1

2008 02 20 Nr.8ManoNr.8metodas

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ Nr.4(259) priedas 2008 02 20

Atliepiant vienà ið LR ðvietimo ástatymo tikslø „Iðugdyti kiek-vienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidþianèias tapti do-ru, siekianèiu þiniø, savarankiðku, atsakingu, patriotiðkai nusi-teikusiu þmogumi…“ kilo sumanymas Klaipëdos apskrityje or-ganizuoti akredituotø gimnazijø forumà „Ugdymo prioritetaigimnazijoje“. Tai pedagoginës patirties sklaidos renginys –akredituotø gimnazijø veiklos pristatymas pedagoginei ben-druomenei ir visuomenei.

Birutë BANEVIÈIENËKlaipëdos apskrities virðininko administracijos

Valstybinës ðvietimo prieþiûros skyriaus vedëja

Klaipëdos apskrityje septynioms vidurinëms mokyklomssuteiktas gimnazijos statusas, ðeðiose profesinëse mokyk-lose ásteigti gimnazijø skyriai. Ðiuo metu Klaipëdos apskri-tyje veikia 19 gimnazijø ir 6 profesinëse mokyklose ásteigtigimnazijø skyriai.

Ugdant brandþiàasmenybæ

Ið tylos á ðirdá –ið ðirdies á þmogø

Bendruomenëssantykiø vertybës

Mokyklos vadovaskaitos procese

Saviti mokytojai –savitos darbonuostatos

Neágaliøjøintegracija

Aðtuntàjá priedo „Mano metodas“ numerá parengëmeKlaipëdos apskrities virðininko administracijos Valstybi-nës ðvietimo prieþiûros skyriaus iniciatyva ir bendromisjëgomis. Forume dalyvavæs Ðvietimo ir mokslo ministe-rijos Ðvietimo organizavimo skyriaus vyriausiasis spe-cialistas Petras Navickas pabrëþë ugdymo turinio lanks-tumo ir ávairovës bûtinybæ. Jis teigë, kad ðie ugdymoturinio ypatumai yra itin svarbûs vertinant mokiniø mo-kymosi paþangà ir pasiekimus. Apie tai akredituotø gim-nazijø forume samprotavo ir kai kurie kiti praneðëjai. Nors„Ðvietimo naujienos“ 3-iajame ðiø metø leidinio nume-ryje jau raðë apie konstruktyvø akredituotø gimnazijøforumo darbà, taèiau kai kurios temos buvo tik trumpaipaminëtos. Ðá kartà siûlome plaèiau ir iðsamiau susipa-þinti su akredituotø gimnazijø veikla prieðtaringoje edu-kacinëje ðio amþiaus pradþios erdvëje.

Redakcija

Klaipëdos paslaugø ir verslo mokykla vertybiniø nuosta-tø ugdymui skiria didelá dëmesá: ugdoma pagarba ir ásipa-reigojimai Lietuvai, skatinamas Lietuvos istorijos ir kultûrospaþinimas, konstruktyviai ir pilietiðkai sprendþiamos iðkilu-sios problemos. Kasmet mokykloje minime Lietuvos valsty-bingumo datas, dalyvaujame projektuose, skirtuose pa-

Ugdomieji projektai ir pilietiniougdymo sàsajos

þinti savo gimtàjá kraðtà bei jo kultûrà. Tai tapo mûsø mo-kyklos tradicija.

Tradicijà paminëti Sausio 13-àjà – Laisvës gynëjø dienà –puoselëja „Jaunojo istoriko“ bûrelio nariai. Minëjimo metumokiniai suþino apie þuvusius laisvës gynëjus, þiûri filmà„Suðaudyta laisvë“, kuriame dar kartà primenamos lemtin-

Akredituotø gimnazijø forumas dirbo konstruktyviai

2

metodasMano

gos Sausio 13-osios dienos. Organizuojamos mokiniø pie-ðiniø parodos, skaitomi poezijos posmai, skamba dainoslaisvës tematika.

Minint Vasario 16-àjà mokykloje vedama pamoka „My-lëk, lietuvi, tà brangià þemæ“. Kasmet mûsø mokykla mini irKovo 11-àjà. 2005 m., minint 15-àsias Lietuvos nepriklau-somybës metines, mokyklos mokiniai dalyvavo projekte „15laisvës metø“, raðë referatus tema „Lietuviais esame mesgimæ“, pieðë pieðinius tema „Lietuvos kelias á laisvæ“, rinkokarikatûras „Á politikus su humoru“. Surinkta medþiaga bu-vo eksponuota mokyklos stenduose. Ástabiausias ðios pa-rodos eksponatas – maþa, rankø darbo Lietuvos trispalvë,atimta ið mûsø mokyklos mokinio prieð 20 metø.

Mokiniai dalyvavo anketinëje apklausoje apie svarbiau-sià ðio laikotarpio ávyká ir asmenybæ. Þymiausiu þmogumiLietuvoje buvo iðrinktas Prezidentas Valdas Adamkus, osvarbiausi ávykiai – Lietuvos ástojimas á ES ir NATO. Visasprojektas buvo pateiktas pasitelkus multimedijà.

Renginiai, skirti Kovo 11-àjai paminëti, vyko visà savai-tæ. Mokiniai pildë anketas „Lietuva virsmo epochoje“, reið-kë savo nuomonæ apie mûsø tautos pasiekimus. Mokiniønuomone, svarbiausia yra tai, kad esame laisvi ir kalbamelietuviðkai. Kovo 11-osios minëjime dalyvavo Antanas Ka-lanta, Kaune susideginusio kovotojo uþ Lietuvos nepriklau-somybæ Romo Kalantos brolis, anuo metu dirbæs mûsø mo-kykloje. Jis pasidalijo prisiminimais apie savo brolá, jo skleis-tas nepriklausomybës idëjas bei 1972-øjø geguþës 14-osiosávykius, tragiðkus Kaunui bei visai Lietuvai. Susitikimas suAntanu Kalanta mokiniø ðirdyse suþadino patriotinius jaus-mus.

Vienas ið svarbiausiø ðiuolaikinës mokyklos darbø – ug-dyti mokiniø vertybines nuostatas iðkiliø asmenybiø gyve-nimo ir veiklos pavyzdþiu. Jau nuo 2005 m. vykdome tæstináprojektà – integruotà pamokà-ekskursijà „Þemaièiø ðvie-suoliai“. Su ðiuo projektu dalyvavome Klaipëdos miestomokyklø projekte „Vertybiniø nuostatø ugdymas“. Jau ávy-ko du ðio projekto etapai. Ið anksto numatëme bûsimø ke-lioniø marðrutus, pasirinkome lankytinus istorinius ir litera-tûrinius objektus bei áþymias, legendomis apipintas Þemai-tijos vietas. Rinkome informacijà ið ávairiø ðaltiniø, o kelio-niø metu mokiniai tapo gidais ir supaþindino ekskursijosdalyvius su turima medþiaga.

Vykdydami antràjà projekto „Þemaièiø ðviesuoliai“ etapà

aplankëme raðytojø Maironio, Ðatrijos Raganos, V.Maèer-nio, lakûno S.Dariaus ir kitø veikëjø gimtàsias vietas beimuziejus, kelionës metu pasakojome legendas apie Gon-dingos ir Indijos piliakalnius, groþëjomës Plynojos pelke,Geniø atodanga, ragavome paèiø pagamintø þemaitiðkøpatiekalø. Projektas dar nesibaigë. Ðá pavasará aplankysi-me ðiaurës Þemaitijos regionà.

Konkursas-projektas „Paþink savo kraðtà – Maþàjà Lie-tuvà“ vyko 2006 m. gruodþio 15 d. Ðilutës kultûros ir pra-mogø centre. Já organizavo Maþosios Lietuvos regiono Et-ninës kultûros globos taryba, Ðilutës kultûros ir pramogøcentras bei Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija prieLietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos. Projekto tiks-las – ugdyti mokiniø pilietiðkumà ir tautiðkumà. Projektouþdaviniai: skleisti informacijà apie Maþàjà Lietuvà, susi-paþinti su jos etninëmis tradicijomis, dainomis, ðokiais,tarme, skatinti mokinius domëtis Klaipëdos kraðto praeiti-mi, siekti, kad jauni þmonës suvoktø Pamario kraðto, ku-riame gyvena, istorijà. Surinkome medþiagà apie Klaipë-dos kraðto Kisinø ir Karklës kapinaites, nupieðëme ir paga-minome Kurënø vëtrunges, iðsiuvinëjome Maþosios Lietu-vos tautinio kostiumo detalæ – delmonus. Mokiniai dalyva-vo kulinarinio paveldo varþytuvëse, gamino Maþosios Lie-tuvos patiekalà „Uþgavëniø ðiupinys“.

Mûsø komandos pastangos buvo pastebëtos: gavome pa-dëkà uþ ðauniausià pasirodymà, o viena ið Amerikos lietu-viø bendrijø komandai dovanojo ekskursijà á Kaliningradà.

Dalyvaudami projektuose, ruoðdami renginius, prisilie-tëme prie pamatiniø vertybiø: laisvës, valstybingumo, pa-reigos, pasiaukojimo. Taip pat ugdëme saviraiðkà, ágijomepraktiniø ágûdþiø naudoti informacines technologijas. Betsvarbiausia, supratome, kad istorijà kuriame mes patys,kad valstybë – tai visø pirma pilietinis laisvø þmoniø susi-vienijimas, pagrástas ástatymais, tiesa, teisingumu.

Mokiniai, sukdamiesi tokiame mokyklos gyvenime, tarsinejuèiomis perima jos tradicijas, vertybines nuostatas ir su-pranta, kad profesinis iðsilavinimas tik kartu su ásipareigo-jimu savo tautai ir valstybei yra vertybë.

Liucija MILEÐKIENËKlaipëdos paslaugø ir verslo m-klos

istorijos mokytoja ekspertëUgnë BUZILIAUSKAITË ir Mantas BLAGNYS

88-osios gr. mokiniai

Lankomumo sistemos kûrimas – tai ilgas procesas, pra-sidëjæs mokykloje su pirmaisiais pokyèiais, suvokus, kadtai viena didþiausiø ðiuolaikinës mokyklos problemø. Kas-met, analizuodami situacijà mokykloje, pastebime, kad kei-èiantis problemoms visuomenëje ir ðvietimo sistemoje kin-ta ir mokiniø pamokø praleidimo prieþastys. Ðiuo metu pa-grindinës yra ðios: mokymosi lygio pasirinkimas ne pagalgalimybes; tvarkaraðèio ,,langai“; problemos ðeimoje ir të-vø dëmesio stoka; mokyklos ir reikalavimø pasikeitimas;klasës auklëtojo pasikeitimas; mokinio psichologinës ir ðei-

Lankomumo sistema lemiamokymosi motyvacijà

mos socialinës problemos; atokiau nuo mokyklos esantigyvenamoji vieta.

Jei mokymosi krûvis neatitinka mokinio mokymosi galiø,tai maþina jo mokymosi motyvacijà, skatina praleisti pamo-kas. Mokiniai menkai atsiþvelgia á mokytojø rekomendaci-jas, ne visada objektyviai ávertina savo galimybes, mëgstarizikuoti. Tenka átikinëti pasirinkti kità mokymosi lygá, betlaikas jau bûna prarastas. Klaipëdos „Varpo“ vidurinë mo-kykla, teikdama pastabas Ðvietimo ir mokslo ministerijaidël egzaminø gairiø 2008–2012 m. projekto, áraðë punktà:

3

2008 02 20 Nr.8

„Jei mokinys ið pagrindinio ugdymo egzamino gavo áverti-nimà „6“ ar maþiau, neleisti rinktis iðplëstinio dalyko kursoXI klasëje“. Bûtø gerai, jei á mûsø pasiûlymus bûtø atsiþvelg-ta, tada mokykloje iðvengtume vienuoliktokø blaðkymosi.

Kita pamokø praleidimo prieþastis – tvarkaraðèio „lan-gai“. Jei mokiniams leidþiame laisvai pasirinkti 40 proc.ugdymo turinio, „langø“ iðvengti neámanoma.

Problemos ðeimose ir tëvø dëmesio stoka irgi skatinapraleisti pamokas. Nëra teisinës bazës tëvø atsakomybeididinti. Ðiuo metu keistas yra kai kuriø XI–XII kl. mokiniøtëvø atsiribojimas nuo savo vaikø auklëjimo. Kai kurie tëvaiteigia, kad jø vaikai jau suaugæ, patys turi spræsti savo pro-blemas, ypaè dël mokyklos lankymo. Tai ir yra didþiausiatëvø klaida. Apmaudu, kai mokykla, norëdama padëti ðei-mai, pamato, kad tëvai prarado ryðá su savo suaugusiaisvaikais. Tokiø pavyzdþiø galëtume pateikti labai daug. Ta-èiau pastebime ir prieðingà reiðkiná – vis daugiau vyresniø-jø klasiø mokiniø yra dar nesubrendæ prisiimti atsakomy-bës uþ savo elgesá ir ateitá, nepasiruoðæ vykdyti savo parei-gø. Kyla problemø ir dël emigravusiø tëvø vaikø. Vaikai kaikada lieka su kaimynais. Maþesnë blogybë, kai vaikai liekasu tetomis, seneliais.

Neabejojame, kad mokiniø sëkmës sàlyga yra mokymo-si motyvacija. Taèiau jei mokymosi motyvacijos nëra (kaipminëjau, tam yra ir objektyviø, ir subjektyviø prieþasèiø),iðkyla bûtinybë atsiþvelgiant á brandos ypatybes ieðkotiveiksmingø prevenciniø priemoniø visumos, kaip sistemos,kuri padëtø didinti mokymosi motyvacijà, atsakomybæ, pa-reigos jausmà. Tik iðsiaiðkinus pamokø praleidimo prie-þastis ir ávertinus problemà, galima imtis prevenciniø prie-moniø. Mûsø mokykla dirba pagal priede pateiktà modelá.

Pagal ðá modelá yra patvirtinta XI–XII kl. mokiniø lankomu-mo apskaitos tvarka. Siekiame, kad dalykø mokytojai ope-ratyviai informuotø klasiø auklëtojus ir kuratorius bei vado-vus apie mokinius, praleidþianèius pamokas. Tam tiksluimokytojø kambaryje yra XI–XII kl. mokiniø, blogai lankanèiømokyklà, registracijos lapai. Klasiø auklëtojai taip pat ope-ratyviai aiðkinasi mokiniø pamokø praleidimo prieþastis,susisiekia su tëvais arba globëjais. Dþiaugiuosi savo mo-kyklos klasiø auklëtojais, kurie neatsisako ðio darbo ir dir-ba kartu su kuratoriais. Net keturiø klasiø auklëtojai yravyrai. Taèiau niekaip neásivaizduoju klasës auklëtojo, dir-banèio su dviem trimis klasëmis. Ðiuo metu tokie siûlymaipasigirsta þiniasklaidoje. Argi ámanoma gerai paþinti 60 arnet 90 mokiniø, palaikyti ryðius su tëvais?

