvardintų simptomų, balso įtampa buvo vienintelis simptomas, kuris padidėjo

per dieną. Užkimimas padidėjo tik per pietų pertrauką ir po pietų. Iš viso 9 simptomai iš 11

padidėjo po pietų pertraukos (išskyrus sausumą gerklėje ir balso girgždėjimą). 50 proc.

moterų teigė, kad jų balsas per darbo dieną pablogėja. Įvertinus balso simptomus, buvo

29

tiriama mokymo kursų nauda skambučių centro darbuotojams. Mokymo kursą, kuris truko dvi

dienas, sudarė teorinės paskaitos apie balso gamybą, rezonansą ir artikuliaciją. Buvo išdėstyti

vokalo higienos pagrindai, subalansuoto kvėpavimo įpročiai ir jų svarba. Buvo aptartos

priemonės, kaip sumažinti įtampą kalbant. Taip pat buvo teikiama informacija apie maisto

produktų rūšis ir gėrimus, kurie gali turėti neigiamą poveikį balsui. Pirmos dienos pabaigoje ir

visą antrą dieną mokymai buvo skirti praktiniams užsiėmimams, t.y. mokoma vokalo (balso)

pratimų. Pratimai, kurie buvo mokomi yra visuotinai pripaž inti ir kliniškai naudojami.

Pavyzdžiui, buvo mokoma atpalaiduoti ž andikaulį ir ryklę tariant nosinius garsus, balsius ir

dūzgiančiu garsus. Rezultatai rodo, kad skambučio centro konsultantai rimtų balso problemų

neturėjo, tačiau trumpas vokalinės mokymo kursas gerokai sumažintų kai kuriuos

nusiskundimus dėl balso, kuriuos buvo nurodę klientų aptarnavimo telefonu darbuotojai. Virš

60 proc. tiriamųjų teigė, kad balso mokymo metu pagerėjo jų vokalo įgūdžiai. Moterys taip

pat teigė, kad sumažėjo balso nuovargis [57].

Lehto L. kartu su Laaksonen L. ir kitais vėlesniame tyrime [58], nagrinėjančiame

klientų aptarnavimo telefonu darbuotojų nusiskundimus balsu, atliko subjektyvų balso

simptomų vertinimą pagal ankstesniame tyrime naudotą 12 klausimų anketą ir akustiniais

matavimais atliko tyrimą, parodantį kaip balso simptomai objektyviai kinta tam tikrais darbo

momentais. Buvo nustatytas ryšys tarp subjektyvių nusiskundimų ir objektyvios priemonės

balso simptomams vertinti.

Dėl per didelio piktnaudžiavimo balsu ir netinkamo jo vartojimo, per ilgą laiką gali

formuotis lėtinės balso ligos, kurios susijusios su balso aparato pertempimu (lėtinis laringitas,

vazomotorinis monochondritas, balso stygų mazgeliai, fonastenija). Daugiausiai profesinių

lėtinių ligų dėl vokalo piktnaudžiavimo ir netinkamo jo vartojimo diagnozuota Lenkijoje.

Tyrimais yra nustatyta, kad didesnis balso nuovargis ir balso praradimas dažniausiai yra

pasekmė pailginto balso naudojimo (virš 20-ties metų darbo stažo). Tad labai svarbu už tikrinti

tinkamą darbuotojų paruošimą ir mokymus darbe, siekiant išvengti su balsu susijusių

problemų [54].

Darbuotojų sauga ir sveikata balso profesijų darbe yra mažai išvystyta – nėra tinkamų

priemonių, trūksta tinkamai paruoštų kalbos specialistų, lyginant su kitų profesijų atstovais.

Nepakankami išankstiniai profesiniai balso mokymai arba visiškas jų nebuvimas prisideda

prie balso problemų profesinio balso vartotojams. Profesinių balso sutrikimų prevencijoje ir

gydyme raginama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) - priemones, skirtas balso ir

kalbos specialistams. Su balsu susijusios problemos gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų

ateities karjeros galimybėms bei apriboti jų dabartinio darbo efektyvumą. Tyrimų rezultatai

rodo, kad profesinei balso priežiūrai būtų naudingiausios sistemingos konsultacijos ir

30

profesinio balso rūpinimosi bei balso lavinimo mokymai, nes tokių profesijų atstovai, kaip

mokytojai, skambučių centrų darbuotojai, dažnai stokoja tinkamų žinių apie balso naudojimą

ir balso higieną [43, 86, 57, 109, 110].

Palanki darbo aplinka, mokymai, skirti balso higienai ir vokalo technikos mokymui

būtų naudingi gerinant ir išsaugant balso funkcijas, reikalingas darbe. Tinkamai naudojamas

balsas vaidina svarbų vaidmenį atkuriant ir išsaugant asmens profesinius gebėjimus [54, 57].

1.4. Gyvensenos rizikos veiksniai

Gyvensena – tai gyvenimo ypatumai, kurie priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir

individualios elgsenos, socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių bei paties individo

charakterio savybių. Ji formuojasi bendraujant su tėvais ir artimaisiais, draugais ir

aplinkiniais. Taigi, gyvensena nėra fiksuota, o kintanti kaip ir ją veikianti socialinė aplinka

[29].

Šiandien vis dažniau kalbama apie sveikatą, jos stiprinimą, sveikatos problemas bei

sveiko gyvenimo būdo nuostatų formavimo(si) svarbą. Sveika gyvensena – tai individo ar

socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Svarbiausi

sveikos gyvensenos elementai yra: optimalus fizinis aktyvumas, racionali mityba,

grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis, sveikatai

žalingų įpročių atsisakymas ir kt. [29, 81].

Sveikos gyvensenos motyvacija ir elgesys formuojamas skleidžiant švietimo įstaigų,

žiniasklaidos informaciją ir informaciją apie vykdomas sveikos gyvensenos priemones ir

įgyvendinant programas. Nacionalinė sveikatos koncepcija (1991) [64] ir Sveikatos sistemos

įstatymas (1994) [69], Lietuvos sveikatos programa (1998) [68] numato visuomenės švietimą,

asmens ir visuomenės sveikatinimo teisines sąlygas, apimančias sveikatos propagandą,

visuomenės informavimą, sveikatos žinių populiarinimą, mokymą sveikatos klausimais,

tabako ir alkoholio kontrolę bei sveiką gyvenseną [60].

Sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais,

tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba arba polinkis rizikuoti.

Svarbiausi daugelio neinfekcinių ligų rizikos faktoriai yra nepakankamas fizinis aktyvumas,

antsvoris, alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas, hipertonija (padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas), hipercholesterinemija (per didelis cholesterolio kieki kraujyje). Rūkymas,

nesaikingas svaigalų vartojimas, nesveika mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas yra

daugelio ligų rizikos veiksniai [18, 81, 93, 96].

31

1.4.1.Alkoholio ir narkotikų vartojimas

Alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs pasaulyje. Ž alingiausias sveikatai yra

nesaikingas alkoholio vartojimas. Dažnas bei gausus alkoholio vartojimas turi įtakos atsirasti

arterinei hipertenzijai (AH) bei didina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei galvos

smegenų insulto net iki 4 kartų Alkoholio vartojimas dažnai lemia mirtis dėl alkoholio

sukeltos agresijos pasekmių – smurto arba staigias mirtis dėl išeminės širdies ligos. [60, 73].

Atlikti tyrimai rodo, kad sveikatai žalingesnis (didesnis vartojimo dažnis, didesnės

vienkartinės dozės, daugiau neigiamų padarinių) alkoholinių gėrimų vartojimas turi ryšį su

bedarbyste, ankstyva alkoholinių gėrimų vartojimo pradžia, artimųjų problemomis dėl

alkoholio vartojimo, ž emu išsimokslinimu. Sveikatai mažiau žalingas gėrimų vartojimas yra

susijęs su šeimos ir darbo turėjimu. Labiausiai alkoholį vartoti yra linkę jauno ir vidutinio

amž iaus ir ž emesnio išsilavinimo vyrai [36, 60].

Lietuvos 2006 m. suaugusiųjų gyvensenos tyrimas [28] rodo, kad stiprių alkoholinių

gėrimų vartojimo dažnis nuo 1994 m. tarp vyrų ir moterų beveik nepakito. 2006 m. bent kartą

per savaitę juos gėrė kas trečias vyras ir kas dešimta moteris. Alaus vartojimo dažnis didėja.

Vyrų, bent kartą per savaitę geriančių alaus, dalis padidėjo nuo 44 proc. 1994 m. iki 56 proc.

2006 m., o moterų atitinkamai nuo 7 proc. iki 18 proc.

Tyrimų duomenimis, rūkymas ir alkoholinių gėrimų vartojimas dažnai yra studentų

medikų problema. Goštauto ir kt. [27] priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo

ypatybių analizė atskleidė, jog daugiausia studentų (didžiausias procentas) vartoja etanolį –

83,8 proc., 36,1 proc. rūko, o bent kartą kitokias narkotines medžiagas išbandė 25 proc. Bet

kurias priklausomybę sukeliančias medžiagas vartojančių vyrų procentas yra didesnis negu

moterų.

Europoje ir Lietuvoje greta tabako ir alkoholinių gėrimų (etanolio) vartojimo, plinta

kitokios nelegalios medžiagos, sukeliančios priklausomybę, labai pažeidžiančios sveikatos ir

ligų pusiausvyrą. Nuo 1995 m. iki 2002 m. oficialieji narkomanijos rodikliai Lietuvoje

padidėjo beveik 4 kartus (nuo 34,0 iki 126,3 (100 000 gyv.)). Narkotikai tampa prieinamesni,

didėja jų pasiūla ir poreikis [8, 27, 60].

1.4.2. Rūkymas

Tabako rūkymas yra svarbiausia mirties priežastis, kurios galima išvengti. Moksliniai

duomenys rodo, kad rūkymas yra vienas svarbiausių gyventojų mirtingumo veiksnių, didele

dalimi lemiantis mirtingumo dėl plaučių vėžio ir kai kurių kitų lėtinių neinfekcinių ligų riziką.

[70, 73].

32

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), tarp rūkančiųjų

mirtingumas 30 – 80 proc. didesnis negu tarp nerūkančiųjų. PSO duomenimis kasmet nuo

rūkymo žemėje miršta 3 mln. žmonių. Viena iš keturių mirčių įvyksta dėl išeminės širdies

ligos (IŠL), nes rūkymas yra vienas iš trijų pagrindinių IŠL rizikos veiksnių. Lietuvoje nuo

rūkymo sukeltų ligų per metus miršta apie 7-8 tūkstančiai žmonių. Įrodyta, kad rūkymas turi

didelės reikšmės išsivystyti išeminei širdies ligai, plaučių vėžiui, chroniškam bronchitui,

emfizemai, kraujagyslių ligoms, osteoporozei, kenkia lytiniam pajėgumus [60,73].

Gyvensenos tyrimų rezultatai rodo, kad rūkančiųjų dalis visuomenėje sparčiai didėja.

Tyrimų duomenimis rūkymas yra susijęs su lytimi, amžiumi, socialiniu aktyvumu ir statusu.

Klumbienės [51] ir kitų atlikti tyrimai rodo, kad rūkymas yra labiau paplitęs tarp jaunesnių ir

mažiau išsilavinusių asmenų. Daugiausiai kasdien rūkančių yra jauno ir vidutinio amžiaus

suaugusių vyrų ir moterų grupėse, o maž iausiai – vyriausio amžiaus grupėse. Didžiausia

kasdien rūkančių dalis yra tarp gyventojų, turinčių vidurinį arba profesinį išsilavinimą,

maž iausia – tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų. Pasyvusis rūkymas labiau būdingas

moterims [60, 71, 81].

1.4.3. Mitybos įpročiai

Netinkama mityba gali turėti įtakos įvairių ligų atsiradimui, pvz., per didelis riebalų

vartojimas skatina hipercholesterinemijos, t.y. padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje

atsiradimą. Jeigu vartojama per daug riebalų, daugėja cholesterolio, kuris nusėda ant

kraujagyslių sienelių, mažėja jų spindis ir audiniai blogiau aprūpinami krauju. Cholesterolio

kiekį galima sumažinti valgant mažiau gyvulinės kilmės riebalų, o daugiau – augalinės

ląstelienos turinčių produktų (daržovių, vaisių, grūdintų kultūrų), normalizuojant kūno svorį,

reguliariai mankštinantis [81].

Kaip sveikos mitybos rodikliai dažniausiai nurodomas augalinio aliejaus vartojimas

maistui gaminti, neriebaus pieno bei daržovių ir vaisių vartojimas. Nesveikai mitybai būtų

galima priskirti taukų ir nenugriebto pieno bei retą daržovių ir vaisių vartojimą [60].

Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų duomenimis bendras riebalų kiekis jų maisto

racione yra gerokai didesnis už rekomenduojamas normas. Nustatyta, kad riebalai sudaro apie

44 proc. paros maisto raciono, kai tuo tarpu rekomenduojama norma yra ne daugiau kaip 28-

30 proc. Per daug vartojama gyvulinės kilmės riebalų. Mitybos tyrimų duomenys rodo, kad

moterų mitybos įpročiai yra kur kas sveikesni nei vyrų: jos yra labiau linkusios vartoti

augalinį aliejų, neriebų pieną bei daržoves ir vaisius. Sveikos mitybos įpročiai labiau būdingi

jaunesnio amžiaus suaugusiems gyventojams. Gyventojų mityba labai priklauso ir nuo

33

gyventojų išsilavinimo: turintys aukštąjį išsilavinimą gyventojai labiau laikosi sveikos

mitybos principų, o žalingi sveikatai mitybos įpročiai (pvz., taukų ir nenugriebto pieno

vartojimas) labiausiai paplitę žemesnio išsilavinimo gyventoju grupėse [60, 81].

1.4.4. Viršsvoris, nutukimas ir fizinis aktyvumas

Nutukimas yra ne tik gana paprastai išvengiamas lėtinis susirgimas, bet ir rizikos

veiksnys kitoms ligoms atsirasti. Pagrindinės ligos, atsirandančios dėl nutukimo, yra ne tik

širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, bet ir diabetas, hipertenzija, tulžies pūslės ir, be abejo,

psichosocialinės ligos. Moksliniai duomenys rodo, kad viršsvorio ar nutukimo paplitimą gali

lemti nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas. Kartu su rūkymu, aukštu cholesterolio lygiu

ir aukštu kraujospūdžiu viršsvoris ir nutukimas laikomi vienais svarbiausių kraujotakos

sistemos ligų rizikos veiksnių [60, 96].

Daugumos tarptautinių gyvensenos tyrimų duomenimis, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių

gyventojams būdingas mažas fizinis aktyvumas. Viršsvorio, nutukimo ir fizinio aktyvumo

problemos nevienodai paplitusios įvairiose sociodemografinėse grupėse. Klumbienės ir kt.

[51] trijose Baltijos šalyse (Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje) atliktame tyrime nustatyta, kad

antsvoris labiau paplitęs vyresnių asmenų tarpe, t.y. virš 50 metų amžiaus. Taip pat buvo

labiau paplitęs tarp mažiau išsilavinusių moterų visose šalyse ir tarp mažiau išsilavinusių vyrų

Suomijoje. Antsvoris mažiau paplitęs tarp kasdienių rūkalių - estų (vyrų ir moterų), ir lietuvių

(vyrų). Lietuvos suaugusių gyvensenos tyrimo duomenimis [28] 2006 m. buvo nutukusios 19

proc. moterų ir 49 proc. moterų turėjo antsvorį. Antsvorio ir nutukimo paplitimas skirtingai

kito tarp vyrų ir moterų. Nutukusių vyrų (KMI>30 kg/m2) dalis padidėjo nuo 11 proc. 1994

m. iki 21 proc. 2006 m., o antsvorio (KMI>25 kg/m2) paplitimas išaugo atitinkamai nuo 47

proc. iki 56 proc.

Didesniais nutukimo ir viršsvorio rodikliais išsiskiria Lietuvos moterys, o pasyvaus

poilsio įpročiai labiau būdingi vyrams. Tyrimų duomenimis net 60 proc. Lietuvos gyventojų

renkasi pasyvų laisvalaikį, nejuda ir nesimankština. Pasyvaus poilsio įpročiai labiau būdingi

vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau nepakankamas fizinis aktyvumas sparčiai plinta ir vaikų

bei paauglių (moksleivių) grupėse. Fizinio pasyvumo (laisvalaikiu) reiškiniai labiau būdingi

mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų grupei [11, 60].

Mažai judantys (aktyvia fizine veikla už siimantys maž iau nei 2-3 kartus per savaitę)

asmenys 30-50 proc. labiau rizikuoja susirgti hipertonine liga, insultu ir kitomis kraujotakos

sistemos ligomis. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (mažiausiai 3-4 kartus per savaitę)

yra gyvybiškai svarbus sveikatai. Pakankamas fizinis aktyvumas yra būtinas bet kurio

34

amžiaus žmogui. Jis pagerina nuotaiką, darbingumą, miegą, fizinę išvaizdą, padeda įveikti

stresą, sumažina tikimybę susirgti su hipokinezija (nepakankamu judėjimu) susijusiomis

ligomis (nutukimu, ateroskleroze, hipertenzija ir kt.) [11, 81].

14.5. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertonija)

Kraujo spaudimas – tai slėgis, kuriuo kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Ilgą laiko

tarpą pakilęs kraujo spaudimas vadinamas hipertonija. Jis žaloja širdį, kraujagysles.

Hipertonine liga sergančius dažnai ištinka miokardo infarktas, insultai, gali sutrikti regėjimas,

inkstų ir kitų organų veikla. Nuolatos pakilęs kraujo spaudimas gali atsirasti dėl arterijų

sklerozės, rūkymo, jis taip pat dažniau padidėja nutukusiems, mažai judantiems, patiriantiems

daug stresų, vartojantiems daug valgomosios druskos žmonėms, alkoholio [81].

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) arba arterinė hipertenzija (AH), kaip ir

žalingi elgsenos rizikos veiksniai (rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir kt.), labiausiai

paplitę tarp sveikatą žalojančių veiksnių ir vis dar išlieka svarbia visuomenės sveikatos

problema. Epidemiologinėse studijose, vykdytose už sienio šalyse, nustatyta, kad AH turi

beveik pusė tirtų vidutinio amžiaus asmenų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO)

ekspertai nurodo, kad AH yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių,

nulemiančių 20-50 proc. visų mirčių. Dažniausiai AH lydi ir kiti rizikos veiksniai: rūkymas,

antsvoris, nesaikingas alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas. Esant AH ir kitiems rizikos

veiksniams, mirtingumas nuo IŠL padidėja iki dešimties kartų. Iš kitos pusės, rizikos

veiksniai, tokie kaip antsvoris, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, mažas fizinis

aktyvumas, didelis druskos bei riebaus maisto vartojimas gali skatinti rastis AH [48, 74].

Remiantis Lietuvos suaugusiųjų gyvensenos tyrimo [28] duomenimis, 1994-2006 m

Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai kito sveikatai palankia linkme ir labiau atitiko Pasaulio

sveikatos organizacijos mitybos rekomendacijas. Pradėta daugiau vartoti augalinių riebalų,

mažiau gyvulinių riebalų (taukų, sviesto). Padidėjo šviežių daržovių ir vaisių vartojimas. Visi

tirtų socialinių grupių gyventojai keitė mitybos įpročius, tačiau socialiniai mitybos skirtumai

suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijoje išliko. Aukštojo išsilavinimo žmonių dauguma

mitybos įpročių buvo sveikesni negu nebaigto vidurinio išsimokslinimo. Kaimo gyventojų

mitybos įpročiai labiau skyrėsi nuo sveikos mitybos rekomendacijų nei miesto. Nutukimo ir

antsvorio paplitimas didėja tarp vyrų ir nesikeičia tarp moterų. Nustatyti nutukimo paplitimo

socialiniai skirtumai: labiau nutukę buvo aukštesnio išsilavinimo vyrai ir žemesnio

išsilavinimo moterys bei kaimo moterys palyginti su miesto. Rūkymo paplitimas padidėjo tarp

35

moterų ir beveik nepakito tarp vyrų. Tačiau aukštojo išsilavinimo vyrai pradėjo rečiau rūkyti.

Labai išaugo alaus vartojimo dažnis, o stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas nepasikeitė.

Lietuvos gyventojų elgsenos situacijos analizė rodo, kad visgi Lietuvoje sveikos

gyvensenos plėtra yra labai netolygi ir nevienareikšmiška. Iki šiol Lietuvos gyventojai

nesuvokia sveikatai žalingų įpročių (ypač alkoholio vartojimo) išvengimo svarbos. Nerimą

kelia labai sparčiai didėjantis rūkančių moterų skaičius bei alkoholio ir narkotinių medžiagų

vartojimas tarp jaunesnių šalies gyventojų (ypač moksleivių). Neracionali mityba ir fizinis

pasyvumas atitinkamai lemia itin aukštus viršsvorio ir nutukimo rodiklius, kurie yra vieni

aukščiausių pasaulyje [60].

1.5. Sveikatos stiprinimas

Žmogus savo gyvenimo būdu, kitaip tariant elgesiu gali stiprinti sveikatą arba ją

ž aloti. Šiuo metu visuomenėje žmonių gyvensena ir elgsena labiausiai lemia būdingas

sveikatos problemas [29, 99].

Sveikatos stiprinimas gali būti apibrėžiamas kaip mokslas ir menas, padedantis

žmonėms keisti savo gyvenseną ir siekti optimalios sveikatos būklės. Optimali sveikata čia

apibūdinama kaip fizinės, emocinės, socialinės, dvasinės bei intelektualinės sveikatos

pusiausvyra [40]. Otavos chartijoje [76] teigiama, kad „sveikatą stiprina ir palaiko žmonės

savo kasdienio gyvenimo aplinkoje, kurioje jie mokosi, dirba, linksminasi ir myli“

Sveikatos stiprinimo veikla yra nukreipta ne į gyventojų sveikatos patikrinimus, ligų

diagnostiką ir gydymą, bet į juos supančią fizinę ir socialinę aplinką (gyvenamąją, mokymosi,

darbo ir kt. aplinką), kuri stiprina (arba žaloja) jų sveikatą [39]. Sveikata – XXI amž iuje [92]

13 uždavinyje teigiama, kad „iki 2015 metų regiono gyventojams turėtų būti sudarytos

didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, namuose, mokykloje,

vietos bendruomenėje“

Sveikatos stiprinimo procesai gali apimti sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimą,

aplinkos, kurioje sveikas pasirinkimas tampa lengviausiu pasirinkimu, kūrimą, mokymą apie

sveikatos išsaugojimą ir palaikymą, sveikos gyvensenos skatinimą [40].

Daugumoje sveikatą stiprinančios aplinkos programų ir projektų orientuojamasi į

sveikatos mokymą ir švietimą (bendruomenės, pacientų, klientų), visuomenės sveikatos

stiprinimą (reziduojamoje, aptarnaujamoje teritorijoje), personalo (darbuotojų) sveikatos

saugą ir stiprinimą [39].

36

1.5.1. Sveikatą stiprinanti darbo vieta

1.5.1.1. Bendrosios žinios apie sveikatos stiprinimo darbe būtinybę

Modernioji visuomenės sveikatos priežiūra vis labiau orientuojama į sveikatos

stiprinimą, nes sveikatos stiprinimas yra vienas iš efektyviausių būdų, įgalinančių pakeisti

gyventojų elgseną, kurti socialinės aplinkos sąlygas sveikatai stiprinti, našiai ir kūrybingai

dirbti. Visuomenės sveikatos požiūriu sveikatos stiprinimas, žalingų sveikatai veiksnių bei

ligų profilaktika daro didelę įtaką gyventojų sveikatai, įmonių ir organizacijų darbui [11, 88].

Sveikatos stiprinimas darbe – tai suderintos darbdavių, darbuotojų ir visuomenės

pastangos dirbančiųjų sveikatai ir gerovei gerinti (1997 m. Liuksemburgo sveikatos stiprinimo

darbe deklaracija, atnaujinta 2005 m.). Sveikatos stiprinimas darbe į savarankišką sveikatos

stiprinimo veiklą išsirutuliojo per paskutiniuosius 20 metų, keičiantis supratimui apie sveikatą

ir sveikatos stiprinimą [39].

Vadovaujantis PSO direktyva “Sveikata visiems XXI amžiuje“ visuomenės sveikata ir

jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas iš tikslų yra palankių sąlygų darbo

vietose užtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika. Nuolatinis darbuotojų saugos ir sveikatos

darbe stiprinimas yra svarbiausias Europos socialinės ir užimtumo politikos tikslas. 1994 m.

buvo įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, kurios tikslas – telkti didž iulius

regiono žinių ir informacijos apie darbuotojų saugą ir sveikatą, ypač gerą prevencijos

praktiką, išteklius ir jais dalintis. Lietuvoje sveikatos stiprinimas darbe taipogi yra viena iš

prioritetinių nacionalinės sveikatos stiprinimo ir gyventojų sveikatos ugdymo veiklos krypčių

[23].

Darbe praleidž iama apie 60 proc. aktyvaus laiko. Darbo vieta žmogaus sveikatą veikia

įvairiais aspektais. Jei darbo sąlygos blogos, nepakanka darbo įgūdžių, trūksta bendradarbių

paramos, gali sutrikti darbuotojo sveikatos būklė. Kita vertus, darbas gali ugdyti asmenines

savybes ir stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius [11, 39].

Saugios ir sveikos darbo sąlygos yra darbo kokybės esminis elementas. Sveiki

darbuotojai yra labiau produktyvūs, atlieka darbą kokybiškiau, mažėja nedarbingumo dienų

skaičius. Prarandami milijonai litų dėl to, kad nepakankamai dėmesio ir investicijų skiriama

sveikatos stiprinimui, kenksmingų sveikatai veiksnių prevencijai darbo vietose. Pasekmės –

laikinas nedarbingumas (dėl nelaimingų atsitikimų ir ligų), pravaikštos, sumažėjęs darbo

našumas ir kokybė, didelė kadrų kaita (dėl kurios didėja išlaidos personalo mokymui),

konfliktai darbe ir kita [25, 31, 88].

Yra dvi priežastys, dėl kurių sveikatos stiprinimas darbo vietoje yra toks svarbus.

