Martynas Rubavi čius INDIVIDUALIOS KINEZITERAPIJOS … · 7 namuose programos, asmen ų, jau čian čių apatin ės nugaros skausm ą, skausmo intensyvumo poky čio nenustatyta;

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

Martynas Rubavičius

INDIVIDUALIOS KINEZITERAPIJOS PROGRAMOS POVEIKIS ASMENŲ,

JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ, SU SVEIKATA

SUSIJUSIAI GYVENIMO KOKYBEI IR SKAUSMO INTENSYVUMUI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Dr. Vilma Mauricienė

KAUNAS, 2013

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

prof. dr. J. Macijauskienė

20 m. mėn. d.

INDIVIDUALIOS KINEZITERAPIJOS PROGRAMOS POVEIKIS ASMENŲ,

JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ, FIZINIAM

PAJĖGUMUI IR SU SVEIKATA SUSIJUSIAI GYVENIMO KOKYBEI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Dr. Vilma Mauricienė

2013 m. mėn. d.

Recenzentas: Darbą atliko:

II kurso magistrantas

Dr. Alma Kajėnienė Martynas Rubavičius

2013 m. mėn. d. 2013 m. mėn. d.

KAUNAS, 2013

3

TURINYS

SANTRUMPOS .................................................................................................................................................... 4

SANTRAUKA ........................................................................................................................................................ 5

SUMMARY .......................................................................................................................................................... 7

ĮVADAS................................................................................................................................................................ 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ........................................................................................................................ 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................................................ 11

1.1. Apatinės nugaros dallies skausmo paplitimas..................................................................................... 11

1.2. Apatinės nugaros dallies skausmo lokalizacija ir įtaka sveikatai ......................................................... 11

1.3. Apatinės nugaros dallies skausmo skausmo trukmė .......................................................................... 12

1.4. Apatinės nugaros dallies skausmo priežastys ..................................................................................... 14

1.4.1. Tarpslankstelinio disko išvarža ................................................................................................. 15

1.4.2. Radikulopatija ........................................................................................................................... 17

1.4.3. Liumbopatija ............................................................................................................................. 18

1.5. Apatinės nugaros dallies skausmo vertinimas .................................................................................... 19

1.5.1. Lasego mėginys ......................................................................................................................... 19

1.5.2. Skausmo vertinimo skalės ........................................................................................................ 20

1.5.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas ............................................................... 21

1.6. Apatinės nugaros dallies skausmo gydymas ....................................................................................... 22

1.6.1. Kineziterapija, esant apatinės nugaros dallies skausmui .......................................................... 23

1.6.2. Kineziterapija namuose ............................................................................................................ 24

2. TYRIMO METODIKA ..................................................................................................................................... 26

2.1. Tyrimo organizavimas ......................................................................................................................... 26

2.2. Tyrimo metodai ................................................................................................................................... 27

3. TYRIMO REZULTATAI ................................................................................................................................... 35

3.1. II reabilitacijos etapas ......................................................................................................................... 35

3.1.1. Anketinių duomenų analizė ...................................................................................................... 35

3.1.2. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis ......................................................... 36

3.1.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis .................................................................... 38

3.1.4. Stuburo paslankumo pokytis .................................................................................................... 40

3.1.5. Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės pokytis .............................................................. 42

3.1.6. Funkcinio judėjimo pajėgumo pokytis ..................................................................................... 44

3.2. Kineziterapijos namuose etapas ......................................................................................................... 45

4

3.2.1. Anketinių duomenų analizė ...................................................................................................... 45

3.2.2. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis ......................................................... 47

3.2.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis .................................................................... 48

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................... 51

5. IŠVADOS ...................................................................................................................................................... 53

6. PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ....................................................................................................................... 54

7. PRANEŠIMAI MOKSLINĖSE KONFERENCIJOSE ............................................................................................. 55

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................................... 55

PRIEDAI ............................................................................................................................................................. 61

5

SANTRUMPOS

BSV – bendras sveikatos vertinimas

EB – emocinė būklė

EG – energingumas/gyvybingumas

FA – fizinis aktyvumas

S – skausmas

SAS – skaičių analogijos skausmo skalė

SF – socialinė funkcija

TLK – tarptautinė ligų klasifikacija

VAS – vizualinė skausmo skalė

VE – veiklos apribojimas dėl emocinių problemų

VF – veiklos apribojimas dėl fizinių problemų

VO2max – maksimalus deguonies suvartojimas

6

SANTRAUKA

M. Rubavičius. Individualios kineziterapijos programos poveikis asmenų, jaučiančių

apatinės nugaros dalies skausmą, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo intensyvumui,

magistro baigiamasis darbas/mokslinė vadovė dr. V. Mauricienė; Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2013, - 70 p.

Tyrimo tikslas - nustatyti individualios kineziterapijos programos poveikį asmenų,

jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo

intensyvumui.

Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo

intensyvumo, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, stuburo paslankumo, liemens statinės

ištvermės ir funkcinių judesių atlikimo pokyčius II reabilitacijos etape; 2. Nustatyti asmenų,

jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo intensyvumo pokyčius po individualios

kineziterapijos namuose programos; 3. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies

skausmą, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčius po individualios kineziterapijos

namuose programos.

Tyrimo metodai. 1. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo vertinimas naudojant

skaičių analogijos skausmo skalę (SAS); 2. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas

naudojant SF-36 klausimyną; 3. Stuburo paslankumo vertinimas naudojant inklinometrą; 4.

Liemens raumenų statinės jėgos ištvermės vertinimas; 5. Funkcinių judesių atlikties testų

vertinimas; 6. Matematinė statistika; 7. Apklausa elektroniniu paštu; 8. Medicininės dokumentacijos

analizė.

Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 27 tiriamieji, besiskundžiantys apatinės nugaros dalies

skausmu. Skausmas buvo šaknelinis (radikulopathia) ir juosmeninis (lumbopathia), esant

tarpslankstelinio disko išvaržai ar be jos. Visiems tiriamiesiems buvo taikoma įprasta grupinė

kineziterapijos programa ir reabilitacijos priemonių kompleksas. Tiriamiesiems, sutikusiems

bendradarbiauti toliau (n=13) po gydymo kurso ligoninėje buvo taikoma individuali kineziterapijos

namuose programa.

Tyrimo išvados. 1. II reabilitacijos etapo pabaigoje asmenų, jaučiančių apatinės nugaros

skausmą, sveikatos būklė pagerėjo: a) skausmo intensyvumas sumažėjo; b) stuburo paslankumas,

liemens raumenų statinė ištvermė bei funkcinių judesių atliktis pagerėjo; c) su sveikata susijusi

gyvenimo kokybė pagerėjo fizinio aktyvumo, skausmo, bendrojo sveikatos vertinimo,

energingumo/gyvybingumo ir socialinės funkcijos srityse; 2. Po individualios kineziterapijos

7

namuose programos, asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo intensyvumo pokyčio

nenustatyta; 3. Po individualios kineziterapijos namuose programos., asmenų, jaučiančių apatinės

nugaros skausmą, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė pagerėjo vertinant veiklos apribojimą dėl

fizinių problemų, skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą/gyvybingumą ir veiklos

apribojimą dėl emocinių problemų.

8

SUMMARY

M. Rubavičius. The effectiveness of individual physiotherapy programme for quality of

life and pain intensity in patiens with low back pain, master thesis/supervisor Ph. D. V. Mauricienė;

Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Institute of Sports. – Kaunas, 2013, -

70 p.

The goal of study - to determine the effectiveness of individual physical therapy

programme for quality of life and pain intensity in patiens with low back pain.

Objectives of study: 1. To evaluate decrease of pain intensity, health related quality of

life, spine mobility, abdomen and back muscles strenght and physical capacity after II stage of

rehabilitation in patiens with low back pain; 2. To evaluate low back pain intensity after individual

home physiotherapy programme; 3. To evaluate health related quality of life after individual home

physiotherapy programme.

Methods of study: 1. Pacient‘s low back pain intensity evaluation using number analogy

scale; 2. Pacients‘ pain impact in quality of life evaluation using SF-36 quastionnaire; 3. Pacients‘

spine mobility evaluation using inclinometer; 4. Pacients‘ abdomen and back muscles static strenght

endurance evaluation; 5. Pacients‘ physical capacity evaluation using physical performance task

batteries; 6. Mathematics statistics; 7. Survey via e-mail; 8. Analysis of medical history.

Subjects of study: The study was made in Kaunas clinical hospital‘ vertebroneurology

department. 27 patients, 18 women and 9 men, with diagnosed low back pain were evaluated. Low

back pain was radiculopathy and lumbopathy, with or without lumbar disc herniation. For all

patients, usual physiotherapy programme and rehabilitation were applied. For patients, who

accepted to collaborate futher, individual physiotherapy programme for home performance were

applied.

Conclusions: 1. At the end of II stage of rehabilitation health status has improved: a) pain

intensity decreased; b) spinal flexibility, abdominal and back muscle endurance and physical

performance increased; c) Health-related quality of life indicators increased in terms of physical

activity, pain, general health, energy/vitality and social function; 2. Decrease of low back pain

intensity after individual home physiotherapy programme did not increase; 3. Health-related quality

of life indicators after individual home physiotherapy programme increased in terms of activity

limitation due to physical problems, pain, general health, energy/vitality and activity limitations due

to emotional problems.

9

ĮVADAS

Apatinės nugaros dalies skausmu skundžiasi apie 70 proc. išsivysčiusių pasaulio šalių

žmonių. Ši problema išlieka bene brangiausiai kainuojanti industrinių valstybių sveikatos apsaugos

sistemoms. Nedarbingumas tarp asmenų iki 45 metų amžiaus taip pat yra didžiausias būtent dėl

lėtinių nugaros skausmų (Luomajoki, 2010). Turimais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje 259 iš 100

000 gyventojų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas, buvo diagnozuoti nugaros skausmai, iš jų

pirmąkart - 37,6 proc., pakartotinai - 62,4 proc. (Samėnienė, 2005; Rainville, 2009). Vertinant

bendrus sergamumo rodiklius Lietuvoje, kiekvienais metais vis daugėja žmonių, besiskundžiančių

nugaros skausmais. Nuo 2007 m. nugaros skausmo atvejų padaugėjo 26,4 proc., o 2008 metais - dar

keturiais procentais (http://www. www.emedicina.lt/lt.lt/index.php?s_id=9920&lang=lt).

Radikulopatija - tai objektyviai nustatytas sensorinės ar motorinės funkcijos sutrikimas dėl

aksoninio laidumo sumažėjimo nugariniame nerve ar jo šaknelėse. Radikulopatija sudaro 5-10 proc.

visų nervų ligų. Pagrindinį ligonių kontingentą sudaro jauni žmonės (Ščiupokas, 2005b).

Radikulopatijos priežastys būna įvairios. Degeneraciniai stuburo pokyčiai ir tarpslankstelinio disko

išvaržos yra dažniausios priežastys (Pasku, 2011). Klinikiniai požymiai: subjektyvus jėgos

sumažėjimo, sustingimo pojūtis, patvirtintas klinikiniu-neurologiniu tyrimu. Parestezijas

atitinkamose dermatomose gali sukelti nugarinio nervo ar jo šaknelių išemija, taip pat tai gali būti

prasidedančio laidinio bloko, kartu ir šaknelės ligos požymis (Ščiupokas, 2005b).

Gydant chirurginiu būdu, 20 proc. pacientų ir toliau jaučia skausmą, 7-15 proc. stuburo

operacijų būna nesėkmingos, taip pat lieka pooperaciniai randai. Dėl šių priežasčių didesnis

dėmesys skiriamas konservatyviam gydymui (Yuan, 2013). Svarbus konservatyvaus gydymo

principas - parodyti pacientams, kad judėjimas, esant nugaros skausmui, yra saugus. Gydant

konservatyviai, svarbus individualios gydymo programos sudarymas ir paciento informavimas apie

gydymo eigą (Rainville, 2009). Kineziterapija yra geriausias konservatyvaus gydymo metodas esant

apatinės nugaros dalies skausmui (Rainville, 2009).

Darbo aktualumas. Nugaros skausmas gydomas taikant kompleksines reabilitacijos

priemones, tačiau ir po jų taikymo kai kuriem pacientams išlieka vidutinio intensyvumo skausmas ir

gyvenimo kokybė pagerėja ne visose srityse. Šio darbo tikslas yra nustatyti, kuriose sveikatos

srityse po sėkmingo II reabilitacijos etapo įveikimo, išlieka tam tikri apribojimai ir nustatyti

individualios kineziterapijos programos poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo

intensyvumui. Individuali kineziterapija, parinkta pagal pacientų galimybes ir poreikius, turėtų

mažinti skausmą ir jo įtaką funkcinei būklei, išlikusius po II reabilitacijos etapo.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Nustatyti individualios kineziterapijos programos poveikį asmenų, jaučiančių apatinės

nugaros dalies skausmą, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo intensyvumui.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo intensyvumo, su sveikata

susijusios gyvenimo kokybės, stuburo paslankumo, liemens statins ištvermės ir funkcinių

judesių atlikimo pokyčius II reabilitacijos etape.

2. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo intensyvumo pokyčius po

individualios kineziterapijos namuose programos.

3. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, su sveikata susijusios gyvenimo

kokybės pokyčius po individualios kineziterapijos namuose programos.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas

Apatinės nugaros dalies skausmu skundžiasi apie 70 proc. išsivysčiusių šalių žmonių. Ši

problema išlieka bene brangiausiai kainuojanti industrinių valstybių sveikatos apsaugos sistemoms.

Jos mastą gerai parodo šie rodikliai: tarp darbingo amžiaus asmenų (18-55 metai) vien lėtinio

juosmens skausmo sukelta negalia vargina daugiau žmonių, nei vėžys, širdies ligos, galvos smegenų

insultas ir AIDS kartu sudėjus (Luomajoki, 2010). Minėtų negalavimų tendencijos Lietuvoje

panašios kaip visose ekonomiškai stipriose šalyse: turimais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje 259 iš

100 000 gyventojų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas, buvo diagnozuoti nugaros skausmai, iš jų

pirmąkart - 37,6 proc., pakartotinai - 62,4 proc. 2003 m. Lietuvoje pirmą kartą neįgaliais dėl

nugaros problemų pripažinti 2064 asmenys (Samėnienė, 2005). Vertinant bendrus sergamumo

rodiklius Lietuvoje, kiekvienais metais vis daugėja žmonių, besiskundžiančių nugaros skausmais.

Nuo 2007 m. nugaros skausmo atvejų padaugėjo 26,4 proc., o 2008 metais - dar keturiais

procentais. 2010 m. dorsalgija, dorsopatijos ir spondilopatijos (pagal TLK–10 klasifikaciją) buvo

diagnozuotos 69,2 gyventojams iš tūkstančio (http://www.manosveikata.lt/lt/temos/sveikas-

gyvenimas-spa/8-patarimai-kaip-palengvinti-nugaros-skausmus).

