cmyk

�

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr. 27 (864) 20�� m. liepos 9 d.

Tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“ sutiktą populiarios televizijos laidos „Duokim garo!“ vedėją etno-muzikologę Loretą Sungailienę su mažyle Liepa ant rankų taip ir norisi pavadinti lietuviškąja Madona. Dviejų vaikučių mama be liaudiškos dainos, tautiškumo puoselėjimo neįsivaizduoja nei savo, nei vaikų gyvenimo.

Ir kitiems pataria rūpintis, kad vaikai neprarastų lietuviškos dvasios ir mokėtų dainų.

3

Loreta SungaiLienė - Lietuviškoji madona

TRUPMENOSPraturtintaS emigrantų

Pernai rašytojas Marius Ivaške-vičius Londone rinko medžiagą pjesei emigracijos tema, šiemet nuvyko į Londoną pasižmonėti teatre ir parodyti, ką sukūrė.

2

ADRENALINASnagaiS ragaiS, bet finišo Link

Ekstremalaus žygio taisyklės paprastos - per 24 valandas turi nueiti 100 km, tada 24 valandos poilsio ir 100 km žygis, kurį vėl turi įveikti per 24 valandas.

4-5

ŠEIMAPatiekaLaS krePšininkamS javtokamS LePintiJei iš šiau-liečių Jav-tokų buto pasklinda čirškinamų šonkauliukų aromatas, kaimynai žino, kad tėvus aplan-kys Vilniuje gyvenantys sūnūs.

6

TRADICIJOSvaSaroS šventėS ir darbai

Vasarą švenčių netrūksta, o ir vardadienių - Joninių, Petrinių, Povilinių, Oninių, Jokūbinių ir kitokių iš tiesų daug. Lietuvos edukologijos universiteto profesorius etnologas Libertas Klimka primena, su kokiais darbais bei papročiais susijusios tos ir kitos šventės.

11

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

2

cmykcmyk2

NEturIu KurMINTyS trupmenosj/b laikas

Ir dunda, ir žvanga mano gyvenimo dienos, mėnesiai, metai it traukinio vago-nai, siauru praėjimu praleidžiantys mane iš vieno į kitą, iš pirmo žvilgsnio tokį patį - dejuojantį nuo sizifiškos savo parei-gos paknopstomis bėgti pirmyn, apsilu-pusį, prigaruotą niūrių ir nespalvotų laiki-nųjų keleivių minčių, sunkių jų atodūsių, neišsipildžiusių lūkesčių...

Iš tų dienų - vagonų, amžinas durų trinksėjimas, amžini skersvėjai ir už lan-gų nuolat strimgalviais besimainantys peizažai, amžiną keturių ketvirtinių ritmą mušantys, nesibaigiančioje estafetėje da-lyvaujantys metų laikai ilgainiui išsunkė, ištraukė visa tai, ką vagonas turėjo išskirti-nio, unikalaus, prigimtinai savito, palikda-mi toje niekam nepriklausančioje erdvėje tik kelionės pabaigos ir gražesnių, jaukes-nių erdvių ilgesį...

Atsitiktiniai pakeleiviai mane guodžia - sako, kad šis monotoniškai bildantis ruti-nos traukinys nėra ekspresas - jis turi tarps-točių - atostogų, savaitgalių, ilgų vakaroji-mų, bemiegių naktų, užsimiršimų, geban-čių kuriam laikui sustabdyti nervais, minti-mis ir emocijomis bildančius vagonus.

Štai dabar - man toks metas. Užtar-nauta teisė išeiti atostogų. Galimybė pa-keisti maršrutą, sustabdyti, išlipti iš įsipy-kusio traukinio. Prieš įteikdamas viršinin-kui jau parašytą atostogų prašymą, imu galvoti apie erdves, kuriose laiką leisčiau savu noru, kuriose galėčiau dvi savaites ilsėtis nuo vagonų dundėjimo, kuriose no-rėčiau įsikurti amžiams...

Tuojau pat prieš akis iškyla mano vai-kystės kambarys. Nutviekstas pavasario rytmečio spindulių, saulės zuikučiais ropi-nėjantis po baltai dažytą palangę, vėjelio plaikstomas geltonas užuolaidas. Prabė-gantis ant mano stalelio stirtomis sukrau-tų knygų nugarėlėmis. Tarp kurių - dar ne-skaitytas „Paskutinis mohikanas“, „Kapito-no Hatero kronikos“, „Užrašai apie Šerloką Holmsą“... O iš virtuvės sklinda malonūs ruošiamo maisto kvapai, nepakartojamu Arno Roseno balsu kaži ką pasakojančio radijo litanijos, su meile darbuosna ran-kas panėrusios mamos svajingas niūnia-vimas... O sieninis kalendorius sako, kad man - dvylika metų, kad prieš mano akis - tik neaprėpiama kaip vandenynas šviesi ateitis, kad trimestrai jau išvesti tiek vidu-rinėje, tiek ne itin mėgstamoje muzikos mokyklose... Tas pasakiškas kambarys, iš kurio neišeidamas perdien sugebu pabūti ir taikliuoju indėnų draugu Pėdsekiu, ir ge-riausiu pasaulio futbolininku, ir stebukli-nių galių turinčiu berniuku, gebančiu su-sikalbėti su paukščiais, ir dar paslaptingu, dar nepažįstamu, bet nujaučiamu savimi - tuo, kuo dar iš tiesų gyvenime tapsiu.

Et, jei taip ištisoms dviem atostogų savaitėms mane kas it arbatos maišelį panardintų į šią erdvę, į šias palaimos aki-mirkas. Išties pailsėčiau. Į mano maldas vėl grįžtų ugnis, į svajones spalvos, į dar-bus - prasmė...

Tačiau šioje tarpstotėje traukinio du-rys jau niekada neatsidarys - ir Arno Ro-seno jau kadų kadės nebėra, ir geltonųjų vaikystės užuolaidų, ir perskaitytų knygų nieks neįstengs vėl paversti neperskaityto-mis, ir mama jau daugel metų nebesuran-da priežasčių svajingai niūniuoti...

Ranka nejučia ima glamžyti ką tik už-pildytą atostogų prašymą - ūmai supran-tu, kad ne aš važiuoju rutinos traukiniu - jis manimi. Jau seniai didysis gyvenimo iešmininkas jį permetęs į tunelį - į mano gyslas, kuriomis jis ir bilda, ir žvanga nuo-bodžiu savo ritmu. Kaipgi iš jo išlipsi? Kur gi nuo jo pailsėsi?

Todėl šveičiu popieriaus gniūžte virtusį prašymą į šiukšlių dėžę, o šį mano gestą pastebėjusiam viršininkui klausiant, ko-dėl persigalvojau dėl atostogų, teatsakau: „Tai kad neturiu kur“.

Rimvydas STANKEVIČIUS Parengė giedrė MiLKeViČiŪTė

Kas Kuo gaivinasi

Sakalas UŽDAVINYS

„Domino“ teatro aktoriui Saka-lui Uždaviniui pats geriausias, labiausiai sugrąžinantis jėgas ir suteikiantis žvalumo gėrimas yra arbata. Aktorius maistui apskritai nėra išrankus, bet visokio šlamš-to į skrandį nekemša. „Vienintelis dalykas, be kurio negalėčiau ap-sieiti kasdien, - arbata, - sako jis. - Ypatingo jos gaminimo recepto neturiu, bet laikausi taisyklės, kad būtų labai švarus vanduo, arbat-žolės užpilamos ne per karštu vandeniu ir arbata geriama be cukraus“. Vyras renkasi tik gry-nas, jokių papildomų kvapų ar skonių neturinčias arbatas, daž-niau žaliąją, o ne juodąją. Jis jau spėjo įsigyti šiųmečio pavasarinio skynimo arbatžolių. „Kažkokia paskaninta priedais ar kvapais arbata man tolygu odekolonui“, - juokiasi S.Uždavinys.

Kas Kuo džiaugiasi

Baiba SKURSTENĖ

Jau penkerius metus Lietuvoje gyvenanti latvė Baiba Skurstenė populiariosios muzikos gerbėjams gerai žinoma. Ji ne tik dainuoja klubuose, koncertuoja, bet ir ne-seniai dalyvavo LNK „Žvaigždžių duetuose“. Mergina prisipažįsta, kad Lietuva jai tapo artima ir sa-va, kai čia susirado širdies draugą. Pramogų pasaulio žmonės Baibą vertina dėl jos atkaklumo išmok-ti lietuviškai, atvirumo ir humoro jausmo. Ne šiaurietiško tempera-mento merginą pastebėjo ir rude-nį prasidėsiančio naujo šokių pro-jekto „Kviečiu šokti“ organizatoriai. Jos šokių partneriu bus Vadimas Šuško. Vaikinas šiuo metu dirba vaikų vasaros stovykloje Ignali-noje. Tad jis Baibą pasikvietė ten padirbėti ir kartu pasimokyti šok-ti. „Aš dėl tokio vasaros atostogų posūkio labai apsidžiaugiau, nes ir šokti išmoksiu, ir ežerais paplau-kiosiu“, - sakė dainininkė.

Kas Kuo pasitiKi

Evelina SAŠENKO

Kiek aptilus kalboms apie „Eurovi-zijoje“ Lietuvai atstovavusios daini-ninkės Evelinos Sašenko koncerti-nę suknelę, kurią siuvo lenkų dizai-neriai, pasiteiravome dainininkės apie jos kitą koncertinę aprangą. Mat vasarą koncertų netrūksta ir pajūryje, ir Vilniuje. Evelina daly-vauja ir populiariame Kristupo va-saros festivalyje. Dainininkė prisi-pažino, kad suknelės ir bateliai yra jos silpnybė, tad spintos namuose lūžta nuo drabužių. „Koncertines sukneles man neretai pasiuva mo-čiutė. Aš jos skoniu pasitikiu. Štai ir „Žvaigždžių duetuose“ vilkėjau dvi jos sukurtas sukneles“, - kalbėjo Evelina. Dažnai drabužius daininin-kei nuperka ir vyresnioji sesuo. „Aš pati esu impulsyvi ir kartais prisi-perku tokių drabužių, kurių paskui nedėviu, bet štai batelius visada renkuosi labai atsakingai. Kartais parduotuvėje užsibūnu kone va-landą“, - šypsosi mergina.

Kas Ką įKūrė

Steponas JANUŠKA

Klaipėdietis dainininkas ir pedago-gas Steponas Januška ir jo įkurtas Memelio džiazo klubas (MDK) tik ką atšventė krikštynas. Šventė, į kurią susirinko tikri džiazo gur-manai ir muzikantai, vyko klu-be „Kurpiai“. „Mums labai svarbu, kad mūsų įžiebta džiazo mėgėjų ugnis degtų ne tik per festivalius ir šventes, bet rusentų nuolat, - teigė MDK iniciatorius S.Januška. - Mūsų pirmojo sezono atidary-mo koncertas, kuriame pasiro-dė „Cappella A“, grupės „Combo“, „Jazzway“, „Jazz Vision“ ir kt., buvo sutiktas ovacijomis. Vadinasi, tokio klubo reikia. Planuojame per sezo-ną surengti mažiausiai dešimt kon-certų, be to, mūsų tikslas - globoti jaunus muzikantus, propaguoti naujausius džiazo kūrinius. Ne-ketiname užsidaryti tik savame rate, nes džiazas - tai laisvė. Todėl ketiname užmegzti ryšius su kitų šalių panašiais klubais“.

Būtent dėl jos Marius iki lie-pos 23 dienos užsilaikys Lon-done: savo naują pjesę prista-tys tarptautinėje dramaturgų rezidencijoje Londono „Royal Court“ teatre. Šis teatras laiko-mas solidžia naujosios drama-turgijos kalve.

Vilniuje spektaklis pagal M.Ivaškevičiaus pjesę „Mada-gaskaras“ pastatytas 2004 m. Vilniaus mažajame teatre. Ita-lijoje ją 2008 metais pastatė jauna Bolonijos teatro trupė „Gli Incauti“ (liet. „Neatsargieji,

neapdairūs“) - nepriklausoma aktorių asociacija. Lietuvio pje-sę į italų kalbą išvertė pats reži-sierius kartu su Toma Gudelyte. 30-mečio režisieriaus Stefa-no Morečio (Stefano Moretti) spektaklyje „Madagaskaro link: neatsargi Mariaus Ivaškevi-čiaus pjesės teatrinė studija“ ieškoma paralelių tarp istorinių situacijų, į kurias buvo pateku-sios Lietuva ir Italija. Ši teatrinė studija - tai svajokliškas ir pu-siau rimtas geopolitiko Kazio Pakšto gyvenimo perkėlimas

į sceną. Artėjant Antrajam pa-sauliniam karui, K.Pakštas siūlė savo tautiečiams masiškai emi-gruoti iš Lietuvos į Afrikos sa-lą, kurioje būtų galima sukurti naują taikią visuomenę ir reali-zuoti trokštamą „lietuvybę“. Pa-grindiniam pjesės veikėjui Ka-zimierui Pokštui Madagaskaro sala yra savotiška „gyvybinė er-dvė“, kurios tais pačiais metais imperinė fašistinė Italija ieško-jo kiek toliau į šiaurę, tame pa-čiame Afrikos žemyne.

Anot S.Morečio, Italijos su-

vienijimo �50-mečio proga „Madagaskaro“ pastatymas suteikia galimybę apmąsty-ti tokias sąvokas kaip Tėvynė, tautos erdvė, emigracija, kurios šiandienos Italijai yra itin aktua-lios. „Mums Madagaskaras yra utopinė erdvė, literatūrinė ir vaizduotės vieta, kurioje įmano-ma ieškoti alternatyvių išeičių sprendžiant mūsų laiko konf-liktus ir problemas“, - teigia šios teatrinės studijos režisierius.

Parengė Danutė ŠEPETYTĖ

Lietuvoje buvo rodomas jaunos italų trupės projektas,

sukurtas pagal Mariaus IVAŠKEVIčIAUS pjesę „Madagaskaras“, o pats pjesės autorius tuo metu švytravo (ir tebešvytruoja!) Londono gatvėmis. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė jį gerai pažįsta ir džiaugiasi viešnage: praėjusių metų rudenį rašytojas tyrinėjo emigrantų gyvenimą ir šia tema parašė pjesę „Išvarymas“.

Marius Ivaškevičius į Londoną nusivežė pjesę apie emigrantus

Sauliaus Venckaus nuotr.

RAŠyTOJą EgzaMINuOJa EMIgraNtaI

cmyk

3

cmyk / 3

kartosJ/b žmonės

T uo įsitikinusi 33-ejų Loreta SUNGAILIENĖ - etnomuzikologijos specialistė, ansamblio

„Virvytė“ vadovė, populiarios televizijos laidos „Duokim garo“ vedėja ir dviejų vaikučių mama. Šiuo laiku išėjusi dukrytės Liepos auginimo atostogų moteris dalyvauja kartu su šeima visose sostinėje vykstančiose folkloro šventėse. Loreta perduoda vaikams tai, ką pati sugėrė iš pat mažens - meilę savam kraštui ir žmonėms, tautiškumą, begalinį norą puoselėti lietuvišką dainą, šokį ir paprasčiausią nuoširdumą.

giedrė miLkeviČiŪtė

- Visa šeima kartu dalyvavote ir tik ką vykusiame tarptautiniame folkloro festiva-lyje „Baltica“, o prieš tai - „Skamba skamba kankliai!“ Ar jūsiškiai vaikai, ypač mažylė, nepavargo nuo to šurmulio?

- Ne, o jei ir pavargsta, tai tas nuovargis būna malonus, o patirtis ir įspūdžiai nepa-mainomi. Štai, kad ir per pastarojo festiva-lio atidarymą sostinės Kongresų rūmuose arba antradienio popietę, kai prakiuro dan-gus, Liepa buvo smagiai nusiteikusi, tikra artistė. O per šiųmečių „Kanklių“ koncertą per liūtį koncertavome K.Sirvydo skvere. Po stogeliais ant galvų mažiau lijo, bet šo-kome pasitaškydami balose. Tačiau niekas nenukentėjo, nes mamos vaikus tinkamai paruošė - visi avėjo guminius batus ir pui-kiai jautėsi. Po koncerto nuskubėjome į Alumnato kiemą pasėdėti kavinėje, vaikai su tėveliais pasistiprino prie didelio bendro stalo, pailsėjo ir neilgai trukus vėl visi vai-kai jau siautė, žaidė, šoko. Dalyvavome ir eitynėse, o vaikų energija ir didžiulis noras taip užkrėtė tėvelius, kad mūsų muzikantai grojo nesustodami. Mažoji visur dalyvavo ir per Balticos festivalį. Per lietų protarpiais miegojo vežimėlyje su visomis įmanomo-mis apsaugomis nuo lietaus ir globojama rūpestingo tėčio. 8,5 mėnesio Liepa buvo jauniausia ir aktyvi švenčių dalyvė. Ji viską aplink įdėmiai stebėjo ir džiaugėsi.

- Ką manote apie masines šventes: ar jų ne per daug, ar jos atitinka mūsų tautos dvasią?

- Gerų, skoningų švenčių niekada nebūna per daug. Tačiau man norėtųsi, kad tautinę šventę jaustų ir švęstų kiekvienas lietuvis lie-tuviškai, daugiau ar mažiau tautiškai, patrio-tiškai. Nebūtinai masiškai, juk vasario �6-ąją ar Mindaugo karūnavimo dieną galima gra-žiai paminėti ir savo šeimoje, ant namo iške-liant tautinę vėliavą, šventiškai papietaujant, prisimenant gražius šeimos, giminės įvykius ir pan. Tačiau ir tinkamai rengiamos masinės šventės kelia tautinę dvasią, vienija žmones.

Deja, ne visi tokių švenčių rengėjai turi pa-kankamai žinių, saiko ir skonio. Tačiau pasta-raisiais metais pagrindinės tautinės šventės darosi turiningesnės ir prasmingesnės. Man taip pat džiugu, kad įvairios gerumo, šva-ros ir kitokios akcijos taip pat skatina lietu-vių patriotiškumą, meilę Lietuvai, jos žmo-nėms, gamtai.

- Ką duoda mums, lietuviams, tarptau-tiniai folkloro festivaliai, tokie kaip šis?

- Galimybę susipažinti su savo ir ki-tų tautų tradicine kultūra, pabendrauti su įvairių šalių žmonėmis, stiprinti tautų, žmonių tarpusavio ryšius. Mes praturti-name save ir kitus, nes pamatome svečių kultūros įvairovę ir parodome savąją. Da-lijamės tradicine kultūra, kurios esmė - tik-rosios, laiko patikrintos vertybės, tautą,

etninę grupę geriausiai apibūdinančios etnokultūrinės ypatybės, tautų išskirtinu-mą ir bendrumą išryškinantys bruožai.

- Ar vaikams meilę lietuviškai dainai, šokiui verta skiepyti iš mažens? O gal pa-laukti, kol jie paaugs?

- Reikia skiepyti, nes maži vaikai labai imlūs. Tačiau tai daryti reikia protingai, vaikui suprantamais ir priimtinais būdais. Geriausiai viską daryti žaidimo forma, kad vaikui būtų smagu. Tačiau yra tam tikrų da-lykų, kurių nesužaisi - tai įvairūs skaudūs Lietuvos istorijos momentai, apie kuriuos jau didesniam vaikui galima papasakoti ir jis tikrai išklausys ir svarbius dalykus įsi-mins. Svarbiausia, kad vaikai matytų, jog jų tėvams yra svarbi, miela lietuviška daina, šokis, muzika, tuomet ir vaikai į tai gerai re-

aguos, gal net pamils, susidomės. Vaikai tu-ri savo šeimoje, aplinkoje, mokykloje jausti pagarbą lietuviškiems, tautiškiems daly-kams, tuomet ir jiems tai nebus atgrasu.

- Gal prisimintumėte kokį gražų pavyz-dį iš vaikystės, kai nusprendėte, kad tai, kas susiję su liaudies daina, šokiu, muzika, taps ir gyvenimo keliu.

