Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingumo vertinimas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Dovilė Balčiūnaitė

Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingumo vertinimas saitinio laikymo tvarte

Welfare and health assessment of dairy cattle in tie-stall barn

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

Kaunas, 2016

1

DARBAS ATLIKTAS VA MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Melžiamų karvių gerovės ir

sveikatingimo vertinimas saitinio laikymo tvarte“.

1. Yra atliktas mano pacios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literaturos sarašą.

2016 - 01- 11 Dovilė Balčiūnaitė

(parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2016 - 01- 11 Dovilė Balčiūnaitė

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2016 - 01 - 11 Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

Prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-os) (parašas)

vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai:

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

http://www.lsmuni.lt/lt/kontaktas/kontaktu-sarasas/veterinarijos-akademija/veterinarijos-fakultetas/katedros/va-maisto-saugos-ir-kokybes-katedra-/va-maisto-saugos-ir-kokybes-katedra.html

2

Turinys

Santrumpos .......................................................................................................................................... 3

Santrauka ............................................................................................................................................. 4

Summary .............................................................................................................................................. 5

Įvadas ................................................................................................................................................... 6

I. Literatūros apžvalga ......................................................................................................................... 8

1.1. Gyvūnų gerovės svarba ir samprata .......................................................................................... 8

1.2. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos bei jų taikymas ............................................................. 12

1.3. Melžiamų karvių gerovė ......................................................................................................... 16

1.3.1. Melžiamų karvių gerovė saitinio laikymo tvarte.............................................................. 17

II. Tyrimo metodai ir medžiagos ....................................................................................................... 20

2.1. Melžiamų karvių gerovės įvertinimas ..................................................................................... 24

III. Tyrimo rezultatai ......................................................................................................................... 37

3.1. Gerovės vertinimo rezultatai ................................................................................................... 37

3.2. Karvių sveikatingumo vertinimo rezultatai ............................................................................ 47

3.2.1. Melžiamų karvių kraujo morfologinio tyrimo rezultatai.................................................. 47

3.2.2. Melžiamų karvių kraujo biocheminio tyrimo rezultatai ................................................... 50

IV Rezultatų aptarimas ...................................................................................................................... 54

4.1. Melžiamų karvių gerovė ......................................................................................................... 54

4.2. Kraujo morfologinio ir biocheminio tyrimo rezultatų aptarimas ............................................ 57

Išvados ............................................................................................................................................... 58

Literatūros sąrašas ............................................................................................................................. 59

Priedai ................................................................................................................................................ 62

3

Santrumpos

WBC - bendras leukocitų kiekis

LYM - limfocitų kiekis

MID - vidutinio dydžio ląstelių kiekis

GRA - granuliocitų kiekis

LY% - limfocitų procentas

MI% - vidutinio dydžio ląstelių procentas

GR% - granuliocitų procentas

PLT - trombocitų kiekis

PCT - trombokritas

MPV - vidutinis trombocitų tūris

PDWc - trobocitų pasiskirstymas

RBC - eritrocitų kiekis

HGB - hemoglobinas

HCT - hematokritas

MCV - vidutinis ląstelių tūris

MCH - vidutinės ląstelės hemoglobinas

MCHC - vidutinė hemoglobino koncentracija ląstelėje

RDWc - eritrocitų pasiskirstymas

KMI - kūno masės indeksas

AST - aspartatamino transferzė

ALT - alaninamino transferazė

ALP – šarminė fosfatazė

Ca - kalcis

Mg - magnis

GLU - gliukozė

Urea - šlapalas

PHOS - fosforas

SLS - somatinių ląstelių skaičius

4

Santrauka

Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingumo vertinimas saitinio laikymo tvarte.


Magistro baigiamasis darbas

Darbas atliktas LSMU, Veterinarijos akademijos, Maisto saugos ir kokybės katedroje bei

Praktinio mokymo ir bandymų centro Mūniškių fermoje. Darbas atliktas 2014 - 2016 metais, darbo

apimtis 62 psl., 24 lentelės ir 23 paveikslai. Pagrindinis šio darbo tikslas - įvertinti melžiamų karvių

gerovę pasirinktoje laikymo sistemoje, naudojant melžiamų karvių gerovės vertinimo metodiką

''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009" ir papildomai įvertinti karvių sveikatingumą

pagal kraujo morfologinius ir biocheminius parametrus. Tyrimo metu buvo įvertinta melžiamų

karvių gerovė saitinio laikymo tvarte, gauti duomenys suvesti į „Welfare Quality® scoring system“

programą, kuri apskaičiavo vertinamos fermos gerovės lygį. Vertinat sveikatingumą karvės buvo

suskirstytos į tris fiziologiškai skirtingas grupes, po dešimt karvių kiekvienoje. Tyrimo pabaigoje

gauti rezultatai parodė, kad teigiamai įvertinti tik ilgalaikio troškulio nebuvimo ir teigiamos

emocinės būklės kriterijai. Neigiamai įvertinti poilsio komforto ir teigiamos emocinės būklės

kriterijai. Kiti gerovės kriterijai įvertinti kaip tinkami ir priimtini. Įvertinus melžiamų karvių kraujo

morfologinius ir biocheminius rodiklius nustatyta, kad statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05) buvo

tarp kalcio ir magnio kiekių visose trijose grupėse. Kiti parametrai buvo fiziologinės normos ribose

ir nerodė patologinių nukrypimų.

Raktažodžiai: melžiamų karvių gerovė, saitinis laikymas, Welfare Quality®, kraujo

parametrai

5

Summary

Welfare and health assessment of dairy cattle in tie - stall farm.


Master‘s Thesis

Work carried out LUHS, Veterinary Academy, Department of the Food Safety and Quality

and Practical Training and Testing Centre Muniškių farm. Work carried out in 2014 - 2016, the

volume of work p. 62, 24 tables and 23 figures. The main purpose of this work - to evaluate the

dairy cow welfare in the selected tie-stall system using a dairy cow welfare assessment

methodologies "Welfare Quality assessment protocol for cattles, 2009'' and to further evaluate the

cow's health based on blood morphological and biochemical parameters. The study estimated the

number of dairy cows welfare in tie- stall barn, the data obtained were summed up by the Welfare

Quality® scoring system, a program that calculated the assessed farm welfare level. Assessing

wellness, cows were divided into three physiologically different groups of ten cows in each. At the

end of the survey results showed that only positively assess the long-term absence of thirst and a

positive emotional state criteria. Negatively evaluate the rest of comfort and a positive emotional

state criteria. Other welfare criteria to evaluate how appropriate and acceptable. The evaluation of

the number of dairy cows morphological and biochemical indicators showed that statistically

significant results (p <0.05) was between calcium and magnesium levels in all three groups. Other

physiological parameters were within normal limits, and did not show pathological deviations.

Key words: dairy cow welfare, tie-stall system, Welfare Quality®, blood indicators

6

Įvadas

Gyvūnų gerovė - tai fiziologinė bei psichologinė gyvūno būsena, kurią įtakoja aplinka, kurioje

jis yra auginamas (14). Taip pat ši sąvoka reiškia gyvūno prisitaikymą prie aplinkos (18), kuri, anot,

mokslinių tyrimų, turi būti patogi, sveika, saugi, su galimybe reikšti natūralią elgseną, ir kuri

nesukelia gyvūnui skausmo, baimės ar streso (2,4). Gerovės principai grindžiami tuo, kad gyvūnai

geba jausti kančią, skausmą bei turi individualių fiziologinių bei psichologinių poreikių (32).

Didėjantis gyvūninių produktų poreikis, skatina jų gamybos sistemų intensyvinimą, todėl

dažnai yra ignoruojamas faktas, kad pagrindinis, bet kurios gamybos sistemos vienetas yra gyvūnas

su kompleksu fizinių ir psichologinių poreikių (18). Šiuolaikinės intensyvios pieno gamybos

sistemos, kurios skiria didesnį dėmesį produkcijos kiekybei, o ne kokybei, lėmė gyvūnų gerovės

problemų atsiradimą. Todėl atsiranda poreikis įvertinti, kaip šiuolaikinės gyvūninių produktų

gamybos sitemos laikosi gyvūnų gerovės principų (14).

Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja keletas įstatymų ir atitinkamų teisės aktų: Lietuvos

Respublikos Veterinarijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

1997 m. lapkričio 6 d. Nr.: VIII - 500; Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai 2002 m.

gegužės 16 d. Nr.: 223 - jie nustato minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus;

Europos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos 1989 m. liepos 20 d. - jie

nustato būtiniausius, ūkinei paskirčiai auginamų arba laikomų gyvūnų apsaugos standartus; Europos

konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos; Nacionalinio Komiteto rekomendacijos galvijų

priežiūrai - nuolatinio Komiteto priimtas 1988 m. spalio 21 d. - šios rekomendacijos taikomos visais

ūkininkavimo tikslais auginamų galvijų apsaugai ir kt., tačiau mūsų šalyje nėra sukurtos, įstatymais

ir kitais teisės aktais patvirtinos gyvūnų gerovės vertinimo metodikos, su kuria būtų galima įvertinti

gyvūnų gerovę, laikomų skirtingose sitemose.

Darbo tikslas: Įvertinti melžiamų karvių gerovę saitinio laikymo sistemoje, naudojant

melžiamų karvių gerovės vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles,

2009" ir papildomai įvertinti karvių sveikatingumą pagal kraujo morfologinius, ir biocheminius

parametrus.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009", bei kitus

literatūros šaltinius apie karvių gerovę saitinio laikymo fermose.

2. Įvertinti melžiamų karvių gerovę pasirinktoje saitinio laikymo sistemoje, naudojant melžiamų

karvių gerovės vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009".

3. Apskaičiuoti vertintos saitinio laikymo fermos melžiamų karvių gerovės lygį.

7

4. Suskirstyti karves į tris fiziologiškai skirtingas grupes po 10 karvių ir paimti kraujo mėginius

morfologiniams ir biocheminiams tyrimams, bei įvertinti jų rezultatus.

8

I. Literatūros apžvalga

1.1. Gyvūnų gerovės svarba ir samprata

Daugelyje šiuolaikinių ūkių, ypač išsivysčiusių šalių, gyvūnai laikomi uždarose patalpose,

nenatūraliomis sąlygomis, su ribota erdve ir dažnai su apribota galimybe socialiai bendrauti su

kitais individais, bei reikšti natūralią elgseną (20). Pastebimas visuomenės susidomėjimas, o ypač

intensyvios gyvulininkystės įtaka gyvūnų gerovei, išaugo 1964 metais (1,2). Šiais metais

pasirodžiusi Ruth Harrison publikacija "Gyvūnai mašinos: Nauja žemės ūkio pramonė" sukėlė

didžiulį visuomenės ažiotažą, dėl intensyvėjančio gyvūninių produktų gavybos ir gamybos

technologijų kūrimosi bei jų poveikio gyvūnų gerovei, lėmė didžiulį vyriausybių bei tarptautinių

institucijų susidomėjimą. Žymi vaikiškų istorijų autorė, Astrida Lindgren, taip pat išreiškė savo

poziciją apie gyvūnų gerovę, o tiksliau apie galvijų laikymą tvarte ištisus metus, ir skatino Švedijos

vyriausybę priimti teisės aktus, kuriuose būtų pabrėžiama galvijų teisė išeiti ganytis į laukus (20).

Tačiau pirmasis ryškiausias žingsnis gyvūnų gerovės link, žengtas 1965 m., Didžiojoje Britanijoje,

Prof. Roger Brambell paskelbus ataskaitą apie žemės ūkio gyvūnų gerovę bei jų apsaugą. Taip pat

šioje ataskaitoje jis pabrėžė galvijų natūralios elgsenos problemą, kurios atsiradimą lemia uždaros

bei intensyvios laikymo sistemos (20). Gerovė tapo neatsiejama netik su gyvūno fizine bei

psichologine sveikata, atsparumu ligoms, bet ir su maisto produktų kokybe bei jo saugumu - šiems

dviems rodikliams šiuolaikinė visuomenė kelia labai aukštus reikalavimus (9,10).

Gyvūnų gerovė - tai fiziologinė bei psichologinė gyvūno būsena, kurią įtakoja aplinka, kurioje

jis yra auginamas (14). Ši sąvoka, taip pat reiškia gyvūno prisitaikymą prie jį supančios aplinkos,

kuri, anot, mokslinių tyrimų, turi būti patogi, sveika, saugi, su galimybe išreikšti natūralią elgseną,

bei kuri nesukelia gyvūnui skausmo, baimės ir streso (4,2). Gyvūnų gerovės principai grindžiami

tuo, kad gyvūnai geba jausti kančią, skausmą bei turi individualių fiziologinių bei psichologinių

poreikių (32).

Išskiriami 3 skirtingi požiūriai į gyvūnų gerovę: vienas orentuotas į teigiamą emocinę gyvūno

būseną, antrasis į fiziologinę gyvūno būklę, o trečiasis - remiasi gyvūno natūralia gyvensena, kuri

yra laikoma pagrindiniu rodikliu (2,4,20). Susirūpinimas gyvūnų gerove grindžiamas prielaida, kad

gyvūnas gali patirti įvairias emocijas, o tai reiškia, kad jis gali jausti ir kančią, ir malonumą (1).

Gyvūno kančios ir kitos neigiamos emocijos - parindinis visuomenės susirūpinimo objektas. Šių

dienų mokslininkai sutinka, kad gyvūno kančios yra svarbus gerovės aspektas, kuris lemia gyvūno

fiziologinius ir elgsenos pokyčius. Antrasis požiūris vertina gerovę, kuri paremta tinkamu gyvūno

organizmo funkcionavimu - tai yra jo gebėjimu susidoroti su įvairiais aplinkos dirgikliais (1,4) ir

https://en.wikipedia.org/wiki/Francis_William_Rogers_Brambell

9

didžiausias dėmesys skiriamas ligų, sužalojimų nebuvimui, sutrikusiam gyvūnų augimui ir

reprodukcijos problemoms (20). Trečiasis - tai gyvūno gebėjimas išreikšti natūralią elgseną, jos

pasireiškimo pobūdis esant skirtingoms laikymo sąlygoms. Nors šie skirtingi požiūriai į gyvūnų

gerovę apima skirtingas sritis, kurios yra svarbios vertinant gyvūnų gerovę, tačiau jie sudaro

atskirus atskaitos taškus, papildančius vienas kitą, nustatant ir sprendžiant gyvūnų gerovės

problemas, bei dažnai lemiantys ir panašių išvadų priėmimą (2,4). Kitaip tariant gyvūnų gerovė - tai

fizinė ir psichinė sveikatos būsena, kuri apima ir keletą pagrindinių gyvūno aplinkos elementų:

alkio ir troškulio patenkinimą, diskomforto, ligų, skausmo, sužalojimų, streso nebuvimą bei

galimybę reikšti natūralią elgseną (1).

Gyvūnų gerovės mokslui vystantis, buvo pasiūlyta daug įvairių gerovės apibrėžimų, tačiau tik

keletas iš jų galėjo būti plačiai cituojami ir paprastesniais metodais patvirtinami (2). Vienas iš

plačiausiai naudojamų gyvūnų gerovės apibrėžimų yra "5 didžiosios gyvūnų laisvės", kurios buvo

apibrėžtos Brambell komiteto, Jungtinėje Karalystėje 1965 m., ir kurios sudarė pagrindą Žemės

ūkio gyvūnų gerovės komiteto priimamiems sprendimams (2). Žemės ūkio gyvūnų gerovės

komitetas 2009 m. išskyrė ir suformulavo šias 5 pagrindines gyvūnų laisves (2):

1) Laisvė nuo bado ir troškulio, t.y. laisvas priėjimas prie vandens bei pašaro, kuris reikalingas

palaikyti sveikatai ir energijai;

2) Laisvė nuo diskomforto, sudarant tinkamas laikymo sąlygas (atsižvelgiant į gyvūno rūšį);

3) Laisvė nuo skausmo, sužeidimų ir ligų, taikant tinkamą profilaktiką, skubiai diagnozuojant ir

paskiriant tinkamą gydymą;

4) Laisvė reikšti natūralią elgseną, suteikiant pakankamai erdvės, bei skiriant tinkamas patalpas;

5) Laisvė nuo baimės ir kančios, užtikrinant visas būtinas sąlygas ir priemones gyvūno gydymui,

kad būtų išvengta gyvūno kančių.

Mokslininkų nuomone "5 laisvės" apibrėžia abstrakčius ir būtinus gyvūnų gerovės elementus,

tačiau praktikoje jie turėtų būti labiau aprašyti ir pateikti, kartu su išmatuojamais rodikliais (2). “5

gyvūnų laisvės" neapibūdina kriterijų, kuriuos turi atitikti bet kokia ūkio ar vadybos sistema, norint

pasiekti priimtiną gerovės lygį (20). Tai pat yra netikslinga teigti, kad gyvūnams (auginamiems bet

kokioje aplinkoje) yra visiškai įgyvendinamas šių laisvių suteikimas, "5 laisvės" nurodo galimus

būdus identifikuojant gerovės problemas ir nurodo kryptį, kuria reiktų eiti, siekiant pagerinti

gyvūnų gerovę, o taip pat ši sistema pateikia aiškias gyvūnų gerovės formuluotes, ir nurodo, kas

turėtų būti išmatuojama (20).

Gyvūnų gerovė - daugiaprasmė sąvoka, kuri negali būti išmatuojama tiesiogiai, ar remiantis

vienu rodikliu, tai daugiadisciplininis mokslas, besiremiantis didele įvairove fizinių, fiziologinių,

psichologinių parametrų bendram gerovės lygiui nustatyti (1,2).

Visi gerovės parametrai yra išskiriami į dvi grupes:

10

1) ištekliais - vadyba paremti rodikliai (tai gyvūno aplinkos vertinimas) ir 2) gyvūnais paremti

rodikliai, kurie įvertinami stebint gyvūną tiesiogiai (2, 26).