Pirma, darbo vietose galima pasiekti sveikus darbingo amž iaus suaugusius asmenis, ypač

37

vyrus, kurie nesikreipia į sveikatos priežiūros įstaigas, taikyti jiems sveikatos stiprinimo

priemones pasinaudodami jau sukurta ryšių sistema ir bendradarbių įtaka. Antra, galima

stiprinti darbuotojų sveikatą, vykdant kenksmingų ir žalingų sveikatai veiksnių prevenciją

darbo vietose [39, 88].

Sveikatos stiprinimas darbe vykdomas bendromis darbdavių, darbuotojų ir visuomenės

pastangomis. Neapsiribojama sveikatos ir saugumo darbe vien kaip kenksmingų fizinių ir

cheminių faktorių pašalinimo tradicine samprata. Modernioji sveikatos stiprinimo darbe

koncepcija apima ir tokius veiksnius, kaip darbo organizavimas, planavimas, nes gera

savijauta darbe, darbuotojų sauga ir sveikata negali būti charakterizuojama vien nelaimingais

atsitikimais darbe ar profesinių ligų nebuvimu, bet ir gera fizine, moraline ir socialine

savijauta, kuri pasiekiama gerinant darbo kokybę. Darbe gali būti vykdomi įvairūs sveikatos

stiprinimo darbe projektai – sveikos gyvensenos ugdymo ir atskirų jos komponentų (fizinio

aktyvumo ir pajėgumo didinimo, mitybos, streso, svorio bei kraujospūdžio kontrolės,

psichologinio klimato gerinimo) programos. Darbe taipogi gali būti vykdomos rūkymo,

alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencinės programos [11, 79, 88].

Sveikatos stiprinimo darbe veikla gali apimti pirmosios medicinos pagalbos ir kitų

medicinos paslaugų teikimą, sveikatos tikrinimą prieš priimant į darbą, apsaugą nuo

nelaimingų atsitikimų, kenksmingų sveikatai veiksnių ir infekcijų kontrolę, sveikos

gyvensenos įpročių ugdymą, sveikesnės darbo aplinkos kūrimą (teisės aktų priėmimas ir

įgyvendinimas), sveikatos ugdymo paslaugų (mankšta, konsultacijos, atranka) teikimą. Taigi,

darbuotojų sveikata gali būti stiprinama:

gerinant įmonės ar įstaigos darbo organizavimą ir darbo vietos aplinką;

remiant aktyvų darbuotojų dalyvavimą;

skatinant asmeninį tobulėjimą [25, 80].

Sveikatos stiprinimo darbe koncepcija apima gyvensenos ir specifinius su darbu

susijusius veiksnius, galinčius pagerinti darbuotojų sveikatą. Tradicinis požiūris į sveikatos ir

darbo santykius buvo susijęs su kenksmingų sveikatai veiksnių nustatymu ir jų poveikio

pašalinimu arba sumaž inimu. Ateityje sveikata ir darbas bus vertinami platesniu

perspektyviniu požiūriu, leidžiančiu suvokti ir atpažinti tokias pagrindines darbo aplinkos

savybes, kurios turi tiesioginę arba netiesioginę įtaką sveikatai, kaip vadyba ir lyderiavimas,

darbo organizavimas, ryšiai (komunikacijos) ir informacija, darbo ypatybės, visą gyvenimą

trunkantis mokymasis, socialinė ir fizinė darbo aplinka [26, 39].

38

1.5.1.2. Sveikatos stiprinimo darbe programos

Sveiki darbuotojai — sveikose darbo vietose. Tokiu principu vadovaujasi Sveikatos

stiprinimo darbe Europos tinklo (angl. – The European network for workplace health

promotion), įkurto 1996 metais, nariai [39].

Sveikatos stiprinimo darbe veikla plačiai paplitusi JAV, šiaurės ir centrinės Europos

šalyse. Kiekvienas JAV doleris, investuotas į sveikatos stiprinimą darbe, 12–36 proc.

sumažina nedarbingų dienų skaičių [26, 39].

Dažniausiai įgyvendinamų sveikatos stiprinimo darbe programų tipai:

programos, skirtos propaguoti sveikatos žinias apie ligų ir rizikos veiksnių poveikį

sveikatai ir jų prevenciją;

programos, skirtos sveikesnei darbuotojų gyvensenai ugdyti;

programos, skirtos individo sveikesnei elgsenai formuoti remiantis kolektyvo

įtaka;

programos, skirtos tarpusavio palaikymo sistemoms kurti;

programos, skatinančios aktyvų darbuotojų dalyvavimą sveikatos stiprinimo

procesuose [39].

Efektyvi ir mažai kainuojanti sveikesnį gyvenimo stilių skatinanti priemonė yra

informaciniai seminarai. Jie gali apimti daug sričių: sveika gyvensena, nugaros skausmų

profilaktika, sveika mityba, kūno masės reguliavimas, streso valdymas, pagalba metantiems

rūkyti, saugaus alkoholio vartojimo lygiai, patarimai apie fizinę veiklą ir kt. [22].

Darbovietėse gali būti organizuojami fizinio aktyvumo klubai, kurie gali būti kaip

pradinis etapas motyvuojant žmones intensyvesnei fizinei veiklai. Fizinė veikla padeda

reguliuoti kūno svorį; psichologinio ir fizinių efektų dėka atpalaiduoja po darbo metu patirto

streso ir įtampos ir pagerina nuotaiką; padeda atsipalaiduoti emociškai ir protiškai; mažina

vainikinių širdies kraujagyslių ligos ir arterinės hipertenzijos riziką; padeda organizmui

išmokti dirbti ekonomiškiau,- mažesnėmis energijos sąnaudomis. Sportinių ir poilsinių klubų

organizavimas taipogi yra viena ir sveikatos stiprinimo priemonių darbuotojams [21].

Užsienyje gana paplitęs sveikatos stiprinimo darbe būdas, be jau anksčiau minėtų, tai

sveikatos būreliai. Sveikatos būreliai - tai darbuotojų įtraukimo su sveikata susijusioms darbo

sąlygoms gerinti būdas, pradėtas taikyti Vokietijoje 1980 m. Sveikatos būreliai yra darbuotojų

diskusijų grupės, formuojamos darbo vietose. Sveikatos būrelių kūrimo tikslai yra įvardyti

pagrindines su sveikata susijusias problemas darbo vietose ir rasti tinkamus jų sprendimus.

Pagrindinis uždavinys yra pagerinti darbuotojų sveikatos būklę bei gerbūvį. Rezultatai gali

reikštis žemesniu neatvykimo į darbą kiekiu, retesniais ankstyvo išėjimo į pensiją ar kadrų

39

kaitos atvejais, pagerėjusia sveikata bei didesniu darbo pasitenkinimu bei motyvacija.

Sveikatos būreliai taipogi gerina darbo organizavimą, komunikacijos bei informacijos sklaidą,

o tai teigiamai veikia darbo našumą [94].

1.6. Apibendrinimas

Pasaulinė Sveikatos Organizacija deklaruoja, kad “kiekvienas pilietis turi teisę į sveiką

ir saugų darbą bei darbo aplinką, kas leistų jam ar jai gyventi socialiai ir ekonomiškai

produktyvų gyvenimą.” Tačiau dauguma darbo medicinos domėjimosi sričių yra tradicinės –

nedarbas, žalingi fizikiniai, cheminiai ir biologiniai veiksniai, modernesnės –

psichosocialiniai veiksniai. Darbo vietoje žmogus praleidžia didžiąją laiko dalį, todėl labai

svarbu, kad darbo aplinkoje esantys rizikos veiksniai kuo maž iau neigiamai veiktų sveikatą

[44].

Saugios ir sveikos darbo vietos už tikrinimas – tai neatskiriama sėkmingai veikiančios

įmonės kokybės vadybos dalis. Įmonėje turi būti išsamus informacijos pateikimas

darbuotojams apie jų darbo vietos ergonomiką, pastovūs periodiniai dirbančiųjų mokymai

saugos ir sveikatos srityje. Darbuotojai turi teisę gauti informaciją apie pavojus sveikatai ir

saugumui, prevencijos priemones, pirmąją pagalbą ir neįprastas procedūras. Prieš priimant į

darbą darbuotojams turi būti vedami įvadiniai: darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės

saugos, elektrosaugos, civilinės saugos instruktavimai, pasirašytinai supažindinami su vidaus

darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais Visi darbuotojai turi žinoti, kaip saugiai

dirbti. Mokymas turi būti tinkamas ir suprantamas visiems darbuotojams, apimti tiek naujus,

tiek jau seniau dirbančius darbuotojus, jeigu kas nors pasikeičia, pvz. įdiegiama nauja

technologija. Trūkumas informacijos, instrukcijų, mokymo, priežiūros ir išsimokslinimo

darbo vietoje gali sukelti rimtų pasekmių. Tačiau praktika rodo, kad darbuotojų informavimas

apie profesinį saugumą ir sveikatą vis dar yra mažas [25, 26, 67].

Šiuolaikiniame darbuotojų saugos ir sveikatos organizavime be išsamaus informacijos

pateikimo, dar turi būti ugdomas darbuotojų požiūris į elementarius, bet svarbius darbuotojų

saugos klausimus, palaikoma darbo kultūra ir švara, vykdoma sveikatos stiprinimo darbe

veikla. Visuomenės sveikatos požiūriu sveikatos stiprinimas, žalingų sveikatai veiksnių ir ligų

profilaktika daro didelę įtaką dirbančiųjų sveikatai, įmonių ir organizacijų darbui. Tik

saugioje ir sveikoje darbo aplinkoje darbuotojui užtikrinama fizinė, moralinė ir socialinė

gerovė. Sveikas darbas suprantamas kaip sveika darbo aplinka, organizavimas ir sąlygos [20,

103, 107].

40

2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas

Siekiant įvertinti informacijos ir paslaugų telefonu centruose dirbančių darbo sąlygas,

profesinius ir neprofesinius rizikos veiksnius, buvo atlikta momentinė anoniminė Kauno

skambučių centre dirbančių klientų aptarnavimo telefonu konsultantų anketinė apklausa.

Prieš pradedant vykdyti anketinę apklausą, buvo gautas bioetikos centro bei

telekomunikacijų įmonės, kurioje buvo atliekama tyrimas, generalinio direktoriaus leidimas.

2009 metų sausio pradžioje buvo atliktas bandomasis tyrimas. Apklausti 5 Kauno skambučių

centre dirbantys konsultantai. Peržiūrėjus grąžintas anketas, kai kurie klausimai buvo

pakoreguoti ir šiek tiek pataisyti.

2009 m. vasario mėnesį buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Išdalinta 200

anketų Kauno skambučių centre dirbantiems konsultantams. Kauno skambučių centras buvo

pasirinktas todėl, kad iš 5 šios įmonės Lietuvoje veikiančių centrų, Kauno skambučių centre

darbuotojų ir teikiamų paslaugų telefonu skaičius didžiausias. Kauno informacijos ir paslaugų

telefonu centre 2009 m. sausio mėnesio duomenimis dirbo 299 klientų aptarnavimo telefonu

konsultantai, neskaitant administracijos (83 proc. dirbančiųjų sudarė moterys ir 17 proc.

vyrų). Pagal tyrimo imties skaičiavimo formulę nustatyta, kad 95 proc. pasikliautinojo

intervalo 5 proc. paklaidos tikimybei reikia apklausti 168 respondentus. Siekiant išlaikyti

proporciją tarp įmonėje dirbančių vyrų ir moterų atsitiktiniu atrankos būdu buvo išdalinta 200

anketų (iš jų 160 moterų ir 40 vyrų). Anketos buvo išdalintos konsultantams prieš tai

paaiškinus apklausos tikslą. Dėl įtempto darbo grafiko, konsultantai anketas pildė laisvalaikio

metu. Buvo nurodyta, kad užpildytas anketas respondentai paliktų administratorei.

Buvo užpildyta 171 anketa (iš jų 132 anketas grąžino moterys ir 39 vyrai). Bendras

atsakas - 85,5 proc. Patikrinus grąžintas anketas, paaiškėjo, jog 12 anketų už pildytos netiksliai

arba grąžintos neužpildytos. Atrinktos ir analizuotos 159 teisingai užpildytos anketos.

41

2.2. Tyrime naudoti metodai

1. Analitinis – aprašomasis metodas. Atlikta Lietuvos ir užsienio mokslo tiriamųjų ir kitų

darbų bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisinių aktų analizė.

2. Momentinė anoniminė anketinė apklausa. Anketa sudaryta remiantis moksline

literatūra bei anketomis, naudotomis kitų profesinių grupių momentiniuose panašaus

pobūdžio tyrimuose. Gyvensenos dalis klausimyne parengta remiantis Suaugusių

Lietuvos gyvensenos tyrimui (2006 m.) naudota anketa [28]. Skambučių centro

darbuotojų profesiniams ir neprofesiniams veiksniams, sveikatai bei darbo sąlygoms

vertinti anketą sudarė 90 uždaro tipo klausimai. Anketa buvo suskirstyta į penkias

dalis.

Anketą sudarė 90 uždaro tipo klausimai. Anketa buvo suskirstyta į penkias dalis.

Pirma dalis – socialiniai ir demografiniai duomenys (lytis, amž ius, išsilavinimas,

pareigos bei ūgis ir svoris).

Antra dalis – gyvensena (rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, mityba, fizinis

aktyvumas).

Trečia dalis – darbo aplinka ir darbo organizavimas (darbe praleidžiamos darbo

valandos, etatai, naktinės pamainos, darbe veikiantys rizikos veiksniai, darbo

aplinka, darbo organizavimas bei darbuotojų pasitenkinimas darbo sąlygomis).

Ketvirta dalis – sveikata ir darbo sąlygos (sveikatos būklė, apsilankymai pas

gydytojus, dėl ligos praleistos darbo dienos, susirgimai ir simptomai, dėl darbo

pobūdžio diagnozuotos ligos arba turimi nusiskundimai, profilaktiniai patikrinimai

įmonėje).

Penkta dalis – sveikatos stiprinimas (darbuotojų požiūris į sveiką gyvenseną,

sveikatos stiprinimą, naudojami metodai negalavimams pašalinti, bendrai

sveikatos būklei stiprinti, darbuotojų pageidavimai sveikatos darbe stiprinimo ir

darbo sąlygų gerinimo srityje).

3. Statistinei duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos ir statistinių

išvadų metodai. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta naudojant

Microsoft Excel XP ir SPSS 16.0 for Windows programų paketus. Kiekybiniams

požymiams vertinti buvo skaičiuotas aritmetinis vidurkis (m) ir standartinė vidurkio

paklaida (SE). Sąsajos tarp kategorinių požymių vertintos, taikant chi-kvadratu

kriterijų. Pož ymius analizuojant kito rodiklio atžvilgiu, skirtumai laikyti statistiškai

reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.

42

2.2.1. Gyvensenos rizikos veiksnių klasifikavimas

Duomenų analizės metu, tiriant respondentų gyvenseną buvo analizuojami

respondentų gyvensenos rizikos veiksniai ir sudaryti kriterijai, kurias remiantis buvo daromos

išvados apie tiriamųjų gyvenseną ir rizikos veiksnius.

Išvados apie tiriamųjų kūno masės indeksą ir jų svorį, buvo daromos remiantis kūno

masės indekso (KMI) rodikliu, pagal kurį respondentai buvo suskirstyti į 3 grupes:

<18,5 kg/m2 – nepakankamas svoris

18,5 – 24,9 kg/m2 – normalus svoris

25 kg/m2 ir didesnis – per didelis svoris

Respondentų fizinio aktyvumui vertinti, tiriamieji buvo vertinami pagal tokį

suskirstymą į grupes:

Labai fiziškai aktyvūs, t.y. sportuojantys kasdien, 4-6 kartus /sav. arba 2-3

kartus/sav.

Fiziškai aktyvūs, t.y. sportuojantys 1 kartą/sav., 2-3 kartus/mėn. arba 1 kartą per

mėnesį.

Labai mažai fiziškai aktyvūs arba visai nesportuojantys – mankštinasi kelis kartus

per metus, rečiau arba visai nesimankština.

2.3. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika

Tyrime dalyvavo 159 klientų aptarnavimo telefonu konsultantai, iš jų 121 moteris ir

38 vyrai. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys. Moterys sudarė 76,1 proc. visų apklaustųjų,

vyrai – 23,9 proc.

Dalyvavusių apklausoje Kauno skambučių centre dirbančiųjų konsultantų amžius

svyruoja nuo 19 iki 56 metų. Bendras jų amž iaus vidurkis 24,7 metai (stand. nuokrypis -

±6,61). Duomenų analizėje konsultantai pagal amžių buvo suskirstyti į 2 grupes:

I grupė: 19-25 metų amžiaus;

II grupė: 26-56 metų amžiaus;

Respondentų pasiskirstymas pagal amžių pateiktas 3 pav., iš kurio matyti, kad didž iąją

dalį - 81,8 proc. tyrime dalyvavusių respondentų sudarė 19 – 25 metų amžiaus konsultantai,

26 – 56 metų amžiaus konsultantų buvo 18,2 proc.

43

Analizuojant vyrų ir moterų amžiaus vidurkius, nustatyta, jog vyrų amžiaus vidurkis –

23,3 metai (stand. nuokrypis - ±2,3), moterų – 25,1 metai (stand. nuokrypis - ±.7,4). Didž ioji

dalis tyrime dalyvavusių moterų ir vyrų buvo 19-25 metų amžiaus grupėje – vyrų ir moterų

skirstiniai amžiaus atžvilgiu statistiškai reikšmingai nesiskiria (2=2,0, lls=1, p>0,05) (ž r. 2

pav.). Apibendrinant galima teikti, kad įmonėje dirba jauno amžiaus asmenys.

20,7

79,3

10,5

89,5

0

20

40

60

80

100

19-25 26-56

Amžiaus grupė

Pro

c.

Moterys

Vyrai

2 pav. Respondentų skirstinys pagal amžių, priklausomai nuo lyties (proc.)2=2,0, lls=1, p>0,05

Analizuojant respondentų išsilavinimą, nustatyta, kad apie pusė tiriamųjų - 53,5 proc.

turi nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, t.y. šiuo metu yra studentai. Kitą didesnę dalį - 25,2 proc.

sudaro aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Maž iausiai darbutojų turi

nebaigtą vidurinį ir žemesnį išsilavinimą - 0,6 proc. (ž r. 3 pav.)

Išsilavinimas pagal lytį, remiantis apklausos duomenimis yra panašus – statistiškai

reikšmingo skirtumo nenustatyta (2=0,7, lls=2, p>0,05). Nebaigtą aukštąjį išsilavinimą

turinčios nurodė 52,9 proc. apklaustų moterų ir 55,3 proc. visų apklaustų vyrų. Aukštąjį

universitetinį išsilavinimą turi 24 proc. apklaustų moterų ir 28,9 proc. apklaustų vyrų.

Aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turi 11,6 proc. apklaustų moterų, 5,3 proc. apklaustų

vyrų.

44

5

53,5

10,1

3,8

1,90,6

25,2

Nebaigtas vidurinis iržemesnis

Vidurinis

Profesinis (specialusvidurinis)

Aukštesnysis

Aukštasisneuniversitetinis

Nebaigtas aukštasis(studentas (-ė))

Aukštasis universitetinis

3 pav. Respondentų skirstinys pagal išsilavinimą (proc.)

Informacijos ir paslaugų centruose skiriasi konsultantų darbo pobūdis. Dalis

konsultantų priima įeinančius skambučius, o kita dalis – dirba su išeinančiais skambučiais, t.y

patys skambina klientams. Apklaustųjų tarpe, konsultantai, dirbantys su išeinančiais

skambučiais sudarė 55,3 proc. visų apklaustųjų, o konsultantai, dirbantys su įeinančiais

skambučiais sudarė 44,7 proc. visų apklaustųjų.

Beveik pusė apklaustų darbuotojų (49,1 proc.) įmonėje dirba 1 etatiniu krūviu. 30,8

proc. konsultantų dirba 0,5 etato, 20,1 proc. dirba 0,75 etato (žr. 4 pav.).

20,1

30,8

49,1

0,5 etato (4 val./d., 20 val./sav.)

0,75 etato (6 val./d., 30 val./sav.)

1,0 etato (8 val./d., 40 val.sav.)

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal etatinį darbo krūvį (proc.)

45

Apklaustų konsultantų darbo stažas skambučių centre nėra didelis - daugiau negu pusė

apklaustųjų - 64,8 proc. darbo stažas yra iki dviejų metų, 2-5 metų stažą įmonėje nurodė

turintys 30,8 proc. apklaustųjų, didesnį negu 5 metų darbo stažą šioje įmonėje turintys nurodė

tik 4,4 proc. apklaustųjų (ž r. 5 pav.).

4,4

30,8

64,8

0

10

20

30

40

50

60

70

iki 2 metų darbo stažas 2-5 metai didesnis negu 5 metai

Darbo stažas

Pro

c.

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo stažą (proc.)

118 respondentų (74,2 proc.) dirba dieninėje pamainoje, 41 (25,8 proc.) – ir dieninėje,

ir naktinėje pamainoje. Iš 41 respondento, kurie nurodė dirbantys ir naktimis, ir dienomis,

didž ioji dalis - 73,2 proc. naktimis dirba 1-2 kartus per mėnesį.

Remiantis už sienyje atliktais tyrimais [37] bei Europos saugos ir sveikatos darbe

agentūros [23] duomenimis yra nustatyta, kad egzistuoja lyčių skirtumai tam tikrose darbo

srityse. Skambučių centrai yra viena iš tų darbo sričių, kuriose daugiausiai dirba moterys.

Lietuvoje, Kauno skambučių centre, dirbančiųjų pasiskirstymą galima palyginti su vidurkiu

lyčių užimtumo skaičiais skambučių centruose Australijoje – juose vyrauja toks dirbančiųjų

pasiskirstymas pagal lytį: 74 proc. moterų ir 36 proc. vyrų, Danijos skambučių centruose 89

proc. moterų ir 11 proc. vyrų. Amžius svyruoja nuo 21 iki 63 metų, amžiaus vidurkis - 34,4

metai. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos skambučių centruose

dirbančiųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių yra panašus - daugiausiai dirbančių yra moterys

ir dažniausiai jauno amžiaus.

46

3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

3.1. Respondentų gyvensenos įpročiai ir sąsajos su sociodemografiniais

rodikliais bei psichosocialiniais veiksniais darbe

Šiuo metu visuomenei būdingos sveikatos problemos labai daug priklauso nuo žmonių

gyvensenos ir elgsenos. Kadangi darbas gali būti tinkama vieta įtakoti darbuotojų sveikatą,

vykdyti įvairias su sveikata susijusias programas, šio tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti

skambučių centro darbuotojų gyvensenos ypatumus, žalingus įpročius, požiūrį į sveiką

gyvenseną, sveikatos stiprinimą. Ši informacija naudinga ne tik ieškant sąsajų tarp tam tikrų

gyvensenos ypatumų ir darbo sąlygų, bet ja remiantis galima teikti pasiūlymų ir

rekomendacijų skambučių centrams vykdyti tikslingą sveikatos stiprinimo darbe veiklą. Pvz.

žinant, kiek įmonėje yra fiziškai mažai aktyvių žmonių, galima vykdyti fizinio aktyvumo

skatinimo programas, organizuoti sportinius klubus ir t.t.

Siekiant išsiaiškinti apklaustųjų gyvenseną, buvo apskaičiuotas jų kūno masės

indeksas (KMI), išanalizuota mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai.

Įvertinus respondentų ūgį bei svorį ir apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI),

nustatyta, kad didž ioji dalis respondentų - 74,8 proc. turi normalų kūno svorį, 10,7 proc.

respondentų kūno svoris yra per mažas, 14,5 proc. kūno svoris yra per didelis (11,3 proc.

respondentų turi antsvorio, 1,9 proc. respondentų turi I nutukimą, 1,3 proc. respondentų turi

II nutukimą) (žr.6 pav.).

14,5

74,8

10,7

0

20

40

60

80

<18,5 18,5-24,9 25 ir didesnis

KMI grupės

Pro

c.

6 pav. Respondentų skirstinys pagal kūno masės indeksą (KMI) (proc.)

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų skirstinių pagal kūno masės

indeksą nenustatyta (2=4,5, lls=2, p>0,05). Suaugusių Lietuvos gyvensenos tyrimo

duomenimis (2006 m.) vyrai turi statistiškai reikšmingai didesnį KMI negu moterys. 2006 m.

47

buvo nutukusios 19 proc. moterų ir 49 proc. moterų turėjo antsvorį, o nutukusių vyrų buvo 21

proc., turinčių antsvorio – 56 proc. [28].

Tiriant konsultantų fizinį aktyvumą, judėjimo ir mankštinimosi įpročius, buvo

prašoma jų įvertinti savo fizinį pajėgumą, nurodyti, kokiu būdu vyksta į darbą, kaip dažai

mankštinasi.

Vertindami savo fizinį pajėgumą, beveik pusė apklaustųjų - 47,2 proc. fizinį pajėgumą

vertino kaip gana gerą. 38,4 proc. fizinį pajėgumą vertino kaip patenkinamą, 10,1 proc.

nurodė, kad jų fizinis pajėgumas labai geras, 3,8 proc. – gana blogas. Maž iausiai - 0,6 proc.

respondentų nurodė, kad jų fizinis pajėgumas labai blogas (žr. 7 pav.)

0,6

3,8

10,1

47,2

38,3

0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0

Labai geras

Gana geras

Patenkinamas

Gana blogas

Labai blogas

Fiz

inis

paj

ėgu

mas

Proc.

7 pav. Respondentų skirstinys pagal fizinio pajėgumo vertinimą (proc.)

Atvykimo būdo į darbą duomenys rodo, kad tiriamieji nepropaguoja sveiko į darbą

atvykimo būdo. Didžioji dalis respondentų - 74,8 proc. nurodė į darbą vykstantys automobiliu

arba autobusu, pėsčiomis į darbą vykstantys nurodė tik 25,2 proc. apklaustųjų.