1.2. Apatinės nugaros dalies skausmo lokalizacija ir įtaka sveikatai

Nugaros srities jutiminė zona yra plati, tačiau dažniausia klinikinėje praktikoje pasitaikanti

nugaros skausmo sritis yra nugaros apatinė dalis. Topografijos požiūriu nugaros apatinė dalis yra

anatominė sritis, kurią riboja: viršuje šonkaulių linija, apačioje horizontali dubens (klubų) juostos

linija, o vertikaliai – liemens linijos. Šio klasifikavimo, paremto Tarptautinės skausmo tyrimų

asociacijos rekomendacijomis, siūloma laikytis ir Lietuvoje (Ščiupokas, 2006a).

Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas yra susijęs su įvairiomis ligomis ir neigiamai

veikia sveikatą. Žmonės, patiriantys lėtinį skausmą, išleidžia daugiau pinigų sveikatos priežiūrai.

Keletas atliktų tyrimų nustatė ryšį tarp lėtinio nugaros skausmo ir psichinės sveikatos ligų, tokių

kaip depresija, nerimas ir kiti panašūs sutrikimai, atsiradimo (Davis, 2011).

Bener ir kt. (2013) tyrė apatinės nugaros dalies skausmo sąsajas su psichologinėmis

problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija ir somatizacija. Buvo nustatyta, jog psichologinės

12

problemos asmenims, besiskundžiantiems apatinės nugaros dalies skausmu, pasitaikė dažniau, nei

asmenims, kurie skausmo nejautė.

Tyrimai parodė, jog pacientai, kenčiantys nuo lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo,

jaučiasi nepilnaverčiai, mažiau savarankiški kasdienėje veikloje, būna susirūpinę, jiems būdinga

nuotaikų kaita. Didelei daliai atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų (Rutten, 2010).

1.3. Apatinės nugaros dalies skausmo trukmė

Ūmus skausmas. Ūmų nugaros skausmą gali sukelti trauma, per didelio svorio kėlimas,

staigus ir nekoordinuotas judesys, ilgalaikė nefiziologinė poza (ilgai trunkantis sėdėjimas, ypač

automobilyje ir nepatogiose kėdėse), peršalimas. Dažniau serga aukštesni asmenys, moterims

skausmus didina antsvoris, nėštumas, jauniems tėvams – vaikų priežiūra. Dažniau kenčia dirbantys

sėdimą darbą arba, priešingai, – sunkiai fiziškai dirbantys, atliekantys stereotipinius kilnojimo,

lankstymosi judesius. Manoma, kad net 97 proc. atvejų ūminės lumbalgijos priežastis yra

mechaninė, t. y. susijusi su stuburo statinės ir dinaminės funkcijos sutrikimu. Tai paprastai siejama

su stuburo struktūrų (diskų, sąnarių, raiščių) degeneracijos procesais, tačiau tik kai kuriais atvejais

(ne daugiau nei 10 proc.) šie mechaninės kilmės lumbalgijos atvejai gali turėti rimtesnių pasekmių,

nes jie susiję su spondilolisteze, disko išvarža, spinaline stenoze (Ščiupokas, 2005a)

(http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/klausimai-ir-atsakymai-apie-umini-juosmens-

skausma/25037).

Ūmus apatinės nugaros dalies skausmas dažnai praeina savaime, tačiau 30% žmonių

praėjus metams po ūmaus skausmo epizodų dar jaučia nepastovų skausmą, 15% jį apibūdina kaip

stiprų. Skausmo pasikartojimo dažnis yra didelis: 75 proc. žmonių, nors kartą patyrusių ūmų

skausmą, jaučia jo pasikartojimus. 50–80 proc. atvejų ūmus skausmas pasikartoja per pirmus metus

(McIntosh, 2008). Didžioji dalis nugaros skausmų praeina per savaitę po pažeidimo, tačiau, jei

skausmas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, gijimas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis. 2–7 proc. atvejų

ūmus skausmas tampa lėtiniu (Verkerk, 2011).

Ūmaus skausmo atveju svarbiausieji tikslai yra:

1. Greitai ir efektyviai numalšinti skausmą.

2. Atkurti statinę ir dinaminę stuburo funkcijas.

3. Pacientų mokymas.

4. Skausmo gydymo kontrolė.

5. Sutrikusios funkcijos grąžinimas (Ščiupokas, 2005a).

13

Lėtinis skausmas: Skausmas laikomas lėtiniu, kai simptomai neišnyksta po ligos ar

traumos gydymo arba trunka ilgiau nei 3–6 mėnesius. Jis apibūdinamas kaip gilus, skausmingas,

bukas arba deginantis skausmas vienoje nugaros srityje, galintis išplisti į kojas. Pacientai gali jausti

kojų nutirpimą arba nejautrumą, sunkumą kasdienėje veikloje ir dirbant. Lėtinis nugaros skausmas

paprastai jaučiamas ilgą laiko tarpą, ir kartais įprastas gydymas nepadeda. Skausmas gali atsirasti

dėl senos traumos, degeneracinių stuburo audinių pakitimų arba dėl artrito, tačiau dažniausiai yra

susijęs su laikysenos pakitimais ir raumenų disbalansu, taip pat su pakitusiu skausmo suvokimu,

įtampa, depresija bei kitais emociniais, neurotiniais ir su stresu susijusiais sutrikimais, turinčiais

įtakos skausmo slenksčiui ir jo ištvėrimui (Ščiupokas, 2006b) (http://www.nebeskauda.lt).

Dažnai kartu su lėtiniu skausmu atsiranda jį palaikančių ir stiprinančių veiksnių, kurie

lemia ir kai kurias elgesio, kartu ir judėjimo ypatybes – blogą laikyseną, nemigą, apatiją, depresiją

ir nepakankamą savęs vertinimą. Dažniausios lėtinio nugaros skausmo priežastys – stuburo

motorinių segmentų nestabilumas, miofascijinis sindromas, facetinių sąnarų artrozė, spondilolizė

arba spondilolistezė. Tai susiję su degeneraciniais stuburo pakitimais, tačiau tiesioginės

priklausomybės tarp lėtinio juosmens skausmo ir stuburo degeneracinių pakitimų nėra (Panchal,

2004).

Lėtinis skausmas gali pasireikšti dėl:

• tarpslankstelinio disko patologijos (degeneracija, išsigaubimas, išvarža);

• tarpslankstelinio sąnario (facetinio) degeneracijos;

• stuburo raiščių pakitimų;

• tarpslankstelinės angos suspaudimo;

• skoliozės;

• spondilolizės, spondilolistezės.

Jei nespecifinis nugaros apatinės dalies skausmas pasiekia lėtinę stadiją, gydymo principai

keičiasi. Kineziterapija su specialiais pratimais bei intensyvus daugiadisciplininis gydymas tampa

svarbiausi. Pacientams patariama išlikti aktyviems (nusilpę raumenys labiau jautrūs skausmui).

Gydymo efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į skausmą, emocinę būklę ir funkciją. Svarbios yra

reabilitacinės priemonės, kurių tikslas – kiek įmanoma labiau sugrąžinti funkcinį pajėgumą ir grįžti

į įprastinį gyvenimą (1 lentelė.). Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas turi didelės reikšmės

psichosocialiniams aspektams (Ščiupokas, 2006b).

14

1 lentelė. Apatinės nugaros dalies ūminio ir lėtinio skausmo korekcijos būdai ir jų

veiksmingumo įvertinimas (Sakalauskienė, 2009)

Veiksmingumo įvertinimas Ūmus apatinės nugaros dalies

skausmas

Lėtinis apatinės nugaros dalies

skausmas

Didelis Paciento raginimas (mokymas)

išlikti aktyviam

Kineziterapija, intensyvus

multidisciplininis gydymas

Vidutinis Stuburo manipuliacinė terapija,

elgesio terapija,

multidisciplininis gydymas

„Nugaros mokykla“, elgesio

terapija, stuburo manipuliacinė

terapija

Nedidelis arba statistiškai

nepatvirtintas

„Nugaros mokykla“, juosmens

įtvarai, multidisciplininis

gydymas, TENS, trakcinė

terapija, gydymas temperatūra,

elektromiografinis grįžtamasis

ryšys

Elektromiografinis grįžtamasis

ryšys, juosmens įtvarai,

masažas, TENS, trakcinė

terapija.

Neveiksmingas poveikis Specifiniai nugaros raumenų

pratimai

Žalingas poveikis Lovos rėžimas

1.4. Apatinės nugaros dalies skausmo priežastys

Nugaros apatinės dalies skausmo diagnostikos klausimai yra svarbiausi. Didžioji dauguma

pacientų būklių (apie 90 proc.) yra priskiriama nespecifinio skausmo kategorijai. Nugaros apatinės

dalies skausmas dar vadinamas mechaniniu, o dažniausios specifinės nugaros skausmo priežastys

yra tarpslankstelinio disko išvarža, infekcija, osteoporozė, slankstelių lūžiai, augliai ar metastazės

(Ščiupokas, 2006a).

Apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimo rizikos veiksniai:

• sunkių daiktų kėlimas;

• kėlimas darant pasilenkimo ir pasisukimo judesius;

• traukimas ir stūmimas;

• paslydimas;

• kritimas;

15

• ilgas sėdėjimas ar vairavimas.

Individualūs rizikos veiksniai gali būti:

• nutukimas;

• rūkymas;

• netinkama laikysena;

• mažas fizinis aktyvumas;

• psichologinis stresas ir nerimas;

• sumažėjusi raumenų jėga ir sąnarių paslankumas (McGill, 2007)

1.4.1. Tarpslankstelinio disko išvarža

Tarpslankstelinio disko išvaržų paplitimas ir tipai: Tarpslankstelinio disko išvarža

dažniausiai pasitaiko 30–50 metų amžiaus žmonėms, vyrų ir moterų santykis yra 2:1. 25–55 metų

amžiaus žmonėms 95% tarpslankstelinio disko išvaržų pasitaiko apatinėje nugaros dalyje (L4/5 –

L5-S1 lygyje). Išvarža aukštesniame lygyje labiau būdinga asmenims, vyresniems nei 55 metų

amžiaus (Jordan, 2009).

Minkštiminio branduolio protrūzija yra lengviausia išvaržos forma, galinti pasireikšti

lokaliu skausmu dėl spaudimo į skaidulinio žiedo užpakalinę dalį ar užpakalinį išilginį raištį.

Tarpslankstelinių diskų išvaržos su minkštiminio branduolio prolapsu, ekstruzija ar sekvestracija

gali sukelti tiesioginį nervinių struktūrų spaudimą (2 lentelė, 1 pav.) (Neumann, 2010).

16

2 lentelė. Tarpslankstelinių diskų išvaržų tipai

(http://skaudanugara.wordpress.com/tag/ekstenzija/)

Diskų išvaržų tipai Apibūdinimas

Protrūzija Besiveržiantis minkštiminis branduolys yra skaidulinio žiedo viduje,

bet gali sudaryti spaudimą nugaros smegenims.

Prolapsas Besiveržiantis minkštiminis branduolys pasiekia užpakalinį disko

kraštą, bet lieka izoliuotas išorinio skaidulinio žiedo sluoksnio.

Ekstruzija Skaidulinis žiedas plyšta, minkštiminis branduolys iš disko prasiveržia į

epidurinį tarpą - tarp stuburo kanalo sienos ir kietojo smegenų dangalo.

Sekvestracija Minkštiminio branduolio dalelės ir fragmentai pasklinda epiduriniame

tarpe.

1 pav. Tarpslankstelinių diskų išvaržų tipai

(http://skaudanugara.wordpress.com/tag/ekstenzija/)

Tarpslankstelinio disko išvaržų lokalizacija. Apie 95% tarpslankstelinio disko išvaržų būna

L4-L5 ir L5-S1 stuburo judesio segmentuose, t.y. didžiausio juosmeninės stuburo dalies

paslankumo bei didžiausio statinio - dinaminio apkrovimo lygyje. Šiuose segmentuose dažniausiai

17

atliekamos ir pakartotinės operacijos. Kitų lygių tarpslankstelinio disko išvaržos retesnės, tačiau jų

klinikinė eiga sudėtingesnė, nes dažnai nėra tipinė.

L4-L5 lygio (L5 šaknelė) išvaržos sukelia skausmą ir tirpimą, plintantį užpakaliniu

šlaunies, blauzdos ir pėdos paviršiumi link nykščio. Jaučiamas nykščio ar pėdos silpnumas.

Dėl L5-S1 lygio išvaržos (S1 šaknelė) atsiranda skausmų ir jutimų sutrikimų

užpakaliniame šlaunies, šoniniame blauzdos ir pėdos paviršiuje. Nustatomas dvilypio blauzdos

raumens silpnumas, išnyksta Achilo sausgyslės refleksas.

L2-L4 lygio išvaržos būna 2-4% atvejų. Jos sukelia skausmus priekiniame medialiniame

blauzdos paviršiuje. Susilpnėja kelio girnelės refleksas, sumažėja keturgalvio šlaunies raumens

jėga. Arklio uodegos kompresiją paprastai sukelia medialinės disko išvaržos. Ligoniai skundžiasi

juosmens skausmais, šlapimo sulaikymu, ¾ ligonių atsiranda „balno“ tipo jutimų sutrikimai, kartais

pėdų parezės (Eidėjienė, 2006).

2 pav. Plintančio skausmo priklausomybė nuo tarpslankstelinio disko pažeidimo lokalizacijos (pagal

University of Maryland, 2003)

1.4.2. Radikulopatija

Nugaros smegenų radikulopatija – nugaros smegenų šaknelių pažeidimas. Radikulopatija

sudaro 5-10 proc. visų nervų ligų. Pagrindinį ligonių kontingentą sudaro jauni žmonės.

Radikulopatija - tai objektyviai nustatytas sensorinės ar motorinės funkcijos sutrikimas dėl

aksoninio laidumo sutrikimo nugariniame nerve ar jo šaknelėse. Klinikiniai požymiai: subjektyvus

18

jėgos sumažėjimo, sustingimo pojūtis, patvirtintas klinikiniu-neurologiniu tyrimu (Ščiupokas,

2005b).

Patologija: Bet kokie veiksniai, kurie sukelia laidinį bloką ar sutrikimą nugarinio nervo ar

jo šaknelių aksonuose – tiesiogiai (kompresinis mechanizmas) ar netiesiogiai (išeminis, uždegiminis

mechanizmai):

a) foraminalinė stenozė,

b) tarpslankstelinio disko išvarža,

c) lėtinis nervinių šaknelių ir dangalų uždegimas (Ščiupokas, 2005b).

Radikulopatijos klinika:

• Silpnas skausmas dažniausiai būna maudžiantis ir atsiranda tik fiziškai dirbant ar

atliekant staigius judesius;

• Vidutinio stiprumo skausmas taip pat gali būti jaučiamas ir ramybės metu, tačiau yra

pakenčiamas. Pacientas gali pamažu judėti, ieškoti mažiau skausmingų padėčių.

Skausmas nesutrikdo miego;

• Stiprus skausmas gali būti pastovus ir ramybės metu, o mažiausias judesys jį dar

padidina. Ligoniai paprastai guli, jų padėtis yra priverstinė. Dėl didelių skausmų sutrinka

miegas (Novikas, 2004).

