LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Martynas Jermolajevas

Pieninių karvių sveikatingumas ir produkciniai rodikliai senos

ir naujos statybos tvartuose

Wellness and Productivity Indicators of Dairy Cows in the Old

and New Type Construction Barns

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis

Kaunas, 2016

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių karvių sveikatingumas ir

produkciniai rodikliai senos ir naujos statybos tvartuose“.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Martynas Jermolajevas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Martynas Jermolajevas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

lekt. dr. Gediminas Gerulis

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

Turinys

Turinys ............................................................................................................................................. 3

SUMMARY ..................................................................................................................................... 5

SANTRUMPOS ............................................................................................................................... 6

ĮVADAS... ....................................................................................................................................... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................... 9

1.1 Karvidės ir jų tipai ................................................................................................................ 9

1.1.1 Palaido laikymo sistema ................................................................................................ 9

1.2 Palaido laikymo tvartų tipai ......................................................................................... 10

1.2.1 Palaidas laikymas klimatiniu aspektu .......................................................................... 10

1.2.2 Boksinio tipo tvartas .................................................................................................... 12

1.3 Saitinis galvijų laikymo būdas ............................................................................................ 13

2. Mikroklimatinė tvartų specifika ................................................................................................. 14

2.1.1 Ventiliacija ir jos sistemos reikalavimai ...................................................................... 14

2.1.2 Tvarto oro drėgnis ir jo reikalavimai .................................................................................. 16

2.2.1 Temperatūra ................................................................................................................. 17

2.2.2 Tvarto apšvietimas ....................................................................................................... 19

2.2.3 Dujos ............................................................................................................................ 20

2.2.4 Amoniakas ................................................................................................................... 20

2.2.5 Vandenilio sulfidas ...................................................................................................... 21

2.2.6 Metanas, N2O ir CO2................................................................................................... 21

3.3 Pašaro kokybė ir mikotoksinai ............................................................................................ 22

3. MEDŽIAGOS IR METODAI .................................................................................................... 24

3.1 Tyrimo metodika ................................................................................................................. 25

4. TYRIMŲ REZULTATAI .......................................................................................................... 26

4.1 Mikroklimato parametrai .................................................................................................... 26

4.2 Karvių švarumo įvertinimas ................................................................................................ 34

4.3 Pieno rodiklių analizė ......................................................................................................... 35

4.4 Karvių sergamumo analizė ................................................................................................. 37

5. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 39

IŠVADOS ................................................................................................................................... 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................... 43

PRIEDAI .................................................................................................................................... 47

4

SANTRAUKA

Pieninių karvių sveikatingumas ir produkciniai rodikliai senos ir naujos statybos tvartuose

Martynas Jermolajevas

Magistro baigiamasis darbas

Magistro darbe tiriamas pieninių karvių sveikatingumas ir apskaičiuojami bei analizuojami

produkciniai rodikliai senos ir naujos statybos tvartuose, Marijampolės rajone esančiame ūkyje.

Darbas atliktas 2015-2016 metais. Analizė apima dviejų laikymo tipų tvartus: palaidas (besaitis) ir

saitinis, kurie labiausiai yra paplitę šių dienų galvijininkystėje Lietuvoje. Tvartai analizuoti ir vertinti

atsižvelgiant į šiuos kriterijus: mikroklimato parametrus, karvių produktyvumą, sergamumą ir švaros

būklę. Atlikus išsamų tyrimą, nustatyta, kad B tvarte mikroklimato parametrai neatitinka

zoohigieninių normų; jame pastebėtas didesnis bendras sergamumas. A tvartas, turėdamas palaido

laikymo sistemą, pasireiškė daug geresniais mikroklimato rodikliais, atitukusiais visus teiktinus

reikalavimus. Produkcijos atžvilgiu, pieno primilžis yra akivaizdžiai didesnis B tvarte. Atliktas karvių

švarumo tyrimas šių dviejų tipų tvartuose neatskleidė reikšmingesnių skirtumų, išskyrus SLS. Norint

gauti patikimesnius rezultatus, rekomenduotina prailginti tyrimo laikotarpį ir analizuoti rezultatų

dinamiką visus metus.

Raktažodžiai: pieninės karvės, sveikatingumas, produkciniai rodikliai, senos statybos tvartas,

naujos statybos tvartas, SLS.

5

SUMMARY

Wellness and Productivity Indicators of Dairy Cows in the Old and New Type Construction

Barns

Martynas Jermolajevas

Master‘s Thesis

This Master‘s thesis presents a detailed description and analyzes the wellness and productivity

indicators of dairy cows in the old and new type construction barns located in Marijampolė county.

The research was administered during the year of 2015 and 2016. The analysis includes two types of

cattle housing: free and tied stalls which are the most prevalent in the cattle farming in Lithuania. The

barns were analyzed and assessed according to the following criteria: the microclimate parameters,

the cattle milk productivity and quality, sickness rate, and the conditions cattle cleanliness. The

research revealed that the parameters in the tied stall housings do not meet the zoohygienic

regulations. Hence, in the such type of barns the sickness rate was much higher. The microclimate

parameters in the free stall do meet the zoohygienic regulations. From the production perspective, it

can be claimed that the tied stall had better milk yield. However, regarding to the type of barns there

were not noticed any relatively significant differences in the milk quality, except BMSCC. In order

to get more reliable results, it is highly recommended and welcome to extend a research period as

well as to follow the whole year dynamics.

Key words: wellness, productivity indicators, dairy cows, old type construction barns, new type

construction bars, BMSCC.

6

Santrumpos

BMSCC – bulk milk somatic cell count

CH4 – metanas

CLH – šalto tipo tvartas (Cold loose housing)

CO2 – anglies dioksidas

H2S – vandenilio sulfidas

NH3 – amoniakas

N2O – azoto oksidas

SLS – somatinės ląstelės

TDI – temperatūros ir drėgnio indeksas

WLH – šilto tipo tvartas (Warm loose housing)

7

Įvadas

Šiandienėje galvijininkystės pramonėje, kaip ir kituose gyvulininkystės sektoriuose, galima

išskirti du pagrindinius prioritetus: kuo didesnis kokybiškos produkcijos kiekis ir minimalios išlaidos.

Svarbu tai, kad tokie veiksniai kaip pašaras, papildai, eksploatacinės išlaidos praktikoje gali būti

nesunkiai apibrėžiami ir net gana tiksliai prognozuojami. Kita vertus, karvių ir veršelių sveikatos

sutrikimai yra tas esminis faktorius, kuris lemia sudėtingą išlaidų planavimą. Ne paslaptis, kad

galvijininkystės sektoriuje dažniausiai pasireiškiančios – tuo pačiu ir daugiausiai žalos finansiniu

aspektu pridarančios – yra šios ligos: mastitai, nagų ligos ir galūnių traumos, metritai, veršelių diarėja

ir paratuberkuliozė (9).

Norint produkcijos gyvūnui suteikti geriausias eksploatacines sąlygas ir rūpintis aktyvia ligų

prevencija, būtina mąstyti sistemiškai. Tai reiškia, kad gyvūnų laikymo strategija privalo būti

kompleksinė, – ne tik tinkamai subalansuoti maisto racionai, kokybiškas pašaras, bet ir tikslingai

priimti išsamūs mikroklimato ir zoohigieninių parametrų nustatymo ir vertinimo sprendimai.

Galima teigti, kad karvidės temperatūra, drėgnis, vėjo judėjimas, šviesos kiekis, amoniako ir

anglies dioksido koncentracijos yra ypač svarbūs veiksniai bandos sveikatai. Be to, amoniako dujos

pasižymi neigiama įtaka karvių kvėpavimo takams (9). Pasirenkant ar pertvarkant tvartus iškelta daug

klausimų, kokį tvarto pertvarkyumą atlikti ir pagal kokius kriterijus.

Pasirinkta karvidės konstrukcijos strategija tiesiogiai veikia karvių sveikatingumą. Pastebėta,

kad tiek savijauta, tiek sanitarinės sąlygos yra geresnės tų karvių, kurios laikomos palaidai. Tačiau

tai nėra vienintelis faktorius, kuris užtikrina visavertį gyvūno funkcionavimą. Guoliavietės, jų

pagrindas (betonas, guma arba smėlis), guoliaviečių erdvumas, pagrindo nuolydis, probleminiai

kampai ir mėšlo šalinimo nuo grindų kokybė yra vieni iš svarbesnių priežasčių, kurios lemia įvairius

pažeidimus ir ligų atsiradimus (4).

Be jokios abejonės, tai reikalauja nuoseklaus duomenų ir jų pokyčių fiksavimo bei tyrimo.

Skiriama per mažai dėmesio ligų prevencijai, todėl tokio pobūdžio tyrimai yra nuolatos būtini ir

tęstini. Tokios analizės yra svarbios ieškant tinkamų gyvulių bandos apgyvendinimo sprendimų, kurie

lemia produkcijos kokybę ir ekonominę ūkio gerovę.

Darbo tikslas: detaliai pristatyti ir sistemingai išanalizuoti pieninių karvių sveikatingumą ir

produkcinius rodiklius senos bei naujos statybos tvartuose.

8

Darbo uždaviniai:

1) pristatyti ir išanalizuoti senos ir naujos statybos tvartų mikroklimato ir zoohigieninius

parametrus – temperatūrą, savaitinę temperatūrą, šviesos kiekį, drėgnį, CO2 ir NH3

koncentracijas bei dulkių kiekį;

2) ištirti naudojamų pašarų mikrobiologinį užterštumą;

3) išanalizuoti karvių pieno primilžį;

4) ištirti pieno kokybinius rodiklius senos ir naujos statybos tvartuose;

5) išnagrinėti karvių sergamumą senos ir naujos statybos tvartuose:

6) pateikti karvių švarumo būklės analizę.

Darbo tikslui pasiekti pasirinkta statistinė duomenų apskaičiavimo metodika ir aprašomasis bei

palyginimasis duomenų vertinimas. Svarbu pabrėžti, kad pasirinkta metodika ir analizės būdas

atsižvelgti į kokybišką darbo uždavinių realizaciją.

Remiantis tiek aktualiausia moksline literatūra, tiek praktinio pavyzdžio ūkyje surinktais

duomenimis, siekiama kuo tiksliau įvertinti rodiklių skirtumus. Tai neabejotinai yra vienas šio darbo

iššūkių, kadangi norint kuo objektyviau pateikti skirtumus, reikia išmatuoti daugybę parametrų. Todėl

tokio pobūdžio tyrimai yra reikalingi ir tęstini.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Karvidės ir jų tipai

Projektuojant ir realizuojant karvides, turi būti atsižvelgta į šiuos esminius faktorius:

infrastruktūra turi užtikrinti reikiamą ganymosi plotą, pastogę, pašarą, vandenį, atliekų šalinimą ir

suteikti geras bandos valdymo funkcijas. Svarbu pabrėžti, kad karvės, kaip ir visi kiti gyvūnai, turi

aktyvumo programas, kurias palaiko vidinė homeostazė. Taigi apskritai karvės poreikis yra palaikyti

fizinį ir psichinį vientisumą augant ir jau subrendus. Tam, kad tai būtų pasiekta, karvės turi daugybę

poreikių, kurie yra susiję su gyvenimo ir žmonių įvestomis bandos valdymo sąlygomis. Esminis

karvės poreikis – tai pakankamas kontrolės jausmas jos aplinkoje ir tam tikros galimybės pasirinkti

ką ir kada veikti (5).

Karvidė privalo apsaugoti nuo audrų, lietaus, saulės, aukštų temperatūrų, taip pat nuo perdėtai

žemos temperatūros ir kitų nepalankaus oro sukeltų reiškinių. Kitas svarbus aspektas yra karvidės

pastatų pritaikymas prie sklypo, kuriame yra statomos, natūralių gamtinių sąlygų ir kraštovaizdžio

ypatybių. Pastatai turėtų būti suprojektuoti taip, kad eksploatacija būtų efektyvi ir logistiniu aspektu

paprasta. Jeigu pieniniai galvijai vasaros laikotarpiu ganosi lauke, žiemai vis tiek reikalinga pastogė

ir apsauga. Galvijų gerovei didesnę įtaką turi purvas, žiemos vėjai ir drėgmė nei žema temperatūra.

