4

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

Kristina Štreimikien÷

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS

ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ

TYRIMAS

Magistro darbas

Darbo vadovas:

Doc. Dr. Virginijus Suveizdis

Kaunas, 2009

5

Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos

socialinių mokslų ir informatikos katedroje.

Magistro darbą paruoš÷ : Kristina Štreimikien÷ ____________

(parašas)

Magistro darbo vadovas : doc. dr. Virginijus Suveizdis ___________

(Socialinių mokslų ir informatikos katedra) (parašas)

Racenzentas : ____________

(parašas)

6

TURINYS

ĮVADAS.……………………………………………………………………………………4

Darbo objektas………………………………………………………….………….5

Darbo tikslas……………………………………………………………………….5

Darbo uždaviniai…………………………………………………………………..5

Tyrimo metodika…………………………………………………………………..5

Magistro tezių struktūra ir apimtis........................................................................5

Pagrindin÷s sąvokos……………………………………………………………….6

1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS. TYRIMŲ IR LITERATŪROS

APŽVALGA...................…………………………………………………………………..7

1.1.Lietuvos darbo rinka ir jos pokyčiai…………………………………….……..7

1.2.Universitetų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje…………………11

1.3.LVA veterinarin÷s medicinos absolventų profesin÷s karjeros tyrimai

1999-2002 metais……………………………………………………………………18

1.4. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų potencialių darbdavių

2007 m. tyrimo rezultatai…………………………………………………………..20

2. LVA VETERINARINöS MEDICINOS 2008 m. LAIDOS ABSOLVENTŲ

INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ TYRIMAS………………………………………26

2.1.Tyrimo metodika………………………………………………………………..26

2.2.Respondentų charakteristika…………………………………………………..27

2.3. LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų pad÷tis

darbo rinkoje………………………………………………………………………..29

2.4. LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų profesinis

pasirengimas………………………………………………………………………...37

2.5. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų 1999-2002 m. ir 2008 m.

tyrimų rezultatų palyginimas………………………………………………………40

IŠVADOS.............................................................................................................................43

PASIŪLYMAI…………………………………………………………………………….44

SUMMARY.........................................................................................................................45

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.....................................................................46

PRIEDAS Nr.1........................................................……………………………………….48

7

ĮVADAS

Socialiniai, ekonominiai bei technologiniai pokyčiai šalyje, ypač integracijos į Europos

Sąjungą kontekste, kelia naujus reikalavimus asmens profesiniam pasirengimui. Ypatingą

reikšmę įgauna problema, ar (ir kiek) išsimokslinimas bei kvalifikacijos atitinka esamus ir

būsimus ūkio poreikius, nes aukštai išsivysčiusių technologijų bei gamybinio potencialo

efektyvus panaudojimas vis labiau priklauso nuo žmogaus profesinio pasirengimo kokyb÷s.

Būtina nuolat derinti kvalifikacijų pasiūlą su darbo rinkos poreikiais, didinti šalies darbo j÷gos

konkurencingumą.

Siekiant didinti aukštąjį išsimokslinimą turinčios darbo j÷gos konkurencingumą bei

pasiūlos ir paklausos struktūrų atitikimą, svarbu tirti min÷tų specialistų pad÷tį darbo rinkoje.

(http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf Prieiga per internetą 2007 m.

lapkričio 5 d.)

Darbo rinkos kaitos ypatybes lemia darbo pasiūlos ir darbo paklausos pokyčiai. Nors

Lietuvoje atlikta nemažai darbo rinkos tyrimų bei paskelbta publikacijų šia tematika, darbo

paklausa buvo dažniausiai nagrin÷jama atsietai nuo pasiūlos, trūksta kompleksinio požiūrio į

tiriamą problemą. Itin aktualios žinios apie darbo vietų užpildymo galimybes, apie jų

užpildymo netolygumus profesiniu ir teritoriniu pjūviu. Svarbu įvertinti darbo paklausos ir

pasiūlos santykį pagal profesijas ir pagal kitus pjūvius. Tai leistų konkrečiai kiekybiškai

įvertinti sferas, kurioms būdingas darbo j÷gos trūkumas arba perteklius (Žem÷s ūkio ir kaimo

pl÷tros specialistai darbo rinkoje. 2008, p.6).

8

Darbo objektas. Magistro darbe nagrin÷jamos aukštos kvalifikacijos jaunųjų

veterinarijos specialistų integracijos į šalies darbo rinką problemos bei jų profesin÷s karjeros

perspektyvos.

Darbo tikslas. Remiantis atlikta apklausa bei anksčiau atliktų tyrimų duomenimis

nustatyti ir įvertinti LVA absolventų - veterinarin÷s medicinos specialistų pad÷tį darbo

rinkoje, jų sugeb÷jimą integruotis į atsinaujinusią šalies veterinarijos struktūrą, išsiaiškinti

absolventų profesinio pasirengimo privalumus ir trūkumus.

Darbo uždaviniai:

• Išanalizuoti literatūrą nagrin÷jančią Lietuvos universitetų absolventų

konkurencingumą darbo rinkoje;

• Apibendrinti anksčiau atliktų LVA absolventų bei darbdavių apklausų medžiagą;

• Remiantis atliktos naujos apklausos rezultatais, įvertinti 2008 m. laidos LVA

veterinarin÷s medicinos absolventų pad÷tį darbo rinkoje bei jų profesinį

pasirengimą;

• Palyginti LVA veterinarin÷s medicinos absolventų 2008 m. ir 1999-2002 m.

tyrimų rezultatus ir nustatyti kaip kinta jaunųjų veterinarijos gydytojų profesin÷s

karjeros galimyb÷s.

Tyrimo metodai:

• Mokslin÷s literatūros ir tyrimų medžiagos apie Lietuvos universitetų absolventų

integraciją į darbo rinką analiz÷ ir apibendrinimas;

• Absolventų telefonin÷s apklausos parengimas, organizavimas ir atlikimas;

• Apklausos duomenų apdorojimas naudojant Microsoft Excel;

• Tyrimų duomenų analiz÷, klasifikavimas ir sisteminimas.

Magistro tezių struktūra ir apimtis. Magistro darbas susideda iš įvado, dviejų

skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo ir priedo. Darbo apimtis yra 49 puslapiai, darbe

yra 9 lentel÷s ir 25 paveiksleliai.

9

Pagrindin÷s sąvokos

Absolventas – baigęs specialiąją vidurinę arba aukštąją mokyklą asmuo, gavęs atitinkamą

jos baigimo pažym÷jimą ar diplomą. Baigusieji specialiąją vidurinę mokyklą turi teisę stoti į

aukštąją mokyklą.

Anketa – (angl. questionnaire) tikslingai parengtų klausimų, sudarančių galimybę gauti

informaciją apie respondentą, rinkinys. Paprastai pateikiama raštu. Joje gali būti pateikti keli

alternatyviniai atsakymai į klausimus arba leidžiama atsakyti laisvai.

Apklausa – empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamasis raštu ar žodžių turi

atsakyti į pateiktus klausimus

Tyrimas – veikla, skirta kuriai nors tikrov÷s sričiai pažinti.

(http://www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/a.html Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio 2

d.)

Veterinarijos gydytojas - veterinarijos specialistas; gyvulių gydytojas ar felčeris.

(http://terminu.zodynas.info/veterinaras Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio 2 d. )

Darbo rinka – darbo vietų paklausos (visų , kuriose dirbama, taip pat laisvų, neužimtų)

ir pasiūlos ( konkrečias kvalifikacijas turinčių ir dirbančių, taip pat darbo ieškančių žmonių )

santykių visuma (R. Laužackas, 2005)

Kompetencija – efektyvios veiklos demonstravimas, sugeb÷jimas atlikti pateiktas

užduotis realioje ar imituojamoje darbo situacijoje; geb÷jimas pagal kvalifikaciją, žinias,

įgūdžius gerai atlikti veiklą.

Kvalifikacija – tam tikrų žinių, mok÷jimų, sugeb÷jimų, įgūdžių ir patyrimo visuma,

kurią įgijęs žmogus gali kokybiškai dirbti atitinkamos rūšies ir sud÷tingumo darbą.

Profesija – specializuoto ir kvalifikuoto visuomeninio darbo rūšis. Profesijų grup÷s

galima skirstyti įvairiais aspektais.

(http://www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/a.html Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio 2 d.)

10

1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS. TYRIMŲ IR LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Lietuvos darbo rinka ir jos pokyčiai

Dar netolimoje praeityje Lietuvoje buvo planinis ūkis. Pramon÷ ir žem÷s ūkis buvo

įjungti į sud÷tingą visa sąjunginį mechanizmą, įmon÷s nesusidurdavo su prekių realizacijos

problemomis, nereik÷jo rūpintis žaliavomis – viskas buvo skirstoma iš centro. Bedarbyst÷

neegzistavo, nes baigusiam studijas ir įgijusiam specialybę asmeniui buvo garantuojama

darbo vieta, neatsižvelgiant į tos rūšies specialistų paklausą. Jeigu žmogus d÷l tam tikrų

priežasčių (motinyst÷s atostogų, grįžusieji po būtinosios karin÷s tarnybos) būdavo bedarbis,

tai valstyb÷ jam arba išsaugodavo ankstesnę darbo vietą, arba suteikdavo galimybę per tam

tikrą laiko tarpą susirasti kitą darbą.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pad÷tis iš esm÷s pakito. Prasid÷jo

per÷jimas nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus

centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmon÷s prarado produkcijos ir žaliavų realizavimo

rinkas, suiro darbo vietų paskirstymo sistema. Tai suk÷l÷ įmonių prastovas, gamybos

apimties sumaž÷jimą, bankrotus, l÷šų, skirtų darbo apmok÷jimui, stygių, darbo vietų

sumaž÷jimą. Sumaž÷jo sunkiosios pramon÷s reikšm÷, karin÷ pramon÷ visai išnyko.

Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujos verslo organizavimo formos:

individualios įmon÷s, partnerin÷s įmon÷s (UAB), akcin÷s bendrov÷s (AB), investicin÷s

akcin÷s bendrov÷s (IAB). Visi šie pokyčiai l÷m÷ darbo rinkos susiformavimą, nes d÷l

socialistinei sistemai būdingo darbo vietos paskirstymo galima sakyti, kad tarybiniu

laikotarpiu tokios rinkos nebuvo. Darbo pasiūla ÷m÷ nebeatitikti darbo paklausos. Kai kurios

specialyb÷s (ūkio planuotojai, sunkiosios ir karin÷s pramon÷s inžinieriai ir pan.) tapo

nebereikalingomis, o jas turintys žmon÷s nesp÷ja arba nebesugeba persikvalifikuoti.

Padid÷jo paklausa tokių specialybių kaip: teisininkai, politologai, ekonomistai, ypač rinkos

ekonomikos specialistai, bankininkai, verslininkai. Anksčiau tokios specialistų buvo

ruošiama nedaug, tod÷l norintys dabar užimti šitas darbo vietas turi greitai persikvalifikuoti.

(http://www.sociumas.lt/Lit/Nr1/rinka.asp Prieiga per internetą 2007 m. lapkričio 26

d.)