Vykdant gerovės vertinimą bet kurioje fermoje, pirmiausiai pastebima gyvūno gyvenama

aplinka. Remiantis ištekliais - vadyba paremtais rodikliais, galima įvertinti ar aplinkos sąlygos yra

priimtinos gyvūnams (26). Aplinkos parametrai reglamentuojami daugelio įvairių įstatymų, kur

aprašoma, skiriamas plotas vienam gyvūnui, grindų tipas, laikymo sistema, galimybė ganytis ir pan.

Tai vertinimo sistema, kuri nereikalauja didelio pasiruošimo, kuriai dažniausiai užtenka vieno

apsilankymo fermoje, kad įvertinti pagrindinius aplinkos elementus bei jų įtaką gyvūnų gerovei (2,

9, 26). Vertinant aplinką, trumpa apklausa apie kasdienius darbus fermoje pvz: šėrimą, stovėjimo

vietų valymą, bei fermoje atliekamas procedūras, tokias kaip kastracija, nuraginimas, ausų žymeklių

įsegimas, taip pat gali būti naudingi gerovės vertinimo praktikoje (1).

Vertinant gyvūnų gerovę, labai svarbu, stebėti aplinką, tačiau apie gerovės lygį fermoje

spręsti nėra visiškai tikslinga, nes kiekvienas gyvūnas, reaguoja į aplinką skirtingai. Todėl svarbu

atlikti ir tiesioginį gyvūno stebėjimą, kuris ir leis nustatyti aplinkos poveikį bei gerovės lygį

fermoje. Vertinant gerovę, remiantis tiesioginiu gyvūnų stebėjimu, pirmiausiai turėtų būti

įvertinama: KMI, kūno švara, šlubavimas, odos pažeidimai (beplaukiai odos plotai, žaizdos ir

tyniai), elgesys, santykis tarp gyvūno ir žmogaus (9,14). Savo ruožtu, gyvūnais paremti rodikliai

skirstomi į keturias kategorijas, tai gyvūno eksplotacinės savybės (ilgaamžiškumas, mirtingumas,

reprodukciniai rodikliai: gimstamumas, vados dydis, abortai ir t.t.), bendra sveikata, fiziologinė

būklė ir elgsena (2,14,26).

Gyvūno eksplotacinės savybės gali padėti suformuoti bendrą vaizdą apie fermoje esančias

problemas, kurių poveikį gyvūnai gali jausti ilgą laiką, o jomis dažniausiai remiasi veterinarijos

gydytojai, norėdami nustatyti vadybos ir gerovės problemas. Nors metodai, kuriais vertinami

gyvūnai, gali skirtis, atsižvelgiant į kiekvienos šalies gerovės stebėjimo schemas (1).

Sveikata ir jos pokyčiai išlieka pačiu svarbiausiu gerovės vertinimo objektu žemės ūkio

gyvūnams. Sveikata - gyvūno gebėjimas susidoroti su aplinkoje atsiradusiu patogenu. Įvairios

traumos, ligos ir reprodukcinės funkcijos sutrikimai yra ryškūs prastos gerovės rodikliai. Kito tipo

ligos yra priklausomos nuo aplinkos: ūkio vadybos, laikymo ir higienos sąlygų fermoje, kitaip

tariant, ligos - tai fermos aplinkos kokybės atspindys, kuris turi būti atidžiai apsvarstomas gerovės

vertinimo sistemose (1). Gyvūnų sveikatingumo, o tuo pačiu ir gerovės lygį nusako gyvūnų

mirtingumas, šlubuojančių gyvūnų skaičius, mastitų atvejai fermoje, komplikuotas jauniklių

atvedimas, įvairios medžiagų apykaitos ligos. Šie sutrikimai, fermose paprastai sudaro didžiausią

proc. visų pasitaikančių ligų bei atspindi fermos gerovės lygį. Prieš įtraukiant fiziologinius

parametrus į gerovės vertinimo sistemas, jų trūkumas turėtų būti su aiškiai apibrėžtomis ribomis (1).

Tačiau fiziologinius parametrus sunku interpretuoti, nes jie nevisada yra susiję su prasta gerove,

11

pvz., kortizolio lygis gali padidėti baimės atveju arba seksualinio aktyvumo atveju, taip pat

fiziologiniai rodikliai skiriasi skirtingų rūšių gyvūnams, skiriasi esant skirtingai fiziologinei gyvūnų

būsenai (ruja, nėštumas ir pan.) (1). Širdies ritmo dažnis, streso hormonas (kortizolis) yra

dažniausiai naudojami fiziologiniai parametrai, gerovės įvertinimui, tačiau visi šie organizmo

pokyčiai išryškėja esant ilgalaikiam tam tikro neigiamo aplinkos elemento poveikiui. Pirminė

gyvūno reakcija į pasikeitusią aplinką yra pasikeitusi gyvūno elgsena, visi gyvūnai reaguoja į bet

kokius, minimalius aplinkos pokyčius, ypač tuos, kurie sutrikdo įprastą gyvūnų dienotvarkę. Tam

tikrą elgseną lemia neigiamo faktoriaus buvimo trukmė (1). Elgesys, kuris skiriasi savo modeliu,

dažnumu ar pasireiškimo situacija, nuo elgesio, kurį rodo daugelis rūšies individų vadinamas

nebūdingu ar stereotipiniu elgesiu. Interpretuoti gyvūnų elgesio pokyčius nėra labai paprasta ir kyla

daug diskusijų koks elgesys turėtų būti laikomas normaliu/nenormaliu ar netgi žalingu gyvūnams,

ypač kai vertinama skirtingomis sąlygomis auginamų gyvūnų elgsena.

Elgesio kitimas yra laikomas pagrindiniu rodikliu vertinant skausmo buvimą fermoje (1).

Gyvūnų laikymo ir vadybos intensyvinimas prisideda prie elgesio problemų atsiradimo. Elgesio

pokyčiai gali atsirasti, veikiant, tam tikriems dirgikliams: skausmui, baimei (3).

Galvijai turi panašų skausmo mechanizmą kaip ir žmonės, su padidintu atsaku į dirgiklio

stiprumą ir jo trukmę, tačiau galvijai skausmo buvimą išreiškia daug silpniau nei žmogus, tai susiję

su jų savisaugos instinktu, nes skausmas ir silpnumas paverčia juos lengvais taikiniais plėšrūnams,

todėl elgsena esant, bet kokios rūšies skausmui reiškiasi labai subtiliai, ir todėl šiuos labai subtilius

elgesio pokyčius labai svarbu pastebėti, nes skausmo buvimas daro įtaką ne tik gyvūno gerovei

(prieštarauja vienai iš 5 didžiųjų gyvūno teisių) bet ir jų produktyvumui (3).

Bendri elgsenos pokyčiai esant skausmui, yra:

1) Nenormali, nebūdinga stovėsena ir eisena. Stovėsena, kai skauda, gali pasireikšti įtrauktu pilvu,

prispausta uodega, išlenkta ar išriesta nugara, ilgu stovėjimu. Neįprasta eisena gali būti ėjimas

atbulomis, arba netolygus svorio permetimas nuo vienos kojos ant kitos, kai karvė šlubuoja.

2) Neįprasta gulėjimo elgsena, gulėjimas kojas laikant neįprastoje pozicijoje ir rodomos abejonės

stojantis gali rodyti skausmo buvimą. Sėdėjimas šuns pozoje - kai gyvūnas bando išlaikyti

skaudančią kūno dalį ant žemės, kol bando pailsėti.

3) Įvairūs keliami garsai, jie gali būti leidžiami kaip signalas kitiems gyvūnams vengti skausmingos

situacijos ar nevalingas atsakas į skausmingą stimuliaciją.

4) Spardymasis ar mojavimas uodega. Jie gali būti rodomi atsakant į labai stiprų skausmą ir gali

būti nukreipti į skausmingą dirgiklį (3).

Baimė - tai gyvūno atsakas į realų ar įsivaizduojamą pavojų ir pasitarnauja gyvūnui

apsisaugant nuo jo. Karvės natūraliai reaguoja ar išsigąsta skirtingose situacijose, įskaitant naujovių

baimę. Yra keletas pavyzdžių kuomet gali pasireikšti baimė: staigūs judesiai ar įvairūs garsai yra

12

pavojingi karvėms, todė ramūs, lėti judesiai ir gyvūnų laikymas tylioje, ramioje aplinkoje gali

sumažinti baimės pasireiškimą. Karvių baimė naujovėms, paprastai būna dėl staigių pokyčių

įrenginiuose ir dienotvarkėje, ypač jei jie yra įvedami staigiai, neleidus gyvūnui prie jų priprasti,

pavyzdžiui, kai rankomis melžiamos karvės staiga pradedamos melžti aparatais. Jei karvė jaučia

baimę, tai gali apsunkinti gyvūno laikymą, sumažinti pieno produkciją, prailginti pieno atleidimą,

sumažinti pašarų suvartojimą, sutrikdyti atrajojimą. Esant bet kokiems gyvūno elgesio pokyčiams

galima daryti išvadą, kad gyvūnas gali jausti tam tikrą diskomfortą ar stresą, tai ypač gali išryškėti,

gyvūnams esant pririštiems (3).

Šiuolaikinėje pieno pramonėje ne visos fermos gali pasigirti puikia vadyba, tiriant tokius

ūkius dažnai pastebimos tam tikros klaidos: paprastai tai būna netinkamai suprojektuotos patalpos,

netinkamas šėrimas, nekokybiškas mėšlo valymas ir nekokybiškas valdymas, dažnai neatsižvelgiant

į elgsenos ir gyvūnų gerovės principus, tai ne tik daro įtaką gyvūnų augimui, gamybai ir

reprodukcijos našumui, bet ir veda prie neįprasto elgesio pasireiškimo. Nenormalus ar stereotipinis

elgesys nepastebimas gyvūnams laikomiems natūralesnėmis, jų prigimčiai, sąlygomis, t.y kai

gyvūnai yra laikomi palaidi. Netipinio elgesio paplitimas pieninių gyvulių bandose gali būti imamas

kaip pieno ūkio vadybos kokybės rodiklis, remiantis tinkamų aplinkos, veisimo, šėrimo ir sveikatos,

bei gyvūnų elgsenos poreikių tenkinimu. Dabartinės intensyvios pieno gamybos sistemos, kurios

skiria didesnį dėmesį kiekybei, o ne kokybei lėmė nenormalaus elgesio atsiradimą. Labai svarbu

įvertinti kaip šiuolaikinės gamybos sistemos užtikrina gyvūnams būtiniausių poreikių tenkinimą, tai

yra, ne tik šėrimą, reprodukciją, poilsį, bet ir kitų svarbių elgsenos poreikių, pvz. tyrinėjimo,

socializacijos, palikuonių priežiūros ir žaidimų, tenkinimą (3). Bet koks elgesys, nepatenkantis į

įprasto elgesio sąvoką tam tikrai gyvūno rūšiai yra vadinamas nenormaliu, o stereotipas yra

santykinai nekintamos sekos judėjimas, kuris neturi akivaizdaus tikslo ar naudos, pvz., lytinių

organų laižymas, žaidimas liežuviu, pertvarų kramtymas ir neramus, klaidžiojantis žvilgsnis yra

stereotipinio - nenormalaus elgesio pavyzdžiai pieninio tipo galvijams (1,3,22).

1.2. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos bei jų taikymas

Atsižvelgiant į vis didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl žemės ūkio gyvūnų gerovės bei dėl

produktų kokybės, poreikis gyvūnų gerovės vertinimo sistemų žymiai padidėjo. Gyvūnų gerovė -

daugiaprasmė sąvoka ir gali būti išmatuota daugeliu būdų, tačiau atskiri ištekliais - vadyba bei

gyvūnais paremti parametrai negali suteikti pilnos informacijos apie gyvūnų gerovę. Gerovė turi

būti vertinama atsižvelgiant tiek į aplinkos elementus, tiek į gyvūną tiesiogiai.

Visuotinai priimta, kad visos vertinimo priemonės bus panaudojamos sėkmingai, jei jos (1) :

1) Patikimos, galiojančios ir tikslios;

2) Lengvai naudojamos apmokytų žmonių;

13

3) Būtų įvertinamos per trumpesnį laiką ir lengvai pritaikomos daugelyje fermų;

4) Atskleis sutrikusios gerovės priežastis, ir tokiu būdu pateiks galimus patobulinimus

gyvulininkystės ir valdymo sistemose.

Išskiriamos keturios pagrindinės sritys, kuriose galima panaudoti gerovės vertinimo sistemas:

kaip tiriamoji priemonė, teisės aktų reikalavimų vykdymo patikrinimui, sertifikavimo schemose ir

kaip patariamoji vadybos priemonė. Gerovės vertinimo sistemos paprastai sukurtos taip, kad

kiekybiškai įvertintų gerovę tam tikrose ūkininkavimo sistemose ar skirtingų procedūrų metu.

Vertinat teisės aktų atitikimą gerovės reikalavimams, vertinimo sistema turėtų būti aiški,

nedviprasmiška, lanksti ir tinkama naudoti patyrusiems vertintojams (1). Svarbiausios nuostatos,

garantuojančios gyvulių gerovę, efektyvią gamybą, vienodas konkurencines sąlygas, saugų maistą,

švarią aplinką, saugų darbą, išdėstytos Europos Sąjungos direktyvose, reglamentuose, ISO

standartuose (16) bei Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja keletas įstatymų ir atitinkamų teisės aktų: Lietuvos

Respublikos Veterinarijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

1997 m. lapkričio 6 d. Nr.: VIII - 500; Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai 2002 m.

gegužės 16 d. Nr.: 223 - jie nustato minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus;

Europos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos 1989 m. liepos 20 d. - jie

nustato būtiniausius, ūkinei paskirčiai auginamų arba laikomų gyvūnų apsaugos standartus; Europos

konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos; Nacionalinio Komiteto rekomendacijos galvijų

priežiūrai - nuolatinio Komiteto priimtas 1988 m. spalio 21 d. - šios rekomendacijos taikomos visais

ūkininkavimo tikslais auginamų galvijų apsaugai.

Europoje ir pasaulyje egzistuoja keletas gerovės vertinimo sistemų, kurios varijuoja nuo

paprastų kontrolinių sąrašų iki sudėtingesnių sistemų, pvz.: Etinis įvertinimas Danijoje, vertinimo

sistema paremta minimaliais reikalavimais. Dauguma šių sistemų paremtos aplinkos poveikiu

gyvūnų gerovei, retai atkreipiant dėmesį į patį gyvūną. Pagrindinis šių vertinimo protokolų

skirtumas yra tai, kaip parametrai yra sujungiami siekiant apskaičiuoti bendrą gerovės balą.

1. "5 didžiosios gyvūnų laisvės" - teisinis rinkinys, kurio, anot, RSPCA, turėtų laikytis visi

gyvūnų laikytojai. Šis teisinis rinkinys galioja visiems kompanijos gyvūnams ir kitiems tikslams

auginamiems gyvūnams (pvz: zoologijos sodo gyvūnams, žemės ūkio gyvūnams) (35) ir yra

kompaktiškas, bei paprastas būdas įsitikinti, kad gyvūnai gauna visko, ko jiems reikia, o

pagrindinius gyvūnų poreikius atspindi "5 didžiosios gyvūnų laisvės" (11,35):

1) Laisvė nuo bado ir troškulio - gyvūnai turi būti laikomi be alkio ar troškulio, užtikrinant, kad jie

visada turės šviežio švaraus vandens ir gaus pašaro, kurio jiems reikia, atsižvelgiant į rūšį bei

fiziologinę būseną;

14

2) Laisvė nuo nepatogumo - visi gyvūnai turi būti laikomi tinkamose patalpose, atsižvelgiant į

kiekvieno gyvūno rūšį bei individualius gyvūnų poreikius. Kiekvienam gyvūnui, turi būti suteikta

pastogė, kur jis galėtų patogiai ilsėtis, ir apsaugoti juos nuo sužeidimų, atsirandančių gulint ant

netinkamų paviršių;

3) Laisvė nuo skausmo, sužalojimų, ligų - visiems gyvūnams, atsižvelgus į jų rūšį, turi būti

vykdoma tinkama profilaktika nuo ligų, ligos atveju turi būti suteikta visa medicininė pagalba,

siekiant išvengti skausmo atsiradimo;

4) Laisvė išreikšti įprastą elgseną - atsižvelgus į gyvūno rūšį bei jo individualius poreikius.

Gyvūnams turi būti suteikta pakankamai vietos judėti bei išreikšti įprastą elgseną;

5) Laisvė nuo baimės ir kančių - labai svarbu apsaugoti gyvūną nuo visų fizinių ir psichologinių

kančių, užtikrinant visus fiziologinius ir pscichologinius poreikius.

"5 didžiosios gyvūnų laisvės" - tapo pagrindu kitiems teisės aktams, užtikrinantiems gyvūnų gerovę.

2. Welfare Quality (Gerovės kokybės) vertinimo sistema. Gerovės kokybės vertinimo

protokolai buvo sukurti taip, kad jie galėtų būti pakeisti ir patobulinti reaguojant į pokyčius mokslo

ir technikos srityse. Europos gerovės kokybės projekto (Welfare Quality) dėka buvo standartizuoti

būdai vertinant gyvūnų gerovę ir gauta informacija integruota taip, kad ūkiai ir skerdyklos būtų

priskiriami vienai iš keturių kategorijų (nuo prastos iki geros gyvūnų gerovės). Viena iš Welfare

Quality® naujovių gyvūnų gerovės vertinimo sistemoje yra tai, kad pagrindinis dėmesys daugiau

skiriamas gyvūnui ir su juo susijusiems parametrams (pvz. tiesiogiai susiję su gyvūnu: tai kūno

masės indeksas, sveikata, traumos, elgesys ir t.t ) (15).