Veršiavimasis žiemą ir ankstyvą pavasarį reikalauja sausos ir apsaugotos nuo skersvėjų erdvės.

Karvidės yra statomos atsižvelgiant į klimato sąlygas, geografinę padėtį ir ekonominius

sumetimus. Įdomu tai, kad karvidžių dizainas yra ganėtinai įvairus ir priklauso nuo regiono. Taigi,

galima teigti, jog neegzistuoja vienas teisingas tvarto dizainas, kuris būtų visuotinai tinkamas auginti

galvijus. Skirtingų šalių ūkininkai stato ir įvairius tvartus: tai neabejotinai priklauso nuo sąlygų,

esančių tam tikrose šalyse ir jų priimtose kultūrose.

Apskritai galima išskirti dviejų tipų galvijų laikymo būdus:

a) palaidas (besaitis) būdas;

b) saitinis būdas, rišant galvijus (4).

Šie būdai detaliai aptariami tolimesniuose skyreliuose.

1.1.1 Palaido laikymo sistema

Palaido (besaičio) laikymo sistema. Šis laikymo būdas gali būti apibrėžiamas kaip sistema,

kuria remiantis, gyvuliai yra laikomi laisvi, išskyrus melžimo ir gydymo metu. Šis laikymo būdas yra

pats ekonomiškiausias. Pagrindiniai palaidos laikymo sistemos bruožai yra šie:

1) konstrukcijos kaštai yra gerokai mažesni nei įprastinio laikymo būdo;

2) galimi tvarto konstrukciniai išplėtimai, nereikalaujantys daugybės pokyčių;

3) galima lengvai aptikti rujojančius gyvūnus;

10

4) gyvūnai jaučiasi laisvi ir dėl to yra pelningesni – netgi su minimalia ganiava;

5) palaidu būdu laikomi galvijai gauna optimalų fizinio krūvio kiekį, kuris yra ypatingai svarbus

sveikatai ir produktyvumui;

6) galimas geresnis visos bandos valdymas (6).

Pirmos laktacijos telyčios, iš pradžių įvedant į palaidą laikymą konkurencingoje aplinkoje, gali

praleisti tik 6 valandas 25 minutes per dieną, o ankstyvos laktacijos telyčios tuose pačiuose tvartuose

guli tik 9 valandas per dieną, palyginus su 11 valandų, kai jos buvo veršingos. Gyvulių persipildymas

akivaizdžiai mažina poilsio laiką praleidžiamą gulint (23).

Pastebėta, kad jeigu telyčių grupei tenkantis tankumas yra 200 proc. (2 telyčios – vienam

gardui), gulėjimo laikas sutrumpėjo iki 5 valandų per dieną, o tai turėjo įtakos sudėtingesnių nagų

pažeidimų atsiradimui (24).

Palaidas karvių laikymo būdas reikalauja taip pat mažiau darbo sąnaudų – tai yra naudinga

ekonominiu aspektu. Paskaičiuota, kad karvių priežiūros ir melžimo darbų sąnaudos sumažėja 1,5-

1,7 karto. Kai guoliavietė yra atskirta nuo karvės šėrimo vietos, dingsta tarša ir poreikis valyti. Taip

pat, laikant palaidai, lengviau stebėti karvių rują, todėl ilgainiui sumažėja jų bergždumas. Didelėse

fermose palaidai laikomų karvių grupės gali būti sudaromos atsižvelgiant į apsiveršiavimo laiką ir

produktyvumą.

Palaidos karvės yra skirstomos į:

a) palaidas – 1 oji grupė;

b) užtrūkusias – 2 oji grupė;

c) besiveršiuojančias – 3 oji grupė.

Iš palaidai laikomų karvių bandos, būtina atskirti sergančias ir joms suteikti atskirą vietą (22).

1.2 Palaido laikymo tvartų tipai

1.2.1 Palaidas laikymas klimatiniu aspektu

Priklausomai nuo esamų tvarto klimatinių sąlygų, laisvo laikymo sistemos gali būti skirstomos

į šalto ir šilto tipo tvartus (Cold loose housing (CLH); Warm loose housing (WLH)). Palaido laikymo

tvartas laikomas šaltu, kai jo vidinės klimatinės sąlygos yra panašios į lauko oro sąlygas atsižvelgiant

į metų sezoniškumą (14). Temperatūra yra aukštesnė 4-6,5 °C nei lauko. Šalto laikymo patalpose

svarbu, kad vėdinimo sistema kartu su stogo konstrukcija neleistų susidaryti kondensatui (5). Esant

dideliam pieno primilžiui, šalto tipo tvartai yra tinkamesni. Dėl intensyvių pieno gamybos procesų,

karvė išskiria didelį šilumos kiekį. Tokioms karvėms esant šiltame tvarte, jei temperatūra yra

aukštesnė nei 20-25 °C, jos perkaista ir smarkiai krenta jų produktyvumas.

11

Šalto laikymo tvartuose yra palanki zoohigieninė tendencija, kadangi dėl žemos temperatūros

lėtėja gyvulių išmatas skaidančių bakterijų veikla. Dėl šios priežasties išsiskiria mažiau amoniako,

sieros vandenilio, yra mažiau mikroorganizmų. Svarbu pabrėžti tai, kad dėl gerėjančių zoohigieninių

sąlygų, gyvuliai rečiau suserga (2). Pagrindiniai skirtumai, pastebėti šaltame ir šilto tipo tvartuose,

buvo mastito atsiradime, pieno primilžyje ir vaisingume. (žr. 1 lentelę).

Karvių sveikatingumo ir ligų išvystymo aspektu, pastebimas tendencingas skirtumas tarp šilto

ir šalto laikymo sistemų. Karvės, buvusios šalto laikymo sistemoje, turėjo mažesnę tikimybę susirgti

vėlyvuoju mastitu ir metritu, taip pat ketoze ir ankstyvuoju mastitu (19).

1 lentelė. Šilto ir šalto laikymo sistemų palyginimas sveikatingumo, primilžio ir vaisingumo

aspektais (13).

Kita vertus, literatūroje galime rasti ir duomenų, nurodančių, kad primilžis vienai karvei buvo

mažesnis 1 litru šalto laikymo tvarte, tačiau toks skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Skirtumas

primilžyje nebuvo paveiktas laktacijos skaičiaus, veršelių skaičiaus ar veislės. Tačiau svarbu

akcentuoti tai, kad šis mokslinis tyrimas buvo atliktas Suomijoje, kurioje dėl šiauriškesnio klimato,

šalto laikymo tvarte galėjo pasireikšti per daug žema temperatūra (20).

Norint detaliau pristatyti ir išanalizuoti besaičio laikymo sistemą, reikalinga aptarti ir išskirti

šiuos pagrindinius tvartų tipus: boksinio, kombinuoto boksinio, kraikinio laikymo ir su nuožulniomis

grindimis (8,9).

Veiksniai Stebėjimas Šaltiniai

Mastitas

Dažnesnis šaltame

tvarte Cramer et al., 1974; Konggard, 1980.

Retesnis šaltame

tvarte Konggard and DeDecker, 1984; Blom et al.,1985.

Reprodukciniai

sutrikimai

Skirtumas

nepastebėtas Thysen et al., 1985.

Metaboliniai

sutrikimai

Skirtumas

nepastebėtas

Konggard, 1980; Konggard and DeDecker, 1984;

Thysen et al., 1985.

Pieno primilžis

Skirtumas

nepastebėtas

Bešlin and Anojčič, 1979; Hindhede and Thysen,

1985; Broucek et al., 1997.

Didesnis šaltame

tvarte Konggard, 1980; Konggard and DeDecker, 1984.

Vaisingumas

Skirtumas

nepastebėtas Konggard, 1980; Krohn and Rasmussen, 1992.

Geresnis šaltame

tvarte Thysen and Hindhede, 1985.

Prastesnis šaltame

tvarte Konggard and DeDecker, 1984.

12

1.2.2 Boksinio tipo tvartas

Laikant karves boksinio tipo tvartuose, jų matmenys turi atitikti karvės gabaritus ir masę.

Gulėjimui ir poilsiui skirti boksai arba gardai yra įrengti viena arba keliomis eilėmis. Kiekvienas

boksas yra kvadrato formos cemento plotas, padengtas guminiu kilimėliu, šiaudais, medžio drožlėmis

arba kitokia pagrindo dengimo medžiaga. Nors yra įvairių boksų alternatyvų, o įgyvendinimo idėjos

nuolat papildomos ir vystomos (11), visais atvejais jų tikslas yra vienas: aprūpinti stabiliu ir

pakankamai minkštu pagrindu visaverčiam poilsiui (10).

Tiek takeliai, tiek čiužiniai turėtų būti labai patvarūs ir padengti pakratais tam, kad sugertų

drėgmę, dažniausiai tai yra šlapimas ir prakaitas. Bokso plotis yra 1,15-1.20 m, o ilgis – 2,30-2,40 m

(12), tačiau bokso ilgis, esantis prie sienos, prailginamas iki 2,50-2,60 metrų (13). Kita vertus, nors

ir pabrėžiama bendrųjų ilgio ir pločio matmenų svarba, tačiau galvos pozicionavimas ir žemesnysis

vamzdis, esantis 50 cm nuo žemės, yra daug svarbesni faktoriai realiai karvės erdvei. Taigi boksų

išmatavimai ne visada pritaikomi atsižvelgiant į karvės svorį arba kūno matmenis (14).

Nors boksinio tipo tvartai pasižymi geros kainos ir kokybės santykiu, tačiau palyginus su

kraikinio laikymo tipo tvartu išryškėja tam tikri trūkumai ir tendencijos.

Pagrindiniai boksų trūkumai yra netinkamas matmenų parinkimas – per platūs arba per siauri

(16). Esant netinkamai parinktiems matmenims, karvės gali mažiau laiko praleisti bokse, dėl šios

priežasties padidėja pieninių galvijų stovėjimo laikas, mažėja poilsis ir didėja spūstys, tam tikras

karvių perpildymas (17).

2 lentelė. Boksinio ir kraikinio laikymo tipo tvartų rizikų palyginimas (15).

Rizika Boksinio tipo

tvartas

Kraikinio laikymo tipo

tvartas

Šlubavimo/kojų pažeidimo rizika Padidėjusi Sumažėjusi

Kulnų ir kelių pažeidimo rizika Padidėjusi Sumažėjusi

Aplinkos sukeliamo mastito rizika Sumažėjusi Padidėjusi

Pašarų sąnaudos Padidėjusi Sumažėjusi

Pakratų kiekis Sumažėjusi Padidėjusi

Pakratų įvairovės lankstumas Taip Ne

13

1.3 Saitinis galvijų laikymo būdas

Saitinio laikymo būdu galvijai yra pririšti. Laikymo rišant esminiai trūkumai yra šie:

1) ribojama gyvulio judėjimo laisvė;

2) karvės labai mažai juda;

3) visame tvarte turi vyrauti pliusinė temperatūra;

4) karvių švaros užtikrinimas yra sudėtingas;

5) didelės darbo sąnaudos (beveik du kartus didesnės nei palaido laikymo).

Pastarieji trūkumai lemia tai, kad smarkiai mažėja tokio laikymo populiarumas ir tvartai.

Saitiniu būdu karvės yra laikomos individualiose perdarynėse ir paleidžiamos atskirai arba grupėmis.

Rišamos individualiai, rečiau grupėmis. Taip laikomos karvės yra šeriamos ir melžiamos savo

stovėjimo vietose. Melžti galima ir melžimo aikštelėse, tada karves reikia paleisti melžimui ir vėl

pririšti po melžimo. Dėl šios priežasties galima sutaupyti tiksliai normuojant pašarus pagal kiekvieno

gyvulio produktyvumą.