11

Prieš 10 metų darbo rinkos sąvoka buvo vartojama tik darbo biržose ir mokslo

įstaigose. Šiandien ši sąvoka jau žinoma kiekvienam savarankiškam piliečiui. Moksleivis

darbo rinka domisi pasirinkdamas profesiją, darbuotojas – ieškodamas patrauklios darbo

vietos ar keldamas savo kompetenciją, darbdavys – nor÷damas išlikti versle.

(http://www.vakarai.lt Prieiga per internetą 2007 gruodžio 9d.)

Kuriant dinamišką ir konkurencingą ekonomiką ypatinga svarba yra teikiama

įgūdžiams, kurie tampa esminiais siekiant didesnio užimtumo. Tod÷l ypač svarbu suteikti

žmon÷ms šiuolaikiniam įvairiapusiam darbui būtinus įgūdžius bei geb÷jimus, kad jie gal÷tų

atlikti įvairius darbus ir sugeb÷tų dirbti žiniomis grindžiamoje ekonomikoje. Esminis iššūkis

Lietuvai šiuo metu yra suteikti galimybę kiekvienam žmogui mokytis ir atnaujinti turimus

įgūdžius.

Žmogiškųjų išteklių pl÷tra ypač susijusi su ekonomikos augimu ir socialine sanglauda.

Aukštesnis išsilavinimo lygis sąlygoja aukštesnį užimtumo lygį, didesnį produktyvumą ir

mažesnį nedarbo lygį. Ieškančiųjų darbo mokymas ir dirbančiųjų perkvalifikavimo procesas

siekiant prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių įtraukia visus suinteresuotus asmenis, valdžios

institucijas, darbdavius ir darbuotojus.

Visa tai sąlygoja ne tik poreikį suteikti tinkamą ir paklausią kvalifikaciją jos

neturintiems asmenims, bet taip pat paskatinti mokymosi visą gyvenimą kultūros ir sistemos

formavimąsi, nes sparti technologijų kaita, globalizacijos procesas ir kiti veiksniai yra ne

vienkartiniai, o besitęsiantys.

(http://www.socmin.lt/index.php?-254068372 Prieiga per internetą 2008 m.gruodžio 6

d.)

Karjeros projektavimas, kaip visą gyvenimą trunkantis procesas, šiuolaikin÷je žinių

visuomen÷je tampa ypač aktualus, nes darbo rinkos poreikiai labai sparčiai kinta, žmon÷ms

vis dažniau tenka keisti veiklos pobūdį, ir gautos žinios padeda ne tik išlikti, bet ir įveikti

konkurentus. Viena iš esminių karjeros projektavimo sričių - ugdymas karjerai.Ugdymas

karjerai apibr÷žiamas dvejopai: pirmiausia kaip ugdymo institucija , t÷vų bendruomen÷s

sistemingas bendradarbiavimas, siekiant pad÷ti jaunam žmogiui pasirinkti jo pašaukimą

atitinkančią profesiją. (Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje. 2008, p.37)

Bet kokio darbo atlikimui žmogus panaudoja savo fizines,emocinias ar intelektualinias

galias, tod÷l profesin÷s raiškos samprata vien ekonomine būtinybe ar visuomeniniu

12

naudingumu neatskleidžia visos žmogaus elgesio įvairov÷s profesin÷s saviraiškos metu.

Profesin÷ saviraiška, kaip materialinių poreikių tenkinimo esmin÷ prielaida, n÷ra vienintel÷

priežastis žmogui dirbti. Tod÷l profesin÷ veikla žmogaus gyvenime atlieka keletą pagrindinių

funkcijų:

Profesija objektyviąja prasme labiau atspindi ekonominę jos funkciją, kurios vykdymas

dažniausiai veda prie individo ar jo šeimos materialinių resursų sukūrimo ir vystymo.

Socialin÷ profesijos funkcija yra siejama su tam tikra jos socialin÷s veiklos rūšimi, nes

žmogus dirbdamas sukuria ne tik materialines pajamas,bet užsitikrina tam tikrą pad÷tį

visuomen÷ja, vertę ar socialinio mobilumo galimybes.

• Darbas ir profesija gali būti daugelio psichologinių poreikių (saugumo,

savigarbos pažinimo, kūrybiškumo) realizacijos priemon÷;

• Profesin÷ veikla sudaro asmenyb÷s savigarbos ir savęs vertinimo pagrindą;

• Profesija yra vienas reikšmingiausių asmenyb÷s tapatumo šaltinių, pagrindas

apibudinti savajį aš;

• Profesin÷ veikla yra svarbi asmenyb÷s emocin÷s raiškos ir būsenų aplinka;

• Profesija sudaro žmogui fizin÷s ir socialin÷s aplinkos kontrol÷s jausmą ir

nustato jo gyvenimo struktūros ribas;

• Profesin÷ veikla taip pat yra laiko planavimo priemon÷, apibr÷žianti jo

kazdienybę;

• Svarbiausia profesin÷ veikla padada žmogui įprasminti gyvenimą, padaryti jį

psichologiškai saugų ir prasmingą;

(“Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje” 2008 m. p.30)

Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau

egzistuoja darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Darbdaviai ne visada

suranda reikiamos profesin÷s kvalifikacijos darbuotojų, o dalis aukštąsias universitetines

mokyklas baigusių absolventų registruojasi darbo biržoje.

Specialistų, baigusių aukštąsias mokyklas, rengimas, atsižvelgiant į darbo rinkos

poreikius, yra aktualus klausimas.

Siekiant išsiaiškinti darbdavių bei įmon÷se įdarbintų aukštųjų universitetinių mokyklų

absolventų nuomones, ar baigusiųjų min÷tas mokyklas profesinis pasirengimas atitinka darbo

rinkos poreikius ir kaip toliau jį tobulinti,atliekami įvairūs tyrimai.

(www.smm.lt/naujienos/docs/gruzevskis.doc Prieiga per internetą 2008 spalio 2 d.

13

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s bei socialin÷s apsugos

ir darbo ministerija nuolat atlieka gyventojų užimtumo tyrimus. ( žr. 1.1 lentelę, 1.2 lentelę )

Iš pateiktų duomenų matyti, kad gyventojų užimtumas kiekvienais metais nuolat auga, o

bedarbiu skaičius su kiekvienais metais vis maž÷ja. Taip pat ženkliai sumaž÷jo bedarbių su

aukštuoju išsilavinimu(žr. 1.3 lentelę).

1.1 lentel÷. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenys, vidutiniai metiniai. Užimtumas

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Užimtųjų skaičius, tūkst. 1351,8 1405,9 1438 1436,3 1473,9 1499 1534.0

Užimtumo lygis, proc. Bendras (15-64 m.) 57,2 59,6 60,9 61,1 62,6 63,6 64,9

Moterų 55,9 57,1 58,4 57,8 59,4 61 62,2

Vyrų 58,5 62,3 63,7 64,6 66 66,3 67,9

Vyresnio amžiaus 55-64 38,9 41,3 44,5 46,9 49,2 49,6 53,4

Jaunimo (15-24 m.) 22,5 23,6 22,6 20,3 21,1 23,7 25,2

1.2 lentel÷. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenys, vidutiniai metiniai. Nedarbas

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Bedarbių skaičius, tūkst. 284 224,4 203,9 184,4 132,9 89,3 69.0

Nedarbo lygis, proc. Bendras (15-64 m.) 17,4 13,8 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3

Moterų 14,7 12,9 12,2 11,8 8,3 5,4 4,3

Vyrų 19,9 14,6 12,7 11 8,2 5,8 4,3

Jaunimo (15-24 m.) 31,1 23 24,8 22,5 15,7 9,8 8,2

Šaltinis: http://www.socn.lt/index.php?-630853757 prieiga per internetą lapkričio 7 d.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s skelbia statistinius

duomenis apie įvairias šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis. Dauguma rodiklių

pateikiami nuo 1995 m. Tai suteikia galimybę steb÷ti įvykusius pokyčius.

14

1.3 lentel÷. Užimti gyventojai pagal profesijų grupes (vidutinis metinis skaičius;

tūkstančiais)

LPK kodai

Profesijų grup÷s

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Iš viso 1489 1457 1398 1352 1406 1438 1436 1474 1499 1534 1 Specialistai 198,2 204,3 202,6 208,1 205,5 220 237,8 256 254 279,1

2 Jaunesnieji

specialistai ir technikai

111,1 110,9 111,2 121 140 129 126,2 128,3 133 133,9

3

Kvalifikuoti prekinio

žem÷s ūkio ir žuvininkyst÷s darbininkai

213,4 218,9 214,6 202,2 210,2 212 187,6 166,9 137 110,7

Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1314 Prieiga per internetą 2008

lapkričio 7 d

Iš šių duomenų matyti, kad gyventojų užimtumas kiekvienais metais auga, did÷ja tiek

specialistų tiek jaunesniųjų specialistu ir technikų paklausa.

1.4 lentel÷. Bedarbių išsilavinimas (vidutinis metinis skaičius; tūkstančiais)

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Iš viso 227 249 274 284 224 204 184 133 89,3 69

Aukštasis 17,3 19,2 19,3 19 16,6 18,5 19,6 12,4 9,6 7,9

Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1813 prieiga per internetą 2008

lapkričio 7 d.

1.2 Universitetų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje

Profesinio rengimo sistema betarpiškai ribojasi su darbo rinka. Kartais pradedama dirbti

iškart po atitinkamos pirminio profesinio rengimo programos baigimo, pavyzdžiui, po

pirminio profesinio mokymo, neuniversitetinių ar universiteto pirmos pakopos studijų. O

jeigu po profesinio rengimo ciklo neįsidarbinama, yra laikoma, kad l÷šos į mokymą/studijas

buvo investuotos neefektyviai. Be to, profesiją įgijusiam asmeniui negavus darbo, paprastai

patiriama moralin÷ trauma, nes tenka galvoti apie naują profesiją, tenka dar kurį laiką būti

t÷vų/glob÷jų ar valstyb÷s išlaikomam. Tod÷l visose valstyb÷se daug d÷mesio yra skiriama

absolventų įsidarbinimo tyrimams, šio proceso steb÷senai, ir bandoma taip organizuoti

mokymą, kad per÷jimas iš mokyklos į darbą vyktų kuo sklandžiausiai. Tam visų pirma

15

įpareigoja palyginus didel÷ jaunimo bedarbyst÷, kuri daugumoje valstybių žymiai viršija

bendrą bedarbyst÷s lygį.

(http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26.doc Prieiga

per internetą 2008 spalio 2d.)

Jei anksčiau universitetuose įmon÷s ieškodavo praktikantų ar darbuotojų pamaininiam

darbui, tai šiandien ieškoma pilnaverčių darbuotojų, į kurių apmokymą naudinga investuoti,

galvojant apie ateitį. Darbdavių požiūrį į studentus keičia darbuotojų trūkumas visoje rinkoje.

Be to dažnai yra pigiau ir efektyviau priimti studentą ir jį apmokius paruošti įmonei gerą

specialistą nei rasti tokį darbuotoją rinkoje. „Be to, art÷jam prie vakarietiškų tradicijų, kada

studijuojama visą gyvenimą, tod÷l studento sąvoka tampa labai plačia. Specialistai pastebi,

kad įmon÷, nemažai investavusi į studento apmokymus, ne visada sugeba jį išlaikyti.

