Ryte pastebëjome nuo tolimos kalnø proskynos artëjantá þmogø. Tai buvo paprastasvalstietis, pastoviniavo prie uþðalusio eþero, padûsavo, ir pasuko atgalios. Mums reikëjoinformacijos, tad pasivijau þmogystà ir uþkalbinau. Tasai, mane iðvydæs, labai iðsigando, átardymà, t.y. á klausimus atsakinëjo mekendamas, turbût kaip ir jo priþiûrimos oþkos, taèiau bentjau nemelavo. Atseit ðitas eþeras uþkeiktas, já saugo trys vandens siaubûnai ir vienas milþinaskaþkur rytiniame krante. Tuos ið kaimieèiø, kurie bandë ledu nusigauti iki kitø kaimø aname krante,prarydavo, kitus uþmuðdavo milþinas. Tik kai ateis trys didvyriai / karþygiai / dràsuoliai / ðaunuoliai/ herojai ir nudobs tuos monstrus, vël ateis pavasaris á ðià prakeiktà þemæ. Tai iðgirdæs, að tiksupratingai ðyptelëjau, ðvilptelëjau draugams, ir, ðiems pasirodþius, atsisukæs iðvydau tik spëriaisprunkantá valstietá... Na ir baugðti bei prietaringa ði tauta, turbût vis dar neátikëjusi á áþymiàjàpranaðystæ "Trise valtyje, neskaitant Siaubo".

Vaikytis kaþkoká nusmurgusá piemená, mums, aukðèiau iðvardytus titulus neðiojantiemsveikëjams, nederëjo, tad patraukëme krantu, link tariamos milþino buveinës. Eidami màstëme,kaip sunaikinti tuos tris pûgþlius, tûnanèius po ledu. Variantø bûta ávairiø: uþmesti gyvà oþkà antledo (aplink nebuvo në gyvos dvasios); kaþkam ið mûsø eiti ant ledo (Tomce kategoriðkaiatsisakë); priversti valstietá eiti (per vëlu gaudyti); papraðyti Algio paskraidyti virð eþero pavirðiaus(kaþkur tas kalakutas pasislëpë); ir t.t. Taip nieko efektyvaus nesugalvojæ, nusprendëme pirmapribaigti vienà monstrà, ir tik po to imtis likusiø trijø.

Kai jau daugmaþ supratome aptikæ jo irðtvà, truputá pabûrëme, ir - pirmyn. Vietà puolimuisuradome puikià - mat prieðas saugojo siaurà praëjimà á tarpeklá, o mes uþsiropðtëme gerokaiaukðèiau. Ir tada iðvydome Já - tai buvo neregëtø gabaritø giganta-dvorfis, kuris sëdëjo sau antkelmo, ir, garsiai raugëdamas, maukë kaþkoká skystá. Ðalia, atremtas á uolà, stûksojo gal 3 metrøilgio dvirankis hyper / super / turbo / maxima kalavijas spadonas. Hmm, su ðituo reiks pasiterliotipora tarpsneliø, bet kà gi darysi, ir didvyriai gaiðta laikà. Kadangi likome nepastebëti, atakavomepirmi, visa jëga paleidæ ávairius magiðkus (ir ne tik) ðaudmenis. Ir atsitiko taip, kaip ir nesitikëjome:bet kokios atakos dingdavo kaþkokioje sferoje, supanèioje dvorfà. Pajutæs kautynes, monstrasèiupo spadonà, ir puolë link mûsø, visa laimë skardis buvo per status. Tasai ánirðæs bent pamokëmus keletos retesniø poþemiø tautos keiksmaþodþiø. Kai jau nieks nebepadëjo, að dar sykáiðbandþiau prieð Aðaðonà taip sëkmingai naudotà Griûties kerà, taèiau visgi giganto-dvorfà vëlapsaugojo tas prakeiktas magiðkas gaubtas. Ir tik panaudojus dar galingesná kerà Plyðiai,problema buvo laikinai iðspræsta. Kodël laikinai? Ogi tas padaras netyèia prasmego á kaþkokiusgiluminius tunelius, neaiðku kokias tikslais iðraustus kalnø ðerdyse. Va taip va. Neliko kas daryt,tad pasitraukëme nuo dabar jau labiau á skaldyklà ar karjerà panaðaus tarpeklio, ir ásikûrëmenakèiai.

Naktá kaþkas ákando á kaklà. Tà kaþkà pritrëðkiau. O ryte atsibudau kvailesnis... Rimce,apþiûrëjæs tà "kaþkà", nustatë, jog tai Protensis nuziurbensis, t.y., daunavikðris. Oje. Iðvadaliûdnoka - netekau ðiek tiek prigimtinio proto. Blogai. Oje. Taip niûriai prasidëjæs rytas þadëjopuikius kerðtingus nuotykius, mes ëjome atgalios, prie vienintelës ðiame slënyje likusios laisvosperëjos, pasiryþæ susirasti kokiame kaime koká gyvulá jaukui. Oje. Temo.

L

NEOFICIALUS IR NEPERIODINIS ÞAIDIMO

“KARIAI & MAGAI” LAIKRAÐTUKAS

2006 GRUODIS

Nr. 10

1

PATIRTIS:O ryte atsibudau kvailesnis...

2

P R I S I M E N A N T

KARMAGIØIII-ias HEROJØ TURNYRAS

To Vilniaus publika turbût dar nematë. Ankstø ðeðtadienio rytà prie vienos Þirmûnøparduotuvës rinkosi minotaurai, elfai, urvaþmogiai ir dar balaþin kokie pragaro padarai ið Stiksoupës dumblo. Deja, paprasti miestelënai mus ánirtingai ignoravo, netgi nenorëjo pastebëti iriðsigàsti. Gal ir gerai, nes vienas ið magës Opalës vilkðuniø vidury aikðtës "nusimovë kelnes", irtokiu ásimintinu bûdu visiems pademonstravo savo nuomonæ apie humanoidus, niekoneiðmananèius apie fantastiná vaidmenø þaidimà "Kariai&Magai".

O prieþastis tokios keistos sueigos paprasta - kaip ir kasmet, visa ðita marga ðauniø bastûnøgauja tradiciðkai nusprendë susirinkti þmogaus - pëdsekio Treiso (aka Tomukas) irðtvoje prieGaluoniø eþero Molëtø rajone, idant galëtø pabendrauti, palëbauti bei paþudyti vieni kituspopieriuje arba butaforiniais ginklais.

Tik atvaþiavus á vietà, prie vartø pasitiko sargyba,apsitaisiusi tikrø tikriausiais ðarvais, taèiau duoklës(mergø, alaus ir auksiniø), praðë labai jau silpnaissopranais, tad áveikus ðià kliûtá, atsidûrëme turnyro vietoje.Ið karto puolëme skaityti Tëvo (aka Artûras) paruoðtàinformacijà apie varþovus. Ir suþinojome ðtai kà: pagaldalyviø skaièiø, èia susitiks dvi futbolo komandos:"Kovotojai" - 11 þaidëjø; bei "Kerëtojai" - taip pat 11þaidëjø. Vartuose - po vienà merginà, o 20 vyriokø kausisuþ savo garbæ bei kitus sielos trûkumus.

O dabar galime atidþiau paþvelgti á atskirus srautus:

Kaip matyti ið bendro sàraðo, daugiausia buvo elfø (ðlovë jiems!), po to lygiai minotaurø beiþmoniø (fûûû...), na o toliau sekë visokia smulkmë.Aukðèiausio lygio - 8 - buvo visai neþilas Þilius,þemiausio lygio - 3 - buvo Troica bei Noname.

Kovos uþvirë prie keturiø Þaidimo Meistrø stalø. Trinksëjo kauliukai, putojo alus, ðûkavo vyrai irmoterys, o þibanèios þaidëjø akys bylojo apie ðià TIKRÀJÀ karmagius uþvaldþiusià turnyrodvasià. Aplinkiniai gyventojai turbût girdëjo kraupius þûstanèiø kariø gargaliavimus, regëjodûzgianèias strëles bei krentanèius tinklus, sëlinanèius pëdsekius bei nesuvaldomusberserkerius. Taèiau uþvis nuostabiausias reginys galbût atsivërë nuo Molëtø observatorijos

Kovotojai KerëtojaiAltaras (elfas, karys)Duracelas (urvaþmogis, karys)Jumira (elgë, ðaulë)Liu Urbis (minotauras, karys)Minas (minotauras, karys)Mistralis (elfas, pëdsekys)Padre (urvaþmogis, karys)Rodmanas (ogras, karys)Treisas (þmogus, pëdsekys)Zbro'gas (minotauras, karys)Þilius (þmogus, vagis)

Aguona (pusorkis, magas)Balabûzas (þmogus, nekromantas)Birþë (elfas, magas)Noname (demoelfas, vagis)Opalas (gnomas, magas)Porkas (elfas, magas)Ðaknis (miðkavaikë, vitalistë)Tamyras (vabalokis, vitalistas)Tingolas (elfas, vitalistas)Trojica (koboldas, mentalistas)Tumbaèka (ogremagas, magas)

3

APOKALIPSË2005 VI 11-12

Kerëtojø (kairëje) ir kovotojø (deðinëje) srauto nugalëtojai áraðo savo herojø vardus á finalo turnyrinæ lentelæ.

bokðtø: danguje sproginëjo Ugnies Kamuoliai, Magiðkosios Strëlës; ore plaikstësi skraidantysogremagai bei Vakuumo pulsacijos.

Taip, tas nuostabus birþelio vakaras atneðë daug dþiaugsmo nugalëtojams, neramø miegàpralaimëjusiems. Iðkilo ir nebûtin pradingo nauji bei seni didvyriø vardai, pakol vëlai vakare antpavargusios arenos grunto áþengë du nauji Herojai - kovotojas / minotauras / karys Minas (akaMarius) ir kerëtojas / elfas / magas Porkas (akaArvydas) > Ðlovë ir Garbë jiems iki kito Turnyro !!!