Tëvai – mokyklos bendruomenës dalis, taèiau tenka ap-gailestauti, kad ðiandieninëje mokykloje retai patys tëvaisusisiekia su klasës auklëtoju arba mokyklos vadovais irpasidomi savo sûnaus ar dukros pamokø lankymu ir moky-musi. Tik treèdalis tëvø atvyksta á atvirø durø dienas ir tëvøsusirinkimus. Tyrimas parodë, kad apie 30 proc. vyresniøjøklasiø mokiniø tëvø naudojasi elektronine paþymiø knygu-te, nors tai labai gera priemonë gauti visà informacijà apiesavo vaikà. Informacija tëvams raðtu – labai veiksmingapriemonë, taèiau ne visada pasiekia adresatà: pasikeièiaðeimos gyvenamoji vieta, kai kada bûna pateikiami netiks-lûs adresai.

Labai veiksminga priemonë – XI–XII kl. mokiniø, turinèiølankomumo problemø, svarstymas mokiniø taryboje. Ðiopokalbio vyresniøjø klasiø mokiniai vengia, taèiau kai kadabendraamþiø poveikis yra didesnis nei pedagogø. Kvieti-mas á mokyklà pokalbio ir tokiø mokiniø svarstymas direkci-

MOKSLEIVI LANKOMUMO PRIEŽI RA XI–XII KLAS SE

Klas s aukl tojas -----------------------------------------

Kuratorius .......................................................

T vai (glob jai) ......................................................

Dalyko mokytojas ......................................................

Kuruojantis vadovas ......................................................

Socialinis pedagogas .......................................................

Mokini taryba .......................................................

Dalyko mokytojai registruoja

blogai lankan i moksleivi praleistas pamokas

Kuratorius suskai iuoja blogai lankan i moksleivi

praleistas pamokas

Klas s aukl tojas informuoja t vus telefonu

T v susirinkimai, atvir dur dienos

Informacija raštu t vamsSvarstymas mokini taryboje

T v kvietimas mokykl pokalbio

Kuruojan io vadovo pokalbis su blogai lankan iais mokykl

moksleiviais

Svarstymas direkcin je taryboje dalyvaujant

t vams

Si lymas keisti mokyklos tip

Moksleivis

PriedasKLAIPËDOS „VARPO“ VIDURINË MOKYKLA

4

metodasMano

jos taryboje dalyvaujant tëvams – paskutinis etapas pre-venciniø priemoniø sistemoje.

Negaliu ðiandien neávertinti klasës auklëtojo ir kurato-riaus vaidmens tobulinant ir ágyvendinant lankomumo sis-temà. Kuratoriaus pareigybë buvo ávesta prieð ketveriusmetus. Jau tada mes bandëme iðlaisvinti klasës auklëtojànuo dokumentacijos, ataskaitø gausos, o visà savo veiklànukreipti bendravimui su auklëtiniais, jø tëvais, jø klasëjedëstanèiais mokytojais, kad mokiniai, ypaè vienuoliktokai,greièiau prisitaikytø. Klasës auklëtojo rûpesèiu gerëja mo-kiniø lankomumas, maþëja mokiniø nepasitikëjimas savojëgomis, baimës jausmas dël mokymosi spragø, be abejo,didëja ir mokymosi motyvacija. Tai tiesiogiai susijæ dalykai.

Visas dokumentacijos tvarkymas, ataskaitos, mënesinëslankomumo suvestinës, signalinis trimestras, lankomumosuvestiniø ir ugdymo rezultatø paruoðimas klasiø auklëto-jams, tëvø atvirø durø dienai – tai kuratoriaus darbo barai.Mokykloje yra du kuratoriai: vienuoliktoms ir dvyliktoms kla-sëms. Jiems skiriamos 2 val. uþ kiekvienà klasæ, 2 val. liekaklasës auklëtojui (ðiuo metu bus jau 3). Paruoðtos klasësauklëtojo ir kuratoriaus pareiginës instrukcijos, jos kasmetkoreguojamos (daþniausiai kuratoriø siûlymu). Abi kurato-rës turi savo darbo kabinetà, kuriame kaupiama visa doku-mentacija. Neslëpsiu, jø darbo apimtis didelë, informacijos

daug. Kai kada neuþtenka elektroninio dienyno duomenø,tenka duomenis rinkti ið keliolikos dienynø. Tai nëra pa-prasta, bet kuratorës turi pakankamai ágûdþiø kaupti infor-macijà apie mokiniø lankomumà ir paþangumà; jø teikia-ma informacija apie mokinius klasiø auklëtojams, tëvams irmokyklos vadovams patikima.

Prevenciniø priemoniø visuma, kaip sistema, priklausonuo pokyèiø mokykloje. Jie pakoreguoja mûsø veiklà, to-dël ieðkome naujø darbo organizavimo modeliø. Jau ápra-tome kartà per mënesá organizuoti XI ir XII kl. auklëtojø irkuratoriø pasitarimus. Aptariame, kà tobulinsime, ko atsi-sakysime. Ðiais mokslo metais á tvarkaraðtá áraðëme klasësauklëtojo valandà. Manome, kad tai pasiteisins, nes tik to-kiu bûdu galime vienuoliktokus ir dvyliktokus surinkti á kla-ses. Mes, mokyklos vadovai, socialinë pedagogë, mokyk-los psichologë ir bendruomenës slaugytoja galime daly-vauti klasës teminëse valandëlëse, be to, turime galimybæpriminti vidaus tvarkos taisykles, spræsti lankomumo ir ug-dymo problemas, padëti klasiø auklëtojams formuoti moki-niø pasaulëþiûrà, organizuoti prevencines priemones.

Zina BUIVYDIENËKlaipëdos „Varpo“ vid. m-klos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Darbdaviai jau nenori priimti tokiø specialistø, kurie ið-mano tik siaurà savo specialybës sritá. Ðiuo metu reikiaþmoniø, kurie turi tvirtà þiniø pagrindà, nori gilinti jas, tobu-lëti ir mokytis, sugeba lanksèiai dirbti komandoje.

Klaipëdos turizmo mokykla taip pat eina kryptingo atsi-naujinimo keliu. Tai lëmë ðalies perëjimas á rinkos ekono-mikà, ásijungimas á dinamiðkà Europos Sàjungos pasaulá,globalizacija ir sparti ðiuolaikinio gyvenimo kaita. Siekia-me ugdyti savarankiðkà, atsakingà, savo gebëjimus nuolattobulinantá mokiná, kuriam svarbu ágyti profesinæ kvalifika-cijà, atitinkanèià ðiuolaikiná technologijø lygá. Ugdytiniai mo-kykloje ágyja viduriná iðsilavinimà, leidþiantá siekti tolesnëskarjeros. Profesinis rengimas savo turiniu ir forma glau-dþiai susipynæs su bendruoju þmogaus ugdymu. Per visàprofesinio rengimo sistemà, skirtingai negu bendrojo lavi-nimo mokyklose, yra vykdoma daug mokymo programø,mokoma daug skirtingø profesijø, dëstoma daug skirtingødalykø. Todël ir mokymo metodikos problemø yra daugiau.Kartu siekiame, kad mûsø ugdytiniai bûtø darbdaviø pripa-þinti, gerai ásitvirtintø, nesiblaðkytø darbo rinkoje. Todël ieð-kome keliø, kaip palyginti mokymo programas, mokymo(si)medþiagà, pasitikrinti profesijos mokytojø kompetencijos irkitais mums rûpimais klausimais su Vakarø Europos profe-sinio mokymo ástaigomis. Tokias galimybes áþvelgëme tarp-tautiniuose projektuose, kurie daro átakà mokiniø profesi-niam mokymui bei ugdo jø atsakomybæ.

Mokykla aktyviai dalyvauja projektinëje veikloje nuo1995 m. Pastebëjome, kad profesinio rengimo tikslus la-biausiai atitinka Europos Sàjungos Leonardo da Vinèio pro-gramos projektai, taèiau dalyvavome ir kituose projektuo-se. Ásitikinome, kad tarptautinë projektinë veikla padedaatnaujinti bendrojo lavinimo bei profesinio mokymo turiná,

Dalyvavimas tarptautiniuoseprojektuose

pereiti prie bendrøjø gebëjimø ir vertybiniø nuostatø ugdy-mo. Ávairiø projektø tikslai skirtingi, taèiau visus projektussuskirstytume á keturias grupes.

Pirmajai grupei priskiriami projektai reikalauja daugprofesijos mokytojø darbo, suteikia jiems galimybæ to-bulinti turimas bei ágyti naujas kompetencijas, o moki-niai dalyvauja ðiø projektø eksperimentiniuose darbuo-se. Pavyzdþiui, dirbdami bandomajame projekte su aust-rø, vokieèiø ir prancûzø giminingomis profesinëmis mokyk-lomis parengëme 27 kûrybinius darbus. Mokiniai ágijo þi-niø apie naujausias technologijas, mokësi lankytojø aptar-navimo kultûros, turëjo progà paþinti kitø tautø kultûrà, pa-bendrauti su tø ðaliø mokytojais ir t.t.

Antrajai projektø grupei priskirtume mokiniø staþuo-tes ávairiose uþsienio ðalyse (Austrijoje, Vokietijoje, Pran-cûzijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Kipre ir kt.).

Staþuoèiø trukmë ávairi: nuo trijø savaièiø iki dviejø më-nesiø. Atrodytø, kad projektai apima tik maþà mokiniø dalá,bet jø vaidmuo didelis. Pasiruoðimas ir atranka projektui –skatina mokiniø mokymosi motyvacijà, nes teisæ vykti á sta-þuotes gauna mokiniai, kuriø profesiniai sugebëjimai beiuþsienio kalbos þinios vertinami puikiai. Mokiniai yra tarsiLietuvos „ambasadoriai“ uþsienyje. Mûsø mokiniø ávertini-mai uþsienyje puikûs, daugelis jø gaudavo pasiûlymus dirb-ti, o tai tikras jø profesionalumo pripaþinimas. Naujausiøtechnologijø, þaliavø, higienos reikalavimø ir kitø profesi-niø dalykø skirtumai tarp uþsienio ir Lietuvos ámoniø suma-þëjo. Uþsienio partneriai mokiniams siûlo ádomias kultûri-nes programas. Mokiniai aplanko ne tik staþuotës vietojeesanèias áþymybes. Pavyzdþiui, staþuotës vyko Zalcburgoþemëje, o mokiniai aplankë ir Vienà.

Pagal staþuoèiø programà mokiniai iðmoksta gaminti nau-

5

2008 02 20 Nr.8

jus patiekalus, dalijasi savo patirtimi mokykloje.Treèiajai projektø grupei priskirtume mokytojø mobi-

lumo projektus, jø staþuotes uþsienyje. Ypaè daug nau-dos mokytojams davë dalyvavimas PHARE programos pro-jekte „Profesinio mokymo reforma Lietuvoje“. Tai buvo dvejømetø intensyvaus darbo projektas. Profesijos mokytojus uþ-sienio ekspertai mokë rengti mokymo(si) medþiagà. Eks-pertai stebëjo profesijos mokytojø pamokas ir teikë savopasiûlymus.

Mokant profesijos yra daug temø, tinkamø mokiniø elge-siui, kalbos kultûrai ugdyti.

Ketvirtajai projektø grupei priskirtume projektus, ku-riø esmë – mokiniø bendravimas pasitelkus informaci-nes komunikacines technologijas. Mokiniai su uþsieniopartneriais gvildeno ávairias temas (skirtingø ðaliø virtuvë,gamta, kultûra, orai ir kt.). Austrams labai patiko mûsø mo-kiniø ádainuotos lietuviø liaudies dainos, mûsiðkiams – aust-rø atsiøstos melodijos, apraðyti paproèiai.

Nors projektai, staþuoèiø programos skirtos profesiniamlavinimui, ði mokiniø veikla yra naudinga ir bendrajam ug-dymui: mokiniai gyvendami svetimoje ðalyje tobulina uþ-sienio kalbø ágûdþius, informaciniø technologijø, gamta-moksliniø dalykø þinias, verslumà. Mokosi bendravimo kul-tûros, pleèia akiratá, gauna dalykiniø ir metodiniø þiniø. Drau-ge mokiniai formuoja Lietuvos ávaizdá, reklamuoja kraðtokultûrà – tai brandina mokiná kaip asmenybæ.

Apibendrindama norëèiau pasakyti, kad projektinë mo-kyklos veikla yra sudëtinë bendro mokiniø prusinimo dalis,o svarbiausia, kad ði veikla ádomi ir abipusiai naudinga.Staþuotës, mainai, bendrø projektø rengimas, keitimasismokiniais ir mokytojais tampa mokyklos kasdieninës veik-los dalimi, nors nuo projektinës veiklos pradþios praëjo tikðiek tiek daugiau nei 10 metø.

Ilona STASIULIENËKlaipëdos turizmo m-klos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Klaipëdos rajono Veivirþënø gimnazijoje ðiuo metu ugdo-mi 435 mokiniai ir 38 ugdytiniai ikimokyklinëje ir prieðmo-kyklinëje grupëse. Gimnazija yra Veivirþënø miestelio cen-tre, kuriame gyvena daugiau nei 1000 gyventojø. Á gimnazi-jà susirenka mokiniai ið teritorijos, kuri iðsidësèiusi maþ-daug 15 km spinduliu apie Veivirþënus. Gimnazija yra pa-grindinë ir didþiausia ástaiga, vienijanti ne tik Veivirþënø mies-telio bet ir aplinkiniø gyvenvieèiø bendruomeniø narius. Ga-lime pasigirti, kad buvome pirmoji kaimiðkoji vidurinë mo-kykla Klaipëdos apskrityje, 2005 metais tapusi gimnazija.

Gimnazijos mokytojø taryba nuolat sau kelia pagrindi-nius tikslus: ugdytiniø mokymosi motyvacija bei ugdymorezultatø gerinimas; pamokø lankomumo gerinimas, doro-vës, dvasingumo, pilietiðkumo ugdymas; gimnazijos ir vie-tos bendruomenës bendradarbiavimo plëtra; gimnazijosmikroklimato, mokiniø ir mokytojø santykiø, ryðiø su tëvaisgerinimas; tëvø dalyvavimo gimnazijos savivaldos institu-cijø veikloje, sprendþiant ugdymo proceso organizavimobei tobulinimo problemas, skatinimas; þalingø áproèiø ir nu-sikalstamumo prevencijos vykdymas. Profesinio orientavi-mo bei konsultavimo tobulinimas.

Galime pasidþiaugti pirmøjø dvejø gimnazijos metø ug-dymo rezultatais. Ypaè sëkmingi buvo 2006/2007 m.m. Gim-nazijà baigë 49 abiturientai, trys ið jø su pagyrimu. Dvide-ðimties mokiniø atskirø dalykø brandos egzaminø þinios áver-tintos 90–100 balø. Á universitetus ástojo 29 (59,2 proc.), ákolegijas – 15 (30,6 proc.), aukðtojo iðsilavinimo siekia 44(89,8 proc.), dirba 5, ið jø Lietuvoje 4, uþsienyje 1 (10,2 proc.).

Sëkmës prieþastys: geri, motyvuoti mokiniai, turintys sa-vo gyvenimo tikslà, rûpestingi jø tëvai; savo profesijai atsi-davæ mokytojai, kuriems gimnazija – antrieji namai; gimna-zijoje vyrauja nuostata, kad dirbti atsakingai, sàþiningai,siekiant kuo geresnio rezultato yra kiekvieno pedagogogarbës reikalas.