Studentas, įgijęs šiek tiek žinių bei patirties, ieško darbo ten, kur daugiau jam moka, todel

darbdaviai tur÷tų nemažai d÷mesio skirti ir lojalumo įmonei ugdymui. Lietuvoje vis dar

aktuali problema, jog studijuojantys ar ką tik universitetus baigę žmon÷s atsineša tik teorines

žinias. Tod÷l jų apmokymas paprastai užtrunka nuo 3 iki 6 m÷nesių, tik tada jis pradeda

produktyviai dirbti. Prarasti darbuotoją tik jį apmokius, įmonei išties didelis nuostolis.

(http://naujasdarbas.delfi.lt/ Prieiga per internetą 2008 spalio 19d.)

2005 metais Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija atliko tyrimą “S÷kmingos karjeros

darbo rinkoje veiksniai”. Tyrime aptariami Lietuvos darbo rinkos poreikiai, jos tendencijos ir

prognoz÷s.

Apibendrinus šio tyrimo rezultatus paaišk÷jo, kad šiuo metu darbdaviai pirmiausia

vertina tam tikras asmenin÷s savybes, specialisto patyrimą. Tyrimai atskleidžia, kad

trumpalaikei s÷kmei užteks iniciatyvumo ir įvairaus profesinio patyrimo, tačiau sekmingai

ilgalaikei karjerai būtina aukšta profesin÷ kvalifikacija ir tinkamos asmenin÷s savyb÷s. Tokias

jauno darbuotojo savybes, kaip geb÷jimas sąžiningai bei laiku atlikti darbus, savarankiškumas

ir iniciatyvumas darbdaviai svarbumo požiūriu vertino taip pat kaip ir profesinius įgūdžius bei

kvalifikaciją (atitinkamai po 54,5% atsakymų).

Sparčiai besikeičiant darbo rinkai, vykstant intensyviai technologiniai pažangai

geb÷jimas mokytis tampa vienu vertingiausiu bendrųjų geb÷jimų. Pagrindin÷s s÷kmingos

karjeros prielaidos yra noras mokytis, aktyvumas ir lankstumas. (“S÷kmingos karjeros darbo

rinkoje veiksniai”. 2007 m. p. 7)

D÷l sparčiai besikeičiančių ekonominių sąlygų, darbuotojų kaitos ir sen÷jimo Lietuvos

įmon÷s jaučia nuolatinį kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Iš subjektyvių vertinimų galima

pasteb÷ti, kad ir artimiausiais metais tikimasi, jog bus stokojama kvalifikuotų darbuotojų.

16

Įmon÷ms sociologiniame tyrime atstovavę vadovaujančio personalo darbuotojai

asmenines absolventų savybes išskyr÷ kaip labiausiai nul÷musias jų isidarbinimą konkrečioje

įmon÷je.(pažym÷jo net 64,5% respondentų; žr. 1.1 paveikslą).

3%

18,7%

20,5%

42,8%

53,6%

64,5%

Kiti veiksniai

Bendras universitetinisišsilavinimas

Baigtos aukštosiosmokyklos vardas

Teorin÷s profesin÷sžinios

Darbo patirtis

Asmenin÷s savyb÷s

Veiksniai, kurie labiausiai nul÷m÷ aukštųjų mokyklų absolventų isidarbinimą (2005m.)

1.1 pav. Veiksniai, kurie labiausiai nul÷m÷ aukštųjų mokyklų absolventų

isidarbinimą (2005m.)

Pamin÷tos tokios asmenin÷s savyb÷s kaip aktyvumas, sąžiningumas, savarankiškumas.

Daugiau nei pus÷ darbdavių kaip svarbų įsidarbinimo veiksnį pažym÷jo darbo patirtį. Tarp

mažiausiai svarbių veiksnių lemiančių absolventų įsidarbinimą, buvo minimi noras dirbti bei

mokytis, rekomendacijos, protekcijos.(“S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai”. 2007, p.

14)

Atsakymą į tyrimo klausimą kokių įgūdžių ir geb÷jimų truksta į įmones priimtiems

absolventams 74,4% darbdaviai kaip svarbiausią jų įmon÷se dirbančių absolventų profesinio

pasirengimo trūkumą min÷jo praktinio pasirengimo stoką. Atsakiusiųj, kad trūksta asmeninių

savybių buvo 29,9%, teorinių žinių trūkumą nurod÷ 3,3% darbdavių.

17

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atliko tyrimo “S÷kmingos karjeros darbo

rinkoje veiksniai” metu taip pat buvo apklausti ir absolventai. Absolventų nuomon÷s apie tai,

ko jiems labiausiai stinga pasirengimo profesiniai veiklai požiūriu.(žr.1.2 pav.)

3,8% 4,6% 3,8% 2,8%

75,5%80,2%

18,9%12%

Komunikacijųgeb÷jimo

Bendrouniversitetinio

parengimo

Praktiniopasirengino

Dalykin÷skompetencijos

Absolventų nuomon÷s apie tai, ko jiems labiausiai stinga pasirengimo profesiniai veiklai požiūriu

2004m.

2005m.

1.2 pav. Absolventų nuomon÷s apie tai, ko jiems labiausiai stinga pasirengimo

profesiniai veiklai požiūriu

(Šaltinis: S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai. 2007, p.49)

Analizuojant bendrųjų kompetencijų vaidmenį įsidarbinant pažym÷tina, kad jų svarba

nuolat auga. Tačiau skirtingoms profesijoms reikalingos šiek tiek skirtingos bendrosios

kompetencijos, tod÷l apie tai verta susimąstyti dar prieš pasirenkant profesinias studija. Ir nors

kompetencijos gali buti kryptingai formuojamos, tačiau tikslinga rinktis profesinę veiklą, kuri

labiau atitiktų asmens polinkius bei asmenyb÷s bruožus.

Išsamius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų pad÷ties darbo rinkoje tyrimus 2002 ir

2004 metais atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Atliktos absolventų apklausos parod÷,

kad universitetų absolventų įsidarbinimo galimybes ger÷ja, o jų poreikis darbo rinkoje gana

aukštas. 2004 metų tyrimo rezultatai parod÷, kad metų b÷gyje įsidarbino 87% aukštųjų

mokyklų absolventų, 4% apklaustųjų asmenų buvo dirbę anksčiau, tačiau apklausos momentu

nedirbo, 2% prad÷jo savo verslą .Darbin÷s veiklos patirties netur÷jo tik 7% respondentų (žr

1.3 pav.).

2004 m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygis buvo gerokai aukštesnis nei

2002m. (net 14 procentinių punktų). Galima būtų teigti, kad aukštųjų mokyklų absolventų

18

73%

87%

2% 2%7% 4%

18%

7%

Taip, įsidarbinau Prad÷jau savoverslą

Dirbau, dabarnedirbu

Ne. Iki šiolneįsidarbinau

Atsakymų į klausimą “Ar įsidarbinote?” pasiskirstymas

2002m.

2004m.

1.3 pav. Atsakymų į klausimą “Ar įsidarbinote?” pasiskirstymas (proc.)

įsidarbinimo lygis augo, visų pirma, d÷l pager÷jusios situacijos darbo rinkoje. Palankias

sąlygas įsidarbinimo augimui tur÷jo darbo vietų skaičiaus gaus÷jimas. Konkurencija darbo

rinkoje maž÷jo ir d÷l išaugusios jaunimo migracijos į užsienio šalis.

(http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf)

Kaip liudija 2004m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos apklausos rezultatai,

didesn÷ dalis užimtų absolventų (trys ketvirtadaliai) dirbo pagal profesinę kvalifikaciją. Ne

pagal specialybę dirbo vienas ketvirtadalis tiriamų absolventų. Kelių tyrimų duomenų

palyginamoji analiz÷ rodo, jog studijų proceso eigoje absolventų dirbančių pagal įgytą

profesiją dalis pamažu auga. 2001m. aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, pagal

specialybę dirbo 60 proc. apklaustųjų, 2002m. absolventų tyrimo duomenimis – apie du

trečdaliai.

2004m. tyrimo rezultatai parod÷, jog pagal profesinę kvalifikaciją s÷kmingiau

įsidarbina vyrai negu moterys. Taip apklausos metu dirbo 82 proc. vyrų ir 72 proc. moterų.

Kaip rodo skirtingų tyrimų rezultatai, dirbančiųjų pagal profesiją dalis išaugo tiek vyrų, tiek

moterų tarpe (žr. 1.5 lentelę). Dirbančiųjų vyrų dalis pagal profesinę kvalifikaciją 2004m.

buvo 10 proc. punktų aukštesn÷ nei moterų. Tod÷l galima teigti, kad aukštąsias mokyklas

baigusių vyrų galimyb÷s sieti savo užimtumą su turima profesija yra geresn÷s nei moterų.

19

1.5 lentel÷ Atsakymų į klausimą “Ar Jūs dirbate pagal įgytą profesinę

kvalifikaciją?” pasiskirstymas (%)

Atsakymų pasiskirstymas 2002 m. tyrimas 2004 m. tyrimas

Atsakymai į

klausimus Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Taip 67 76 64 75 82 72 Ne 33 24 36 25 18 28

Iš viso 100 100 100 100 100 100 (“Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo j÷gos pasiūlos

ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis)”Vilnius, 2004)

Analizuojant s÷kmingos profesin÷s karjieros prielaidas, būtina pažym÷ti, ir tai, kad

šiuolaikin÷s globaliosios ekonomikos sąlygomis, labiau padid÷jus finansin÷ms bei

produkcijos realizavimo galimyb÷ms n÷ra pagrindo kalb÷ti apie ne perspektyvią profesiją,

jeigu ji yra sąmoningai pasirinkta.

(“S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai” Vilnius 2007 m. p.121)

Pastarųjų metų ekonominiai ir demografiniai veiksniai ryškiai pakeit÷ pad÷tį darbo

rinkoje ir pastebimai padidino absolventų integracijos galimybes. Tai iliustruoja maž÷jantis

besikreipiančių į darbo biržą absolventų skaičius. Didžiausias besikreipiančiųjų absolventų

srautas buvo 2001 metais - 15,1%. 2005 metais į darbo biržą kreip÷si tris kartus mažiau

absolventų negu 2001 m. - 5,4% (žr.1.4 pav.).

Prieš keletą metų, esant kvalifikuotos darbo j÷gos pertekliui, svarbiausiu kriterijumi

priimant į darbą darbdaviai nurodydavo darbinę patirtį pagal įgytą profesiją. Ši darbdavių

nuostata tapdavo neįveikiama kliūtimi daugeliui absolventų, kadangi tik maža dalis

absolventų tur÷jo tokios patirties.

Sprendžiant jaunimo nedarbo problemas, svarbiausia yra užtikrinti sisteminį ir

kompleksinį jų sprendimo būdus, tobulinti darbo potencialo formavimo ir įdarbinimo

priemones. Aukštesnis bendrasis išsilavinimas užtikrina besimokantiems didesnes profesinio

išsilavinimo galimybes, platesnes mokymosi perspektyvas ir sąlygoja bendrųjų (raktinių)

kvalifikacijų įgijimą.

20

15,114,3

9,2

6,85,4

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2001 m . 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Registruotų darbo biržose absolventų dalis,palyginti su baigusiųjų aukštąsias mokyklas skaičiumi (proc.)

