METODIN ĖS REKOMENDACIJOS SAVIVALDYBI Ų … rekomendaci… · 2 Darbe naudojami trumpiniai: Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – IPU. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS

METODINĖS REKOMENDACIJOS SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJŲ

VADOVAMS

UAB „Inmundo“

Dr. Dainius Žvirdauskas (grupės vadovas) Prof.dr. Jonas Ruškus Vidmantas Jurgaitis

2010 m.

2

Darbe naudojami trumpiniai:

� Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – IPU.

� Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas –IPUP.

3

TURINYS

Įvadas.....................................................................................................................................................6 1. IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo įvertinimas ir įsivertinimas ..................................................................................................................11 1.1. IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo vertinimas bei grįžtamojo ryšio gavimas.............................................................................................12 1.2. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas ..............................31 1.2.1. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams...............................................................................................................................35 1.2.2. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas migruojančių šeimų vaikams................................................................................................................................................47 1.2.3. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas netradicinio vaikų ugdymo įstaigoms ar grupėms.............................................................................................................52 1.2.4. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas gabių vaikų ugdyme61 1.2.5. IPU planavimas modeliavimas socialinės rizikos šeimų vaikams.............................................64 2. Įvairesnės, lankstesnės organizavimo ir informavimo apie teikiamas IPU ir švietimo pagalbos teikimo paslaugas formos, jų taikymo galimybės ...............................................................................68 3. Bendruomenės informavimo galimybės, formos, būdai..............................................................86 4. Pagalba jau veikiančioms ir naujai besikuriančioms IPU įstaigoms organizuoti savo darbą..........89 5. Europos šalių, turinčių ilgametę patirtį teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą, patirtis ..................................................................................................................................................99 5.1. Jungtinės Karalystės gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis ..................................................................................................................................................99 5.2. Prancūzijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis .........101 5.3. Vokietijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis ...........102 5.4. Švedijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis..............104 5.5. Lenkijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis..............106 5.6. Italijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis.................108 5.7. Lietuvos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis..............110 6. Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimo modeliai savivaldybėje ar seniūnijoje .............112 Priedai................................................................................................................................................128

4

Paveikslų sąrašas

1.1 pav. Monitoringo procedūros modelis...........................................................................................11 1.2 pav. Duomenų fiksavimo ir grįžtamojo ryšio gavimo modelis .....................................................12 1.3 pav. Antrinės duomenų analizės bei problemų nustatymo ir sprendimo modelis ........................16 2.1 pav. Įvairių lygmenų švietimo pagalbos planavimas ....................................................................70 5.1 pav. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) proceso partneriai.......................................109 6.1 pav. Paslaugų šeimoms, turinčioms vaikų iki 7 metų amžiaus, modelis.....................................116 6.2 pav. Švietimo pagalbos kryptys...................................................................................................118

5

Lentelių sąrašas

1.1 lentelė. IPU amžiaus vaikų skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai ..........................................16 1.2 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP vaikų skaičiaus amžiaus grupėse monitoringo rodikliai................................................................................................................................................17 1.3 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP skirtingų amžiaus vaikų grupių monitoringo rodikliai18 1.4 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP specialiųjų poreikių ir kt. skirtingo amžiaus vaikų monitoringo rodikliai...........................................................................................................................18 1.5 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP personalo etatų skaičiaus monitoringo rodikliai.........19 1.6 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP lankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse skaičiaus monitoringo rodikliai................................................................................21 1.7 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP nelankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse monitoringo rodikliai ...............................................................................................21 1.8 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai...................22 1.9 lentelė. Tradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP finansiniai rodikliai....................................24 1.10 lentelė. Netradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP finansiniai rodikliai ..............................25 1.11 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP duomenų pateikimo ataskaita ...................................26 1.12 lentelė. Siūlymų savivaldybės tarybai dėl švietimo įstaigų vykdančių IPUP veiklos kokybės, prieinamumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektas ........................................................................27 1.13 lentelė. Papildomų siūlymų savivaldybės tarybai dėl švietimo įstaigų vykdančių IPUP veiklos kokybės, prieinamumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektas .........................................................28 2.1 lentelė. IPU paskirtis ir informavimo turinys, dalyviai (LR švietimo įstatymas, 2006)................73

6

Įvadas

Metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti savivaldybių administracijų vadovams tenkinti

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos poreikius, teikiant kokybišką

ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą vaikams bei jų tėvams (globėjams). Šis

leidinys turėtų padėti savivaldybių/ apskričių administracijos švietimo padalinių vadovams ir

specialistams gerinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos

veiksmingumą, prieinamumą ir kokybę. Taip pat šis leidinys gali būti naudingas ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovams (direktoriams ir jų

pavaduotojams), švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo departamento skyrių

vedėjamas ir specialistams.

Ugdymo paradigmų kaita ir naujai kylančios ugdymo turinio kaitos tendencijos įgalina

mokslininkus ir praktikus atskleisti į vaiką orientuotos paradigmos svarbą. Ši paradigma

akcentuoja vaiką dėmesio centre ir pabrėžia vaiko savitumą, poreikius, raidos dėsningumus,

reikalauja individualaus požiūrio į vaiką ir jį supančią aplinką. Humanistinio, progresyvistinio ir

pragmatinio ugdymo koncepcijos į vaiką orientuotos ugdymo paradigmos pagrindas - išryškina

požiūrį į vaiką kaip į laisvą asmenybę, visapusiškai sąmojingą individą, galintį suvokti savo

poreikius ir juos realizuoti, sprendžiant realias gyvenimo problemas (NAEYC, 1987, 1992;

Bitinas, 2002; Korsakas, 1993; Juodaitytė, 2003; Jurašaitė, 2003; cituojama iš Makauskienė,

2008).

Į vaiką orientuoto ugdymo paradigmos tikslas – ugdyti kūrybingas, laisvas, aktyvias ir

save atskleidžiančias asmenybes. Į vaiką orientuoto ugdymo paradigmos keliamas tikslas sutampa

su laisvojo ugdymo paradigmos išryškinamu vaiko santykiu su asmenine prigimtimi (Ruškus,

2010). Monkevičienė (2008) teigia, kad laisvojo ugdymo paradigma yra siejama su vaiko

prigimtimi: siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas ugdytinio vidinių galių plėtotei ir

saviraiškai, keliant tikslą ugdyti laisvą, kūrybingą asmenybę.

Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir

etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams

(globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus,

pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5

(arba 6) metų. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai,

mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.

Ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikiama švietimo pagalba Vyriausybės

7

arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nr. IX-2292, 2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755

(2004-07-01)

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal

pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais

kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas

tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu

jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų sprendimu atskiram vaikui jis gali

būti privalomas. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir

kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Nelankančiam ugdymo įstaigos 5–

6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka. Nr. IX-2292, 2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Realizuojant ikimokyklinį ir priešmokyklinį švietimą ypač svarbios naujos savivaldybių

veiklos funkcijos, atsiradusios pagal į LR vietos savivaldos įstatymą, patvirtintą 2008-09-15 NR.

X-1722 (Žin. 2008, Nr.113-4290). Šios funkcijos apibūdinamos įstatymo 6-7 straipsniuose.

6 straipsnyje apibūdinamos savarankiškosios savivaldybių funkcijos: 5) savivaldybės teritorijoje

gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas;

8) ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir

jaunimo užimtumo organizavimas; 10) maitinimo paslaugų organizavimas švietimo įstaigose,

įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas;

Taip pat 7 straipsnyje akcentuojamos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos

7) punkte teigiama: priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir

profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų

mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių

bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar

specialiųjų poreikių, išlaikymas. Šiame įstatyme taip pat numatomos ir kitos funkcijos, kurios

tiesiogiai gali įtakoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo savivaldybėse veiksmingumą,

prieinamumą (t.y. įstaigų, steigimą, išlaikymą, veiklos organizavimą, ir t.t.).

Lietuvos švietimo įstaigų vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą pagrindinės

funkcijos – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų priežiūra bei jų ugdymas, tačiau

akivaizdu, kad jau šiandien šių paslaugų šeimoms nepakanka. Dažnai ikimokyklinio ir

priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos susiduria su problemomis, kurių sprendimui

reikia socialinių, psichologinių tarnybų pagalbos.

Šiame leidinyje pateikta tikslinga informacija ir rekomendacijos, padėsianti gerinti

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo prieinamumą,

8

veiksmingumą, kokybę. Leidinyje aprašytos šios sritys: ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo

ir švietimo pagalbos poreikių vertinimas savivaldybėje, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo

ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas, užtikrinant šeimoms

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą,

veiksmingumą ir kokybę (apimtis 20 psl.). Metodinėse rekomendacijose pateikta medžiaga apie

tai, kaip atsižvelgiant į poreikių analizę (specialiųjų poreikių turinčių vaikų, migruojančių šeimų

vaikų ugdymo, švietimo pagalbos paslaugų teikimo, netradicinio ugdymo, gabių vaikų, socialinės

rizikos šeimų vaikų ugdymo ir kt.), planuoti žmogiškuosius ir materialiuosius resursus, modeliuoti

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų ir švietimo pagalbos paslaugų įvairovės plėtrą

ir rengti siūlymus savivaldybės tarybai (apimtis 29 psl.). Leidinyje analizuojamos įvairesnės,

lankstesnės organizavimo ir informavimo apie teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo

ir švietimo pagalbos teikimo paslaugas formos, jų taikymo galimybės taip pat kompleksinės

pagalbos vaikui ir šeimai teikimo modeliai savivaldybėje/seniūnijoje (apimtis 47 psl.).

Metodinių rekomendacijų rengėjų tikslas – parengti metodines rekomendacijas,

padėsiančias savivaldybių administracijų vadovams veiksmingiau atlikti savo funkcijas gerinant

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo prieinamumą, kokybę ir

veiksmingumą.

Metodinių rekomendacijų uždaviniai:

� suteikti savivaldybių administracijų vadovams daugiau žinių, kaip veiksmingiau atlikti

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos poreikių vertinimą;

� pateikti siūlymus, kaip planuoti, modeliuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo

pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinant šeimoms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo

programų ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą, veiksmingumą ir kokybę;

� pasiūlyti savivaldybių administracijų vadovams įvairesnių, lankstesnių paslaugų organizavimo ir

informavimo apie teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo

paslaugas, formų, kurios informuotų gyventojus ir padėtų derinti šeimos bei darbo funkcijas bei

taikymo galimybes;

� aprašyti kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimo modelius savivaldybėje/seniūnijoje;

� pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip analizuoti situaciją, modeliuoti pakankamą ikimokyklinio,

priešmokyklinio ugdymo programų ir švietimo pagalbos paslaugų infrastruktūrą, užtikrinti

materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius, informuoti apie savivaldybės teikiamas programas ir

paslaugas.

9

Šiose rekomendacijose naudojamos sąvokos:

Įsivertinimas – procesas, kurio metu mokyklos bendruomenės nariai analizuoja mokyklos

veiklos kokybę. (Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos,

2009 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. ĮSAK-607).

Ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos

kultūros vertybėmis. (Enciklopedinis edukologijos žodynas 2007). Ugdymas – mokymas,

lavinimas, įgūdžiai, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas (Ikimokyklinio ugdymo vidaus

audito metodika, 2005).

Ugdymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, pateikimo

būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato. (Ikimokyklinio ugdymo vidaus audito metodika,

2005).

Ugdymo turinys – integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų sistema.

(Ikimokyklinio ugdymo vidaus audito metodika, 2005).

Švietimo pagalba – tai specialistų vykdoma veikla, leidžianti didinti vaiko ugdymo(si)

šeimoje kokybę. Pagalba teikiama tėvų pageidavimu arba atsakingoms už vaiko teisių apsaugą

institucijoms rekomendavus. Pagalbą teikia mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo

programas (lopšeliai-darželiai, mokyklos-darželiai, darželiai, specialiųjų poreikių vaikų

ikimokykliniam ugdymui skirti lopšeliai-darželiai ir darželiai ir kitos mokyklos), suaugusiųjų

neformaliojo švietimo programas (suaugusiųjų mokymo centrai), specialiojo ugdymo programas,

skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams (ugdymo centrai, specialiojo ugdymo centrai, specialiosios

mokyklos), pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos (savivaldybių pedagoginės ir

psichologinės tarnybos, mokytojų švietimo centrai), kiti švietimo teikėjai (juridiniai asmenys,

kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti

suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos

(korekcijos) tarnybos/centrai (Tyrimo ataskaita „Švietimo pagalba šeimoms, turinčioms 1-6 metų

vaikus, 2008).

Švietimo įstaigos vertinimas – tai sistemingas jos veiklos apibūdinimas ir pokyčių

matavimas, remiantis sutartiniais kokybės rodikliais (Mokyklos strategija, 2003).

Veiksmingas/umas – gerai veikiantis, paveikus efektyvus (Dabartinės Lietuvių kalbos

žodynas 2000).

Monitoringas – ilgalaikis kokio nors reiškinio, sistemos stebėjimas (tarptautinių žodžių

žodynas 2001). Švietimo monitoringas – procesas, laiduojantis išsilavinimo standartus atitinkančią

ugdymo kokybę, efektyvų visų švietimo sistemos grandžių funkcionavimą ir pažangą vietos,

regioniniu bei valstybės mastu. (Mokyklos strategija, 2003)

10

Prieinamumas – mokymo institucijų, programų, mokesčių, nuotolių tinkamumas tam tikro

amžiaus, išsilavinimo interesų asmenims (Enciklopedinis edukologijos žodynas 2007).

Kokybė – kategorija, charakterizuojanti daiktus ir reiškinius pagal jų rūšies esmę, tai taip

pat ypatybė; vertė, tikimo laipsnis (Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas 2000). Kokybė – tai

turimų charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis. Reikalavimai dažniausiai

nustatomi atsižvelgiant į vartotojų poreikius, norus ir lūkesčius, todėl kokybę galima būtų

apibrėžti kitu trumpu terminu: kokybė – tai vartotojo patenkinimo lygis. (Kokybės vadyba, 2007

A. Kaziliūnas) Kokybė – vertybinis procesų, daiktų ir reiškinių apibrėžimas, apibūdinantis jų

skirtingumą nuo kitų objektų; Pedagogikoje ir ugdymo praktikoje įvardija geresnį ko nors

išsivystymą, rangą (žemos aukštos kokybės žinios ir pan.). Kokybės sąvoka pedagogikoje

vartojama kitomis prasmėmis vertė, ypatybė, ypatingumas (Enciklopedinis edukologijos žodynas

2007, Jovaiša).

Kompleksinė pagalba – koordinuotas švietimo programų vykdymas, socialinės paramos,

sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo pagalbos teikimas individualiam vaikui ir jo tėvams jo

tėvų pageidavimu ar atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų teikimu. (Vaikų nuo gimimo iki

privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašas, 2009 m.)

Tarpinstitucinė komanda – įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų

specialistų grupė, sutelkta kompleksinei pagalbai vaikui ir jo tėvams koordinuoti ir teikti.

Socialinė atskirtis – socialiniai, ekonominiai, kultūriniai apribojimai, kurie atsiranda

asmenims, patiriantiems skurdą, nedarbą, esantiems įkalinimo įstaigoje ar grįžusiems iš jos,

neturintiems pabėgėlio statuso, esantiems iš kitos kultūrinės aplinkos (kitakalbiai) ir dėl kitų

socialinių ar asmeninių priežasčių negalintiems pritapti prie visuomenės.

Universalus daugiafunkcis centras – švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams

bei vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veikla gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis ir

neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo

pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo

programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir

panašiai. Centro tikslines grupes ir atliekamų funkcijų apimtį nustato vietos savivaldos institucijos

pagal vietos bendruomenės poreikius.

Respondentas – asmuo, atsakinėjantis į sociologinių tyrimų anketos arba tyrėjo žodžiu

užduodamus klausimus.

11

1. IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo įvertinimas ir įsivertinimas

2005 m. patvirtinta Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika, kuri

reglamentuoja ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito modelį, mokyklos vidaus

įsivertinimo organizavimo ir vykdymo procedūras, reikalavimus vidaus audito vykdymui.

Metodika taikoma ikimokyklinio ugdymo mokyklose: lopšeliuose, lopšeliuose-darželiuose,

darželiuose, mokyklose-darželiuose ir kitiems švietimo teikėjams, vykdantiems ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo programas. Mokyklos veiklos vertinimo sritys: etosas; vaiko ugdymas ir

ugdymasis; vaiko ugdymo(si) pasiekimai; parama ir pagalba vaikui, šeimai; ištekliai ir mokyklos

valdymas. Kiekviena mokyklos veiklos vertinimo sritis sudaryta iš veiklos rodiklių ir pagalbinių

rodiklių, kurie atskleidžia vertinimo sričių turinį, nurodo siekiamą rezultatą. Metodikoje

numatomas mokyklos veiklos įsivertinimas dviem etapais: atliekant „platųjį“ ir „giluminį“ auditą.

Vidaus auditą inicijuoja mokyklos vadovas, kuris atsako už vidaus audito vykdymą mokykloje, jo

rezultatų panaudojimą. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos įsivertinimą ir planavimą vykdo

ikimokyklinės įstaigos direktorius. Mokykla-darželis vidinį auditą organizuoja ir atlieka mokykla-

darželis, parengusi įstaigos plėtros planą ir vadovaudamasi vidinio audito organizavimo metodika.

Vidinio įstaigos audito atlikimą organizuoja direktorius, koordinuoja – pavaduotojas. Mokyklos-

darželio taryba vertina vadovų vadybinę veiklą, išsako nuomonę, jiems atestuojantis (Eurybase -

Lietuva - 2006/2007).

Švietimo įstaigose vykdančiose ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą veiklos vertinimas

atliekamas pasitelkiant ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką (2005) - vienas

iš galimų būdų savivaldybių administracijų vadovams vadovautis šioje metodikoje pateiktomis

veiklos sritimis ir rodikliais. Šioje metodikoje dažniausiai siūlomi vertinimo metodai: dokumentų

analizė, stebėjimas, anketinė apklausa, interviu, atvejo analizė, diskusijų grupės, tačiau

metodikoje pateikti rodikliai labiau pritaikyti įstaigos vidaus įsivertinimui ir jų naudojimas

savivaldybių administracijų vadovams įvertinant iš išorės įstaigų veiklą užimtų daug laiko ir

klausimas ar padėtų spręsti aktualias problemas. Todėl tikslinga būtų išskirti kitus lengviau

pamatuojamus ir paprasčiau fiksuojamus IPU veiklų rodiklius, kuriuos stebint, kiekvienais metais

būtų galima atlikti tam tikrą IPU monitoringą.

IPU mokyklinio plėtros programos 2007-2012 metams pristatyme (2007 01 25) Švietimo ir

mokslo ministerijos bendrojo ugdymo departamento ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus

vedėja Gražina Šeibokienė akcentavo svarbius programos įgyvendinimo sėkmės rodiklius,

12

kuriuos papildžius ir pateikus savivaldybių fiksavimui galimas sistemingesnis ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo sektoriaus monitoringas.

1.1. IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo vertinimas bei grįžtamojo ryšio gavimas

IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo

vertinimas, monitoringo formos ir būdai bei grįžtamojo ryšio gavimas savivaldybių administracijų

vadovų galėtų būti atliekami naudojant:

� 2005 m. patvirtintą „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką“ bei kitais

tyrimo metodais;

� tyrimo instrumentų pavyzdžius, klausimynus, pateiktus leidinio 1-4 prieduose, kuriuos

turėtų pildyti vaikų tėvai, IPU įstaigų vadovai ir pedagogai. Iš gautų rezultatų savivaldybių

administracijų vadovai galėtų gauti pirminę informaciją apie IPU įstaigos aplinką, personalą,

mikroklimatą, darbą su specialiųjų poreikių ir nepalankioje aplinkoje gyvenančiais vaikais, bei

apie bendruomenės informavimą ir įtraukimą į įstaigos veiklą;

� atlikus apklausos raštu procedūras ir pirminės informacijos rinkimą, analizę ir tyrimo

rezultatuose aptikus vienų ar kitų problemų požymius, rekomenduotina atlikti gilesnį kritinių

atvejų ar problemų tyrimą naudojant apklausos žodžiu tyrimo metodą.

� švietimo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas

monitoringo rodiklių sistemą, kurioje įvairūs duomenys fiksuojami ir analizuojami ne vienų, o

trijų metų laikotarpyje. Šie duomenys - IPU amžiaus vaikų skaičiaus bendrieji, švietimo įstaigų

vykdančių IPUP vaikų skaičiaus amžiaus grupėse, švietimo įstaigų vykdančių IPUP specialiųjų

poreikių ir kt. skirtingo amžiaus vaikų, švietimo įstaigų vykdančių IPUP personalo etatų

skaičiaus, švietimo įstaigų vykdančių IPUP lankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo

amžiaus grupėse skaičiaus, nelankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse

ir kt. monitoringo rodikliai.

Šiame leidinyje pateikiami komentarai, pastabos ir rekomendacijos gali būti suprantami ir

analizuojami bei pritaikomi savivaldybių administracijų vadovų lygmenyje. Leidinyje atskiromis

temomis pateikiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo veiklų aprašymai ir procedūros.

Vienas iš būdų atlikti monitoringą - tai faktologinių ir demografinių rodiklių - įstaigų, grupių, vaikų,

pedagogų ir kt. skaičiaus reguliarus fiksavimas, analizavimas ir sprendimų priėmimas (žr. 1.1 pav.).

13

1.1 pav. Monitoringo procedūros modelis

Primename, jog monitoringas – ilgalaikis kokio nors reiškinio, sistemos stebėjimas

(Tarptautinių žodžių žodynas 2001). IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės,

veiksmingumo ir prieinamumo vertinimo kriterijai pateikti 1 – 11 lentelėse. Šiuos duomenis

popierinėje formoje ar elektroniniame šablone, suderintame su jau kuriamu Lietuvos gyventojų

registru, kiekvienais metais turėtų pildyti kiekviena švietimo įstaiga vykdanti IPU. Duomenų

fiksavimą galima būtų atlikti žymiai dažniau, tarkim kiekvieną mėnesį, tuo būdu būtų galima

lanksčiau ir operatyviau reaguoti į besikeičiančią situaciją. Duomenų fiksavimo ir grįžtamojo

ryšio gavimo modelyje (žr. 1.2 pav.) matyti, kad siūloma monitoringo sistema vyktų keturiais

etapais: įstaigų, vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą duomenų pateikimu,

savivaldybių administracijų vadovų papildomos informacijos rinkimu ir duomenų analize,

suderinus su įstaigomis sprendimų priėmimu ir savivaldybių administracijų vadovų sprendimų

vykdymu. Akcentuotina ir tai, kad sprendimų priėmimas turi būti vykdomas ne vienašališkai

savivaldybių administracijų vadovų, tačiau labiau atsižvelgiant į įstaigų, vykdančių IPU,

bendruomenių poreikius ir nuomones. Elektroninis klausimyno šablonas (anketa), suderintas su

Lietuvos gyventojų registro sistema, turėtų būti parengtas arba bendras visoms Lietuvos švietimo

įstaigoms, vykdančioms ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, arba kiekviena savivaldybė

turėtų tai atlikti savo jėgomis. Vėliau įstaigoms užpildžius šį duomenų apie įstaigas fiksavimo

popierinį ar elektroninį klausimyno šabloną, savivaldybių administracijų vadovai turėtų gauti

daugiau informacijos apie įstaigas vykdančias ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą (žr. 1.1-

1.11 lenteles).

Šiuo metu, tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek IPU programas vykdančiose įstaigose,

išbandoma mokinių registro sistema, kuri yra suderinta su Lietuvos gyventojų registru. Šiame

14

registre IPU programas vykdančios įstaigos turi suvesti ir suderinti su Lietuvos gyventojų registru

detalius duomenis apie kiekvieną įstaigą lankantį vaiką. Tikėtina, kad naudojantis šia sistema

netolimoje ateityje, tiek valstybės, tiek savivaldybės lygmeniu bus galima veiksmingai (įvairiais

pjūviais) vykdyti daugelio IPU rodiklių monitoringą.

1.2 pav. Duomenų fiksavimo ir grįžtamojo ryšio gavimo modelis

Vertinant IPU paslaugų gavėjų vaikų tėvų ir paslaugų tekėjų interesus ir pasitenkinimo lygį,

tikslinga naudoti apklausos raštu metodą, t.y. jiems pateikti pavyzdinę anketą (žr. 1, 2, 3 priedai),

kurią vaikų tėvai pildytų kasmet popierinėje arba elektroninėje formoje. Šioje anketoje

savivaldybių administracijų vadovai galėtų gauti pirminę informaciją tiesiai iš švietimo paslaugų

gavėjų ir tiekėjų (vaikų tėvų, įstaigų vadovų, pedagogų ir kt.) apie ikimokyklinių ir

priešmokyklinių įstaigų vykdomas veiklas ir darbą. Anketos klausimyno iškodavimas ir kriterijų

bei indikatorių sistema pateikiama 4 priede. Šie klausimynai (anketos) savivaldybių

administracijų vadovams padės surinkti pirminę informacija apie įstaigos aplinką, personalą,

mikroklimatą, darbą su specialiųjų poreikių vaikais, bei įstaigos bendruomenės informavimą ir

įtraukimą į įstaigos veiklą. Taip pat anketoje po kiekvieno teiginio palikta vieta respondentų

laisvam raštiškam komentarui.

Jei ši anketa būtų respondentams pateikiama popierinėje formoje tai savivaldybių

administracijų vadovams būtų didelis ir papildomas darbas tuos duomenis analizuoti.

Tikslingiausiai būtų padaryti šio klausimyno (anketos) elektroninį „šabloną“, į kurį kiekvienas

respondentas įeitų naudodamasis savo personaliniu kompiuteriu ir galėtų sėkmingai užpildyti

pateiktą klausimyną. Siekiant sąžiningesnio klausimyno pildymo, būtų tikslinga sistemoje fiksuoti

atsakiusiųjų „IP“ adresus. Tenka pripažinti, kad atsakymai į respondentams: vaikų tėvams, įstaigų

vadovams, pedagogams pateikiamą klausimyną neparodys gilių ikimokyklinio ir priešmokyklinio

15

ugdymo problemų, ką jau kalbėti apie socialinės rizikos, socialiai remtinas ir kt. šeimas, kur

galbūt nei noro, nei galimybės pildyti minėtą klausimyną nebus, todėl, esant galimybei,

savivaldybių administracijų vadovai gali panaudoti ir kitus apklausos raštu (spausdinta anketa),

apklausos žodžiu (interviu, grupinį interviu), stebėjimą, dokumentų analizę ir kt. tyrimo metodus.

Taip pat savivaldybių administracijų vadovai gali naudotis 2005 m. patvirtintoje „Ikimokyklinio

ugdymo mokyklos vidaus audito metodikoje“ pateiktais indikatoriais bei siūlomais tyrimo

metodais. Manome, jog įvairių įstaigų vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą veiklos

požymių stebėjimas duos dalį savivaldybių administracijų vadovams svarbių ir reikalingų

duomenų.

Savivaldybių administracijų vadovai surinkę duomenis iš įstaigų, jų analizei turi skirti didelį

dėmesį. Duomenys turėtų būti apdorojami statistine programa arba pats klausimyno (anketos)

šablonas padarytas elektroninėje formoje turėtų sugeneruoti tinkamą duomenų bazę (Excel ir

SPSS ar kituose formatuose). Kiekybinių tyrimo metodologijos žinių pagilinimui

rekomenduojama literatūra: Čekanavičius, V., Murauskas, G. Statistika ir jos taikymai: vadovėlis

aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: TEV, 2000, taip pat Vaitkevičius, R., Saudargienė A.

Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: statistika socialiniuose moksluose: mokomoji

knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006.

IPU įstaigų pateiktus duomenis reikėtų analizuoti rangavimo principu. Atlikus visose

savivaldybės įstaigų vykdančių IPUP apklausos raštu procedūrą ir atliekant analizę reikia atkreipti

dėmesį į žemiausiu ir aukščiausiu įverčiu vertinamus klausimyno požymius. Jei anketos teiginių

vertinimų vidutinis įvertis (penkių rangų skalėje žr. 1, 2, 3 priedus) yra aukštesnis nei 2,5 (M), tai

reškia, kad šiuos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo požymius švietimo paslaugų gavėjai ir

tiekėjai vertina labiau gerai nei blogai ir papildomo dėmesio šioms įstaigoms savivaldybių

administracija gali neskirti. Tačiau jei daugelis vertinimų yra mažesni nei 2,5 (M), reikalinga

papildomai pasidomėti apie šios įstaigos vykdomą veiklą, priklausomai nuo neigiamų indikatorių

pasireiškimo. Interpretuojant laisvus respondentų komentarus reikėtų atkreipti dėmesį į ypač

kritines respondentų išsakytas mintis ar refleksijas. Kitaip tariant, savivaldybių administracijų

vadovai turėtų atlikti bent pirminę atvirų atsakymų turinio analizę ir priimti sprendimus dėl

priemonių, siekiant gerinti švietimo įstaigų vykdančių IPUP darbą.

Tenka pripažinti, kad naudojant apklausos raštu metodą ne visuomet galimas gilus

egzistuojančių problemų fiksavimas, todėl savivaldybių administracijų vadovams tikslinga

numatyti ir vykdyti veiklas pateiktas 1.3 paveiksle.

16

1.3 pav. Antrinės duomenų analizės bei problemų nustatymo ir sprendimo modelis

Antrinės duomenų analizės ir problemų nustatymo ir sprendimo modelyje pateikti etapai,

kuriuos įgyvendinant tikėtinas gilesnis IPU egzistuojančių problemų nustatymas bei sprendimas.

Atliekant 1.3 paveiksle pateiktas veiklas, tikslinga pasitikslinti ar prisiminti kokybinių tyrimų

metodų naudojimą. Rekomenduojama literatūra - Bitinas, B, Rupšienė, L. Žydžiūnaitė, V. (2008).

Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda, S.

Jokužio leidykla-spaustuvė I ir II dalys.

Pirmajame etape atlikus apklausos raštu procedūras bei analizę, galima būtų išskirti dalį

IPUP vykdančių įstaigų, kuriose apklausos duomenys rodo esant vieną ar kitą problemą. Kitaip

tariant, anketoje pateikti požymiai vertinami žemais įverčiais (Labai blogai ir blogai). Toliau

rekomenduotina atlikti gilesnį problemų ar kritinių atvejų tyrimą, naudojant apklausos žodžiu

metodą. Atlikus apklausos žodžiu procedūras ir duomenų analizę, turėtų būti numatytos

priemonės nustatytoms problemoms spręsti.

Verslo įstaigose neretai atliekami rinkos tyrimai, pateikiant vartotojų vertinimui įvairias

numatomas paslaugas ir pasiūlymus. Vėliau verslo tyrėjai sužino kokie gi yra vartotojų poreikiai.

Šis būdas puikiai tiktų ir organizuojant IPU. Tarkim pradžioje apklausos raštu ir apklausos žodžiu

(pokalbių, intervių, fokusuotų grupių) metodų pagalba išsiaikinama kokių ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo paslaugų trūksta arba netrūksta, veliau, tiek įstaigų vykdančių IPUP

presonalui, tiek vaikų tėvams pateikiamos aprašytos paslaugos ir paprašoma jas sureitinguoti

pagal reikalingumą. Taigi, šią veiklą savivaldybių administracijos vadovai galėtų sėkmingai

vykdyti ir įvardinti tai kaip „IPU poreikio tyrimu per paslaugų pasiūlą“.

Ne mažiau svarbu savivaldybių administracijų vadovams tinkamai reaguoti į nuolat

gaunamus IPU dalyvių (personalo, vaikų tėvų) skundus. Į bet kurį nusiskundimą, net ir žodinį

paskymą ar telefonu gautą informaciją, nekalbant jau apie raštą (skundą) dėl IPU vykdymo, turi

17

būti tinkamai reaguojama. Visi nusiskundimai turėtų būti ištiriami ir nustatomas jų pagrįstumas.

Šioje situacijoje savivaldybių administarcijų vadovai turi būti visiškai nešališki ir įmanomai

objektyviai tirti skundo pagrįstumą. Kaip rodo administracinė praktika, pakankamai dažnai

skundai nepasitvirtina, tačiau būna ir pagrįstų nusikundimų. Ši, iš pirmo žvilgsnio neetiška,

informacijos rinkimo, perteikimo ir tikrinimo sistema, gali būti įvardinama kaip viena iš

galimybių užtikrinant IPU kokybę, veiksmingumą ir prienamumą.

Žemiau pateikiame švietimo įstaigų vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

programas monitoringo rodiklių sistemą, kurioje įvairūs duomenys fiksuojami ir analizuojami ne

vienų, o trijų metų laikotarpyje. Nuosekliai pildant šias ataskaitas duomenis bus galima lyginti ir

ilgesniame laikotarpyje (6 ar 12 metų). Duomenys fiksuojami atsižvelgiant į skirtingas vaikų

amžiaus grupes, IPU dalyvius, savivaldybių (valstybinio) ir nevalstybinio sektoriaus bei kitus

požymius.

1.1 lentelė IPU amžiaus vaikų skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai

(Duomenis pildo savivaldybių administracijų vadovai)

Eil. Nr.

Rodikliai Metai Skaičius Procentas nuo

bendro skaičiaus 1 2 3 4 5

1

Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje.

2

Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus mergaičių skaičius savivaldybėje.

3

Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus berniukų skaičius savivaldybėje.

4

Bendras vaikams skirtų laisvų vietų skaičius įstaigose vykdančiose ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą

5

Bendras nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje.

6

Bendras nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus mergaičių skaičius savivaldybėje.

7

Bendras nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus berniukų skaičius savivaldybėje

Pastaba: geltonai žymėtas langelis nepildomas.

Svarbu priminti, kad savivaldybių administracijų vadovai ar kiti juridiniai subjektai negali

reikalauti iš švietimo įstaigų vykdančių IPUP informacijos, kuri jau buvo vieną kartą pateikta bent

18

vienai valstybinei institucijai. Švietimo įstaigos vykdančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį

ugdymą kiekvienais metais pildo „ikimokyklinį ugdymą vykdančios švietimo įstaigos lėšų pajamų

ir išlaidų ataskaitą ŠVF-02“ (forma patvirtinta statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. DĮ-93) ir „ikimokyklinio

ugdymo švietimo įstaigose SV-03 metinę ataskaitą“ (forma patvirtinta statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymas

Nr. DĮ-183).

Šiose ataskaitose pateikiami įvairūs finansiniai bei įstaigų personalo duomenys, kurių

papildomai šiose rekomendacijose siūlomoje monitoringo rodiklių sistemoje nebus prašoma

pateikti. Taip pat 2008-02-08 Švietimo ir mokslo ministrės pasirašytas įsakymas „dėl mokinių

registro steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo, Nr. ĮSAK-353“, kuris

įsigaliojo nuo 2009-09-01, kuriame numatoma, jog duomenys apie vaikus,

lankančius/nelankančius įstaigas vykdančia IPUP, personalo etatų skaičių ir kt. turi būti kasmet

savivaldybėse kaupiami ir teikiami ŠMM Informacinių technologijų centrui bei LR Statistikos

departamentui.

Todėl žemiau pateikta rodiklių fiksavimo sistema yra rekomendacinio pobūdžio ir

neprivaloma. Ji naudotina tuomet, kai savivaldybių administracijų vadovai priima sprendimą

fiksuoti šiuos duomenis ir daryti kasmetinę jų sisteminę analizę. Be to, ateityje reikėtų numatyti

galimybes, kad savivaldybių administracijų vadovai pageidaujamus duomenis be vargo ir įvairiais

pjūviais galės gauti iš Informacinių technologijų centro, taip pat galimai būtų praplėstos SVIS ir

AIKOS sistemos. Kitaip tariant, savivaldybių administracijų vadovams turi būti parengti

instrumentai naudotis tiek bendraisiais registre ir kitose bazėse, tiek specifiniais unikaliais

kiekvienai savivaldybei duomenimis.

Kol šių galimybių nėra, leidinio autoriai mano, kad pateiktų rodiklių fiksavimas ir analizė,

net ir ne elektroninėje formoje, ženkliai padėtų savivaldybių administracijų vadovams dinamiškai

vykdyti IPU įstaigų stebėseną, monitoringą ir priimti tinkamus sprendimus, siekiant užtikrinti IPU

kokybę, veikslingumą ir prieinamumą.

Savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo amžiaus vaikų skaičiaus bendrieji

monitoringo rodikliai, kurie savivaldybių administracijų vadovams leis matyti bendrą

besikeičiančią vaikų skaičiaus dinamiką ir tinkamai reaguoti į kintančią situaciją (žr. 1.1 lentelę).

Šioje lentelėje fiksuojamas bendras savivaldybių (valstybines) ir nevalstybines, tradicinio ir

netradicinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų (berniukų, mergaičių) skaičius, taip pat šioje

lentelėje matysime ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankančių vaikų skaičių. Švietimo įstaigų

vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vaikai nelanko dėl įvairių priežasčių. Šių

19

priežasčių nustatymui savivaldybių administracijų vadovai seniūnijų pagalba galėtų panaudoti

5 priede pateiktą klausimyną (anketą), skirtą vaikų tėvams ar globėjams. Vaikų tėvų atsakymai į 5

priede pateiktos anketos klausimus galėtų parodyti pagrindines vaikų nelankymo priežastis bei

tikslingiau modeliuoti įstaigų, vykdančių IPU programas veiklą.

Savivaldybių administracijų vadovai, stebėdami šiuos rodiklius, galėtų lankčiai reaguoti į

besikeičiančią situaciją. Tarkim, savivaldybių administracijų vadovai mato, kad sumažėjo vaikų

skaičius savivaldybėje, tuomet išsiaiškina, kuriose konkrečiai seniūnijose šie skaičiai mažesni ir

gal būt planuoja, siekdami veiksmingesnio IPU įgyvendinimo, uždaryti atskiras IPU grupes. Jei

šie duomenys priešingi - galbūt vertėtų atskirose IPU įstaigose planuoti papildomų grupių

atidarymą. Taip pat, pavyzdžiui, stebimas nelankančių jokių IPU įstaigų vaikų skaičiaus

didėjimas, tuomet, panaudojus 5 priede pateiktą anketą, ar pritaikant kitą informacijos gavimo

būdą, tikslinga mėginti išsiaiškinti dėl kokių priežasčių mažėją vaikų lankančių IPU įstaigas

skaičius. Tuo būdu galime pamatyti, kad galbūt tai tik atskiros seniūnijos ar įstaigos problema.

Galbūt yra vaikų tėvų bendruomenės iniciatyva auginti vaikus steigiant nedideles privačias IPU

vaikų grupes, o gal atskiruose mikrorajonuose vaikų tėvams per didelis mokestis už IPU

paslaugas (jei arti tik privati IPU įstaiga) ir t.t. Bet kuriuo atveju būtina išsiaiškinti tikrąsias IPU

įstaigų nelankymo priežastis.

Šių duomenų dar tikslesnis interpretavimas gautųsi jei savivaldybių administracijų vadovai

fiksuotų dar detalesnius rodiklius, pateiktus 1.2 - 1.3 lentelės. Tuomet būtų matoma aiški vaikų

skaičiaus dinamika pagal atskiras amžiaus grupes.

1.2 lentelė

Švietimo įstaigų vykdančių IPUP vaikų skaičiaus amžiaus grupėse monitoringo rodikliai (Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai)

Eil.Nr.

Rodikliai Metai Savivaldybės (valstybinė) įstaiga

Procentas nuo bendro

skaičiaus

Nevalstybinė įstaiga


skaičiaus 1 2 3 4 5 6 7

1

Lopšelio ikimokyklinio ugdymo 0 - 3 metų amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje

2

Darželio ikimokyklinio ugdymo 4 - 5 metų amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje

3

Priešmokyklinio ugdymo nuo 6 metų amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje

Švietimo įstaigų vykdančių IPUP vaikų skaičiaus skirtingose amžiaus grupėse monitoringo

rodikliai savivaldybių administracijos vadovams, tiek savivaldybių valstybiniame, tiek

20

nevalstybiniame (privačiame) sektoriuje suteiks galimybę matyti kintančią situaciją skirtingo

amžiaus vaikų grupėse (žr. 1.2-1.3 lenteles).

1.3 lentelė

Švietimo įstaigų vykdančių IPUP skirtingų amžiaus vaikų grupių monitoringo rodikliai (Savivaldybių administracijos vadovai)

Eil.Nr.



skaičiaus



skaičiaus 1 2 3 4 5 6 7

1

Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupių skaičius

2

Lopšelio ikimokyklinio ugdymo 0 - 3 metų amžiaus vaikų grupių skaičius savivaldybėje

3

Darželio ikimokyklinio ugdymo 4 - 5 metų amžiaus vaikų grupių skaičius savivaldybėje

4

Mišraus ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikų grupių skaičius savivaldybėje

5

Priešmokyklinio ugdymo nuo 6 metų amžiaus vaikų grupių skaičius savivaldybėje

Įstaigų vykdančių IPU specialiųjų poreikių ir kt. skirtingo amžiaus vaikų monitoringo

rodikliai padės savivaldybių administracijų vadovams vykdyti skirtingo amžiaus grupių

specialiųjų poreikių, migruojančių šeimų, gabių vaikų, netradicinio ugdymo grupes ar įstaigas

lankančių vaikų skaičiaus kitimą.

Šių rodiklių kitimas galėtų padėti spręsti IPU prieinamumą specialiųjų poreikių ir kitų grupių

vaikams (žr. 1.4 lentelę). Tarkim, stebint specialiųjų poreikių vaikų skaičiaus didėjimo tendenciją

ir vienoje konkrečioje amžiaus grupėje (pvz., 4-5 metų amžiaus grupėje ir tik tam tikroje

seniūnijoje ar IPU įstaigoje) savivaldybių administracijų vadovai gali priimti sprendimą, kad

būtent čia reikalinga kvalifikuoto specialisto pagalba, o galbūt šių specialistų iš viso trūksta.

21

1.4 lentelė

Švietimo įstaigų vykdančių IPUP specialiųjų poreikių ir kt. skirtingo amžiaus vaikų monitoringo rodikliai

(Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijos vadovai IPU įstaigų vadovai)

Eil.Nr.


Procentas nuo

bendro skaičiaus



skaičiaus

1 2 3 4 5 6 7 1

Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius savivaldybėje

2

Ikimokyklinio 0 - 3 amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius

3

Ikimokyklinio 4 - 5 metų amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius

4

Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius

5

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus migruojančių šeimų vaikų skaičius

6

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus gabių vaikų skaičius

7

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų lankančių netradicinio ugdymo grupes ar įstaigas skaičius

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų personalo etatų skaičiaus monitoringo rodikliai savivaldybių

administracijų vadovams leistų vykdyti pedagogų poreikio analizę ir tinkamai reaguoti siekiant

padėti įstaigoms spręsti iškilusias personalo problemas (žr. 1.5 lentelę). Pavyzdžiui, stebint su IPU

amžiaus vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičių, galima stebėti pedagogų ir vaikų skaičiaus

santykio dinamiką su vaikų skaičiaus pokyčiais. Jei pedagogų ir vaikų santykis per mažas tai

reiškia, kad galbūt reikia steigti papildomų pedagogų etatų, o jei priešingai - galbūt reikėtų

pagalvoti kur ir kurioje įstaigoje ar kokioje vaikų amžiaus grupėje jų yra per daug.

22

1.5 lentelė

Švietimo įstaigų vykdančių IPUP personalo etatų skaičiaus monitoringo rodikliai (Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai bei IPU įstaigų vadovai)

Eil.Nr.


Procentas nuo

bendro skaičiaus


Procentas nuo

bendro skaičiaus

1 2 3 4 5 6 7 1

Bendras su IPU amžiaus vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičius.

2

Su ikimokyklinio 0-3 metų amžiaus (lopšelio grupių) vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičius.

3

Su ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus (darželio grupių) vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičius.

4

Su priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičius.

5

Bendras ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius

6

Bendras ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių nepedagoginių darbuotojų etatų skaičius

1.6 lentelė

Švietimo įstaigų vykdančių IPUP lankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse skaičiaus monitoringo rodikliai

(Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai, IPU įstaigų vadovai)

Eil.Nr.


Procentas nuo

bendro skaičiaus


Procentas nuo

bendro skaičiaus

1 2 3 4 5 6 7 1

Bendras gyvenančių socialiai remtinose šeimose IPU dalyvaujančių vaikų skaičius.

2

Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 0-3 metų amžiaus ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius

3

Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 4-5 metų amžiaus ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius

4

Gyvenančių socialiai remtinose šeimose nuo 6 metų amžiaus priešmokyk1iniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius

23

1.7 lentelė

Švietimo įstaigų vykdančių IPUP nelankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse monitoringo rodikliai

(Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai)

Eil.Nr.

Rodikliai Metai Skaičius


nelankančių skaičiaus

1 2 3 4 5 1

Bendras gyvenančių socialiai remtinose šeimose ir nelankančių IPU įstaigų vaikų skaičius

2

Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 0-3 metų amžiaus ikimokykliniame ugdyme nedalyvaujančių vaikų skaičius

3

Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 4-5 metų amžiaus ikimokykliniame ugdyme nedalyvaujančių vaikų skaičius

4

Gyvenančių socialiai remtinose šeimose nuo 6 metų amžiaus priešmokyk1iniame ugdyme nedalyvaujančių vaikų skaičius

Itin svarbus savivaldybių administracijų vadovams uždavinys - pagalbos teikimas socialiai

jautrioms gyventojų grupėms t.y socialiai remtinose šeimose gyvenantiems vaikams, kurie

nelanko įstaigų vykdančių IPU programas. Žinant 1.6 – 1.7 lentelių duomenis apie ikimokyklinio

ugdymo įstaigas lankančius ir nelankančius socialiai remtinose šeimose gyvenančius vaikus,

galima tikslingai atsižvelgiant į atskiras amžiaus grupes ir kt. modeliuoti švietimo pagalbos

tiekimą, konsultavimą ar konkretų tarpininkavimą, padedant patekti socialiai remtinose šeimose

augantiems vaikams į IPU programas vykdančias įstaigas.