Gimnazijoje ðiuo metu dirba 43 pedagogai, áskaitant dir-banèius kitose darbovietëse. Ið jø 17 mokytojø daugiau nei30 metø (nuo studijø baigimo) dirba vienintelëje darbovie-tëje, 31 pedagogas (t.y. 72 proc.) gyvena Veivirþënø mies-telyje. Ið kitø gyvenvieèiø atvyksta 12 (t.y. 27,9 proc.) moky-tojø. Ið ðiø duomenø galima daryti iðvadà, kad dauguma

Bendruomenës santykiø vertybës

mokytojø jau seniai yra tapæ vietos bendruomenës dalimi.Todël gimnazijos ir vietos bendruomenës bendradarbiavi-mas ugdant gabius mokinius yra neatsiejamas. Daugumamokytojø ugdo jau kelintà buvusiø mokiniø atþalø kartà.

2007 m. pabaigoje gimnazijos administracija organiza-vo pedagogø diskusijà „Bendruomenës santykiø vertybës“.Siekta iðsiaiðkinti gimnazijos bendruomenës ir bendravi-mo lygá, nustatyti problemas ir bûdus joms ðalinti. Diskutuo-jant iðaiðkëjo, kad svarbiausias bendruomenës santykiøvertybës yra kompetencija, supratimas, pagarba, toleran-cija, pasitikëjimas.

Gimnazijos ir vietos bendruomenës (institucijø)bendradarbiavimasGimnazijos bendruomenë bendradarbiauja su Sveika-

tos prieþiûros centru, seniûnija, Kultûros centru ir jaunimoklubu „Ekipa“, miestelio bendruomene, vietos verslininkais.Gimnazijos chorai, ansambliai, ðokiø kolektyvas „Vija“ permetus surengia po keletà koncertø vietos bendruomenei.Jau 17 metø gimnazijoje veikia Gargþdø vaikø muzikosmokyklos filialas, kuriame kasmet mokosi apie 70 mokiniø.Susibûræs moterø vokalinis ansamblis taip pat pradþiuginabendruomenæ savo dainomis. Tëvai ir kiti bendruomenësnariai aktyvûs ðiø meno kolektyvø rëmëjai, vadovø padëjë-jai. Tëvai á respublikinæ dainø ðventæ savanoriðkai lydëjosavo vaikus. Jie neatsisako padëti mokytojams budëti ren-giniuose. Rengiami bendri mokiniø ir jø tëvø koncertai. Or-ganizuojamos bendros tëvø ir mokytojø iðvykos po Lietuvàbei uþsienio valstybes. Pabuvota Estijos ir Latvijos mokyk-lose, aplankytos istorinës vietos. Miestelio bendruomenësiniciatyva ðiemet jau treèioji gimnazistø laida tæs berþeliøalëjos sodinimo akcijà.

Kitos gimnazijos ir vietos bendruomenësbendradarbiavimo sritysGabiausi gimnazijos fizikai, vadovaujami mokytojo eks-

perto Adomo Neimonto yra nacionalinio jaunøjø moksli-ninkø konkurso dalyviai ir prizininkai. Mokiniø tëvai pade-da mokytojui rengti priemones konkursui. Miestelio ben-druomenë per 2007 m. mokiniams ir jaunimui surengë krep-ðinio bei lengvosios atletikos turnyrus, vasaros pradþiosdiskotekà Vevirþo slënyje, padëjo gimnazijos kraðtotyrinin-

6

metodasMano

Klaipëdos siuvëjø ir paslaugø mokykla – atvira pokyèiams.Veikdami mokomës, bendraujame ir bendradarbiaujame.Kiekvienas esame individas, tad vertiname asmeninius pa-siekimus ir atsakomybæ. Mûsø strateginiai tikslai: padëtiasmeniui ágyti profesinæ kvalifikacijà ir kompetencijas, pa-dedanèias jam ásitvirtinti ir konkuruoti kintanèioje darbo rin-koje; organizuoti kokybiðkà ugdymà; vystyti mokyklos in-frastruktûrà ir mokymo paslaugø plëtrà.

Iðanalizavæ savo situacijà nusistatome uþdavinius: kryp-tingai organizuoti mokyklos veiklà; tobulinti mokymo turináatsiþvelgiant á darbo rinkos poreikius; tenkinti mokiniø po-reikius gerinant pasiekimø rezultatus; aktyvinti bendravi-mà ir bendradarbiavimà; vystyti mokyklos infrastruktûrà,stiprinti mokyklos materialinæ bazæ; tobulinti mokyklos val-dymà; vystyti mokymo paslaugø plëtrà ir sukurti tinkamassàlygas mokytis visà gyvenimà.

Rengiant dokumentus dalyvauja bendruomenës nariai.Nuo 2000 m. esame UNESCO Asocijuotø mokyklø tinklonariai. Mokyklos veikla plëtojama atsiþvelgiant á UNESCOveiklos prioritetus: þmogaus teisiø, taikos, demokratijos, to-lerancijos mokymas; aplinkos ir pasaulio kultûros saugoji-mas; tarpkultûrinis mokymas ir mokymasis. Metodinës gru-pës, metodinë komisija, kabinetø bei dirbtuviø vedëjai, mo-kytojai sudarydami veiklos planus atsiþvelgia á ðiuos priori-tetus. Tai atsispindi mokyklos priimtame „Garbës ir mora-

Mokyklos bendruomenëkaitos procese

lës kodekse“, mokyklos projektuose: „Tolerancijos diena“,„Dovanoju tau ðirdelæ“, „Kartu mums pavyks“, „Papuoðki-me valgyklà siuviniais“, „Esu kitoks“.

Valstybinës, Uþgavëniø, Velykø, Kalëdø ðventës, Motinos,Mokytojo dienos, rugsëjo 1-osios, diplomø bei brandos ates-tatø áteikimo ðventës ugdo gilesná, tradicijø, kultûros pavel-do paþinimà, pagarbà vyresniems, savo bendraamþiams.Ypatinga ðvente laikome Kovo 11-osios paminëjimà. Tuo-met rengiama pilietiðkumo akcija, mokiniai teikia net 12nominacijø: metø mokytojas, geriausi siuvëjai, kirpëjai, ver-slininkai, auksarankiai, dailininkai, metø projektas, metøgrupë, metø pasiekimas, metø rëmëjas ir kt. Ðià priemonæveda, scenarijø kuria patys mokyklos parlamento nariai.Tai pakiliausia bendruomenës ðventë.

Dalyvavimas prevenciniuose projektuose bei Klaipëdosmiesto savivaldybës rengiamuose renginiuose – „Sveikiau-sia klasë“, „Mes prieð AIDS“, „Gyvenu savaip“ – leidþiaviduriniø mokyklø mokiniams daugiau suþinoti apie mus,keisti poþiûrá á profesinæ mokyklà. Jau tapo áprasta, kad kiek-vienos specialybës mokiniai rengia mokyklinius projektus,kurie padeda geriau suprasti tos specialybës paslaptis: „Ka-lëdoms pasibeldus“, „Rudens gërybiø sulaukus“, „Jauni-mo avangardinës ðukuosenos“, bendras projektas su Klai-pëdos vaikø lopðeliu-darþeliu „Þelmenëlis“ – fantastinësðukuosenos vaikø spektakliui „Vandenø pasaulyje“. Daly-

kams, vadovaujamiems mokytojos Irenos Urbonienës, pa-raðyti Veivirþënø enciklopedijà. Taip pat bendradarbiaujantsu vietos bendruomene sukurtos ðios programos „Dël pa-mokø praleidimo ir mokymosi motyvø stiprinimo“. Ðia pro-grama siekta ið esmës pagerinti mokiniø pamokø lanko-mumà bei mokymosi motyvacijà. Aktyviai bendradarbiau-jant su mokiniø tëvais, pasiekta esminiø pokyèiø. V–VIII kl.paþangumas mokslo metø pabaigoje buvo 97,7 proc., ne-pateisintø pamokø liko tik 4,7 proc.,

1–4 gimnazijos klasiø paþangumas – 97,7 proc., nepa-teisintø – 9,5 proc.

Vykdant „Mokiniø mokymosi kokybës, poreikiø tenkini-mo“ programà nustatyta, kad pedagogai ne tik geba objek-tyviai vertinti mokiniø þinias ir gebëjimus, bet ir sudarytisàlygas ugdytis pagal jø gebëjimus ir polinkius. Ugdymokokybei gerinti buvo iðkelti uþdaviniai:

• Ðiuolaikiðka, veiksminga, rezultatyvi pamoka – kûrybið-kas ugdymo procesas.

• Vertinimas mokant ir ásivertinimas besimokant.• Ugdymo diferencijavimo ir individualizavimo, specia-

liøjø poreikiø mokiniø ugdymo tobulinimas.• Átvirtinti daþnà, ávairø ir kokybiðkà rezultatø tikrinimà.• Mokyti mokytis.Projekto „Kuriame atvirà kultûringà mokyklà“ tikslas –

ugdymo procese ypatingà dëmesá skirti mokiniø dvasingu-mui. Jo uþdaviniai: (mokytojams) tirti mokiniø poreikius, juoskoreguoti, padëti organizuoti veiklà jiems patenkinti; tirtitëvø poreikius, ðeimos santykius, átraukti á bendradarbiavi-mà ugdymo procese; bendrauti su seniûnija darbe su aso-cialiomis ir nepasiturinèiomis ðeimomis; tartis su seniûnija,kad bûtø uþtikrintas vaikø saugumas ir tvarka poilsio rengi-

niuose; stiprinti ryðius su baþnyèia, prisidëti prie jos átakosdidëjimo; átraukti miestelio bendruomenës ðviesuomenæ ápaskaitø skaitymà mokiniams, dalyvavimà mokyklos rengi-niuose. Tëvai turi pasirûpinti vaikø þemesniøjø fiziologiniøporeikiø tenkinimu; skatinti jø gebëjimà perprasti tikràsiaskultûros, socialines, dorovines visuomenës vertybes.

Mokiniai turëtø suvokti dvasingumà kaip savisaugos tikslàir atkakliai to siekti (idëjinës-politinës, dorovinës, estetinës,profesinës nuostatos). Jie sàmoningai turëtø siekti kuo ge-resniø paþangumo ir lankomumo rezultatø, aktyviai daly-vauti mokyklos, rajono ir ðalies renginiuose, projektø kûri-mo ir ágyvendinimo procesuose.

Taèiau mûsø netenkina pasyvi bendruomenës nariø re-akcija á neigiamus reiðkinius, t.y. paaugliø rûkymà, alkoho-lio, kvaiðalø vartojimà, áþûlø jaunøjø vairuotojø elgesá gat-vëse. Kol kas vyrauja nuomonë, kad tai, kà negero daromokiniai, yra direktoriaus ir mokytojø, bet ne visø rûpestis.Tëvai mano, kad jei mokytojai nesiskundþia vaiku, tai vis-kas gerai. Apskritai jie daugiau stengiasi bendrauti su kla-sës auklëtoju, maþiau su dalykø mokytojais. Bendruome-në tik laukia gerø rezultatø – daþniau pastebi trûkumus, neistengiasi juos ðalinti.

Mûsø nuomone, turëtume suaktyvinti veiklà tose srityse,kur trûksta þiniø tëvams, vietos bendruomenei. Bûtina dau-giau pasakoti apie gimnazijos vykdomà ugdymo procesà,teikti kuo daugiau informacijos apie gimnazijos laimëjimusir problemas, parodyti, kad jø nuomonë apie ugdymo pro-cesà, jø dalyvavimas savivaldoje yra svarbûs ir vertinami.

Stasys RAMEIKAKlaipëdos r. Veivirþënø g-jos direktorius

7

2008 02 20 Nr.8

vavimas tokiuose projektuose didina pasitikëjimà savo su-gebëjimais, padeda dalyvaujant ávairiuose tarptautiniuoseir respublikiniuose konkursuose.

Specialybës ir bendravimo ágûdþius mokiniai, mokytojaigilina dalyvaudami ES projektuose. 2007 m. Suomijoje,Vokietijoje, Kipre, Italijoje, Ðkotijoje, Latvijoje pabuvojo 15mokytojø ir 24 mokiniai. Bendravimas ir bendradarbiavi-mas su kitø ðaliø mokymo institucijomis padeda mums to-bulëti, pateikti savo pasiekimus kitø ES ðaliø partneriams.Partneriai teigiamai vertina mûsø laimëjimus, edukacinæaplinkà. Mokiniai mokosi ið tos aplinkos, kurioje gyvena,vieni ið kitø, ið mokytojø, kurie su jais dirba. Tokià aplinkàpadeda kurti patys mokiniai. Rengiamos personalinës mo-kiniø ir mokytojø dailës darbø parodos, mokiniø atsiskaito-mieji darbai, kuriuos vertina ne tik interjero apipavidalinto-jo specialybës mokiniai, bet ir kiti bendruomenës nariai. Iðkiekvieno bendruomenës nario turime ko pasimokyti. Mo-kiniø motyvacijà gerina pasiraðytos bendradarbiavimo su-tartys su Socialiniø mokslø kolegija, Vakarø Lietuvos verslokolegija, VðÁ Klaipëdos verslo kolegija bei Klaipëdos ver-slo ir technologijø kolegija, kurios sudarë sàlygas moki-niams tæsti studijas ðiose institucijoje. Èia áskaitomi verslo

pagrindø, uþsienio kalbos, informaciniø technologijø, kom-piuterinës grafikos, mokomosios praktikos, apskaitos pa-grindø ir kitø dalykø kreditai. Tai skatina mokinius siektikarjeros. Mûsø pedagogai yra parengæ ir vykdo progra-mas, skirtas bendrojo lavinimo technologijø mokytojams:„Interjero dizainas ir originalûs sprendimai“, „Ðventinë flo-ristika“, „Drabuþiø puoðyba ir aksesuarai“.

Keièiantis ekonominei situacijai labai svarbu ugdyti ver-slumà. Daug vilèiø teikiame prieð trejus metus pradëtamES Leonardo da Vinèio projektui „Pasaulinë verslininkopraktika“, kurá koordinavo Helsinkio verslo kolegija. 2007 m.ðis projektas tapo tæstinis – ES Leonardo da Vinèio projek-tas INNOVET, koordinuojamas tos paèios kolegijos. Ðiameprojekte partneriai esame mes, Vokietijos, Italijos, Turkijos,Belgijos, Slovakijos mokymo institucijos.

Mokykla keièiasi. Joje atsiranda daugiau dþiaugsmo, ðvie-sos. Mokytojai nepaprastai darbðtûs, nori tobulëti. Kasdie-ninës kaitos sàlygomis mokytojams ir mokiniams kyla ir kilsvis naujø reikalavimø. Toks mûsø darbas, tokia profesija. Jiápareigoja mokytis visà gyvenimà.

Ina ANDRIULIENËKlaipëdos siuvimo ir paslaugø verslo m-klos direktorë

Ðiuolaikinës gimnazijos statusas ápareigoja ne tik siektikokybiðko ugdymo, bet ir sudaryti sàlygas dvasiniam, dori-niam, socialiniam ir kultûriniam mokiniø bendravimui beiugdyti gebanèius vienytis ir atsinaujinti pilietinës visuome-nës narius. Todël bûtina skatinti mokinius dalyvauti ávairia-pusiðkoje mokomojoje, popamokinëje, kultûrinëje veiklojebei sudaryti galimybes dalyvauti regiono, ðalies ar tarptau-tiniuose projektuose ir konkursuose.