1.4 pav. Registruotų darbo biržose absolventų dalis, palyginti su baigusiųjų

aukštasias mokyklas skaičiumi.

(Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija “S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai”

Vilnius 2007 m. p.95)

Nuo bendrojo žmogaus išsilavinimo priklauso jo kultūrin÷ ir visuomenin÷ vert÷,

socialin÷ karjera ir pripažinimas. Taigi siekiant tobulinti darbo j÷gos pasiūlą ir žmogiškųjų

išteklių potencialą, bendrojo lavinimo ir kitose mokyklose svarbu aktyviau ugdyti

universaliuosius, bendruosius asmenybinio pobūdžio įgūdžius ir geb÷jimus: kūrybiškumą,

organizuotumą, komunikabilumą, savarankiškumą, nuolatinio mokymosi poreikį,

atsakomyb÷s jausmą, toleranciją ir t.t., orientuoti jaunimą į dorą ir sąžiningą darbą.

Turintis tinkamą profesinį paruošimą jaunas žmogus gali ilgesniam laikui užsitikrinti

užimtumą ir pakankamas pajamas. Tačiau mažai išsilavinusiam jaunimui gresia didesnis

pavojus būti išstumtam iš darbo rinkos. Kita vertus, asmeniui, kuris nuolat siekia mokslo ir

tobulumo iškyla kita problema- jaunimo praktinio parengimo problema. Didžioji dalis

darbdavių renkasi darbuotojus tuos, kurie turi nemažą darbo patirtį. Tačiau šios darbuotojų

savyb÷s neįgyjamos vien mokymosi proceso metu, o formuojamos dažniausiai dirbant.

Siekiant didinti darbo j÷gos paklausos ir pasiūlos atitikimą, tikslinga nuolat tirti profesijų ir

kvalifikacijų poreikį darbo rinkoje. Svarbu sudaryti palankias ir patrauklias ekonomines

21

sąlygas darbdaviams dalyvauti darbo j÷gos formavimo ir jaunimo įdarbinimo didinimo

programose.

(http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/jaunimo-darbo-tendencijos-puslapis3.html

Prieiga per internetą 2008 m. lapkričio 28 d).

1.3 LVA veterinarin÷s medicinos absolventų profesin÷s karjeros tyrimai 1999-2002

metais

Absolventų profesin÷s karjeros tyrimai LVA prasid÷jo 1999 m. 1999 - 2002 metais

LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra atliko trijų skirtingų laidų LVA absolventų

veterinarijos gydytojų apklausas. Paštu buvo apklausti visi 1999, 2000 ir 2002 m. absolventai.

Užpildytas anketas atsiunt÷ daugiau nei pus÷ (51,3%) šių laidų veterinarin÷s medicinos

absolventai.

LVA absolventų apklausos vyko tuo pat metu kaip ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto

vykdyti tyrimai, buvo naudojama ta pati šio instituto parengta anketa, tod÷l atsirado galimyb÷

veterinarijos specialyb÷s absolventų duomenis palyginti su kitų studijų programų absolventų

tyrimų rezultatais.

Tyrimo rezultatai parod÷, kad dauguma jaunųjų veterinarijos gydytojų s÷kmingai

įsitvirtina darbo rinkoje. Metų b÷gyje po studijų baigimo 79,01% respondentų rado nuolatinį

darbą, 3,70% prad÷jo savo verslą , 6,17% įsidarbino laikinai. Bendras veterinarin÷s medicinos

absolventų įsidarbinimo lygis 1999-2002 m. buvo 88,89% (žr. 1.6 lent.). Įsidarbinusių

procentas gal÷jo būti aukštesnis (virš 90%), tačiau bendrą rodiklį sumažino 2000 metų

duomenys, kada įsidarbinusiųjų buvo mažiau nei 80%.

Nepavyko įsidarbinti 11,11% visų trijų laidų veterinarijos specialyb÷s absolventams.

Tai n÷ra didelis procentas, žinant, kad bendras jaunimo bedarbyst÷s lygis tuo metu šalyje

viršijo 20%.

22

1.6 lentel÷. Veterinarin÷s medicinos absolventų pad÷tis darbo rinkoje pagal metus

procentais (1999-2002 m. duomenys)

Metai

Taip,

įsidarbinau

Prad÷jau

savo verslą

Dirbau, dabar

nedirbu

Iki šiol

neįsidarbinau

Dirbu pagal

įgytą

specialybę

1999 86,96 4,35 4,35 4,35 72,73

2000 64,29 7,14 7,14 21,43 86,36

2002 86,67 0,0 6,66 6,67 92,86

Vidurkis 79,01 3,70 6,17 11,11 84,72

(Šaltinis: V. Suveizdis “Kokios veterinarijos gydytojo specialyb÷s perspektyvos? // VETinfo. 2003, Nr.4 (17), p.13)

Pagal įsidarbinusių absolventų procentą veterinariją tuo metu lenk÷ tik tokia tuo metu

populiari specialyb÷ kaip teis÷ (88,9%). Savo ruožtu veterinarin÷s medicinos absolventai

įsidarbinimo lygiu pranoko visą eilę tokių populiarių studijų krypčių kaip verslas ir

administravimas, ekonomika, informatika ir informatikos inžinerija, architektūra absolventus .

Ypač ženklus įsidarbinimo skirtumas buvo tarp veterinarijos ir “žemdirbiškų” profesijų

absolventų. Pastaruosius veterinarijos absolventai lenk÷ daugiau nei 20 punktų ( žr. 1.7

lentelę).

Kitas labai svarbus kriterijus vertinant specialyb÷s pad÷tį darbo rinkoje – dirbančių

pagal studijų metu įgytą specialybę procentas. Kaip matyti iš pateiktos lentel÷s daugiausia

pagal specialybę dirbo teis÷s (94,4%) bei architektūros (95,7%) absolventų. Tiesa pastarųjų

įsidarbinimo lygis buvo žemas, tesudar÷ tik 67,7% ir 57,9%. Dirbančių pagal įgytą specialybę

lygiu (84,72%) veterinarija lenk÷ daugelį studijų krypčių tame tarpe ir tokias paklausias kaip

vadyba ir verslo administravimas, informatika ir informatikos inžinerija, ekonomika ir kt

Beje, absolventų baigusių veterinarin÷s medicinos studijas ir dirbančių pagal specialybę

procentas pastoviai augo ir 2002 m. sudar÷ 92,86%.

23

1.7 lentel÷. Lietuvos aukštųjų mokyklų atskirų studijų krypčių absolventų

įsidarbinimo lygis procentais (1999, 2000 ir 2002 m. duomenys)

Studijų kryptis

Tyrimo metai

Įsidarbinimo lygis

Dirbančių pagal specialybę dalis

Architektūros 2000 57,9 95,7 Teis÷s mokslų 2000 89,5 94,4

Technikos mokslų 2000 74,7 61,5 Žemdirbyst÷s, miškininkyst÷s ir

žuvininkyst÷s 2000 66,9 74,4

Namų ūkio technologija 2000 43,6 33,3 Istorijos ir archeologijos 2002 63,8 60,8

Teologijos ir religijos mokslų 2002 63,9 71,8 Filologijos 2002 66,4 65,3

Psichologijos 2002 69,4 70,5 Viešojo administravimo 2002 70,8 41,2

Vadybos ir verslo administravimo

2002 75,1 67,1

Ekonomikos 2002 79,0 65,9 Informatikos ir informatikos

inžinerijos 2002 85,1 79,8

Veterinarin÷s medicinos 1999-2002 88,89 84,72

Apklausos, taip pat, parod÷, kad veterinarijos absolventai palankiai vertina savo

profesiją ir dauguma įsitikinę, kad jų pasirinkimas buvo teisingas. Jeigu būtų galimyb÷

mokytis iš naujo, dauguma veterinarin÷s medicinos respondentų (54,32%) dar kartą būtų

pasirinkę veterinarin÷s medicinos studijas, trečdalis (34,10%) tokios galimyb÷s nei atmet÷, nei

patvirtino ir tik 13,58% respondentų man÷, kad pasirinktų kitą specialybę.

1.4. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų potencialių darbdavių 2007 m. tyrimo

rezultatai.

2007 m. LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra atliko potencialių LVA

absolventų – veterinarijos gydytojų darbdavių tyrimą. Darbdavių apklausa vyko internetu.

Stengtasi apklausti pagrindinių veterinarijos įmonių įstaigų (įmonių) ir jų padalinių

vadovus, veterinarijos profesinių asociacijų prezidentus bei kitus kompetentingus

veterinarijos specialistus.

Veterinarijos gydytojų poreikį respondentai vertino skirtingai. Daugiau nei trečdalis

(34,8%) į anketos klausimus atsakiusiųjų teig÷, kad veterinarijos gydytojų šiuo metu yra

24

pakankamai. Kiek mažiau (30,4%) buvo įsitikinę, kad šių specialistų trūksta. Tačiau ženklus

procentas (26,1%) teig÷, kad veterinarijos specialistų truks ateityje (žr.1.5 pav.)

34,8

30,4

26,1

8,7 Specialistų yra pakankamai Specialistų trūksta

Specialistų truks ateityje

Negaliu atsakyti

1.5 pav. Darbdavių nuomon÷ apie LVA absolventų – veterinarijos gydytojų

pakankamumą (%)

(Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)

Su veterinarijos specialistų poreikio problema buvo susijęs kitas anketos klausimas: ar

pastaruoju metu darbdaviams buvo sunku rasti ir įdarbinti veterinarijos gydytoją? Vienodas skaičius

respondentų tvirtino, kad rasti ir įdarbinti veterinarijos specialistą yra sunku (30,4%) arba iš

dalies sunku (30,4%). Ženkliai mažiau (17,4%) apklausoje dalyvavusių darbdavių tvirtino,

kad įdarbinant veterinarijos specialistą sunkumų nekilo. Penktadalis respondentų (21,8%) su

šia problema nesusidūr÷ (žr. 1.6 pav. pav.).

Darbdavių atsakymai leidžia padaryti išvadą, kad veterinarijos specialistai turi paklausą

darbo rinkoje ir jų poreikis išliks stabilus ateityje. Daugiau kaip pus÷ apklaustų darbdavių

susidūr÷ su didesn÷mis ar mažesn÷mis problemomis ieškodami veterinarijos specialistų.

Tod÷l, manoma, kad priimamų į LVA veterinarin÷s medicinos studijas studentų skaičius

ateityje netur÷tų būti mažinamas, o, gal būt, priešingai net truputį didinamas.

25

30,4

30,4

17,4

21,8

Iš dalies sunku

Taip, sunku

Ne, sunkumų nekilo

Tokių specialistųneprireik÷

1.6 pav. Darbdavių nuomon÷ apie veterinarijos specialistų įdarbinimo galimybes

(%)

(Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)

Apklausoje dalyvavę darbdaviai įsitikinę, kad šiuo metu labiausiai trūksta bendrosios

praktikos veterinarijos gydytojų: nurod÷ 9 respondentai. Kitų specializacijų veterinarijos

gydytojų trūkumas mažesnis: veterinarijos laborantų stygių nurod÷ 4 respondentai,

veterinarijos vadybininkų - 3, veterinarijos inspektorių ir veterinarin÷s farmakologijos

specialistų - po 2, kitų specializacijų - po 1 respondentą (žr. 1.7 pav.). Keletas respondentų

nurod÷, kad šiuo metu reikalingi ir kai kurie siauros specializacijos veterinarijos specialistai:

molekulin÷s biologijos tyr÷jai, ichtiopatologijos specialistai.