Skiriami subjektyvūs ir objektyvūs šaknelės pažeidimo simptomai:

• subjektyvūs: skausmas, parestezijos, dizestezijos, nejautra, jėgos sumažėjimas, judesių

ribotumas.

• objektyvūs: stuburo statinės būklės pakitimas, ypač konfigūracijos, stuburo judesių

amplitudės sumažėjimas, raumenų tonuso pakitimai, stuburo neurologinių struktūrų

pažeidimo simptomatika (parezės, atrofijos, jutimo sutrikimai), autonominiai simptomai

(odos spalvos, temperatūros, trofikos pokyčiai).

Atsižvelgiant į subjektyvią ir objektyvią simptomatiką sudaromas individualus

reabilitacinių priemonių kompleksas (Novikas, 2004).

1.4.3. Liumbopatija

Liumbopatija (juosmens skausmas) – tai skausmas, kylantis regione, kurį riboja: viršuje–

horizontali linija per krūtinės Th12 slankstelio keterinę ataugą, apačioje – horizontali linija per 1-

ojo kryžmeninio slankstelio keterinę ataugą, lateraliai – vertikalios linijos per šonines m. erector

spinae porcijas (Ščiupokas, 2005b).

19

Dažnai juosmens skausmas išnyksta per kelias dienas ar savaites, rečiau – mėnesius, tačiau

jis gali būti ir labai sunkios ligos požymis. Skausmą gali sukelti stuburo struktūrų patologija

(vertebrogeninis skausmas), taip pat kitų struktūrų, pavyzdžiui, vidaus organų (viscerogeninis

skausmas) pažeidimas (Ščiupokas, 2006b).

1.5. Apatinės nugaros dalies skausmo vertinimas

Nugaros skausmo įvertinimas apima dvi sritis: ligos istorijos analizę ir fizinį ištyrimą.

Analizuojant ligos istoriją, svarbu atsižvelgti į buvusius osteochondrozės, osteoartrito, vėžio

atvejus, taip pat radiologinius tyrimus. Kiti svarbūs požymiai: neaiškus karščiavimas, svorio

kritimas, ginekologiniai simptomai, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai (Allen, 2009).

1.5.1. Lasego mėginys

Lasego ištiestos kojos kėlimo testas remiasi prielaida, kad juosmeninių nervinių šaknelių,

iš kurių susidaro sėdmeninis nervas, ištempimas nėra skausmingas, jei asmuo sveikas, ir tampa

skausmingas tuomet, kai nervas yra dirginamas arba užspaustas. Lasego ištiestos kojos kėlimo

testas yra nuolat teigiamas, kai apatinė juosmeninio nervo dalis yra dirginama arba spaudžiama. Šį

testą lengva atlikti, o skirtingi tyrėjai atlieka labai panašiai, todėl Lasego testas yra puikus pradinis

klinikinių tyrimų taškas, tiriant pacientą, besiskundžiantį apatinės nugaros skausmu, plintančiu į

kojas (3 pav.) (Iglesias-Casarrubios, 2004).

3 pav. Lasego ištiestos kojos kėlimo testas (www.chirobase.org)

20

1.5.2. Skausmo vertinimo skalės

Skaičių analogijos skausmo skalė (SAS): Tai horizontali arba vertikali linija, kurios

kairiame gale pažymėtas 0, o dešiniame 10. Paciento paprašoma įvertinti savo skausmo

intensyvumą balais nuo 0 iki 10 (0 – nėra skausmo, 10 – nepakeliamas skausmas).

Vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS) (angl. Visual Analog Scales for pain) taikoma

kiekybiniam skausmo vertinimui, t.y. padeda nustatyti jo intensyvumą bei stiprumą. Manoma, jog

tai moderniausia ir kol kas tiksliausia priemonė. Naudojant VAS, galima palyginti skausmo

stiprumą prieš procedūrą ir po jos, o taip pat prieš gydymo kursą ir po jo. Skausmo intensyvumas

vertinamas nuo 0 (nėra skausmo) iki 10 balų (nepakeliamas skausmas) (O’Sullivan, 2005). Neretai

taikomi kelių skalių deriniai (pvz. SAS ir VAS), kurie pagerina skausmo įvertinimo tikslumą,

pastovumą (Stollee, 2005).

Grafinė skausmo skalė – joje pateikiama keletas veido išraiškų, iš kurių pacientas

pasirenka vieną, labiausiai atitinkančią dabartinę jo skausmo būseną. Kiekvienas veidukas turi savo

skaičių, kuris nurodo skausmo intensyvumą. Juo didesnis skaičius, tuo intensyvesnis skausmas (3

lentelė).

4 pav. Skausmo vertinimo skalės (http://sveikata.diena.lt/ )

21

Kitos skausmo vertinimo skalės:

Roland–Morris klausimynas – skirtas vertinti juosmens skausmo įtaką paciento funkcinei

būklei. Sudarytas pagal SIP (Sickness Impact Profile) klausimyną, tik yra paprastesnis, greičiau

užpildomas. Po gydymo pakartotinai užpildant šį klausimyną, gali būti įvertinamas gydymo

efektyvumas, todėl tinkamas paciento būklei sekti. Ypač gerai atspindi ūmaus skausmo pokyčius.

Vertinimo skalė – 0–24, kuo mažiau balų surenka, tuo mažesnė juosmens skausmo įtaka funkcinei

paciento būklei (Samėnienė, 2005).

Oswestry klausimynas – skirtas įvertinti nugaros skausmo įtaką paciento funkcinei būklei,

bet šiuo klausimynu, kitaip nei kitais, jau galima įvertinti paciento neįgalumo laipsnį. Šis

klausimynas labiau atspindi pokyčius pacientams, besiskundžiantiems lėtiniu skausmu, tinkamesnis

naudoti tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Vertinimo skalė – 0–100, kuo mažiau balų

surenkama, tuo mažesnė juosmens skausmo įtaka funkcinei paciento būklei (Samėnienė, 2005).

NASS (The North American Spine Society) klausimynu vertinama nugaros skausmo įtaka

paciento funkcinei būklei. Juo galima vertinti stuburo skausmo įtaką funkcinei būklei pacientų,

besiskundžiančių tik segmentiniu stuburo skausmu, bet daugiausia kreipiamas dėmesys į juosmens

skausmą bei jo plitimą į kojas, neurologinius požymius. Vertinimo skalė – 0–100, kuo mažiau

surenkama balų, tuo mažesnė juosmens skausmo įtaka funkcinei paciento būklei (Samėnienė,

2005).

Quebec klausimynas padeda įvertinti nugaros skausmo įtaką paciento funkcinei būklei.

Tinka besiskundžiantiems juosmens, krūtininės ar kaklinės stuburo dalies skausmu. Vertinimo skalė

– 0–100, kuo mažiau surenkama balų, tuo mažesnė skausmo įtaka funkcinei paciento būklei

(Samėnienė, 2005).

McGILL skalė – skirta vertinti skausmui šiais aspektais: sensoriniu, emociniu, pavyzdžiui:

deginantis, smelkiantis ir pan. Skalėje pateikti 54 skausmo apibūdinimai, suskirstyti į 14 poskalių.

Skaitiniai skausmažodžiųįverčiai gali būti sumuojami bendrai arba atskirai, emociniai ir sensoriniai,

išvedant sensorinį ir emocinį kokybinius indeksus. Skausmo apibūdinimas padeda suprasti, koks

skausmo mechanizmas vyrauja – nocicepcinis ar neuropatinis (Samėnienė, 2005).

1.5.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas

Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės SF – 36 klausimynas – tai vienas labiausiai

paplitusių gyvenimo kokybės klausimynų. Jį sudaro 36 klausimai, kurie atspindi aštuonias

gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą (FA), veiklos apribojimą dėl fizinių problemų (VFP), veiklos

22

apribojimą dėl emocinių problemų (VEP), socialinę funkciją (SF), emocinę būklę (EB),

energingumą/gyvybingumą (EG), skausmą (S) ir bendrąjį sveikatos vertinimą (BSV). Atsakymai

yra vertinami balais, ir pagal tam tikrą algoritmą kiekviena sritis vertinama nuo 0 iki 100 balų (100

balų– geriausias įvertinimas). Šios 8 sritys jungiamos į dvi pagrindines sveikatos dimensijas: fizinę

ir psichinę sveikatą. Fizinę sveikatą atspindi FA, VFP, S ir BSV sritys, o psichinę sveikatą– VEP,

SF, EB ir EG sritys. SF–36 klausimynas yra bendrasis klausimynas, kuris gali būti naudojamas tiek

sergančiųjų įvairiomis ligomis, tiek ir bendros populiacijos su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei

vertinti (Staniūtė, 2008).

Notingemo sveikatos anketa (Nottingham Health Profile) susideda iš dviejų dalių.

Pirmojoje dalyje yra prašoma atsakyti taip arba ne į 38 pateiktus klausimus, kurie apjungiami į

šešias sritis: judrumas, skausmas, energija, miegas, emocinės reakcijos ir socialinė izoliacija.

Antrojoje dalyje yra klausiama apie sveikatos poveikį septynioms kasdieninio gyvenimo sritimis:

darbui, namų ruošai, socialiniam gyvenimui, šeimos gyvenimui, seksualiniam gyvenimui,

pomėgiams bei hobi ir atostogoms. Notingemo sveikatos anketa yra trumpa ir dėl riboto atsakymų

variantų kiekio yra labai greitai užpildoma. Tyrimuose dažniausiai yra naudoja pirma NHP dalis,

todėl santykinai mažai yra padaryta antros dalies psichometrinių darbų (Hunt, 1981).

Ligos įtakos anketa (Sickness Impact Profile) susideda iš 136 klausimų, atspindinčių 12

sveikatos sričių: judrumas, vaikščiojimas, šeimyniniai, socialiniai ryšiai, elgsena, komunikacija,

rekreacija, valgymas, darbas, miegas, emocijos ir savirūpa. Jis yra plačiai pritaikomas instrumentas,

kuris matuoja eilę sveikatos išeičių, įskaitant gerovės pasikeitimą per tam tikrą laiką. Anketą gali

pildyti pats tiriamasis asmuo arba apklausiantysis asmuo, ji išsamiai įvertina gerovę, tačiau

pagrindinis šio klausimyno trūkumas yra jo ilgumas (Bergner, 1981).

1.6. Apatinės nugaros dalies skausmo gydymas

Pagrindinis nugaros skausmo gydymo uždavinys yra efektyvi skausmo kontrolė, atstatant

sutrikusias funkcijas ir paciento darbingumą. Esant ūmiam nugaros skausmui daugumai pacientų

pakanka tik simptominio gydymo (Valeikienė, 2006).

Pirmoji pagalba pažeidus nugarą – ramybė ir priemonės skausmui malšinti. Anksčiau buvo

rekomenduojama ilsėtis gulimoje padėtyje, kol nugaros skausmas išnyks. Tačiau vėliau buvo

įrodyta, jog trumpesnis kelių dienų poilsis yra efektyvesnis už ilgesnį – savaitės laiko – poilsį

gydant nugaros skausmą (Hurwitz, 2005). Ilgą laikant būnant nejudrioje padėtyje, reikšmingai

sumažėja raumenų jėga. Būtent dėl šios priežasties, kai kurie autoriai teigia, jog gulimas režimas

23

neturėtų užtrukti ilgiau kaip keturias dienas. Skiriant gydymą taip pat būtina atskirti ūminio ir

lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo atvejus (Ščiupokas, 2006b; Rauck, 2004).

Tyrimų duomenimis, fiziniai pratimai yra geriausias konservatyvaus gydymo metodas

esant apatinės nugaros dalies skausmui. Jis turi teigiamos įtakos nugaros skausmo prevencijai,

širdies ir kraujagyslių sistemai, pagerina bendrą savijautą. Gydant konservatyviai, svarbus

individualios gydymo programos sudarymas ir paciento informavimas apie gydymo eigą. Tyrimai

parodė, kad konservatyvus gydymas sumažino negalią tiek pat reikšmingai, kaip ir chirurginis

gydymas. Chirurginis gydymas mechaninę skausmo priežastį pašalina struktūriškai, o

konservatyvus gydymas didina paciento galimybę fiziškai funkcionuoti ir nepašalinus skausmo

priežasties (Konin, 2003; Rainville, 2009).

Manoma, kad efektyviausiai lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą galima koreguoti

įvairiais multidisciplininės reabilitacijos metodais. Teigiami rezultatai priklauso nuo gydytojo ir

kitų reabilitacijos specialistų patirties. Labai svarbi yra paties paciento motyvacija dalyvauti

skausmo kontrolės procese. Tačiau ir po reabilitacijos ciklo kartais pasitaiko liekamųjų ligos

reiškinių (Sakalauskienė, 2009).

Reabilitacijos priemonės skausmui malšinti:

1. Kineziterapija;

2. Masažas;

3. Fizioterapijos priemonės;

4. Kompensacinės technikos priemonės: lazdelės, ramentai, vaikštynės, vežimėliai;

5. Ortopedijos priemonės: įtvarai, protezai, ortopedinė avalynė;

6. Refleksoterapija;

7. Ligonio mokymas;

8. Manualinė terapija;

9. Psichoterapijos priemonės (Veitienė, 2006).

1.6.1. Kineziterapija, esant apatinės nugaros dalies skausmui

Kineziterapijos efektyvumas yra įrodytas moksliniais tyrimais. Individuali kineziterapija

veiksmingai gydo daugelį ligų bei malšina skausmą (Veitienė, 2006). Ankstyvas kineziterapijos

taikymas duoda gerą efektą daugumai pacientų, atstatant funkcinę būklę (Chou, 2007). Gydant

juosmeninės stuburo dalies skausmus, svarbiausią vietą užima aktyvi kineziterapija. Tyrimų rezultatai parodė, kad kineziterapija yra efektyviausias nugaros skausmų gydymo būdas, kuris

24

sumažina ar visiškai pašalina skausmą, ir žmogus gali grįžti prie įprastinės kasdienės veiklos (Long,

2004).

Aerobiniai pratimai: Jų metu didžioji dalis organizmui reikalingos energijos gaunama

aerobiniu būdu. Pagrindinis rodiklis – maksimalus deguonies suvartojimas (VO2max). Aerobinių

pratimų metu įtraukiami stambieji kūno raumenys. Atliekant aerobinius pratimus gerėja širdies-

kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos veikla bei fizinė organizmo būklė.

Žmonėms, kenčiantiems nugaros skausmus, geriausiai tinka tokia aerobinė mankšta, kurios metu

juosmuo nepatiria pakartotinių smūgių, t.y. vaikščiojimas, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu. Tam,

kad aerobinė mankšta būtų veiksminga, ją reikia atlikti reguliariai (Weil, 2001).