- Na, tokie sprendimai paprastai neat-siranda vaikystėje. Buvau jau �7-metė, kai tapau konkurso „Dainų dainelė“ laureate. Tuomet vilkėjau žemaitišką tautinį kostiu-mą ir atlikau tradicines dainas - žemaitišką ir Mažosios Lietuvos, pastarajai pati pri-tariau kanklėmis. Tuomet rimtai susimąs-čiau - man gera dainuoti folklorą, aš tai galiu daryti, tačiau turiu jį labiau pažinti, prisijaukinti. Tada mano mintys ėmė suktis apie folkloro studijas. O dar anksčiau pra-dėjau lankyti Palangos folkloro ansamblį „Mėguva“, jame pažinau daug žemaičių tradicijas ir kultūrą puoselėjančių žmonių, tapau Žemaičių kultūros draugijos nare. Visa tai stiprino mano meilę Tėvynei, ugdė patriotinius jausmus ir skatino norą dar-bais prisidėti prie lietuvybės sklaidos.

- Ar jūsų vyras - žemaitis? Ar taip pat dainuojantis ir šokantis?

- Mano vyras Dalius - tikrų tikriausias že-maitis. Ir kilme, ir būdu. Tvirtas, užsispyręs, turintis savo nuomonę, tačiau labai geras šei-mos žmogus. Dainuoja ir šoka tik savo drau-gų kompanijoje ir tai nutinka gana retai, per ypatingas šventes. Na, o kol mane mergino, lankydavo mano vadovaujamo folkloro an-samblio „Virvytė“ repeticijas ir vakarones, mo-kėsi tradicinių šokių. Matyt, norėjo man įtikti, tai ir šokti mokėsi, ir mane pašokdindavo. Dar prieš pat vestuves mokėmės tradicinės pol-kos. Dabar vyras nebešoka, nebesimoko. Ga-vo žmoną ir užtenka strakalioti. (Šypsosi.)

- Žinoma, vestuves šventėte pagal visas tradicijas?

- Turėjau gražų nuosavą žemaitišką tautinį kostiumą, tačiau per vestuves no-rėjau būti baltoji nuotaka, tad rinkausi bal-tą nuotakos suknelę. Ji nebuvo per daug puošni, tačiau elegantiška ir jauki. Na, o vestuvės vyko sodyboje ant ežero kranto, žinoma, Žemaitijoje, Platelių krašte. Tradici-jų buvo nemažai: iš Palangos mus palydėjo folkloro ansamblis su tradicinėmis daino-mis, po jungtuvių vestuvininkai pasitiko su nuotaikingu stalo užsėdimu ir užduotimis jauniesiems, antrąją dieną neapsieita ir be smagaus piršlio korimo spektaklio ir pan.

- Sūnus Vilius - jau tikras ansamblio „Virvytė“ narys, o kaip mažylė, gal ją leisite į dabar populiarius kitokius užsiėmimus?

- Dabar jau mano abu vaikai yra tikri ansamblio nariai. Vilius, kai jam buvo dveji, dalyvavo 2007 m. Lietuvos dainų šventėje, o dar dukrytę Liepą, papuoštą tautiniu si-jonėliu, gegužės pabaigoje vos 7 mėnesių nešiausi ant scenos. Liepa folklorą girdi ir na-mie - nuo gimimo dainuoju lopšines ir įvai-rias daineles, ir repeticijose, į kurias nusive-žu. Ji, kaip ir Vilius, repeticijose būna rami ir patenkinta, kol gražiai ir darniai dainuojame. Jei dainuojant kas nesiseka, nesudera, mer-gaitė ima irzti, verkšlena, pasidaro nerami. Liepai patinka visos lopšinės, bet įdomiausia, kad ją valgydindama šaukšteliu esu sugal-vojusi tokią juokingą dainelę apie „košę ma-kalošę“, tai ji labai gerai veikia - visuomet ra-miau ir noriai valgo, girdėdama tą dainelę.

- O laida „Duokim garo“ be jūsų bus? Jaučiate nostalgiją?

- Tikiuosi, kad laidos „Duokim garo“ dar bus ir rudenį. Tad tikiuosi su žiūrovais vėl pa-simatysim. Aš pasiilgstu žmonių, kurie muzi-kuoja, dainuoja, šoka ir praturtina mūsų lai-dą savo geru nusiteikimu ir meile muzikai.

LORETOS SUNgAILIENėS PatarIMaS- Ką patartumėte tėvams, kurie

nežino, kaip vaikus atitraukti nuo kompiuterių, nuo „Youtube“ vilio-jančių angliškų klipų, o kažkaip su-dominti lietuviška muzika arba bent jau „folkroku“?

- Patarčiau su vaikais kartu lan-kyti įvairius folkloro renginius, ypač tuos, kur pasirodo vaikai, jaunimas, kur skamba smagi muzika, galima šokti. Pa-prastai vaikai gerai priima jaunatviškai pateiktą folklorą. Pirmai pažinčiai su fol-kloru labai tiktų kad ir festivalio „Skam-

ba skamba kankliai“ renginiai kieme-liuose. Ten nereikia ramiai ir klusniai sė-dėti, galima lakstyti, siausti, o skambant šokių muzikai ir smagiai pasišokti, pasi-dūkti. Vaikams patinka laisva, neįparei-gojanti aplinka, gera atmosfera, kartu jie atitrūksta nuo tų kompiuterių, kas-dienių žaidimų, išgirsta lietuviškos mu-zikos. Jei tėvai mato, kad folkloras „už-kabino“ vaikus, galima vesti į ansamblį, studiją - didesniuose miestuose jų tikrai yra. Jei nėra, raginčiau tokių kolektyvų suburti. O kaip tai daryti ir nuo ko pra-dėti veiklą, visuomet patarsiu.

Liaudiškų švenčių niekada nebūna per daug

Sauliaus Venckaus nuotr.

Loreta Sungailienė su sūnumi Viliumi ir dukra Liepa

4

cmykcmyk4

laisvalaikisj/b gyvenimas

gediminas jakavoniS- Eisite Lietuvos „Kruvinuo-

ju keliu“, - išlydėdamas žygeivius prie starto kalbėjo muziejaus di-rektoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. čia, prie Nemuno upės, per 200 metų kovos su Kryžiuočių ordinu Lietuva neteko apie milijo-no savo gyventojų. Mūsų Tėvynės upių tėvas buvo linija, tarsi tvir-tovės siena, prie kurios lietuviai už savo žemę, kalbą ir papročius kovėsi su atėjūnais iš visos to me-to krikščioniškos Europos. Vėliau - švedų, rusų karinės invazijos, �83� ir �863 metų sukilimai, I ir II pasau-liniai karai niekada neapsiėjo be kruvinų kautynių prie Nemuno. �0 valanda. Startas. Žygių grupės ir grupelės, aidint skambioms mu-zikos grupės „Ainiai“ melodijoms, pajuda iš Kauno centro. Pavieniui eiti negalima, nes žygiuosi naktį, todėl reikia saugoti ir prižiūrėti vie-nam kitą, jei kas atsitiktų. Einame trise, o mūsų vadas - ištvermingas senas lapinas Borisas, pagal amžių vyriausias šis žygio dalyvis, jam - 62-eji. Mes su Vytautu taip pat ne jaunuoliai - įpusėję šeštą dešimtį.

- Vyrai, tam, kad įveiktume šią trasą, reikia trečdalio fizinės jėgos ir dviejų trečdalių proto ga-lios. Nebandykite manyti, kad da-rote kokį nors žygdarbį. Mes tie-siog einame geram draugų būry, žvalgomės aplinkui, bendrauja-me ir nepersistengiame laikyda-mi savo tempą, - moko Borisas, kuriam toks žygis - jau ketvirtas.

Tai, kad jėga ir ištvermė yra dvasinės žmogaus savybės, žinau seniai, tačiau kitų dalykų mokau-

si iš savo vado. Kas dvi valandos sustoti, nusiauti sportbačius, koji-nes ir pagulėti �5 minučių. Gulint ilgiau, ims atšalinėti kojų raume-nys ir tada sunkiau pradėti eiti.

Zapyškyje, prie bažnyčios, pir-mas sustojimo punktas. čia gro-ja kaimo kapela, prekybos vieta. Mūsų trijulė iš visos žygeivių ko-lonos čia ateina paskutinė, kai ki-ti jau išeina. Aiškiai su užuojauta į mus žvelgdamas kareivis drau-giškai paklausia:

- Klausykit, kam jums, pagy-venusiems ir nesportuojantiems žmonėms, reikia dalyvauti šiame žygyje? čia juk karių, šaulių, spor-tininkų - žygeivių renginys...

Pertraukėlė ir žengiame to-liau. Džiaugiasi širdis, kai matai, kaip gražiai lietuviai moka tvar-kyti savo sodybas: tvarkingi so-dai, gėlynai, kiekviename kieme koks nors šeimininko sugalvotas meninis akcentas. Visai netoliese mūsų kelio riogso fermų griuvė-siai. Griovėm kolūkius, o sugrio-vėm kaimus. Kas kelintas namas Panemunės kaimuose negyvena-mas, užkaltais langais...

Ir vis tiek graži ta mūsų Lietu-va prie Nemuno. Ir tai girdžiu jau iš kelinto šio žygio dalyvio. Kaip tame J.Marcinkevičiaus eilėraš-tyje: „Taip gražiai skambėjo žo-džiai - laukas, pieva, kelias, upė, taip gražiai iš jų išaugo vienas žodis - Lietuva!“ O upė mums iš dešinės ne bet kokia, o pats Ne-munas. čia jis daug platesnis nei pas mus Dzūkijoje prie Merkinės. Istorijoje fiksuoti faktai, kai kry-žiuočių upinių laivų flotiles čia,

Nemune, užpuldinėdavę didesni mažesnių lietuviškų laivų būriai. Mūšiai vyko ir vandenyje, o jei prisiminsime, kad mūsų maršruto trasoje stūkso virš 20 piliakalnių, priešams lengva nebuvo.

Mūsų vado parinkta žygio taktika pasiteisina. Priekyje ėju-sieji pamažu lėtina tempą, kiti ima atsilikti, o mes jau žengiam kartu su lyderiais.

Saulė pamažu leidžiasi, ir ei-dami mišku pradedam naktinį žy-gio etapą. Akys pamažu pripranta prie tamsos ir prožektorių niekas beveik nenaudoja. Nepasakysi, kad labai sunku, bet nuovargį jau-čiam. Niekas nejuokauja, nekalba - žengiam tamsoje tylėdami. Prie-kyje girdim ateinančią žvyrkeliu nuo alaus apšilusio jaunimo kom-paniją. Vyrai turbūt grįžta iš ko-kio vakarėlio ir beveik kaktomuša susiduria su priekyje einančiais latvių kariškiais. Nustebę nutyla, bando kažko klausti, bet latviai nieko nesakydami praeina. Kol šie dar nespėjo atsitokėti, pro juos jau žengia Lietuvos karių grupė. Prasilenkdamas su nustebusiais vietos jaunuoliais, girdžiu:

- Ei, chebra, ar kas suprantat, kas čia buvo? Mentai ne mentai. Kas čia vyksta?

Gelgaudiškyje prie bažnyčios visus stabdo žygio organizatoriai. Vidmantas Genys suvadovauja:

- Visiems trumpam gultis. Ko-lona labai išsitempė, reikia pa-laukti atsiliekančių. Pailsėkit. Iki Jurbarko liko 20 km.

Antrą kartą raginti nereikia. Visi krinta šventoriuje ant žolės ir čia pat užmiega. Prabundu nuo lengvo lietaus ir komandos, kad jau gali eiti, kas nori. Žvilgteliu į

laikrodį, miegojom apie valandą. Dabar šiek tiek po trijų. Turim dar 7 valandas. Galima dar pamiego-ti, bet Borisas pataria, kad geriau eiti. Vaizdas įspūdingas - ant žo-lės pilna miegančių žmonių kū-nų. Nežinia, iš kur šiuo paros me-tu čia atsiradusi pro šalį einanti vietinė porelė net persižegnojo.

- O jie čia gulintys gyvi?Teka saulė, švinta.- „Prie Nemuno kitas išaušo jau

rytas“, - uždainuoja šalia žygiuo-jantis Vytautas, bandydamas mus pažvalinti žygio pabaigoje. O tolu-moje jau matyti Jurbarko bažny-čios bokštai. �382 metais čia pilyje įsikūrusius kryžiuočius, kurie šią vietą vadino Jurgenburgu, puolė kunigaikštis Kęstutis. Lietuvos ka-riuomenė valtimis nusileido Ne-munu ir išsilaipinusi krante šaudė į kryžiuočius bombardomis - tuo-metėmis patrankomis.

Ak, ir ilgi tie paskutiniai kilo-metrai...

O mes jau einame Nemuno til-tu, už kurio - Jurbarko ir pradžia, ir centras. Nuovargis daro savo: ži-nom, kad reikia sukti kairėn, o kaž-kaip vieningai pasukam dešinėn. Keikdamiesi mintyse turim grįžti. Finišas - 7 val. �3 min. Mes penkie-se atėjome pirmieji. Viskas, dabar tik miegoti... Kai kažkas iš draugų pasiūlė sudalyvauti žygyje, pasa-kiau, kad �00 km nueičiau jau vien dėl blogo savo charakterio, o kaip būtų su antru šimtu po paros poil-sio, tikrai nežinau.

Praktika rodo, kad tas, kuris nuėjo �00 km, nueis ir kitą šimtą. Bet tai kiekvienam sau pačiam dar teks įrodyti.

Dūdų orkestro garsais ir pa-drąsinančiomis kalbomis lydimi

šeštadienį �0 val. išžygiuojame iš Jurbarko.

Praėjusią parą beveik visą laiką pragulėjome mokyklos sporto sa-lėje ant čiužinių. Kojos atrodo svei-kos, didesnių pūslių nepritrynėme.

Oras kol kas geras, nuotaikos - irgi. Visu keliu kaimeliuose ir gyven-vietėse prie kelio esančiuose namų kiemuose mums mojuoja žmonės.

Signalizuoja pro šalį važiuo-jantys automobiliai.

Žmonės siūlo atsigerti van-dens, pieno, vienas - net, kaip jis pats sako, Nemune sugautų džio-vintų žuvų.

- Kiek kainuoja? - klausiame.- Nieko, čia dovana. Juk jūs

tiek kilometrų einate, laikraščiuo-se skaitėme. Būkit geri, paimkit...

Kita moteris praeinantiems da-lija supjaustyto sūrio gabaliukus, net šalikelėje „bambalį“ tuštinan-tys valkatėlės siūlo atsigerti alaus.

Parimusi prie kiemo vartų, į mus žiūri senučiukė.

- Viešpatie, kiek Lietuvos kareivė-lių žengia, - taria ji, o akyse - kažkoks nenusakomas jausmas. Tokį žvilgsnį jau esu matęs. Tada, balandžio vidu-ryje, žygiavom Dzūkijos partizanų takais. Einant pro vieną prie Skro-blaus esantį kaimelį žila kaip žydinti obelis senutė, stovėdama šalia kelio, švietė tokiomis pat akimis:

- Mūsų kaime tiek tokių ka-reivėlių nuo Adolfuko laikų ne-matėm.

Adolfuku močiutė vadino čia partizanavusį Adolfą Ramanaus-ką-Vanagą. Ir žiūrėdama į karei-vius su lietuviškomis uniformo-mis mintimis grįžo į savo jaunys-tės metus, kai taip uniformuoti jaunuoliai buvo vienintelė poka-rio sunkmečio viltis.

Prie Nemuno buvome senovėje„Ir būsim, kol Nemunas bus...“ (P.Širvys)

P raėjusį savaitgalį į Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos kvietimą dalyvauti ištvermės žygyje atsiliepė beveik 200 dalyvių. Starte prie Kauno istorijos muziejaus

plevėsavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Danijos vėliavos. Ekstremalaus žygio tarptautinės taisyklės paprastos - per 24 valandas turi nueiti �00 km, tada 24 valandos poilsio ir �00 km žygis, kurį vėl turi įveikti per 24 valandas. Pirmą parą turime kairiuoju Nemuno krantu nužymėta trasa pasiekti Jurbarką. Ten - nakvynė, o paskui dešiniuoju Nemuno krantu grįžti į Kauną.

200 km finišas Kaune. „O mes jėga, o mes pasaulis...“

Žygio akimirkos

cmyk

5

cmyk / 5

Šilinėje mus vaišina žuviene - trumpa pertraukėlė, ir vėl etapas iki Raudonės pilies. Fantastiškas žy-gis palei Nemuną, jei kartkartėmis nepamatytume užrašo „Parduodu“.

Raudonės pilyje groja kaimo kapela, gaunam rūgštynių sriu-bos, spėjam užtverti kelią jauna-vedžiams. Prisėdęs pailsėti, paimu į rankas laikraštį. „Teisingumo mi-nistras leido Lietuvos žemę parda-vinėti užsieniečiams“, - perskaitau.

„Šūdas!“ - pirma, ką spėju pa-galvoti.

O šalia esanti žurnalistė kalbi-na kelis jaunuolius, sėdinčius kar-tu su latvių ir danų kariais.

- Sakykit, kodėl dalyvaujat šiame žygyje?

- Tikriausiai todėl, kad norim geriau pažinti Lietuvą, savo Tėvy-nės istoriją.

- Na, o ką jūs pasakytumėte apie tuos, kurie Kovo ��-ąją eitynėse skanduoja „Lietuvą - lietuviams“?!

- Bet kad mes ir esam tie patys. Mes - jaunieji Lietuvos patriotai...

Pamatęs pasikeitusią žurnalis-tės veido išraišką, nusisuku, kad nepradėčiau juoktis, nors turbūt reikėtų verkti. Nagi pamokėjo pi-nigėlių Sorošas plunksnos bro-liams... Šiuose žygiuose nepama-tysi liberalų radomauskių, gėjų simonko ar paleckių - frontininkų. Tie, kurie žengia Kovo ��-osios ei-senoje, žygiuoja per Lietuvą - eina vedami širdies balso, žino, ko nori. Ko nori, žino ir kita pusė. O nori vieno - sorošų ar kremlių pinigų...

Pasiekiam Veliuoną. čia, kaip ir pas mus, Perlojoje, stovi tar-pukario laikotarpiu pastatytas ir visas sovietmečio negandas atlai-kęs Vytauto Didžiojo paminklas. Miestelio centre skamba muzika ir čia, kaip kažkas pasakė, kaip prie Smetonos, pilna žmonių - vietinių ir žygeivių. O mano nuo-taika subjurusi. Seimas priėmė re-zoliuciją, smerkiančią žemės par-davimą užsieniečiams, ir, užuot priėmęs tam reikalingus įstaty-mus, išėjo atostogų. Prisimenu �99� metų rugpjūčio pučą, kai žmona gulėjo ligoninėje Vilniuje. Visur sklandė nežinia ir nerimas. Kai atvykau jos aplankyti, užėjusi į palatą gydytoja ištarė žodžius:

- Moterys, nieko nebijokit, mūsų vyrai mus apgins.

Ir tada man buvo aišku, kad į mūsų namus, į mūsų kaimus, į mūsų šalį priešai ateis tik per mū-sų lavonus. O čia brūkšt - teisingu-mo ministras savo parašą: ateikit užeivių aukso veršiai, imkit mūsų žemelę. Vis galvodavau, kodėl, ma-no, dzūko, akimis, ta Suvalkija nei

šiokia, nei tokia, t.y. beveik be miš-kų. Pasirodo, kad prieš kelis šim-tus metų juos iškirto ir Nemunu žemyn parduoti išplukdė užeivių pirkliai. Praturtėję jie pirko žemes ir būtent jie dešiniame Nemuno krante statėsi čia dabar esančias Raudonės, Panemunės, Belvederio pilis. Vien pavadinimas „Belvederis“, iš prancūzų kalbos išvertus - „gra-žus vaizdas“, gali pasakyti apie ne vietinio buvusio šios pilies savinin-ko kilmę. Mes, lietuviai, čia buvom tik baudžiauninkais.