ĮVIPUP skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai turi padėti vykdyti savivaldybėje esančių

įstaigų apskaitos lygmens stebėseną. Švietimo kokybės požymiai būtų informacinių centrų,

netradicinio ugdymo naujai įsteigtų įstaigų skaičiaus didėjimas, ar bent nemažėjimas,

priklausomai nuo savivaldybės gyventojų demografinės situacijos ir realių poreikių. Ne mažiau

svarbu 1.8. lentelėje pateiktus rodiklius tinkamai interpretuoti ir komentuoti. Bendras švietimo

įstaigų vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą skaičius savivaldybėje, tradicinio ir

netradicinio ugdymo IPU programas vykdančių įstaigų skaičius, naujai įsteigtų tradicinio ir

netradicinio IPU grupių skaičius, informacinių centrų tėvams skaičiaus savivaldybių

administracijų vadovams svarbus tuo, kad būtų galima vykdyti jų skaičiaus ir procentinės raiškos

pokyčių stebėseną.

24

1.8 lentelė

Švietimo įstaigų vykdančių IPUP skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai (Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai)

Eil.Nr.


Procentas nuo

bendro skaičiaus


Procentas nuo

bendro skaičiaus

1 2 3 4 5 6 7 1

Bendras įstaigų vykdančių IPU skaičius savivaldybėje.

2

Tradicinio ugdymo IPU ugdymo programas vykdančių įstaigų skaičius.

3

Netradicinio ugdymo IPU programas vykdančių įstaigų skaičius.

4 Naujai įsteigtų tradicinio IPU grupių skaičius. 5 Naujai įsteigtų netradicinių IPU grupių skaičius. 7 Uždarytų tradicinio IPU grupių skaičius 8 Uždarytų netradicinio IPU grupių skaičius 9 Informacinių centrų tėvams skaičius

Pastaba: geltonai žymėtas langelis nepildomas

Gautus rezultatus galima būtų aptarti ir lyginti laiko dinamikoje. Šiuo metu įvertinus esamą

būklę savivaldybėje, labiau siektinas yra tradicinių ir netradicinių IPU įstaigų balanso suradimas,

priklausomai nuo švietimo paslaugų gavėjų ir tiekėjų bei savivaldybės administracijos vadovų

poreikių, interesų bei galimybių. Siektinas rezultatas - kuo didesnė IPU paslaugų įvairovė.

Tarkim, yra štai kokia situacija: iš vienos pusės - tradicinė IPU įstaiga su įsisenėjusiomis

problemomis neveiksmingu darbu, nedideliu vaikų skaičiumi grupėse, per dideliu pedagogų

skaičiumi, nuolatiniais vaikų tėvų ir mikrorajono gyventojų skundais dėl IPU įstaigos darbo ir iš

kitos pusės - žinome, kad tame rajone yra iniciatyvinė pedagogų ir vaikų tėvų grupė, norinti steigti

netradicinę IPU įstaigą. Kyla klausimas - ar ne veiksmingiau būtų neveiksmingai dirbančią įstaigą

reorganizuoti, pakeičiant personalą ir vadovus bei steigiant tame pačiame pastate naują

25

netradicinę IPU įstaigą? Taip pat ne mažiau svarbu, kad tokie sprendimai būtų suderinti su rajono,

kurioje ją planuojama steigti, bendruomene ir gyventojais.

Kita vertus, svarbu stebėti ir tokius rodiklius, kaip naujai įsteigtų tradicinio ir netradicinio

IPU grupių skaičių, bei uždarytų tradicinio ir netradicinio IPU grupių skaičių. Analizuojant gautus

duomenis, reikėtų orientuotis dar ir į vaikų skaičiaus pokyčius. Be lyginamojo vertinimo tarp

valstybinių ir nevalstybinių įstaigų, svarbūs ir kiti IPU rodikliai. Jei savivaldybėje nekinta vaikų

skaičius ir nesisteigia naujos švietimo įstaigos vykdančios IPUP, o tik siekiama uždarinėti šias

įstaigas, tai galėtų būti signalas, kad iš tikrųjų IPU sistema savivaldybėje yra mažiau veiksminga

ir mažiau prieinama. Siektinas rezultatas savivaldybių administracijų vadovams būtų palankus

uždaromų IPU įstaigų ir naujai steigiamų švietimo įstaigų vykdančių IPUP santykis.

1.9 - 1.10 lentelėse pateikti tradicinių ir netradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP

finansiniai rodikliai. Šių rodiklių lyginimas savivaldybių administracijų vadovams naudingas

stebint finansinių resursų pasiskirstymą. Primename, jog šių rodiklių stebėsena ir fiksavimas nėra

privalomi, tačiau kiekvienais metais matyti lėšų pasiskirstymą tarp tradicinių ir netradicinių

švietimo įstaigų vykdančių IPUP tarp valstybinio ir nevalstybinio IPU sektoriaus yra naudinga,

siekiant gerinti IPU veikmingumą. Tarkim, stebint šiuos rodiklius galime pastebėti, kad vienos

įstaigos už ženkliai mažesnius finansinius išteklius pasiekia geresnį rezultatą, nei kitos švietimo

įstaigos vykdančios IPUP.

26

1.9 lentelė

Tradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP finansiniai rodikliai (Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai)

Eil.Nr. Rodikliai Metai

Savivaldybės (valstybinėje) įstaigoje suma

litais

Nevalstybinėje įstaigoje suma

litais

1 2 3 4 5 1

Bendras savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kurį skiria savivaldybės administracija IPU įgyvendinimui.

2

Vidutinis savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų vienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai kiekis

4

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtų renovacijai atlikti įstaigoms vykdančioms IPU.

5

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkai tobulinti ir inventoriui įsigyti

6

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtas įstaigų vykdančių IPU personalo atlyginimams

7

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas savivaldybės administracijos vieno vaiko išlaikymui IPU.

8

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas vieno vaiko išlaikymui ikimokykliniame ugdyme

9

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas vieno vaiko išlaikymui priešmokykliniame ugdyme

10

Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti vaiko tėvai ikimokykliniame ugdyme.

11

Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti vaiko tėvai priešmokykliniame ugdyme.

12

Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti socialiai remtinos šeimos vaiko tėvai.

13

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skiriamas pedagogų kvalifikacijai kelti

14

Rėmėjų t.y. ne savivaldybių biudžeto ikimokyklinio ugdymo įstaigų gaunamos lėšos

Pastaba: Nevalstybinių įstaigų finansiniai rodikliai bus skaičiuojami tik įvedus IPU krepšelio metodiką.

27

1.10 lentelė

Netradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP finansiniai rodikliai (Duomenis pildo savivaldybių administracijų vadovai)

Eil.Nr. Rodikliai Metai

Savivaldybės (valstybinėje) įstaigoje suma

litais

Nevalstybinėje įstaigoje suma

litais

1 2 3 4 5 1

Bendras savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kurį skiria savivaldybės administracija IPU įgyvendinimui.

2

Vidutinis savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų vienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai kiekis

4

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtų renovacijai atlikti įstaigoms vykdančioms IPU.

5

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkai tobulinti ir inventoriui įsigyti

6

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtas įstaigų vykdančių IPU personalo atlyginimams

7

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas savivaldybės administracijos vieno vaiko išlaikymui IPU.

8

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas vieno vaiko išlaikymui ikimokykliniame ugdyme

9

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas vieno vaiko išlaikymui priešmokykliniame ugdyme

10

Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti vaiko tėvai ikimokykliniame ugdyme.

11

Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti vaiko tėvai priešmokykliniame ugdyme.

12

Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti socialiai remtinos šeimos vaiko tėvai.

13

Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skiriamas pedagogų kvalifikacijai kelti

14

Rėmėjų t.y. ne savivaldybių biudžeto ikimokyklinio ugdymo įstaigų gaunamos lėšos

28

1.11 lentelė

Švietimo įstaigos vykdančios IPUP duomenų pateikimo ataskaita (Duomenis pildo ikimokyklinio ugdymo įstaiga)

Įstaigos pavadinimas __________________________________________________________

Vietovė (pabraukti): Didmiestis, miestas, miestelis, kaimas.

Eil.Nr.

Rodikliai Skaičius

1 2 3 1 Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius 2 Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupių skaičius. 3 Vadovų pavaduotojų etatų skaičius

4 Bendras pedagogų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais etatų skaičius

5 Bendras nepedagoginių darbuotojų dirbančių etatų skaičius 6 Technikinio personalo etatų skaičius 7 Bendras ikimokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikų skaičius.

8 Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikų (lopšelio) grupių skaičius.

9 Pedagogų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikais etatų skaičius

10 Bendras ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikų skaičius. 11 Bendras ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikų grupių skaičius. 12 Pedagogų dirbančių su ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikais etatų skaičius 13 Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikų skaičius. 14 Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikų grupių skaičius. 15 Pedagogų dirbančių su priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikais etatų skaičius 16 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius 17 Ikimokyklinio 0-3 amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius 18 Ikimokyklinio 4-5 amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius 19 Priešmokyklinio nuo 6 amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius

20 Švietimo pagalbos specialistų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais etatų skaičius

21 Bendras gyvenančių socialiai remtinose šeimose IPU dalyvaujančių vaikų skaičius 22 Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 0 - 3 amžiaus IPU dalyvaujančių vaikų skaičius

23 Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 4 - 5 amžiaus ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius

24 Gyvenančių socialiai remtinose šeimose nuo 6 metų amžiaus priešmokyk1iniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius

25 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus migruojančių šeimų vaikų skaičius 26 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus gabių vaikų skaičius 27 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus netradicinio ugdymo vaikų grupių skaičius 28 Laisvų vietų skirtų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams skaičius 29 Vaikų skaičius gyvenančių toliau nei 3 kilometrai nuo švietimo įstaigos vykdančios IPUP

Taip pat įstaigos vykdančios IPU privalo pateikti informaciją apie savo įgyvendinamas

programas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Siekiant gauti grįžtamąjį ryšį apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo

pagalbos paslaugų teikimo kokybę, veiksmingumą ir prieinamumą, būtinas sistemingas aukščiau

išvardintų sričių ir rodiklių stebėjimas ir lyginimas. Savivaldybių administracijų vadovai

29

bendradarbiaudami su ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų bendruomenėmis turėtų vykdyti

išskirtų švietimo rodiklių monitoringą ir siekti užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų

veiklos kokybę, veiksmingumą ir prieinamumą.

Analizuojant aukščiau patektus duomenis, savivaldybių administracijų vadovai turėtų rengti

siūlymus savivaldybės tarybai dėl IPU vykdymo tobulinimo. Siūlymuose turėtų būti pateikiami

detalūs ir pagrįsti siūlymai dėl žmogiškųjų ir materialiųjų resursų sekantiems metams bei

artimiausiems trims metams. Žemiau pateikiame savivaldybių tarybai rengiamų siūlymų formas

(žr.1.12 ir 1.13 lenteles).

1.12 lentelė

Siūlymų savivaldybės tarybai dėl švietimo įstaigų vykdančių IPUP veiklos kokybės, prieinamumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektas

(Duomenis pildo savivaldybių administracijų vadovai) Planuojamas poreikis atskirais

metais (+/-, vnt. Lt.) Eil.Nr.

Žmogiškųjų ir materialiųjų resursų poreikio rodikliai 2011 2012 2013

1 2 3 4 5 1 Vadovų pavaduotojų etatų poreikis 2 Bendras pedagoginių etatų poreikis 3 Nepedagoginių darbuotojų etatų poreikis 4 Technikinio personalo etatų poreikis

5 Ikimokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikams skirtų vietų skaičiaus poreikis.

6 Ikimokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikams skirtų grupių skaičiaus poreikis.

7 Pedagogų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikais etatų poreikis

8 Ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikams skirtų vietų skaičiaus poreikis.

9 Ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikams skirtų grupių skaičiaus poreikis.

10 Pedagogų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikais etatų poreikis

11 Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikams skirtų vietų skaičiaus poreikis.

12 Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikams skirtų grupių skaičiaus poreikis

13 Pedagogų dirbančių su priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikais etatų poreikis

14 Švietimo pagalbos specialistų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais etatų poreikis

15 Vaikų gyvenančių toliau nei 3 kilometrai nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavežėjimui skirtų lėšų poreikis

Pastaba: jei planuojamas atskirų rodiklių sumažinimas jis rašomas su minuso (-) ženklų jei padidinimas su pliuso ženklu (+).

30

Gali būti ir taip, kad savivaldybės administracijos vadovai turi ir kitų siūlymų nei pateikti

1.12 lentelėje, tuomet jie juos gali užpildyti naudodamiesi 1.13 lentele.

1.13 lentelė

Papildomų siūlymų savivaldybės tarybai dėl švietimo įstaigų vykdančių IPUP veiklos kokybės, prieinamumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektas

(Duomenis pildo savivaldybių administracijų vadovai) Planuojamas poreikis atskirais

metais (+/-, vnt. Lt.) Eil.Nr.

Kiti žmogiškųjų ir materialiųjų resursų poreikio rodikliai (įrašyti)

2011 2012 2013 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 6 7 8 9

10

Pastaba: Numatytų punktų gali būti daugiau nei 10. Jei planuojamas atskirų rodiklių sumažinimas jis rašomas su minuso (-) ženklų, o jei padidinimas su pliuso ženklu (+).

Atkreiptinas dėmesys, kad, planuojant ir modeliuojant ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo vykdymą, būtina numatyti, kaip galima įtraukti į šį procesą kitus socialinius partnerius ir

nevalstybinį sektorių, kaip pasinaudoti gerąja Lietuvos ir kitų šalių gerąja patirtimi.

31

1.2. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas

Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame IPU žmogiškųjų ir materialiųjų

resursų, planavimą, modeliavimą, IPU programų ir švietimo pagalbos paslaugų įvairovės plėtrą ir

siūlymų savivaldybės tarybai rengimą grįsti šiais pagrindiniais principais: .

� ugdymosi veikiant;

� atsakomybės;

� humaniško vystymosi;

� vaiko teisių į nevaržomą tobulėjimą;

� intelektualaus ugdymo;

� vaiko apsisprendimo teisių;

� individualumo;

� laisvės.

Šiame skyriuje siekiama atsakyti kaip vykdyti IPU ir švietimo pagalbos poreikių

tenkinimo planavimą, modeliavimą, užtikrinant šeimoms IPU programų ir švietimo pagalbos

paslaugų prieinamumą, veiksmingumą ir kokybę.

Planuojant IPU žmogiškųjų išteklių ir materialiųjų resursų programų, įvairovės plėtros

siūlymus, tikslinga apibrėžti pagrindinius šios veiklos principus.

Anot humanistinės pragmatinės ugdymo filosofijos pradininko J. Dewey (1961),

demokratinė ugdymo sistema privalo būti orientuota į vaiką ir jo interesus, kuri tarnauja žmogaus

laisvių aiškinimui, tobulinimui ir jų saugojimui. J. Dewey (1961) nuomone, laisvės neišaiškinsi,

nepatobulinsi ir neapsaugosi tuščiomis frazėmis, net stipriais reikalavimais. Ugdytiniai turėtų

aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie lemia jų laisvus pasirinkimus, interesų kryptis, o tuo

tarpu pedagogas tampa pagalbininkas, kuris vaiko akyse turi savo teises ir akademinį

autonomiškumą, tačiau vaiko akyse jis nėra autoritetas. Ugdytojas suteikia vaikui laisvę veikime,

padeda atsiskleisti vaiko asmenybei, jos galioms. Vaiko ir pedagogo bendradarbiavimas kuria

ugdymo planus, skatinančius vaiko aktyvumą, bet tuo pačiu ugdančius atsakomybę prisiėmimą už

individualios veiklos rezultatus (Ruškus, 2010). Remiantis Neill (1964), pedagogas ugdymo

procese atlieka pagalbininko ir vedlio vaidmenis, kai vaikas laisvai mokosi to, kas jam įdomu ir

atitinka individualius interesus

Ugdymasis veikiant. Vaikas turi viską patirti, pergyventi ir tik tuomet jis suvoks įgytą

patirtį. Kaip teigia J. Dewey (1961), vaiko vartojamų ir jam suvokiamų sąvokų formavimasis

32

įmanomas tik per vaiko asmeninę patirtį, kurią jis įgyja sąveikaudamas su aplinka. Vaikas

priklauso nuo aplinkos, vadinasi, jis ją išgyvena. Ugdymo įstaiga yra tos aplinkos organizatorė ir

išgyvenimų reguliuotoja. Pagal J. Dewey (1961) vaikas savo aplinką pergyvena:

� motyvuotai (žinodamas kodėl);

� kūrybiškai (progresuodamas);

� selektyviai (pasirenkant svarbesnius dalykus);

� vieningai (žmoniškųjų jėgų ir išgyvenamos aplinkos atžvilgiu).

Kritinės psichologijos atstovė Hviid (2005), teigia, kad vaikas aktyviai valdo savo

vystymosi procesą, o ne įprastai, kaip suaugusieji mano, perima iš jų jiems reikalingus ir teisingus

dalykus. Vaikas, kaip aktyvus socialinio dalyvavimo atstovas, veikia socialinėje ir kultūrinėje

veikloje, per kurią jis įsisavina žmonių tarpusavio santykių prasmę ir suvokia jų reikšmę.

Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip vaikas kryptingai ir savarankiškai geba pasirinkti veiklas ir

tuo pačiu geba mokytis iš savo pasirinkimo. Ugdymasis veikiant pabrėžia ugdymosi proceso

svarbą, o ne rezultatą (Monkevičienė, 2008).

Atsakomybė. Vaikui turi būti suteikiama daug atsakomybės, nepaisant vaiko amžiaus, nes

atsakomybės jausmas užtikrina dvasinį saugumą ir ugdo vaiko pasitikėjimą savimi (Neill, 1964).

Neill (1964) teigia, kad vaikas negali prisiimti atsakomybės už tai, kam jis dar nėra pasiruošęs ir

atsakomybės prisiėmimas negali būti siejamas su amžiumi. Pedagogo dialogas su vaiku padeda

vaikui prisiimti atsakomybę už savo veiklą, o pedagogas tampa „dialogo žmogumi“ (Freire,

2000). Tikėjimas vaiku yra a priori dialogo reikalavimas, o dialogas kuria pasitikėjimą (Freire,

2000).

Humaniškas vystymasis. Humaniškas vystymasis svarbus todėl, kad vaikas perima

pradinius ryšius ir jungia juos su tėvu, mama, pedagogu ar su kitais visuomenės nariais ir taip

tampa visiškai nepriklausomu (Neill, 1964). Jis turi mokytis atpažinti pasaulį kaip individualų,

atrasti saugumą ne simbiotiniu prisirišimu, bet savo gebėjimu suprasti pasaulį intelektualiai,

emocionaliai ir meniškai. Vaikas privalo naudoti visas savo galias, kad atrastų sąsajas su pasauliu,

o ne saugumą per nusileidimą arba dominavimą (Neill, 1964).

Vaiko teisės. Į vaiką orientuotoje ugdymo paradigmoje teigiama, kad vaikas yra laisvas

savo galvojime ir veikime. Nevaržomam tobulėjimui turi būti suteiktos visos teisės (Neill, 1964).

Laisvas ugdymasis gina vaiko teises į „natūralų“, jo socialine prigimtimi grįstą mokymąsi

(Juodaitytė, 2004).

Intelektas. Ugdymas privalo būti intelektualus ir emocinis; tik intelektinio ugdymo

neužtenka. Modernėjančioje visuomenėje mes randame augantį intelekto ir jausmo atsiskyrimą,

kuriame vaikas tampa beveik bejėgis patirti viską, išskyrus mintis, todėl išryškėja emocinio

33

intelekto svarba (Neill, 1964). „Emocinis intelektas – žmogaus gebėjimas įgyti emocines žinias ir

įgūdžius, kurių reikia sėkmingam bendravimui su kitais žmonėmis, ir planuoti tas žinias ir tuos

įgūdžius sėkmingam bendravimui ir santykiams užtikrinti“ (Legkauskas, 2008, p. 384).

Apsisprendimo teisė. Apsisprendimo teisė – tai vaikui suteikta galimybė pačiam priimti

sprendimus ir suvokti kaip žmogaus funkcionuoja individualistinėje visuomenėje. Apsisprendimo

teisė apsaugo pedagogą nuo sprendimų priėmimo už vaiką. Vaikas pats nusprendžia kokį

sprendimą jam priimti, o iš pedagogo gali gauti paramą arba konsultacijas (Healey, 2001). Anot

Neill (1964), apsisprendimo teisę sudaro: savireguliacija, savarankiškumas, savigarba.

Savireguliacija – vaiko teisė gyventi laisvai be išorinio autoriteto kišimosi į vaiko kūnišką ir

dvasišką gyvenimą (Neill, 1964). Vaiko savarankiškumas atsiskleidžia jo laisvėje: elgtis ir judėti

ugdymo įstaigoje nevaržomai, kuomet jis atranda, jam nepažįstamus vaikus, su kuriais sieja

naujus ryšius, užmezga santykius ir plečia savo pažinimo sferą (Neill, 1964). Vaikas gerbia ir

teigiamai save vertina tuomet, kai žino, kaip elgtis. Reikia vertinti ir atkreipti dėmesį į vaiką, kai

jis elgiasi sąžiningai, garbingai ir gina kitų teises prieš neteisybę (Neill, 1964). Savigarba – reiškia

savęs gerbimą/jutimą, buvimo kažkuo arba vidinio identiteto turėjimą, kuri atspindi buvimą pačiu

savimi, savo egzistavimo vertės suvokimą (Gullov, 2005). Vaiko vertybės formuojasi vaikystėje,

todėl neatsiejamas vertybinis požiūris į vaiko ugdymą, ugdymo proceso metu.

Individualumas. Vaiko individualumas – tai pagarba vaiko teisėms, jo gebėjimams ir

veikimui, pagarba jam, kaip unikaliai asmenybei. Neill (1964) palaiko tvirtą tikėjimą vaiko

dorybėmis. Jis tiki, kad vaikas nėra „balta lenta“, o teigia, kad jis yra pilnas potencialo mylėti

gyvenimą ir intensyviai juo domėtis. Į vaiko orientuota ugdymo paradigma akcentuoja vaiko

individualumą ir pedagogo gebėjimą dirbti akcentuojant vaiko poreikius.

Laisvė. Vaikas turi jausti savo ir kito laisvę ir pajėgti jas derinti. Laisvė nereiškia leidimo.

Pasak Neill (1964), tai yra pagarba individui, kuri turi būti abipusė. „Laisvasis“ mokymasis

grindžiamas vaikų laisvės idėja, kuri tampa kaip alternatyva jų socialinei priklausomybei nuo

suaugusiųjų (Juodaitytė, 2004). Laisvė veikime ir pažinime, o suaugusieji: tėvai, artimieji,

pedagogai tampa tarpininkais tarp vaiko ir jo sąveikaujančios aplinkos. Juodaitytė (2004),

aprašydama į vaiką orientuotas ugdymo teorijos idėjas ir išryškindama sankirtas tarp tradicinio ir

„laisvojo“ ugdymo teigia, kad vaikai patys savaime, o ne suaugusieji kuria ir tobulina savo

vaikystę, joje mokosi kaip socialiniai individai, kurie perima suaugusiųjų patirtį, bet tuo pačiu

kuria ir savąją. Svarbus ir neatsiejamas tampa suaugusiojo požiūris į vaiką ir suvokimas, jog

vaikas turi būti savarankiškas, nes tik būdamas laisvas, jis nevaržomai gebės įgyti ir stiprinti

pasitikėjimą savimi. Pasitikėjimas vaiko laisve, jam sąveikaujant su aplinka yra būtina ugdymo

sąlyga (Juodaitytė, 2004). Į vaiką orientuotoje paradigmoje reikia atsisakyti tradicinių pažiūrų į

34

vaiką, kaip socialiai nevisavertį individą, gebantį tinkamai elgtis tik suaugusiems žmonėms

prižiūrint (Juodaitytė, 2004).

Juodaitytė (2004) analizuodama „laisvojo“ ugdymo kontekstą be laisvės, kur suaugusiųjų

pasaulis turi atsisakyti bet kokių prievartos būdų vaikystes pasaulio atžvilgiu, suteikti vaikams

teisę patiems pasirinkti savo kelią, išskyrė ir kitus į principus:

� lygybės - vaikystes pasaulis ir suaugusiųjų pasaulis yra dvi lygiavertes žmonijos bendro

pasaulio sudėtines dalys, jų vertingumas harmoningai papildo viena kitą;

� dialogo - vaikystes pasaulis, kaip ir suaugusiųjų, yra specifinis, tačiau per ugdymą nuolat

vyksta šių pasaulių tarpusavio sąveika, kuri yra edukacinis-kultūrinis dialogas;

� bendro egzistavimo (koegzistavimo) - vaikystes ir suaugusiųjų pasauliai yra lyg du

suverenūs pasauliai; vaikai nėra priklausomi nuo suaugusiųjų pasaulio, nepaisant to, kokiais

motyvais ši priklausomybe yra grindžiama;

� lygiagrečios raidos - vaikystes pasaulis yra paralelus suaugusiųjų pasauliui plečiasi, kartu

su juo tobulėja: atsiranda galimybe žmogui (vaikui) socialiai tobulėti, sudaromos sąlygos vidinio

ir išorinio „Aš“ harmonizavimuisi;

� vienovės - vaikystes pasaulis ir suaugusiųjų pasaulis nesudaro dviejų, vienas nuo kito

atskirtų pasaulių; tai bendras žmonių pasaulis, tai pasaulio visuma;

� toleravimo - vaikai suaugusiųjų turi būti palankiai priimami tokie, kokie yra,

nepriklausomai nuo jų socialinio brandumo ir kitų jų amžiaus sąlygotų elgsenos ar pasaulio

pažinimo būdų.

Į vaiką orientuotos ugdymo paradigmos dėmesio centru yra laisvas vaikas, kuris atskleidžia

asmenybines savybes, susiformuotas vertybes, pasižymi laisve veikime ir gebėjimu ugdytis

veikiant. Anot Neill (1964), ugdymo proceso metu nėra stengiamasi vaiką ugdyti pagal tam tikras

strategijas, tačiau paliekama teisė vaiko išsilaisvinimui ir augimui, kaip humaniškai asmenybei,

kurios vertybės yra orientuotos į kokybišką jų raišką.

Savivaldybių administracijų vadovams tikslinga siekti tyrimo „ikimokyklinio ugdymo

įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai mokslinio tyrimo ataskaitoje (Monkevičienė ir

kt. 2008)“ pateiktais rezultatais ir rekomendacijomis. Šis tyrimas atskleidė, kad jau yra nemaža

savivaldybių įsteigtų ugdymo įstaigų bei grupių įvairovė: penkių darbo dienų lopšeliai, penkių

darbo dienų, savaitiniai, sanatoriniai lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai;

ikimokyklinės grupės bendrojo lavinimo mokyklose; daugiafunkciniai dienos centrai (su vaikų

ugdymu), kūdikių bei vaikų namai; darželio dukterinės grupės, šeštadieninės, sekmadieninės

grupės; vasaros, sezoninės, stovyklos tipo grupės, dvikalbių, kitakalbių vaikų ugdymo grupės ir

kt. Nevyriausybinės, konfesinės organizacijos, įmonės, privatūs asmenys steigia įvairesnes, vaiko

35

ir šeimos poreikius tenkinančias, įstaigas: socialinės atskirties vaikų ugdymo, miško,

popamokines vaikų globos darželyje grupes. Taip pat steigia lopšelius, darželius, darželius-

mokyklas, šeštadienines, sekmadienines grupes ir kt., ten, kur yra šių įstaigų stygius. Statistikos

departamento duomenų bazėse nepavyko aptikti informacijos apie šių institucijų bei privačių

asmenų įsteigtas įstaigas.

Tyrimo rekomendacijose savivaldybių administracijų vadovams siūloma: 1) Numatyti

regioninius ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo uždavinius bei regionines bendriausias ugdymo

turinio gaires, kad savivaldybių ikimokyklinių įstaigų parengtos programos geriau atlieptų regiono

tėvų ir vaikų poreikius bei krašto ypatumus. Aprobuoti ne tik savivaldybių įsteigtų, bet ir privačių

įstaigų programas. 2) Ieškoti galimybių steigti daugiau įstaigų ar grupių atskiruose miesto

rajonuose. Steigti grupes kūdikiams bei daugiau grupių ankstyvojo amžiaus vaikams. Taip pat

steigti arba inicijuoti įvairesnių, vaikų ir tėvų poreikius tenkinančių ugdymo įstaigų bei grupių

steigimąsi: socialinės atskirties vaikų ugdymo grupių, vakarinių, pusės dienos, šeštadieninių,

sekmadieninių, vasaros, sezoninių, stovyklos tipo grupių, miško darželių ir pan. 3) Steigti arba

inicijuoti įvairesnių švietimo pagalbą teikiančių įstaigų bei grupių steigimąsi: diagnostinių,

terapinių, laikinos vaiko globos kritinėje situacijoje, į užsienį išvykusių tėvų vaikų trumpalaikės

globos ir kt. 4). Remiantis demokratiniu pasirinkimo laisvės principu, garantuoti tėvams teisę

pagal pageidavimą pasirinkti vaikų ugdymo instituciją. 5). Skatinti ikimokyklinių įstaigų

finansinio savarankiškumo procesus regione, motyvuojant įstaigas ieškoti nebiudžetinių

finansavimo šaltinių. 6) Ieškoti lankstesnės švietimo pagalbos paslaugų finansavimo sistemos,

padedančios plėtoti paslaugų apimtis ir įvairovę.

1.2.1. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams

Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame:

� sukurti ir palaikyti savo savivaldybių įstaigose efektyviai veikiančią švietimo pagalbos teikimo

ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams sistemą bei laiku ir kvalifikuotai:

- nustatyti vaikų specialiuosius poreikius;

- teikti jiems kvalifikuotą švietimo pagalbą;

- vykdyti švietimo pagalbos specialiųjų poreikių vaikams planavimą, organizavimą,

koordinavimą ir kontrolę.

36

� atsižvelgiant į realius poreikius, užtikrinti, pakankamą švietimo pagalbos, specialistų skaičių

pačiose savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar galimybę gautini šią pagalbą kitose

įstaigose;

� kelti pedagogų dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais kvalifikaciją, organizuojant

specializuotus mokymus ir konsultacijas bei vykdyti pedagogų įgytų kompetencijų raiškos

monitoringą;

� organizuoti šeimoms auginančioms specialiųjų poreikių vaikus specializuotus mokymus ir

konsultacijas;

Švietimo įstatyme 34 str. aiškiai deklaruojamas švietimo prieinamumas specialiųjų

poreikių asmenims. Čia teigiama, kad specialiųjų poreikių vaikui jo tėvų (globėjų, rūpintojų)

pageidavimu sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jų gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio

ugdymo ir bendrojo lavinimo mokykloje visiškos, dalinės integracijos forma arba specialiojo

ugdymo programą vykdančioje mokykloje. Vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius įvertina,

ugdymo formą siūlo mokyklos specialiojo ugdymo komisija arba pedagoginė psichologinė

tarnyba. Mokyklą vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba. (švietimo įstatymas 34

straipsnis).

Monkevičienė, 2003 knygoje „Mano vaikai“ pateikia išsamią informaciją apie specialiųjų

ugdymosi poreikių turinčius vaikus priešmokykliniame amžiuje skirstant juos į - emocinių ir

elgesio problemų, specifinių pažinimo procesų ir savireguliacijos, kalbos, klausos, judesio ir

padėties bei intelekto sutrikimų turinčius vaikus. Taip pat knygoje pateikiami būdai kaip atpažinti

ir įvertinti specialiųjų ugdymosi poreikių vaiką.

Vaikas, turintis emocinių ir elgesio problemų (agresyvus elgesys). Agresyvus elgesys

yra toks veiksmas ar poelgis, kuriuo tikslingai siekiama pakenkti kitam, ką nors naikinti, t. y.

asmuo ketina pakenkti kitam, išlieti ant kito susikaupusį pyktį, reikalauti privilegijų, nori valdyti,

dominuoti ir pasirenka veiksmus, kurie sukelia fizinį skausmą, įžeidžia, žemina, naikina

(Monkevičienė, 2003).

Išskiriami prieš daiktus ir prieš žmones nukreipti agresyvūs veiksmai. Prieš daiktus nukreipti

agresyvūs veiksmai - kai jie atimami, laužomi, daužomi, užvaldoma žaidimo vieta ir kt. Vaikai

griebiasi šių agresyvių veiksmų, kad atimtų iš kito tai, ką šis turi, išstumtų iš žaidimo vietos, gautų

pirmumo teisę ir pan. Agresiją dažniausiai išreiškia fiziniais veiksmais.

Kokios agresyvaus elgesio priežastys?

1. Priešmokyklinio amžiaus vaikas vis dar elgiasi impulsyviai - jis automatiškai reaguoja į

kito žodžius ar veiksmus, jo atsako stiprumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokį jausmą ir kaip

stipriai išgyvena.

37

2. Agresyvus elgesys gali būti išmoktas. Jei vaiko namų aplinkoje kas nors elgiasi agresyviai

ir taip valdo kitus, vaikas padaro išvadą, kad agresyvūs veiksmai leistini, tai stipraus žmogaus

bruožas ir išbando tokį elgesį, bendraudamas su kitais vaikais.

3. Agresyvaus elgesio vaikus moko televizija, kompiuteriniai žaidimai, įvairūs „šou“.

4. Agresyviau paprastai elgiasi ilgalaikės įtampos situacijoje esantys vaikai. Jie kur kas

jautresni, dirglesni, nervingesni nei kiti, jie pasižymi pykčio ir agresijos priepuoliais.

5. Agresyvus elgesys būdingas emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Šie vaikai

nuolat agresyviai elgiasi tam tikrose situacijose; dažnai sunku įžvelgti agresyvaus veiksmo ar

poelgio priežastį bei tikslą, nes agresyvus elgesys būna nukreiptas ne tik į kitą vaiką ar

suaugusįjį, bet ir į daiktus, netgi į patį save (Monkevičienė, 2003).

Dodge, Rudick, Berke 2006 knygoje ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas (iki 3

metų) nagrinėja ankstyvojo amžiaus vaikų netinkamo elgesio koregavimo galimybės.

Fizinė agresija, pykčio protrūkiai ir kandžiojimasis – dažniausiai pasitaikantys vaikų elgesio

iššūkiai. Dauguma ankstyvojo amžiaus (iki trijų metų) vaikų pedagogų kasdien kovoja su

tokiomis elgesio apraiškomis (Dodge, Rudick, Berke 2006).

Autorių siūlymu pirmiausia reikia nustatyti tokio elgesio priežastį. Netinkamas elgesys

paprastai būna pagalbos šauksmas. Vaikai, kurie to griebiasi, dažniausiai nemoka išreikšti savo

jausmų kitais būdais. Metinukai ir dvimečiai dar nesugeba pykčio ir frustracijos nusakyti žodžiais.

Tuo atvejų reikia stebėti vaikų poreikius, bet ne jų veiksmus. Pasistenkite įsivaizduoti, ką galėtų

pasakyti mažylis, jei mokėtų kalbėti. Šioje vietoje pasak Dodge, Rudick, Berke 2006 tikslinga

kelti klausimus: kuriuo dienos metu jis taip elgėsi?, su kuo tai susiję?, kas buvo prieš

nepageidautiną įvykį?

Baimių turintis vaikas. Kaip padėti vaikui įveikti baimes (Monkevičienė, 2003).

� Pastebėjus, kad vaikas kažko bijo, bandyti tiksliau nustatyti, ko jis bijo, kokia jo baimė, kada ir

dėl ko ji atsirado. Skatinti vaiką piešti baimę, kalbėti apie ją saugiomis aplinkybėmis

� Nekartoti frazių, menkinančių vaiko baimę arba jį patį:

� Jei vaiko baimės neapibrėžtos - vaikas bijo tamsos ir sako, kad po lova yra „baubas“, nereikia

„varyti“ jo iš po lovos.

� Vaikui reikia sudaryti sąlygas kuo įvairiau išreikšti baimę - kalbėtis, piešti, vaidinti.

� Jei vaikas bijo ko nors konkretaus, sudarykite galimybę vaikui matyti kitus laimingus ir saugius

situacijoje, kuri jam kelia baimę.

� Vaikams, kurie turi neapibrėžtų baimių ir jaučiasi nesaugūs, sudaryti sąlygas veikti ir patirti

sėkmę, kad didėtų pasitikėjimas savimi. Palaikyti su jais artimą emocinį ryšį, rodyti jiems savo

meilę. Tuomet vaikas pasijunta saugus, svarbus ir reikalingas.

38

� Baimių turinčio vaiko negalima kritikuoti, negalima jam kelti per daug didelių lūkesčių - tuomet

ir jis kelia sau per didelius reikalavimus, o kai negali jų pasiekti, jaučiasi nieko vertas, niekam

nereikalingas.

� Baimių, ypač neapibrėžtų, turintiems vaikams negalima skaityti žiaurių, gąsdinančių istorijų,

žiūrėti filmų, nes baimė greitai persikūnija ir įgyja knygos ar filmo veikėjų pavidalą. Vaikas

pradeda bijoti vilko, roboto ar dar ko nors.

� Pedagogas ir tėvai taip pat neturėtų perdėtai emocingai rodyti savo baimės, pvz., kad bijo

griaustinio. Apie savo baimę su vaiku galima tik ramiai pasikalbėti saugiomis aplinkybėmis.

� Vaiko, turinčio baimių, tėvams reikia patarti nueiti su vaiku pas psichologą, kad specialistai

įvertintų vaiko būseną ir problemas, suteiktų kvalifikuotą pagalbą...

Depresyvus elgesys. Depresija yra ilgai užsitęsusi liūdesio ir apatijos būsena. Vaikas yra

prislėgtas, negali susikoncentruoti veiklai, mąstyti, jaučiasi bejėgis, vienišas, šalinasi suaugusiųjų

ir vienmečių.

Kaip padėti priešmokyklinę grupę lankančiam depresyviam vaikui (Monkevičienė, 2003)

1. Jei vaikas prislėgtas, būtina paskatinti bendrauti ir išreikšti jausmus. Tegul vaikas pabando

įvardyti savo nuotaiką, būseną, jausmus: „Viskas blogai“, „Niekas nepatinka:, „Nežinau, ko

noriu“, „Pykstu“. Jei vaikas nekalba, galima pasiūlyti pasirinkti klausytis jo nuotaiką

atitinkančios muzikos, išlieti jausmus popieriaus lape.

2. Skatinti atsigręžti į grupės realybę, mažiau galvoti apie save ir savo problemas. Sudominti

žaidimu su vienu ar kitu vaiku, skatinti išbandyti naują patrauklią veiklą, naujus efektingus

žaislus (švieselių žaismas, pypsėjimas ir kt.). Nepalikti vaiko vieno. Pastebėjus, kad pavargo,

nekalbinti, leisti pailsėti.

3. Ugdyti savarankiškumą, padėti laikytis taisyklių, susitarimų, - struktūruota nuosekli diena

padeda pačiam vaikui geriau organizuoti savo laiką ir veiklą, skatina formuotis savireguliacijos

įgūdžius.

4. Mokyti problemų sprendimo būdų.

5. Įtraukti vaiką į džiaugsmingą veiklą, pramogas, sugalvoti siurprizų, malonių netikėtumų.

6. Skatinti vaiko optimizmą - jam girdint nuolat kalbėti apie puikius dalykus, sėkmę, grožį,

džiaugsmą. Pavyzdžiui, pasigrožėti gražia lauko gėle, paukščio čiulbėjimu, pasidžiaugti skaniais

pusryčiais, pagirti močiutės gerumą ir kt.

7. Skatinti pasitenkinimo savimi jausmą - padėti pasiekti sumanymą ir už tai pagirti.

8. Sakyti vaikui komplimentus. Skatinti patį vaiką gerai kalbėti apie save ir savo gebėjimus,

sakyti komplimentus sau pačiam.

9. Siekti, kad vaikas turėtų nors vieną labai artimą žmogų, prie kurio galėtų prisirišti.

39

Specifinių pažinimo procesų ir savireguliacijos sutrikimų turintys vaikai.

(Monkevičienė, 2003).. Specifinių pažinimo procesų ir savireguliacijos sutrikimų turinčių vaikų

grupių bendri požymiai:

• Vaikų bendrieji intelektiniai gebėjimai pakankami, kartais netgi aukšti, tačiau susiformavę labai

netolygiai. Kai kurių vaikų bendrieji intelektiniai gebėjimai gali būti riboti, bet tik todėl, kad gerai

susiformavusių ir nepakankamai susiformavusių gebėjimų grupių yra beveik po tiek pat. Vaikai

geba išskirti, išskaidyti ir vėl sujungti į visumą, palyginti, sudaryti grupes, bando apibendrinti. Jie

perima ir išbando įvairius mąstymo būdus, įgyja probleminio, kritinio, kūrybinio mąstymo

pradmenų, taiko elementarias mąstymo strategijas. Gebantis mąstyti vaikas lengvai pasinaudoja

jam teikiama pagalba, pamažu suvokia savo problemas ir įgunda pats pastebėti bei išsitaisyti

klaidas.

• Vaikų jutimo organai nepakenkti, pvz., regėjimo ar klausos aštrumas nesutrikęs (vaikas gydytojo

kabinete mato visas raides, girdi dešimties žingsnių atstumu šnabždamus žodžius). Pedagogams

kartais atrodo, kad vaikas tai puikiai mato, tai neprimato (nepastebi smulkių skirtumų, netiksliai

kopijuoja), tai girdi, tai neprigirdi (netiksliai pakartoja ką tik ištartą žodį), tačiau taip nėra.

• Vaikams būdingi vieno ar kelių pažinimo procesų ar savireguliacijos sutrikimai. Jie gali turėti

dėmesio, atminties procesų sutrikimų, regimojo ar girdimojo suvokimo sutrikimų, jiems gali būti

būdingas ryšių tarp atskirų suvokimo sričių ir motorikos silpnumas ar sutrikimas, veiklos

numatymo, planavimo ir nuoseklaus atlikimo problemos.

• Pažinimo procesų ir savireguliacijos sutrikimus sąlygoja: minimalūs smegenų žievės ir kamieno

pakenkimai, nepakankama kai kurių smegenų struktūrų branda, smegenų ir nervų sistemos

funkcionavimo nedideli sutrikimai, nervinių procesų - sujaudinimo ir slopinimo - pakenkimai,

medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt. Taigi suvokimo regėjimu problemos kyla ne dėl akių ligų, o

dėl smegenų žievės laukų funkcionavimo sutrikimų.

• Vaiko laimėjimai menkesni nei jo mąstymo lygio teikiamos galimybės, todėl jis gali atrodyti

puse metų ar metais jaunesnis, nei yra iš tikrųjų. Teikiant specialią pagalbą, vaikas gali pasiekti

savo vienmečių lygį - atrodo, jo vystymasis paspartėja. Iš tiesų keičiasi tik laimėjimai, nes

mažinamas trikdantis atskirų pažinimo procesų poveikis bendram vaiko mąstymo lygiui.

• Vaiko laimėjimai labai netolygūs - vieni tokie pat kaip ir vienmečių, kiti - aiškiai prastesni. Jie

sunkiai ugdomi net tuomet, kai tam skiriama daug laiko, darbo bei pastangų. Visai kitaip būna, jei

laimėjimai menki dėl patirties toje srityje stokos - daugiau veikiant, dirbant sparčiai didėja ir

rezultatai.

Savireguliacijos sutrikimų turintys vaikai (Monkevičienė, 2003). Skiriamos dvi šių vaikų

grupės: hiperaktyvūs ir hipoaktyvūs. Hiperaktyvūs vaikai tie, kuriems labai sunku tinkamai

40

organizuoti savo veiklą - nusiteikti darbui, įsivaizduoti norimą rezultatą, pasirinkti, apsispręsti,

planuoti veiksmus, darbą kantriai atlikti iki galo, įveikti kliūtis ir pasiekti rezultatą. Vaikai

neramūs, nedėmesingi, impulsyvūs, kartais agresyvūs, judrūs, jie pasižymi sunkiai

kontroliuojamais netikslingais judesiais (hiperkinezės). Jie nesusikaupia patys, trukdo kitiems

vaikams, dažnai konfliktuoja. Nuo labai aktyvių, bet savireguliacijos problemų neturinčių vaikų

jie skiriasi tuo, kad dienos pabaigoje dažnai negali pasidžiaugti nė vienu užbaigtu darbeliu. Jų

aktyvumas neproduktyvus.

Manoma, kad hiperaktyvumo priežastis - smegenų kamieno ir kaktos skilčių nebrandumas,

nepakankamas funkcionavimas arba jose reguliuojamų procesų minimalus sutrikimas.

Kita savireguliacijos sutrikimų turinčių vaikų grupė - hipoaktyvūs vaikai, tai tie, kurių

veiklos tempas labai lėtas, jie vangūs, asteniški (staiga pavargstantys, išsenkantys). Šie vaikai

dažnai sėdi tarsi nutolę, žiūri „nematančiomis akimis“, atrodo „užsisvajoję“, nieko nenori, yra

labai pasyvūs.

Patarimus kaip ugdyti hiperaktyvius vaikus galime taip pat galime rasti Monkevičienės

2003 leidinyje „Mano vaikai”.

Regimojo suvokimo sutrikimų turintys vaikai (Monkevičienė, 2003). Tai vaikai, kurių

mąstymas nesutrikęs, gerai išlavėjęs gebėjimas suprasti kalbą ir kalbėti, suvokti jutimus kūnu,

jausti skonį, uosti. Šie vaikai ramūs, dėmesingi, kantrūs. Tačiau jie netiksliai suvokia, sunkiai

atpažįsta, skiria, pertvarko (skaido, jungia, grupuoja, apibendrina), įsimena matomus vaizdus,

simbolius.

Kaip ugdyti regimojo suvokimo sutrikimų turinčius vaikus taip pat galime rasti

Monkevičienės, 2003 m. leidinyje.

Viv East, Linda Evans 2008 m praktiniame vaiko specialių poreikių tenkinimo vadove

skirtame bendrojo lavinimo klasėms apibrėžiami šie saugumo regos sutrikimų turintiems vaikams

reikalavimai:

� Naudokite tokią grindų dangą, kad būtų galima atskirti skirtingas patalpos vietas.

� Grindų dangas reikia nuolat tikrinti: ar nėra skylių, slidžių vietų, sutrupėjusių laiptelių.

� Laiptelius / pakopas, laiptus ir turėklus pažymėkite baltomis juostomis.