Tempimo pratimai: Gydant nugaros skausmą tempimo pratimais, siekiama atpalaiduoti ir

ištempti sutrumpėjusius raumenis, mažinti skausmą. Nustatyta, kad stuburo paslankumą labiausiai

didina tempimo pratimai, nes tempiant išilgine ašimi, atitolinami slanksteliai, tokiu būdu padidėja

tarpslankstelinio tarpo erdvė, sumažėja disko spaudimas į išilginius stuburo raiščius, kas pagerina

stuburo paslankumą. Reikia tempti taisyklingai, sutelkti dėmesį į tempiamų pratimų grupę,

nespyruokliuoti ir netempti iki aštraus skausmo. Stengtis tempti lėtai ir laipsniškai, nesuaktyvinti

tempimo reflekso. Tempiant svarbu kvėpuoti lėtai ir ritmiškai. Jei reikia lenktis pirmyn, tai

susilenkus iškvėpti, o po to lėtai kvėpuoti. Jokiu būdu nesulaikyti kvėpavimo (Weil, 2001; Long,

2004).

Raumenų stiprinimo pratimai: Jėgos ugdymo pratimai stuburą ir raumenis veikia labiau nei

aerobiniai ar tempimo pratimai. Jie turi būti atliekami esant patogiai padėčiai: sergant juosmeninės

stuburo dalies radikulopatijomis – gulint, stovint, keturpėsčia, sergant kaklinės – krūtininės dalies

radikulopatijomis – sėdint ir stovint. Gydant juosmeninės stuburo dalies skausmus, didžiausią

dėmesį reikia kreipti į pilvo ir nugaros raumenų stiprinimą, nes tvirti pilvo ir nugaros raumenys

sudaro natūralų raumeninį korsetą, kuris fiksuoja stuburą ir apsaugo nuo smūgių (Lewis, 2004).

1.6.2. Kineziterapija namuose

Fiziniai pratimai yra patvirtinti kaip patikima priemonė gydant nugaros skausmą.

Pasibaigus reabilitacijai ar ambulatoriniam apatinės nugaros dalies skausmo gydymui,

kineziterapeutai rekomenduoja ir moko pacientus atlikti pratimus namie. Tai taip pat

rekomenduojama kaip skausmo profilaktikos priemonė (Moffett, 2006).

Įvairūs užsienio tyrėjai vertino namuose atliekamos kineziterapijos poveikį įvairians

aspektais. Kolt (2003) tyrė paskirtos kineziterapijos programos laikymos įtaką mažinant skausmą ir

25

jo paūmėjimo dažnį. Buvo nustatyta, jog 50 proc. pacientų nevykdo paskirtos mankštos programos

arba ją atlieka netinkamai.

Medina-Mirapeix ir kt. (2009) iškėlė hipotezę, jog paciento asmeninės savybės lemia

motyvaciją atlikti namų kineziterapijos programą. Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti

pacientų motyvaciją atlikti pratimus namie skausmo paūmėjimo ir remisijos epizodais, vykdant

namų reabilitacijos programą lėtinio nugaros skausmo gydymui. Motyvacija buvo tiriama trimis

skirtingais aspektais: kai skausmas ir negalia sustiprėja; kai skausmas ir negalia susilpnėja; kai

skausmas ir negalia išnyksta ilgesniam laikui. Nustatyta, jog skausmo ir negalios paūmėjimas

mažina pacientų motyvaciją atlikti pratimus bei pasitikėjimą gydymo nauda. Skausmo ir negalios

sumažėjimas po paūmėjimo epizodų didina motyvaciją atlikti pratimus. Tačiau skausmui išnykus ir

būklei pagerėjus ilgesniam laikui ir, motyvacija sumažėja.

Minėti autoriai atliko kitą tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti motyvacijos atlikti fizinius

pratimus ryšį su makštos dažniu per savaitę ir mankštos trukme. Nebuvo nustatytas ryšys tarp

motyvacijos atlikti trumpesnės trukmės didesnio dažnio per savaitę pratimus, su ilgesnės trukmės

mažesnio dažnio per savaitę pratimus. Tačiau mažesnis užsiėmimų dažnis per savaitę labiau

motyvavo pacientus atlikti namų mankštos programą (Medina-Mirapeix, 2009).

Escolar-Reina ir kt. (2010) tyrė sveikatos specialisto bendravimo su pacientu įtaką namų

kineziterapijos programos atlikimui. Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, kuriems per 3 mėnesių

laikotarpį buvo taikyta kineziterapija, ir gavę individualią treniruočių programą iš savo sveikatos

specialisto, skirtą atlikti namuose. Kontrolinė grupė atliko mankštą savarankiškai namuose be

specialisto įsikišimo. Tiriamoje grupėje sveikatos specialistas skambindavo pacientams ir

motyvuodavo juos atlikti kineziterapiją namie. Buvo nustatyta, jog pacientų, su kuriais sveikatos

specialistas bendravo telefonu, namų programos atlikimo motyvacija buvo didesnė.

Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, vertinančių namų kineziterapijos programos

efektyvumą. Janulis ir kt. (2012) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti bei palyginti

ambulatorinės reabilitacijos ir namų programos veiksmingumą juosmeninės stuburo dalies išvaržos

ligoniams. Vieną grupę sudarė pacientai, besigydantys ambulatoriškai po gydymo stacionare. Kitos

grupės tiriamieji atliko 14 dienų trukmės namų programą, pagal kurią jie savarankiškai turėjo atlikti

nurodytus pratimus vieną kartą per dieną. Tyrimo pabaigoje buvo nustatyta, jog po ambulatorinės

reabilitacijos juosmeninės stuburo dalies skausmas, funkcinė negalia sumažėjo, o gyvenimo

pilnatvės indeksas padidėjo labiau, nei po namų programos.

26

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas 2013 m. vasario – birželio mėnesiais VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės

Vertebroneurologijos skyriuje. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr.

BEC-SRFP(M)-109 (Priedas Nr. 4). Iš visų tiriamųjų buvo gautas raštiškas sutikimas dalyvauti

tyrime.

Tyrime dalyvavo 27 tiriamieji, kuriems buvo diagnozuota juosmeninės–kryžmeninės

stuburo dalies liumbopatija ar radikulopatija, dėl tarpslankstelinio disko išvaržos ar be jos. Pacientai

buvo stacionarizuoti VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės Vertebroneurologijos skyriuje. Tyrimas vyko

dviem etapais. II reabilitacijos etape visiems tiriamiesiems Fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje buvo taikoma įprasta kineziterapijos programa. Ją sudarė aerobiniai pratimai, raumenų

tempimo pratimai, raumenų stiprinimo pratimai. Jais buvo siekiama atpalaiduoti ir ištempti

sutrumpėjusius raumenis, stiprinti pilvo, nugaros raumenis, išlaikančius stuburo stabilumą. Pradinės

padėtys – ant nugaros, pilvo, keturpėsčia. Pratimai kartojami apie 10 kartų. Mankštos trukmė apie

30 minučių kasdien. Tiriamiesiems buvo skirta vidutiniškai po 7 (6,4±0,3) kineziterapijos

procedūras, po vieną per dieną. Paaiškinus apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą

informaciją, pacientų buvo prašoma užpildyti anketą ir klausimynus bei dalyvauti fiziniame

ištyrime. Ištyrimas buvo atliktas II reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje. Pacientams taip pat

buvo taikomos ir kitos tokiais atvejais įprastos reabilitacijos priemonės – fizioterapijos procedūros,

gydomasis masažas ir medikamentinis gydymas.

II reabilitacijos etapo pabaigoje pacientams buvo siūloma dalyvauti tolesniame tyrime

argumentuojant tuo, kad pasibaigus gydymo kursui, buvo išlikęs vidutinio stiprumo skausmas ir

gyvenimo kokybė pagerėjo ne visose srityse. Namų kineziterapijos etape pacientai atliko

individualiai sudarytą kineziterapijos programą, skirtą atlikti namie, ją gaudami elektroniniu paštu.

Sutikus dalyvauti, jie buvo konsultuojami individualiai vieną mėnesį laiko po gydymo ligoninėje

pabaigos. Atsisakius dalyvauti tolesniame tyrime, su tiriamaisiais toliau bendraujama nebuvo.

Atsisakymo priežastys buvo kompiuterinis neraštingumas, mažas naudojimasis arba visiškas

nesinaudojimas elektroniniu paštu, galimybės atlikti kineziterapijos pratimus namie (vietos,

inventoriaus trūkumas) nebuvimas bei motyvacijos trūkumas. Namų kineziterapijos etape sutiko

dalyvauti 13 tiriamųjų. Individualią kineziterapijos programą sudarė dvi programos, atliekamos po

dvi savaites. Pirma programa buvo siunčiama namų kineziterapijos etapo pradžioje. Antra programa

buvo siunčiama praėjus dviems savaitėms po šio etapo pradžios. Pirmąją programą sudarė

27

aerobiniai pratimai, raumenų tempimo pratimai, raumenų stiprinimo pratimai, pritaikyti pagal

individualias paciento galimybes ir tikslus. Pratimai buvo skirti atlikti kasdien. Trukmė 30 minučių

(Priedas nr. 2). Antrąją programą taip pat sudarė aerobiniai pratimai, raumenų tempimo ir

stiprinimo pratimai, tačiau pratimai buvo sudėtingesni, reikalaujantys daugiau lankstumo, ištvermės

ir jėgos, buvo atliekami kartojant daugiau kartų ir truko ilgiau. Pratimai buvo skirti atlikti kasdien,

po 40-45 minutes (Priedas nr. 3). Namų kineziterapijos etapo pabaigoje tiriamųjų buvo prašoma dar

kartą užpildyti elektroninius SAS ir SF-36 klausimynus. Tyrimo schema vaizduojama 5 pav.

5 pav. Tyrimo schema

2.2. Tyrimo metodai

Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo vertinimas. Apatinės nugaros dalies

skausmo intensyvumas prieš ir po gydymo buvo vertinamas naudojant skaičių analogijos skausmo

skalę (SAS) (6 pav.). Tai vertikali linija, kurios kairėje pažymėtas 0, o dešinėje - 10. Paciento

paprašoma įvertinti savo skausmo intensyvumą balais nuo 0 iki 10 (0 – nėra skausmo, 1 – 4 balai —

silpnas skausmas, 5, 6 balai — vidutinio stiprumo skausmas, 7, 8 balai — stiprus skausmas, 9, 10

balų — nepakeliamas skausmas) .

6 pav. Vizualinė analoginė skausmo skalė

28

Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas. Su sveikata susijusi gyvenimo

kokybė buvo vertinama naudojant SF-36 klausimyną (Short Form 36 Medical Outcomes Study

Questionnaire). Jį sudaro 36 klausimai, kurie atspindi aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą

(FA), veiklos apribojimą dėl fizinių problemų (VFP), veiklos apribojimą dėl emocinių problemų

(VEP), socialinę funkciją (SF), emocinę būklę (EB), energingumą/gyvybingumą (EG), skausmą (S)

ir bendrąjį sveikatos vertinimą (BSV). Atsakymai yra vertinami balais, ir pagal tam tikrą algoritmą

kiekviena sritis vertinama nuo 0 iki 100 balų (100 balų - geriausias įvertinimas). SF – 36

klausimynas yra bendrasis klausimynas, kuris gali būti naudojamas tiek sergančiųjų įvairiomis

ligomis, tiek ir bendros populiacijos su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vertinti (Priedas nr. 1).

Stuburo paslankumo vertinimas. Juosmens aktyvios judesių amplitudės vertinimas buvo

atliekamas naudojant inklinometrą (Baseline® Bubble inclinometer) (7 pav.).

7 pav. Inklinometras

Buvo vertinami šie judesiai: stuburo lenkimas pirmyn, tiesimas atgal, lenkimas į dešinę ir į kairę.

Lenkimo ir tiesimo matavimas (pagal prietaiso naudojimo instrukciją):

• Tiriamasis stovi tiesiai;

• Inklinometras prig;audžiamas prie krūtininės stuburo dalues slankstelių keterinių

ataugų, nustatoma nulinė padėtis;

• Tiriamasis lenkia stuburą pirmyn , po to tiesia atgal;

• Fiksuojami rezultatai.

(Lenkimo norma <87o, tiesimo - <18o)

29

8 pav. Stuburo lenkimo ir tiesimo matavimas inklinometru Lenkimo į dešinę ir į kairę matavimas (pagal prietaiso naudojimo instrukciją):

• Tiriamasis stovi tiesiai;

• Inklinometras uždedamas Th 12-L1 srityje, nustatoma nulinė padėtis;

• Tiriamasis lenkia stuburą į dešinę , po to į kairę;

• Fiksuojami rezultatai.

(Šoninio lenkimo norma <24o)

9 pav. Stuburo šoninio lenkimo matavimas inklinometru

30

Pilvo raumenų statinės jėgos ištvermės testas. Tiriamasis guli ant nugaros, keliai

sulenkti 90o kampu, rankos sukabintos už kaklo. Tiriamasis atlieka prisilenkimą, pirmiausiai

pakeldamas galvą, mentes ir šioje padėtyje išsilaiko kiek galima ilgiau. Testo pabaigos laikas

fiksuojamas, kai tiriamasis nebeišlaiko ir tiriamojo mentės paliečia kušetę. Laikas matuojamas

chronometru sekundėmis, ir verčiamas į balus. Testo vertinimo kriterijai:

• Normalu (5) – rankos už kaklo, o mentys pakeltos nuo žemės. Išlaikoma 20-30

sekundžių.

• Gerai (4) – rankos sukryžiuotos ant krūtinės, mentys pakeltos nuo žemės. Išlaikoma 15-

20 sekundžių.

• Patenkinamai (3) – rankos ištiestos prie šonų, mentys pakeltos nuo žemės. Išlaikoma 10-

15 sekundžių.

• Silpnai (2) – rankos tiesiamos prie kelių, kad pakiltų viršutinis mentės kraštas. Išlaikoma

1-10 sekundžių.

• Blogai (1) – įstengiama pakelti tik galvą, mentės nepakyla. (Moreland et al., 1997)

a) b)

31

c) d)

e)

10 pav. Pilvo raumenų statinės ištvermės testo vertinimas:

a) normalu - 5 balai, b) gerai - 4 balai, c) patenkinamai - 3 balai,

d) silpnai - 2 balai, e) blogai - 1 balas (Magee, 2002)

Nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės testas. Tiriamasis guli ant pilvo, kojos

ištiestos per kelius, rankos sukabintos už galvos. Tiriamasis atlieka nugaros tiesimą, pirmiausiai

pakeldamas galvą ir vėliau krūtinę, kad pakiltų kardinė atauga ir išlaiko tokią padėtį kuo ilgiau.

Testo pabaigos laikas fiksuojamas, kai tiriamasis nebeišlaiko ir tiriamojo kardinė atauga paliečia

kušetę. Laikas matuojamas chronometru sekundėmis ir verčiamas balais. Testo vertinimo kriterijai:

• Normalu (5) – rankos sukabintos už galvos, pakelta galva, krūtinė, šonkauliai. Išlaikoma

20-30 sekundžių.

32

• Gerai (4) – rankos prie šonų, pakelta galva, krūtinė, šonkauliai. Išlaikoma 15-20

sekundžių.

• Patenkinamai (3) – rankos tiesiai, pakeltas krūtinkaulis. Išlaikoma 10-15 sekundžių.