Gyvūnų gerovė yra svarbus elementas visoje maisto pramonėje ir vartotojai tikisi, kad

produkcija iš gyvūnų gaunama su pagarba. Atlikti tyrimai parodė, kad gyvūnų gerovė yra svarbi

Europos vartotojams, ir kad jie rodo stiprų susidomėjimą gyvūnų gerove. Siekiant prisitaikyti prie

visuomenės susirūpinimo gerovės kokybe produkcijos gyvūnams (nes tai susiję su rinka, pvz:

gerovė yra kaip sudėtinis elementas produtų kokybėi), yra didelis poreikis patikimų, moksliniais

tyrimais paremtų sistemų kūrimosi, skirtų įvertinti gyvūnų gerovės statusą.

Vartotojų rūpestis ir aišku informacijos apie gyvūnų gerovę paklausa, buvo atspirties taškas

gerovės kokybės programai, finansuojamai iš Europos Komisijos per 6 ES programas. Projektas

prasidėjo 2004 m. ir tapo vienu didžiausiu projektų dėl integruotų mokslinių darbų dėl gyvūnų

gerovės Europoje. Welfare Quality® projektas yra partnerystė tarp 40 institucijų Europoje nuo 2006

m, ir 4 - Lotynų Amerikoje. Partneriai yra įsikūrę 13 Europos ir 4 Lotynų Amerikos šalyse.

Welfare Quality® nustatė 12 pagrindinių gyvūnų gerovės kriterijų: ilgalaikio alkio

nebuvimas, ilgalaikio troškulio nebuvimas, poilsio komfortas, šiluminis komfortas, judėjimo laisvė,

sužeidimų, susirgimų nebuvimas, skausmo dėl atliekamų procedūrų nebuvimas, susirgimų

15

nebuvimas, socialinio elgesio pasireiškimas, kitos elgsenos pasireiškimas, tinkama gyvūno reakcija

į žmogų, teigiama emocinė būsena (15).

Surinkti duomenys apie gyvūną, pagal 12 kriterijų yra paverčiami balais, kurie tarpusavyje

sujungiami į 4 pagrindinius principus: tinkama mityba, tinkamas laikymas, tinkama sveikata,

tinkama elgsena. Galiausiai visi principų balai sujungiami į vieną bendrą balą, kuris nusako

vertinamo ūkio gerovės lygį, kuris gali būti įvertintas: puikiai, kai gyvūnų gerovė yra aukščiausio

lygio; gerai, kai gerovė yra tinkamo lygio; patenkinamai, gyvūnų gerovė yra vidutiniško ar

aukštesnio lygio arba tenkina minimalius reikalavimus ir nepatenkinamai, gyvūnų gerovės lygis yra

žemas ir laikomas nepriimtinu. Šis protokolas aprašo gerovės vertinimo procedūras ir reikalavimus,

penimiems galvijams, melžiamoms karvėms ir veršeliams, kiaulėms bei paukščiams (15).

3. Bristolio gerovės užtikrinimo programa (BWAP)

Bristolio gerovės užtikrinimo programa (BWAP) siekiama įtraukti esamus gyvūnų gerovės

vertinimo metodus į sertifikavimo schemas, o metodus į tradicinių ir ekologiškų ūkių sertifikavimo

sistemas. Vertinimo protokolai melžiamų ir mėsinių galvijų, kiaulių ir vištų dedeklių yra paremti

ankstesniais projektais. Vertinimas apima duomenis iš medicinos įrašų ir gyvūnų stebėjimų ūkyje,

vadybos sveikatos ir gerovės klausimais (sveikatos plano) bei įvertinimas sertifikatų ar kitų teisinių

dokumentų reikalavimų vykdymas. Gyvūnų įvertinimas atliekamas tam tikrą laiką, inspektorius

apžiūri gyvūnus, tai apima stebėjimą visų gyvūnų fermoje ir detalesnę apžiūrą kai kurių gyvūnų

individualiai. Gyvūnai gali likti savo įprastoje aplinkoje. Lauke laikomi gyvūnai, kurie nėra

pernelyg aktyvūs gali būti vertinami lauko sąlygomis (34).

4. Gyvūnų gerovės vadybos programa (Škotijos vyriausybė) ''Animal Welfare Management

Programme (Scottish government)''.

Įprastinis ūkio sveikatos planavimas Jungtinėje Karalystėje yra nusistovėjęs , ypač kiaulienos,

paukštienos ir pieno sektoriuose, dažniausiai susijęs su reguliariais, planuojamais veterinarijos

gydytojų vizitais, aptariant sveikatos problemas ir sudarant gydymo protokolus.

Šios programos, pristatytos 2009 m., tikslas remti gyvūnų augintojus priimant ir tobulinant

aukštus gerovės standartus per 5 metų programą. Taip pat vienas iš programos tikslų toliau skatinti

stambių gyvūnų veterinarus vykti į ūkius ir su savo klientais įsitraukti į gerovės vertinimą ir

sveikatos planų sudarymą (34).

Yra dar keletas gerovės vertinimo sistemų, kurios naudojamos įvertinti gyvūnų gerovę ūkio

lygiu (žr. 1 lentelę) (1).

16

1 lentelė. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos, naudojamos įvertinti gerovę fermos lygiu (Deborah

Tample; ''Animal welfare assessment on intensive an extensive pig farms'', 2012)

Vertinimo

sistemos

pavadinimas

Gyvūno

rūšis

Metodų

sujungimas

(suderinimas)

Vertinimo

rezultatas

Galimi

naudotojai Šalis

Etiškas

įvertinimas

Kiaulės,

galvijai

Nėra

formaliųnurodymų,

paremta eksperto

nuomone

Pranešimas

Patariamoji

priemonė

ūkininkui

Danija

Minimalūs

reikalavimai

Galvijai,

kiaulės,

paukščiai

Kontrolinis sąrašas

Taip/ne

Atsakymai

prie

reikalavimų

Įstatymų ir

sertifikavimo

schemų

tikrinimas

Jungtinė

Karalystė,

Vokietija

ANI35*

ANI200**

Galvijai,

kiaulės,

vištos

dedeklės

Susumuoti balai Balai Fermų

palyginimui

Austrija,

Vokietija

Sprendimais

paremta

sistema

Paršavedės

(taikoma ir

kitoms

rūšims)

Susumuoti balai Balai Įvertinti

laikymo sąlygas Olandija

Fermoje

laikomų

melžiamų

karvių

gerovės

įvertinimas

Galvijai

Kelių kriterijų

vertinimas,

susumuojant jų

balus

Balai Fermų

palyginimui Prancuzija

Lyginamoji

sistema

Galvijai,

kiaulės

Susumuoti fermas

pagal kategorijas

vertinant tam tikrą

populiaciją

Reitingai

Palyginti ir

įvertinti kelis

ūkius

Jungtinė

Karalystė

1.3. Melžiamų karvių gerovė

Šiuo metu melžiamų karvių gerovė yra viena pagrindinių problemų daugelyje

išsivysčiusių pasaulio šalių, dėl gerovės daromo poveikio karvių sveikatai bei produktyvumui ir

didelės įtakos visuomenės sveikatai (6,10). Melžiamų karvių gerovė labiausiai susieta su pieno

produkcijos kokybe, jos stebėsena suteikia papildomas garantijas vartotojams, kad jų perkami

produktai yra iš sveikų gyvūnų, prižiūrimų ir saugomų pagal geros ūkininkavimo praktikos

taisykles. Galvijų gerovę apibūdina daug veiksnių, vieni iš svarbiausių: laikymo, priežiūros,

transportavimo, grupavimo reikalavimų atitikimas nustatytiems standartams, nagų ligų profilaktika,

17

ypač svarbu stovėjimo vietos grindinio konstrukcija ir švara, mastitų prevencinės priemonės. Stresą

galvijams gali sukelti: kovos dėl maisto, vandens, guoliavietės konstrukcija ir švara, gyvulių

pergrupavimas, t.y. naujų gyvulių atvežimas, senų išvežimas, triukšmas, nesubalansuotas šėrimas,

nesilaikymas melžimo reikalavimų (melžimas nevienodu laiku, staigus melžimo būdo pakeitimas,

melžėjos pasikeitimas ir t.t), mėšlo šalinimas, mėginių ėmimas tyrimams, svetimi žmonės jų

aplinkoje. Viena iš galvijų gerovės dalių yra fizinė jų sveikata. Vertinant karvių gerovę, labai

svarbu įvertinti netik jų laikymo aplinką, bet jų eksplotacines savybes, bendrą sveikos būklę bei

elgseną (9). Pagal Bo Algers (2000) vidutiniškai Švedijoje melžiamos karvės laikomos 2,6

laktacijas, o po to brokuojamos. Pagrindinės ligos yra: mažas vaisingumas, mastitai 21 proc.

galūnių ligos 11 proc., acetonemija 3 procentai. Panašios problemos aptinkamos ir Lietuvos

Respublikos bendrovėse bei ūkiuose. Galvijų laikymo sąlygos turi atitikti jų fiziologinius ir

etologinius poreikius, ypač susijusius su laisve, judėjimu ir komfortu.

1.3.1. Melžiamų karvių gerovė saitinio laikymo tvarte

Pastaruoju metu nemažą laiko dalį, o kartais ir ištisus metus, melžiamos karvės yra laikomos

tvartuose. Taikant tokį laikymo būdą, jos apsaugomos nuo atšiauraus oro, kovų dėl hierarchijos,

išvengiama sunkių sužalojimų, neištrypiami žolynai (jie tolygiai nušienaujami).

Saitinis laikymo būdas, tai tvartinės galvijų laikimo sitemos būdas, kai karvės laikomos

pririštos visus metus, ir kai karvės šeriamos, ir melžiamos stovėjimo vietoje (41).

Galima išskirti šiuos saitinio laikymo privalumus:

1) Karvės įpranta prie savo vietos ir šalia stovinčių gyvūnų;

2) Sumažėja streso, dėl hierarchinių kovų ir traumų (pvz: ragų traumos);

3) Fermų darbuotojams lengviau organizuoti individualų šėrimą;

4) Patogesnis melžimas;

5) Sutaupoma pašaro, sudaroma galimybė tiksliai normuoti racioną, pagal kiekvieno gyvūno

produktyvumą;

6) Kiekviena karvė turi savo pastovią, ramią šėrimo bei poilsio vietą bei tas pačias kaimynes.

Tačiau ši sistema turi trūkumų, kurie lemia karvių sveikatingumą:

1) Karvėms ribojamas judėjimas;

2) Susilpnėja rujos, pasunkėja ir jų nustatymas;

3) Pasunkėja veršiavimasis;

4) Dažniau užsilaiko nuovalos;

5) Susilpnėja imuninė sistema.

18

Karves laikant pririštas labai svarbu, kad būtų tinkamai įrengtos gyvūnų stovėjimo vietos (žr 2

lentelę). Optimalus karvės stovėjimo vietos ilgis nustatomas prie įstrižo jos kūno ilgio pridėjus 5 -

10 cm, kai mėšlas šalinamas transporteriu arba rankiniu būdu (41). Stambioms karvėms

rekomenduotini perdarynės matmenys: ilgis (nuo ėdžių ir mėšlo tako) - 1,75 m, plotis - 1,2 m (16).

2 lentelė. Karvių stovėjimo vietos matmenys (41)

Pririšimo tipas Perdarynės plotis, m Perdarynės ilgis, m

Ilgas 1,2 1,9

Trumpas 1,2 1,7

Trumpas, kai grotomis dengtas mėšlo kanalas 1,2 1,34 - 1,45

Laikant karves pririštas, turi būti sudarytos sąlygos gyvūnui lengvai pasiekti pašarą (žr 3

lentelę). Ėdžių ar šėrimo stalo dugnas turi būti bent 5 cm pakilęs virš karvės stovėjimo vietos. Jei

ėdžių dugnas yra lygus su karvės stovėjimo vietos grindimis, vidutinio stambumo karvė be didesnių

pastangų pašarą ėdžiose pasiekia už 50 cm, o jei jis yra 5 cm žemiau – tik už 43 – 45 cm. Ėdžių

dugną pakėlus 10 cm, ta pati karvė be didesnių pastangų pasiekia pašarą už 70 – 72 cm. Juo sunkiau

karvė pasiekia pašarą, tuo labiau jos kūnas ėdant turi palinkti į priekį ir tuo labiau ekskrementais

užteršiama stovėjimo vieta, nors jos ilgis atitinka karvės stambumą. Viso to pasekmė – didesnis

tešmens užterštumas ir mažiau galimybių gauti geros kokybės pieną (41).

3 lentelė. Ėdžių ir šėrimo stalo pertvaros matmenys, m (41)

Parametrai Veršingai 22 mėn. amžiaus

telyčiai

Karvei, suaugusiam

galvijui

Sienelės prie šėrimo pertvaros aukštis 0,25 0,30

Šėrimo frontas gyvuliui Pagal perdarynės plotį Pagal perdarynės plotį

Didžiausias ėdžių dugno plotis 0,60 0,70

Mažiausias rūgštims atsparios šėrimo

juostos plotis (kai yra šėrimo stalas) 0,85 0,95

Atsižvelgiant į grindų dangos savybes, guoliavietės gali būti gausiai arba tik minimaliai

kreikiamos. Kraiko sunaudojamas kiekis priklauso nuo galvijų laikymo technologijos ir

guoliaviečių ypatybių (žr 3 lentelę), laikant karves, vienam gyvuliui reikia 1 – 2,5 kg kraiko per

parą (kraikui naudojami šiaudai, medžio pjuvenos bei drožlės ir durpės), šiaudai turi būti pašarinės

kokybės (41).

Saitinis karvių laikymas, gyvūnų gerovės apibrėžime, prieštaringas, nes ši sistema apriboja

judėjimą bei socialinio elgesio pasireiškimą (11), todėl svarbi tampa judėjimo galimybė, kai karvės

išleidžiamos į lauko aikšteles ar ganyklas, tai sumažina neigiamą, saitinio laikymo sistemos,

poveikį. Kai karvės ilgiau laikomos pririštos, jos tampa aktyvesnės mociono aikštelėse, o tai dažnai

19

įtakoja ir gyvūnų elgseną, gali lemti agresijos pasireiškimą (5). Pasaulyje yra atliekama daug

lyginamojo pobūdžio tyrimų, kurių metu vertinama saitinė ir besaitė laikymo sistemos ir jų poveikis

gyvūnų sveikatai, tačiau egsistuoja tik keli tyrimai, kurie skirti vertinti gerove, karvių, laikomų

saitiniu būdu. Anot, atliktų tyrimų, melžiamų karvių gerovė laikoma geresne, jei saitiniu būdu

laikomi galvijai yra išleidžiami į lauko aikšteles (žiemos metu), o į ganyklas (vasaros metu) (5).

Nepaisant stiprėjančios kritikos saitiniam galvijų laikymui, ši sistema vis dar plačiai taikoma

visame pasaulyje. Tyrėjų duomenimis apie 88 proc. Norvegijoje auginamų karvių, 75 proc. Švedijos

bandų ir daugiau nei trečdalis Vokietijos bandų yra laikomos pririštos ir dažnai be išėjimo į

ganyklas. Ūkininkai karves laiko pririštas daugiausiai dėl ekonominių priežasčių, vietos ir įrangos

trūkumo, ir kartais, dėl ūkininkų patogumo (5).

4 lentelė. Įvairių rūšių kraiko tankis ir gebėjimas sugerti drėgmę (41).

Kraiko rūšys Sugeria drėgmės kg/kg Tankis kg/m3

Nesmulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 2,0 50

Smulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 3,0 250

Durpės (45 proc. drėgnio) 4,0 150

Medžio pjuvenos (40 proc. drėgnio) 2,0 200

20

II. Tyrimo metodai ir medžiagos

Tyrimai atlikti Všį LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Mūniškių fermoje, Kauno

rajone. Praktinė darbo dalis atlikta melžiamų karvių fermoje, kurioje laikoma 141 karvė, iš kurių 49

veršingos telyčios. Melžiamų karvių laktacijų skaičius pateiktas 5 lentelėje.

Fermoje auginamos pieno krypties, Vokietijos juodmargių (VJ), Lietuvos juodmargių (LJ),

Olandijos juodmargių (OJ), Danijos juodmargių (DJ), Lietuvos Vietinių baltnugarių (VB),

Holšteinų (H), Lietuvos Vietinių šėmųjų (VŠ) ir Lietuvos žalųjų (LŽ) veislių karvės (1 pav).

1 pav.. Veislinė bandos struktūra

5 lentelė. Melžiamų karvių laktacijų skaičius

Laktacijųskaičius Karviųskaičius

1 30

2 29

3 20

4 11

5 1

6 1

Pirmaveršių skč. 49

Viso: 141

Vidutinis laktacijų skč. 3,5

Fermoje karvės laikomos pririštos (žr. 4 pav.), t y saitiniu būdu, keturiomis eilėmis (žr. 2,3

pav).

21

2, 3 pav. Melžiamų karvių laikymo patalpa Mūniškių fermoje (aut. Dovilė Balčiūnaitė)

4 pav. Karvių rišimo būdas (aut. Dovilė Balčiūnaitė)

Guoliavietės betoninės, ant jų sukloti guminiai kilimėliai, kurie kasdien kreikiami šiaudais.

Guoliavietės ilgis 173 cm, plotis 222 cm (5 pav.).

22

5 pav. Melžiamų karvių guoliavietė (aut. Dovilė Balčiūnaitė)

Karvės girdomos automatinėmis girdyklomis, viena tokio tipo girdykla dviems greta

stovinčioms karvėms. Girdyklos skersmuo - 26 cm, aukštis (gylis) - 12 cm (žr. 6,7 pav.).