Laikant saitiniu būdu, kiekviena karvė turi pastovią, ramią šėrimo ir gulėjimo vietą, ir tas pačias

kaimynes. Dėl to yra patiriama mažiau hierarchinių stresų: didėja primilžis, sumažėja pašarų, tačiau

padidėja pieno gamybos sąnaudos.

Iš gyvūnų gerovės perspektyvos, saitinis laikymo būdas yra kontraversiškas. Pagal kai kuriuos

autorius (35), ši sistema yra nepriimtina, nes riboja gyvūno judesių galimybes ir socialinį karvių

elgesį. Tačiau kai galimi fizinio krūvio periodai, kai kurie neigiami saitinio laikymo efektai sumažėja.

Lobergas ir kt. (35) apibūdino, kad kuo ilgiau karvės yra laikomos pririštos, tuo didesniu aktyvumu

jos pasižymi išleistos į diendaržį. Toks elgesys gali būti kaip lokomotorinių sistemų kompensacijos

efektas, taip pat kaip tyrinėjimo, žvalgymosi elgsena. Analizuojant saitinio laikymo būdą, nebuvo

pastebėta jokių ūmaus ar chroniško fiziologinio streso atsako apraiškų (35).

Apžvelgtieji laikymo tipai – palaidas (besaitis) ir saitinis – yra svarbūs tolimesnio darbo

analizei. Ištyrus jų charakteristikas, galima teigti, kad palaido laikymo tvartas yra priimtinesnis ir

rekomenduotinas, nes nėra taip griežtai ribojami gyvulio fiziologiniai ir elgsenos poreikiai.

Ištyrus gyvuliams būdingas laikymo sąlygas, galime pereiti prie aplinkos veiksnių priklausomų

sąlygų – mikroklimatinių tvartų specifikos, kuri tiriama kitame skyriuje.

14

1.4 Mikroklimatinė tvartų specifika

Tvarto vidaus oro kokybė ir parametrai turi būti tokie, kad tiek gyvūnai, tiek žmogus jaustųsi

gerai. Svarbu pabrėžti, kad tvarto vidaus oro kokybė turi garantuoti optimalią tvarto konstrukcijos

eksploataciją ir ilgaamžiškumą: priimtina temperatūra be perteklinės drėgmės ir dujų, minimalus

mikrobiologinis užterštumas ir dulkių kiekis, kuris turėtų būti labai mažas.

Pagrindiniai mikroklimatiniai aspektai ir jų parametrai yra šie:

a) oro ventiliacija;

b) oro drėgmė;

c) oro temperatūra;

d) apšvietimas;

e) dujų koncentracija.

1.4.1 Ventiliacija ir jos sistemos reikalavimai

Laikant bandas tvartuose, ventiliacijos sistemos atlieka labai svarbią funkciją – gyvūno aplinką

išlaiko komfortabilia. Įprastai suaugusi karvė iškvėpuoja 15-19 litrų vandens garų pavidalu ir išskiria

600-700 vatų šilumos (5). Ventiliacijos sistemos nuolatos šalina šilumos perteklių, drėgmę ir kvapus,

susidarius galvijams išskiriant įvairias medžiagas. Kita vertus, ventiliacijos sistema pašalindama

šiluma ir drėgme prisotintą orą, iš lauko tiekia sausą ir vėsų orą. Adekvati oro apykaita pašalina tokias

toksiškas dujas, kaip amoniakas, vandenilio sulfidas ir metanas, kurių perteklius gali stipriai ir

neigiamai paveikti tiek gyvūnus, tiek darbuotojus.

Tvarto vėdinimas vyksta keičiant patalpos orą natūraliu arba dirbtiniu būdu, taip palaikant

vidinius oro parametrus (temperatūros, drėgnio, sudėties ir kt.).Visuose tvartuose turi būti įrengtos

vėdinimo sistemos: natūrali arba mechaninė. Jeigu mechaninė vėdinimo sistema įrengta gyvulių

laikymo patalpoje, reikia pasirūpinti avarine natūralaus vėdinimo sistema, kuri garantuotų gyvulių

sveikatą ir gerovę sugedus pagrindinei sistemai. Taip pat reikia įrengti aliarminę signalizaciją, kuri

įsijungtų, kai vėdinimas nepakankamas. (36)

Ventiliacijos sistemos komponentai turėtų turėti šias bazines savybes ir funkcijas.

Oro mainai. Pakankama oro mainų dinamika yra pasiekiama natūraliomis klimatinėmis vėjo

jėgomis ir plūdrumu (buoyancy) (37).

Kontrolė. Ventiliacijos norma yra kontroliuojama pagal vidines ir lauko sąlygas. Tai yra

pasiekiama su mechaniškai uždaromis ir atidaromomis užuolaidomis, durimis arba ventiliacijos

panelėmis.

15

Ventiliacijos pritaikymas. Ventiliacijos poreikiai ir jos pritaikymas turi būti atsižvelgtas į

visus metų laiko sezonus, taip pat gebėti veikti įvairiomis sąlygomis. Turi būti įmanomi mažiausiai

trys veikimo modeliai.

Nuolatinė minimali oro dinamika yra reikalinga pašalinti drėgmei, kurią sukuria gyvūnų

gyvybinės veikla. Šis minimalios oro apykaitos režimas yra gyvybiškai svarbus, esant neigiamai

temperatūrai (4).

Pabrėžtina temperatūros kontrolė, kuri yra reikalinga esant šaltoms ir vidutinėms oro sąlygoms,

perteklinės šilumos šalinimui iš pastato.

Intensyvi oro dinamika ir didelis vėjo greitis yra reikalingi esant aukštai temperatūrai, tam, kad

padėtų pašalinti iš karvės kūno išsiskyrusią šilumą.

Pagal veikimo principą, ventiliacijos sistemos gali būti trijų tipų:

a) natūralios oro traukos;

b) dirbtinės oro traukos;

c) mišrios (4).

Natūrali ventiliacija susidaro dėl oro temperatūros ir slėgio skirtumų tvarte ir lauke. Pagal

konstrukciją natūralios ventiliacijos sistemos yra skirstomos į bekanales ir kanalines.

Bekanalės ventiliacijos sistemos oro apykaita vyksta:

1) pro sienose paliktas angas;

2) pro grotelines lubas, padengtas 40-60 cm storio šiaudų sluoksniu;

3) pro išilgai tvarto lubose paliktus plyšius;

4) pro atvirus langus;

5) lengvų konstrukcijų pastatuose oras pašalinamas pro tvarto stogo lubose įrengtą išilginį plyšį

(4).

Tvartų ventiliacija turi būti tokia, kad šaltuoju ir pereinamuoju laikotarpiu patalpose

nesusidarytų vandens garų kondensatas, būtų pašalinti vandens garai ir kenksmingos dujos, o šiltuoju

laikotarpiu – pašalinta perteklinė šiluma. Patalpos vėdinamos natūralia (plyšine, šachtine) arba

mechaninio vėdinimo sistemomis.

Plyšinė (natūrali) ventiliacija įrengiama pastate be pastogės. Šviežias oras įeina per tinklu

uždengtas sienų angas, kurių dydis reguliuojamas šviesą praleidžiančiomis užuolaidomis.

Skersvėjams išvengti ir kad oro judėjimo greitis gyvulių zonoje žiemą neviršytų 0,2 m/s, angos orui

įeiti tolygiai išdėstomos išilginių sienų viršuje (4).

Natūraliai ventiliuojamo tvarto statybos vietas ir orientacija turi būti numatyta ankstyvuose

planavimo etapuose. Tvartas nuo kitų pastatų turi būti atskirtas bent 15 metrų, kad nebūtų trukdomas

oro tekėjimas aplinkui arba pačiame pastate. Iki vėjo barjero turi būti bent 30 metrų. Kitas svarbus

16

žingsnis yra pastato orientacija. Pastatas turi būti orientuotas išilginei ašiai, kuri yra statmena

vyraujantiems vasaros vėjams. (38)

Svarbu paminėti bazinį ventiliacijos principą. Šviežias oras, patekęs į tvartą, maišosi su drėgme,

dulkėmis, patogenais, dujomis ir šiluma, tada pasišalina per kraigą ir šonines langines (žr. 1 pav.).

Mechaninės (priverstinio oro judėjimo) vėdinimo sistemos įrengiamos didelėse melžyklose,

priešmilžio patalpose, kiaulidėse. Mechaninės vėdinimo sistemos ventiliatorių našumas parenkamas

atsižvelgiant į jų darbo režimą. Angų orui įeiti ar šalinti plotas turi būti toks, kad pasipriešinimas orui

judėti būtų apie 10-30 Pa. Jeigu ventiliatoriai žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu įpučia ar ištraukia

visą vėdinti reikiamą orą, jų našumas apskaičiuojamas vandens garų pertekliui pašalinti, pasirenkant

pereinamojo laikotarpio patalpos ir lauko (7 °C mažesnė nei patalpos) oro temperatūrą bei ją

atitinkančias oro santykinės drėgmės reikšmes. Kai ventiliatoriai įpučia ar ištraukia visą vasaros

laikotarpiu vėdinti būtiną orą, jų našumas apskaičiuojamas šilumos pertekliui pašalinti, pasirenkant

patalpoms 3 °C aukštesnę nei lauko oro temperatūrą (38).

1.4.2 Tvarto oro drėgnis ir jo reikalavimai

Oro drėgnumo poveikis gyvulių produktyvumui yra netiesioginis. Drėgname ore greičiau

vystosi grybelinės ligos, susirgę gyvuliai tampa neramūs dėl niežėjimo, mažėja jų produktyvumas.

Drėgnuose tvartuose gyvuliai dažnai serga. Nustatyta, kad padidėjus karvidėje drėgnumui iki 90

proc., sumažėja primilžis net 1,4 kg, o esant 100 proc. drėgnumui, primilžis sumažėja 4,3 kg. Esant

dideliam drėgnumui ir sumažintai oro temperatūrai, gyvulių odos temperatūra būna žemesnė 21-30

proc., pulsas dažnesnis 4-9 proc., hemoglobino kiekis mažesnis 10-18 proc., eritrocitų – 9-13 proc.

Kai per mažas oro drėgnumas, gyvuliai serga pneumonija. Ypač žalingas aukštas oro drėgnumas esant

žemai oro temperatūrai, jei gyvulių kailis nuolat drėgnas. Labai svarbu pabrėžti, kad tai yra viena iš

peršalimo ligų ar net gyvulių kritimo priežasčių (4).

1 pav. Bazinis ventiliacijos veikimo principas. Švarus oras susimaišo su tvarto oru ir yra

pašalinamas (38).

17

Didelis oro drėgnumas esant karštam orui sukelia tvankumo jausmą, gyvuliai neišspinduliuoja

pakankamo šilumos kiekio, nes per daug drėgname ore sunku išgarinti kūno drėgmę: gyvuliai nori

gerti. Jeigu laiku neatvėsinamos patalpos (pavyzdžiui, intensyviai ventiliuojant), gyvuliai gali gauti

šilumos smūgį. Esant dideliam drėgniui, kyla pavojus pastato būklei. Esant mažam drėgniui, aplinkoje

didėja dulkėtumas.

Gyvūnų sveikata ir produktyvumas labai priklauso nuo guoliaviečių grindų. Gulėdami ant

lentinių grindų, jei tos lentos nekreikiamos ir dar šlapios, gyvuliai labiau sušąla nei gulėdami ant

cementinių grindų, apklotų 8-10 cm storio sausų šiaudų sluoksniu. Gulėdami ant nekreikiamų

guminių paklotų arba ant nekreikiamų cementinių grindų, gyvuliai šilumos praranda 3–5 kartus

daugiau nei gulėdami ant kreikiamų. Dėl to labai svarbu sukaupti sausų pakratų atsargų žiemai. Jei

pakratų stokojama, juos visų pirma reikia skirti veršeliams. Jei ūkis turi pakankamai pakratų, reikia

gausiai kreikti visų gyvulių guoliavietes. Gausiai kreikiant, pašiltėja gyvulių guolis, tvarte gerokai

sumažėja drėgmės ir amoniako dujų koncentracija, tvartų aplinka mažiau teršiama srutomis (4).