O kas gi vyko tarp ánirtingø kautyniø? Ogi labai daug kas. Toks tûlas Medis Balabûzas suMariumi Zbro'gu buvo atitempæ didþiulæ ávairovæ ginklø bei ðarvø (taip, tikrø!), neaiðku kokiaisbûdais pakelëse prisiplëðtø. Buvome pasidaræ netgi mini kautynes vienas prieð vienà (laimëjokaþkoks Padrë), ieties mëtymà bei ðaudymà ið lankø á judantá taikiná - elfà Altarà, greitàjá skendimàsu grandininiais ðarvais ir t. t. Taip pat vyko ir Iðminèiø komandø turnyras, kuriame reikëjo mintivisokias minkles - pinkles, paruoðtas Tëvo, ir susijusias su Kariø ir Magø pasauliu. Dalyvavo 3Universitetai: Aiðkiojo Proto, Tyrosios Samanës (gal sàmonës?...) bei Plionkë Trûko. Visønuostabai, laimëjo pirmosios dvi, uþ kà gavo pora mediniø skrynuèiø su tikrø tikriausiais variokais,na o visø favorite laikyta treèioji protø sankaupa suklupo neatsakæ á klausimà "Kiek laiko taraskasiðbûna pabudæs?".Að tai þinojau, o jûs?

Prizai! Visai apie juos pamirðau! Kerëtojø srauto nugalëtojo laukë nuostabi droþinëta àþuolinëlazda, su nemokamai ákrautu Ugnies Kamuoliu. Kovotojø èempiono nekantriai lûkuriavo dviðaunios ietys. Beje, nugalëtojas Minas pasielgë labai garbingai, ir padovanojo (ásmeigë) vienà ietákitam finalininkui - Þiliui, kuris ið to dþiaugsmo labai apsidþiaugë.

Tai tiek sakmiø ið ðio tikrai fantastiðko & fantastinio renginio - III-ojo Kariø ir Magø turnyro.Dabar tegu nusëda kovø dulkës, nutyla riksmai, tegu pasiilsi magiðkosios sferos, o istorijosapauga naujomis legendomis. Ir nenustebkite, jei sëdëdami kokiuose jaukiuose pakelësnamuose, lietui lyjant kilnodami bokalà tamsaus, iðgirsite pasakotojo balsà nuo þidinio:"Papasakosiu að jums istorijà, kaip narsieji Kariai kovësi prieð visagalius Magus...".

Elfø Magas Birþë

4

P R I S I M E N A N T

Herojø ðlovës galerijaPraëjus treèiam Herojø turnyrui galima ir detaliau þvilgtelëti á kovø rezultatus. Kiekvienas

herojus pelnæs pergalæ ar pasiekæs lygiàsias su varþovu gaudavo tam tikrà skaièiø taðkø. Taðkaipriklausë, nuo to, kuriame etape iðkovota pergalë - uþ pergalæ atrakinëse kovose 1 taðkas (uþlygiàsias 0,5 taðko), uþ pergalæ ketvirtfinalyje 2 taðkai (uþ lygiàsias 1 taðkas), uþ pergalæpusfinalyje 3 taðkai (1,5 taðko uþ lygiàsias) ir 4 taðkai uþ pergalæ finalæ bei 2 uþ lygiasias (tokiøfinale, aiðku, nebuvo).

Ið viso trijuose turnyruose dalyvavo 28 herojai. I-ame turnyre dalyvavo 16 herojø, II-ame 19, oIII-ame daugiausiai - 22 herojai. Nuolatiniai turnyrø dalyviai buvo tik 6 - Jumira, Rodmanas,Ðaknis, Tingolas, Teisas ir Þilius. 5 herojai pasirodë tik viename ið turnyrø - tai Demorhas, LiuUrbis, Trin-Tukas, Trojica ir Tumbaèka. Likæ 11 herojø dalyvavo dviejuose ið trijø turnyrø.

Po trijø turnyrø turime 4 Superherojus - turnyrø nugalëtojus. I-a turnyre nebuvo atskiro kerëtojøir kovotojø srauto, tad vieninteliu Superherojumi tapo elfø oro magas Porkas. II-ame ir III-ameturnyruose jau buvo du atskiri srautai - kovotojø ir kerëtojø, todël Superherojø buvo po dukiekviename turnyre. II-jo turnyro nugalëtojai - pusorkis þemës magas Aguona (kerëtojø srautas)ir ogras karys Rodmanas (kovotojø srautas). III-ame turnyre kerëtojø sraute triumfavo Porkas - I-joturnyro nugalëtojas, o kovotojø sraute nugalëjo minotauras karys Minas.

Þemiau manote bendrà visø turnyrø herojø lentelæ - savotiðkà ðlovës galerijà. Ne visiSuperherojai - turnyrø nugalëtojai - puikuojasi aukðèiausiose pozicijose. Jumira ir Þilius - dalyvavævisuose turnyruose, kovæsi pusfinaliuose ar net finaluose, bet taip ir nelaimëjæ galutinës kovos,ðioje ðlovës galerijoje uþima aukðtas vietas.

Taèiau ði galerija gali keistis po kiekvieno naujo turnyro - ponai Kauliukai bûna kartais labainetikëti ir mëgsta iðkrësti kokià ðunybæ ar suteikti malonæ...

1 PORKAS 22 - 12 / 10 / 0 / 2 Elfas, magas, 6 L2-3 JUMIRA 17 - 17 / 11 / 0 / 6 Elfë, ðaulë, 6 L2-3 ÞILIUS 17 - 17 / 11 / 0 / 6 Þmogus, vagis, 8 L4 RODMANAS 14 - 13 / 8 / 0 / 5 Ogras, karys, 5 L5 MINAS 13 - 9 / 7 / 0 / 2 Minotauras, karys, 7 L6 AGUONA 11 - 11 / 6 / 0 / 5 Pusorkis, magas, 5 L7 PADRË 10 - 13 / 7 / 0 / 6 Urvaþmogis, karys, 7 L8 YLA 9 - 8 / 6 / 0 / 2 Gnomas, magas, 5 L9 TUMBAÈKA 7 - 7 / 6 / 0 / 1 Ogremagas, magas, 5 L10 NONAME 6,5 - 10 / 3 / 1 / 6 Elfas, vagis, 3 L11 TINGOLAS 5 - 11 / 4 / 0 / 7 Elfas, vitalistas, 5 L12 ÐAKNIS 5 - 10 / 4 / 2 / 4 Miðkaivaikë, vitalistë, 4 L13 OPALAS 5 - 8 / 4 / 0 / 4 Gnomas, magas, 4 L14 BALABÛZAS 5 - 10 / 2 / 2 / 6 Þmogus, nekromantas, 5 L15 ALTARAS 4 - 10 / 4 / 0 / 6 Elfas, karys, 5 L16 TAMYRAS 4 - 8 / 4 / 0 / 4 Vabalokis, vitalistas, 6 L17 ZBRO’GAS 4 - 6 / 3 / 0 / 3 Minotauras, karys, 4 L18 ROKANONA 3,5 - 6 / 3 / 1 / 2 Elfë, mentalistë, 4 L19 BIRÞË 3 - 8 / 3 / 0 / 5 Elfas, magas, 7 L20 LIU URBIS 3 - 6 / 3 / 0 / 3 Minotauras, karys, 4 L21 TREISAS 2 - 11 / 2 / 0 / 9 Þmogus, pëdsekys, 6 L22-23 DURACELAS 1 - 6 / 1 / 0 / 5 Urvaþmogis, karys, 7 L22-23 MISTRALIS 1 - 6 / 1 / 0 / 5 Elfas, pëdsekys, 4 L24 TRIN-TUKAS 1 - 3 / 1 / 0 / 2 Dvorfas, karys, 2 L25 DEMORHAS 0 - 1 / 0 / 0 / 1 Urvaþmogis, karys, 7 L26 ERIDË 0 - 3 / 0 / 0 / 3 Pusindëvë, mentalistë, 8 L27-28 MAKARONAS 0 - 4 / 0 / 0 / 4 Orkas, karys, 3 L27-28 TROJICA 0 - 4 / 0 / 0 / 4 Koboldas, metalistas, 3 L

Skaièiø reikðmës: taðkai - kovø skaièius / pergaliø skaièius / lygiøjø skaièius / pralaimëjimø skaièius.

5

I S T O R I J O S V I N G I A I

SargonasSargonas - tikrasis karaliusIII tûkstantmetyje pr .m.e. á ðiauræ nuo

Ðumero, klestinèio Mesopotamijospietuose, apsigyveno semitai. Keletàðimtmeèiø jie gyveno ðumerø ðeðëlyjenuolatos stiprindami savo pozicijas irtarsi laukdami vado, kuris juos suvienytøir ákvëptø. Tuo metu, kai Ðumero valdovutapo Lugalzagesis, semitas Ðarukinas,kitaip dar vadinamas Sargonu (2326-2261 m.pr.m.e.), áþengë á Istorijos scenà.

Ðio didþiojo vado gyvenimasapipintas daugybe legendø. Viena ið jøp a s a k o j a , k a d m o t i n a , s l a p t apagimdþiusi sûnø, paguldë já á ið nendriønupintà valtelæ ir paleido plaukti upe.Vaikà surado vargðas sodininkas, kuris jáir iðaugino. Suaugæs Sargonas stojo tarnystës pas Kiðo karaliø ir tapo vienu ið artimiausiø karaliuiþmoniø. Taèiau Sargonas uþgrobë karalius sostà pasivadindamas tikruoju karaliumi, kà akadøkalboje ir reiðkia þodis Sargonas.