• Silpnai (2) – rankos ištiestos, galva pakelta. Išlaikoma 1-10 sekundžių.

• Blogai (1) – susitraukia tik raumenys, judesys neatliekamas. (Reese, 1999)

a) b)

c) d)

11 pav. Nugaros raumenų statinės ištvermės testo vertinimas:

a) normalu - 5 balai, b) gerai - 4 balai, c) patenkinamai - 3 balai,

d) silpnai - 2 balai (Magee, 2002)

33

Funkcinio judėjimo pajėgumo vertinimas. Vertinimas buvo atliktas naudojant

standartizuotą funkcinių judesių atlikties testų rinkinį (angl., „physical performance task batteries“

Lee et al., 2000; Simmonds J.M. 2006), kurio metu registruotas testo atlikimo laikas (3 lentelė). Šį

rinkinį sudaro testai, paremti labai dažnai kasdienėje veikloje atliekamais judesiais.

3 lentelė. Funkcinių judesių atlikties testų aprašymas (Reese, 1999)

Užduotis (testas) Procedūra Matavimas

Pasikartojantis „stotis-sėstis“ testas

Tiriamasis atsisėda ir atsistoja nuo kėdės kaip galima greičiau,

penkis kartus

Laikas (sekundėmis)

Pasikartojantis „lenktis-tiestis“ testas

Tiriamasis lenkiasi pirmyn ir grįžta į stovimą padėtį kiek

galima greičiau 5 kartus


„360° apsivertimas (gulint)“testas:

- dešinėn - kairėn

Tiriamasis guli ant nugaros. Verčiasi aplink save 360

laipsnių kaip galima greičiau. Po trumpos pauzės verčiasi aplink save 360 laipsnių į priešingą

pusę


Matematinė statistika. Statistinių duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics

21 ir Microsoft Office Excel 2013 paketus. Lentelėse pateikiami vidutiniai požymių dydžiai

(aritmetiniai vidurkiai (�̅) ± standartinė paklaida (SE)), grafikuose pateikiama procentinis požymių

pasiskirstymas ir vidurinės požymių reikšmės (medianos). Priklausomų imčių požymių skirtumai

apskaičiuoti naudojant Vilkoksono kriterijų. Nepriklausomų imčių požymių skirtumai apskaičiuoti

naudojant Manio–Vitnio kriterijų.

Skirtumas su galima paklaida, mažesne nei 0,05, buvo vertinamas kaip statistiškai

patikimas.

Apklausa elektroniniu paštu. Elektroninis klausimynas buvo sudarytas naudojant Google

Docs programą Google diske. Nuoroda į šį klausimyną respondentams buvo siunčiama elektroniniu

paštu. Atsakius į visus klausimus, duomenys automatiškai išsiunčiami atgal (12 pav.). Klausimyną

sudarė SF-36 klausimynas ir SAS skalė.

34

12 pav. „Google docs“ atsakymų skiltis

Medicininės dokumentacijos analizė. Susipažinta su medicinine dokumentacija, iš kurios

sužinota atvykusio į stacionarą paciento ligos diagnozė, nusiskundimai, anamnezė ir objektyvi

sveikatos būklė atvykus į stacionarą.

35

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. II Reabilitacijos etapas

3.1.1. Anketinių duomenų analizė

Tiriamųjų amžius svyravo nuo 21 iki 51 metų, amžiaus vidurinė reikšmė (mediana) buvo

39 (37,9±1,7) metai. Moterų amžiaus vidurinė reikšmė buvo – 40,5 (39,3±2,2) metai, vyrų – 33

(35,2±2,2) metai. Tyrime dalyvavo 27 pacientai, iš jų 18 moterų ir 9 vyrai (santykis 2:1).

Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį vaizduojamas 13 paveiksle.

13 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Ištyrus tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo trukmę, ji svyravo nuo 1 iki 17 metų,

skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo 3 (5±0,9) metai. Moterų skausmo trukmės vidurinė

reikšmė buvo 5 (6,1±1,1) metai, vyrų – 1 (2,9±2,9) metai. Įvertinę tiriamųjų skausmo trukmę

galime teigti, jog visiems buvo būdingas lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas.

Medicininėje dokumentacijoje tiriamųjų diagnozės buvo radikulopatija, liumbopatija ir

tarpslankstelinio disko išvarža. Diagnozės buvo nustatytos gydytojo neurologo. Radikulopatija buvo

nustatyta 8, liumbopatija 14, ir tarpslankstelinio disko išvarža - 22 tiriamiesiems. 19 tiriamųjų

skundėsi daugiau nei vienu nusiskundimu. 1 tiriamąjam buvo nustatyta radikulopatija ir

liumbopatija, 5 tiriamiesiems buvo nustatyta radikulopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, 11

tiriamųjų buvo nustatyta liumbopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, ir 2 tiriamiesiems buvo

nustatyta ir radikulopatija, ir liumbopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos.

67%

33%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

moterys vyrai

36

Vertinant skausmo pobūdžio pasiskirstymą pagal lytį, buvo nustatyti 6 radikulopatijos, 9

liumbopatijos ir 16 tarpslankstelinio disko išvaržos atvejai, vertinant moteris, taip pat buvo nustatyti

2 radikulopatijos, 5 liumbopatijos ir 6 tarpslankstelinio disko išvaržos atvejai, vertinant vyrus.

Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, pažeidimas L3-4 lygyje buvo nustatytas 18,5

proc. tiriamųjų, pažeidimas L4/5 lygyje buvo nustatytas 66,7 proc. tiriamųjų ir pažeidimas L5/S1

lygyje buvo nustatytas 14,8 proc. tiriamųjų.

Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į amžių, tiriamųjų, turinčių

pažeidimą L3/4 lygyje, amžiaus vidurinė reikšmė buvo 32 (33,8±5,5) metai, turinčių pažeidimą

L4/5 lygyje amžiaus vidurinė reikšmė buvo 40 (39,3±1,8) metų, ir tiriamųjų, turinčių pažeidimą

L5/S1 lygyje, amžiaus vidurinė reikšmė buvo 36 (37±4,4) metai.

Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į lytį, nustatyta, jog pažeidimą L3/4

lygyje turėjo 3 moterys ir 2 vyrai, pažeidimą L4/5 lygyje turėjo 11 moterų ir 7 vyrai, ir pažeidimą

L5/S1 lygyje turėjo 4 moterys. Vyrų tarpe pažeidimo L5/S1 lygyje nepasitaikė.

Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į lėtinio apatinės nugaros dalies

skausmo trukmę, tiriamųjų, turinčių pažeidimą L3/4 lygyje, lėtinio skausmo trukmės vidurinė

reikšmė buvo 4,5 (5,6±1,5) metai, tiriamųjų, turinčių pažeidimą L4/5 lygyje, lėtinio skausmo

trukmės vidurinė reikšmė buvo 4 (5,2±0,9) metai ir tiriamųjų, turinčių pažeidimą L5/S1 lygyje,

lėtinio skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo 3 (5±0,9) metai.

3.1.2. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis

Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas buvo įvertintas naudojant SAS skalę. 4

lentelėje pateikiamos skausmo intensyvumo reikšmės (vidurkis ± standartinė paklaida), taip pat

skausmo intensyvumo minimali ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje.

II Reabilitacijos etapo pradžia II Reabilitacijos etapo pabaiga

Vidutinė reikšmė,

balais

Minimali reikšmė,

balais

Maksimali reikšmė,

balais


balais

Minimali reikšmė,

balais


balais

6,66±0,31 2 9 4,85±0,44 0 8

4 lentelė. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo vidutinės reikšmės

37

Tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas II reabilitacijos etape pakito 16,6

proc. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių pokytis buvo statistiškai patikimas

(p<0,05) (14 pav.).

14 pav. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas II reabilitacijos etape (* -

skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas, p<0,05)

Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai buvo palyginti atsižvelgiant į

tiriamųjų lytį. 5 lentelėje pateikiami skausmo intensyvumo rodiklių vidurkiai ± standartinė paklaida,

taip pat skausmo minimali ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje.

II Reabilitacijos etapo pradžia II Reabilitacijos etapo pabaiga

Visi tiriamieji


balais

Minimali reikšmė,

balais


balais


balais

Minimali reikšmė,

balais


balais

Moterys 6,55±0,42 2 9 4,83±0,51 0 8 Vyrai 6,88±0,45 5 8 4,88±0,88 0 8

5 lentelė. Moterų ir vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių vidutinės

reikšmės

Moterų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai II reabilitacijos etape

pakito 16,6 proc. Moterų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių pokytis II

reabilitacijos etape buvo statistiškai patikimas (p<0,05).

Vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai II reabilitacijos etape pakito

25 proc. Vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis II reabilitacijos etape buvo

statistiškai patikimas (p<0,05) (15 pav.).

6

5

0

1

2

3

4

5

6

7

Skau

smo

inte

nsy

vum

as, b

alai

s

II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga

*

38

15 pav. Moterų ir vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas II reabilitacijos

etape (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas, p<0,05)

3.1.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis

Tiriamųjų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo vertinama naudojant SF-36

klausimyną. 6 lentelėje pateikiami su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių vidurkiai ±

standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etapo

pradžioje ir pabaigoje.

6

8

5

6

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

moterų SAS vyrų SAS

Skau

smo

inte

nsy

vum

as, b

alai

s


**

39


Rodiklis Vidutinė reikšmė, proc.

Minimali reikšmė,

proc.


proc.

Vidutinė reikšmė, proc.

Minimali reikšmė,

proc.


proc.

FA 33,89±3,96 0 70 47±4,94 5 95 VF 10,2±4,27 0 100 10,9±4,27 0 100 S 21±3,15 0 77,7 27,5±3,52 0 77,7

BSV 40 (43,9±4) 10 90 51,3±4,48 10 100 EG 41,1±4,28 5 85 50,4±3,49 15 85 SF 40,7±4,7 0 88,8 48,75±3,9 11,1 88,8 VE 29,6±7,61 0 100 29,2±8 0 100 EB 56,6±3,9 4 84 55,7±3,86 16 92

6 lentelė. Tiriamųjų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių vidutinės reikšmės

(FA - fizinis aktyvumas, VF - veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, VE - veiklos apribojimas

dėl emocinių problemų, SF - socialinė funkcija, EB - emocinė būklė, EG -

energingumas/gyvybingumas, S – skausmas, BSV – bendras sveikatos vertinimas)

Vertinant tiriamųjų veiklos apribojimą dėl fizinių problemų, veiklos apribojimą dėl

emocinių problemų ir emocinę būklę II reabilitacijos etape, rodiklių pokytis nebuvo statistiškai

patikimas (p>0,05). Vertinant fizinį aktyvumą, skausmą, bendrą sveikatos vertinimą,

energingumą/gyvybingumą ir socialinę funkciją, rodiklių pokytis II reabilitacijos etape buvo

statistiškai patikimas (p<0,05) (16 pav.).

16 pav. Tiriamųjų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė II reabilitacijos etape (* -

skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas: FA p=0,001<0,05; S p=0,039<0,05; BSV

p=0,012<0,05; EG p=0,002<0,05; SF p=0,047<0,05)

30

0

22,2

40

40

44,4

0

60

40

0

22,2

50

52

44,4

0

56

0 20 40 60 80 100 120

Fizinis aktyvumas

Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų

Skausmas

Bendras sveikatos vertinimas

Energingumas/gyvybingumas

Socialinė funkcija

Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų

Emocinė būklė

Gyv

enim

o k

oky

bę

apib

ūd

inan

tys

teig

inia

i


%

*

*

*

**

*

*

*

*

%

40

Vertinant moterų veiklos apribojimus dėl fizinių problemų, skausmą, veiklos apribojimą

dėl emocinių problemų ir emocinę būklę, rodiklių pokytis II reabilitacijos etape nebuvo statistiškai

patikimas (p>0,05). Vertinant moterų fizinį aktyvumą, bendrą sveikatos vertinimą ir

energingumą/gyvybingumą, rodiklių pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Vertinant moterų

socialinę funkciją, rodiklių pokytis nebuvo statistiškai patikimas, tačiau buvo nustatyta pokyčio

tendencija (p=0,098<0,15) (7 lentelė).

Vertinant vyrų veiklos apribojimus dėl fizinių problemų, bendrą sveikatos vertinimą,

socialinę funkciją, veiklos apribojimą dėl emocinių problemų ir emocinę būklę, rodiklių pokytis II

reabilitacijos etape nebuvo statistiškai patikimas (p>0,05). Vertinant fizinį aktyvumą, skausmą ir

energingumą/gyvybingumą, rodiklių pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05).

FA VF S BSV EG SF VE EB

Visi tiriamieji

p=0,001* p=0,774 p=0,039* p=0,012* p=0,002* p=0,047* p=0,752 p=0,840

Moterys p=0,015* p=1,000 p=0,215 p=0,035* p=0,018* p=0,098** p=1,000 p=0,555 Vyrai p=0,027* p=0,317 p=0,020* p=0,104 p=0,027* p=0,380 p=0,655 p=0,446

7 lentelė. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių pokyčio II reabilitacijos etape

palyginimas pagal tiriamųjų lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas - p<0,05;

** - nustatyta skirtumo tarp skirstinių tendencija - p<0,15)

3.1.4. Stuburo paslankumo pokytis

Stuburo paslankumas buvo įvertintas išmatavus juosmens aktyvių judesių amplitudes

inklinometru. Buvo vertinamas aktyvus lenkimas, tiesimas bei šoninis lenkimas. 8 lentelėje

pateikiami stuburo paslankumo rodiklių vidurkiai ± standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali

ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etape.

41


Judesys Vidutinė reikšmė, laispniais

Minimali reikšmė, laipsniais

Maksimali reikšmė, laipsniais

Vidutinė reikšmė, laipsniais

Minimali reikšmė, laispniais

Maksimali reikšmė, laipsniais

lenkimas 67,2±5,39 10 107 73,13±5 21 107 tiesimas 23,3±2,28 5 50 29,5±2,32 10 50 lenkimasį dešinę

27,2±1,52 12 43 31,8±1,55 14 50

lenkimasį kairę

21,6±1,69 10 40 25,2±1,68 6 50

8 lentelė. Tiriamųjų stuburo paslankumo rodiklių vidutinės reikšmės

Lenkimo judesio amplitudė II reabilitacijos etape pakito 13,3 proc. Lenkimo amplitudės

pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Tiesimo judesio amplitudė pakito 5,7 proc. Tiesimo

amplitudės pokytis II reabilitacijos etape buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Šoninio lenkimo į

dešinę amplitudė pakito 2,86 proc. Šoninio lenkimo į dešinę amplitudės pokytis buvo statistiškai

patikimas (p<0,05). Šoninio lenkimo į kairę amplitudė pakito 13 proc. Šoninio lenkimo į kairę

amplitudės pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05) (17 pav.).