Praeinam pro Gedimino kapo kalną. Mane mokykloje mokė, kad Gediminas žuvo prie Veliuonos, kryžiuočiams panaudojus patran-ką. Dabartiniai mūsų istorikai tvir-tina, kad buvo nunuodytas. Da-bartiniai Lietuvos istorikai randa daug įdomių dalykų. Kryžiuočiams nepasidavęs ir Pilėnuose su savo vyrais susideginęs Margiris buvo psichikos ligonis, Žalgirio mūšis - didelė Kryžiuočių ordino finansinė nesėkmė, o lietuviai atseit nega-lėję net dalyvauti Durbės mūšyje, nes tokio atstumo per tiek laiko būtų nepajėgę nueiti. Na, palaukit, kabinetų žiurkės, pakalbėsim, kai ateisiu iki Kauno... Prasideda liūtis. Užsimetus vandens nepraleidžiantį apsiaustą jis nebaisus, bet mirksta avalynė, kojinės, pradedu pritrinti pūsles. Prieš žygį susigriebiau, kad naujų sportbačių gerai panešiot nespėjau, o senieji suplyšę. Kojas reikia saugoti - čia tas pats kaip naujas BMW su sudilusiom padan-gom. Visą žygį geruoju minėjau puikų Varėnos batsiuvį Stebutį, ku-ris sulopė man senus sportbačius, kad atlaikytų 200 km. Bet per liūtį tai jau negelbsti. Seniai sutemo ir žengiam panemunių takais apgrai-bom, žliugsinčiom kojom. Marato-no bėgikai sako, kad tikrasis ma-ratonas prasideda nuo 33 km. Iki to gali nubėgti bet kas. Einant �00 km tai prasideda nuo 70 km. Jei man tai kas būtų pasakęs po pir-mosios �00 km dienos, būčiau nu-mojęs ranka. Per lietų neprisėsi ir neprigulsi pailsėti. Nuėjom jau 20 km be sustojimo, o iki tarpinio fini-šo Kulautuvoje liko dar �0. Dabar man jau aišku, kas yra 70 km. Eini tamsumoje per balas kaip robotas. Bandai vis neįlipti į balą, nors ir ba-tai, ir kojinės jau seniai permirkę kiaurai. Būsena tokia, tarsi eitum girtas - bandai save kontroliuoti, o tave mėto į šonus, neturi nei vie-tos, nei laiko popiečio. Pritilo šalia einantys draugai. Kažkuris dar ban-do švilpauti maršo melodijas, bet greit prityla. Bandau susitvarkyt su savimi. Tempas sulėtėjęs iki mi-

nimumo. Tik žiūrėdamas į laikrodį bandau nuspėti, kiek dar liko. Ir kai atrodė, kad šita velniava niekad ne-sibaigs, atsimušam į savo mašinų koloną. Vidmanto Genio komanda:

- Stop. Visi miegat iki 6 val. Poilsis.

Susiradęs miegmaišį, krentu ant žemės. Vėliau Vytautas pasa-kojo, kad pabudęs suprato, jog užmigo net nenusiavęs batų. Nors, kaip pats sakė, apskritai ne-žinojo, ar miegojo.

Pabudau Boriso purtomas:- Gediminai, keliamės, 6 val. ryto.Pirma mintis - ar laiko kojos.

Keliuosi, viskas gerai. Dega tik pritrintos nuospaudos. Klijuo-jamės pleistrus ir pirmyn. Šlub-čiodami pradedam eiti. Skauda, bet žinau, kad po kelių kilomet-rų tai praeis.

Liko apie �5 km. Žinom, kad nagais ragais, bet finišą pasiek-sim, ir stebuklas - tas žinojimas užveda. Jau žengiam Kaunu, tik niekad nemaniau, kad ta Rau-dondvario plento gatvė tokia ilga. Jau einam Vilijampolės til-tu, jau matyti Kauno pilis, kurią didvyriškai �362 m. gynė kuni-gaikštis Vaidotas, vėliau su �� savo vyrų sugebėjęs išsiveržti iš kryžiuočių apsupties.

Grojant Kauno pučiamųjų or-kestrui „Ąžuolynas“, finišuojam Rotušės aikštėje. Laikrodis rodo be �5 min. �0 val. Spėjom. Ir vėl mūsų trejetukas - tarp pirmųjų. Lietuvos pėsčiųjų žygių asoci-acijos prezidentas mums sega žygio riterių kryžių medalius, sveikinam vieni kitus. Kai pajun-tu stuktelėjimą į šoną, atsisuku. Prieš mane stovi kareivis su lietu-viška uniforma.

- Leiskit paspausti jūsų leteną. Aš Zapyškyje jūsų klausiau, ko-dėl „senukai“ dalyvauja tokiame žygyje. Noriu pasakyti, kad aš AT-SIPRAŠAU už savo klausimą.

- Bet kad aš tau neatsakiau, kodėl mes dalyvaujam šiame žy-gyje. Todėl, kad Nemunas ne tik upė, o mūsų gyvenimo linija...

P.S. Šis žygis buvo pirmasis šie-met įregistruotos Pėsčiųjų žygių asociacijos, kurios prezidentas - buvęs Lietuvos kariuomenės pus-karininkis Vidmantas Genys, ren-ginys. 71 šio žygio dalyvis, nuėjęs 200 km, buvo apdovanotas asoci-acijos riterio kryžiaus, 56 dalyviai, įveikę 100 km, - asociacijos meda-liais. Apie šešiasdešimt žygeivių dalyvavo atskiruose žygio etapuo-se. Iš trasos pasitraukė ir distanci-jos neįveikė tik 6 dalyviai.

Dainiaus Pilypo nuotr.

Eidami palei Nemuną jaučiamės daug stipresni

laisvalaikisj/b gyvenimas

I storinėje Lietuvos sostinėje Kernavėje, menančioje ir pagoniškos

miestietiškos civilizacijos ištakas, ir viduramžių paveldą, visą šį savaitgalį vyks tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios istorijos dienos“.

giedrė miLkeviČiŪtė

Unikaliame gamtos kam-pelyje Kernavės kultūriniame rezervate, kuriame šiuo me-tu įteisinta �8 archeologijos, istorijos ir kultūros verty-bių, įsikūrė ištisas įdomybių miestelis - atkurta akmens amžiaus, pagoniškos valsty-bės ir ankstyvųjų viduramžių (XIII-XIV a.) atmosfera. čia iki sekmadienio vėlumos apsi-lankiusieji galės susipažinti su senąja heraldika, amatais,

skydų dekoravimu, juvelyrika. Karžygiai išmėgins jėgas riterių turnyruose. O svarbiausia - pa-jusime, kas mes buvome ir kas esame.

Pasak Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato skyriaus vedėjo Jono Vitkūno, UNESCO pasaulinio paveldo objekto iš-skirtinė istorinė vertė į festivalį patraukė ir svečius iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokieti-jos, Vengrijos, kurie įsijungė į šventinį šurmulį ir įneš į jį naujų spalvų. Miestelio aikštėje vyks viduramžių teismai, įvairūs žai-dimai ir, žinoma, riterių kovos, vyks legendinių mūsų žirgų žemaitukų parodomoji progra-ma, šaudymo iš lankų varžybos. čia sutiksite klajojančius mu-zikantus, iš svetur atvykusius pirklius, smalsuolius linksmins populiarūs Lietuvos ansam-bliai „Žalvarinis“, „Marga muzi-ka“, svečių iš Latvijos ansamblis „Auli“ ir kt. „Tiems, kuriems svar-bios mūsų tautos ištakos, ku-rie nori „gyvai“ sugrįžti į mūsų tolimą praeitį, pajusti kaimyni-nių kultūrų sąveiką, ryšius tarp praeities ir dabarties, tikrai ras ką Kernavėje veikti“, - įsitikinęs J.Vitkūnas.

Atgimė senoji Lietuvos sostinė

KernavėIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

6

cmykcmyk6

J ei erdvų šiauliečių Almos ir Remigijaus Javtokų butą

užtvindo orkaitėje čirškinamų kiaulienos šonkauliukų aromatas, kaimynai žino - į svečius pas tėvus atvyks Vilniuje šaknis įleidę Artūras ir Robertas su šeimomis.

Sidas akSomaitiS

Prieskoniais ir daržovėmis pagardintą firminį patiekalą A.Javtokienė skuba gaminti ir su-siruošusi aplankyti savo atžalas. Kad lauktuvės iš Šiaulių neleistų pamiršti namų ir motinos meile kvepiančio maisto.

Kiaulienos šonkauliukus pagardina daržovėmis

„Kiaulienos šonkauliukus perku tik lietuviškus, - sako A.Javtokienė. - Pasiruošiu visus prieskonius, juos sumaišau su majonezu ir garstyčiomis, įbe-riu smulkintų česnakų skiltelių ir šiuo mišiniu gerai įtrinu nuplau-tus šonkauliukus. Supjaustau juos gabaliukais ir apie parą pa-laikau šaldytuve - kad prieskoniai gerai įsigertų į mėsą“.

Kitą dieną kiaulienos šon-kauliukus jau galima šauti į or-kaitę. Į kepimo formą pirmiau-siai sudedamas daržovių pa-grindas: smulkinti svogūnų laiš-kai, krapai, morkų ir pomidorų griežinėliai. Ant šio pagrindo A.Javtokienė išdėlioja supjaus-tytus šonkauliukus ir 200 laips-nių temperatūroje kepa apie �,5 val. Iš orkaitės sklindantis

aromatas švelniai kutena nosis namiškiams, Javtokų auginti-niui katinui Ciceronui, sklinda į laiptinę. Visiems pranešdamas apie artėjantį tėvų ir jų atžalų susitikimą.

Iškepę šonkauliukai patiekia-mi su raugintais troškintais ko-pūstais ir virtomis bulvėmis. Fir-minį mamos patiekalą Artūras ir Robertas valgo net pirštus apsi-laižydami. Skanu ir Roberto žmo-nai Vilmai su dvejų metų Simu ir ketverių Greta, ir Artūro žmonai Akvilei su šešerių Amelija ir ke-tverių Arminu.

„Žinodama, kad jiems pa-tinka šis patiekalas, visuomet stengiuosi juo palepinti, - šyp-sosi A.Javtokienė. - Labai skaniai gamina ir abi marčios. Kiekviena šeimininkė, gamindama patie-kalą pagal tą patį receptą, išgaus vis kitokį skonį. Todėl ir tie patys šonkauliukai skirtingose virtuvė-se bus vis kitokie“.

Kulinarinius genus paveldėjo iš motinos

Remigijus Javtokas su žmona virtuvėje nekonkuruoja. Vyras ge-riau padės A.Javtokienei nuskusti bulves, paruošti kitas daržoves, tačiau malonumą kurti kulinarinį stebuklą suteiks jai pačiai.

„Artimieji ir svečiai sako, kad moku gaminti, - komplimen-tus A.Javtokienė girdi dažnai. - Maistą gaminti man ir įdomu, ir malonu. Domiuosi receptais, perku žurnalus, gamindama

mėgstu improvizuoti. Augau su dviem broliais, mama sunkiai dirbo, todėl maistą gaminti pra-dėjau nuo mažų dienų. Pomėgį ruošti valgį, ko gero, paveldėjau iš savo mamos. Neseniai mama viešėjo pas mane, tai jai ir pasa-kiau, kad labai subtilius genus paveldėjau - virtuvėje kuistis vi-są laiką“.

A.Javtokienės motinai Kons-tancijai - 84-eri. Provaikaičius sū-puojanti moteris negali gyventi be krepšinio, o R.Javtoko varžy-bų statistiką žino geriau už pačią A.Javtokienę, visą gyvenimą taip pat atidavusią krepšiniui.

Su gardžiomis lauktuvėmis vykdama pas sūnus A.Javtokienė nesibaimina, kad nuo jos lauktu-vių atžalos užsiaugins pilvukus.

Gamindama šiaulietė nenaudoja jokių pusgaminių, viską ruošia pati.

Abu Javtokų sūnūs su šei-momis tėvų namuose Šiauliuose pastaruoju metu apsilanko reto-kai - kur kas dažniau jie priima tėvus savo namuose Vilniuje.

„Vaikų šeimos nemažos, todėl mums apsilankyti pas juos pa-prasčiau, - pasakoja A.Javtokienė. - Visuomet kartu sutinkame Ka-lėdas, kitas didžiąsias šventes. Vilniuje verslu užsiimantį Artū-rą aplankyti iki šiol galėdavome dažniau nei Ispanijoje rungtynia-vusį Robertą. Džiugu, kad dabar, kai Robertas vietoj legionieriaus duonos Ispanijoje priėmė Kauno „Žalgirio“ pasiūlymą, mūsų susiti-kimai taps dar dažnesni“.

maistasj/b savitarna

kepti persikai su ČIobRELIAIs IR RoZmARInU

Jums reikės (1 porcijai):

1 persiko,skysto medaus,šaukšto ledų,čiobrelių ir rozmarino.

Persiką perpjaukite perpus, išimkite kauliuką ir puseles vieną šalia kitos pa-dėkite ant aliuminio folijos, ant viršaus uždėkite kelis čiobrelių lapelius ir roz-marino spygliukus, užpilkite šiek tiek medaus. Suvyniokite ir apie 5 min. pa-kepkite ant grotelių. Ryšulėlį išvynioki-te tik prie stalo. Ant persiko užkrėskite šaukštą ledų.

●

●

●

●

KREmAs sU AVIETėmIsJums reikės (4 porcijoms):

250 g aviečių,500 g riebios varškės,150 g riebaus jogurto,2 šaukštų cukraus,1 pakelio vanilinio cukraus,2 šaukštų šokolado drožlių,citrininės melisos lapelių.Sumaišykite varškę ir jogurtą, pagal

skonį pasaldinkite. 3/4 uogų pertrinki-te per sietelį, tyrelę išsukite su vaniliniu cukrumi ir įmaišykite į varškę. Sukrės-kite į indelius, ant viršaus užberkite li-kusias uogas, apibarstykite šokolado drožlėmis ir papuoškite melisos lape-liais.

●

●

●

●

●

●

●

UoGŲ PUTėsIAIJums reikės (4 porcijoms):

300 g įvairių uogų (tinka ir šaldytos),4 šaukštelių želatinos,150 g plaktos grietinėlės,5 šaukštų cukraus pudros,100 g riebios grietinės,vanilės esencijos.

Uogas sutrinkite su cukraus pudra. Užmerkite želatiną, išplakite grietinė-lę. Uogų košę sumaišykite su grietine ir plakta grietinėle, įlašinkite 3 lašus vanilės esencijos. Pakaitinkite želatiną ir įmaišy-kite į uogų masę. Putėsius supilstykite į formeles ir mažiausiai 2 valandas palai-kykite šaldytuve. Papuoškite pagal skonį uogomis.

●

●

●

●

●

●

Parengė MiLda KunsKaiTĖ

Pasakiški vasaros desertai atgaivins karštą dieną

Firminis

a.JaVtOKIENėS patiekalas kvepia meile sūnums

giedriaus Baranausko nuotr.

Alma Javtokienė sūnums ir marčioms pagamina ką nors gardaus

Kiaulienos šonkauliukai - gardžiausias šeimos patiekalas

Artūras ir Akvilė Robertas ir Vilma

reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

Iš bet kokių vaisių galima pasigaminti gaivaus deserto

cmyk

7

cmyk

sode

cmyk

�

cmyk

Artėjant Lietuvoje vyksiančiam

Europos krepšinio čempionatui, „Sporto žmonės“ pradeda straipsnių ciklą apie mūsų rinktinės pasirodymų šiose varžybose istoriją. Pirmieji žingsniai buvo auksiniai. 1937 m. debiutantai lietuviai laimėjo čempionatą, o 1939 m. apgynė titulą. Krepšinis tapo visos tautos žaidimu ir toks išliko iki šiol.

Mokytojai iš jaVPirmosios krepšinio rung-

tynės Lietuvoje buvo sužaistos 1922 m. balandžio 23 d. Užteko 15-os metų, kad ši sporto šaka šalyje iš niekam nežinomos tap-tų pačia svarbiausia. Didžiausi nuopelnai dėl tokio šuolio tenka JAV gyvenusiems mūsų tautie-čiams. Žaisti krepšinį lietuvius mokė garsusis lakūnas Steponas Darius, Konstantinas Savickas, Juozas Žukas, 1936 m. Berlyno olimpinių žaidynių čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas.

Vis dėlto artėjant 193� m. Europos pirmenybėms į lietu-vius niekas rimtai nežiūrėjo, ir ne be pagrindo. Mūsų rinktinė bu-vo žaidusi tik su latviais ir estais. Visos tarpvalstybinės rungtynės pralaimėtos, kai kurios - triuški-namai. 1935 m. latviai pamokė lietuvius 123:10. Tais metais kai-mynai tapo Europos čempionais. 193� m. latviams nusileista jau padoriu skirtumu - 29:41.

Na ir debiutaNtaiPaskui lietuviai įmaišė į savo

kortų malką porą beveik neat-remiamų kozirių. Iš JAV atvyko Feliksas Kriaučiūnas ir Pranas Talzūnas. Pirmasis treniravo rinktinę ir buvo pagrindinis žai-dimo dirigentas. Vidurio puolė-jas P.Talzūnas tapo svarbiausiu puolimo ginklu. Rinktinė ren-gėsi čempionatui Kauno kūno kultūros rūmų salėje ir gydytojo Antano Jurgelionio sodyboje Vil-kaviškio apskrityje. Valstybė pri-

sidėjo tuo, kad nupirko sportinę aprangą.

Į Rygoje vykusį Europos čem-pionatą rinktinė išvyko tyliai, bet jau pirmąją varžybų dieną su-kūrė sensaciją. Rezultatu 22:20 pavyko įveikti favoritus italus. Po to debiutantai A grupėje įveikė estus ir egiptiečius, o pusfinalyje - lenkus. Gegužės � d. finale vėl laukė italai. Po dramatiškos ko-vos lietuviai nugalėjo 24:23. Pa-skutinę rungtynių minutę italas metė tris baudos metimus, bet visus tris kartus nepataikė.

P.Talzūnas finale pelnė dau-giau nei pusę komandos taškų - 14. Iš viso per penkis mačus surinkęs 69 tšk., jis tapo rezul-tatyviausiu pirmenybių krep-šininku. Kartu su P.Talzūnu į simbolinį čempionato penketą pateko F.Kriaučiūnas. Netikėta sėkmė sukėlė Lietuvoje džiaugs-mo bangą. Krepšininkai į Kau-ną grįžo traukiniu ir visur buvo pasitinkami kaip didvyriai. Į Kū-no kultūros rūmus jie įnešti ant rankų. Komandos nariams buvo įteikti valstybiniai apdovanoji-mai. Iki Marijono Mikutavičiaus dainos „Trys milijonai“ dar buvo toli, tačiau tai, kas įvyko Rygoje, puikiai atspindi žodžiai: „Mes per vieną naktį dideli užaugom“. Iš entuziastų žaidimo krepšinis ta-po masine sporto šaka.

Puikioji halėTapusi Europos čempione,

Lietuva gavo teisę organizuoti 1939 m. pirmenybes. Į tai žiūrėta rimtai. Buvo sudarytas pasiren-gimo komitetas, jo nariais tapo ir prezidentas Antanas Smetona, ir ministras pirmininkas Jonas Černius.

Kad čempionatas įvyktų, rei-kėjo turėti kur žaisti. Lietuvoje tinkamų salių nebuvo, bet pro-blema išspręsta žaibiškai (bent jau lyginant su dabartiniais tem-pais). 1938 m. lapkričio 22 d. patvirtintas Kauno sporto halės projektas, kurį sukūrė Anatoli-jus Rozenbliumas. Gruodžio 5 d. prasidėjo statybos, o 1939 m. gegužės 15 d. arenoje jau su-rengtos pirmosios treniruotės. Kaip tik laiku. Čempionatas Kau-ne vyko gegužės 21-28 d. Are-nos statybos kainavo 400 tūkst. litų. „Sporto halė Kaune yra vie-nintelė tokia puiki Europoje“, - pareiškė Lietuvoje viešėjęs Tarp-tautinės krepšinio federacijos (FIBA) generalinis sekretorius Vil-jamas Džonsas (William Jones).

DiDysis gelbėtojasLietuvos rinktinė turnyrui

vėl ruošėsi Kūno kultūros rūmų salėje, o gyveno pensione Aukš-tojoje Panemunėje. Komando-je nebuvo P.Talzūno, tačiau jį pakeitė dar didesnė žvaigždė - P.Lubinas. Dvimetrinis vidurio puolėjas tuo metu atrodė gi-gantas ir Europos krepšininkams kėlė siaubą. JAV lietuvių skai-čius dar padidėjo. Be P.Lubino ir F.Kriaučiūno, į Lietuvą atvyko Mykolas Ruzgys, Jurgis Jurgėla ir Vytautas Budriūnas. Šeimininkai buvo čempionato favoritai, bet tai reikėjo įrodyti aikštelėje.