6, 7 pav. Fermoje naudojamos automatinės girdyklos (aut. Dovilė Balčiūnaitė)

Šėrimas vyksta du kartus per dieną. Šėrimo racionas yra sudaromas skirtingas, atsižvelgiant į

metų laiką. Paprastai šėrimo racionas sudaromas kas mėnesį, ir kuomet keičiasi metų laikai, kad

23

gyvūną po truputį pratinti prie to sezono raciono. Racionai sudaromi pagal tokias karvių grupes:

melžiamos karvės, užtrūkusios karvės, veršingos telyčios. Šėrimo racioną sudaro: stambūs pašarai

(šienas, šiaudai), sultingieji pašarai (šienainis, silosas, vasarą - ganyklų žolė), koncentruoti pašarai

(miltai, išspaudos) bei įvairūs priedai (druska, cukrus (sausa melasa), kreida, mielės, mineraliniai

priedai (užtrūkusioms karvėms ir veršingoms telyčioms) (8 pav) bei vitamininis papildas

melžiamoms karvėms Apetal G 177 (UAB "Biofabrikas", Lietuva). Taip pat šviežiapienių karvių

produkcijos ryškinimui, 1 l pieno duodama po 100 gr. miltų papildomai.

8 pav. Apetal G 177 E ekologinis mineralinis vitamininis papildas melžiamoms karvėms, 25 kg

svorio pakuotė

Tyrimų metu buvo vertinama karvių gerovė, pagal Olandijos galvijų gerovės specialistų

sukurtą vertinimo metodiką "Welfare quality assessment protocol for cattle,“ (Lelystad, The

Netherlands, 2009, P. 1-99) .

Buvo tiriama 60 karvių trijuose tvarto segmentuose. Karvės buvo tiriamos individualiai bei

grupėmis, kai kurie metodikos punktai skyrė dėmesį visoms tvarte laikomoms karvėms. Duomenų

rezultatų skaičiavimas buvo atliktas naudojant Welfare Quality® skaičiavimo sistemą, kuri yra

prieinama virtualioje erdvėje (prieiga per internetą:

http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1&situation=PBF)

Taip pat buvo vertinamas melžiamų karvių sveikatingumas. Buvo sudarytos trys skirtingos

fiziologinės būklės karvių grupės: užtrūkusios karvės, šviežiapienės karvės ir vidurio laktacijoje

esančios karvės. Visų sudarytų grupių karvėms buvo imtas kraujas morfologiniams ir

biocheminiams tyrimams.

http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1&situation=PBF

24

Kraujo ėmimo technika:

Įsukama 18 dydžio adata į vakuuminį, 5 ml mėgintuvėlį su etilendiaminotetraacto rūgštimi

(EDTA) (BD Vacutiner, Jungtinė Karalystė) kraujo morfologiniam tyrimui arba į 10 ml mėgintuvėlį

be konservanto biocheminiam tyrimui .

Pakėlus karvės uodegą į vertikalią padėtį, nuvaloma dūrio vieta, kuri yra ties uodegos šaknimi

(beplaukis odos plotas). Adata duriama į uodegos viduryje esantį griovelį sulcus coccygea, 90

laipsnių kampu, adatos smaigalį nukreipiant į uodegos vidurį, kuriame yra uodegos vena v. caudalis

(coccygea) mediana.

Prie vakutainerio prijungiamas mėgintuvėlis, jei viskas atlikta teisingai kraujas mėgintuvėlyje

pasirodo iš karto, vakuumas traukia kraują į mėgintuvėlį. Kraujui tekant, mėgintuvėlis laikomas

taip, kad jis tekėtų mėgintuvėlio sienele. Kraujui pritekėjus pirmiausiai atjungiamas mėgintuvėlis, o

tuomet ištraukiama adata. Atjungus 5 ml mėgintuvėlį jis keletą kartų apverčiamas, kad kraujas

susimaišytų su konservantu, 10 ml mėgintuvėlyje esančiam kraujui leidžiama nusistovėti ir

sukrešėti, kad atsiskirtų serumas.

Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai atlikti LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje,

Klinikinių tyrimų laboratorijoje. Kraujo morfologiniai parametrai vertinti hematologiniu

analizatoriumi „Abacus Junior Vet“ (Diatron Messtechnik GmbH, Austrija, 2006). Nustatyti bendri

eritrocitų (RBC) ir leukocitų (WBC) kiekiai, limfocitų (LYM), bei trombocitų (PLT) kiekiai,

hemoglobino (Hb) koncentracija, hematokritas (HCT) bei apskaičiuoti MCV, MCH ir MCHC

kiekiai. Kraujo biocheminiai parametrai vertinti biocheminiu analizatoriumi RX Daytona (Randox

laboratories, Didžioji Britanija). Buvo ištirti 8 rodikliai: alaninamino transferazė ALT,

aspartatamino transferzė (AST), šarminė fosfatazė (ALP), kalcis (Ca), magnis (Mg), gliukozė

(GLU), šlapalas (Urea), fosforas (PHOS).

Vaizdo dokumentavimas atliktas fotoaparatu, integruotu į mobilų telefoną Samsung S Note 2

(Vokietija). Tyrimų duomenys apdoroti „Microsoft Excel“ (2003) paketu. Analizuojant tyrimų

duomenis, apskaičiuoti rodiklių aritmetiniai vidurkiai, jų standartinis nuokrypis. Statistinis

duomenų patikimumas įvertintas pagal Stjudento (t) kriterijų. Standartinio nuokrypio ir mažiausio

patikimumo skirtumo riba apskaičiuotos statistinio reikšmingumo p<0,05 lygmeniu. Darbui

maketuoti naudota „Microsoft Word“ (2003) programa.

2.1. Melžiamų karvių gerovės įvertinimas

Prieš atliekant vertinimą fermoje buvo pasirinkti trys tvarto segmentai, kuriuose buvo po 20

karvių. Vertinimas buvo atliktas tiek stebint kiekvieną gyvūną individualiai, tiek visą segmentą iš

karto. Vertinimo pagrindimui buvo daromos nuotraukos.

25

Pradžioje fermoje buvo renkami duomenys, remiantis vertinimo metodikoje pateiktais 4

gerovės principais bei kiekvieno principo atskirais kriterijais (6 lentelė) (15).

6 lentelė: 4 gerovės principai ir 12 pagrindinių gerovės kriterijų (15)

Gerovėsprincipai Gerovėskriterijai

Tinkama mityba 1. Ilgalaikio alkio nebuvimas

2. Ilgalaikio troškulio nebuvimas

Tinkamas laikymas

3. Poilsio komfortas

4. Šiluminis komfortas

5. Judėjimo laisvė

Tinkama sveikata

6. Sužeidimų nebuvimas

7. Susirgimų nebuvimas

8. Skausmo nebuvimas

Tinkama elgsena

9. Socialinės elgsenos pasireiškimas

10.Kitos elgsenos pasireiškimas

11. Tinkama reakcija į žmogų

12. Teigiama emocinė būklė

1. Tinkama mityba - šį gerovės principą apibūdina ilgalaikio alkio nebuvimo ir ilgalaikio

troškulio nebuvimo kriterijai. Ilgalaikio alkio nebuvimo kriterijų apima kūno masės indekso

nustatymas, o ilgalaikio troškulio nebuvimo kriterijų apibūdina: aprūpinimas vandeniu, girdyklų

švara ir vandens srauto nustatymas.

1.1. Ilgalaikio alkio nebuvimas:

Kūno masės indeksas (KMI) - gyvūnas apžiūrimas iš galo ir iš šono ties strėnomis bei

uodegos pagrindo sritimis, kad įvertinti gyvūno kūno būklę (žr 7 lentelė). Gyvūnai neliečiami, tik

apžiūrimi. Gyvūnai įvertinami kaip aprašyta 1 lentelėje atsižvelgiant į 4 kriterijus ir į veislę.

Atliekant vertinimą buvo apžiūrimi visi gyvūnai ir atliekamas individualus įvertinimas:

0 - Normali kūno būklė

1 - Labai liesa: požymiai turi būti nustatomi bent 3-ose kūno srityse

2 - Labai riebi: požymiai turi būti nustatomi bent 3-ose kūno srityse.

Galutiniame įvertinime yra apskaičiuojama procentinė dalis karvių įvertintų labai liesai (t.y.

įvertintų 1 balu).

26

7 lentelė. Pieno krypties veislių galvijų požymių įmitimo vertinimui aprašymas (15)

1.2. Ilgalaikio troškulio nebuvimas

1) Aprūpinimas vandeniu

Tikslas: įvertinti girdyklas tvarte, kur laikomos melžiamos karvės. Patikrinti kokio tipo girdyklos ir

koks jų kiekis garde. Atliekamas grupinis įvertinimas: suskaičiuojami gyvuliai ir kiekvieno tipo

girdyklų skaičius bei jų ilgis cm2

Girdyklų švara

Tikslas: įvertinti girdyklas tvarte, kur laikomos melžiamos karvės. Patikrinti visų girdyklų

švarą - ar yra senų ar šviežių nešvarumų vidinėse girdyklų pusėse, taip pat nešvaraus vandens.

Girdyklos laikomos švariomis jei nesimato purvo (t.y. išmatų, pelėsių) ar sugedusio pašaro liekanų.

Pastaba: šviežio pašaro negausių liekanų gali būti.

Aliekamas grupinis įvertinimas:

0 - Švaru: girdyklos ir vanduo yra švarūs tyrimo metu;

1 - Dalinai nešvaru: girdyklos nešvarios, bet vanduo šviežias ir švarus arba dalis girdyklų švarios su

švariu vandeniu;

2 - Nešvaru: tyrimo metu girdyklos ir vanduo yra nešvarūs.

3) Vandens srautas

Vertinimo tikslas: patikrinti į girdyklas patenkančio vandens kiekį per minutę, t.y. pripildyti

iki viršaus ir surinkti visą persiliejantį vandenį minutės laikotarpiu naudojant kibirą. Kad būtų

pakankamas vandens srautas turėtų būti bent 10 l/min automatinėms girdykloms ir 20 l/min lovio

tipo girdykloms. Pavienio vertinimo metu įvertinamas vandens kiekis l/min kiekvienai girdyklai.

Kūno sritis Labai liesa Labai riebi

Įdubimas ties uodegos pagrindu

Gilus įdubimas ties uodegos

pagrindu

Įdubimas ties uodegos pagrindu

yra užpildytas ir matosi

reibalinio audinio klostės

Strėnos Gilus įdubimas tarp

nugarkaulio ir klubikaulių

(tuber coxae)

Iškilimas tarp nugarkaulio ir

klubikaulių

Slanksteliai Skersinių ataugų galai aštrūs

Skersinių ataugų galai

neįžiūrimi

Įdubimas ties uodegos

pagrindu,

klubikauliai, stuburas,

šonkauliai

Įdubimas ties uodegos

pagrindu, klubikauliai,

stuburas, šonkauliai yra matomi

Po oda matosi tik riebalinio

audinio kontūrai

27

Atliekamas grupinis įvertinimas: girdyklų skaičius, kuriose yra tinkama vandens tėkmė.

Atliekant tyrimą fermoje šis vertinimo punktas buvo pakeistas, nes fermoje naudojamos

automatinės girdyklos, ir šis skaičiavimas buvo neįgyvendinamas. Vietoje jo, buvo vertintas

automatinės girdyklos prisipildymo greitis. Taip buvo įvertinta vandens pritekėjimo kokybė

kiekvienai girdyklai.

2. Tinkamas laikymas

Vertinat šį gerovės principą, buvo vertinami poilsio komforto: atsigulimo trukmė, gyvūnų,

užsigaunančių į tvarto įrangą atsigulimo metu, proc., kūno švara; judėjimo laisvės kriterijai,

šiluminio komforto įvertinimui nėra atrastų tyrimo metodų, tačiau žinoma, kad gyvūnams neturi

būti nei per karšta , nei per šalta.

2.1. Poilsio komfortas

Atsigulimo trukmė - tai laikas, per kurį gyvūnas atsigula. Atsigulimo elgsenos sekos laiko

registravimas prasideda kai vienas riešo sąnarys sulenkiamas ir nuleidžiamas (prieš paliečiant

žemę). Visas atsigulimo procesas baigiasi kai gyvūno užpakalinė dalis nusileidžia ir gyvulys

ištraukia priekinę koją iš po kūno. Atsigulimo laikas skaičiuojamas sekundėmis. Tinkamai

užregistruotas laikas būna tada, kai : gyvūnas gulasi nesutrikdytas kito gyvūno ar žmogaus.

Stebėjimai vyksta atskiruose tvarto segmentuose.

Vertinant individualiai skaičiuojama visų besigulančių gyvulių atsigulimo trukmė.

Grupiniame vertinime apskaičiuojamas vidutinis atsigulimo laikas (s).

Gyvūnai, užsigaunantys į tvarto įrangą atsigulimo metu.

Užsigavimas užregistruojamas, kai atsigulimo metu karvė užsigauna ar prisiliečia prie tvarto

įrangos bet kuria savo kūno dalimi (paprastai tai būna užpakalinė kūno dalis arba šonas).

Užsigavimas turi būti aiškiai matomas ar girdimas.

Individualiai vertinant:

0 - nėra užsigavimo

2 – užsigavimas

Grupinio vertinimo metu apskaičiuojamas proc. gyvulių, kurie užsigavo į tvarto įrangą (t.y.

įvertinti 2 balais).

Kūno švara - tiriamų kūno dalių švara nustatoma įvertinant jų nešvarumo laipsnį:

Aptaškymas;

Sukietėjęs purvas: žmogaus delno dydžio purvo sluoksniai ar dengiantys didesnę pusę tiriamosios

kūno dalies.

Vertinant kūno švarą, buvo atsitiktinai pasirinkta kiekvieno gyvūno kūno pusė, dažniausiai ta

pusė, iš kurios prie gyvūno prieinama ir iš užpakalio.

28

Vertinama ir balai duodami už šias kūno dalis:

Apatinė užpakalinių kojų dalis (įskaitant kulną);

Galinis kūno ketvirtis - viršutinė užpakalinių kojų dalis, šoninė ir galinė pusės įskaitant uodegą;

Tešmuo.

Individualus įvertinimas:

Vertinant šias kūno dalis atskirai, buvo skiriami balai:

0 - nėra purvo ar nedidelis aptaškymas

2 - atskiri ar vientisi purvo sukietėjimai.

Visos bandos vertinime apskaičiuojama proc. dalis gyvulių su švariomis ir nešvariomis kūno

zonomis.

2. Judėjimo laisvė: nustatomas melžiamų karvių laikymo būdas, ar jos laikomos pririštos, ar

laikomos laisvai.

2.2. Pririšimas - pagal nustatytą karvių laikymo būdą, yra skiriami tokie balai:

0 - palaidas laikymo būdas

2 - saitinis laikymo būdas

Išėjimas į lauko aikšteles

Vertinant fermą išsiaiškinama ar gyvuliai išeina į lauko aikšteles ar ganyklas ir kiek dienų

vidutiniškai per metus ir vidutiniškai laiko per dieną gyvuliai praleidžia lauke.

Vertinama visa banda:

0 - jei yra galimybė išeiti į lauko aikšteles

2 - jei nėra tokios galimybės

Dienų skč. per metus, kai gyvūnai praleidžia lauke;

Valandų skaičius lauke per dieną.

Išėjimas į ganyklas:

0 - išleidžiami į ganyklą;

2 - neišleidžiami į ganyklą

Dienų skaičius ganykloje per metus,

Valandų skaičius ganykloje per dieną.

3. Tinkama sveikata - atliekant tyrimą buvo vertinami šie kriterijai: sužeidimų nebuvimas,

ligų nebuvimas, skausmas, sukeltas dėl gyvulių laikymo.

Kriterijus - sužeidimų nebuvimas. Šis kriterijus apima šlubuojančių gyvūnų nustatymą, odos

pokyčių (beplaukių plotų, pažeidimų/patinimų) buvimą. Nors paprastai šlubuojantys gyvūnai

29

identifikuojami laikant juos palaidus, tačiau šioje gerovės metodikoje aprašytas būdas, kaip

nustatyti šlubuojančius gyvūnus, kai jie laikomi pririšti.

3.1. Šlubuojančių karvių nustatymas laikant jas pririštas:

Šlubavimas: judėjimo sutrikimas, kurio priežastis - sutrikęs gebėjimas normaliai naudotis

viena ar keliomis galūnėmis. Tačiau saitinėse sistemose yra gana nepraktiška paleisti visas karves,

kad įvertinti jų šlubavimą.

Nustatant šlubavimą yra remiamasi šiais požymiais:

1) Gulėjimas: viena koja guldoma dažniau nei kitos;

2) Stovėjimas: statoma tik nagos kampu ar kraštu (siekiant išvengti rėmimosi visu paviršiumi);

3) Žingsniavimas: dažnas svorio permetimas nuo vienos pėdos ant kitos ar tos pačios kojos

nuolatinis judinimas (bet tai gali buti taip pat dėl nervingumo, musių ar kitų priežasčių);

4) Nenoras: priminti vieną koją.

Gyvūno individualus įvertinimas: pirmiausiai stebima kaip karvė atsikelia niekieno

netrikdoma. Tada karvė stumtelima į kairę ir į dešinę, stebint kaip perkelia svorį nuo kojos ant

kojos. Stebima kokia poza karvė grižta į normalią padėtį. Jei karvė guli, pakeliama ir, palaukus 3-4

min., pradedamas vertinimas.

Individualaus vertinimo balai:

0 - nešlubas: nėra aukščiau minėtų šlubumo požymių

2 - šlubas: pastebimas bent vienas iš keturių aukščiau paminėtų šlubumo požymių.