17 pav. Tiriamųjų stuburo paslankumas II reabilitacijos etape (* - skirtumas tarp

skirstinių yra statistiškai patikimas – p<0,05)

Moterų stuburo lenkimo judesio amplitudė II reabilitacijos etape pakito 9,8 proc. Lenkimo

amplitudės pokytis nebuvo statistiškai patikimas, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija

(p=0,084<0,15). Moterų stuburo tiesimo judesio amplitudė pakito 20,7 proc. Tiesimo amplitudės

pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Moterų stuburo šoninio lenkimo į dešinę amplitudė

65

25

25

20

75

26,5

32,5

23

0 50 100 150

lenkimas

tiesimas

šoninis lenkimas į dešinę

šoninis lenkimas į kairę


*

laipsniai

*

*

*

*

42

pakito 12,4 proc. Šoninio lenkimo į dešinę amplitudės pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05).

Moterų stuburo šoninio lenkimo į kairę amplitudė pakito 20 proc. Šoninio lenkimo į kairę


(p=0,099<0,05) (9 lentelė).

Vyrų stuburo lenkimo judesio amplitudė II reabilitacijos etape pakito 13,3 proc. Lenkimo


(p=0,141<0,15). Vyrų stuburo tiesimo amplitudės pokytis nebuvo statistiškai patikimas (p>0,05).

Vyrų stuburo šoninio lenkimo į dešinę amplitudė pakito 28,6 proc. Šoninio lenkimo į dešinę


(p=0,115<0,05). Vyrų stuburo šoninio lenkimo į kairę amplitudė pakito 12 proc. Šoninio lenkimo į

kairę amplitudės pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05).

Lenkimas Tiesimas Lenkimas į dešinę Lenkimas į kairę

Visi tiriamieji p=0,023* p=0,002* p=0,001* p=0,012*

Moterys p=0,099** p=0,001* p=0,003* p=0,084**

Vyrai p=0,141** p=0,671 p=0,115** p=0,027*

9 lenetelė. Stuburo paslankumo rodiklių pokyčio palyginimas atsižvelgiant į tiriamųjų

lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas - p<0,05; ** - nustatyta skirtumo tarp

skirstinių tendencija - p<0,15)

3.1.5. Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės pokytis

Pilvo ir nugaros statinė ištvermė buvo vertinama matuojant užduoties atlikimo trukmę

chronometru ir vertinama balais nuo 1 (blogai) iki 5 (normalu). 10 lentelėje pateikiami pilvo ir

nugaros statinės ištvermės rodiklių vidurkiai ± standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali ir

maksimali reikšmės II reabilitacijos etape.


Statinė ištvermė


balais

Minimali reikšmė,

balais


balais


balais

Minimali reikšmė,

balais


balais

pilvo 3,55±0,23 1 5 4,07±0,18 2 5 nugaros 3,48±0,26 1 5 3,88±0,23 1 5

10 lentelė. Tiriamųjų pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės rodiklių vidutinės

reikšmės II reabilitacijos etape

43

Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės rodikliai II reabilitacijos etape pakito

statistiškai patikimai (p<0,05) (18 pav.).

18 pav. Tiriamųjų pilvo ir nugaros raumenų statinė ištvermė II reabilitacijos etape (* -

skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas – p<0,05)

Moterų pilvo raumenų statinės ištvermės rodiklių pokytis II reabilitacijos etape nebuvo

statistiškai patikimas, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija (p=0,054<0,15). Moterų nugaros

raumenų statinės ištvermės rodikliai pakito statistiškai patikimai (p<0,05) (11 lentelė).

Vyrų pilvo raumenų statinės ištvermės rodiklių pokytis II reabilitacijos etape buvo

statistiškai patikimas (p<0,05). Vyrų nugaros raumenų statinės ištvermės rodiklių pokytis nebuvo

statistiškai patikimas, tačiau buvo nustatyta pokyčio tendencija (p=0,083<0,15).

Pilvo raumenų statinė ištvermė

Nugaros raumenų statinė ištvermė

Visi tiriamieji p=0,005* p=0,005*

Moterys p=0,054** p=0,023*

Vyrai p=0,034* p=0,083**

11 lentelė. Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės rodiklių pokyčių palyginimas

atsižvelgiant į lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas - p<0,05; ** -

nustatyta skirtumo trap skirstinių tendencija - p<0,15)

4

3

4 4

1

2

3

4

pilvo raumenų ištvermė nugaros raumenų ištvermė

Įver

tin

imas

, b

alai

s


**

44

3.1.6. Funkcinio judėjimo pajėgumo pokytis

Funkcinis judėjimo pajėgumas buvo įvertintas naudojant standartizuotą funkcinių judesių

atlikties testų rinkinį, kurį sudarė pasikartojantis „stotis – sėstis“ testas, pasikartojantis „lenktis –

tiestis“ testas ir 360° apsivertimo gulint testas. Užduoties atlikimo laikas buvo vertinamas

sekundėmis. 12 lentelėje pateikiami pilvo ir nugaros statinės ištvermės rodiklių vidurkiai ±

standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etape.


Atlikties testai


sek.

Minimali reikšmė,

sek.

Maksimali reikšmė, sek.


sek.

Minimali reikšmė,

sek.


sek.

stotis-sėstis 15,65±1,6 5,8 41,49 12,29±0,9 5,62 24,61 lenktis -

tiestis

12,95±1,13 4,45 28,3 11,3±0,79 4,72 21,55

360°

apsivertimas

9,16±0,77 3,01 15,8 7,2±0,58 2,74 13,71

12 lentelė. Tiriamųjų funkcinių judesių atlikties testų rodiklių vidutinės reikšmės II

reabilitacijos etape

„Stotis – sėstis“, „lenktis – tiestis“ ir „360° apsivertimo gulint“ testų rezultatų pokytis II

reabilitacijos etape buvo statistiškai patikimas (p<0,05) (19 pav.). II reabilitacijos etapo pabaigoje

tiriamieji atlikties testus atliko per trumpesnį laiko tarpą.

19 pav. Tiriamųjų funkcinio judėjimo pajėgumas II reabilitacijos etape (* - skirtumas

tarp skirstinių yra statistiškai patikimas – p<0,05)

12,55

11,52

9,31

12,55

11,38

6,84

0 5 10 15 20 25 30

stotis - sėstis

lenktis - tiestis

360° apsivertimas


sek

*

*

**

*

*

45

Moterų „stotis – sėstis“, „lenktis – tiestis“ ir „360° apsivertimo gulint“ testo rezultatų

pokytis II reabilitacijos etape buvo statistiškai patikimas (p<0,05) (13 lentelė).

Vertinant vyrų „lenktis – tiestis“ testo rezultatų pokytį II reabilitacijos etape, statistiškai

patikimas pagerėjimas nebuvo nustatytas (p>0,05). Vertinant „stotis – sėstis“ ir „360° apsivertimo

gulint“ testų rezultatų pokytį, statistiškai patikimo skirtumo nebuvo nustatyta, tačiau buvo pastebėta

tendencija gerėti (p=0,057<0,15; p=0,066<0,15).

stotis-sėstis lenktis - tiestis 360° apsivertimas Visi tiriamieji p=0,001* p=0,006* p=0,001*

Moterys p=0,004* p=0,011* p=0,003* Vyrai p=0,057** p=0,222 p=0,066** 13 lentelė. Funkcinių judesių atlikties testų rezultatų pokyčių palyginimas atsižvelgiant į

lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas - p<0,05; ** - nustatyta skirtumo tarp

skirstinių tendencija - p<0,15)

3.2. Kineziterapijos namuose etapas

3.2.1. Anketinių duomenų analizė

Tiriamųjų amžius svyravo nuo 21 iki 42 metų, vidurinė amžiaus reikšmė (mediana) buvo

32 (33,1±2) metai, moterų amžiaus vidurinė reikšmė buvo 34 (32,7±2,9) metai, vyrų – 32

(33,6±2,6) metai. Tyrime dalyvavo 13 pacientų, iš jų 8 moterys ir 5 vyrai. Procentinis tiriamųjų

pasiskirstymas pagal lytį vaizduojamas 20 paveiksle.

20 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

61%

39%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

moterys vyrai

46

Ištyrus tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo trukmę, ji svyravo nuo 1 iki 17 metų,

skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo 3 (3,8±1,2). Moterų apatinės nugaros dalies skausmo

trukmės vidurinė reikšmė buvo 3 (4,9±1,9) metai, vyrų – 1 (2,2±0,7) metai. Įvertinus tiriamųjų

skausmo trukmę galime teigti, jog visiems buvo būdingas lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas.

Tiriamųjų diagnozės buvo radikulopatija, liumbopatija ir tarpslankstelinio disko išvarža.

Diagnozės buvo nustatytos gydytojo neurologo. Radikulopatija buvo nustatyta 2, liumbopatija 7, ir

tarpslankstelinio disko išvarža - 11 tiriamųjų. 6 tiriamieji skundėsi daugiau nei vienu nusiskundimu.

1 tiriamąjam buvo nustatyta radikulopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, 4 tiriamiesiems

buvo nustatyta liumbopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, ir 1 tiriamąjam buvo nustatyta

radikulopatija ir liumbopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos.

Vertinant skausmo pobūdžio pasiskirstymą pagal lytį, buvo nustatyti 2 radikulopatijos, 4

liumbopatijos ir 7 tarpslankstelinio disko išvaržos atvejai, vertinant moteris, taip pat buvo nustatyti

3 liumbopatijos ir 4 tarpslankstelinio disko išvaržos atvejai, vertinant vyrus.

Vertinant stuburo pažeidimo lokalizacijos paplitimą, pažeidimas L3-4 lygyje buvo

nustatytas 23 proc. tiriamųjų, pažeidimas L4/5 lygyje buvo nustatytas 61,5 proc. tiriamųjų ir

pažeidimas L5/S1 lygyje buvo nustatytas 15,5 proc. tiriamųjų.

Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į amžių, tiriamųjų, turinčių

pažeidimą L3/4 lygyje amžiaus vidurinė reikšmė buvo 23 (25,3±3,4) metai, turinčių pažeidimą L4/5

lygyje amžiaus vidurinė reikšmė buvo 38 (36,7±1,9) metai, ir tiriamųjų, turinčių pažeidimą L4/S1

lygyje amžiaus vidurinė reikšmė buvo 30 (30±2) metų.

Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į lytį, nustatėme, jog pažeidimą

L3/4 lygyje turėjo 1 moteris ir 1 vyras, pažeidimą L4/5 lygyje turėjo 4 moterys ir 4 vyrai, ir

pažeidimą L5/S1 lygyje turėjo 2 moterys. Vyrų tarpe pažeidimo L5/S1 lygyje nepasitaikė.

Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į lėtinio apatinės nugaros dalies

skausmu, tiriamųjų, turinčių pažeidimą L3/4 lygyje, lėtinio skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo

1 metai, tiriamųjų, turinčių pažeidimą L4/5 lygyje, lėtinio skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo

4 (5,4±1,8) metai ir tiriamųjų, turinčių pažeidimą L5/S1 lygyje, lėtinio skausmo trukmės vidurinė

reikšmę buvo 2 (2±1) metai.

47

3.2.2. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis

Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas buvo įvertintas naudojant SAS skalę. 14

lentelėje pateikiami skausmo intensyvumo reikšmių vidurkiai ± standartinė paklaida, taip pat

skausmo intensyvumo minimali ir maksimali reikšmės prieš ir po kineziterapijos namuose taikymo.

Prieš kineziterapijos namuose taikymą Po kineziterapijos namuose taikymo


balais

Minimali reikšmė,

balais


balais


balais

Minimali reikšmė,

balais


balais

4,3±0,74 0 8 3,84±0,53 1 8

14 lentelė. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo vidutinės reikšmės

Tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai po kineziterapijos

taikymo pakito 20 proc. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių pokytis po

kineziterapijos taikymo nebuvo statistiškai patikimas (21 pav.).

21 pav. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas kineziterapijos namuose etape

Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas buvo palygintas moterų ir vyrų tarpe. 15

lentelėje pateikiami skausmo intesyvumo vidurkiai ± standartinė paklaida, taip pat skausmo

intensyvumo minimali ir maksimali reikšmės prieš ir po kineziterapijos namuose taikymo,

atsižvelgiant į lytį.

5

4

0

1

2

3

4

5

Skau

smo

inte

nsy

vum

as, b

alai

s

prieš kineziterapiją namuose po kineziterapijos namuose

48


Visi tiriamieji

Vidutinė reikšmė

Minimali reikšmė

Maksimali reikšmė

Vidutinė reikšmė

Minimali reikšmė

Maksimali reikšmė

Moterys 4,25±0,77 0 7 3,5±0,46 1 5 Vyrai 4,4±1,63 0 8 4,4±1,2 1 8

15 lentelė. Moterų ir vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių vidutinės

reikšmės

Moterų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai po kineziterapijos namuose

pakito 20 proc. Vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai po kineziterapijos

namuose pakito 33,3 proc. Pokytis vertinant vyrų ir moterų apatinės nugaros dalies skausmą po

kineziterapijos namuose nebuvo statistiškai patikimas (p>0,05) (22 pav.).

22 pav. Moterų ir vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas kineziterapijos

namuose etape

3.2.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis

16 lentelėje pateikiami su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių vidurkiai ±

standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali ir maksimali reikšmės prieš ir po kineziterapijos

namuose taikymo.

5

6

4 4

0

1

2

3

4

5

6

7

moterų SAS vyrų SAS

Skau

smo

inte

nsy

vum

as, b

alai

s


49


sritis Vidutinė reikšmė Minimali reikšmė

Maksimali reikšmė

Vidutinė reikšmė

Minimali reikšmė

Maksimali reikšmė

FA 59,23±7,71 10 95 66,15±6,36 25 95 VF 5,77±4,15 0 50 26,28±8,99 0 100 S 32,4±6 0 77,7 60,6±4,8 22,2 77,7

BSV 60,77±6,32 30 100 72,69±5,59 30 100 EG 56,3±4,5 20 85 65,38±3,69 45 85 SF 55,5±6,16 22,2 88,8 64,89±7,4 11,1 88,8 VE 31,6±12 0 100 52,1±11,4 0 100 EB 64,23±5,63 32 92 69,38±5,2 34 92

6 lentelė. Tiriamųjų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių vidutinės reikšmės

(FA - fizinis aktyvumas, VF - veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, VE - veiklos apribojimas

dėl emocinių problemų, SF - socialinė funkcija, EB - emocinė būklė, EG -

energingumas/gyvybingumas, S – skausmas, BSV – bendras sveikatos vertinimas)

Vertinant tiriamųjų fizinį aktyvumą ir emocinę būklę, statistiškai patikimo rodiklių

pokyčio po namuose kineziterapijos nebuvo nustatyta (p>0,05). Vertinant veiklos apribojimą dėl

fizinių problemų, skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą/gyvybingumą ir veiklos

apribojimą dėl emocinių problemų po kineziterapijos namuose, buvo nustatytas statistiškai

patikimas pokytis (p<0,05). Vertinant socialinę funkciją po kineziterapijos namuose, statistiškai

patikimo pokyčio nebuvo nustatyta, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija (p=0,138<0,15) (23

pav.).