Per pirmenybių atidarymą į Sporto halę susigrūdo 11 tūkst. žiūrovų, nors bilietai nebuvo pi-gūs (2,5-5 litai sėdimosios vietos ir 1,5-2 litai - stovimosios). Tur-nyrą aprašė 65 žurnalistai, dirbo 20 fotografų. Jau pirmąją čem-pionato dieną laukė sunkiausias išbandymas. Lietuviai susitiko su latviais. Antroje rungtynių pusė-je šeimininkai atsiliko 21:2�, bet sugebėjo išsigelbėti. Paskutinė-mis sekundėmis P.Lubinas patai-sė komandos draugo metimą ir Lietuva laimėjo 3�:36.

LaikroDžiai - čemPionams

Kitos rungtynės buvo daug lengvesnės. Mače su Suomi-ja pasiektas taškų skirtumas (112:9) iki šiol yra rekordinis. Lietuviai tapo čempionais ir iš A.Smetonos rankų atsiėmė pa-grindinį prizą - sidabrinę krai-čio skrynelę. Medaliai tuo metu dar nebūdavo įteikiami. Vietoj jų krepšininkai gavo laikro-džius. P.Lubinas čempionate buvo trečias pagal rezultatyvu-mą (96 tšk.), M.Ruzgys - penktas (�� tšk.). Nepasitenkinimą dėl P.Lubino žaidimo reiškę latviai buvo paguosti. Jie pripažinti Eu-ropos čempionais tarp aukštaū-gių neturinčių komandų.

Deja, pergalių serijos Euro-pos čempionatuose nepavyko pratęsti. Dėl Antrojo pasaulinio karo turnyrai nevyko iki 1946 m., o Lietuvą sovietinė okupacija apskritai išbraukė iš krepšinio že-mėlapio. Mūsų šalies krepšininkai sėkmingai atstovavo SSRS rinkti-nei, bet nacionalinės komandos sugrįžimo į Europos pirmenybes prisiėjo laukti iki 1995 m.

Parengė Arūnas ABROMAITIS

1937 m.1. Lietuva 2. Italija 3. Prancūzija 4. Lenkija 5. Estija 6. Latvija 7. Čekoslovakija 8. Egiptas

1939 m.1. Lietuva 2. Latvija 3. Lenkija 4. Prancūzija 5. Estija 6. Italija 7. Vengrija 8. Suomija

Galutinė rikiuotė

1937 m.Artūras Andrulis, Leonas Baltrū-nas, Česlovas Daukša, Leopol-das Kepalas, Feliksas Kriaučiū-nas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stasys Šačkus, Pranas Talzūnas, Juozas Žukas. Treneris - F.Kriaučiūnas.

1939 m.A.Andrulis, L.Baltrūnas, Vytau-tas Budriūnas, Jurgis Jurgėla, F.Kriaučiūnas, Vytautas Leščins-kas, Pranas Lubinas, P.Mažeika, E.Nikolskis, Vytautas Norkus, L.Petrauskas, Z.Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Mindaugas Šliūpas. Treneris - P.Lubinas.

komandų sudėtys

1937 m.A grupėLietuva - Italija 22:20; Lietuva - Estija 20:15; Lietuva - Egiptas 21:7.PusfinalisLietuva - Lenkija 31:25.FinalasLietuva - Italija 24:23.

1939 m.Lietuva - Latvija 37:36; Lietuva - Estija 33:14; Lietuva - Lenkija 46:18; Lietuva - Prancūzija 48:18; Lietuva - Vengrija 79:15; Lietuva - Suomija 112:9; Lietuva - Italija 41:27.

lietuvių rezultatai

iš nežinios į viršūnę -

1937 ir 1939 Metai

Dvimetrinis Pranas Lubinas kėlė baimę visiems Lietuvos rinktinės varžovams

Lietuvos sporto muziejaus nuotr., Viktoro Purio reprodukcija

Lietuva Europos krepšinio čempionatuose

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 52 (118)2011 m. liepos 9 d., šeštadienis

iki 2011 m. europos krepšinio čempionato liko

53dienos

8

cmykcmyk

8

cmy

Čekė Petra Kvitova šiemet

tarsi meteoras įsiveržė į teniso elitą. 21 metų sportininkė prieš savaitę triumfavo prestižiniame Vimbldono turnyre Londone. Tai buvo pirmasis jos finalas „Didžiojo kirčio“ varžybose. Čekija šios pergalės laukė trylika metų. Paskutinį kartą laimėti Vimbldoną čekei - Janai Novotnai - pavyko 1998 m.

Pastūmėjo tėvas

P.Kvitovos šeimoje tenisas nėra siejamas vien tik su Vimbl-dono čempione. Ir Petros tėvas, ir abu broliai užsiima šiuo spor-tu, tik neprofesionaliai. Tėvas Iržis Kvita (Jiri Kvita) ir supažin-dino dukterį su tenisu. Fulneko mieste, kuriame gyveno šiandie-ninė Vimbldono čempionė, buvo keturi teniso aikštynai. Mokyklos laikais P.Kvitova tenisą žaisdavo tik po 1-1,5 val. per dieną, po pa-mokų. Iki 16 metų mergina tre-niravosi savo gimtajame mieste, jos treneris buvo tėtis.

P.Kvitova žaisdama su savo šeimos nariais nemanė, kad ka-da nors taps profesionalia teniso

žaidėja. Tačiau paskatinta tėvų mergina persikėlė į Prostejovą. Ten ji pradėjo treniruotis klube, kuriame žaidimo paslapčių mo-kėsi ir kiti du garsūs šalies teni-sininkai - Tomašas Berdychas ir Liucija Šafarova (Lucie Safarova). 2006 m. Petra pradėjo profesio-nalės karjerą.

tokia kaip VisiNaujoji teniso čempio-

nė niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Ji kaip ir daugu-ma jaunų žmonių mėgsta lais-valaikį leisti kino teatruose su draugų kompanija. Jei reikėtų pasirinkti filmą, čekė pirmeny-bę teiktų komedijoms, o viena mėgstamiausių jos aktorių - ža-vingoji Džulija Roberts (Julia Roberts).

Nuotaikai praskaidrinti teni-sininkei puikiai tinka popmuzi-ka. Jos fonotekoje pirmąją vie-tą užima grupė „U2“. P.Kvitovos mėgstamiausi patiekalai kvepia Italija. Tai - pica ir makaronai. Mėgstamiausias jos gėrimas irgi labai paprastas - obuolių sultys. Tenisininkė, daug keliaujanti po pasaulį, moka tris kalbas - če-kų, rusų ir anglų. Didžiąją savo gyvenimo dalį skirianti tenisui, čekė domisi ir kitomis sporto ša-komis. Ji neabejinga krepšiniui ir tinkliniui.

vizitinė kortelėAugant merginos idealas

tenise buvo tautietė Martina Navratilova, nes ji, kaip ir pati Petra, tenisą žaidžia kaire ranka. Nenuostabu, kad žmogus, ku-

riuo čekė labiausiai žavisi, taip pat atstovauja jos mėgstamam sportui - tai šveicaras Rodžeris Federeris (Rodžer Federer). Teni-so pasaulyje P.Kvitova turi savo „vizitinę kortelę“ - greitą pada-vimą kaire ranka. Bet tai ne vie-nintelis jos ginklas. Čekė žinoma ir dėl savo stipraus smūgio iš dešinės.

P.Kvitova tapo ketvirtąja kairiaranke, laimėjusia „Didžio-jo kirčio“ turnyrą. Tai buvo pa-siekusios tik M.Navratilova, bri-tė Ana Džons (Ana Jones) bei serbė Monika Seleš. P.Kvitova yra šeštoji tenisininkė Čekijos istorijoje, patekusi į pasaulio geriausiųjų dešimtuką. Iki jos šiame dešimtuke buvo tik Ha-na Mandlikova, M.Navratilova, Helena Sukova, Jana Novotna bei Nikolė Vaidisova. P.Kvitovos gyvenime viskas vyksta labai greitai. Praėjusiais metais čekė pasaulio reitinge buvo tik 62-a, šiandien ji jau septintoji pasau-lio raketė.

Parengė Aistė LABINAITĖ

Naujoji teniso karalienė -

petra kVitoVaPetra Kvitova

Gimimo vieta: Bilovecas, Čekoslovakija.

Ūgis: 183 cm.

Svoris: 70 kg.

Stiprioji ranka: kairė.

Vieta reitinge: 7-oji.

Pinigai: per karjerą uždirbo 4 356 264 JAV dolerius.

•

•

•

•

•

•

dosjė

2008 m. gegužę laimėjo pirmąjį savo „Di-džiojo kirčio“ mačą prieš japonę Akiko Mo-rigami atviro Prancūzijos čempionato pir-majame ture. Tais pačiais metais P.Kvitova nugalėjo buvusią reitingo lyderę amerikietę Vynes Viljams (Venus Williams).

2009 m. sausį laimėjo pirmąjį Moterų teni-so asociacijos (WTA) turnyrą Australijoje.

•

•

2009 m. rugsėjį pasiekė atviro JAV čem-pionato ketvirtąjį ratą, jame nusileido belgei Janinai Vikmajer (Yanina Wick-mayer).

2010 m. P.Kvitova išrinkta WTA metų nau-joke. Liepos mėnesį čekė pasiekė Vimbldo-no pusfinalį, tačiau neįveikė Serenos Viliams (Serena Williams).

•

•

2011 m. sausį atviro Australijos čempionato ke-tvirtfinalyje pralaimėjo rusei Verai Zvonariovai.

2011 m. birželį atviro Prancūzijos čempio-nato ketvirtajame rate pralaimėjo būsimai čempionei kinei Na Li.

2011 m. liepą Vimbldono finale 6:3, 6:4 nugalėjo rusę Mariją Šarapovą.

•

•

•

Kelias į viršūnę

Pirmą kartą patekusi į „Didžiojo kirčio“ turnyro finalą, Petra Kvitova iš karto tapo čempione

EPA-Eltos nuotr.

2 sporto žmonės

9

cmyk

2008-ųjų liepą verslininko Vladimiro Romanovo kvietimu į Lietuvą atvykęs Ž.Koseiras su „Kauno“ ekipa iškovojo įspūdin-gą pergalę antrajame Čempionų lygos atrankos varžybų etape. Kauniečiai po dvejų rungtynių (0:0 ir 2:1) iš varžybų eliminavo Glazgo „Rangers“ komandą. Tie-sa, portugalui dar didesnio ste-buklo sukurti nepavyko - jo va-dovaujamas „Kaunas“ nepateko nei į Čempionų lygos, nei į Eu-ropos lygos turnyrų grupių eta-pus, o Lietuvoje buvo priverstas pripažinti Panevėžio „Ekrano“ pranašumą. Panašiai susiklos-tė ir Ž.Koseiro karjera Lietuvos rinktinėje. 2008 metų rugpjūtį paskirtas vyriausiuoju rinkti-nės treneriu 48-erių portugalas atrankos į 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą varžybose startavo įspūdingomis perga-lėmis: išvykoje prieš Rumuniją (3:0) ir namie prieš Austriją (2:0). Po keturių mačų savo sąskaitoje Lietuvos rinktinė turėjo 9 taškus. Tačiau per likusius 6 susitikimus lietuviai surinko vos tris taškus. Juodžiausia to meto istorijos dė-me tapo Lietuvos rinktinės pra-laimėjimas išvykoje kukliai Fare-rų salų rinktinei (1:2). Pasibaigus atrankos varžybų etapui Lietu-vos futbolo federacijos vadovai nusprendė nebepratęsti sutar-ties su Ž.Koseiru.

2009-2010 metais portuga-las trenerio karjerą tęsė Turkijos „Gaziantepspor“ klube, galiau-

siai buvo priverstas sugrįžti į Portugaliją, kur darbavosi Lisa-bonos „Sporting“ klube. Šių me-tų pradžioje jis laikinai perėmė „Sporting“ vyriausiojo trenerio pareigas. Jo vadovaujama ko-manda Portugalijos pirmenybes baigė užėmę trečią vietą.

Su po pirmojo rato 8-ą vietą Rusijos aukščiausiojoje lygoje užimančiu „Lokomotiv“ klubu Ž.Koseiro sudarė dvejų metų sutartį. Nuo birželio pradžios komanda žaidė be trenerio, o paskutinėse pirmojo pirmeny-bių rato rungtynėse pralaimėjo tris principines dvikovas - 0:2 su „Spartak“, 1:3 su CSKA, ir 1:4 su „Dinamo“.

Nors Ž.Koseiro pavardė nė karto nebuvo paminėta galimų komandos strategų sąrašuo-se, bet pats bendraudamas su Rusijos žiniasklaida portugalas teigė, kad sulaukęs pasiūlymo ilgai nedvejojo: „Turiu pasaky-ti, kad „Lokomotiv“ pasiūlymas mane iš pradžių nustebino. Bet jau po pirmo susitikimo su klu-bo vadovais supratau, kad kal-bama apie rimtą projektą, kuris gali būti ne tik labai sėkmingas, bet ir įdomus. Manau, kad arti-miausiu metu mes galime su-grįžti į pergales. Pirmiausia rei-kės suformuoti tikrą komandą, bendraminčių kolektyvą. Kal-bama ne tik apie futbolininkus, o apie visus klubo darbuotojus - nuo prezidento iki komandos sirgalių“.

ieškos Pergalių recepto

- Kaip į šią naujieną reagavo jūsų artimieji?

- Mano šeima žino, kad turi būti visada pasiruošusi bet ko-kioms permainoms. Jie ir toliau liks Portugalijoje, o į Maskvą iš Portugalijos atvyks mano padė-jėjai, su kuriais aš dirbu ne vie-nus metus. Iš tiesų visi yra labai patenkinti tokia įvykių eiga, visi supranta, kad „Loko“ - didelis klubas.

- Ar teko anksčiau stebėti Ru-sijos čempionato rungtynes?

- Vadovaudamas Lietuvos rinktinei turėjau susipažinti ir su Rusijos čempionatu, nes keli mano auklėtiniai žaidė Rusijos klubuose. Aišku, tuo metu mano žinios nebuvo tokios išsamios kaip dabar. Artimiausiu metu tikiuosi nuodugniai susipažinti

su „Lokomotiv“ klubu - jo isto-rija, kultūra, tradicijomis. Kaip komanda žaidžia, aš jau mačiau, bet noriu perprasti ir gilesnius jos istorijos klodus.

- Nuo ko pradėsite darbus?- Pirmiausia pamėginsiu

įdiegti futbolininkams, kad jie turi didžiuotis, jog žaidžia tokio-je komandoje kaip „Lokomotiv“. Sieksime kiekviename mače kovoti dėl pergalių. Taip pat no-riu, kad mano komanda žaistų akiai patrauklų futbolą. Reikia paprasčiausiai įmušti daugiau įvarčių nei varžovai, tada bus ir pergalės.

Griaus kalbos barjerą

- Ar nekliudys kalbos barje-ras?

- Mano gimtoji kalba - por-tugalų, galiu laisvai susikalbėti ir angliškai. Esu gana imlus nau-joms kalboms, be to, su tokio-mis problemomis jau teko ne kartą susidurti. Mokysiuosi rusų kalbos, manau, kad laikui bė-gant galėsiu bendrauti ir su vie-tos žaidėjais.

- Ar jau kalbėjotės su „Loko“ vadovais apie būsimus futboli-ninkų pirkimus?

- Iš pradžių norėčiau susipa-žinti su tais futbolininkais, kurie šiuo metu yra komandoje. Prasi-dėjus treniruotėms bus lengviau atsakyti į klausimą, ko mums iš tiesų trūksta. Nenoriu, kad būtų urmu perkami žaidėjai. Svarbu tinkamai atsirinkti tik pačius ge-riausius variantus.

- Ar jums svarbu, kad ko-mandoje žaistų kuo daugiau futbolininkų iš Portugalijos?

- Ne, man tai neturi jokios reikšmės. Be abejo, su portuga-lais ar brazilais man būtų len-gviau bendrauti, o tai svarbu, nes aš labai vertinu galimybę su futbolininkais kalbėtis as-meniškai. Bet apskritai futboli-ninko tautybė neturi reikšmės - kalbėsiuosi su visais, be jokių išlygų.

uNiVersalus futbolo žmogus

- Kokį savo trenerio karjeros etapą labiausiai vertinate?

- Žinote, man teko laimė su-sipažinti su įvairiausiais futbolo

aspektais. Aš ir pats žaidžiau, dirbau jaunimo ir vyrų koman-dose, treniravau klubus ir rink-tines, buvau Portugalijos fut-bolininkų sąjungos prezidentu, ragavau ir sporto direktoriaus duonos. Esu sukaupęs dide-lę duomenų bazę, turiu sufor-mavęs savitą požiūrį į futbolą. Manau, kad „Lokomotiv“ klube turėsiu galimybę įgyvendinti savo filosofiją. Todėl galiu drą-siai teigti, kad perėjimas į „Lo-ko“ - tai žingsnis ant aukštesnio karjeros laiptelio.

- Jūs esate vieno labai gar-saus futbolo trenerio iš Portuga-lijos bendravardis. Ar nejaučiate dėl to padidinto spaudimo?

- Ne. Aš esu vyresnis, turiu daugiau patirties nei tas žmo-gus, apie kurį jūs kalbate. Žozė - tai viso labo tik vardas, o ne trenerio profesijos sinonimas. Nenoriu jokių palyginimų ir esu pasirengęs dirbti vadovaudama-sis tik savo žiniomis ir sugebė-jimais.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

ž.koseiras: „žozė - tai tik varDas, o ne Profesija“

Maskvos „Lokomotiv“ vyriausiojo trenerio postą užėmęs Žozė Koseiras prieš kelerius metus mėgino sustyguoti ir Lietuvos rinktinės bei „FBK Kauno“ žaidimą

Edgaras ČEsnausKis,„Rostov“ ir Lietuvos rinktinės saugas

Manau, kad Ž.Koseiras yra ge-ras treneris ir tikiu, kad jis gali sėkmingai darbuotis „Loko-motiv“ klube. Nenoriu kalbėti apie jo darbo metodiką, nes tai būtų nekorektiška. Galiu tik patvirtinti, kad tai yra so-lidus, kvalifikuotas strategas, puikiai suprantantis, kaip rei-kia žaisti futbolą. Neabejoju, kad jis tikrai padės „Lokomo-tiv“ ekipai.

Komentaras

Buvęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės ir Kauno „FBK Kaunas“ klubo vyriausiasis treneris Žozė Koseiras (Jose Couceiro) sulaukė dar

vienos progos pademonstruoti trenerio sugebėjimus. Futbolo specialistas iš Portugalijos sulaukė Rusijos aukščiausiojoje lygoje žaidžiančio Maskvos „Lokomotiv“ klubo vadovybės pasiūlymo užimti vyriausiojo trenerio postą. Lietuvos futbolo mėgėjams neblogai pažįstamas specialistas į Maskvą pasikvietė ir futbolininko karjerą nesėkmingai atgaivinti mėginusį Edgarą Jankauską. Nuo sezono pradžios pirmoje Rusijos lygoje žaidusio Voronežo „Fakel“ klubo garbę gynęs 36 metų E.Jankauskas „Lokomotiv“ ekipoje eis trenerio-vertėjo pareigas.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

3sporto žmonės

2 0 1 1 l i e p o s 9 sportožmonės

cmyk

9

cmyk

8

cmy

Čekė Petra Kvitova šiemet

tarsi meteoras įsiveržė į teniso elitą. 21 metų sportininkė prieš savaitę triumfavo prestižiniame Vimbldono turnyre Londone. Tai buvo pirmasis jos finalas „Didžiojo kirčio“ varžybose. Čekija šios pergalės laukė trylika metų. Paskutinį kartą laimėti Vimbldoną čekei - Janai Novotnai - pavyko 1998 m.

Pastūmėjo tėvas

P.Kvitovos šeimoje tenisas nėra siejamas vien tik su Vimbl-dono čempione. Ir Petros tėvas, ir abu broliai užsiima šiuo spor-tu, tik neprofesionaliai. Tėvas Iržis Kvita (Jiri Kvita) ir supažin-dino dukterį su tenisu. Fulneko mieste, kuriame gyveno šiandie-ninė Vimbldono čempionė, buvo keturi teniso aikštynai. Mokyklos laikais P.Kvitova tenisą žaisdavo tik po 1-1,5 val. per dieną, po pa-mokų. Iki 16 metų mergina tre-niravosi savo gimtajame mieste, jos treneris buvo tėtis.