Panašiai respondentai vertino ir įvairių specializacijų veterinarijos specialistų poreikį

ateityje. Jų nuomone per artimiausius tris metus labiausiai truks bendrosios praktikos

veterinarijos gydytojų (nurod÷ 11), veterinarijos laborantų (nurod÷ 8) bei veterinarin÷s maisto

saugos specialistų ir veterinarijos vadybininkų (nurod÷ po 5). Darbdavių prognozavo, kad

mažiausiai trūks gyvūnų gerov÷s specialistų ( nurod÷ 1 respondentas).

Darbdavių apklausos duomenys rodo, kad tiek šiuo metu, tiek ateityje daugiausia truks

bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų bei veterinarijos laborantų (tyr÷jų). Veterinarijos

laborantų (tyr÷jų) trūkumas, labiausiai susijęs šioje srityje dirbančių mažais atlyginimais.

Vienas svarbiausių tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti kaip darbdaviai vertina LVA

absolventų profesinį pasirengimą. Geriausiai darbdaviai vertino LVA absolventų profesines

teorines žinias: 81,2% respondentų buvo visiškai ar iš dalies patenkinti šiomis žiniomis.

26

2

9

1

2

3

4

4

11

4

1

3

1

5

5

8

3

0 2 4 6 8 10 12

Veterinarijos inspektorių

Bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų

Veterinarin÷s maisto saugos specialistų

Veterinarin÷s farmakologijos specialistų

Gyvūnų gerov÷s specialistų

Veterinarijos vadybininkų

Veterinarijos laborantų (tyr÷jų)

Kitų

Šiuo metu trūksta Per artimiausius 3 metus truks

1.7 pav. Darbdavių nuomon÷ apie konkrečios specializacijos veterinarijos

gydytojų trūkumą (vnt.)

( Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)

Dauguma darbdavių (75%) buvo įsitikinę, kad LVA absolventams visiškai ar iš dalies

pakanka socialinių savybių ir geb÷jimų (savarankiškumo, komunikabilumo, geb÷jimo dirbti

komandoje ir t.t.). LVA absolventų bendrojo universitetinio lavinimo (užsienio kalbų,

informatikos, teis÷s, vadybos, ekonomikos) žinias ir geb÷jimus teigiamai įvertino 62,5%

respondentų. Daugiausiai priekaištų darbdaviai tur÷jo praktiniam profesiniam LVA

absolventų pasirengimui: tik 12,5% respondentų šį pasirengimą vertino teigiamai, visi kiti

(87,5%) praktinius profesinius įgūdžius vertino iš dalies ar visiškai neigiamai (žr. 1.8 lentelę).

27

1.8 lentel÷. Respondentų nuomon÷ apie LVA absolventų pasirengimą profesiniai

veiklai (%)

Respondentų nuomon÷

Visiškai

sutinku

Ko gero

sutinku

Ko gero

nesutinku

Visiškai

nesutinku

LVA absolventai turi pakankamai

profesinių teorinių žinių

12,5 68,7 18,8 -

LVA absolventai turi pakankamai

praktinių profesinių įgūdžių ir geb÷jimų

6,25 6,25 75,0 12,5

LVA absolventai turi reikalingų bendrojo

universitetinio lavinimo žinių ir geb÷jimų

(užsienio k., informatikos, teis÷s, vadybos,

ekonomikos)

-

62,5

37,5

-

LVA absolventai turi pakankamai

socialinių savybių ir geb÷jimų

(savarankiškumo, komunikabilumo,

geb÷jimo dirbti komandoje ir t.t.)

12,5

62,5

18,8

6,25

(Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)

Respondentų buvo klausta, ką reik÷tų keisti siekiant pagerinti veterinarijos specialistų

parengimą. Didžioji dauguma (82,6%) apklaustų darbdavių pažym÷jo, kad būtina didesnį

d÷mesį skirti LVA veterinarin÷s medicinos studentų praktikų organizavimui ir tik labai

nedidel÷ dalis (13,0%) kiek abejojo šios priemon÷s tikslingumu. Daugiau nei trečdalis

respondentų (34,8%) man÷, kad labai svarbu gerinti profesinį teorinį studentų parengimą bei

daugiau d÷mesio skirti socialinių asmeninių savybių ir geb÷jimų ugdymui. Tiesa, gerokai

didesn÷ (60,9% ir 43,5%) tik iš dalies pritar÷, kad būtinos šios priemon÷s.

Ketvirtadalis darbdavių (26,1%) man÷, kad labai svarbu studentams suteikti gilesnių

bendrųjų universitetinių žinių bei geb÷jimų. Tiek pat buvo manančių, jog veterinarijos

gydytojų parengimą gali esmingai pagerinti aktyvesnis darbdavių dalyvavimas ruošiant

studijų programas.

28

1.9 lentel÷. Respondentų nuomon÷ apie tai, ką reik÷tų keisti veterinarijos gydytojų

rengime (%)

Respondentų nuomon÷

Visiškai sutinku

Ko gero sutinku

Ko gero nesutinku

Neatsak÷

Gerinti LVA studentų profesinį teorinį pasirengimą

34,8 60,9 - 4,3

Didesnį d÷mesį skirti LVA studentų mokomųjų ir profesinių praktikų organizavimui

82,6 13,0 - 4,3

Suteikti daugiau gilesnių bendrųjų universitetinių žinių bei geb÷jimų(užsienio k., teis÷s, vadybos ir t.t.)

26,1 56,5 8,7 8,7

Daugiau d÷mesio skirti socialinių asmeninių savybių ir geb÷jimų(iniciatyvumo, savarankiškumo...) ugdymui

34,8 43,5 13,0 8,7

Studijų programos turinį daugiau derinti su darbdaviais

26,1 56,5 13,0 4,3

Kita - - - -

(Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)

29

2. LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS VETERINARINöS MEDICINOS

2008 M. LAIDOS ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ TYRIMAS

2.1 Tyrimo metodika

LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų apklausa vyko 2008m. rugs÷jo

- spalio m÷nesiais. Dauguma absolventų buvo apklausti telefonu, remiantis jų pačių

nurodytais asmeninių kontaktų duomenimis. Nedidel÷ dalis absolventų buvo apklausti

elektroniniu paštu bei asmeninių susitikimų metu.

Buvo parengta apklausos anketa, kuri aprobuota atlikus nedidelį žvalgomąjį tyrimą.

Sudarydami anketą pasir÷m÷me ankstesn÷mis LVA socialinių mokslų ir informatikos

katedros naudotomis absolventų profesin÷s karjeros tyrimo anketomis. Mūsų anketos

klausimynas buvo papildytas klausimais apie respondento gaunamas pajamas, darbo pobūdį,

taip pat pakoreguoti klausimai susiję su įgytų žinių bei profesinių geb÷jimų vertinimu.

Anketos klausimyną ( žr. Priedą Nr.1 ) sudar÷ 14 klausimų, kuriuos galima suskirstyti į

tris dalis:

1. Duomenys apie respondentus:

a) respondento gyvenamoji vieta iki studijų;

b) lytis;

c) studijų kryptis.

2. Duomenys apie įsidarbinimą:

a) pad÷tis darbo rinkoje;

b) per kiek laiko pavyko įsidarbinti;

c) įmon÷s, kurioje dirba respondentas, pobūdis;

d) ar darbas susijęs su įgytą specialybe;

e) darbo pobūdis;

f) darbo užmokestis;

g) kokie veiksniai tur÷jo įtakos įsidarbinimui;

h) neįsidarbinimo priežastys.

3. Respondentų nuomon÷ apie pasirengimą profesinei veiklai:

a) ar pakanka studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai;

b) žinios ir geb÷jmai, kurių labiausiai stinga darbe;

c) įgytos profesijos bendras įvertinimas.

30

Analizuojant apklausos duomenis didžiausias d÷mesys buvo kreipiamas į respondentų

įsidarbinimo lygį, dirbančių pagal įgytą profesiją santykį bei profesinio pasirengimo vertinimą

t.y. į tuos duomenis, kurie geriausiai atspindi realią jaunųjų specialistų pad÷tį darbo rinkoje.

Mūsų gauti duomenys buvo lyginami su LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2002

metais atlikto LVA veterinarin÷s medicinos absolventų tyrimo rezultatais, bei su 2007 m.

vykdytos veterinarijos darbdavių apklausos duomenimis.

2.2.Respondentų charakteristika

2008 m. LVA veterinarijos fakultetą baig÷ 81 absolventas: 60 (74%) merginų ir 21

(26%) vaikinų (žr. 2.1. pav.). Pavyko apklausti 55 arba 67,9% visų šios laidos absolventų.

Visų 2008m. laidos absolventų pasiskirstymas pagal lytį

Moterys74%

Vyrai26%

2.1 pav. 2008m. laidos absolventų pasiskirstymas pagal lytį

Palyginti su ankstesn÷mis absolventų apklausomis, kurias paštu vykd÷ LVA socialinių

mokslų ir informatikos katedra, respondentų procentas išaugo 10-15 punktų. Tod÷l galima

tvirtinti, kad apklausa telefonu efektyvesn÷, kadangi įgalina apr÷pti didesnį procentą

respondentų.

31

Į anketos klausimus atsak÷ 37 (67,3%) absolvent÷s merginos ir 18 (32,7%) vaikinų (žr.

2.2. pav.). Taigi procentualiai kiek daugiau pavyko apklausti vaikinų nei merginų. Tačiau,

apskritai, respondentų ir absolventų pasiskirstymas pagal lytį skyr÷si nežymiai.

Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

67,3%

32,7%

Vyrų

Moterų

2.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Veterinarin÷s medicinos universitetin÷s studijos šalyje vykdomos tik Lietuvos

veterinarijos akademijoje, tod÷l atvykstančių studijuoti veterinariją „geografija“ labai plati.

Apie pusę LVA veterinarin÷s medicinos studentų yra kauniečiai ar atvykę iš kitų Lietuvos

didmiesčių. Kitą pusę veterinarijos studentų sudaro jaunimas iš provincijos (rajono centrų,

miestelių, kaimų).

32

Respondentų gyvenamoji vieta iki studijų

Kaunas25%

Rajono centras42%

Kaimas20%

Didmiestis13%

2.3 pav. Respondentų gyvenamoji vieta iki studijų

Respondentų sud÷tis pagal gyvenamąją vietą iki studijų, kaip parod÷ apklausos

rezultatai, atitiko susiklosčiusią pad÷tį: kauniečiai sudar÷ 25%respondentų, kitų didmiesčių

jaunimas - 13%, atvykę iš provincijos 62% (žr.2.3. pav.).

Trumpa respondentų sud÷ties analiz÷ leidžia tvirtinti, kad apklausos dalyviai tiek

kiekybine, tiek kokybine sud÷timi tinkamai reprezentuoja 2008 metų laidos LVA

veterinarin÷s medicinos absolventus.