Nors į darbą vykdami tiriamieji pakankamai mažai fiziškai juda, tačiau, 95,6 proc.

respondentų nurodė, jog mankštinasi laisvalaikiu. Respondentų mankštinimosi įpročiai

pavaizduoti 8 paveiksle, iš kurio matyti, kad didžiausia dalis iš tų, kurie nurodė, jog

mankštinasi, mankštinasi kartą per savaitę - t.y. 21,4 proc. apklaustųjų.

48

19,5

11,9

13,821,4

16,4

6,95,74,4

Kasdien

4-6 kartus per savaitę

2-3 kartus per savaitę

Kartą per savaitę

2 -3 kartus per mėnesį

Kartą per mėnesį

Kelis kartus per metusar rečiau

Niekada

8 pav. Respondentų skirstinys pagal mankštinimosi įpročius (proc.)

Mankštinimosi įpročiai rodo, kad labai fiziškai aktyvių respondentų grupę sudaro tik

28,9 proc. apklaustų konsultantų. Apibendrinant rezultatus, galima teigti, kad dirbantieji

skambučių centre nėra labai fiziškai aktyvūs.

Analizuojant mankštinimosi įpročius, buvo ieškoma sąsajų tarp KMI ir fizinio

aktyvumo bei tarp subjektyvios sveikatos būklės vertinimo ir fizinio aktyvumo. Tarp KMI ir

fizinio aktyvumo statistiškai reikšmingo ryšio nebuvo nustatyta (2=8,8, lls=4, p>0,05).

Teiginys, jog turintys antsvorį mankštinasi rečiau, nepasitvirtino.

Ryšys buvo nustatytas tarp fizinio aktyvumo ir subjektyvios sveikatos būklės

vertinimo (2=13,2, lls=4, p=0,01). Labai fiziškai aktyvūs arba fiziškai aktyvūs savo

sveikatos būklę vertina geriau.

Suaugusių Lietuvos gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad nuo 1994 m. laisvalaikiu

besimankštinančių žmonių dalis padidėjo [28]. Šio tyrimo metu nustatytas statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp fizinio aktyvumo grupių ir lyties - labai fiziškai aktyvių vyrų yra

statistiškai reikšmingai daugiau negu labai fiziškai aktyvių moterų (2=14,6, lls=4, p=0,001)

(žr. 1 lentelę). Lyginant duomenis su 2006 m. Lietuvos gyvensenos tyrimų duomenimis,

rezultatai skiriasi. Lietuvos gyvensenos tyrimo duomenimis 2006 m. 23 proc. vyrų ir moterų

atsakė, kad jie mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreitėtų

kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų dažnis. Šiame tyrime labai fiziškai aktyvūs vyrai

sudarė 52,6 proc., o moterys – 21,5 proc., t.y. dvigubai maž iau negu vyrai.

49

1 lentelė. Fizinis aktyvumas priklausomai nuo lyties

Fizinio aktyvumo grupės

Lytis Labai fiziškai

aktyvūsFiziškai aktyvūs

Labai mažai fiziškai

aktyvūs arba visai

nesportuojantys

Iš viso

N 26 61 34 121Moterys

Proc. 21,5 50,4 28,1 100,0

N 20 14 4 38Vyrai

Proc. 52,6 36,8 10,6 100,0

N 46 75 38 159Iš viso

Proc. 28,9 47,2 23,9 100,0

Tiriant gyvenseną, buvo analizuojami mitybos įpročiai bei žalingų įpročių paplitimas

tarp skambučių centro darbuotojų. Vertindami mitybą, į klausimą „Ar maitinatės sveikai (ar

vartojate pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų)?“ daugiau negu pusė

respondentų, t.y. 61,6 proc. atsakė, kad ne visada maitinasi sveikai, 27,7 proc. nurodė, kad

dažniausiai maitinaisi sveikai ir 10,7 proc. nurodė, kad dažniausiai jų mityba nėra sveika.

Respondentai taip pat vertino, ar jie per praėjusius 12 mėn. pakeitė mitybos ir kitus

įpročius dėl sveikatos. Kad mitybos ir kiti įpročiai nepasikeitė nurodė 32,7 proc. Didesnė

dalis, t.y. 34 proc. nurodė, jog vartoja daugiau daržovių, 30,2 proc., jog vartoja maž iau

cukraus. Maž iausiai respondentų, t.y. 2,5 proc. nurodė, jog nebevartoja alkoholio. Įpročių

pakeitimas pavaizduotas 9 pav.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai pasikeitė su mityba susiję respondentų

įpročiai. Suaugusių Lietuvos gyvensenos tyrimų duomenimis (2006 m.) mitybos įpročiai,

tokie kaip daržovių vartojimas, tam tikros rūšies riebalų vartojimas ir kt. susiję su

išsilavinimu. Aukštesnio išsilavinimo asmenys maitinasi sveikiau [28]. Skambučių centre

atlikto tyrimo metu statistiškai reikšmingo ryšio tarp mitybos įpročių pakeitimo ir

išsilavinimo nenustatyta, galbūt todėl, kad turinčių žemą išsilavinimą respondentų skaičius

nėra didelis.

50

13,8

13,2

10,7

10,7

7,5

5,7

3,8

3,8

2,5

34,0

32,7

30,2

22,6

0 20 40 60 80 100

Vartoju daugiau daržovių

Mitybos ir kiti įpročiai nepasikeitė

Vartoju mažiau cukraus

Vartoju mažiau riebalų

Vartoju mažiau alkoholio

Padidinau fizinį aktyvumą

Vartoju mažiau druskos

Mažiau rūkau

Neberūkau

Laikausi svorį mažinančios dietos

Pakeičiau riebalų rūšį

Įpročiai pakito neigiama linkme

Nebevartoju alkoholio

Įpro

čių

pak

eiti

mas

Proc.

9 pav. Respondentų mitybos ir kitų įpročių pakeitimas per praėjusius 12 mėn. (proc.)

51

Respondentų žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo) analizė rodo,

kad iš žalingų įpročių tarp respondentų labiausiai paplitęs alkoholio vartojimas – alkoholį

vartoja 84,9 proc., rūko 33,3 proc. respondentų, narkotikų nevartojo nei vienas respondentas.

Visiškai alkoholinių gėrimų nevartoja 15,1 proc. apklaustų konsultantų. Tiriamųjų

duomenys apie vartojamus alkoholinius ir jų vartojimų dažnį rodo, kad tarp skambučių centro

darbuotojų labiausiai paplitęs alkoholinis gėrimas yra vynas - jį vartojantys nurodė 81,5 proc.

respondentų (ž r. 10 pav.). 11 paveiksle nurodyti respondentų alkoholio vartojimo įpročiai, iš

kurių matyti, kad kasdien vartojančių alkoholinius gėrimus yra labai mažai (0,7 proc.

respondentų kasdien vartoja alų ir sidrą, 1,5 proc. - vyną). Didž iausia dalis respondentų

nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja 1-3 kartus per mėnesį.

67,461,581,5

61,5

0102030405060708090

Alus Vynas Sidras Stiprūsalkoholiniai

gėrimai

Alkoholiniai gėrimai

Pro

c.

10 pav. Respondentų nurodytų alkoholinių gėrimų vartojimas (proc.)

(N=135 – vartojantys alkoholinius gėrimus)

52

0,7

25,9

24,5

10,4

38,5

1,5

14,8

43.0

22,2

18,5

0,7

13,3

28.9

18,6

38,5

4,4

38.6

24,4

32,6

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Alus Vynas Sidras Stiprūsalkoholiniai

gėrimaiAlkoholiniai gėrimai

Kasdien 1-3 kartus/sav.1-3 kartus/mėn. Kelis kartus per metus ar rečiauNiekada negeriu

11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį (proc.)

(N=135 – vartojantys alkoholinius gėrimus)

Analizuojant duomenis nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp lyties ir

alkoholinių gėrimų vartojimo. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau vartoja alų negu moterys

(2=20,4, lls=1, p=0,000), vyną statistiškai reikšmingai dažniau vartoja moterys negu vyrai

(2=8,5, lls=1, p=0,005), sidrą statistiškai reikšmingai dažniau vartoja moterys negu vyrai

(2=5,8, lls=1, p=0,014). Statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta tarp lyties ir stipriųjų

alkoholinių gėrimo vartojimo (žr. 2 lentelę). Statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta ir tarp

išsilavinimo bei alkoholinių gėrimų vartojimo.

53

2 lentelė. Alkoholinių gėrimų vartojimas, priklausomai nuo lyties

Lytis

Alkoholinių gėrimų vartojimas Moterys

(N=121)

Vyrai

(N=38)

Statistinis

reikšmingumas

51 32Alus

50,5 proc. 94,1 proc.

2=20,4

lls = 1

p=0,000

88 22Vynas

87,1 proc. 44,1 proc.

2=8,5

lls = 1

p=0,005

68 15

Sidras67,3 proc. 18,1 proc.

2=5,8

lls = 1

p=0,014

65 36

Stiprūs alkoholiniai gėrimai64,4 proc. 76,5 proc.

2=1,69

lls = 1

p=0,14

Rūkymas tarp tiriamųjų ne toks paplitęs žalingas įprotis, kaip alkoholio vartojimas.

Rūko 33,3 proc. respondentų, nerūko 66,7 proc. respondentų. Statistiškai reikšmingo skirtumo

tarp apklaustų rūkančių vyrų ir apklaustų rūkančių moterų skaičiaus nustatyta nebuvo

(p>0,05). Rūkančių respondentų surūkomų per dieną cigarečių vidurkis 7,8 cigaretės (stand.

nuokrypis - ±5,66). Respondentų pasiskirstymas pagal rūkymą nurodytas 3 lentelėje, kurioje

rūkantieji dar yra išskirstyti į grupes, pagal tai, ar tenka rūkyti darbe ir kur surūko daugiau

cigarečių (darbe ar namuose): iš 33,3 proc. rūkančiųjų, 20,1 proc. rūko ir darbe, ir namuose,

9,4 proc. respondentų nurodė rūkantys tik darbe, 3,8 proc. - nurodė rūkantys tik namuose.

Didesnė dalis rūkančiųjų (19,5 proc.) nurodė, jog daugiau cigarečių surūko namuose.

54

3 lentelė. Respondentų rūkymo įpročiai

Požymis N=159 Proc.

Nerūko (iš viso) 106 66,7

Rūko (iš viso): 53 33,3

-Ar rūko būdami darbe? N=53 Proc.

Rūko tik darbe 15 28,3

Rūko ir namuose, ir darbe 32 60,4

Rūko tik namuose 6 11,3

-Daugiau cigarečių surūko: N=53 Proc.

Darbe 11 20,7

Namuose 31 58,6

Tiek darbe, tiek namuose rūko maždaug vienodai 11 20,7

Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp rūkymo ir respondentų amžiaus.

Statistiškai reikšmingai didesnis rūkymo paplitimas yra jaunesnių amžiaus grupėje (2=4,1,

lls=1, p0,042) (ž r. 4 lentelę). Klumbienės [32] ir kitų atlikti tyrimai rodo, kad rūkymas yra

labiau paplitęs tarp jaunesnių ir mažiau išsilavinusių asmenų. Šio atliekamo tyrimo metu

statistiškai patikimo ryšio tarp rūkymo ir išsilavinimo nustatyta nebuvo (p>0,05).

4 lentelė. Respondentų rūkymas, atsižvelgiant į amžių

Amžiaus grupėsAr Jūs šiuo metu rūkote?

19-25 26-56Iš viso

N 48 5 53Taip

Proc. 36,9 17,2 33,3

N 82 24 106Ne

Proc. 63,1 82,8 66,7

N 130 29 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

Rūkymo apklausos rezultatai rodo, kad beveik pusė respondentų - 45,3 proc.

darbe/namuose rūko iš įpročio. 30,2 proc. respondentų rūko, kad sumažintų stresą/įtampą

darbe. Atitinkamai mažesnė dalis apklaustųjų (7,5 proc.) nurodė rūkantys dėl malonumo. 3,8

proc. rūkančiųjų teigė esantys priklausomi nuo rūkymo arba rūko dėl kitų priežasčių (12

pav.).

55

30,2

45,3

13,2

7,53,8

Stresui/įtampai darbesumažinti

Darbe/namuose rūkau išįpročio

Rūkau dėlįtampos/problemųasmeniniuose reikaluoseDėl malonumo

Esu priklausomas (-a)nuo rūkymo

12 pav. Rūkančių respondentų skirstinys pagal rūkymo priežastis (proc.)

Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp rūkymo ir psichosocialinių veiksnių

darbe. Yra ryšys tarp rūkymo ir aukštų darbo reikalavimų (2=4,3, lls=1, p0,037) (ž r. 5

lentelę) bei tarp rūkymo ir psichologinės įtampos darbe (2=10,4, lls=1, p0,001) (ž r. 6

lentelę). Didesnis rūkymo paplitimas nustatytas tarp konsultantų, jaučiančių psichologinę

įtampą darbe bei esant aukštiems darbo reikalavimams.

5 lentelė. Rūkymo ir aukštų darbo reikalavimų sąsajos

Aukšti darbo reikalavimai

Žalingas įprotis Taip

(N=99)

Ne

(N=60)

Statistinis

reikšmingumas

N 39 14Rūkymas

Taip Proc. 39,4 23,3

2=4,3

lls=1

p0,037

6 lentelė. Rūkymo ir psichologinės įtampos sąsajos

Psichologinė įtampa

Žalingas įprotis Taip

(N=61)

Ne

(N=98)

Statistinis

reikšmingumas

N 29 24

Rūkymas TaipProc. 47,5 24,5

2=10,4

lls=1

p0,001

56

Bendrai vertinant žalingus įpročius, buvo ieškoma jų sąsajų su išsilavinimu. Tačiau

statistiškai reikšmingo ryšio tarp išsilavinimo ir žalingų įpročių turėjimo nustatyta nebuvo.

Tiriant respondentų gyvensenos ypatumus, buvo vertinamas ir jų požiūris į sveiką

gyvenseną, sveikatos stiprinimą. Pusė apklaustų skambučių centro konsultantų - 52,2 proc.

nurodė, kad sveikos gyvensenos klausimais domisi tik dalinai (žr. 13 pav.). Statistiškai

reikšmingo ryšio tarp išsilavinimo ir domėjimo sveikos gyvensenos klausimais nenustatyta

(p>0,05). Teiginys, kad aukštesnio išsilavinimo asmenys labiau domisi sveikos gyvensenos

klausimais, nepasitvirtino.

52,2

34,6

13,2

Domisi Domisi dalinai Nesidomi

13 pav. Respondentų skirstinys pagal domėjimąsi sveika gyvensena (proc.)

Sveikatos stiprinimo klausimais tyrimo metu buvo domėtasi, ar skambučių centre

dirbantys konsultantai taiko metodus bendrai sveikatos būklei stiprinti arba negalavimams

pašalinti, bei ar taiko specialias priemones darbe rizikos veiksnių poveikiui mažinti.

Rezultatai rodo, kad savo sveikatos būklei stiprinti netaiko jokių metodų arba priemonių 31,4

proc. tiriamųjų. Didžioji dalis konsultantų – 68,6 proc. nurodė taikantys specialias priemones

sveikatai stiprinti. Pagrindinės priemonės sveikatos būklei stiprinti, kurias nurodė

konsultantai, tai sporto klubo lankymas (35,8 proc.), bėgiojimas (34,9 proc.), relaksacinių

pratimų taikymas (31,2 proc.), baseino lankymas (27,5 proc.). Respondentų taikomos

priemonės sveikatai stiprinti pavaizduotos 14 paveiksle. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp

priemonių taikymo sveikatos būklei stiprinti ir sveikatos būklės vertinimo nustatyta nebuvo

(p>0,05). Tad teigti, jog taikantys specialias priemones sveikatos būklei stiprinti, savo

sveikatos būklę vertina geriau, negalime.

57

35,8

34,9

31,2

27,5

24,8

9,2

6,4

5,5

5,5

4,6

2,8

0,9

0 20 40 60 80 100

Sporto klubo lankymas

Bėgiojimas

Relaksaciniai pratimai

Baseino lankymas

Važinėjimas dviračiu

Sveikatingumo centrų lankymas

Netradicinės priemonės -pvz meditacija

Sveika mityba, vitaminų naudojimas

Mankšta namuose

Pasivaikščiojimas gryname ore

Šokių lankymas

Čiuožimas pačiūžomis

Pro

emon

ės s

veik

atai

sti

pri

nti

Proc.

14 pav. Respondentų nurodytos priemonės, taikomos sveikatai stiprinti (proc.)

(N=109 – respondentai, taikantys priemones sveikatai stiprinti)

58

Apibendrinant skambučių centro darbuotojų gyvensenos ypatumus, galima teigti, kad

skambučių centro darbuotojams nėra būdinga sveika gyvensena ir sveikatą stiprinanti elgsena.

Sveikos gyvensenos klausimais domisi 34,6 proc. tiriamųjų. Tik trečdalis darbuotojų yra labai

fiziškai aktyvūs. Didžiosios dalies tiriamųjų mityba nėra racionali. Tarp tiriamųjų paplitęs

alkoholinių gėrimų vartojimas. Rūko trečdalis skambučių centro darbuotojų (33,3 proc.).

Kadangi tiriamieji yra jauno amžiaus ir dauguma studentai, buvo ieškota sąsajų tarp

amžiaus ir žalingų įpročių. Tiriant žalingų įpročių paplitimą priklausomai nuo amž iaus,

statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tik rūkymo atžvilgiu (p0,042). Goštauto ir kt. [27]

priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybių analizė atskleidė, jog daugiausia

studentų (didžiausias procentas) vartoja alkoholį – 83,8 proc., 36,1 proc. rūko, o bent kartą

kitokias narkotines medžiagas išbandė 25 proc. tirtųjų. Bet kurias priklausomybę sukeliančias

medžiagas vartojančių vyrų procentas yra didesnis negu moterų. Lyginant Goštauto ir šio

tyrimo rezultatus, matome, kad alkoholio ir rūkymo procentas yra panašus, tačiau narkotikų

vartojimo atvejų nebuvo nustatyta. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp žalingų įpročių turėjimo

ir lyties šio tyrimo duomenimis nebuvo nustatyta (p>0,05), galbūt dėl nedidelio apklaustų

vyrų skaičiaus.

Remiantis skambučių centro darbuotojų mankštinimosi įpročių tyrimo duomenimis,

galima teigti, jog skambučių centro darbuotojams būdingas nepakankamas fizinis aktyvumas.

Labai fiziškai aktyvūs respondentai sudaro tik 28,9 proc. visų tiriamųjų.

Vertinant respondentų požiūrį į sveiką gyvenseną ir atsižvelgiant į gautus rezultatus,

kad dauguma maitinasi nesveikai, turi žalingų įpročių, yra nepakankamai fiziškai aktyvūs,

būtina daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos ugdymui. Būtent darbe būtų galima rengti

su sveika gyvensena ir sveikatos stiprinimu susijusius projektus, skatinti aktyviau rūpintis

savo sveikata, atsisakyti turimų žalingų įpročių. Atsižvelgiant į rūkymo sąsajas su

psichologine įtampa darbe ir aukštais darbo reikalavimais, mažinti psichologinę įtampą darbe,

vykdant psichologinio gerinimo programas, keičiant darbo organizavimą.

59

3.2. Skambučių centruose dirbančių sveikata ir sąsajos su demografiniais

rodikliais bei darbo pobūdžiu

Anketinėje apklausoje daug dėmesio buvo skiriama skambučių centruose dirbančių

konsultantų sveikatai, savo sveikatos vertinimui ir su darbo sąlygomis skambučių centruose

susijusių sveikatos sutrikimų identifikavimui. Vertinant sveikatą svarbu įvertinti pačių žmonių

požiūrį į savo sveikatą. Savo sveikatos vertinimas yra subjektyvus rodiklis, kuris atspindi ne

tik biomedicininius, bet ir socialinius bei psichologinius sveikatos aspektus.

Vertindami savo sveikatos būklę, didžioji dalis apklaustų skambučių centro

konsultantų savo sveikatos būklę įvertino kaip gana gerą - t.y. 47,8 proc. visų apklaustųjų.

Kad sveikatos būklė gera nurodė 22 proc. Savo sveikatos būklę kaip vidutinišką įvardijo 28,3

proc. respondentų. Kad sveikatos būklė yra gana bloga nurodė 1,9 proc. apklaustųjų (ž r. 15

pav.)

47,8

22,01,9

28,3

Gera Gana gera Vidutiniška Gana bloga

15 pav. Respondentų skirstinys pagal sveikatos būklės vertinimą (proc.)

Statistiškai reikšmingai skyrėsi moterų ir vyrų savo sveikatos vertinimas. Vyrai

statistiškai reikšmingai savo sveikatos būklę vertino geriau, negu moterys (2=7,4, lls=2,

p0,025) (ž r. 7 lentelę). Statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta tarp sveikatos būklės

vertinimo ir išsilavinimo (p>0,05). Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo

duomenimis 2006 m. 43 proc. vyrų ir 45 proc. moterų atsakė, kad jų sveikata gera arba gana

gera. Per dvylika metų gerai vertinančių savo sveikatą moterų dalis padidėjo trečdaliu [28].

Lyginat tyrimo duomenis su gyvensenos tyrimo duomenimis matome, kad šio tyrimo

rezultatai skiriasi - vyrų savo sveikatą vertinančių gerai procentas yra didesnis negu moterų

(vyrų – 36,8 proc., moterų – 17,4 proc.).

60

7 lentelė. Sveikatos būklės vertinimas, priklausomai nuo lyties

LytisSveikatos būklė

Moterys VyraiIš viso

N 21 14 35Gera

Proc. 17,4 36,8 22,0

N 59 17 76Gana gera

Proc. 48,8 44,7 47,8

N 41 7 48Vidutiniška/gana bloga

Proc. 33,8 18,5 30,2

N 121 38 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

Didžioji dalis respondentų (60,4 proc.) paskutinį kartą profilaktiškai sveikatą tikrinosi

prieš 1-6 mėn.(ž r. 8 lentelę). Per pastaruosius 12 mėn. pas gydytoją lankėsi 130 respondentų

(81,8 proc.), nesilankė 29, t.y. 18,2 proc. apklaustųjų. Vidutiniškai per pastaruosius 12 mėn.

respondentai pas gydytoją lankėsi 3,2 karto. 25,2 proc. respondentų apsilankymus pas

gydytoją sieja su darbo sąlygom, 56,6 proc. nurodė apsilankymų pas gydytoją nesiejantys su

darbo sąlygomis. Per praėjusius 12 mėn. dėl ligos praleistų darbo dienų vidurkis - 10 dienų.

Laikiną nedarbingumą dėl ligos per pastaruosius 12 mėn. turėjo daugiau negu pusė

respondentų – 60,4 proc. Lyginant su užsienio skambučių centruose atliktais tyrimais,

rezultatai sutampa su Charbolet atlikto tyrimo duomenimis [4]. Prancūzijos skambučių centre

iš 2130 darbuotojų per paskutinius 12 mėn. laikiną nedarbingumą nurodė turėję 60 proc.

darbuotojų.

8 lentelė. Respondentų skirstinys pagal paskutinio profilaktinio sveikatos tikrinimo laiką

Laikotarpis N=159 Proc.

Prieš 1-6 mėn. 96 60,4

Prieš 7-12 mėn. 27 17,0

Prieš 1-2 metus 20 12,6

Daugiau kaip prieš 2 metus 16 10,1

Iš viso 159 100,0

61

Su darbu susijusių negalavimų per pastaruosius 12 mėnesių turėję nurodė 69,2 proc.

respondentų. Negalavimų neturėjo 30,8 proc. (ž r. 16 pav.)

69,2

30,8

Turėjo

Neturėjo

16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar turėjo su darbu susijusių negalavimų per pastaruosius 12 mėn. (proc.)

Pagrindiniai nusiskundimai, susiję su darbu, kuriuos nurodė turėję skambučių centro

darbuotojai - tai užkimęs balsas (74,5 proc.), galvos skausmas (74,5 proc.), akių ašarojimas

(65,5 proc.), nugaros skausmai (60,9 proc.), regos susilpnėjimas (60,0 proc.), gerklės

skausmas (58,2 proc.), mieguistumas darbe (46,4 proc.) bei dažna nuotaikų kaita (42,7 proc.).

Kitų nusiskundimų sveikata buvo mažiau (ž r. 17 pav.).

Lyginant gautus duomenis su užsienyje atliktų skambučių centruose tyrimų

duomenimis [4, 5, 70 ir kt.], galima teigti, jog tarp skambučių centro darbuotojų dominuoja

pagrindiniai nusiskundimai – tai regėjimo sutrikimai, balso problemos, kaulų – raumenų

sistemos bei klausos sistemos sutrikimai. Skiriasi tik jų pasiskirstymo procentas tarp

respondentų. Tarp Kauno skambučių centro darbuotojų šiek tiek mažesnę dalį sudaro

nusiskundimai klausos nuovargiu arba susilpnėjimu. Šio tyrimo duomenys rodo, kad klausos

susilpnėjimu per pastaruosius 12 mėn. skundėsi 21,8 proc. tiriamųjų, tuo tarpu, kai Charbotel

atlikto tyrimo [4] metu Prancūzijos skambučių centre klausos nuovargio požymių turėję teigė

net 50 proc. tiriamųjų, Chi ir Lin atlikto tyrimo metu [5] Taivane atitinkamai 66,7 proc.

apklaustųjų turėjo klausos diskomfortą.

62

2,5

3,8

5,0

5,7

6,3

6,3

6,9

7,5

8,2

8,2

13,2

13,8

15,1

17,6

17,6

18,9

20,1

21,4

23,3

23,9

29,6

32,1

40,3

41,5

42,1

45,3

51,6

51,6

2,5

1,9

0,6

0,6

21,4

0 20 40 60 80 100

Hemorojus

Nervinių šaknelių uždegimas

Lytinio gyvenimo problemos

Ausų uždegimai

Šlapinimosi problemos

Vidurių pūtimas

Rėmuo

Padidėjęs kraujospūdis

Bėrimai odoje

Vidurių užkietėjimas

Padažnėjęs širdies plakimas

Kojų venų išsiplėtimas

Sąnarių skausmai

Rankų skausmai

Kojų patinimas

Rankų tirpimas

Klausos susilpnėjimas

Sloga

Depresija

Juosmens skausmai

Nemiga

Galvos svaigimas

Kosulys

Kaklo skausmai

Silpnumas

Dažna nuotaikų kaita

Mieguistumas darbe

Gerklės skausmas

Regos susilpnėjimas

Nugaros skausmai

Akių ašarojimas

Galvos skausmas

Užkimęs balsas

Dia

gnoz

uot

os li

gos

Proc.