Tapæs valdovu, Sargonas ákûrë naujà sostinæAgadæ, kitaip dar vadinamàAkadu. Laikui bëgantAkadu imta vadinti visa semitø gyvenama teritorija, o jos gyventojai pradëti vadinti akadø vardu.Sargono suvienyti Akado miestai pradëjo karà su savo kaimynais ðumerais ir juos nugalëjo. Ðiospergalës pasekoje dvi ðalys - Akadas ir Ðumeras - buvo sujungtos á vienà valstybæ. Laikui bëgant,Sargonas savo átakà iðplëtë uþ Ðumero ir Akado ribø. Ðiaurëje jis kontroliavo Asirijà, rytuoseElamà, manoma, kad jo valdþia siekë net iki Vidurþemio jûros vakaruose. Pirmà kartà per visàistorijà visas tarpupis buvo sujungtas á pirmàjà tikràjà imperijà, kas neiðvengiamai turëjo átakostolimesnei jo raidai. Politinë valdþia ið Uruko, ðumerø civilizacijos centro, perëjo á naujàjà sostinæAkadà. Á já plaukë mokesèiai ið visos ðalies, o juos rinkdavo organizuotas biurokratinis aparatas.Uþgrobtuose miestuose Sargonas palikdavo vietininkus, kuriais daþniausiai bûdavo jogiminaièiai. Dël to nurimo buvusiø miestø-valstybiø tarpusavio kovos, atsigavo prekyba, kurioscentru tapo sotinë Akadas. Plaukdami pro ðalá prekybiniai laivai privalëjo uþsukti á ðios sostinësuostà. Akadas klestëjo ir spindëjo prabanga, tuo tarpu kai imperijos provincijos skendo skurde irvarge. Sargonas ákûrë profesionalià armijà, kurioje tarnauti buvo garbë kiekvienam, oprastuomenei tai buvo galimybë aukðèiau pakilti socialiniais laiptais. Svarbiausius þemvaldystëspostus Sargonas atiduodavo savo veteranams, kurie ir sudarë Sargono sukurtos biurokratinëssistemos pagrindà. Sargono valdymo metu Akadas perëmë Ðumero kultûrà. Neturëdami savoraðto, akadai pritaikë savo kalbai ðumerø dantiraðtá. Akadø kalbos reikðmë nuolatos augo, oðumerø kalba naujojoje imperijoje ëmë netekti savo reikðmës ir tapo tik moksline ir liturgine kalba.

Sargonas mirë po maþdaug pusæ amþiaus trukusio valdymo. Po Sargono mirties Ðumerassukilo, taèiau Sargono sûnus nuslopino maiðtà ir Akado imperija gyvavo toliau. Galybës virðûnæ ðiimperija pasiekë valdant Sargono anûkui Naramsinui, kuris savo átakà iðplëtë á Maþàjà Azijà.Naramsinui mirus, imperija labai greit prarado savo galybæ, ji buvo uþkariauta klajokliø gutëjø.Didþiosios imperijos sostinë buvo sugriauta taip, kad iki ðiol nëra þinoma jos buvimo vieta…

Sonata

4

6

A M U N I C I J A

Kukris (dar naudojamas pavadinimas khukuris) yra þinomas kaip Nepaleir artimose kaimyninëse teritorijose gyvenanèiø gurkhø naudojamas ginklas.Nors jis yra plaèiai iðgarsëjæs kaip efektyvus kautyniø peilis, taèiau Nepalegyvenanèiø tautø buvo naudojamas ir kaip kasdieninio gyvenimo árankisstatybose, kasant vagas ar tiesiog pjaustant mësà ar darþoves.

Pirmosios panaðios formos geleþtës naudotos jau ankstyvøjø egiptieèiø.Toks egiptieèiø ginklas buvo vadinamas kopeðu (angl. khopesh), kuris kilotiesiog ið paprasto ûkyje naudoto pjautuvo. Kartais toks ginklas vadinamaspjautuvo formos kalaviju. Labiausiai jis buvo paplitæs Naujosios Karalystësgyvavimo laikotarpiu.

Vëliau panaðià geleþtës formà nukopijavæ graikai savo ginklà pavadinokopis, o dar vëliau já naudojæ Makedonieèiai vadino já makhaira (papildomai þiûr. Monai Nr.6).Pastarasis pavadinimas senuosiuose raðtuose daþnai net nenurodo konkreèios formos ariðvaizdos ginklo, o naudojamas tiesiog bendrine forma, reiðkianèia kalavijà (o gal kardà). SenovësRomoje naudotas toks pat ar labai panaðus ginklas vadintas falkata.

Þinoma, negalima atmesti versijos, kad kukriø forma atsirado minimoje teritorijoje,nusiþiûrëjus á ávairias Himalajø kalnø formas ar kilo ið paprastø pirmykðèiø þemës ûkio árankiø.

Pirmasis kukrio (ar kaþko á já panaðaus) atvaizdas rastas vienoje Indijosðventykloje, datuojamas 600 m.e. metais. Seniausias þinomas nepalietiðko stiliauskukris, priklausæs radþai Drabya Shah, valdþiusam gurkhus nuo 1627 metø, yrasaugomas KatmanduArsenalo muziejuje.

XVIII amþiaus pradþioje, kol gurkhø kariai dar neturëjo galimybiø naudotiðaunamuosius ginklus, vietoje kukriø buvo naudojami labai savotiðki didieji kertamiejiá kalavijus panaðûs ginklai vadinami khora arba kora. Manoma, kad tiek kukris tiek irkora egzistavo vienu istoriniu metu, tiesiog kukris naudotas labiau kaip peilis, o kora -kaip kalavijas. Klasikinës koros buvo 60-65 cm ilgio kalavijai, su atvirkðèiai lenktageleþte ir plaèiu galu. Bûtent pasunkintas tokio kalavijo galas suteikia papildomosjëgos kirèiui. Koros, kaip ir kukriai, daþniausiai nebûdavo per daug iðpuoðiami,kadangi visada svarbesnis bûdavo jø funkcionalumas, o savotiðkas ðio ginklodizainas ir taip jau yra puoðmena. Jos buvo naudojamos Butane, Tibete ir ðiaurinëseIndijos dalyse. Koros neðiojamos ávairiuose dëkluose, ant nugaros, ant kairiojo peties

Prieðistorë

Istorija

KUKRIS

KopisKopeðas

Makhaira

Kora

Falkata

7

ar perpetës. Kukris ðiuo atveju buvo naudojamas kaip "atsarginis" ginklas ir neðiojamasuþkiðtas ið priekio uþ dirþo. Ðiomis dienomis kora yra naudojamas tik kaip ceremonijø ginklasjauèiams ar avims nukirsdinti svarbiausio induistø Dasain festivalio metu. Svarbiausia ðio ginklopanaudojimo sàlyga - nukirsti avies ar net jauèio kaklà vienu smûgiu. Ðiais laikais koros kartais yrapakeièiamos dideliu (iki 70 cm ilgio) kukriu.

Kukris kaip peilis ir ginklas ádomusir savotiðkas tuo, kad jo geleþtë yraiðlenkta puslankiu ir aðmenys yraiðlinkimo vidinëje pusëje. Sakoma, kadkukrio geleþtës iðlinkimas panaðus ádelèios, Nepalo simbolio, iðlinkimà.Dabar kukriø gamybai daþniausiainaudojamas metalas ið geleþinkeliøbëgiø arba senø transporto priemoniølingiø. Geresni kukriai iðgaunant ávairius raðtus ar damasko plieno iðvaizdà daromi ið specialaus iðuþsienyje gaunamo metalo. Paprastø peiliø, kurie daþniausiai bûna daromi taip, kad bûtø tvirtesniir skirti tiesiog darbui, geleþtës daþniausiai bûna lygios, be jokiø marginimø ar þenklø. Ir tikbrangesniø, ceremonijoms skirtø ar tiesiog uþsakomøjø peiliø geleþtës (taip pat ir rankenos)puoðiamos graviruotais saulës (surya), mënulio (chandra), kokios nors dievybës ar tiesiog pulkoþenklais, inkrustuojamos sidabru ar auksu.

Koks turi bûti kukrio dydis nëra apibrëþta, jis gali bûti tiek didesnis, tiek maþesnis, taèiaustandartinis dydis laikomas 35-40 cm. Ceremonijoms naudojami kukriai bûna net dvigubaididesni.

Labai ádomus yra specialus árantas (kaura arba cho), esantis kukrio geleþtëje prie rankenosaðmenø pusëje. Jis atsiranda beveik visuose peiliuose, pagamintuose po 1800 metø. Tiksli jopaskirtis nëra þinoma, taèiau manoma, kad jis veikia kaip saugiklis, kad kraujas nepatektø antrankenos, o galbût naudojamas "sugauti" ir neutralizuoti prieðininko ginklà, taèiau tai labiaulegendinë nei tikroji paskirtis. Tyrinëtojai labiau linkæ tai sieti su induizmo religija ir simboliniu falo arnet moters lytiniø organø simboliu ar net aukojamo gyvulio kanopa. Daugelis Indijoje gamintø beiankstyvieji Nepalietiðki peiliai bei vëliau kariniais tikslais gaminti peiliai tokio áranto neturi. Galbûttokiu bûdu kalviai norëdavo pabrëþti savo meistriðkumà, sugebëdami iðformuoti tokius maþyèiusárantus. Kartais kiekvienas meistras naudodavo tik tam tikrà jo paties susikurtà áranto variantà.

Kukrio makðtys daromos ið medþio, apvyniojant oda ir ant galo uþmaunant apsauginá antgalá.Papildomai dëkluose yra padaroma speciali vieta maþiems peiliukams (vadinamiems karda),titnagui, galàstuvui ar pan.

Kukriø rankenos daromos ið vietinio rieðutmedþio ar pat-patemedþio (talauma hodgsoni). Jos kartais bûdavo ir metalinës.Rankena baigiasi pusapvaliu praplatëjimu bei viduryje turi þiedoformos iðkilimà. Visi ðie elementai turi ir tam tikrà simbolinæprasmæ. Pusapvalis praplatëjæs kukrio rankenos galas, kaipmanoma, simbolizuoja dievo aká - visuomet stebinèià, viskàmatanèià. Todël kai kuriø kukriø rankenos gale net átaisydavopapildomà "vyzdá" - brangakmenio ar panaðià inkrustacijà.Taèiau þiedo formos iðkilimo ar kartais tiesiog þiedo ant rankenosreikðmë buvo prarasta kaþkur laike.