Drėgname ore kybančios dalelės (bakterijos ir kt.) gali virsti kondensacijos taškais, aplink

kuriuos kaupiasi tvartų ore esantys vandens garai. Taip ore atsiranda smulkučių lašelių su

bakterijomis. Būdami rutuliuko formos jie lengvai nurieda per kvėpavimo takus dengiantį epitelį net

į plaučių alveoles, o su sausu oru įkvepiamas dulkes ir mikroorganizmus kvėpavimo takų epitelio

plaukeliai nesunkiai sulaiko. Dėl šios priežasties galima teigti, kad drėgnose, blogai vėdinamose

patalpose veršeliai suserga bronchopneumonija kelis kartus dažniau nei sausose. Vidutiniškai 500 kg

masės karvė, duodanti 10–15 kg pieno per parą, išskiria apie 10 kg vandens garų. Nuo 1 m² karvės

kūno paviršiaus išsiskiria 0,2 kg/h drėgmės (4).

1.4.3 Temperatūra

Vienas svarbiausių mikroklimato veiksnių yra oro temperatūra, kuri dažniausiai turi įtakos

kitiems mikroklimato veiksniams. Komforto arba termoneutrali pieninių karvių zona yra nevienoda

ir tai priklauso nuo veislės, produktyvumo lygio ir sveikatos. Žemiausia temperatūra, kurioje karvė

gali gyventi, nepradėdama utilizuoti papildomos energijos šilumos gamybai, yra vadinama apatine

kritine temperatūra. Viršutinė kritinė temperatūra yra tokia, kada labai nedaug trūkstant karvė gali

būti ištikta karščio streso (39). Šalčio stresas priverčia karves spietis į būrį, didėja pašaro

suvartojimas, mažėja pieno primilžis. Esant karščio stresui, didėja karvės aktyvumas, mažėja pašaro

poreikis, tuo pačiu mažėja pieno produkcija (žr. 2 pav.).

18

Karščio stresas labai neigiamai veikia pieno produkciją, reprodukciją ir bendrą sveikatos būklę

(26). Atsižvelgiant į karščio streso faktorių, svarbiausias faktoriais taip pat yra laikomi aplinkos

temperatūra ir santykinė drėgmė. Jautriausiai į karščio stresą reaguoja karvės, turinčios didžiausią

primilžį. Neigiamų klimatinių faktorių įtaka gali sumažinti laktuojančių karvių pieno produkciją nuo

3 iki 10 proc. Kai aplinkos temperatūra yra 35 °C, pieno produkcija sumažėja 33 proc., o kai

temperatūra yra 40 °C, pieno produkcija krenta iki 50 proc (26).

Termoreguliacinės pieninių karvių savybės labiausiai priklauso nuo aplinkos santykinės

drėgmės ir temperatūros. Pagal tai buvo išvestas unikalus indikatorius, vaizduojantis aplinkos stresą

– temperatūros ir drėgnio indeksas (39). TDI indeksas yra dažniausiai naudojamas praktikoje, be to,

tai yra pats tiksliausias būdas įvertinti temperatūros stresą (26) ir yra naudojamas pieninių karvių

karščio streso nustatymui. Pieno produkcija yra veikiama karščio streso, kai TDI vertės yra didesnės

negu 72, kurios būna esant 22 °C prie 100 proc. drėgmės, 25 °C – prie 50 proc. drėgmės, ir 28 °C prie

20 proc. drėgmės (40).

Karvės sugeba pakankamai gerai adaptuotis prie kintančios temperatūros ir drėgmės sąlygų

(26). Tai gali patvirtinti platus neutralių temperatūrų diapazonas, kuriame karvėms gali būti

nenaudojami kompensaciniai mechanizmai. Nors ir viršutinė kritinė temperatūra, kurią peržengus

prasideda karščio stresas, yra nustatyta kaip 24-27 °C (41), tačiau yra reikšmingi apatinės kritinės

temperatūros skirtumai, kai pasireiškia šalčio stresas. Kadzere ir kt. nustatė, kad karvių, kurių

primilžis yra 30 kg/d, apatinė kritinė temperatūra yra nuo –37 iki –16 °C (žr. 3 lentelę) (26).

2 pav. Temperatūros poliškumų įtaka karvės fiziologiniams procesams ir elgsenai. (17)

19

Kritinei aplinkos temperatūrai turi įtakos įvairūs veiksniai:

1) termoizoliacinės gyvulio odos savybės;

2) maistinių medžiagų suvartojimas (didėjant pašarų sąnaudoms, intensyvėja šilumos gamyba,

todėl gyvulys gali ištverti žemesnę temperatūrą);

3) kūno adaptacija (esant ilgam žemų arba aukštų temperatūrų poveikiui, kinta kritinė gyvulio

kūno temperatūra. Laikant gyvulius šaltyje, ji mažėja, o laikant karštyje – didėja);

4) gyvulio kūno paviršiaus ploto santykis su mase (suaugusių gyvulių paviršiaus plotas masės

vienetui yra mažesnis. Nors jaunų gyvulių pagaminamos šilumos kiekis masės vienetui yra

didesnis, tačiau dėl didesnio sąlyginio paviršiaus ploto jie šilumos atiduoda daugiau nei

suaugę);

5) oro judėjimo greitis (oro greičio padidėjimas proporcingai padidina šilumos nuostolius, todėl

žemutinė kritinė temperatūra padidėja);

6) šiluminės savybės guoliaviečių grindų (gyvuliai, gulintys ant grindų su dideliu šilumos

imlumu, praranda daugiau šilumos nei gulintys ant gerai izoliuotų grindų, todėl gyvuliui,

gulinčiam ant grindų su bloga šilumine izoliacija, kritinė minimali temperatūra padidėja);

7) šilumos mainai spinduliavimu (esant žemoms aplinkinių kūnų temperatūroms, padidėja

gyvulio šilumos atidavimas spinduliavimu. Šilumos nuostolius dėl spinduliavimo galima

sumažinti padidinus aplinkos paviršių temperatūrą) (4).

1.4.4 Tvarto apšvietimas

Šviesa yra pirminė gyvybės sąlyga ir yra ypač svarbus aplinkos faktorius pieninių karvių

sveikatai ir fiziologijai. Gamtoje galioje du šviesos ciklai – dieninis ir metinis šviesos ciklai.

Evoliucijai eigoje gyvūnai prisitaikė prie šių šviesos ciklų, kurie fundamentaliai veikia jų aktyvumo

parametrus tiek dienos, tiek metų eigoje. Cikliniai fiziologiniai ir elgsenos šablonai, kylantys iš

adaptacijos prie natūralių šviesos ciklų, yra aiškiai išreikšti pieninėse karvėse (29). Pastebėta, kad

laikant telyčias šviesos režimu, kai 16 valandų yra apšviesta, o 8 valandas – tamsa, skatinamas

ankstesnis lytinis subrendimas (30). Dirbtinai prailginama dienos trukmė padidina pieno produkciją

nuo 6 proc. iki 15 proc., jeigu šviesos intensyvumas yra bent jau 150-200 lux. Abejais minėtais

atvejais pasireiškiantis efektas yra endokrininės sistemos atsakas į šviesos intensyvumą ir apšvietimo

Veislė Kūno svoris Apatinė kritinė

temperatūra (°C) Šaltinis

Pieninė karvė 600 -22 Charles

Mėsinė karvė 400 -9 Charles

Veršelis 100 -14 Webster

3 lentelė. Skirtingų galvijų veislių apatinės kritinės temperatūros (37).

20

trukę, tačiau ne padidėjusio pašaro suvartojimo rezultatas (5). Šie efektai yra panašūs į sezoniškumo

įtaką laktacijai ir reprodukcijai, kaip buvo pastebėta skirtingose Šiaurinės ir Pietinės hemisferos

platumose. Paliekant ilgesnius tamsos periodus, 8 šviesa: 16 tamsa ciklu, buvo nustatyta, kad

pasibaigus užtrūkinimo periodui, po veršiavimosi, pieno produkcija buvo didesnė 3 proc. (31).

1.4.5 Dujos

Pačios svarbiausios ir kenksmingiausios dujos, randamos gyvulininkystės pastatuose, yra

amoniakas (NH3) ir vandenilio sulfidas (H2S). Anglies dioksidas (CO2) yra geras tvarto ventiliacijos

našumo indikatorius. Metanas (CH4) ir azoto oksidas (N2O) turi aplinkosauginę reikšmę (5).

4 lentelėje galima pastebėti, kad teršalų normos, deklaruotos gyvūnams, yra daug jautresnės

nei ribos žmonėms: vandenilio sulfido koncentracijos gyvūnams yra 20 kartų mažesnės, anglies

monoksido – 3 kartus, o anglies dioksido – 1,6 karto.

1.4.6 Amoniakas

Amoniakas išsiskiria iš šlapimo ir išmatų masės, kaip galutinis cheminio ir biologinio skaidymo

produktas. Amoniakas yra vandenyje tirpi medžiaga, kuri gali nukeliauti ilgas distancijas atmosferoje

ir iškristi kartu su lietumi. Amoniakas paralyžiuoja viršutinio kvėpavimo trakto blakstienėles ir didina

kvėpavimo ligų riziką. Tyrimai laboratorijose ir gyvulininkystės pastatuose įrodė, jog amoniako

emisija didėja kartu su didėjančia oro temperatūra (5).

1 Tarptautinė žemės ūkio inžinerijos komisija, Gyvulininkystės pastatų klimatizacija, 1984 (CIGR, International

Commission for Agricultural Engineering, Climatizaation of animal housing, 1984.); 2 Maksimalios koncentracijos leidžiamos darbovietėje (MAK-Werte-Liste Maximale Arbeitsplatzkonzentration). 3 Darbo saugos ir sveikatos institutas, 1998 (Berufsgenossenschaftliches Institut für Arbeitssicherheit (BIA).

Teršalas Teršalo riba gyvūnams1 Teršalo riba žmonėms2

Amoniakas 20 ppm 20 ppm

Vandenilio sulfidas 0,5 ppm 10 ppm

Metanas – –

Anglies monoksidas 10 ppm 30 ppm

Anglies dioksidas 3000 ppm 5000 ppm

Įkvepiamos dulkės – 4 mg/m³

Mikroorganizmai – –

Endotoksinai – 50 EU/m³3

4 lentelė. Oro teršalų leistinos ribos gyvulininkystės pastatuose. (5)

21

NH3 koncentracijos natūraliai ventiliuojamuose pastatuose dažniausiai yra žemos. Vidutinė

amoniako koncetracija gyvulininkystės pastatuose yra 8 ppm (5). Koncentracijos viršijančios 10 ppm

gali sutrikdyti veršelių sveikatą. Amoniako lygis atmosferoje priklauso nuo klimatinių sąlygų,

ventiliacijos našumo, tvarto išplanavimo savybių ir bendrų valdymo procedūrų. Dažnas srutų

šalinimas jas nustumiant ir nuleidžiant su vandeniu gali sukelti laikinus amoniako koncentracijos

padidėjimus, kurie gerokai viršija leistinas normas. Individuali amoniako rolė kvėpavimo lygų

vystymesi nėra visiškai aiški, tačiau pastebima, kad jis sinergetiškai veikia su kitais teršalais,

labiausiai su dulkėmis ir gali įtakoti biologinių agentų sukeltų kvėpavimo ligų dažnumą ir sunkumo

laipsnį. Amoniakas yra labai tirpus vandenyje ir yra lengvai absorbuojamas distalinių kvėpavimo takų

gleivinės. Amoniakas plaučiuose gali paskatinti bakterinį užteršimą silpnindamas klirensą ir

sukeldamas kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Taip pat sukeliama alveolino audinio ląstelinė

nekrozė, kuri veda prie respiratorinio streso ir edemos (42).