17 pav. Su darbu susiję negalavimai per pastaruosius 12 mėn. (proc.)

(N=110 – turėję nusiskundimų sveikata per pastaruosius 12 mėn.)

63

Anketinės apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gydytojas konsultantams yra

diagnozavęs ligų, kurias būtų įtakojęs dabartinis darbas skambučių centre - būtent ilgalaikis

sėdimas darbas, darbas kompiuteriu, aktyvus kalbėjimas, darbas su ausinėmis. Kad ligą

gydytojas yra diagnozavęs nurodė 20,8 proc. apklaustųjų. Kad ligos nediagnozavo nurodė

79,2 proc. konsultantų. Kaip matome, iš tyrimo rezultatų respondentų skaičius, kuriems buvo

diagnozuotos su darbu susijusios ligos nėra didelis. Galima manyti, kad įtakos turi tai, kad ir

dirbančių stažas įmonėje nėra didelis.

Iš 33 respondentams diagnozuotų ligų, daugiausiai diagnozuota - 33,3 proc. balso

stygų patempimo, uždegimo atvejų, 30,3 proc. regos susilpnėjimo atvejų, 15,2 proc. gerklės

uždegimo (faringito, anginos) atvejų (ž r. 18 pav.).

9,1

6,1

6,1

6,1

6,1

6,1

3,0

3,0

33,3

30,3

15,2

9,1

0 20 40 60 80 100

Balso stygųuždegimas/patempimas

Susilpnėjusi rega

Gerklės uždegimai(faringitas, angina)

Riešo nervų kanalųuždegimas

Stuburo ligos (nugarosskausmas)

Nervinis išsekimas

Širdies permušimai

Hipertenzija

Ausies uždegimas

Susilpnėjusi klausa

Gerklės auglys

Akių uždegimas

Dia

gnoz

uot

os li

gos

Proc.

18 pav. Gydytojo diagnozuotos ligos, susijusios su skambučių centre dirbančių darbo pobūdžiu (proc.)

(N=33 – respondentai, kuriems buvo diagnozuotos su darbu susijusios ligos)

64

Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp balso stygų uždegimo/patempimo atvejų

ir balso įtampos darbe (25,5, lls1, p0,019). Statistiškai reikšmingai daugiau ligos atvejų

diagnozuota tiems respondentams, kurie nurodė jog darbe susiduria su balso įtampa (81,8

proc.) (ž r. 19 pav.). Pagal Jones ir kitų tyrimą [42], skambučių centro darbuotojų tarpe balso

sutrikimų paplitimas yra didesnis palyginti su bendrąja populiacija. Lehto ir kt. užsienyje

atlikti tyrimai [57] rodo, kad dažniausi balso sutrikimai skambučių centre - tai užkimimas,

balso įtampa ir dažnas atsikrenkštimas, dėl gumulų susidarymo gerklėje. Vertinant Kauno

skambučių centro darbuotojams diagnozuotas ligas, galia daryti išvadą, kad ši problema yra

aktuali ir šio centro darbuotojų tarpe.

18,2

81,8

45,3

54,7

0

20

40

60

80

100

Patria balso įtampą darbe Nepatiria balso įtampos darbe

Pro

c.

Diagnuozuotas balso stygų uždegimas/patempimas

Nediagnozuotas balso stygų uždegimas/patempimas

19 pav. Balso stygų uždegimo/patempimo sąsajos su balso įtampa darbe (proc.)

25,5, lls1, p0,019

Duomenų analizės metu, tiriant respondentams diagnozuotas ligas, buvo ieškoma

sveikatos sutrikimo sąsajų su darbo stažu. Buvo iškelta hipotezė, kad su darbo specifika

susijusių ligų dažnis priklauso nuo darbo stažo. Hipotezė pasitvirtino, buvo nustatytas

statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbo stažo ir su darbu susijusių ligų paplitimo (26,8,

lls1, p0,009) (ž r. 20 pav.). Darbo stažo ir darbo pobūdžio įtaka dirbančių sveikatai yra

įrodyta ir analizuota tiek Lietuvos, tiek užsienio vykdytuose moksliniuose tyrimuose.

65

Ustinavičienės ir kt. [106] atliktų tyrimų metu nustatyta, kad kintančios darbo sąlygos turi

įtakos dirbančiųjų sveikatai, kurios pažeidimai yra specifiniai ir priklauso nuo darbo

pobūdžio, stažo bei dirbančiųjų amžiaus.

85,4

14,6

67,9

32,1

0

20

40

60

80

100

Diagnozuota su darbu susijusių ligų Su darbu susijusių ligų nediagnozuota

Pro

c.

Darbo stažas iki 2 metų Darbo stažas 2 metai ir didesnis

20 pav. Su darbu susijusių ligų ir darbo stažo sąsajos

26,8, lls1, p0,009

Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti, kokie pagrindiniai konsultantų nusiskundimai

sveikata būtent šiuo metu. Šiuo metu nusiskundimų sveikata turintys nurodė 94,3 proc.

konsultantų. Nusiskundimų sveikata neturintys nurodė 5,7 proc. apklaustųjų. Iš 150

respondentų, kurie šiuo metu turi sveikatos sutrikimų 76,7 proc. sieja juos su darbo sąlygom.

Su darbo sąlygom nusiskundimų nesieja 23,3 proc. konsultantai.

Respondentų šiuo metu turimi nusiskundimai sveikata buvo skirstomi į tris grupes:

jaučiamus dažnai, retai, arba niekada. Analizuojant duomenis buvo atrinkti dažnai jaučiami

nusiskundimai ir vertintos jų sąsajos su darbo sąlygomis. 9 lentelėje yra nurodyti respondentų

dažnai jaučiami negalavimai ir skaičius, kiek iš nurodytų negalavimų respondentai sieja su

darbo sąlygomis. Kaip matyti iš pateiktų rezultatų, iš 150 respondentų, turinčių negalavimų,

pagrindiniai dažnai jaučiami negalavimai yra bendras nuovargis (jį dažnai jautė 58,7 proc.

konsultantų), akių nuovargis, perštėjimas, niežėjimas, ašarojimas, neryškus matymas (56,7

66

proc.), galvos skausmas (32,7 proc.), balso stygų įtempimas, skausmas gerklėje (24,7 proc.),

klausos nuovargis, įtampa, ūžimas ausyse (22,7 proc.), įtampa ir skausmas sprande (18,7

proc.), juosmeninės stuburo dalies skausmas (16,7 proc.). Su darbo sąlygom iš pagrindinių

išvardintų nusiskundimų daugiausiai respondentų sieja juosmeninės stuburo dalies skausmą

(92 proc.), balso stygų įtempimą, skausmą gerklėje (83,8 proc.), akių sutrikimus (75,3 proc.),

įtampą ir skausmą sprande (75 proc.), galvos skausmą (73,5 proc.).

9 lentelė. Respondentų dažnai jaučiami negalavimai, sietini su darbo sąlygom

Turi dažnai(N=150)

Iš jų sieja su darbo

sąlygomNusiskundimai

Abs. Proc. Abs. Proc.Depresija 1 0,7 1 100,0

Padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas 2 1,3 2 100,0

Turiu šlapinimosi problemų 7 4,7 3 42,9Kamuoja vidurių užkietėjimas/ pūtimas 9 6,0 7 77,8Skauda kojas 14 9,3 9 64,3Sutrikęs miegas 14 9,3 12 85,7Skauda pirštus 15 10,0 0 0,0Skauda plaštakas ir riešus 23 15,3 6 26,1Skauda pečius 24 16,0 14 58,3Skauda juosmeninę stuburo dalį 25 16,7 23 92,0Jaučiu įtampą ir skausmą sprande 28 18,7 21 75,0

Jaučiu klausos nuovargį/įtampą, ūžimą ausyse, klausos silpnėjimą

34 22,7 16 47,1

Jaučiu balso stygų įtempimą/ skausmą gerklėje 37 24,7 31 83,8

Skauda galvą 49 32,7 36 73,5

Jaučiu akių nuovargį, perštėjimą, niežėjimą, ašarojimą, neryškus matymas

85 56,7 64 75,3

Po darbo jaučiu bendrą nuovargį 88 58,7 54 61,4

Tiriant klientų aptarnavimo telefonu konsultantų subjektyvią sveikatą, atskirai buvo

analizuojama, ar tiriamieji po darbo jaučia regėjimo sutrikimus ir kokius dažniausiai, kadangi

prie kompiuterio jie praleidžia visą darbo dieną, o darbe kompiuteris yra potencialus rizikos

veiksnys. Didžioji dalis tiriamųjų - 69,2 proc. nurodė, jog po darbo kompiuteriu jaučia

regėjimo sutrikimus. 30,8 proc. teigė po darbo kompiuteriu regėjimo sutrikimų nejaučiantys.

Iš 110 respondentų, po darbo kompiuteriu jaučiančių regėjimo sutrikimus, daugiausiai nurodė

jaučiantys akių džiūvimą (62,7 proc.), akių paraudimą (59,1 proc.), vienodai nurodė

jaučiantys akių skausmą ir pablogėjusį matymą (58,2 proc.). Maž iausiai po darbo kompiuteriu

67

patiria dvejinimąsi arba mirgėjimą akyse (25,5 proc.) (ž r. 21 pav.). Tai dažniausiai

pasitaikantys funkciniai regėjimo sutrikimai dirbant kompiuteriu. Tą patvirtina tiek užsienyje,

tiek Lietuvoje atlikti tyrimai [92].

58,2

59,1

62,7

58,2

25,5

0 10 20 30 40 50 60 70

Akių skausmas

Akių paraudimas

Akių džiūvimas

Pablogėjęs matymas

Dvejinimasis arbamirgėjimas akyse

Reg

ėjim

o su

trik

imai

Proc.

21 pav. Respondentų nurodyti regėjimo sutrikimai (proc.)

(N=110 – jaučiantys regėjimo sutrikimus po darbo kompiuteriu)

Akinius arba kontaktinius lęšius nešioja 43,4 proc. tiriamųjų. Statistiškai reikšmingo

ryšio tarp akinių arba kontaktinių lęšių nešiojimo atsižvelgiant į amžių nustatyta nebuvo

(p>0,05). Tačiau statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp amžiaus ir pablogėjusio

matymo (23,8, lls1, p0,038). Vyresni dažniau skundžiasi regėjimo sutrikimais (ž r. 22

pav.)

68

56,243,8

24,1

75,9

0

20

40

60

80

100

Pablogėjęs matymas Nepablogėjęs matymas

Pro

c.

19-25 26-56

22 pav. Amžiaus ir pablogėjusio matymo sąsajos (proc.)

23,8, lls1, p0,038

Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp darbo trukmės ir regėjimo sutrikimų,

jaučiamų po darbo kompiuteriu (23,6, lls1, p0,042). Statistiškai reikšmingai daugiau

valandų dirbantys ir praleidž iantys daugiau laiko prie kompiuterio, skambučių centro

darbuotojai dažniau skundžiasi regėjimo sutrikimais. Hipotezė, kad ilgas darbas kompiuteriu

turi įtakos regėjimo sutrikimams atsirasti, pasitvirtino (ž r. 10 lentelę).

10 lentelė. Vidutiniškai praleidžiamų valandų darbe prie kompiuterio sąsajos su

regėjimo sutrikimais

Vidutiniškai praleidž iamos valandos darbe

Ar po darbo kompiuteriu jaučiate regėjimo sutrikimus?

4-6val. 7 ir daugiau val.

Iš viso

N 54 56 110Taip

Proc. 62,8 76,7 69,2

N 32 17 49Ne

Proc. 37,2 23,3 30,8

N 86 73 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

69

Dirbant kompiuteriu, ypač ilgą laiką, labai svarbu profilaktiškai tikrintis regėjimą,

daryti periodines pertraukėles bei specialią akių mankštą, norint išvengti akių nuovargio ir

rimtesnių pažeidimų. Tokios rekomendacijos yra pateiktos LH normoje HN 32:2004 [62],

„Darbas su videoterminalais.

Skambučių centruose yra privalomi sveikatos patikrinimai 1 kartą per du metus. Jų

metu turi būti atliekamas ir profilaktinis regėjimo patikrinimas. Profilaktiniai sveikatos

patikrinimai, įskaitant regėjimo patikrinimą, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, turi

būti atliekami ir prieš priimant į darbą. Kad prieš pradedant dirbti kompiuteriu buvo atliktas

profilaktinis regėjimo patikrinimas nurodė 67,3 proc. visų apklaustųjų. Kad savo regėjimą

tikrina kiekvienais metais nurodė 51,6 proc. Priemones akių nuovargiui maž inti darbe taiko

63,5 proc. konsultantų. Daugiau negu pusė konsultantų - 58,4 proc., taikančių specialias

priemones akių nuovargiui mažinti, nurodė darantys periodines pertraukėles 31,7 proc.

tiriamųjų daro specialią akių mankštą, 23,8 proc. – naudoja specialias apsaugos priemones

akims apsaugoti, pvz., specialius akinius. Akių lašais akis drėkina 6,9 proc. respondentų (žr.

23 pav.).

Vertinant statistinį tarpusavio požymių priklausomumą tarp priemonių taikymo akims

ir regėjimo sutrikimų, statistiškai patikimo ryšio nenustatyta (p>0,05). Teiginys, kad

specialios priemonės padeda išvengti akių sutrikimų po darbo kompiuteriu, nepasitvirtino.

6,923,8

31,7

58,4

0

10

20

30

40

50

60

70

Darau periodinespertraukėles

Darau specialią akiųmankštą

Naudoju asmeninesapsaugos priemones

akims apsaugoti,pvz. specialūs akiniaidirbant kompiuteriu

Akių drėkinimasakių lašais

Priemonės

Pro

c.

23 pav. Respondentų taikomos priemonės akių nuovargiui mažinti (proc.)

(N101 – respondentai, taikantys specialias priemones akių nuovargiui mažinti)

.

70

Apibendrinant darbuotojų nusiskundimus sveikata ir palyginus juos su užsienyje

atliktais tyrimais skambučių centruose, galima teigti, kad vyraujantys sveikatos sutrikimai

skambučių centro darbuotojų tarpe, tai kaulų – raumenų sistemos pažeidimai, balso ir klausos

ligos, regėjimo sutrikimai. Moksliniai tyrimai rodo, kad visi šie nusiskundimai yra siejami su

darbo sąlygomis ir neigiamu vienu metu veikiančiu net keleto rizikos veiksnių poveikiu.

Detaliau sveikatos sutrikimų ryšys su darbo sąlygomis nagrinėjamas 3.3 skyriuje.

3.3. Skambučių centruose dirbančiųjų darbo sąlygos ir sąsajos su sveikata

Anketinės apklausos metu buvo atliktas subjektyvus skambučių centre dirbančių

konsultantų darbo sąlygų vertinimas. Subjektyvus darbo sąlygų vertinimas, t.y. kaip pats

darbuotojas vertina savo darbo sąlygas ir jų kenksmingą poveikį sveikatai, yra ne mažiau

svarbus negu objektyvūs tyrimai. Suvokimas, kad darbo sąlygos kenkia sveikatai, darbuotojui

sukelia stresą, kuris kaip žinoma, yra daugelio somatinių ligų priežastis.

Visi apklaustieji klientų aptarnavimo telefonu konsultantai (N=159) vertindami savo

darbo pobūdį, darbą priskyrė sėdimam darbui/ darbui kompiuteriu/ aktyviam kalbėjimui ir

įtemptam klausymuisi/ protiniam darbui.

Vertindami darbo monotoniškumą, kaip labai monotonišką darbą įvardijo daugiau

negu pusė apklaustųjų - 59,7 proc. 34,6 proc. respondentų savo darbą įvardijo kaip šiek tiek

monotonišką. Ir tik 5,7 proc. apklaustųjų darbą įvardijo kaip nemonotonišką. Respondentų

darbo monotoniškumo vertinimas pateiktas 24 paveiksle.

5,7

34,6

59,7

0

10

20

30

40

50

60

70

Labai monotoniškas Šiek tiekmonotoniškas

Nemonotoniškas

Darbo monotoniškumas

Pro

c.

24 pav. Respondentų skirstinys pagal darbo monotoniškumo vertinimą (proc.)

71

Dirbančiuosius skambučių centruose veikia daug rizikos veiksnių vienu metu.

Pagrindiniai kenksmingi veiksniai, su kuriais susiduria savo darbe, ir kuriuos nurodė

respondentai yra fiksuota darbo poza, regėjimo įtampa, balso stygų nuolatinis įtempimas,

elektromagnetinė spinduliuotė, stereotipiniai darbo judesiai, akustinis triukšmas, klausos

analizatorių įtampa, monotonija, aukšti darbo reikalavimai bei triukšmas darbe.

Atskirai analizuojant kenksmingus veiksnius pagal jų rūšį, nustatyta, kad didžiąją dalį

skambučių centre veikiančių veiksnių sudarė ergonominiai veiksniai. Iš ergonominių veiksnių

daugiausiai respondentų - 88,1 proc. įvardijo fiksuotą darbo pozą, 87,4 proc. nurodė regėjimo

įtampą, 83,6 proc. teigė patiriantys nuolatinį balso stygų įtempimą darbe. Fiksuota darbo poza

yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, akcentuojamų daugelyje užsienio mokslininkų tyrimų,

kurie nagrinėjo skambučių centruose dirbančiųjų darbo sąlygas, kenksmingus veiksnius. Chi

ir Lin atliktas tyrimas [5] parodė, kad skambučių centre dirbantys konsultantai sėdi visą darbo

dieną, atlieka pasikartojančius judesiais. Šie veiksniai sukelia raumenų diskomfortą. Ariens ir

kt. [1] tyrimo duomenys rodo, kad skambučių centro darbuotojai 95 proc. savo darbo laiko

praleidžia sėdėdami ir neturi galimybės dažnai keisti darbo pozos. Tai yra didelis rizikos

veiksnys kaulų – raumenų sistemos ligoms atsirasti. Kauno skambučių centre atlikto tyrimo

duomenimis kaulų – raumenų sistemos nusiskundimai yra dažni ir tarp šio centro darbuotojų

(per paskutinius 12 mėn. 60,9 proc. tiriamųjų skundėsi nugaros skausmais, 33,6 proc. – kaklo

skausmais, 27,3 proc. - juosmens skausmais).

Iš fizikinių veiksnių veikiančių darbo aplinkoje, didž ioji dalis respondentų nurodė

elektromagnetinę spinduliuotę (82,4 proc.), akustinį triukšmą (76,6 proc.) bei triukšmą darbo

aplinkoje (62,3 proc.).

Su psichologiniais veiksniais darbe susiduriantys nurodė mažesnė dalis respondentų.

Labiausiai išsiskyrė aukšti darbo reikalavimai – juos nurodė 61,6 proc. respondentų. 30,8

proc. respondentų nurodė blogą darbo organizavimą.

Apibendrinant, galima teigti, kad konsultantų įvardinti veiksniai gerai atspindi jų

darbo specifiką – nuolatinę sėdimą darbo pozą bei įtampą dirbant kompiuteriu, balso įtampą

dėl nuolatinio kalbėjimo ir klausos įtampą dėl ausinėse ir darbo aplinkoje girdimo triukšmo.

Su kokiais kenksmingais veiksniais susiduria konsultantai, dirbantys skambučių centre

pavaizduota 25 pav.

72

4,4

12,6

13,2

15,1

19,5

23,9

30,8

61,6

62,3

68,6

75,5

76,7

77,4

82,4

83,6

87,4

88,1

3,8

3,1

1,3

0,6

0 20 40 60 80 100

Blogi darbuotojų tarpusavio santykiai

Cheminiai veiksniai

Biologiniai veiksniai

Vibracija

Šalta aplinka

Blogas darbo vietos pritaikymas darbuotojui

Blogas apšvietimas

Blogi tarpusavio santykiai su vadovais

Karšta aplinka

Neergonomiškos darbo priemonės

Blogas darbo organizavimas

Aukšti darbo reikalavimai

Triukšmas darbo aplinkoje

Monotonija

Klausos analizatoriaus įtampa

Akustinis triukšmas

Stereotipiniai darbo judesiai

Elektromagnetinė spinduliuotė

Balso stygų nuolatinis įtempimas

Regėjimo įtampa

Fiksuota darbo pozaK

enk

smin

gi v

eik

snia

i

Proc.

25 pav. Skambučių centro darbuotojų nurodyti kenksmingi veiksniai, su kuriais susiduria darbe (proc.)

Moksliniai tyrimai ir Europos saugos ir sveikatos duomenys rodo, kad skambučių

centruose daugelis vienu metu veikiančių veiksnių kelia didelę riziką sveikatai [20]. Šio

tyrimo subjektyvaus darbo sąlygų vertinimo analizė parodė, kad Kauno skambučių centro

darbuotojai mano, jog daugiausiai jų sveikatai neigiamos įtakos turi šie veiksniai: regėjimo

73

sistemos apkrovimas (76,7 proc.), sėdima suvaržyta poza (54,7 proc.), kompiuterio

spinduliuotė (52,8 proc.). Šiek tiek mažiau jų sveikatai kenksmingus veiksnius konsultantai

nurodė tokius kaip klausos sistemos įtampa (50,3 proc.), balso įtampa (47,8 proc.), bei

psichologinė įtampa (38,4 proc.) (žr. 26 pav.)

54,7

76,7

52,8

50,3

47,8

38,4

0 20 40 60 80 100


Balso įtampa

Klausos sistemos įtampa

Įrangos (kompiuterio) spinduliuotė

Sėdima suvaržyta poza

Regėjimo sistemos apkrovimas

Proc.

26 pav. Labiausiai sveikatą veikiantys kenksmingi veiksniai respondentų vertinimu(proc.)

Analizuojant duomenis, buvo vertintas sveikatai kenksmingų veiksnių darbe ryšys su

nusiskundimais sveikata. Statistiškai patikimas ryšys nustatytas tarp regėjimo sistemos

apkrovimo ir regėjimo sutrikimų. Respondentai, nurodę darbe susiduriantys su regėjimo

apkrovimu, statistiškai reikšmingai dažniau skundėsi regėjimo sistemos sutrikimais, negu tie,

kurie teigė regėjimo apkrovimo darbe nepatiriantys (ž r. 33 pav.).

13,6

86,4

44,955,1

020406080

100

Susiduria su regėjimo apkrovimudarbe

Nesusiduria su regėjimo apkrovimudarbe

Pro

c.

Po darbo jaučia regėjimo sutrikimus Po darbo nejaučia regėjimo sutrikimų

27 pav. Regėjimo sistemos apkrovimo sąsajos su regėjimo sutrikimais218,6, lls1, p=0,000

74

Statistinis požymių priklausomumas rodo, kad regėjimo sistemos apkrovimas darbe

statistiškai reikšmingai susijęs su pablogėjusiu matymu, su akių skausmu po darbo

kompiuteriu, akių paraudimu, dvejinimusi arba mirgėjimu akyse bei akių nuovargiu,

perštėjimu, niežėjimu, ašarojimu, neryškiu matymu. Šių regėjimo sutrikimų paplitimas

didesnis tarp tų darbuotojų, kurie patiria regėjimo apkrovimą darbe. Statistiškai reikšmingo

ryšio nenustatyta tarp akių džiūvimo ir regėjimo sistemos apkrovimo (žr. 11 lentelę).

11 lentelė. Regėjimo sistemos apkrovimo sąsajos su tam tikrais regėjimo sutrikimais

Regėjimo sistemos

apkrovimasRegėjimo sutrikimai

Taip

(N=122)

Ne

(N=37)

Iš visoStatistinis

reikšmingumas

N 60 4 64Pablogėjęs matymas

Proc. 49,2 10,8 40,3

217,4

lls1

p0,000

N 57 7 64Akių skausmas

Proc. 46,7 18,9 40,3

29,1

lls1

p0,003

N 58 11 69Akių džiūvimas

Proc. 47,5 29,7 43,4

23,7

lls1

p0,056

N 55 10 65Akių paraudimas

Proc. 45,1 27,0 40,9

23,8

lls1

p0,05

N 27 1 28Dvejinimasis arba mirgėjimas

akyseProc. 22,1 2,7 17,6

27,4

lls1

p0,007

N 114 29 143Akių nuovargis, perštėjimas,

niežėjimas, ašarojimas,

neryškus matymas Proc. 93,4 78,4 89,9

27,1

lls1

p0,008

Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai siejasi kompiuterio spinduliuotė su dvejinimusi

arba mirgėjimu akyse po darbo kompiuteriu (24,7, lls1, p0,03) (ž r. 12 lentelę). Didesnis

75

dvejinimosi arba mirgėjimo akyse paplitimas tarp tų darbuotojų, kurie nurodė, jog labiausiai

darbe juos veikia kompiuterio spinduliuotė. Tarp kitų regėjimo sutrikimų ir kompiuterio

spinduliuotės statistiškai reikšmingo ryšio nustatyta nebuvo.

12 lentelė. Kompiuterio spinduliuotės ir dvejinimosi arba mirgėjimo akyse sąsajos

Įrangos (kompiuterio) spinduliuotėRegėjimo sutrikimas

Taip Ne

Iš viso

N 20 8 28Taip

Proc. 23,8 10,7 17,6

N 64 67 131

Dvejinimasis arba mirgėjimas akyse

NeProc. 76,2 89,3 82,4

N 84 75 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp klausos įtampos ir klausos sutrikimų.

Respondentai, kurie nurodė, kad darbe juos veikia klausos įtampa statistiškai reikšmingai

daugiau nurodė besiskundžiantys klausos nuovargiu, ūžimu ausyse arba klausos susilpnėjimu

(212,7, lls1, p=0,001) (ž r.13 lentelę).