P.Kvitova žaisdama su savo šeimos nariais nemanė, kad ka-da nors taps profesionalia teniso

žaidėja. Tačiau paskatinta tėvų mergina persikėlė į Prostejovą. Ten ji pradėjo treniruotis klube, kuriame žaidimo paslapčių mo-kėsi ir kiti du garsūs šalies teni-sininkai - Tomašas Berdychas ir Liucija Šafarova (Lucie Safarova). 2006 m. Petra pradėjo profesio-nalės karjerą.

tokia kaip VisiNaujoji teniso čempio-

nė niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Ji kaip ir daugu-ma jaunų žmonių mėgsta lais-valaikį leisti kino teatruose su draugų kompanija. Jei reikėtų pasirinkti filmą, čekė pirmeny-bę teiktų komedijoms, o viena mėgstamiausių jos aktorių - ža-vingoji Džulija Roberts (Julia Roberts).

Nuotaikai praskaidrinti teni-sininkei puikiai tinka popmuzi-ka. Jos fonotekoje pirmąją vie-tą užima grupė „U2“. P.Kvitovos mėgstamiausi patiekalai kvepia Italija. Tai - pica ir makaronai. Mėgstamiausias jos gėrimas irgi labai paprastas - obuolių sultys. Tenisininkė, daug keliaujanti po pasaulį, moka tris kalbas - če-kų, rusų ir anglų. Didžiąją savo gyvenimo dalį skirianti tenisui, čekė domisi ir kitomis sporto ša-komis. Ji neabejinga krepšiniui ir tinkliniui.

vizitinė kortelėAugant merginos idealas

tenise buvo tautietė Martina Navratilova, nes ji, kaip ir pati Petra, tenisą žaidžia kaire ranka. Nenuostabu, kad žmogus, ku-

riuo čekė labiausiai žavisi, taip pat atstovauja jos mėgstamam sportui - tai šveicaras Rodžeris Federeris (Rodžer Federer). Teni-so pasaulyje P.Kvitova turi savo „vizitinę kortelę“ - greitą pada-vimą kaire ranka. Bet tai ne vie-nintelis jos ginklas. Čekė žinoma ir dėl savo stipraus smūgio iš dešinės.

P.Kvitova tapo ketvirtąja kairiaranke, laimėjusia „Didžio-jo kirčio“ turnyrą. Tai buvo pa-siekusios tik M.Navratilova, bri-tė Ana Džons (Ana Jones) bei serbė Monika Seleš. P.Kvitova yra šeštoji tenisininkė Čekijos istorijoje, patekusi į pasaulio geriausiųjų dešimtuką. Iki jos šiame dešimtuke buvo tik Ha-na Mandlikova, M.Navratilova, Helena Sukova, Jana Novotna bei Nikolė Vaidisova. P.Kvitovos gyvenime viskas vyksta labai greitai. Praėjusiais metais čekė pasaulio reitinge buvo tik 62-a, šiandien ji jau septintoji pasau-lio raketė.

Parengė Aistė LABINAITĖ

Naujoji teniso karalienė -

petra kVitoVaPetra Kvitova

Gimimo vieta: Bilovecas, Čekoslovakija.

Ūgis: 183 cm.

Svoris: 70 kg.

Stiprioji ranka: kairė.

Vieta reitinge: 7-oji.

Pinigai: per karjerą uždirbo 4 356 264 JAV dolerius.

•

•

•

•

•

•

dosjė

2008 m. gegužę laimėjo pirmąjį savo „Di-džiojo kirčio“ mačą prieš japonę Akiko Mo-rigami atviro Prancūzijos čempionato pir-majame ture. Tais pačiais metais P.Kvitova nugalėjo buvusią reitingo lyderę amerikietę Vynes Viljams (Venus Williams).

2009 m. sausį laimėjo pirmąjį Moterų teni-so asociacijos (WTA) turnyrą Australijoje.

•

•

2009 m. rugsėjį pasiekė atviro JAV čem-pionato ketvirtąjį ratą, jame nusileido belgei Janinai Vikmajer (Yanina Wick-mayer).

2010 m. P.Kvitova išrinkta WTA metų nau-joke. Liepos mėnesį čekė pasiekė Vimbldo-no pusfinalį, tačiau neįveikė Serenos Viliams (Serena Williams).

•

•

2011 m. sausį atviro Australijos čempionato ke-tvirtfinalyje pralaimėjo rusei Verai Zvonariovai.

2011 m. birželį atviro Prancūzijos čempio-nato ketvirtajame rate pralaimėjo būsimai čempionei kinei Na Li.

2011 m. liepą Vimbldono finale 6:3, 6:4 nugalėjo rusę Mariją Šarapovą.

•

•

•

Kelias į viršūnę

Pirmą kartą patekusi į „Didžiojo kirčio“ turnyro finalą, Petra Kvitova iš karto tapo čempione

EPA-Eltos nuotr.

2 sporto žmonės

9

cmyk

2008-ųjų liepą verslininko Vladimiro Romanovo kvietimu į Lietuvą atvykęs Ž.Koseiras su „Kauno“ ekipa iškovojo įspūdin-gą pergalę antrajame Čempionų lygos atrankos varžybų etape. Kauniečiai po dvejų rungtynių (0:0 ir 2:1) iš varžybų eliminavo Glazgo „Rangers“ komandą. Tie-sa, portugalui dar didesnio ste-buklo sukurti nepavyko - jo va-dovaujamas „Kaunas“ nepateko nei į Čempionų lygos, nei į Eu-ropos lygos turnyrų grupių eta-pus, o Lietuvoje buvo priverstas pripažinti Panevėžio „Ekrano“ pranašumą. Panašiai susiklos-tė ir Ž.Koseiro karjera Lietuvos rinktinėje. 2008 metų rugpjūtį paskirtas vyriausiuoju rinkti-nės treneriu 48-erių portugalas atrankos į 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą varžybose startavo įspūdingomis perga-lėmis: išvykoje prieš Rumuniją (3:0) ir namie prieš Austriją (2:0). Po keturių mačų savo sąskaitoje Lietuvos rinktinė turėjo 9 taškus. Tačiau per likusius 6 susitikimus lietuviai surinko vos tris taškus. Juodžiausia to meto istorijos dė-me tapo Lietuvos rinktinės pra-laimėjimas išvykoje kukliai Fare-rų salų rinktinei (1:2). Pasibaigus atrankos varžybų etapui Lietu-vos futbolo federacijos vadovai nusprendė nebepratęsti sutar-ties su Ž.Koseiru.

2009-2010 metais portuga-las trenerio karjerą tęsė Turkijos „Gaziantepspor“ klube, galiau-

siai buvo priverstas sugrįžti į Portugaliją, kur darbavosi Lisa-bonos „Sporting“ klube. Šių me-tų pradžioje jis laikinai perėmė „Sporting“ vyriausiojo trenerio pareigas. Jo vadovaujama ko-manda Portugalijos pirmenybes baigė užėmę trečią vietą.

Su po pirmojo rato 8-ą vietą Rusijos aukščiausiojoje lygoje užimančiu „Lokomotiv“ klubu Ž.Koseiro sudarė dvejų metų sutartį. Nuo birželio pradžios komanda žaidė be trenerio, o paskutinėse pirmojo pirmeny-bių rato rungtynėse pralaimėjo tris principines dvikovas - 0:2 su „Spartak“, 1:3 su CSKA, ir 1:4 su „Dinamo“.

Nors Ž.Koseiro pavardė nė karto nebuvo paminėta galimų komandos strategų sąrašuo-se, bet pats bendraudamas su Rusijos žiniasklaida portugalas teigė, kad sulaukęs pasiūlymo ilgai nedvejojo: „Turiu pasaky-ti, kad „Lokomotiv“ pasiūlymas mane iš pradžių nustebino. Bet jau po pirmo susitikimo su klu-bo vadovais supratau, kad kal-bama apie rimtą projektą, kuris gali būti ne tik labai sėkmingas, bet ir įdomus. Manau, kad arti-miausiu metu mes galime su-grįžti į pergales. Pirmiausia rei-kės suformuoti tikrą komandą, bendraminčių kolektyvą. Kal-bama ne tik apie futbolininkus, o apie visus klubo darbuotojus - nuo prezidento iki komandos sirgalių“.

ieškos Pergalių recepto

- Kaip į šią naujieną reagavo jūsų artimieji?

- Mano šeima žino, kad turi būti visada pasiruošusi bet ko-kioms permainoms. Jie ir toliau liks Portugalijoje, o į Maskvą iš Portugalijos atvyks mano padė-jėjai, su kuriais aš dirbu ne vie-nus metus. Iš tiesų visi yra labai patenkinti tokia įvykių eiga, visi supranta, kad „Loko“ - didelis klubas.

- Ar teko anksčiau stebėti Ru-sijos čempionato rungtynes?

- Vadovaudamas Lietuvos rinktinei turėjau susipažinti ir su Rusijos čempionatu, nes keli mano auklėtiniai žaidė Rusijos klubuose. Aišku, tuo metu mano žinios nebuvo tokios išsamios kaip dabar. Artimiausiu metu tikiuosi nuodugniai susipažinti

su „Lokomotiv“ klubu - jo isto-rija, kultūra, tradicijomis. Kaip komanda žaidžia, aš jau mačiau, bet noriu perprasti ir gilesnius jos istorijos klodus.

- Nuo ko pradėsite darbus?- Pirmiausia pamėginsiu

įdiegti futbolininkams, kad jie turi didžiuotis, jog žaidžia tokio-je komandoje kaip „Lokomotiv“. Sieksime kiekviename mače kovoti dėl pergalių. Taip pat no-riu, kad mano komanda žaistų akiai patrauklų futbolą. Reikia paprasčiausiai įmušti daugiau įvarčių nei varžovai, tada bus ir pergalės.

Griaus kalbos barjerą

- Ar nekliudys kalbos barje-ras?

- Mano gimtoji kalba - por-tugalų, galiu laisvai susikalbėti ir angliškai. Esu gana imlus nau-joms kalboms, be to, su tokio-mis problemomis jau teko ne kartą susidurti. Mokysiuosi rusų kalbos, manau, kad laikui bė-gant galėsiu bendrauti ir su vie-tos žaidėjais.

- Ar jau kalbėjotės su „Loko“ vadovais apie būsimus futboli-ninkų pirkimus?

- Iš pradžių norėčiau susipa-žinti su tais futbolininkais, kurie šiuo metu yra komandoje. Prasi-dėjus treniruotėms bus lengviau atsakyti į klausimą, ko mums iš tiesų trūksta. Nenoriu, kad būtų urmu perkami žaidėjai. Svarbu tinkamai atsirinkti tik pačius ge-riausius variantus.

- Ar jums svarbu, kad ko-mandoje žaistų kuo daugiau futbolininkų iš Portugalijos?

- Ne, man tai neturi jokios reikšmės. Be abejo, su portuga-lais ar brazilais man būtų len-gviau bendrauti, o tai svarbu, nes aš labai vertinu galimybę su futbolininkais kalbėtis as-meniškai. Bet apskritai futboli-ninko tautybė neturi reikšmės - kalbėsiuosi su visais, be jokių išlygų.

uNiVersalus futbolo žmogus

- Kokį savo trenerio karjeros etapą labiausiai vertinate?

- Žinote, man teko laimė su-sipažinti su įvairiausiais futbolo

aspektais. Aš ir pats žaidžiau, dirbau jaunimo ir vyrų koman-dose, treniravau klubus ir rink-tines, buvau Portugalijos fut-bolininkų sąjungos prezidentu, ragavau ir sporto direktoriaus duonos. Esu sukaupęs dide-lę duomenų bazę, turiu sufor-mavęs savitą požiūrį į futbolą. Manau, kad „Lokomotiv“ klube turėsiu galimybę įgyvendinti savo filosofiją. Todėl galiu drą-siai teigti, kad perėjimas į „Lo-ko“ - tai žingsnis ant aukštesnio karjeros laiptelio.

- Jūs esate vieno labai gar-saus futbolo trenerio iš Portuga-lijos bendravardis. Ar nejaučiate dėl to padidinto spaudimo?

- Ne. Aš esu vyresnis, turiu daugiau patirties nei tas žmo-gus, apie kurį jūs kalbate. Žozė - tai viso labo tik vardas, o ne trenerio profesijos sinonimas. Nenoriu jokių palyginimų ir esu pasirengęs dirbti vadovaudama-sis tik savo žiniomis ir sugebė-jimais.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

ž.koseiras: „žozė - tai tik varDas, o ne Profesija“

Maskvos „Lokomotiv“ vyriausiojo trenerio postą užėmęs Žozė Koseiras prieš kelerius metus mėgino sustyguoti ir Lietuvos rinktinės bei „FBK Kauno“ žaidimą

Edgaras ČEsnausKis,„Rostov“ ir Lietuvos rinktinės saugas

Manau, kad Ž.Koseiras yra ge-ras treneris ir tikiu, kad jis gali sėkmingai darbuotis „Loko-motiv“ klube. Nenoriu kalbėti apie jo darbo metodiką, nes tai būtų nekorektiška. Galiu tik patvirtinti, kad tai yra so-lidus, kvalifikuotas strategas, puikiai suprantantis, kaip rei-kia žaisti futbolą. Neabejoju, kad jis tikrai padės „Lokomo-tiv“ ekipai.

Komentaras

Buvęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės ir Kauno „FBK Kaunas“ klubo vyriausiasis treneris Žozė Koseiras (Jose Couceiro) sulaukė dar

vienos progos pademonstruoti trenerio sugebėjimus. Futbolo specialistas iš Portugalijos sulaukė Rusijos aukščiausiojoje lygoje žaidžiančio Maskvos „Lokomotiv“ klubo vadovybės pasiūlymo užimti vyriausiojo trenerio postą. Lietuvos futbolo mėgėjams neblogai pažįstamas specialistas į Maskvą pasikvietė ir futbolininko karjerą nesėkmingai atgaivinti mėginusį Edgarą Jankauską. Nuo sezono pradžios pirmoje Rusijos lygoje žaidusio Voronežo „Fakel“ klubo garbę gynęs 36 metų E.Jankauskas „Lokomotiv“ ekipoje eis trenerio-vertėjo pareigas.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

3sporto žmonės

2 0 1 1 l i e p o s 9 sportožmonės

�0

cmykcmyk�0

darbymetisj/b sodas

L iepa - pats karščiausias ir labiausiai saulėtas vasaros mėnuo. Atrodo, viskas

pasodinta ir metas atsipūsti? Anaiptol - prasideda ankstyvųjų daržovių derliaus nuėmimas, taip pat būtina pagalvoti, ką galima pasėti į atsilaisvinusias daržo lysves.

ankstyvasis derlius

Skinamos lapinės salotos, ankstyvieji agurkai, raunami ridikėliai. Kiek vėliau - žiediniai kopūstai, česnakai.

Į ridikėlių vietą galima pasėti krapų ar salotų.

Paskutinis liepos dešimtadienis - galu-tinis terminas sodinti vėlyvuosius žiedinius kopūstus.

Daržo pakraštyje pasisėkite dvimečių bei daugiamečių daržovių: petražolių, ra-barbarų, rūgštynių, žieminių svogūnų.

Apie liepos mėnesio vidurį galima

pradėti imti brokolių derlių. Pjaukite bro-kolius, kol žiedynai dar neišretėję, o žied-kočiai nesukietėję, nes pradėję žydėti jie maistui netinka. Jei augalus iki rugpjūčio pabaigos reguliariai tręšite ir laistysite, brokolių turėsite iki rugsėjo vidurio.

Ankstyvuosius agurkus reikia rink-ti dažnai, kas �-2 dienas, kad formuotųsi nauji agurkėliai.

Nepamirškite jų nuolat laistyti ir patręš-ti. Laistymui naudokite tik šiltą vandenį - geriausiai pabuvusį kiek saulėkaitoje. Dirva turėtų permirkti iki 20 cm gylio. Jeigu agur-kai blogai mezga - kokią savaitę nelaistyki-te. Šilumai mažėjant iki kritinės �0-�2 laips-nių ribos, agurkai taip pat nustoja mezgę vaisius ir augę, todėl jų laistyti nereikia.

Jeigu agurkų užmegzta mažai, nors daug vyriškų žiedų (be užuomazgų), nu-gnybkite pagrindinio stiebo užuomazgas. Taip paskatinsite augti šonines atžalas ir megzti vaisius.

pomidorų priežiūra

Nepamirškite nuolat skabyti ūglių, to-dėl, kad pažastinis ūglis labai greitai auga. Būtinai šalinkite nudžiūvusius ir geltonus pomidorų lapus.

2-3 kartus per mėnesį pomidorus reikė-tų patręšti - ir augančius lauke, ir šiltnamyje. Tręšti galima ir karvių, paukščių mėšlu, pri-dėjus superfosfato. Jei tręšite kompleksinė-mis trąšomis, atidžiai perskaitykite instrukci-ją, mat kai kuriose trąšose būna labai daug azoto, o tai nenaudinga pomidorams vasa-rą. Daugiau turėtų būti superfosfato, kalio.

uogos

Uogas, ypač avietes, geriausia skinti anksti ryte. Vėsesniu laiku nuskintos uo-gos sodresnės, patrauklesnės išvaizdos. Tai ypač svarbu jas parduodant.

Ateinančių metų braškių derlius labai priklausys nuo to, kaip sutvarkysime derė-jusį braškyną. Jei braškių lapai labai ligoti, juos (kartu su piktžolėmis) patartina nu-pjauti tuoj po derliaus nuėmimo. Nupjautą masę (kartu su mulčio liekanomis) sugrėb-kime ir sudeginkime. Pavėlavus nupjauti senus lapus, naujieji iki žiemos nespės pa-kankamai suvešėti, todėl braškės gali nu-kentėti nuo šalčių.

Braškės po derliaus nuėmimo tręšia-mos. Į arą - �-�,2 kg amonio salietros, fos-foro ir kalio trąšų. Galima tręšti kompleksi-nėmis trąšomis su mikroelementais. Išbėrę

trąšas, supurenkime tarpueilius.Skindami serbentų ir agrastų uogas at-

rinkite bei sudeginkite ligų pažeistas vais-krūmių uogas ir lapus.

gėlynai

Nugenėkite baigusias žydėti lobelijas (nukirpkite �/3 ūglių). Išleis naujas šakeles ir žydės iki rudens.

Dažnai paliekite kanas (sausrą ištveria neblogai, bet nustoja augusios) ir kas 2 savaites patręškite (kaitaliodami) minerali-nėmis ar organinėmis trąšomis. Purenkite dirvą apie šaknis.

Liepą palankus laikas sumedėjusiais auginiais dauginti rožes ir kitus dekoraty-vius sumedėjusius augalus. Jie nuolat turi būti drėgni, bet substratas - nepermirkęs.

Šį mėnesį pasisėkite hibridinių žilių, raktažolių.

Pats tinkamiausias laikas persodinti peržydėjusių vilkdalgių ir bijūnų kerus. Į naujas vietas perkelkite perkūnropes, šilo-kus, žiemes, čiobrelius.

Ūkanotą dieną nugenėkite peržydėju-sias gyvatvores.

Ve.LT

D abar parduotuvėse galima įsigyti daugybę priemonių, sodininkui

padedančių susidoroti su kenkėjais. Beje, vietoj cheminių preparatų galima naudoti liaudiškas priemones. Jos ne mažiau veiksmingos, be to, visiškai nekenkia bulvėms.

1. Bulvienojus apibarstykite medžio pelenais. Vienam arui prireiks de-

šimt kilogramų pelenų. Rezultatą pamatysi-te jau kitą dieną: nuo pelenų žūva ne tik ler-vos, bet ir suaugę vabalai. Medžio pelenais galima pabarstyti ir dirvą, vabalai joje ne-galės veistis. Apkaupę bulves, prie kiekvie-no krūmelio išberkite po šaukštą pelenų. Veiksminga apibarstyti pelenais ir žydinčias bulves. Tai daryti patogiausia naudojant pa-

prastą rėtį, geriausia po lietaus arba anksty-vą rytą, kai dar nenudžiūvo rasa. Per vasarą bulves reikėtų barstyti pelenais kas dvi sa-vaites, paskutinį kartą - liepos pabaigoje.