Lietuvoje visø vaikø ir jaunimo ugdymu suinteresuotø ins-titucijø tikslas – ugdyti visavertá europinës visuomenës pi-lietá, formuojant konstruktyvius socialinius ágûdþius ir pozi-tyvius lûkesèius. Valstybinës jaunimo reikalø tarybos uþsa-kymu atliktas jaunimo situacijos tyrimas rodo, kad svarbiau-sia problema – uþimtumo trûkumas. Beveik kas septintasjaunas þmogus (15 proc.) teigia, jog per maþai uþsiëmæs,turi daug laisvo laiko. O su ðia problema yra susijusiosvisos kitos jaunimo ugdymo ir ugdymosi problemos.

Projektinë veikla yra ta veiklos sritis, kuri ugdo jaunø þmo-niø iniciatyvà ir atsakingumà, padeda jiems ágyti reikalingøþiniø, ágûdþiø ir kompetencijø. Iniciatyvinës moksleiviø gru-pës, mokyklos savivaldos institucijos, jaunimo nevyriausy-binës organizacijos projektine veikla gali prisidëti prie mo-kyklos ir vietos bendruomenës problemø, kaip antai: jauni-mo uþimtumo, þalingø áproèiø, nusikalstamumo prevenci-jos, iðkritimo ið ugdymo sistemos ar net emigracijos proble-mø sëkmingesnio sprendimo.

Projektas – tikslinë jaunø þmoniø grupës ar organizaci-jos veikla, kai yra numatyti jos tikslai, siekiamas rezultatas,kur nustatyti ágyvendinimo terminai, finansavimo ðaltiniai,vykdytojai ir dalyviai.

Projektai – tai vienas ið aktyviøjø ugdymo metodø, lavi-nanèiø iniciatyvumà, savarankiðkumà, kûrybiðkumà bei pa-dedanèiø ágyti naujø kompetencijø. Projektai gimnazijoje

Projektinë veikla organizuojantpapildomàjá ugdymà

geriausiai integruojasi á papildomojo ugdymo sritá ir ugdoðiuolaikinæ jauno þmogaus socialinæ kompetencijà bei ge-bëjimus savarankiðkai kurti savo gyvenimà.

Dalyvaujame rajono savivaldybës bei Ðvietimo skyriausir ðalies (Jaunimo reikalø departamento prie Socialinës ap-saugos ir darbo ministerijos, Ðvietimo ir mokslo ministeri-jos, Kultûros ministerijos, Pilietinio ir tautinio ugdymo, bib-liotekø savaitës ir daugybës kitø) projektø konkursuose. Iðviso ágyvendinta 10 projektø. Sëkmingai ágyvendinæ ðaliesprojektus, 2003 m. ásijungëme ir á tarptautinius. Ið EuroposKomisijos siûlomø programø dalyvaujame „Jaunimo“ (da-bar – „Veiklaus jaunimo“) programoje ir ágyvendiname tarp-tautinius mainus. Ið viso ágyvendinti 6 tarptautiniai projek-tai.

Tarptautiniai projektai prisideda kuriant daugiakultûræ Eu-ropà ir ugdo pagrindiniø Europos vertybiø suvokimà, pa-garbà þmoniø teisëms bei uþkerta kelià rasizmo, antisemi-tizmo, ksenofobijos apraiðkoms. Á projektø erdvæ patenkane tik jø dalyviai, bet ir vietos bendruomenës. Ðie projektainumato rezultatø sklaidos priemones, kad jie pasiektø kuodidesná bûrá jaunø þmoniø ar organizacijø.

Mûsø gimnazijos bendruomenë yra dalyvavusi dauge-lyje fondø skelbtø projektø, ágijome ir daug rëmëjø: vieniremia bibliotekos, kiti – valanèiukø, treti – pradiniø klasiø,dar kiti – sporto projektus. Viena ið projektinës veiklos pra-dininkiø mûsø gimnazijoje buvo biblioteka, kuri yra laimë-jusi ir ágyvendinusi nemaþa projektø. Projektinëje veiklojeji bendradarbiauja su kitomis institucijomis (su rajono vie-ðàja biblioteka, literatø klubu ir kitais partneriais). Taip patbendradarbiauja su gimnazijos lietuviø kalbos, socialiniømokslø ir pradiniø klasiø mokytojø metodinëmis grupëmis.

Projektiniai renginiai formuoja kolektyvà (moko maþuo-sius draugiðkumo, nuoðirdumo) stiprina mokyklos ryðius

8

metodasMano

Naujausiais duomenimis 7,5 proc. Lietuvos gyventojø yraneágalûs. Daþniausiai pasitaiko regos, klausos, fiziniai judë-jimo ir intelekto sutrikimai. Neretai juos lydi emocijø ir elge-sio, kalbos ir komunikacijos, specifiniai paþinimo ir kiti sutri-kimai. Todël ypaè svarbu ðiems þmonëms skirti profesiona-lià bei kvalifikuotà pagalbà adaptuojantis visuomenëje, nesvisi jie turi teisæ gyventi visavertá ir prasmingà gyvenimà beibûti skirtingi.

Neágaliøjø integracija á visuomenæ

Ðiuo metu didþiulis dëmesys skiriamas neágaliøjø profe-sinei reabilitacijai. Net 32 Lietuvos profesinës mokyklos in-tegruoja neágalius asmenis ir siûlo jiems jø fizinæ bei psi-chinæ sveikatà atitinkanèias specialiø ugdymosi poreikiøprofesinio mokymo programas. Ðilutës þemës ûkio mokyk-los Þemaièiø Naumiesèio skyriuje intelekto sutrikimo ne-galià turintys jaunuoliai mokosi nuo 1995 m. Ðiuo metujiems siûloma rinktis vienà ið dviejø ðiuolaikinëje darbo

su tëveliais, puoselëja tautines tradicijas ir kt. Rengiamisusitikimai su ávairiø ástaigø darbuotojais bei organizacijøatstovais. Projektø metu organizuojamos ne tik paþintinës,bet ir tikslinës ekskursijos, pavyzdþiui, á Policijos komisa-riatà, ákalinimo ástaigas (þaistos krepðinio varþybos Kaunonepilnameèiø kolonijoje). Sëkmingai uþmegzti ir plëtojamiryðiai su Klaipëdos ,,Bendraamþiais“. Taip projektais for-muojamos gyvenimo nuostatos, ugdoma pilietinë pozicijair naujos socialinës kompetencijos.

Prevencinæ veiklà mûsø gimnazijoje stipriai papildo va-lanèiukø kuopos veikla. Ði nevyriausybinë organizacija ak-tyviai ásilieja á gimnazijos ugdymo procesà. Ágyvendinantprojektus svarbios su tuo susijusios asmenø grupës: pro-jekto vykdytojai ir projekto dalyviai (nebûtinai mokytojai turibûti vykdytojais, o mokiniai – tik dalyviais). Ir vykdytojai, irdalyviai aktyviai bendradarbiauja. Projektai pasiûlo ganaplatø veiklos spektrà (ko jaunimas dabar daþniausiai pasi-genda), todël á juos ásijungiama savanoriðkai. Ypaè daugnaujø kompetencijø ágyja projektø vykdytojai – tai progapasireikðti lyderiams. Projektai leidþia keistis vaidmenimis(viename projekte – lyderis, o kitame – tik vykdytojas).

Pradëjæ nuo paprastesniø, vietiniø projektø pereinameprie ðalies, tarptautiniø, pagaliau prie sudëtiniø, kai jungia-mi keli projektai. Pavyzdþiui, bibliotekos projektai vykdytisu Skuodo rajono vieðàja biblioteka, su literatø klubu ,,No-jus“ ir kt.

Projektai ugdo gebëjimà visapusiðkai gilintis á vienà ku-rià temà ar problemà. Pavyzdþiui, vykdydami tarptautiná pro-jektà „Arèiau gamtos“ gvildenome gamtosaugos temà, gili-nomës á ekologines problemas. Pradþioje aplankytos rajo-no þymesnës saugotinos vietos, Apuolës piliakalnis, Ðmi-tos ðaltinëlis, po to vykome prie UAB „Maþeikiø nafta“ ir t.t.

Projektø ágyvendinimas prasideda nuo diskusijø, derini-mosi su partneriais, rëmëjø paieðkos, dokumentø tvarky-mo ir kt. Tad daug darbo tenka, kol projektas paraðomas irpateikiamas konkursui. Taigi nuo pat projekto raðymo pra-dþios ugdoma kantrybë.

Jei projektas ilgalaikis, tæstinis, jis aprëpia ávairiapusiðkàveiklà: nuo darbinës, paþintinës iki sportinës, turistinës, pra-moginës (kultûrinës bei meninës) saviraiðkos ir t.t. Toksbuvo, pavyzdþiui, valanèiukø kuopos projektas „Ateik ir pa-kviesk draugus–3“.

Iðradingais tampame, kai sugebame padaryti daug gra-þiø darbeliø su maþiausiomis lëðomis ir sànaudomis. Tokiebuvo pradiniø klasiø mokytojø metodinës grupës projektai„Aukime sveiki“ ir „Mums gera kartu“, kurie ájungë ne tikmokinius, bet ir jø tëvelius.

Projektinæ veiklà integruojame su ugdymo planais. Ðtaiturëjome Teatro meno terapijos dienà. Vël pasirëmëme va-lanèiukø kuopos projekto „Ateik ir pakviesk draugus–3“ li-teratûriniø kûriniø inscenizacijomis. Ið ryto vyko klasës va-

landëlës, buvo kalbama apie teatrà, po to valanèiukai, pa-sikvietæ klasës draugus, vaidino (jaunuosius artistus pa-rengë lietuviø kalbos mokytojø metodinë grupë). Vëliau Kau-no UAB „Keliaujanèio teatro“ aktoriø grupë rodë repetuo-jamà spektaklá (tam panaudotos ir valanèiukø projektinësbei gimnazijos lëðos). Tà patá savaitgalá pradiniø klasiø mo-kiniai vyko á Klaipëdos dramos teatro spektaklá. Po savaitësvalanèiukø kuopos nariai (apie penkiasdeðimt V–VIII kl. mo-kiniø) vyko á spektaklá Klaipëdos muzikiniame teatre. Darpo savaitës vyresniøjø klasiø mokiniai ir aktyviausiai pro-jektuose dalyvaujantys mokytojai vyko á Kauno muzikinioteatro spektaklá. Taip mes iðplëtojome Teatro meno paþini-mo dienà. Reikia paþymëti, kad be projektiniø lëðø tai ne-bûtø buvæ ámanoma.

Ðiais metais lietuviø kalbos mokytojø metodinë grupë ak-tyviai integruodama savo veiklà su valanèiukø kuopos pro-jektais, ásijungë á respublikiná projektà „Pasirengimas tau-tiðkai minëti vyskupo Motiejaus Valanèiaus blaivystës 150-meèio sukaktá“. Ðio projekto metu buvo vykdomi du konkur-sai (raðiniø „Kaip að myliu Lietuvà“ ir tautiniø tekstø skaity-mo þemaitiðkai), kuriuose dalyvavo ne tik Skuodo rajono,bet ir kitø ðeðiø Þemaitijos rajonø mokyklos. Mûsø gimnazi-jai ðá projektà padëjo organizuoti Skuodo rajono savivaldy-bës Ðvietimo skyrius ir Þemaièiø draugijos Skuodo skyrius,o projektà globojo Vyskupo Motiejaus Valanèiaus blaivy-bës sàjûdþio valdyba.

Taigi jau galime kalbëti apie projektinës veiklos sistemàmûsø gimnazijoje. Jeigu anksèiau raðyti projektø kviesda-vome þmones, tai dabar jau yra susiformavusios darbo gru-pës, kurios ágyvendina projektus. Galima dràsiai teigti, kad3 ketvirtadaliai (apie 75 proc.) mokytojø dalyvauja projekti-nëje veikloje. Dþiugina tai, kad mokytojai, anksèiau tik vyk-dydavæ projektus, vëliau geba patys tapti projektø vado-vais. Ðiais metais konkursams jau pateikti trys projektai.Pilietinio ir tautinio ugdymo konkursui rajone pateiktas is-torijos mokytojos L. Sëlenienës tæstinis projektas „Tradici-jos ir amatai Lietuvoje praeityje ir dabar“, ÐMM konkursui –valanèiukø kuopos tæstinis projektas „Ateik ir pakviesk drau-gus–4“. Gimnazijos biblioteka pateikë Kultûros ministeri-jos skaitymo skatinimo projektø konkursui tæstiná projektà„Kam, kà ir kaip skaityti?“ Turëdami geros projektø ágyven-dinimo patirties, dalijamës ja su kitomis mokyklomis, skati-name mokyklos savivaldos grupiø, nevyriausybiniø orga-nizacijø bendradarbiavimà su kitais vieðaisiais juridiniaisasmenimis. Projektinë veikla gimnazijos papildomàjá ug-dymà jungia su vietos bendruomenës kultûriniu gyvenimu,gimnazija tampa atviru visuomenës kultûros þidiniu.

Virgina JONKUVIENËSkuodo r. Mosëdþio g-jos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

9

2008 02 20 Nr.8

rinkoje paklausiø bei jø neágalumo lygá atitinkanèiø virëjoarba apdailininko (statybininko) profesijø.

Kasmet á mokyklà ástoja apie 30–40 sutrikusio intelektojaunuoliø. Kiekvienais mokslo metais mokykloje jø mokosi80–90. Taèiau á mokyklà priimami ir sveikieji, bûsimieji au-tomobiliø remontininkai ir kirpëjai, besimokantys pagal vi-durinio ugdymo ir profesinio mokymo programas.

Puiku, kad neágalûs jaunuoliai mokosi kartu su sveikai-siais. Visø besimokanèiøjø amþius yra vienodas, panaðûsjø pomëgiai, interesai, laisvalaikio leidimo formos ir bûdai.Be to, jiems dësto tie patys mokytojai, profesijos mokytojai,vadovauja tie patys papildomojo ugdymo vadovai, todëltokioje aplinkoje visiðkai nejauèiama specialiø poreikiø jau-nuoliø segregacija. Á mokiniø bendruomenæ jie ásilieja taipnatûraliai, kad dauguma atvejø net nepastebimas sudëtin-gas adaptacinis periodas.

Pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programasÞemaièiø Naumiesèio skyriuje kasmet mokosi apie 100mokiniø. Bûtent jiems, ypaè tik ástojusiesiems, neretai ten-ka áveikti adaptacinius sunkumus: sveiki jaunuoliai turi ið-mokti natûraliai priimti negalës problemà, gerai jaustis to-kioje aplinkoje, kur beveik kas antras mokinys yra neága-lus. Esant tokiai aplinkai visos mokyklos bendruomenëspastangø dëka ugdomos bendraþmogiðkosios vertybës:tolerantiðkumas, supratingumas, pagarba greta esanèiam,ypaè kitokiam þmogui, gebëjimas padëti, suprasti, uþjausti.Savo ruoþtu neágalieji lygiuojasi á sveikuosius: ugdo ben-dravimo ir elgesio kultûros ágûdþius, savarankiðkumà, sa-vitarnà ir orientacijà erdvëje, pasitikëjimà, aktyvumà, dë-mesingumà, tvarkingumà ir kitas teigiamas asmenybës sa-vybes.