13 lentelė. Klausos įtampos sąsajos su klausos sutrikimais

Klausos sistemos įtampaNusiskundimas

Taip NeIš viso

N 51 28 79Taip

proc. 63,8 35,4 49,7

N 29 51 80

Jaučiu klausos nuovargį, įtampą, ūžimą ausyse, klausos silpnėjimą

Neproc. 36,2 64,6 50,3

N 80 79 159Iš viso

proc. 100,0 100,0 100,0

Klausos sutrikimai, susiję su skambučių centro darbuotojų darbo specifika, klausos

įtampa yra nagrinėti užsienio darbuose. Įrodytas tiek darbo aplinkoje esančio triukšmo, tiek

akustinio triukšmo ausinėse neigiamas poveikis klausai. Danijos skambučių centre atliktas

tyrimo duomenimis darbuotojai dėl akustinio triukšmo nurodė patiriantys daug fiziologinių

simptomų, įskaitant skausmą (81 proc.), tinitą (ausų uždegimą, spengimą ausyse) (50 proc.),

76

vestibuliarinių (pusiausvyros) sutrikimų (48 proc.) ir padidėjusį jautrumą garsui (38 proc.)

[37].

Šio tyrimo metu nustatyta, kad skambučių centro darbuotojų patiriama balso įtampa

statistiškai reikšmingai susijusi su balso problemomis ir balso sutrikimais. Konsultantai, kurie

nurodė balso įtampą, kaip nuolatinį kenksmingą veiksnį darbe, statistiškai reikšmingai

dažniau skundž iasi užkimusiu balsu (213,1, lls1, p=0,000), gerklės skausmu (213,3,

lls1, p=0,000), balso stygų įtempimu (24,1, lls1, p=0,044) (ž r. 14 lentelę). Tą patvirtina ir

užsienyje atlikti tyrimai [42, 57, 58], kuriuose buvo nagrinėjamos skambučių centrų

darbuotojų patiriamos balso problemos ir jas lemiantys rizikos veiksniai.

14 lentelė. Balso įtampos sąsajos su balso problemomis

Balso įtampa

Balso problemos Taip

(N=56)

Ne

(N=54)

Iš visoStatistinis

reikšmingumas

N 50 32 82Užkimęs balsas

Proc. 89,3 59,3 74,5

213,1

lls1

p0,000

N 42 22 64Gerklės skausmas

Proc. 75,0 40,7 58,2

213,3

lls1

p0,000

N 58 51 109Balso stygų įtempimas

Proc. 76,3 61,4 68,6

24,1

lls1

p0,044

Psichologinė įtampa statistiškai reikšmingai siejasi su stresu darbe (26,1, lls1,

p=0,047) (ž r. 15 lentelę). Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp streso ir

aukštų darbo reikalavimų (216,3, lls2, p=0,000). (ž r. 16 lentelę). Statistiškai reikšmingai

dažniau nuolat stresą darbe jaučia tie, kurie darbe susiduria su psichologine įtampa ir aukštais

darbo reikalavimais. Hipotezė, kad aukšti darbo reikalavimai ir psichologinė įtampa darbe

įtakoja stresą darbe, pasitvirtino. Gauti rezultatai sutampa su už sienyje atliktais tyrimais [4, 5,

70], kuriuose nustatyta, kad vienas iš pagrindinių darbuotojų streso skambučių centre

veiksnys yra aukšti darbo reikalavimai.

77

15 lentelė. Psichologinės įtampos ir streso darbe sąsajos


Ar Jūs patiriate stresą darbe (Stresas reiškia situaciją, kai

asmuo jaučia įtampą, nuovargį, padidėjusį nervinį jautrumą,

negali ramiai miegoti naktį)? Taip Ne

Iš viso

N 19 16 35Jaučiu nuolat

Proc. 31,1 16,3 22,0

N 36 63 99Jaučiu kartais

Proc. 59,0 64,3 62,3

N 6 19 25Streso darbe nejaučiu

Proc. 9,9 19,4 100,0

N 61 98 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

16 lentelė. Streso ryšys su aukštais darbo reikalavimais

Aukšti darbo reikalavimaiAr Jūs patiriate stresą darbe?

Taip NeIš viso

N 32 3 35Jaučiu nuolat

proc. 32,3 8,8 22,0

N 53 46 99Jaučiu kartais

proc. 53,5 72,9 62,3

N 14 11 25Streso darbe nejaučiu

proc. 14,2 18,3 15,7

N 99 60 159Iš viso

proc. 100,0 100,0 100,0

Stresas tyrimų duomenimis darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje

dažniausiai aptinkama su darbu susijusi sveikatos problema [56]. Kadangi skambučių

centruose darbas yra susijęs su aukštais darbo reikalavimais, nuolatiniu skubėjimu, įtampa,

buvo labai svarbu įvertinti streso laipsnį tarp skambučių centro darbuotojų . Tarp apklaustųjų

stresą darbe jaučia kartais daugiau negu pusė respondentų - 62,3 proc. Stresą darbe jaučia

nuolat 22 proc. respondentų, streso darbe nejaučia 15,7 proc. respondentų (ž r. 28 pav.).

78

22,0

62,3

15,7

Jaučiu nuolat Jaučiu kartais Streso darbe nejaučiu

28 pav. Respondentų skirstinys pagal darbe patiriamą stresą (proc.)

Ieškant sąsajų tarp kenksmingų veiksnių ir sveikatos sutrikimų, taip pat buvo

vertinamas sėdimos suvaržytos pozos ryšys su kaulų – raumenų sistemos sutrikimais.

Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp sėdimos suvaržytos pozos ir įtampos bei

skausmo sprande (27,0, lls1, p=0,008), tarp sėdimos suvaržytos pozos ir juosmens dalies

skausmų (26,7, lls1, p=0,01), plaštakų bei riešo skausmo (25,1, lls1, p=0,025) ir kojų

skausmo (29,2, lls1, p=0,002). Statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta tarp fiksuotos

sėdimos darbo padėties ir pečių skausmo bei pirštų skausmo (ž r. 17 lentelę). Taipogi, buvo

analizuotas stereotipinių darbo judesių ryšys su plaštakos, riešo bei pirštų skausmais. Tačiau

statistiškai reikšmingo ryšio nebuvo nustatyta (p>0,05).

Tyrimų duomenimis informacinių telefoninių centrų operatoriams dėl telefoninės,

kompiuterinės ir sėdimo darbo specifikos, darbo trukmės bei psichosocialinių veiksnių įtakos,

kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai dažniausiai pasireiškia kaklo, pečių juostos srityje,

apatinėje nugaros dalyje, bei rankose ir riešuose. Šios sveikatos problemos yra siejamos tik su

blogomis darbo sąlygomis. Lehto ir kitų Suomijos skambučių centre atliktame tyrime [57],

išskiriamos dvi kenksmingos darbo pozos, įprastos dirbant su kompiuteriu telefonų centruose.

Viena yra tokia, kai viršutinė dalis nugaros pasukta žemyn, o pečių juosta stumiama pirmyn.

Ir kita padėtis, kai galva palenkiama pirmyn, kas sukelia įtampą kakle ir gerklėje. Pusė

skambučių centro tiriamųjų (iš viso Suomijoje atliktame tyrime dalyvavo 45 klientų

aptarnavimo telefonu konsultantai) nurodė jaučiantys skausmą pečiuose arba/ir įtampą kaklo

raumenyse. Lyginant su už sienio tyrimo duomenimis, dirbančių Kauno skambučių centre

nusiskundimai panašūs. Dažniausiai respondentų jaučiami kaulų – raumenų sistemos

sutrikimai, tai įtampa ir skausmas sprande (18,7 proc.), juosmeninės stuburo dalies skausmas

(16,7 proc.), pečių skausmas (16 proc.), plaštakų ir riešo skausmas (15,3 proc.)

79

17 lentelė. Sėdimos suvaržytos pozos sąsajos su kaulų – raumenų sistemos sutrikimais

Sėdima suvaržyta pozaNusiskundimas Taip

(N=140)Ne

(N=19)

Iš visoStatistinis

reikšmingumas

N 82 5 87Įtampa ir skausmas sprande

Proc. 58,6 26,3 54,7

27,0

lls1

p0,008

N 53 29 82Juosmeninės dalies skausmas

Proc. 60,9 40,3 51,6

26,7

lls1

p0,01

N 25 10 35Plaštakų ir riešo skausmas

Proc. 28,7 13,9 22,0

25,1

lls1

p0,025

N 35 13 48Kojų skausmas

Proc. 40,2 18,1 100,0

29,2

lls1

p0,002

N 40 26 66Pečių skausmas

Proc. 46,0 36,1 30,2

21,6

lls1

p0,209

N 9 5 14Pirštų skausmas

Proc. 10,3 6,9 8,8

20,6

lls1

p0,321

Vertindami darbo vietos aplinką daugiausiai apklaustųjų 61 proc. įvertino kaip

triukšmingą, 35,2 proc. skambučių centro darbuotojų aplinką įvertino kaip stresinę. Teigiamai

darbo aplinką įvertino 21,4 proc. respondentų. Darbo aplinkos vertinimas pateiktas 29 pav.

80

10,1

15,7

16,4

21,4

24,5

35,2

61,0

3,1

3,1

0 10 20 30 40 50 60 70

Užteršta biologinėmis medžiagomis

Užteršta cheminėmis medžiagomis

Ergonomiškai netinkamai įrengta darbo vieta

Dulkėta

Ergonomiškai netinkamos darbo priemonės

Darbo vietos aplinką vertinu teigiamai

Netinkamas temperatūrinis režimas

Stresinė

Triukšminga

Dar

bo

aplin

ka

Proc.

29 pav. Respondentų nurodytas darbo aplinkos vertinimas (proc.)

Atskirai vertindami triukšmą, kad darbe yra veikiami triukšmo nurodė net 88,7 proc.

apklaustųjų, neveikiami triukšmo darbe nurodė esantys tik 11,3 proc. apklaustųjų. Kad

triukšmas blaško dėmesį ir trukdo žodinį bendravimą, nurodė 82,3 proc. konsultantų. Kad

triukšmas yra toks didelis, jog norint susikalbėti su klientu, reikia pakelti balsą, nurodė 22,7

proc. respondentų, kad pakelti balsą tenka kartais, nurodė 62,4 proc. respondentų, kad

triukšmas nėra toks didelis, ir kalbant nereikia pakelti balso, nurodė 14,9 proc. apklaustųjų

(ž r. 30 pav.)

81

62,4 14,9

22,7Taip

Ne

Kartais

30 pav. Atsakymų į klausimą „Ar triukšmas yra toks didelis, jog norint susikalbėti,

turite pakelti balsą? „ skirstinys (proc.)

(N=141 – veikiami triukšmo darbe)

Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp balso pakėlimo ir su balsu susijusių

nusiskundimų. Konsultantai, kurie nurodė, jog kalbėdami turi pakelti balsą, dažniau

skundžiasi balso stygų įtempimu ir skausmu gerklėje (211,0, lls4, p=0,027).

Skambučių centruose veikia dvejopo poveikio triukšmas. Vertindami triukšmo poveikį

nuovargio atsiradimui, 67,5 proc. iš 141 respondento, kurie nurodė, jog yra veikiami triukšmo

darbe, teigė, kad juos labiau vargina triukšmas darbo aplinkoje, t.y. kitų darbuotojų

vaikščiojimas, kalbėjimas patalpoje, kurioje konsultantai dirba. 28,4 proc. nurodė, kad juos

labiau vargina akustinis triukšmas, kurį nuolat girdi ausinėse darbo metu. 12,8 proc. nurodė,

kad esamas triukšmas jų nevargina (31 pav.).

58,9

28,412,8

Labiau vargina triukšmas, kurį nuolat girdi ausinėse darbo metu

Labiau vargina triukšmas darbo aplinkoje

Triukšmas nevargina

31 pav. Respondentų skirstinys pagal nuovargio atsiradimą dėl akustinio arba darbo

aplinkoje esančio triukšmo (proc.)

(N=141 – veikiami triukšmo darbe)

82

Analizuojant duomenis buvo nustatyta ir respondentų nuomonė apie pagrindines jų

darbo priemones - ausines. Kad ausinės, su kuriomis jie dirba yra ergonomiškos, t.y.

tinkamos darbui, kokybiškos, gerai girdisi garsas, nereikia įtempti klausos, kad išgirstų, ką

kalba pašnekovas nurodė 37,1 proc. respondentų, iš dalies ergonomiškos – 49,1 proc.

respondentų. Kad ausinės yra neergonomiškos įvertino 13,8 proc. respondentų (ž r. 32 pav.).

13,8

49,137,1

0

10

20

30

40

50

60

Ergonomiškos Iš dalies ergonomiškos Neergonomiškos

Ausinių ergonomiškumas

Pro

c.

32 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ausinių ergonomiškumo vertinimą (proc.)

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp ausinių ergonomiškumo ir klausos

sutrikimų. Su ergonomiškesnėmis ausinėmis dirbantys statistiškai reikšmingai rečiau

skundž iasi klausos sutrikimais (26,0, lls2, p0,05) (ž r. 18 lentelę).

18 lentelė. Ausinių ergonomiškumo ir klausos sutrikimų sąsajos

Klausos nuovargis, įtampa, ūžimas ausyse, klausos silpnėjimas

Ar ausinės, su kuriomis dirbate yra ergonomiškos?

Taip Ne

Iš viso

N 23 36 59Taip

proc. 29,1 45,0 37,1

N 41 37 78Iš dalies

proc. 51,9 46,2 49,1

N 15 7 22Ne

proc. 19,0 8,8 13,8

N 79 80 159Iš viso

proc. 100,0 100,0 100,0

83

Statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta tarp klausos problemų ir akustinio triukšmo

(p>0,05). Tačiau statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp akustinio triukšmo ir miego

sutrikimų (24,7, lls1, p0,03). Miego sutrikimais statistiškai reikšmingai dažniau

skundžiasi akustinį triukšmą patiriantys darbuotojai (žr. 19 lentelę).

19 lentelė. Akustinio triukšmo ir miego sutrikimų sąsajos

Akustinis triukšmasNusiskundimas

Taip NeIš viso

N 71 14 85Taip

Proc. 58,2 37,8 53,5

N 51 23 74Miego sutrikimai

NeProc. 41,8 62,2 46,5

N 122 37 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

J. Kaikovas nustatė, kad triukšmas gali būti ne tik klausos pažeidimų veiksnys, bet taip

pat būna nemigos, virškinimo ir nervų sistemos sutrikimų, psichikos ligų, galvos skausmo,

opaligės epileptoidinių priepuolių bei kitų sveikatos sutrikimų priežastis. Analizuojant darbo

aplinkoje veikiantį triukšmą nustatytas statistiškai reikšmingas jo ryšys su klausos

problemomis. Didesnis klausos sutrikimų paplitimas nustatytas tarp tų skambučių centro

darbuotojų, kurie dirba triukšmingoje aplinkoje (26,4, lls2, p0,011) (ž r. 33 pav.).

Triukšmingą darbo aplinką dažniau nurodo ir besiskundžiantys galvos skausmais, prislėgta

nuotaika. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp triukšmo ir galvos skausmų (24,1,

lls1, p0,043) bei tarp triukšmo ir prislėgtos nuotaikos (23,9, lls1, p0,047). Statistiškai

reikšmingo ryšio nenustatyta tarp triukšmo darbo aplinkoje ir miego sutrikimų, dažnos

nuotaikų kaitos bei padidėjusio kraujospūdžio, patiriamo streso darbe (p>0,05).

84

29,1

70,9

48,851,3

0

20

40

60

80

100

Triukšminga NetriukšmingaDarbo aplinka

Pro

c.

Jaučiu klausos nuovargį, įtampą, ūžimą ausyse, klausos silpnėjimą

Nejaučiu klausos nuovargio, įtampos, ūžimo ausyse, klausos silpnėjimo

33 pav. Triukšmo darbo aplinkoje sąsajos su klausos sutrikimais (proc.)

26,4, lls2, p0,011

Skambučių centruose yra labai svarbu, kad darbuotojams būtų užtikrintas pakankamas

akustinis privatumas, kad kalbant darbo metu su klientais vieno darbuotojo kalbėjimas

netrukdytų kitam ir atvirkščiai. Tai glaudžiai siejasi su darbo ergonomika, kaip yra išdėstyti

baldai, įrengtos darbo vietos. 45,9 proc. respondentų nurodė, kad jų darbo vietoje labai mažai

už tikrinamas akustinis privatumas, 37,7 proc. teigė, kad akustinis privatumas visiškai

neuž tikrinamas ir 16,4 proc. teigė, jog užtikrinamas pakankamas akustinis privatumas (ž r. 34

pav.). Remiantis subjektyvia darbuotojų nuomonę galima teigti, kad darbo vietos nėra

įrengtos tinkamai ir ergonomiškai.

16,4

45,937,7

0

10

20

30

40

50

Visiškaineužtikrinamas

Užtikrinamas tik labaimažas akustinis

privatumas

Užtikrinamaspakankamas akustinis

privatumas

Akustinio privatumo užtikrinimo laipsnis

Pro

c.

34 pav. Respondentų skirstinys pagal akustinio privatumo užtikrinimo vertinimą (proc.)

85

Ergonomiškai netinkama aplinka įtakoja daugelį sveikatos sutrikimų, ypač veikia

kaulų - raumenų sistemą. Šio tyrimo metu nustatytas ryšys tarp darbo aplinkos

ergonomiškumo ir sprando skausmų (25,1, lls1, p0,025). Nustatytas didesnis įtampos ir

sprando skausmų paplitimas tų darbuotojų tarpe, kurie nurodė, jog jų darbo vieta skambučių

centre yra ergonomiškai netinkama (ž r. 20 lentelę). Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp darbo

aplinkos ergonomiškumo ir kitų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų nustatyta nebuvo

(p>0,05).

20 lentelė. Darbo aplinkos ergonomiškumo sąsajos su sprando skausmais

Įtampa ir skausmas sprandeDarbo aplinka

Taip NeIš viso

N 13 3 16Taip

Proc. 14,9 4,2 10,1

N 74 69 143

Ergonomiškai netinkama -netinkamai įrengta darbo vieta,

išdėstyti baldai NeProc. 85,1 95,8 89,9

N 87 72 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

Darbe veikiantys veiksniai, netinkamos darbo sąlygos įtakoja nuovargio atsiradimą.

Darbas skambučių centruose sukelia tiek fizinį, tiek protinį nuovargį. Kad po darbo labai

pavargę būna fiziškai nurodė 18,9 proc. respondentų, labai pavargę psichologiškai nurodė

esantys 31,4 proc. tiriamųjų. (ž r. 35 pav.).

18,9

67,9

13,2

31,4

62,3

6,3

0

20

40

60

80

100

Nepavargęs Vidutiniškai pavargęs Labai pavargęs

Pro

c.

Kaip po darbo jūs jaučiatės fiziškai? Kaip po darbo jūs jaučiatės psichologiškai?

35 pav. Respondentų skirstinys pagal fizinį ir psichologinį nuovargį po darbo (proc.)

86

Buvo tirtas ryšys tarp lyties ir psichologinio bei fizinio nuovargio po darbo. Labai

pavargusios fiziškai ir psichologiškai po darbo statistiškai reikšmingai dažniau būna moterys

negu vyrai (ž r. 36 ir 37 pav.).

23,1

67,8

9,15,3

68,4

26,3

0

20

40

60

80

100

Labai pavargęs (-usi) Vidutiniškai pavargęs (-usi) Nepavargęs (-usi)

Fizinis nuovargis

Pro

c.

Moterys

Vyrai

36 pav. Lyties ir fizinio nuovargio po darbo sąsajos (proc.)

211,4, lls2, p=0,003

4,0

58,7

36,426,3

73,7

15,80

20

40

60

80

100

Labai pavargęs (-usi) Vidutiniškai pavargęs (-usi) Nepavargęs (-usi)

Psichologinis nuovargis

Pro

c.

Moterys

Vyrai

37 pav. Lyties ir psichologinio nuovargio po darbo sąsajos

26,4, lls2, p0,042

87

Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp jaučiamo psichologinio nuovargio po

darbo ir psichologinės įtampos. Po darbo labai pavargę psichologiškai statistiškai reikšmingai

dažniau jaučiasi tie respondentai, kurie susiduria su psichologine įtampa darbe (26,6, lls2,

p0,036) (ž r. 21 lentelę).

21 lentelė. Psichologinio nuovargio ir psichologinės įtampos sąsajos

Psichologinė įtampaKaip po darbo Jūs jaučiatės psichologiškai? Taip Ne

Iš viso

N 25 25 50Labai pavargęs

Proc. 41,0 25,5 31,4

N 35 64 99Vidutiniškai pavargęs

Proc. 57,4 65,3 62,3

N 1 9 10Nepavargęs

Proc. 1,6 9,2 6,3

N 61 98 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

Analizuojant fizinį nuovargį po darbo, buvo tiriamas jo ryšys su sėdima fiksuota darbo

padėtimi. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp fizinio nuovargio ir sėdimos

suvaržytos padėties (28,1, lls2, p0,017). Po darbo labai pavargę fiziškai statistiškai

reikšmingai dažniau jaučiasi tie respondentai, kurie nurodė, kad labiausiai darbe juos veikia

sėdima suvaržyta darbo poza (ž r. 22 lentelę).

22 lentelė. Fizinio nuovargio po darbo ryšys su sėdima suvaržyta poza

Sėdima suvaržyta darbo pozaKaip po darbo Jūs jaučiatės fiziškai?

Taip NeIš viso


Proc. 25,3 11,1 18,9


Proc. 66,7 69,4 67,9

N 7 14 21Nepavargęs

Proc. 8,0 19,5 13,2

N 87 72 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

88

Tyrimo metu siekiant visapusiškai įvertinti darbo sąlygas, konsultantai turėjo įvertinti

ir darbo organizavimą: kaip yra suplanuotas laikas, pertraukėlės, kaip vykdomi darbuotojų

apmokymai, ar už tikrinamas pakankamas informavimas apie rizikos veiksnius darbo vietoje ir

t.t. Vertinant darbo organizavimą, nustatyta, kad darbo organizavime yra pakankamai daug

taisytinų vietų. Kad darbdavys užtikrina pakankamą informavimą ir konsultavimą apie darbo

aplinkoje esančius rizikos veiksnius, nurodė tik 23,3 proc. apklaustųjų. Kad darbdavys

suteikia bendrą informaciją apie darbo ergonomiką nurodė 28,9 proc. respondentų. Daugiau

negu pusė respondentų nurodė, kad nėra atsižvelgiama į darbuotojų pastabas ir nusiskundimus

dėl darbo vietos patogumo, darbo sąlygų gerinimo, planuojant darbo našumą nėra įvertinamos

darbuotų fizinės ir protinės galimybės dirbti pagal nustatytą planą.

Palankiau respondentai vertino darbo laiko, pertraukėlių, darbo grafiko planavimą

įmonėje, darbo valandų lankstumą. Teigiamai vertino ir naujiems darbuotojams rengiamus

apmokymus jų darbo vietoje (kaip dirbti kompiuteriu, specialiomis programomis ir t.t.) (ž r. 23

lentelę).

23 lentelė. Darbo organizavimo vertinimas

Taip Ne

Iš viso

(N=159)Teiginiai apie darbo organizavimą

Proc. Proc. Proc.

Darbo grafikas sudarytas taip, kad neviršytų 8 val. per dieną 89,3 10,7 100,0

Darbo laikas suplanuotas palankiai, numatytos pertraukėlės 87,4 12,6 100,0

Darbo valandos yra lanksčios 87,4 12,6 100,0

Pamaininio darbo grafikas sudaromas iš anksto 86,8 13,2 100,0

Naujiems darbuotojams rengiami atitinkami apmokymai jų darbo

vietoje ir suteikiama išsami informacija (kaip dirbti kompiuteriu,

specialiomis programomis ir t.t.)

83,0 17,0 100,0

Pamaininio darbo grafikas sudaromas konsultuojantis su

darbuotojais70,4 29,6 100,0

Darbo vieta įrengta ergonomiškai 55,3 44,7 100,0

Planuojant darbo našumą, įvertinamos darbuotojų fizinės ir

protinės galimybės 48,4 51,6 100,0

Atsižvelgiama į darbuotojų pastabas ir nusiskundimus dėl darbo

vietos patogumo, darbo sąlygų gerinimo.42,1 57,9 100,0

89

Darbdavys suteikia bendrą informaciją apie darbo ergonomiką 28,9 71,1 100,0

Darbdavys užtikrina pakankamą informavimą ir konsultavimą apie

darbo aplinkoje esančius rizikos veiksnius23,3 76,7 100,0

Duomenų analizės metu buvo ieškoma sąsajų tarp darbo organizavimo ir respondentų

jaučiamo fizinio arba psichologinio nuovargio po darbo. Nustatytas statistiškai reikšmingas

ryšys tarp darbuotojų fizinių ir protinių galimybių įvertinimo planuojant darbo našumą ir

psichologinio nuovargio po darbo (210,4, lls2, p0,005). Po darbo labai pavargę

psichologiškai statistiškai reikšmingai dažniau buvo tie respondentai, kurie nurodė, kad šiame

darbe planuojant darbo našumą nėra įvertinamos darbuotojų fizinės ir protinės galimybės (ž r.

24 lentelę).

24 lentelė. Psichologinio nuovargio sąsajos su darbuotojų fizinių ir protinių galimybių

įvertinimu, planuojant darbo našumą

Planuojant darbo našumą, įvertinamos darbuotojų fizinės ir protinės galimybės

Kaip po darbo Jūs jaučiatės psichologiškai?

Taip Ne

Iš viso


Proc. 20,8 41,5 31,4


Proc. 68,8 56,1 62,3

N 8 2 10Nepavargęs

Proc. 10,4 2,4 6,3

N 77 82 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

Kadangi viena iš pagrindinių darbo priemonių skambučių centre yra kompiuterius,

prieš pradedant dirbti labai svarbūs tinkami apmokymai darbo vietoje kaip dirbti su

kompiuteriu, nes tai gali padėti išvengti, arba bent šiek tiek kontroliuoti su sėdimu darbu

susijusias sveikatos problemas. Tyrimo metu buvo domėtasi, ar prieš pradedant dirbti

kompiuteriu konsultantai buvo informuoti apie darbo kompiuteriu riziką sveikatai, teisingą

darbo vietos išplanavimą, teisingą kūno padėtį dirbant kompiuteriu, apie tinkamą akinių

reikšmę dirbant kompiuteriu bei kokius pratimus atlikti, kad sumažintas regos nuovargis.