Galutiniam bandos vertinimui apskaičiuojama:

Proc. nešlubų gyvulių (t.y. su 0 balų)

Proc. šlubų gyvulių (t.y. su 2 balais)

3.2. Odos pokyčiai (beplaukiai odos plotai ir kiti pažeidimai/patinimai)

Odos pakitimai suprantami kaip beplaukiai plotai ar pažeidimai/tyniai. Skaičiuojami tik tie

pakitimai, kurie yra mažiausiai 2 cm skersmens ilgiausioje savo vietoje. Odos pakitimų - beplaukių

plotų, pažeidimų/patinimų požymiai:

Beplaukiai plotai:

1) Plotai, kuriuose iškritę plaukai;

2) Oda nepažeista;

3) Parazitų sukeltas kailio suplonėjimas;

4) Galima hiperkeratozė.

Pažeidimai/patinimai:

1) Pažeista oda - įbrėžimas ar žaizda;

30

2) Ektoparazitų sukeltas dermatitas;

3) Ausų pažeidimai dėl išplėštų ausų ženklų.

Gyvūnas vertinamas iš ne didesnio kaip 2 m atstumo, ištiriamos 5 kūno zonos vienoje pusėje

9 pav. Vertinamos kūno zonos "Welfare quality assessment protocol for cattle, 2009)(15)

Šios zonos ištiriamos nuo kūno galo iki priekio, išskyrus apatinę pilvo dalį ir vidines kojų

puses, bet įskaitant vidinę priešingų kojų pusę, taip pat tešmenį su speniais. Tiriama pusė

pasirenkama atsitiktinai. Daugumoje atvejų, tinka ta pusė, kuri pirmoji matosi priartėjant prie

gyvulio. Suskaičiuojami visi odos pakitimai ir užrašomas jų skaičius.

Vertinant individualiai:

Beplaukių plotelių skaičius

Pažeidimų/patinimų skaičius

Bandos vertinime:

Proc. gyvūnų be odos pakitimų;

Proc. gyvūnų su nedideliais odos pakitimais;

Proc. gyvūnų su žymiais odos pakitimais.

3.3. Ligų nebuvimas - vertinant šį kriterijų stebima ar nepasireiškia bandoje kosulys, nosies

išskyros, akių išskyros, sutrikusio kvėpavimo požymiai, diarėja, išorinių lyties organų išskyros,

įvertinamas somatinių ląstelių skaičius, mirtingumo, distocijų, parezių atvejų pasireiškimas.

Kosulys - tai staigus ir garsus oro iškvėpimas iš plaučių. Kosulio pasireiškimas registruojamas

atliekant elgsenos stebėjimą, trunkantį tam tikrą laiką. Stebėjimai vykdomi atskiruose tvarto

31

segmentuose, kuriuose stebima ne daugiau kaip 25 karvės. Bendra stebėjimų trukmė 120 min.

Minimali kiekvieno segmento stebėjimo trukmė - 10 min.

Vertinimas vyksta bandos lygiu: suskaičiuojamas vidutinis sukosėjimų kiekis vienam gyvūnui

per 15 min.

Nosies išskyros - tai aiškiai matomos ištakos/išskyros iš nosies angų; nuo skaidrių iki

geltonų/žalių ir dažnai tirštos konsistencijos.

Vertinamas kiekvienas gyvūnas individualiai:

0 - nėra nosies išskyrų

2 - yra nosies išskyros

Vertinant bandos lygiu: apskaičiuojamas proc. gyvūnų su nosies išskyromis.

Akių išskyros - aiškai matomos ištakos/išskyros (drėgnos ar sausos), bent 3 cm ilgio. Gyvūnai

stebimi, bet neliečiami.

Individualus vertinimas:

0 - nėra išskyrų iš akių

2 - yra išskyros iš akių

Bandos įvertinimas:

Proc. gyvūnų su akių išskyromis.

Sutrikęs kvėpavimas - tai gilus ir pastangų reikalaujantis ar pastebimai sunkus kvėpavimas.

Iškvėpimą lydi liemens raumenų susitraukimas ir aiškus garsas. Kvėpavimo dažnis gali būti šiek

tiek padažnėjęs.

Vertinama bandos lygiu: apskaičiuojamas proc. gyvūnų su sutrikusiu kvėpavimu.

Diarėja - tai skystos vandeningos išmatos po uodegos pagrindu abiejose uodegos pusėse,

užterštas plotas ne mažesnis kaip rankos dydžio.

Vertinami gyvūnai individualiai:

0 - nėra diarėjos požymių

2 - yra diarėjos požymių

Galutiniame bale skiačiuojamas proc. gyvūnų su diarėjos požymiais.

Išorinių lyties organų išskyros - dažniausiai tai pūlingos nuotekos iš vulvos arba sukietėję

pūliai ties apatine uodegos dalimi.


0 - nėra vulvos išskyrų

2 - yra vulvos išskyros

Bandos įvertinimas: proc. gyvūnų su išskyromis iš vulvos.

32

Somatinių ląstelių skaičius sužinomas iš pieno tyrimų. Tyrimai vertinami kiekvieno gyvūno

individualiai trijų mėn. laikotarpyje. Somatinių ląstelių kiekis, didesnis nei 400000 rodo

subklinikinį uždegimą.


0 - somatinių ląstelių kiekis mažesnis nei 400000 trijų mėn. laikotarpiu

2 - somatinių ląstelių kiekis 400000 ar didesnis trijų mėn. laikotarpiu.


Proc. karvių, kurių piene somatinių ląstelių yra 400000 ar daugiau.

Mirtingumo dažnis, distocijų ir parezių skč. nustatomas iš fermos dokumentų ir

suskaičiuojami 12 mėn. laikotarpyje ir apskaičiuojamas mirtingumo proc. per 12 mėn. bei distocijų

ir parezių pasireiškimo proc. per 12 mėn..

Skausmas, sukeltas dėl gyvūnų laikymo - tai dažniausiai būna jei ūkyje atliekamas

nuraginimas ir uodegų trumpinimas. Nuraginimas taikomas dažniausiai kaip profilaktinė darbuotojų

ir kitų gyvūnų apsaugos priemonė. Uodegų trumpinimas naudojamas siekiant išlaikyti karves

švarias.

Nuraginimas

Apklausiamas gyvūnų laikytojas apie nuraginimo praktiką ūkyje, atsižvelgiant į šiuos aspektus:

1) Veršelių ar karvių nuraginimo procedūrą;

2) Anestetikų naudojimą;

3) Analgetikų naudojimą.


0 - nenuraginama

1 - nuraginami veršeliai naudojant termokauterį

2 - nuraginami veršeliai naudojant kaustinę pastą

3 - karvių nuraginimas

ir

0 - naudojami anestetikai

2 - nenaudojami anestetikai

ir

0 - naudojami analgetikai

2 - nenaudojami analgetikai

Uodegų trumpinimas

Gyvūnų laikytojas apklausiamas apie uodegų trumpinimo praktiką, atsižvelgiant į:

1) Uodegų trupinimo procedūrą;

2) Anestetikų naudojimą;

3) Analgetikų naudojimą.


33

0 - uodegos netrumpinamos

1 - uodegos trumpinamos naudojant guminius žiedus

2 - uodegos trumpinamos naudojant operaciją

ir

0 - naudojami anestetikai

2 - nenaudojami anestetikai

ir

0 - naudojami analgetikai

2 - nenaudojami analgetikai

4. Tinkama elgsena. Vertinant gerovę labai svarbi gyvūnų elgsena. Elgsenos pokyčių rodiklis,

rodo tam tikrus fiziologinius pokyčius.

Buvo įvertintas socialinės elgsenos pasireiškimas, kitos elgsenos (ganymosi elgsena),

vertinama gyvūno reakcija į žmogų ir gyvūnų emocinė būklė.

4.1. Socialinės elgsenos pasireiškimas. Labiausiai vertinamas agonistinės elgsenos buvimas.

Agonistinė elgsena - tai elgsena, kuri pasireiškia gyvūnų tarpusavio kovomis, ir susideda iš

agresyvių, o taip pat nuolankių elgsenos elementų. Šiuo atveju kreipiamas dėmesys tik į agresyvią

elgseną.

Stebėjimai vykdomi atskiruose tvarto segmentuose. Kiekviename segmente stebima ne

daugiau kaip 25 karvės. Bendra stebėjimo trukmė yra 120 min. Minimali kiekvieno segmento

stebėjimo trukmė - 10 min. Tokia elgsena registruojama ištisinio stebėjimo būdu, kreipiant dėmesį į

agresyviai besielgiantį gyvūną.

Vertinami požymiai: smūgis galva, pasislinkimas, vijimasis, kovojimas, pakėlimas. Tačiau kai

kurie iš šių požymių būdingi palaido laikymo sistemose. Saitinio laikymo tvartuose vertinami šie

požymiai: smūgis galva, pasislinkimai.

Smūgis galva - fizinis kontaktas kai agresyviai besielgiantis gyvūnas bado, trenkia, smūgiuoja

ar stumteli kitą gyvūną su kakta, ragais ar ragų pagrindu stipriu judesiu; kitas gyvūnas nepajuda iš

savo vietos

Pasislinkimas - fizinis kontaktas kai agresyviai besielgiantis gyvūnas bado, trenkia, smūgiuoja

ar stumteli kitą gyvūną ar įsispraudžia su kakta, ragais ar ragų pagrindu ar bet kuria kita kūno dalimi

stipriu judesiu ir dėl to kitas gyvūnas išstumiamas iš savo vietos (nueina bent pusės kūno ilgio

atstumu ar žengia į šoną bent viso kūno pločio atstumu). Įsispraudimas suprantamas kai gyvūnas

atsiranda tarp kitų dviejų gyvūnų ar tarp gyvūno ir tvarto įrangos.

Prieš pradedant stebėjimą segmente ir po jo suskaičiuojami visi gyvuliai, esantys segmente ir

gulinčių gyvulių skaičius.

Grupinis įvertinimas:

34

Gyvulių, esančių garde ar segmente, skaičius

ir

Smūgių galva kiekis stebėjimo laikotarpiu

Pasislinkimų skč. stebėjimo laikotarpiu

ir

stebėjimų trukmė


Smūgių galva vidutinis kiekis gyvūnui per valandą

Pasislinkimų vidutinis kiekis gyvūnui per valandą.

Kitos elgsenos pasireiškimas - ganyklos buvimas

Šiuo kriterijumi patikrinama ar karvės yra išleidžiamos į ganyklą.

Įvertinama ganymo praktika - dienos per metus, vidutiniškai kiek laiko praleidžia per dieną.

Vertinama visa banda:

Dienų skč. per metus ganykloje

Valandų skč. per dieną ganykloje

4.2. Tinkama gyvūno reakcija į žmogų

Tyrimo eiga: atsistojama 2 m atstumu (jei įmanoma) nuo ėdžių tiesiai priešais testuojamą

gyvūną. Užtikrinama, kad gyvūnas kreiptų dėmesį į stebėtoją ar suprastų, kad jis yra. Gyvūno galva

turi būti ėdžiose prakišta pro šėrimo ribotuvą. Galima atkreipti gyvūno dėmesį kokiais nors

judesiais. Jei nėra 2 m atstumo prieš gyvūną, pasirenkamas 45o kampas ir pradedama 2,5 m

atstumu. Jei 2,5 m atstumas neįmanomas, testas vis tiek atliekamas, tik pažymima koks buvo

didžiausias atstumas iki gyvūno.

Artėjama prie gyvūno vieno žingsnio per s greičiu, žingsnio ilgis apie 60 cm. Artėjant ranka

laikoma 45o laipsnių kampu ir tiesiama į gyvūną. Nežiūrima į gyvūno akis, tik į nosį. Tęsiamas

priartėjimas kol gyvūnas ima trauktis ar tiriančiojo ranka paliečia gyvūno nosį.

Pasitraukimo požymiai yra kai gyvūnas pasitraukia atgal, pasuka galvą į šoną ar traukia galvą

atgal stengdamasis ištraukti iš šėrimo ribotuvo; ima purtyti galvą. Jei gyvūnas traukiasi, nustatomas

atstumas tarp žmogaus ir gyvūno (atstumas nuo rankos iki gyvūno nosies pasitraukimo momentu)

10 cm tikslumu (galimas atstumas nuo 2 m iki 10 cm). Jei pasitraukimas įvyksta trumpesniu nei 10

cm atstumu, vis tiek įskaitomas 10 cm atstumas. Jei ranka paliečia nosį, atstumas yra 0 cm. Jei šalia

esantys gyvūnai reaguoja į testuojamo gyvūno veiksmus, jie patikrinami vėliau. Kad testas kuo

mažiau įtakotų kitus gyvūnus, iš pradžių testavimui pasirenkamas kas antras gyvūnas.

Gyvūnai vertinami individualiai:

Nustatomas atstumas cm (200 - 0 cm dešimties cm tikslumu).

Bandos įvertinimas: apskaičiuojamas:

35

Proc. gyvūnų, kuriuos galima buvo paliesti,

Proc. gyvūnų, prie kurių buvo galima priartėti arčiau nei 50 cm, bet nepavyko paliesti,

Proc. gyvūnų, prie kurių buvo galima priartėti nuo 100 iki 50 cm atstumu;

Proc. gyvūnų, prie kurių nebuvo galima priartėti arčiau kaip 100 cm atstumu.

Teigiama emocinė būklė - tai kokybinis elgsenos įvertinimas, kuriuo įvertinamos visos tvarte

esančios karvės.

Pasirenkami nuo 1 iki 9 stebėjimo taškų (priklausomai nuo tvarto dydžio ir struktūros), kurie

visi apima įvairias tvarto zonas. Nusprędžiama kokia tvarka tie taškai bus lankomi. Palaukiama

keletą min. kol gyvūnai grįš prie savo netrikdomos veiklos (žr 8 lentelę). Stebimi gyvūnai, kurie yra

gerai matomi iš šio taško ir įvertinamas jų grupinio aktyvumo pobūdis. Gali būti, kad iš pradžių

gyvūnai bus sutrikdyti, tačiau kitų gyvūnų reakcija į tai taip pat gali būti įvertinama. Bendra

stebėjimų trukmė neturi būti ilgesnė nei 20 min., tai priklauso nuo stebėjimo taškų kiekio tvarte.

8 lentelė. Vykdytų stebėjimų lentelės pavyzdys (15).

Stebėjimo taškų kiekis 1 2 3 4 5 6 7 8

Stebėjimo trukmė kiekviename taške, min 10 10 6,5 5 4 3,5 3 2,5

Kai stebėjimas yra atliktas visuose taškuose, reikia įvertinti dvidešimt elgsenos elementų

naudojantis vizualine analogine skale. Vertinimas atliekamas tik tada, kai stebėjimai yra baigti.

Kiekviena vizualinė analoginė skalė kairėje turi minimalią (min) reikšmę dešinėje -

maksimalią (max). Minimumas reiškia, kad šio tipo elgsenos nebuvo pastebėta. Maksimumas

reiškia, kad ši elgsena buvo dominuojanti stebimų gyvūnų elgsena. Maksimalią reikšmę galima

suteikti nebūtinai tik vienam elgsenos elementui, gyvūnai gali demonstruoti kelias savybes vienu

metu.

Vertinamos šios elgsenos savybės (elementai): aktyvus, atsipalaidavęs, baikštus, susijaudinęs,

ramus, susierzinęs, draugiškas, nuobodžiaujantis, žaismingas, teigiamai užsiėmęs, irzlus, neramus,

bendraujantis, apatiškas, laimingas, patenkintas, abejingas, linksmas, smalsus, susikrimtęs.


Visų elgsenos savybių įvertinimas nuo minimumo iki maksimumo.

Surinkus duomenis, yra atliekami skaičiavimai metodikoje pateikta tvarka, pagal nurodytas

formules. Atliekami visų atskirų gerovės kriterijų įvertinimai, kurie galutiniame vertinime

suvedami į vieną bendrą balą, naudojant Šokė (Choquet) integralą.

36

Atlikus visus skaičiavimus ir apskaičiavus galutinį balą ferma gauna tam tikrą gerovės

įvertinimą:

Puikus: gyvūnų gerovė yra aukščiausiame lygyje, riba 80 balų.

Geras: gyvūnų gerovė tinkama - 55 balai.

Patenkinamas: gyvūnų gerovė atitinka minimalius reikalavimus ar šiek tiek aukštesnė - 20 balų.

Netinkamas: gyvūnų gerovė yra žema ir situacija yra netoleruotina.

37

III. Tyrimo rezultatai

3.1. Gerovės vertinimo rezultatai

Tarp 59 tiriamų karvių nebuvo nustatyta liesų karvių, kurios atitiktų metodikoje pateiktus

požymius, tačiau vertinant visos bandos mąstu, liesų karvių požymius atitiko 5 karvės. o tai sudarė

3,6 proc.

Tvarte karvėms vanduo tiekiamas automatinėmis girdyklomis, kurių viena skirta dviems greta

stovinčioms karvėms. Visos tvarte esančios girdyklos buvo įvertintos kaip dalinai nešvarios, bet

vanduo gaunamas šviežias.

Vidutinė karvių atsigulimo trukmė 5,6 s, pagal vertinimo metodiką, tokia atsigulimo trukmė

rodo vidutinį komforto lygį.

Stebint atsigulusias karves, 20 iš jų gulėjo už savo guolio ribų, 10 karvių buvo su galimu

užsigavimu į tvarto įrangą (dažniausiai tai pertvaros, išdėstytos kas dvi karves). Gulėjimas už savo

guolio ribų, pagal vertinimo metodiką įvertintas kaip rimta komforto problema, o užsigavimas į

tvarto įrangą atitinka normalų komforto lygį.

Įvertinus karvių kūno dalių nešvarumą, t.y. įvertinus kojų apatinių dalių, tešmens ir galinio

kūno ketvirčio nešvarumą (12, 13 pav.), buvo nustatyta, kad iš visų tiriamųjų karvių 57 karvės buvo

su nešvariomis apatinėmis kojų dalimis, 52 karvės buvo su nešvariu tešmeniu ir 58 karvės turėjo

nešvarų galinį ketvirtį. Visa tai pagal vertinimo metodiką buvo įvertinta kaip rimta problema (žr 11

pav.).