� Ant didelių nespalvoto stiklo plotų priklijuokite lipdukų ar paveikslėlių.

� Venkite galvos aukštyje kabinti daiktus - augalus, pakabinamus žaislus, „skalbinių virvę"

piešiniams. Arba užtikrinkite, kad vaikas tikrai žinotų, kur yra šios „kliūtys".

� Būkite atsargūs su galvos aukštyje esančiais langais, kurie atsiveria į pagrindinę gatvę ar

žaidimų aikštelę.

� Visoje mokykloje ir aplink ją įrenkite tinkamą, tolygų apšvietimą.

41

� Pasistenkite, kad kiti mokiniai suprastų, kaip jie gali padėti regos sutrikimų turinčiam vaikui,

pavyzdžiui, susilaikydami nuo sūpavimosi pirmyn ir atgal savo kėdėse ar staigaus kėdės

atitraukimo norėdami atsistoti.

� Mokykloje skatinkite judėti tvarkingai - laikytis „kairiojo pakraščio" taisyklės ir nebėgioti.

� Mokykite vaikus ypač atsargiai elgtis su aštriais daiktais, tokiais kaip žirklės.

Audiovizualinių ryšių (garso ir vaizdo) sutrikimų turintys vaikai (Monkevičienė, 2003).

Vaikus, turinčius ryšių sutrikimų tarp suvokimo klausa ir rega, priešmokyklinėse grupėse

pastebėti sunku. Jie mėgsta vartyti knygas, piešti, konstruoti, dėlioti dėliones, bet taip pat yra

šnekūs, gerai orientuojasi erdvėje, kūno judesiai išlavėję. Vaikai patiria sunkumų, kai žodžiu

perteiktą informaciją turi išreikšti vaizdu (piešiniu, simboliu, ženklu) arba apžiūrėję piešinį,

schemą, modelį papasakoti kitam, ką matė, ką suvokė; kai reikia veikti su vaizdine medžiaga

pagal žodines nuorodas. Priešmokykliniame amžiuje tai beveik nepastebima, nes pedagogas ir

kalba, ir rodo paveikslą, ir demonstruoja judesiais. Todėl dar didesnė būna nuostaba, kai vaikas

pirmojoje klasėje patiria didelių mokymosi skaityti, rašyti, skaičiuoti problemų. Nes juk

skaitymas - tai raidės ar raidžių junginio, t. y. matomo vaizdo perkodavimas į garsą ir garsų

junginį, o rašymas - tai garso ir garsų junginio perkodavimas į vaizdą (raidę ir raidžių junginius).

Čia vaikas patiria didelių sunkumų.

Atminties sutrikimų turintys vaikai. Vaikus, turinčius atminties sutrikimų,

priešmokyklinių grupių pedagogai atpažįsta labai lengvai - jie pastebi, kad vaikai sunkiai įsimena

eilėraštukus, daineles, judesius, sunkiai įsidėmi naujai išgirstą žodį, neatsimena nuorodų, prašymų

(Monkevičienė, 2003). Leidinyje Monkevičienė, 2003 pateikia informacija kaip ugdyti atminties

sutrikimų turinčius vaikus? t.y. taikyti įsiminimo problemas kompensuojančius būdus, taikomi

mechaniniam išmokimui alternatyvūs patirties kaupimo būdai, ugdomos vaiko įsiminimo

strategijos, treniruojamas gebėjimas įsiminti.

Kalbos sutrikimų turintis vaikas (Monkevičienė, Lapačionienė, 2003). Įvairios priežastys

gali sukelti kalbos ir komunikacijos sutrikimus. Tam įtakos turi, kokios vaikų įgimtos biologinės

savybės, kokie ir kokiu vaiko amžiaus tarpsniu buvo įgimti ar atsirado centrinės nervų sistemos

pažeidimai, kokia vaiko kalbinė kultūrinė aplinka.

Kalbėjimo sutrikimai pasiskirsto šitaip:

� Fonetiniai kalbėjimo sutrikimai (vaikai netaisyklingai artikuliuoja garsus, tačiau gerai girdi,

suvokia ir skiria kalbos garsus).

� Kalbėjimo tempo sutrikimai (vaikai kalba greitu arba lėtu tempu).

� Balso sutrikimai (silpnas balsas, dalinis balso sutrikimas ar visiškas jo nebuvimas, rezonavimo

sutrikimai).

42

Kalbos sutrikimai:

� Fonologiniai kalbos sutrikimai (vaikai netaisyklingai taria ir skiria iš klausos garsus, t. y. turi ir

foneminio suvokimo trūkumų).

� Kalbos neišsivystymas (vaikai turi normalią klausą ir intelektą, tačiau neišlavėjusios visos jų

kalbos sistemos, apimančios fonetiką, leksiką ir kalbos gramatinę sandarą; jis gali būti įvairių

laipsnių - nestiprus, vidutinis ir stiprus).

� Sulėtėjusi kalbos raida (vaikai neturi organinių galvos smegenų pažeidimų, tačiau jų kalba

plėtojasi lėčiau).

� Sutrikdyta kalbos raida (susiformavusi kalba išnyksta po galvos smegenų pažeidimo).

Įvairūs komunikacijos sutrikimai

� Mikčiojimas (kalbėjimo ritmo sutrikimas).

� Mutizmas (vaikai nekalba dėl psichologinių priežasčių).

Pedagogas, dirbantis priešmokyklinio amžiaus grupėje ir pastebėjęs ar įtaręs, kad vaikai

turi kalbos sutrikimų, privalo rekomenduoti tėveliams kreiptis į logopedą konsultacijos.

Logopedas išsamiai ištiria vaiko kalbą, pasižymi tyrimo rezultatus, nurodo logopedinę išvadą apie

kalbos sutrikimą, sudaro individualių ir pogrupinių pratybų programas.

Klausos sutrikimų turintis vaikas (Monkevičienė, Norvaišienė, Gudauskienė, 2003).

Klausos sutrikimas - tai klausos jautrumo susilpnėjimas, trukdantis išmokti sakytinę kalbą ir

bendrauti ja. Klausos sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: neprigirdėjimas ir

kurtumas.

Neprigirdėjimas - tai įvairus klausos jautrumo susilpnėjimas, galintis siekti kurtumą, bet

visada lieka galimybė suvokti kalbą, pavyzdžiui, panaudojus klausos aparatą. Neprigirdėjimas

pagal klausos sutrikimo laipsnį skirstomas į šias kategorijas:

� Nedidelis (26- 40 dB) - gali kilti sunkumai išgirstant silpną garsą ar kalbėjimą per atstumą.

Sunkiai suvokiama neraiški kalba. Triukšmingoje aplinkoje, pvz., sporto salėje, baseine ar

žaidžiant vaikų būryje mažėja galimybė suprasti kitų kalbą. Gali atsirasti tam tikri tarties

trūkumai. Vaikas gali naudotis klausos aparatėliu.

� Vidutinis (41 - 55 dB) - supranta įprastą pokalbį 1 - 2 m atstumu akis į akį su kalbančiuoju.

Kalbos ir kalbėjimo raida veikiama tik nereikšmingai, tačiau vaikas dažnai sunkiai suvokia įprasto

garsumo kalbą. Vidutinis klausos sutrikimas riboja vaiko žodyną, atsiranda kiti kalbos, tarties

nesklandumai ir trūkumai. Dirbant grupėje vaikas turi sėdėti arčiau auklėtojos. Turi naudotis

individualiu klausos aparatėliu.

� Stiprus (56 - 70 dB) - supranta kalbėjimą 0,5 - I m atstumu. Dažnai vaikas sunkiai suvokia net

garsią kalbą, nesupranta naujų žodžių, sąvokų. Jis turi sėdėti arčiau prie garso šaltinio. Kyla

43

sunkumai vaikui kalbantis, suprantant kalbą grupėje. Vaikas turi ribotą žodžių rezervą, jo žodinė

kalba skurdi. Grupėje gali būti pasyvus. Būtinai reikės specialiosios pagalbos formuojant

pagrindinius vaiko kalbos įgūdžius, plečiant žodyną, mokant gramatikos ir skaityti. Atsiranda

psichologinė sutrikusios klausos įtampa, kai mažasis bendrauja su girdinčiaisiais, nes ne visa

garsinė informacija pasiekia, dėl to vaikas kartais gali būti pasyvus arba agresyvus.

� Labai stiprus (71 - 90 dB).

� Kurtumas - tai labai silpna klausa ar visiškas jos nebuvimas, kai net klausos aparatas nepadeda

suprasti kalbos. Girdimi tik ypač garsūs garsai, kartais pavieniai žodžiai. Vaikas gali suvokti tik

šauksmą ar klausos aparatu sustiprintą kalbą, o daugeliu atvejų nesuvokia net sustiprintos kalbos.

Kurtumas gali būti: praktiškas (daugiau kaip 91 dB) ir visiškas.

Sutrikusios klausos vaikus galima ugdyti keliais metodais: žodinės kalbos, bilingviniu

(dvikalbiu) ir totaliosios komunikacijos. Ugdant žodinės kalbos metodu, ugdoma ir bendraujama

su vaiku tik žodine kalba (sakytine, rašytine formomis ir naudojant daktilį - pirštų abėcėlę).

Tačiau patirtis parodė, jog tai nėra pats tinkamiausias sutrikusios klausos vaikų mokymo būdas,

todėl dabar Lietuvoje šie vaikai ugdomi totaliosios komunikacijos ir bilingviniu metodais.

Totalinės komunikacijos metodas - tai ugdymas vartojant įvairias žodinės kalbos formas, daktilį ir

kalkinę gestų kalbą (pažodinį vertimą).

Kurčiųjų vaikų ugdyme pirmenybė teikiama bilingviniam metodui, t. y. kai vaikas ugdomas

ir su juo bendraujama dviem - gestų ir žodine kalbomis. Tačiau šios kalbos vartojamos ne vienu

metu: gestų kalba tampa žodinės kalbos mokymo pagrindu, o skaitymui ir rašymui vartojama

žodinė kalba.

Bendravimo su sutrikusios klausos vaiku galimybės.

� Gestai: vizualinė kalba, naudojant savo žodyną ar įvairius gestus bei ženklus.

� Klausos aparatas: prietaisas, kuris stiprina garsus.

� Lūpų kalba: žodžių atpažinimas iš lūpų padėties ir veido išraiškos.

� Signalo prietaisai: siunčia šviesos arba vibracijos signalus, kurie padeda

atkreipti dėmesį.

Judesio ir padėties sutrikimų turintis vaikas (Monkevičienė, Liaudanskienė, 2003). Šie

vaikai negali laisvai judėti, jų kūno judesiai yra nekoordinuoti, sutrikusi pusiausvyra. Kuo

didesnis sutrikimas, tuo labiau jis pastebimas. Judesio ir padėties sutrikimų turintys vaikai

vadinami fizinę negalę turinčiais vaikais.

Prie judesio ir padėties sutrikimų priskiriami bendrosios ir smulkiosios motorikos

sutrikimai (apraksijos, dispraksijos), judesių koordinacijos sutrikimai, cerebrinis paralyžius ir

paralyžiniai sindromai, paveldimos ir kitos kilmės nervų-raumenų ligos bei skeleto-raumenų

44

ligos, galvos ir stuburo smegenų ydos. Judesio ir padėties sutrikimai yra paveldimi, įgyjami dėl

persirgtų ligų ar įvykusių traumų.

Ne visi judesio ir padėties sutrikimai sukelia tokius pakenkimus, dėl kurių būtinai reikia

specialiai ugdyti, todėl privalu atpažinti tuos sutrikimus, dėl kurių vaikas turi specifinių poreikių ir

kurie trukdo jį ugdyti pagal „Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą". Reikia

įvertinti motorinių ir kitų funkcijų pakenkimo laipsnį.

Šie vaikai negali išsiversti be įvairių specialistų pagalbos. Specialistų komanda, žinodama

gydytojo diagnostinę išvadą, turi ieškoti pakenktų funkcijų tolesnio lavinimo galimybių.

Kaip ugdyti judesio ir padėties sutrikimų turintį vaiką? (Monkevičienė, Liaudanskienė,

2003). Judesio ir padėties sutrikimų turinčių vaikų funkcijos nevienodai pakenktos. Vieni vaikai

vaikšto, tačiau turi pusiausvyros sutrikimų, kiti negali savarankiškai sėdėti ir neturi suformuotų

savarankiškumo įgūdžių, dar kiti turi aiškius stambiosios, smulkiosios motorikos sutrikimus ir yra

visiškai priklausomi nuo aplinkinių. Šiuos vaikus ugdyti reikia pradėti kuo anksčiau, tik

pastebėjus funkcijų sutrikimus. Kuo anksčiau vaikui bus suteikta pagalba, tuo bus geresni ugdymo

rezultatai.

Judesio ir padėties sutrikimų turinčiam vaikui priklausomai nuo funkcijos sutrikimo

laipsnio gali reikėti nemažos, o kartais ir labai didelės pagalbos. Ką turi padaryti pedagogai, atėjus

į grupę fizinę negalę turinčiam vaikui? Reikia vaiką pažinti, įvertinti jo gebėjimus, poreikius,

fizines galimybes. Vaiką vertina specialistų komanda: kineziterapeutas, ergoterapeutas (užimtumo

terapeutas), logopedas, grupės auklėtojos ir kiti specialistai (spec. pedagogas, psichologas).

Kiekvienas specialistas vertina savo veiklos sritį, nes tik gerai pažinus vaiką galima toliau

tinkamai jį ugdyti, teikti pagalbą.

Priešmokyklinės grupės pedagogų komanda kiek įmanydama turi prisitaikyti prie judesio

ir padėties sutrikimų turinčio vaiko poreikių. Jie turi žinoti:

� kokie yra judesio ir padėties sutrikimus turinčių vaikų poreikiai;

� kaip tuos poreikius tenkinti;

� kas tai turi daryti;

� kada tai reikia daryti.

Monkevičienės, Liaudanskienės, 2003 pirmiausia mes, suaugusieji, turime keisti savo

požiūrį į judesio ir padėties sutrikimų turinčius vaikus, bendrauti su jais, mokyti juos gyventi net

tada, kai sunku. Viską reikia daryti planingai, apgalvotai, niekada neskubėti, išlaukti, aktyvinti

patį vaiką, jį skatinti. Šiems mažiesiems reikia viso to, ką gauna kiti vaikai: meilės, aplinkinių

supratingumo, galimybės mokytis, žaisti, bendrauti. Jie, kaip ir visi kiti vaikai, nori gyventi

visavertį gyvenimą.

45

Sutrikusio intelekto vaikas (Monkevičienė, Kišonienė, 2003). Pradėjus ugdyti

ikimokyklinėje įstaigoje (ar mokykloje) sutrikusio intelekto vaiką, reikia įvertinti esamą situaciją,

t. y. nustatyti, kokių vaikas turi galimybių, gebėjimų, poreikių. Nors šie vaikai yra labai skirtingi,

juos būtina kryptingai ugdyti, sudarant palankias (specialias) ugdymo sąlygas. Gerai, kai su jais

dirba specialieji pedagogai ar pedagogai, išklausę specialiosios pedagogikos kursą ir pasirengę

darbui su šiais vaikais.

Intelekto sutrikimas - tai gebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų

bei socialinio prisitaikymo sutrikimų.

Protinės veiklos sutrikimą gali sukelti centrinės nervų sistemos ligos (meningitas,

encefalitas ir kt.), galvos smegenų traumos, paveldėjimas, įvairūs žalingi veiksniai. Kuo anksčiau

pažeidžiama vaiko centrinė nervų sistema, tuo pažeidimas palieka gilesnius pėdsakus jo

vystymesi.

Protinio atsilikimo atveju dominuoja mąstymo neišsivystymas, pažinimo procesų

sutrikimai (suvokimo, atminties ir kt.). Loginio mąstymo sutrikimas pasireiškia negebėjimu

adekvačiai apibendrinti, abstrahuoti, lyginti, priimti teisingus sprendimus ir pan. Dėl silpnos

atminties vaikas geriau įsimena tą medžiagą, kuri jį sudomina, sužadina emocijas, pateikiama

vaizdžiai. Jei užduotis susijusi su loginiu mąstymu, jos medžiaga įsimenama ypač sunkiai. Norint

įsiminti būtina kartoti. Jei vaikas „apkraunamas“ gausia informacine medžiaga, ją paprasčiausiai

užmiršta.

Svarbu žinoti, kad protiškai atsiliekantis vaikas mokosi vadovaudamasis ne loginiu

mąstymu, bet mechaniniu mokymusi.

Intelekto sutrikimo atveju vyrauja nevalingas dėmesys (sunku sukoncentruoti dėmesį

kryptingai, planingai veiklai). Dėmesys šokinėja nuo vieno objekto prie kito. Dirbdamas su tokiu

vaiku, pedagogas turi išoriškai reguliuoti ir skatinti jo veiklą. Vaikui pavargus, jo dėmesys ypač

susilpnėja.

Viena iš svarbiausių ugdymo proceso ypatybių - korekcinis kryptingumas. Korekcinių

užsiėmimų metu stengiamasi sumažinti neigiamą sutrikimų poveikį tolesniam vaiko vystymuisi.

Korekcinį darbą reikia dirbti nuolat. Ugdymas turėtų būti praktinio pobūdžio. Praktinė veikla

leidžia sudaryti palankias sąlygas vystyti ir koreguoti vaikų pažintines galimybes. Teorinis

mokymas turėtų būti sumažintas iki būtiniausio, prieinamiausio minimumo.

Reikėtų akcentuoti ypatingą vaizdumo vaidmenį. Geriau, kai demonstruojami natūralūs

daiktai, veiksmai.

46

Efektyvus yra tik toks vaizdumas, kuris veda vaiką nuo konkretaus daikto ir jo savybių

suvokimo prie jo esmės, pagrindinių dalykų suvokimo ir išdėstymo žodžiu, t. y. formuoja loginį

mąstymą.

Žinios turėtų būti elementarios, tokios, kurių reikės gyvenime. Ugdant protiškai atsiliekantį

vaiką, tikslinga žinoti, kad svarbiausiu tikslu reikėtų laikyti ne mokyklines žinias ir įgūdžius, o

socialinės adaptacijos formavimą: mokyti orientuotis socialinėje aplinkoje, bendrauti su

žmonėmis, laikytis elementariausių elgesio taisyklių, formuoti savitarnos, savitvarkos įgūdžius ir

pan.

Kryptingas, individualizuotas, metodiškai taikomas pedagoginis darbas koreguoja šių vaikų

fizinį ir psichinį vystymąsi. Vaikas turi gauti specialisto (specialiojo pedagogo, logopedo,

kineziterapeuto, socialinio pedagogo) pagalbą, turi būti mokomas pagal gebėjimus atitinkančią

ugdymo programą.

Bendrojo ugdymo įstaigų pedagogai turėtų siekti geriau ir tiksliau atpažinti ugdytinių

specialiuosius poreikius, nes baimę ir atstūmimą dažniausiai lemia informacijos apie specialiųjų

ugdymo(si) poreikių turinčius vaikus stoka.

Mokslininkų teigimu, sutrikusio intelekto vaikams savęs pajautimo, savojo „aš" išskyrimo

užuomazgos pasireiškia tik apie ketvirtuosius gyvenimo metus. Sutrikusio intelekto vaikai negeba

formuluoti ir analizuoti tarpusavio santykių su artimaisiais, vienmečiais. Visa tai atsiliepia vaiko

asmenybės raidai. Būtina ugdyti asmeninio kontakto su suaugusiais užuomazgas.

Siekiant formuoti identifikavimo mechanizmą, tikslinga mokyti vaidmeninių žaidimų.

Palengva reikėtų įtraukti tėvus į bendrą veiklą su vaiku, pedagogus (auklėtoją, specialųjį

pedagogą, kineziterapeutą) - į socialinių įgūdžių formavimą.

Korekcinis-pedagoginis darbas, formuojant savęs suvokimo pradmenis, apima keletą

aspektų:

� vaiko pažintis su jo paties kūnu;

� vardo, pavardės prasmės aiškinimas;

� lyties sampratos formavimas;

� elementarių poreikių, norų, interesų suvokimo formavimas;

� asmeninės socialinės-emocinės patirties formavimas ir pan.

Sėkmingam vaiko ugdymui ir ugdymuisi būtinai reikia tėvų ir pedagogų

bendradarbiavimo.

Dirbant su tėvais svarbu laikytis tokių nuostatų:

� formuoti pozityvų požiūrį į vaiką (teigiamų savybių akcentavimas);

� gerbti tėvų vaidmenį;

47

� skatinti, kad tėvai dalyvautų vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių pažinimo ir tenkinimo

procese;

� pateikti tėvams konkrečias ir detalias rekomendacijas;

� leisti pačioms šeimoms pasirinkti, kaip joms geriau įsitraukti į vaiko ugdymo procesą;

� stengtis įtraukti visą šeimą (tėvus, brolius, seseris ir kitus šeimos narius) bendradarbiauti;

� išlaikyti konfidencialumą;

� mokyti bendradarbiauti, organizuoti tėvams pratybas, skirtas tarpusavio santykiams stiprinti;

� kurti patariamąsias šeimos grupes, kuo daugiau tėvų įtraukti į diskusijas.

Kryptingai dirbant ir tinkamai vadovaujant protiškai atsiliekančio vaiko veiklai, jo

savarankiškumas gerokai sustiprėja.

Savivaldybių administracijų vadovams bent iš dalies būtina žinoti specialiųjų poreikių vaikų

ugdymo specifiką, nes šiai vaikų grupei reikalinga kompleksinė daugelio specialistų individuali

pagalba. Savivaldybių administracijų vadovai, žinodami vaikų specialiųjų poreikių požymius bei

šių poreikių vaikų buvimą IPU įstaigose, galėtų tinkamai planuoti, modeliuoti švietimo pagalbą

pedagogams ir spec. poreikių vaikus auginantiems tėvams.

1.2.2. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas migruojančių šeimų vaikams

Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame vykdant migruojančių šeimų

vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo planavimą modeliavimą, siekti, kad:

� šiems vaikams būtų sudaromi individualus ugdymosi pasiekimų planai;

� šiems vaikams būtų kompensuoti ar išlyginti ugdymo programų kitose šalyse ir Lietuvoje

skirtumai;

� būtų teikiama kvalifikuotą šveitimo pagalbą vaikams ir tėvams;

� būtų keliama pedagogų dirbančių su migruojančių šeimų vaikais kvalifikaciją;

� būtų sudaryta galimybė bent iš dalies konsultuotis ir mokytis jų gimtąją kalba.

Toliau bus komentuojamas aukščiau pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.

Nors sugrįžimas į Lietuvą dar netapo masiniu reiškiniu, vis dėl to nemažai asmenų dėl įvairių

priežasčių, nusprendė grįžti gyventi, dirbti ar mokytis į Lietuvą. Visoje Lietuvos teritorijoje

sugrįžę iš užsienio, ieško būsto, darbo ir mokymosi galimybių. Ypatingoje vietoje šioje

tarptautinio kraustymosi situacijoje atsiduria ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie neretai būna

gimę ne Lietuvoje, o kitose šalyse. Sprendimas keisti šalį dažniausiai nėra jų pačių, o jų tėvų

sprendimas. Todėl vaikai atsiduria dviprasmiškose situacijose. Jie palieka įprastas ugdymo ir

48

kalbines aplinkas, turi integruotis į jiems naujas ir nežinomas lietuviškas ugdymo bei kalbines

aplinkas. Akivaizdu, kad toks persikėlimas, „išsišakninimas“ ir „įsišakninimas“ negali nepalikti

pėdsakų jų psichiniame ir socialiniame pasaulyje( Ruškus, 2008).

Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų

plane numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už užsienyje gyvenusių

(gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams galimybių užtikrinimą

integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir palankių sąlygų stoti į aukštąsias mokyklas

sudarymą, projektų reikiamų teisės aktų dėl neigiamo poveikio laikinai į užsienio valstybes

išvykstančių dirbti tėvų vaikų socializacijai šalinimo parengimą.

Šias migracijos pasekmes ir su tuo susijusias problemas nuolat jaučia migruojančių

(išvykstančių ar grįžtančių) šeimų vaikai bei pedagogai.

Pasak Monkevičienės, Landsbergienės, (2003) Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo sistemai tenka susidurti su naujais iššūkiais ne vien su Lietuvos respublikos piliečiais

pastaruoju metu Lietuvoje gyvena ir mokosi įvairių tautybių asmenys bei jų vaikai. Kiekviena

grupė reikalauja pakankamai individualaus ir diferencijuoto požiūrio į kiekvieną vaiką.

Kiekvienas vaikas - jau nekalbant apie vaiką iš kitos šalies - turi savitą kultūrinį kontekstą, kurį

atsineša į grupę. Dar prieš kalbėdami apie įvairiapusišką kultūrine prasme ugdymo turinį, turime

paminėti, jog svarbu suprasti, kaip save ir aplinkinius suvokia penkiamečiai. Jie jau nebėra

„tabula rasa“: jie jau girdėjo, matė ir susiformavo tam tikrą požiūrį į žmonių panašumus ir

skirtumus, tačiau vis dar labai atviri naujai informacijai. Monkevičienė, Landsbergienė, (2003)

akcentavo amerikiečių edukologo Derman-Sparksas išskirtus bruožus, būdingus penkiamečiams.

1. Susiformavęs lytinis ir rasinis identitetas. Vaikas supranta, kad tai yra nekintantis

vienetas.

2. Supranta, kad yra šeimos narys. Domisi kitų šeimomis. Pvz., kodėl Agnė gyvena tik su

mamyte?

3. Ypač domisi vaikų požiūriu į tai, kas jį išskiria.

4. Domisi lytiniais, rasiniais, etniniais, fiziniais žmonių panašumais ir skirtumais.

5. Pradeda domėtis socioekonominiu statusu, amžiumi (Man penkeri. Aš moku daugiau nei

mano brolis ir pan.), senėjimu (Kas bus, kai man bus tiek, kiek močiutei? Ir pan.).

6. Kuria įvairias teorijas, kuriomis bando aiškinti žmonių skirtumus.

7. Ypač imlus neigiamiems socialiniams stereotipams.

8. Lengvai priima stereotipus. Pradeda erzinti ar atstumia tuos, kurie neatitinka „normų".

Pavyzdžiui, apkūnius, nešiojančius akinius ir pan.

49

9. Padidėja galimybė, kad jį erzins ar atstums dėl to, kad išsiskiria.

10. Geba kritiškai mąstyti apie stereotipus; gali lyginti realybę su stereotipais; supranta, kas

yra teisinga, o kas - ne.

11. Pradeda mąstyti, kad gali kitus įskaudinti (pravardžiavimas, erzinimas).

12. Yra subrendęs priimti savo ir kitų skirtumus.

13. Gali kritiškai mąstyti apie tam tikras visuomenės normas, bet tik per asmeninę prizmę.

Pvz., kai kurie žmonės sako, kad žmonės vežimėliuose negali dirbti parduotuvėse, tačiau teta

Agnė dirba.

14. Randa būdus, kaip reaguoti į nedorą elgesį ar komentarus.

15. Tinkamai reaguoja j istorijas apie žmones, kurie kovojo už lygybę - ypač jei tokių žmonių

buvo ar yra jo aplinkoje.

16. Suaugusiojo padedamas, gali imtis konkrečių veiksmų, kad atstumtąjį įjungtų j grupę.

Monkevičienė, Landsbergienė, 2003 rekomendacijose pedagogui dirbančiam

daugiakultūrinėje grupėje teigia, kad reikia: išsikelti tikslus, išsiaiškinti vaiko patirtį bei kultūrines

nuostatas, atlikti išsamią kryptingą savianalizę, įjungti informaciją ugdymo turinį bei procesą

apie vaiko kultūrinę aplinką.

Daugiakultūrinėje aplinkoje, kokioje dabar mes gyvename, geriausia išeitis, kai viskas

integruojama, kai žmonių skirtumai ir panašumai plečia vaiko akiratį bei ugdo jo toleranciją.

Ugdytojas turėtų surinkti visą įmanomą informaciją apie kiekvieno vaiko šeimą, o vėliau tą

informaciją įjungti į ugdymo turinį, kad visi grupės vaikai susipažintų su skirtingų kultūrų

atstovais bei išmoktų juos vertinti ir gerbti.

Taikytini darbo būdai ir metodai. Darbo su šiais vaikais tikslas - įjungti juos į darželio

bendruomenę bei adaptuoti jų elgesį priklausomai nuo situacijos. Ugdytojų tikslas šiuo atveju -

padėti išlaikyti pirminį kultūrinį identitetą ir išmokyti vaiką efektyviai funkcionuoti visuomenėje,

kurioje jis atsidūrė. Kad pedagogą lydėtų sėkmė, patartina: pedagogas turi gerai suprasti ryšį tarp

vaiko vystymosi ir kultūros.

Kalbos ugdymo būdai. Pasak Monkevičienės, Landsbergienės, (2003) bene didžiausia

problema, susidūrus su migrantų ar iš kitų kultūrų atėjusiais vaikais, yra kalbos barjeras.

Mokslininkai dar ir dabar ginčijasi: ar reikia vaiką „įmesti" į naujos kalbos terpę ir taip priversti

išmokti, ar reikia tvirtinti gimtosios kalbos pamatus pamažu integruojant ir kitą kalbą. Žinoma, jei

pedagogas nemoka vaiko gimtosios kalbos (taip dažniausiai ir būna), tai išeitis tėra viena. Si

problema ypač aktuali JAV, kur net 14% moksleivių namuose kalba ne anglų kalba, todėl toje

šalyje ir atlikta daugiausia tyrimų. Kad ir kaip būtų, tyrimai rodo, kad vaikams daug geriau (ne tik

emociškai, bet ir akademine prasme), jei jie visų pirma gerai išmoksta gimtąją kalbą. Pvz.,

50

Kalifornijos Karpinterijos mieste buvo atliktas tyrimas, kurio metu tirti ispaniškai kalbantys

vaikai. Pirmąją grupę sudarė vaikai, kurie ėjo į „ispaniškai kalbančius“ darželius (su anglų kalbos

mokymu), o antrąją - į „angliškai kalbančius“. Pradinėse klasėse daug geresnių rezultatų pasiekė

vaikai, kurie ėjo į „ispaniškai kalbančius“ darželius ir mokėsi anglų kaip antrosios kalbos. Tačiau

dėl visai suprantamų priežasčių tokių programų, kuriose visi vaikai galėtų mokytis gimtąja kalba,

pasiūla yra neįmanoma. Kaip tokiam vaikui gali padėti pedagogas? Visų pirma jis turi išmanyti

kalbos išmokimo procesą ir pritaikyti ugdymo turinį ypatingam atvejui.

� Pirmojoje naujos kalbos išmokimo stadijoje vaikai tik klausosi ir bando iššifruoti dar

nepažįstamus kodus.

� Antrojoje naujos kalbos išmokimo stadijoje vaikas jau supranta pagrindinius, dažniausiai

vartojamus žodžius ir turi savo - jau internalizuotą - žodynėlį.

� Trečiojoje naujos kalbos išmokimo stadijoje vaikai pradeda kalbėti trumpais sakiniais,

frazėmis ir gali visavertiškai bendrauti su kitais.

� Ketvirtojoje naujos kalbos išmokimo stadijoje vaikai laisvai bendrauja ir daro labai mažai

klaidų, tačiau tiksliniuose pokalbiuose vis dar trūksta žodyno bei įgūdžių.

Svarbiausia, kad kiekvienoje grupėje būtų sukurta kultūrine prasme visiems vaikams saugi

aplinka. Kultūrine prasme saugi aplinka - tai saugi ir psichologine, ir fizine prasme aplinka,

kurioje vaikas jaučiasi ramus ir reikalingas.

Monkevičienė, Mazolevskienė, (2003) analizavo dvikalbių vaikų lietuvių kalbos mokėjimo

ypatumus. Lietuvoje dvikalbystė priešmokykliniame amžiuje gana paplitusi. Be kalbų požiūriu

mišrių vedybų, kurios sudaro natūralias sąlygas ankstyvajai dvikalbystei formuotis, gana didelė

dalis vaikų (dažniausiai lietuvių ir rusų arba lietuvių ir lenkų) kalbų išmoksta, žaisdami su kita

kalba kalbančiais vaikais namų aplinkoje ar vaikų darželyje. Susidariusi situacija lingvistiniu

atžvilgiu gana sudėtinga: šeimoje vaikas kalba viena kalba (ar net keliomis, jei šeima

daugiakalbė), o ikimokyklinėje įstaigoje ugdomas ir bendrauja kita kalba. Tai neišvengiamai

tampa dvikalbystės ar net daugiakalbystės bei ją lydinčių problemų priežastimi ir įrodo, kad reikia

atkreipti dėmesį į dvikalbių vaikų lietuvių (valstybinės) kalbos ugdymo problemas.

Pastaruoju metu Lietuvoje plečiamos galimybės kurti valstybinės kalbos ugdymo darželiuose

bei mokyklose sistemą. Ugdymo institucijos ieško būdų, kaip ugdyti skirtingų tautybių vaikus

aktyviais Lietuvos piliečiais ir tuo pat metu - savos etninės kultūros puoselėtojais. Tautinių

mažumų vaikų kalbinio ugdymo tikslas - išugdyti dvikalbius visuomenės narius, gebančius laisvai

vartoti gimtąją ir valstybinę kalbas visose gyvenimo srityse ir visiems poreikiams tenkinti.

Vadinasi, formuotinas naujas požiūris į tautinėms mažumoms svarbias kalbas.

51

Pasak Monkevičienės, Mazolevskienės, (2003) dvikalbystė priešmokykliniame amžiuje -

įprastas reiškinys pasaulyje. Nėra nieko baisaus, jei vaikas mokosi kelių kalbų vienu metu, ypač

jei jo elementarūs poreikiai patenkinti. Vaikai atsirenka ir išmoksta tas kalbas, kurių jiems

labiausiai reikia (Raal, 1996). Jiems nekyla didelių problemų išmokti naują kalbą, - sunkumų

patiria netekę tos kalbos, kuria bendrauja su artimaisiais. Vaikai, kurie auga girdėdami daugiau

negu vieną kalbą, išmoksta vienodai gerai abi kalbas, lengvai gali „šokinėti" nuo vienos kalbos

prie kitos (Einon's, 1998).

Dvikalbystės tapsmo priešmokykliniame amžiuje tyrinėtojos A. Holmen, J. Norman (1993),

M. L. Nyberg (1996) išskiria įvairius gimtosios ir antros kalbos aspektus, dvikalbių vaikų

apibūdinimą. Jų požiūriu, gimtoji yra ta kalba, kuria vaikas bendrauja su tėvais ir kuria kalba

namie; jai priskiriama žmogaus identiteto ir jausminė prasmė. Iš kitų kalbų gimtoji išsiskiria tuo,

kad:

� yra pirmoji kalba, kurią žmogus išmoksta; daugeliui žmonių gimtoji kalba nėra oficiali

valstybinė kalba;

� yra emocinė kalba: jausmai kalbose skirtingai reiškiami, vienos kalbos žodį, apibūdinantį

stiprius jausmus, gana sunku nusakyti kita kalba;

� gimtąja kalba reiškiamos mintys, svajonės, ji yra gestų kalbos funkcionavimo pagrindas;

� ji yra kalba, kuria žmonės save su kuo nors tapatina, nes žmogus yra susijęs su kitais žmonėmis

ir jų aplinka;

� gimtąją kalbą žmogus moka geriausiai.

Gimtoji kalba nėra vien bendravimo (komunikacijos) priemonė; ji sąlygoja vaiko asmenybės

raidą, jo sąvokinį mąstymą (sąvoka - ne tik žodis, bet ir proto veiklos padarinys, reiškinio ar

daikto paskirties bei reikšmės įvardijimas), ja apibūdinami elgsenos (veiklos, elgesio) standartai

(„nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų").

Dvikalbiai vaikai - vaikai, kurie kasdien bendrauja dviem ar daugiau kalbų ir nesuvokia tų

kalbų mokėjimo laipsnio. Vaikus, kurie dar iki mokyklos išmoksta ne vieną, o dvi (rečiau -

daugiau kaip dvi) kalbas tikslinga vadinti dvikalbiais.

Kad vaikai galėtų pasiekti aukštesnį kalbinį lygį, privalu atsižvelgti į tokius veiksnius teigė

Monkevičienė, Mazolevskienė, (2003):

� intelektą (ar vaikas atlieka savo amžiaus galimybes atitinkančias užduotis);

� ugdymosi gebėjimus (ar greitai vaikas įsidėmi ir naudoja išmoktą medžiagą);

� temperamentą (ar vaikas yra ekstravertas, pasitikintis savimi ir drąsus, ar intravertas, uždaras,

nepasitikintis savimi);

� vaiko komunikacinę ir kalbinę patirtį (kaip šeima ir pats vaikas bendrauja su kitos kalbinės

52

bendruomenės nariais, ar jis dalyvauja žaidimuose, kuriuose dialogas būtinas);

� mokymosi intensyvumo stilių (vaikas pirmenybę teikia ramiai, tyliai veiklai, jam reikia stiprių

emocinių išgyvenimų);

� amžiaus tarpsnių ypatumus (jaunesnių vaikų savivoka visuminė, jie mažiau susivaržę).

Savivaldybių administracijų vadovams svarbu suprasti, kad migruojančių ir dvikalbių vaikų

problemas reikia spręsti kompleksiškai, analizuojant esamą situaciją būtina ne vien švietimo

pagalbos specialistų veiklą bet ir specializuotos žinios su vaiku dirbančiam pedagogui.

1.2.3. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas netradicinio vaikų ugdymo įstaigoms ar grupėms


� savivaldybių teritorijose sudaryti sąlygas ir skatinti kurtis netradicinio ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus institucijoms;

� skatinti kurtis netradicines įstaigas vykdančias ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kurios

turi aiškią ugdymo filosofiją, priemones ir metodikas, t,y. įstaigas ugdančias pagal „Montesori“,

Valdorfo, „Regio Emilija“, „Gardnerio“, „Pjažė“, „Suzuki“ ir kt. pedagogines idėjas.

� skatinti tradicinių ir netradicinių įstaigų tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

� teigti visokeriopą materialinę, juridinę pagarbą jau veikiančioms netradicinėms ikimokyklinio

ugdymo įstaigoms.

� savivaldybės gyventojams teikti reikiamą informaciją apie netradicinio ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo institucijas.

Toliau leidinyje bus trumpai komentuojamas pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.

Lietuvai būtina kuo didesnė vaikų ugdymo formų įvairovė, kuo didesnė šių formų

tarpusavio komunikacija ir pažinimas. Edukacinės patirties dalinimasis tarp skirtingų tipų įstaigų,

pasirinkimo įvairovės didinimas sudaro prielaidas didinti ugdymo prioritetų susivokimą, vaiko

ugdymo principus, taip pat galimybes tėvams rinktis kuo įvairesnes ugdymo formas vietos, laiko,

pedagoginių idealų požiūriais. Gerosios patirties pasidalinimas turėtų vykti kuo labiau lokaliu,

vietiniu – instituciniu ar bendruomeniniu - lygmeniu. Čia svarbus vadybinis vaidmuo tenka

savivaldybių švietimo skyriams. Tyrime atskleisti požymiai sudaro prielaidas atpažinti gerąją

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo patirtį. Švietimo skyriai, atpažinę gerąją patirtį

turinčias įstaigas, gali inicijuoti gerąją, į vaiko orumą ir saviapsisprendimą orientuoto ugdymo,

patirtį turinčių tėvų, pedagogų ir vaikų vedamus diskusijų forumus. Jokios „iš viršaus nuleistos“

metodikos ar paskaitos nepadės keisti savo suvokimo, plėsti savo supratimo apie vaiko ugdymą,

jei nebus tėvų, pedagogų ir vaikų gerosios patirties aptarimuose (Ruškus, 2010).

53

Šiame skyriuje taip pat pateikiame kelėtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

pedagoginių mokyklų idėjas ir kilmę, raginat savivaldybių administracijų vadovus labiau skatinti

steigti netradicinio ugdymo ikimokyklines ir priešmokyklines įstaigas. Taip pat šių netradicinių

pedagoginių sistemų veiklos pavyzdžius galima traktuoti kaip gerosios praktikos, siektinus IPU

pavyzdžius. Taip pat šių netradicinių pedagoginių sistemų veiklos pavyzdžius galima traktuoti

kaip gerosios praktikos, siektinus Lietuvos IPU organizavime.

M. Montessori pedagogikos pagrindinės idėjos ikimokyklinių institucijų ypatumai.

Lietuvoje šiuo metu veikia 17 Montessori ikimokyklinio ugdymo institucijų. M. Montessori

sistema, remdamasi žmogaus antropologija, psichologija, nauja vaiko samprata prigimties dėsnių

erdvėje, pirmiausiai yra filosofija atvėrusi kėlią mąstyti ir būti pasaulyje jame nepasiliekant, tai

žmogaus sugebėjimas peržengti pasaulį jame įsišaknyjant“ (Gasparkatė, 2000). M. Monressori

italų gydytoja, psichologė, mokslininkė, socialinio gyvenimo reformatorė, atrado vaiko prigimtyje

niekeno neįžiūrėtus universaliuosius dėsnius. Šių dėsnių taikymas vaiko auklėjime sudaro šios

sistemos esmę. M. Montessori koncepcija apima žmogaus fizinį ir dvasinį vystymosi laikotarpį

nuo gimimo iki subrendimo. Ši ugdymo sistema neskaido žmogaus į atskiras dalis, bet apima

žmogų, kaip nedaloma visumą. Tačiau tos visumos dvasiniam aspektui skiriamas vadovaujantis

vaidmuo, o fizinis vystymasis tik įrankis dvasiai pasireikšti. Ši sistema – pagalba žmogaus

asmenybei, kad ji galėtu tobulėti ir pasiektų dvasinį nepriklausomumą. M. Montessori atsklaidė

naują vaiko sampratą, kad kiekvienas vaikas, netgi būdamas embrionu, yra apdovanotas įgimta

šviesa ir vidine energija. Šis dvasinis pradas yra pirminis, tai yra kūrybinis pradas – žmogaus

kūrimas, tapimas žmogumi – jo paties rankose. Asmenybės kūrimuisi yra skirtas laiko ciklas ir jis

priklauso tik konkrečiam vaikui. Jo metu realizuojamas žmogaus kūrimo planas, atsikleidžia jo

turimos galios. Kita vertus M. Montessori akcentuoja suaugusiųjų vietą ir vaidmenį vaiko –

būsimo žmogaus formavimosi procese. Suaugusiųjų pareiga – pažinti vaiką, suprasti jį ir sudaryti

sąlygas jo galioms pasireikšti.

Montesori pedagogikos sampratoje kalbama apie tai, kad pagrindinis Montesori mokyklos

tikslas – remiantis M. Montessori pedagogine sistema išugdyti laisvą, savarankišką žmogų,

suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų

integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus.

Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, Montesori mokykla kelia sau tokius uždavinius:

� puoselėti individualias vaiko prigimties galias siekiant asmenybės brandos ir sėkmingo

integravimosi į visuomenės gyvenimą;

� plėtoti savarankiško mokymosi patirtį, ugdyti asmens kritinio mąstymo, problemų sprendimo

įgūdžius;

54

� suteikti mokiniams prasmingų žinių, padėti jas susisteminti ir įtvirtinti;

� sukurti mokykloje aplinką, laiduojančią asmens orumo apsaugą, padedančią puoselėti vaiko

fizinę bei psichinę sveikatą, užtikrinti jo socialinį saugumą;

� sukurti M. Montessori pedagoginės sistemos principais grindžiamą ugdomąją aplinką,

atliepiančią atitinkamam vaiko asmenybės raidos tarpsniui būdingus fizinius ir dvasinius

poreikius;

� visokeriopai skatinti mokinių savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, puoselėti sąmoningą

mokymosi motyvaciją;

� remiantis M. Montessori pedagoginei sistemai būdinga laisvės ir drausmės sąveikos samprata,

ugdyti asmens bendražmogiškąsias vertybes, puoselėti socialinę bendravimo ir bendradarbiavimo

patirtį;

� puoselėti geranoriškus, pagarba ir tolerancija grindžiamus mokinių, mokytojų ir tėvų tarpusavio

santykius;

� organizuoti tėvų ir visuomenės Montesorinį švietimą.

� Montesori mokykla laikosi Lietuvos švietimo sistemos principų – lygių galimybių,

kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo, taip pat M. Montessori pedagoginei sistemai būdingų

principų: laisvės drausmėje, lygiateisiškumo, individualumo, mokinio teigiamos veiklos

nepertraukimo, klaidų savikontrolės, mokyklos ir šeimos vienovės.

� M. Montessori pedagoginės sistemos esmę įkūnija trys jos komponentai:

- savita vaiko asmenybės raidos tarpsnių su jiems būdingais fiziniais ir dvasiniais asmens

poreikiais samprata;

- savita, minėtus raidos tarpsnius atitinkanti ugdomoji aplinka ir priemonės;

- mokytojo – vaiko asmenybės raidos stebėtojo ir vadovo – vaidmens ugdymo procese

samprata

Valdorfo pedagogikos pagrindinės idėjos ikimokyklinių institucijų ypatumai. Šiandien

Valdorfo mokyklos papiltuos visame pasaulyje. Penkiasdešimtyje pasaulio šalių įkurtos 804

Valdorfo mokyklos ir 1434 vaikų darželiai. Lietuvoje šiuo metu veikia 14 ikimokyklinio ugdymo

institucijų. Pirmoji Valdrofo laisva mokykla buvo įkurta Štutgarte 1919 metai. Šios mokyklos

idėjinis įkūrėjas austrų filosofas, literatūrologas, rašytojas ir dramaturgas, menininkas, ezoterikas,

antroposofijos pradininkas Rudolfas Šteineris, kuris žvelgia į žmogų kaip kūno – sielos – dvasios

vienovę. Žmogų su pasaulių sieja jo fizinė, sielos bei dvasios veikla. Rudolfas Šteineris ypač

pabrėžia šį trejopą santyki su pasauliu, siejo jį su žmogaus kūno sandarą bei aprašė jų sąveiką.

Žmogus nėra vienamatė būtybė. Kūno ir sielos ugdymas yra būtina dvasinės veiklos sąlyga. Galva

širdis ir rankos yra vienodai svarbios ugdant. Valdorfo pedagogika lavina pažintinius, moralinius

55

ir praktinius gebėjimus. Ugdant vaiką labai svarbu supažindinti jį su žmogaus esybę. Nepilna

pasaulio samprata arba ideologinis vienpusiškumas gali kliudyti augančiam žmogui save.