Apklaustųjų nuomonė šiuo klausimu sutapo, nes daugiau negu 70 proc. apklaustųjų nurodė,

kad jie nėra informuoti, kaip saugiai dirbti kompiuteriu (ž r. 38 pav.).

90

16,410,7

17,621,423,9

83,689,3

82,478,676,1

0

20

40

60

80

100

Darbokompiuteriu riziką

sveikatai

Teisingą darbovietos išplanavimą

Teisingą kūnopadėtį dirbantkompiuteriu

Apie tinkamųakinių reikšmę

dirbantkompiuteriu

Kokius pratimusatlikti, kad

sumažinti regosnuovargį,

raumenų įtampą irstresą

Pro

c.

Informavo Neinformavo

38 pav. Respondentų nuomonė apie suteiktą informaciją prieš pradedant dirbtikompiuteriu (proc.)

Vertinant darbuotojų žinias apie profesinių veiksnių poveikį sveikatai, darbo ir poilsio

režimą, ergonominius darbo reikalavimus, į klausimą „Ar žinote, koks yra profesinių veiksnių

neigiamas poveikis sveikatai?“ 52,2 proc., t.y. daugiau negu pusė respondentų nurodė, kad

turi šiek tiek informacijos, 42,2 proc. respondentų nurodė, kad apie profesinių veiksnių

poveikį žino puikiai ir tik 5 proc. respondentų apie neigiamą profesinių veiksnių poveikį

nurodė nežinantys nieko.

Savo darbo ir poilsio režimą dirbant kompiuteriu, nurodė žinantys 95,6 proc. apklaustų

darbuotojų. Apie ergonominius darbo reikalavimus ir rekomendacijas dirbant kompiuteriu

(kaip taisyklingai sėdėti, dirbti kompiuteriu, kad darbas nepakenktų arba kuo mažiau pakenktų

sveikatai) daugiau negu pusė respondentų – 54,7 proc. nurodė žinantys tik dalinai. 32,7 proc.

teigė žinantys, kokie yra ergonominiai darbo reikalavimai, o 12,6 proc. nurodė než inantys.

Pagrindinis informacijos apie profesinius rizikos veiksnius šaltinis, kurį nurodė

dauguma apklaustųjų, yra internetas, televizija ir spauda. Iš interneto gaunantys informacijos

nurodė 64,2 proc. respondentų, iš spaudos – 44 proc., iš televizijos - 35,2 proc. Iš įmonės ir

vadovų informacijos gaunantys nurodė tik nedidelė dalis respondentų: iš vadovų – 8,8 proc.

apklaustųjų, iš įmonės nurodė gavę informacijos tik 7,5 proc. apklaustųjų (žr. 39 pav.).

91

Apibendrinant rezultatus, galima teigti, kad darbuotojai iš įmonės gauna

nepakankamai informacijos ir nėra pilnai informuoti apie galimas rizikas darbe.

64.2

44.0

35.2

29.6

23.3

22.6

15.1

8.8

7.5

7.5

4.4

2.5

0 10 20 30 40 50 60 70

Iš interneto

Iš spaudos

Iš televizijos

Iš šeimos gydytojo

Iš draugų

Iš šeimos narių

Iš bendradarbių

Iš vadovų

Iš savo įmonės

Iš universiteto, paskaitų medžiagos

Negavau/negaunu iš niekur

Nesidomiu

Info

rmac

ijos

šal

tin

iai

Proc.

39 pav. Respondentų nurodyti informacijos apie rizikas darbe gavimo šaltiniai (proc.)

Analizuojant duomenis buvo tiriamas ryšys tarp informavimo ir darbuotojų elgesio.

Statistinis požymių tarpusavio priklausomumo vertinimas (210,4, lls=3, p=0,017) rodo, kad

tie, kurie nurodė esantys informuoti apie teisingą kūno padėtį dirbant kompiuteriu, statistiškai

reikšmingai darbe dažniau dirba pagal ergonominius reikalavimus, negu tie, kuriems trūksta

informacijos. Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp informavimo apie

darbo kompiuteriu riziką sveikatai ir specialių priemonių taikymo darbe neigiamam rizikos

veiksnių poveikiui mažinti (26,6, lls=1, p=0,009). Statistiškai reikšmingai informuotumas

apie kompiuterio riziką sveikatai siejasi su dažnesniu specialių priemonių taikymu darbe

rizikos veiksnių poveikiui sumažinti (žr. 25 lentelę).

92

25 lentelė. Informavimo apie darbo kompiuteriu riziką sveikatai sąsajos su specialių

priemonių taikymu rizikos veiksnių poveikiui sumažinti

Ar prieš pradedant dirbti kompiuteriu

Jus informavo apie darbo

kompiuteriu riziką sveikatai?

Jeigu matote, kad darbo sąlygos nėra

optimalios, ar imatės kokių nors priemonių

joms pakeisti, neigiamam rizikos veiksnių

poveikiui mažinti (pvz. per pertraukėles

darote mankšteles)?Taip Ne

Iš viso

N 20 36 56TaipProc. 52,6 29,8 35,2

N 18 85 103NeProc. 47,4 70,2 64,8

N 38 121 159Iš viso

Proc. 100,0 100,0 100,0

Kaip matome iš rezultatų, informuotumas apie darbe esančius rizikos veiksnius,

informacija apie tai, kaip teisingai elgtis, norint, kad darbe esantys veiksniai kuo maž iau

veiktų sveikatą, gali būti viena iš priežasčių specialioms priemonėms darbe taikyti, kurios

padeda sumažinti profesinių veiksnių neigiamą poveikį sveikatai.

Iš skambučių centruose dirbančių konsultantų, specialias priemones darbe neigiamam

rizikos veiksnių poveikių taikantys nurodė 35,2 proc. apklaustųjų. Pagrindinės priemonės,

mažinančios kenksmingų veiksnių poveikį darbe, arba padedančios jų išvengti, kurias taiko

skambučių centro konsultantai, pavaizduotos 40 paveiksle, iš kurio matyti, kad 69,6 proc.

konsultantų stengiasi kiek įmanoma dažniau keisti pozą darbo metu. 46,4 proc. tiriamųjų

griežtai laikosi nustatyto pertraukėlių režimo, 35,7 proc. atlieka specialius pratimus akių

nuovargiui sumaž inti, 33,9 proc. daro atsipalaidavimo pratimus. Mažesnė dalis apklaustųjų

nurodė atliekantys specialius pratimus kaulų ir raumenų sistemai (8,9 proc.) arba darantys

specialią mankštą balso stygoms (5,4 proc.).

93

5,4

35,7

8,9

33,9

46,4

69,6

0 20 40 60 80 100

Atlieka specialią mankštą balso stygoms

Atlieka specialius pratimus akių nuovargiui sumažinti

Atlieka specialius pratimus kaulų ir raumenų sistemai

Daro atsipalaidavimo pratimus

Griežtai laikosi nustatyto pertraukėlių režimo

Stengiasi kiek įmanoma dažniau keisti pozą darbo metu

Priemonės

Proc.

40 pav. Skambučių centro konsultantų taikomos priemonės neigiamam rizikos veiksnių poveikiui maž inti (proc.)

(N=56 – respondentai, taikantys priemones darbe rizikos veiksnių poveikiui mažinti)

94

Rezultatai rodo, kad taikančių specialias priemones darbe konsultantų skaičius nėra

didelis (35,2 proc.). Pagrindinė priežastis, kurią nurodė konsultantai, kodėl tokių priemonių

netaiko, tai, kad darbe nelieka laiko tokioms priemonėms taikyti. Šią priežastį nurodė daugiau

negu pusė priemonių netaikančių konsultantų – 67 proc. Vienodai (12,6 proc.) nurodė, kad

priemonių netaiko, nes mano, jog tai nėra veiksminga arba neturi pakankamai informacijos,

kokias pasekmes gali sukelti ilgas ir varginantis darbas kompiuteriu arba kiti rizikos veiksniai.

7,8 proc. tiriamųjų nurodė, kad pagrindinė to priežastis yra ta, kad darbe nesudarytos sąlygos,

nėra patalpos, kurioje būtų galima atsipalaiduoti pertraukėlių metu (žr. 41 pav.)

7,8

67,0

12,6

12,6

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Darbe nesudarytos sąlygos/nėra patalposkurioje būtų galima atsipalaiduoti pertraukėlių

metu

Darbe nelieka laiko tokioms priemonės taikyti

Manau, jog tai nėra veiksminga

Neturiu pakankamai informacijos, kokiaspasekmes gali sukelti ilgas ir varginantis darbas

kompiuteriu arba kiti rizikos veiksniai

Proc.

41 pav. Respondentų skirstinys pagal rizikos veiksnių mažinimo priemonių netaikymo

priežastis darbe (proc.)

(N=103 – respondentai, netaikantys priemonių rizikos veiksnių poveikiui mažinti)

Tyrimo rezultatų analizės metu buvo ieškoma ryšių tarp specialių priemonių taikymo

ir nusiskundimų sveikata. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio nustatyta nebuvo. Teiginys, kad

taikantys specialias priemones darbe rečiau skundžiasi sveikatos sutrikimais, nepasitvirtino.

Apibendrinimui, tyrimo metu buvo paprašyta, kad respondentai išreikštų nuomonę,

kaip jie bendrai vertina darbo sąlygas skambučių centre. Bendrai vertindami darbo sąlygas,

49,7 proc. respondentų darbo sąlygas įvertino vidutiniškai, kita didž ioji dalis respondentų –

45,9 proc. darbo sąlygas įvertino gerai (žr. 42 pav.)

95

45,9

49,7

0,61,32,5

Labai gerai Gerai Vidutiniškai Blogai Labai blogai

42 pav. Respondentų skirstinys pagal darbo sąlygų vertinimą (proc.)

Didž ioji dalis apklaustųjų - 86,2 proc. teigė esantys vidutiniškai patenkinti darbo

sąlygomis. Labai patenkinti darbo sąlygomis nurodė esantys 8,8 proc. respondentų.

Nepatenkinti – 5 proc. respondentų. (ž r. 43 pav.)

86,2

5,08,8

Nepatenkintas

Vidutiniškai patenkintas

Labai patenkintas

43 pav. Respondentų pasitenkinimas darbo sąlygomis (proc.)

Vertindami darbo sąlygas, respondentai nurodė, kad jų nuomone, darbo sąlygų

elementas, kurį reikėtų koreguoti pirmiausiai – tai triukšmas. Triukšmą nurodė beveik pusė

apklaustųjų 49,7 proc. Kiti svarbūs elementai, kuriuos reikia koreguoti, tai patalpų ventiliacija

– ją nurodė 31,5 proc., darbo priemonės (ausinės) – 26,4 proc., darbo vietos ergonomika –

25,8 proc., darbo organizavimas - 20,1 proc. Kad nieko koreguoti nereikia nurodė 17 proc.

konsultantų (ž r. 44 pav.).

96

1,3

5,0

5,7

6,3

17,0

20,1

25,8

26,4

31,4

49,7

0 20 40 60 80 100

Vadovų darbą

Patalpų šildymą

Sanitarines(higienines) sąlygas

Apšvietimą

Nieko koreguotinereikia

Darbo organizavimą

Darbo vietosergonomiką

Darbo priemones(ausines)

Patalpų ventiliaciją

Triukšmą

Ką

reik

ėtų

kei

sti/k

oreg

uot

i?

Proc.

44 pav. Respondentų nuomonė apie tai, ką darbe reikėtų keisti arba koreguoti pirmiausiai (proc.)

Anketinės apklausos pabaigoje skambučių centro darbuotojai išsakė savo

pageidavimus, ko pageidautų sveikatos darbe stiprinimo ir darbo sąlygų gerinimo srityje.

Daugiausiai respondentų pageidavo sportinių ir poilsinių klubų organizavimo (62,9 proc.) bei

informacijos apie tai, kokias priemones taikyti, kad išvengtų arba bent sumažintų profesinių

rizikos veiksnių poveikį sveikatai (56,6 proc.). Kad darbe nepageidauja nieko nurodė tik 3,8

proc. apklaustųjų. Respondentų pageidavimai pateikti 26 lentelėje.

97

26 lentelė. Skambučių centro darbuotojų pageidavimai sveikatos stiprinimo ir darbo

sąlygų gerinimo srityje

Ko pageidautumėte sveikatos darbe stiprinimo ir darbo sąlygų

gerinimo srityje?N=159 Proc.

Sportinių ir poilsinių klubų organizavimo 100 62,9

Informacijos apie tai, kokias priemones taikyti, kad išvengtume arba

sumažintume profesinių rizikos veiksnių poveikį sveikatai.90 56,6

Sveikatos ugdymo paslaugų teikimo (pvz. masažo procedūrų įrengus

kineziterapeuto kabinetą)74 46,5

Daugiau informacijos apie profesinius rizikos veiksnius ir jų poveikį

sveikatai74 46,5

Pageidaučiau sveikatos stiprinimo darbe projektų (streso) 64 40,3

Relaksacinio kambarėlio darbe 61 38,4

Pageidaučiau fizinio aktyvumo ir pajėgumo didinimo projektų 56 35,2

Pageidaučiau psichologinio klimato gerinimo darbe programų 51 32,1

Pageidaučiau sveikos gyvensenos ugdymo projektų 50 31,4

Pageidaučiau sveikatos stiprinimo darbe projektų (mitybos) 45 28,3

Pageidaučiau sveikatos stiprinimo darbe projektų (svorio kontrolės) 37 23,3

Pirmosios pagalbos teikimo kabineto darbe 26 16,4

Sveikatos draudimo 25 15,7

Pageidaučiau sveikatos stiprinimo darbe projektų (kraujospūdžio

kontrolės)25 15,7

Pageidaučiau sveikatos stiprinimo darbe projektų (rūkymo prevencijos

programų)24 15,1

Pageidaučiau sveikatos stiprinimo darbe projektų (alkoholio prevencijos

programų)16 10,1

Pageidaučiau sveikatos stiprinimo darbe projektų (narkotikų prevencijos

programų)15 9,4

Triukšmo maž inimo darbe 13 8,2

Nepageidaučiau nieko 6 3,8

98

Apibendrinant skambučių centro darbuotojų sveikatą ir darbo sąlygas, galima teigti,

kad nusiskundimai sveikata yra specifiniai ir susiję su darbo pobūdžiu. Kaip matome iš

rezultatų, nusiskundimų sveikata šiuo metu turintys nurodė net 94,3 proc. respondentų.

Didelis nusiskundimų skaičius balso problemomis, verčia susirūpinti darbuotojų sveikata.

Balso problemų priežastimi, kaip rodo užsienio mokslininkų atlikti tyrimai, gali būti ne tik

netinkamos darbo sąlygos, bet ir netinkamas balso naudojimas, todėl labai svarbu skambučių

centro darbuotojų darbe rengti specialius balso lavinimo ir profesinio naudojimo mokymus.

Siekiant sumažinti su darbo pobūdžiu susijusią įtampą, reikėtų koreguoti darbo organizavimą,

nes netinkamai suplanuotas įeinančių ir išeinančių skambučių srautas, trumpos sekundinės

pertraukos tarp pokalbių su klientais, triukšmas darbo aplinkoje, kai nuolat reikia pakelti balsą

kalbant, nuolatinis ilgalaikis ir įtemptas kalbėjimas dar labiau skatina balso įtampą.

Regėjimo sutrikimai, remiantis tyrimų duomenimis, yra neišvengiami bet kuriame su

kompiuterio naudojimu susijusiame darbe. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog skambučių centro

darbuotojus nuolat veikia regėjimo įtampa, darbe turi būti sudarytos sąlygos jiems atlikti

specialius pratimus akims, mažinančius regos nuovargį. Turi būti rengiami specialūs

mokymai, nes daugelis nurodė, kad jiems trūksta informacijos apie darbe esančius rizikos

veiksnius, jų poveikį sveikatai, specialių priemonių taikymą.

Kaip vienus iš svarbiausių kenksmingų veiksnių skambučių centro darbuotų darbe,

reikėtų koreguoti triukšmą, darbo įtampą. Siekiant išvengti kaulų – raumenų sistemos

sutrikimų, gerinti darbo ergonomiką, organizavimą, sudaryti sąlygas darbuotojams dažniau

keisti darbo pozą. Atsižvelgiant į darbuotojų nusiskundimus klausos problemomis, reikėtų

atkreipti dėmesį į darbo priemonių, t.y. ausinių ergonomiškumą, nes beveik pusė respondentų

(49,1 proc.) nurodė, kad ausinės, su kuriomis jie dirba yra tik iš dalies ergonomiškos.

Bendras respondentų darbo sąlygų vertinimas (beveik pusė respondentų (49,7 proc.

darbo sąlygas vertino tik kaip vidutiniškas), nusiskundimai sveikata, fizinis ir psichologinis

nuovargis po darbo rodo, kad skambučių centre darbo sąlygos nėra optimalios ir reikia jas

koreguoti.

99

4. IŠVADOS

1. Nustatyta, kad skambučių centro darbuotojams nėra būdinga sveika gyvensena ir

sveikatą stiprinanti elgsena. Sveikos gyvensenos klausimais domisi 34,6 proc.

tiriamųjų. Didžiosios dalies mityba nėra racionali. Tik trečdalis skambučių centro

darbuotojų yra labai fiziškai aktyvūs. Tarp tiriamųjų paplitęs alkoholio vartojimas ir

rūkymas. Rūko trečdalis skambučių centro darbuotojų. Nustatytas statistiškai

reikšmingas ryšys tarp rūkymo ir psichologinės įtampos darbe (p0,037) bei aukštų

darbo reikalavimų (p0,001).

2. Subjektyvaus darbo sąlygų vertinimo analizė parodė, kad beveik pusė respondentų

(49,7 proc.) darbo sąlygas skambučių centre vertina vidutiniškai. Skambučių centro

darbuotojų sveikatai daugiausiai neigiamos įtakos regėjimo sistemos apkrovimas (76,7

proc.), sėdima suvaržyta darbo padėtis (54,7 proc.), kompiuterio spinduliuotė (52,8

proc.), klausos sistemos įtampa (50,3 proc.), balso įtampa (47,8 proc.), bei

psichologinė įtampa (38,4 proc.). Kaip svarbiausią darbo sąlygų elementą, kurį reikėtų

koreguoti pirmiausiai, skambučių centro darbuotojai nurodė triukšmą (49,7 proc.).

Remiantis darbo organizavimo rezultatų duomenimis, darbuotojams trūksta

informacijos apie profesinius rizikos veiksnius, jų žalingą poveikį sveikatai, teisingą

kūno padėtį dirbant kompiuteriu, pagrindinės jų darbo priemonės – ausinės nėra

ergonomiškos, organizuojant darbą ir keliant tikslus, nėra atsižvelgiama į darbuotojų

fizines bei protines galimybes, tai statistiškai reikšmingai siejasi su darbuotojų

patiriamu psichologiniu nuovargiu po darbo (p0,005).

3. Labiausiai paplitę nusiskundimai tarp skambučių centro darbuotojų, susiję su darbu,

per pastaruosius 12 mėn. - tai užkimęs balsas (74,5 proc.), galvos skausmas (74,5

proc.), akių ašarojimas (65,5 proc.), nugaros skausmai (60,9 proc.), regos

susilpnėjimas (60,0 proc.), gerklės skausmas (58,2 proc.), mieguistumas darbe (46,4

proc.) bei dažna nuotaikų kaita (42,7 proc.). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys

tarp darbo stažo ir su darbu susijusių ligų dažnio (p0,009). Taip pat nustatytos

reikšmingos darbe veikiančių kenksmingų veiksnių sąsajos su nusiskundimais

sveikata. Stresas statistiškai reikšmingai siejasi su psichologinė įtampa darbe bei

aukštais darbo reikalavimais. Skambučių centro darbuotojai po darbo patiria tiek

100

fizinį, tiek psichologinį nuovargį. Labai pavargusios fiziškai ir psichologiškai

statistiškai reikšmingai dažniau po darbo buvo moterys.

4. Apibendrinant skambučių centro darbuotojų sveikatą ir darbo sąlygas, galima teigti,

kad nusiskundimai sveikata yra specifiniai ir susiję su darbo pobūdžiu. Bendras

respondentų darbo sąlygų vertinimas, nusiskundimai sveikata, fizinis ir psichologinis

nuovargis po darbo rodo, kad skambučių centre darbo sąlygos nėra optimalios ir reikia

jas koreguoti.

101

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Prieš pradedant dirbti organizuoti profesinius balso lavinimo ir tinkamo balso

naudojimo mokymo kursus, siekiant sumažinti arba išvengti su balsu susijusių

problemų.

2. Prieš pradedant dirbti, darbuotojams suteikti išsamią informaciją apie darbe esančius

rizikos veiksnius ir jų poveikį sveikatai.

3. Daugiau dėmesio skirti darbuotojų sveikatai ir sveikatos mokymui (darbuotojams

suteikti išsamią informaciją apie jų darbo vietos ergonomiką, kaip teisingai sėdėti,

dirbti kompiuteriu, kokias priemones, pratimus taikyti rizikos veiksnių poveikiui

mažinti, kaip jų išvengti).

4. Darbo vietas pertvarkyti taip, kad darbuotojams darbe būtų užtikrinamas pakankamas

akustinis privatumas, mažinti triukšmą darbo aplinkoje.

5. Visus darbuotojus aprūpinti tinkamomis ir kokybiškomis ausinėmis, atitinkančiomis

ergonominius standartus.

6. Sudaryti galimybes darbuotojams atlikti specialius pratimus darbo vietoje arba

rekreacijos patalpoje nuovargiui ir įtampai mažinti.

7. Sudaryti galimybes darbuotojams patiems pasirinkti pertraukėlių režimą darbo metu –

pvz. 5 min. pertraukėlę po 1 val. arba 15 min. pertraukėlę po dviejų val., kad būtų

už tikrinamas pakankamas poilsis darbo metu.

8. Vykdyti kenksmingų ir žalingų sveikatai veiksnių prevenciją. Daryti poveikį

konkretiems rizikos veiksniams, kurie veika specifines įmonės darbuotojų grupes (pvz,

stresui darbe galima organizuoti psichologinio klimato darbe gerinimo programas.

9. Atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus, vykdyti darbuotojų švietimo ir prevencines

programas sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo klausimais.

10. Įrengiant naujas darbo vietas arba rekonstruojant esamas, atsižvelgti į pagrindinius

darbo vietos įrengimo ir planavimo ergonomikos principus.

11. Keisti darbo organizavimo principus, planuojant darbo našumą. Nustatant darbo

tikslus ir užduotis, realiai įvertinti darbuotojų fizines ir protines galimybes.Vadovautis

tokiais darbo organizavimo principais, kurie užtikrintų atitinkamą pusiausvyrą tarp

darbuotojui keliamų reikalavimų, savikontrolės, įgudimo ir socialinio palaikymo

laipsnio.

12. Periodiškai organizuoti darbuotojų nuomonės tyrimus ir skatinti aktyvų darbuotojų

dalyvavimą kuriant ir išsaugant palankią sveikatai darbo aplinką.

102

LITERATŪRA

1. Ariëns GA, Bongers PM, Douwes M, Miedema MC, Hoogendoorn WE, van der Wal

G, Bouter LM, van Mechelen W. Are neck flexion, neck rotation, and sitting at work

risk factors for neck pain? Results of a prospective cohort study. Occupational and

environmental medicine [Online] 2001;58(3):200-207.

2. Ašmenskas J, Baubinas A, Obelenis V, Šimkūnienė B. Aplinkos medicina.

Vilnius:Avicena; 1997.

3. Bacevičienė D. Regos darbų ir darbo vietos ergonomika dirbant kompiuteriu. 10-

tosios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos medžiaga (Vilnius, 2007 m. kovo

29,30 d.) [Interaktyvus]. [žiūrėta 2009 m. sausio 3d.]. Prieiga per internetą:

http://leidykla.vgtu.lt/new/get.php?f.1160.

4. Charbotel B, Croidieu S, Vohito M, Guerin AC, Renaud L, Jaussaud J, Bourboul C,

Imbard I, Ardiet D, Bergeret A. Working conditions in call-centers, the impact on

employee health: a transversal study. Part II. International archives of occupational

and environmental health [Online] 2009; 82(6):747-56.

5. Chi CF, Lin YH. An ergonomic evaluation of a call center performed by disabled

agents. Perceptual and motor skilęs [Online]. 2008;107(1):55-64.

6. Darbo įrenginių bendrieji nuostatai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministrės 1999 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 102. Valstybės žinios 2000; 3-88.

7. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir

Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/233. Valstybės

ž inios 1998; 44-1224.

8. Davidavičienė A. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje. Tyrimų

medž iaga [Interaktyvus]. Vilnius 2004. [Žiūrėta 2009 m. balandžio 16 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ESPAD_2003_galutinis.doc.

9. Davidavičius H. Sveikata per prievartą [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2009 m. sausio 5 d.].

Prieiga per internetą: http://www.buhalteris.lt/index.php?cid=259&new_id=12991.

10. Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo: Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr.13. Valstybės žinios

2002;4-97. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=265677.

11. Dėl nacionalinių sveikatos stiprinimo ir gyventojų sveikatos ugdymo prioritetų 2006-

2008 metams [Interaktyvus]. Visuomenės sveikatos ugdymo centras. Informacinis

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Ari%C3%ABns%20GA%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Bongers%20PM%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Douwes%20M%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Miedema%20MC%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Hoogendoorn%20WE%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22van%20der%20Wal%20G%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22van%20der%20Wal%20G%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Bouter%20LM%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22van%20Mechelen%20W%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Chi%20CF%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Lin%20YH%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

103

metodinis 2005 gruodžio 28 d. laiškas. [Žiūrėta 2008 m. spalio 10 d.]. Prieiga per

internetą:http://www.ugdymas.vvspt.lt/Patarimai/Info proc.20pranesimai/IM-8-

2005.doc.

12. Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo: Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr.1118. Valstybės žinios

2004;136-4945. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=240900&p_query=&p_tr2=.

13. Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.

rugsėjo 3 d. nutarimas Nr.1386. Valstybės žinios 2002: 87-3751 . Prieiga per internetą:


14. Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti: Europos

Sąjungos 89/391/EEB direktyva, priimta 1989 m. birželio 12 d. Prieiga per internetą:

http://eur-lex.europa.eu/lt/index.htm.

15. Dėl profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-612.

Valstybės žinios 2003;100-4504. Prieiga per internetą:


16. Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų: Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 487. Valstybės žinios 2004; 69-2398. Prieiga

per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=232234.

17. Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose: Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymas Nr.301.

Valstybės žinios 2000;47-1365. Prieiga per internetą:


18. Dregval1 L, Petrauskienė A, Petkutė S. Šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus

vaikus, kai kurie gyvensenos ypatumai. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (Kaunas)

2007; 4(67):12-19.

19. Einikienė A, Krisiulevičienė D. Darbo aplinkos triukšmo problema Lietuvoje ir

Europoje [Interaktyvus]. Valstybinė darbo inspekcija, Profesinių ligų valstybės

registras 2005. [Žiūrėta 2009 m. sausio 6 d.]. Prieiga per internetą:

http://osha.vdi.lt/PLLS/triuksmas/triuksmas.plls.

20. Ekspertų prognozė dėl atsirandančios fizinės rizikos, susijusios su darbuotojų sauga ir

sveikata [Interaktyvus]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. [Žiūrėta 2008 m.

gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą:

http://osha.europa.eu/lt/publications/factsheets/60.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=240900&p_query=&p_tr2

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=181485

104

21. Ereminas D. Ergonomika [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. birželio 29 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.vsv.lt/mokymas/Ergonomika/content.html.

22. ES ekspertai prognozuoja darbuotojų patiriamos rizikos pokyčius [Interaktyvus].

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. [Žiūrėta 2008 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga

per internetą: http://osha.europa.eu/lt/press/press-releases/051202_RO.

23. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. [Žiūrėta 2009 m. sausio 5 d.]. Prieiga per

internetą: http://europa.eu/agencies/community_agencies/osha/index_lt.htm.

24. Expert forecast on emerging physical risks related to occupational safety and health.

Report 2005 [Online]. European agency for safety and health at work. [cited 2008 Dec

12 ]. Available from: http://osha.europa.eu/en/publications/reports/6805478.

25. Good practice. Accident prevention [Online]. European Agency for Safety and Health

at Work. [cited 2008 Aug 29]. Available from:

http://osha.europa.eu/en/good_practice/topics/accident_prevention/intro1.php#2.

26. Good Practice: Workplace Health Promotion. [Žiūrėta 2009 m. sausio 5 d.]. Prieiga

per internetą: http://osha.europa.eu/en/topics/whp/index_html.

27. Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevičienė S.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės (2005–2006 mokslo metų

tyrimo duomenys). Medicina (Kaunas) 2007; 43(2): 153-159.

28. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Paalanen L,

Prattala R.Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2006 m. Prieiga per

internetą: https://www.ktl.fi/attachments/lithuania_2006_report.plls.

29. Gudžinskienė V, Česnavičienė J, Suboč V. Sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose

[Interaktyvus]. Tyrimo ataskaita (Vilnius, 2007 m.). [Žiūrėta 2009 m. sausio 6 d.].

Prieiga per internetą:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/kiti/SVEIKOS

proc.20GYVENSENOS proc.20UGDYMAS proc.20MOKYKLOSE.plls.

30. Halford V, Cohen HH. Technology use and psychosocial factors in the self-reporting

of musculoskeletal disorder symptoms in call center workers. Journal of safety

research [Online] 2003;34(2):167-173.

31. Health and safety at work: employment, social affairs and equal opportunities

[Online]. [Cited 2008 Dec 16]. Available from:

http://ec.europa.eu/employment_social/health_safety/index_en.htm.

32. Helasoja V, Prattala R, Klumbienė J, Petkevičienė J, Kasmel A, Lipand A et all.

Somking and passive smoking in Estonia, Lithuania and Finland: identifying target

groups of tobacco policy. European Journal of Public Health [Online] 2001;11(2):206-

105

210. [cited 2009 Ap 29 ]. Available from:

http://eurpub.oxfordjournals.org/cgi/content/abstract/11/2/206.

33. Higienos institutas. Prieiga per internetą: www.hi.lt.

34. Hush JM, Maher CG, Refshauge KM. Risk factors for neck pain in office workers: a

prospective study. BMC musculoskeletal disorders [Online] 2006; 10(25):7-81.

35. Informacijos ir paslaugų centras [Interaktyvus]. Prieiga per internetą:

http://rtn.elektronika.lt/rtn/0004/centras.html.

36. Jakubonienė D, Gurevičius R. Alkoholinių gėrimų vartojimas bei jo vertinimas

padidintos rizikos gyventojų grupėje. Biomedicina 2002; 2(1):14-24.

37. Janice C. Acoustic Shock Injury: Real or Imaginary? Milhinch PhD, Audiologist

[Online] 2002;6(17). [cited 2009 Ap 24]. Available from:

http://www.audiologyonline.com/articles/article_detail.asp?article_id=351.

38. Januškevičius V, Vasilavičius P, Tamkutonienė O, Juozulynas A, Ustinavičienė R.

Stresas sveikatos priežiūros sektoriuje. Sveikatos mokslai (Vilnius) 2006; 4:367-371.

39. Javtokas Z. Sveikatą stiprinančios aplinkos programos ir projektai [Interaktyvus].

[Žiūrėta 2009 m. sausio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sdtsc.lt/get.php?f.107.

40. Javtokas Z. Sveikatos stiprinimo samprata [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2009 m. sausio 3

d.]. Prieiga per internetą: http://www.sdtsc.lt/get.php?f.120.

41. Jensen C. Development of neck and hand – wrist symptoms in relation to duration of

computer use at work. Scand J Work Environ Health 2003; 29(3):197-205.

42. Jones K, Sigmon J, Hock L, Nelson E. Prevalence and risk factors for voice problems

among telemarketers. Arch Otolaryngol Head Neck Surg. 2002;/128:/571-577.

43. Jónsdottir V, Rantala L, Laukkanen AM, Vilkman E. Effects of sound amplification

on teachers' speech while teaching. Logopedics, Phoniatrics, Vocology [Online].

2001; 26 (3):118-123.

44. Juozulynas A, Mačiūnas E, Zabulytė D, Paltanavičienė A, Kilinskas V. Darbininkų

darbo ir gyvenimo kokybės tyrimas. Sveikatos mokslai (Vilnius) 2005; 3: 133-136.

45. Juozulynas A. Triukšmo įtaka žmonių sergamumui. Sveikatos aplinka 1999; 3:46-47.

46. Kanapeckas P, Maciulevičius S, Otas A, Petrauskas V, Valys A. Kompiuteris ir

sveikata: Elektromagnetinių laukų kompiuterizuotos darbo vietos įtaka sveikatai.

Informaciniai mokslai (Vilnius) 2003; 26:224-229.

47. Kancevičius R. 2007 – 2012 m. bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija:

gerinti darbo kokybę ir našumą [Interaktyvus]. Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos 2007 m. balandžio 27 d. pranešimas. [Žiūrėta 2008 m. spalio 10 d.].

http://www.hi.lt/

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Hush%20JM%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Maher%20CG%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Refshauge%20KM%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

106

Prieiga per internetą: http://www.lps.lt/usr_img/ES proc.20strategija

proc.20Kancev_pr.ppt.

48. Kannel W.B. Risk stratification in hypertension: new insights from Framingham

study. American Journal of Hypertension [Online] 2000; 13: 38-108. [cited 2009 Ap

19]. Available from:

http://www.nature.com/ajh/journal/v13/n1s/abs/ajh2000215a.html.

49. Kasparė L. Sėdimą darbą dirbančių žmonių aplinkos stresorių, ergonomiškumo ir

fizinių pratimų įtaka nugaros skausmui: magistro diplominis darbas. Kaunas: Lietuvos

kūno kultūros akademija; 2007.

50. Kempf Hans - Dieter. Sveikata ir kompiuteris. Vilnius: Asveja; 1999. p. 6-7.

51. Klumbienė J, Petkevičienė J, Helasoja V, Prättälä R, Kasmel A. Sociodemographic

and health behaviour factors associated with obesity in adult populations in Estonia,

Finland and Lithuania. The European Journal of Public Health [Online] 2004;

14(4):390-394. [cited 2009 Ap 29 ]. Available from:

http://eurpub.oxfordjournals.org/cgi/content/abstract/14/4/390.

52. Kompiuteris ir sveikata [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. lapkričio 5 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.kompirsveikata.lt/main1.html.

53. Konings A, Van Laer L, Wiktorek-Smagur A, Rajkowska E, Pawelczyk M, Carlsson

PI, et al. Candidate gene association study for noise-induced hearing loss in two

independent noise-exposed populations. Annals of Human Genetics [Online]. Mar

2009; 73(2): 215-224.

54. Kosztyła-Hojna B, Citko D, Milewska A, Rogowski M. Analysis of voice disorders

among university teachers at Medical University of Białystok. Pol Merkur Lekarski

[Online]. Sep 2008; 25(147):236-239.

55. Kučinskas V. Ergonomika. Vilnius: Jandrija; 2001.

56. Kulvinskienė V. R, Bandzienė A. Streso darbe ekonominis kontekstas. Ekonomika.

Vilnius: VU leidykla; 2008; 82:75-90

57. Lehto L, Alku P, Bäckström T, Vilkman E. Voice symptoms of call-centre customer

service advisers experienced during a work-day and effects of a short vocal training

course. Logopedics, Phoniatrics, Vocology [Online]. 2005; 30(1):14-27.

58. Lehto L, Laaksonen L, Vilkman E, Alku P. Occupational voice complaints and

objective acoustic measurements-do they correlate? Logopedics, Phoniatrics,

Vocology [Online]. 2006;31(4): 147-152.

59. Lietuvos darbuotojų sveikatos iššūkiai ir perspektyvos. Visuomenės sveikata

2007;4(39) 3-6.

http://eurpub.oxfordjournals.org/cgi/content/abstract/14/4/390

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Konings%20A%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Van%20Laer%20L%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Wiktorek-Smagur%20A%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Rajkowska%20E%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Pawelczyk%20M%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Carlsson%20PI%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Carlsson%20PI%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Koszty%C5%82a-Hojna%20B%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Citko%20D%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Milewska%20A%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Rogowski%20M%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

107

60. Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys. Vilnius: Mokslo aidai; 2004. p.79-

84.

61. Lietuvos higienos norma HN 110:2001. Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis

laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2001m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr.660/174. Valstybės

ž inios 2002;5-195.

http://www.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24508.

62. Lietuvos higienos norma HN 32:2004. Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos

reikalavimai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d.

įsakymas Nr.V-65. Valstybės žinios 2004; 32-1027. Prieiga per internetą:

http://www.vdi.lt/index.php?-1672544634.

63. Lietuvos higienos norma HN-33:2001. Akustinis triukšmas. Leidž iami lygiai

gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21d. įsakymas

Nr. 692. Valstybės žinios 2002;8-301.

http://www.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24482.

64. Lietuvos Nacionalinė sveikatos koncepcija. Vilnius, 1991. Nr. I-1939.

65. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Valstybės žinios 2002;64-2569. Prieiga per

internetą:


66. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Valstybės žinios 2003;

70-3170. Prieiga per internetą:


67. Lietuvos Respublikos Konstitucija: LR priimta 1992 m. spalio 25 d.

referendume.Valstybės žinios 1992;32-1014. Prieiga per internetą:


68. Lietuvos sveikatos programa. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d.

nutarimas Nr.VIII-833. Valstybės Žinios, 1998; 64- 1842.

69. Lietuvos sveikatos sistemos įstatymas: Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 19

d. įstatymas Nr.I-552. Valstybės žinios 1994;63-1231. Prieiga per internetą:


70. Lin YH, Chen CY, Lu SY. Physical discomfort and psychosocial job stress among

male and female operators at telecommunication call centers in Taiwan. Applied

ergonomic [Online] 2009;40(4):561-568.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=227778&Condition2=

http://www.vdi.lt/index.php?-1672544634

http://www.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24482

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Lin%20YH%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Chen%20CY%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Lu%20SY%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

108

71. Lindstrom M., Hanson B.S., Ostergren P.O., Berglund G. Socio-economic differences

in smoking cessation: the role of social participation. Scand. J. Public Health

2000;28:200-208.

72. Malinauskienė V, Obelenis V, Šopagienė D. Triukšmas aplinkoje ir jo įtaka miokardo

rizikai. Sveikatos mokslai (Vilnius) 2004; 3:41-44.

73. Malyutina S., Bobak M., Kurilovitch S. et al. Relation between heavy and binge

drinking and all-cause and cardiovascular mortality in Novosibirsk, Russia: a

prospective cohort study Lancet, 2002; 360: 1448-1454.

74. Norkienė S. Arterinės hipertenzijos paplitimas tarp Lietuvos jūrininkų ir sąsajos su

elgsenos rizikos veiksniais. Sveikatos mokslai 2004;1:85-88.

75. Obelenis V., Malinauskienė V. Darbo sąlygų ir profesinių veiksnių įtaka širdies ir

kraujagyslių ligų rizikai. Medicina (Kaunas) 2007; 43(2): 96-102.

76. Ottava Charter for Health Promotion. WHO, Geneva, 1986.

77. Pajarskienė B, Stanislavovienė J, Jankauskas R. Protinį ir fizinį darbą dirbančių

Vilniaus gyventojų intensyvūs psichosocialiniai darbo veiksniai. Visuomenės sveikata

(Vilnius) 2006; 4(35):23-28.

78. Pliuškienė T.J. Profesinės rizikos vertinimas darbo vietoje [Interaktyvus]. Valstybinė

darbo inspekcija 2003. [Žiūrėta 2008 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.vdi.lt/index.php?-1225279240.

79. Profesinės saugos ir sveikatos programos 2004 – 2006 metams projekto parengimas

pagal Europos bendrijų profesinės saugos ir sveikatos strategiją 2002-2006 metams

[Online]. [Žiūrėta 2008 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.socmin.lt/index.php?-732855570.

80. Programme on Safety, Health and the Environment. [Online]. Report of the

Interregional Consultation on the ILO SafeWork Programme, Geneva, Switzerland,

13-14 December 1999. [cited 2008 Dec 12]. Available from:

http://www.ilo.org/public/english/protection/safework/iregcons.plls.

81. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas;

2004.

82. Ramonas Z, Čikotienė D. Ergonomika. Šiauliai: Liucilijus; 2004.

83. Rocha LE, Glina DM, Marinho Mde F, Nakasato D. Risk factors for musculoskeletal

symptoms among call center operators of a bank in São Paulo, Brazil. Industrial health

[Online] 2005;43(4):637-646.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Rocha%20LE%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Glina%20DM%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Marinho%20Mde%20F%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Nakasato%20D%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

109

84. Roy N, Merrill RM, Thibeault S, Parsa RA, Gray SD, Smith EM. Prevalence of voice

disorders in teachers and the general population. Journal of Speech, Language, and

Hearing Research [Online]. April 2004; 47:281-293

85. Sąlyga J. Lietuvos ir Latvijos jūrininkų rūkymas ir alkoholio vartojimas laive.

Medicinos teorija ir praktika 2005; 2(42):126-129.

86. Smith E, Gray S, Dove H, Kirchner L, Heras H. Frequency and effects of teachers'

voice problems. Journal of Voice [Online]. Mar 1997;11(1):81-87.

87. Stankiuvienė A, Šukys R, Čyras P. Pokyčiai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Lietuvai tapus ES nare [Interaktyvus]. Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas

2006; 12(2):146-151. [Žiūrėta 2008 m. lapkričio 25 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.tede.vgtu.lt/upload/ukis_zurn/stankiuviene&co.plls.

88. Stresas darbe. Kaip jį kontroliuoti [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2009 m. sausio 10 d.].

Prieiga per internetą:http://www.sveikas-zmogus.lt/lt/sveikatos-

patarimai/psichologija/stresas-darbe-kaip-ji-kontroliuoti/.

89. Streso darbe veiksnius viršija tik nugaros skausmas. Sveikatos apsaugos ministerija

[Interaktyvus]. [Žiūrėta 2009 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.sam.lt/lt/main/news/pranesimai_spaudai?id=3576.

90. Su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių jungiamojo audinio ir skeleto raumenų

sistemos pakenkimai [Interaktyvus]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra.

[Žiūrėta 2008 m. spalio 11 d.]. Prieiga per internetą:

http://osha.vdi.lt/PLLS/PLLS/LT_Fact_Sheet_5.doc.

91. Su darbu susijęs stresas ir rizikos vertinimas. Europos rizikos vertinimo kampanija

[Interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą:

http://osha.europa.eu/en/campaigns/hw2008/campaign/lt_wrs.ppt

92. Sveikata 21. Pagrindiniai PSO visuomenės sveikatos priežiūros principai Europos

regione. Vilnius: Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerija; 2000. p.125-

129.

93. Sveikata, liga ir elgesys [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2009 m. sausio 5 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.vsv.lt/mokymas/VSPM_sveikatos/1607.html.

94. Sveikatos būreliai – darbuotojų įtraukimo su sveikata susijusioms darbo sąlygoms

gerinti būdas – Vokietija [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2009 m. sausio 10 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=1.

95. Sveikatos darbe monitoringas žvelgiant iš visuomenės sveikatos perspektyvos.

Europos tinklas darbovietės sveikatos stiprinimui (European network for workplace

health promotion) [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2009 m. sausio 10 d.]. Prieiga per

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Roy%20N%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Merrill%20RM%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Thibeault%20S%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Parsa%20RA%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Gray%20SD%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Smith%20EM%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0892199797800276

http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0892199797800276

110

internetą:http://www.enwhp.org/fileadmin/downloads/memberdocs/925_WORKHEA

LTH_factsheet_LT.plls.

96. Sveikatos priež iūros specialisto, dirbančio mokykloje, darbo planavimas

[Interaktyvus]. Valstybinis aplinkos sveikatos centras. [Žiūrėta 2009 m. sausio 6 d.].

Prieiga per internetą: http://vasc.sam.lt/darbo_planav.plls.

97. Šidagytė R, Krisiulevičienė D, Vainauskas S. Profesinių kaulų ir raumenų sistemos

ligų priežastys Lietuvoje 2005–2007 metais. Visuomenės sveikata 2008; 3(42):57-61.

98. Škemienė L. Drakšienė G. Darbo sąlygos vaistų platinimo įmonėse ir darbuotojų

sveikatos sutrikimai. Medicina (Kaunas) 2004; 40(7):677-680.

99. Šurkienė G, Stukas R, Kučingis Š, Strujeva O. Gyventojų, gyvenančių ir dirbančių

rizikos aplinkoje, požiūris į savo sveikatą bei kai kurių socialinių santykių įtaka savo

sveikatos vertinimui. Sveikatos mokslai (Vilnius) 2004; 3:6-9.

100. Tartilaitė A. Konstitucinės nuostatos darbų saugos ir sveikatos srityje.

Jurisprundencija (Vilnius) 2008;8(110):95-100.

101. Tartilaitė A. Privalomi sveikatos patikrinimai ir jų teisinės problemos. Sveikatos

mokslai (Vilnius) 2006; 4: 389-391.

102. Tartilaitė A. Sveikatos priežiūros darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai.

Sveikatos mokslai (Vilnius) 2006;6:570-573.

103. Tartilas J. Darbų saugos aktai kritiniu aspektu. Jurisprundencija (Vilnius)

2008;8(110):13-17.

104. Telksnienė R. Psichofiziologinių funkcijų pokyčiai dirbant kompiuteriu. Medicina

(Kaunas) 2000;36(3):311-318.

105. Triukšmas skaičiais. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra [Interaktyvus].

[Žiūrėta 2008 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą:

http://osha.europa.eu/lt/publications/factsheets/67.

106. Ustinavičienė R, Obelenis V, Ereminas D. Dirbančiųjų sveikata ir šiuolaikinės darbo

sąlygos. Medicina (Kaunas) 2004; 40(9): 897-904.

107. Ustinavičienė R, Piešinė L. Kauno miesto lengvosios pramonės įmonių darbuotojų

sergamumas. Medicina (Kaunas) 2007; 43(6):495-500.

108. Vaitkevičius J.V. Sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuterio naudojimu,

paplitimas tarp Šiaulių regiono moksleivių. Visuomenės sveikata (Vilnius) 2007;

1(36):33-38.

109. Vilkman E. Occupational safety and health aspects of voice and speech professions.

Folia Phoniatrica Et Logopaedica: Official Organ Of The International Association Of

Logopedics And Phoniatrics (IALP) [Online]. Jul-Aug 2004; 56(4):220-253.

111

110. Vilkman E. Voice Problems at Work: A Challenge for Occupational Safety and

Health Arrangement. Folia Phoniatrica Et Logopaedica: Official Organ Of The

International Association Of Logopedics And Phoniatrics (IALP) [Online]. Jan-Jun

2000; 52(1-3): 120-125.

111. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija 1948m. gruodžio 10 d. (The Universal

Declaration of Human Rights) [Interaktyvus]. [cited 2008 Dec 12]. Available from:

http://www.unhchr.ch/udhr/lang/eng.htm.

112

PRIEDAI

1 priedas. Anketa

Gerb. Darbuotojai,

Esu Kauno medicinos universiteto antro kurso magistrantė Daiva Mačionytė. Rengdama magistro diplominį darbą, atlieku tyrimą, kurio tikslas įvertinti telekomunikacijų įmonėje dirbančiųjų profesinius ir neprofesinius rizikos veiksnius, darbo sąlygas bei sąsajas su sveikata. Tikimės, kad Jūsų atsakymai padės teikti pasiūlymų Jūsų sveikatos ir darbo sąlygų gerinimo srityje.

Anketa yra ANONIMINĖ, jos duomenys bus naudojami tik apibendrintai. Duomenų slaptumą garantuojame. Tikimės nuoširdaus Jūsų bendradarbiavimo. Labai prašome Jūsų, kiek galima tiksliau atsakyti į pateiktus klausimus. Atsakymus į pateiktus klausimus pažymėkite tam skirtuose langeliuose arba, kur reikia, įrašykite.

I DALIS – SOCIALINIAI IR DEMOGRAFINIAI DUOMENYS

1. Lytis:1. Moteris 2. Vyras

2. Amžius .......

3. Ūgis ............

4. Svoris.................

5. Jūsų išsilavinimas:

1. Nebaigtas vidurinis ir žemesnis2. Vidurinis3. Profesinis (specialus vidurinis)4. Aukštesnysis5. Aukštasis neuniversitetinis 6. Nebaigtas aukštasis (studentas (-ė)) 7. Aukštasis universitetinis

6. Jūsų pareigos: 1. Konsultantas/-ė, dirbantis(-i) su įeinančiais skambučiais (IN paslaugos)2. Konsultantas/-ė, dirbantis (-i) su išeinančiais skambučiais (OUT

paslaugos)

7. Jūsų darbo stažas šioje įmonėje:1. iki 2 metų2. 2-5 metai 3. 6-10 metų 4. 11-15 metų 5. 16-20 metų 6. 21-25 metai 7. 26 - 30 metų 8. Virš 30 metų

113

II DALIS – GYVENSENA

8. Ar Jūs šiuo metu rūkote?

1. Taip2. Ne

Jeigu į 8 klausimą atsakėte „Ne“, pereikite prie 14 klausimo.

9. Kiek cigarečių surūkote per dieną?

(Įrašykite).............................................................................................................................................

10. Ar rūkote būdamas darbe?1. Tik darbe ir rūkau2. Rūkau ir namuose, ir darbe3. Ne, rūkau tik namuose

11. Daugiau cigarečių surūkote? (pažymėkite labiausiai tinkamą atsakymą):1. Namuose2. Darbe3. Tiek darbe, tiek namuose rūkau maždaug

vienodai

12. Nurodykite pagrindinę priežastį, kodėl rūkote?1. Stresui/įtampai darbe sumažinti 2. Darbe/namuose rūkau iš įpročio3. Rūkau dėl įtampos/problemų asmeniniuose reikaluose4. Kita (įrašyti).........................................................................

13. Ar norėtumėte mesti rūkyti?1. Taip2. Ne3. Abejoju

14. Ar vartojate alkoholinius gėrimus?1. Taip2. Ne


114

15. Kokius alkoholinius gėrimus vartojate ir kaip dažnai? (pažymėkite visus Jums labiausiai tinkančius atsakymus):

Alus Vynas SidrasStiprūs alkoholiniai gėrimai

(viskis,degtinė, brendis)1. Kasdien2. 1 kartą per savaitę3. 2-3 kartus per savaitę4. 1 kartą per mėnesį5. 2 -3 kartus per mėnesį6. Kelis kartus per metus7. Rečiau negu kelis

kartus per metus8. Niekada negeriu

16. Ar vartojate narkotikus?1. Taip2. Ne


17. Kokius narkotikus vartojate?1. Žolę2. Kokainą3. Heroiną4. Ecstasy5. LSD6. Hašišą7. Amfetaminus8. Toksinius (klijai ir t.t)9. Kitus

(įrašyti).................................................

18. Ar Jūs nerimaujate (rūpinatės) dėl žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotikų) padarinių sveikatai?

1. Minėtų žalingų įpročių neturiu2. Labai nerimauju 3. Šiek tiek nerimauju 4. Beveik nesirūpinu 5. Visai nesirūpinu

19. Ar maitinatės sveikai (ar vartojate pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų)?

1. Dažniausiai taip 2. Ne visada 3. Dažniausiai ne

20. Kaip Jūs vertinate savo fizinį pajėgumą?1. Labai geras 2. Gana geras 3. Patenkinamas 4. Gana blogas 5. Labai blogas

115

21. Kokiu būdu vykstate i darbą?1. Pėsčiomis2. Važiuoju dviračiu3. Vykstu automobiliu arba

autobusu

22. Kiek minučių per dieną Jūs einate arba važiuojate dviračiu į darbą ir atgal (į abi puses)?

1. Į darbą vykstu tik automobiliu arba autobusu

2. Mažiau kaip 15 min. per dieną 3. 15 - 30 min. per dieną 4. 31 - 60 min. per dieną 5. Daugiau kaip 1 val. per dieną

23. Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės (sportuojate, bėgiojate, važiuojate dviračiu, dirbate sode ir pan.) taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotumėte (mažiausiai 30 min.)?