Þemaièiø Naumiesèio skyriuje rengiamø specialybiøspektras sudaro puikias galimybes ir sàlygas glaudþiai ben-drauti ir bendradarbiauti sveikiems ir neágaliems moki-niams. Paèios veiksmingiausios ðio bendravimo formos yrapopamokinë ir projektinë veikla bei praktinio mokymo in-tegracija.

Mokiniams siûloma daug papildomojo ugdymo veiklø irformø. Skyriuje veikia sporto (krepðinio, lengvosios atleti-kos, sunkiosios atletikos, stalo teniso, futbolo), meno (dai-lës, ðiuolaikiniø ðokiø, dramos, raiðkiojo skaitymo), techno-loginiai (kompiuterininkø, kalvystës, komunikacijø ir þurna-listikos, aplinkosaugos) bei kiti bûreliai. Visus ðiuos bûre-lius kartu lanko ir sveikieji, ir neágalieji mokiniai. Kartu pla-nuojama ir mokyklos bendruomenei pristatoma bûreliø veik-la: vykdomi renginiai, leidþiami informaciniai stendai, or-ganizuojamos varþybos, iðvykos, susitikimai, minimos ðven-tës.

Kirpëjo specialybës XI ir XII kl. mokiniams labai patraukliprojektinë veikla, susijusi su jø bûsimàja profesija: meist-riðkumo konkursai, ðukuosenø, makiaþo bei madø ðou. Jiedemonstruoja profesinius ágûdþius, lavina kûrybiðkumà, ið-radingumà ir populiarina savo specialybæ, nes labai daþ-nai á tokià projektinæ veiklà kvieèiami ásitraukti ir kitø mokyk-lø mokiniai. Ðitaip nuolat bendraujama su Þemës ûkio mo-kyklos-centro, Ðvëkðnos „Saulës“ vidurinës, Þemaièiø Nau-miesèio vidurinës mokyklø, Þemaièiø Naumiesèio vaikø dar-þelio-mokyklos, Ðilutës jaunimo ir suaugusiøjø mokymocentro, Klaipëdos paslaugø ir verslo mokyklos mokiniai. Oá projektø pristatymus kvieèiami ne tik visi mokyklos ben-druomenës nariai, bet ir moksleiviø tëvai, bendrojo lavini-mo mokyklø mokiniai ir jø mokytojai, þiniasklaidos atstovai.Taip vyksta natûrali sklaida: visuomenë informuojama apiemokyklos veiklà, populiarinama pati mokykla, sudominamiir pritraukiami naujokai, vykdomas ankstyvasis profesinisorientavimas.

Labai svarbus akcentas yra neágaliø jaunuoliø átrauki-mas á tokio pobûdþio projektinæ veiklà. Profesinio meistrið-kumo konkursuose specialiø ugdymosi poreikiø mokslei-viai kvieèiami bûti modeliais. Sukurtos ðukuosenos demonst-ruojamos per pramoginá renginá. Daþniausiai tokie projekti-nës veiklos darbø rezultatai pristatomi kartu su papildomo-jo ugdymo bûreliø veikla: ðokiu ar daina, sujungiant á visu-mà keletà mokyklos veiklos grandþiø ir átraukiant daugiaumoksleiviø. Projektø sumanytojai, bûsimieji kirpëjai, sten-giasi, kad tokio pobûdþio veikloje dalyvautø kuo daugiauneágaliø mokiniø, nes tai ugdo jø pasitikëjimà savimi, ben-dravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje ágûdþius,dràsà, iðtvermæ, didina savivertës jausmà. Pastebima, kadprojektinëje kirpëjø veikloje dalyvaujantys intelekto sutriki-mø turintys jaunuoliai iðmoksta bendrauti, turi maþiau el-gesio problemø, labiau valdo savo emocijas, yra nuoðir-desni, linksmesni uþ kitus.

Kiekvienà rudená mokiniø tarybos iniciatyva atsiliepiamaá ENO (aplinkosaugos internetu) raginimà prisijungti priepasaulinës medeliø sodinimo akcijos. Rugsëjo 21-àjà, perpatá vidurdiená, visame pasaulyje mokiniai prie savo mo-kyklø sodina medelius. Ðitaip Þemaièiø Naumiesèio sky-riuje mokiniai pasisako uþ taikà, þmoniø teises ir visø ly-gias galimybes. Tuo parodoma, kad mokykloje visi moki-niai turi vienodas galimybes mokytis, atskleisti savo gabu-mus ir talentus, realizuoti ir iðreikðti save per kiekvienampriimtinà ir patrauklià veiklà.

XI ir XII kl. moksleiviai kasmet skyriuje organizuoja Kalbøsavaitës, kovos prieð AIDS, kovos su þalingais áproèiais,sveikos gyvensenos propagavimo, sporto renginius. Vyks-ta pieðiniø ir plakatø, nuotraukø parodos, varþybos, viktori-nos ir konkursai. Visuose ðiuose renginiuose skatinami da-lyvauti ir specialiøjø ugdymosi poreikiø mokiniai. Á rengi-nius stengiamasi pritraukti ir aplinkiniø mokyklø mokinius.

Kasmet skyriuje tradiciðkai vykdomi du trumpalaikiai kir-pëjo specialybës projektai. Ðiais mokslo metais toks pro-jektas, integruotas su papildomojo ugdymo veikla, buvoðventinis renginys „Ledo gëlës“. Visø specialybiø mokiniairodë, ko iðmoko bûreliuose, bûsimosios virëjos demonst-ravo kirpëjø sukurtas ðukuosenas bei drabuþiø modeliusþiemos tematika. Nuoðalyje neliko ir bûsimieji automobiliøremontininkai: ðventëje su visa savo svita apsilankë dova-nø maiðu neðinas Kalëdø Senelis...

Ankstesniais metais vyko ne maþiau graþûs ir spalvingiprojektai: „Pavasaris senoje mamos rankinëje“, „Pyniaupyniau kaseles“, skrybëliø paradas „Metø laikai“ bei kiti.Visi jie sukëlë daug gerø emocijø mokyklos bendruomeneiir sveèiams, sulaukë graþiø þiniasklaidos atsiliepimø. Su-kurti darbai ir modeliai buvo pademonstruoti Ðilutës þemësûkio mokyklos-centro moksleiviams ir mokytojams, taip patskyriaus sveèiams per atvirø durø savaitës renginius, Moti-nos, Mokytojo, Valentino dienas.

Dar vienas projektas numatytas pavasará. Kirpëjo specia-lybës mokiniai á mokyklà pasikvies savo mamas ir moèiu-tes, jas apkirps ir suðukuos, pademonstruos savo sukurtasðukuosenas. Tø ðukuosenø modeliai bus specialiøjø ugdy-mosi poreikiø mokiniai. Taigi neágaliø jaunuoliø integracijamokykloje vyksta ir per praktinio mokymo renginius.

Net 90 proc. mokykloje besimokanèiø sutrikusio intelek-to jaunuoliø yra naðlaièiai, netekæ tëvø globos arba asocia-liø ðeimø vaikai. Todël mokykla yra vienintelë institucija,kuri rûpinasi jø socialine gerove, sveikata bei buitimi.

Automobiliø remontininko ir apdailininko (statybininko)specialybiø mokiniai praktinius darbus atlieka ðiuolaikið-kai árengtose mokomosiose dirbtuvëse ir laboratorijose. Perpraktiná mokymà jie taip pat turi nemaþa progø bendrauti:

10

metodasMano

apdailininkai (statybininkai) atlieka jø programos reikalavi-mus atitinkanèius vidaus remonto darbus: remontuoja mo-komuosius kabinetus, dirbtuves ir laboratorijas. Automobi-liø remontininko specialybës mokiniai kartu su apdailinin-kais mielai remontuoja gyvenamàsias ir bendro naudoji-mo patalpas bendrabutyje, kur visi drauge ir gyvena.

Be virëjo specialybës neágaliøjø moksleiviø indëlio mo-kykloje neávyksta në vienas renginys ar ðventë: graþiais irskaniais kulinarijos ar konditerijos gaminiais jie vaiðina sve-èius, ragauja patys. O per mokomàjà praktikà mokyklosvalgykloje jø gaminamø patiekalø gali paragauti visi mo-kyklos mokiniai. Per praktiná mokymà sudaromos sàlygosyra artimos bûsimajai savarankiðkai mokiniø darbinei veik-lai.

Atsiþvelgiant á nemaþà neágaliø asmenø integracijos á vi-suomenæ patirtá, galima dràsiai teigti, kad vienoje mokyklo-je mokantis ir gyvenant sveikiems ir intelekto sutrikimø tu-rintiems jaunuoliams vyksta savaiminis socializacijos ir pro-fesinës reabilitacijos procesas, maþëja neigiamas iðanks-tinis visuomenës poþiûris á neágalø þmogø, nyksta sociali-në, profesinë, psichologinë, komunikacinë atskirtis, leng-viau tenkinami neágaliø asmenø savitarnos ir orientacijosporeikiai, be specialiø pastangø ugdomos kiekvieno mo-kyklos bendruomenës nario moralinës vertybës.

Vilma GRIGALIÛNIENËÐilutës þemës ûkio m-klos

Þemaièiø Naumiesèio sk. vedëja

Pagalba mokiniams

siunèiami laiðkai apie mokinio pasiekimus, lankomumà, kiekgavo ir galëjo gauti stipendijos, dalyvavimà popamokinëjeveikloje, elgesá, tobulintinas savybes, daromà paþangà, tei-giamus poslinkius, problemas. Organizuojami individua-lûs susitikimai su grupiø vadovais, pokalbiai telefonu, tëvøsusirinkimai, susitikimai su direktoriumi, pavaduotojais, átei-kiami padëkos raðtai. Tëvai gali laiku padëti vaikui áveiktisunkumus, planuoti karjerà. Po priëmimo komisijos spren-dimo sudaroma triðalë mokymosi sutartis: mokinio, tëvø irmokytojø. Bendradarbiavimo sutarties tikslas – sukurti drau-giðkà mokyklà.

Antrasis pagalbos þingsnis yra mokinio saugumas mo-kykloje. Daug dëmesio skiriama mokinio adaptaciniam lai-kotarpiui: rûpinamasi saugia aplinka bendrabutyje, mokyk-loje, jos teritorijoje, sukuriama mokymàsi skatinanti erdvëpamokoje. Pirmomis savaitëmis mokytojai budi mokyklosbendrabutyje, padeda spræsti iðkilusias problemas. Mokyk-loje nuolat tiriamos mokiniø mokymosi sunkumø ir asocia-laus elgesio prieþastys: atlikti tyrimai „Mikroklimatas mo-kykloje“, „Mokiniø poreikiai“, „Kaip jauèiasi mokinys“, „So-cializacija“.

Veiksmingos priemonës iðsaugant kontingentà, ðalinan-èios asocialaus elgesio prieþastis, yra nuolatinis individu-alus direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, grupësvadovo, atsakingo uþ prevenciná darbà mokytojo ir kiekvienomokytojos darbas su ðiais mokiniais, jø visapusiðkas paþi-nimas, abipusis pasitikëjimas, pagarba mokiniui ir reiklumas.

Treèiasis pagalbos mokiniui þingsnis yra mokymosi pa-galba. Per pirmuosius mënesius iðsiaiðkinamas mokiniøþiniø lygis, buvusi patirtis, mokymosi motyvacija ir papildo-mai organizuojamas mokymas mokymosi sunkumø turin-tiems ir gabiems mokiniams skiriant þiniø gilinimo modu-lius, konsultacijas, skiriamas laikas iðsitaisyti dalykø þiniøspragas, tam skiriama 1 savaitinë pamoka, o prieð brandosegzaminus – 2 savaitinës pamokos. Visi pasirinkæ mokykli-nius brandos egzaminus juos iðlaiko (5 proc. sumaþëjanubyrëjimas). Kasmet apie 20 mokiniø, besimokanèiø ben-druoju kursu, renkasi valstybinius egzaminus. Mokytojai,parengæ valstybiniams egzaminams mokinius, yra mate-rialiai skatinami. Mokykloje yra Mokytojo etikos kodeksas,kuris ápareigoja kiekvienà mokytojà teikti mokiniui pagal-bà, priimti mokiná toká, koks jis yra.

Ketvirtasis pagalbos mokiniui þingsnis yra socialinë pa-rama. Mokykloje yra 60 proc. mokiniø, kuriems reikalingasocialinë parama, todël yra ákurtos paramos programos

Vienas ið Kretingos technologijos ir verslo mokyklos veik-los prioritetø yra pagalba mokiniui – iðsaugoti kiekvienàástojusájá, padëti ágyti iðsilavinimà ir profesijà. Ne paslaptis,kad dauguma á profesinës mokyklos gimnazijos skyriø sto-ja nemotyvuoti, problemiðki, pedagogiðkai apleisti, rizikosgrupës mokiniai, kurie taip pat mokosi pagal tas paèiasprogramas, laiko tuos paèius egzaminus. Kiekvieno moki-nio ateitis, jo sëkmë priklauso nuo to, kaip pasiseka grupësvadovui suburti jaunus þmones darbui, mokymuisi. Jeigupavyksta ir rezultatai tada bûna geri – per 3 metus ið grupësnubyra 2–3 mokiniai (per metus nubyra 4 proc., o ðalyjesiekia iki 13 proc.). Nors Ðvietimo ir mokslo ministerija pa-tvirtino (tarifikavo) tik 3 apmokamas savaitines valandas uþvadovavimà grupei, mes randame galimybiø skirti 5 valan-das. Grupiø vadovams, iðsaugojusiems kontingentà, iðmo-kamos daugiau kaip vienos mënesinës algos kalëdinësiðmokos. Todël mokyklos pedagogø bendruomenë sten-giasi padëti mokiniams paðalinti þiniø spragas ir juos pa-rengti brandos egzaminams, gyvenimui. Rûpinantis, kadmokinys sëkmingai baigtø mokyklà pagal pasirinktà spe-cialybës mokymo programà, svarbu, kad ji atlieptø jo porei-kius, mokinys jaustøsi saugus, bûtø gerbiamas, juo tikimair pasitikima, galëtø vystyti ir tobulinti savo gebëjimus, ið-reikðti save kitoje veikloje. Mokykloje ugdymo procesas or-ganizuojamas per mokiná – tai yra per pagalbà mokiniui –mokinio pastiprinimà, paskatinimà, teikiant socialinæ, psi-chologinæ, materialinæ bei mokymosi pagalbà. Ágijusiemspagrindiná iðsilavinimà ir nutraukusiems mokymàsi bendro-jo lavinimo mokykloje bei norintiems greièiau ásilieti á darborinkà mokykla sudaro sàlygas kartu su profesija ágyti vidu-riná iðsilavinimà, uþtikrinti psichologiná, socialiná, materiali-ná, fiziná ir mokymosi saugumà.