Þodis "gurkha" kilo ið karaliaus Prithvi Narayan Shah topaties pavadinimo armijos, gavusios savo pavadinimà nuo

Tiesiog kukris

Mitai, legendos ir faktai

Kaura

8

miesto Gorkha, esanèio Nepale á ðiaurës vakarus nuoKatmandu, kurios pagalba karalius apie 1768 metussuvienijo Nepalà á vienà valstybæ. Ðiuo metu Nepalàvaldantis karalius taip pat kildinamas ið pirmojokaraliaus. Tuo metu Gorkha buvo feodalinis kaimas,kuris taip sustiprëjo, kad uþkariavo teritorijà nuoKaðmyro sienos vakaruose iki Butano rytuose,paimdamas savo valdþion ir Katmadu. Ne paskutinævietà ðioje dramoje uþëmë ir kukris, kuris buvo netikëtaiefektyvus ir uþkariautajai teritorijai nematytas ginklas.Tuometinës Britiðkosios ir ginèytinø teritorijøGubernatorius generolas paskelbë Nepalui karà 1814metais ir po dviejø ilgø ir kruvinø kampanijø, 1816

metais Sugauli mieste buvo pasiraðyta taikos sutartis. Ðio karo metu susiformavo tarp britø irgurkhø abipusë pagarba ir susiþavëjimas abiejø pusiø kautyniø sugebëjimais. Pavyzdþiui, 60gurkhø, vadovaujamø Dehra Dun, laikë Kalanga fortà prieð 3500 kareiviø britø pajëgas,vadovaujamas generolo Gillespie tol, kol traukinys su palaikymu atvyko ið Delio. Po taikossutarties sudarymo gurkhai ágavo kai kuriø privilegijø tarnaujant ávairiuose daliniuose, ið jø buvosudaromi elitiniai bûriai, jie ágavo teisæ net vilkëdami uniformas neðioti kukrius ir tokiu bûdu jie netbuvo perimti kaip standartinë ginkluotë á kai kuriuos britø dalinius.

Legenda, greièiausiai sukurta ðiuolaikiniame Vakarø pasaulyje, byloja, kad kiekvienà kartà,kai kukris yra iðtraukiamas ið makðèiø, jis turi "paragauti" kraujo, prieð gràþinant já atgal. Na, reikiapasakyti, jei tai bent kiek bûtø tiesa, tuomet nei vienas gurkha nesulauktø pilnametystës, nespraradinëtø daugybæ kraujo kiekvienà dienà, kapodamas miðkà, aðtrindamas kuolus, kapodamasmësà ar darþoves ar atidarinëdamas skardines. Tuomet po kiekvieno veiksmo, ypaè jei niekonebûtø ðalia, tektø paèiam pjaustytis rankas…

Kita legenda byloja, kad simbolinë kaura suteikia kukriui stebuklingà apsaugà ir pastaràjásviedus suka já kaip bumarangà, nukerta prieðininkui galvà ir gráþta kovotojui tiesiai ir saugiai árankas. Taèiau faktas yra tas, kad gurkhos savo peiliø nesvaidydavo ir ðis ginklas buvogrësmingesnis gurkhoms já laikant savo rankose.

Na ir pabaigai, viena generolo sero W.J.Slim, vëliau tapusio lauko Marðalu Viscountu,papasakota istorija. Vadovaudamas 14-ai armijai jis ásakë prieðakiniams bûriams nuolatpatruliuoti. Vienas gurkhø patrulis gráþdamas ið sargybos prisistatë generolui, iðdidþiai atidarëdidelá krepðá. Iðtraukë tris kraujuotas japonø galvas ir padëjo jas ant stalo. Tuomet mandagiaipasiûlë generolui pietums ðvieþiai sugautos þuvies, kuria buvo pripildyta likusi krepðio dalis.

Vienas ginklø, turinèiø á prieðingà pusæ lenktà geleþtæ, pradininkøgali bûti árankis-ginklas, kurio pavadinimas skamba kaip falx. Tai yralotyniðkas þodis, originaliai reiðkiantis pjautuvà, taèiau vëliaunaudotas apibûdinti bet koká áranká, turintá aðmenis vidinëje geleþtësiðlenkimo pusëje. Taip pat ðis þodis senovës trakø ir dakø buvo naudotas apibûdinti ginklà. Darvëliau ðio þodþio reikðmæ perëmë romënai, naudodami kaip siege hook.

Sika - tradicinis Balkanø tautø, gyvenusiø ðioje teritorijojeRomos valdymo laikais, ginklas. Tai kalavijas, skirtas kirsti, sugale iðsilenkusia bukai besibaigianèia geleþte bei aðmenimisvidinëje iðlinkimo pusëje. Pagal formà tokio ginklo masëscentras yra labiau pasistûmæs link geleþtës galo, todëlrankenos gale visada buvo naudojama nemaþa atsvara. Geleþtës forma gerai pasiteisindavoatakuojant "per skydà".

Keletas kitø panaðià geleþtës formà turinèiø ginklø

Adomas

Kukriai

Falksas

Sika

A M U N I C I J A

9

4

Þaidimo scenarijusÁKAITAI SMUKLËJE

Ðis þaidimo “mini” scenarijus skirtasdviejø - trijø valandø þaidimui. Jotikslas - paávairinti þaidimà, kai veikëjøgrupë yra kelionëje, neturi uþduotiesar yra tarpinëje stadijoje tarpstambesnës kampanijos etapø.Þaidimo eigai jis faktiðkai neturëtøturëti didesnës reikðmës iðskyrusvienos - veikëjai tokiose situacijosekaip ði kuria savo reputacijà ira p l i n k i n i ø þ a i d i m o p a s a u l i opersonaþø poþiûrá á juos paèius.Kadangi situacija vyksta “vieðoje”vietoje pilnoje liudininkø veikëjøelgesys neliks nepastebëtas ir apie taipasklis gandai, kuriuos galës suþinotikiti þaidimo meistro valdomi personaþai. Tai kaþkiek gali átakoti þaidimo eigà ir kitas situacijas.

: nedidelë smuklë "Pakelës oazë" esanti prie ne itin reikðmingo kelio (geriausiaijungianèio du nedidelius provincijos miestus ar tam tikrus regionus). Keliu neturi bûti labaiintensyvus judëjimas, juo gali keliauti pirkliø vilkstinë, koks vieniðas keleivis ar grupë. Uþ smuklës(nesvarbu á kurià pusæ) yra 20-ies trobø kaimas. Smuklë - tai dviejø aukðtø medinis namas sudviem priestatais - viename yra tvartas (èia laikomi ir nakvojanèiø arkliai) ir maisto sandëlis (nërarûsio). Pastato vidinis iðplanavimas pateiktas schemose.

: Smuklëje paprastai lankosi kaimo vyrai iðgerti smuklininko Himaro raugiamo neblogoaluèio ir paplepëti apie kasdienius reikalus bei pavëpsoti á keliaujanèius keliu bei paklausinëti jøkas margam sviete dedas. Kaime vieðbuèio, tad visi keliaujantys keliu gali apsistoti tik "Pakelësoazëje". Pirmame aukðte yra smuklë, virtuvë ir smuklës ðeimininko Himaro bei jo þmonos Oliposgyvenamasis kambarys. Jie turi du vaikus - paauglæ mergaitæ Tijà ir berniukà Ilatà.Antrame aukðteárengti keturi atskiri kambariai ir vienas didþiulis bendras kambarys skirti apnakvindinti keliautojus.Rytà smuklëje paprastai bûna tuðèia, o ðeimininkai ruoðiasi dienai - gamina valgá, tvarkosinamuose. Vaikai iki pietø daro kà nori - paprastai iðeina á gretimà kaimà þaisti su vaikais. Kartaissmuklëje ryte galima aptikti vienà ar kelis pusryèiaujanèius keleivius, kurie nakvojo "Pakelësoazëje" ir ruoðiasi iðvykti. Apie pietus namo gráþta vaikai. Vyresnioji padeda motinai aptarnautipavalgyti uþsukanèius keliautojus, o berniukas paprastai padeda tëvui priþiûrëti nedidelá ûká(kiaulæ, karvæ ir nedidelá darþà ðalia namo). Didþiàjà dalá maisto provizijos ðeimininkas Himarasperka kaime bei kartà per savaitæ vyksta á artimiausià miestà ásigyti bûtinø produktø ar daiktø.Vakare smuklëje paprastai bûna 3-10 kaimo vyrø bei vienas kitas keleivis ar jø grupë. Smuklëjedaþniausiai nakèiai bûna uþimtas vienas - du atskiri kambariai ir 2-4 lovos bendrame kambaryje.Tik du-tris kartus per mënesá smuklë bûna pilna keliaujanèiø ir nakvojanèiø èia. Kainos neaukðtos,tai vidutinës klasës, gana tvarkinga smuklë. Smuklininkas ir jo ðeima mëgstami þmonësgretimame kaime.

: paprastos darbo dienos popietæ á smuklæ ásiverþë grupë ginkluotø vyrø ir ëmë plëðtismuklæ. Ðeimininkus ir vienà keliauninkà (smulkø pirklá) uþrakino viename antro aukðto kambariøir ëmë niokoti namà. Taèiau Tija buvo lauke ir spëjo pasislëpti nuo plëðikø. Ðie atëjo pësti tiesiog ið

Veiksmo vieta

Aplinka

Problema

K Ú R Y B A

1110

miðko. Viso penki gan tvirto sudëjimo þaliûkai apsiginklavæ kaip pakliuvo. Vienas ið jø aiðkusmiðrûnas - veidas turi sunkiai atskiriamø, bet tikrai neþmogiðkø bruoþø. Jis ir vadovauja nedideleigaujai. O Tija nuskuodë á netoliese esantá kaimà kviesti pagalbos. Per keliasdeðimt minuèiø iðkaimo atlëkë beveik visi vyrai (apie 15) ir moterys (apie 10) bei vyresni vaikai (apie 12). Vyraipasiëmë kirvius, ðakes, viena kita moteris paèiupo po grëblá. Taèiau ið anksto per langà uþmatæsartëjanèiø kaimieèiø minià plëðikø vadas ið antro aukðto þemyn parsivedë berniukà Ilatà ir kaipirmieji vyrai perþengë smuklës slenkstá prikiðo vaikui prie gerklës durklà ir pagrasino já papjausiàsjei ðie neiðsineðdins lauk. Pamindþikavæ vyrai paliko smuklæ ir visi susibûrë aplink namàneþinodami ko griebtis.