50

23 pav. Tiriamųjų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė prieš ir po kineziterapijos

namuose taikymo (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas: VF p=0,027; S

p=0,005; BSV p=0,017; EG p=0,027; VE p=0,026; ** - nustatyta skirtumo tarp skirstinių

tendencija: SF p=0,138;)

Vertinant moterų emocinę būklę, rodiklių pokytis po kineziterapijos namuose nebuvo

statistiškai patikimas (p>0,05). Vertinant fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių problemų,

skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą/gyvybingumą, socialinę funkciją ir veiklos

apribojimą dėl emocinių problemų po kineziterapijos namuose, buvo nustatytas statistiškai

patikimas pokytis (p<0,05).

Vertinant vyrų fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių problemų, bendrą sveikatos

vertinimą, energingumą/gyvybingumą, veiklos apribojimą dėl emocnių problemų ir emocinę būklę,

statistiškai patikimo pokyčio po kineziterapijos namuose nebuvo nustatyta (p>0,05). Vertinant

skausmą ir socialinę funkciją po kineziterapijos taikymo, statistiškai patikimo pokyčio po

kineziterapijos namuose nebuvo nustatyta, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija (S

p=0,109<0,15; SF p=0,063<0,15) (17 lentelė).

FA VF S BSV EG SF VE EB

Visi tiriamieji

p=0,167 p=0,027* p=0,005* p=0,017* p=0,027* p=0,138** p=0,026* p=0,532

Moterys p=0,041* p=0,041* p=0,018* p=0,011* p=0,034* p=0,027* p=0,039* p=0,443 Vyrai p=0,414 p=0,317 p=0,109** p=0,785 p=0,492 p=0,063** p=0,317 p=1,000

17 lentelė. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių pokyčio II reabilitacijos

etape palyginimas pagal tiriamųjų lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas:

p<0,05; ** - nustatyta skirtumo tarp skirstinių tendencija - p<0,15)

60

0

33,3

60

60

44,4

0

64

70

25

66,6

80

65

77,7

66,6

72

0 20 40 60 80 100 120 140 160

Fizinis aktyvumas

Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų

Skausmas

Bendras sveikatos vertinimas

Energingumas/gyvybingumas

Socialinė funkcija

Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų

Emocinė būklė

Gyv

enim

o k

oky

bę

apib

ūd

inan

tys

teig

inia

i


%

*

*

*

*

**

*

*

*

*

*

**

51

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

II reabilitacijos ir kineziterapijos namuose etapuose dalyvavo darbingo amžiaus asmenys,

besiskundžiantys apatinės nugaros dalies skausmu. Dudonienė (2010) savo atliktame tyrime nustatė,

jog nugaros skausmai vargina darbingo amžiaus žmones ir pasiekia piką apie keturiasdešimtuosius

gyvenimo metus.

Ištyrus tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo trukmę II reabilitacijos ir kineziterapijos

namuose etapuose, nustatėme, jog visiems tiriamiesiems buvo būdingas lėtinis skausmas. Skausmas

laikomas lėtiniu, kai simptomai neišnyksta po ligos ar traumos gydymo arba trunka ilgiau nei 3–6

mėnesius (Ščiupokas, 2006b). Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas pasitaiko 50 proc. visos

žmonių populiacijos. Apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas yra didžiausias tarp jauno

amžiaus aktyvių žmonių (Huang, 2013).

Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad II reabilitacijos etape apatinės nugaros dalies

skausmo intensyvumas sumažėjo, tačiau išliko vidutinio stiprumo. Kineziterapijos namuose etape

apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas sumažėjo iki silpno, tačiau pokytis nebuvo

statistiškai patikimas. Manome, kad pokytis šiame etape nebuvo nustatytas dėl gerų pradinių

skausmo intensyvumo rodiklių. Įvairūs autoriai pripažįsta kineziterapijos efektyvumą. D. Veitienė

(2006) teigė, jog kineziterapija yra efektyviausias metodas gydant nugaros apatinės dalies skausmą,

ir individuali ar grupinė kineziterapija veiksmingai malšina skausmą.

Siekiant tikslesnių duomenų II reabilitacijos etape, poveikio vertinimui buvo pasirinkti

objektyvūs tyrimo metodai – stuburo paslankumas, pilvo ir nugaros raumenų statinė ištvermė bei

funkcinių judesių atlikties testai. Buvo nustatytas pagerėjimas, vertinant visus rodiklius.

Višinskienė (2006) tyrė stuburą stabilizuojančių pratimų poveikį raumenų statinei ištvermei. Buvo

nustatytas pagerėjimas vertinant pilvo raumenų statinę ištvermę. Polskytė (2010) tyrė sveikatinimo

treniruočių poveikį liemens funkciniam pajėgumui. Buvo nustatytas pagerėjimas vertinant visus

funkcinio pajėgumo rodiklius. Želnys (2010) tyrė pacientus su lėtiniu juosmens skausmu. Buvo

vertinta statinė raumenų (pilvo ir nugaros) ištvermė ir funkcinių judesių atlikties testai. Po gydymo

statinė raumenų ištvermė nepakito, o funkcinių atlikties testų rezultatai pagerėjo išskyrus „lenktis-

tiestis“ testą.

Rezultatai parodė, jog tiriant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, skausmo, bendro

sveikatos vertinimo ir energingumo/gyvybingumo rodikliai padidėjo ir II reabilitacijos, ir

kineziterapijos namuose etape. Fizinio aktyvumo ir socialinės funkcijos rodikliai padidėjo II

reabilitacijos etape, o kineziterapijos namuose etape jų pokytis nebuvo statistiškai patikimas.

52

Veiklos apribojimo dėl fizinių ir emocinių problemų rodikliai II reabilitacijos etape nepakito, tačiau

jų pokytis buvo pastebėtas kineziterapijos namuose etape. Emocinės būklės rodikliai nepakito nei

viename tyrimo etape. Vereščiagina (2007) tyrė pacientus, kuriems nustatyta tarpslankstelinio disko

išvarža ir indikuotinas chirurginis gydymas, ir lygino juos su pacientais, besiskundžiančiais

nespecifiniu apatinės nugaros dalies skausmu, kuriems buvo taikomas konservatyvus gydymas.

Buvo nustatytas statistiškai patikimas skirtumas, vertinant visus gyvenimo kokybės aspektus.

53

5. IŠVADOS

1. II reabilitacijos etapo pabaigoje asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, sveikatos

būklė pagerėjo:

a. skausmo intensyvumas sumažėjo;

b. stuburo paslankumas, liemens raumenų statinė ištvermė bei funkcinių judesių atliktis

pagerėjo;

c. su sveikata susijusi gyvenimo kokybė pagerėjo fizinio aktyvumo, skausmo, bendrojo

sveikatos vertinimo, energingumo/gyvybingumo ir socialinės funkcijos srityse.

2. Po kineziterapijos namuose etapo, asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo

intensyvumo pokyčio nenustatyta.

3. Po kineziterapijos namuose etapo, asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, su sveikata

susijusi gyvenimo kokybė pagerėjo vertinant veiklos apribojimą dėl fizinių problemų,

skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą/gyvybingumą ir veiklos apribojimą dėl

emocinių problemų.

54

6. PRAKTINĖ REKOMENDACIJA 1. Pacientams po II reabilitacijos etapo yra svarbu ir toliau taikyti reabilitacijos priemones, nes

daliai pacientų išlieka vidutinio intensyvumo skausmas bei gyvenimo kokybė pagerėja ne

visose srityse.

55

7. PRANEŠIMAI MOKSLINĖSE KONFERENCIJOSE

1. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas : Lietuvos reabilitologų asociacijos

konferencijos medžiaga : Birštonas, 2013 m. spalio 4-5 d. / Lietuvos reabilitologų asociacija.

p. 120-123.

2. Studentų mokslinė konferencija „Judėk sveikai“ : Konferencijos pranešimų tezės : Kaunas,

2013 m. gruodžio 10 d. / Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. p. 79-81;.

56

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Eidėjienė A. Stuburo stabilizavimo pratimų efektyvumas pooperaciniu tarpslankstelinių diskų

išvaržų laikotarpiu / Magistro darbas. Kaunas, Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006. – 12p.

Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2006~D_20060509_125704-61768/DS.005.0.02.ETD>

2. Dudonienė V, Radzevičiūtė J. Skirtingų kineziterapijos programų poveikis gydant juosmeninės

stuburo dalies skausmus. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija Nr. 1 (2)

2010.

3. Janulis M, Leimonienė L, Jazepčikienė E. Ambulatorinės reabilitacijos ir namų programos

veiksmingumas juosmeninės stuburo dalies išvaržos ligoniams. Reabilitacijos mokslai: slauga,

kineziterapija, ergoterapija 2012; 1(6):8-11.

4. Polskytė D. Sveikatinimo treniruočių poveikis asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies

skausmą, liemens funkcinio pajėgumo, skausmo ir gyvenimo pilnatvės rodikliams / Magistro

darbas. Kaunas, Kauno medicinos universitetas, 2010. – 40p. Prieiga per internetą:

<http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_093502-

20921/DS.005.0.02.ETD>

5. Sakalauskienė G. Apatinės nugaros dalies skausmo nemedikamentinė korekcijapavienėmis bei

kompleksinėmis medicininės reabilitacijos priemonėmis ir jų poveikio įvertinimas. Medicina

(Kaunas) 2009; 45(9). 739-749.

6. Samėnienė J, Morkevičius T, Medzevičiūtė R, Valančiūtė R, Brazauskaitė L, Narauskas R.

Nugaros skausmo įtaka paciento funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei bei jo vertinimas

reabilitacijoje. Skausmo medicina 2005;Nr. 2 (11):11-13.

7. Staniūtė M, Brožaitienė J. Sergančiųjų depresija su sveikata susijusios gyvenimo kokybės

ypatumai ir jos palyginimas su sergančiųjų išemine širdies liga bei bendros populiacijos

asmenų su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija

2008. Nr. 1: 3-6.

8. Ščiupokas A. Dar kartą apie nugaros skausmą. Gydymo menas 2006a;132:29-92.

9. Ščiupokas A, Bražėnienė R. Juosmens skausmo diagnostika ir gydymas. Skausmo medicina

2005a;Nr. 2 (11):19-24.

10. Ščiupokas A. Nugaros skausmas. Farmacija ir laikas 2006b;2:50-52.

11. Ščiupokas A. Stuburinis ir šaknelinis skausmas. Klinikinio vertinimo ir diagnostikos teoriniai

pagrindai. Skausmo medicina 2005b;10:9-11.

57

12. Valeikienė, V., Mereckas, G. (2006). Ūmūs ir lėtiniai skausmai vyresnio amžiaus pacientams.

Gerontologija, 7(3), 154–157.

13. Višinskienė D. Stuburą stabilizuojančių pratimų poveikis, 19-20 metų specialaus fizinio

ugdymo grupės merginų, nugaros skausmui / Magistro darbas. Kaunas, Lietuvos kūno kultūros

akademija, 2006. – 29-39p. Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2006~D_20060510_115306-98807/DS.005.0.01.ETD>

14. Veitienė D. Reabilitacijos priemonės skausmui malšinti. Gydymo menas 2006;129:106-108.

15. Vereščiagina K, Ambrozaitis KV. The measurements of health-related quality-of-life and

pain assessment in the preoperative patients with low back pain. Medicina 2009; 45(2).

16. Želnys I. Pacientų su lėtiniu juosmens skausmu, turinčių segmentinį stuburo nepaslankumą,

judėjimo sistemos funkcinės būklės vertinimas / Magistro darbas. Kaunas, Kauno medicinos

universitetas, 2010. – 50p. Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2009~D_20090617_084136-10416/DS.005.0.02.ETD>

17. Allen R, Hulbert K. Chronic Low Back Pain: Evaluation and Management. American Family

Physician 2009;79(12):1067-1074.

18. Bener A, Mohamud V, Elnour E, Dafeeah O, Falah T, Josia S, Alhasan S, Shehryar K.

Psychological factors: anxiety, depression, and somatization symptoms in low back pain

patients. Journal of Pain Research 2013:6: 95-101.

19. Bergner M, Bobbit RA, Cartier WB, Gilson BS. The Sickness Impact Profile:

development and final revision of a health status measure. Med Care 1981; 19(8): 787-805.

20. Chou R, Huffman LH. Nonpharmacologic therapies for acute anr chronic low back

pain. American Pain Society 2007, 147:492-504.

21. Davis JA, Robinson RL, Kim Le T. Incidence and impact of pain conditions and comorbid

illnesses. Journal of pain research 2011;4:331–345.

22. Escolar-Reina P, Medina-Mirapeix F, Juan GC, Joaquina MH, Francisco JS, Silvana OS, M

Elena B, Rafael LV. How do care-provider and home exercise program characteristics affect

patient adherence in chronic neck and back pain: a qualitative study. BMC Health Services

Research 2010, 10:60.

23. Huang Q, Li D, Yokotsuka N, Zhang Y. The intervention effects of different treatment for

chronic low back pain as assessed by the cross-sectional area of the multifidus muscle. J Phys

Ther Sci 2013; 25(7): 811–813.

24. Hunt SM, McKenna SP, McEwen J, Williams J, Papp E. The Nottingham Health Profile:

subjective health status and medical consultations. Soc Sci Med 1981; 15A:221-229.

58

25. Hurwitz EL, Morgenstern H. et al. Effects of Recreational Physical Activity and Back

Exercises on Low Back Pain and Psychological Distress: Findings From the UCLA Low Back

Pain Study. Am J Public Health 2005;95:1817-24.

26. Iglesias-Casarrubios P, Alday-AnzolaR, Ruiz-Lopez P, Gomez-Lopez P, Cruc-Bertolo J,

Lobato RD. Laseques test prognostic factor patients undergoing lumbar disc surgery.

Neurochirurgia 2004, 15 (2), 140.

27. Yuan, WA. Integrative TCM Conservative Therapy for Low Back Pain due to Lumbar Disc

Herniation: A Randomized Controlled Clinical Trial. Evidence-Based Complementary and

Alternative Medicine Volume 2013, Article ID 309831; 8.

28. Jordan J, Konstantinou K, O’Dowd J. Herniated lumbar disc. Clinical Evidence 2009;03:1118.

29. Kolt GS, McEvoy JF: Adherence to rehabilitation in patients with low back pain. Man Ther

2003, 8:110-6.

30. Konin JG, Beil N, Werner G. Functional rehabilitation. Facilitatingthe serape effect to enhance

extremity force production. Ther Today 2003. 8;54-6

31. Lewis J. (2004, October). Individual or group treatment for the management of chronic low

back pain? A randomised clinical trial investigating the clinical outcome and cost effectiveness

of two forms of physiotherapy intervention. Paper presented at 1st Annual International

Evidence-Based Physical Therapy Conference, London, UK.

32. Long A, Donelson R, Fung T. Does it matter which exercise? A randomized control trial of

exercise for low back pain. Spine 2004, 29, 2593–2602.

33. Luomajoki H, Kool J, Bruin E, Airaksinen O. Improvement in low back movement control,

decreased pain and disability, resulting from specific exercise intervention. Sports Medicine,

Arthroscopy, Rehabilitation, Therapy & Technology 2010;2:11.