Ypatingos savybės ir kompetencijos reikalingos Valdrofo ikimokyklinės institucijos pedagogams.

Vaikas matydamas pavyzdį ir laisvai pamėgdžiodamas, savo pirmaisiais gyvenimo metais gali

išmokti visko, kas padeda orientuotis aplinkoje. Tada nevaržomai skleidžiasi neturi vaiko

prigimtis, o auklėtojui, nepačiojamam nurodymų, atsiveria plati kūrybinė erdvė. Valdorfo

pedagogikos koncepcijoje 2004 teigiama, pagrindinis Valdorfo mokyklos tikslas - išugdyti

harmoningą, laisvą ir atsakingą asmenybę, nusiteikusią nuolat mokytis, tobulėti, gebančią kelti

sau prasmingus asmeninio, visuomeninio bei profesinio gyvenimo tikslus, pajėgią integruotis į

visuomenę ir ją tobulinti, susiformavusią įsisąmonintą humanistinių vertybių sistemą ir

pasiryžusią ja grįsti savo gyvenimą.

Įgyvendindama šį tikslą, Valdorfo mokykla siekia:

� sukurti vaikystės poreikius atliepiančią, vaiką puoselėjančią aplinką, kurioje galėtų laisvai ir

harmoningai skleistis visos jo galios;

� suteikti vaikui prasmingų žinių, lavinti jo įgūdžius bei kompetenciją, reikalingą visavertei

asmens integracijai į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą;

� padėti pagrindus moralios asmenybės formavimuisi, siejant ugdymo procesą pirmiausia su

pedagogo asmenybe, jo nuostata mokytis, tobulėti;

� visokeriopai skatinti vaikų saviraišką, padėti jiems suvokti ir plėtoti savo kūrybines galias;

� sudaryti sąlygas vaikui mokytis laisvai reikšti savo mintis, kritiškai mąstyti, atsakingai spręsti ir

savarankiškai veikti;

� padėti vaikams išsaugoti ir gilinti ryšį su gimtuoju kraštu bei atvirumą pasauliui, atskleidžiant

juos supančios gamtos grožį, atveriant lietuvių tautos ir pasaulinės kultūros lobynus;

� realius augančio vaiko poreikius laikyti lemiamu kriterijumi keliant mokymosi uždavinius,

parenkant ugdymo turinį bei būdus;

� ugdymo procese išlaikyti pusiausvyrą tarp intelektinių, meninių ir praktinių ugdymo aspektų;

� mokyklos darbą organizuoti taip, kad mokykla būtų atvira kūrybinei asmens iniciatyvai, laiko

dvasiai;

� puoselėti geranoriškus, pagarba bei tolerancija grindžiamus mokinių, mokytojų bei tėvų

tarpusavio santykius;

� telkti mokyklos bendruomenę, puoselėti tėvų bei mokytojų saviraišką, skatinančią vaikus

aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti socialiniame gyvenime;

� kurti mokyklą, kurios organizacinė struktūra, valdymas, kultūra sudarytų darnią visumą,

atspindinčią mokyklos misiją, jos filosofiją, tarnautų išsikeltų tikslų įgyvendinimui;

56

� sudaryti sąlygas vaiko pilietinei savimonei formuotis, talkinti taikios ir darnios Lietuvos,

Europos bei pasaulio visuomenės kūrimuisi.

Reggio Emilia – miestelis Šiaurės Italijoje, ryškus originaliais pasiekimais švietimo srityje.

Čia pedagogų ir tėvų kūrybingo bendradarbiavimo dėka buvo išplėtota unikali vaikų ugdymo

sistema, pelniusi tarptautinį pripažinimą. Reggio Emilia sistemos įkvėpėjas ir pradininkas yra

Loris Malaguzzi. Jis teigia, jog vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų, įvairiarūšių simbolinių kalbų.

Tai menas, muzika, šokis, konstravimas, rašymas, kalbėjimas, dainavimas, drama, lėlių ir šešėlių

teatras... Šiomis kalbomis vaikas išreiškia individualumą, gauna žinių apie jį supantį pasaulį.

Kiekvienas vaikas yra unikalus ir pagrindinis savo augimo veikėjas. Jis nori pažinti, kupinas

smalsumo ir nuostabos, siekia sukurti ryšius su kitais ir bendrauti. Programa lanksti, nuolat

papildoma tėvų ir bendruomenės idėjomis, leidžianti natūralų vaikų vystymąsi, artimus ryšius.

Reggio Emilia sistema žinoma visame pasaulyje ir turi tarptautinį pripažinimą. Norvegijoje,

Švedijoje. Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Australijoje, N. Zelandijoje, JAV įkurti

Reggio Emilia centrai.

Loris Malaguzzi yra Reggio Emilia programos Ville Cellar mokyklos kūrėjas, kurio

iniciatyva už kelių mylių nuo Reggio Emilia miestelio žmonės nusprendė mažiems vaikams

pastatyti mokyklą, o statybų pradžiai pinigų gauti pardavus apleistą tanką, kelis sunkvežimius ir

kelis arklius, likusius pasitraukus vokiečiams. Visa tai atrodė neįtikėtina. Statant mokyklą žmonės

susidraugavo. Ville Cellar buvo tik pradžia. Kitos mokyklos buvo atidarytos priemiesčiuose ir

skurdžiausiose miesto dalyse. Visos jos buvo sukurtos ir tvarkomos tėvų pastangomis. Apleistame

mieste, galinčiame pasigirti tik raudomis ir skurdu, paramos mokyklai ieškojimas galėjo būti ilgas

ir sunkus išbandymas, reikalaujantis neįsivaizduojamo pasiaukojimo ir supratimo. Svarbiausia

L. Malaguzzi filosofijoje buvo tarpusavyje susiję vaiko, pedagogo, šeimos ir bendruomenės

santykiai. Manant, kad vaikas yra svarbiausias, būtų nepakankamai įvertinamas pedagogų, šeimų

ir bendruomenės indėlis į vaiko ugdymą. Ir vis dėlto svarbiausia susikoncentruoti į vaiką. Čia

vaikas – centre. Loris Malaguzzi bendrauja su tėvais, sužino, kokias viltis ir svajones dėl savo

vaikų ateities puoselėja tėvai. Jis yra pedagogas, kuris išsamiai ištiria vaikus, pasiruošia įvairioms

progoms ir galimybėms, įsiterpia kritiniais momentais, dalijasi vaiko interesais. Jis klauso ir stebi,

kaip vaikas naudojasi ugdymo situacijomis. Jis pasirengęs padėti parinkti žodžius, suteikti

reikiamos medžiagos ir erdvės, kad vaikas galėtų gerai jaustis. Jis puikiai žino, kada geriausias

laikas ir kaip geriausia pasiūlyti savo pagalbą. Tai daroma tokiu būdu, kad vaikai net nepastebi,

jog jiems padedama. Taip jie išsaugo atsakomybę už savo ugdymąsi ir tęsia savo veiklą su

pasitikėjimu. Ši vaikų ugdymo programa ypatinga tuo, kad jos pagrindą sudaro keletas esminių

principų:

57

• Vaikams yra nuolat skaitoma, kalbama ir suteikiama proga išreikšti save.

• Skatinama, kad užsiėmimo metu vaikai būtų fiziškai ir protiškai aktyvūs.

• Vaikai dažniausiai dirba individualiai arba mažose neformaliose grupėse.

• Vaikams suteikiama galimybių ugdyti socialinius įgūdžius, kooperuotis, tartis ir kalbėtis

su kitais vaikais, stengiantis išspręsti problemas.

• Vaikams kiekvieną dieną skaitoma. Suaugusieji stengiasi parodyti skaitymą ir rašymą kaip

būdą bendrauti vieniems su kitais.

• Vaikams suteikiamos galimybės naudoti skirtingas kalbas ar ženklų sistemas (skaitymas,

rašymas, piešimas, šokimas ir pan.).

• Vaikams suteikiama galimybė ugdyti supratimą apie save, kitus, supantį pasaulį, stebint,

liečiant rankomis per užsiėmimus, sąveikoje su kitais daiktais.

• Matematika, menas, gamtos mokslai, socialiniai dalykai ir kiti svarbūs ugdomieji

užsiėmimai yra integruoti į vaikų užsiėmimus.

• Vaikai kiekvieną dieną atlieka fizinius pratimus raumenims stiprinti.

• Kasdien jie turi galimybę saviraiškai per vaidybą, meną ir muziką.

Reggio Emilia eksperimentas pradėtas 1945 metais. Ši filosofija paneigė nuostatas, kad

vaikui geriau augti namuose, auginamam mamos. Atmetusi nuomonę, kad vaikai silpnos ir

reiklios būtybės, Reggio Emilia filosofija teigia, kad vaikai turi milžinišką galią ir savo teises, tad

gali išaugti pajėgiais ir kompetentingais piliečiais. Nuo pat Reggio Emilia mokyklų įkūrimo

formuojamas požiūris, jog mokykla privalanti turėti glaudų ryšį su šeima, bendruomene,

kiekvienas turi turėti atsakomybės jausmą ir žinoti, kas, kaip ir kodėl daroma.

Reggio Emilia filosofijos šalininkai mano, kad organizuojant ugdymo procesą, ugdant vaiko

intelektualinius gebėjimus būtina plėtoti vaiko ekspresijos, komunikavimo, simbolių, pažinimo,

etikos, logikos, metaforines, vaizdinių kalbas. Reggio Emilia pedagogikoje meninė, kūrybinė

veikla yra pagrindinė, atelierista (dailės mokytojas) ir atelier (studija) būtini Reggio Emilia

ugdyme. Vaikai (nuo gimimo iki 6 metų) yra skatinami tyrinėti aplinką ir išreikšti save šimtu

kalbų arba išraiškos būdais, įskaitant verbalius, judesio, piešimo, tapymo, skulptūros, šešėlių

teatro, muzikos, koliažo, pasiekiant kūrybiškumo ir simbolių lygmenis.Vaikai, lankantys Reggio

Emilia mokyklas, yra skatinami per ieškojimus ir atradimus ugdyti šias kalbas. Mokytojai dirba

kartu ir padeda vaikams išreikšti idėjas, mintis, emocijas ne bet kaip, o kryptingai, prasmingai.

Mažuose projektuose vaikai dirba grupėmis, tyrinėdami temas ir išbandydami

medžiagas.Tyrinėjimai pradedami nuo tos patirties, kuri vaikus domina, pvz., miesto aikštės

aplankymas lietui lyjant. Po įgytos individualios patirties, grupė aptaria su mokytojais visus

aspektus. Kiekvienas vaikas tampa grupės nariu, kurioje toliau tiria įgytą patirtį pasirinktu

58

aspektu.

Siekiama, kad ir Reggio Emilia mokyklų aplinka būtų veiksminga pedagoginiame procese.

Jau minėtose visose mokyklose esančiose atelier, arba studijose, sukaupta daugybė vaizdinių

priemonių, muziejinių eksponatų, reikšmingų vaikams daiktų, kurie skatina vaizduotę, padeda

susivokti aplinkoje. Čia yra ir piešimo, darbo priemonių, kuriomis vaikai gali naudotis be

suaugusiųjų pagalbos. Studijose taip pat yra skaidrių, knygų, modelių, skeletų, projektorių ir kt.

Meninis ugdymas, kūrybinga pažintinė veikla labai svarbūs Reggio Emilia pedagogikoje. Įvairių

objektų konstravimas, koliažų darymas, piešimas integrali viso ugdymo proceso dalis.

J. Piaget (1962) aiškino, kad kūrybinis procesas pilnai sužibės tik tada, kai jis bus

integruotas į visus kitus mąstymo procesus (cit. pagal Ayman – Nolley, S., 1999). J. Piaget labai

domėjosi vaiko kalbos raida, priežastiniu mąstymu, vaiko vaizdiniais. 1920 m. jis pradėjo tyrimus,

kurių tikslas nustatyti vaikų intelekto vystymosi dėsningumus. J. Piaget sukūrė genetinės

epistemologijos teoriją, kurios pagrindiniu tyrimo objektu buvo pažinimo šaltiniai. Jo darbai,

skirti septynerių vienuolikos metų vaikų mąstymui tirti, svarbūs tuo, kad padeda atskleisti

struktūrines mąstymo ypatybes. Savo klinikiniais tyrimo metodais jis įrodė, kad vaikui būdinga

ypatinga mąstymo logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusio logikos. J. Piaget sukūrė

klinikinio tyrimo metodą, kurio esmė - kiekvieną vaiko pateiktą atsakymą galima nagrinėti

bendroje jo vaizdinių sistemoje. Psichologė siekė nustatyti vaiko mąstymo struktūrą tam tikru

raidos momentu. J. Piaget nuomone, dviejų šešerių metų vaikai naudoja simbolinį mąstymą,

kalbą, pradeda suprasti kitų požiūrį. Jo tyrimai buvo sukurti vaiko kalbai, priežastiniam mąstymui,

vaiko vaizdiniams – „teorijoms“ apie kasdienius reiškinius. Darbų serija, skirta septynerių

vienuolikos metų vaikų mąstymui tirti svarbi tuo, kad J. Piaget atskleidė struktūrines mąstymo

ypatybes. Pirmasis struktūrinio darbo modelis buvo grupavimas (cit. pagal Cropley, A. J., 1999).

Remiantis J. Piaget empiriniais duomenimis ir teoriniais darbais nuo 1960 metų pažintiniai

procesai tapo vaiko raidos tyrimų centrinė ašis. Jis įrodė, kad vaikas nėra tik mažas suaugęs, kuris

tiesiog mažiau žino, blogiau supranta įvykius ar visą supantį pasaulį negu suaugęs žmogus, kad

vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo logikos (cit.

pagal Žukauskienę, R., 1996).

Požiūrį į meninį ugdymą kaip į pažinimo išgalių ugdymą itin sutvirtino H. Gardnerio

intelektų teorija (1993, 1999, 2007). Pagal šią teoriją sprendžiant simbolių sistemos (meninės

formos) kūrimo problemas lemiamas vaidmuo tenka intelektui. Asmenys, sukuriantys

meniškesnius kūrinius, turi įgimtą intelekto potencialą, kuris buvo tinkamai išugdytas remiantis

kultūros žiniomis ir vertybėmis. Savo ruožtu šis potencialas gali būti panaudotas ne tik mene.

Kaip teigia pats mokslininkas, nėra gryno intelekto, atskirto nuo užduočių ar dalykų konteksto,

59

todėl ir tikslas jį izoliuotai ugdyti negali būti keliamas. Svarbiausia yra veiklos gebėjimų,

labiausiai susijusių su vienu ar keliais intelektais, ugdymas. Tarkim, muzikinių gebėjimų ugdymas

gali būti reikšmingas tuo, jog išugdo asmens muzikinį intelektą, t. y. gebėjimą spręsti su garso

(balso) panaudojimu susijusias problemas daugelyje veiklos sričių.

H. Gardneris skatina keisti požiūrį ir į penkerių septynerių metų vaikų vaidybinę veiklą.

1991 m. savo specialiame pranešime apie vaidybinį intelektą jis ragina teatro edukologus siekti ne

vaidmenų atlikimo kokybės, ne meniškumo (tai, žinoma, svarbu, bet prieinama tik atskiriems

vaikams, patiems gabiausiems), o bandyti nustatyti, kokie gebėjimai lemia, kad apskritai vaikai

sukuria vaidmenį kaip simbolių sistemą. Psichologas taip pat skatina tyrinėti, koks ugdymo

turinys padeda vaikams įgyti vaidybos gebėjimų, kuo jo principai, metodai skiriasi nuo tų, kurie

taikomi profesionaliojo teatro pedagogikoje.

Muzikos pedagogikos praktikoje reikšmingų rezultatų pasiekė japonų smuikininkas ir

pedagogas Sh. Suzuki. Pagrindinis jo muzikinio ugdymo sistemos tikslas – ne rengti

profesionalius atlikėjus, o išmokyti muzikos visus vaikus. Taikant jo metodą vaikas mokomas

smuikuoti tais pačiais būdais, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Jis pastebėjo, kad vaikai išmoksta

gimtosios kalbos su tam tikromis vietinėmis intonacijomis ir visuomet sėkmingai. Sh. Suzuki

(1973) įsitikinimu, visi vaikai turi įgimtų muzikalumo užuomazgų ir gali išmokti groti muzikos

instrumentais taip pat lengvai, natūraliai, kaip ir kalbėti. Šis metodas taikomas ir mokant groti

kitais instrumentais (fortepijonu, violončele, obojumi ir kt.). Mokyti rekomenduojama pradėti

kaip galima anksčiau, sudaryti palankią mokymo aplinką. Sh. Suzuki sistema skirta visiems

vaikams, o ne specialiai atrinktiems talentingiems vaikams.

Pagal Sh. Suzuki sistemą vaikai mokosi smuikuoti nuo trejų metų. Jo manymu, pirmuosius

muzikos garsus vaikas turi išgirsti šeimos aplinkoje. Jokiu būdu vaiko negalima versti klausytis

muzikos, ji turi tapti neatskiriama jo aplinkos dalimi. Nuo pat gimimo kūdikis pratinamas

klausytis geriausių pasaulio muzikos kūrinių, nes tokiu būdu padedamas tvirtas vaiko muzikinės

klausos pamatas. Prieš pradėdamas mokytis groti, vaikas jau būna įgijęs tam tikros muzikos

suvokimo patirties.

Vaikų muzikinį lavinimą, Sh. Suzuki nuomone, reikia pradėti trijų mėnesių smuikavimo

kursais jų motinoms, kad jos galėtų mokyti savo vaikus. Smuikuoti mokoma iš klausos, nes

vaikas, nežinodamas muzikos rašto sunkumų, greičiau išmoksta griežimo technikos. Pamokos

būna grupinės.

Pradiniame mokymo etape atsisakoma gamų, etiudų, t. y. viso to, kas gali sumažinti norą

muzikuoti. Griežimo technika lavinama parenkant tinkamą ir gausų repertuarą. Jis visiems

bendras, tad vieni iš kitų mokosi, lygina, vertina, kartu muzikuoja, bendrauja. Repertuaras

60

parenkamas taip, kad mokinys galėtų nuosekliai įvaldyti grojimo techniką, ugdyti jautrumą,

intelektą. Pradedama nuo įvairių tautų liaudies muzikos, populiarių vaikiškų dainų. Kai mokinys

yra pakankamai techniškai pasirengęs, į jo repertuara įtraukiami techniškai sudėtingesni ir

meniškai brandesni kūriniai. Sh. Suzuki manymu, į pedagoginį repertuarą naudinga įtraukti

J. S. Bacho kūrinius, nes jo muzika reikalauja ne tik didelio techninio tikslumo, bet kartu yra

didžiai dvasinga, ypač tinkama mokinių muzikiniam intelektui plėtoti.

Per pamoką mokomasi tik vieno naujo dalyko. Pamokos turi būti trumpos, kad vaikai galėtų

išlaikyti dėmesį. Didelę reikšmę mokant muzikos Sh. Suzuki teikė kartojimui. Kartojimas yra

protinės ir fizinės atminties raktas. Kuo daugiau kartojama, tuo lengviau įsimenami nauji dalykai.

Sh. Suzuki metodui būdingas intensyvus mokymas, todėl visos pamokos išmokstamos mintinai.

Mokytojas, mintinai išmokęs kūrinį, pateikia jį mokiniams. Tikslas – parodyti mokiniui, kaip

perteikti muzikos kalbą ir jos niuansus.

Muzikos rašto mokymas atidedamas tol, kol vaikas pasiekia tam tikrą techninio griežimo

laisvumą. Per anksti pradėjus groti iš natų, grojamos tik natos, o ne perteikiama autoriaus

muzikinė idėja. Iš pradžių natų skaitymas yra asociatyvus jungimas to, kas griežiama, su tuo, kas

perteikiama natomis. Mokyti skaityti natas padeda motinos. Jeigu jos tam nėra pasirengusios,

mokytojų pareiga jas išmokyti. Sh. Suzuki pabrėžė muzikinių pasiekimų svarbą vaikui. Išmokus

groti paprasčiausią dalyką, jį turi išgirsti vaiko šeima. Pasiekimų demonstravimas ugdo vaiko

pasitikėjimą savimi (Herman, 1993).

Sh. Suzuki pabrėžė mokytojo ir mokinio bendradarbiavimo per pamoką svarbą ir labai

kritiškai vertino varžybas tiek tarp mokinių, tiek tarp mokytojų. Jo nuomone, mokinys turi

varžytis tik pats su savimi, o visi turi būti skatinami padėti vienas kitam ir džiaugtis kito sėkme.

Sh. Suzuki metodas tapo populiarus visame pasaulyje, ypač JAV, Skandinavijos šalyse ir kt.

Suzuki ugdymas teikiamas vaikams nuo gimimo iki 16 metų, vykdant formaliojo ir/arba

neformaliojo švietimo programas.

Pagrindinės Suzuki ugdymo nuostatos yra:

� talentas – ne įgimta, bet pasitelkus tikslingai kuriamą aplinką išugdoma savybė;

� kiekvienas vaikas yra iš prigimties pajėgus išsiugdyti talentą bet kuriai meno ir mokslo sričiai,

jei jam bus sukurta palanki gebėjimams atsiskleisti ugdomoji aplinka;

� Suzuki ugdymo sistemos pagrindas yra „Motinos kalbos“ metodas, pabrėžiantis tikslingo

ankstyvojo ugdymo ir ugdomosios aplinkos svarbą;

� teikiama kryptinga pagalba vaiko talentui skleistis;

� prioritetine meno sritimi, padedančia nuo pat gimimo ugdyti vaiko intelektines, emocines ir

fizines galias, laikoma muzika;

61

� remiantis savita muzikinio ugdymo sistema vaikai skatinami mokytis ir naujus įgūdžius bei

gebėjimus įgyti individualiu tempu, nuosekliai “žingsnis po žingsnio”, mokomąją medžiagą

įtvirtinant kartojimu, nepatiriant streso ir nesėkmių;

� skatinamas partneriškas vaikų, mokytojų ir tėvų (globėjų) bendradarbiavimas įgyvendinant

Suzuki ugdymo programą;

� plėtojami geranoriški, pagarba bei tolerancija grindžiami vaikų, mokytojų bei tėvų (globėjų)

tarpusavio santykiai;

� siekiant taikos ir gėrio pasaulyje ugdoma pagarba ir tolerancija kitoms kultūroms ir

pasaulėžiūroms;

� skatinamas aktyvus vaiko ir jo šeimos narių dalyvavimas socialiniame ir kultūriniame

gyvenime, karitatyvinė jų veikla;

� įgyvendinant ugdymo programas sudaromos palankios sąlygos mokytis skirtingų gebėjimų ir

poreikių vaikams iš skirtingos socialinės ir kultūrinės aplinkos;

� remiamasi suaugusiųjų įsipareigojimu kompetentingai parengti vaikus gyvenimui rytdienos

pasaulyje.

Taigi, minėtos pedagoginės sistemos vienu ar kitų lygių didintų ikimokyklinio ugdymo

įvairovę, todėl savivaldybių administracijų vadovams būtina skatinti kurtis netradicines įstaigas ar

grupes ne tik atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų poreikius bet ir siekiant visuomenės

kokybiško ugdymo intereso.

1.2.4. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas gabių vaikų ugdyme


� laiku nustatyti gabiuosius vaikus ir taikyti jų poreikius atitinkančias ugdymo priemones;

� sistemingai, planuoti ir koordinuoti darbą su gabiais vaikais, sudarant jiems individualias

ugdymo programas bei taikyti ne tradicinius ugdymo priemones ir metodus;

� kelti pedagogų darbo su gabiais vaikais su kompetenciją, organizuojant seminarus, mokymus,

kuriant efektyviai veikianti konsultavimo ir supervizorių tinklą;

Toliau leidinyje bus trumpai komentuojamas pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.

Gabaus vaiko asmenybės savybės ir specialieji poreikiai. Leidinyje „Mano vaikai“

Monkevičienė, Vilkelienė, 2003 pateikė daug išsamios informacijos apie gabaus vaiko asmenybės

savybes bei raidą. Apibendrinus gabių suaugusių žmonių gyvenimo faktus, jų tėvų, pedagogų

atsiminimus, palyginus laimėjimus su pedagogų ir artimųjų lūkesčiais, su kitų tos pačios srities

asmenų darbais, išryškėja dėsningi ir svarbiausi gabaus vaiko bruožai ar gabumų ženklai, jų

62

raiškos intensyvumas bei socializacijos problemos. Šie bruožais tai: ankstyvas skaitymas,

skaičiavimas, rašymas, smalsumas, aktyvumas, kūrybiškumas ir superjautrumas.

Pasak Monkevičienės, Vilkelienės, 2003 Josephas Renzullis teigia, kad geriausias būdas

atrasti gabiuosius yra atvejo studija - ilgalaikis, įvairiapusiškas vieno vaiko asmenybės savybių,

veiklos ir jos rezultatų vertinimas. Remiamasi penkių rūšių duomenimis:

� Renkama ir analizuojama informacija apie vaiko raidos ypatumus, aiškinamasi, ar yra

giminystės ryšiais susijusių gabių žmonių vaiko aplinkoje.

� Kaupiama psichometrinė informacija.

� Daroma vaiko veiklos ir jos produktų analizė.

� Analizuojama informacija apie motyvaciją.

� Kaupiama sociometrinė informacija.

Informacija apie vaiko raidos ypatumus renkama iš tėvų, priešmokyklinės grupės pedagogų.

Jie apibūdina vaiko fizinį ir intelekto ankstyvą išsivystymą, socialinį ir emocinį brandumą,

meninius gabumus.

Psichometrinė informacija - tai vaiko laimėjimų testų duomenys, kūrybiškumo vertinimo

užduotys, polinkio vadovauti tyrimai, veiklos meistriškumas kurioje nors srityje.

Tačiau kyla problema, būdinga identifikuojant bet kuriuos vaiko gabumus - kaip tai atlikti?

Ypač sunku vertinti priešmokyklinio amžiaus ir jaunesnius vaikus. Įprasti vertinimo instrumentai

netinka, informacijos apie talentus ir gabumus ankstyvame amžiuje stokojama, dažnai

orientuojamasi į intelektualinius bei akademinius gabumus ir mažai j ankstyvojo amžiaus vaiko

kūrybišką mąstymą, polinkį pirmauti, vizualią ar atlikėjišką veiklą bei psichomotorinius

gebėjimus.

Kūrybinio mąstymo testuose vaikai nuo šešerių metų prašomi muzikos instrumentų garsais

pavaizduoti audrą, žiogo čirškimą, padainuoti kaip robotai, padainuoti klausimą ir atsakymą.

Testuose, skirtuose vaikams nuo trejų iki aštuonerių metų, prašoma pavaizduoti tokius įvykius,

kurie skatintų atsiskleisti lakiai vaizduotei.

Pasak Monkevičienės, Vilkelienės, 2003 remiantis Sidney Marlando, Jameso Galaghero ir

kitų mokslininkų išvadomis, gabius priešmokyklinio amžiaus vaikus galima išskirti pagal

pasiektus puikius rezultatus žemiau nurodytose srityse.

� Individų su aukštu bendru intelektu identifikavimas ir specifiniai akademiniai gabumai

nustatomi pagal raidžių ir skaičių pažinimą ir veiksmus su jais, atminties, dėmesio, valios raišką.

� Kūrybingas ir produktyvus mąstymas identifikuojamas pagal ugdytinio įžvalgumą,

vaizduotę, intensyvų interesą vienai ar kelioms sritims, kūrybingą problemų sprendimą.

63

Identifikavimą palengvina: pokalbiai su auklėtojomis, tėvais, giminaičiais. Analizuojami veiklos

rezultatai - darbeliai, piešiniai, koncertai, vaidmenų atlikimas.

� Lyderiavimo savybės - tokie vaikai greitai mobilizuoja kitus sudėtingose žaidimų

situacijose, mėgsta dominuoti. Tai ne tik polinkis vadovauti. Vaiką kiti pripažįsta kaip lyderį, jis

nuolat draugų būryje, kupinas naujų sumanymų.

� Meninė raiška. Tai dailė, muzika, drama, kalba, rašymas, poezija, vaidyba. Talentas gali

būti identifikuotas emociniu ar kognityvinių aspektu. Muzikai gabūs vaikai tikrinami Seashore

muzikos talento matavimo testo principu - tiksliai intonuojant garsus, atpažįstant melodijas, ritmo

modelius; gabumai dailei pasireiškia neįprastai vaiko amžiui tiksliomis piešinio detalėmis,

originaliu sprendimu, stipriu interesu piešti.

� Psichomotoriniai gebėjimai. Kai kurie autoriai išskiria tokius gabumus, kurie yra prielaida

dideliems laimėjimams pasiekti atletikos, skulptūros, mechanikos, chirurgijos srityse.

Ikimokykliniame amžiuje psichomotoriniai gabumai reiškiasi rankų judesių preciziškumu - vaikas

gali valandų valandas dėlioti smulkias žaidimo detales, susukti ir išsukti mažyčius varžtelius,

išraiškingai atlikti šokio judesius, puikiai lipdyti iš plastilino.

Debora Ruf - mokslininkė, pedagogė ir psichologė, trijų labai gabių vaikų motina -

straipsnyje „Socialinės ir emocinės problemos: ką gabieji suaugę kalba apie savo vaikystę"

(Conceptual Foundations Newsletter for NAGC, 2000) atskleidžia kai kurias gabiųjų problemas.

Ji ištyrė 41 suaugusį gabų asmenį, prašydama prisiminti, su kokiomis problemomis jie susidūrė

vaikystėje, ir priėjo prie išvados, kad konfliktus sukelia suaugusiųjų elgesys.

Viena iš problemų - nežinojimas, kad esi gabus. Nors gabūs vaikai supranta esantys

gabūs, bet jie nesuvokia, kaip intelektas veikia jų emocinę ir socialinę asmenybės pusę. Viena

moteris pareiškė: „Žinojau, kad esu gabi, bet nemaniau, kad esu kažkaip labai protinga.

Paprasčiausiai atrodė, kad kiti vaikai tai daro lėčiau. Man būdavo keista klausytis, kad suaugę

moko to, kas ir taip aišku, o draugai kažko nesupranta ir klausinėja. Jaučiausi keistai ir maniau,

kad kažkas su manimi ne taip, jeigu nesuprantu, kur čia slypi kokie neaiškumai".

Taigi pasak Monkevičienės, Vilkelienės, 2003 gabiesiems vaikystėje labiausiai trūko:

gabumų patvirtinimo, meilės, talentingų pedagogų, supratingų vienmečių, paremiančių draugų.

Svarbiausia - trūko gabumų pripažinimo ir meilės.

64

1.2.5. IPU planavimas modeliavimas socialinės rizikos šeimų vaikams

Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame užtikrinti, kad :

� būtų laiku nustatyta ir teikta teisinė, materialinė pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir jose

gyvenantiems vaikams;

� būtų planuojama ir vykdoma skurdo prevencijos priemones savivaldybių teritorijose

gyvenančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikams ir jų šeimoms.

� būtų teikiama kvalifikuotą metodinė pagalbą pedagogams dirbantiems su socialinės rizikos

šeimų vaikais;

Toliau leidinyje bus trumpai komentuojamas aukščiau pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.

Socialinės rizikos šeimos – tai šeimos kaip socialinio instituto ir kaip mažos pirminės

socialinės grupės tipas, kuris dėl savo ypatybių neatitinka savo paskirties ir nevisiškai vykdo savo

funkcijas, yra labiau veikiama neigiamų socialinių veiksnių ir koreliuoja su socialinės rizikos

grupėmis, kurios kelia grėsmę normaliam visuomenės funkcionavimui (Guščinskienė,

Kondrotaitė 2006).

Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos

nariai piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis; yra priklausomi nuo azartinių lošimų;

neprižiūri savo vaikų, leidžia jiems valkatauti, elgetauti; dėl turimos negalios, skurdo, socialinių

įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų; naudoja psichologinę, fizinę arba seksualinę

prievartą; gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams (Burton 1990: 14).

I. Leliūgienė teigia, kad socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurios socialinis

funkcionavimas dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių sutrikdytas. Ji neišvengiamai yra

nevisavertiškumo būsenos. Tai pabėgėlių šeimos, daugiavaikės, auginančios neįgalius vaikus,

nepilnos šeimos. Potenciali socialinė rizika gali atsirasti nepalankiomis ekonominėmis ir

psichologinėmis sąlygomis, dėl sunkumų auklėjant vaikus, kylant šeimos narių konfliktams,

girtuokliaujant, dėl priklausomybės narkotikams, žiauraus elgesio šeimoje, pirmiausia – vaikų

atžvilgiu (Leliūgienė 2003).

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo institucijose ypatingas vaidmuo dirbant su

socialinės rizikos šeimų vaikais tenka pačiai įstaigai ir pedagogui. Priešmokyklinėje grupėje

atidus pedagogas gali anksti pastebėti išsiskyrusių šeimų vaikų sunkumus: vaikai turi ugdymosi,

drausmės, bendravimo problemų, taigi pagalba vaikui susijusi ir su tiesiogine priešmokyklinės

grupės funkcija ugdyti vaiką, jį paremti. Gerai, jei priešmokyklinėje grupėje vaikas rastų stabilią,

struktūruotą, šiltą aplinką, kuri bent iš dalies kompensuotų prarastą šeimą.

65

Veiksmingos galėtų būti specialios į vaiką orientuotos programos, kurių tikslas - keisti jo

reakcijas į skyrybas ar skyrybų supratimą, lavinti naujus įgūdžius, reikalingus pasikeitusioje

situacijoje. Be to, reikėtų padėti vaikams susigrąžinti tapatumo jausmą, mokyti juos bendrauti,

atsipalaiduoti, kontroliuoti pyktį, ugdyti vidinės kontrolės įgūdžius ir naujus streso įveikos būdus.

Bėda ta, kad kol kas neturime parengtų taikyti programų, todėl bendromis mokytojų ir psichologų

pastangomis turėtume palaikyti vaikus, kuriems reikia pagalbos šiandien, ir rengtis ateities

darbams. Naudos duotų ir šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama tarptautinė programa „Zipio

draugai", kurios tikslas - mokyti 5 - 7 metų vaikus naujų streso įveikimo būdų. Pedagogai

palankiai atsiliepia apie jos efektyvumą, be to, ji patraukli vaikams. Į programą gali įsitraukti

priešmokyklinių grupių ir pirmųjų klasių vaikai.

Išgyvenant krizę svarbu, kad būtų suteikta neatidėliotina pagalba. Pedagogo vaidmuo

reikšmingas pirmiausia todėl, kad, prasidėjus nesklandumams namuose, pedagogai pirmieji gali

pastebėti vaiko pasikeitimą. Kokie požymiai padės atpažinti, kad vaikas išgyvena sunkumus

namuose? Pirmiausia pamatysime, kad pasikeitė vaiko elgesys. Vaikas dažniau liūdnas, prislėgtas,

išsiblaškęs. Staiga pablogėja vaiko elgsena, jis nebesistengia atlikti įvairių užduočių, nebesidomi

laimėjimais. Kartais vaikai staiga, atrodytų, be aiškios priežasties pravirksta arba užsiplieskia, vis

dažniau susipyksta su vienmečiais.

Skurde augantis vaikas. Monkevičienė, Prakapas, 2003 analizuoja skurde augančių vaikų

problemas. Skurdas yra ne tik pajamų stygius. Tai būsena, kai netenkinami elementarūs žmogaus

gyvenimui būtini poreikiai, t. y. kai trūksta materialinių, kultūrinių bei socialinių išteklių net

mažiausiam gyvenimo lygiui laiduoti. Kitais žodžiais tariant, tai:

� Maisto stoka, - tokioje šeimoje augantis vaikas nuolat alkanas arba jo mityba nevisavertė, dėl to

gali nukentėti ne tik fizinė, bet ir psichinė mažojo raida. Nepatenkinęs svarbiausiojo gyvybinio

poreikio, vaikas auga pasyvus, mažiau domisi aplinka, ugdymo priemonėmis.

� Nuolatinės pastogės nebuvimas, - vaikui trūksta ramios, nuolatinės, saugios aplinkos. Nuolatinė

aplinkos kaita jį trikdo, trukdo atsipalaiduoti, susikurti savo žaidimų vietelę.

� Ribotos galimybės gyventi sveikai, - jei šeimai atjungtas vanduo, elektra, dujos, nėra kur ir kaip

ruošti šiltą maistą, nėra kaip išskalbti rūbų, nusimaudyti, praustis. Vaikas vaikšto nešvarus,

netvarkingas, gėdijasi savo išvaizdos, vengia bendrauti su vienmečiais. Taigi vaikas jaučiasi

niekam vertas, pats izoliuojasi iš artimiausios aplinkos.

� Laiku nesuteikiama medicininė pagalba, - neturėdami pinigų, tėvai ne visuomet laiku nuperka

vaistų, nenuveža pas gydytoją, nes neturi kuo gražiau aprengti. Be to, skurde gyvenantys tėvai

dažnai yra apatiški ir laiku nepastebi vaiko negalavimų.

66

� Galimybės lankyti ugdymo instituciją nebuvimas, - tėvai bijo, jog vaikui pradėjus lankyti darželį

arba priešmokyklinę grupę, jie praras gaunamas pašalpas. Gauti pašalpą, leisti vaiką į darželį ir už

jį nemokėti jie nemato galimybės. Jie dažnai nesusiranda reikalingos informacijos, nesusitvarko

dokumentų, todėl priversti mokėti už ugdymo įstaigos lankymą, dėl to jos ir atsisako. Be to, jie

neturi vaikui batų ir drabužėlių, sąlygų juos tvarkingai prižiūrėti. Ir patys neturi padorios

aprangos. Tokia situacija juos žemina. Kas be ko, kartais jie vengia vargo kasdien vežioti vaiką į

ugdymo įstaigą.

� Mažas raštingumas, - tėvai nepakankamai išprusę, patys neišsiaiškina, kokią valstybės paramą

galėtų gauti, nežino, kur nueiti, į ką kreiptis, nežino, kas geriausia jų vaikui.

� Bedarbystė, kurią dažnai lydi tėvų depresija. Tėvai pasidaro apatiški viskam, net vaikui ir jo

poreikiams. Šeima gali išgyventi santykių krizę, kai baramasi dėl pinigų, kai vieni kaltina kitus.

� Bejėgiškumas, - tėvams atrodo, jog nieko negalima pakeisti, tad ir vaikas išmoksta nerodyti

iniciatyvos, nebando ką nors daryti.

� Laisvės nebuvimas, - šeima neturi galimybės rinktis gyvenimo būdo (kokią įstaigą ar būrelį

vaikas lankys, kaip kurs namų aplinką, kaip leis laisvalaikį).

� Žmogiškosios esmės pamynimas, - tėvai jaučiasi esą nieko verti, ir vaikui atrodo, jog jis nieko

vertas.

� Riboti socialiniai ryšiai su aplinka, - tėvų socialiniai ryšiai su aplinka riboti, o ir vaikas neina į

svečius, nesilanko koncertuose, teatruose, nelanko būrelių ir kt.

Kaip padėti skurdo sąlygomis augančiam vaikui? Siekdamas teikti efektyvią ir kvalifikuotą

pagalbą, kiekvienas pedagogas pirmiausia turėtų gebėti atpažinti skurde augančius vaikus. Be jau

minėtų skurdo aplinkos bruožų, kiekvienas ugdytojas individualių pokalbių, stebėjimų metu

nesunkiai gali pastebėti ir kitus skurdą lydinčius rodiklius, dažnesnius nei kitose geriau

aprūpintose šeimose:

� autokratiniai santykiai šeimoje;

� asocialaus, netinkamo elgesio toleravimas;

� nusivylimo ir menkavertiškumo jausmų vyravimas;

� silpni socialiniai ryšiai su bendruomene;

� padidintas moters vaidmuo vaiko ugdyme.

Norintys padėti skurde gyvenančiam vaikui turi žinoti, kad šiandien galima teikti dvejopą

paramą: paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms; paramą socialiai remtinų šeimų vaikams.

Šeimoms, turinčioms mažas pajamas, įvertinus jų situaciją, teikiama tokia socialinė parama:

� mokama socialinė pašalpa šeimoms, kurių pajamos mažesnės už valstybės nustatytas pajamas. Ji

skiriama šeimoms arba vieniems gyvenantiems, sutuoktinio neturintiems asmenims, kai jie dirba

67

pagal darbo sutartį arba nedirba dėl svarbių, įstatyme numatytų priežasčių: besimokantiems

valstybinėse dieninėse mokymo įstaigose, bedarbiams, pensininkams, invalidams, besigydantiems

ir t. t.;

� gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensacija;

� savivaldybės sprendimu išmokamos vienkartinės pašalpos. Esant sunkiai ekonominei padėčiai,

parama teikiama socialiai remtinų šeimų vaikams pirmiausia per ikimokyklines ir mokyklines

vaikų įstaigas.

� Lengvata lankyti ikimokyklines įstaigas siekiama sudaryti sąlygas labiausiai socialiai

pažeidžiamų šeimų vaikams. Nustatyta, kad tėvai, kurių vaikai lanko bendrosios paskirties įstaigų

specializuotas grupes arba specialius darželius, skirtus vaikams, turintiems įvairių sunkių

vystymosi sutrikimų, taip pat globėjai, jeigu šeima gauna socialinę pašalpą, nemoka mokesčių už

vaikų išlaikymą darželiuose, o moterims arba vyrams, vieniems auginantiems vaikus, šeimoms,

auginančioms tris ir daugiau vaikų, moksleivių, studentų šeimoms ir kai tėvai atlieka tikrąją

karinę tarnybą, taikoma 50% mokesčio nuolaida.

� Bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendintas nemokamas maitinimas, kuris skiriamas

atsižvelgiant į šeimų pajamas.

Skurdo prevencija. Pasak Monkevičienės, Prakapo, 2003 sociopedagoginiu aspektu

prevencija orientuojama visų pirma į priešmokyklinio ugdymo tikslą laiduojant vaiko asmenybės

skleidimąsi, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją

turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje. Priešmokyklinio

ugdymo tikslas remiasi pedagoginės prevencijos prielaidomis, akcentuojančiomis pozityviųjų

ugdymo tikslų formulavimą, prevencinio proceso nenutrūkstamumą, prevencinio proceso

individualizavimą bei atsižvelgimą į vaikų amžiaus ypatumus. Todėl atkreiptinas dėmesys į

priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymo grupes:

� socialinė kompetencija;

� sveikatos saugojimo kompetencija;

� pažinimo kompetencija;

� komunikavimo kompetencija;meninė kompetencija.

Vaikui gyvenant skurde ir patiriant nepriteklių, deformuojasi jo kompetencijų ugdymas.

Kuo blogesnė šeimos socialinė padėtis, tuo labiau ji veikia vaiko kūną ir sielą. Skurdžiausiomis

sąlygomis gyvenantys vaikai vis dažniau skundžiasi galvos ir nugaros skausmais, sutrikusiu

miegu. Lyginant su vienmečiais iš socialiai stabilių šeimų, skurdieji blogiau vertina savo situaciją,

asmenines perspektyvas ir sveikatos būklę. Skurde gyvenantys vaikai dažniau už kitų grupių

vaikus jaučiasi vieniši ir bejėgiai, žeidžiama jų savigarba.

68

Dėl skurdo ir socialinio nuosmukio vaikai dažniau serga. Higieninių reikalavimų

neatitinkantys būstai, blogas maistas, informacijos apie sveikatą ir pirminės pagalbos stoka,

menkas tėvų atsakomybės jausmas neigiamai veikia vaikų organizmą, silpnina jų gynybines

galias. Pastebėtas ryšys tarp blogų socialinių gyvenimo sąlygų ir ligų rizikos veiksnių. Skurde

augantys vaikai jaučiasi atstumti ir nepripažinti socialiniu požiūriu. Be to, jie daug dažniau serga

nei jų vienmečiai iš socialiai stabilesnių šeimų. Vaiko raidą skurdas veikia dvejopai -

psichologiniu (vaikas jaučiasi bejėgis, nepasitiki savimi) ir fiziniu (jį puola ligos, atsiranda

sveikatai žalingi įpročiai) aspektais. Skurdas daro žmogų vienišą. Vartotojų visuomenėje, kuri

nuolatos lenktyniauja, neturintis lėšų ir atsiliekantis greitai izoliuojamas. Skurdas tampa gėda.

Pedagogai pastebi, kad su šešerių metų vaiku lengviau kalbėti apie mirtį negu apie tėvų

bedarbystę ir pan. Todėl ugdymo institucija turėtų kiek įmanoma padėti vystytis socialiai

nuskriaustiems vaikams, kad jie galėtų įsigyti išsilavinimą, taptų stabiliomis asmenybėmis,

pajėgtų ateityje konkuruoti darbo rinkoje. Be to, šalia pedagoginės, socialinės pedagoginės,

psichologinės paramos skurde gyvenantiems vaikams reikia nuolatinės medikų pagalbos.

Taip pat žinoma, kad, siekiant sumažinti ar apriboti skurdo plitimą, švietimo priemonėmis

tikslinga:

� didinti mokymosi prieinamumą, savivaldybėse steigti fondus finansinei pagalbai vaikams teikti;

� skirti daugiau dėmesio vaikams, turintiems motyvacijos bei ugdymosi sunkumų;

� sudaryti sąlygas specialiojo ugdymo reikalingiems vaikams integruotis į bendrojo ugdymo

įstaigas;

� plėtoti pedagogų darbą su tėvais, ypatingą dėmesį teikiant probleminėms šeimoms.

Kaip jau buvo minėta, neretai skurdą patyrę vaikai išmoksta asocialaus gyvenimo principų,

jais vadovaujasi asmeniniame gyvenime. Taip formuojasi nukrypimai nuo socialinių normų:

vaikai tampa agresyvūs, socialiai pasyvūs, savanaudiški įvairios asocialaus elgesio formos yra

artimai susijusios ir paprastai daugiau ar mažiau lemia viena kitą.

2. Įvairesnės, lankstesnės organizavimo ir informavimo apie teikiamas IPU ir švietimo pagalbos teikimo paslaugas formos, jų taikymo galimybės

Savivaldybių administracijų vadovams, rekomenduojame įgyvendinti, įvairesnės,

lankstesnės organizavimo ir informavimo apie teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo

ir švietimo pagalbos teikimo paslaugas formos.