: veikëjø grupë keliaudama keliu priekyje iðvysta prie dviejøaukðtø pastato prie kelio þmoniø minià. Priartëjæ iðvysta besibûriuojanèius kaimieèius ir karðtaikaþkà diskutuojanèius. Vienas kitas (vyras ar vaikas) trumpai þvilgteli per smuklës langà. Kaigrupë visai priartëja, triukðmas kiek aprimsta. Po keliø minuèiø (nesvarbu ar grupë ima klausinëtikas èia vyksta ar ne) prie jos prisiartina vyresnio amþiaus þilstelëjæs vyras su lazda rankose.Kaimo seniûnas Ubatas praðo grupës pagalbos (kreipiasi á galingiausiai atrodantá - ðarvuotà arginkluotà arba á kerëtojà jei galima lengvai atskirti). Seniûnas trumpai drûtai iðdësto kas nutiko irpraðo tokiø narsuoliø (ar stipruoliø) padëti varganam vaikui ir smuklininkui Himarui bei jo ðeimai.

: grupës tikslas ið plëðiko nagø iðtraukti berniukà - gyvà ir sveikà (ar bent jau nestipriaisuþeistà). Kaimieèiai apie atlygá uþ ðá darbà patys neðnekia, tieiog gvieðiasi á herojøgeranoriðkumà ir uþuojautà nelaimingam vaikui. Jei veikëjai ima derëtis dël uþdarbio, seniûnasdaugiausia kà gali paþadëti tai - maisto visai grupei savaitei, nakvynæ, pirtá ir vietinio alaus bei apie100 vm surinkæs per visà kaimà.

: grupë áëjusi pro smuklës duris (ið gatvës pusës) iðvysta kitam salës galeprieðais þidiná plëðikø vadà, kuris skubiai prisitraukia arèiau savæs berniukà - prieð áþengiantveikëjams, jis vaiko nespaudë prie savæs, o laikë viena ranka uþ atkaltës - ir prie gerklësprispaudþia durklà. Veikëjai gali spëti atakuoti bandità, kol ðis neprikiðæs ginklo prie jo gerklës, jeipavyks proto ir vikrumo bandymai su bauda (PrB-20 ir ViB-30). Pirmiau atliekamas protobandymas, jei jis nepavyksta, vikrumo bandymas neatliekamas - veikëjas tiesiog nespëjo laikusuvokti situacijos ir atitinkamai sureaguoti. Pro smuklës pagrindines duris vienu metu gali áeiti tikdu humanoidai (arba trys maþøjø rasiø atstovai). Plëðikø vadas pareikalauja neðdintis visus lauk irpagrasina nuþudysiàs vaikà. Grupë dar iðvysta laiptais ið antro aukðto besileidþiantá þmogø sunemaþu maiðu rankoje. Ðis iðvydæs herojus sustingsta ant laiptø ir laukia kà darys vadas.Jei grupë ar dalis jos nariø bando eiti pro ðonines duris (esanèias uþ maisto sandëliuko) pakliûna ávirtuvæ, kur prie stalo sëdi stambokas vyriðkis (þmogus) ásikandæs deðrà, kitoje rankojegniauþiantis duonos kriaukðlà. Jo ilgas kalavijas guli ðalia ant stalo. Tik iðvydæs grupæ plëðikassurinka perspëjimo ðûká vadui ("pavojus", "ásilauþëliai" ar kaþkas panaðaus). Norint grupei spëtiatakuoti ðá plëðikà prieð jam surinkant reikia laimëti iniciatyvà (pirmas áëjæs gauna +2 priedà,antras nieko), taèiau prieð tai turi pavykti proto ir vikrumo bandymai su baudomis (PrB-5 ir Vi-10).Jei grupë nori ásilauþti pro kaþkurá langà jie bûtinai sukels triukðmà, nes langinës girgþda ir visilangai turi grotas, iðskyrus vienà kuris yra antrame aukðte virð tvarto, o jo langinës uþsidaro iðvidaus. Taèiau ðio lango langinës atviros! Visi langai "ástiklinti" iðdirbta kiaulës pûslës oda ir sunkiaipermatomi. Norint ðauti pro toká langà skiriama bauda pataikymui (AM-40) dël prasto matomumo irtrukdþio ("stiklo"). Patekæs á antrà aukðtà pro ðá langà veikëjas (tilpti gali tik vienas) iðvysta prie lovøbesikrapðtantá plëðikà. Ðis pasilenkæs bei pasidëjæs kalavijà ant gretimos lovos. Jei veikëjoveiksmas sëkmingas (nesukëlë triukðmo ir pan.), plëðikas jo iðkart nepastebi ir veikëjasautomatiðkai gauna iniciatyvà. Plëðikas tik iðvydæs veikëjà surinka perspëjimo ðûká vadui. Jeiplëðikas pastebëjo veikëjà norint atakuot pirmiau reikia atlikti proto ir vikrumo bandymai su bauda(PrB-5, Vi-20).

Situacija atvykstant veikëjø grupei

Uþduotis

Uþduoties atlikimas

K Ú R Y B A

Jei grupë nesiverþë pro paradines duris, plëðikø vadas iðgirdæsperspëjimo ðûkius pasitraukia su vaiku á kambario vidø ir laukiapasirodanèiø herojø árëmæs vaikui á gerklæ durklà. Jei grupëverþësi ir pro paradines duris, ir pro langà ar ðonines duris vadasiðgirdæs ðûksnius arba kai grupë bando atlikti bet koká veiksmà(iðskyrus traukimàsi pro duris laukan) ið karto nuþudo vaikà. Tamplëðikui turi pavykti paprastas jëgos bandymas ir iðkart metamaypatinga þala. Vaikas gali ir nemirti nuo pirmo smûgio. Jeiberniukas nepraranda sàmonës, plëðikas smogia dar kartà(sàlygos tos paèios), taèiau tokiam veiksmui sugaiðtamasvienas kautyniø tarpsnelis ir grupë taip pat gali daryti kaþkokiusveiksmus (reikia prieð tai iðsimesti iniciatyvà). Nuþudæs vaikàplëðikas já nubloðkia ir èiumpa nuo gretimo suolo ar stalo ginklà irkviesdamas likusius puola grupæ. Pasigirdus triukðmui kaimovyrai nieko nelaukdami puola pro pagrindinës smuklës duris irveliasi á kautynes.Viso "Pakelës oazëje" yra penki plëðikai: vadas smuklës salëje,vienas ten pat tik ant laiptø á antrà aukðtà, antras - virtuvëje valgo,treèias knisasi paloviuose antro aukðto bendrame kambaryje,ketvirtas taip pat antrame aukðte, rausia vienà ið atskirøkambariø. Ðeimininkai ir keliauninkas uþrakinti viename iðkambariø antrame aukðte.

: su kaimieèiø pagalba ar be jos grupë áveikia visusplëðikus (tik kritiniø nesëkmiø atveju tai turëtø nepavykti).Svarbiausia berniuko Ilato ir kitø smuklës ðeimininkø beikeliauninko bûklë. Uþrakintieji antrame aukðte turëtø liktinepaliesti (plëðikai puolæ muðtis, juos paliko), o vaiko sveikata (irgyvybë) priklauso nuo to kaip grupei pavyko susitvarkyti suplëðikø vadu.Jei vaikas þuvo - grupei labai santûriai padëkojama. Ji gauna tik maisto (porai dienø) ir nakvynænakèiai jei pageidauja.Jei vaikas þuvo ir buvo prikeltas - rezultatas beveik tas pats, tik seniûnas dar duoda þadëtus 100vm. Kaimieèiai labai átariai þiûri á prikëlimo magijà, nes laiko, kad kerëtojai galintys tai padarytikiðasi á dievø reikalus, kas yra labai blogai. O prikeltà vaikà laiko paþenklintuoju ir prietarai skelbia,kad toks þmogus tampa piktas ir bûna dalinai valdomas mirties ir mirusiøjø pasaulio dievo. Taèiau,jei kaimieèiai neturëjo galimybës matyti prikëlimo ar þuvusiu vaiko, tai toks rezultatas uþskaitomaskaip pavykæs. Taèiau iðgelbëtas pirklys nepriklausomai nuo kitø reakcijos ðiuo atveju padovanojagrupei variná neiðvaizdø pigiai atrodantá þiedà. Ðis þiedas yra magiðkas - tai Maskuotës þiedas. Jáuþsimovæs ant pirðto humanoidas labai sunkiai sunkiai pastebimas miðke ir kalnuose(pastebëjimo VM-50, o slëpimosi VM+50), aukðtuose þolynuose (pastebëjimo VM-30, slëpimosiVM+30) bei humanoidø minioje (pastebëjimo VM-40, slëpimosi VM+40). Iðvaduotas pirklys þinoþiedo savybes ir jas mielai atskleidþia.Jei vaikas neþuvo (galëjo bûti sunkiai suþeistas ir pagydytas) - visi labai laimingi, smuklininkas suþmona apsipila laimës aðaromis ir visaip dëkoja geradariams. Veikëjai gauna visà seniûno þadëtàatlygá, smuklininkas Hirimas prideda nuo savæs geriausios rûðies alaus baèkà, 3 pm ir nemokamaisiûlo pagyvent pas já kelias dienas. Kitaip tariant kaime tikra ðventë ir ðioje smuklëje kiekvienasvëliau uþsukæs keliauninkas iðgirs apie narsuolius iðgelbëjusios maþàjá Ilatà. O iðvaduotaskeliauninkas pirklys áteikia dovanø þiedà apraðytà aukðèiau. Grupë gali likti kelias dienas,kiekvienà vakarà kol bus grupë rinksis kaimo vyrai paplepëti, alaus iðgerti ir apie didþius darbusgelbstint pasaulio vargðus pakalbëti.

Finalas

12

Personaþai: þemiau pateikiamos visø svarbesniø ÞM valdomø personaþø charakteristikos.

: nedidelë klajojanèiø plëðikø gauja, vadovaujama pusorkio Jotiros, buvusio armijosserþanto. Gauja susikûrë neseniai ir uþsiima kaimo trobø plëðimu. Valdþiai á akis dar nebuvo kritæ,nes dar neturëjo stambesnio grobio. Visi gaujos nariai kaþkada tarnavo kariuomenëje, pora jøsëdëjo kalëjime uþ chuliganizmà vieðoje vietoje.