10 pav. Melžiamų karvių įvairių kūno dalių švarumo procentinis įvertinimas

38

11; 12 pav. Karvių kūno nešvara tvarte (aut. Dovilė Balčiūnaitė)

Įvertinus sužeidimų nebuvimo kriterijų (14 pav.), iš 59 tiriamųjų karvių beplaukiai odos

ploteliai nustatyti 94,90 proc. karvių, beplaukiai odos ploteliai su odos pažeidimais nustatyti 33,90

proc. karvių ir tyniai aptikti 11,90 proc. tiriamųjų karvių .

13 pav. Melžiamų karvių skaičius su įvairių tipų sužeidimais

39

14 pav 15 pav

14 pav. Du beplaukiai ploteliai ant galinės kojos virš kulno sąnario

15 pav. Vienas beplaukis plotelis ant kulno sąnario (aut.Dovilė Balčiūnaitė)

16 pav. Beplaukiai plotai kaklo srityje, ties grandinių rišimo vieta (aut.Dovilė Balčiūnaitė)

40

17; 18 pav. Beplaukiai odos plotai su pažeista oda (aut.Dovilė Balčiūnaitė)

19; 20 pav. Tyniai ties galinių kojų, kulno sąnariais (aut.Dovilė Balčiūnaitė)

Vertinant šlubavimų atvejus ūkyje, nustatyti galimi 3 atvejai, su ryškiais šlubavimo

požymiais, nurodytais vertinimo metodikoje.

Vertinant susirgimų nebuvimo kriterijų, iš tiriamųjų karvių grupės, vienai karvei buvo

pastebėtos išskyros iš nosies, viena karvė sukosėjo, tačiau tik 1 kartą, kuris neparodo, esant ligai,

nebuvo nustatyta kvėpavimo sutrikimų, trys karvės rodė diarėjos požymius, trims karvėms buvo

pastebėtos vulvos išskyros, kurios rodė galimą rują. Nagrinėjant fermos pieno tyrimų rezultatus

41

nustatyta, kad karvių piene somatinių ląstelių skaičius varijuoja nuo 21 tūkst./ml iki 5068 tūkst./ml.

(22 pav.). Vertinant pagal metodiką, tik 12 karvių piene somatinių ląstelių skaičius (SLS) viršijo

400 tūkst/ml.

21 pav. Melžiamų karvių somatinių ląstelių kiekis piene

Fermoje ragų šalinimas atliekamas tiek jauniems veršeliams, tiek ir suaugusioms karvėms.

Šios procedūros atliekamos, laikantis visų būtinų priemonių užtikrinant, kad gyvūnas nejaustų

skausmo, bei ją atlieka veterinarijos gydytojas - chirurgas.

Stebint karves fermoje, buvo pastebėta, kad kai kurios karvės rodo agresyvų elgesį šalia

stovinčioms kaimynėms. Ryškiausias užfiksuotas agresijos požymis buvo smūgiai galva.

Kiekviename stebėtame segmente buvo karvių kurios ne tik smūgiuodavo galva savo kaimynėms,

bet rodė ryškią agresiją žmogaus atžvilgiu. Ypač šis elgesys išryškėjo vertinant atstumą per kurį

gyvūnas prisileidžia žmogų. Agresyvios karvės leisdavosi priliečiamos, tačiau iš karto smūgiuodavo

į ranką, arba intensyviai purtydavo galvą į šonus.

Pagal fermoje pildomą dokumentaciją per paskutinius metus sunkių apsiveršiavimų ūkyje

buvo 11, iš jų vienas su gimdos užsisukimu, užfiksuotos penkios gyvūnų priverstinės mirtys

(mirtingumo proc. visos fermos lygiu buvo 3,5 proc.), fermoje per metus nugaišo 1 veršelis, ryškių

parezės požymių per 12 mėn. laikotarpį nepasireiškė, tai lėmė atidi apsiveršiavusių karvių stebėsena

(t.y. monitoringas, kurio metu stebima kūno temperatūra, gimdos būklė, taip pat pašaro kiekio

suvartojimas bei didžiojo prieskrandžio peristaltiniai judesiai).

Vertinant gyvūnų reakciją į žmogų nustatyta, kad 35-ias karves iš 59 tiriamųjų buvo galima

paliesti, prie 8 karvių buvo galima priartėti arčiau nei 50 cm, bet nebuvo galima paliesti, prie 9

karvių buvo galima priartėti nuo 100 iki 50 cm ir prie 7 buvo galima priartėti ne arčiau kaip per 100

42

cm (23 pav.). Paprastai per tyrimą šios 7 karvės pradėdavo trauktis atgal iš kart tik pradėjus prie jų

artintis.

22 pav. Melžiamų karvių reakcija į žmogų, bei atstumas per kurį galima prie jų priartėti

Įvertinus gyvūnų emocinę būklę, buvo nustatyta, kad gyvūnai ūkyje yra ramūs, bendraujantys,

teigiamai užsiėmę, smalsūs, tačiau atsargūs, pamatę kažką nepažįstamą (ryškiausia savybė

stebėjimų pradžioje), laimingi. Tačiau poilsio metu ne visi gyvūnai galėjo tinkamai pailsėti.

Pagrindinė to priežastis - kitų gyvūnų gulėjimas už jam skirtos guoliavietės ploto ribų. Gyvūnui

gulint už guoliavietės ribų, kitas greta stovintis gyvūnas neturi galimybės atsigulti (24 pav).

a b

43

c d

e

23 (a; b;c,d,e) pav. Karvių gulėjimo padėtys tvarte (aut.Dovilė Balčiūnaitė)

Gerovės vertinimo balai apskaičiuoti naudojantis Welfare quality programa – „Welfare

Quality® scoring system“ (9;10;11;12 lentelės).

Gerovės lygis fermoje gali būti (42):

Puikus

Tinkamas

Priimtinas

Netinkamas

44

9 lentelė. Rezultatai atskirų rodiklių, kurie buvo vertinami fermoje (42)

Rodiklis Rezultatas

Melžiamų karvių skaičius 92

Stebėtų grupių skaičius 1

Karvių skaičius grupėje 92

Laikymo sistema Saitinis

Labai liesų karvių proc. 3,55

Vandens lovių skaičius 0

Bendras vandens lovių skaičius 0,00

Girdyklų skaičius 104

Girdyklų švara Iš dalies švaru

Vandens pritekėjimo greitis, l/s Ne

Yra bent 1 girdykla dviems greta stovintiems gyvūnams? Taip

Ar yra pakankamas veikiančių girdyklų skaičius? Taip

Atsigulimo trukmė, s 5,60

Gyvūnų užsigaunančių į tvarto įrangą proc. 17,50

Karvių gulinčių už guoliavietės ribų proc. 36,70

Karvių su nešvariomis apatinėmis kojų dalimis proc. 96,60

Karvių su nešvariu tešmeniu proc. 88,14

Karvių su nešvariu galiniu ketvirčiu proc. 98,30

Dienų skaičius per kurias karvės laikomos pririštos 189

Dienų skaičius, kai karvės išleidžiamos pasivaikščioti 189

Dienų skaičius, kai pririšti gyvūnai yra išleidžiami į ganyklą 176

Dienų skaičius, kai gyvūnai išleidžiami į lauko aikšteles 189

Valandų skaičius, kai gyvūnai išleidžiami į lauko aikšteles 1

Dienų skaičius per metus, kai karvės laikomos lauke 176

Valandų skaičius per dieną, kai gyvūnai išleidžiami ganytis 8

Nešlubuojančių karvių proc. 98,30

Vidutiniškai šlubuojančių karvių (laikomų palaidai) proc. ar

šlubuojančių karvių (jei laikomos pririštos) proc. 1.70

Ryškiai šlubuojančių karvių proc. 0,00

Karvių be odos pažeidimų proc. 58,62

45

Rodiklis Rezultatas

Karvių su bent 1 beplaukiu ploteliu ar be jokių pažeidimų

proc. 96,60

Karvių su bent 1 pažeidimu proc. 41,38

Sukosėjimų skaičius vienai karvei per 15 min. 1,00

Karvių su išskyromis iš nosies proc. 0,00

Karvių su išskyromis iš akių proc. 0,00

Karvių su padažnėjusiu kvėpavimu proc. 0,00

Karvių su diarėjos požymiais proc. 8,50

Karvių su vulvos išskyromis proc. 5,08

Mastitų (ųLS > 400 000) proc. 20,34

Nugaišusių gyvūnš per paskutinius 12 mėn. proc. 3,50

Sunkių apsiveršiavimų proc. 17,20

Agresyvių, besimušančių karvių proc. 2,84

Nuragintų karvių proc. 90,00

Metodas naudojamas karvių nuraginimui Terminis

Naudojami anestetikai Taip

Naudojami analgetikai Taip

Karvių su nukarpytomis uodegomis proc. 0,00

Metodas naudojamas uodegų karpimui Neatliekama

Ar naudojami anestetikai Ne

Ar naudojami analgetikai Ne

Smūgiai galva per 1 val. 4,00

Kiti agresyvumo elementai (išstumimai, gaudynės, kovojimas)

1 karvei per 1 val. 5,00

Karvių, kurias galima paliesti proc. 58,33

Karvių prie kurių galima priartėti arčiau nei 50 cm, bet

negalima jų paliesti proc. 13,33

Karvių prie kurių galima priartėti nuo 100 cm iki 50 cm proc. 15,00

Karvių prie kurių negalima prisiartinti proc. 11,67

Aktyvus 90

Atsipalaidavęs 85

Baikštus 5

46

Rodiklis Rezultatas

Susijaudinęs 0

Ramus 95

Patenkintas 100

Abejingas 15

Susierzinęs 5

Draugiškas 78

Nuobodžiaujantis 0

žaismingas 79

Teigiamai užsiėmęs 99

Linksmas 75

Irzlus 0

Neramus 2

Bendraujantis 5

draugiškas 37

Apatiškas 0

Laimingas 98

Susikrimtęs 0

Kokybinis elgsenos įvertinimas 3,73

10 lentelė. Gerovės kriterijų vertinimo rezultatai (42)

Gerovės kriterijus Rezultatas

Ilgalaikio alkio nebuvimas 74,2

Ilgalaikio troškulio nebuvimas 100,0

Poilsio komfortas 26,7

Šiluminis komfortas* -

Judėjimo laisvė 60,0

Sužeidimų nebuvimas 60,3

Susirgimų nebuvimas 20,0

Skausmo nebuvimas 75,0

Socialinės elgsenos pasireiškimas 0,0

Kitos elgsenos pasireiškimas 71,6

47


Tinkama gyvūno reakcija į žmogų 50,2

Teigiama emocinė būklė 85,8

11 lentelė. Gerovės principų vertinimo rezultatai (42)

Gerovės principas Balas

Tinkama mityba 81,2

Tinkamas laikymas 39,1

Tinkama sveikata 31,6

Tinkama elgsena 30,6

12 lentelė. Bendras gerovės įvertinimas (42)

Bendras gerovės lygis

Priimtinas

3.2. Karvių sveikatingumo vertinimo rezultatai

3.2.1. Melžiamų karvių kraujo morfologinio tyrimo rezultatai

Ištyrus dešimties užtrūkusių karvių kraujo morfologinius parametrus (žr. 13,14 lenteles),

nustatyta, kad vienai karvei padidėjęs leukocitų kiekis, vienai karvei sumažėjęs limfocitų kiekis,

dviems karvėms padidėjęs vid. dydžio ląstelių kiekis, dviems karvėms sumažėjęs limfocitų proc.

šešioms tiriamosioms karvėms padidėjęs vid. dydžio ląstelių proc. keturioms karvėms sumažėjęs,

vienai karvei padidėjęs hemoglobino kiekis, trims karvėms sumažėjęs vid. ląstelių tūris, trims

karvėms sumažėjusi hemoglobino koncentracija ląstelėje, vienai karvei sumažėjęs trombocitų

kiekis.

48

13 lentelė. Užtrūkusių karvių kraujo morfologija (WBC,LYM, MID, GRA, LY%, MI%, GR%)

Eil.

Nr. WBC LYM MID GRA LY% MI% GR%

1. 4,73 2,76 0,46 1,51 58,4 9,8 31,9

2. 9,17 3,95 0,84 4,38 43,1 9,2 47,7

3. 6,83 3,27 0,05 3,51 47,9 0,7 51,4

4. 6,19 3,80 0,06 2,33 61,4 10,0 37,6

5. 8,28 4,97 0,04 3,26 60,1 0,5 39,4

6. 4,32 2,43 0,06 1,92 54,2 1,3 44,5

7. 6,88 3,26 0,68 2,94 47,4 9,9 42,7

8. 12,10 5,19 1,12 5,79 42,9 9,2 47,9

9. 6,40 3,92 0,05 2,44 61,2 0,7 38,0

10. 9,59 4,93 0,86 3,81 51,4 8,9 39,7

Norma 4-12

109/l

2,5-7,5

109/l

iki 0,84

109/l

0,6-6,7

109/l

45-75 2-7 15-65

14 lentelė. Užtrūkusių karvių kraujo morfologija (RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC, RDWc,

PLT, PCT, MPV, PDWc)

Eil. Nr. RBC HGB HCT MCV MCH MCHC RDWc PLT PCT MPV PDWc

1. 6,13 93 28,13 46 15,2 331 19,9 184 0,09 5,0 27,2

2. 6,01 88 28,97 48 14,7 305 24,4 207 0,14 6,8 36,9

3. 5,91 84 27,67 47 14,3 305 24,4 176 0,10 5,8 35,0

4. 7,05 97 31,13 44 13,8 312 28,5 160 0,10 6,3 36,4

5. 6,75 110 35,77 53 16,3 307 21,9 164 0,11 6,5 36,5

6. 5,59 85 27,15 49 15,1 311 23,6 32 0,02 6,4 36,4

7. 6,34 86 28,80 45 13,4 299 25,7 186 0,11 6,2 36,4

8. 6,13 86 29,14 48 14,1 296 23,4 196 0,14 6,9 37,4

9. 6,75 89 30,16 45 13,2 295 20,9 386 0,23 6,0 33,0

10. 6,10 88 28,35 46 14,4 309 26,1 129 0,08 6,2 35,5

Norma 5-10

1012

/l

80-100

g/l

24-46

%

46-60

fl

11-17

pg

300-

360

g/l

%

100-

800

109/l

% fl %

Ištyrus 10-ties šviežiapienių karvių kraujo morfologinius parametrus (žr. 15,16 lenteles),

nustatyta, kad dviems karvėms padidėjęs leukocitų, dviems - vidutinio dydžio ląstelių kiekis,

keturioms karvėms sumažėjęs limfocitų proc., šešioms karvėms padidėjęs vid. ląstelių proc., trims

karvėms sumažėjęs vidutinio dydžio ląstelių kiekis. Vienai karvei sumažėjęs hemoglobino kiekis,

trims karvėms hemoglobino kiekis padidėjęs, vienai karvei sumažėjusi vidutinė hemoglobino

koncentracija.

49

15 lentelė. Šviežiapienių karvių kraujo morfologija (WBC,LYM, MID, GRA, LY%, MI%, GR%)

Eil.


1. 8,63 3,38 0,80 4,44 39,2 9,3 51,5

2. 9,01 3,64 0,80 4,57 40,4 8,9 50,7

3. 7,96 4,08 0,10 3,78 51,3 1,3 47,4

4. 8,83 5,22 0,49 3,12 59,1 5,6 35,3

5. 6,45 2,93 0,64 2,88 45,5 9,9 44,6

6. 9,59 7,32 0,65 1,63 51,3 1,3 17,0

7. 4,17 3,08 0,04 1,06 73,8 0,9 25,3

8. 15,77 4,13 1,48 1,16 26,2 9,4 64,4

9. 12,61 4,82 1,20 6,59 38,2 9,5 52,3

10. 5,17 3,07 0,52 1,58 59,4 10,0 30,6

Norma 4-12

109/L

2,5-7,5

109/l

iki 0,84

109/l

0,6-6,7

109/l

45-75 2-7 15-65

16 lentelė. Šviežiapienių karvių kraujo morfologija (RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC, RDWc,

PLT, PCT, MPV, PDWc)

Eil.

Nr. RBC HGB HCT MCV MCH MCHC RDWc PLT PCT MPV PDWc

1. 6,48 95,0 31,16 48,0 14,7 305,0 21,1 450,0 0,28 6,1 33,8

2. 7,29 104,0 34,48 47,0 14,3 302,0 26,5 330,0 0,20 6,0 33,0

3. 5,95 86,0 26,95 45,0 15,5 320,0 20,5 244,0 0,16 6,7 35,3

4. 6,32 85,0 27,60 44,0 13,4 307,0 21,3 140,0 0,08 6,0 31,4

5. 5,65 78,0 26,38 47,0 13,9 297,0 20,4 200,0 0,13 6,4 35,0

6. 6,70 108,0 35,47 53,0 16,2 305,0 19,0 238,0 0,16 6,6 35,3

7. 6,11 93,0 30,52 50,0 15,2 303,0 20,9 148,0 0,09 5,8 31,9

8. 6,12 99,0 31,62 52,0 16,3 315,0 20,5 278,0 0,20 7,1 34,8

9. 7,12 108,0 33,81 47,0 14,9 318,0 24,0 404,0 0,24 5,9 35,0

10. 7,8 120,0 39,38 50,0 15,3 304,0 20,4 336,0 0,23 6,7 35,0 Eil.