1. Kasdien 2. 4-6 kartus per savaitę 3. 2-3 kartus per savaitę 4. Kartą per savaitę 5. 2 -3 kartus per mėnesį 6. Kartą per mėnesį 7. Kelis kartus per metus ar rečiau 8. Niekada 9. Negaliu mankštintis dėl ligos ar

neįgalumo

24. Ar per praėjusius 12 mėn. kas nors iš išvardintų asmenų patarė Jums padidinti fizinį aktyvumą? Jeigu Taip, pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus:

1. Gydytojas2. Kiti sveikatos priežiūros specialistai3. Šeimos nariai4. Draugai5. Kiti asmenys (įrašyti)...................................... 6. Niekas nepatarė

25. Ar Jūs per praėjusius 12 mėn. pakeitėte mitybos ir kitus įpročius dėl sveikatos? (pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus):

1. Vartoju mažiau riebalų 2. Pakeičiau riebalų rūšį 3. Vartoju daugiau daržovių 4. Vartoju maž iau druskos 5. Vartoju maž iau cukraus 6. Laikausi svorį mažinančios dietos 7. Nebevartoju alkoholio 8. Vartoju maž iau alkoholio 9. Neberūkau 10. Mažiau rūkau 11. Padidinau fizinį aktyvumą 12. Mitybos ir kiti įpročiai nepasikeitė 13. Mitybos ir kiti įpročiai pakito neigiama linkme

116

III DALIS – DARBO APLINKA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

26. Kokiu etatiniu krūviu Jūs dirbate? 1. 0,25 etato (2 val./d., 10 val./sav.)2. 0,375 etato (3 val./d., 15 val./sav.)3. 0,5 etato (4 val./d., 20 val./sav.)4. 0,625 etato (5 val/d., 25 val./ sav.)5. 0,75 etato (6 val./d., 30 val./sav.)6. 0,875 etato (7 val./d., 35 val./sav.)7. 1,0 etato (8 val./d., 40 val.sav.)8. 1,125 etato (9 val./d., 45 val./sav.)9. 1,25 etato (10 val./d., 50 val.sav.)10. 1,375 etato (11 val./d., 55 val.sav.)11. 1,5 etato (12 val./d., 60 val./sav.)12. 2 etato (16 val./d., 80 val./sav.)

27. Kiek valandų vidutiniškai per dieną Jūs praleidžiate savo darbovietėje?1. 1-3 val.2. 4-6 val.3. 7-8 val.4. 9-10 val.5. 11-12 val.6. Daugiau kaip 12 val.

28. Jūsų darbo laikas?1. Pamaininis dieninis (dieninė pamaina apima darbo laiką nuo 07:00 val.

iki 22:00 val.)2. Pamaininis naktinis (naktinė pamaina apima darbo laiką nuo 22:00 iki

07:00)3. Dirbu ir dieninėje, ir naktinėje pamainoje

Jeigu į 28 klausimą atsakėte, jog dirbate tik dieninėje, arba tik naktinėje pamainoje, toliau pereikite prie 31 klausimo.

29. Jeigu tenka dirbti ir dieninėje, ir naktinėje pamainoje, nurodykite, kiek kartų per mėnesį Jums tenka dirbti naktimis?

1. 1-2 kartus2. 3-5 kartus 3. 6-7 kartus 4. Daugiau kaip 7 kartus

30. Kuriuo paros laiku dirbdamas pavargstate labiau?1. Nakties metu 2. Dienos metu 3. Nuovargis toks pat dirbant tiek nakties metu, tiek dienos metu

117

31. Kuris teiginys geriausiai apibūdina Jūsų darbą? 1. Sėdimas darbas/darbas kompiuteriu/ aktyvus kalbėjimas ir įtemptas

klausymas/protinis darbas2. Sėdimas ir/ar stovimas darbas, kai šiek tiek vaikštoma, kilnojama,

nešiojama/lengvas fizinis darbas 3. Judamas darbas, kai daug vaikštoma, kilnojama, nešiojama/vidutinio sunkumo

fizinis darbas4. Sunkus fizinis darbas

32. Ar Jūsų darbas yra monotoniškas?1. Taip, labai monotoniškas2. Šiek tiek monotoniškas3. Nemonotoniškas

33. Su kokiais kenksmingais profesiniais veiksniais Jūs susiduriate savo darbe? (pažymėkite visus tinkamus):

Kenksmingas darbo aplinkos veiksnys1. Cheminiai veiksniai (pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai)

2. Biologiniai veiksniai (biologinės kilmės medžiagos, mikroorganizmai)

3. Fizikiniai veiksniai3.1 Vibracija3.2 triukšmas darbo aplinkoje3.3 akustinis triukšmas (pvz. dirbant su ausinėmis)3.4 elektromagnetinė spinduliuotė (pvz. skleidžiama

kompiuterio)3.5 karšta aplinka3.6 šalta aplinka 3.7 blogas apšvietimas

4. Ergonominiai veiksniai4.1 stereotipiniai darbo judesiai (t.y. nuolat pasikartojantys

judesiai darbo metu, pvz. kompiuterio pelės spaudymas)4.2 fiksuota darbo poza (pvz. sėdimas darbas)4.3 darbo įtampa - balso stygų nuolatinis įtempimas4.4 darbo įtampa - klausos analizatoriaus įtampa4.5 darbo įtampa - regėjimo įtampa4.6 monotonija4.7 blogas darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms 4.8 neergonomiškos (netinkamos, nepatogios) darbo

priemonės (pvz. kompiuteris, ausinės)

5. Psichosocialiniai veiksniai (stresas darbe)5.1 aukšti darbo reikalavimai5.2 blogas darbo organizavimas5.3 blogi tarpusavio santykiai su darbuotojais 5.4 blogi tarpusavio santykiai su vadovais

118

34. Kurie iš išvardintų pagrindinių sveikatai kenksmingų veiksnių, Jūsų nuomone, Jus labiausiai veikia dabartiniame darbe? (pažymėkite visus Jums labiausiai tinkančius atsakymus):

1. Įrangos (kompiuterio) spinduliuotė

2. Regėjimo sistemos apkrovimas3. Klausos sistemos įtampa4. Balso įtampa5. Sėdima suvaržyta poza6. Psichologinė įtampa

35. Ar žinote, koks yra profesinių veiksnių neigiamas poveikis sveikatai? 1. Taip, ž inau puikiai 2. Turiu šiek tiek informacijos 3. Nieko než inau

36. Iš kur gaunate/gavote informacijos apie profesinius rizikos veiksnius?(pažymėkite visus Jums labiausiai tinkančius atsakymus):

1. Iš vadovų 2. Iš savo įmonės 3. Iš bendradarbių4. Iš šeimos gydytojo 5. Iš šeimos narių6. Iš draugų7. Iš televizijos8. Iš spaudos9. Iš interneto10. Iš kitų šaltinių (įrašyti

kokių)...........................................11. Nesidomiu 12. Negavau/negaunu iš niekur

37. Ar žinote savo darbo ir poilsio režimą dirbant kompiuteriu (priklausančių pertraukėlių skaičius, pietų pertrauka) ?

1. Taip 2. Ne

38. Ar griežtai laikotės darbo ir poilsio režimo (priklausančių pertraukėlių skaičius kas dvi valandos, pietų pertrauka)?

1. Taip 2. Ne visada 3. Nesilaikau

39. Ar ž inote, kokie yra ergonominiai darbo reikalavimai ir rekomendacijos dirbant kompiuteriu (kaip taisyklingai sėdėti, dirbti kompiuteriu, kad darbas nepakenktų arba kuo mažiau pakenktų Jūsų sveikatai)?

1. Taip2. Dalinai 3. Ne

119

40. Ar savo darbo vietoje dirbate pagal ergonominius reikalavimus?1. Taip 2. Ne visada 3. Ne 4. Než inau, kas tai yra ergonomiškas

darbas/neesu informuotas

41. Ar darbo metu dažnai keičiate kūno padėtį?1. Taip 2. Ne 3. Tik pertraukėlių metu

42. Ar ilgai dirbant kompiuteriu yra galimybė pasirinkti pertraukėlių periodiškumą (pvz. turėti 5 min. pertraukėlę po valandos, o ne 15 min. pertraukėlę tik po dviejų valandų darbo laiko) arba keisti darbo pobūdį?

1. Taip 2. Ne 3. Yra galimybė tik išimtiniais

atvejais

43. Kaip vertinate savo darbo vietos aplinką (nurodykite, galimi keli variantai)?1. Triukšminga 2. Dulkėta 3. Netinkamas temperatūrinis režimas 4. Užteršta biologinėmis medžiagomis 5. Užteršta cheminėmis medžiagomis 6. Stresinė 7. Ergonomiškai netinkama - netinkamai įrengta darbo vieta, išdėstyti

baldai8. Ergonomiškai netinkama - netinkamos/nepatogios darbo priemonės

(kompiuteris, ausinės)9. Darbo vietos aplinką vertinu teigiamai

44. Ar darbo vietoje už tikrinamas pakankamas akustinis privatumas (ar Jums kalbant darbo metu Jums netrukdo kiti, ir ar Jūsų kalbėjimas netrukdo kitiems darbuotojams)?

1. Ne, visiškai neuž tikrinamas2. Už tikrinamas tik labai mažas akustinis

privatumas3. Už tikrinamas pakankamas akustinis privatumas4. Už tikrinamas labai didelis akustinis privatumas

45. Ar darbe esate veikiami triukšmo?1. Taip2. Ne


46. Ar triukšmas yra toks didelis, kad norėdami susikalbėti, turite pakelti balsą?1. Taip2. Ne3. Kartais

120

47. Ar triukšmas trukdo dėmesį ir žodinį bendravimą?1. Taip2. Ne

48. Jus labiau vargina? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą):1. Triukšmas, kurį nuolat girdite ausinėse darbo metu2. Triukšmas darbo aplinkoje (kitų darbuotojų

vaikščiojimas, kalbėjimas patalpoje, kurioje dirbate)3. Triukšmas manęs nevargina

49. Ar ausinės, su kuriomis dirbate yra ergonomiškos (tinkamos darbui, kokybiškos, gerai girdisi garsas, nereikia įtempti klausos, kad išgirstumėte, ką kalba Jūsų pašnekovas)?

1. Taip2. Iš dalies3. Ne

50. Ar Jūs patiriate stresą darbe (Stresas reiškia situaciją, kai asmuo jaučia įtampą, nuovargį, padidėjusį nervinį jautrumą, negali ramiai miegoti naktį)?

1. Jaučiu nuolat 2. Jaučiu kartais 3. Streso darbe nejaučiu

51. Kaip po darbo Jūs jaučiatės fiziškai?1. Nepavargęs 2. Vidutiniškai pavargęs 3. Labai pavargęs

52. Kaip po darbo Jūs jaučiatės psichologiškai?1. Nepavargęs 2. Vidutiniškai pavargęs 3. Labai pavargęs

53. Perskaitykite teiginius ir pažymėkite „Taip“ arba „Ne“:Teiginiai Taip Ne

1. Darbo laikas suplanuotas palankiai, numatytos pertraukėlės 2. Darbo grafikas sudarytas taip, kad neviršytų 8 val. per dieną 3. Darbo valandos yra lanksčios 4. Pamaininio darbo grafikas sudaromas iš anksto 5. Pamaininio darbo grafikas sudaromas konsultuojantis su Jumis 6. Darbdavys užtikrina pakankamą informavimą ir konsultavimą apie darbo aplinkoje

esančius rizikos veiksnius 7. Darbdavys suteikia bendrą informaciją apie darbo ergonomiką (Ergonomika – tai

darbo aplinkos ir priemonių pritaikymas žmogui, kad jis galėtų kuo našiau dirbti, išsaugotų jo sveikatą ir darbingumą)

8. Darbo vieta aprūpinta ergonominiais elementais 9. Atsižvelgiama į darbuotojų pastabas ir nusiskundimus dėl darbo vietos patogumo,

darbo sąlygų gerinimo. 10. Planuojant darbo našumą, įvertinamos darbuotojų fizinės ir protinės galimybės

dirbti pagal nustatytą planą 11. Naujiems darbuotojams rengiami atitinkami apmokymai jų darbo vietoje ir

suteikiama išsami informacija (kaip dirbti kompiuteriu, specialiomis programomis)

121

54. Pažymėkite „Taip“ arba „Ne“, pasirinkdami visus Jums tinkančius atsakymus:

Ar prieš pradedant dirbti kompiuteriu Jus informavo apie: Taip Ne1. Darbo kompiuteriu riziką sveikatai2. Teisingą darbo vietos išplanavimą3. Teisingą kūno padėtį dirbant kompiuteriu4. Apie tinkamų akinių reikšmę dirbant kompiuteriu5. Kokius pratimus atlikti, kad sumažinti regos nuovargį, raumenų įtampą ir

stresą

55. Kaip bendrai vertinate darbo sąlygas?1. Labai gerai 2. Gerai 3. Vidutiniškai 4. Blogai 5. Labai blogai

56. Ar Jūs patenkintas savo darbo sąlygomis?1. Nepatenkintas 2. Vidutiniškai patenkintas3. Labai patenkintas

57. Jeigu darbo sąlygas vertinate neigiamai, nurodykite kurį darbo sąlygų elementą, Jūsų nuomone, įmonėje reikėtų koreguoti pirmiausiai:

1. Patalpų šildymą 2. Patalpų ventiliaciją 3. Apšvietimą 4. Triukšmą5. Sanitarines (higienines) sąlygas 6. Darbo vietos ergonomiką 7. Darbo priemones (ausines)8. Darbo organizavimą 9. Kita

(įrašykite)............................................................ 10. Nieko koreguoti nereikia

IV DALIS – SVEIKATA IR DARBO SĄLYGOS

58. Kaip Jūs vertinate savo dabartinę sveikatos būklę?1. Gera 2. Gana gera 3. Vidutiniška 4. Gana bloga 5. Bloga

59. Prieš kiek laiko paskutinį kartą profilaktiškai tikrinotės sveikatą?1. Prieš 1-6 mėn. 2. Prieš 7-12 mėn. 3. Prieš 1-2 metus 4. Daugiau kaip prieš 2 metus

122

60. Ar kada nors Jums buvo matuoti/nustatyti lentelėje išvardinti rodikliai? Jei taip, pažymėkite kokie (pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus):

Arterinis kraujo

spaudimas

Cholesterolio kiekis

Gliukozės koncentracija

1. Taip, padidėjęs (-usi)2. Taip, sumažėjęs (-usi)3. Taip, normalus (-i)4. Než inau koks5. Neprisimenu, ar buvo kada nors

matuotas/nustatytas6. Niekada nebuvo nustatytas (-a)

61. Kada paskutinį kartą Jums buvo matuoti/nustatyti lentelėje nurodyti rodikliai?(pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus):

Matuotas arterinis kraujo spaudimas

Nustatyta cholesterolio koncentracija

kraujyje

Nustatyta gliukozės

koncentracija kraujyje

1. Per praėjusius 12 mėn.2. Prieš 1-5 metus3. Seniau negu prieš 5

metus 4. Niekada5. Než inau

62. Ar turėjote negalavimų (skausmo, diskomforto), susijusių su darbu per paskutinius 12 mėn.?

1. Taip 2. Ne


63. Jeigu į 62 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kurie iš simptomų Jus vargino per praėjusius 12 mėn.? (pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus):

1. Galvos skausmas 2. Galvos svaigimas 3. Gerklės skausmas 4. Kosulys 5. Užkimęs balsas 6. Sloga 7. Silpnumas 8. Bėrimai odoje 9. Kojų venų išsiplėtimas 10. Kojų patinimas 11. Sąnarių skausmai 12. Kaklo skausmai 13. Nugaros skausmai 14. Juosmens skausmai 15. Rankų skausmai 16. Rankų tirpimas 17. Akių ašarojimas 18. Regos susilpnėjimas 19. Padidėjęs kraujospūdis 20. Padažnėjęs širdies plakimas 21. Dažna nuotaikų kaita 22. Mieguistumas darbe 23. Nemiga 24. Depresija (prislėgta nuotaika) 25. Klausos susilpnėjimas 26. Ausų uždegimai 27. Rėmuo 28. Lytinio gyvenimo problemos 29. Šlapinimosi problemos 30. Hemorojus 31. Vidurių užkietėjimas 32. Vidurių pūtimas 33. Kita (įrašyti)................................................................................................................

123

64. Ar per pastaruosius 12 mėn. lankėtės pas gydytoją (ligoninėje, poliklinikoje –išskyrus stomatologą ir ginekologą)?

1. Taip 2. Ne


65. Kiek kartų lankėtės pas gydytoją (išskyrus stomatologą ir ginekologą )per pastaruosius 12 mėn.?Įrašykite..................................................................................................................................................

66. Ar apsilankymus pas gydytoją siejate su darbo sąlygom?

1. Taip 2. Ne

67. Ar gydytojas Jums yra diagnozavęs ligą, kurią būtų įtakojęs Jūsų dabartinis darbas - būtent ilgalaikis sėdimas darbas, darbas kompiuteriu, aktyvus kalbėjimas, darbas su ausinėmis?

1. Taip 2. Ne

68. Jeigu į 67 klausimą atsakėte „Taip“, įrašykite kokią ligą / ligas gydytojas diagnozavo: ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

69. Kurios kitos iš išvardintų ligų (nebūtinai susijusios su darbo pobūdžiu) Jums buvo nustatytos arba gydytos per praėjusius 12 mėn. ? (pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus):

1. Padidėję kraujo spaudimas2. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje 3. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, cukraligė 4. Miokardo (širdies) infarktas, širdies priepuolis 5. Krūtinės angina (skausmai krūtinėje fizinio krūvio metu) 6. Širdies nepakankamumas 7. Sąnarių uždegimas 8. Stuburo ligos (išvarža, stuburo iškrypimai ir kt.) 9. Lėtinis bronchitas (bronchų uždegimas), emfizema (plaučių

išsiplėtimas) 10. Bronchinė astma (lėtinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais dusulio

priepuoliais) 11. Gastritas (skrandžio uždegimas) arba opaligė (skrandžio „žaizda“)12. Kitos ligos (įrašykite).............................................................................13. Ligų nustatyta nebuvo

124

70. Kiek darbo dienų per praėjusius 12 mėn. nebuvote darbe arba negalėjote atlikti savo pareigų dėl ligos? (jeigu tiksliai neatsimenate, įrašykite apytikriai):

(Normalaus nėštumo laikas neįskaičiuojamas)................................................................................................................dienų.

71. Ar šiuo metu turite sveikatos problemų? (pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus):

Dažnai Retai Niekada1. Po darbo jaučiu bendrą nuovargį 2. Jaučiu akių nuovargį, perštėjimą, niežėjimą, ašarojimą, neryškus matymas 3. Skauda galvą 4. Jaučiu balso stygų įtempimą/ skausmą gerklėje 5. Jaučiu klausos nuovargį/įtampą, ūžimą ausyse, klausos silpnėjimą 6. Jaučiu įtampą ir skausmą sprande 7. Skauda pečius 8. Skauda juosmeninę stuburo dalį 9. Skauda plaštakas ir riešus 10. Skauda pirštus 11. Skauda kojas 12. Sutrikęs miegas 13. Kamuoja vidurių užkietėjimas/pūtimas 14. Turiu šlapinimosi problemų 15. Kita…………………………………………………. 16. Nusiskundimų sveikata neturiu

72. Ar šiuos nusiskundimus siejate su darbo sąlygomis?

1. Nusiskundimų sveikata neturiu 2. Nesieju3. Taip, sieju visus4. Sieju tik kai kuriuos (įrašykite, kuriuos) ............................................................................................................................................................................................................

73. Ar darbe kreipiamas dėmesys į Jūsų nusiskundimus sveikata, darbo sąlygomis?1. Taip 2. Ne

74. Ar teikiate pasiūlymų/pastabų savo įmonės vadovams dėl profesinių rizikos veiksnių išvengimo (sumažinimo)?

1. Taip 2. Ne

75. Ar Jūsų įmonėje vykdomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai?1. Taip 2. Ne 3. Než inau

125

76. Jeigu į 75 klausimą atsakėte „Taip“, nurodykite, kas kiek laiko vykdomi profilaktiniai patikrinimai Jūsų įmonėje?

1. Vykdomi priimant į darbą ir po to periodiškai 1 kartą per metus

2. Vykdomi priimant į darbą ir po to periodiškai 1 kartą per 2 metus

3. Vykdomi priimant į darbą ir po to periodiškai 1 kartą per 3 metus

4. Profilaktiniai patikrinimai nevykdomi

77. Kokie profilaktiniai sveikatos patikrinimai vykdomi Jūsų įmonėje (pažymėkite visus tinkančius atsakymus)?

1. Bendrosios praktikos gydytojo konsultacija2. Akių ligų specialisto konsultacija 3. Vidaus ligų specialisto konsultacija 4. Nervų ligų specialisto konsultacija 5. Širdies ligų specialisto konsultacija 6. Kita (įrašykite)................................ 7. Než inau 8. Profilaktiniai sveikatos patikrinimai

nevykdomi

78. Ar prieš pradedant dirbti kompiuteriu Jums buvo atliktas profilaktinis regėjimo patikrinimas?

1. Taip 2. Ne

79. Ar savo regėjimą tikrinate kiekvienais metais?1. Taip 2. Ne

80. Ar nešiojate akinius/kontaktinius lęšius?1. Taip 2. Ne

81. Ar po darbo kompiuteriu jaučiate regėjimo sutrikimus?1. Taip 2. Ne

82. Jeigu į 81 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite kokius regėjimo sutrikimus jaučiate? (pažymėkite visus jaučiamus sutrikimus):

1. Akių skausmas 2. Akių paraudimas 3. Akių džiūvimas 4. Pablogėjęs matymas 5. Dvejinimasis arba mirgėjimas

akyse 6. Regėjimo sutrikimų nejaučiu

126

V DALIS - SVEIKATOS STIPRINIMAS

83. Ar domitės sveikos gyvensenos /sveikatos stiprinimo klausimais?1. Taip 2. Dalinai 3. Ne

84. Iš kokių šaltinių gaunate informacijos apie sveiką gyvenseną/sveikatos stiprinimą?1. Iš šeimos gydytojo2. Iš darbovietės/vadovų3. Iš bendradarbių4. Iš šeimos narių5. Iš draugų6. Iš spaudos7. Iš interneto8. Iš televizijos9. Iš radijo10. Dalyvaujate seminaruose11. Negaunu iš niekur12. Iš kitų šaltinių

(įrašykite)..........................................

85. Jeigu matote, kad darbo sąlygos nėra optimalios, ar imatės kokių nors priemonių joms pakeisti, neigiamam rizikos veiksnių poveikiui mažinti (pvz. per pertraukėles darote mankšteles)?

1. Taip 2. Ne

86. Jeigu į 85 klausimą atsakėte neigiamai, nurodykite pagrindinę priežastį, kodėl to nedarote?

1. Darbe nesudarytos sąlygos/nėra patalpos, kurioje būtų galima atsipalaiduoti pertraukėlių metu.

2. Darbe nelieka laiko tokioms priemonės taikyti.3. Manau, jog tai nėra veiksminga4. Neturiu pakankamai informacijos, kokias pasekmes gali sukelti ilgas ir varginantis

darbas kompiuteriu arba kiti rizikos veiksniai.

87. Jeigu į 85 klausimą atsakėte teigiamai, nurodykite kokių priemonių imatės?1. Griežtai laikotės nustatyto pertraukėlių režimo 2. Stengiatės kiek įmanoma dažniau keisti pozą darbo metu 3. Atliekate specialius pratimus akių nuovargiui sumaž inti 4. Atliekate specialius pratimus kaulų ir raumenų sistemai 5. Atliekate specialią mankštą balso stygoms6. Darote atsipalaidavimo pratimus7. Kita......................................................................................................

127

88. Kokias priemones taikote akių nuovargiui mažinti? (pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus):

1. Netaikau jokių2. Darau periodines pertraukėles3. Darau specialią akių mankštą4. Naudoju asmenines apsaugos priemones akims apsaugoti, pvz. specialūs

akiniai dirbant kompiuteriu5. Kita (įrašykite)................................

89. Kokius metodus naudojate negalavimams pašalinti arba bendrai sveikatos būklei stiprinti?

1. Sporto klubo lankymas 2. Baseino lankymas 3. Bėgiojimas4. Važinėjimas dviračiu 5. Sveikatingumo centrų lankymas6. Relaksaciniai pratimai 7. Netradicinės priemonės 8. Kita.......................................................... 9. Nieko nedarau

90. Ko pageidautumėte sveikatos darbe stiprinimo ir darbo sąlygų gerinimo srityje?(pažymėkite visus Jus tinkančius atsakymus):

1. Daugiau informacijos apie profesinius rizikos veiksnius ir jų poveikį sveikatai2. Informacijos apie tai, kokias priemones taikyti, kad išvengtume arba sumaž intume

profesinių rizikos veiksnių poveikį sveikatai.3. Relaksacinio kambarėlio darbe4. Pirmosios pagalbos teikimo kabineto darbe5. Pageidaučiau sveikatos stiprinimo darbe projektų (pažymėkite, kokie būtų Jums

aktualūs):5.1 sveikos gyvensenos ugdymo5.2 fizinio aktyvumo ir pajėgumo didinimo5.3 mitybos5.4 streso 5.5 svorio kontrolės5.6 kraujospūdžio kontrolės5.7 psichologinio klimato gerinimo programų5.8 rūkymo prevencijos programų5.9 alkoholio prevencijos programų5.10 narkotikų prevencijos programų5.11 kitų projektų (įrašyti

kokių)........................................................................................6. Sveikatos ugdymo paslaugų teikimo (pvz. masažo procedūrų įrengus

kineziterapeuto kabinetą)7. Sportinių ir poilsinių klubų organizavimo8. Kita (įrašykite, ko dar pageidautumėte).....................................................................

Dėkojame už dalyvavimą tyrime ir Jūsų nuoširdžius atsakymus!

Documents

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETASKAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Visuomenės sveikatos vadybos katedra Daiva Mačionytė TELEKOMUNIKACIJŲ ĮMONĖJE …