Plëðikai

Smuklininko ðeima

Kiti ÞM valdomi personaþai

: Himaras namà prie kelio nusipirko prieð gerus 20 metø. Atsiremontavo iratidarë smuklæ - nakvynës namus "Pakelës oazë". Þmona Olipa kilusi ið gretimo kaimo. Susilaukëdviejø vaikø.

: þemiau pateiktos pagrindinës pirklio pakliuvusio su ðeimininkais áplëðikø nelaisvæ, kaimo seniûno ir poros kaimieèiø vyrø puolusiø á smuklæ paskui veikëjø grupæcharakteristikos.

Vardas: Horimas Olipa Tija IlatasRasë: �mogus �mogus �mogus �mogusProfesija: Smuklininkas Virëja/kepëja Nëra NëraLygis: 3 1 0 0Lytis: Vyras Moteris Moteris VyrasAm�ius: 46 m. 41 m 15 m 7 mÛgis: 160 cm 165 cm 145 cm 105 cmSvoris: 81 kg 51 kg 39 kg 25 kgIšvaizda: Viršsvoris Nieko ypat. Gra�i Nieko ypat.Ypatybë: Intuicija Šykštumas Nëra NëraJëga: 43-0-0 40-(-5)-(-1) 26-(-5)-(-1) 15-(-10)-(-2)Vikrumas: 67-5-1 61-5-1 67-5-1 43-0-0Sveikata: 56-0-0 62-5-1 50-(-5)-(-1) 41-0-0Gnkl1: BeG 20 BeG 0 BeG –10 BeG –20Gnkl2: Kartis 5 Lazda 0 Lazda –10 Lazda –20Šarvai: Nëra Nëra Nëra NëraIŠS: 5 5 5 0GynG1: 15 5 0 0Gajumas: 61 62 50 41

Vardas: Jotira (vadas) Borisas Menkë Elakas AršakasRasë: Pusorkis �mogus �mogus �mogus �mogusProfesija: Karys Karys Karys Pëdsekys PëdsekysLygis: 4 3 2 2 2Lytis: Vyras Vyras Vyras Vyras VyrasAm�ius: 32 m 38 m 34 m 25 m 28 mÛgis: 166 cm 182 cm 152 cm 152 cm 174 cmSvoris: 62 kg 75 kg 45 kg 42 kg 67 kgIšvaizda: Nieko ypat. Be ausies Nieko yapt. Nieko yapt. Be pirštoYpatybë: Biol. mirtis po 20min. Anosmija, atspr.

skaus.Atspar. Fi+30 Atspar. Fi+30 Regeneracija

Jëga: 92-15-3 70-5-1 85-10-2 79-10-2 82-10-2Vikrumas: 94-15-3 68-5-1 66-5-1 79-10-2 89-15-3Sveikata: 96-15-3 86-15-3 87-15-3 79-10-2 92-15-3Gnkl1: Kalav 45 Kalav 35 Kirv 30 Kirv 20 Ietis 20Gnkl2: Ietis 30 Kirv 20 Kalav 15 Kalav 10 Kalav 15Šarvai: KO 5/10 KO 5/10 KO 5/10 KO 5/10 KO 5/10IŠS: 20 10 10 15 20GynG1: 45 30 25 25 30Gajumas: 141 116 102 79 92

13

Vardas: Tylka Ubatas Virbas RikasRasë: �mogus �mogus �mogus �mogusProfesija: Pirklys Seniûnas Kalvis �emdirbysLygis: 1 3 2 2Lytis: Vyras Vyras Vyras VyrasAm�ius: 45 m 41 m 28 m 22 mÛgis: 158 cm 159 cm 168 cm 177 cmSvoris: 47 kg 54 kg 61 kg 64 kgIšvaizda: Nieko ypat. � ilas Drûtas LiesokasYpatybë: Nëra Nëra Nëra NëraJëga: 38-(-5)-(-1) 44-0-0 90-15-3 48-0-0Vikrumas: 56-0-0 75-5-1 65-5-1 91-15-3Sveikata: 31-(-5)-(-1) 51-0-0 61-5-1 77-10-2Gnkl1: Durklas 10 Lazda 15 Kûjis 15 Lazda 10Gnkl2: Kalav 0 BeG 10 Lazda 10 BeG 5Šarvai: Nëra Nëra Nëra NëraIŠS: 0 5 5 15GynG1: 5 15 15 20Gajumas: 36 56 76 97

Pirmoaukðto

schema.

Antroaukðto

schema.

Pastatø schemos aptikitos interneto platybëse ir dabar niekaip nerandu ið kur jostiksliai paiimtos - taèiau dëkui jø autoriams ir tikiuosi jie neásupyks uþ panaudojimà. Tëvas

K Ú R Y B A

14

Mano pilnas nuotykiø gyvenimas prasidëjo ramiame Doonbergo bajorijos kaimelyje. Mesvadinome já Berþynëliu, nors velnias þino, kodël, èia neaugo në vienas berþas. Ðalia tekëjo srauniupë, kurios pakrantëje mano tëvas buvo ákûræs valèiø ir keltø nuomos punktà. Manoprisiminimuose jis iðliko, kaip tvirtas kokiø 45 metø vyras, tylus ir visad susiþavëjusiø þvilgsniuþiûrintis á mano mamà. Broliukas tuomet tebuvo pyplys nuolat bimbinëjantis man ið paskos, irtrukdantis uþsiimti rimtais ðeðiameèiø reikalais, o bûtent kniaukti obuolius ið ðventiko sodo, erzintikaimo kvailelá Levukq arba iki pamëlynavimo plaukioti upëje ir panaðiai…

Mamai tuomet tebuvo vos per dvideðimt, ji visuomet þinojo savo vertæ ir nors niekadosnekeldavo balso niekas jai neprieðtaraudavo. Að daþnai pastebëdavau þmones þiûrint á jà tokiupaèiu susiþavëjusiu þvilgsniu, kaip ir tëvas. Taèiau kai likdavome dviese ji pasidalindavo savoviltimis palikti ði taikø, bet nuobodø kaimà. Ji visad elgësi taip kaip norëjo…

Vienà rytà ji tiesiog iðjojo. Jos nebuvo kokius porà metø. Viskas pamaþu gráþo á savas vëþes, tiktëvas vis daugiau dirbo, o mes su broliu ir kitais vaikais dûkdavome laisvi , murzini ir laimingi…Kolsyká, pakëlusi akis, nuo á purvà murkdomo bernioko, pamaèiau vieniðà raitelá. Kai jis priartëjopamaèiau, kad tai mano mama. Ji linktelëjo, lyg tø dviejø metø në nebûtø buvæ. 'Josi su manim', -tepasakë ir pasuko namø link. Tikëjausi, kad tëvas barsis, taèiau nieko panaðaus neávyko, jistepalinkëjo mums sëkmës. Motina ðnipðtelëjo man 'apþavai' ir nusiðypsojo.

Taip að palikau gimtuosius namus. Nuvykome á hercogystës sostinæ Hemelá. Mama èia jaubuvo ásikûrusi, ir gana neblogai. Pradþioje dideliø pokyèiø nepajutau - tik kniaukdavome nebeobuolius, o pyragëlius, karolius ar alavinius ðaukðtus, muðdavomës ne purve, o ant purvinogrindinio, o aukø, ið kuriø bûtø galima pasiðaipyti ar apmëtyti supuvusiomis darþovëmis, èia buvodaug platesnis spektras.

Taèiau netrukus motina pradëjo mane mokyti naudotis savo átaigos galiomis, vëliau suþinojau,kad tai vadinama 'psi' kerais. Ji sakë, kad tai paveldima ið kartos á kartà mûsø ðeimoje. Pradþiojetiesiog mëgindavau priversti turgaus prekeivius nuleisti kainà, átikinti, kad að nieko nuo jøprekystalio neëmiau, ir ið viso esu, pati geriausia mergaitë mieste. Vëliau su mama kalbëdavomësnepraverdamos burnos, tiesa bûdavo visokiø nesusipratimø, daþniausiai ji tegirdëdavo tikkaþkokias beprasmiðkas minèiø nuotrupas. Buvo smagu, kai didþiausi muðeikos nuleisdavokumðèius ir spoksodavo bukais veizolais, nesuvokdami nei kas jie, nei ko èia stypso.Arba vaikëzaiið kito kvartalo mandagiai sveikindavosi, nors kà tik dauþëme vieni kitiems snukius, o vaistininkas,ið kurio kà tik nukniaukiau butelaitá spirito, tik palinkëjo man sveikatos. Ir pagaliau kai sykáuþmigdþiau motinà, kad pavakare galëèiau iðsprukti ið namø pasilinksminti, ji pasakë, kad jauiðmokau tiek kiek ji galëjo mane iðmokyti. Mûsø namuose nuolat lankydavosi ávairûs vyrai(þmonës, puselfiai ir net elfai), visi jie þiûrëdavo á mamà susiþavëjimo pilnomis akimis, neðdavo jaidovanas ir mokydavo mane ávairiø dalykø: raðyti ir skaityti, muzikos, kovoti su lazdomis, kardaisbei ðaudyti ið lanko. Vienas mëgino supaþindinti su geografija ir þemëlapiais, tai að jam áteigiau,kad já puola bièiø spieèius. Nekenèiu að tos geografijos, tai ir susinervinau maþumëlæ. Jis iðdûmë iðmûsø namø, kaip paðëlæs mojuodamas rankomis. Buvo labai linksma, ir nors mama mane iðbarë,maèiau, kad ji vos laikosi nenusijuokusi.

Taèiau vëliau mieste prasiautë raupø epidemija ir motina mirë. Tada að nusprendþiau, kadiðsilavinusios panelës gyvenimas manæs nevilioja. Að pardaviau viskà, nusikirpau plaukus irásipraðiau mokine pas geriausià ðarvø meistrà mieste. Ir tada pirmà kartà susidûriau su þmogumi,kuris buvo visiðkai atsparus mano poveikiui. Nors buvo puikus meistras, jis visiðkai neturëjofantazijos, laikësi klasikiniø kanonø tiek formoje tiek apdailoje. Todël teko pereiti visas pakopas,nuo dumpliø pûtimo ir batø valymo, iki ðarvø apdailos ir naujokø varinëjimo, visiðkai su darbunesusijusiais reikalais.