Norma 5-10

1012

/L

80-100

g/l

24-46

%

46-60

fl

11-17

pg

300-

360

g/l

%

100-

800

109/l

% fl %

Ištyrus vidurio laktacijos karvių (žr. 17;18 lentelės) kraujo morfologiją, nustatyta, kad vienai

karvei padidėjęs, dviems sumažėjęs limfocitų proc. penkioms karvėms padidėjęs vid. dydžio ląst.

kiekis, penkioms karvėms - sumažėjęs. Trims karvėms padidėjęs, o vienai karvei sumažėjęs

hemoglobino kiekis, vienai karvei sumažėjęs vid. ląst. tūris, dviems karvėms sumažėjusi vid.

hemoglobino koncentracija ląstelėje, vienai karvei sumažėjęs trombocitų kiekis.

50

17 lentelė. Vidurio laktacijos karvių kraujo morfologija (WBC,LYM, MID, GRA, LY%, MI%, GR%)

Eil.


1. 10,18 3,23 0,98 5,97 31,8 9,6 58,6

2. 7,88 4,61 0,70 2,56 58,5 8,9 32,5

3. 8,59 4,12 0,81 3,66 47,9 9,4 42,6

4. 4,42 2,63 0,42 1,37 59,5 9,6 30,9

5. 5,80 3,03 0,05 2,72 52,2 0,8 46,9

6. 7,19 4,12 0,13 2,95 57,2 1,8 41,0

7. 10,52 4,48 0,93 5,11 42,6 8,8 48,6

8. 5,79 3,54 0,04 2,39 59,3 0,7 40,0

9. 7,77 4,14 0,12 3,51 53,3 1,5 45,2

10. 6,38 4,07 0,04 2,28 63,8 0,6 35,7

Norma 4-12

109/l

2,5-7,5

109/l

iki 0,84

109/l

0,6-6,7

109/l

45-75 2-7 15-65

18 lentelė. Vidurio laktacijos karvių kraujo morfologija (RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC,

RDWc, PLT, PCT, MPV, PDWc)

Eil.


1. 6,02 102,0 32,87 55,0 16,9 310,0 22,7 57,0 0,04 6,2 33,4

2. 6,24 85,0 24,65 39,0 13,6 343,0 29,2 234,0 0,14 5,9 36,9

3. 5,89 95,0 28,57 49,0 16,1 332,0 23,8 249,0 0,17 6,9 38,9

4. 5,50 86,0 28,67 49,0 14,6 300,0 21,6 191,0 0,11 5,8 32,2

5. 6,48 105,0 33,24 49,0 15,4 316,0 21,6 287,0 0,18 6,2 31,9

6. 6,95 97,0 33,46 48,0 14,0 291,0 20,3 236,0 0,16 6,8 36,1

7. 7,20 106,0 33,35 46,0 14,7 317,0 21,9 279,0 0,19 6,7 35,8

8. 5,55 77,0 24,91 45,0 13,9 310,0 24,6 153,0 0,09 6,1 32,2

9. 5,90 94,0 31,52 53,0 15,9 297,0 19,2 237,0 0,16 6,5 35,0

10. 6,45 96,0 30,65 48,0 15,0 315,0 21,1 271,0 0,18 6,7 35,8

Norma 5-10

1012

/l

80-100

g/l

24-46

%

46-60

fl

11-17

pg

300-

360

g/l

%

100-

800

109/l

% fl %

3.2.2. Melžiamų karvių kraujo biocheminio tyrimo rezultatai

Ištyrus užtrūkusių karvių kraujo biocheminius parametrus (žr. 19 lentelę), nustatyta, kad 8

karvėms padidėjusi aspartatamino trasferazės koncentracija, 3 karvėms sumažėjęs kalcio kiekis, 8

karvėms padidėjęs magnio kiekis, 5 karvėms sumažėjusi gliukozės koncentracija, 1 karvei

padidėjęs, o trims karvėms sumažėjęs šlapalo kiekis. 1 karvei padidėjusi, o 2 sumažėjusi fosforo

koncentracija.

51

19 lentelė. Užtrūkusių karvių kraujo biochemija (AST, ALP, Ca, Mg, GLU, Urea, PHOS)

Eil.

Nr. AST ALP Ca Mg GLU Urea PHOS

1. 78,0 87,0 2,54 1,06 1,64 3,01 2,11

2. 89,0 122,0 2,54 1,09 1,86 2,67 2,22

3. 85,0 62,0 2,29 1,07 1,88 3,02 1,70

4. 93,0 109,0 2,19 1,04 1,44 2,26 2,50

5. 92,0 52,0 2,33 1,10 1,77 2,47 1,71

6. 92,0 35,0 2,24 1,00 2,38 2,78 1,84

7. 86,0 92,0 2,24 1,10 2,35 2,90 2,20

8. 88,0 145,0 2,50 1,16 1,86 3,67 1,96

9. 79,0 71,0 2,45 1,14 2,05 3,94 1,82

10. 90,0 93,0 2,37 1,10 2,39 3,63 2,13

Norma 0-80

U/L

0-200

U/L

2,20-3,30

mmol/l

0,80-1,02

mmol/l

2,20-3,30

mmol

3,30-5,00

mmol/l

1,60-2,30

mmol/l

Ištyrus šviežiapienių karvių kraujo biocheminius parametrus (žr. 20 lentelę), nustatyta, kad 8

karvėms padidėjusi aspartatamino transferazės koncentracija, 3 karvėms sumažėjęs kalcio kiekis, 8

karvėms padidėjęs magnio kiekis, 5 karvėms sumažėjusi gliukozės koncentracija, 1 karvei

padidėjęs, o 3 karvėms sumažėjęs šlapalo kiekis, 1 kaevei padidėjusi, o 2 sumažėjusi fosforo

koncentracija.

20 lentelė. Šviežiapienių karvių kraujo biochemija (AST, ALP, Ca, Mg, GLU, Urea, PHOS)

Eil.


1. 79,0 71,0 2,45 1,14 2,05 3,94 2,14

2. 90,0 93,0 2,37 1,10 2,39 3,63 2,63

3. 146,0 77,0 2,25 0,99 1,14 3,83 2,06

4. 108,0 29,0 2,42 1,07 2,54 6,04 2,23

5. 93,0 52,0 2,21 1,08 2,40 3,80 2,04

6. 84,0 64,0 2,32 1,03 2,16 3,07 1,76

7. 102,0 121,0 2,21 1,14 2,49 2,89 3,00

8. 86,0 110,0 2,16 1,07 2,37 3,25 1,68

9. 85,0 61,0 2,08 1,05 2,10 3,04 1,43

10. 70,0 112,0 2,11 1,00 1,00 3,98 1,00

Norma 0-80

U/L

0-200

U/L

2,20-3,30

mmol/l

0,80-1,02

mmol/l

2,20-3,30

mmol

3,30-5,00

mmol/l

1,60-2,30

mmol/l

Ištyrus vidurio laktacijos karvių kraujo biocheminius rodiklius (žr. 21 lentelę), nustatyta, kad

9 iš 10-ties karvių padidėjęs aspartatamino transferazėskiekis, visoms tiriamosioms karvėms

padidėjęs magnio kiekis, 3 sumažėjusi gliukozės koncentracija, 6 karvėms sumažėjęs šlapalo kiekis,

2 karvėms padidėjęs fosforo kiekis.

52

21 lentelė. Vidurio laktacijos karvių kraujo biochemija (AST, ALP, Ca, Mg, GLU, Urea, PHOS)

Eil.


1. 228,0 122 2,30 1,22 2,15 3,10 2,01

2. 92,0 84 2,43 1,22 2,38 3,23 2,28

3. 95,0 95 2,32 1,23 0,9 3,23 2,14

4. 107,0 77 2,42 1,26 2,73 3,00 2,57

5. 120,0 106 2,59 1,15 2,69 2,82 1,68

6. 78,0 89 2,35 1,19 2,86 4,05 2,12

7. 93,0 81 2,39 1,14 2,49 4,14 3,20

8. 90,0 78 2,30 1,10 2,14 4,39 2,39

9. 127,0 91 2,37 1,19 2,44 4,77 2,12

10. 108,0 117 2,34 1,26 2,62 2,44 1,75

Norma 0-80

U/L

0-200

U/L

2,20-3,30

mmol/l

0,80-1,02

mmol/l

2,20-3,30

mmol

3,30-5,00

mmol/l

1,60-2,30

mmol/l

Atlikus statistinę kraujo morfologinių ir biocheminių duomenų analizę, nustatyti statistiškai

patikimi (p˂0,05) kalcio ir magnio kiekiai skirtingose karvių grupėse. Kiti parametrai skyrėsi

nepatikimai (žr. 22,23 lenteles).

22 lentelė. Trijų karvių grupių kraujo morfologinių parametrų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai

Parametrai

Karvių grupės

Užtrūkusios (n=10) Šviežiapienės (n=10) Vidurio laktacijos (n=10)

Vidurkis Standart.

nuokr.

Vidurkis Standart.

nuokr

Vidurkis Standart.

nuokr

WBC x 109/l 7,45 ±2,37 8,82 ±3,41 7,45 ±1,95

LYM x 109/l 3,85 ±0,95 4,17 ±1,35 3,79 ±0,66

MID x 109/l 0,42 ±0,42 0,67 ±0,44 0,42 ±0,40

GRA x 109/l 3,19 ±1,27 3,08 ±1,80 3,25 ±1,38

LY % 52,8 ±7,29 48,44 ±13,55 52,61 ±9,60

MI % 6,02 ±4,51 6,61 ±4,00 5,17 ±4,33

GR % 42,08 ±5,89 41,91 ±14,49 42,20 ±8,24

RBC x 1012

/l 6,28 ±0,45 6,55 ±0,67 6,22 ±0,56

Parametrai Užtrūkusios (n=10) Šviežiapienės (n=10) Vidurio laktacijos (n=10)

Vidurkis Standart.

nuokr.

Vidurkis Standart.

nuokr

Vidurkis Standart.

nuokr

HGB g/l 90,6 ±7,86 97,60 ±12,76 94,30 ±9,29

HCT % 29,53 ±2,48 31,74 ±4,15 30,19 ±3,38

MCV fl 47,10 ±2,60 48,30 ±2,91 48,10 ±4,36

MCH pg 14,45 ±0,93 14,97 ±0,93 15,00 ±1,06

MCHC g/l 307,00 ±10,32 307,60 ±7,52 313,10 ±15,69

RDWc % 23,88 ±2,56 21,46 ±2,17 22,60 ±2,80

PLT x 109/l 182,00 ±87,31 276,80 ±103,44 219,40 ±69,96

PCT % 0,11 ±0,05 0,18 ±0,07 0,14 ±0,05

MPV fl 6,20 ±0,54 6,33 ±0,43 6,38 ±0,39

PDWc % 35,07 ±2,33 34,10 ±1,46 34,82 ±2,33

53

23 lentelė. Trijų karvių grupių kraujo biocheminių rezultatų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai

Parametrai

Karvių grupės

Užtrūkusios (n=10) Šviežiapienės (n=10) Vidurio laktacijos (n=10)

Vidurkis Standart.

nuokr.

Vidurkis Standart.

nuokr

Vidurkis Standart.

nuokr

AST U/l 87,20 ±5,27 94,3 ±21,15 113,80 ±42,74

ALP U/l 86,80 ±33,24 79,00 ±29,54 94,00 ±16,00

Ca mmol/l 2,37a ±0,13 2,26

b ±0,13 2,38

a ±0,09

Mg mmol/l 1,09a ±0,05 1,07

a ±0,05 1,20

b ±0,05

GLU mmol/l 1,96 ±0,32 2,06 ±0,55 2,34 ±0,56

Urea mmol/l 3,03 ±0,55 3,75 ±0,90 3,52 ±0,76

Phos mmol/l 2,02 ±0,26 2,00 ±0,57 2,23 ±0,43

ab – raidėmis pažymėti skirtumai yra statistiškai patikimi p˂0,05

54

IV. Rezultatų aptarimas

4.1. Melžiamų karvių gerovė

Tyrimo metu, įvertinus melžiamų karvių gerovę pagal metodiką, ir apskaičiavus gerovės balą,

gerovės lygis melžiamų karvių fermoje yra priimtinas. Dvylika gerovės kriterijų buvo įvertinti

tokiais balais (žr. 24 lentelę).

24 lentelė. Gerovės kriterijų įvertinimas saitinio laikymo tvarte (42)


Ilgalaikio alkio nebuvimas 74,2

Ilgalaikio troškulio nebuvimas 100,0

Poilsio komfortas 26,7

Šiluminis komfortas* -

Judėjimo laisvė 60,0

Sužeidimų nebuvimas 60,3

Susirgimų nebuvimas 20,0

Skausmo nebuvimas 75,0

Socialinės elgsenos pasireiškimas 0,0

Kitos elgsenos pasireiškimas 71,6

Tinkama gyvūno reakcija į žmogų 50,2

Teigiama emocinė būklė 85,8

Ilgalaikio alkio nebuvimo kriterijus įvertintas, kaip tinkamo lygio. Kiekvienas gyvūnas ūkyje

gauna pašarą, pagal savo fiziologinę būklę (žr. 1 priedą). Ilgalaikio troškulio kriterijus įvertintas

puikiai, gyvūnams vanduo patiekiamas automatinėmis girdyklomis (viena tokio tipo girdykla

dviems greta stovinčioms karvėms). Šiuo atžvilgiu, karvių saitinis laikymas yra teigiamas, nes

gyvūnai išvengia galimos konkurencijos dėl priėjimo prie pašaro (7).

Kriterijus poilsio komfortas atitinka nepriimtiną gerovės lygį. Šį kriterijų sudaro karvių

atsigulimo laikas, gulėjimas už guoliavietės ribų, užsigavimas į tvarto įrangą bei gyvūnų kūno

švara. Komfortiškas poilsis yra viena iš gyvūno didžiųjų laisvių. Karvės, tai gyvūnai, kurie

fiziologiškai turi ilsėtis apie 12 - 14 val. per parą (27,28,43), sutrikęs karvių poilsis gali įtakoti

55

streso atsiradimą, produkcijos kiekį bei kokybę ir melžiamų karvių gerovę (27). Komfortišką poilsį

lemia guoliavietės dizainas: ilgis, plotis, paviršiaus kokybė, fiksuojančių grandinių ilgis bei

guoliavietės švara (27,30,43). Patogios guoliavietės yra tos, kurios neturi poveikio natūraliems

karvių judesiams: atsigulimui ir atsikėlimui (11,30). Tyrimo metu, apskaičiuotas, karvių atsigulimo

laikas rodo vidutinį komforto lygį, gyvūnų gulėjimas už guoliavietės ribų rodo rimtos problemos

buvimą. Pasak kai kurių autorių, pailgėjusi atsigulimo trukmė, gali atsirasti dėl to, kad gyvūnui

sunku surasti patogią padėtį, guldant užpakalinę kūno dalį ant betoninių grindų (5). Atsigulimo

trukmę gali įtakoti ir apribotas judėjimas į priekį, kai gyvūnas bando atsiklaupti. Kojų, stuburo bei

tešmens skausmai, taip pat gali lemti pailgėjusį atsigulimo laiką (5). Anot, kai kurių autorių

rekomendacijų, guoliavietės turėtų būti apie 3 m ilgio stambioms karvėms, kad guldamosi jos turėtų

pakankamai vietos pasvirti į priekį, ir kad patogiai atsigultų (31). Guoliavietės 2,30 m ar trumpesnės

priverčia karves gultis įstrižai savo guoliavietės (5,29) taip dažnai sutrikdydamos ir kitų karvių

poilsį (žr.14 pav.). Karves atsigulti motivuoja ir guoliavietės higiena, jos renkasi švarų, sausą ir

švelnų guolio paviršių. Švari poilsio vieta, įtakoja ir gulėjimo laiką, jei paviršius suterštas

išmatomis, šlapias, slidus, gyvūnas trumpina poilsio laiką. Pasikeitusi atsigulimo elgsena (pailgėjęs

atsigulimo laikas, užsigavimas į tvarto įrangą bei gulėjimas už guoliavietės ribų) gali sumažinti

poilsio kokybę bei padidinti sveikatos problemų, tokių kaip odos pažeidimų, šlubavimo, atsiradimo

riziką. Guoliaviečių higiena, karves laikant pririštas, yra rimta problema, nes karvės maitinasi ir

ilsisi toje pačioje vietoje, o galvijų nagos turi nuolatinį kontaktą su išmatomis, o tai didina

šlubavimo, slapto ir klinikinio mastito atsiradimo tikimybę (5).

Kriterijus judėjimo laisvė paremtas, suteikta galimybe gyvūnams ganytis ir išeiti į lauko

aikšteles. Nuolatinis karvių laikymas pririšus gali įtakoti įprasto, natūralaus galvijų elgesio

pokyčius, sumažėjusi galimybė gyvūnams socialiai bendrauti, padidina nenormalaus elgesio

atsiradimo tikimybę. Gyvūnų ganymasis lauke vasarą, bei pasivaikščiojimai lauko aikštelėse,

sumažina šlubavimo atvejų atsiradimą, didina imuninį rezistentiškumą, leidžia gyvūnams socialiai

bendrauti, tyrinėti aplinką, stimuliuoja reprodukcinę funkciją, o tai teigiamai veikia ir didina

gerovės lygį (7).

Sužeidimų nebuvimo kriterijus įvertintas tinkamai, tačiau tyrimo metu nustatytas karvių su

odos pažeidimais skaičius rodo, kad karvių stovėjimo vieta, kurioje jos ir ilsisi, nėra puikios

kokybės (8,13,17,21). Tokie gyvūnų sužeidimai rodo, kad guoliavietės nėra tinkamai

eksploatuojamos, pvz: trūksta kraiko (17,31,36), kaip įrodymą, galima laikyti sužeidimų vietas,

daugiausiai kulno bei riešo sąnarių vietose (13,21). Odos pažeidimai ant kaklo, rodo, kad karvėms

pririšti naudojamos grandinės yra trumpos (13). Nustatyta, kad trumpos guoliavietės yra svarbesnis

faktorius sužeidimų atsiradimui, nei guoliaviečių kreikimo kokybė. Nors metodikoje nurodyti

šlubuojančių karvių požymiai saitinio laikymo tvarte padeda identifikuoti šlubuojančias karves,

56

tačiau taip galima identifikuoti nedidelę dalį šlubavimo atvejų, su ryškiais šlubavimo požymiais.