Pagalbos mokiniui pradþia – informavimas. Jau pateikuskandidatui stojimo á mokyklà dokumentus, kiekvienam mo-kiniui áteikiamas ugdymo planas, profesijos apraðymas, el-gesio taisyklës, reikiamø mokymosi priemoniø atmintinë,karjeros planavimo galimybës, kad iki priëmimo komisijosposëdþio kandidatas galëtø susipaþinti su mokymosi sàly-gomis, þinotø, kas jo laukia mokykloje ir po mokyklos baigi-mo, galëtø apsispræsti kokios profesijos ir kokioje mokyklo-je mokytis. Mokiniai, þinodami ko ið jø bus reikalaujama,ásivertina savo gebëjimus, apsisprendþia dël mokymosi,suaktyvëja jø motyvacija, jie mato tikslà, planuoja karjerà.

Mokymosi laikotarpiu tëvams informacija teikiama ne ma-þiau kaip 3 kartus per mokslo metus ávairiomis formomis:

11

2008 02 20 Nr.8

„Gëris ir ðviesa“, „Pagalba vaikui“, „Kalëdinës premijos“,„Uþsidirbk pats“, kuriø metu formuojami mokiniø sociali-niai ágûdþiai sàmoningai veikti, susivokti, paèiam pajaustisavo darbo prasmæ.

Pagalba teikiama gyvenantiems bendrabutyje: uþ ben-drabutá galima atsiskaityti savo ûkiuose uþaugintomis dar-þovëmis; jie nemokamai naudojasi patalyne; árengtos ne-mokamos skalbyklos, galima naudotis virtuve; galima pa-pildomai uþsidirbti mokyklos ûkyje; dirbantiems maitinimasnemokamas; mokyklos valgykloje galima pigiai pavalgyti;laisvalaikis leidþiamas sporto salëje, aikðtyne, biblioteko-je, informatikos kabinete ir kt.

Paramos fondas „Gëris ir ðviesa“ teikia materialinæ pa-galbà socialiai remtiniems mokiniams (vienkartinës paðal-pos); materialinæ pagalbà netekusiems tëvo, mamos; re-mia mokykloje organizuojamus renginius mokiniams (pa-skatinimai, premijavimai, apdovanojimai, ekskursijos); re-mia mokyklos parengtus projektus.

Mokyklos ásteigta vardinë stipendija – 135 Lt. Ji skiriamauþ gerà mokyklos ávaizdþio formavimà; laimëjimus rajono,apskrities konkursuose, olimpiadose; labai gerus moky-mosi rezultatus; labai gerà lankomumà; aktyvø dalyvavi-mà popamokinëje ir gamybinëje veikloje; dorumà, gerumàir pavyzdingumà; pagalbà sunkumø turintiems mokiniams.Taip ugdomas mokiniø suvokimas, kad tik uþ labai geraiatliktà darbà, aukðtus pasiekimus galimas didelis atlygis.

Atsiþvelgiant á ugdymo rezultatus, mokiniai kas mëneságauna stipendijà. Pirmos pakopos mokiniams mokama sti-pendija kas savaitæ penktadieniais, todël uþtikrinamas lan-komumas, I pakopos mokiniø nubyrëjimas per metus su-maþëjo iki 7–8 proc. Mokama diferencijuota stipendija nuo34 iki 135 Lt pagal parengtà metodikà, kurià turi kiekvienasmokinys ir, ásivertinæs savo mokymosi, lankomumo, elge-sio, pagalbos draugui bei mokytojui rezultatus, gali jà apsi-skaièiuoti. Ið stipendijø ekonomijos fondo pagal atskirà di-rektoriaus ásakymà skiriama:

• Materialinë pagalba socialiai remtiniems mokiniams:apmokama uþ bendrabutá, uþ privalomàjá sveikatos patikri-nimà, uþ vairavimo mokymà; nuperkami darbo drabuþiai,vadovëliai; skiriamas labdaringas maitinimas.

• Organizuojamos nemokamos ekskursijos, iðvykos: ge-rai besimokantiems, gerai lankantiems; gerai dirbantiemsmokyklos ûkyje; rizikos grupës ir problemiðkiems moki-niams; mokiniams, garsinantiems mokyklos vardà. Moki-niai supratæ, kad jais rûpinamasi, tampa draugiðkesni irvieni kitø atþvilgiu.

• Kalëdiniai paskatinimai ir premijavimai mokykloje tei-kiami gerai besimokantiems, nepraleidusiems në vienospamokos; grupiø seniûnams, kurie sugebëjo savo grupessutelkti geram mokymuisi ir lankomumui; dovanojamos kny-gos, skirtos specialybës mokymuisi; kiekvienas mokinysgauna ne maþiau kaip 15 Lt priedà prie stipendijos; di-dþiausios premijos siekia iki 180 Lt; visi socialiai remtinimokiniai nemokamai dalyvauja ekskursijose. Tiems, kurienegali pasiekti aukðtø mokymosi rezultatø, organizuojamos„Gerieèiø ðventës“ kartu su tëvais, vienuoliais pranciðko-nais, meno þmonëmis. Socialiai remtini mokiniai neuþmirð-tami ir baigæ mokyklà. Jiems padedama ásidarbinti Palan-goje, Klaipëdoje, Ðventojoje, Kretingoje; neturintys kur gy-venti, apgyvendinami mokyklos bendrabutyje; gali pigiaumaitintis mokyklos valgykloje; greièiau adaptuojasi ir ási-tvirtina darbe.

• Didinant mokytojø suinteresuotumà padëti mokiniams,jie taip pat materialiai skatinami uþ kiekvienà valstybiniamsegzaminams parengtà mokiná; uþ kiekvienà iðsaugotà pro-blemiðkà rizikos grupës mokiná; grupës vadovai uþ maþes-ná nei 4 proc. metiná mokiniø nubyrëjimà; grupiø vadovams,dirbantiems su I pakopos mokiniais papildomai skiriamos2 savaitinës valandos; geriausiø rezultatø pasiekusiemsmokytojams skiriamos kalëdinës iðmokos. Viso to rezulta-tas: mokiniø nubyrëjimas bûna nuo 7 iki 9 proc.; jaunasþmogus, kuris negebëjo, nenorëjo ar negalëjo mokytis vi-durinëje mokykloje, neatsiduria gatvëje, o ágyja iðsilavini-mà ir profesijà; mokykloje jauèiasi saugesnis; darbo birþo-je nëra áregistruoto në vieno mokinio; visi ásidarbina arbaturi savo verslà; tæsia studijas ir kartu dirba 25 proc. baigu-siøjø; iðsiugdo gebëjimus savarankiðkai kurti savo gyveni-mà.

Antanas ÐAKAUSKASVðÁ Kretingos technologijos ir verslo m-klos direktorius

Nedidelio miestelio mokykla – Salantø gimnazija – visa-da garsëjo pasiekimais: respublikiniø jaunøjø matematikøolimpiadø nugalëtojais ir prizininkais, sportiniais laimëji-mais, „Dainø dainelës“ laureatais, chorø ir ðokëjø pasiro-dymais, geromis ávairiø dalykø mokiniø þiniomis, projekti-ne veikla ir kt. Sëkmës keliu savo mokinius vedë puikûsmokytojai, pasiþymëjæ reiklumu, darbðtumu, aukðta peda-gogine, psichologine ir dalykine kompetencija.

Nuo 1942 m. Salantø gimnazijoje savità, „smetoniðkà“,dvasià puoselëjo nuostabûs pedagogai, tokie kaip pirma-sis Salantø gimnazijos direktorius Ignas Serapinas, pran-cûzø kalbos mokytoja Konstancija Jurkðaitienë, matemati-kos mokytojas Alfonsas Ivanauskas, gimnazijos direktoriusJonas Daðèioras. Vëliau dirbo pedagogai Adolfas Stanevi-èius, Barbora Cibauskienë, Bronius Èepas, Feliksas Gra-bys, Saulë Beniuðienë, ilgametis mokyklos direktorius Juo-

Saviti mokytojai –savitos darbo nuostatos

zas Norkus, mokytojai Petras Puèkorius, Alfredas Donaus-kas ir kt. Tà dvasià galima pajausti tik pabuvus kolektyve.

Dabartiniame mokytojø kolektyve gyva senosios Salantøgimnazijos dvasia. Savaime suprantama, kad laiko tëkmëtruputá pakeitë kokybines ir kiekybines ðios dvasios mate-rialios iðraiðkos formas – áliejo ðiuolaikiðkumo ir originalumo.

Beveik pusë (41,8 proc.) gimnazijos mokytojø – salantið-kiai, net 89,6 proc. – þemaièiai.

Gimnazijoje dirba net 28 mokytojai, kurie yra baigæ Sa-lantø vidurinæ mokyklà. Ið 5 gimnazijos vadovø – 4 buvæðios mokyklos mokiniai. Ugdytiniø sugráþimas á mokyklà dirb-ti mokytojais yra ádomus ir savitas reiðkinys, ypaè palaikan-tis gimnazijos dvasios gyvybingumà. Sugráþæ mokiniai par-sineða tas nuostatas, tas vertybes, kurias jiems ádiegë mo-kytojai, tik jau subrandintas. Kai buvusius mokinius pa-klausiame, kodël jie gráþta dirbti á savo mokyklà, iðgirstame

12

metodasMano

ávairiø paaiðkinimø, bet daþniausios: noras gyventi arèiauðeimos ir þavëjimasis savo mokykla, ypaè buvusiais moky-tojais. Èia jauni þmonës tikisi ágyti gerus pedagoginio dar-bo ágûdþius ir tapti gerais mokytojais. Taip ir yra. Kiek padir-bëjæ, jauni mokytojai dalijasi áspûdþiais, kad nëra taip pa-prasta ásilieti á buvusiø mokytojø kolektyvà: reikia nugalëtijaudulá, kai áeini á mokytojø kambará kaip kolega. Taèiau taitik paèiø jaunuoliø susikurtos baimës. Mûsø mokytojai –puikûs psichologai. Jie þino, kaip padëti pradedantiemsmokytojams nugalëti baimæ, jaudulá. Dël to jø autoritetas tikdar labiau stiprëja.

Besikeisdamos gimnazijos mokytojø kartos viena ið kitosperima atsakomybæ uþ ugdymo rezultatus. Tradiciðkai kiek-vienas mokytojas stengiasi pasiekti maksimalø rezultatà.Tam jie negaili savo darbo laiko ir jëgø. Ðios nuostatosgyvybingumà gimnazijoje liudija ugdymo kokybë – geri vals-tybiniø brandos egzaminø rezultatai, puikûs pasiekimai ra-jono, zonos, ðalies olimpiadose ir konkursuose, originalûsrenginiai mokiniams, naujoviø diegimas. Pavyzdþiui, su-kurta A.Ivanausko jaunøjø matematikø mokykla subûrë re-giono III–VIII kl. jaunuosius matematikus varþytis jau treèiusmetus mûsø matematikø organizuojamame konkurse.

Reiklumas – dar viena mûsø mokytojø nuostata. Mokyto-jai tradiciðkai reiklûs mokiniams vertindami þinias ir gebë-jimus – Salantø gimnazijoje veltui paþymiø mokiniams nie-kas neraðo, kiekvienà paþymá mokiniui tenka uþsidirbti. Mo-kytojai reiklûs gimnazijos administracijai – jie praðo suda-

ryti palankias darbo sàlygas ir netrukdyti mokiniø per daly-kui skirtas pamokas. Ðiandien ið ávairiø organizacijø ar as-menø sulaukiame daug pasiûlymø per pamokas organi-zuoti koncertus, cirko pasirodymus ir kt. Mokytojai grieþtaireikalauja, kad panaðûs renginiai per pamokas nebûtø or-ganizuojami. Netgi darbo susirinkimai, mokytojø tarybosposëdþiai gimnazijoje vyksta po pamokø. Pamoka mûsømokytojams – ðventas dalykas. Gal todël mûsø mokiniaibeveik nesamdo korepetitoriø, o vienintelis jø pagalbinin-kas yra mokytojas.

Palaikydama mokytojus administracija savitai organizuo-ja ugdymo procesà taip pat remdamasi ugdymo planu. Jaukelerius metus gimnazijoje per matematikos, lietuviø ir uþ-sienio kalbos pamokas V–VIII ir 1–2G kl. sudaromos mobi-lios grupës pagal mokiniø pasiekimo lygmenis. Jeigu mo-kiniø yra daug, paprastai sudaroma viena mobilia grupedaugiau negu yra paraleliø klasiø. Mokiniai turi teisæ ið vie-nos grupës pereiti á kità. Ðitoks ugdymo organizavimas mo-kytojams suteikia galimybæ siekti optimalaus rezultato, ta-èiau reikalauja gerokai daugiau darbo ruoðiantis pamo-koms, nes paprastai mokytojai nebeturi pamokø paralelio-se klasëse.

Taigi savitas mokytojø kolektyvas turi ir savitas darbo nuo-statas, kurios sëkmingai padeda siekti gerø ugdymo rezul-tatø.

Vaidutis BUTKUSKretingos r. Salantø g-jos direktorius

Religinë muzika ir dvasingumas – neatsiejamos, labaiglaudþiai tarpusavyje susijusios sàvokos. Rinkausi ðià jau-nimo ugdymo formà. Tai lëmë mano paties samprata apiedvasingumà, mano profesijos teikiamos galimybës ir ap-linka bei þmonës, su kuriais bendrauju ir bendradarbiauju.

Kiekvienas þmogus yra skirtinga asmenybë su savo jaus-mais, poþiûriu, màstysena, savo vidiniu paslaptingu dvasi-niu pasauliu. Meninës veiklos uþduotis – atskleisti jo indivi-dualybæ, padëti paþinti save, pasitikëti savimi, ugdyti jaut-rumà, intelektà, dvasingumà. Religinës muzikos átaka ðiojesferoje – tiesioginë, nes jau áþengæs á meno pasaulá pajuntiir tos dvasinës veiklos dþiaugsmà.

Tai kodël atëjæs á baþnyèià pirmà kartà jaunuolis daþnaijauèiasi svetimas. Tai priklauso nuo neþinojimo, kaip elg-tis, o ne nuo aplinkos, á kurià pateko. Jis neþino liturgijos,baþnytiniø tiesø. Kaþkas yra pasakæs: nebijok neþinojimo.Bijok klaidingo þinojimo, dël jo visa pikta pasaulyje ávyksta.Mano pareiga yra per giesmæ, per religinæ muzikà atvestijaunà þmogø á teisingà þinojimo kelià, nors á elementarøliturgijos paþinimà. Bûdamas bendruomenëje jaunuolis pra-deda suvokti ðv. Miðiø struktûrà, jam ádomu pasijausti lais-vam, iðmoksta klausyti Vieðpaties Þodþio, pradeda paþintiBiblijà, gieda psalmes. Taigi gauna teisingà supratimà apiejo paties dvasiná pasaulá. Baþnyèia nebëra tabu. Jis jauèia-si stiprus, tvirtas, ágyja pasitikëjimo savimi. Jis dràsus, dë-kodamas Vieðpaèiui giesme.

Didelës reikðmës formuojant dvasinius gebëjimus turikryptingas jaunimo uþimtumas, jo draugai, ðeima, bendruo-

Muzikos vaidmuo formuojantdvasines vertybes

menë, kuri yra atrama iðkilus dvasinëms problemoms. Ypaèsvarbus mokytojo vaidmuo.