Nenorëdama prarasti formos ástojau á Hemelio nepaprastøjø menø universitetà, mentalistøfakultetà. Tai buvo ðaunûs laikai: vynas liejosi upeliais, suplëkusiø traktatø nagrinëjimaiuþsitæsdavo iki paryèiø, o kur dar tarpfakultetinës magiðkøjø menø rungtynës. . . Ne vienam

Eridës pasakojimasEridës pasakojimas

15

K Ú R Y B A

pirmakursiui magiukui ar vitalistui teko uþmigti kur nors pakampëje per svarbius egzaminus arnueiti á seminarà visiðkai tuðtutële galva. Mums tiesa irgi kliûdavo mini-ugnies kamuoliu á kuprà arþaibo juosèiuke per pakinklius, tik kur kas reèiau, þinoma. Kartais po vitalistø vakarëliø baisiaiskeldavo galvà, nors bala þino ar jie ten ko specialiai primaiðydavo, ar tiesiog kai kas neþino savonormos… Per vienà tokiø vakarëliø susipaþinau su tokiu elfu, vardu Gvaihiras. Jis tiesa, ið pradþiørietë nosá - amþius vis dël to, bet vëliau ëmëme gana neblogai sutarti. Kartais norëdamiprasimanyti þvanganèiøjø leisdavomës á ávairius þygius: tai vilkstinæ pasergëti, tai kokià poniutæ ánaktiná pasimatymà palydëti, o kartais ir koks pavojingesnis þygis nuskildavo. Ir fizinæ formàpalaikydavome ir dvasinë, taip sakant, nauda.

Taip syká nusibeldëme su pirkliais á Karako miestà, o ten jie dar rekomendavo mus tokiampirkliui-urvaþmogiui. Baisiai keista, nors ir baisûs kietakakèiai tie urvaþmogiai, bet pirkliai iðtiesneblogi. Taigi palydëjome jo kroviná, be ypatingø nuotykiø (keliø niekingø goblinø, juk ypatinguávykiu nelaikysime). Ir buvo ten toks jaunas pirklio giminaitis, greièiausiai koks devintas vanduonuo kisieliaus, bet baisiai jau savo vertæ þinantis - pasipûtimo pilnas, kaip kailiniai blusø. O jauvardelis jo, kad þinotumët - Demorhas, gyveno gal kur netoli morgo? Kà èia gali þinoti? Susisukojam galvelë, nuotykiø mat uþsimanë, ir nutarë mesti mokytis pas dëdulæ pirklio meno ir traukti sumumis nuotykiø ieðkoti. Norëdami sutvirtinti ðià puikià sàjungà patraukëme visi á vietinæ jûrosgërybiø smuklæ. Ten soèiai uþkandome, iðgërëme ir ásivëlëme á vienà kità pasistumdymà sujûreiviais. Ten susipaþinome su tokiu vyrioku - buvusiu nardytoju, buvusiu liokajumi, o pagalpaðaukimà pëdsekiu - Treisu. Jis taip pat nusprendë prisidëti prie mûsø, matyt traukiam mesvisokius keistuèius.

Ir ásuko mus likimas á paèius keisèiausius nuotykius, susijusius su viena tokia knygiûkðte,demonø pasauliais ir þudikø-magø gildijomis. Teko iðlaisvinti ið niekðingø gaðlûniø nagø elfæ-ðaulæJumirà, paèiai þûti ir atgimti. O ir amþiams atsisveikinti su elfu-Gvaihiru teko, bet tai jau kitaistorija… Tai tiek.

Sigutë

*

Nuotykiø ieðkotojø grupës eskizas (palyginamasis)Ið kairës: ogremagas, miðkaorkis, elfas, dvorfas ir vabalokis

Pieðë Adomas

16

OGRASÐi rasë neáprasta jau vien savo vieta fantasy pasaulyje. Daug kur, ypaè tokiuose fantasy

þanruose, kaip pasakos ir legendos, ograi sutapatinami su milþinais. Èia milþinø apibûdinimasdaug kur sutampa su tipiniðko ogro apraðymu. Dauguma tautø juos apibûdina kaip iðskirtinaididelius ir neapsakomos jëgos, neagresyvius ir ðiek tiek þemesnio intelekto nei þmonës. Taèiauyra ir milþinø-þmogëdrø. Ðie kaip taisyklë turi kelias galvas. Jëga jø neáveiksi, taèiau gudrumu -neretai pavyksta. Literatûroje "ogro" pavadinimas kildinamas ið angliðko vertinio "ogre" - milþinas-þmogëdra. Tautosakoje vieni milþinai kildinami ið dievø (pav. Branas Puikusis pas britus,saugantis jûrø sàsiaurius nuo prieðø), kiti - ið senoviniø pabaisø (pav. jotunai - tolimø ðaltøjø kraðtøgyventojai, kurie kariauja su dievais - asais: vagia ið jø þmonas ir brangenybes, puldinëjalegendinio Midgardo þmones, kuriuos savo stebuklingu kûju gina dievas Toras.

Milþinø ir ogrø kilmë pagal vienà ið fantasy RPG rasiø kilmës teorijø evoliuciðkai skirtinga ir tai -skirtingos rasës. Pagal jà, ankstyvoje evoliucijos stadijoje ograi ir milþinai - siauranosiø beþdþioniøantðeimio atstovai. Toliau ðios dvi rasës atsiskyrë. Milþinai evoliucionavo kita kryptimi ir kildinamiið Pongidø ðeimos Gigantopitekø poðeimio (tradicinëje È.Darvino evoliucijos teorijoje ðis poðeimisnepaminëtas - matyt p.Èarlzas savo uþraðuose já bus netyèia praleidæs J ). Ograi gi - visai atskiros -orkø - ðeimos atstovai. Kariø & Magø sistema vadovaujasi bûtent tokia pozicija. Beje, dël tokiøgiminystës ryðiø neretai ograi minimi kaip tradiciniø blogio neðëjø - orkø - palydovai.

Kai kur tautosakoje (o taip pat ir fantasy RPG) minimi ogremagai - sudëjimu panaðûs á ogrus,stambesni uþ juos, taèiau apdovanoti ágimta magija. Pagal fantasy RPG sistemas, tai - kitopasaulio gyventojai (kaip ir minotaurai) ir á tradicinæ mistiniø rasiø evoliucijos medá neásipaiðo, todëlvadinti juos ogrø giminaièiais nederëtø.

Apie ogrus "Kariai & Magai" þaidimo sistemos rasiø apraðymuose pateikiama, kad jø vidutinisûgis 270 cm, o masë 200 kg. Figûra kaip þmogaus, bet pakumpusi, rankos ilgos, krûtinë statinësformos. Ausys smailiais galiukais. Oda blausi - nuo juosvai rudos iki pilkðvai geltonos. Retkarèiaispasitaiko pilkðvai violetiniø ogrø. Visa oda, iðskyrus delnus ir padus apaugusi 3 -4 mm ilgio tankiaisplaukais. Plaukai ilgi, riebaluoti, juodai mëlyni ar juodai þali. Oda nusëta tamsiais karpø pavidaloiðkilumais. Akys purpurinës, vyzdþiai balti. Burna plati, smakras nuolaidus. Dantys ir nagai arbaoranþiniai, arba juodi. Nagai plokðti, juodi. Eisena nerangi.

Ograi mëgsta dëvëti odinius ar kailinius drabuþius.Ðios rasës atstovai ilgaamþiai - maksimali gyvenimo trukmë - 200 m., vidutinë - 140 m. Jø oda

labai tvirta, todël tai saugo juos medþioklëje ar karyboje nuo suþeidimø. Turi didesná atsparumànuodams, ligoms, kitaip tariant jø imunitetas kur kas didesnis nei eilinio þmogaus. Gerai plaukioja.Taèiau turi blogà uoslæ - sunkiai uodþia kvapus.

. Ginklai paprastai mediniai, metaliniai reti, nes ograi metalurgija neuþsiima. Savoginklus priþiûri deramai. Daþniausi - kuokos, bardiðiai, ietys, dvirankiai kalavijai. Ogrø ginklaiatitinkamai yra didesni (atitinka þmoniø dvirankius ginklus). Specialiai kitø rasiø jiems gaminamiginklai (dvirankis þmogui, vienarankis ogrui) ture ir didesnæ þalà. Ðarvai daþniausiai kietos odos.

. Labai stiprûs. Kitø bûtybiø (dvorfø,orkø, þmoniø) dvirankius ginklusnaudoja kaip vienarankius.

. Kariauja nedidelëm gaujom, didesnius karinius vienetus gali sudaryti tik kokioskaralystëlës karalius.

. Pirmykðtë bendruomeninë, kartais ákuria pseudo karalystes, kur karaliumi tampastipriausias ir turtingiausias. Gyvena ið medþioklës, grobia gyvulius.

. Dël turto neretai susimuða tarpusavyje.. Gerai sutaria su troliais ir kai kuriais milþinais, su orkais. Dël turto

Ginkluotë

Koviniai ypatumai

Karyba

Santvarka

Tarpgentiniai santykiaiTarprûðiniai santykiai

neretai parsisamdo orkø gentims, gnoliø grupëms ar bet kam, kas daug moka.. Prekyba beveik neuþsiima, daþniausiai daiktus, kuriø patys negamina gauna

plëðikaudami.. Primityvi, bûdinga tapyba ant uolø. Garbina vienà dievà - Naikintojà.

. Ogrø. Daþniausiai taip pat moka orkø kalbà. Nemaþai ogrø kalba troliø, gnoliø beiakmenø milþinø kalbomis.

. Savotiðki, daþnai panaðûs á orkø.. Ûmaus bûdo, lengvai uþsiplieskia. Labai ëdrûs, ëda nukautø prieðø (ir saviðkiø)

lavonus, neatsisako dvëselienos. Suëda nusenusius gentainius. Bijo ligø ir savo dievo, kurisvadinamas Naikintoju. Mëgsta brangenybes.