1.4.7 Vandenilio sulfidas

Vandenilio sulfidas yra potencialiai letalios dujos, išsiskiriančios vykstant baltymų ir kitų,

sieros turinčių junginių, dekompozicijos procesuose. Šios bespalvės dujos, turinčios išskirtinį

pūvančio kiaušinio kvapą yra sunkesnės negu oras ir gali kauptis mėšlo duobėse, bakuose ir kitose

žemiau esančiose vietose. Vandenilio sulfido šaltiniai, sukeliantys pačią didžiausią riziką gyvūnų

sveikatai ir gerovei, yra skystų srutų kaupimo duobės, kurios dažniausiai yra įrengtos tvarte, po

grotuotomis grindimis. Nors ir didžioji dalis pagaminto vandenilio sulfido užsilaiko duobėje, tačiau

sujudinus srutų sankaupą, prieš jas pašalinant, dujos labai greitai pasklinda ore. Tokiu atveju,

vandenilio sulfido koncentracija gali padidėti net ik 1000 ppm ar daugiau (42).

Vandenilio sulfidas yra erzinančios dujos, sukeliančios akių ir kvėpavimo tako membranų

uždegimus. Dirginantis H2S poveikis kvėpavimo traktui yra tolygus, tačiau gilesnės plaučių

struktūros patiria didžiausią žalą, sukeldamas plaučių edemą (42).

1.4.8 Metanas, N2O ir CO2

Metano emisijos šaltinis galvijininkystės tvartuose yra dėl žarnyne vykstančios fermentacijos

ir kartu su N2O vaidina svarbią rolę globalinio atšilimo procesuose. Anglies dioksido koncentracija

yra tampriai susijusi su lauko temperatūra (5). Jo koncentracija tvarte didėja kartu su intensyvėjančia

kvėpavimo apkrova. Tačiau nepakankama ventiliacija esant didelei CO2 koncentracijai, stimuliuoja

kvėpavimą ir cirkuliacijos funkcijas organizme, taip stabdant pieno produkciją (5).

22

1.5 Pašaro kokybė ir mikotoksinai

Mitybos disbalansai, nepakankamumas arba padrikas šėrimo grafikas pieninėms karvėms gali

sukelti dažnus ir įvairius sveikatos sutrikimus, kurie bendrai yra įvardinami metabolinėmis ligomis.

Mitybinė problema dar labiau sudėtingėja, esant šiems faktoriams – nuolatos besikeičiantis karvės

poreikis pašarui, laktacijos ir užtrūkimo periodo poreikiai, pašaro kokybės pokyčiai ir ūkio valdymo

ypatybės. Esant metabolinių ligų paūmėjimui, padidėja infekciniai susirgimai, sukelti oportunistinių

sukėlėjų. Stresas, sukeltas metabolizmo disbalansų, mažina karvės atsparumą ir sukompromituoja

imuninės sistemos funkciją. Jeigu nėra vykdoma šių ligų prevencija, pasekmės gali būti labai didelės

reprodukcijos, pieno produkcijas ir žmogiškųjų išteklių sektoriuose. Kai kuriose bandose, kritimų

skaičius, sukeltas šių ligų, yra 20-25 proc. per metus (18).

Mikotoksinai gali susiformuoti ant pasėlių lauke, nuimant derlių, laikant sandėlyje, perdirbant

arba juo šeriant. Pelėsis yra smarkiai paplitęs aplinkoje. Didelė sporų koncentracija yra dirvoje ir

augalų liekanose ir bet kada gali užkrėsti pasėlius. Smarkiai paplitus pelėsiui, krenta derliaus kiekis,

prarandama kokybė ir atsiranda didelis užterštumas mikotoksinais. Pelėsinių grybų vystymasis ir

mikotoksinų produkcija yra paprastai susijusi su oro sąlygų svyravimais, kurie kelia augalams stresą,

drėgmės kaupimąsi iki prasto sandėliavimo, žemos pašaro kokybės ir netinkamų šėrimo sąlygų (43).

Didžiausią žalą karvių sveikatai darantys pelėsiai yra Aspergilllus, Fusarium ir Penicilium

genčių atstovai (43).(žr. 5 lentelę.)

Didžiausią svarbą turintys mikotoksinai yra: aflatoksinas, kuris yra produkuojamas Aspergillus

genties grybai, deoniksivalenolas, zearalenonas, T-2 toksinas ir furmonisinas, kurį produkuoja

Fusarium genties grybai; ochratoksinas ir PER toksinas, produkuojami Penicillium genties grybų.

Kiti mikotoksinai, tokie kaip skalsė, kurie veikia karves, tam tikrų laikotarpiu būna paplitę pašaruose.

Jeigu pašaras yra užterštas, dažniausiai būna užterštas daugiau negu vienos rūšies mikotoksinu (15).

Aflatoksinas, kurį sintetina Aspergillus flavus, yra teigiamai įtakojamas šilumos sausros streso, kuris

yra susijęs su šiltesniu klimatu. Fusarium genties grybai sukelia kukurūzų stiebo ir lukšto puvimą, o

grūdams – amarą. Kviečiuose, per didelė drėgmė esanti žydėjimo laikotarpyje ir po jo, siejama su

dažnesne mikotoksinų formavimusi (43).

23

5 lentelė. Labiausiai paplitusios grybų gentys ir jų mikotoksinai (15).

Grybo gentis Mikotoksinas

Aspergillus Aflatoksinas, ochratoksinas, sterigmatocystinas, fumitremorginas,

fumitoksinas, fumigaklavinas, ciklopiazonojinė rūgštis, gliotoksinas.

Fusarium

Deoksinivalenolis, zieralenonas, T-2 toksinas, fumonisinas, moniliforminas,

nivalenolas, diacetoksicerpenolas, butenolidas, neosolniolas, fuzarinė rūgštis,

fuzachromanonas, vortmaninas, Fuzarinas C, fusaproliferinas.

Penicillium Ciklopiazoninė rūgštis, rokvefortinas, isofumiglavinas A ir B, Mikofenolinės

rūgšties ochratoksinas, PR toksinas.

Claviceps Skalsės alkaloidai grūduose ir sėklose, javuose ir žolėje.

Epichloe ir

Neotyphodium Skalsės alkaloidai eraičinio žolėse.

Stachybotrys Stachybotryotoksinas, trichotecenas.

Kukurūzuose, Fusarium genties grybų sukeltos ligos dažniausiai siejasi su šiltomis klimato

sąlygomis, vabzdžių pažeidimais ir didele drėgme, atsiradusia augimo sezono pabaigoje. Penicillium

pelėsis auga drėgnoje ir šaltoje aplinkoje, jam taip pat reikia šiek tiek deguonies. Mikotoksinai gali

padidinti karvių ligų dažnumą ir sumažinti produkcijos efektyvumą (43).

Mikotoksinai gali būti pirminis agentas, kuris sukelia ūmias sveikatos arba produkcijos

problemas pieninėms karvėms, bet dažniausiai mikotoksinai yra kaip papildomas faktorius,

prisidedantis prie chroniškų sveikatos problemų, prastų reprodukcijos charakteristikų arba

suboptimalios pieno produkcijos.

Mikotoksinai veikia per 4 pagrindinius mechanizmus:

a) sumažėjęs arba visiškas dingęs apetitas;

b) sumažėjusi maistinių medžiagų absorbcija ir sutrikęs metabolizmas;

c) pokyčiai endokrininėje ir egzokrininėje sistemose;

d) imuninės sistemos slopinimas (15).

24

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

Šio darbo tyrimas buvo atliktas 2014-2016 metais, tradicinės pienininkystės ūkyje, esančiame

Marijampolės rajone. Tyrimui buvo pasirinkti du tvartai (toliau darbe žymimi: Tvartas A ir Tvartas

B), besiskiriantys statybų metais ir karvių laikymo būdu.

Darbo eiga buvo paskirstyta į penkis pagrindinius etapus:

1) tvartų struktūrinių parametrų analizė ir įvertinimas;

2) pašarų raciono ir kokybės analizė;

3) mikroklimato parametrų matavimas, karvių švarumo vertinimas, pieno kokybės rodiklių

vertinimas, karvių sveikatingumo išsami analizė ir įvertinimas;

4) tiriamų rezultatų detali analizė ir apibendrinimas, išvadų pateikimas ir galimos

rekomendacijos.

Ūkio specifika. Iš viso ūkyje yra laikoma apie 450 melžiamų karvių. Ūkis pasižymi pieninių

karvių tipizuotomis veislėmis, kurios yra išvardintos A ir B tvartų aprašymuose.

Tvartas A – tai naujosios statybos, 2015, trijų eilių, šalto laikymo boksinis tvartas, kuriame

karvės yra laikomos palaidai. Karvių boksai yra iškloti guminiais kilimėliais. Jame laikoma apie 260

karvių, iš kurių 91 Lietuvos juodmargė, 11 holšteinų, 19 aišyrų, 9 anglerai, 9 Danijos žalieji, 62

Lietuvos žalieji, 34 Vokietijos juodieji galvijai, 9 senojo genotipo Lietuvos juodmargės, 8 Švedijos

žalmargės, 7 holšteinizuotos žalmargės. Ventiliacija mišri, apšvietimas šviesiu paros metu –

natūralus, temstant – dirbtinis. Tvarto bendras plotas yra 3986 m2, pagrindinis 2800,71 m2. Mėšlas

šalinamas skreperiu.

Tvartas B – tai senosios statybos, 1974 metų, keturių eilių šalto laikymo tvartas, kuriame karvės

yra laikomos saitiniu būdu, guoliaviečių pagrindas yra betonas. Laikoma 200 karvių, iš kurių 120 yra

Lietuvos juodmargių ir 80 holšteinų. Tvarto bendras plotas yra 1968 m2, pagrindinis 1592,85 m2.

Tvartas restauruotas 2014-2015 metais. Sienos yra plytinės, stogas pagamintas iš metalo. Ventiliacija

tvarte yra natūrali, bekanalė. Apšvietimas šviesios paros metu – natūralus, temstant – dirbtinis,

elektra. Mėšlas šalinamas mėšlo šalinimo transporteriu iš mėšlo surinkimo kanalo.

Abiejuose tvartuose, karvių guoliavietės ir boksai kiekvieną dieną yra barstomi kalkėmis. Du

kartus per mėnesį barstoma „STALOSAN F“ biocidu. Karvės abiejuose tvartuose, tiek tvartiniu

laikotarpiu, tiek vasarą yra laikomos tvarte. Mociono nėra. Tiek A, tiek B tvarto karvės yra melžiamos

melžimo aikštelėje, tris kartus per parą; pati aikštelė yra lokalizuota A tvarto patalpose. Melžimas

atliekamas naudojant „DeLaval“ melžimo sistemą. Abiejuose tvartuose karvės yra šeriamos skirtingu

racionu, kurių detali išklotinė pateikiama skyriuje Priedai.

25

2.1 Tyrimo metodika

Mikroklimato ir klimato rodikliai buvo matuojami mechaniniais matuokliais: temperatūra buvo

matuojama agregatu M-16AC, o drėgmė – M-21AC. Šiais agregatais buvo nustatyta tvarto ir lauko

temperatūra bei santykinė drėgmė.

Temperatūra ir drėgmė buvo matuojama savaitiniu intervalu, 3 kartus per mėnesį. Matuokliai

buvo pastatyti karvidės centre, 1,5 m. aukštyje.

Apšvietimas matuotas liuksmetru, 500 lx padala. Apšvietimas buvo matuojamas keliose tvarto

vietose: galvos lygyje prie ėdžių, 1,60 m. aukštyje pagrindiniuose susisiekimo takuose ir

guoliavietėse. Mėginiai imti tris kartus per dieną: ryte – apie 8-9 valandą, popiet – apie 14 valandą ir

vakare – apie 19 valandą.

Pašarai buvo tiriami mikroskopavimo metodu Maisto higienos ir saugos katedroje,

Veterinarijos Akademijoje.. Anglies dioksido kiekis matuotas Prochorovo metodu. Amoniako kiekis

nustatytas kompiuteriu valdomu prietaisu Drager Pac III.