2.3. LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų pad÷tis darbo rinkoje

Vienas pagrindinių absolventų tyrimo tikslų buvo nustatyti, kaip jauniesiems

veterinarijos specialistams pavyko įsitvirtinti darbo rinkoje. Apklausa atskleid÷, kad nuo

studijų baigimo pra÷jus pusei metų įsidarbino absoliuti dauguma 2008 m. laidos LVA

veterinarin÷s medicinos absolventų. Tyrimo metu dirbo 52 iš 55 (94,6%) respondentų. Iš jų 2

(3,6%) prad÷jo savo verslą. Nepavyko įsidarbinti 2 (3,6%) respondentams, o vienas

respondentas buvo radęs laikiną darbą (užsienyje; žr. 2.4. pav.). Vienas neįsidarbinęs

33

94,6%

0,0%1,8% 3,6%

Įsidarbino Lietuvoje Įsidarbino užsienyje Buvo įsidarbinę, betšiuo metu nedirba

Neįsidarbino

Respondentų įsidarbinimo rodiklis

2.4 pav. Respondentų įsidarbinimo rodiklis

respondentas nurod÷, kad jam įsidarbinti sutrukd÷ šeimynin÷s problemos, kitas respondentas

nebuvo patenkintas pasiūlytomis darbo sąlygomis.

Apklausa parod÷, kad veterinarin÷s medicinos absolventų darbo paieškos neužtruko

ilgai. Ketvirtadalis respondentų (25,4%) įsidarbino dar studijų metu. Beje įsidarbinusių

studijų metu merginų buvo beveik du kartus daugiau nei vaikinų: studijų metu įsidarbino

28,6% merginų ir tik 16,7% vaikinų (žr. 2.5 pav.). Taip pat ketvirtadalis respondentų (25,4%)

įsidarbino per vieną m÷nesį. po studijų baigimo. Per m÷nesį įsidarbino daugiau kaip pus÷

vaikinų (55,6%) ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4%) merginų. Didžiausiai daliai

respondentų (45,4%) įsidarbinti prireik÷ nuo dviejų ik šešių m÷nesių. Per šį laikotarpį

įsidarbino daugiau nei pus÷ (54,3%) merginų ir kiek daugiau kaip ketvirtis (27,8%) vaikinų.

Tik du respondentai (3,7%) įsidarbino pra÷jus daugiau nei pus÷ metų.

Dauguma įsidarbinusiųjų studijų metu respondentų pažym÷jo, kad svarbiausias

faktorius pad÷jęs jiems rasti darbą buvo įmon÷je atlikta praktika.

Apklausos rezultatai liudija apie aukštas veterinarin÷s medicinos absolventų

įsidarbinimo galimybes bei geras profesin÷s veiklos perspektyvas.

34

16,7%

28,6%

55,6%

11,4%

27,8%

54,3%

0,0%

5,7%

Studijų metu 1 m÷n. po baigimo 2-5 m÷n. po baigimo Daugiau nei 6 m÷n.

Įsidarbinimo laikas

Vyrai

Moterys

2.5 pav. Įsidarbinimo laikas

Didžioji dalis respondentų (73,6%) įsidarbino privačiose įmon÷se ir tik ketvirtadalis (26,4%)

rado darbą valstybin÷se įmon÷se (žr. 2.6 pav.).

Respondentų darboviet÷s tipas

Valstybin÷26,4%Privati

73,6%

2.6 pav. Respondentų darboviet÷s tipas

35

Tuo tarpu dar prieš šešis metus, kaip rodo ankstesnių tyrimų rezultatai, procentas

įsidarbinusių privačiose ir valstybin÷se įmon÷se buvo beveik vienodas. Ar darbo vietų

sumaž÷jimas valstybiniame sektoriuje yra laikinas, ar tai yra nuosekli tendencija, nustatyti

gal÷tų tolesni veterinarin÷s medicinos absolventų tyrimai.

Įsidarbinimo vietov÷

Kaunas34,0%

Kitas didmiestis28,3%

Užsienyje1,9%

Rajono centras32,1%

Kaimas3,8%

2.7 pav. Įsidarbinimo vietov÷

Didžioji dalis respondentų (62,3%) įsidarbino didmiesčiuose, provincijoje įsidarbino

kur kas mažiau absolventų - 35,9%. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų (34,0%) dirbo Kaune

(žr. 2.7 pav.).

Lyginant absolventų darboviet÷s vietovę su absolventų gyvenamąja vieta iki studijų

matyti, kad po studijų į provinciją grįžta mažiau jaunųjų specialistų nei atvyksta studijuoti.

Kaip rodo apklausos rezultatai, apie penktadalis atvykusių studijuoti iš rajonų ir kaimo

vietovių liko dirbti miestuose. Tai leistų tvirtinti, kad jauniesiems veterinarijos gydytojams

darbo vietų pasiūla yra didesn÷ miestuose.

Vienas svarbiausių absolventų integracijos į darbo rinką rodiklių yra dirbančių pagal

studijų metu įgytą specialybę dalis. Apklausa parod÷, kad 2008m. laidos veterinarin÷s

medicinos absolventų dirbančiųjų pagal įgytą specialybę procentas yra labai aukštas - 92,5%.

Tik nedidel÷ dalis - 7,5%. šios laidos respondentų dirbo ne pagal specialybę.(žr. 2.8 pav.).

36

Tiesa, tokia pat dalis respondentų (7,5%) nurod÷, kad jų darbas tik iš dalies susijęs su įgyta

Akademijoje profesija.

92,5%

7,6%

Taip, arba artima įgytai specialybei Ne

Respondentų darbas pagal įgytą specialybę

2.9 pav. Respondentų darbas pagal įgytą specialybę.

13,2%

1,9%

1,9%

3,8%

5,7%

15,1%

24,5%

34,0%

Kita

Dirba mokslinį darbą

Veterinarijos vadybininkas

Veterinarijos laborantas (tyr÷jas)

Veterinarijos inspektorius

Darbas veterinarin÷s formacijos srityje

Smulkių gyvūnų vet. gydytojas

Bendrosios praktikos vet. gydytojas

Respondentų darbo pobūdis

2.10 pav. Respondentų darbo pobūdis

37

Šioje apklausoje ne tik nustat÷me dirbančių pagal įgytą specialybę dalį, bet pirmą kartą

paband÷me išsiaiškinti veterinarin÷s medicinos absolventų darbo pobūdį. Didžiausia dalis

respondentų - 18 (34,0%) įsidarbino bendrosios praktikos veterinarijos gydytojais, kiek

mažesn÷ respondentų dalis - 13 (24,5%) tapo smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojais, 8

(15,1%) respondentai dirbo veterinarin÷ farmacijos srityje. Palyginti nedaug – 3 (5,7%) 2008

metų veterinarin÷s medicinos absolventų dirbo valstybiniais veterinarijos inspektoriais.

Palyginti aukštas įsidarbinusių bendrosios praktikos veterinarijos srityje absolventų

procentas (34,0%), matomai, n÷ra atsitiktinis. 2007 m. atlikta veterinarijos specialistų

(darbdavių) apklausa parod÷, kad labiausiai šiuo metu truksta ir ateityje truks bendrosios

praktikos veterinarijos gydytojų (žr.1.7 pav.). Darbdaviai, taip pat, nurod÷ veterinarijos tyr÷jų

bei veterinarijos vadybininkų stygių (atitinkamai 19,5% ir 12,2%). Tačiau 2008 metų laidos

absolventų šiose srityse įsidarbino palyginti nedaug (atitinkamai 3,8% ir 1,9%).

Išanalizavus duomenis apie respondentų darbo pobūdį paaišk÷jo, kad vyrų ir merginų

įsidarbinimas ženkliai skyr÷si. Bendrosios praktikos veterinarijos gydytojais dirbo 40,0%

respondenčių merginų ir tik 22,2% vaikinų. Didesnis procentas merginų nei vaikinų

įsidarbino veterinarin÷s farmacijos srityje: atitinkamai 17,1% ir 11,1%. Tačiau mažiau

merginų nei vaikinų įsidarbino valstybiniais inspektoriais: atitinkamai 2,9% ir11,1%.

Veterinarijos laborantais (tyr÷jais) įsidarbino tik merginos, o veterinarijos vadybininkais – tik

vaikinai. Įsidarbinusių smulkių gyvūnų gydytojais merginų ir vaikinų procentas skyr÷si

nežymiai: atitinkamai 22,9% ir 27,8% (žr. 2.10 pav.).

38

22,2%8,6%

0,0%2,9%

5,6%0,0%

0,0%5,7%

11,1%

2,9%11,1%

17,1%

27,8%22,9%

22,2%

40,0%

Kita

Dirba mokslinį darbą

Veterinarijos vadybininkas

Veterinarijos laborantas(tyr÷jas)

Veterinarijos inspektorius

Darbas veterinarin÷sformacijos srityje

Smulkių gyvūnų vet.gydytojas

Bendrosios praktikos vet.gydytojas

Respondentų darbo pobūdis pagal lytį

Moterys

Vyrai

2.10 pav. Respondentų darbo pobūdis pagal lytį.

Apklausa parod÷, kad didžiausią reikšmę respondentų įsidarbinimui tur÷jo du veiksniai:

asmeninis aktyvumas (39,6%) ir įgyta specialybę (32,1%). Kur kas mažesnę įtaką tur÷jo kiti

du veiksniai – t÷vų ir giminių pagalba (7,6%) bei draugų parama (5,7%). Dalis respondentų

(13,2%) nurod÷, kad jiems įsidarbinti pad÷jo atsitiktinumas. Ir tik vienas respondentas (1,9%)

pasinaudojo darbo biržos paslaugomis (žr. 2.11 pav.).

39

1,9%

5,7%

7,6%

13,2%

32,1%

39,6%

Darbo birža

Draugai

T÷vai, gimin÷s

Atsitiktinumas

Įgyta specialyb÷

Asmeninis aktyvumas

Veiksniai pad÷ję įsidarbinti

2.11 pav. Veiksniai pad÷ję įsidarbinti

Mūsų apklausoje pirmą kartą paband÷me nustatyti jaunųjų veterinarijos specialistų

darbo pajamas. Siekdami nenusižengti respondentų konfidencialumui anketoje klaus÷me ar jų

atlyginimas atitinka Lietuvos gyventojų vidutinį atlyginimą (~ 1800 Lt., atskaičius

mokesčius), ar jų atlyginimai didesni (mažesni) už visų šalies gyventojų atlyginimų vidurkį.

Paaišk÷jo, kad daugumos (60,4%) jaunųjų veterinarijos specialistų atlyginimai

mažesni už šalies gyventojų atlyginimų vidurkį. Tik mažiau nei penktadalio respondentų

(18,9%) atlyginimai viršijo šalies vidurkį, o 20,7% - atitiko vidutinį atlyginimą. Kita vertus,

paaišk÷jo, kad egzistuoja gana ženklūs atlyginimų skirtumai tarp pradedančių profesinę

karjerą vaikinų ir merginų. Net 71,4% merginų gavo mažesnį už šalies vidurkį atlyginimą, tuo

tarpu vaikinų, kurie gavo mažiau nei 1800 Lt. atlyginimą buvo beveik per pusę mažiau

(38,9%).