2. Išilgai bulvių lysvių pasėkite kalen-dulų, liaudies vadinamų medetko-

mis. Kolorado vabalai šio augalo bijo, todėl lysvėse, kurias supa medetkos, vabalų nebū-na. Norint didesnio efekto, medetkas galima sėti ir skersai lysvių. Beje, kolorado vabalai nepakenčia ir pupų, pasodintų šalia bulvių.

3. Kovojant su kolorado vabalais tinka ir ugniažolė. Sausus arba

šviežius augalo stiebus sudėkite į kibirą (kiek tilps) ir užpilkite vandeniu. Penkiolika minučių pavirinkite, nuovirą atšaldykite ir nukoškite. Pusę litro nuoviro supilkite į �0 l švaraus vandens ir apipurkškite daigus.

4. Susmulkinkite pomidorų lapus ir ūglius, užpilkite šiltu vandeniu

(� kg žaliavos kibirui vandens). Leiskite pa-stovėti 3-5 valandas, išmaišykite, perkoški-te, įpilkite du šaukštus skysto muilo ir api-purkškite bulvienojus. Skystą muilą galima

pakeisti 30 g ištirpinto ūkiško muilo.

5. Puikių rezultatų galima pasiekti naudojant baltosios akacijos žie-

vę arba saulėgrąžų žiedus. Vieną kilogra-mą akacijos žievės arba pusę kilogramo saulėgrąžos žiedų užpilkite �0 l vandens ir palikite 2-3 dienas pastovėti. Perkoški-te per marlę arba maišinį audeklą ir api-purkškite daigus. Šis skiedinys ypač veiks-mingai naikina kolorado vabalo lervas.

6. Kolorado vabalus puikiai naikina ir pelyno antpilas. Jį paruoškite taip:

augalo stiebų pridėkite trečdalį kibiro, už-pilkite karštu vandeniu, tris dienas palaiky-kite, perkoškite ir apšlakstykite juo bulves.

7. Į kibirą vandens įpilkite pusę bu-telio acto ir �00 g sodos. Gerai iš-

maišykite ir apipurkškite bulvių daigus. Ši priemonė padeda išsivaduoti ne tik nuo va-balų, bet ir nuo jų lervų. Didžiausią efektą pasieksite, jei pirmą kartą nupurkšite bul-ves kenkėjams dar nepadėjus kiaušinėlių.

Parengė Milda KunsKaiTĖ

Medetkos ir ugniažolės gelbsti nuo kolorado vabalų

EPa-

Elto

s nuo

tr.

Darbų karštymetissode

redakcijos archyvo nuotr.

cmyk

��

cmyk / ��

tradicijosj/b kalendorius

L iepa - įprastas atostogų metas: diena ilga, o naktys šviesios.

O švenčių ir vardadienių - nors vežimu vežk. Tik štai kaime - tikras darbymetis. Tad apie tai, kam ir ką dera švęsti, o kam kokius darbus svarbu nudirbti dabar ir buvo kadaise, kalbamės su lietuviškų papročių žinovu, etnologu Lietuvos edukologijos universiteto profesoriumi Libertu KLIMKA.

giedrė miLkeviČiŪtė

- Kiek žinau, liepos mėnuo ne visada būdavo taip vadinamas. Priminkite kaip?

- Senovėje šis mėnuo dar vadintas Liep-žiedžiu, Šienavimo, Šienapjūčiu, Kirmėliumi. Šienapjūtė ir rugiapjūtė - nelengvi vasaros darbai, todėl patarlė sako: „Dalgė pievon - lašiniai verkia“, mat pjovėjus reikia stipriau ir sočiau pavalgydinti. Derliaus valymo pradėtuvės taip pat būdavo derinamos su mėnulio fazėmis, tačiau nebe taip griežtai kaip sėja. Tradicinis rugiapjūtės laikas pagal senąjį kalendorių būdavo nuo Škaplierinės iki Oninių. Fenologinis to laiko požymis - prisirpusios avietės ir vyšnios. Pirmąjį rugių pėdą iškilmingai kaip svečią - javo ir protė-vių dvasią - parnešdavo namo.

- Birželis buvo turtingas varduvėmis. Šventėme Jonines, paskui jau ne taip triukšmingai, o veikiau visai kukliai pa-minėjome šventuosius Petrą ir Povilą. O

kokios šventės, susijusios su vardais ir dar-bais, mūsų laukia liepą?

- Iš tiesų Jonams - didžiulė pagarba ir net laisvadienis, o štai Petrai ir Povilai, kurių vardadienis yra birželio 29-oji, mano galva, be reikalo primiršti. Ypač Vilniuje, kur yra nuostabi Šv.Petro ir Povilo bažnyčia, per Petrines vykdavęs didžiulis kermošius. Su-važiuodavo vežimais iš Vilniaus krašto kai-mų audėjėlės, meistrai. Iš tų vežimų būda-vo ir prekiaujama. O po kermošiaus ir atlai-dų jaunimas linksmindavosi ir dainuodavo vaizdingose Antakalnio kalvose. Gražu bū-tų, jeigu toji tradicija sostinėje atgimtų.

O liepą ryškių vardadienių taip pat ne-mažai, bet, ko gero, svarbiausi - Mindaugo, nes tai Lietuvos karaliaus vardas, Jokūbo ir Onos vardadieniai. Štai bažnytiniame kalendoriuje liepos 25-oji yra šv. Jokūbo, vieno iš Kristaus apaštalų, vardadienis. Pa-gal senoviškuosius tikėjimus, Šv.Jokūbo dieną negalima nieko laukuose dirbti, ypač šiukštu rugių pėdus į klojimą vežti, nes perkūnas gali įtrenkti ir pelenais visą derlių

paleisti. Šios dienos oras laikytas lemtin-gu: jei giedra diena, žiema bus šalta ir gili. Palynotų kiek - būtų šlapias ir prastas; rie-šutų derliaus tuokart netektų tikėtis - bus labai sukirmiję. Šventojo Jokūbo dienai papročiais antrina Oninės, liepos 26-oji. Šis vardas buvo bene populiariausias iš mo-teriškų Lietuvoje. Šventoji Ona liaudiškoje ikonografijoje vaizduojama dažniausiai su knyga, priglobusi dukrą Mergelę Mariją. Tai motinos - mokytojos ir auklėtojos - įvaizdis. Daugelyje Lietuvos bažnyčių tądien vykda-vo atlaidai kartu su didžiaisiais jomarkais. Kaipgi kitaip: antroji vasaros pusė - jau iš-augintų gėrybių metas.

- Dar mano vaikystėje, kai Onų buvo ne-mažai, teko girdėti visokių posakių, susijusių su šiuo vardu. Kiemo draugė Onutė už tai la-bai pykdavo. Gal priminsite bent keletą?

- Iš tiesų taikli liaudies išmintis. Sako-ma: „Šventa Ona - duonos ponia“, „Ateina Onutė su šviežia duonute“, „Šventa Ona - gera žmona: aptepa duoną su smetona“. Dienos trukmė per Onines nuo saulėgrįžos jau sutrumpėja visa valanda... Tad „dalgė rugienon - balana sienon“. Per vėlyvą vaka-rienę jau reikės pasišviesti. O kaime darbas darbą veja... Rugius nupjovus tuoj reikės į kviečius eiti, o ir miežiai tuokart pradeda kukti. Šventą Oną vadindavo pjovėja ar-ba duonos ponia. Suvalkijoje šį metą to-kia dainele apibūdindavo: „Ona, Ona, gera žmona, raugė sūrį su smetona, su duona, su uoga, su subine nuoga“. Mat per šv.Oną karvė atole priganyta duoda daug pieno, jau yra šviežios duonos, ir uogos prinoku-sios, bet linai dar auga ir audiniai oi kaip negreit bus išausti. Jei lyja per šv.Oną, sa-kydavo, kad rudenį nebus riešutų. Darže tądien reikia apžiūrėti kopūstus ir rankomis jų galvas apspausti, kad geriau suktų. Po rugiapjūtės troboje pakabintas pjautuvas „užžibina žiburį“ - liepos pabaigoje šviesus paros metas jau gerokai sutrumpėjęs.

- Ar lietuviai iš tiesų nedirbdavo per vardadienius?

- Manau, kad dievobaimingieji tikrai nedirbdavo. Švč. Mergelės Marijos Škaplie-rinės dieną, liepos �6-ąją, būdavo sakoma: kas nepaisys draudimo, tam vėtra nuplėšys stogus. Rugiapjūtę baigdavo irgi su apeigo-mis: iš paskutinių lauko varpų pindavo „jie-varą“, į namus parnešdavo pabaigtuvių vai-niką. Pabaigtuvės Rytų Aukštaitijoje buvo vadinamos nuobaigomis, Dzūkijoje - pagy-nomis. Po jų „dienelės trumpyn - darbeliai mažyn“. Aukštaičiai sakydavo: „Kas prieš Jo-kūbą (liepos 25-ąją) rugius nukirto, duonos turės, o kas po Jokūbo - terbon žiūrės“.

- Ar liepą įsibėgėjęs medaus kopinėji-mas nesusijęs su kokiu nors vardadieniu?

- Kiek man žinoma, ne, bet yra atvejų, kai mergaitėms, gimusioms per medune-šį, kuris baigiasi liepos mėnesį, tėvai duo-davo Bitės vardą. Kai pasibaigia didysis medunešis, galima bites kopinėti. Daž-niausiai tai bitininkai darydavo per mė-nulio pilnatį. Lietuviui bitė - šventas pa-darėlis. Bičių gyvenimas - darbštumo, vie-ningumo, pasiaukojimo bendram labui pavyzdys. Bitės senu papročiu kviečiamos į žmonių vaišes: vestuves, krikštynas, prie Kūčių stalo. Triskart pabeldus į avilį sako-ma: „Bitelės, bitelės, ateikit pasivaišint!“ Apie bites nesakoma „išgaišo“, tik „išmi-rė“. Bitės, kaip ir žmonės, „valgo“. Mirus jų šeimininkui, apie tai kas iš namiškių turi pasakyti prie avilio, antraip jos bus „išsi-vestos anapus“.

Bičių teikiama nauda feodalizmo lai-kotarpiu buvo vienas iš svarbesnių lietu-vių pragyvenimo šaltinių. Medus ir vaškas mainais į įvairias žaliavas ir metalo gami-nius keliaudavo nuo seno žinomu Gintaro keliu į Europą. Medus - vienintelė to meto saldybė, o vaškas - tai žvakės, varpų ir ki-tų bronzos liejinių formos. Medus bėgant amžiams neprarado savo vertės.

Vasara: kam švęsti, o kam darbus dirbtiPo vasaros dangumi ir vardinės, ir neatidėliotini darbai

LIbERTAS KLIMKA aPIE SEPtyNIS BrOLIuS MIEgaNčIuOSIuSSenesni žmonės per liepos �0-ąją

dairosi į dangų, nes tai svarbi Septynių brolių miegančiųjų diena. Sakoma, jeigu tądien lyja, lietus nesiliaus septynias die-nas, o gal ir septynias savaites. Tuos, kurie labai tiki pranašystėmis, nuraminsiu, jog ne visada tos prognozės pasitvirtindavo. Būdavo visko...

Manyta, kad Septynių brolių miegan-čiųjų diena pranašiška. Jei tądien lyja, nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Jeigu visai nelyja, ir-gi blogai - derlius bus menkas. Užsitęsus

sausrai, senovėje žmonės imdavosi ma-ginių veiksmų, kuriais šaukiamas lietus. Tokių burtų būta ir lietuvių tradicijose. Įdomu, kad nuošalesnėse vietovėse, ge-riau išlaikiusiose senuosius papročius, tai praktikuojama ir šiandien.

Vienas toks „tikras“ būdas lietui pri-sišaukti žinomas dzūkų kaimuose. Žino-ma, tai juokai, bet sakoma, kad trys kai-mo našlės turi traukti plūgą išilgai upe-lio, „ardamos“ vandenį. O štai Lietuvos rytuose išliko dar įdomesnis proseno-viškas paprotys: devynios kaimo našlės

gali prisišaukti lietų, kuolais sutartinai pajudindamos iš vietos didoką akme-nį, vadinamą Lietaus dievu. Paprastai palyja po trijų dienų. Tada už malonę akmeniui atsidėkojama, padedama ant jo riestainių, saldumynų. Taip pat tiki-ma, kad jo įduboje susirinkęs vanduo yra gydantis.

Septynių brolių miegančiųjų dienos ankstų rytą prieš pat saulėtekį galima įžiūrėti patekant Sietyną. Šio žvaigždžių spiečiaus dangaus skliaute nebuvo ma-tyti nuo sėjos pradžios. Paklausę senų

žmonių, kiekgi žvaigždžių turi Sietynas, išgirsime vieną atsakymą - septynias. Iš to kildintinas šios dienos pavadinimas, vėlesniais laikais pagrįstas ir krikščioniš-ka legenda apie septynis giliai įmigu-sius brolius. Kol nebuvo astronomijos ir jos žiniomis paremto tikslaus kalendo-riaus, žvaigždynų tekos ir laidos stebė-jimai buvo vienintelė galimybė kasmet pasirinkti teisingus žemės ūkio darbų terminus. Tautos atmintis šiuos prose-noviškus metodus papročių forma iš-saugojo iki šiol.

Irmanto Sidarevičiaus ir redakcijos archyvo nuotr.

Etnologas profesorius Libertas Klimka

�2

cmykcmyk�2

simptomaij/b sveikata

Dažnai pasitaiko, kad žmogų puola liga, bet jis to dar nežino.

O juk organizmas jau siunčia signalus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį ir ligai užkirsti kelią.

dantys gali apsieiti be vaisių

Sveiki dantys ne tik garantuoja žavią šypseną ir normalų kramtymą, bet ir ap-saugo mūsų širdį ir kitus organus. Skamba keistokai, bet tai įrodė daugybė studijų. Nustatyta, kad chroniškos ligos kaip paro-dontitas gerokai padidina širdies infarkto ir insulto riziką. Parodontitas dažniausiai išsivysto dėl nepakankamos dantų priežiū-ros - dantų apnašose įsikuria kenksmingos bakterijos, susidariusiose dantenų kišenė-se dauginasi. Per uždegimo apimtas dan-tenas bakterijos patenka į kraujo apytakos ratą ir ten išskiria toksinus, kurie kenkia imuninei sistemai. Kartu jie skatina arte-rijų užkalkėjimą. Kartais kraujagyslės taip susiaurėja, kad blokuojamas kraujo tekėji-mas į smegenis arba širdį. Parodontitą su-keliančių bakterijų aptinkama ir kitose kū-no vietose, pavyzdžiui, dirbtiniuose klubo sąnariuose. Kita, dar mažai žinoma dantų problema - žandikaulio sąnario iškrypimas. Galima priežastis yra naktinis griežimas dantimis. Dėl netaisyklingos žandikaulio apkrovos gali pradėti skaudėti sprandą ir spengti ausyse, per ilgą laiką iškrypti žan-dikaulio sąnarys.

Įspėjamieji signalai. Paraudusios, pati-nusios, valant kraujuojančios dantenos yra požymis, kad pradėjo vystytis parodon-titas. Jau įsismarkavusį uždegimą galima atpažinti iš apsinuoginusių dantų kaklelių bei padidėjusių tarpdančių. Žandikaulio disfunkcijos simptomai yra jo traškėjimas ir skausmas, svaigulys, galvos skausmas ir ūžesys ausyse.

Kaip apsaugoti dantis? Juos kasdien nuodugniai valant pašalinamos apnašos. Geriausia iš pradžių dantų siūlu išvalyti tarpdančius, o paskui - šepetėliu kiekvieną dantį. Dantų sveikatai įtakos turi ir mais-tas: nuolat kramsnoti vaisius arba gurkš-noti vaisių sultis dantims nėra naudinga, nes vaisių rūgštys ardo dantų emalį. Ge-riau suvalgyti didelę porciją vaisių, palauk-ti valandą ir dantis išsivalyti.

prienosiniai ančiai mėgsta drėgmę

Kai prienosiniai ančiai (sinusai) yra sveiki, ne tik laisvai kvėpuojame - naudos gauna visas organizmas, nes chroniškas si-nusitas gali pakenkti dantų šaknims arba sukelti bronchitą. Retais atvejais jis tampa meningito priežastimi. Prienosinių ančių uždegimą sukelia virusai arba bakterijos. Riziką didina išsausėjęs patalpų oras žie-mą, netaisyklingos formos nosies pertvara arba kreivi sinusų kanalai.

Įspėjamieji signalai. Sergant ūmiu sinu-situ, nosis užsikemša, galva ūžia. Chroniš-kas sinusitas dažnai būna nepastebimas. Galimi simptomai: maudžiantis galvos skausmas, sustiprėjantis pasilenkus ar ko-sėjant, taip pat nuolatinis nuovargis.

Kaip apsaugoti sinusus? Reguliariai praplaunant nosį, kvėpavimo takai išvalo-mi nuo bakterijų. Sergant sloga, nosį reikia šnypšti be pastangų.

skydliaukė nori jūros gėrybių

Skydliaukė yra drugelio formos ir sve-ria vos �8-25 g, bet šio mažo organo už-davinys yra labai svarbus: ji gamina hor-

monus, kuriuos kraujas išnešioja po visą organizmą ir kurie dalyvauja beveik visuo-se biologiniuose procesuose. Kartu šis or-ganas yra labai jautrus. Skydliaukė dažnai padidėja dėl jodo trūkumo. Skydliaukės hiperfunkcija sukelia autoimuninę Baze-dovo ligą, kuriai būdingas gūžys ir išvers-takumas. Polinkis į šią ligą yra paveldimas, kaip ir į Hašimoto tireoiditą, uždegiminį skydliaukės pakitimą. Vyresnėms kaip 60 metų moterims būdinga skydliaukės hipo-funkcija.

Skydliaukės ligos dažnai pasireiškia simptomais, kuriuos sukelia ir kitų orga-nų ligos. Nervingumas, nemiga, nerimas, rankų virpėjimas, dažnas pulsas, svorio ne-tekimas nepaisant gero apetito, raumenų tonuso susilpnėjimas, paspartėjęs virškini-mas ir ciklo sutrikimai gali būti skydliaukės hiperfunkcijos požymis. Pastebėjus šiuos simptomus būtina kreiptis į gydytoją, nes negydoma skydliaukės hiperfunkcija ga-li pakenkti širdies raumeniui. Skydliaukės hipofunkciją galima įtarti, kai gyvenimo ritmas sulėtėja: auga svoris, išsausėja oda, slenka plaukai, prikimsta balsas, sulėtė-ja pulsas ir sutrinka ciklas. Jei vyresniems

žmonėms trinka širdies veikla, jei jie grei-čiau pavargsta arba jaučiasi prislėgti, prie-žastis gali būti skydliaukės veiklos sutriki-mas.

Kaip apsaugoti skydliaukę? Svarbiausia - gauti pakankamai jodo. Suaugęs žmogus turėtų gauti �80-200 mikrogramų jodo per dieną. Norint patenkinti šį poreikį, nepa-kanka vartoti joduotą druską. Valgiaraštyje dukart per savaitę turėtų būti tokių jodo gausių maisto produktų kaip jūrų žuvis ir jūros gėrybės. Atsargiai sergantiems Ba-zedovo arba Hašimoto liga: padidintas jodo kiekis gali pakenkti. Hašimoto ligos profilaktika - su maistu gauti pakankamai cinko (riešutuose, piene, rupių miltų gami-niuose) ir seleno (žuvyje, mėsoje ir kiauši-niuose).

plaučiams reikia dienos šviesos

Galime savaites gyventi be kieto mais-to, kelias dienas - be vandens, bet tik ke-letą minučių be deguonies. Plaučiuose šis organizmo kuras iš įkvepiamo oro nu-kreipiamas į kraują. Tačiau plaučiams gre-sia pavojus: �0-�5 proc. žmonių vargina

nuolatinis kosulys. Nieko baisaus? Netiesa. Kosulys gali virsti chronišku obstrukciniu bronchitu. Ši liga mažai kam yra žinoma, nors Europoje ji jau užima šeštąją vietą mirties priežasčių sąraše. Lėtinis bronchi-tas išsivysto, kai kenksmingos medžiagos kaip dūmai nuolatos dirgina kvėpavimo takų gleivinę. Prasideda uždegimas, bron-chai susiaurėja, susidaro klampios gleivės. Jei tokia būsena užsitęsia, gali išsivystyti emfizema, t.y. nyksta plaučių alveolės, to-dėl plaučiai negali dirbti visu pajėgumu. Pagrindinis obstrukcinio bronchito kalti-ninkas - rūkymas. Plaučiams kenkia ir pa-prastos dulkės, taip pat pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos, reikšmės turi ir paveldėjimas.