Šlubavimas šiuolaikiniuose ūkiuose viena didžiausių problemų, kurią labai sunku išspręsti (21).

Šlubavimo paplitimo didėjimas yra susijęs su kietomis grindimis guoliavietėse, sumažėjusiu poilsio

laiku dėl diskomforto, nešvaria tvarto aplinka, nešvariomis galūnėmis bei biotino trūkumu karvėms

(5,8).

Vertinant susirgimų nebuvimo kriterijų didžiausia nustatyta problema buvo karvių

sergamumas mastitais. Didžiausią įtaką mastitų atsiradimui daro gyvūno aplinkos švara, bei

tinkamas pasiruošimas melžimui. Somatinių ląstelių skaičiaus (SLS), anot mokslinių tyrimų,

padidėjimas susijęs su aplinkos higiena. Yra išskirti 4 patogenų perdavimo keliai: tiesioginis

perdavimas - karvių gulėjimas ant užterštos ekskrementais guoliavietės, pernešimas nuo kojų -

nešvarios, išmatomis užterštos kojos taip pat gali perduoti sukėlėją tešmeniui, karvei gulint,

aptaškant tešmenį tuštinimosi metu, bei pernešimas nešvaria uodega (29).

Vertintoje fermoje yra aukštas veršelių išgyvenamumo proc., per metus pasitaikantis vienas

gaišimas, demonstruoja puikią veršelių priežiūrą. Jau keletą metų nepasitaiko ryškių parezės

požymių. Atidi apsiveršiavusių karvių priežiūra, bei kasdienis monitoringas, rodo ūkio darbuotojų

kompetenciją ir atsakomybę, o taip pat kasdienis veterinarijos gydytojų vizitas užtikrina, galvijų

sveikatingumo stebėseną.

Tiriamajame ūkyje nėra taikomas uodegų trumpinimas, taip išvengiama papildomo skausmo

sukėlimo. Tačiau ūkyje yra atliekamas galvijų nuraginimas. Nuraginami daugiausiai jauni veršeliai,

tačiau pasitaiko atvejų, kai nuraginami ir suaugę galvijai. Šių procedūrų metu laikomasi gyvūnų

gerovės, ypač paisoma gyvūnų teisė nekęsti skausmo, procedūrų metu naudojamos skausmą

mažinančios bei gyvūnus anestezuojančios medžiagos, o šias procedūras atlieka veterinarijos

gydytojai - chirurgai. Galutiniame bale šis kriterijus apibūdina tinkamą gerovės lygį.

Gyvūno ir žmogaus santykis tiriamajame ūkyje įvertintas tinkamai, iš tiriamų 59 karvių 35

karvės leidosi paliečiamos, prie 7 karvių nebuvo galima priartėti arčiau, kaip per 100 cm. Neseniai

atlikti tyrimai parodė, kad stipresnis ryšys tarp gyvūno ir žmogaus nustatytas saitinio laikymo

tvartuose kai pririštos karvės reguliariai išleidžiamos į lauko aikšteles bei kai žmogus atlieka visus

ūkio darbus: šėrimas, mėšlo valymas ir pan.(5,7).

Socialinis gyvūnų elgsenos įvertinimas labai svarbus kalbant apie gyvūnų gerovę (5), nes

galvijai yra bandos gyvūnai, turintys stiprius socialinius ryšius (19), gerą atmintį ir stiprų aplinkos

pojūtį (3). Laikant karves pririštas, jų socialinio bendravimo galimybės stipriai apribotos, išskyrus

galimybę bendrauti su savo kaimynėmis (5, 7, 19).

57

4.2. Kraujo morfologinio ir biocheminio tyrimo rezultatų aptarimas

Atrajotojų kraujo parametrai priklauso nuo daugelio veiksnių, susijusių su gyvūnų fiziologine

būkle bei ūkio vadybos sistema, įskaitant aplinkos higieną ir šėrimą, kurie yra svarbūs normaliai

organizmo funkcijai. Hematologiniai tyrimai pirmiausia skirti stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir

nustatyti galimas ligas, bei įvertinti gyvūnų streso ir gerovės lygį, tačiau būtina atkreipti dėmesį į

skirtingus faktorius, įtakojančius kraujo parametrus: veislę, amžių, lytį, metų laiką, nėštumą,

sveikatą bei šėrimą (25). Karvių laikymo būdas turi įtakos kraujo forminių elementų: leukocitų,

eritrocitų skč. bei hemoglobino koncentracijai (24). Mokslininkų tyrimai parodė, kad karvių, kurios

išeina į lauko aikšteles ar vasaros metu į ganyklas, daugelio kraujo parametrų kiekiai didėja

(leukocitai, eritrocitai, hematokritas). Leukocitų skaičiaus padidėjimą, gali įtakoti ir stresas, kurį

gyvūnas patiria kraujo mėginio ėmimo metu, bet taip pat tai rodo imūninės sistemos aktyvumą (24).

Eritrocitų ir hematokrito koncentracijai, anot moksilinkų, neturi įtakos metų laikas, jei gyvūnas

visus metus turi galimybę išeiti į lauką. MCV, MCH ir MCHC parametrų kiekis padidėja kaip

atsakas į aukštą aplinkos temperatūrą, tačiau neįtakoja leukocitų, eritrocitų skaičiaus pokyčių,

hematokrito ir hemoglobino koncentracijos (24). Nustatyta, kad MCV kiekis, karves laikant

pririštas, bet su galimybe išeiti į lauką, buvo beveik fiziologinės normos ribose ir jis gali būti

naudojamas, vertinant galvijų atsaką į stresą, kurį sukelia aplinkos temperatūra ir drėgmė.

Tyrimo metų visose trijose karvių grupėse AST kiekis viršijo fiziologines normas. Anot,

mokslinių tyrimų, AST kiekis gali padidėti dėl intesyvaus azoto metabolizmo kepenyse, kurį

skatina pievų žolėje esantis didelis kiekis azoto junginių. Šio enzimo kiekio padidėjimas taip pat

laikomas karvių organizmo atsaku į aukštą aplinkos temperatūrą (24) ir yra vienas iš jautriausių

rodiklių nustatant kepenų patologijas (33).

JAV mokslininkų duomenimis optimalus gliukozės kiekis melžiamų karvių kraujyje svyruoja

apie 3 mmol/l, tokia gliukozės koncentracija Lietuvoje nustatoma tik užtrūkusioms karvėms,

melžiamų karvių kraujyje gliukozė svyruoja nuo 1,9 - 2,3 mmol/l ir dažniausiai nesiekia

fiziologinės normos (23).

Tiriamųjų karvių grupėse statistiškai patikimai skyrėsi tik Ca ir Mg kiekiai (p<0,05). Kalcio

(norma: 2,20 - 3,30 mmol/l) kiekis buvo normos ribose o Mg (norma: 0,80 - 1,02 mmol/l) šiek tiek

viršijo normos ribas (žr. 23 lentelę). Šių elementų kiekis karvių serume atspindi jų metabolizmą

arba jų atsargų papildymą per pašarą, bei jų patekimą į kitus audinius, ypač pieno liauką (26).

58

Išvados

1. Įvertinus melžiamų karvių gerovę saitinio laikymo tvarte, teigiamai įvertinti tik ilagalaikio

troškulio nebuvimo ir teigiamos emocinės būklės kriterijai. Neigiamai įvertinti poilsio komforto

ir teigiamos emocinės būklės kriterijai. Kiti kriterijai įvertinti kaip tinkami ir priimtini.

2. Suvedus visus duomenis į – „Welfare Quality® scoring system“ programą, buvo

apskaičiuotas priimtinas melžiamų karvių gerovės lygis.

3. Įvertinus melžiamų karvių kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius nustatyta, kad

statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05) buvo tarp kalcio ir magnio kiekių visose trijose grupėse.

Kiti parametrai buvo fiziologinės normos ribose ir nerodė patologinių nukrypimų.

59

Literatūros sąrašas

1. Tample D. Animal welfare assessment on intensive and extensive pig farms, 2012; p. 23-59.

2. De Andrade Vieira Can EM. Welfare assessment in Portuguese dairy goat farms: On - farm

oveall feasibility of an international prototype, 2015; p. 21-35.

3. Moran J, Doyle R. Cow talk: understanding dairy cow behaviour to improve their welfare on

Asian farms, 2015; 4: 37-67.

4. Keyserlingk MNG, Rushen J, de Passillé AM, Weary DM. Invited review: the welfare of dairy

cattle—Key concepts and the role of science. American dairy science association. 2009; 92:4101–

4111.

5. Popescu S, Borda C, Diugan EA, Spinu M., Groza IS and Sandru CD. Dairy cows welfare quality

in tie-stall housing system with or without access to exercise. Acta Veterinaria Scandinavica. 2013;

55:43.

6. Popescu S., Borda C., Lazar EA, Hegedüs CI. Assessment of dairy cow welfare in farms from

Transylvania, Hrvatski i 4 Medunarodni Simpozij Agronoma. 2009; p. 752-756.

7. Popescu S, Mahdy el C, Diugan E, Borda C, Sandru CD. Welfare Assessment of Dairy Cows at

Farm Level. Veterinary Medicine, 2011; 68(1) pISSN 1843-5270; eISSN 1843-5378.

8. Popescu S, Borda C, Hegedus IC, Sandru CD, Spinu M, Lazar E. Dairy Cow Welfare

Assessment in extensive breeding systems. Lucrari Stiintifice - Universitatea de Stiinte Agricole a

Banatului Timisoara, Medicina Veterinara. 2009; p. 64-70.

9. Popescu S, Borda C, Sandru CD, Stefan R, Lazar E. The welfare assessment of tied dairy cows

in 52 small farms in North - Eastern Transylvania using animal- based measurements. 2010;

47(3):77-82.

10. Vučemilo M, Matković K, Štoković I, Kovačević S, Benić M. Welfare assessment of dairy

cows housed in a tie-stall system. Scientific note - Znanstvena bilješka, 2012; 62-67 .

11. Animals’ Angels e.V. Tie stall housing systems on dairy. www.animals-angels.org. 2010; p. 3 -

10.

12. Popescu S, Borda C, Diugan EA, el Cristina M, Spinu M, Sandru CD. Qualitative Behaviour

Assessment of Dairy Cows Housed in Tie- and Free Stall Housing Systems; 2014.

13. Animal Outcome Measurement Protocols: Injury, Cleanliness, Body Condition, and Lameness.

Improving cow comfort to increase longevity in tie stalls and free stalls in Canadian Dairy herds.

Code of Practice for the Care and Handling of Dairy Cattle; 2009.

14. Sejian V, Lakritz J, Ezeji T, Lal R. Assessment methods and indicators of animal welfare. Asian

journal of animal and veterinary advances. 2011; p. 301-315.

http://www.cabdirect.org/search.html?q=au%3A%22Moran%2C+J.%22

http://www.cabdirect.org/search.html?q=au%3A%22Doyle%2C+R.%22

http://www.cabdirect.org/search.html?q=do%3A%22Lucrari+Stiintifice+-+Universitatea+de+Stiinte+Agricole+a+Banatului+Timisoara%2C+Medicina+Veterinara%22

http://www.cabdirect.org/search.html?q=do%3A%22Lucrari+Stiintifice+-+Universitatea+de+Stiinte+Agricole+a+Banatului+Timisoara%2C+Medicina+Veterinara%22

60

15. Welfare quality assessment protocol for cattle. Welfare quality consortium, Lelystad,

Netherlands; 2009.

16. Bleizgys R, Čėsna J. Gyvulininkystės technologijų inžinerija. Mokomoji knyga; 2012.

17. Zaffino JC. An evaluation of hock, knee, and neck injuries on dairy cattle in Canada. In partial

fulfilment of requirements for the degree of Master of Science in Population Medicine, 2012; p. 1-

13.

18. Phillips C. Cattle Behaviour and Welfare, 2nd edition, 2002; p. 1-23.

19. Shahhosseini Y. Cattle behaviour: Appearance of behaviour in wild and confinement; 2013.

20. Rushen J, de Passille AM, von Keyserlingk MAG, Weary DM. The welfare of cattle; 2008; p.

1-44.

21. Winckler C. The use of animal-based health and welfare parameters – what is it all about, 2008.

22. Winckler C. On- farm welfare assessment in cattle from basic concepts to feasible assessment

systems, 2006. Paskelbtas IVIS - International Veterinary Information Service tinklalapyje.

23. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika, 2007; p.161-162.

24. Radowska I, Herbut E. Hematological and biochemical blood parameters in dairy cows

depending on the management system. Animal science papers and reports, 2014; 32 (4):317- 325.

25. Mirzadeh Kh, Tabatabaei S, Bojarpour M and Mamoei M. Comparative study of heamatological

parameters according strain, age, sex, physiological status and season in Iranian cattle. Journal of

animal and veterinary advances, 2010. 9 (16):2123-2127.

26. Djokovic RD, Kurcubic VS and Ilic ZZ. Blood serum levels of macro - and micronutrients in

transition and full lactation cows. Bulgarian journal of agricultural science, 2014; 20(3):715-720.

27. Morabito E and Bewley J. Cow comfort matters in tie stall too; 2015.

28. Krawczel P and Grant R. Effects of cow comfort on milk quality, productivity and behavioue;

2009.

29. Cook BN. The cow comfort link to milk quality; 2004.

30. Endres IM. Bedding options for dairy cows. 2012; 24:361-369.

31. Radeski M, Janevski A, Ilieski V. Screening of selected indicators of dairy cattle welfare in

Macedonia, 2015; 38 (1): 43-51.

32. Ramanauskienė J, Stanišauskienė D. Gyvūnų gerovė pieno ūkiuose. "Mano ūkis''; 2011.

33. Filipejova T, Kovacik J. Evaluation of selected biochemical parameters in blood plasma, urine

and milk of dairy cows during the lactation period. Slovak journal animal science, 2009; 42:8-12.

34. Jogman E. Welfare assessment of dairy cows. AWSC.

35. Wheelock A, Loffon A. Five freedoms. Shelter Animal medicine, 2015; p. 1 - 8.

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&uact=8&ved=0ahUKEwihmNPIyZjKAhUHiCwKHRQyDQIQFggpMAI&url=http%3A%2F%2Fwww.ivis.org%2F&usg=AFQjCNGKpGjo93jtL5yXrlGi7SsZQNS-uQ

61

Internetinės svetainės:

36. Morrigan J. Organic Dairy Cows, Health and Welfare, 2013. Interneto prieiga:

http://www.organicagcentre.ca/NewspaperArticles/tcog_2012/tcog_organic_dairy_cows.asp

37. Reinhardt V and Reinhardt A. Comfortable Quarters for Cattle in Research Institutions.

Interneto prieiga: http://awionline.org/pubs/cq02/Cq-cow.html [žiūrėta: 2015-08-09].

38. Aleri JW, Nguhiu MJ, Mogoa EM and Mulei CM. Welfare of dairy cattle in the smallholder

(zero-grazing) production systems in Nairobi and its environs. Interneto prieiga:

http://www.lrrd.org/lrrd24/9/aler24159.htm [žiūrėta: 2015-10-29].

39. Živatkauskienė V. Į gyvulių auginimą - kitomis akimis. Interneto prieiga:

http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/1204-i-gyvuliu-auginima-kitomis-akimis

[žiūrėta: 2015-12-17].

40. Food Business measuring. Welfare in Dairy Cows. Interneto prieiga:

http://www.compassioninfoodbusiness.com/media/6207803/dairy-welfare-outcomes-booklet.pdf

41. Ribikauskas V. Galvijų laikymo būdai. Interneto prieiga: http://www.pienoukis.lt/galviju-

laikymo-budai/ [žiūrėta:2015-12-17].

42. Welfare Quality® scoring system. Simulate results: Dairy cows - On farm. Interneto prieiga:

http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1 [žiūrėta:2015-12-20].

43. Lee K. Time Management for Dairy Cows. Interneto prieiga:

https://msu.edu/~mdr/vol15no3/cowtime.html[žiūrėta:2016-01-03]

../../../../../../../garbage/tmp/Melžiamų%20karvių%20gerovės%20ir%20sveikatingumo%20vertinimas%20saitinio%20laikymo%20tvarte/Ribikauskas

62

Priedai

1 priedas. Karvių racionas vasaros metu

Pašaro

Pavadinimas/mato vnt.

Karvių grupės

Užtrūkusios Melžiamos karvės Veršingos telyčios

Miltai, kg. 3 5 3

Mineral.priedai, gr. 150 150

Šienas, kg. 2 2 2

Cukrus, gr. 100 200 100

Šienainis, kg. 20 20 20

Apetal 177, gr. 0 200 0

Druska, gr. 100 100 100

Kreida, gr. 150 150 150

Šiaudai, kg. 2 2 2

Kultūrinių ganyklų žolė, kg. - 50 -

Rapsų išspaudos, kg - 1,5 -

2 priedas. Raciono pavyzdys šaltuoju metų laikotarpiu

Pašaro

Pavadinimas/mato vnt.

Karvių grupės

Užtrūkusios Melžiamos karvės Veršingos telyčios

Miltai, kg. 3 5 3

Mineral.priedai, gr. 150 - 150

Šienas, kg. 2 2 2

Sausa melasa, gr. 200 200 200

Šienainis, kg. 20 40 20

Apetal 177, gr. - 150 -

Druska, gr. 100 100 100

Kreida, gr. 150 150 150

Šiaudai, kg. 2 2 2

Kukurūzų silosas, kg. 10 15 10

Silosas, kg 20 20 20

Išspaudos cukrinių

runkelių, kg - 1 -

Mielės, gr. - 100 -

Documents

Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingumo vertinimas