34. McGill, S. Low back disorders. Evidence – Based Prevention and Rehabilitation. Human

Kinetics 2007.

35. McIntosh G, Hall H. Low back pain (acute). Clinical Evidence 2008;10:1102.

36. Medina-Mirapeix F, Escolar-Reina P, Juan GC, Joaquina MH, Sean C. Personal characteristics

influencing pacients‘ adherence to home exercise during chronic pain: a qualitative study. J

Rehabil Med 2009; 41: 347–352

37. Medina-Mirapeix F, Escolar-Reina P, Juan GC, Joaquina MH, Sean C. Predictive factors of

adherence to frequency and duration components in home exercise programs for neck and low

back pain: an observational study. BMC Musculoskeletal Disorders 2009, 10:155.

38. Moffett JK, Mclean S. The role of physiotherapy in the management of non-specific back pain

and neck pain. Rheumatology 2006, 45:371-8.

59

39. Moreland J, Finch E, Stratord P, Balsor B, Gill C. Interrater reliability of six test trunk muscle

function and endurance. The Journal of Orthopaedic and Sports Physical Therapy 1997, 26,

200�208.

40. Neumann DA. Kinesiology of the musculoskeletal systems. Foundations for Rehabilitation, 2th

edition, 2010; 352

41. Panchal SJ.Treatment of Low Back pain: Recognizing and Treating Pain of Mixed Causes. In:

The Spectrum of Pain. Case-Based Medicine Teaching Series, (ed.) Carr B.D. – New York,

NY, McMahon Publishing Group, 2004, p. 76–86.

42. Pasku D, Soufla G, Katonis P, Tsarouhas A, Vakis A, Spandidos DA. Akt/PKB isoforms

expression in the human lumbar herniated disc: correlation with clinical and MRI findings. Eur

Spine Journal (2011) 20:1676–1683.

43. Rainville J, Nguyen R, Suri P. Effective Conservative Treatment for Chronic Low Back Pain.

Semin Spine Surg 2009;21(4):257–263.

44. Rauck A. Chronic low back pain: New perspectives and treatment guidelines for primary care.

Managed Care Interface 2004;4:71-8.

45. Reese NB. (1999). Muscle and Sensory Testing. Philadelphia: W. B. Saunders Co.

46. Rutten GM, Degen S, Hendriks E, Braspenning J, Harting J, Oostendorp R. Adherence to

clinical practice guidelines for low back pain in physical therapy: do patients benefit?

Physical therapy 2010;90(8):1111-22.

47. Stollee P, Hillier LM, Esbaugh J. et al. Instruments for the Assessment of Pain in Older Persons

with Cognitive Impairment. Journal of the American Geriatrics Society 2005, 53 (2),

319-326.

48. Verkerk K, Luijsterburg P, Ronchetti I, Miedema H. Course and prognosis of recovery for

chronic non-specific low back pain: design, therapy program and baseline data of a prospective

cohort study. BMC Musculoskeletal Disorders 2011;12:252;2-10.

49. Weil AJ. Non-surgical treatment. Low back pain. Marietta: Georgia; 2001.

50. Duomenų bazė: Kineziterapija. org [interaktyvus]. Žiūrėta [2012-12-05]. Prieiga per internetą:

<http://skaudanugara.wordpress.com/tag/ekstenzija/>

51. Duomenų bazė: emedicina. lt [interaktyvus]. Žiūrėta [2013-08-17]. Prieiga per internetą:

<http://www.emedicina.lt/lt/zurnalai//lietuvos_gydytojo_zurnalas_2011/7/nugaros_skausmai_d

iagnostikos_ir_gydymo_abc.html>

52. Duomenų bazė: 5jue. lt Žiūrėta [2012-11-23]. Prieiga per

internetą:<http://www.nebeskauda.lt/lt/nt2/skausmas/skausmo_rusys/nugaros_skausmas>

60

53. Duomenų bazė: manosveikata.lt. [interaktyvus]. Žiūrėta [2013-12-05] Prieiga per internetą:

<http://www.manosveikata.lt/lt/temos/sveikas-gyvenimas-spa/8-patarimai-kaip-palengvinti-

nugaros-skausmus>

54. Duomenų bazė: pasveik . lt [interaktyvus]. Žiūrėta [2012-12-07]. Prieiga per internetą:

<http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/klausimai-ir-atsakymai-apie-umini-

juosmens-skausma/25037>

61

PRIEDAI

1 Priedas

SF-36 KLAUSIMYNAS

Anketoje pateikti klausimai apie Jūsų sveikatą, kaip Jūs jaučiatės ir kaip galite atlikti kasdienę

veiklą. Jeigu nesate įsitikinęs, kaip atsakyti į kokį nors klausimą, prašome parinkite tinkamiausią

atsakymą ir, jeigu norite, pateikite savo komentarus. Nepraleiskite per daug laiko atsakinėdami,

nes greitas atsakymas dažnai ir būna teisingas.

1. Ar galite apskritai pasakyti, kad Jūsų sveikata yra: (prašome pažymėti vieną atsakymą)

puiki labai gera gera

nebloga bloga

2. Kaip pasikeitė Jūsų sveikata, lyginant su buvusia prieš metus:

(prašome pažymėti vieną atsakymą)

Daug geresnė negu prieš metus Truputį geresnė negu prieš metus

Panaši, kaip ir buvo Truputį blogesnė negu prieš metus

Žymiai blogesnė, negu prieš metus

3. Ar dabartinė Jūsų sveikata riboja kasdienę veiklą veiklą? Jei taip, tai kiek?

(pažymėkite vieną langelį kiekvienoje eilutėje)

Taip, Taip, Ne labai riboja truputį riboja neriboja visai a) Energinga veikla, kaip bėgimas,

sunkių daiktų kėlimas, sportavimas

b) Vidutinio sunkumo veikla, kaip

stalo perstūmimas, valymas dulkių siurbliu

c) Maisto prekių kėlimas ir nešimas

d) Lipimas keletą aukštų laiptais

e) Lipimas vieną aukštą laiptais

f) Pasilenkimas, klūpojimas ar stovėjimas

g) Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro

h) Ėjimas pusę kilometro

i) Ėjimas 100 metrų

j) Prausimasis ir apsirengimas

62

4.Ar per pastarąsias 4 savaites Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu, ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl fizinės sveikatos? (Prašome atsakyti TAIP arba NE į kiekvieną klausimą) Taip Ne a) Mažiau laiko praleidžiate darbe ir kitur

b) Atlikote mažiau nei norėjote

c) Apribojote darbo rūšį ar kitą veiklą

d) Iškilo sunkumų atliekant darbą ar kitą veiklą

5.Ar per pastarąsias 4 savaites Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl kokių nors emocinių problemų (tokių kaip depresijos ar nerimo jutimas)? (Prašome atsakyti TAIP arba NE į kiekvieną klausimą) Taip Ne a) Mažiau laiko praleidžiate darbe ir kitur

b) Atlikote mažiau nei norėjote

c) Neatlikote darbo rūpestingai Kaip paprastai

6.Kaip Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jums bendrauti su Jūsų šeima, draugais, kaimynais ar grupėmis per pastarąsiais 4 savaites?

(prašome pažymėti vieną atsakymą)

Visiškai ne Nedaug Vidutiniškai

Gana nemažai Ypatingai

7. Kokio intensyvumo būdavo kūno skausmai per pastarąsias 4 savaites? (prašome pažymėti vieną atsakymą)

Nebuvo Labai silpni Silpni

Vidutinio intensyvumo Stiprūs Labai stiprūs

8. Kaip skausmas per pastarąsias 4 savaites skausmas pertraukė Jūsų normalų darbą (įskaitant namų ruošą ir darbą ne namie)? (prašome pažymėti vieną atsakymą)

Visiškai ne Nedaug Vidutiniškai

Gana nemažai Ypatingai 9.Kaip dažnai per pastarąjį mėnesį:

(pažymėkite vieną langelį kiekvienoje eilutėje)

Visada Dažniausiai Kartais Retkarčiais Retai Niekada a) Jautėtė gyvenimo pilnatvę?

b) Buvote labai nervingas?

63

c) Jautėtės tokios blogos nuotaikos,

kad niekas negalėjo pralinksminti?

d) Jautėtės ramus ir taikus?

e) Turėjote daug energijos?

f) Jautėtės nuliūdęs ir niūrus?

g) Jautėtės išsisėmęs?

h) Buvote laimingas žmogus?

i) Jautėtės pavargęs?

j) Jūsų sveikata apribojo socialinę veiklą? 10. Prašome pasirinkti atsakymą, kuris geriausiai išreiškia, teisingas ar klaidingas Jums yra kiekvienas iš šių tvirtinimų? (pažymėkite vieną langelį kiekvienoje eilutėje)

Tiksliai Dažniausiai Nesu Dažniausiai Tiksliai teisingas teisingas įsitikinęs klaidingas klaidingas a) Man atrodo, kad aš labiau linkęs

sirgti negu kiti žmonės

b) Esu toks pas sveikas, kaip ir kiti

mano pažįstami

c) Aš manau, kad mano sveikata blogės

d) Mano sveikata puiki

64

2 priedas

PIRMA NUGAROS PRATIMŲ PROGRAMA (PAVYZDYS)

Gulint ant nugaros

1. Pėdų lankstymas (lenkiamos abi kojos vienu metu pakaitomis. Trukmė 1 minutė);

2. Pėdų sukimas ratais (pėdos vienu metu sukamos priešingomis kryptimis. Trukmė 1 minutė);

3. Kojos šiek tiek plačiau, ištiestos, suvedamos į vidų, pratimas kartojamas (trukmė 1 minutė);

4. Kojos po vieną lenkimos prie pilvo pakaitomis (10 pakartojimų kiekviena koja);

5. Kojos sulenkiamos per kelius, atremiamos į grindis, keliai suglaudžiami. Abu keliai vienu

metu lenkiami į vieną ir kitą šoną (10 pakartojimų);

65

6. Viena koja sulenkiama, kita tiesi keliama į viršų. Vėliau keliama kita koja (10 pakartojimų kiekviena koja);

7. Kojos sulenktos per kelius, pėdos atremtos į grindis. Iš šios padėties dubuo keliamas į viršų,

kol liemuo atsiduria vienoje linijoje. Tokioje padėtyje būnama 1 minutę.

8. Koja pritraukiama prie pilvo, apkabinama rankomis (laikoma 10 sekundžių, tada kita koja

10 sekundžių, ir taip 10 kartų).

Ant pilvo

1. Kojos lenkimos per kelius pakaitomis (10 pakartojimų kiekviena koja);

2. Kojos sulenkiamos, suglaudžiamos. Pėdomis ore brėžiamas apskritimas (30 sekundžių į

vieną pusę, 30 sekundžių į kitą pusę).

3. Kojos ištiestos, pėdomis remiamasi į grindis. Kojos įtempiamos, kad keliai pakiltų nuo

grindų (Kartojama 10 kartų).

66

Keturpėsčia

1. Sėdamasi ant ant kulnų, rankos tiesiamos į priekį, galva nuleista. Šioje padėtyje būnama 1 minutę;

2. Kelio slydimas link priešingos pusės rankos pakaitomis (10 kartų kiekviena koja);

3. Išriečiama katės nugara (10 pakartojimų).

4. Rankos tiesimas į priekį ir priešingos pusės kojos tiesimas atgal vienu metu (kregždutė)

(pozicija laikoma 20 sekundžių, pratimo trukmė 1 minutė).

67

3 priedas

ANTRA NUGAROS PRATIMŲ PROGRAMA (PAVYZDYS)

Apšilimas (gulint ant nugaros)

9. Pėdų lankstymas (lenkiamos abi kojos vienu metu pakaitomis. Trukmė 1 minutė);

10. Pėdų sukimas ratais (pėdos vienu metu sukamos priešingomis kryptimis. Trukmė 1 minutė);

11. Kojos šiek tiek plačiau, ištiestos, suvedamos į vidų, pratimas kartojamas (trukmė 1 minutė);

Gulint ant nugaros

1. Kojos po vieną lenkimos prie pilvo pakaitomis (15 pakartojimų kiekviena koja);

2. Kojos sulenkiamos per kelius, atremiamos į grindis, keliai suglaudžiami. Abu keliai vienu

metu lenkiami į vieną ir kitą šoną (15 pakartojimų);

68

3. Viena koja sulenkiama, kita tiesi keliama į viršų. Vėliau keliama kita koja (15 pakartojimų

kiekviena koja);

4. Kojos sulenktos per kelius, pėdos atremtos į grindis. Iš šios padėties dubuo keliamas į viršų,

kol liemuo atsiduria vienoje linijoje. Tokioje padėtyje būnama 30 sekundžių.

Atsipalaiduojama 10 sekundžių, tada pratimas kartojamas (5 pakartojimai).

5. Koja pritraukiama prie pilvo, apkabinama rankomis (laikoma 30 sekundžių, tada kita koja 30

sekundžių, ir taip 5 kartus).

6. Kojos sulenkiamos per kelius, atremiamos į grindis, keliai suglaudžiami. Vienu metu abu

keliai lenkiami į vieną šoną. Tuo pat metu priešinga ranka siekiama į šoną, galva sukama į tą

pačią pusę. Po to atliekama į priešingą pusę (15 pakartojimų);

7. Viena koja sulenkta pastatoma ant grindų. Kita koja užkeliama ant sulenktos. Koja suimama

už šlaunies ir pritraukiama prie saves, kad jaustųsi tempimas (laikoma 30 sekundžių, tada

kita koja 30 sekundžių, ir taip 5 kartus).

69

Gulint ant pilvo

4. Kojos lenkimos per kelius pakaitomis (15 pakartojimų kiekviena koja);

5. Rankos ir kojos ištiestos, padėtos ant grindų. Vienu metu pakeliamos rankos ir kojos.

Laikoma 30 sekundžių. Atsipalaiduojama 10 sekundžių, po to vėl kartojama (5 kartai).

6. Kojos ištiestos, pėdomis remiamasi į grindis. Kojos įtempiamos, kad keliai pakiltų nuo

grindų (Kartojama 15 kartų).

Keturpėsčia

5. Sėdamasi ant ant kulnų, rankos tiesiamos į priekį, galva nuleista. Šioje padėtyje būnama 30

sekundžių. Atsitiesiama. Pratimas kartojamas (5 pakartojimai);

6. Kelio slydimas link priešingos pusės rankos pakaitomis (15 kartų kiekviena koja);

70

7. Išriečiama katės nugara (10 pakartojimų).

8. Rankos tiesimas į priekį ir priešingos pusės kojos tiesimas atgal vienu metu (kregždutė).

Pilvas įtrauktas, liemuo laikomas stabiliai (pozicija laikoma 30 sekundžių, pratimo trukmė 2

minutės).

Documents

Martynas Rubavi čius INDIVIDUALIOS KINEZITERAPIJOS … · 7 namuose programos, asmen ų, jau čian čių apatin ės nugaros skausm ą, skausmo intensyvumo poky čio nenustatyta;