Be nuolatinio kosulio (ir skrepliavimo rytais) aiškus įspėjamasis signalas yra du-sulys. Iš pradžių šiek tiek uždūstama ko-piant laiptais ar užsiimant kitokia fizine veikla, vėliau pradeda varginti ir nedidelis fizinis krūvis. Pasireiškus pirmiesiems po-žymiams, būtina kreiptis į gydytoją, taip pat konsultuotis dėl dažnų infekcijų.

Kaip apsaugoti plaučius? Svarbiausia - nerūkyti. Kad ūmus bronchitas nevirstų lėtiniu, jį būtina visiškai išgydyti. Plaučių ligų specialistai mano, kad kasmet atlikti plaučių funkcijos testą yra taip pat svarbu, kaip ir tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje. Gerai daug būti gryname ore: dienos švie-soje organizmo gaminamas vitaminas D apsaugo nuo kvėpavimo takų infekcijų.

Širdis mėgsta daržoves ir ilgus pasivaikščiojimus

Širdis yra mūsų variklis, ir vis dėlto mes ją per mažai vertiname. Tai yra klaida: kas ilgą laiką nekreipia dėmesio į aukštą krau-jospūdį, pamiršta, kad variklis gali sustoti. Širdies ir kraujagyslių ligos Vakarų pramo-ninėse valstybėse yra dažniausia mirties priežastis. Širdies sveikata daugiausia pri-klauso nuo gyvenimo būdo. Ką valgome, kiek judame ir ar rūkome didžia dalimi lemia mūsų kraujagyslių būklę. Jei jos yra užkalkėjusios, sukietėjusios, susiaurėjusios, kalbama apie aterosklerozę. Svarbiausi ar-terijų užkalkėjimo veiksniai yra rūkymas, aukštas kraujospūdis ir didelis cholestero-lio kiekis kraujyje bei diabetas ir genetinis polinkis. Dar širdžiai kenkia parodontito bakterijos.

Jei dėl sukalkėjusių kraujagyslių sutrin-ka širdies kraujotaka, fizinis krūvis sukelia skausmo, spaudimo pojūtį už krūtinkaulio (krūtinės angina), dažnai kartu su dusu-liu. Jei šie simptomai pasireiškia ramybės būsenoje, tai gali būti pirmieji širdies in-farkto požymiai. Dažnai skausmas sklinda į rankas, žandikaulį arba nugarą, taip pat į pakrūtinį, pirmiausia moterims. Neretai moterims pilvo skausmas, pykinimas ir vė-mimas būna vieninteliai širdies infarkto požymiai, todėl daug jų laiku nesikreipia pagalbos.

Kas apsaugo širdį? Svarbiausia - mes-ti rūkyti. Taip pat svarbu sveikai maitintis, reguliariai judėti ir efektyviai atsipalaiduo-ti. Visos išvardintos priemonės apsaugo nuo aukšto kraujo spaudimo, o tinkama mityba ir sportas teigiamai veikia choles-terolio kiekį. Konkrečiai kardiologai reko-menduoja: �. Valgyti daug daržovių ir vai-sių, mėsa mėgautis saikingai, o gyvulinius riebalus keisti alyvuogių arba rapsų alieju-mi. 2. Daugiau judėti. Idealu pasportuoti mažiausiai dvi valandas per savaitę arba po pusvalandį bent 4 dienas per savaitę. Kraujospūdį mažina ir spartus vaikščio-jimas. 3. Išmokti kokios nors atsipalaida-vimo technikos, pavyzdžiui, autogeninės treniruotės.

Parengė Milda KunsKaiTĖ

ATPAžINKIMEORgANIzMOSIgNaLuS

Pradžia. tęsinys - kitame numeryje

cmyk

�3

cmyk / �3

faunaj/b mokslai

N uotaika, asmenybė, charakteris? Šios

sąvokos suglumintų nedaugelį šunų arba kačių šeimininkų, nors tradiciškai jos apibūdina žmogų ir jo savybes. Bet galbūt gyvūnų mylėtojai ne taip jau labai ir klysta.

Palaikymo jie sulaukia iš mokslininkų: psichologas Semu-elis Goslingas iš Teksaso universi-teto jau 2005 m. kartu su kolege Amanda Džouns (Amanda Jones) apibendrino per 50 studijų, kurių tikslas buvo stebėti arba tikrinti šunų temperamentą. Anot spe-cialistų, atskiri šunys vieni nuo kitų skiriasi mažiausiai pagal 7 požymius: jaudrumą, nebaikštu-mą, agresyvumą, draugiškumą ir paklusnumą, polinkį dominuoti ir bendrą aktyvumo lygį.

individualūs skirtumai

Šiuo metu S.Goslingas yra be-ne žinomiausias iš specialistų, ku-rie yra įsitikinę, kad ne visi gyvūnai vienodi. Beveik tarp kiekvienos rū-šies egzempliorių, kuriuos tyrinėja mokslininkai, yra aiškių skirtumų. Pavyzdžiui, kai karvės atskiriamos nuo bandos, vienos pradeda sava-rankiškai tyrinėti apylinkes, kitos gerokai santūresnės, laukia, kol kas nors vėl grąžins jas į bandą. Kortizolio, išskiriamo reaguojant į stresą, kiekis atskirų individų orga-nizmuose taip pat yra nevienodas. Kai kurie arkliai yra ypač baikštūs, kiti draugingesni, dar kiti daug jau-triau už likusiuosius reaguoja į pri-silietimą. Laboratorinės žiurkės gali būti daugiau arba mažiau smalsios ir bijoti gresiančio sužeidimo. „Tiek žmonėms, tiek gyvūnams būdingi nuolatiniai individualūs kognityvi-nių gebėjimų, jautrumo ir elgsenos skirtumai”, - įsitikinęs S.Goslingas.

Šiuo metu mokslininkai net drįsta kalbėti apie gyvūnų „asmenybes” - ilgą laiką ši sąvoka buvo smerkia-ma, daugelio manymu, neleistinai „sužmoginanti” keturkojus. Nors, blaiviai vertinant, ji tik apibūdina tam tikrą derinį požymių, kuriuos galima išmatuoti ir palyginti. Api-būdinant žmones šiuo metu verti-namos penkios svarbiausios cha-rakterio savybės, yra vadinamasis didysis penketas: ekstravertišku-mas, neurotiškumas, sugyvena-mumas, sąžiningumas ir atvirumas patirčiai. Tačiau mūsų savitumas pirmiausia išryškėja iš kai kurių ma-žesnių ypatumų: vieni jų patenka tarp svarbiausių penkių, tuo tarpu kiti, kaip kūrybingumas arba inte-lektas, yra laikomi nepriklausomais.

Žinoma, mokslininkai nesitiki tarp gyvūnų nustatyti tokius pačius tipus kaip tarp žmonių. „Požymiai, pagal kuriuos skiriasi individai, ti-kriausiai priklauso nuo fizinių gy-vūnų rūšies savybių. Kažką pana-šaus į sąžiningumą gali išsiugdyti tik gyvūnai, turintys išsivysčiusias frontalines smegenų sritis”, - aiškina S.Goslingas. Tačiau kuo toliau atgal žvelgia mokslininkai, tyrinėdami kilmės istoriją, tuo labiau juos ste-bina skirtumai tarp atskirų individų. Net bestuburiai, tokie kaip aštuon-kojai, kurių vystymosi linija nuo mūsiškės atsiskyrė mažiausiai prieš 500 mln. metų, yra asmenybės! Jau �933 m. Kanados ir JAV mokslinin-kai tyrė 44 Ramiojo vandenyno aš-tuonkojus (octopus rubescens). Visi minkštakūniai skirtingai reagavo į tokius testus kaip prisilietimai še-petėliu ir demonstravo individua-lius medžioklės ir mitybos įpročius. Ir tos savybės nesikeitė per visą stebėjimo laikotarpį. Moliuskai pir-miausia skyrėsi aktyvumu, reakcijos į netikėtumus ir grėsmę stiprumu ir polinkiu bendrauti su gentai-niais akvariume. Net tarp milijonų laboratorijose laikomų drosophila melanogaster rūšies muselių bu-vo pastebėta individualių elgse-nos ypatumų. Jau tarp jų lervų yra „klajūnių”, nurėpliojančių didelius atstumus iki maisto, ir ne tokių ju-drių. Biologė Džudi Stemps (Judy

Stamps) iš Kalifornijos universi-teto 2005 m. pademonstravo, kad šie individualūs polinkiai išlieka ir lemia suaugusių mu-sių skraidymo spindulį.

Bendras biologinis mechanizmas

Kai kurios savybės yra bū-dingos visų rūšių gyvūnams ir žmonėms: vieni individai yra bebaimiai ir smalsūs, kiti baikš-toki ir linkę į sėslumą. Gal ne tik šiuos gyvūnų skirtumus, bet ir žmogaus asmenybę būtų įma-noma bent iš dalies paaiškinti bendru biologiniu mechaniz-mu? 2007 m. Makso Planko ornitologijos instituto moksli-ninkai (Vokietija) nustatė, kad didžiosios zylės, turinčios tam tikro geno variantą, yra gero-kai smalsesnės už tos pačios rūšies zyles ir gerokai daugiau laiko tyrinėja aplinką. Tyrimų duomenimis, tas pats geno va-riantas būdingas ir žmonėms, kurie dažniau už kitus vis ieško naujų įspūdžių. Tačiau patiki-mai patvirtinti tokias sąsajas yra sunku. 20�0 m. tarptautinė mokslininkų grupė tyrė ketu-rias didžiųjų zylių populiacijas Europoje, tačiau tik vienoje jų paveldimoji medžiaga ir elg-sena buvo aiškiai susijusios. Studija su žmonėmis taip pat nedavė apčiuopiamų rezultatų: Australijos Kvinslando medici-nos tyrimų instituto specialistai lygino 5000 bandymų dalyvių genomą su asmenybės testo rezultatais ir nerado nė vieno geno, kurį būtų galima susie-ti su charakterio savybėmis. Iš tiesų yra nepaprastai sunku net primityvių rūšių gyvūnų in-dividualius skirtumus paaiškin-ti genetiškai. Mūsų žinios apie ryšį tarp genų ir asmenybės bruožų yra dar labai menkos. Tačiau dauguma mokslininkų neabejoja: toliau tyrinėjant gy-vūnų savybes galima sužinoti, kaip atsirado didžiulė mūsų, žmonių, charakterių įvairovė.

J ūriniai vėžliai keliaudami orientuojasi pagal Žemės magnetinį

lauką. Kaip pirmą kartą įrodė mokslininkai, juo jie vadovaujasi nustatydami ne tik platumą, bet ir ilgumą.

Beveik pusantro šimto metų mokslininkai eksperimentuoda-mi bando įrodyti, kad gyvūnai turi nematomą jutimo organą - vidinį keliauninkų kompasą, reaguojantį į Žemės magnetinį lauką. Bet šis pa-slaptingas Žemę gaubiančio ma-gnetinio lauko jutimas iki šiol yra labai mažai ištirtas. Kad jis egzis-tuoja, yra neginčytina. Šiaurės Ka-rolinos universiteto biologai tyrė, kaip tolimą kelią nukeliauja vėžlys logerhedas (caretta caretta). „Viena didžiausių gyvūnų elgsenos pa-slapčių yra jų gebėjimas orientuo-tis atvirame vandenyne, kur nėra jokių vizualinių orientacijos vietų”, - sako Kenetas Lomanas (Kenneth Lohmann), vienas studijos autorių. Sunkiausia buvo išaiškinti, kaip vėžliai nustato ilgumos koordina-tes. Žmonėms prireikė šimtmečių, kol buvo rastas būdas tolimose kelionėse nustatyti geografinę pa-dėtį. Jau nuo Antikos laikų Žemė yra dalijama į įsivaizduojamų koor-dinačių sistemą, išreiškiamą ilgu-mos ir platumos laipsniais, bet kaip nustatyti konkrečios vietos koor-dinates? Nustatyti platumą, tai yra šiaurės ir pietų padėtį, viduramžių jūreiviai įsigudrino greitai: pakako tam tikru dienos metu pamatuo-ti kampą tarp Saulės ir horizonto. Tačiau ilguma, tai yra rytų ir vakarų padėtis, atradėjams ne vieną šim-tmetį buvo mįslė. Vieną didžiausių jūreivystės problemų prieš dau-giau kaip 250 metų išsprendė tik palyginti tiksliai veikiantis staliaus Džono Harisono (John Harrison) laikrodis: tiksliai nustatyti vietą ga-lėdavo tas, kas žinojo laiką uoste, iš kurio buvo išplaukęs, ir palyginda-vo jį su vietos laiku - taip skaičiuo-jami ilgumos laipsniai. Šiandien tikslios koordinatės nustatomos palydovais. Jūrų vėžliai tokiais bū-dais naudotis negali, tačiau savo tikslą pasiekia. Mokslininkai jau

tyrinėjo migruojančius paukščius, siekdami išsiaiškinti, ar jie turi vi-dinį biologinį laikrodį, nurodantį jiems kelią iš rytų į vakarus, ir nieko nepešė. Ir jūrų vėžliams laikas, re-gis, nėra lemiamas požymis. Jūrų vėžlys jautriai reaguoja į magneti-nius signalus, šiek tiek kintančius priklausomai nuo padėties Žemės paviršiuje. Kiekvienas regionas turi savo magnetinį „pirštų atspaudą”. Mokslininkai jau senokai žino, kad paukščiai keliauninkai, langustai ir tritonai platumą nustato pagal magnetinius signalus. Bet kad ly-giai taip pat jie nustato ir ilgumą, biologai iki šiol nebuvo tikri. „Lo-gerhedas atpažįsta abu magneti-nius parametrus, - sako vienas iš studijos autorių Natanas Putmanas (Nathan Putman). - Iš geomagneti-nio lauko jis gauna daug daugiau informacijos, nei buvo manoma anksčiau: ne tik junta magnetinio lauko stiprumą, bet ir orientuojasi pagal jo linijų pasvirimą joms įei-nant į Žemės kūną”. Mokslininkai šį parametrą vadina inklinacija. Netoli pusiaujo magnetinės lini-jos dar eina beveik lygiagrečiai su Žemės paviršiumi, bet kuo toliau į šiaurę, tuo statesnis tampa palinki-mo kampas. Pasiekusios ašigalius, jos į Žemę įeina beveik statmenai. Norėdami įrodyti, kad vėžliai išties jaučia, kur tuo metu yra, mokslinin-kai ką tik išsiritusius vėžliukus sulei-do į užtamsintą baseiną ir kompiu-teriu valdomomis ritėmis imitavo dviejų vietovių į rytus ir vakarus nuo Atlanto magnetines sąlygas. Vos vėžlių jaunikliai pajuto magne-tines Puerto Riko pakrantės ypa-tybes, jie instinktyviai pajudėjo į rytų, įsivaizduojamo Atlanto, pusę. Kitaip elgėsi vėžlių jaunikliai, ku-riems mokslininkai sukūrė sąlygas, imituojančias Žaliojo Kyšulio salas netoli Afrikos žemyno - jie ryžtingai patraukė pietvakarių kryptimi.

Kiekvienais metais tūkstančiai jūrinių vėžlių patraukia į tolimą „ekskursiją” link Atlanto. Ką tik iš-siritę iš kiaušinių, labiausiai papli-tusios rūšies jūrų vėžliai nuplau-kia nesuskaičiuojamą daugybę kilometrų. Suaugę gyvūnai sveria daugiau kaip �00 kg, jų šarvo il-gis siekia metrą. Tik po kelerių metų jie grįžta į žemyną perėti ir randa gimtąsias vietas stebėtinai tiksliai. „Mūsų darbas įmena ilga-metę gyvūnų elgsenos mįslę”, - sako biologas K.Lomanas. Tiesa, logerhedų gebėjimą jausti ma-gnetinį lauką dar reikia tyrinėti, taip pat tikėtina, kad ieškoti me-džioklės plotų Atlante vėžliams padeda ir kitokie signalai; galbūt jie vadovaujasi ir uosle, infragar-su arba kitokiais magnetiniais fenomenais. Jau dabar moksli-ninkai tikisi, kad jų atradimas gali būti naudingas bandant apsau-goti nykstančius gyvūnus. „Jei su-prasime signalus, pagal kuriuos vėžliai juda savo maršrutais, tu-rėsime svarbų atramos tašką jų gyvenamajai erdvei apsaugoti“, - sako K.Lomanas.

Nematomas gyvūnų kompasas

gyvūNAI - irgi asmenybės?

EPa-Eltos nuotr.

Parengė Milda KunsKaiTĖ

�4

cmykcmyk�4

parametraiJ/b žūKLė

K ur galima meškerioti 7-�2 m sudurtinėmis

ir teleskopinėmis plūdinėmis meškerėmis? Vidurvasaris - puikus periodas išbandyti šį unikalų įrankį viliojant tėkmėje gyvenančias žuvis.

viktoras armaLiS

Kas ir kada kimba?

Nuostata, kad ilgosios meške-rės, kuriomis meškeriojama be ri-čių, išskirtinai sportininkų įrankis, o jomis gaudomos vien aukšlės, smulkios kuojos ir plakiai, netu-ri jokio pagrindo. Žinomas mū-sų šalies sportinio meškeriojimo minėtais įrankiais meistras Jonas Jablonskis šią nuostatą pakomen-tavo pusiau juokais, pusiau rimtai: „Net varžybų metu, kai tikslas - sugauti kuo daugiau vienetų ir padaryti tai kiek galima greičiau, o tai reiškia, kad dažniausiai pasi-renkama tokia taktika, pagal kurią ypač stambūs laimikiai nepagei-dautini, esu Skirvytėje ištraukęs

labai stambių karšių, karpių ir net keturių kilogramų sterlę. Na, o tikslingai meškeriojant ir naudo-jant reikiamus įrankius bei sąran-gos montažus, vadinamosiomis sportinėmis, ilgosiomis meškerė-mis galima gaudyti labai stambius visų karpinių žuvų egzempliorius“.

Žuvys, gyvenančios srovėje, ieš-kodamos maisto, elgiasi vienaip, o gyvenančios ežere - kitaip, todėl jos skirtingai jaukinamos. Meške-riotojui svarbiausia, kad jauko šleife nesitelktų būriai mailiaus, o tik vi-dutinės ir stambios žuvys. Paprastai vidurvasarį žuvys suaktyvėja prieš saulėtekį ir saulėlydį, tačiau meške-riotojas, gaudantis žuvis sportiniu įrankiu, nuo šio grafiko yra gana mažai priklausomas, nes, tinkamai parinkus jauką, žuvis galima sugun-dyti kibti beveik visą dieną. Žinoma, tai nereiškia, kad rekomenduojama nekreipti dėmesio į dienos metą, ankstyvas rytas turi savo pranašu-mų, tiesiog meškeriotojas gali leistis prie vandens tada, kai turi laiko.

Kaip ir kada jaukinti?

Prieš užmetant masalą, reikia susiplanuoti jaukinimo schemą taip, kad stalas stambioms žuvims būtų padengtas tinkamai ir viliotų jas prie tos vietos, kur užmetamas masalas. čia reikalingas jaukas, pernelyg neviliojantis smulkmės,

kuri sulesioja didžiąją dalį maisto, bet ir sukuriantis tėkmės pasroviui nešamą šleifą, skatinantį stambias žuvis pakilti prieš srovę iki maisto šaltinio. Geriausia universali sche-ma: į pasirinktą vietą užmetama didelė jauko, sulipdyto į apelsino dydžio rutulius, porcija. Tokios por-cijos masė - 4-5 arba 8-�2 rutulių. Neseniai man padiktavo tokią jau-ko maišymo tvarką. Iš pradžių už-metami 4-5 rutuliai, kuriuose nėra gyvulinės kilmės elementų, tačiau juose nemažai juodžemio iš kur-miarausių ir smulkaus žvirgždo (iki 20 proc.) bei lipnaus molio ar spe-cialių klijų. Juodžemis ir žvirgždas padidina jauko masę, kad rutuliai greičiau nugrimztų ant dugno ir jų nenuridentų srovė, o lipnus molis ir specialūs klijai tvirčiau sulipdo jauko rutulius, ir srovė negali jų iš karto suardyti. Jauko konstrukcija tada primena ilgai grojančią plokš-telę. Po šios procedūros patartina užmesti meškerę ir šiek tiek pa-meškerioti netrunkančią susirinkti smulkmę. Tai reikalinga tam, kad tiksliai užfiksuotumėte, kur drie-kiasi srovės nešamas nuo rutulių atplyštančių smulkių dalelių šleifas. Tada į jauką įmaišoma musės lervų arba kapotų sliekų, gal ir vienų, ir kitų, ir sulipdomi dar 5-7 rutuliai, kurie paskui sumetami tiksliai ten, kur ir pirmieji. Kad lengviau būtų orientuotis, meškerė įtvirtinama taip, kad rodytų kryptį link taško, kur įleidžiamas masalas. Būtent įleidžiamas, nes ilgosios meškerės išstumiamos specialiais voleliais, kad atsidurtų virš vandens, o kartu link meškeriojimo taško keliauja valas, kurio gale - kabliukas su ma-salu. Svarelis masalą nugramzdina ir plūdė ima slinkti pasroviui, vilk-dama dugnu masalą.