� periodiškai tirti tėvų poreikius informacijai ir pagal tai numatyti informavimo tikslus, turinį,

formas, metodus;

� profesionaliai teikti informaciją ir konsultuoti kaime gyvenančius vaikų tėvus, informacijos

69

turinį ir konsultavimo pobūdį pritaikant kiekvienam klientui individualiai;

� įtraukti tėvus į aktyvų domėjimąsi apie jų vaiko asmenybės raidą nes, jie nedalyvaudami

veikloje nesuvokia jų esmės ir todėl nejaučia naujų žinių būtinumo;

� informuojant tėvus orientuotis į taikomojo pobūdžio informaciją, atitinkančią tėvų veiklą ir

konkrečią jų patirtį;

� įvairinti informacijos teikimo formas ir būdus: - panaudojant informacijos teikimą darbo

vietose paruošiant informacinius paketus tėvams, taip pat - orientuojantis į platesnius gyventojų

sluoksnius, teikti informaciją visiems prieinamose viešose vietose vaikų ir kavinėse, prekybos

centruose ir kt.

� sudarant tėvams pageidaujamą informacijos temų sąrašą, suteikti tėvams galimybę įtraukti į jį

tėvams reikšmingas temas ir informaciją;

� savivaldybių administracijos darbuotojams dalinantis tarpusavyje atsakomybėmis su

ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais, pedagogais už tėvų informavimą, apsispręsti kokiame

lygmenyje ir formoje informacija bus teikiama;

� perimant užsienio šalių informavimo patirtį dėl savivaldybių institucijų informacijos viešinimo

srityje - orientuotis į visus gyventojų sluoksnius, o net tik į tuos, kurie augina vaikus;

� inicijuoti specializuotų institucijų ar padalinių steigimą, kuriuose galėtų dirbti informavimo

paslaugas teikiantys ir informaciją koordinuojantys specialistai, konsultantai, bei palaikyti

glaudžius ryšius su aukštosiomis mokyklomis, pedagogų kvalifikavimo institucijomis;

� savivaldybėms siūlytina efektyviai naudoti ir diegti ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų

registrą, kur fiksuojama informacija apie visus gimusius, atvykusius ir gyvenančius konkrečioje

savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius, negales, socialinę padėtį ir kt.

Toliau rekomendacijose bus komentuojamas aukščiau pateiktų rekomendacijų

pagrįstumas.

Ona Monkevičienė, Regina Giedrienė, Vida Gudžinskienė, Ona Petronienė, straipsnyje

„Švietimo pagalba kas tai“ (2010) pateikiama detali informacija apie švietimo pagalbos teikimo

galimybes.

Švietimo pagalba - tai specialistų teikiama pagalba vaikams, jų tėvams ar globėjams bei juos

ugdantiems pedagogams, siekiant optimizuoti jų raidą, padidinti ugdymosi veiksmingumą (LR

švietimo įstatymas, 1991 Nr. 23 – 593; 2003 Nr. 63-2853)

Vaikui, jo tėvams ar globėjams bei pedagogams gali būti teikiama specialioji, psichologinė

bei socialinė-pedagoginė pagalba.

70

Specialiosios pagalbos paslaugos:

• Vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas, pavyzdžiui, jų kalbos, intelekto, judėjimo ir kt.

problemų įvertinimas ir rekomendacijų vaikų ugdymui teikimas.

• Specialiųjų vaiko ugdymosi poreikių tenkinimas, specialistui dirbant individualiai su vaiku

atskirame kabinete, su vaikų grupele, individualiai su vaiku grupėje. Pavyzdžiui, kineziterapeutas

pagal atskirą programą veda judesių korekcijos pratybas, logopedas individualiai lavina vaiko

kalbą, surdopedagogas lavina vaiko klausą, vykdo kalbos reabilitacinę veiklą, moko gestų kalbos

ir kt., tiflopedagogas lavina vaiko regos likutį, skatina jo mobilumą, moko Brailio rašto ir t. t.

• Ugdymui skirtos kompensacinės technikos suteikimas vaikui, vertėjų, skaitovų, palydovų

skyrimas. Pavyzdžiui, vaikai aprūpinami specialia kompiuterine ir programine įranga, vaikai su

klausos negalia – klausos aparatais, jiems skiriamas gestų kalbos vertėjas, akliems vaikams

skiriamas palydovas ir kt.

• Pedagogo padėjėjo skyrimas. Tokia priemonė pasitelkiama, jei vaiko galimybės savarankiškai

dalyvauti ugdyme yra ribotos, t.y., jis turi didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių (žymų ar

labai žymų protinį atsilikimą, judesio ir padėties sutrikimų) arba elgesio sutrikimų, dėl kurių gali

nukentėti kiti grupės vaikai.

• Tėvų ar globėjų bei pedagogų konsultavimas specialiųjų poreikių vaikų ugdymo klausimais.

Specialiąją pagalbą teikia logopedas, specialusis pedagogas, tiflopedagogas, surdopedagogas,

judesio korekcijos ir kiti specialistai.

Psichologinės pagalbos paslaugos:

• Vaiko emocinių, elgesio bei kitų asmenybės problemų nustatymas ir pagalba jas sprendžiant.

Pavyzdžiui, nustatomos vaiko agresyvaus elgesio priežastys, vaikas ir jo šeima individualiai

konsultuojami, šalinant šią problemą.

• Pagalba vaikui, padedant jam išlaikyti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir ugdytis kritinėse

situacijose. Pavyzdžiui, mažyliui išgyvenus vieno iš tėvų netektį, atsiskyrimą nuo tėvų, šiems

išvykus į užsienį, tėvų skyrybas, patyrus prievartą ir pan.

• Vaiko gabumų, brandumo mokyklai vertinimas bei rekomendacijų dėl tolimesnio ugdymosi

teikimas.

• Emocinių ir elgesio problemų, žalingų įpročių prevencijos ir kitų programų įgyvendinimas.

• Savivertės, socialinių įgūdžių, kritinio mąstymo, relaksacijos ir kitų grupių vaikams veikla.

Nurodytą pagalbą teikia psichologas.

Socialinės-pedagoginės pagalbos paslaugos:

• Specialiųjų poreikių vaiko ir jo šeimos reikmių išsiaiškinimas.

71

• Informacijos apie švietimo pagalbą teikiančias institucijas, ugdymo ir medicinos įstaigas,

centrus kaupimas ir teikimas tėvams.

• Rūpinimasis, kad vaikas gautų jam reikalingą kompensacinę techniką, kompiuterinę įrangą ir kt.

• Pagalba tėvams, surandant ankstyvosios intervencijos įstaigas, specialiųjų ugdymosi poreikių

vaiko protines ir fizines galias atitinkančią ugdymo įstaigą ar grupę, arba pagalba vaikui

integruojantis įprastoje bendraamžių grupėje.

• Tarpininkavimas tarp tėvų ir specialistų, komandinis darbas su specialistas, teikiant šveitimo

pagalbą vaikui.

• Tarpininkavimas tėvams rūpinantis pedagogo padėjėju grupėje ugdomam vaikui.

• Informacija tėvams apie įvairias lengvatas, poilsio, laisvalaikio ir kt. galimybes šeimai,

auginančiai specialiųjų poreikių turintį vaiką.

• Rūpinimasis vaiko teisėmis.

Teikiant švietimo pagalbą ypač svarbus planavimo procesas. 2001 metų leidinyje

„Individualaus darbo su socialiųjų poreikiu vaiku planavimas (metodiniai patarimai)“ pateikiami

argumentuoti patarimai ir pavyzdžiai planuojant ir teikiant individualią švietimo pagalbą

ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Taigi, planas reikalingas kuomet:

� suaugusiems, dirbantiems su vaiku, kad susidarytų vientisą ugdymo vaizdą;

� siekiant išsiaiškinti, ar keliami tikslai ir naudojamos priemonės atitinka vaiko situaciją ir

vystymosi poreikius;

� turimus veiklos tikslus prireikus konkretinti;

� turimus veiklos tikslus prireikus susmulkinti į artimesnius trumpalaikius;

� kai, egzistuojant įprastai pedagoginei metodikai, vaikas reikalauja sau specialiosios

pedagoginės pagalbos;

� susidarius situacijai, kai procese dalyvaujantys asmenys turi skirtingus lūkesčius bei numato

skirtingus būdus tikslui pasiekti;

� esant nesklandumams;

� suaugusiems atsidūrus aklavietėje ir tematant tik problemas ir kliūtis, o ne vaiko gebėjimus

ir galimybes;

72

2.1 pav. Įvairių lygmenų švietimo pagalbos planavimas

Planuojant švietimo pagalbą neturi trukti nevienos grandies. Svarbi veiklos dermė tarp vaiko

individualaus plano, įstaigos veiklos programos, savivaldybės švietimo skyriaus programos, ir

švietimo ir specialiojo ugdymo įstatymų. Svarbu tinkamos ir savalaikės informacijos tarp

skirtingų švietimo grandžių lygmenų pateikimas, keitimaisi. Visų lygmenų planai turi derintis ir

laiko atžvilgių (žr. 2.1. pav.). 6 - 9 prieduose pateiktos informacijos kaupimo formos-lentelės.

Remiantis Eurybase – Lietuva (2006/2007) duomenimis, galima teigti, kad atkūrus

nepriklausomą Lietuvą, ikimokyklinėse įstaigose pradėti demokratizavimo, decentralizacijos

procesai, siūloma dirbti laikantis įvairių ugdymo krypčių. 1989 m. priimta Lietuvos vaikų

ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1991 m. patvirtinta Eksperimentinė vaikų ugdymo programa.

1993 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pasiūlytos dvi alternatyvios valstybinės programos:

1) „Ikimokyklinio ugdymo gairės“. Programa tėvams ir pedagogams;

2) Vaikų darželių programa „Vėrinėlis“. Kuriasi naujas įstaigos tipas – mokykla-darželis,

kur ugdomi vaikai nuo 3 iki 11 metų pagal ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Valstybiniai lopšeliai - darželiai nuo 1997 m. išgyvena atgimimą. Auga poreikis šioms

įstaigoms, ypač didėja šių įstaigų poreikis paskutiniaisiais metais prieš pradedant vaikui lankyti

pradinę mokyklą, todėl steigiasi priešmokyklinės grupės/klasės. Steigiasi privačios ikimokyklinio

ugdymo įstaigos, nors jos nėra skaitlingos. Ikimokyklinių įstaigų ir ypač priešmokyklinių grupių

lankomumas kasmet auga.

2000 m. patvirtinta „Priešmokyklinio ugdymo koncepcija“, 2003 m. Švietimo įstatyme

įteisintas priešmokyklinis ugdymas kaip atskira švietimo sistemos dalis, sudarė prielaidas plėtoti

šį reiškinį ir siekti jo visuotinumo. Kaip alternatyva priešmokykliniam ugdymui įstatyme įteisinta

švietimo pagalba 5 – 6 metų ugdymo įstaigos nelankančiam vaikui.

73

Akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistemos pertvarka sudarė sąlygas liberalizuoti institucinį

ikimokyklinį ugdymą, kurti priešmokyklinį ugdymą, aktyviau dalyvauti šeimai, bendruomenei.

Reformuotas ugdymo turinys pasiūlė krypčių ir metodų, bei organizavimo formų įvairovę.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pradėjo taikyti Valdorfo, Montessori, Suzuki ir kt. ugdymo

metodus, rengti savo įstaigos programas, specializuotis pagal pasirinktas prioritetines ugdymo

sritis – sveikatos stiprinimo, meninio ugdymo, etnokultūros, sporto ir kt.

Monkevičienės ir kt. (2008). Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės

lūkesčiai. Mokslinio tyrimo ataskaitoje galime aptikti įdomių siūlymų. Remiantis ikimokyklinių

įstaigų vadovų nuomone, ikimokyklinio ugdymo ir su juo susijusias paslaugas galėtų teikti

kultūros, dienos ir laisvalaikio, socialiniai centrai, klubai; meno ir sporto mokyklos, mokyklos,

gydymo įstaigos, privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, privatūs asmenys, savanoriai,

seniūnijos, bibliotekos, vaikų internetinės svetainės. Tarkim universalus daugiafunkcis centras

kuris yra švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams bei vietos bendruomenei teikianti

įstaiga, kurios veikla gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis ir neformalusis vaikų švietimas,

vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas,

nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius,

pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir panašiai. Centro tikslines grupes

ir atliekamų funkcijų apimtį nustato vietos savivaldos institucijos pagal vietos bendruomenės

poreikius.

2003 m. LR Seimas patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatas,

kuriose vienas iš siekių iki 2012 m. yra švietimo prieinamumo ir socialinio teisingumo

užtikrinimas. Šis siekis akcentuoja: ikimokyklinio ugdymo paslaugų išplėtimą, ypač socialinę

atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams; visuotinio priešmokyklinio ugdymo

sistemos sukūrimą ir išplėtojimą.

Nuo vartotojų pasitenkinimo priklauso, ar paslauga traktuojama kaip kokybiška, o

kiekvienas asmuo, teikiantis paslaugą, turi žinoti, kas yra jos gavėjai, t.y. vartotojai, ir kas įtakoja

jų pasirinkimą.

Paslaugos teikėjų ir gavėjų santykiai turi būti pagrįsti aiškiai apibūdinta partneryste.

Laikantis šios koncepcijos svarbu tenkinti ugdytinių vyriausybės, profesinių organizacijų

darbdavių ir kitu visuomenės grupių poreikius. Kokybė priklauso nuo to, ar sužinoma, kas yra

svarbu ugdytiniams, ar tiksliai apibrėžiami ju poreikiai, ar jie tenkinami.

Nėra paprasta šią koncepciją įgyvendinti švietimo sistemoje. Planuojant produkta arba

paslaugą svarbu nustatyti, kokie bus vartotojų poreikiai, tačiau paslaugų sektoriuje ir ypatingai –

74

ikimokykliniame ugdyme, tai gana problematiška. Kyla klausimai, i kuriuos sudetinga atsakyti:

kas yra švietimo sistemoje? Ar tai tie, kurie naudojasi paslauga (ugdytiniai), ar tie, kurie teikia

didžiausią finansavimą – vyriausybė arba darbdaviai? Fizinius poreikius (ugdymo sąlygas arba

priemonių tinkamumą) šiek tiek lengviau įvardinti, bet svarbiausius poreikius, kurie kyla ugdymo

procese, bendraujant vaikams ir ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo pedagogams, nera

paprasta nustatyti. Dar sudėtingiau šiame kontekste yra įvardyti kokybės standartus. Šios

koncepcijos kritikai abejoja, ar vaikai ir jų tėvai gali žinoti savo poreikius. Žinoma, trumpalaikius

poreikius jie gali įvardyti, bet jiems gali pritrūkti žinių ir patirties, kad jie nusakytų ilgalaikius

poreikius. Be to, ar jie gali nuspręsti, ar ju poreikiai yra tenkinami? Į tokius klausimus paprastai

atsakoma teigiant, kad ugdytinių poreikių tenkinimas nera tas pats, kas ju noru tenkinimas.

Teigimas, kad kokybė yra atitikimas vartotojų poreikiams dar nereiškia, kad vartotojams būtina

suteikti teise nusakyti, kas yra kokybė arba nuspręsti, ar ji pasiekta. Dėl kokybės būtina susitarti.

Susitarimai neįmanomi be informacijos, jos sklaidos ir supratimo. Visuomenės

informavimas apie teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos

paslaugas yra viena prioritetinių veiklos sričių, už kurios įgyvendinimą atsakingi ne tik

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, bet ir jų steigėjai ar kiti įgalioti asmenys.

Taigi atsakingiems savivaldybių specialistams, atsižvelgiant į visuomenės socialinę

poliarizaciją, ryškėjančių šeimų įvairovę (dirbančios, nedirbančios, pilnos, nepilnos, mišrios

kalbos atžvilgiu ir kt.), skirtingus šeimų švietimo poreikius, būtina identifikuoti, kokia informacija

yra veiksmingiausia apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei tėvų švietimą, kiek jų

teikiant atsižvelgiama į minėtas skirtybes.

Ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje (1989) yra akcentuojamas žinių būtinumas apie

socialinės pedagogikos pagalbos šeimai būdus, o taip pat žinojimas institucijų, teikiančių šio

pobūdžio pagalbą šeimai. Be to, teigiama, jog teikiant informaciją jos teikėjams yra būtinos žinios

apie šiuolaikinius suaugusiųjų švietimo procesus (esmę, principus, metodus). Nurodoma, jog

tinkamas informacijos teikimas ir jos funkcionavimas padeda ikimokyklinio ugdymo įstaigai

palaikyti ryšius su visuomene, įvairiomis institucijomis ir yra kaip jų kryptingo bendradarbiavimo

sąlyga. Be to, Ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje (1989) informacijos sklaida yra akcentuojama,

kaip būtina sąlyga vaiko ugdymo efektyvinimui, nes jos pagrindu, galima „įrodyti tėvams ir

visuomenei kvalifikuoto vaikų ugdymo efektyvumą ir jo reikalingumą“.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (2003) 26 straipsnyje numatytas informavimas apie

švietimą, kurio paskirtis – „teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti jo interesus,

polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją“.

75

Šiame dokumente yra nubrėžiamos pamatinės gairės, susijusios su informavimu apie

ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą (LR švietimo įstatymas, 2006) (2.1 lentelė).

2.1 lentelė

IPU paskirtis ir informavimo turinys, dalyviai (LR švietimo įstatymas, 2006)

Kategorija Subkategorija Skaičius Teiginiai

Ikimokyklinis ugdymas

Vaiko prigimtiniai poreikiai Vaikų kultūriniai, etniniai poreikiai Ugdymo paskirtis Vaikų socialiniai, pažinimo poreikiai

3 „padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninius, socialinius, pažintinius poreikius“.

Ugdymas šeimoje Ugdymo

institucionalizavimasis

Tėvų ir vaikų teisių apsaugos institucijų pageidavimai ir rekomendacijos ugdymui pagal programas

2

„ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą“.

Informacija apie vaiko būklę Informacija apie ugdymo poreikius Informacija apie vaiko pažangumą

Informacijos tėvams

turinys ir

prieinamumas Informacija apie vaiko elgesį

4 „gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, elgesį“.

Ugdymo problemų sprendimas Vaikų ugdymo programos parinkimas Vaikų ugdymo formų, mokyklos parinkimas

Bendradarbiavimo su tėvais tikslai

Kito švietimo tiekėjo parinkimas

4 „dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo tiekėją“.

76

2.1 lentelės tęsinys Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirtis ir informavimo turinys, dalyviai

(LR švietimo įstatymas, 2006)

Kategorija Subkategorija Skaičius Teiginiai

Priešmokyklinis ugdymas

Ugdymo paskirtis Pradinio ugdymo programa 1

„padėti vaikui pasirengti sėkmingai

mokytis pagal pradinio ugdymo

programą”.

Ugdymas darželiuose Ugdymas pradinėse ir kitose mokyklose Ugdymas vykdomas laisvojo mokytojo

Ugdymo institucionalizavimasis

Ugdymas vykdomas kito švietimo teikėjo

4

„vienerių metų priešmokyklinio ugdymo

programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos

mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas

švietimo teikėjas”.

Informacija apie vykdomas formaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes Informacija apie vykdomas neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes Informacija apie priėmimo sąlygas Informacija apie mokamas paslaugas Informacija apie mokytojų kvalifikaciją Informacija apie vaiko būklę Informacija apie ugdymo poreikius Informacija apie vaiko pažangumą

Informacijos tėvams turinys ir prieinamumas

Informacija apie vaiko elgesį

9

„informacija apie vykdomas formaliojo ir

neformaliojo švietimo programas, jų

pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas,

mokamas paslaugas, mokytojų

kvalifikaciją”.

„gauti informaciją apie vaiko būklę,

ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą,

elgesį“.

Ugdymo problemų sprendimas Vaikų ugdymo programos parinkimas Vaikų ugdymo formų, mokyklos parinkimas

Bendradarbiavimo su tėvais tikslai

Kito švietimo tiekėjo parinkimas

4

„dalyvauti parenkant vaikui ugdymo

programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo

tiekėją“.

Minėtame dokumente nurodoma, kad tėvams turi būti teikiama tokio turinio informacija:

vaiko būklė, ugdymo(si) poreikiai, vaiko pasiekta pažanga, vaiko elgesys. Tėvai gali gauti jiems

būtiną informaciją iš ikimokyklinės įstaigos darbuotojų, pasirenkant ikimokyklinio ugdymo

įstaigą, ugdymo programą. Nurodoma, jog ši informacija teikiama bendradarbiaujant su tėvais ir

sustiprina tėvų bei pedagogų ryšius.

Dokumente nurodoma, jog bendradarbiavimo su tėvais tikslams pasiekti yra reikšminga

tokio turinio informacija: ugdymo problemų sprendimas, ugdymo programų aptarimas.

77

Aiškinama, kas turėtų dalyvauti teikiant informaciją. Informacijos dalyviai yra visi įstaigos, kaip

paslaugų teikėjos, specialistai: vadovai, pedagogai, specialieji pedagogai, psichologai bei

sveikatos priežiūros specialistai.

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-

1700) siekiama, kad būtų užtikrinamas švietimo plėtotės prieinamumas, tęstinumas ir socialinis

teisingumas:

1) laiduojamos lygios mokymosi starto galimybės;

2) sukuriama šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistema;

3) išplečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos. Ikimokyklinis ugdymas visų pirma

atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams;

4) sukuriama ir išplėtojama visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistema.

Valstybinės švietimo strategijos 2003 - 2012 metų nuostatuose (2003) (Gyventojų

informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis, 2008, tyrimo ataskaita)

išdėstomi minėtam laikotarpiui numatyti siekiniai, kurie skirti visoms švietimo grandims, o kai

kur tiesiogiai nusakomi ir ikimokykliniam bei priešmokykliniam ugdymui. Jame nurodoma, kad

siekiant užtikrinti švietimo plėtotės efektyvumą ir darną numatyta įdiegti atsakingo valdymo

sistemą, pagrįstą nuolatine visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota

vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. O šis siekinys realizuotinas

įgyvendinant švietimo prieinamumo ir socialinio teisingumo užtikrinimą, švietimo kokybės

vertinimą ir visuomenės informavimą apie tai; sukuriant švietimo informacinę sistemą, laiku

teikiančią informaciją, reikalingą įvairiems švietimo valdymo lygiams ir švietimo socialiniams

partneriams. Šiame dokumente akcentuojama, kad užtikrinant švietimo plėtotės prieinamumą,

tęstinumą ir socialinį teisingumą reikia sukurti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo

sistemą; išplėsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas. Ikimokyklinis ugdymas

visų pirma turi būti atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams.

sukurti ir išplėtoti visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistemą. O įgyvendinat šias nuostatas

nurodoma, kad vienas iš pagrindinių siekinių yra tas, kad visi vaikai, ypač iš socialiai remtinų

šeimų, turėtų sąlygas pasirengti mokyklai ir pradėtų ją lankyti; visiems socialiai remtinų šeimų

vaikams (nuo trejų metų) būtų užtikrintas nemokamas ikimokyklinis ugdymas; priešmokyklinis

ugdymas taptų visuotinis.

Ikimokyklinio ugdymo kokybė apibūdinama dvejopo pobūdžio kategorijomis:

„Ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtotė“, „Šeimų informavimas, konsultavimas“. Akivaizdu,

kad Valstybinės švietimo strategijos 2003 - 2012 metams nuostatose (2003) visas dėmesys yra

skiriamas ikimokyklinio ugdymo paslaugoms, jų turiniui bei plėtotei, nurodant, jog „išplečiamos

78

ikimokyklinio ugdymo paslaugos“ ir „sukuriama šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo

sistema“.

Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje (2003) pripažinta, kad Lietuvoje dirbančių

tėvų vaiko teisė į ikimokyklinę priežiūrą bei ugdymą buvo ženkliai apribota uždarius daugelį

vaikų darželių bei lopšelių. Teikiant šias paslaugas pabrėžiamas vaiko parengimas mokyklai, bet

ne pagalba šeimai, derinant darbą su tėvų pareigomis. Siekiant šalinti tokią situaciją numatoma

ypatingą dėmesį skirti ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų organizavimui. Šios

paslaugos turėtų būti plečiamos įgyvendinant visuotinį priešmokyklinį ugdymą ir priežiūrą,

sukuriant visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams prieinamų dienos centrų tinklą,

kad ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą teikiančios mokyklos būtų kuo arčiau vaiko

namų.

Įgyvendinant koncepciją siūloma įvairioms institucijoms ir žinyboms koordinuoti savo

veiklą kuriant ir įgyvendinant bendrą vaiko gerovės politikos strategiją. Sėkmingai spręsti vaiko

problemoms organizuoti nuolatinį tarpžinybinį bendradarbiavimą keičiantis informacija apie

galimybes padėti sunkiau besiverčiančioms šeimoms, auginančioms vaikus.

Tėvų informavimas ypač akcentuojamas Rekomendacijose savivaldybėms dėl centralizuoto

vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes (2003),

Švietimo pagalbos nelankančiam ugdymo įstaigos 5 - 6 metų vaikui teikimo tvarka. Nurodoma,

jog pateikiama informacija dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įtaigų ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo grupes turi visų pirma būti orientuojama tėvams, kurių vaikai dar

nelanko ikimokyklinių įstaigų. Ši informacija turi apimti teikiamos pagalbos rūšis. Akcentuojami

informacijos įsisavinimo ir panaudojimo procesai. Teigiama, jog informaciją teikiantys asmenys

turi siekti, jog vyktų „informacijos greitas įsisavinimas“ ir kad informaciją jos perėmėjai gebėtų

tinkamai panaudoti.

Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraše (2005) nurodoma, jog apskrities

viršininko, savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu švietimo padalinys informuoja

apskrities, savivaldybės teritorijoje gyvenančius asmenis ir mokyklas apie patvirtintus

priešmokyklinio ugdymo modelius. O mokykla informuoja tėvus (globėjus) apie steigėjo

patvirtintą(us) priešmokyklinio ugdymo modelį mokykloje; pasirašo mokymo sutarti su tėvais

(globėjais), kurioje įteisinami abiejų šalių susitarimai dėl priešmokyklinio ugdymo programos

įgyvendinimo sąlygų ir/ar švietimo pagalbos, mokyklos ir tėvų (globėjų) teisių ir pareigų.

Visgi edukacinės praktikos lygmenyje informavimas apie teikiamas ikimokyklinio,

priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugas išlieka opia problema. Stokojama

informacijos apie šeimoms teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, ypač

79

kaimo vietovėse. Tai trukdo savivaldybėms adekvačiai įvertinti šeimų poreikius. Kita vertus

šeimos negali pasinaudoti jau esamomis paslaugomis, kadangi apie jas neturi informacijos.

Neveikia konsultacinės-informacinės pagalbos tėvams sistema, iš dalies dėl nepakankamo

apsirūpinimo kompiuterinėmis technologijomis, ypač kaimo vietovėse.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 1509 „Dėl vaikų

nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio

aprašo patvirtinimo“ keliama problema, kad „savivaldybėse nėra duomenų bazių, kuriose

reguliariai būtų kaupiama visa informacija apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus.

Duomenys, kaupiami pavienių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tikslinėse duomenų

bazėse, kitoms institucijoms ir įstaigoms dažniausiai neprieinami“. Be to, „sudėtingiems atvejams,

kai vaikui ir tėvams reikia kompleksinės pagalbos, nėra aiškios valstybės ir savivaldybės

institucijų ir įstaigų veiksmų schemos, atsakomybės tarp šių institucijų ir įstaigų pasidalijimo,

neaišku, kas turėtų koordinuoti kompleksinės pagalbos teikimą. Pagalba ir parama teikiama ne

visiems vaikams, nes dėl nepakankamos tėvų atsakomybės ir per mažų valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų įgaliojimų ir (ar) išteklių dalis vaikų neregistruoti gyventojų registre ir

pavienių įstaigų duomenų bazėse“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (2009 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1509)

šiame kontekste aiškiai apibrėžiami uždaviniai, keliami savivaldybėms:

� „ištiria jos teritorijoje gyvenančių šeimų, auginančių vaikus nuo gimimo iki 7 metų, švietimo

programų, sveikatos priežiūros paslaugų, socialinės paramos ir švietimo pagalbos poreikį, įvertina

turimus išteklius, parengia ir įgyvendina ne mažiau kaip 3 metų trukmės šių paslaugų plėtros

planus;

� tvarkydama vaikų apskaitą, sudaro neugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

programas vaikų nuo gimimo iki 7 metų (toliau – vaikai) sąrašus;

� kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtoja

socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) galimybes – papildo ją švietimo srities

rodikliais ir sukuria integralią duomenų apie vaikus ir jų tėvus savivaldybės teritorijoje bazę;

� skleidžia ir teikia šeimoms, auginančioms vaikus, informaciją apie savivaldybėje (seniūnijoje)

esančias švietimo, ugdymo programas, sveikatos priežiūros paslaugas, socialinę paramą ir

švietimo pagalbą;

� parenka ir (ar) įrengia patalpas, kuriose bus vykdomas ikimokyklinis ir (ar) priešmokyklinis

ugdymas, teikiama kompleksinė pagalba;

80

� užtikrina, kad būtų pakankamai kvalifikuotų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų,

švietimo pagalbos, pirminės sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų ir kitų

specialistų, teikiančių kompleksinę pagalbą vaikui ir tėvams;

� prireikus organizuoja vaikų ir (ar) ikimokyklinio (priešmokyklinio) ugdymo pedagogų ir kitų

specialistų pavėžėjimą iki ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir iš jos;

� koordinuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, švietimo pagalbą

(pedagoginių psichologinių tarnybų, mokytojų švietimo centrų ir kitų) teikiančių įstaigų veiklą;

� skatina savivaldybių tarybos nustatyta tvarka privačias iniciatyvas teikti ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo paslaugas – suteikia patalpas panaudai ir kita;

� organizuoja darbą su vaiku ir tėvais, jeigu nustatoma, kad šeimoje pažeidžiamos vaiko teisės;

� nustato kompleksinės pagalbos teikimo kriterijus ir organizavimo tvarką – kompleksinės

pagalbos teikėjus, organizavimo ir koordinavimo modelius, finansavimo principus, kai

kompleksinė pagalba teikiama tėvų pageidavimu ar rekomendavus specialistams;

� nustato tarpinstitucinės komandos (sudaromos ar jau veikiančios) sudarymo kriterijus (į ją gali

įeiti sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, ikimokyklinio ugdymo

auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, specialieji

pedagogai, teisėsaugos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, kiti fiziniai asmenys, teikiantys

paslaugas vaikams ir šeimai, ir kt.), parengia jos reglamentą, paveda jai visapusiškai išnagrinėti

vaiko ir jo tėvų problemas, parengti bendrą pagalbos veiksmų vaikui ir jo tėvams planą“.

Tyrimo ataskaitoje „Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą

būklė ir patirtis” (2008) pateikiamos šios rekomendacijos, skirtos atskiriems švietimo politikos

formavimo ir įgyvendinimo lygmenims.

Savivaldybių administracijos darbuotojams, IPU institucijos vadovams, pedagogams

� Svarbu periodiškai tirti tėvų poreikius informacijai ir pagal tai numatyti informavimo tikslus,

turinį, formas, metodus.

�. Patartina orientuotis į šeimos struktūrą (pilna/nepilna šeima), tėvų užimtumą (dirba vienas ar

du), išsilavinimą (aukštasis, vidurinis, nebaigtas vidurinis ir kt.), vietovę (miesto, kaimo), nes yra

tarp kai kurių minėtų grupių tėvų poreikių skirtumai informacijai.

� Kaime gyvenantiems tėvams reikia universalesnio pobūdžio informacijos, kuri padėtų suvokti

vaiko poreikius, ugdymo ypatybes ir pasikeitusią tėvų poziciją pradėjus vaikui lankyti

ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Dėl informacijos stygiaus, jie menkiau suvokia net ir tokias temas,

kaip „vaiko miegas”, „maitinimas”, o tik po to kalbėti apie vaiko ugdymą/si.

� Šeimas dominančios informacijos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį teikti

šiais lygmenimis: mikro-makro aplinkos, institucijos veiklos organizavimo, ugdymo proceso.

81

� Numatant tematiką, tėvams, kurių vaikai lanko ar nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas

patartina orientuotis į abiems grupėms bendras ir reikšmingas temas.

� Norint aktualizuoti tėvams nereikšmingas temas, visų pirma, reikia tėvus įtraukti į šių temų

atitinkančio pobūdžio veiklą ir sudaryti jiems galimybę įgyti reikiamą patirtį. Tėvai,

nedalyvaudami veikloje nesuvokia jų esmės ir todėl nejaučia naujų žinių būtinumo tomis

temomis.

� Siekdami efektyvinti tėvų informavimo procesus rekomenduotina orientuotis į taikomojo

pobūdžio informaciją, atitinkančią tėvų veiklą ir konkrečią jų patirtį. Ir tik po to - pereiti prie

universalesnio pobūdžio žinių, turinčių naujumo elementų (tačiau, visų pirma, taikomojo, o ne

mokslinio).

� Priimant sprendimus dėl tėvų informavimo temų nepatartina vadovautis išankstine nuomone,

jog tėvai pageidauja vis tų pačių tradicinių temų, o orientuotis į tas veiklos sritis, kuriomis tėvai

nuolat domisi.

� Nepatartina pasikliauti nuomone apie save, kaip asmenį, turintį pakankamai informacijos

įvairiais tėvų informavimo klausimais, o stengtis įsivertinti žinias tose srityse, kuriomis tėvai itin

domisi.

� Sudarant tėvams pageidaujamą informacijos temų sąrašą, suteikti tėvams galimybę įtraukti į jį

individualiai jiems reikšmingas temas.

� Formuluojant temas informavimui apie švietimo pagalbą darželio/mokyklos lygmenyje, siekti

jog šiame procese galėtų dalyvauti ne tik tėvai, bet ir vadovai, pedagogai (instituciniu ir

tarpinstituciniu lygmeniu).

� Bendradarbiavimo su tėvais sritis ypač reikalauja tinkamai atrinktos ir susistemintos

informacijos.

� Siūloma ieškoti netradicinių informavimo būdų, neapsiribojant tėvų susirinkimais, kaip

pasyvaus informacijos perteikimo būdu.

� Įvairinti informacijos teikimo formas ir būdus: - panaudojant retai Lietuvoje taikomus, tačiau

tėvams itin patogius (pvz., darbo vietose paruošiant paketus tėvams); - orientuojantis į platesnius

gyventojų sluoksnius, teikti informaciją visiems prieinamose viešose vietose (pvz., vaikų ir

kavinėse, prekybos centruose ir pan.).

Savivaldybių administracijos darbuotojams

� Dalinantis tarpusavyje atsakomybėmis su ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais, pedagogais

už tėvų informavimą, apsispręsti kokiame lygyje informacija bus teikiama (savivaldybės, darželio,

darželio/mokyklos grupės ir kt.) ir suteikti atsakomybę tai grupei, kuri šioje srityje turi pačia

geriausią patirtį.

82

� Savivaldybių lygiu rekomenduotina teikti tą informaciją, kuri yra reikšminga darželių/mokyklų

vadovams, pedagogams, tėvams.

� Priimant sprendimus dėl informacijos gyventojams, patartina įjungti į šį procesą ir kitas

suinteresuotąsias grupes.

� Perimant užsienio šalių informavimo patirtį dėl savivaldybių institucijų informacijos viešinimo

srityje - orientuotis į visus gyventojų sluoksnius, o net ik į tuos, kurie augina vaikus.

� Inicijuoti specializuotų institucijų ar padalinių steigimą, kuriuose galėtų dirbti informavimo

paslaugas teikiantys ir informaciją koordinuojantys specialistai, konsultantai.

� Palaikyti ryšius su aukštosiomis mokyklomis, kurios rengia ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo specialistus, pedagogų kvalifikavimo institucijomis bei domėtis galimybėmis apie šių

specialistų būtinų kompetencijų ir kvalifikacijų tobulinimą.

Savivaldybėms siūlytina sukurti ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų bazę apie visus

gimusius, atvykusius ir gyvenančius konkrečioje savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius,

negales, socialinę padėtį ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad pagalba ir parama teikiama ne visiems vaikams, nes dėl

nepakankamos tėvų atsakomybės ir per mažų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

įgaliojimų ir (ar) išteklių dalis vaikų neregistruoti gyventojų registre ir pavienių įstaigų duomenų

bazėse, todėl būtina sukurti ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų bazę apie visus gimusius,

atvykusius ir gyvenančius konkrečioje savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius, negales,

socialinę padėtį ir kt.

Rekomendacijose savivaldybėms dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes (2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-918)

nustatyta, kad Savivaldybės administracijos švietimo padalinys, atsižvelgdamas į savivaldybės

ypatumus ir bendruomenės poreikius bei į rekomendacijas, parengia centralizuoto vaikų priėmimo

į savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos projektą,

kurį tvirtina Savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija. Duomenų bazės paskirtis –

centralizuotai tvarkyti duomenis apie savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo grupes ir jas lankančius bei pageidaujančius lankyti vaikus, sudarant

sąlygas organizuoti centralizuotą vaikų priėmimą bei juos paskirstyti, optimaliai tenkinti tėvų

(globėjų) poreikius ir teikti patikimą, tikslią informaciją vietos bendruomenei. Rekomenduojama

tokia duomenų bazės struktūra:

1) Duomenys apie švietimo įstaigą: visas įstaigos pavadinimas, adresas, telefonas ir kita

informacija (taikoma pedagoginė sistema, ugdymo programos);

83

2) personalas (darbuotojų skaičius, pareigos ir kvalifikacija);

3) švietimo įstaigą lankančių vaikų skaičius;

4) duomenys apie ikimokyklines ir priešmokyklines grupes: vietų skaičius grupėse ir jų

užpildomumas, grupių struktūra pagal vaikų amžių, grupės darbo laiką, ugdymo modelius,

teikiamas papildomas paslaugas ir kita su ugdymo organizavimu susijusi informacija (sprendžia

savivaldybės duomenų bazės valdytojas);

5) Tėvų (globėjų) prašyme priimti vaiką į savivaldybės švietimo įstaigą teikti duomenys:

vaiko vardas, pavardė, gimimo metai, gyvenamoji vieta; pageidaujama lankyti švietimo įstaiga,

grupė, pageidaujamas vaiko priėmimo į grupę laikas, kitos pageidaujamos ugdymo paslaugos;

duomenys, kuriais remiantis yra teikiami prioritetai, priimant vaiką į švietimo įstaigą; tėvų

kontaktiniai duomenys; prašymo priimti vaiką į grupę registracijos data.

Duomenų bazės duomenų gavėjai yra savivaldybės institucijos, sprendžiančios švietimo

įstaigų tinklo formavimo ir kitus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo

klausimus, švietimo įstaigos, teikiančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kiti fiziniai ir

juridiniai asmenys.

Tėvai (globėjai), pateikę prašymą dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinę ir priešmokyklinę

grupę, turi teisę:

1) gauti duomenis apie savivaldybės švietimo įstaigas, teikiančias ikimokyklinį ir

priešmokyklinį ugdymą, t.y. personalo kvalifikaciją, grupių skaičių ir struktūrą, esamas ir laisvas

vietas grupėse, papildomai teikiamas ugdymo, socialines ar kitas paslaugas;

2) gauti duomenis apie vaiko (ų) (globotinio(ių)) vietą eilėje ir kitą informaciją,

patvirtinančią jo priėmimo į ikimokyklinę ir priešmokyklinę grupę galimybes;

3) reikalauti ištaisyti ar sunaikinti vaiko duomenis, šeimos socialinę padėtį apibūdinančius

duomenis.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų bazės sukūrimą Lietuvos savivaldybėse

reglamentuoja „Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų

gerinimo modelio aprašas“ (2009). Modelio aprašas parengtas įgyvendinant Vyriausybės 2008–

2012 metų programą ir Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų

programą.

Modelio aprašo tikslas – gerinti vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymo bei gyvenimo

kokybę. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas tiems vaikams, kurie nelanko ikimokyklinio ugdymo

įstaigų, gyvena socialinės rizikos ar socialinės atskirties sąlygomis. Aprašo pagrindu iki 2012

metų bus sukurta sklandi tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistema, užtikrinanti kokybišką

84

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, kompleksiškai teikianti šeimoms

švietimo, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas, socialinę paramą ir švietimo pagalbą.

Priemonių plane numatoma, kad savivaldybės kartu su Socialinės apsaugos ir darbo bei

Švietimo ir mokslo ministerijomis finansuos bandomuosius projektus, skirtus kompleksinėms

paslaugoms teikti tėvams iki vaikui gimstant ir jam gimus, taip pat tol, kol vaikas pradės lankyti

mokyklą. Tikimasi, kad kompleksinė pagalba vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokymosi

pradžios ir jų šeimoms 2012 metais bus pradėta teikti ne mažiau kaip 20-yje savivaldybių.

Savivaldybės sudarys įvairių specialistų komandas (sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos

tarnybos specialistai, socialiniai darbuotojai, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio

ugdymo pedagogai, psichologai, specialieji pedagogai, teisėsaugos pareigūnai ir kt.), kurioms bus

pavesta visapusiškai išnagrinėti vaiko ir jo tėvų problemas, parengti pagalbos veiksmų planą ir jį

įgyvendinti.

Tikimasi, kad pagerės pagalbos vaikui ir jo tėvams kokybė, nes per trejetą pastarųjų metų ne

mažiau kaip 1000 darbuotojų, teikiančių švietimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas

ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams, dalyvaus kvalifikacijos

tobulinimo programose. Priemonių plane numatoma parengti kūdikių ir vaikų raidos sutrikimų

patikros metodines rekomendacijas, ankstyvojo kūdikių ir vaikų raidos sutrikimų išaiškinimo

mokymo programą, aprūpinti šeimos gydytojus priemonėmis, kurios leis nustatyti kūdikių ir

vaikų raidos sutrikimus, aptikti juos daug anksčiau, dar ankstyvojoje stadijoje.

Numatoma išplėsti dabartinę socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS),

pritaikyti ją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose nedalyvaujančių vaikų

apskaitai. Duomenys, kaupiami atskirų valstybės ir savivaldybių įstaigų tikslinėse duomenų

bazėse, kitoms įstaigoms daugeliu atvejų nėra prieinami. Numatoma, kad Švietimo ir mokslo

ministerija tęs nuo 2006 m. pradėtą pagalbą savivaldybėms iš dalies finansuodama naujai įsteigtus

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatus naujai atidarytose ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse grupėse. 2011 - 2012 metais tokie etatai bus steigiami atokesnėse vietovėse,

kuriose nėra nė vienos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos ar grupės. Iki 2012 m.

savivaldybių vaikų darželiuose bus įsteigta ne mažiau kaip 200 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų

ir (ar) priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatų, ne mažiau kaip 100 socialinių pedagogų,

psichologų, specialiųjų pedagogų etatų pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir ikimokyklinio

ugdymo įstaigose.

Kompleksinės pagalbos sistemos sukūrimą koordinuos Švietimo ir mokslo ministerija.

Numatoma, kad tėvams, besilaukiantiems kūdikio ar auginantiems vaikus iki septynerių

metų amžiaus, savivaldybėse bus tiekiama kompleksinė, t.y. sutelkta įvairių specialistų: vaikų

85

gydytojų, socialinių darbuotojų, psichologų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų,

specialiųjų pedagogų ir kt. pagalba. Kaime gyvenančioms šeimoms pagerės šių nemokamų,

valstybės teikiamų paslaugų prieinamumas, atokesnėse vietovėse bus steigiamos ikimokyklinio

ugdymo grupės.

Atskiros savivaldybės yra pasirengusios ir pasitvirtinusios vaikų priėmimo į miesto

savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes

tvarkos aprašus, kurių tikslas – užtikrinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą

ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šiam tikslui sukuriama duomenų apie grupes lankančius ir

pageidaujančius jas lankyti vaikus bazė. Aprašas nustato duomenų bazės kūrimą ir jos sandarą,

duomenų bazės tvarkytojo funkcijas ir atsakomybę. Duomenų bazės paskirtis – tvarkyti duomenis

apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes ir jas lankančius bei pageidaujančius

lankyti vaikus, siekiant optimaliai tenkinti tėvų (globėjų) poreikius, teikti patikimą ir tikslią

informaciją gyventojams. Duomenų bazėje fiksuojama tokia informacija: 1) duomenys apie

ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vykdančią ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą: įstaigos

pavadinimas, adresas, telefonas ir kita informacija; 2) vietų skaičius ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo grupėse ir jų užpildomumas, grupės darbo laikas ir darbo trukmė; 3)

ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankančių vaikų sąrašas; 4) tėvų (globėjų) prašyme priimti vaiką į

Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigą nurodyti duomenys: vaiko vardas, pavardė, gimimo

metai, gyvenamoji vieta; 5) pageidaujama lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaiga, amžiaus grupė,

pageidaujama vaiko priėmimo į grupę data; duomenys, kuriais remiantis yra teikiama pirmenybė

priimant vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą; 6) prašymo priimti vaiką į Savivaldybės

ikimokyklinio ugdymo įstaigą registravimo data.

Tėvai (globėjai) prašymą priimti vaiką į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupę

pateikia ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktoriui, o Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovas,

gavęs prašymą, per 6 val. privalo užregistruoti vaiką kompiuterinėje duomenų bazėje. Tėvų

(globėjų) prašymai priimami ir registruojami nuolat. Pažymėtina tai, kad į ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo grupes priimami vaikai, gyvenantys steigėjo tai ikimokyklinio ugdymo

įstaigai priskirtoje teritorijoje. Tėvų (globėjų) pageidavimu vaikai gali būti priimami į kitą

ikimokyklinio ugdymo įstaigą tik tuo atveju, jeigu toje švietimo įstaigoje yra laisvų vietų.

Priimant vaikus į ikimokyklinio ugdymo grupes pirmenybė teikiama: 1) socialiai remtinų šeimų

vaikams; 2) vaikams iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų; 3) vaikams, kuriuos augina vienas

iš tėvų (jeigu vienas iš tėvų yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas

dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu arba atlieka laisvės

atėmimo bausmę pataisos įstaigose); 4) vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią

86

ikimokyklinio ugdymo įstaigą; 5) vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) yra 25–40 procentų

darbingumo lygio; 6) įstaigos darbuotojų vaikams.