Karvių švarumas buvo vertinamas naudojant 4 taškų vertinimo sistemą. Konkretus įvertinimas

buvo skiriamas išanalizavus galinių kojų, tešmens, klubų ir šonų taršos intensyvumą. Karvė, įvertinta

1 tašku pagal vertinimo sistemą, laikyta švaria, o įvertinta 4 taškais – labai purvina (vizualinis karvės

švarumo įvertinimo šablonas pateikiamas darbo prieduose (žr. 1 priedą).

Pieno primilžis ir jo rodikliai buvo analizuojami ir lyginami pasitelkus fermos vedamus pieno

produkcijos apskaitos žurnalus.

Pieno bakteriologinis tyrimas atliktas Nacionaliniame Maisto ir Veterinarijos Rizikos

Vertinimo institute (žr. 2 priedą).

Statistinis duomenų metodas ir duomenų įvertinimas. Tyrimų duomenys įvertinti ir

,,Microsoft Excel“ skaičiuoklių programa. Apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv),

vidurkių paklaidos (Sx), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (S), variacijos koeficientai (Cv).

Skaičiuotas duomenų patikimumas p, taip pat apskaičiuotos didžiausios ir mažiausios duomenų

reikšmės. Svarbu paminėti, kad duomenys laikyti tarp grupių kaip patikimi, kai patikimumas buvo

p<0,05.

26

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Mikroklimato parametrai

Temperatūrų kaitos A ir B tvartuose 6 mėnesių laikotarpyje tyrimas

3 pav. Temperatūros svyravimai skirtingu metų laiku.

3 paveiksle matome temperatūros pokyčius tvartuose atsižvelgiant į metų laiką. Grafike

matome, kad beveik visame matavimo laikotarpyje temperatūra vidutiniškai 3,04 °C buvo didesnė B

tvarte. Temperatūros vidurkis A tvarte yra 10,33±0,97 °C, o B tvarte – 13,38±1,07 °C (p< 0,05).

Galime pastebėti, kad 2016 metų sausio mėnesį temperatūra A tvarte buvo 4 °C didesnė nei B tvarte.

Temperatūrų skirtumas A tvarte tarp birželio ir sausio mėnesiais buvo 12,7° C. Temperatūrų

skirtumas B tvarte birželio ir vasario mėnesiais buvo 15,2° C.

27

Santykinės oro drėgmės A ir B tvartuose 6 mėnesių laikotarpyje tyrimai

4-tajame grafike pastebimas akivaizdus oro drėgmės kitimas, esantis skirtingu metų laiku. Taip

pat pastebėtina, kad abiejuose tiriamuosiuose tvartuose santykinė oro drėgmė su metų laiku švelniai

kinta. A tvarto santykinės oro drėgmės vidurkis yra 74,47±1,79 proc., kai tuo tarpu B tvarto –

83,80±2,21 proc. Vidutiniškai santykinis oro drėgnis 9,33 proc. buvo didesnis B tvarte (p<0,05).

Grafiko rezultatai rodo, kad gegužės mėnesį santykinis oro drėgnis abiejuose tvartuose yra panašus.

4 pav. Santykinio oro drėgnio svyravimai skirtingu metų laiku.

28

Santykinio oro drėgnis ir temperatūros A tvarte tyrimas

5 pav. Santykinio oro drėgnio ir temperatūros palyginimas A tvarte.

6 pav. Santykinio oro drėgnio ir temperatūros palyginimas B tvarte.

29

Penktajame ir šeštajame grafikuose pavaizduota santykinio oro drėgnio ir temperatūros

tarpusavio svyravimo priklausomybė. Galima pastebėti, kad abiejuose tvartuose, mažėjant

temperatūrai, oro santykinis drėgnis didėja, ir atvirkščiai – didėjant temperatūrai, oro santykinis

drėgnis pradeda mažėti. A tvarte didžiausias oro santykinis drėgnis buvo 83,6 proc., fiksuotas esant

4,8 °C, mažiausias – 58 proc. esant 17,3 °C. B tvarte užfiksuotas didžiausias santykinis oro drėgnis

buvo 98,5 proc. esant 7,4 °C, mažiausias – 71,2 proc. esant 21,2 °C. Pastebima, kad tiek A, tiek B

tvartuose sausio-vasario mėnesių laikotarpiu užfiksuoti staigūs temperatūrų svyravimai, tačiau tas

neatsispindėjo santykinio oro drėgnio pokyčiuose tiriamajame laikotarpyje.

Apšvietimo tvartuose tyrimas

Septintame grafike pastebimas šviesos pasiskirstymas A ir B tvartuose. Vidutiniškai A ir B

tvartuose užfiksuotas šviesos kiekis buvo 116,17±2,14 lux ir 99,94±2,10 lux, (p<0,05). A tvarte

matuotas šviesos kiekis buvo 14 proc. (16,23 lx) didesnis nei B tvarte. Didžiausias šviesos kiekio

skirtumas tarp tvartų buvo užfiksuotas sausio mėnesį – 44 lx.

7 pav. Šviesos kiekis A ir B tvartuose.

30

Oro judėjimo greičio tvartuose tyrimas

8 grafike pavaizduotas oro judėjimo greitis A ir B tvartuose. Galima atkreipti dėmesį, kad

balandžio ir gegužės mėnesiais, A tvarte pastebimas smarkus oro judėjimo greičio šuolis. Tai siejama

su lauko klimatinių sąlygų pokyčiu ir paties tvarto pozicija bei ventiliacijos sistema. Kita vertus, tuo

pat metu B tvarte toks ryškus oro judėjimo greičio šuolis nebuvo užfiksuotas. A tvarte vėjo judėjimo

greičio skirtumas buvo 0,65 m/s2; B tvarte - 0,18 m/s2. Vidutinis oro judėjimo greitis A tvarte buvo

0,23±0,05 m/s2, B tvarte – 0,07±0,01 m/s2. (0,026, p<0.05). Vidutiniškai 30,25 proc. oro judėjimo

greitis buvo didesnis A tvarte.

8 pav. Oro judėjimo greitis A ir B tvartuose.

31

CO2 koncentracijos kitimo tvartuose tyrimas

9-tajame grafike yra akivaizdus CO2 koncentracijos kitimas ore. Matome, kad CO2

koncentracija A tvarte laikėsi siaurame intervalo diapazone ir neviršijo 0,1 proc. koncentracijos.

Vidutinė CO2 koncentracija A tvarte buvo 0,06±0,005 proc., B tvarte - 0,26±0.036 proc. (p<0,05).

Skirtumas tarp maksimalių CO2 koncentracijų A ir B tvartuose buvo 0,57 proc.

9 pav. CO2 koncentracija A ir B tvartuose.

32

NH3 koncentracijos kitimo tvartuose tyrimas

Dešimtasis grafikas vaizduoja amoniako koncentracijos pasiskirstymą ir jo svyravimus A ir B

tvartuose. Pastebima, kad vasario ir kovo mėnesiais, NH3 koncentracija B tvarte perkopė 10 ppm ribą.

Tuo tarpu NH3 koncentracija A tvarte balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais stabiliai kilo ir

neviršijo 6 ppm ribos. Vidutinė NH3 koncentracija A tvarte buvo 3,13±0.42 ppm, B tvarte – 6.56±0,52

ppm (0,00001, p<0,05). Taigi galima teigti, kad vidutiniškai 52,28 proc. NH3 koncentracija buvo

didesnė B tvarte. A tvarto NH3 koncentracijų skirtumas buvo 4,8 ppm.

10 pav. NH3 koncentracija A ir B tvartuose.

33

Dulkių kiekio tvartuose tyrimas

11-tajame grafike pavaizduoti šie tyrimo duomenys: dulkių kiekio pasiskirstymas ir dinamika

A ir B tvartuose. Sausio, balandžio ir birželio mėnesiais, B tvarte pastebimas dulkių kiekio šuoliai.

Akivaizdesni dulkių kiekio šuoliai A tvarte pastebėti vasario ir balandžio mėnesiais. Vidutinis dulkių

kiekis A tvarte yra 2,28±0,17 mg/m3, B tvarte – 3,89±0,26 mg/m3. (0,00001, p<0,05). Vidutiniškai

41,38 proc. dulkių kiekis buvo didesnis B tvarte. Dulkių koncentracijos skirtumas A tvarte buvo 2,88

mg/m3, o B tvarte - 4,55 mg/m3.

11 pav. Dulkių kiekis A ir B tvartuose.

34

3.2 Karvių švarumo įvertinimo tyrimas

12 pav. Karvių švarumo analizė A tvarte.

13 pav. Karvių švarumo analizė B tvarte.

35

Pateiktose dvyliktoje ir tryliktoje skritulinėse diagramose pateikti karvių švarumo analizės

rezultatai. Kaip jau minėta, karvių švara buvo vertinama 4 taškų vertinimo sistema, kurioje

mažiausiasis įvertinimas 1 reiškė „švari“, o 4 – „labai purvina“. A tvarte daugiausiai buvo karvių,

kurios gavo 3 įvertinimą – tai sudarė 50 proc. A tvarto karvių. Tuo tarpu 33 proc. sudarė karvės,

kurios gavo 4 įvertinimą, 15 proc. karvių gavo 2 taškus ir tik 2 proc. buvo įvertintos 1 tašku. A tvarte

išanalizuotos 256 karvės.

B tvartą, kaip ir A, daugiausiai sudarė karvės, kurios gavo 3 tašką – 47 proc. Tai 3 proc. mažiau

nei A tvarte. B tvarte buvo tik 1 proc. mažiau nei A tvarte karvių, kurios gavo 3 taškų įvertinimą – 32

proc. Verta pastebėti, kad B tvarte 2 taškus gavusių karvių yra 20 proc.: tai reiškia, kad tokių

karvių buvo 5 proc. daugiau nei prieš tai aptartajame A tvarte. 1 tašką gavusių karvių buvo tik 1

proc. B tvarte išanalizuotos 193 karvės.

3.3 Pieno rodiklių analizė

Pieno primilžis

14-tajame grafike pavaizduotas pieno primilžio kitimas A ir B tvartuose. Galime pastebėti, kad

pieno primilžis stabiliai kilo nuo sausio iki kovo mėnesio abiejuose tiriamuosiuose tvartuose.

Balandžio mėnesį fiksuojamas pieno primilžio mažėjimas abiejuose tvartuose, kuris stabilizuojasi

biržėlio mėnesį. Vidutinis prieno primilžis A tvarte buvo 4372,24±176,36 kg, tuo tarpu B tvarte –

14 pav. Pieno primilžis A ir B tvartuose skirtingų metų laiku.

36

4678,48±158,98 kg (p<0,05). Didžiausias užfiksuotas primilžis buvo B tvarte – 5099,45 kg kovo

mėnesį. Didžiausias primilžio skirtumas tarp A ir B tvartų buvo 443,65 kg. Iš pateiktų duomenų

galime teigti, kad tiek A, tiek B tvartuose didžiausi primilžiai buvo pasiekti kovo mėnesį. Pieno

primilžis vidutiniškai 6,5 proc. buvo didesnis B tvarte.

Pieno kokybiniai rodikliai

6 lentelėje analizuota riebalų, baltymų, laktozės ir urėjos kiekiai bei svyravimai A ir B tvartuose

skirtingu metų laikotarpiu. Vidutinis riebalų kiekis, užfiksuotas A tvarte melžtų karvių piene, buvo

4,45±0,073 proc., o B tvarto karvių – 4,41±0,061 proc. A tvarto karvių piene riebalų buvo 0,04 proc.

daugiau (p>0,05). Vidutinis baltymų kiekis A tvarte – 3,46±0,069 proc., B tvarte – 3,53±0,016 proc.

B tvarte baltymų vidutiniškai 0,07 proc. buvo daugiau (p<0.05).

Vidutinis laktozės kiekis A tvarte buvo 4,52±0,020 proc., B tvarte – 4,48±0,010 proc. Laktozės

kiekis vidutiniškai buvo didesnis A tvarte – 0,04 proc. (p<0,05). Didžiausias laktozės kiekis buvo

užfiksuota A tvarte – 4,58 proc., tuo tarpu B tvarte jis siekė 4,50 proc.