Vertina kitø bûtybiø (dvorfø, ypaè orkø) pagamintus sunkius ar dvirankius ginklus. Pasitaikiusprogai visuomet bandys toká trofëjø gauti.

Ekonomika

KultûraKalba

VardaiPolinkiai

Demonas

17

R A S SÉ

18

F e n t e z i Z O O

TARASKASTaraskas - tai viena ið klaikiausiø ir

galingiausiø pabaisø. Aktyvus taraskasnusiaubia iðtisus kvadratinius kilometrus.Minta stambiais gyvûnais, o smulkûsaugalai ir gyvûnai þûva paveikti taraskomirtá skleidþianèio biolauko. Þemë, kuriapraeina taraskas, keliolikai metø virstadykyne. Taraskas godþiai ëda viskà, kasgyva, nors labiausiai mëgsta ðiltakraujasbûtybes. Ðià pabaisà galima nuþudyti tikpanaudojus specialø kerà “Norà” - kadtaraskas þûtø. Kitaip, net sudraskytas ágabalus pabaisos lavonas ir jo dalyssusijungia ir regeneruoja. Taraskas bûnaaktyvus tik savaitæ ar dvi. Per tà laikàspëja nuniokoti apie 100 kvadratiniøkilometrø plotà. Po to jis prasmenga gilyn á þemæ ir ten miega 5 - 20 mënesiø.

Toks ðio padaro apraðymas “Kariø & Magø” taisyklëse, panaðus jis ir “Dungeons & Dragons”pabaisyne. Berods tokia visiðkai iðgalvota ir neturinti nieko bendro su realiu pasauliu bûtybë yra tiklakios raðytojø ar taisykliø kûrëjø vaizduotës vaisius. Taèiau taraskas þinomas ne tik tarpvaidmenø þaidimø mëgëjø.

Legendoje apie Ðventàjà Martà baisi pabaisa Taraskas buvo prikaujaukintas. Ðventoji Marta -biblinis personaþas, apie kurià jokiø istoriniø duomenø nëra iðskyrus paminëjimà biblijoje. PasakEvangelijos pagal Jonà, ji buvo Lozoriaus ir Marijos sesuo ir buvo savo brolio prisikëlimo liudinke.

Legendoje sakoma, kad Taraskas gyveno Nerluko þemëse Provenance (dabartinë pietryèiøPrancûzija) ir niokojo visà kraðtà. Taraskas buvo kaþkokio tai tipo drakonas su ðeðiomis

lyg lokio kojomis, jauèio kûnu padengtu vëþlio kiautu ir þvynuota uodegapasibaigianèia skorpiono geluonimi. Jis turëjo liûto galvà, arklio ausis ir pikto seno þmogaus veidà.

Nerluko karalius puolë taraskà su riteriais ir katapultomis, taèiau jam nieko nepadarë. TadaMarta surado pabaisà ir apþavëjo já giesmëmis ir maldomis ir nusivedë prijaukintà Taraskà ámiestà. Iðsigandæ þmonës puolë já. Pabaisa visiðkai nesiprieðino ir mirë. Tuomet Marta

atskaitë þmonëms pamokslà tuo daugeláatversdama á Krikðèionybæ. Apgeilestaudami dëlto kà padarë prijaukintam monstrui, naujiejimiestieèiai krikðèionys pakeitë savo miestopavadinimà á Taraskonà. Taraskas gyveno I-oamþiaus pirmoje pusëje ir Martos buvoprijaukintas 48 metais.

Kiekvienais metais paskutiná birþeliosekmadiená Taraskone vyksta festivalis Tarasko irTartarino atminimui. Tartarinas - pagrindinisAlfonso Daudeto knygos “Tartarinas ið Tarakono”herojus, taèiau su legenda nesusijæs.

trumpomis

monstro

Tëvas

TARASKAS

Tarasko skulptûra Taraskono mieste.

JUMIRÀ

19

K & M L E G E N D O S

Papasakosiu jums narsieji riteriai ir jums damos graþiosios,Apie elfø mergelæ skaisèiàjà, baltàjà roþæ Arendilio laukø.

Akys lyg stirnos baikðèiosios, plaukai lyg sidabro kriokliai,Kaklas trapus alebastras, ji dþiaugsmas akiø ir ðirdþiø.

Su tuzinu broliø ir sesiø jaunøjø ji ðoko ratu mënesienoj,Nekart ásisupæ þaliuosna ðilkuos savaitëmis sekdavo þvërá.

Vilyèia akla ir þiauri rasa rubinø nuklodavo þolæ ar sniegà.Dvi ðimtinës metø, lyg gniûþtë delne iðtirpo, praëjo visai nejuèia.

Pabodo Jumirai betikslës linksmybës, ji tapo kulinare.Pamirðo ðokius bei dainas, o lankas liûdëjo apleistas.

Nauja jos aistra ir dþiaugsmu tapo gaminamas maistas.Á pievas rasotas kvapiøjø þoleliø iðëjo ji kartà ieðkot,

Nelaisvën pakliuvo mergø nuodëmingø, gaðlûniø - jei norit þinot!Kamavos ilgai jø nelaisvëj; be vilties, be vonios, be dainø…

Kol riteriai trys ir mergelë akmenin nesustingdë palaidûniø tø,O uokse àþuolo tûktantmeèio atrado mûs elfæ tarp kailiø, þiedø, auskarø…

Ir meldë, parkritæ ant keliø, Jumirà jiems vargðams padët,Nes knygà nedorà turëjo ir nesumojo, kur gi jà dët.

Jumira prie jø prisidëjo, ðirdis jos auksinë gera,Á rankà paëmë lankà bei strëlæ ir tapo kariûne-ðaule.

Akis jos taikli, ðirdis narsos kupina - nëkart nesuvirpo elfës ranka.Ji prieðus vaiðino aðtriøjø strëliø lietumi,

O draugà tai duona, tai vynu, þodþiu - pietumis!Daug nuotykiø, stebuklø, pavojø patyrë draugai

kelyje.Ðimtus goblinø ir orkø paklojo, skrajojo gyvàja sala.

Nemirëliai bei mantikoros krito it lapai po josiostaikliàja strële.Minotaurà ir netgi kiklopà ne vienà ji pasiuntë mirt,

Iðdavystæ ir klastà "Devyneto rato" jai teko patirt.Demonai, artefaktai, karaliai ir magai, piratai irmagistrai;

Tai toli graþu ne viskas, kà matë jinai.Pati patyrë mirtá ir þuvo jos draugai,

Bet nenuleido rankø tik ji ðaudë taikliai.Á burlaivá ásëdo ir plaukë per marias,

Á tolimas ir paslaptingas Juodàsias þemes.Ten ir klajoja iki ðiol po rasotas pievas Jumira-ðaulë,

Ðalyje, kur ið þemës dygsta saibajai ir lyjanemiuksø lietus.

Giesmë apie ðaulæ JUMIRÀ, jos gyvenimà ir stebuklingus nuotykius

Aklojo skaldo Jolmerto sugiedota Tamsiøjø Amþiø baladë,uþraðyta etnologijos adepto Skroblo Rinvalio

20

Nr. , 2006 m. gruodis mën.Tiraþas: 45

Adresas: monai@mail.lt

10

Redkolegija: Artûras Vaisiauskas, Adomas Urbanavièius, Ruslanas Paðkevièius.

“MONAI”

Elfø vitalistas paruoðë pradedantiems þolininkamsaugalo gyduolio, tinkanèio skubiam þaiþdø gydymui, apraðà:

HIPIS

Auksaðaknis gyslotis( Kar&Mag)Plantago chrysorhysum

Sistematinë padëtis:ðeima ( )

klasë ( )skyrius ( )

GyslotiniaiDviskilèiai

Gaubtasëkliai

PlantaginaceaeDicotyledones

Angiospermae

F e n t e z i G Y V E N I M A S

Daugiametis, 50-90 cm aukðèio augalas. Ðaknisliemeninë, apaugusi ðoninëmis ðaknimis, stora,mësinga, aukso spalvos. Lapai susitelkæ áskroteles, plaèiai elipsiðki, lygiakraðèiai, su 5lankiðkomis gyslomis; lapo lakðtas 15-25 cm ilgioir 9-15 cm ploèio. Þiedynkoèiai keli, kylantys,apaugæ prigludusiais plaukeliais. Varpacilindriðka, tanki, violetinës spalvos. Vaisiusdvilizdë dëþutë, su 1-2 sëklomis kiekvienamelizde. Sëklos tamsiai rudos, su vagutëmis vienojepusëje. Þydi vasaros pradþioje. Augalas aðtrauskvapo, primenanèio ðvieþià þalià þuvá, Augalàapdulkina vabzdþiai. Auga sausose pievose,miðkø aikðtelëse, pagrioviuose.

Panaudojimas. Ðá augalà puikiai paþásta, ne tikprofesionalûs þolininkai, bet ir þiniuonës ar netgeriau augalø savybes iðmananèios kaimømoterëlës. Gyslotis auksaðaknis turbût vienaslabiausiai paplitusiø gyduoliø, kuris padeda sugytiþaiþdoms, maþina skausmà ir neleidþia kokiambrudui á organizmà patekti. Reikia tiesiogpakramtyti ðvieþiø lapø, galima ir ant þaizdos tuoslapus dëti, o geriausia ir pakramtyti, ir ant þaidosdëti. Augalo poveikis nëra labai stiprus, bet tikraipadeda. Viena bëda tik, kad neina tø lapø rinkti -sudþiûvæ jie praranda savo gydomàsias savybesir tampa visiðkai nenaudingi. Kai kurie þolininkai,pasitelkæ ðalèio kerus, sugeba iðlaikyti lapusðvieþius ir net pergabenti á kitus kraðtus.

Redkolegija dëkoja visiems padëjusiems leisti zinà:

Sigutei Leliûnienei, Ingridai Prigodinai-Lukoðienei,Sonatai Jurënaitei-Urbanavièienei, Audriui Grinskiui.

Redai Irðënaitei, Egidijui Leliûnai, Mindaugai Rylai,