Tėvai (globėjai), pateikę prašymą priimti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, turi teisę

gauti: 1) duomenis apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas (grupių skaičių ir sudėtį, esamas ir laisvas

vietas grupėse, papildomai teikiamas ugdymo, socialines ar kitas paslaugas); 2) duomenis apie

vaiko (-ų) (globotinio (-ių) vietą eilėje ir kitą informaciją, patvirtinančią jo priėmimo į grupę

galimybes; 3) informaciją apie pagal gyvenamąją vietą priskirtą ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

3. Bendruomenės informavimo galimybės, formos, būdai

Skyriuje aptariamos bendruomenės informavimo galimybės, formos, būdai; informavimo

specifika, atsižvelgiant į regiono dydį, miesto ir kaimo skirtumus ir gyventojų poreikius.

Remiantis tyrimo ataskaita „Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį

ugdymą būklė ir patirtis” (2008), galima teigti, kad sėkminga švietimo įstaigų, tarp jų ir

ikimokyklinio bei priešmokyklinio, veikla labai priklauso nuo sugebėjimo kurti informacines

mokymosi aplinkas, prieinamas lankytojams ir atitinkančias jų poreikius. Šių aplinkų kūrimas yra

sąlygojamas finansinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugas

teikiančių institucijų galimybių.

Atlikta Europos Sąjungos atskirų šalių švietimo sistemų analizė leidžia teigti, kad

gyventojams apie IPU ir švietimo pagalbą Europos šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje

Karalystėje, Švedijoje, Lenkijoje) informaciją teikia: vietos valdžios institucijos, vietos socialiniai

centrai, merijos.

Užsienio šalyse tėvai informuojami Lietuvoje retai taikomais būdais, tokiais, kaip: tėvų

darbo vietose (paruošiant paketus „Parama šeimoms“), viešose vietose (pvz., prekybos

centruose). Populiarūs tokie būdai, kaip: video įrašų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir namuose

darymas, jų analizė, vaikų pasiekimų knygelių pildymas, atvirų vakarų organizavimas

bendruomenei, tėvų įtraukimas į grupės/klasės veiklos planavimą, grupės/klasės dienoraščio

rašymas, dalyvavimas tėvų savipagalbos centruose, vaikų laisvalaikio leidimas ugdymo įstaigoje.

Būtina priminti, kad informaciją apie IPU sudaro: 1) informacija apie IPU sistemą (teisės

aktai, reglamentuojantys veiklą, paslaugos ir teikėjai); 2) informacija apie Lietuvos švietimo

institucijas (visų lygmenų valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės švietimo institucijos, studijų

ir mokymo programos, priėmimo sąlygos, licencijos, išsilavinimo pažymėjimai); 3) informacija

apie mokymo programas (programų ir metodikų aprašai, priėmimo sąlygos).

87

Informacijos apie IPU sklaida vykdoma remiantis šiomis nuostatomis:

• informacijos turinys turi atitikti tikslinių grupių poreikius ir prioritetus (amžių, įgytą

išsilavinimą);

• informacija turi atitikti reikalavimus, keliamus informacinei ir metodinei medžiagai;

• informacijos sklaida turi vykti vadovaujantis lygių galimybių principu (neišskiriant

amžiaus, teritorijos, lyties prioritetų);

• teikiama informacija turi būti nuolat atnaujinama ir suprantama tikslinėms grupėms;

• informacijos sklaida turi būti grindžiama tikslinės grupės grįžtamojo ryšio apie

informacijos poreikį analizės rezultatais, nuolat vykdant informacijos sklaidos stebėseną.

Vykdant informacijos apie IPU sklaidą, rekomenduojama remtis:

• rašytiniais šaltiniais (knygos, brošiūros, bukletai, plakatai, žurnalai, laikraščiai, žodynai,

žinynai, sąvadai, specialūs leidiniai);

• garsiniais ir vaizdiniais šaltiniais (nuotraukos, piešiniai, pateiktys, garso įrašai, filmai);

• kompiuteriniais šaltiniais (informacinės duomenų bazės, internetas, įvairiose

skaitmeninėse laikmenose saugoma tiek rašytinė, tiek garsinė ir vaizdinė informacija).

Informacijos apie IPU sklaida planuojama ir vykdoma:

• nacionaliniu lygmeniu, už ją atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija;

• savivaldybių lygmeniu, už ją atsakingas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriuje specialistas;

• institucijos lygmeniu, už ją atsakingas vadovas, pedagogas, pagalbos specialistai. Šiame

lygmenyje svarbus toje pačioje teritorijoje esančių įstaigų bendradarbiavimas. Sklaidos

veiksmų suderinimas padės racionaliai išnaudoti išteklius, užtikrinti informacijos sklaidos

kokybę bei pasiekti didesnį efektyvumą.

Siekiant optimaliai suplanuoti informacijos apie IPU sklaidą, tiriamas tikslinės grupės

informacijos poreikis šiais klausimais:

• kokios informacijos trūksta/pakanka;

• ar informacija suprantama ir aktuali;

• kokia informacijos sklaidos forma priimtiniausia (rašytinė (knygos, brošiūros, bukletai,

plakatai, žurnalai, laikraščiai, žodynai, žinynai, sąvadai, specialūs leidiniai ar kt., garsinė ir

vaizdinė (nuotraukos, piešiniai, pateiktys, garso įrašai, filmai), kompiuterinė (informacinės

duomenų bazės, internetas, įvairiose skaitmeninėse laikmenose saugoma tiek rašytinė, tiek

garsinė ir vaizdinė informacija ir pan.);

• kokie informacijos sklaidos perteikimo šaltiniai patraukliausi kiekvienai tikslinei grupei.

88

Informacijos apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą sklaidos planavimo eiga:

• nustatomi informacijos sklaidos uždaviniai (ko bus siekiama vykdant informacijos sklaidą)

– informuoti apie ugdymosi galimybes, teikiamas paslaugas, populiarinti informacinius

leidinius;

• nustatoma tiesioginė tikslinė grupė – kam konkrečiai bus skirta informacija (vaikų tėvams,

bendruomenei, kolegoms ir pan.);

• numatomas informacijos turinys – nusprendžiama, kokia informacija turi būti perduota

konkrečiai tikslinei grupei;

• numatomi informacijos sklaidos būdai – svarbu įvertinti, kokie informacijos sklaidos

būdai (internetas, žiniasklaida, seminarai, paskaitos, individualūs pokalbiai ir pan.)

labiausiai priimtini pasirinktai tikslinei grupei. Todėl derėtų pasinaudoti esamais tyrimais

apie informacijos gavimo šaltinius pagal tikslines grupes arba kartą per metus patiems

atlikti tikslinių grupių informacijos poreikio tyrimus;

• numatomi atsakingi asmenys už sklaidos eigą. Tai gali būti administracijos atstovai,

bibliotekininkai, mokytojai, tėvų bendruomenės atstovai ir kt.

Informacija apie IPU iš tikslinių grupių gali būti renkama:

• individualių interviu ir diskusijų, užsiėmimų metu;

• parengiant klausimynus ir juos pateikiant tikslinėms grupėms (išdalijama užsiėmimuose,

išsiuntinėjama el. paštu ar pateikiama internetinėje svetainėje).

Informacijos apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą sklaidos būdai pasirenkami

pagal tai, kokių tikslų siekiama ir kam sklaida yra skirta:

• ar tai bendro pobūdžio informacija, skirta plačiajai auditorijai;

• ar informacija. skirta konkrečiai tikslinei grupei.

Informacija apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą gali būti skleidžiama:

• naudojant žiniasklaidos kanalus (TV, radiją, laikraščius ir žurnalus, informacinius

internetinius leidinius ir portalus): siekiant paskelbti svarbias žinias (nauji tyrimų

duomenys, naujo leidinio ar internetinio informacinio portalo atsiradimas, svarbios

konferencijos ar seminaro organizavimas);

• skelbimai spaudai – kai siekiama kuo plačiau paskelbti naujienas (nauji tyrimai, naujas

projektas, naujas renginys); nuolatiniai susitikimai su žiniasklaidos atstovais juos

informuojant apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo naudą ir plėtrą siekiant

palaikyti draugiškus ryšius; rengiant ir pateikiant straipsnius ar jų idėjas.

89

• specialiai tam sukurtose interneto svetainėse, kur gali būti pateikiama ir bendroji

informacija, ir atskiroms tikslinėms grupėms skirta informacija. Čia daug dėmesio turi būti

skiriama informacijos grupavimui ir išdėstymui, kad ji būtų lengvai randama, greitai

pateikiama ir lengvai keičiama.

• stacionarioje parodoje bibliotekoje, stacionarioje parodoje, informacijai tėvams skirtoje

vietoje.

• Čia gali būti skleidžiama ir spausdintinė, ir internetinė informacija: institucijoje, turinčioje

profesinio informavimo tašką, privalo būti įrengta stacionari biblioteka, kurioje kiekviena

tikslinė grupė galėtų rasti visą ją dominančią informaciją;turi būti įrengta laisva prieiga

prie interneto bei galimybė peržiūrėti skaitmeninėse laikmenose saugomą

informaciją;informaciniai leidiniai turi būti lengvai randami, surūšiuoti;naujienos

demonstruojamos atskirame stende.

• IPU skirtuose renginiuose (konferencijose, seminaruose, informacinėse dienose,

susitikimuose, konsultacijų metu ir pan.) gali būti skleidžiama žodinė, rašytinė ir vaizdinė

informacija: žodinė informacija gali būti perteikiama individualiai bendraujant su paslaugų

vartotojais; rašytinė informacija gali būti demonstruojama ir pateikiama surengtų parodų

metu ar išdalijama komplekte su kita renginio medžiaga; vaizdinė informacija gali būti

demonstruojama ir užsiėmimų metu, ir parodose.

Kiti galimi informacijos apie IPU sklaidos būdai:

� informacijos sklaida gali būti vykdoma išsiunčiant informacinius leidinius paslaugų

vartotojams;

� reklaminio pobūdžio informacija gali būti pateikiama plakatų forma ir skleidžiama

reklaminiuose stenduose.

Įvardintos informavimo ir informacijos sklaidos galimybės ir budai, apie IPU, iš principo

suvienodintų miesto, rajono ir kaimo gyventojų galimybes.

4. Pagalba jau veikiančioms ir naujai besikuriančioms IPU įstaigoms organizuoti savo darbą

Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame teikti pagalbą

veikiančioms/naujai besikuriančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigoms

organizuojant savo darbą. Turi būti:

� vykdomas kryptingas švietimo įstaigų konsultavimas aktualiais klausimais apie

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų įgyvendinimą ir švietimo pagalbos tekimą

savivaldybių vaikus auginančioms šeimoms;

90

� parenkami tinkami IPU įstaigų konsultavimo metodai , priemonės ir formos ir būdai.

Skyriuje aptariama kaip padėti jau veikiančioms/naujai besikuriančioms ikimokyklinio,

priešmokyklinio ugdymo įstaigoms organizuoti savo darbą.

Toliau bus komentuojamas aukščiau pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.

Šeimos politika Europos Sąjungos šalyse (Gauthier, 2002), yra įtakojama demografinių

pokyčių, išaugusio ekonominio šeimų pažeidžiamumo, bendrosios Europos ekonominės erdvės,

konkurencijos bei daugelio kitų veiksnių. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius kiekviena šalis kūrė savo

išlaidų šeimos politikai paketą. Kaip viena iš svarbių šio paketo dalių minimas dėmesys vaikų

priežiūros paslaugų plėtrai ir prieinamumui. Ryškėjanti Europos šalyse tendencija- privilegijos

mažas pajamas gaunantiems tėvams (mažesnės įmokos už paslaugas), lanksčių vaiko priežiūros

paslaugų schemų įvedimas. Kaip nurodo Maslauskaitė (2005) pagal Fagnani (1988), Prancūzija,

kurioje labai trūksta vaikų priežiūros įstaigų, nuo 1994 metų moka tėvams, kurie samdo aukles

vaikų priežiūrai. Autorė pabrėžia ir tai, kad daugelio Europos šalių šeimų politikos šiandien

orientuotos į tokius pagrindinius tikslus kaip vaiko gerovė bei ypač aktyvios darbo ir šeimos

derinimo priemonės.

Kaip minima „Europos sąjungos tvaraus vystymosi strategijos vadove“ (2008), nemaža

reikšmė Europos šalyse turi tinkamą pagalbą moterims. Dirbančios motinos paprastai skatina

vaikų priežiūros įstaigų plėtrą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD)

duomenimis, iš visų ES šalių oficialiems dienos priežiūros centrams daugiausia išleidžia Švedija-

2 % šalies BVP. Tai galima palyginti su Suomijos 1,1 % ir Jungtinės Karalystės 0,4 % valstybės

išlaidomis. Švedijos sistema yra brangesnė, kadangi ji vienintelė suteikia maitinimą visiems

jaunesniems nei 2 metų vaikams. Todėl 72 % mažus vaikus auginančių Švedijos motinų dirba,

Suomijoje – 52 % , Jungtinėje Karalystėje – 49 %.

Jasiulionienės (2005) nuomone, Europoje pirmosios vaikų priežiūros institucionalizavimą

pradėjo kontinentinės Vakarų Europos šalys (Belgija, Prancūzija, Italija, Austrija), taip pat

Nyderlandai ir Didžioji Britanija. 20 amžiaus pradžioje jose veikė gana platus vaikų lopšelių,

darželių ir ikimokyklinės priežiūros įstaigų tinklas. Autorė remiasi Kamerman (2000) nuomone

apie tai, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, šios šalys vis dar siūlė labiausiai išplėtotas

valstybinės vaikų priežiūros paslaugas Europoje. Tačiau vėliau šiose šalyse buvo pasirinktos

skirtingos šeimos politikos kryptys. Belgija toliau plėtojo vaikų darželiu sistemą. Tad 1970 metais

vaikų darželius šiose šalyse jau lankė didžioji dauguma 3 - 5 metų amžiaus vaikų. Pagal Daune -

Richard (2000) ir Vandenbroeck (2003) pateiktus duomenis, Jasiulionienė teigia, kad

Nyderlanduose nuo 8 dešimtmečio pradėta investuoti į dienos priežiūros įstaigų steigimą vaikams

iki 3 metų, o pagal Dobelsteen ir kt. (2000) toliau nurodo, kad šitoje šalyje kitų valstybinių

91

priežiūros įstaigų plėtra nebuvo skatinama iki pat 10 dešimtmečio pradžios. Kitose Europos šalyse

buvo pasirinktas mišrus vaiko priežiūros paslaugos modelis: buvo skatinama steigti ne tik

valstybines bei privačias vaiko priežiūros institucijas, bet ir plėtoti valstybės subsiduojamas vaiko

priežiūros paslaugas darbovietėse.

Didžioji Britanija, Vokietija ir Austrija pirmenybę teikė vaikų (ypač iki 3 metų amžiaus)

priežiūros namuose skatinimui, o ne valstybinių ikimokyklinės priežiūros institucijų plėtrai. Iki 7

dešimtmečio valstybinių vaiko priežiūros paslaugų plėtra Skandinavijos šalyse gerokai atsiliko

nuo kontinentinės Europos šalių. Tačiau vėliau jų plėtra vyko daug sparčiau nei kitose Europos

šalyse. Kartu keitėsi valstybinės vaiko priežiūros samprata ir tikslai, labiau buvo akcentuojama

lyčių lygybė ir parama dirbantiems tėvams.

Priešingai, nei dauguma kontinentinės Europos šalių, Skandinavijos šalys siekė teikti

priežiūros paslaugas bet kokio amžiaus vaikams. 10 dešimtmetyje Suomija ir Norvegija pradėjo

skirti namų priežiūros pašalpas (home-care allovance Suomijoje, cash- for- care Norvegijoje).

Tačiau ši parama šeimai nepanaikino vaikų teisės į valstybines dienos priežiūros paslaugas.

Apžvelgę dar kitas Europos Sąjungos šalis, apie kurias informacija pateikiama leidinyje

„Europos Sąjungos švietimo duomenys“ (1997), pamatysime dar vieną realią ikimokyklinio

ugdymo įstaigų situaciją, vyravusią Europos šalyse. Leidinyje pažymėta, kad kai kuriose Europos

Sąjungos šalyse tuo metu beveik visi 4 metų vaikai lankė mokyklinio arba nemokyklinio tipo

ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tai net buvo privaloma Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje

(Šiaurės Airijoje). Kitaip viskas vyko Suomijoje, kur mažiau trečdalio 4 metų vaikų lankė

įstaigas, taip pat Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje - tokių vaikų ten buvo truputį daugiau nei 50

procentų. Remiantis šiais tyrimais, ypač pabrėžta tendencija Europoje - ugdyti vaikus nuo 4 metu

amžiaus.

Kalbant apie mažiausiems vaikams skiriamų įstaigų regioninius skirtumus, nurodyta, kad

Belgijoje, Prancūzijoje ir Italijoje geriausiai buvo išvystytas 3 metų vaikų ugdymo įstaigų tinklas.

Tokias įstaigas lankė daug vaikų visuose šių šalių regionuose. Didžiausius regioninius skirtumus

galima buvo pastebėti tik Jungtinėje Karalystėje, kur, apskritai apėmus, ugdymo įstaigas lankė

mažiau kaip 50 procentą tokio amžiaus vaikų.

Apibūdinant, kokio tipo ugdymo įstaigos dažniausiai teikė ikimokyklines paslaugas

šeimoms, akcentuota, kad daugelyje Europos šalių vis dėlto vyravo mokyklos - netgi vaikams iki

3 metų amžiaus, nors jas lankė ir nelabai daug vaikų. Tarkim, pastebėta, kad Portugalijos

mokyklose ir nemokyklinėse įstaigose nuolat daugėjo 3-7 metų ugdytinių. Lichtenšteine vos ne

visi vaikai buvo 5 metų ir tik nelabai daug jaunesnių lankė vadinamuosius „kindergarten“.

92

Palyginimui, Lenkijoje tuo metu mokyklines ugdymo įstaigas lankė tik ketvirtadalis 3 - 5 metų

vaikų.

Pastaruoju metu ikimokyklinio ugdymo įstaigas Europos šalyse lanko vis daugiau vaikų,

nes dirbančioms motinoms reikia, jog kas nors pasirūpintų jų vaikais. Tačiau situacijos Europos

sąjungoje analizė parodė, kad šis reiškinys daug sudėtingesnis. Dauguma šeimų pradėjo suprasti

ikimokyklinio ugdymo paslaugų svarbą ir tai, kad jos skatina vaiko vystymąsi ir padeda išmokti

bendrauti su kitais.

Pateikiami duomenys patvirtino - ten, kur gerai išvystytas ikimokyklinio ugdymo paslaugų

tinklas (Belgija, Prancūzija, Italija) - 3 metų vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas,

skaičius procentais daug yra didesnis, negu turinčių 3 metų vaiką dirbančių motinų procentas.

Ten, kur šis tinklas išplėtotas prasčiau (Ispanija) - vaizdas yra visiškai priešingas. Įdomūs yra

Europos šalių tyrimai, kurie atlikti, domintis vaikų grupavimo ikimokyklinėse įstaigose

paslaugomis. Nurodyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai skirstomi į grupes pagal vieną

iš dviejų modelių - pirmasis pagal amžių (šis modelis vadinamas „mokyklos“) ir antrasis, kai

vienoje grupėje yra įvairaus amžiaus vaikų (šis modelis vadinamas „šeimos“). Graikijos,

Ispanijos, Airijos ir Jungtinės karalystės mokyklose ryški tendencija sudaryti to paties amžiaus

vaikų grupes pagal „mokyklos“ modelį. Pagal tokį principą buvo sudaromos parengiamosios

klasės šešiamečiams Danijoje ir Suomijoje. Antra vertus, nemokyklinėse Danijos, Vokietijos,

Suomijos ir Švedijos įstaigose, skirtose vaikams iki 6 metų, grupės buvo sudaromos pagal

„šeimos“ modelį, t.y. vienoje grupėje gali būti skirtingo amžiaus vaikų. Liuksemburgo

„Spillschuol“ taip pat dažniausiai taikė šeimos modelį. Liuksemburge, Suomijoje ir Švedijoje

stengtasi, kad vienos šeimos vaikai lankytą tą pačią grupę. Kitose Europos sąjungos valstybėse

ikimokyklinio ugdymo įstaigos galėjo pasirinkti bet kurį iš šių modelių. Taip buvo organizuota

Belgijos, Italijos, Nyderlandų mokyklose, Austrijos „kindergarten“ ir Portugalijos „jardins de

infancia“.

Ikimokyklinio ugdymo paslaugų trukmė įvairiose Europos šalyse, labai priklauso nuo

daugelio veiksnių: nuo to, kokio amžiaus vaikai buvo priimti į įstaigas, kokio amžiaus pradėjo

lankyti mokyklą, taip pat nuo to, koks procentas jų iš viso lanko ugdymo įstaigas. Vidutinė

trukmė galėjo būti dėl įvairių priežasčių: arba todėl, kad tose įstaigose ugdymas truko tik pora

metų ar kad jas lankė nedaug vaikų.

Kiekvienoje šalyje vaiko priežiūros paslaugos – svarbi priemonė, padedanti tėvams derinti

darbo ir šeimos gyvenimą, skatinti moterų užimtumą, užtikrinti lyčių lygybę. Jancaitytė (2005)

nurodo, kad vaikų priežiūros įstaigos Europoje, skirtos 0-2 metų vaikams dažniausiai šiuo metu

vadinamos lopšeliais („creche, a nursery“),vaikams nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus –

93

darželiais („kindergarten“). Autorė pastebi tendencija- ten, kur šių įstaigų tinklas yra išplėtotas –

gimstamumo lygis gana aukštas. Kaip vieną iš tokių šalių ji mini Daniją. Čia vaiko priežiūros

įstaigos prieinamos visiems šalies vaikams, o šių įstaigų paslaugas subsiduoja valstybė. Taip pat

tėvams gali būti suteikiamos valstybinės subsidijos, jeigu jie norėtų pasirinkti privačias paslaugas

arba pageidautų patys prižiūrėti vaikus ( nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus).Gerai išplėtotas šalyje

ir darželių tinklas. Mokyklose po pamokų 6-10 metų vaikams teikiamos dienos priežiūros

paslaugos. Vyresniems vaikams organizuojami jaunimo klubai, kurių siekis – skatinti jaunų

žmonių savarankiškumą, ugdyti bendruomeniškumo jausmą.

Jančaitytė (2005) pateikia ir Švedijos pavyzdį. Ten valstybinės vaiko priežiūros paslaugos

yra siejamos su tėvų galimybėmis derinti mokslą, darbą ir vaikų priežiūrą. Švedijoje vyrauja

valstybinės vaiko priežiūros paslaugos vaikams nuo gimimo iki 6 metų amžiaus. Šias paslaugas

taip pat subsiduoja valstybė. Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje valstybė teikia

subsidijas šeimoms, auginančioms vaikus namuose. Gi Švedija, Prancūzija ir Belgija, kur

gimstamumas gana didelis, autorės teigimu, panašios tuo, kad remia aktyvų moterų dalyvavimą

darbo rinkoje, suteikdamos šeimoms visapusišką paramos sistema. Tačiau visos jos remiasi

skirtingais motyvais.

Prancūzijoje vaiko priežiūros paslaugos skirtos ugdyti vaikams iš įvairių šeimų. Valstybės

vaidmuo, teikiant vaiko priežiūros paslaugas įvairiose Europos šalyse yra labia svarbus, tačiau

privatus bei nevalstybinis sektorius taip pat nėra ignoruojamas. Štai Prancūzijoje, kaip nurodo

Corman (2002), kūdikiams paslaugas teikia valstybinės ir privačios įstaigos, o 3-6 metų vaikų

ugdymo paslaugas siūlo valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Prancūzijoje ir Belgijoje gerai išplėtotos valstybinės arba finansuojamos privačios vaiko

priežiūros paslaugos, tačiau skirtingai remiamos vaikus prižiūrinčios moterys. Neyer (2003)

duomenimis, Prancūzijoje moterims suteikiamos įvairios pašalpos, o Belgijoje yra akcentuojama

darbo rotacija ir lanksti darbo rinka.

Šalyse, kur vaikų priežiūros paslaugos išplėtotos prastai- mažas ir gimstamumas.

Pavyzdžiui, Italijoje, Zuann (2004) duomenimis, lopšeliai dirba tik pusę darbo dienos, be to,

trūksta vietų vaikams, o pirmenybė suteikiama tik tam tikroms grupėms (mažas pajamas

turinčioms šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką ir pan.).

Vokietijoje vaikams nuo 3 metų valstybė suteikia teisę į valstybinę priežiūrą, tačiau

paslaugos yra brangios,o darbo laikas - 5 valandos per dieną. Tėvai turi pasirūpinti privačia vaiko

priežiūra, pasibaigus darbo valandoms. Kai kuriuose šalies regionuose jaučiamas darželių

trūkumas.

94

Svarbiausi aspektai, organizuojant vaikų priežiūros paslaugas yra: priežiūros paslaugos

įvairaus amžiaus vaikams (lopšeliai, darželiai, priežiūra po pamokų), paslaugų prieinamumas

(valstybė turi garantuoti šią teisę visiems vaikams, o tai reiškia pakankamą vietų skaičių ugdymo

įstaigose), paslaugų finansavimą (valstybės subsidijos: nemokamos arba pigios paslaugos,

subsidijos tėvams, pasirinkusiems privačias paslaugas), paslaugų kokybė, suderintas vaiko

priežiūros įstaigų darbo laikas su tėvų darbo valandomis.

Šioms mintims pritaria Juraitienė (2003), nurodydama, kad Vakarų Europos šalyse teikiant

ikimokyklinio ugdymo paslaugas atsižvelgiama į skirtingų šeimų ir vaikų poreikius. Tėvai gali

rinktis privačias, valstybės ar vietos municipalitetų išlaikomas ikimokyklines įstaigas. Vakarų

Europoje (Prancūzijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Ispanijoje) labai populiarios motinos ar mažų

vaikų mokyklos, kurios dažniausiai veikia apie 7 val. per dieną. Tačiau galima rasti įstaigų,

teikiančių ir papildomas paslaugas: pailgintos dienos darželiai, priešmokyklinės grupės (klasės),

motinos ir vaiko darželiai. Pastarieji ypač populiarūs Skandinavijos šalyse. Juose ugdomi 6–8

įvairaus amžiaus vaikai, dažniausiai įdarbinami šių vaikų tėvai. Tėvai noriai renkasi įstaigas,

kurias gali lankyti kartu su savo vaikais (padedami kvalifikuoto pedagogo, tėvai su savo vaiku

žaidžia, bendrauja). Pasak, Juraitienės šiuo metu kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, kaip

Ispanija, Portugalija, populiarios dvikalbės mokyklos-darželiai. Šias įstaigas vaikai gali pradėti

lankyti nuo 3 iki 12 metų. Ugdymas ir mokymas čia gali vykti keliomis kalbomis, pvz.: ispanų ir

anglų, ispanų ir prancūzų ir pan. .

Maslauskaitės (2005) nuomone, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES naujokėmis, mažai vaikų

lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Lietuva kartu su Lenkija priklauso šalims, kuriose

mažiausiai vaikų (nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus ) lanko darželius. Šiose šalyse, palyginti su

Čekija, Vengrija, Estija ir Slovėnija, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 1,5 – 2 kartus mažiau

vaikų. Maslauskaitė teigia - susidariusi situacija sąlygota ikimokyklinio ugdymo paslaugų

stygiaus, jų neprieinamumo ir paslaugų kokybės, kuri dažnai nepatenkina tėvų. Ribotos vaikų

priežiūros paslaugos yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos tiesioginiams ir netiesioginiams vaikų

auginimo kaštams išaugti. Neturėdama galimybių vesti vaikus į darželį, didesnes pajamas

gaunanti šeima nemažą dalį išlaidų turi skirti privačiai pirkdama vaikų priežiūros paslaugas

(auklės, todėl išauga tiesioginiai vaikų auginimo kaštai). Mažesnes pajamas gaunanti šeima

paprastai renkasi vaiko priežiūrą namuose, moterys pasitraukia iš darbo rinkos, todėl išauga

netiesioginiai vaikų auginimo kaštai.

Kadangi stinga vaikų priežiūros įstaigų, Europos Sąjungos senbuvės, kuria įvairias

programas. Pvz., Prancūzija 2004 metais įvedė išmokas tėvams, kurie turi du vaikus iki 3 metų ir

samdo jiems aukles. Daugelyje Europos Sąjungos naujokių, taip pat ir Lietuvoje, kitos šeimos ir

95

darbo derinimo priemonės nėra išplėtotos: nepaplitusios lanksčios užimtumo formos, dalinis

darbas. Šios priemonės itin plėtojamos kontinentinėse ES senbuvėse. Čia dažnai taikomos

lanksčios užimtumo formos, kai vaikų turintys tėvai gali susikurti lankstų darbo grafiką.

Apibendrindama Maslauskaitė, nurodo, jog palyginti su kitų ES naujokių paramos šeimai

politika, Lietuvoje įgyvendinamos pagrindinės šeimos politikos priemonės vertintinos

nevienareikšmiai, kai kurios iš taikomų priemonių yra palyginti pažangios ir gali padėti patenkinti

šiuolaikinės šeimos poreikius, o dėl kai kurių efektyvumo galima būtų abejoti. Daugiausia kritikos

galėtų sulaukti labai ribotos šeimos ir darbo derinimo priemonės.

Lietuvoje mažai ikimokyklinio ugdymo įstaigų, beveik nėra įgyvendintų kitų šeimos ir

darbo derinimo modelių. Būtent tai yra silpnoji šeimos politikos grandis, kuri labai veikia šeimos

padėtį bei turi įtakos demografiniams rodikliams.

Malinauskas (2006), aptardamas dabartinius Ispanijos, Vokietijos, Čekijos ir Lietuvos šeimų

politikos bruožus, primena, kad Europos komisija yra priėmusi Lisabonos pasiūlytus rodiklius,

pagal kuriuos kiekviena ES šalis turėtų formuoti savo šeimos ir darbo politiką. Šeimos politikai

ypač didelę įtaką turi gimstamumo ir moters užimtumo rodikliai. Malinauskas remiasi Lisabonos

deklaracija, kurioje nurodoma, kad moterų užimtumas ES turėtų siekti apie 60 %. Šis rodiklis

beveik pasiektas Vokietijoje - 59,1 %, Lietuvoje jis siekia 58,4 %, Čekijoje nežymiai mažiau -

56,3 %, Ispanijoje - vos 46 %. Malinauskas teigia, kad pastaraisiais metais moterų užimtumas

didėja, tačiau pastebimas kito, šeimos politikai reikšmingo rodiklio - vaikų gimstamumo

mažėjimas.

Kiekviena šalis, įvertindama tai, kad didėjant moterų darbingumo lygiui gali mažėti vaikų

gimstamumas, sprendžia klausimą, kaip sukurti palankias aplinkybes šeimai susilaukti vaikų,

„neiškrentant“ iš darbo rinkos ir ypač moterims. Pasak Malinausko, viena iš tokių palankių

aplinkybių Europos Sąjungos šalyse – vaikų priežiūros paslaugų plėtros ir prieinamumo

skatinimas. Bendra tendencija yra tokia - suteikiamos privilegijos mažas pajamas gaunantiems

tėvams (mažesnės įmokos už vaikų priežiūros paslaugas valstybinėse įstaigose) bei yra įvedamos

lanksčios vaiko priežiūros paslaugų schemos. Vaikų priežiūros ypatumai Europoje yra tokie:

palaikomas įvairiapusis vaikų priežiūros organizavimas, kuris yra kaip vienas iš pagrindinių

principų, padedantis tėvams sugrįžti į darbą bei derinti jį su šeimos gyvenimu. Tačiau kiekviena

šeima turi savo požiūrį į vaiko priežiūrą, o ypač ankstyvąją, iki vaikui sueis 3 metai. Kiekvienoje

šalyje individualiai sprendžiama, ar reikia subsidijuoti dalį vaiko priežiūros išlaidų, ar reikalingos

įstaigos, teikiančios vaikų priežiūros paslaugas.

Tarkim, Čekijoje tėvai moka mokestį (priklausomą nuo gaunamų pajamų) už vaiko

priežiūrą, kuris turi padengti dalį institucinių kaštų ir dalį maitinimo paslaugų bei metodinių

96

priemonių. Daugėja privačių įstaigų – numatyta, kad jų teikiamos paslaugos neturi viršyti 50

procentų kaštų, nustatytų valstybinėse institucijose. Vyraujantis požiūris į institucines įstaigas yra

toks - nėra populiarios iki 3 metų priežiūros paslaugos dėl dažno tokio amžiaus vaikų sergamumo.

Novatoriškų (privačių) darželių vystymas vyksta pamažu. Ispanijoje moka mokestį (priklausomą

nuo gaunamų pajamų) už vaiko priežiūrą. Valstybė subsiduoja paslaugas tik mažas pajamas

gaunančioms šeimoms. Požiūris į institucines vaikų priežiūros įstaigas priklauso nuo vaiko

amžiaus. Iki vaikui sueis 2 metai, tėvai labiausiai linkę samdyti vyresnio amžiaus aukles.

Atsižvelgiant į situaciją Lietuvoje, remiantis Juodaitytės (2000) nuomone, galima pastebėti,

kad tėvai dažnai stokoja informacijos, kuri jiems padėtų palaikyti ir perprasti darželio

modifikavimo kryptis bei padėtų įveikti senosios patirties stereotipines sampratas. Todėl būtinas

nuolatinis dėmesys ne tik naujoms humanistinėms ugdymo sistemoms, bet ir naujajai vaikų

ideologijai palaikyti. Mokslininkės nuomone, vaikų darželio veikla turėtų plėstis šiomis

kryptimis: naujosios ideologijos vaiko atžvilgiu palaikymo, šeimos edukacinių teisių stiprinimo,

švietimo sistemos tobulinimo, orientuojantis į mokymosi visą gyvenimą galimybes.

Tučkuvienė ikimokyklinių ugdymo institucijų kryptis sukonkretina labiau – jos manymu, tai

būtų - edukacinė veikla (tėvų švietimas, konsultavimas, informavimas), socialinė veikla

(sėkminga socializacija gyvenime), kultūrinė veikla (tradicijų puoselėjimas), kultūrinė veikla

(tradicijų puoselėjimas), integracinė (besimokančių grupių partnerystė įstaigos, rajono, miesto ir

pan. mastu). Autorės teigimu, švietimo paslaugos - tai edukacinių, socialinių, kultūrinių ir

integracinių paslaugų dermė.

Ikimokyklinio ugdymo paslaugos šiandien įgyja naują traktuotę dėl daugelio dalykų. Vienas

iš jų - nauji teoriniai konstruktai, naujas metodologinis požiūris į vaiką. Reforma, besiformuojanti

rinka ir jos nauji poreikiai padarė Lietuvoje švietimo sistemą kur kas lankstesne ir atviresne.

Įvykusi struktūrinė kaita leido švietimui bent iš dalies tapti prieinamesniu, išplėsti paslaugų

įvairovę ir atsakyti į padidėjusius visuomenės poreikius. Vienas iš jų - sparti vaiko socializacija.

Dauguma Lietuvos ir užsienio tyrinėtojų: Everard ir Moris (1997), Fullan (1993), Juodaitytė

(1999), Jackūnas (2000), Neifachas (2007) bei kiti,- šiandien rašo apie tai, kad tiek mokyklų, tiek

ikimokyklinio ugdymo struktūra tapo žymiai įvairesnė ir labiau socializuota. Darželiuose pradėtos

įgyvendinti savarankiškos ikimokyklinio ugdymo programos. Ikimokyklinis ugdymas siejamas su

įvairiomis tėvų švietimo formomis: konsultavimu, pedagogikos pamokomis, „neformaliomis tėvų

mokyklomis“.

Bitinas (2002) mano, kad ugdymo institucijos bei pedagogų pozicija, paremta bendrųjų

programų rekomendacijomis yra esminė, tačiau švietimui tapus aptarnavimo sferos komponentu,

labai padidėja ir tėvu vaidmuo, vertinant ugdymo kokybę. Galimybės suteikimas tėvams vertinti,

97

spręsti ir pasirinkti turi didelę reikšmę ne tik švietimo sistemos, bet ir visuomenės

demokratiškumui, ugdymo proceso organizavimo, o vadinasi, ir paslaugų tobulinimui.

Šiuo metu vykstantys pokyčiai įgalina švietimą funkcionuoti kaip vientisą socialinę sistemą

ir bendruomenės socialinės gyvensenos institutą. Šių naujų kokybinių pokyčių kontekste

formuojasi ir naujasis vaikų darželio kaip suaugusiųjų ir vaikų nuolatinės socialinės sąveikos, jų

ugdymosi institucijos įvaizdis, kurio vienas iš bruožų - atvirumas tėvų bendruomenei.

Lietuvoje naują požiūrį į vaikų socializacijos ir kokybiško ugdymo klausimus atskleidė

Juodaitytė (2002), nurodžiusi, kad vaikystės periodas šiandienos visuomenėje įgyja ypatingą

reikšmę jau vien dėl to, kad vaikai savo amžiumi yra jauniausia ir socialiai nesavarankiška

socialinė grupė. Jais nuolat domimasi, tačiau jie visuomenėje užima prieštaringą padėtį. Vaikai

yra priklausomi nuo suaugusiųjų, kurie sprendžia dėl vienokių ar kitokių vaikų gyvenimo ir

ugdymo sąlygų, jų psichinės, socialinės, kultūrinės raidos krypties.

Tokiu būdu ugdant galima suformuoti ištisą kartą visaverčių arba nevisiškai visaverčių

žmonių. Tai daugiausia priklauso nuo socializacijos ir ugdymo procesų turinio sąveikos jau

vaikystėje. Autorės teigimu, svarbūs vaikų socializacijos institutai yra darželiai ir pradinės

mokyklos. Jie atstovauja oficialiajai, vertybinei socializacijos krypčiai, per juos ryškėja įvairios

socializacijos problemos. Būtent čia vaikai išmoksta sąveikauti su suaugusiais, socialiai įprasminti

save. Būtent čia jie rengiasi gyvenimui, išbandydami įvairius socialinius vaidmenis. Pokyčiai,

kuriuos lėmė kaita, šiandien vyksta ir šiuose socializacijos institutuose. Juodaitytės nuomone, tik

jie pajėgūs keisti ikimokyklinio ugdymo sistemą iš esmės.

Toks požiūris įpareigoja įvertinti kiekvieną socialinę instituciją, kaip nuolat atsinaujinančią

ir besikeičiančią, efektyviai veikiančią visuomenės procesus. Atsižvelgdama į tai, mokslininkė

pateikia įvairių šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigų modelius, jų pakitusį vaidmenį

pedagoginiame ugdyme. Kai kurie šių modelių yra tokie:

- ikimokyklinė ugdymo įstaiga - tai „polifoninė institucija, skirta mažų vaikų socializacijai,

saviraiškai, savojo „aš “identifikavimui, pradinių-universaliųjų pasaulio ir aplinkos pažinimo

metodų įvaldymui, vaiko įgūdžių ir įpročių visuomenėje susidarymui, vaiko pripažinimui tikruoju

tos visuomenės nariu, dalyviu bei kūrėju“ (Vengrijos nacionalinė švietimo koncepsija, 1992 m.).

- vaikų darželis -tai mokyklinės sistemos dalis, kurios tikslas - „pašalinti šeimoje ir visuomenėje

atsirandančius trūkumus, kurie gali riboti vaiko mokymosi ir tolimesnės veiklos galimybes“

(Lenkijos nacionalinė ikimokyklinio ugdymo pertvarkos koncepcija, 1991).

- Ikimokyklinio ugdymo įstaiga-tai „socialinės vaikystės apsaugos institucija, kurioje vaikas

orientuojamas tapti tikra asmenybe, sudaromos sąlygos tęsti vaiko socializaciją tarp trijų

98

svarbiausių grandžių; šeimos, darželio, mokyklos (Rusijos ikimokyklinio ugdymo

koncepsija,1991 m.)

- Vaikų darželis turi tapti visos šalies pedagoginės pertvarkos centru ir padėti šeimai kurti naująją

pedagoginę kultūrą. Taip gali būti rengiama ir vaiko ugdymo šeimoje reforma (Slovakijos

ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1991 m.).

- Ikimokyklinis ugdymas patenkina pagrindinius vaiko saugumo, aktyvumo, saviraiškos

poreikius. Jo uždavinys - skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą bei saugoti ir

stiprinti vaiko sveikatą (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992 m.).

Juodaitytė mano, kad Europos šalių švietimo sistemos pagrindą sudaro perėjimas prie

naujosios filosofijos, skiriant ypatingą dėmesį kultūros tradicijoms, ugdymo, humanizavimo bei

demokratizavimo principams. Todėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos funkcijos plečiamos šiomis

kryptimis - naujosios ideologijos visuomenėje vaiko atžvilgiu palaikymas (vaikas visavertis

žmogus), šeimos edukacinių teisių stiprinimas, švietimo sistemos tobulinimas, orientuojantis į

mokymąsi visą gyvenimą.

Jasilionienės (2005) nuomone, siekiant prisitaikyti prie didėjančio ir kintančio gyventojų

užimtumo, reikėtų lanksčiau organizuoti vaikų priežiūros įstaigų darbo laiką, apmąstyti

vienkartines arba periodines priežiūros paslaugas. Be to, remiantis kitų šalių patirtimi bei

atsižvelgiant į šalies bei gyventojų galimybes, reikėtų skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas

alternatyvioms, nevalstybinėms vaiko priežiūros paslaugoms teikti, skatinti darbdavių iniciatyvą

kurti vaikų priežiūros centrus darbovietėse ir pan.

Kalbant apie ikimokyklines paslaugas, ypač šiandien aktualiomis tampa jų įvairovė. Kaip

nurodo Dudzinskienė (2004), pagrindinis švietimo sistemos tikslas - asmenybės socializacija,

socialaus, veiksnaus žmogaus ugdymas, orientuotas į asmens poreikius bei gebėjimus. Tai ypač

liečia specialiųjų poreikių vaikus, kurių integracijos būtinybė suponuoja įvairių specialistų

poreikį. Pagrindinis jų tikslas - teikti specialiąsias paslaugas vaikams, jų tėvams, pedagogams.

99

5. Europos šalių, turinčių ilgametę patirtį teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo

pagalbą, patirtis Toliau rekomendacijose bus komentuojamos Lietuvos ir užsienio šalių patirtys daugiau

akcentuojant šiam laikmečiui ir Lietuvai naudingus aspektus.

Tyrimo ataskaitoje „Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą

būklė ir patirtis” (2008), išsamiai pristatoma užsienio šalių patirtis apie gyventojams teikiamą

informaciją apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

Siekiant apibūdinti gyventojų informavimą apie ikimokyklinį ugdymą, tyrimo metu

orientuotasi į seniausią ikimokyklinio ugdymo patirtį turinčių, labiausiai išsivysčiusių šalių

(Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos) patirtį, nes laikytasi nuostatos, jog čia galima būtų

rasti daugiausia reikšmingos medžiagos apie visuomenės informavimo sistemą - turinį, metodus,

būdus, formas bei priemones. Remiantis nuostata, jog ikimokyklinis ugdymas, kaip ir ugdymas

apskritai yra gana centralizuoto pobūdžio, tikslinga įsigilinti į liberalesnės švietimo sistemos

teikiamas galimybes vykdant gyventojų informavimą apie ikimokyklinį ugdymą ir švietimo

pagalbą. Todėl nuspręsta išsamiau analizuoti Švedijos patirtį. Be to, turėta galvoje, kad naujosios

Europos Sąjungos šalys taip pat gali turėti šioje srityje vertingos patirties, todėl studijuotas

Lenkijos gyventojų informavimas apie ikimokyklinį ugdymą. Renkant ir sisteminant informacinę

medžiagą, mokslines publikacijas, išryškėjo tai, kad konkrečios šalies ikimokyklinio ugdymo, o

sykiu ir gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą, būklę sąlygoja

nuostatų visuma, kurios susiformavo konkrečios šalies ugdymo minties raidoje. Be to, tyrimu

nebuvo siekta išvardinti visą gyventojų informavimo ar konkrečiai bendradarbiavimo su tėvais

ikimokyklinio ugdymo srityje patirtį, tačiau orientuotasi į tai, kas yra įdomiausia, pritaikoma

Lietuvos sąlygomis.

5.1. Jungtinės Karalystės gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis

Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis,

2008 m. Ataskaitoje analizuojama Jungtinės Karalystės patirtis. Šioje šalyje ikimokyklinį

ugdymą reglamentuoja Vaiko globos aktas (Childcare Act, 2006). Ugdymas vaikų darželiuose

prasideda nuo 1,5 ir vyksta iki 5 metų. Vėliau vaikai yra ugdomi mokykloje. JK vaikai pradinėje

mokykloje pradžioje mokomi parengiamojoje klasėje (reception class). Tačiau Škotijos

valstybinėse mokyklose tokių klasių nėra. Paprastai penkerių metų vaikas pradeda lankyti dvejus

metus trunkančią pirmąją pradinės mokyklos pakopą. Vaikai darželiuose per dieną turi praleisti

100

ne mažiau nei 2,5 valandos. Tik nedaugelyje šių įstaigų vaikai išbūna visą dieną. Dažniausiai

vaikai darželyje praleidžia apie 4 valandas. Anglijoje veikia daug valstybinių darželių, kuriuos

kuruoja vietiniai švietimo ar socialinių paslaugų centrai (jie gali būti ir jungtiniai), o taip pat

paslaugas, susijusias su ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu teikia savanoriškos bendruomenės,

veikia ir privačios įstaigos. Mažesnių vaikų (iki 3 metų) tėvai dažniausiai pasirenka privačių

įstaigų teikiamas paslaugas, arba vaikų ugdymu rūpinasi patys. Tačiau dauguma vyresniųjų vaikų

lanko valstybinius darželius. Tik nedaugeliui vaikų, kurie nėra lankę ikimokyklinio ugdymo

įstaigų, sudaroma galimybė prieš mokyklą lankyti specialiąją mokyklą, kuri vadinama galimybių

grupe (Opportunity group). Dažniausiai jas lanko specialiųjų poreikių turintys vaikai. Jungtinėje

Karalystėje vasaros metu 3-5 metų vaikus tėvai kartais leidžia į vadinamuosius atostogų klubus.