Subûræs religinës muzikos jaunimo chorà nuolat ieðkauávairiausiø galimybiø visapusiðkai ugdyti jaunà þmogø, ne-apsiriboti vien tiesiogine choro veikla. Religinës muzikoschoras:

• Kiekvienà sekmadiená gieda Klaipëdos Kristaus Kara-liaus baþnyèioje ðv. Miðiø metu. Repertuaras nuolat atnau-jinamas.

• Koncertuoja gimnazijos ir Klaipëdos miesto renginiuo-se.

• Koncertuoja gretimose parapijose (Kretingos ir Klaipë-dos rajonuose).

• Koncertuota Paþaislio vienuolyne Kaune, ðv. Petro irPovilo baþnyèioje Ðiauliuose, Kristaus Karaliaus katedrojePanevëþyje, ðv. Jokimo baþnyèioje Tilþëje.

• Su koncertine programa buvome iðvykæ á piligriminækelionæ popieþiaus Jono Pauliaus II keliais Lenkijos Res-publikoje. Aplankëme Èenstakovà, Krokuvà, Vadovicus, Ve-lièkas.

• Didþiausià áspûdá jaunimui paliko XX pasaulinio jauni-mo dienos Kelne 2005 m. Koncertavome Bremene, Bono-je, Wilhelmhafene ir kt. Vokietijos miestø baþnyèiose.

• Jau 15 metø kiekvienà vasarà vykstame á pasaulio ti-kinèiojo jaunimo susitikimus Prancûzijoje, Taize vienuolyne.

Giedodami daug metø mokiniai iðsiugdo poreiká, t.y. draus-minæ pareigà. Ðv. Miðiø metu ir patys bûna dvasiðkai paky-lëti.

13

2008 02 20 Nr.8

Su jaunimu kalbamës ávairiomis temomis. Ne iðimtis –religija. Në vienas lankantis chorà nepasakë, kad jam ne-ádomu, nuobodu, kad já chore varþo, jis negali iðreikðti sa-væs, geriau grosiàs gitara ar pan. Atsiranda taurus tarpusa-vio ryðys, bendravimas. Visa tai ilgainiui virsta graþia tradi-cija ir galimybe kartkartëmis pabendrauti su kunigais, bro-liais pranciðkonais Kristaus Karaliaus parapijos salëje priearbatos puodelio. Giesmë sutvirtina norà mylëti artimà kaippats save, tikëti savimi ir kitais, þinoti, kad net ir vienasbûdamas nesi vieniðas.

Esu ásitikinæs, kad ðiandieniniam jaunimui reikia pasiûly-ti didesnæ veiklos ávairovæ. Todël koncertai kitose parapijo-se, dalyvavimas vaikø ir jaunimo religinës muzikos festiva-liuose suteikia daugybæ galimybiø bendrauti, keliauti, susi-paþinti su kitø regionø bendraamþiais, iðgyventi ávairiausiøakimirkø, situacijø, jausmø. Kretingos vaikø ir jaunimo reli-ginës muzikos festivalyje dalyvavome jau ðeðioliktà kartà.Ðiame festivalyje skamba ir keletas mano paraðytø gies-miø. Esu vienas ðios ðventës organizatoriø ir jau dvylikametø vyriausiasis dirigentas.

Iðvykas á kitas valstybes ir á jaunimo susitikimus Prancû-zijoje pavadinèiau dvasingumo ugdymo tæstinumo progra-ma. Su choristais iðvaikðèioti Europos miestai, pabûta be-veik visose þymiausiose Lenkijos, Èekijos, Prancûzijos, Ita-lijos, Vokietijos ir kt. valstybiø baþnyèiose, katedrose. Ke-lioniø romantika, paþintys su kitø tautø jaunimu, bendravi-

mas ir didingai skambanti keliø tûkstanèiø jaunø þmoniøgiesmë Tezë, Prancûzijoje, palieka neiðdildomus áspûdþiusir poveiká dvasiai.

Gimnazijos neformalaus ugdymo bûrelius lanko I–IV kl.mokiniai. Ðiuo metu – 56 gimnazistai. Lyginant su kitaismetais lankanèiøjø skaièius iðlieka panaðus. Keièiantis mo-kiniø skaièiui, proporcingai keièiasi ir lankanèiø bûreliusskaièius. Mokiniams ði veikla ádomi dël to, kad jie gali tiks-lingai leisti laisvalaiká su bendraamþiais; bûti suprasti, pri-paþinti ir palaikomi tëvø, seneliø; gali pabendrauti su dau-geliu hierarchø, visuomenës veikëjø, kompozitoriø; daly-vauti ávairiuose renginiuose mieste, ðalyje, uþsienyje; ke-liauti, pamatyti daugelio Europos valstybiø istorines ir kul-tûrines áþymybes.

Daug átakos turi ir mokytojo asmenybë. Man ádomu dirbtisu jaunimu, vis ið naujo pajausti muzikos groþá, pasaulioávairovæ, iðgyventi ðvenèiø akimirkas. 2007 m. „Þemynos“gimnazijos mokiniai mane iðrinko tolerantiðkiausiu moky-toju. Manau, kad mokiniø pasirinkimà ið dalies lëmë ir ðiveikla.

Giesmë – fakelas... Jo ðviesoje matomas pasaulis alsuo-ja gëriu ir meile. Tai svarbiausias mano siekis.

Pranas MAÈERNISKlaipëdos „Þemynos“ g-jos

muzikos mokytojas metodininkas

„Esu að Mokytojas. Tai daug daugiau nei Prezidentas.Tik, þinoma, ar Prezidentas... tai supranta? Jei – ne, mangaila tokio prezidento. Man, patikëkit, gaila. O jam?.. Galkada nors paklausiu. Gal...“ Ðiuos þodþius áraðiau savo po-ezijos rinktinëje „Bûsiu“. Gal reikëjo pradëti kitaip, gal rei-këjo didþios didþiø filosofø apie Mokytojo darbà, filosofijos.Tik kam? Kiekvienas Mokytojas nuo ryto ligi vakaro dirba.Pasakytumëte, kad jis kuria. Sutiksiu. Taip. Kartais kuria,taèiau kasdieninis darbas – irgi kûryba.

Dëstau lietuviø kalbà ir literatûrà. Sunkus darbas? Taip,sunkus. Bet pasirinkau já, o gal taip likimas lëmë. Neþinau,ar turiu dþiaugtis, ar verkti dël to. Bet juk tokiø yra daug. Tikretkarèiais ðmësteli mintelë: „Dieve, kad niekas dirbti ne-trukdytø, kad popieriniai funkcionieriai bûtø protingesni, kadnusileistø ið padangiø, kad þemëje vaikðèiotø, kad klausy-tø ir girdëtø, kad matytø, kad ne popierinæ ðirdá turëtø.

Að – lietuviø kalbos mokytojas. Bet, matote, man per ma-þai darbo (juokauju). Turiu mokykloje dramos studijà. Va,èia tai jau kûryba. Tik spëk suktis! Tik spëk! Kartais ið savæsir panaðiø á save pasijuokiu, kvaileliais pavadinu, su savimpasibaru. Bet juk að pats pasirinkau ðá darbà. Jau beveik30 metø ðioje mokykloje. „Yra ádirbis“, – pasakytø kas nors.Að sakau: „Yra vaikai, einantys ið kartos á kartà, yra jø noraskà nors padaryti labai gerai“. Na, nesiseka mokslas, na,blogai su matematika ir lietuviø kalba, blogai su istorija.Visi vis bara, pyksta... Gal todël toks didelis noras kaþkàpadaryti labai gerai. Kaþkà pravirkdyti, kaþkà prajuokinti arnustebinti. Ðtai didysis variklis, kuris verèia ðiuos „netikë-lius“ iðeiti á scenà ir kalbëti ðirdimi. Gal tai per dràsiai pasa-kyta. Visai neseniai, sausio 18 d., vyko Klaipëdos apskri-ties virðininko administracijos Valstybinës ðvietimo prieþiû-ros skyriaus organizuotas forumas „Ugdymo prioritetai gim-

Ið tylos á ðirdá – ið ðirdies á þmogø

nazijoje“, kuriame man, lietuviø kalbos mokytojui, Ðilutësturizmo ir paslaugø verslo mokyklos dramos studijos vado-vui ir dramos studijai teko garbë árodyti, kad mes mokamekalbëti su þmogumi, prabilti á þmogø, jaudintis dël to, kasbrangu dar þemëje ir duokdie tos vertybës nebus niekadanukainotos. „Ið tylos á ðirdá, ið ðirdies – á þmogø“ taip pavadi-nome savo poetinæ kompozicijà. Apie kà ji? Þinoma, apieþmogø, þinoma, apie þmogø „ið Lietuvos“. Ir vël atsiras no-rinèiø ðá „ið Lietuvos“ nuvertinti. Tada mums reikëtø nutilti.Vadinasi, pasakyèiau, ðio þodþio tu niekada netarei, nieka-da nesakei kaip didþiausios vertybës, vienintelës mums irgal nieko nereiðkianèios tau.

Að dþiaugiuosi savo mokiniais, kurie kalbëdami rado foru-mo dalyviø ðirdis, nes mokiniai kalbëjo ðirdimi ir ðirdá pasiekë.

Daþnai manæs klausia: „Kaip èia yra? Kodël vaikinai irmerginos ateina á dramos studijà ir skaito eiles, yra poezi-jos teatro aktoriai? (Að juos taip vadinu. O kitaip ir negali-ma). Gal tu paþymius jiems geresnius raðai?“ Ne! To nëra.Kiekvienas atranda save. O svarbiausia – netiki tuo, kà at-randa savyje, o patikëjæ ðvyti dþiaugsmu, ir tas ðvytëjimasyra kiekvieno mokytojo ávertinimas. Sako, kad tokiame dar-be negalima pykti. O! Kaip klysta tie, kurie taip mano. Betikro pykèio, nëra ir tikros meilës. Nereikia veidmainiauti.Mes visi pykstame, pasibarame. Tai darbas. Bet viskà at-perka pasiektas rezultatas. Vaikinai ir merginos pajunta,kad jie gali bûti graþûs þmonës, jie atiduoda ðirdá ir uþ taijuos pamilsta þiûrovas.

Ir dar. Bûsiu neteisus, jeigu nepasakysiu – mokykloje yraþmoniø, kurie „serga“ dël to, kas daroma. Jie nuoðirdþiairûpinasi, jie kartu su mokiniais dreba, jaudinasi, jie mylivisa tai, kas graþu ir kilnu. Labiau uþ mane jaudinasi sky-riaus vedëja Irena Sudeikienë, visada dþiaugiasi kiekvie-

14

metodasMano

nu tokiu mokiniu mokyklos direktorius Pranas Aviþinis. Su-pranta ir vertina atliekamà darbà kolegos. Vadinasi, atran-dame elementarià tiesà – pasaulis dar nesukûrë ir niekadanesukurs mechanizmo, kuris pakeistø mokytojà. Ir ne kom-piuteriai lems tautos ateitá, tautos moralæ, o þmogus – mo-kytojas. Tik tai supratæ mes turime eiti á pasaulá. Tik tai yradidþiausia vertybë. „Ið tylos á ðirdá, ið ðirdies – á þmogø“ – taiMokytojo, ar girdite? – Mokytojo, ne kompiuterio þodþiai. Irviso pasaulio valia pritarti tam arba ið to juoktis. Að – moky-tojas. O Tu ar turëjai mokytojà? Kas Tu bebûtum – ar turëjaimokytojà, kuris dþiaugësi ir didþiavosi Tavimi. Ar kartais jáprisimeni? Jei jau uþmirðai, vadinasi, man gaila ir Tavæs, irTavo mokytojo.

Manæs papraðë papasakoti, kaip að dirbu, kà að darau,kad mokiniai – vaikinai ir merginos – skaito poezijà. Að,patikëkit, nieko nedarau. Að su jais kalbu, einu á scenà, aðjaudinuosi kartu su jais ir dþiaugiuosi kartu su jais iki pami-ðimo. Að pykstu, kai nesiseka, ir jie verkia. Að tada neken-èiu savæs, bet taip visi darome, kai nesiseka. Tai þmogiðka.Mokiniui reikia ir tikro pykèio, ir tikros ðypsenos. Jie, kaip irmes, nekenèia melo, apgavystës. Jie daug supranta, daug.

Va tas buvimas kartu gal yra jëga, kuri jungia, o ne skiria.

Mintaras SMELEVIÈIUSÐilutës turizmo ir paslaugø verslo m-klos

lietuviø kalbos ir literatûros mokytojas metodininkas

Daþnai diskutuojama, ar á vartotojiðkos visuomenës po-reikius atsiliepti verèiama ðiandienos mokykla gali iðugdytivisapusiðkà – dvasingà, intelektualià, gebanèià prisiimti ver-tybinius ásipareigojimus, brandþià asmenybæ, nes jos ug-dymà sàlygoja daug veiksniø, nepriklausomø nuo ugdymoástaigos (valstybës politika, finansavimas, þiniasklaida (in-ternetas, TV), visuomenës vertybës, ávairios subkultûros irkt.). Tai nauji iððûkiai ðvietimui.

Ylakiø gimnazijos mokytojø kolektyvas siûlo ugdymo ávai-rovæ ir stengiasi suteikti jauniems þmonëms tai, ko jie sie-kia. Pirmiausia – kokybiðkà akademiná pasirengimà. Juklabai svarbu, kad mûsø gimnazijos mokiniø pasirengimasnebûtø menkesnis nei kitø gimnazijø, esame suinteresuoti,kad mûsø mokiniai galëtø sëkmingai studijuoti universite-tuose. Taèiau ðiandieninëje visuomenëje mûsø mokiniaituri ne tik daug þinoti ir puikiai mokytis, bet ir gebëti veikti,bendradarbiauti, bendrauti, iðsiugdyti socialinius ágûdþius.Lavinti ne tik protà, bet ir ðirdá.

Jaunas þmogus subræsta kaip asmenybë besimokyda-mas gimnazijoje, todël atsakingai ruoðiamës laisvos, de-mokratiðkos, aktyvios, visuomeniðkos asmenybës ugdymui.

Mûsø gimnazija bendradarbiaudama su Ylakiø miesteliovisuomene, su ávairiais socialiniais partneriais sudaro veiks-mingas socialines ir pedagogines mokiniø mokymo ir mo-kymosi sàlygas. Sistemingai atliekamos mokiniø ir jø tëvøapklausos, sprendþiamos mokiniø mokymosi poreikio ten-kinimo problemos, inicijuojama projektinë veikla. Ylakiøgimnazijos administracija stengiasi, kad mûsø ugdymo ástai-ga bûtø atvira visuomenei, saugi, patraukli savo ðiuolaikið-kais, aukðtos kvalifikacijos mokytojais, estetiðkomis ir jau-kiomis patalpomis.

Mokyklos bendruomenei, miestelio visuomenei apie tai,kas vyksta gimnazijoje, pateikiama iðsami informacija þi-niasklaidoje („Skuodas“, „Mûsø þodis“ ir kt.), informaciniuo-se lankstinukuose, tëvø susirinkimuose, gimnazijos inter-netiniame puslapyje, knygoje „Ylakiø mokyklai – 200 me-tø“ ir kt. Pristatome projektus, organizuojame ðventes, ren-ginius, sportines varþybas. Miestelio gyventojai ir sveèiaigali aplankyti gimnazijos muziejø, dailës ir technologijø pa-rodas.