Urėjos vidutinis kiekis A tvarte buvo 16,46±1,027 mg/%, B tvarte – 17,06±1,024 proc., taigi,

vidutiniškai 0,6 mg/% urėjos buvo daugiau A tvarte. (p<0,05). Didžiausias urėjos kiekis buvo B tvarte

ir siekė 21,3 mg/8%, A tvarte – 20,16 mg/%.

6 lentelė. Pieno kokybiniai rodikliai A ir B tvarte skirtingu metų laikotarpiu.

Pieno rodiklių analizė Tvartas 2016-01 2016-02 2016-03 2016-04 2016-05 2016-06

Riebalai (%) A 4,68 4,49 4,60 4,45 4,31 4,20

B 4,64 4,43 4,43 4,42 4,34 4,18

Baltymai (%) A 3,66 3,62 3,51 3,39 3,31 3,25

B 3,58 3,51 3,54 3,56 3,54 3,47

Laktozė (%) A 4,45 4,47 4,52 4,54 4,58 4,55

B 4,43 4,47 4,48 4,49 4,50 4,49

Urėja, mg/% A 18,7 16,5 20,2 15,1 13,9 14,4

B 16,0 17,8 21,8 16,0 15,0 15,8

Somatinių ląstelių kiekis

7 lentelėje matome somatinių ląstelių kiekį ir jo pokyčius. A tvarte vidutinis SLS kiekis buvo

200,00±12,08 tūkst/ml, B tvarte – 298,91±10,02 tūkst/ml. Vidutiniškai 33 proc. SLS kiekis buvo

didesnis B tvarte. (0,0001, P<0,05). Didžiausia SLS kiekis, užfiksuotas A tvarte, buvo 233,39 tūkst/ml

Sausio mėnesį, B tvarte – 340,48 tūkst/ml kovo mėnesį.

37

3.4 Karvių sergamumo analizė

Karvių sergamumo analizės duomenys leidžia spręsti, kad tiek A, tiek B tvartuose didžiausias

sergamumas buvo endometritu. Vidutinis sergamumas endometritu 6 mėnesių laikotarpyje A tvarte

buvo 102±3,43 atvejai, B tvarte – 148±5.53: o tai yra 11,3 proc. daugiau nei A tvarte. Abiejuose

tvartuose beveik penktadalį bendro sergamumo sudarė klinikinis mastitas – 4,4 proc. didesnis B

tvarte. Nagų ligų 5,7 proc. daugiau užfiksuota A tvarte. Medžiagų apykaitos ligų 1,2 proc. užfiksuota

daugiau B tvarte. Galūnių traumų 7,6 proc. daugiau pasireiškė taip pat B tvarte. Pogimdyminės

parezės atvejai abiejuose tvartuose sudarė tik 0,5 proc. Patologinio veršiavimosi atvejų 2,8 proc.

užfiksuota daugiau B tvarte.

SLS tūkst/ml Tvartas 2016-01 2016-02 2016-03 2016-04 2016-05 2016-06

A 233,39 182,79 209,97 218,03 149,90 205,87

B 278,06 340,48 272,97 290,83 301,94 309,20

7 lentelė. Somatinių ląstelių kiekis ir jų koncentracija A ir B tvarte skirtingu metų laikotarpiu.

Liga A tvartas (n=256) B tvartas (n=193)

Atvejų skaičius % Atvejų skaičius %

Endometritas 102 51 148 39,7

Nagų ligos 32 16 42 11,3

Medžiagų apykaitos ligos 12 6 27 7,2

Klinikinis mastitas 39 19,5 89 23,9

Galūnių traumos 11 5,5 49 13,1

Pogimdyminė parezė 1 0,5 2 0,5

Patologinis veršiavimasis 3 1,5 16 4,3

Bendras sergamumas 200 373

8 lentelė. Karvių sergamumas A ir B tvartuose.

38

Karvių sergamumas pagal veislę

Karvių sergamumas (žr. 16 pav.) A tvarte pasiskirstė taip – didžiausias sergamumas pagal

atvejų skaičių atiteko Lietuvos juodmargėms ir holšteinizuotos - tai sudarė po 17 proc.; 15 proc.

sergančiųjų atvejų sudarė Lietuvos žalosios; po 12 proc. anglerai ir aišyrai; Vokietijos juodieji galvijai

ir seno genotipo juodmargės sudarė po 5 proc. bendro sergamumo; Švedijos žalmargės – 7 proc., o

holšteinizuota žalmargės – 3 proc.

B tvarte 58 proc. sergamumo sudarė Lietuvos juodmargės, o 42 proc. – holšteinai.

16 pav. Karvių sergamumas A tvarte pagal veisles.

17 pav. Karvių sergamumas B tvarte pagal veisles.

39

4. Rezultatų aptarimas

Sausio mėnesį temperatūra A tvarte buvo 6,4 °C žemesnė nei žemiausia rekomenduotina (10

°C), o birželio mėnesį siekė 17,3 °C. Tai yra 3,3 °C daugiau nei aukščiausia rekomenduotina

temperatūra. Žemiausia temperatūra B tvarte buvo užfiksuota vasario mėnesį: ji buvo 4 °C žemesnė

nei žemiausia rekomenduotina. Didžiausia temperatūra B tvarte buvo 21,2 °C, kuri rekomenduotiną

viršijo 7,2 °C (35). Netinkamas temperatūros režimas turi didelę įtaką enzootinės

bronchopneumonijos etiologijai, gastroenteritiniams susirgimams, kurie slopina metabolizmą ir taip

žemina kūno temperatūrą (24).

Galime pastebėti, kad abiejuose tvartuose nebuvo užfiksuota kritinės temperatūros riba, kurią

peržengus sukeliamas temperatūros stresas, šalčio stresas, kuris prasideda esant mažiau nei – 16 °C,

ir karščio stresas, kuris prasideda viršijus 25 °C. Karvės pasižymi didele adaptacija esant platiems

temperatūrų intervalams (23). Verta pabrėžti, kad šalčio streso atveju, didėja pašaro suvartojimas,

intensyvėja peristaltika, didėja adrenalino išsiskyrimas. Viršijus ribinę temperatūrą, sukeliamas

karščio stresas, kuris lėtina virškinimo procesus, mažėja pieno primilžis ir prastėja jo kokybė – mažėja

riebalų ir baltymų kiekis, dažniau sergama metritais ir tešmens ligomis. Karščio stresas didina

pogimdyvinės parezės riziką, labiau plinta pieno liaukos infekcijos (21).

Oro drėgnis yra kritinis klimato parametras, kuris labai glaudžiai sąveikauja su oro temperatūra.

Remiantis rezultatais, matome, kad oro drėgnio koncentracija didėja tada, kai mažėja oro temperatūra,

o mažėja – didėjant temperatūrai. Norint išvengti neigiamų drėgmės pertekliaus pasekmių, būtina

užtikrinti pakankamą ventiliacijos našumą (29). Žvelgiant iš fizikinės pusės, didėjant temperatūrai,

vyksta intensyvesni drėgmės garinimo procesai. Dėl šios priežasties oro drėgnis mažėja. Tiriamajame

laikotarpyje A tvarto santykinės oro drėgmės vidurkis buvo 74,47 proc.: tai tenkina zoohigieninius

reikalavimus (50-80 °C). Tačiau B tvarte fiksuotas didžiausias drėgmės kiekis (98,5 proc.), kuris

smarkiai viršijo zoohigieninius reikalavimus.

Pieninių karvių eksploatacija tvartuose reikalauja nepriekaištingai sureguliuoto apšvietimo

strategijos. Abiejuose tirtuose tvartuose apšvietimo rodikliai atitiko zoohigienius reikalavimus.

Optimalus apšvietimas karvidėse yra kritiškas – tai ne tik garantuoja sklandų žingsnį ir orientaciją

aplinkoje, bet ir veikia neurofiziologinius procesus, kurie atsispindi primilžyje (34,35). Dėl

pagerėjusios orientacijos tinkamas apšvietimas sumažina galūnių traumų riziką (33).

Tiriant oro judėjimo greitį, B tvarte buvo nustatyta, kad jis nesiekia rekomenduojamų normų ir

yra per mažas. Vidutinis oro judėjimo greitis B tvarte buvo tik 0,07 m/s2. Esant mažam oro judėjimo

greičiui, didėja mikrobiologinis užterštumas ir tuo pačiu santykinis oro drėgnis (26). Mažą oro

judėjimo greitį gali lemti netinkama ventiliacijos sistema ir mažas jos našumas. Tiriant dujų kiekį, B

tvarte nustatytas CO2 ir NH3 perteklius. Esant anglies dioksido pertekliui, gyvulio organizme ima

40

slopti oksidaciniai organizmai, didėja audinių rūgštingumas, dėl padidėjusio kvėpavimo intensyvumo

kardiovaskulinei sistemai tenka didesnis krūvis (4). Tyrimais nustatyta, kad NH3 perteklius labai

smarkiai dirgina kvėpavimo takų gleivinę, kartu sukeldamas jos uždegimą. Pastebėta, kad dėl NH3

pertekliaus ore gyvūnų plaučiuose net 51 proc. padidėja bakteriologinis užterštumas (34). Tiriant

dulkių taršą, B tvarte buvo nustatyta normas viršijanti koncentracija, kuri buvo 41,38 proc. didesnė

nei A tvarte. Didelė dulkių koncentracija gali sukelti gleivių susidarymo procesus, dirginti kvėpavimo

takų gleivinę, sukelti kosulį. Su dulkėmis gali būti pernešami infekciniai agentai (33).

Karvių švarumo būklė yra geras jų higieninių sąlygų indikatorius. Purvinos karvės yra linkusios

sirgti infekcinėmis ligomis, susijusiomis su reprodukcine funkcija. Pastebėta, kad nešvarios karvės

turi didesnį polinkį sirgti slaptuoju mastitu ir įnešti bakteriologinius užkratus į pieną (36). Vertinant

karvių švarumą nustatyta, kad abiejuose tvartuose didžiausią dalį populiacijos sudarė karvės, gavusios

3 įvertinimą (1-4 vertinimo taškai). 3 ir 4 vertinimo taškai duodami tada, kai karvė laikoma nešvaria.

Nors karvės tirtuose tvartuose laikomos skirtingu būdu, abiejuose tvartuose dominuoja tie patys

švarumo įvertinimai. A tvarte, kuriame karvės laikomos palaidai, švarumo įvertinimus gali lemti

prastai sureguliuotas skreperis, kuris nesugeba nustumti viso mėšlo nuo grindų (32).

Analizuojant pašarą, rasti šie pelėsiniai grybai: Aspergilus 11S, 5S, Aspergilus penicilium –

13S, 10S, 12S, Asp, Mucor spp – S.

Karvių laikymo būdas veikia ne tik sveikatą, bet ir pieno primilžį. Literatūroje teigiama (29),

jog karvės, laikomos palaidai, pasižymi ir didesniu pieno primilžiu. Tačiau analizuojant tvartus,

nustatyta, kad didesnis primilžis buvo karvių, laikytų saitiniu būdu (B tvartas). Galime daryti

prielaidą, jog pririštos karvės mažina energijos švaistymą judant, taigi turėdamos daugiau energinių

resursų pasižymi didesniu pieno primilžiu. Pieno rodikliai tarp tvartų skyrėsi minimaliai: riebalai –

0,04 proc, baltymai – 0,07 proc, laktozė – 0,04 proc. (p>0,05). Urėjos kiekis B tvarte buvo 0,6

mg/proc. didesnis (p>0,05). SLS kiekis 33 proc. buvo didesnis B tvarte (p<0,05). Tai galima sieti su

guolių švara, purvų kiekiu ant tešmens, pakratų kokybe ir tvarto mikroklimatu. Didelė drėgmė ir

skersvėjai didina tešmens infekcijų riziką (29).