Darželiai dirba pagal naują 2008 metais patvirtintą programą, kurioje nurodoma, kad pedagogai

labiausiai turi rūpintis vaiko unikalumo įtvirtinimu (pripažinti, jog kiekvienas vaikas gali mokytis

nuo gimimo, jam būdingas yra pasitikėjimas savimi ir pan.), pozityviais santykiais (vaikai turi

išmokti būti stipriais ir savarankiškais, šių bruožų ugdymas turi būti grindžiamas saugiais

santykiais su tėvais ir kitais vaikui reikšmingais žmonėmis), įgalinančia ugdymui aplinka (aplinka

vaidina esminį vaidmenį plėtojant vaiko galias), mokymusi ir plėtote (vaikai vystosi, mokosi

skritingais būdais ir lygmenimis, visos mokymosi bei vystymosi sritys yra vienodai svarbios bei

tarpusavyje susiję). Pastaruoju dešimtmečiu vyriausybė akcentuoja tėvų įtraukimo į ikimokyklinį

vaikų ugdymą švietimo įstaigose būtinybę. Iš auklėtojo reikalaujama gerbti įvairovę (laikytis

nuostatos, jog visos šeimos yra svarbios nepriklausomai nuo to, kurioje vietovėje jos gyventų;

visos šeimos yra skirtingos ir vaikas gali gyventi tiek su vienu iš tėvu, tiek ir su abiem, o taip pat

su giminėmis, be to tėvai gali būti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties; šeimose gali būti

bendraujama keliomis kalbomis, yra keliautojų, pabėgėlių, besislapstančių šeimų; visiems

pedagogams įvairi, antidiskriminacinė etiniu, kultūriniu ar socialiniu aspektais praktika yra

vertinga), bendrauti su tėvais, mokytis kartu, efektyviai veikti. Pedagogai turi nuolat svarstyti,

kaip tėvus įjungti į veiklą. Jiems patariama net apgalvoti, ką reikia padaryti, kad atėję į darželį

vyrai jaustųsi patogiai, kaip daugiau tėčių įtraukti į grupės gyvenimą. Taip pat pedagogui

patariama apmąstyti ir tai, kaip bendrauti su labai užimtais tėvais ir pasiteirauti jų apie patogų

bendravimui laiką, bendrauti su jais ne tik žodžiu, bet ir laiškais, telefonu, elektroniniais laiškais

ar žinutėmis, perduodamomis per draugus, gimines ar vaiko aukles. Škotijoje išleistame

informaciniame biuletenyje net nurodoma, kokią informaciją tėvams pedagogai turi teikti:

parodyti vaiko darbelių pavyzdžius, nuotraukas, pakomentuoti vaiko stipriąsias puses ir interesus,

paaiškinti, ko toliau vaikas turi mokytis (http://www.scotland.gov.uk/library/documents2/pre-

00.htm).

101

5.2. Prancūzijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis


2008 m. ataskaitoje teikiama informacija apie Prancūzijos ikimokyklinį ugdymą. Reformuojant

švietimą Prancūzijoje galvota apie tai, kad ugdymo veikla sietųsi su natūraliu psichiniu, fiziniu

vaiko brendimu. Pradinėje motinos mokykloje mokosi 2-5 metų vaikai (jie suskirstyti į

jaunesniąją, viduriniąją ir vyresniąją grupę). 5-7 metų vaikai iš pradžių ugdomi parengiamojoje, o

po to – mokslų pagrindų elementariojoje grupėje. Grupėje vidutiniškai mokosi 25 (ne daugiau nei

35) vienodo amžiaus vaikai. Tais atvejais, kai grupę sudaro itin skirtingo pasirengimo vaikai,

ugdymas realizuojamas pagal vadinamąsias mišrias programas. Prancūzijos pradinėje mokykloje

vyrauja tradicinis mintino mokymo metodas. Užsienio kalbos buvo mokomos tik nedaugelyje

įstaigų ir jų mokymas nebuvo aktyvus. Tačiau kai kur buvo mokomasi anglų, ispanų ar vokiečių

kalbos. 1997 m. organizuota švietimo reforma, kuri įtvirtino naują požiūrį į užsienio kalbų

mokymą – pradėti mokyti užsienio kalbos, o taip pat informacinių technologijų jau

ikimokyklinėje įstaigoje. Tačiau įdiegę šias naujoves prancūzai dabar neatsisako ir senų švietimo

vertybių – enciklopedinių žinių. Iš profesionalaus pedagogo reikalaujama stebėti vaikų

pasiekimus, kai šie sprendžia įvairias užduotis, formuojasi sąvokas, ugdosi atmintį, samprotauja,

logiškai mąsto, t.y. vaikų komunikacijos ir sąveikos su bendraamžiais procese.

Prancūzijoje ikimokyklinių įstaigų veikla yra griežtai kontroliuojama, ypač nevalstybinių

mokyklų – nuolat domimasi, ar jose paisomos vaikų teisės ir interesai. Ugdymo tikslai, turinys,

metodai, priemonės ir struktūra bei kontrolės formas nustato vyriausybė. Ji taip pat rengia

programas ir oficialias instrukcijas. Konkrečias metodikas (technologijas) visuotinės programos

realizavimui kuria metodininkai. Mokykloje diena prasideda 8.30 ir baigiasi 16.30. Mokymosi

savaitės trukmė – 26 valandos. Savaitė yra padalinta į 9 dalis (po pusdienį). Kai kur skiriamas ir

papildomas laikas mokymuisi. Jo metu vaikai papildomai dirba su mokytoju arba pedagogo

prižiūrimi atlieka namų darbus. Ugdymo proceso kalendorių parengia nacionalinė Švietimo

ministerija kiekvieniems metams. Jį sudaro 36 mokymosi savaitės, kurios yra suskirstytos į 5

periodus ir 4 atostogų intervalus. Vietinė valdžia gali skirti papildomą laisvą dieną. Sekmadienį

visi vaikai nesimoko, tačiau kita diena, kurios metu neorganizuojamas tikslingai mokymo

procesas, gali būti ne šeštadienis, o, pavyzdžiui, trečiadienis. Tą dieną vaikai gali mokytis Dievo

įsakymus. Pradinėje mokykloje skiriama daug dėmesio pasirengimui antrai pakopai. Kadangi ne

visi vaikai gerai įsisavina ugdymo programą, jos koreguojamos taip, kad daugiau dėmesio būtų

skiriama praktiniams darbams. Uždaviniai nusakomi tokia tvarka: žinoti (įgyti tam tikrų žinių);

102

žinoti kaip ką nors padaryti (įgyti praktinių įgūdžių), žinoti kaip gyventi (įgyti socialinių

kompetencijų), žinoti kaip keistis (įgyti tokį požiūrį į gyvenimą, kad nuolatinis mokymas,

tobulėjimas taptų būtinybe). Prancūzijoje informaciją apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą

teikia gyvenamosios vietos merija. Kai vaikui sueina 2 metai, merija laišku informuoja šeimą, kad

ši merijoje iš anksto įregistruotų vaiką į motinos mokyklą. Po to, birželio mėnesį, prieš pirmą

kartą einant į mokyklą, pati motinos mokykla pakviečia įsiregistravusias šeimas į mokyklą

„adaptacijos“ pusdieniui. Jo metu surengiama ekskursija po mokyklą, vaikai ir tėvai

supažindinami su mokytojais, paaiškinama, kaip organizuojama mokyklos veikla, papasakojama

apie mokymo programas. Be šio apsilankymo daugiau nėra jokių kitokių specialių visuomenės

informavimo būdų. Informacija apie vaikų iki 3 m. amžiaus mokymą yra ribota. Kaimuose vaikai

mokomi nuo 2 metų, o didesniuose miestuose merija paaiškina, kad ikimokyklinės įstaigos

lankymas priklauso nuo mokyklos pasirinkimo. Vaikus nuo 3 metų amžiaus, jei tik šeima to

pageidauja (o pageidauja faktiškai beveik visos šeimos), priima bet kuri motinos mokykla.

5.3. Vokietijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis


2008 m. ataskaitoje teigiama, kad Vokietijoje tradiciniai vaikų darželiai dirba pagal dar Frebelio

sukurtą, bet patobulintą modelį. Tėvų nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos pedagoginės

savipagalbos srityje Vokietijoje pastaruoju metu įgijo didelį populiarumą apima gana nemažą

tėvų, auginančių mažamečius vaikus namuose, skaičių. Šios organizacijos jungia apie 85 000 tėvų

grupių, kurios paskelbė daugiau nei 300 politinės socialinės pedagoginės reikšmės iniciatyvų. Šių

iniciatyvų pagrindu buvo pertvarkytas vaikų ikimokyklinis ugdymas, išplėtotas privačių darželių

ir mokyklų tinklas, įkurti tėvų švietimo centrai bei 10 000 darbo vietų pedagogams. Tėvų

pedagoginės savipagalbos grupės sprendžia pačias įvairiausias tėvų gyvenimo, vaikų priežiūros

bei vaikų mokymosi ugdymo įstaigose problemas: nuo sveikatos, jų maitinimo iki vaikų

laisvalaikio bei moterų-motinų teisių į švietimą ir šiuolaikinę pedagoginę kompetenciją. Tėvų

grupių nariai skiriasi pagal tai, kokiai aplinkai jie priklauso, kokios jie yra lyties ar socialinio

statuso. Tėvai, užimantys vadovaujančias pozicijas grupėje, dažniausiai turi pedagoginį

išsilavinimą. Tokios moterys yra pajėgios suprasti moterų-namų šeimininkių ir motinų

izoliavimosi problemą visuomenėje ir savo profesine patirtimi inicijuoti tėvų grupes (moteris ir

motinas), neturinčias pedagoginio išsilavinimo. Iniciatyviausios Vokietijoje (kaip ir šeimos, tėvų

švietime) yra moterys. Todėl joms aktualiau nei vyrams pakeisti situaciją, kuri susiklosto šeimoje

103

dėl vaikų auginimo ir priežiūros. Ypač svarbu skatinti motinas savarankiškai ieškoti mokslinių

žinių. Ekspertas turėtų joms nušviesti, kaip ir kokiais būdais šių žinių galima įgyti. Jis turi

paaiškinti, kaip pats mokėsi ir kaip įgijo reikiamų žinių, o ne tik pateikti motinoms „nekintantį,

universalų“ teorinį pedagoginį „kas“ modelį. Didaktinį pagrindą sudaro dalijimasis patirtimi tėvų

grupėse, kuris gali vykti ne tik vieno, bet ir kelių regionų viduje. Taip siekiama sudominti kuo

daugiau moterų. Svarbu, kad motinos būtų pačios atsakingos už savo mokymąsi. Švietimo

ekspertų užduotys aiškios: jie remia motinas ir siekia, kad šios sąmoningai suvoktų savo

pedagoginę kompetenciją ir įtrauktų kitas motinas. Tai įmanoma tik nuolat bendradarbiaujant su

motinomis ir joms patariant. Ugdymo srities specialistai turėtą pastoviai bendradarbiauti su

keliomis motinomis. Tai dažniausiai daro motinos-ekspertės, turinčios profesinę pedagoginę

patirtį. Dirbdamos iniciatyviose tėvų grupėse, jos padeda formuoti sąmoningą tėvų požiūrį į

mokymąsi. Tačiau ekspertų pagalba joms yra reikalinga tam, kad moterys-motinos galėtų geriau

panaudoti savoj vidinius resursus ir patirtį. Ekspertai turėtų būti gerai susipažinę su moterų

gyvenimo situacijai namuose. Integruodamiesi į grupės veiklą jie įgyja grupės pasitikėjimą ir

užima patikimo žmogaus poziciją. Ekspertai įtraukiami į švietimo darbą, o švietimo tikslai,

turinys praplečia subjektyvius, asmeninius grupės narių poreikius. Naujos veiklos sritys

planuojamos kartu su ekspertais ir jos peržengia regiono švietimo politikos ribas.

Bendradarbiavimas tarp ekspertų ir tėvų vyksta ilgą laiką ir skirstomas į penkis etapus:

1. Pirmajame, parengiamajame, etape būtina, kad motinos kartu su ekspertais numatytų savo

veiklos tikslus, mokymosi turinį ir pačią veiklą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad motinos išliktų

savo patirties ir situacijos ekspertėmis. Svarbi ir jų socialinė kompetencija bei gyvenimiškoji

patirtis.

2. Antrajame etape motinos pradeda atsiriboti nuo savo statuso grupėje ir ima galvoti, kaip

pakeisti gyvenimo sąlygas šeimoje. Tai skatina motinų savimonę, drąsą, nes vykstantys pokyčiai

reiškia tradicijų bei stereotipų laužymą. Ekspertai turėtų remti moterų-motinų galimų ir

realizuojamų veiklos žingsnių paiešką.

3. Trečiajame etape tenka išnagrinėti vietos infrastruktūrą, užmegzti kontaktus su valdžios

organais, institucijomis ir jų atstovais. Ekspertų funkcija – patariamoji, o aktyvus veiklos

organizavimas lieka moterų ir motinų užduotimi.

4. Ketvirtajame etape motinos realizuoja į socialinę šeimos ir vaiko situaciją orientuotus

veiklos žingsnius. Ekspertai gali būti tokie pat aktyvūs, kaip ir motinos, tačiau jų iniciatyva

apsiriboja motinų nurodytų uždavinių įgyvendinimu.

5. Penktasis etapas užbaigia projektų kūrimo, patirties refleksijos, visuomeninės, politinės

veiklos kritinės analizės procesus. Šiame etape ekspertai turėtų atsitraukti ir užimti klausytojų ir

104

stebėtojų vaidmenį. Jie turėtų atsižvelgti į grupės tikslus, subjektyvius motinų poreikius, taip pat

motinų ir švietimo ekspertų vaidmenis, švietimo įstaigų funkcijas bei siekti, kad būtų išvengta

motinų iniciatyvų blokavimo. Būtina siekti, kad motinos netaptų priklausomos nuo ekspertų kaip

tik tuomet, kai jos pradeda nuo jų įtakos išsilaisvinti. Mokymosi koncepcija, grindžiama mąstymu,

pereinančiu nuo procedūrinio į kontroliuojantį. Šiame etape išnyksta ribos tarp pačių tėvų

organizuotų ir institucijų organizuojamo mokymosi. Motinos pačios perima mokymosi

pasiūlymus, kurie būna orientuoti ne tik į grupę, bet ir į jų asmeninius siekius. Institucijos

neturėtų per anksti kištis į motinų veiklą, nes priešingu atveju gali būti sutrukdytas jų

kompetencijų ir iniciatyvų plėtojimasis. Tačiau motinos turėtų bendradarbiauti su institucijomis ir

ten dirbančiais pedagogais, kartu planuoti ir struktūruoti naują didaktinį požiūrį į mokymąsi,

pačioms būti už jį atsakingoms. Išoriniai ekspertai turi grupei patarti ir remti jų iniciatyvas. Tuo

atveju, kai besimokantieji nepritaria pedagogams, išoriniai ekspertai turėtų pagarbiai reaguoti į jų

problemas (Lileikaitė, Juodaitytė, 2003).

5.4. Švedijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis


2008 m. ataskaitoje pateikiama ir Švedijos patirtis. Švedijos vaikų darželio filosofinės ištakos –

Frėbelio ugdymo idėjos. Ir tik žymiai vėliau pradėta šioje šalyje domėtis Montessori ugdymo

sistema. Mieste bemaž visi vaikai lanko darželius, o kaime tokių šiek tiek mažiau, nes kai kurių

vaikų motinos čia dažniau nei miestietės nedirba. Be to, bedarbių vaikai neturi teisės lankyti

ikimokyklinės įstaigos, kai kuriais atvejais jie gali lankyti darželį tik kelias valandas per dieną.

Migrantų vaikams darželis ne visuomet prieinamas. Taigi šiuo metu ikimokyklinis viešas

ugdymas įstaigose skirtas 1-12 metų vaikams. Čia privalomas mokymas prasideda nuo septynerių

metų amžiaus. Bet dauguma šešiamečių prieš mokyklą savanoriškai lanko priešmokyklines

klases. Vaikai gali lankyti įprastinius vaikų darželius, šeimyninius darželius, atvirus darželius.

Švedijoje visi tėvai turi teisę užregistruoti savo 1-6 metų vaiką į ikimokyklinę įstaiga ar šeimos

dienos centrą. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga (Förskola) veikia ištisus metus, jos darbo laiką

apsprendžia tėvų darbo laikas. Vaikų darželis turi sustiprinti šeimos vaidmenį vaikų gyvenime,

padėti jiems augti ir vystytis. Ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus darželyje siekiama glaudžiai

bendradarbiauti su tėvais ir taip užtikrinti individualių kiekvieno vaiko galių plėtotę. Darželyje

itin didelis dėmesys kreipiamas į tų vaikų ugdymą, kuriems reikia didesnės paramos nei kitiems

jų bendraamžiams dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Ikimokyklinė įstaiga siekia perteikti

jaunajai kartai savo kultūros paveldą – tradicijas, istoriją, kalbą ir išmintį. Sykiu tokia įstaiga,

105

atsižvelgdama į Švedijoje egzistuojančią kultūrų įvairovę, nori vaikus ugdyti taip, kad jie suvoktų

ir gerbtų kitas kultūras. Ikimokyklinė įstaiga traktuojama kaip individo kultūrinio ir socialinio

ugdymo institucija, rengianti vaikus gyvenimui multikultūrinėje erdvėje. Savo kultūrinio paveldo

suvokimas ir kitų kultūrų pripažinimas turi sąlygoti vaikų gebėjimą suprasti ir išgyventi kitų

žmonių vertybes. Ikimokyklinė įstaiga turi padėti užtikrinti tai, kad nacionalinių mažumų bei

imigrantų vaikai pajustų savo kultūros vertę. Ikimokyklinės įstaigos aplinka turi būti saugi ir

sudaryti sąlygas vaikui žaisti, laisvai veikti. Tokia aplinka turi skatinti vaikus tyrinėti supantį

pasaulį. Visi ikimokyklinės įstaigos darbuotojai turi įžvelgti kiekvieno vaiko raidos potencialą ir

gebėti ugdyti jį naudodamasis interaktyviais metodais, dirbti individualiai su vaiku ir su visa

grupe. Tėvai ar globėjas yra atsakingi už vaiko ugdymą. Vaikų darželis turi papildyti namuose

teikiamą ugdymą, kurdamas geriausias ankstyvas sąlygas jų visapusiškam vystymuisi. Vaikų

darželis glaudžiai bendradarbiaudamas su tėvais įsipareigoja laikytis konfidencialumo, pagarbiai

elgtis su tėvais ir yra atsakingas už gerų santykių su tėvais plėtotę. Įgyvendindamas

bendradarbiavimą su tėvais, vaikų darželis supažindina tėvus su savo veiklos tikslais ir turiniu,

nuolat palaiko dialogą su tėvais. Apskritai, tėvai dalyvauja intensyviai darželio gyvenime, nes

1998 metais daželiai yra įpareigoti įjungti tėvus į darželio veiklos planavimą, vertinimą,

įsiklausyti į tėvų nuomonę dėl darželio veiklos. Apskritai bendradarbiavimas ir bendravimas su

tėvais Švedijoje yra labai vertinamas. Vaikui pradėjus lankyti darželį pirmąsias kelias savaites

palaikomi ypač glaudūs kontaktai tarp pedagogų ir tėvų. Vėlesnė pedagogų ir tėvų sąveika

realizuojama kasdieniais kontaktais tėvams atvedant ir pasiimant vaiką iš darželio. Tėvai gali

veikti vaiko ugdymą keisdamiesi su pedagogais informacija apie vaiką. Bent vieną kartą per

ketvirtį ikimokyklinio ugdymo įstaigos organizuoja tėvų susirinkimus. Kartais jos rengia sriubos

vakarienes, muges, kuriose vaikai, jų tėvai ir pedagogai susirenka kartu. Rengiamos reguliarios

“pasiekimų diskusijos”. Jos metu tėvai turi galimybę pasikalbėti jau su dauguma ikimokyklinės

įstaigos pedagogų kartu, net su merijos atstovu, atsakingu už ikimokyklinį ugdymą. Švedijos

Kristianstado miesto ikimokyklinėje įstaigoje ,,Lekholmens“ naudojamos šios bendradarbiavimo

su tėvais formos:

� Dienoraščio rašymas (kiekvieną dieną ant didelio formato lapo rašoma, kaip buvo praleista visa

vaikų diena).

� Lankymasis namuose (vaikai kartu su auklėtoja vyksta į svečius, vėliau įspūdžius bei

nuotraukas pateikia specialiose knygelėse).

� Individualūs vaikų dienoraščiai su nuotraukomis (juose yra vaiko nuotraukos, jo veiklos aprašai

ir kt.).

106

� Tėvų dalyvavimas grupės gyvenime (tėvai padeda organizuoti renginius, dalyvauja kasdienėje

vaikų ugdomojoje veikloje).

Švedijos nacionalinė Švietimo agentūra taip pat rengia informaciją tėvams. Labai

paplitusios yra įvairūs lankstinukai, kuriose nurodoma, kad tėvai yra labai svarbūs vaiko

gyvenime, ir jų nuomonė darželio pedagogams yra labai reikšminga. Kartu čia nurodoma, kad

darželiuose ugdymas vykdomas pagal Švedijos parlamente patvirtintą programą, kurią

konkretizuoja municipaliteto taryba. Konkrečių ikimokyklinių įstaigų kontaktų siūloma

pasiieškoti tėvams telefonų knygose ir internete. Šiuose lankstinukuose akcentuojama, jog vaikų

darželio paskirtis globoti, kontroliuoti ir mokyti vaiką ir tėvams suteikti galimybę dirbti ar

studijuoti. Iškilus tam tikroms problemoms bendraujant su darželio pedagoginiu personalu,

tėvams rekomenduojama kreiptis į municipaliteto tarybą. Tėvams rekomenduojama pasikalbėti su

pedagogais apie vaiką atvedus vaiką ar jį pasiimant iš darželio. Jiems patariama papasakoti visus

įvykius, kurie nutiko šeimoje. O jeigu tam reikėtų daugiau laiko, tai patariama paprašyti skirti

jiems atskirą susitikimą. Darželio pedagogai taip pat privalo atsižvelgti į tėvų pageidavimus, kai

jie planuoja ugdymo turinį, be to tėvams jie turi sudaryti galimybę vertinti darželį. Tėvams

informaciniuose dokumentuose siūloma įdėmiai perskaityti ikimokyklinio ugdymo programą ir

nurodoma, kur ją rasti (http://www.skolverket.se/sb/d/193/url/.../target/pdf1690.pdf%3Fk%3D1690).

5.5. Lenkijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis

Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis, 2008

m. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie Lenkijoje įgyvendinamą ikimokyklinį

ugdymą. Lenkijoje ikimokyklinis ugdymas (Wychowanie przedszkolne) yra formalios švietimo

sistemos dalis. Šiuo metu čia yra sukurtas ikimokyklinių įstaigų tinklas. Dabar ikimokyklines

įstaigas vaikai gali lankyti iki 7 metų. Vaikas, kuriam buvo atidėtas mokyklos lankymas, gali

lankyti darželį iki mokslo metų galo tais kalendoriniais metais, kada jam sukanka 10 metų.

Beveik 97 proc. sulaukę tokio amžiaus vaikų pradeda lankyti pradinę mokyklą, nes nuo tada

ugdymas yra privalomas. Ikimokyklini ugdymas yra taip organizuotas, kad ugdytų vaiko

savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis. Didžiausiais dėmesys čia skiriamas

komunikacinėms ir socialinėms kompetencijoms plėtoti, nes galvota, kad būtent tai padeda

vaikams orientuotis aplinkoje. Tėvams yra sudaryta galimybė prisidėti prie veiklos organizavimo

darželyje. Lenkijoje egzistuoja kelių tipų viešieji darželiai – „darželis“, „Specialusis darželis“,

„Integracinis darželis“ arba „Darželis su integraciniais skyriais“. Šie žodžiai būtinai turi būti

107

pilname darželio pavadinime. Kartu akcentuojama, kad Lenkijoje galim kurti darželius, kuriose

vaikai yra ugdomi tautinių mažumų kalba. Kiekvienas darželis, pasirengti savo įstatus, kuriuose

turi būti išdėstyta darželio uždavinių realizavimo būdai, atsižvelgiant į individualų vaiko ugdymą

ir pagalbą tėvams, auklėjant vaiką ir ruošiant jį mokyklai, o neįgalių vaikų atveju, ypač atsižvelgti

į jo negalios pobūdį ir laipsnį. Darželyje taip pat turi būti sukurta darželio taryba ir tėvų taryba,

kuri aktyviai dalyvauja ikimokyklinės įstaigos valdyme. Pagrindinis darželio organizacinis

vienetas yra skyrius, skirtas panašaus amžiaus vaikams, ir formuojamas atsižvelgiant į jų

poreikius, interesus, gabumus, negalės pobūdį ir laipsnį. Vaikų skaičius skyriuje negali būti

didesnis kaip 25. Integracinio darželio skyriuje bei integraciniame skyriuje darželyje turi būti nuo

15 iki 20 vaikų, tarp jų 3-5 vaikai su negale. Specialaus darželio skyriams nustatomos vaikų

kvotos yra dar mažesnės, atsižvelgiant į jų negalės pobūdį. Ugdomoji veikla vyksta pagal pačių

darželių parengtą programą ir realizuojama užsiėmimų, kurių trukmė 60 min., metu.

Ikimokyklinio ugdymo programos pagrindų realizavimui turi būti skirta ne mažiau kaip 5

valandos per dieną. Tėvų (teisėtų globėjų) pageidavimu darželyje gali būti vedami papildomi

užsiėmimai. Darželio įstatuose nusakomos konkrečios mokytojų pareigos, kurios apima

bendradarbiavimą su tėvais (teisėtais globėjais) vaikų ugdymo srityje, tėvų supažindinimą su

ugdymo programa, informacijos apie vaiką, jo elgesį ir vystymąsi teikimą, ugdymo veiklos

planavimą ir atsakomybę už ugdymo kokybę, būtinybė pažinti vaiką ir užtikrinti jo vystymosi

poreikių tenkinimą, bendradarbiavimą su specialistais, teikiančiais psichologinę – pedagoginę

pagalbą ir kita. Be to, darželio įstatuose apibrėžiamos bendradarbiavimo formos bei nuolat

organizuojamų susitikimų su tėvais (teisėtais globėjais) dažnumas. Darbo su ikimokyklinio

amžiaus vaikais programos yra arba autorinės, apimančios visą Lenkiją, patvirtintos liaudies

švietimo ministro ir turinčios suteiktą ministerijos leidimo naudoti mokymui numerį, arba –

individualios, naudojamos vietoje. Beveik kiekvienai programai yra sudarytas švietimo paketas, į

kurį įeina: vadovėliai, knygutės vaikams, pratybų sąsiuviniai, vadovai arba metodinės knygos,

veiklos planai, pavyzdiniai darbo planai pavyzdiniai scenarijų rinkiniai ir t.t. Jeigu vieni darželiai

ugdo savo auklėtinius pagal bendrąsias programas, tai kituose – pagal Rudolfo Štainerio ar

Marijos Montessori ugdymo sistemas. Kitas darželių tipas yra parapijiniai darželiai. Dauguma jų

– katalikiški, ir jų veikla orientuota į konfesinius tikslus. Veikia ir kalbų ikimokyklinės įstaigos,

kuriose vaikai mokomi dviejų ar net daugiau kalbų. Nepaisant ikimokyklinio ugdymo įstaigų

įvairovės, Lenkijos lankančių darželius vaikų skaičius yra vienas žemiausiais Europoje ir šis

skaičius dar gali netrukus sumažėti dėl demografinės šalies situacijos. Ypač prasta situacija šiuo

aspektu buvo iki 2005 metų. Kita problema ta, kad dauguma darželių yra mieste, tuo tarpu kaimo

vietovėse jų yra mažai. Ypač mažai yra privačių ir parapijinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra

108

kaimo vietovėse. Tokia situacija leidžia galvoti, jog ateityje yra būtina reorganizuoti

ikimokyklinių įstaigų tinklą. Kita vertus, pripažįstama, jog būtina yra ir įstatyminės bazės,

reglamentuojančios ikimokyklinį ugdymą, kaita. Svarbu, jog įstatymuose būtų įtvirtina nuostata

suteikti visiems vaikams ikimokyklinį ugdymą darželiuose

(http://www.warsawvoice.pl/view/2806/). Kiekvienas darželis, nesvarbu, ar tai bendrasis, ar

privatus, vykdydamas švietimo įstatymą stengiasi pasiūlyti papildomo ugdymo užsiėmimų.

Pasiūlymų įvairovė yra didelė. Visgi dažniausiai papildomas ugdymas labai priklauso nuo

finansavimo – jeigu darželis susiranda daug rėmėjų, jo papildomo ugdymo pasiūla yra didesnė,

kokybiškesnė, nes ikimokyklinio ugdymo institucijos nėra dotuojamos valstybės. Dažniausiai

darželiai stengiasi pasiūlyti papildomus užsienio kalbos, meninės veiklos (muzikos ir dailės)

papildomus užsiėmimus. Kai kur vaikai yra papildomai mokomo jodinėti, plaukti baseine, čiuožti,

vaidinti ir t.t.

5.6. Italijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis

Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis, 2008

m. ataskaitoje taip pat pateikiama informaciją apie Italijoje įgyvendinamą ikimokyklinį ugdymą.

Mažų vaikų globa gali būti teikiama įvairiais būdais: auklių, žaidimų grupėse arba dieniniuose

lopšeliuose. Šias paslaugas kai kuriais atvejais organizuoja savivaldybė (comune), bet dažniausiai

– privačios organizacijos.

Savivaldybės lopšeliai vadinami asile nido ir yra skirti vaikams nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Jie

neužtikrina vietų kiekvienam vaikui, o kaina priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Asile nido

Italijoje turi gerą reputaciją ir dažnai yra geresnės kokybės, nei privatūs lopšeliai. Mitybą planuoja

dietologai, ir ji yra pagarsėjusi. Asile nido paprastai dirba nuo 9 iki 16 val., bet gali veikti ir ilgiau

dėl dirbančių tėvų poreikio.

Vaikų darželis / ikimokyklinis ugdymas (Scuola Materna). 3 – 5 metų vaikams Scuola

Materna teikia neprivalomą ir kiekvienam vaikui prieinamą ugdymą. Vaikas neprivalo lankyti

ikimokyklinės įstaigos, bet dauguma tėvų veda savo vaikus į scuola materna. Ikimokyklinis

ugdymas Italijoje yra nemokamas, išskyrus privačias įstaigas.

Lankantys ikimokyklines įstaigas vaikai grupuojami į grupes (sekcijas), kuriose minimalus

vaikų skaičius – 14, o maksimalus – 28. sekcijos gali būti to paties arba skirtingo amžiaus

vaikams.

109

Įstaigų lankymas yra nemokamas; reikalaujami įnašai iš tėvų už savivaldybės teikiamą transportą

ir mitybą.

Privalomasis švietimas trunka devynis metus ir susideda iš pradinės ir vidurinės mokyklų

visuose regionuose.

Ikimokyklinis ugdymas Italijoje nėra privalomas. Tačiau apie 95 proc. vaikų lanko kokios

nors rūšies ikimokyklinę įstaigą, o šalies ikimokyklinis ugdymas yra pasaulyje pripažintas kaip

vienas geriausių.

Ikimokyklinis ugdymas apima du lygius: dieniniai lopšeliai arba darželiai (asilo nido,

pažodžiui – „globojantis lizdas“) ir įprasta ikimokyklinė įstaiga (scuola materna).

Asilo ikimokyklinės įstaigos priima vaikus net nuo 3 mėnesių. Visų pirma jos yra palengvinimas

dirbantiems tėvams, kurie negali dieną prižiūrėti savo vaikų. Kaina skiriasi priklausomai nuo to,

kiek valandų vaikai lanko, ir nuo konkrečios įstaigos, bet paprastai ji yra žemesnė, jei vietos

valdžia (comune) teikia lengvatas. Dėl to vietoms tokiose ikimokyklinėse įstaigose yra didžiulis

poreikis ir pirmenybė paprastai tiekiama tėvams, kurie yra bedarbiai arba gaunantys mažas

pajamas (pareiškėjai privalo užpildyti formą miesto rotušėje, pateikdami savo šeimos pajamas).

Asilo ikimokyklinės įstaigos paprastai dirba nuo 8.30 iki 12.30 valandos, bet tėvai turi

galimybę palikti savo vaikus ilgesniam laikui. Scuola materna veikla trunka mažiausiai septynias

valandas per dieną: keturias valandas ryte ir tris valandas popiet, ir gali veikti penkias ar šešias

dienas per savaitę. Tėvai dažnai gali palikti savo vaikus kvalifikuotai priežiūrai po pamokų

(doposcuola) iki 17 arba 17.30 valandos, o veikla šiuo laiku yra mažiau struktūruota ir

needukacinė.

Valstybinių ikimokyklinių įstaigų atostogų laikas yra tas pats kaip ir valstybinių mokyklų, taigi

tuo metu dirbantys tėvai privalo rasti alternatyvas savo vaikų užimtumui. Taip pat mokyklos gali

organizuoti vasaros veiklos programas vaikams, kurių tėvai dirba, o kai kuri vietos valdžia

organizuoja edukacinę ir poilsinę veiklą liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Scuola materna organizuoja grupes (sezioni) pagal amžių, kuriose mažiausias vaikų

skaičius – 14, o didžiausias – 28. Tačiau mažiau apgyvendintų vietovių mokyklose gali būti tik

viena grupė, sudaryta iš skirtingo amžiaus vaikų. Kiekviena grupė privalo turėti du pedagogus

(dažniausiai moteris), kurie paprastai išlieka su ta pačia grupe tris metus. Mažiausias

reikalaujamas vaikų skaičius steigiant mokyklą yra 16, ir visi jei turi gyventi ne daugiau kaip 2

km nuo mokyklos.

Muzika, kūno kultūra ir menas bei darbeliai yra dalis ikimokyklinio ugdymo turinio, nors

vaikai paprastai nepradeda mokytis skaitymo ir rašymo elementų iki pradėdami lankyti pradinę

mokyklą nuo šešerių metų. Tačiau galima svarstyti dėl privačios mokyklos, jeigu norima, kad

110

vaikai įgautų pranašumą, ypač kai motinos kalba nėra italų. Pedagogai vertina vaikus, jiems

atvykus į ikimokyklinę įstaigą ir keletą kartų per mokslo metus, baigiamoji ataskaita apie jų

gebėjimus atliekama jiems pereinant į pradinę mokyklą.

5.7. Lietuvos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis

Minėtoje ataskaitoje analizuojama ir Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

patirtis. Švietimo įstatymo (2003 06 17) 7 straipsnyje apibrėžiama ikimokyklinio ugdymo

paskirtis – „padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius

poreikius“. Jame nurodoma, jog ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 1 - 5 (arba 6) metų vyksta

šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms

rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo

lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas

ar kitas švietimo teikėjas. Ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikiama

švietimo pagalba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tame pačiame

dokumente 8 straipsnyje pažymima, kad Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui

pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas

pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis

ugdymas anksčiau gali būti teikiamas tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam

ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą

institucijų sprendimu atskiram vaikui jis gali būti privalomas. Vienerių metų priešmokyklinio

ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas

švietimo teikėjas. Nelankančiam ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Švietimo įstatyme (2003) 26

straipsnyje taip pat apibrėžiamos ir tai, kad turi būti vykdomas informavimas apie švietimo

sistemą, kurio paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti jo interesus, polinkius,

gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą išsilavinimą ir profesiją. Kitaip tariant, šiame

dokumente yra nubrėžiamos pamatinės gairės, susijusios su informavimu ir apie ikimokyklinį

ugdymą.

Taigi, ikimokyklinio ugdymo įstaigų funkcijos - ne tik vykdyti ikimokyklinį ar/ir

priešmokyklinį ugdymą, bet ir teikti konsultacijas, siekti, kad informacija apie regione teikiamas

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo paslaugas pasiektų kiekvieną šeimą. Didelė atsakomybė

tenka ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinėse grupėse dirbantiems pedagogams: jie tampa

111

mūsų siekių ir lūkesčių, susijusių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tikslais bei

kasdienine veikla ikimokyklinėje, priešmokyklinėje grupėje, svarbiausia jungiamąja grandimi.

Svarbu, kad visuomenė suprastų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo svarbą ir

būtinumą. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo konsultantai informuoja, kokius nutarimus

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo klausimais priėmė vyriausybė, kokie pokyčiai vyksta

ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose. Svarbu, kad informacija apie ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo politiką, filosofiją, ugdymo proceso specifiką būtų skleidžiama ir

aiškinama visais suprantamais ir priimtinais budais tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje.

Šeimos mikroklimatas turi didžiausią įtaką vaikui ir yra svarbus jo ugdytojas. Šeimose

formuojasi požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save. Formuojamos vertybės, kurios gali būti

teigiamos ir koreguotinos. Tėvams turi būti suteiktas ypatingas vaidmuo ugdant vaiką. Jie turi būti

skatinami padėti vaikui tobulinti ugdymo(si) įgūdžius. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga tik papildo

ugdymąsi šeimoje – plečia socialinį vaiko patyrimą gyvenant mažoje bendruomenė, sudaro

sąlygas atsiskleisti vaikų gebėjimams, saviraiškai, puoselėja tradicines kultūrines vertybes. Tėvai

ir pedagogai turėtų tapti ugdymo(si) proceso partneriais (žr. 5.1 pav.).

5.1 pav. IPU proceso partneriai

Viena iš neišnaudotų tėvų informavimo galimybių yra biblioteka. Ikimokyklinio,

priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugas teikiančių institucijų bibliotekų fondai

turėtų būti specializuoti – didžiąją jų dalį sudaryti pedagoginė psichologinė literatūra.

Bibliotekose turėtų būti kaupiamos ir elektroninės informacijos laikmenos. Didžiausią dalį

edukacinės patirties bankuose turėtų sudaryti teikiamų paslaugų aprašai, gerosios patirties aprašai,

taip pat kaupiama projektinės veiklos patirties medžiaga, vykusių seminarų ir kitų renginių

112

metodinė medžiaga, renginių fotografijos ir kt. Aprašai kaupiami popierine ir elektronine

formomis.

Kita informavimo priemonė - internetas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vis dar trūksta

kompiuterių su internetu, kurie galėtų būti naudojami klientų mokymui, informacijos pateikimui ir

paieškai. Interneto svetainė yra svarbi kuriant ikimokyklinio ugdymo įstaigos įvaizdį, operatyviai

skelbiant klientams reikalingą informaciją, sudarant jiems galimybes el. būdu registruotis į

renginius, konsultacijoms, pokalbiams ir kt.

6. Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimo modeliai savivaldybėje ar seniūnijoje

Remiantis atlikto tyrimo ataskaitos „Švietimo pagalba šeimoms, turinčioms 1-6 metų

vaikus“ (2008) išvadomis, galima teigti, kad pastebima, jog tėvams visų pirma trūksta

konsultacijų, susijusių su vaikų auklėjimu, ugdymu, įvairių probleminių situacijų sprendimu,

pasigendama pagalbos prižiūrint vaikus ir pan. Todėl galima daryti prielaidą, kad tėvai nėra

pakankamai susipažinę su „švietimo pagalbos“ sąvoka, t.y. kas yra švietimo pagalba, kaip ja

pasinaudoti, kokia yra jos svarba auginant ikimokyklinio amžiaus vaikus. Kaip labiausiai

reikalingas švietimo pagalbos paslaugas didesnė dalis tėvų visų pirma nurodo informacines

paslaugas (spausdintine ar elektronine forma), taip pat ikimokyklinio ugdymo pedagogo bei

specialisto psichologo konsultacijas.

Minėtoje ataskaitoje pažymima, kad švietimo paslaugų atitikimą šeimų poreikiams,

tokiomis paslaugomis pasinaudojusios šeimos vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Labiausiai

1-6 metų amžiaus vaikus auginančių šeimų poreikius atitinka ikimokyklinio ugdymo pedagogų

konsultacijos, informacinės paslaugos (elektronine, spaudinių forma) bei logopedo konsultacijos.

Kitas paslaugas respondentai vertina labiau neutraliai (arba tiesiog negali jų vertinti dėl patirties

naudojantis šiomis paslaugomis trūkumo), nors teigiamų vertinimų dalis taip pat reikšmingai

didesnė nei neigiamų vertinimų dalis. Neutraliai arba palankiai vertintos socialinio pedagogo bei

specialiojo pedagogo konsultacijos, psichologo konsultacijas, informacinės paslaugos paskaitų,

seminarų forma.

Savivaldybėse veikia pedagoginės psichologinės tarnybos, kurios teikia antrojo lygmens

pedagogines ir psichologines paslaugas, tačiau jų pagrindinė veikla orientuota į pagalbą

mokyklinio amžiaus vaikui, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymą vaikams nuo 3 iki 18 metų,

gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir/ar ugdomiems mokyklose bei vaikų globos namuose,

kurių steigėja yra savivaldybė (Pedagoginės psichologinės tarnybos finansuojamos iš Moksleivio

krepšelio lėšų). Taigi vaikui, kuris lanko lopšelį-darželį arba nelanko ikimokyklinio ugdymo

113

įstaigos, t. y. tėvai vaiką augina namuose, taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikui, globojamam

vaikų globos namuose, kurių steigėjas nėra savivaldybė, Pedagoginės psichologinės tarnybos

paslaugos sunkiai prieinamos. Šiuo metu nėra išspręstas ikimokyklinio amžiaus vaikų,

gyvenančių savivaldybės teritorijoje ir globojamų vaikų globos namuose, kurių steigėjas yra ne

savivaldybės taryba (pvz. apskrities viršininko administracija, nevyriausybinė organizacija ir

pan.), antrojo lygmens – savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų pagalbos

teikimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas klausimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai,

globojami vaikų globos institucijose, turi teisę gauti nemokamas antrojo lygmens pedagogines ir

psichologines paslaugas, nepriklausomai nuo vaikų globos namų pavaldumo, kaip tai numatyta

patvirtintame Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelyje. Taip pat, lyginant su

minėtu modeliu, Savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose šių

tarnybų tikslas ir uždaviniai labiau orientuojami į pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai, t. y.

susiaurina asmenų (ikimokyklinio amžiaus vaikų, jų tėvų (globėjų), kuriems, esant reikalui, turi

būti teikiama antrojo lygmens specialioji pedagoginė ir psichologinė pagalba, galimybė gauti

tokias paslaugas. Savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų veikla turi būti nukreipta į

pagalbą savivaldybės teritorijoje gyvenančiam vaikui (nesvarbu ar jis yra mokinys), jo šeimai

(tėvams, globėjams, rūpintojams), taip pat mokytojams, auklėtojams, vaikų globos institucijų

darbuotojams.

Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatose numatyta laiduoti lygias

mokymosi starto galimybes, išplėsti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą, sukurti ir

išplėtoti visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistemą. Šiuos tikslus galima pasiekti stiprinant

ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo paslaugas teikiančias įstaigas ir skatinant universalių

centrų kaimo vietovėse steigimąsi, kurie įsikurtų pertvarkos metu uždaromų bendrojo lavinimo

mokyklų arba jau veikiančių bendruomenės namų patalpose. Šie centrai teiktų ne tik

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, bet taip pat papildomo ir specialiojo ugdymo,

suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir pan. paslaugas. Tikėtina, kad tai turės trejopą teigiamą

poveikį:

Pirma, padės užtikrinti geresnes mokymosi starto galimybes kaimo vietovėse

gyvenantiems vaikams.

Antra, aukštesnis ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumas paskatins ankstesnę

kaimo vietovėse gyvenančių tėvų reintegraciją darbo rinkoje.

Trečia, universalių centrų teikiamos neformaliojo ugdymo paslaugos taip pat leis užtikrinti

aukštesnį kaimo vietovių darbo jėgos kompetencijų lygį.

114

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

plėtros programos 2007-2012 metams projekte numatoma remti universalių daugiafunkcinių

centrų kaimo vietovėse, uždaromų bendrojo lavinimo mokyklų patapose, steigimą naudojant

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Tokie centrai galėtų tapti kaimo bendruomenių

traukos namais. Renovuoti uždarytoms mokykloms, kurių patalpos bus pritaikytos ikimokyklinio,

priešmokyklinio, suaugusiųjų švietimo programų vykdymui, minėtoje plėtos programoje

numatyta pleriminarus lėšų poreikis –98,14 mln. Lt, iš jų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų

– 83,43 mln.Lt, likusioji lėšų dalis – iš valstybės biudžeto.

Plėtros programos projekte numatyta vykdyti ikimokyklinių įstaigų renovaciją. Šiuo atveju

savivaldybės/įstaigos teiks projektus konkurso būdu gauti lėšų renovacijai. Plėtros programoje

numatyta preliminarus lėšų poreikis –28,04 mln.Lt, lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos

struktūrinių fondų.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas turėtų būti kertinis elementas gerinant ikimokyklinio

amžiaus vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygas, sprendžiant nepalankiomis sąlygomis gyvenančių

vaikų problemas, nes tik institucijoms veikiant kartu įmanoma suteikti visapusišką šiems vaikams

reikalingą pagalbą.

2003 m. birželio 25 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ĮSAK-897 patvirtintas

pedagogines ir psichologines pagalbos teikimo modelis, kurio struktūrinį pagrindą sudaro

3 lygmenys. Pirmojo lygmens paskirtis - teikti pirminę specialiąją pedagoginę ir psichologinę

pagalbą arčiausiai vaiko esančioje aplinkoje, ugdymo įstaigos pedagogams teikti metodinę

pagalbą, šviesti įstaigos bendruomenę, šeimas ugdymo ir psichologiniais klausimais.

Specialistai: Tai ugdymo įstaigose dirbantys specialistai: specialieji pedagogai, logopedai,

psichologai, socialiniai pedagogai.

Turinys: Mokyklų psichologai bei socialiniai pedagogai pagal savo kompetenciją dirba

konsultacinį darbą, tiria ugdymo įstaigų problemas, kaupia ir analizuoja mokyklų situaciją

atspindinčius duomenis, vykdo PPT parengtas prevencines programas, šviečia mokyklos

pedagogus, vaikus ir jų tėvus aktualiomis psichologinėmis temomis. Šie specialistai profesiškai

kuruojami PPT specialistų.