Ylakiø katalikø baþnyèia padeda organizuoti Rugsëjo1-osios, abiturientø iðleistuviø ðventes, Sausio 13-osios pa-minëjimà, rajono ateitininkø renginius. Ylakiø evangelikøbaptistø baþnyèia dþiugina kalëdiniø giesmiø koncertais,kuriuose pagrindiniai dalyviai – mûsø gimnazijos mokiniai.

Ugdant brandþià asmenybæ

Ylakiø seniûnija remia velykinius krepðinio turnyrus, ku-riuose dalyvauja ne tik rajono, seniûnijos komandos, betatvyksta krepðininkai ir ið Kretingos, Maþeikiø rajonø. Se-niûnija padeda gimnazijai vykdyti vaikø vasaros socializa-cijos projektus. Ylakiø policijos ir gimnazijos bendro pro-jekto „Uþ saugø eismà“ dëka sutvarkytos pësèiøjø perëjos,atnaujinti kelio þenklai, mokiniams vesta nemaþa paskaitøsaugaus eismo tema. Ylakiø seneliø globos namuose mo-kiniai atlieka visuomenei naudingà veiklà, padeda jiemsorganizuoti ðventes, koncertuoja.

Ylakiai – muzikantø ir kompozitoriø kraðtas. Ir dabar Yla-kiø kraðto þmonës stengiasi iðlaikyti senàsias muzikantøtradicijas. Su Skuodo meno mokyklos Ylakiø filialo mokyto-jais ir mokiniais ðventëme áþymiø Ylakiø kraðto þmoniøjubiliejus (B. Dvariono – 100 m., J.Tallat Kelpðos – 115 m.,B.Jonuðo – 105 m., J.Ðvedo – 95 m.). Dþiaugiamës muzi-kos mokyklos filialo kalëdiniais koncertais, dailës parodo-mis, ieðkome kontaktø su sporto mokyklos, Ylakiø dziudo irdviraèiø sporto grupiø treneriais, kurie dirba ir mûsø gim-nazijoje, kasmet átraukdami vis daugiau gimnazistø á ðiassporto ðakas. Suorganizuotos ne vienerios varþybos, susi-tikimai su Lietuvos moterø dviraèiø rinktinës nare S. Pauli-kaite ir jos treneriais.

Ádomiø ir turiningø darbø ugdant jaunàjà kartà atliekamekartu su Ylakiø kultûros centru, kuriam vadovauja labai ak-tyvi direktorë Virginija Þitkuvienë. Ji yra gimnazijos tarybosir tëvø komiteto narë. Su ðia moterimi mûsø gimnazijos mo-kytojai paraðë ir ágyvendino ne vienà bendrà projektà: „Anttavo rankø subræsta jaunystë“, „Ylakiø kraðto knygneðiamsir kitiems kultûros ir meno veikëjams atminti“, „Seneliø jau-nystës keliais“. Kartu minimos jubiliejinës ir valstybinësðventës, rengiamos vakaronës. Ylakiø kultûros centras irgimnazija prieð porà metø kartu su seniûnija, gavæ naðlësE.Jonuðienës finansinæ paramà, ákûrë kompozitoriaus B.Jo-nuðo muziejø. Didþiausias, jau septynerius metus besitæ-siantis, mûsø bendras projektas – dailës stovykla, kuriojekasmet stovyklauja 40–45 mokiniai. Stovykloje kartu su Yla-kiø gimnazijos mokiniais dalyvauja vaikai ið Maþeikiø, Vil-niaus, Klaipëdos ir kitø Lietuvos vietø. Mokiniø darbø paro-dos suorganizuotos ne tik Ylakiuose, bet ir Plungëje, Vil-niuje. Jø darbai buvo demonstruoti JAV. Stovyklautojø dar-bai puoðia gimnazijos ir kitø Ylakiø miestelio visuomeniniøpastatø patalpas. Dailës stovyklà remia ÐMM, KAM, ávairûsfondai, privatûs asmenys, kraðtieèiai verslininkai. Ðios sto-vyklos iniciatorius ir vadovas, dirbantis visuomeniniais pa-

15

2008 02 20 Nr.8

grindais, yra vilnietis Bronius Gruðas – profesionalus daili-ninkas, kilæs ið Ylakiø. Kartu su B.Gruðu dirba mûsø gimna-zijos dailës ir technologijø mokytojai, dailininkë Irena Za-charova ið Vilniaus ir kt. Visuomenës susidomëjimas ðiastovykla yra didþiulis. Mokiniai laukia vasaros ir noriai lan-ko dailës stovyklà. Dþiugina tai, kad mûsø gimnazijos mo-kiniai, gavæ brandos atestatà, renkasi dizaino, dailës, dra-buþiø modeliavimo studijas ir sëkmingai mokosi.

Daug metø gimnazija kartu su kultûros centru labai akty-viai ieðko kontaktø su buvusiais mûsø mokiniais, Ylakiøkraðto þmonëmis. Ðios paieðkos duoda daug graþiø rezul-tatø. Ypaè laukiami susitikimai su raðytojais E.Malûku, E.Ru-dþiu, B.Buðma ir kitais. B.Buðma rengë gimnazijoje susiti-kimus su V.Mainelyte, R.Rimeikiu, A.Butvilu ir kitais akto-riais. Savo knygà „Bûk geras, Jackau, nemirk“ jis pirmiau-sia pristatë Ylakiø gimnazijoje.

Gimnazija pratæsdama bendravimà su kraðtieèiais akty-viai ásijungë á nacionaliná projektà „Dràsinkime ateitá“. Gim-nazistams ðis projektas labai patinka, susitikimai su buvu-siais mokiniais yra gausiai lankomi. Á ðio projekto garbësgalerijà esame iðsirinkæ ávairiausiø specialybiø þmoniø –

reþisieriø, mokslininkø, laivavedþiø, gydytojø, vadybinin-kø, gaisrininkø ir kt.

Glaudþius ryðius palaikome su buvusiu mûsø mokyklosmokiniu, kûno kultûros akademijos rektoriumi Albertu Skur-vydu. Jis su kolegomis skaitë paskaitas mokytojams ir mo-kiniams, mûsø gimnazijos ir rajono kûno kultûros mokyto-jams vedë atviras pamokas, treniruoèiø pratybas. Ðá rudená50 gimnazijos mokiniø ir mokytojø buvo pakviesti á Kûnokultûros akademijà, kur klausësi paskaitø, stebëjo intensy-vias krepðinio ir aerobikos treniruotes, apþiûrëjo moksli-nes laboratorijas ir auditorijas. Pasiraðyta ilgalaikë Kûnokultûros akademijos ir Ylakiø gimnazijos bendradarbiavi-mo sutartis. Ðá pavasará vël laukiame Kûno kultûros akade-mijos studentø ir dëstytojø Ylakiuose.

Ylakiø mokykla nuo seno garsëja savo tradicijomis, kuriaturtingà miestelio ir mokyklos istorijà. Didþiuojamës ir dþiau-giamës, kad gyvename Ylakiuose ir dirbame mokykloje,kurios kultûra formuojama jau porà ðimtmeèiø.

Vaclovas STATKUSSkuodo r. Ylakiø g-jos direktorius

Svarbiausi mokyklos vadovo þingsniai – vadybos koman-dos formavimas. Jis prasideda nuo teisingo pareigø ir va-dybiniø funkcijø paskirstymo. Stipri ástaigos savivalda taippat padeda átraukti kuo daugiau bendruomenës nariø á mo-kyklos veiklà. Norint sudaryti normalias sàlygas bendruo-menei veikti, reikia ne tiek mate-rialiniø, kiek socialiniø sànaudø:laiko, energijos, organizaciniø su-gebëjimø, lyderio savybiø. Jeiástaigos veiklos tikslai suvokiamibendruomenës nariø kaip asme-niniai, galima pasidþiaugti tokiosveiklos efektyvumu. Jis tiesiogiaisusijæs su darbuotojo veiklos mo-tyvacijos lygiu.

Kiekvienø mokslø metø pra-dþioje mûsø gimnazijos vadyboskomanda nustato mokytojø moty-vacijos lygá. Pasinaudojame specialiu klausimynu:

1. Man patinka dirbti komandoje.2. Liepë administracija.3. Dirbau dël materialinio suinteresuotumo.4. Að jauèiausi atsakingas uþ bendrà rezultatà.5. Norëjau gerai atlikti nurodytà darbà.6. Sëkmës atveju bûtø tikimybë siekti karjeros.7. Jauèiausi reikalingas ir naudingas tam darbui atlikti.8. Að dirbau geranoriðkoje aplinkoje.9. Dirbau su bendraminèiais ir draugiðkais kolegomis.10. Man patiko atlikti ðá darbà, uþbaigæs tikiuosi ágyti dau-

giau patirties.11. Mano pastangos buvo ávertintos ir tai man labai svar-

bu.12. Stengiausi padaryti kà nors naudingo savo ástaigoje.Apibendrinæ atsakymus, nustatæ lygius, darome iðvadà,

Vadovo vaidmuo formuojantkomandà

kokiems motyvacijos tipams galima priskirti mokytojus: po-reikis pasiekti tikslà ir rezultatà; bendradarbiavimo porei-kis nukreiptas á þmogiðkuosius santykius; valdþios, autori-teto, átakos ir statuso poreikis.

Komandø kûrimo principai:

Komandos formuojamos ne pagal administracijos norà,o patys bendruomenës nariai deleguoja á darbo grupesatstovus, atsiþvelgdami á darbo grupës veiklos pobûdá irasmeninius darbuotojø sugebëjimus. Pavyzdþiui, mokyto-jø metodinës grupës paèios iðsirenka savo pirmininkà, ku-ris atstovauja jø interesams metodinëje taryboje, klasiø të-vø komitetai deleguoja atstovus á gimnazijos tëvø parla-mentà, o mokiniø klasiø kolektyvai – á mokiniø tarybà.

Komandinis darbo metodas padeda:• Efektyviai planuoti ir realizuoti ástaigos veiklà (kuria-

mas strateginis planas, metinë veiklos programa, ugdymoplanas ir t.t.).

• Efektyviai reglamentuoti ástaigos veiklà (rengiami do-kumentai, padedantys efektyvinti gimnazijos veiklà: gim-nazijos nuostatai, administracijos, mokytojø, mokiniø bu-

Nariaibendraminèiai

Tobulëjimoporeikis

Nariø panaðusdarbo stilius

Asmeninëatsakomybë

Nariai padedavienas kitam

BENDRIEJI TIKSLAIIR VERTYBËS

Nariø gebëjimaipapildo vienas kità

16

metodasMano

informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ vyr. redaktorë Zina Rimgailienë, stilistë Ona Banadienë,tekstø tvarkytojos Vida Platûkienë ir Algita Taraseviè, maketuotoja Eglë Lesniauskienë.

Priedà metodasMano

Tel. (8 5) 264 9455, faks. 264 9468, el. p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt

parengë:

dëjimo tvarka, gimnazijos savivaldos nuostatai, kvalifikaci-jos tobulinimo tvarka, mokiniø lankomumo kontrolës tvar-ka, metodinës veiklos organizavimo apraðas, skatinimo irdrausminimo tvarka, vidaus darbo tvarkos taisyklës, moki-niø pasiekimø ir paþangos vertinimo nuostatai, vertinimokriterijai ir t.t.).

• Prisiimti atsakomybæ uþ veiklos rezultatus kiekvienambendruomenës nariui, todël kyla jø noras siekti aukðtesniørezultatø ir patiems tobulëti.

Komandos veiklos efektyvumui átakos turi ir bendruo-menës nariø skatinimo sistema.

Kiekvienas gimnazijos mokytojas, tëvas, mokinys þino,

kad jo ánaðà á gimnazijos gyvenimà ávertins gimnazijos ben-druomenë, paskatins administracija.

Komandø darbà efektyvesniu daro ir tai, kad apie savoveiklà jos sistemingai informuoja gimnazijos bendruome-nës narius. Plaèiau pateikti visà informacijà padeda gim-nazijos interneto svetainë www.zaliakalnio.nfm.lt. Jos veik-los kokybë taip pat priklauso nuo to, kad jà organizuojakomanda – mokyklos tinklalapio apipavidalinimo grupë –mokytojø ir mokiniø atstovai, savo veiklos entuziastai.

Vitalijus JAKOBÈIUKASKlaipëdos „Þaliakalnio“ g-jos direktorius

Konferencijos darbàpaávairino gimnazistømeniniai pasirodymai

Akredituotø gimnazijø vadovai ir pedagogai forume kal-bëjo apie savo pasiekimus, nors ir nedidelius, apie tradici-jas, kurios matuojamos ðimtmeèiais, apie problemas, ku-rios bendros visai ðaliai ir negali bûti iðspræstos vienu ran-kos mostelëjimu. Pavyzdþiui, tëvø nenoras, ar negalëjimasdalyvauti mokyklos gyvenime, paaugliø nenoras lankyti mo-kyklà, kvaiðalø vartojimas, patyèios ir smurtas. Ðios proble-mos kiekviename ðalies regione gali bûti ðiek tiek specifi-nës, nes priklauso ir nuo aplinkos, ir nuo tradicijø bendruo-menëje. Klaipëda, þinoma, ne Marselis, bet vis dël to uos-tas, kuriame prie kranto ðvartuojasi ne tik svajoniø laivai,todël ðio kraðto pedagogams tenka specifinë atsakomybëuþ jaunus þmones ir jø pasirinkimus. Ðtai miesto „Varpo“vidurinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja Z.Buivydie-në forume iðkëlë dar menkai ðalyje akcentuojamà emigra-vusiø tëvø vaikø padëtá ir tëvø atsakomybës stokà. Ðiosmokyklos pedagogai ásitikinæ, kad bûtent lankomumas le-

mia mokymosi motyvacijà. Skyræ lankomumo problemai vi-sapusiðkà dëmesá forume jie galëjo pasigirti, kad praleistøpamokø skaièius gruodá, lyginant su spalio mënesiu, su-maþëjo 72 proc. Be to, ryðkiai sumaþëjo ir XI–XII kl. mokiniø„nubyrëjimas“. Prieð keletà metø mokyklà dël ávairiø prie-þasèiø mesdavo iki 8 mokiniø, pernai tik du.

Mosëdþio gimnazijoje didelis dëmesys skiriamas projek-tinei veiklai ir tai tapo reikðminga darbo forma ugdant so-cialines kompetencijas, pilietinæ pozicijà, o mokytojø mobi-lumo projektai, vykdomi Klaipëdos turizmo mokykloje skirtine tik profesijos mokymui, bet ir mokiniø elgesio bei jø kal-bos kultûros ugdymui ir kt.

Forumo darbà paávairino profesionalûs folkloriniai moki-niø pasirodymai, Klaipëdos paslaugø ir verslo mokyklosliteratûros klasikos inscenizacijos ir kt. Visa tai – kaip aki-vaizdus patvirtinimas, kad gimnazijos, ar jø klasës, einavisapusiðkos asmenybës ugdymo keliu.

Redakcija