Atlikus tyrimus ir išanalizavus rezultatus, galima teigti, jog palaido laikymo tvartas

mikroklimatiniais parametrais ir karvių sveikatingumo aspektu yra naudingesnis, negu saitinio

laikymo tvartas. Ūkininkaujant galima rekomenduoti palaido laikymo tvartą, nes jis yra mažiau

problematiškas. Tirtame saitiniame tvarte svarbu optimizuoti ventiliacijos sistemas, dėl kurių

nepakankamumo buvo užfiksuota daugelis mikroklimato normų pažeidimų.

41

Išvados

1. B (saitiniame) tvarte daugelis mikroklimato parametrų neatitiko zoohigieninių reikalavimų:

temperatūra, oro santykinė drėgmė, oro judėjimo greitis, CO2, NH3 ir dulkių koncentracija

nepateko į rekomenduojamų normų ribas. Tuo tarpu A tvarte, oro judėjimo greitis balandį

viršijo 1,2, o birželio mėnesį 1,4 karto rekomenduotinas normas – 0,5 ms/s2. Galime teigti,

kad B tvarte esantys neleistini parametrų nuokrypiai yra susiję tarpusavyje: esant mažam oro

judėjimo greičiui, silpnėja oro apykaita ir tai lemia aukštą drėgmės kiekį. Rekomenduotinas

normas NH3 viršijo 1,07 karto, CO2 koncentracija 2,7 bei 1,8 karto viršintas dulkių kiekis,

kurios buvo: NH3 – 10 ppm, CO2 – 0,25 proc., dulkių kiekis – 3,0 mg/m3.

2. Pašaruose buvo aptikti mikroskopinai grybai, tačiau jų kiekis neviršino normos.

3. Viso analizės tiriamų mėnesių metu pieno primilžis buvo didesnis B tvarte, o vidutiniškai tai

buvo 7,5 proc. daugiau nei A tvarte (p<0,05).

4. Palyginus su tirtu palaido laikymo tvartu, saitiniame tvarte laikomos karvės duoda didesnį

pieno primilžį, tačiau pieno kokybinių rodiklių – riebalų, baltymų, urėjos ir laktozės skirtumas

nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).

5. Tiriant karvių sergamumą, nustatyta, kad sergamumas B tvarte yra 1,88 karto didesnis nei A

tvarte (p<0,05). Veislės, kurios sudarė bandos mažumą, nepasižymėjo jokiomis išskirtinėmis

sergamumo ypatybėmis.

6. Tarp tirto saitinio ir palaido laikymo tvartų nebuvo užfiksuoti ypatingi karvių švaros

skirtumai: daugiausiai karvės vertintos kaip „nešvarios“. Tai lemia prastai veikiančios mėšlo

šalinimo sistemos.

42

Padėka

Norėčiau padėkoti darbo vadovui Gediminui Geruliui už sklandų bendradarbiavimą, puikias

idėjas ir vertingą patirtį padedant eskizuoti baigiamąjį magistro darbą. Taip pat norėčiau padėkoti

filologei ir sociologei, Gabijai Kiaušaitei, už neįkainojamas teksto kūrimo pamokas ir redagavimo

pagalbą.

43

5. Literatūros sąrašas

1. Harold K., P. Eng. Beef and Dairy Structures and Equipment. Interneto prieiga:

http://www.omafra.gov.on.ca/english/livestock/beef/facts/info_housreq.htm [žiūrėta 2016-

10-11].

2. Skurdenienė I., Ribikauskas V, Bakutis B. Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkystėje.

Kaunas: Lututės leidykla; 2007.

3. Nordlund K., Cook N., Bennett B. .Effect of Freestall Surface on Daily Activity Patterns in

Dairy Cows with Relevance to Lameness Prevalence. 2004 a. J. Dairy Sci. 87:2912-2922.

4. Čėsna J, Bleizgys R. Gyvulininkystės technologijų inžinerija. Akademija; 2012. Interneto

prieiga: http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2028/1/gyvulininkystes%20inzinerija.pdf [žiūrėta

2016-10 17].

5. Scientific report of EFSA prepared by the Animal Health and Animal Welfare Unit on the

effects of farming systems on dairy cow welfare and disease. Annex to the EFSA Journal

(2009) 1143, 1-7.

6. Bickert W.G., Holmes B., Janni K., Kammel D et al. Dairy Freestall Housing and Equipment

(MWPS-7). 2000. Ames, IA: Mid West Plan Service.

7. Livestock Productionand Management. Interneto prieiga:

http://www.agriinfo.in/?page=topic&superid=9&topicid=100 žiūrėta [2016-07-21].

8. AHDB Dairy. DAIRY HOUSING – A BEST PRACTICE GUIDE. 4 | Housing systems. 20

July 12. Interneto prieiga https://dairy.ahdb.org.uk/resources-library/technical-

information/buildings/dairy-housing-a-best-practice-guide/?action=add#.WFpYzlWLSUk

[žiūrėta 2015-09-15].

9. Economic Impact of Health and Welfare Issues in Beef Cattle and Sheep in England. 1-6.

Interneto prieiga:

http://beefandlamb.ahdb.org.uk/wp/wpcontent/uploads/2013/04/Economic-Impact-of-

Health-Welfare-Final-Rpt-170413.pdf žiūrėta [2016-11-05]

10. Temple D., Bargo F., Mainau E., Ipharraguerre I., Manteca X. Lying behaviour and

performancesin dairy cattle - practical case. No 15/January 2016.

11. Murtagh B., O‘Kelly M., Morrissey T., Lenehan J., Canavan K.,. O’Donnell B et al. Farm

Building 2007 – Are You Prepared? Irish Farm Buildings Association 2007; 20: 29.

Interneto prieiga: http://ifba.ie/ [žiūrėta 2016-03-16].

12. Wierenga K., Hopster H. The significance of cubicles for the behaviour of dairy cows..

Volume 26, Issue 4, July 1990, 309-337.

44

13. Schnier C. Associations of Type of Loose-Housing and Breed of Cow with Health, Milk Yield

and Fertility. Helsinki: University of Helsinki; 2004.

14. Schniera C., Hielmb S., Saloniemia H. Comparison of the disease incidences of dairy cows

kept in cold and warm loose-housing systems. Volume 53, Issue 4, 15 April 2002, Pages 247–

261.

15. Whitlow L., Hagler W. Mycotoxins: A Review of Dairy Concerns.. 2005 Mid-South

Ruminant Nutrition Conference. 47-53.

16. Cook B. Prevalence of lameness among dairy cattle in Wisconsin as a function of housing

type and stall surface. J Am Vet Med Assoc. 2003 Nov 1;223(9):1324-8.

17. Hänninen L., Hepola H., Rushen J., de Passillé A., Pursiainen P. Resting Behaviour, Growth

and Diarrhoea Incidence Rate of Young Dairy Calves Housed Individually or in Groups in

Warm or Cold Buildings. , V.-m. Tuure et al. Acta Agriculturae Scandinavica, Section A —

Animal Science Vol. 53 , Iss. 1, 2003.

18. Duane N. Dairy cow health and metabolic disease relative to nutritional factors. G91-1032,

1991.

19. Leonard F., O’Connell J., O’Farrell K. Effect of overcrowding on claw health in firstcalved

friesian heifers. Br Vet J 152: 459-472,1996.

20. Wierenga K., Hopster H. The significance of cubicles for the behaviour of dairy cows. Appl

Anim Behav Sci 26: 309-337, 1990.

21. Gebremedhin K., Cramer C., Larsen H. Preference of dairy cattle for stall options in freestall

housing. Transactions of ASAE 28: 1637-1640, 1985.

22. Mitev J., Penev T., Vasilev N., Miteva T., Gergovska Z., Uzunova K. Lameness prevalence

and the effect of housing on 30 Wisconsin dairy herds. p325-327, Proc 12th Int Symp

Lameness in Ruminants, Orlando, 2002.

23. Dėl galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009 patvirtinimo.

Interneto prieiga: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A2F88F0BC640 [žiūrėta 2016-

04-17].

24. Rodenburg J. Time for Technology Bedding Options are Getting More Complicated. Ontario

Dairy Farmer magazine, Sept. 2011.

25. Rajapaksha E., Tucker C. How do cattle respond to sloped floors? An investigation using

behavior and electromyograms. J Dairy Sci. 2014 May.

26. D. Kučević., M. Plavšić., S. Trivunović., M. Radinović., V. Bogdanović. Influence of

microclimatic conditions on the daily production of dairy cows. Biotechnology in Animal

Husbandry 29 (1), p 45-51 , 2013.

45

27. Hubbard K., Stooksbury E., Hahn G., T. L. Mader. Climatological Perspective on Feedlot

Cattle Performance and Mortality Related to the Temperature-Humidity Index. Vol. 12 No.

4, p. 650-653. April 19, 2013.

28. Interdisciplinary report “Housing Design for Cattle – Danish. Recommendations. Third

edition 2001”. The Danish Agricultural Advisory Center. Translated into English and issued

in 2002. 122 pp.

29. Dahl G. Effects of a long daily photoperiod on milk yield and circulating concentrations of

insulin-like growth factor 11997. J. Dairy Sci. 80:2784.

30. Dahl G. Adjusting photoperiod may boost milk production. Feedstuffs. November 10, 1997,

p. 12.

31. Gooch C. Turn the lights out on dry cows. Northeast Dairy Business. July 2002. p. 20.

32. Leytem A., Dungan R., Bjorneberg D., Koehn A. Emissions of ammonia, methane, carbon

dioxide, and nitrous oxide from dairy cattle housing and manure management systems. J

Environ Qual. 2011 Sep-Oct;40(5):1383-94.

33. Haley D., Rushen J., de Passille A. Behavioural indicators of cow comfort: activity and

restingbehaviour of dairy cows in two types of housing.. Can J Anim Sci 80: 257-263, 2000.

34. Tucker C., Weary D., Fraser D. Free-stall dimensions: effects on preference and stall usage.

87(5):1208-16, 2004 May.

35. Popescu S., Borda C., Diugan E., Spinu M., Groza I., Sandru C. Dairy cows welfare quality

in tie-stall housing system with or without access to exercise..Acta Veterinaria Scandinavica.

2013;55(1):43. doi:10.1186/1751-0147-55-43.

36. Merike F., Gundula H., C Loebsin.,W Berg et al. Air speed and heat load in a dairy cow barn

– effects on animal welfare.. Landtechnik 67 (2012), no. 6, pp. 421–424.

37. J. Seedorf., J. Hartung1., M. Schroder., K. H. Linkert., S. Pedersen., H. Takai et al.

Temperature and Moisture Conditions in Livestock Buildings in Northern Europe.. J. agric.

Engng Res. (1998) 70, 49-57.

38. House H., P. Eng. Dairy Housing – Ventilation Options for Free Stall Barns. May 2015.

410/721.

39. Atrian H, Aghdam S. Heat Stress in Dairy Cows (A Review). Research in Zoology 2012, 2(4):

31-37.

40. Vesna G., Pero M., Krešimir K., Drago S., Ranko G. Temperature-humidity index values and

their significance on the daily production of dairy cattle.. Mljekarstvo 61 (1), 56-63 (2011).

41. Angrecka S., Herbut P., Czech J. Conditions for cold stress development in dairy cattle kept

infreestall barn during severe frosts.. Anim. Sci., 60, 2015 (2): 81–87.

46

42. Iowa concentrated animal feeding operations air quality study. Final Report. Iowa State

University and The University of Iowa Study Group. February 2002. 115-118.

43. Whitlow L., Hagler W. Mycotoxins in dairy cattle: occurrence, toxicity, prevention

antreatment. WCDS Advances in Dairy Technology (2008) Volume 20: 195-209.

47

2 priedas. Mastito sukėlėjų analizė.

PRIEDAI

Mėginio nr. Mastito sukėlėjas

1 Staphylococcus aureus

2 Actynomyces bovis

3 Actynomyces bovis

4 Kiti stafilokokai – koaguliazės negamina

5 Kiti stafilokokai – koaguliazės negamina

6 Streptococcus agalctiae

7 Kiti stafilokokai – koaguliazės negamina

1 priedas. Karvių švarumo įvertinimo skalė.