Kai pagrindinė jauko porcija atsiduria ten, kur dera, reikia laukti, kol pasirodys stambios žuvys. Kiek tai truks, prognozuoti sunku. Jei vieta parinkta tinkamai, plūdė gali ryžtingai panerti į gelmę po kelių minučių, o jei stambių žuvų pa-mėgtos dienojimo vietos - tolokai, gali tekti luktelti ir pusvalandį. Ne-kantrauti nepatartina, nes beveik visada anksčiau ar vėliau tėkmėje gyvenančios žuvys aptinka jauko šleifą ir ima ieškoti maisto šaltinio. Todėl jei nekimba, neskubėkite mesti papildomų jauko porcijų. Geriau, J.Jablonskio nuomone, už

kelių metrų nuo kranto pažerti po-rą saujų jauko ir kurį laiką pameš-kerioti kuojas, o paskui vėl užmesti masalą į pagrindinę vietą.

reikalingi įgūdžiai

Žinoma, reikia įgyti minima-lių įgūdžių, kad galėtum suvaldyti įrankius ir gaudyti žuvis aukštaū-gėmis meškerėmis. Bet iš pradžių patartina apsilankyti sportinio meš-keriojimo varžybose, kur per vieną dieną, atidžiai stebėdami sportinin-kų veiksmus, įgysite normalų pra-džiamokslį. Vėliau J.Jablonskis pa-taria studijuoti įrankių aprašymus kataloguose, o tada sudaryti sąrašą įrankių ir reikmenų minimumo, ku-ris reikalingas meškerioti ilgomis sudurtinėmis ar teleskopinėmis meškerėmis. Ir būtinai reikia kiek-viena pasitaikiusia proga klausti labiau patyrusių meškeriotojų, kas ir kaip naudojama, kam reikalin-ga, kokią funkciją atlieka. Štai bū-tinai reikia žinoti, kad aukštaūgėse

meškerėse žvejybos ritės terkšlės vaidmenį atlieka specialus elastin-gas amortizatorius, montuojamas į meškerykočio vidų. Taip pat patar-tina nepulti į kraštutinumus: iš pra-džių pasitreniruokite su 5-6 m ilgio meškerėmis, apsipraskite su meš-keriojimo ypatumais, o tik tada pra-dėkite ilginti meškerę, kol pasieksi-te dešimtį metrų. Pirmam sezonui to visiškai pakaks.

gERIAUsIAs LAIKAs žūKLEI PagaL KIBIMO KaLENDOrIų š.M.

Liepos 9 d.

Liepos 10 d.

ŽūKLėS PrOgNOzė: 50 PROC. TEISybėS

5.00-9.30, 12.00-12.30,

18.30-21.00 val.

5.30-10.00, 14.00-15.00.

19.00-22.00 val.

Viktoro armalio nuotr.

Kadangi meškeriojama keliais įrankiais iš karto, reikalingi specialūs meškerių laikikliai

vyNIOK ANT ūSOLervų paruošimas

Porą dienų pabuvusios inde-lyje su pjuvenomis, musės ler-vos įgauna amoniako kvapą, ku-ris atsiranda nuo jų išskyrų. Kaip pašalinti šį kvapą? Kitaip žuvys suks nosį ir nuo jauko, ir nuo masalo. „Sensas“ jaukų kompa-nijos ekspertai rekomenduoja lervas persijoti per sietą, suberti į atskirą dubenį ir pabarstyti va-

likliu „Magot Clean“, kuris pašali-na amoniako kvapą. Po šios pro-cedūros lervas galima apipurkšti aminorūgščių tirpalu arba kvap-niu sirupu. Norint meškerioti ilgomis meškerėmis, rekomen-duojama pasiruošti lervų rutu-liukų, kurie meškerės gale pritai-soma specialia taurele nugabe-nami į „tašką“ ir ten įleidžiami į vandenį. Norint pasidaryti tokių jaukinimo rutuliukų, išvalytos lervos sumaišomos su smulkiu žvirgždu ir galiausiai su specia-liais klijais „Sensas Magot Fix“ ar-ba „Top Secret Amino Glue“. Po ilgo maišymo ir kočiojimo lervos sukimba ir iš kamuolio galima atgnybti gabalėlius bei sufor-muoti rutuliukus. Sunkus rutu-liukas grimzta kaip akmuo, o at-sidūręs ant dugno tampa žuvų dėmesio objektu.

speciali platforma

Meškerioti ilgomis sudurtinė-mis arba teleskopinėmis meške-rėmis reikalinga įranga, padedan-ti suvaldyti šį įrankį ir susistemi-nanti žūklės eigą bei meškerioto-jo veiksmus. Kad meškeriotojams nereikėtų derinti vienus įrangos elementus prie kitų ir jis galėtų iškart turėti minimalų įrangos komplektą, gaminamos specia-lios platformos. Jos turi reguliuo-jamo aukščio kojas, todėl plat-formą galima įrengti net ant pak-rantės skardžio. Meškeriotojas žvejoja, sėdėdamas ant platfor-mos, o po ranka jis turi žūkladėžę su montažais, masalines, meške-

rių laikiklius, meškerykočių stum-dymo volelius, graibšto laikiklį ir skiaurės, į kurią leidžiamas laimi-kis, angą. Prancūzų kompanija „Sensas“ tokias platformas konst-ruoja ant karučio važiuoklės, kad meškeriotojas galėtų prie van-dens iš karto nugabenti visus reik-menis kartu su platforma.

ARSENALAS

Aukštaūgių triumfas

Jauko rutuliai suleidžiami tiesiai po meškerės smaigaliu

cmyk

�5

cmyk / �5

humorasJ/b žAIdImAI

ISTORIJA

Taigi kartą S.Pabedinskas nu-važiavo į Rokiškį filmuoti Liongino Šepkos medžio drožėjų konkurso uždarymo.

Tąkart konkurso laureatu buvo išrinktas jau legendinis tapęs rokiš-kėnas medžio drožėjas iš Degenių kaimo Venecijus Jočys. Jį jau buvo išgarsinęs ne tik režisierės Janinos Lapinskaitės filmas „Venecijaus gy-venimas ir Cezario mirtis“, bet ir itin originali akcija. Stojimo į Europos Są-jungą dieną, kai šalies gyventojai bu-vo kviečiami vienu metu įjungti visas šviesas, Venecijus, kad Lietuva geriau būtų matoma iš kosmoso, supleški-no savo kluoną.

Taigi tąsyk originalusis V.Jočys, tapęs drožėjų drožėju, pateko į S.Pabedinsko objektyvą. Užlietas to-kio dėmesio, jis panoro žurnalistui atsidėkoti.

„Rinkis ką nori, plačiu mostu man parodė savo drožinius Venecijus, - prisimena S.Pabedinskas. - Pagalvo-jau, kur aš juos dėsiu. Todėl bandžiau mandagiai atsisakyti. O jis pristojęs: „Pasakyk, išdrošiu ką nori“. Aš juokais ir leptelėjau: „Išdrožk tu mane karste gulintį su kamera“. Maniau, nepriims už rimtą pinigą ir pamirš.

Po kiek laiko jis man skambina: „Atvažiuok pasiimti, išdrožiau kaip prašei“. Specialiai į Rokiškį važiuoti laiko neturėjau, tai tas kūrinys taip ir liko pas Venecijų kambaryje. Kai kas nors ateidavo, jis vis parodydavo S.Pabedinską karste išdrožęs.

Paskui vienoje kompanijoje Ve-necijus nusprendė, kad velionis jau gana pašvinkęs, todėl jį reikia palai-doti. Vyrai tvarkingai nunešė tą kars-telį į kapinaites ir, kaip pridera, su visomis giesmėmis užkasė. O paskui visiems kalbėjo: „Va čia Pabedinskas palaidotas“.

Žinoma, tuo niekas netikėjo. To-dėl Venecijus nusprendė mane eks-humuoti. Iškasė tą karstą ir parsinešė į namus.

Vieną dieną aš jam paskambinau, pranešiau, kad atvažiuoju. Įsukame į kiemą. Namo langai plačiai atverti, viduje girdėti kažkokie balsai. Įeinu - kambariukas toks lyg koplytėlė. Ant pakylos karstas, jo kampuose žvaki-dės. O virš karsto ant sienos - išdrožta kino kamera.

Prie karsto - Venecijus, šalia jo žmona, dar keli žmonės. Visi atsiklau-pę ir rimtais veidais gieda.

Apžiūrėjau - karstas ąžuolinis, aplink vainikas kruopščiai išraižytas. Tikras meno kūrinys. Ir aš guliu. Iš-drožtas taip preciziškai, kiekvienas veido bruoželis. Tikrai panašus. Ko norėti - profesionalo darbas“.

Tiesa, šio savo kūrinio žurnalis-tui Venecijus neatidavė veltui. Pa-čiupinėjęs S.Pabedinsko kaklaraištį ir išgirdęs, kad jis ne bet koks, o „Versace“, čiupo žirkles. čekšt „Ver-sace“ per pusę, kaukšt plaktuku prie sienos. „Honoraras“, - lyg niekur nieko pasiteisino nenuspėjamasis Venecijus.

Palaidotas ir prikeltas

ŽurnalisTas SkirmantaS PabedinSkaS valanDų valanDas gali PasaKoTi linKsMas isTorijas, nuTiKusias PEr ilgaMETę Darbo TElEvizijojE PraKTiKą. visos jos PrasiDEDa TaiP: „KarTą filMavau siuŽETą „PanoraMai“...

Sauliaus Venckaus nuotr.

Skirmanto PabedinSko MĖgsTaMas anEKDoTasKalbasi rusas, amerikietis ir prancūzas.- Kiek tu turi automobilių? - rusas klausia amerikiečio.- Tris, - atsako tas, - vienu važinėju į darbą, kitu į gamtą, o trečiu - į užsienį.- Aš irgi tris, - įsiterpia prancūzas, - vienas man, kitas žmonai, o trečias - tolimesnėms bendroms išvykoms.- O tu kiek turi? - dabar jau jie teiraujasi ruso.- Vieną. Su juo važiuoju visur - į darbą, į svečius, į gamtą.- Na, o kai reikia į užsienį? - neatstoja amerikietis su prancūzu.- Į užsienį tai mes dažniausiai važiuojame su tankais.

Užrašė JaUniUs POCiUs

sutaupYKite

Tik su Ūkio banko „Olialia“ kortele

dainoS iš širdieS-25 % nuolaida 2 bilietams. liepos 10 d. 17 val. Šešuolėlių dvare (Šešuolėlių i k., zibalų sen., Širvintų raj.). www.kristoforas.lt

-7 Ltiki

Kultūringas žmogus niekada nesi-keikia ne laiku.

Metams bėgant, mano veido bruo-žų vis daugėja.

- Dabar mes tikrinsime jūsų IQ.- O kas tai yra?- Ačiū, testas baigtas.

Vienintelė yda, kurią galima ištai-syti pinigais, tai neturtas.

Gera rinkodara - kai šalia lentynų su raugintais agurkėliais lentyna su nėštumo testais.

Važiuoja automobilis ir net šokinė-ja. Jį sustabdo kelių policininkas. Vairuotojas:- Nesijaudinkit! Aš tik žagsiu!

Rytoj atvažiuoja žmonos mama. Aplaksčiau visą turgų, bet radau turkiško viskio ir vokiškų agurkų.

Psichologo patarimas: jei susinervi-note, atidarykite piniginę ir nesku-bėdami, banknotas po banknoto, perskaičiuokite šimtą tūkstančių dolerių. Tai ramina!

Skelbimas:„Magadano paplūdimiui reikalingi gelbėtojai, darbo grafikas - kas 11 mėnesių“.

Valiutos pardavėjo klausia:- Kiek bus aštuonis padauginti iš aštuonių?Jis susimąsto:- O mes perkame ar parduodame?

Parduotuvėje:- Prašom pasverti 30 gramų grikių ikrų!

- Mano sužadėtinė - visiška kvai-ša. Likus trims dienoms iki vestuvių atsitiktinai palikau pas ją telefoną su visa krūva merginų telefonų nu-merių, o ji ne tik kad skandalo, net triukšmo nekėlė.- O kiek tu uždirbi?- Tris milijonus dolerių per mėnesį.- Ne, ji tikrai ne kvaiša.

Auksinė boksininko taisyklė: „Ne-žiūrėk į šoną, praleisi patį įdo-mumą“.

Bilas Geitsas mandagiai atmetė pasiūlymą dalyvauti žaidime „Kas nori tapti milijonieriumi?“

Visos žmonijos istorijos esmė, kad protingi vaikinai atiminėja pinigus iš kvailų. O merginos šį procesą ati-džiai stebi.

ANEKDOTAI

KrisTuPo giTaros gYPSY jaZZ karaLiuS-25 % nuolaida 2 bilietams. liepos 15 d. 20 val. vilniaus mokytojų namų kieme, vilniuje. www.kristupofestivaliai.lt

-20 Ltiki

�6

cmykcmyk�6

GALVosūKIAIJ/b žAIdImAI

KRyžIAžODIS

Praėjusios savaitės prizą - latvių dainininko ir šokėjo Laurio Reinikio naujausią kompaktinę plokštelę „aš bėgu“ ir „Obuolio“ leidyklos išleistą knygą annie proulx „Kuprotas kalnas“ laimėjo Gina Matuizienė (panevėžys)

(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: „Obuolio“ leidyklos knygą Sun Tzu „Karo menas“ ir kompaktinę plokštelę „Olialia pupytės“ - „Išpildyk mano norus“.

vertikaliai: Kušetė. Kakadu. Analizuoti. Fėja. Pana. Ainis. Bekonas. Dulas. Ni. Loja. Molas. Van. Gina. Bėris. Ša. Od. Lėnas. Irgi. Na. Pigus. Kodėl. Valio. Avokada. Spalis. Blyksnis.

HoRIZonTALIAI: Kapelionas. Anakonda. Kanoja. Va. Balana. PAL. Di. Lili. Guzas. Bėgis. Ui. Mėnuo. Kondoras. Tiulis. Al. Krislas. Vy. As. Kok. Šefas. Šioks. Vardan. Tujina. Gėdi. Inkilas.

PAžymėTUosE langeliuose: K O N D I T E R I S .

PRAėJUSIOS SAvAITėS KryŽIaŽODŽIO atSaKyMaI

KAKURO

PRAėJUSIOS SAvAITėS gaLVOSūKIO atSaKyMaI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų „raktiniuose“ kvadratėliuose nurodytų skai-čių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

vėžyS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki liepos 11 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Sauliaus Venckaus nuotr.

šokėja Edita daniūtė(liepos 11 d.)

aktorius dainius KaZLausKas(liepos 14 d.)

galiūnas žydrūnas saviCKas(liepos 15 d.)

AVINAI turės ginti savo da-lykinius pasiūlymus, kurių kaž-kas nenori priimti savanaudiš-

kais sumetimais. Jūsų nuomonei bus pri-tarta, bet planą vis dėlto reikės pakore-guoti. Nesutarimai su vadovybe ir bendra-darbiais valstybės tarnautojams gali su-kelti depresiją.

JAUČIAI, dirbantys valsty-binėje įstaigoje, gaus papildo-mų įpareigojimų ir svarbią vy-

resnybės užduotį. Nuo to, kaip jūs ją įvyk-dysite, priklausys jūsų karjera. Tie, kurie planavo kelionę, gali leistis į ją kartu su giminėmis ir bičiuliais. Romantiškas susi-žavėjimas virs kažkuo daugiau. Bet elkitės garbingai.

DVYNIAI turės sutelkti dėme-sį naujam projektui. Daug nau-dos jums gali duoti tarpininka-

vimas sudarant verslo sandorius. Komersan-tai turėtų priimti savo partnerių pasiūlymus. Prekybos operacijos žada gražaus pelno. Šiuos pinigus, kaip pataria astrologas, rei-kėtų investuoti į vertybinius popierius.

VĖŽYS galės atsigriebti už neišnaudotas galimybes verslo srityje. Einamuosius reikalus tu-

rite sutvarkyti kuo anksčiau, kad pasisektų gauti pelno. Valstybės tarnautojai gali būti paaukštinti. Tiems, kurie dar mokosi, astro-logas pataria daugiau dėmesio skirti vado-vėliams, o būsimiems studentams - rimčiau ruoštis stojamiesiems egzaminams.

LIŪTAI turėtų gauti lėšų savo įmonei atidaryti. Dailiosios ly-ties atstovėms, svajojančioms

apie karjerą reklamos srityje, yra tikimybės sulaukti įdomių pasiūlymų. Planetos užtik-rins įspūdingas pergales Liūtams sporti-ninkams.

MERGELEI palankus metas sulaukti didelių dividendų. Drąsiai imkitės ilgalaikių pro-

jektų - astrologas garantuoja nemažą pel-ną. Bendradarbiavimas su verslo partne-riais apsaugos jus nuo daugelio nesėkmių ir išgelbės nuo žlugimo. Jeigu jūs dabar dėsite visas pastangas savo reputacijai pagerinti, tai ateityje pasieksite didelių laimėjimų.

SVARSTYKLĖMS ateinan-ti savaitė bus labai sėkminga. To ženklo atstovai gali būti paskirti

į svarbų postą ir galės įgyvendinti savo sva-jones. Labai galimas dalykas, kad jų laukia ir kelionė į užsienį. Žurnalistams jau paruoštas apdovanojimas, o verslininkams parengtas svarbus valstybinis užsakymas.

SKORPIONAS gaus gerą darbą, apie kurį seniai svajojo. Sėkmė lydės tuos, kurie spor-

tuoja ir tebesimoko. Pagerės Skorpionių darbo sąlygos. Visuotinio dėmesio centre atsidurs žiniasklaidos darbuotojai, bankų ir reklamos agentūrų tarnautojai. Jauni-mas užmegs romantiškus santykius.

ŠAULIAI apsiims vadovauti verslui vietoj partnerio, darbo reikalais išvykusio į užsienį. Ko-

mersantai ir valdininkai gaus daug paja-mų. Bet per tuos reikalus nepamirškite sa-vo sveikatos, pataria astrologas. Keldami sunkius daiktus, galite pasitempti nugarą arba susižeisti peties sąnarį.

OŽIARAGIUI teks atsisaky-ti poilsio ir praleisti savaitę sun-kiai dirbant bei tvarkant nesi-

baigiančius reikalus. Daugiausia dėmesio reikės skirti finansinių klausimų sprendi-mui, kelionėms ir politikai. Turėsite dirbti viršvalandžius, kad išspręstumėte kai ku-rias problemas.

VANDENIS užbaigs verslo projektą ir gaus už tai gerą at-lyginimą. Nemalonių staigme-

nų žada bylinėjimasis su kažkuriuo gimi-naičiu. Jus rėmęs žmogus atsidurs tarp priešininkų. Bet tai nesutrukdys taip iš-spręsti problemą, kad būtų patenkintos abi pusės.

ŽUVIMS bus pasiūlyta imtis verslo projekto, kuris netrukus gali duoti didelių dividendų.

Jūs tuo labai susidomėsite, bet astrologas vis dėlto primena, kad reikia būti atsar-giems. Kitą savaitę jums būtų geriausia pailsėti nuo reikalų. Žuvims rekomenduo-jamas aktyvus poilsis ir tinkama mityba.

LIEPOS 11-17 D. hOROSKOPAS