40

38,9%

71,43%

22,2% 20%

38,9%

8,57%

Mažesnis Maždaugatitinka šalies

vidurkį

Didesnis

Respondentų atlyginimas lyginant su esamu atlyginimų vidurkiu Lietuvoje

Vyrai

Moterys

2.12 pav. Respondentų atlyginimas lyginant su esamu atlyginimų vidurkiu

Lietuvoje

Toks pat procentas vaikinų (38,9%) gavo didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą, tačiau

merginų, gaunančių didesnį nei vidurkis atlyginimą buvo tik 8,69% (žr. 2.12 pav.). Tiesa,

trečdalis apklaustųjų absolventų nurod÷, jog artimiausiu metu jų atlyginimai tur÷tų did÷ti.

2.4. LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų profesinis pasirengimas

Absolventų pad÷tį darbo rinkoje atspindi ne tik kiekybiniai rodikliai - įsidarbinimo,

dirbančių pagal specialybę rezultatai, bet ir kokybiniai rodikliai – profesinio pasirengimo

lygis.

Dauguma respondentų savo žinias ir geb÷jimus įgytus Lietuvos Veterinarijos

akademijoje vertino gerai - 49,1% arba labai gerai – 7,3%. Ketvirtadalis respondentų (25,5%)

savo profesinį pasirengimą įvertino vidutiniškai. Kritiškai (patenkinamai) profesinį

pasirengimą vertino beveik penktadalis (18,2%) apklausoje dalyvavusių veterinarin÷s

medicinos absolventų (žr. 2.13 pav.).

41

Kaip vertinante savo profesinį pasirengimą

Labai gerai7,3%

Gerai49,1%Patenkinamai

18,2%

Vidutiniškai25,5%

2.13 pav. Kaip vertinante savo profesinį pasirengimą

Atsakin÷dami į klausymą, kokių žinių ir geb÷jimų labiausiai stinga profesin÷je

veikloje, didžioji dalis respondentų (80,0%) nurod÷ nepakankamą profesinių – praktinių

įgūdžių bagažo (žr. 2.14 pav.), 18,2% apklaustųjų man÷, kad jiems truksta bendro

universitetinio išsilavinimo (užsienio kalbų, informatikos, vadybos, teis÷s ir panašių žinių bei

geb÷jimų), ir tik vienas respondentas (1,8%) nurod÷ teorinių žinių stoką.

1,8%

80,0%

18,2%

Teorinių dalykinių žinių Praktinių įgūdžių Bendro universitetinioišsilavinimo

Ko labiausiai stinga profesinio pasirengimo požiūriu

2.14 pav. Ko labiausiai stinga profesinio pasirengimo požiūriu

42

Lyginant 2008 m. veterinarin÷s medicinos absolventų ir 2007 m. veterinarijos darbdavių

apklausos duomenis, matyti, kad tiek absolventai, tiek darbdaviai daugiausiai nepatenkinti

profesiniu praktiniu pasirengimu (atitinkamai 80,0% ir 87,5%). Tačiau darbdaviai priešingai

nei absolventai, daugiau priekaištų tur÷jo jaunųjų veterinarijos specialistų teoriniam

parengimui (šiuo parengimu buvo nepatenkinti 18,8% darbdavių ir tik 1,8% absolventų) bei

absolventų bendram universitetiniam išsilavinimui (šiuo pasirengimu buvo nepatenkiti ar iš

dalies nepatenkinti 37,5% darbdavių ir 18.2% absolventų).

Kaip matome, darbdaviai kiek plačiau nei absolventai vertina jaunųjų veterinarijos

specialistų profesinį pasirengimą: akcentuoja ne tik praktinių įgūdžių svarbą, bet ir teorinio

bei univeversitetinio išsilavinimo lygį.

Absolventų požiūrį į profesin÷s karjeros perspektyvas gerai iliustruoja jų atsakymai į

klausimą, ar jie dar kartą rinktusi tą pačią specialybę, jeigu viską gal÷tų prad÷ti iš naujo.

Didžioji dauguma respondentų (83,6%) buvo įsitikinę, kad jų pasirinkimas buvo teisingas ir

jie v÷l rinktusi veterinarijos specialybę. Savo profesinio pasirinkimo teisingumu abejojo

12,7% respondentų. Tik du respondentai (3,6%) man÷, kad jų pasirinkimas studijuoti

veterinarinę mediciną nebuvo optimalus (žr. 2.15 pav.).

83,6%

12,7%

3,6%

Taip Sunku pasakyti Ne

Jei v÷l gal÷tum÷te mokytis, ar v÷l pasirinktum÷te tą pačią specialybę ?

2.15 pav. Jei v÷l gal÷tum÷te mokytis, ar v÷l pasirinktum÷te tą pačią specialybę ?

43

Šie duomenys rodo, kad jaunieji veterinarijos gydytojai teigiamai vertina savo

specialybę, yra savo profesijos patriotai.

2.5. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų 1999-2002 m ir 2008 m. tyrimų rezultatų

palyginimas

Vienas tyrimo uždavinių buvo palyginti mūsų atliktos apklausos rezultatus su

ankstesnių LVA veterinarinarin÷s medicinos absolventų tyrimų duomenimis ir, tokiu būdu,

išsiaiškinti kaip kinta jaunųjų veterinarijos gydytojų pad÷tis darbo rinkoje. Lyginant mūsų

tyrimo duomenis su Socialinių mokslų ir informatikos katedros 1999-2002 metais atliktų

apklausų rezultatais galima daryti išvadą, kad veterinarin÷s medicinos absolventų pad÷tis

pager÷jo. Pastoviai įsidarbusių absolventų dalis išaugo beveik penkiolika procentų: nuo

79,0% (1999-2002 m.) iki 94,6% (2008 m.). Ženkliai sumaž÷jo neradusių darbo absolventų:

nuo 11,1% (1999-2002 m.) iki 3,6% (2008 m.). Tris kartus sumaž÷jo laikinai įsidarbinusių

dalis ( nuo 6.2% iki1,8%). Nepasikeit÷ tik prad÷jusių savo verslą absolventų dalis. Prad÷ti

savo verslą ryžtasi nedidel÷ dalis veterinarin÷s medicinos absolventų 1,8%; (žr. 2.16 pav.).

79,0%

94,6%

1,8%

6,2%

1,8%

11,1%

3,6%

Taip, įsidarbinau

Prad÷jau savo verslą

Dirbau, dabar nedirbu

Iki šiol neįsidarbinau

2008m. absolventų įsidarbinimo rodiklių palyginimas su 1999-2002m.

2008

1999-2002

2.16 pav. 2008m. absolventų įsidarbinimo rodiklių palyginimas su 2002m.

Teigiamai galima vertinti ir kitus veterinarin÷s medicinos absolventų integracijos į

darbo rinką rodiklius. 1999 - 2002m. duomenimis dirbančiųjų pagal įgytą specialybę buvo

84,7% veterinarijos absolventų, tai 2008m. dirbančių pagal įgytą specialybę išaugo iki 92,9%

(žr.2.17 pav.).

44

84,7%92,9%

15,3%7,1%

Taip, arba artima įgytaispecialybei

Ne

Respondentų darbas pagal įgytą specialybę 1999-2002m. ir 2008 metais

1999-2002m.

2008

2.17 pav. Respondentų darbas pagal įgytą specialybę 2002 ir 2008 metais

Tačiau bene pozityviausiu pokyčiu reik÷tų laikyti ženkliai išaugusį įgytos specialyb÷s

vertinimą. Jeigu 1999-2002 m. tik kiek daugiau nei pus÷ (54,3%) respondentų buvo patenkinti

pasirinkta specialybe, o trečdalis (32,1%) abejojo profesijos pasirinkimu, tai 2008 m.

pozityviai vertinančių savo profesiją išaugo iki 83,6%, o abejojančių specialyb÷s pasirinkimu

sumaž÷jo iki 12,7%. Neigiamai vertinančių pasirinktą specialybę respondentų dalis sumaž÷jo

nuo 13,6% (1999-2002 m.) iki 3,6% (2008 m.; žr. 2.18 pav.).

83,6%

54,3%

12,7%

32,1%

3,6%

15,6%

Taip Sunku pasakyti Ne

Jei v÷l gal÷tum÷te mokytis, ar v÷l pasirinktum÷te tą pačią specialybę ?

2008m.

1999-2002m.

2.18 pav. Jei v÷l gal÷tum÷te mokytis, ar v÷l pasirinktum÷te tą pačią specialybę ?

45

S÷kmingą jaunųjų veterinarijos specialistų integraciją į darbo rinką l÷m÷, manytume,

pirmiausia pokyčiai vykstantis šalies veterinarijoje.

Pirma. Po 2000 m. atliktos reformos, valstybin÷s veterinarijos funkcijos ženkliai

išsipl÷t÷. VMVT buvo perduota maisto saugos ir kokyb÷s kontrol÷ visais maisto tvarkymo

etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos

tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams). Ši pertvarka padidino veterinarin÷s medicinos

specialistų įsidarbinimo galimybes ir sustiprino specialyb÷s prestižą visuomen÷je.

Antra. Pastaruoju metu labai išsipl÷t÷ veterinarijos teikiamų paslaugų spektras. Vis

daugiau veterinarijos gydytojų dirba maisto saugos ir kontrol÷s, gyvūnų gerov÷s, gyvosios

gamtos apsaugos srityse, gydo smulkius gyvūnus, steigia veterinarines vaistines, vykdo

tyrimus moksliniuose institutuose ir laboratorijose ir t.t.

Trečia. Veterinarin÷ medicina tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai praranda

“žemdirbišką” pobūdį, palaipsniui tampa miestietiška profesija. Tuo pačiu did÷ja veterinarijos

gydytojo darbo patrauklumas ir populiarumas.

Mūsų atliktas tyrimas atskleid÷ ir kai kuriuos negatyvius veterinarijos gydytojo

profesin÷s karjeros aspektus. Aktuali tebelieka praktinio specialistų pasirengimo problema.

Absolventų, nepatenkintų savo profesiniu praktiniu pasirengimu dalis, lyginant su 1999-2002

metais netgi kiek padid÷jo. Nerimą kelia ir nedideli jaunųjų veterinarijos gydytojų (ypač

merginų) atlyginimai.

46

IŠVADOS

1. Atliktas LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų tyrimas parod÷, kad

aukštos kvalifikacijos jaunųjų veterinarijos gydytojų pad÷tis darbo rinkoje ger÷ja. 2008 m.

laidos absolventų įsidarbinimo rezultatai buvo daugeliu parametru geresni nei 1999-2002 m.

laidos absolventų: pastoviai įsidarbusių absolventų dalis išaugo beveik penkiolika procentų

(nuo 79,0% iki 94,6%), dirbančių pagal įgyta specialybę padid÷jo aštuoniais procentais (nuo

84,7% iki 92,9%).

2. Tyrimas parod÷, kad veterinarin÷s medicinos absolventai pozityviau vertina savo

specialybę. Jeigu 1999-2002 m. tik kiek daugiau nei pus÷ (54,3%) respondentų buvo

patenkinti pasirinkta specialybe, tai 2008 m. pozityviai vertinančių savo profesiją išaugo iki

83,6%, Neigiamai vertinančių pasirinktą specialybę respondentų dalis sumaž÷jo iki

minimumo (nuo 13,6% iki 3,6%).

3. 2008 m. laidos absolventų apklausa atskleid÷, kad pagrindiniu jaunųjų veterinarijos

gydytojų darbdaviu tampa privačios įmon÷s. Lyginant su 1999-2002 m. respondentų

dirbančių privačiose įmon÷se padid÷jo nuo 44,4% iki 73,6%.

4. Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad viena aktualiausių jaunųjų veterinarijos

gydytojų integracijos į darbo rinką problemų tebelieka silpnas profesinis praktinis

pasirengimas. Respondentų nepatenkintu praktiniu pasirengimu dalis, lyginant su 1999-2002

metais, netgi kiek padid÷jo.

5. S÷kmingą absolventų profesinę karjerą apsunkina nedideli jaunųjų veterinarijos

gydytojų (ypač merginų) atlyginimai. Daugumos 2008 m. absolventų (60,4%) atlyginimai

buvo mažesni už šalies gyventojų atlyginimų vidurkį, penktadalio (20,7%) - atitiko

atlyginimų vidurkį, ir tik 18,9% respondentų (daugiausia vaikinai) gavo didenį nei šalies

vidurkis atlyginimą.

6. S÷kmingą jaunųjų veterinarijos specialistų integraciją į darbo rinką daugiausia l÷m÷,

manytume, pokyčiai vykstantis šalies veterinarijoje: naujų veiklos funkcijų priskyrimas

veterinarijai, veterinarinių paslaugų spektro išsipl÷timas, veterinarijos gydytojo specialyb÷s

prestižo did÷jimas visuomen÷je.

47

PASIŪLYMAI

• Siekiant sumažinti LVA veterinarin÷s medicinos absolventų praktinio profesinio

pasirengimo spragas būtina tobulinti tiek mokomąsias, tiek gamybines praktikas,

geriau panaudoti Praktinio mokymo ir bandymų centro, Stambių ir smulkių

gyvūnų klinikų potencialą.

• Siekti, kad veterinarijos specialistų profesinio rengimo procese aktyviau

dalyvauti darbdaviai, suteikdami galimybę studentams atlikti praktiką savo

įmon÷se, asmeniškai jiems pad÷dami ir patardami.

• Būtina nuolat atnaujinti ir tobulinti veterinarijos studijų programą, įtraukiant į šį

procesą darbdavius ir socialinius partnerius.

• LVA absolventų profesin÷s karjeros tyrimai tur÷tų būti atliekami nuolat ir apimti

visų Akademijos studijų programų, pakopų bei studijų formų absolventus.

48

Master of science work was prepared by Kristina Štreimikien÷.

THE RESEACH OF LITHUANIAN VETERINARY ACADEMY GRADUATES INTEGRATION WITHIN THE LABOUR MARKET

Work guide of Master of science work Assoc. Prof. Dr. Virginijus Suveizdis

Master of science work was done in 2007-2009 in Lithuanian Veterinary Akademy

Department of Social Sciences and Informatics.

Work volume: 49 pages, 9 tables, 25 pictures.

SUMMARY

Professional career problems and integration within the country labour market

problems of specialists who have high qualification are analysed in this Master of science

work. Work purpose – to estimate LVA graduates (veterinarian medicine specialists) status in

the labour market and to estimate advantages and disadvantages of professional preparedness

and their professional career possibilities.

Research of 2008 year LVA veterinarian medicine graduates showed that highly

qualified young veterinarian doctor status in the labour market is getting better. 2008 year

graduates were more successful than 1999-2002 year graduates in some parameters: graduates

number who got job increased about 14,6%, number of graduates who were doing the job

they were trained for has increased 8,2%. Reseached graduates were possitive about their

speciality: 83,6% of respondents said they would choose veterinarian doctor‘s speciality again

if there was such possibility.

This reseach showed that some problems of integration within labour market are actual

for young veterinarian doctors: insufficient professional practical preparedness and small

salaries for specialists beginners.

The conclusion of this work is that successful integration of young veterinarian

specialists to labour market is based on new functions given to veterinarian science and on

increace of veterinarian service spectrum and because veterinarian doctor speciality becomes

more and more prestige.

49

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ

SĄRAŠAS

1. Adamonien÷ R. Darbo išteklių žem÷s ūkyje pasiūlos ir paklausos prognoz÷s. Kaunas:

LŽŪU, 2004

2. Albrechtas J. Asmenyb÷ ir karjera. Vilnius, 2005

3. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo j÷gos pasiūlos

ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis): Darbo ir

socialinių tyrimų instituto mokslin÷ ataskaita. /Šileika A., Gruževskis B., Pocius A. ir

kt. Vilnius, 2004

4. Beresnevičiūt÷ V., Poviliūnas A. Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros

studijų absolventų sociologin÷s apklausos analiz÷ // Sociologija. Mintis ir veiksmas,

2007, Nr.1 (19), p.88-104

5. Jovaiša L.Asmenyb÷ ir karjera. Vilnius, 1981

6. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2003

7. Laužackas R. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas: VDU, 2005

8. LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2003 m. mokslin÷ ataskaita

(rankraštis).

9. LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 m. mokslin÷ ataskaita

(rankraštis).

10. Martinkus,B., Sakalas, A., Savanevičien÷ A. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas.

Kaunas: Technologija, 2002. 223 p.

11. Palujanskien÷ A. Darbo ir karjeros psichologija. Kaunas:Judex, 2006

12. Pruskus V. Sociologija. Teorija ir praktika. Vilnius, 2004

13. S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai. /B.Gruževskis,

R.Zabarauskait÷,Ž.Martinaitis, A.Pocius, S.Biveinyt÷. Vilnius, 2007

14. Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje: Darbo ir socialinių tyrimų instituto

mokslin÷ ataskaita./ Šileika A., Gruževskis B., Č÷snait÷ B., Pocius A. ir kt. Vilnius,

2002

15. V.Suveizdis Ar perspektyvi veterinarijos gydytojo specialyb÷?// VETinfo. 2003, Nr.4

(17), p.12-15

16. Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje. Konferencijos pranešimų

medžiaga. Kaunas: LŽŪU, 2008

50

17. http://www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/a.html Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio

2 d.

18. http://terminu.zodynas.info/veterinaras Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio 2 d.

19. http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf Prieiga per internetą 2007 m.

lapkričio 5 d.

20. http://www.vdu.lt/Leidiniai/ProfRengimas/anot2003-6.html Prieiga per internetą

2007m. lapkričio5 d.

21. http://www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/a.html Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio

ū d.

22. http://terminu.zodynas.info/veterinaras Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio 2 d.

23. http://www.sociumas.lt/Lit/Nr1/rinka.asp Prieiga per internetą 2007 m. lapkričio 26

d.

24. http://www.vakarai.lt Prieiga per internetą 2007 gruodžio 9d.

25. http://www.socmin.lt/index.php?-254068372 Prieiga per internetą 2008 m.gruodžio 6

d.

26. www.smm.lt/naujienos/docs/gruzevskis.doc Prieiga per internetą 2008 spalio 2 d.

27. http://www.socn.lt/index.php?-630853757 prieiga per internetą

28. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1314 Prieiga per internetą 2008 lapkričio 7

d.

29. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1813 prieiga per internetą 2008 lapkričio 12

d.

30. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26.doc Prieiga

per internetą 2008 spalio 2d.

31. http://naujasdarbas.delfi.lt/ Prieiga per internetą 2008 spalio 19d.

32. http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/jaunimo-darbo-tendencijos-puslapis3.html

Prieiga per internetą 2008 m. lapkričio 28 d.

51

PRIEDAS Nr.1

Anketa

1.Kokią studijų programą baig÷te LVA? � Veterinarin÷s medicinos;

� Veterinarin÷s maisto saugos;

� Gyvulininkyst÷s technologijos. 2.Jūsų lytis � Moteris � Vyras 3.Iš kur atvykote studijuoti į LVA? � Iš Kauno � Iš kito didmiesčio � Iš rajono centro � Iš kaimo 4. Ar pavyko įsidarbinti? � Taip, įsidarbinau Lietuvoje

� Įsidarbinau užsienyje

� Prad÷jau savo verslą

� Buvau įsidarbinęs, bet dabar nedirbu

� Ne, neįsidarbinau 5. Kokios priežastys l÷m÷, kad nepavyko įsidarbinti? (atsako respondentai, kuriems nepavyko įsidarbinti ar kurie buvo įsidarbinę, bet dabar nedirba) � Neradau darbo pagal išsilavinimą (profesiją)

� Netenkino darbo sąlygos

� Netenkino darbo užmokestis

� Nenor÷jau vykti į provinciją (kaimą)

� Asmenin÷s aplinkyb÷s (liga, šeimynin÷s problemos)

� Netur÷jau l÷šų prad÷ti savo verslą

� Nematau karjeros Lietuvoje perspektyvų

� Kita (įrašykite) 5.Per kiek laiko pavyko įsidarbinti? � Įsidarbinau studijuodamas � Įsidarbinau per m÷nesį po baigimo

� Įsidarbinau per 2-5m÷nesius po baigimo � Įsidarbinau per 6 ir daugiau m÷nesių. 6. Kokioje įmon÷je įsidarbinote?

� Valstybin÷je � Privačioje 7.Kokioje vietov÷je įsidarbinote? � Kaune � Kitame didmiestyje � Rajono centre � Kaime

52

� Užsienyje 8. Ar dirbate pagal studijų metu įgytą specialybę?

� Taip � Artimą įgytai specialybei � Ne

9. Koks jūsų darbo pobūdis (Jeigu dirbate pagal įgytą specialybę ar artimą specialybei darbą)? � Esu veterinarijos inspektorius

� Dirbu bendrosios praktikos vet. gydytoju

� Esu smulkių gyvūnų vet. gydytojas

� Dirbu mokslinį darbą

� Dirbu veterinarijos laborantu (tyr÷ju) � Dirbu veterinarin÷s farmacijos srityje

� Dirbu veterinarijos vadybininku � Kita (įrašykite) 10. Kokie veiksniai pad÷jo Jums įsidarbinti? � Įgyta specialyb÷ � Asmeninis aktyvumas � Atsitiktinumas � Draugai,

pažįstami � T÷vai, gimin÷s � Darbo birža � Kita (įrašykite) 11. Jūsų gaunamas atlyginimas palyginti su šiuo metu esamu atlyginimų vidurkiu Lietuvoje: ~ 1800 Lt. atskaičiuos mokesčius, ~ 2300 Lt. neatskaičiavus mokesčių? � Mažesnis � Maždaug atitinka šalies vidurkį � Didesnis 12. Kaip vertinate savo profesinį pasirengimą? � Labai gerai � Gerai � Patenkinamai � Vidutiniškai 13. Jūsų nuomone, ko labiausia stinga profesinio pasirengimo požiūriu? � Teorinių dalykinių žinių

� Praktinių įgūdžių

� Asmeninių savybių ir geb÷jimų � Bendro universitetinio išsilavinimo (užsienio kalbų, informatikos, vadybos, teis÷s ir pan. žinių bei geb÷jimų) 14. jeigu būtų galimyb÷ mokintis iš naujo ar v÷l pasirinktum÷t tą pačią specialybę?

� Taip

� Sunku pasakyti

� Ne