Specialieji pedagogai ir logopedai įvertina vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius,

aptaria individualius darbo su vaiku planus, programas, budus, metodus, tempą, teikia

rekomendacijas su vaiku dirbančiam pedagogui bei tėvams. Smulkiau pagrindines pirmojo lygio

specialistų veiklos kryptis reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro 2000 m. rugpjūčio 17 d.

įsakymas Nr. 1057 „Dėl švietimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijų sudarymo ir darbo

organizavimo tvarkos“ bei specialistų pareigybių aprašymai.

115

Antrojo lygmens paskirtis - teikti specialiąją, pedagoginę ir psichologinę pagalbą, jei jos

negali suteikti pirmojo lygmens specialistai dėl jų pačių stygiaus arba specializacijos stokos.

Savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba yra savivaldybės biudžetinė švietimo

įstaiga, teikianti specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko

globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir joje veikiančioms švietimo ir

vaikų globos įstaigoms.

Specialistai: šio lygmens tarnybose dirba psichologai, įvairių specializacijų turintys

specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, gydytojai neurologai, psichiatrai.

Turinys: Tarnybų specialistai kaupia ir analizuoja informaciją apie sudėtingas

psichologines problemas, bendrąsias miesto, rajono ugdymo įstaigų bendruomenių psichologinio

klimato tendencijas. Tuo remdamiesi, rengia prevencines programas, teikia informaciją

visuomenei, inicijuoja metodikų kūrimą, inovacijų diegimą, atlieka tyrimus vaiko brandai bei

intelektui įvertinti, pagal kuriuos ugdymo įstaigos gali taikyti ugdymo programas, padedančias

vaikams adaptuotis visuomenėje ir įsisavinti mokymo medžiagą. Didžiuosiuose miestuose

veikiančios tarnybos, turinčios didesnį specialistų skaičių, gali specializuotis tam tikroje srityje,

teikti savo paslaugas kitų savivaldybių gyventojams, steigėjams sudarius sutartis. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 194 „Dėl vaiko teisių apsaugos

valdymo srities priskyrimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitų ministerijų

kompetencijos nustatymo“ įpareigoja Švietimo ir mokslo ministeriją kartu su savivaldybių

institucijomis rūpintis pedagoginės ir psichologinės pagalbos vaikams prieinamumu.

Trečiojo lygmens paskirtis - formuoti specialiosios, pedagogines ir psichologines pagalbos

teikimo šalies mastu strategiją ir jos įgyvendinimą. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos

centras yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerija.

Specialistai: Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre dirbtų psichologai, įvairių

specializacijų turintys specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, projektų

vadybininkai ir kt. specialistai.

Turinys: Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras kartu su Švietimo ir mokslo

ministerija formuotų specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalyje

prioritetus; vykdytų specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalyje stebėseną,

koordinuotų antrojo lygmens pedagoginių psichologinių tarnybų veiklą, tirtų jų poreikius, kurtų

aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis bei metodine medžiaga sistemą šalyje ir diegtų

jos plėtrą; analizuotų kylančias problemas ir telktų laikinas ekspertų grupes joms spręsti; plėtotų

teorinius ir metodinius vaikų, turinčių specialiųjų pedagoginių arba psichologinių problemų,

116

įvertinimo ir konsultavimo bei specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos jiems, jų

tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams), pedagogams, švietimo ar vaikų globos įstaigoms

teikimo pagrindus; rengtų prevencijos programas ir projektus švietimo įstaigoms; šeimoms,

vaikams; rūpintųsi vaikų pedagoginio, logopedinio, psichologinio vaikų įvertinimo metodikų

rengimu, leistų specialiąją pedagoginę ir psichologinę literatūrą; organizuotų kvalifikacijos

tobulinimo renginius.

Šalies lygmeniu veikiančios institucijos funkcijas apibrėžia jos nuostatai.

Ryšiai tarp visų modelį sudarančių institucijų palaikomi bendradarbiaujant arba sutarčių

pagrindu. Savivaldybių lygmens pedagoginės psichologinės tarnybos palaiko glaudžius ryšius su

visomis jų aptarnaujamoje teritorijoje esančių švietimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijomis,

ugdymo įstaigomis, pedagoginės ir psichologinės pagalbos ieškančiais vaikais, jų tėvais,

pedagogais, kitomis vaikais besirūpinančiomis, taip pat ir nevyriausybinėmis, organizacijomis. Jei

švietimo įstaigos Specialiojo ugdymo komisija ar pavieniai specialistai negali išspręsti vaiko

pedagoginių psichologinių problemų, šio lygmens specialistai kreipiasi į juos aptarnaujančią

pedagoginę psichologinę tarnybą. Visi švietimo įstaigose dirbantys pedagogai ir įstaigų

administracija, taip pat ir patys moksleiviai bei jų tėvai, gali kreiptis i tarnybą ir gauti numatytas

nemokamas pedagogines ir psichologines paslaugas. Vaikai, tėvai, pedagogai kreipiasi į

pedagoginę psichologinę tarnybą savarankiškai arba rekomendavus švietimo įstaigos Specialiojo

ugdymo komisijai. Ginčytinų raidos sutrikimų bei pedagoginių ir psichologinių problemų atvejais

– į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, kuriame ekspertų grupės nustatytu laiku

nagrinėja šiuos atvejus. Šeimos su vaikais gali savarankiškai arba pagal savivaldybių tarnybų ar

naujai įsteigtos institucijos rekomendacijas kreiptis pagalbos į Sveikatos apsaugos ministerijai

pavaldžias įstaigas (psichinės sveikatos centrus, Vaiko raidos centrą ir kt.). Visais atvejais, esant

sudėtingiems raidos sutrikimams, ypač socialinės raidos, visi modelyje įvardyti lygmenys

bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis,

besirūpinančiomis vaikais. Ryšiai tarp sistemos lygmenų grindžiami demokratiniais principais:

bendradarbiavimu, viešumu, kolegialiu veiklos planavimu, abipuse atsiskaitomybe. Dokumentų

projektai, reglamentuojantys pedagoginių psichologinių tarnybų darbą ir specialiosios

pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams,

rūpintojams), pedagogams rengiami bendrose darbo grupėse, kuriose dirba visų pedagoginės ir

psichologinės pagalbos teikimo lygmenų atstovai, taip pat kviečiami Sveikatos apsaugos

ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. Jų įgyvendinimo rezultatai

yra viešai skelbiami ir aptariami kolegialiai, dalyvaujant Specialiosios pedagogikos ir

117

psichologijos centro, pedagoginių psichologinių tarnybų, Švietimo ir mokslo ministerijos

atstovams bei specialiojo ugdymo komisijų pirmininkams.

Darbo ir šeimos derinimo modelio metmenyse (2010) akcentuojama, kad šeimos ir darbo

pareigų derinimo modelio metmenų paskirtis – integruojant lyčių lygių galimybių aspektą, sukurti

teorinius pagrindus, kuriais remiantis būtų derinama darbuotojų (moterų ir vyrų) profesinė karjera

ir šeimos pareigos bei teikiamos šeimai būtinos paslaugos, siekiant aukštesnės gyvenimo kokybės,

pilnaverčio dalyvavimo darbo rinkoje, vienodų galimybių dirbti ir užsidirbti, vienodos moterų ir

vyrų ekonominės padėties.

Šeimos ir darbo pareigų derinimo modelio metmenų tikslai:

- Perduoti vykdytų projektų gerąją patirtį;

- Siekti lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo šeimos ir profesiniame gyvenime;

- Skatinti socialines iniciatyvas ir socialinę atsakomybę šalyje.

Dokumentu siekiama valstybės, darbo rinkos ir šeimos interesų pusiausvyros, darbo rinkos

lankstumo ir saugumo bei valstybinės politikos palankumo šeimai, lyčių lygybės ir

nediskriminavimo, informacijos apie šeimos ir profesinio gyvenimo derinimą prieinamumo,

paslaugų šeimai optimalumo, šeimos dalyvavimo, darbdavio socialinės atsakomybės. Visos šios

išvardintos sudedamosios susietos tarpusavyje, sąveikauja, daro įtaką, yra priklausomos bei lemia

profesinės veiklos sėkmę, šeimos gyvenimo kokybę.

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra glaudžiai susijęs su šeimos dalyvavimu darbo rinkoje,

tačiau dėl jo nepakankamo prieinamumo ir kokybės dalis gyventojų neįstengia derinti darbo ir

šeimos pareigų. Ypač šių galimybių stokoja moterys, kurios vienos augina vaikus. 2004–

2005 metais Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje dėl vaikų priežiūros sumažėjo beveik 10

procentų. Kas penkioliktoje šeimoje vaikai iki 18 metų auga su vienu iš tėvų, 98 atvejais iš 100 tai

motina. Tai mažina moters socialinį ir ekonominį aktyvumą, didina skurdą ir kliudo socialinei

vaiko integracijai. Pastaraisiais metais gyvėja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo valdymo,

organizavimo ir turinio formavimo decentralizavimo procesai – stiprėja vietos savivaldos

vaidmuo, tačiau edukacinių ir socialinių paslaugų organizavimo sistema vis dar nelanksčiai

prisitaiko prie specifinių tėvų poreikių ir galimybių. Menka ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo organizavimo modelių, švietimo pagalbos formų įvairovė, trūksta paslaugų, ypač

specialiųjų poreikių turintiems ar migruojančių šeimų, ankstyvojo (0 – 3 metų) amžiaus vaikams

(Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007 – 2012 metų programa).

Tėvai gali rinktis įvairias vaiko ugdymo ir priežiūros formas, geriausiai atitinkančias jų

poreikius: valstybės finansuojamas, juridinių ar fizinių asmenų įsteigtas įstaigas; vaiko užimtumo

118

tėvų darbo ar mokymosi metu paslaugas, subsidijas, skirtas sumokėti už privačią vaiko priežiūrą

taip pat vaiką gali prižiūrėti patys tėvai.

Vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugos yra priemonė, leidžianti tiek motinoms, tiek tėvams

dirbti visą darbo dieną. Nors iš esmės tai svarbu abiem tėvams, tačiau dažnai problema pateikiama

taip, lyg būtų aktualesnė motinoms. Vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugos turėtų būti

subsidijuojamos, lanksčios ir teikiamos visiems ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus

vaikams. Valstybės finansuojamos vaikų priežiūros paslaugos teikiamos tiems vaikams, kurių

tėvai to pageidauja. Vaiko priežiūros ir ugdymo centrai suvokiami ne tik kaip vaikų lavinimo

įstaigos, bet ir kaip priemonė, patenkinanti ekonominį darbo jėgos poreikį.

6.1 pav. Paslaugų šeimoms, turinčioms vaikų iki 7 metų amžiaus, modelis

Darbo ir šeimos derinimo modelio metmenyse (2010) pabrėžiama, kad vaikų priežiūros ir

ugdymo paslaugas teikia valstybinės, privačios, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar

atitinkamą kvalifikaciją turinčios auklės. Vaiko krepšelis padengia vaiko priežiūros ir ugdymo

išlaidas tėvų pasirinkimu valstybinėse, privačiose, nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose

ar samdant auklę, turinčią atitinkamą licenciją veiklai. Vaiko priežiūros paslaugos teikiamos visą

dieną, ištisą savaitę.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbo laikas organizuojamas atsižvelgiant į

tėvų poreikius, jų darbo ir mokymosi grafikus, gyvenamosios vietos, susisiekimo ypatumus. Gali

būti pratęsiamas įprastas įstaigų darbo laikas, organizuojama vaikų priežiūra naktį ir išeiginėmis

dienomis ir pan. Ikimokyklinio ugdymo patalpos/erdvės/teritorijos gali būti naudojamos šeimų

turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų, poreikiams. Mokama už faktiškai praleistą laiką.

Paslaugos šeimoms, turinčioms vaikų iki 7 metų amžiaus

Vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos

Socialinių paslaugų centrai vaikams su specialiaisiais poreikiais

GARANTUOTAS VAIKO KREPŠELIS

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigos (Valstybinės; privačios; NVO)

Teisiškai reglamentuotos auklių paslaugos

119

Būtina vaikų priežiūrą ir ugdymą derinti su šeimų problemų sprendimu. Kompleksinės

pagalbos (socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko, ikimokyklinės ugdymo įstaigos

personalo) šeimoms teikimas ikimokyklinėse įstaigose, derinant jį su vaikų priežiūros ir ugdymo

paslaugomis, padeda spręsti ne tik vaikų priežiūros bei ugdymo klausimus, bet ir tėvams įsitraukti

į darbo rinką, tobulinti profesinę kvalifikaciją ir spręsti šeimoje iškylančius sunkumus.

Kompleksinės pagalbos šeimoms organizavimas skatina tėvus, auginančius ikimokyklinio

amžiaus vaikus, siekti vienodai aktyvaus moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje bei šeimos

įsipareigojimų vykdymo bei didina socialinių, vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų prieinamumą

kaimo ir miesto bendruomenėse.

Teisiškai reglamentuotos auklių paslaugos. Privačių auklių paslaugos teisiškai

reglamentuotos ir iš dalies apmokamos iš garantuoto vaiko krepšelio. Pagal parengtą ir patvirtintą

formalią „Auklių-socialinių darbuotojų padėjėjų“ mokymo programą (programos kodas Nr.

362076102) aukles turi teisę rengti Lietuvos darbo rinkos mokymo centrai, turintys licenciją.

Reikėtų įteisinti reikalavimą, kad auklėmis gali dirbti tik asmenys turintys kvalifikaciją.

Socialinių paslaugų centrų vaikams su specialiaisiais poreikiais darbo laikas organizuojamas

atsižvelgiant į tėvų poreikius, jų darbo ir mokymosi grafikus, gyvenamosios vietos, susisiekimo

ypatumus. Gali būti pratęsiamas įprastas įstaigų darbo laikas, organizuojama vaikų priežiūra naktį

ir išeiginėmis dienomis ir pan. Teikiama kompleksinė pagalba šeimai. Mokama už faktiškai

praleistą laiką.

Kompleksinės pagalbos modelis turėtų apimti individualias ir šeimos konsultacijas,

informacinius-praktinius seminarus, bendravimą naudojantis internetiniu ryšiu, savišvietos kursus,

ryšių su pedagogais mezgimą ir palaikymą.

Specialistų konsultacijos suteikia jaunoms šeimoms pasitikėjimo, leidžia įvertinti savo

galimybes, atrasti stipriąsias puses, priimti sprendimus, įvertinus visas galimas pasekmes.

Teikiama informacija mokymosi, darbo, vaiko ugdymo klausimais Lietuvoje ir užsienyje

atskleidžia jaunoms šeimoms galimybes pasirinkti ir tuo būdu užtikrina saugumo jausmą. Iš

anksto žinodami gyvenimo Lietuvoje privalumus ir galimus sunkumus, žmonės gali pasiruošti

galimiems išbandymams ir priimti adekvačius sprendimus.

Informaciniai-praktiniai užsiėmimai naudingi socialinių įgūdžių, reikalingų šeimos ir

karjeros suderinamumui bei prisitaikymui prie spartėjančio gyvenimo tempo, stiprinimui. Šių

užsiėmimų metu skatinamas savęs pažinimas, motyvacija, problemų sprendimas ir galimybių

ieškojimas.

Komunikacija internetu užtikrina ryšio palaikymą, kuris ypatingai svarbus, siekiant

užtikrinti emocinę šeimos gerovę.

120

Savišvietos kursai – viena iš galimybių pasirengti vaiko auginimui, jo ugdymui ir pagalbos

teikimui.

Pagalba – specialistų vykdoma veikla, leidžianti didinti vaiko ugdymo(si) kokybę. Pagalbos

teikimo tikslas – padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), veiksmingai ugdyti ikimokyklinio

amžiaus vaiką (Dėl švietimo pagalbos ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai

teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2004). Švietimo pagalbos kryptys pateikiamos paveiksle (žr.

6.2 paveikslą).

6.2 pav. Švietimo pagalbos kryptys

Informacinė pagalba – padėti ugdymo institucijai ir kitam švietimo teikėjui gauti

informaciją apie švietimą, jo kokybę, teikiamas paslaugas ir pan.

Psichologinė pagalba – padėti vaikui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.

Socialinė pedagoginė pagalba – padėti vaikui įgyvendinti jo teisę į ugdymą, užtikrinti jo

saugumą ugdymo institucijoje.

Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba – didinti specialiųjų poreikių asmens

ugdymosi veiksmingumą.

Sveikatos priežiūros pagalba – padėti vaikui saugoti ir stiprinti sveikatą (Lietuvos

Respublikos Švietimo įstatymas, 2003).

Švietimo pagalbos poreikį visuomenė pirmiausia suvokia kaip būtinybę spręsti tam tikras

visuotinai suvoktas ir pripažintas problemas. Todėl teikiant švietimo pagalbą, būtina užtikrinti

kokybišką įvairių specialistų darbą, kuriam reikalinga įvairių sričių informacija, žinios, gebėjimai.

Viena iš svarbiausių pagalbos teikimo sąlygų – koordinuoti pavienių specialistų veiklą, optimaliau

nustatyti švietimo pagalbos poreikius, plėtoti tarpinstitucinį ir tarpžinybinį bendradarbiavimą.

Švietimo pagalbos

rūšys

121

Informacijos prieinamumas: Aiški ir išsami informacija apie teikiamas ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo paslaugas šeimoms ir visų tarnybų specialistams kiek manoma anksčiau

turi būti pateikiama vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu tikslia ir suprantama kalba. Tada,

kai šeimos yra iš skirtingų kultūrinių aplinkų, būtina, kad joms svarbi informacija būtų išdėstyta

tokia kalba, kokios šeima pageidauja.

Aiškus tikslinių grupių apibrėžimas: kriterijus nustato politikai, tačiau šiuo požiūriu labai

svarbus politikų ir specialistų bendradarbiavimas, specialistai atlieka patariamąjį vaidmenį.

Pagalbos teikimo centrai, paslaugos, komandos ir specialistai turėtų orientuotis į nustatytas

tikslines grupes, atsižvelgiant į vietinio, regioninio ir nacionalinio lygmens prioritetus. Dėl šių

lygmenų prieštaravimų gali kilti nesusipratimų, ir vaikams bei šeimoms nebus suteikta pagalba

arba jie negalės pasinaudoti reikiamais ištekliais.

Paslaugų artumas. Kad įstaigos vykdančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir

teikiamos paslaugos būtų nesunkiai pasiekiamos (kuo arčiau šeimų gyvenamosios vietos) ir būtų

orientuotos į šeimas, svarbu atsižvelgti į kai kuriuos apsektus.

Tarnybų ir paslaugų decentralizacija: paslaugos/tarnybos turėtų būti kuo arčiau šeimų tam, kad:

- būtų patogiau susipažinti su šeimų socialinės aplinkos sąlygomis;

- būtų galima garantuoti tokių pat paslaugų kokybę skirtingose teritorinėse vietovėse (pvz.,

išsibarsčiusios gyvenvietės ar kaimai);

- būtų išvengta paslaugų dubliavimosi, nesvarbių ir netinkamų pagalbos būdų.

Vaikų ir šeimų poreikių tenkinimas: Tarnybos turėtų sutelkti visas reikalingas pastangas

tam, kad pasiektų šeimas ir vaikus ir patenkint jų poreikius. Tai reiškia, kad:

- šeimos turi teisę gauti visą informaciją nuo tada, kai pagalbos poreikis yra nustatomas;

- šeimos kartu su specialistais turi teisę numatyti tolesnę proceso eigą;

- pagalba negali būti primesta šeimai, ji turi ginti vaiko teises, bet kartu tai derinti su šeimos

teisėmis;

- šeimoms ir specialistams svarbus bendras supratimas apie rekomenduojamos (šeimai ir vaikui)

intervencijos svarbą ir naudą;

- rašytinį dokumentą (Individualų planą, Individualų šeimos paslaugų planą ir pan.) specialistai

rengia kartu su šeimomis. Toks bendradarbiavimas lengvina tarpusavio supratimą, aiškesnis

darosi pagalbos teikimo procesas: intervencijos planavimas, tikslų ir atsakomybės formulavimas,

rezultatų vertinimas;

- šeimos turėtų būti mokomos (tik kai to prašo), tai padėtų joms įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių,

palengvintų bendravimo santykius su specialistais ir savo vaiku.

122

Finansinis prieinamumas. Siektina, kad paramos ir pagalbos sulauktų visos jos norinčios

šeimos ir vaikai, ir, nepaisant skirtingos socialinės ekonominės padėties, šeimoms būtų teikiamos

nemokamos paslaugos.

Bendradarbiavimas su šeimomis, kaip pagrindinėmis specialistų partnerėmis, turi būti

organizuojamas, atsižvelgiant į tai, kad: - specialistai turi inicijuoti bendradarbiavimą, jų

nuostatos šeimų atžvilgiu turi būti atviros ir pagarbios. Tai padėtų geriau suprasti šeimos

poreikius ir lūkesčius, neprimesti savo nuomonės, išvengti konfliktų, kylančių dėl skirtingų

požiūrių poreikių ir prioritetų.

Apibendrindami metodines rekomendacijas, skirtas savivaldybių administracijų vadovams,

siekiantiems veiksmingiau atlikti savo funkcijas ir gerinant ikimokyklinio, priešmokyklinio

ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą, leidinio autoriai

kviečia atvirai diskusijai, išskirdami tiek švietimo politikos, tiek ir edukacinės praktikos

lygmenyje išryškėjusios tendencijas.

Vis labiau plečiasi ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų įvairovė, tuo pačiu

nulemdama ir švietimo pagalbos teikimo prieinamumą įvairių poreikių tėvams ir jų vaikams.

Tačiau vis dar nėra specialios informavimo sistemos, kuri galėtų būti relizuojama per

interaktyvaus tinklapio suskurymą, kuriame galėtų būti skelbiama informacija apie savivaldybių ir

privačias įstaigas ir jų teikiamas paslaugas. Jame galėtų būti pateikiamaos įgyvendinamos

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos, darbo metodai, laisvų vietų skaičius

konkrečios įstaigos atskirose amžiaus grupėse. Šiuo metu fragmentiška informacija pateikiama

atskirų savivaldybių svetainėse, tačiau tai nėra pakankama. Ypač informacijos, susijusios su

teikiamomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugomis, stokojama dideliuose

miestuose, kur ir pasireiškia ugdymo įstaigų „ne tik valstybinių“ įvairovė. Dėl šios priežasties

įstaigų paslaugomis sudėtingiau pasinaudoti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvamas, o

pradedančios veiklą privačios įstaigos kartais nesurenka pageidaujamo vaikų skaičiaus ir tiesiog

neatsidaro.

Todėl informacija, reikalinga steigėjams, turėtų būti susisteminta ir skelbiama

internetiniame tinklapyje, būsimieji įstaigų steigėjai – konsultuojami, o vaikų tėvams – sudaromos

sąlygos visai reikiamai informacijai gauti ir tinkamai pasirinkti.

Reaguojant į vaikų ir šeimų poreikius, pastaruoju metu greta įprastų ugdymo įstaigų atsirado

ugdymo įstaigų modelių ir grupių formų įvairovė. Deja viešai prieinamos informacijos apie tai,

kokios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formos taikomos atskirose ugdymo įstaigose

praktiškai nėra. Ar savivaldybių administracijų vadovai, ugdytinių tėvai turi galimybę gauti

informaciją apie tai, kad ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme gali būti taikomos pačios

123

įvairiausios formos, tokios kaip: namų darželis; darželio dukterinės grupės;

daugiafunkciniai/dienos centrai (su vaikų ugdymu); šeštadieninės, sekmadieninės, vakarinės

grupės (globos ir ugdymo grupės); vasaros, sezoninės, stovyklos tipo grupės; gabių, socialinės

atskirties, dvikalbių, kitakalbių vaikų ugdymo grupės; sergančių vaikų trumpalaikės priežiūros

grupės; diagnostinės, terapinės grupės; laikino prieglobsčio vietos vaikui, patekusiam į kritinę

situaciją (netekusiam globėjų, pasimetusiam ir kt.); laikinos vaiko globos vietos tėvams trumpam

išvykus į užsienį ir pan.

Be to, nepaisant atsiradusios ugdymo formų įvairovės, institucinis ugdymas mažiau

prieinamas kaimo vietovėje gyvenantiems bei kai kurių miesto rajonų vaikams. Šiuose regionuose

tiesiog trūksta vietų. Dar sudėtingesnė situacija su informacijos ir teikiamų paslaugų

prieinamumu. Ikimokyklinių įstaigų siūloma ugdymo formų įvairovė neatitinka tėvų

pageidavimų: tėvai pageidauja įvairesnių ugdymo formų ir lankstesnio darbo laiko; ugdymo

įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai nežino tėvų poreikių arba nėra pasirengę jų patenkinti; kai kurios

ugdymo formos praktiškai vienetinės, todėl neprieinamos vaikams.

Atsižvelgiant į atskiro regiono ypatumus ir gyventojų poreikius, svarbu organizuoti

išvažiuojamuosius ar kitokius seminarus ar konsultacijas, įstaigų komandoms, kuriuose būtų

pristatomos tėvams patrauklios šalyje jau egzistuojančios įvairesnės ugdymo formos. Būtina

užtikrinti informacijos apie šiuolaikines užsienyje egzistuojančias ugdymo formas teikimą ne tik

įstaigų vadovams ir pedagogams, bet ir švietimo organizavimą prižiūrintiems specialistams,

aktyvių tėvų savivaldos, tėvų akademijos ar panašioms komandoms. Savivaldybių administracijų

vadovams svarbu atkreipti dėmesį į galimybę tėvų poreikius dėl ugdymosi formų aiškintis

neformaliai ir pateikiant jiems platų galimybių spektrą. Informacijos ir paslaugų prieinamumo

problemos galėtų būti sprendžiamos organizuojant diskusijas įstaigų bendruomenėse ir tarp

įstaigų dėl ugdymo formų plėtros, ieškant realizavimo galimybių.

Per pastarąjį laikotarpį ypač pasikeitė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modeliai.

Reformos pradžioje ypatingas dėmesys buvo teikiamas turinio modeliui, orientuotam į patirtinį

ugdymą(si), o jo sandara skirstoma pagal vaiko veiklos sritis, ką veikdamas vaikas galėtų ugdytis,

kaupti patirtį ir kurti savo mąstymą bei asmenybę („VĖRINĖLIS”,1991 ir 1993) . Kitas turinio

modelis, orientuotas į vaiko pasaulio pažinimo būdus, o atskiros ugdymo turinio sritys

pateikiamos kaip vaiko pasaulio pažinimo būdai (Ikimokyklinio ugdymo gairės, 1991 ir 1993).

Pastaruoju metu visas vaiko ugdymas nukreiptas į vaiko kompetencijų ugdymą(si), o turinio

sandaros pagrindą sudaro ugdymo organizavimas pagal ugdytinas kompetencijas, pateikiamas

turinio gaires, kurias konkretizuoja įstaigos (Priešmokyklinio ugdymo(si) programa, 2003).

Aktyviai taikomas atvirojo turinio modelis, kuriamas ugdymo įstaigose. Parengtos metodinės

124

rekomendacijos, pedagogus kreipiančios į dialogą su vaiku, šeima, bendruomene; siūlančios

kokybiškos programos modeliavimo platų galimybių lauką. („Ikimokyklinio ugdymo programų

kriterijų aprašas”, 2005; „Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti“,

2006). Akivaizdu, kad decentralizavus ikimokyklinio ugdymo programų rengimą, atsirado

didesnė ikimokyklinio ugdymo turinio pateikimo įvairovė, tačiau ar šią turinio kaitą tinkamai

suvokia vaikų tėvai, ar jie suvokia tarp modelių esančius skirtumus ir turi galimybę pasirinkti, jų

nuomone, vaikui tinkamiausią? Tėvų švietimo problemos ypač aktualios regionuose, todėl ir jų

pasirinkimas, turinio suvokimas gali labai įvairuoti. Dalies ikimokyklinių įstaigų parengtų

programų pagrindą sudaro alternatyvios ugdymo sistemos: Montesori, Valdorfo, „Regio Emilija“,

„Gardnerio“, „Pjažė“, „Suzuki“ir kt., tačiau ar pakankamai apie jų specifinius ypatumus ir

tęstinumo užtikrinimo problemas informuojami tėvai. Susidūrę su atskiros metodikos tęstinumo

problema dažnai jie paliekami vieni, turėdami ieškoti jų vaikų poreikius atitinkančios ugdymo

įstaigos ir ne retai pasirinkdami privačias ugdymo įstaigas. Be to, šiuolaikinėmis pasaulyje

žinomomis ugdymo sistemomis ar kryptimis (Montesori, Valdorfo, Regijo Emilija, Gardneris,

Pjažė ir kt.) grindžiama vos viena kita ikimokyklinių įstaigų parengta programa. Tokias

programas dažniau siūlo privačios įstaigos. Kai kurios įstaigos, rengdamos programas, į jas

įtraukia dalį ikireforminio akademinės krypties turinio. Dažni paradoksai, nes vaikų ugdymo

prioritetinės sritys programose tik iš dalies atitinka tėvų pageidautinas prioritetines ugdymo sritis.

Tėvai pirmumą teikia vaiko protinių bei fizinių galių ugdymui, kūrybiškumo skatinimui bei

tinkamo elgesio ugdymui, o įstaigos - sveikai gyvensenai ir sveikatos stiprinimui, etniniam bei

dvasiniam vaikų ugdymui. Nors pakankamai tenkinama individualių programų sutrikusios raidos

vaikams pasiūlam, tačiau tėvai labiausiai pageidauja individualių programų gabiems ir

dvikalbiams vaikams, o įstaigos šį poreikį tenkina mažiau. Ydinga ir tai, kad tėvams pristatoma

tik parengta ugdymo įstaigų programa. Jie nesupažindinami su šiuolaikinėmis užsienio

programomis ir ugdymo kryptimis, todėl mažai dalyvauja ugdymo turinio formavime.

Savivaldybių administracijų vadovams svarbu dėmesį atkreipti į tai, kad būtina organizuoti

pedagogų mokymo ir mokymosi, grupinio ir individualaus konsultavimo sistemą, rengiant

seminarus, konsultacijas, praktikumus, kuriuose pedagogai gautų informacijos apie šiuolaikinį

ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, užsienio programas ir metodines sistemas, ugdymo kaitos

kryptis. Tikslinga organizuoti išvykas į užsienio ikimokyklines įstaigas, kad pedagogai savo

akimis galėtų pamatyti šiuolaikinio ugdymo pavyzdžių. Taip pat organizuoti diskusijas įstaigų

bendruomenėse ir tarp įstaigų dėl ugdymo turinio konstravimo krypties ir kokybės; Siekiant, kad

tėvai taptų lyeverčiais jų vaikų ugdymo partneriais tikslinga organizuoti mokymus, seminarus,

125

konsultacijas tėvams, su kviestiniais lektoriais-ekspertais, plačiai pristatant ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo turinio modelius, ugdymo sistemas bei programas.

126

Literatūros sąrašas

1. ALIŠAUSKAS, A. (2005). Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio vaiko vertinimo

kontroversijos: įvertinimas ar nuvertinimas. 2. ALIŠAUSKIENĖ, S. (2005). Ankstyvoji intervencija vaikystėje. Šiauliai. 3. ALIŠAUSKIENĖ, S., ALIŠAUSKAS, A., ŠAPELYTĖ, O., MELIENĖ, R.,

MILTENIENĖ, L., GERULAITIS, D. (2007). Psichologinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams lygis. Tyrimo ataskaita. Šiauliai.

4. BITINAS, B, RUPŠIENĖ, L. ŽYDIŪNAITĖ, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda , S. Jokužio leidykla-spaustuvė.

5. ČERGYTĖ, D., ALIŠAUSKIENĖ, S. (2009). Specialistų komandos bendroji pasidalyta kompetencija tenkinant vaikų specialiuosius poreikius: koncepto analizė. Šiauliai.

6. DEWEY, J. (1961). Democracy and Education. New York: The Macmillian Company. 7. EAST, V, EVANS, L (2008) Vienu žvilgsniu. Praktinis vaiko specialiųjų poreikių

tenkinimo vadovas, Vilnius. 8. GARDNER, H. (1990). Toward More Effective Arts Education // The Journal of Aesthetic

Education. – 1988 Spring, vol. 22, no 1, p. 157–167. 53. Gardner H. Art Education and Human Development. – California, Los Angeles: The Getty Education for the Arts.

9. GARDNER, H. (1991). Towards a Theory of Dramatic Intelligence//Creative Drama in a Development Context / ed. J. Kase-Polisini. – Chicago: The University Press of America, p. 295–312.

10. GARDNER, H. (1993). Frames of Mind: the Theory of Multiple Intelligences.–New York: Basic-Books.

11. GARDNER, H. (1999). Intelligences Reframed.–NewYork:Basic-Book. 12. HERMAN, E. (1993). Suzuki metodas: gyvenimo mokymo filosofija // Gama. Nr. 2, 13 p. 13. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje http://www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm. 14. Individualaus darbo su specialiųjų poreikių vaiku planavimas (metodiniai patarimai)

„Ikimokyklinukas“ Švedijos savivaldybių asociacija 2001 m. 15. JUODAITYTĖ, A. VAIKYSTĖS PEDAGOGO PASAULĖŽIŪRINĖ KONCEPCIJA:

„LAISVOJO“ UGDYMO KONTEKSTAS Šiaulių universitetas 2004 01 29. 16. JUODAITYTĖ, A, GAUČAITĖ, R, KAZLAUSKIENĖ, A (2009) Informavimas apie

ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą, Leidykla „Liucijus“ 2009 m. 17. JUODAITYTĖ, A., KAZLAUSKIENĖ, A., GAUČAITĖ, R., UŠECKIENĖ, L.,

BAKUTYTĖ, R. (2008). Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis. Mokslinio tyrimo ataskaita. Šiauliai.

18. KONDROTAITĖ G. (2006) Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: atvejo studija. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. Nr. 4. P. 55–60.

19. LRV nutarimas. Vaikų nuo gimimo iki privalomo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašą. 2009 m. lapkričio 11 d., Nr. 1059.

20. LR švietimo įstatymas, 1991 Nr. 23 – 593; 2003 Nr. 63-2853 21. LR vietos savivaldos įstatymas, patvirtintas 2008-09-15 NR. X-1722. 22. MAKAUSKIENĖ, V. (2008). Designing intervention for stuttering pupils within the child

centered education paradigm. Summary of the Doctoral Dissertation. Šiauliai. 23. MARTIŠAUSKIENĖ, D. (2008). Pedagogų ir tėvų nuostatos į ikimokyklinio ugdymo

tikslus, formas, metodus (atvejo analizė). Šiauliai. 24. MYERS, A. Sally. REGGIO Emilia. Early Childhood Education Links Community,

Learning and Art // InSEA News, 1995. P. 12-14. 25. MONKEVIČIENĖ ONA. Mano vaikai. Kaunas, Šviesa. 2003.

127

26. MONKEVIČIENĖ ONA, GIEDRIENĖ REGINA, GUDŽINSKIENĖ VIDA, PETRONIENĖ ONA. Straipsnis Švietimo pagalba – kas tai? www.ikimokyklinukas.lt, VPU. 2010

27. MONKEVIČIENĖ, O., GLEBUVIENĖ, V.S., JONILIENĖ, M., STANKEVIČIENĖ, K., MAURAGIENĖ, V., TARASOVIENĖ, A.L. (2008). Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai. Mokslinio tyrimo ataskaita. Vilnius.

28. MONTESSORI M. (2000). Idėjų svarba amžių sankirtoje. Straipsnių rinkinys. Kaunas, Lietuvos M. Montessori asociacija. 96 p.

29. NEILL, A.S. (1964). Summerhill: A Radical Approach to Child Rearing. New York: Hart Publishing Company.

30. NUTARIMAS DĖL IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PLĖTROS 2007–2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO.

31. RUŠKUS, J. (2008). Į Lietuvą atvykusių lietuvių kilmės moksleivių patirtis: „lietuvių namų“ mokyklos atvejis. Vilnius.

32. RUŠKUS, J., ŠEIBOKIENĖ, G., MOCKUTĖ -STANKEVIČIENĖ, K., DEVEIKIENĖ., L. (2010). Žinių radijas. Prieiga internete: http://www.ziniur.lt/archyvas/2010/225/renkuosi-seima/10086.

33. RUŠKUS, J., ALIŠAUSKAS, A., ŠAPELYTĖ, O. (2006). Pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) veiklos veiksmingumas. Tyrimo ataskaita. Šiaulių universitetas, Švietimo ir mokslo ministerija.

34. RUŠKUS, J., ŽVIRDAUSKAS, D. ESKYTĖ, I., MOTIEČIENĖ, R., DORELAITIENĖ, A., ŽVIRDAUSKIENĖ, R, JAGELAVIČIŪTĖ, E. (2009). Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimas. Tyrimo ataskaita. Kaunas.

35. Special needs education within the education system – Finland. Prieiga per Internetą: http://www.european-agency.org/country-information/finland/national-overview/special-needs-education-within-the-education-system.

36. Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcija 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK – 1128.

37. ŠEIBOKIENĖ, G. (2009). Kompleksinė pagalba vaikams ir šeimai. Švietimo ir mokslo ministerija. Pranešimas (2009-11-26).

38. ŠTEINERIS R. (2000). Žmogiškosios esybės vystymasis. Vilnius, Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras. 277 p.

39. ŠTEINERIS R. (2005). Gyvo mokymo ir auklėjimo ištakos. Vilnius, Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro leidybos grupė. 67 p.

40. Tyrimas ,,Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis“, atliktas 2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Šiaulių universitete (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/sb/Gyventoju%20informavimo%20tyrimas%2009_02_05.pdf).

41. Tyrimas ,,Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir gyventojų lūkesčiai“, atliktas 2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus pedagoginio universitete (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm).

42. VAITKEVIČIUS, R., SAUDARGIENĖ, A. (2006) Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: statistika socialiniuose moksluose: mokomoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.

43. Valdorfo pedagogika (1994). Konferencijos 44-ojo posėdžio medžiaga. 44. VALDORFO PEDAGOGIKOS LIETUVOJE KONCEPCIJA 2004 m. gegužės 17 d. Nr.

ISAK-761.

128

Priedai

129

1 priedas

MIELA MAMA, MIELAS TĖTI !

Maloniai prašome dalyvauti „x“savivaldybės organizuojamoje apklausoje, kuria siekiama geriau pažinti Jūsų vaiko lopšelį, darželį ar mokyklą

Jūsų nuoširdūs atsakymai padės tobulinti lopšelį, darželį ar mokyklą ir siekti, kad Jūsų vaikams čia būtų gera

A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą Kaip vertinate ? Labai

blogai Blogai

Nei blogai

nei gerai Gerai

Labai gerai

1 Oro sąlygas � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) ..labai lietingos................................................................................................................. ..........................................................................................................................................................................................

A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą

Kaip vertinate ikimokyklinio ugdymo

įstaigoje? Labai blogai

Blogai Nei

blogai nei gerai

Gerai Labai gerai

1 Pastato ir patalpų būklę � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 2 Inventoriaus tinkamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 3 Vaikų maitinimą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 4 Pedagogų darbą su Jūsų vaiku � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 5 Vadovo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 6 Pagalbinio personalo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 7 Santykius tarp vaikų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................

130


Kaip vertinate ikimokyklinio ugdymo

įstaigoje? Labai blogai

Blogai Nei

blogai nei gerai

Gerai Labai gerai

8 Santykius tarp vaikų ir įstaigos personalo � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 9 Santykius tarp įstaigos personalo ir vaikų tėvų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 10 Pagalba nepalankioje aplinkoje gyvenantiems vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 11 Pedagogų darbą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 12 Pagalbą materialiai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 13 Tėvų (globėjų) įtraukimą į įstaigos valdymą ar veiklą. � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 14 Jūsų gaunamos informacijos apie vaiką išsamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 15 Tėvų susirinkimų kokybę, naudingumą � � � � �

Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... Įrašykite anketoje neapminėtus savo pageidavimus, pastabas ar problemas:

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................................................... Šią anketą pildė (pažymėkite): �� mama �� tėvas �� abu tėvai �� globėja �� globėjas �� globėjai

Kiek metų Jūsų vaikui (įrašykite) ................... Kokią grupę lanko Jūsų vaikas (įrašykite) ............................... Kokiu apytikriai atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos Jūs gyvenate (įrašykite) ..............................

Dėkojame už bendradarbiavimą

131

2 priedas

Gerbiamas įstaigos vadove!

Maloniai prašome dalyvauti „x“savivaldybės organizuojamoje apklausoje, kuria siekiama padėti Jūsų vadovaujamos įstaigos lopšelio, darželio ar mokyklos

kokybiškai veiklai


blogai Blogai

Nei blogai

nei gerai Gerai

Labai gerai



Kaip vertinate Jūsų vadovaujamos įstaigos? Labai blogai

Blogai Nei

blogai nei gerai

Gerai Labai gerai

1 Pastato ir patalpų būklę � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 2 Inventoriaus tinkamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 3 Vaikų maitinimą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 4 Pedagogų darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 5 Jūsų kaip vadovo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................

132



Blogai Nei

blogai nei gerai

Gerai Labai gerai

6 Pagalbinio personalo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 7 Santykius tarp vaikų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 8 Santykius tarp vaikų ir įstaigos personalo � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 9 Santykius tarp įstaigos personalo ir vaikų tėvų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 10 Pagalba nepalankioje aplinkoje gyvenantiems vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 11 Pedagogų darbą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................

133



Blogai Nei

blogai nei gerai

Gerai Labai gerai

12 Pagalbą materialiai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 13

Vaikų tėvų (globėjų) įtraukimą į įstaigos valdymą ar veiklą.

� � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 14 Jūsų teikiamos informacijos apie vaiką tėvams išsamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 15 Vaikų tėvų susirinkimų kokybę, naudingumą � � � � �

Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................

Įrašykite anketoje neapminėtas, pastabas ar problemas:

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................................................... Jūsų vadybinio darbo stažas (įrašykite) .....................


134

3 priedas

Gerbiamas pedagoge!

Maloniai prašome dalyvauti „x“savivaldybės organizuojamoje apklausoje, kuria siekiama padėti Jūsų įstaigai kokybiškai dirbti


blogai Blogai

Nei blogai

nei gerai Gerai

Labai gerai




Blogai Nei

blogai nei gerai

Gerai Labai gerai

1 Pastato ir patalpų būklę � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 2 Inventoriaus tinkamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 3 Vaikų maitinimą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 4 Pedagogų darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 5 Įstaigos vadovo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................


135


Blogai Nei

blogai nei gerai

Gerai Labai gerai

6 Pagalbinio personalo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 7 Santykius tarp vaikų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 8 Santykius tarp vaikų ir įstaigos personalo � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 9 Santykius tarp įstaigos personalo ir vaikų tėvų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 10 Pagalba nepalankioje aplinkoje gyvenantiems vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 11 Pedagogų darbą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................

136



Blogai Nei

blogai nei gerai

Gerai Labai gerai

12 Pagalbą materialiai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 13

Vaikų tėvų (globėjų) įtraukimą į įstaigos valdymą ar veiklą.

� � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 14 Jūsų teikiamos informacijos apie vaiką tėvams išsamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 15 Vaikų tėvų susirinkimų kokybę, naudingumą � � � � �

Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................

Įrašykite anketoje neapminėtas, pastabas ar problemas:

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................................................... Jūsų vadybinio darbo stažas (įrašykite) .....................


137

4 priedas

Klausimyno tėvams pagrindimas (iškodavimas)

Eilės Nr.

Kriterijai Teiginiai (indikatoriai)

Pastato ir patalpų būklę Inventoriaus tinkamumą 1. Įstaigos aplinka Vaikų maitinimą Pedagogo darbą su Jūsų vaiku Vadovo darbą 2 Įstaigos personalas Pagalbinio personalo darbą Santykius tarp vaikų Santykius tarp vaikų ir įstaigos personalo 3 Įstaigos mikroklimatas Santykius tarp įstaigos personalo ir vaikų tėvų Pedagogų darbą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais Pagalbą materialiai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams 4

Įstaigos darbas su specialiųjų poreikių ir nepalankioje aplinkoje gyvenančiais vaikais Pagalba nepalankioje aplinkoje gyvenantiems vaikams

Tėvų (globėjų) įtraukimą į įstaigos valdymą ar veiklą Jūsų gaunamos informacijos apie vaiką išsamumą 5

Bendruomenės informavimas ir įtraukimas į įstaigos veiklą

Tėvų susirinkimų kokybę, naudingumą

5 priedas MIELA MAMA, MIELAS TĖTI !

Maloniai prašome dalyvauti „x“savivaldybės organizuojamoje apklausoje, kuria siekiama sužinoti kodėl Jūsų vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos

Dėl kokių priežasčių Jūsų vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (lopšelio, darželio)? (galite pažymėti ne vieną atsakymą ir įrašykite) �� Namie su vaiku būna seneliai; �� Mama tėtis nedirba ir gali būti su vaiku; �� Samdome auklę; �� Vaikas dažnai serga, dėl to reikalinga speciali priežiūra namuose ar ligoninėje; �� Nepasitikime ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir manome, kad mūsų vaikui ten bus blogai; �� Mūsų vaikui nepatinka ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, todėl jo ten daugiau nevedame; kita (įrašykite) ................................................................................................................................................................... Įrašykite savo pageidavimus, pastabas susijusias su Jūsų ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūrą:

..........................................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................................................... Šią anketą pildė (pažymėkite): �� mama �� tėvas �� abu tėvai �� globėja �� globėjas �� globėjai

Kiek šiuo metu auginate ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų (įrašykite) .....................

138

6 priedas

Vardas, pavardė DALYKAS

Atsakingas asmuo

Data:

Pozityvūs veiksniai Problemos aprašymas

Tikslai Priemonė

Įvertinimas Dalyviai

7 priedas

Vardas, pavardė:

........................................................ Data: nuo ................... iki .................

Esamo lygio įvertinimas: Ilgalaikis tikslas:

Daliniai tikslai Kaip Kada Data Atsakingas Įvertinimas

139

8 priedas

Įvertinimas:

Vardas, pavardė:

Komentaras Komentaras Dirbk toliau!

9 priedas

Data:

Vardas, pavardė:

Eil. Nr.

Esama situacija Tikslas Metodas Įvertinimas

Documents

METODIN ĖS REKOMENDACIJOS SAVIVALDYBI Ų … rekomendaci… · 2 Darbe naudojami trumpiniai: Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – IPU. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio