Metodiniai patarimai tyrėjams

Metodiniai patarimai tyrėjams

Aleksej PERŽU Petras KURLAVIČIUS

TURINYSAPIE MUS IR MŪSŲ VEIKLĄ.................................................................................. 3

APIE TYRIMUS........................................................................................................ 4 Kodėl tyrimo projektas “Pilkoji gervė”? ...........................................................4 Projekto tikslas ir uždaviniai............................................................................5 Tyrimų vizija ir metodika..................................................................................6

APIE PILKOSIOS GERVĖS (Grus grus) RŪŠĮ........................................................ 7

KĄ BUTINA ŽINOTI TYRĖJAMS: METODINIAI PATARIMAI................................... 12

KAIP PATEIKTI JŪSŲ STEBĖJIMO DUOMENIS Į TINKLALAPIO DUOMENŲ BAZĘ ................................................................................................................................. 14 Instrukcija........................................................................................................ 14 Svarbi informacija........................................................................................... 17 Vartotojo asmens duomenų tvarkymas........................................................... 17

VARTOTOJŲ VALDYMO SISTEMA......................................................................... 18 Kaip įeiti į asmeninę paskyrą?........................................................................ 18 Kaip pakeisti slaptažodį?................................................................................ 19 Redagavimo įrankiai....................................................................................... 20 Naujo stebėjimo duomenis............................................................................. 21 Ankstesnių duomenų redagavimas................................................................. 23 Kaip pašalinti tašką?....................................................................................... 24

PRIEDAI................................................................................................................... 25 Lentelė 1......................................................................................................... 25 Lentelė 2......................................................................................................... 30

NAUDOTA LITERATŪRA......................................................................................... 33

APIE LEIDINĮ Šis leidinys specialiai paruoštas tinklalapiui www.gerviutyrimai.eu ir skirtas visiems šio tinklalapio vartotojams. Leidinys padės Jums susipažinti su pilkosios gervės rūšies biologiniais ypatumais, analizuoti savo stebėjimus, tam, kad tinkamai perduoti informaciją į gerviutyrimai.eu duomenų bazę. Skyriuje “Priedai” Jūs rasite lenteles, kurias mes rekomenduojame turėti po ranka, kada Jus pateikiate Jūsų stebėjimo duomenis. Leidinį parengė Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Biologijos katedros prof. habil. dr. Petras Kurlavičius ir biologijos specialybės studentas Aleksej Peržu.

3

Esame Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) Biologijos programos studentai ir absolventai, besidomintys paukščių ekologija, visuomenės gamtamoksliniu švietimu ir įtraukimu į visuomeninius gamtos tyrimus bei visuomeninio aplinkos monitoringo veiklą. Viena iš prioritetinių visuomenės grupių, kuriai savo veikloje skirsime padidintą dėmesį, yra bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai ir mokytojai. Savo veiklą pradedame švietimo ir mokslinių tyrimų

projektu „Pilkoji gervė“. Studentų mokslinės veiklos ir tyrimo projekto mokslinis vadovas – LEU GMTF Biologijos katedros prof. habil. dr. Petras Kurlavičius ([email protected]). Projekto vadovas – LEU Biologijos specialybės studentas Aleksejus Peržu ([email protected] ).

APIE MUS IR MŪSŲ VEIKLĄ


4

APIE TYRIMUSKodėl tyrimo projektas „Pilkoji gervė“? Pilkoji gervė moksliniu aspektu yra savotiškai labai įdomi „modelinė“ rūšis. XX a. antros pusės pradžioje Lietuvoje ir Europoje ji buvo laikoma reta rūšimi. Stiprėjant gamtosau-gos idėjoms, kaip ir daugelis kitų nykstančių paukščių rūšių, pilkoji gervė buvo įrašyta į dau-gumos Europos valstybių, tame tarpe ir Lietuvos raudonąsias knygas, jos apsaugai buvo skirtas padidintas dėmesys. Lietuvai jungiantis prie Eu-ropos Sąjungos, šalyje buvo įsteigta net keletas paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtų šios rūšies paukščių vietinių populiacijų išsaugo-jimui. Pagaliau per pastaruosius 30 metų vyres-ni žmonės tapo liudininkais, kaip šalies gervių populiacija akivaizdžiai auga. Ir dar daugiau – pasigirsta negarsių žemdirbių nusiskundimų, jog pilkosios gervės jiems padaro ir nuostolių. Todėl galima sakyti, kad pilkosios gervės regioninių populiacijų gausos ir šios rūšies apsaugos būklės pokyčiai per pastaruosius 50 metų yra vi-eni sudėtingiausių ir įdomiausių Europoje. Tuo pačiu yra akivaizdu, kad, nors rūšies

populiacija Rytų ir Šiaurės Europos regione la-bai išaugo, mes labai paviršutiniškai žinome kas lėmė tokį populiacijos sėkmingą pagausė-jimą, kiek pasikeitė šios rūšies ekologija, o ypač jos ekologinė niša, kokias naujas buveines šie paukščiai užėmė. Lietuvoje mes taip pat labai mažai žinome kur gyvena ir kokias buveines uži-ma nesiveisiantys individai (nesubrendę ir nesėk-mingai bandę veistis); kiek pastovios yra šių paukščių vasaros nakvynių ir sankaupų vietos, kur šie paukščiai maitinasi ir ar tuo metu gali pad-aryti kokių nors nuostolių žemės ūkiui. Atsakyti į daugumą šių klausimų, manome, įmanoma tik į stebėjimus įtraukiant pakankamai daug tyrėjų iš visos šalies, duomenų ir informacijos rinkimui panaudojant modernius šiuolaikinius duomenų rinkimo ir jų tvarkymo būdus. Tam tikslui ir sukur-ta ši svetainė, kurios pagalba visuomeniniai stebėtojai gali internete online režimu labai op-eratyviai pateikti visus svarbius duomenis apie matytas gerves (tame tarpe pažymėti stebėjimo vietą virtualiame vietovės žemėlapyje).

5

Projekto tikslai ir uždaviniaiIlgalaikis projekto tikslas: Tirti pilkosios gervės (Grus grus) ekologijos pokyčius Lietuvoje, sąsajoje su besitęsiančiu populiacijos gausumo augimu, klimato kaita ir antropogenine veikla, kaip aplinkos stresoriumi.

Projekto uždaviniai (2015 m.):

1. Tirti gervės paplitimą skirtingais sezonais: a. registruoti gervių veisimosi vietas (04-06 mėn.);b. registruoti besiveisiančių paukščių maitinimosi vietas (04-06 mėn.);c. registruoti nesubrendusių ir todėl nesiveisiančių bei nesėkmingai besiveisusių gervių vasaros bei rudens nakvynės (vadinamų sankaupų) vietas (04-10 mėn.) bei paukščių gausos dinamiką jose;d. registruoti nesubrendusių (nesiveisiančių) ir nesėkmingai besiveisusių gervių maitinimosi vietas bei paukščių gausos dinamiką jose (04-10 mėn.).2. Analizuoti ir viešinti surinktus duomenis.3. Išbandyti gervių gaudymo ir individualaus žymėjimo metodikas.4. Šalutinis uždavinys – Lietuvos moksleivių ir studentų tarpe skleisti žinias apie LEU ir LOD, ir siekti kuo daugiau jaunų žmonių sudominti gamtos stebėjimais ir visuomeniniais paukščių tyrimais.


6

Tyrimų vizija ir metodika Tikimasi, kad į visuomeninius gervės ekologijos tyrimus Lietuvoje įsijungs iniciatyvūs pavieniai tyrėjai ir jų grupės, kurie turėtų palaiky-ti ryšius su projekto vadovu bei, esant neaišku-mams, su juo konsultuotis, bendrauti. Tikimės, kad į projekto veiklą aktyviai įsijungs ir nauji jaunieji tyrėjai, ypač moksleiviai. Savo ruožtu, projekto vadovas turėtų bendrauti su visuome-niniais tyrėjais, juos konsultuoti ir bent kartą met-uose viešai supažindinti su projekto rezultatais.

Svarbiausias projekto partneris yra Lietuvos ornitologų draugija. Projektas turėtų palaikyti ryšius ir bendrauti su formaliomis ir neformalio-mis gervių moksliniais tyrimais užsiimančiomis grupėmis bei pavieniais asmenimis užsienyje ir palaipsniui perimti jų gerąją patirtį. Savo ruožtu Lietuvoje projektas turėtų didinti studentų ir kitų tyrėjų kompetencijas paukščių ekologijos tyrimo srityje.

7

APIE PILKOSIOS GERVĖS (GRUS GRUS) RŪŠĮIšvaizda. Didžiausias Lietuvos paukštis. Mažą paukščių pažinimo patirtį turinčiam žmogui pilko-ji gervė gali būti panaši į pilkąjį garnį ir su juo painiojama. Čia svarbiausia, kad gervė yra daug didesnė. Jos apdare vyrauja šviesiai melsvai pilka spalva. Galva ir viršutinė kaklo dalis juo-dos ir baltos spalvų. Viršugalvyje yra raudona dėmė. Papildomos plasnojamosios plunksnos yra pailgėjusios ir sudaro tarsi „uodegą“. Iš tikrų-jų šios plunksnos dengia tikrąją uodegą, dėl to šių paukščių užpakalinė dalis, lyginant su ki-tais mūsų krašto paukščiais, atrodo neįprastai. Ryškaus skirtumo tarp patino ir patelės apdare nėra, tik patinas yra šiek tiek didesnis už patelę (Kurlavičius, 2003). Skrendant pilkoji gervė kaklą laiko tiesi-ai – nesulenkusi kaip pilkasis garnys. Skrydyje kaklas atrodo juodas, išskyrus pamatą. Būryje paukščiai skrenda išsirikiavę trikampiu arba pas-virusia linija (tačiau ne visada!). Juodi sparnų galai yra taip pat svarbus rūšies nustatymo iš toli požymis paukščiams skrendant (Kurlavičius, 2003). Jauniklio galva ir kaklas rusvai rudi ir ne-turi ryškių kontrastingų suaugusiems būdingų spalvų. Papildomos plasnomojamos plunksnos trumpesnės, dėl to „uodega“ atrodo mažesnė (Kurlavičius, 2003). Kūno masė ir matmenys: masė 3950-7000 g; patinų sparno ilgis 600-650 mm, snapo ilgis 103-120 mm, pastaibio ilgis 228-260 mm;

patelių sparno ilgis 540-570 mm, snapo ilgis 100-110 mm, pastaibio ilgis 220-238 mm (Logminas, 1990).

Balsas. Patino tuoktuvių balsas – labai garsus periodiškai kartojamas „krrruuu“. Paprastai pa-telė tuojau patinui atsako panašiu žemesniu šūk-sniu. Bendravimo signalai „kru-kru-kru“ dažniau girdimi paukščiams skrendant. Jaunikliai rudenį skrisdami negarsiai cypauja „čiirp-čiirp“ (Kur-lavičius, 2003).

1 pav. Pilkoji gervė (Grus grus). (http://birds.sfu-kras.ru/img/img_104.gif)


8

Paplitimas. Paplitusi didžiojoje Eurazijos dalyje ir šiaurinėje Afrikoje (3 pav.). T. Ivanausko (1957) pateiktais istoriniais duomenimis XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje gyveno ir perėjo daugiau nei 50 vietų. Svarbiau-sios nuo seno žinomos perėjimo vietos yra Čep-kelių, Žuvinto, Tyrelio, Artosios pelkėse. 1995-1999 m. vykdyto Lietuvos perinčių paukščių atlaso duomenimis (Preikša, 2006), pilkoji gervė buvo registruota daugiau nei pusėje visų atlaso kvadratų. Šiuo metu gervės šalyje yra dar plačiau paplitę, tačiau detaliau apie tai nėra žinoma.

Biologija. Gyvena visų tipų pelkėse, drėgnu-ose raistuose, nendrynuose, šlapiose viksvinėse pievose, taip pat miškuose, dažniausiai tankiu-ose juodalksnynuose ar beržynuose. Dažniau įsikuria drėgnose biržėse. Be to, gervės dažnai apsigyvena buvusių durpynų vietose. Kaip tai-syklė, lizdą suka labai šlapiose vietose ir jį nuo sausumos skiria vandens juosta. Paprastai kas 2 metai gervėms iškrenta plasnojamosios plunksnos, tada jos ilgai negali

skraidyti. Kiekviena pora turi gana didelę veisimo-si (lizdinę) teritoriją. Atstumai tarp lizdų gali būti mažesni tik ten, kur gervių gausu. Kad užim-ta veisimosi teritorija, matyti ne tik iš vieno ar dviejų paukščių (poros) skraidymų tais pačiais “maršrutais” veisimosi laikotarpiu (balandžio - birželio mėnesiais ar net ilgiau), bet ir tykiu oru iš toli girdimi jų balsai. Prie lizdo paukščiai itin atsargūs: esant pavojui patelė eina susigūžusi. Patinas aktyviai gina lizdą nuo plėšrūnų. Iš žiemojimo vietų atskridę į veisimosi vie-tas demonstruoja gražius šokius – šokinėja, krai-posi, mojuoja sparnais. Perėjimui renkasi mažai žmonių lankomas vietas. Besiveisiantys individai laikosi poromis, bet dalį laiko praleidžia ir pavie-niui. Perėti pradeda padėję pirmą kiaušinį. Pa-prastai peri patelė, o patinas ją saugo. Peri 29-30 dienų. Jaunikliai ritasi dažniausiai gegužės pradžioje. Deda 2 kiaušinius, rečiau 1 ar 3 (Alekno-nis, Paltanavičius, 1990). Kiaušiniai pilkai žalsvi, gelsvi ar šviesiai rusvi su didelėmis neryškiomis pailgos formos ir nevienodo tamsumo dėmėmis.

2 pav. Skrendantis gervių būrys. (http://www.craneland.ru/wp content/uploads/2013/02/IMGL8670%D1%83%D0%BC.jpg)

9

Jų masė 160-170 g. Lietuvoje dėtys pradedamos dėti nuo balandžio 2 d. iki balandžio 25 d. (Ale-knonis, Paltanavičius, 1990). Lizdas iš sausų šakelių, viksvinių augalų lapų ir stiebelių. Lizdo skersmuo 45-60 cm.Kaimyninės besiveisiančios poros įsikuria dažni-ausiai kelių kilometrų atstumu viena nuo kitos. Kiaušinius inkubuoja apie 30 d. Jaunikliai prade-da skraidyti po 9-10 savaičių (Cramp, 1994). Apskritai pilkosios gervės turi akivaizdų polinkį palaikyti socialinius santykius ir yra labai bendruomeniški paukščiai. Migruoja kaip taisyklė būriais. Veisimosi sezono metu dėl įvairių priežasčių nesiveisiantys individai dažniausiai laikosi grupėmis ir įvairaus dydžio būriais. Jam pasibaigus ir jaunikliams pradėjus

3 pav. Pilkosios gervės veisimosi (breeding range), žiemojimo (wintering range) sritys ir svarbūs mi-gracijų keliai (migration routes). (http://www.npwrc.usgs.gov/resource/birds/cranes/maps/161.gif_)

4 pav. Pilkosios gervės lizdas ir kiaušiniai. (http://cdn2.arkive.org/media/96/9686FE16-93BD-4DEA-9769-E7E9B268F772/Presenta-tion.Large/Common-crane-eggs-in-nest.jpg)


10

skraidyti, gervės jungiasi į būrius (vadinamąsias sankaupas) iš keleto dešimčių, kartais šimtų ir net tūkstančių paukščių. Išskyrus besiveisiančius individus, gervės susirenka į būrius ir grupes taip pat nakvojimui. Jos nakvoja santykinai nuošaliose “padidinto saugumo” vietose. Dažniausiai tai yra atviros vandeningos pelkės, vandens telkinių pakraščiai. Vanduo nakvojančioms gervėms yra labai svarbus, nes per vandenį besiartinantį plėšrūną jos pajaučia žymiai lengviau. Maitinasi dažniausiai augaliniu maistu, bet kartais racioną papildo gyvūniniu maistu – vabzdžiais ir kitais bestuburiais, varlėmis, žuvi-mis, graužikais (Kaliakin, 2013).

Populiacijos dydis Lietuvoje ir Europoje. A. Aleknonis ir S. Paltanavičius (1990) nurodo, kad Lietuvoje peri ne daugiau kaip 150 gervių porų, o vasaroja kasmet apie 150-200 nesusiporavusių ir nesubrendusių paukščių. Tuo tarpu 2004 m. Lietuvoje jau perėjo 900 porų (Raudonikis, 2004). 2006 metų duomenimis šalies populiacijos dydis buvo 900-1200 perinčių porų (Maehl, 2006). Europos populiacija paskutiniame praė-jusio amžiaus dešimtmetyje sudarė daugiau nei 120 000 paukščių (Prange, 1995). Nacionalinių Europos šalių pilkųjų gervių populiacijų būklė skirtinga. Skandinavijoje ir Vidurio Europoje gau-sa didėja, o Vakarų ir Pietų Europoje išlieka sta-bili ar mažėja (Maehl, 2006). Ji taip pat didėja Rytų Europoje (Prange, 2005). Pvz., Vokietijoje vietinė populiacija nuo 1970 m. per tris dešimtis metų padidėjo apie 6 kartus (Prange, 2005). Manoma, kad didžiausią teigiamą įtaką gervės populiacijos didėjimui turė-jo pagerėjusi šių paukščių ir jų buveinių apsau-ga; žiemoviečių pasikeitimas, dėl ko pagerėjo žiemojimo sąlygos ir sutrumpėjo migravimo ke-

lias; paankstėjęs veisimosi laikotarpis (galimai dėl klimato kaitos).

Migracija. Migruodamos gervės skrenda dieną ir naktį. Tai tikrieji tolimi migrantai. Lietuvoje se-nesniais duomenimis Žuvinte ankščiausiai pav-asarį pasirodo vidutiniškai kovo 25 d. Į Lekėčius atskrenda vidutiniškai kovo 30 d. Kiek ankšči-au gervės pastebimos pajūryje. Ties Vilniumi anksčiausiai pavasarį pasirodę gervės regis-truotos vidutiniškai kovo 31 d. Intensyvesnės se-zoninės migracijos stebimos pajūryje balandžio pirmą-antrą dekadomis (Aleknonis, Paltanaviči-us, 1990). Pastaraisiais metais gervės pavasarį reg-istruojamos vis anksčiau. Pvz., 2015 m. pavasarį pirmosios gervės stebėtos jau vasario 19 d. (LOD). Priešmigracinės sankaupos pradeda telk-tis jau liepos mėnesį. Žuvinte ir Novaraistyje daugiausia gervių stebima nuo rugsėjo iki spalio pradžios. Didžiausių rudeninių sankaupų vietas palieka (išskrenda į žiemojimo vietas) paprastai spalio antrą dekadą (Aleknonis, Paltanavičius, 1990). Manoma, kad į žiemovietes Lietuvos, kaip ir Baltijos regiono bei vakarinės Rusijos, pilko-sios gervės skrenda tiek vadinamuoju Vakarų Europos, tiek Baltijos - Vengrijos keliais (Prange, 2005).

Apsauga. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (5 (Rs) kategorija) ir Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedo sąrašą. Paukščių (pilkų-jų gervių) apsaugai svarbios teritorijos (PAST) Lietuvoje buvo išskiriamos tose vietovėse, ku-riose buvo aptinkama daugiau nei 9 perinčios poros (Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 22). Šį kriterijų atitinka 14 teritori-

11

jų (Raudonikis, 2004). Daugiau nei 40% popu-liacijos yra aptinkama PAST tinklo vietovėse. Rūšies apsaugos būklė yra palanki. Nurodoma keletas grėsmių pilkųjų gervių populiacijai (Maehl, 2006):1. Buveinių sukcesiniai struktūros pokyči-ai (atvirų miško ir pelkių kraštovaizdžio vietų užaugimas. Rekomenduojama išlaikyti dabartinį kraštovaizdžio naudojimo režimą tiek saugomoje teritorijoje, tiek ir greta jos, neplėsti urbanizuotų teritorijų, neatnaujinti durpynų eksploatacijos;2. Veisimosi vietų naikinimas dėl intensyvios ūkinės veiklos ir žemių, esančių greta veisimosi teritorijų, naudojimo pokyčių (rekomenduojama, kad plynos kirtavietės neviršytų 2 ha ploto, nev-eisti miško atvirose miško aikštėse, gretimose pievose ten, kur aptinkamos pilkosios gervės, miško atkūrimas turi atitikti dabartinę medžių rūšių struktūrą ir remtis dirvožemio sąlygomis, pelkėtose ir užtvindytose vietose ir aplink jas 200 m spinduliu nekirsti miško kovo-liepos mėn.);3. Hidrologinio režimo kaita: vietinis pelkėtų kirtaviečių sausinimas ir bebraviečių išardymas (rekomenduojama nekeisti hidrologinio režimo, jei tai negerina buveinės kokybės, išlaikyti palan-kiausią hidrologinį režimą tuo metu, kai vandens lygis didėja, ir išlaikyti bent dabartinę bebrų populiacijos gausą);4. Trikdymas (rekomenduojama neskatinti poilsiauti balandžio-birželio mėn. šalia veisimo-si vietų ir reguliuoti žmonių lankymąsi baland-žio-birželio mėn.);5. Gausios plėšrūnų populiacijos (rekomen-duojama kasmet reguliuoti lapių, mangutų, šernų ir kranklių gausą).


12

KĄ BŪTINA ŽINOTI TYRĖJAMS: METODINIAI PATARIMAI Visi tyrėjai turi vieningai vertinti įvairius pilkųjų gervių stebėjimo faktus. Vertindami tą patį konkretų faktą jie visuomet privalo padar-yti vienodą metodiškai pagrįstą išvadą. Svarbi-ausia, kad tyrėjai teisingai suprastų metodikos nuostatas kokiu atveju galima teigti, jog išaiškin-ta pilkosios gervės „Galimai besiveisianti pora“ ir kokiu (tikrai) „Besiveisianti pora“; kokią vietą reikia pripažinti tik „galima“, o kokią tikrai „įrody-ta“ veisimosi vieta bei kokia vieta laikytina tikra (pilnai įrodyta), o kokia tik „galima“ maitinimosi vieta. Svarbiausi tokio vertinimo principai yra de-talizuoti 1 lentelėje (žr. priedus).

Uždaviniai 1a ir 1b: registruoti gervių veisi-mosi vietas (04-06 mėn.); registruoti besivei-siančių paukščių maitinimosi vietas (04-06

mėn.) Žinoma, kad pilkosios gervės dažniausiai lizdus suka šlapiose miško vietose (detaliau žr.: Platesnė informacija apie pilkąją gervę – Biologi-ja). Naujausi faktai rodo, kad jų lizdų pasitaiko ir mažose vandeningose medžiais ir/arba krūmais apaugusiose agrarinio kraštovaizdžio pelkutėse, kartais visai nenuošaliose vietose - arti kelių, žmonių sodybų. Atminkite, kad sausose vietose rasti gervės lizdą būtų sensacija. Jei Jūs tik prade-date paukščių tyrimus, stebėjimus, neturėtumėte specialiai vaikščioti vietose, kur labai tikėtina gali būti gervės lizdas (vandeningose pelkutėse). At-sitiktinai gervių lizdą pastebėjus iš toliau, jokiu

būdu nereikia prie jo eiti. Priešingai, turėtumėte gerves prie lizdo trikdyti kuo trumpiau. Dažniau-siai inkubuojanti kiaušinius gervė besiartinantį žmogų pastebi pirma ir iš pakankamai toli. Tokiu atveju ji dažniausiai slapstydamasi stengiasi nuo jo nutolti nepastebėta. Žmogui esant netoli lizdo, gervė, suprantama, jo negina nei nuo žmogaus, nei nuo natūralių plėšrūnų (pvz., kranklių, pilkų-jų varnų, lapių, mangutų ir kt.). Todėl dėtis, nuo kurių žmonės tyčia ar netyčia pabaido gervių porą, plėšrūnai sunaikina lengviau ir dažniau. Sukdamos lizdą, kiaušinių inkubavimo metu ir pakol pirmamečiai jaunikliai dar neskrai-do (labiausiai tikėtina – 03-05 mėn.) gervės laiko-si arba poromis, arba tam tikrais momentais ir po vieną. Kuomet vienas poros narys šildo dėtį, kitas budi ir saugo lizdą, maitinasi. Tačiau jei arti lizdo maisto stinga, poros nariai kartu ar pakaitomis skrenda maitintis tolėliau (spėjama – iki 1-2 km atstumu). Todėl Jūs turėtumėte būti pastabūs, ir, jei stebėjote vieną ar du individus, turite įsidėmėti tą vietą. Pirmiausiai Jūs turite įvertinti kaip elgėsi Jūsų matytos gervės (kalbame tik apie stebėtą 1 ar 2 individus) ir kur Jūs jas matėte. Iš šios in-formacijos ir tenka daryti išvadą ar Jūs stebėjote toje vietovėje būtent besiveisiančias gerves. Tai-gi, svarbu nustatyti ar stebėti paukščiai yra veisi-muisi tinkamoje aplinkoje (pvz., vandeningoje ir bent dalinai sumedėjusiais augalais apaugusioje pelkutėje atvirame kraštovaizdyje arba šlapiame miško masyve). Dažniausiai besiveisiantys paukščiai šiuo laikotarpiu iš veisimosi vietų (nuo

13

lizdo) gali skraidyti į laukus maitintis, o pasimai-tinę grįžti atgal prie lizdo ar į jauniklių auginimo vietą.

Uždaviniai 1c ir 1d: registruoti nesubren-dusių ir todėl nesiveisiančių bei nesėkmin-gai besiveisusių gervių vasaros bei rudens

nakvynės (vadinamų sankaupų) vietas (04-10 mėn.) bei paukščių gausos dinamiką

jose; registruoti nesubrendusių (nesivei-siančių) ir nesėkmingai besiveisusių gervių maitinimosi vietas bei paukščių gausos din-

amiką jose (04-10 mėn.)žr. 2 lentelėje (priedai)

2 uždavinys: Išbandyti gervių gaudymo ir individualaus žymėjimo metodikas

Kitų tyrėjų patirtis gerves gaudant rodo, kad tai padaryti yra santykinai sudėtinga. To priežastys dažniausiai yra kelios. Įgijus tam tikrą patirtį sugauti neskraidančius jauniklius yra įmanoma. Čia didelę patirtį yra sukaupę Vokieti-jos pilkosios gervės tyrimų grupės tyrėjai. Suaugę gervės yra labai atsargios ir gerai perpranta žmonių kėslus, todėl jas sugauti nėra paprasta. Dažniausiai gaudant gerves siekiama jas pripratinti lankytis nuolatinėje maitinimo vi-etoje. Vienas geriausių pašarų, siekiant privilioti gerves, yra kukurūzai. Turime informacijos, jog Lietuvoje kai kur gervės lankosi prie medžiotojų įrengtų medžio-klės bokštelių, prie kurių kukurūzų ar kviečių grūdais yra viliojami šernai. Šiemet mes norime bandyti gaudyti besiveisiančias gerves, kurios šernų viliojimo vietas lankys su jaunikliais. Ban-dysime sugauti ir individualiai pažymėti ne pavi-enius paukščius, o kartu jų šeimas (suaugusius paukščius (tėvus) su jaunikliais (jaunikliu)). Todėl

prašome visų, kas žinos apie tokius faktus, jog besiveisiančios gervės (suaugę individai vieni ar su jaunikliais) lankosi prie šernų šėryklų ar vilio-jimo vietų arti medžioklės bokštelių, operatyviai informuoti projekto vadovą. Su Jumis bendrau-sime individualiai ir aiškinsimės apie konkrečias galimybes gervių šeimas gaudyti. Numatyta tam tikslui naudoti distanciniu būdu valdomą santy-kinai didelį užmetamą (vadinamą “patrankinį”) tinklą. Planuojame gerves individualiai žymėti spalvotais žiedais arba(ir) radijo siųstuvais.

3 uždavinys: Analizuoti ir viešinti surinktus duomenis

Uždavinys formuojamas daugiausiai LEU studentams ir dėstytojams. Jei atsirastų tuo be-sidominčių tyrėjų, informuokite apie tai projekto vadovą. Stengsimės būti atviri Jūsų pageidavi-mams.


14

KAIP PATEIKTI JŪSŲ STEBĖJIMO DUOMENISTam, kad pateikti Jūsų stebėjimo duomenis, reikia paspausti mygtuką (pav. pažymėta raudona spal-va).

Jums atsidarys forma, kurią reikės užpildyti.Forma sudaryta iš trijų dalių.

15

1 dalyje reikės įvesti informaciją apie savo stebėjimą. Taip pat nurodyti Jūsų el.paštą.

2 dalyje Jums reikės pažymėti tašką. Prašome ko tiksliau nurodyti vietą. Jūs galite padidinti žemėlapį. Galite naudoti paieškos lauką arba Jūsų vietos nustatymo įrankį.

Paieškos laukas

Mastelio keitimo įrankis

Jūsų dabartinėsvietos nustatymoįrankis


16

Pažymėtas taškas formoje atrodys kaip paveikslėlyje.

Galutiniame žemėlapyje taškai bus pažymėti atitinkamu ženklu. Pavyzdžiui,

Liko tiktai patvirtinti savo pranešimą apie stebėjimą. Tai Jūs padarysite, paspaudę mygtuką „Submit Entry“.

Pažymėtas taškas

17

SVARBI INFORMACIJA Rekomenduojame po ranką turėti lenteles iš “Metodiniai patarimai tyrėjams”. Jas rasti galėsite tinklalapio skyriuje „Apie tyrimus“ arba šio leidinio prieduose. Po pirmo pranešimo, praėjus 24 val. Jūs gausite prisijungimą prie asmeninio puslapio su valdymo įrankiais.

1. Svetainėje www.gerviutyrimai.eu renkami asmens duomenys neskelbiami ir gali būti naudojami tik apibendrinti moksliniams tyrimams bei informacinio aprūpinimo organizavimui ir apskaitai. 2. Vartotojo asmens duomenys sunaikinami, jei jis to reikalauja. Projekto vykdytojai turi teisę palikti suteiktą mokslinę informaciją po asmens duomenų sunaikinimo. 3. Vartotojas turi teisę gauti informaciją apie savo asmens duomenų naudojimą ir tvarkymą.

VARTOTOJO ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS


18

VARTOTOJŲ VALDYMO SISTEMAKaip įeiti į asmeninę paskyrą?Pagrindiniame puslapyje apačioje raskite mygtuką „Įeiti į asmeninę paskyrą“. Arba tiesiog užeikite į puslapį http://users.gerviutyrimai.eu/.

Jums atsidarys Vartotojų valdymo sistemos puslapis. Dešinėje raskite „Įeiti į asmeninę paskyrą“.

19

Įveskite savo slapyvardį (angl. Username) ir slaptažodį (angl. Password). Ir paspauskite „Log In“ mygtuką.

Slapyvardį ir slaptažodį gausite po 24 val. po Jūsų pirmų pateiktų stebėjimo duomenų. Po pirmo prisijungimo galėsite pakeisti slaptažodį. Užregistruoti pačiam galima. Bet Jūsų paskyra neturės specialių įrankių. Dėl jų aktyvavimo kreipkitės į tinklalapio administraciją.

Vartotojo menu srityje išrinkite „Jūsų profilio nustatymai“.

Kaip pakeisti slaptažodį?


20

Pakeisti vardą (ne slapyvardį)

Pakeisti slaptažodį

Patvirtinti naują slaptažodį

Redagavimo įrankiaiRedagavimo įrankiai - tai specialiai Jums sukurta internetinė aplikacija su Jūsų pateiktais taškais. Redagavimo įrankis turi daugiau galimybių, nei įprasta forma. Čia galėsite redaguoti savo taškus, žymėti naujus. Vartotojo menu srityje išrinkite „Redagavimo įrankis“.

21

Jums atsidarys ArcGis internetinė aplikacija. Čia Jus rasite visus reikalingus įrankius.

Tam, kad redaguoti taškus arba pažymėti naujus, reikia aktyvuoti redagavimo režimą, paspaudus ant redagavimo įrankio mygtuko

Mastelio keitimo įrankis

Dabartinės vietos nustatymo įrankis

Ankščiau pažymėtas taškas

Legenda

Sluoksniai

Redaguoti taškusMatavimo įrankis

Piešimo (teritorijos žymėjimo) įrankis

Redaguoti taškus

Naujo stebėjimo duomenys


22

Pasirinkite norimo taško tipą (paspauskite ant jo redagavimo įrankio srityje). Ir paspauskite ant Jums reikalingos vietos žemėlapyje.

Ir įveskite naujo stebėjimo duomenis.

23

Ankstesnių duomenų redagavimasAktyvuokite redagavimo režimą ir paspauskite ant ankščiau pažymėto taško.

Ir pakeiskite duomenis. Taško vietą galima redaguoti: paspauskite ant taško ir pajudinkite jį į naują vietą.


24

Tam,kad pašalinti tašką, iškylančiame lange paspauskite mygtuką “Pašalinti”.

Visus taškus galite peržiūrėti tinklalapio skyrelyje „Žemėlapis“

Kaip pašalinti tašką?

25

PRIEDAI1 lentelė

Gervių stebėjimo jų veisimosi laikotarpyje (III-VII mėn.; pakol pirma-mečiai jaunikliai neskraido) faktų interpretavimas, vertinimas

Lai-kas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius

Stebėjimo rezultatai, faktai

Stebėjimo rezultatų, faktų vertinimas ir išvados*

Patarimai

III-VII mėn

1-2 Paukščiai stebėti veisimui-si netinkamoje buveinėje (pvz., dirbamame lauke, pievoje, ganykloje)

Tai gali būti besivei-siantys individai. Gali turėti lizdą iki 1-2 km atstumu.Galimai maitinimosi vieta. Galimai besiveisianti pora.

Stebėti ar ten pat artimiausiomis dien-omis matysite gerves pakartotinai.

III-VII mėn.

1-2 Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) stebėti paukščiai veisimuisi net-inkamoje aplinkoje (pvz., dirbamame lauke ar pievo-je, ganykloje)

Tai gali būti besivei-siantys individai. Gali turėti lizdą iki 1-2 km atstumu.Maitinimosi vieta. Galimai besiveisianti pora.

Apsilankyti dirba-mame lauke (žemės ūkio pasėlių lauke) ir išsiaiškinti (jei pavyks) kokia tai kultūra, kuo galimai gervės maitinosi, ar galima pastebėti kokius nors gervių padarytus nu-ostolius.

III-VII mėn.

1-2 Jums pakankamai gerai žinomoje vietovėje stebė-ti neaukštai skrendantys paukščiai. Skridimo kryptis leidžia manyti, kad paukšči-ai skrenda iš galimos vei-simosi vietos (jums žinoma pelkė, šlapias su balomis miškas) į laukus (žemės ūkio plotus) arba priešinga kryptimi

Tai gali būti besivei-siantys individai. Gali turėti lizdą ir maitini-mosi vietą iki 1-2 km atstumu.Galimai maitinimosi vieta. Galimai besiveisianti pora.

Artimiausiu metu apsilankyti dirbamu-ose laukuose, kur, jūsų manymu matytos gervės gali maitintis ir(arba) apsilankyti Jūsų manymu galimo-je veisimosi vietoje, tikintis, kad gerves pavyks pamatyti ar išgirsti jų balsus.


26

Lai-kas




Patarimai

III-VII mėn

1-2 Stebėti paukščiai veisimuisi tinkamoje aplinkoje (pvz., vandeningoje ir bent dali-nai sumedėjusiais augalais apaugusioje pelkutėje atvi-rame kraštovaizdyje arba šlapiame miške)

Tai gali būti besivei-siantys individai. Pora gali turėti (turėjo) lizdą visiškai arti.Galimai veisimosi vieta.Galimai besiveisianti pora.

Pasišalinkite iš vi-etos, kur pamatėte paukščius. Užsirašy-kite stebėjimo datą ir individų skaičių. Nuo gegužės vidurio periodiškai vėl lanky-kitės šioje vietoje, tikslu rasti naudotą gervės lizdą ar pama-tyti pačias gerves

III-VII mėn.

1-2 Stebėti paukščiai veisimuisi netinkamoje buveinėje, bet iki kelių šimtų m atstumu nuo tinkamos buveinės esančioje vietoje (pvz., nebūtinai šlapiame miške, pelkėje, bet netoli vanden-ingų šlapių vietų miške, pelkėje)

Tai gali būti besivei-siantys individai. Pora gali turėti (turėjo) lizdą visiškai arti.Galimai veisimosi vieta.Galimai besiveisianti pora.

Skubiai pasišalinti. Užsirašyti stebėji-mo datą ir individų skaičių. Nuo gegužės vidurio periodiškai vėl lankykitės šioje veisimuisi tinkamoje buveinėje, tikslu rasti naudotą gervės lizdą ar pamatyti suau-gusius paukščius (paukštį) su nesk-raidančiu jaunikliu (jaunikliais).

III-VII mėn.

0-2 Rastas gervės lizdas su kiaušiniais ar jaunikliais; su kiaušinių lukštais; stebėti 1-2 neskraidantys jaunikliai (be suaugusių paukščių (tėvų) arba su jais).

Veisimosi vieta.Besiveisianti pora.

Radus lizdą su ki-aušiniais ar jaunikliais reikia skubiai nuo jo pasišalinti. Užsir-ašyti stebėjimo datą ir kiaušinių/jauniklių skaičių. Ateityje, kol dėtis inkubuojama, nesiartinti prie lizdo. Vėliau lizdą patikrinti ir išsiaiškinti ar sėkm-ingai ir kiek jauniklių išsirito. Jei dėtis žuvo, gal galima nustatyti priežastis?

27

Lai-kas




Patarimai

III-VII mėn.

> 2 (daug-iau nei 2; dažniausiai keli – keli-olika ar net keli šimtai paukščių. Būrys gali būti labai nekom-paktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai.

Dienos metu stebėti paukščiai maitinimuisi tin-kamoje buveinėje (pvz., dir-bamame lauke ar pievoje, ganykloje, atviroje pelkėje)

Tai labiausiai tikėtina yra nesiveisiantys (ne-subrendę arba nesėk-mingai bandę veistis) individai.Galima manyti, kad iki kelių ar net keli-olikos km atstumu yra pastovi ar pusiau pastovi gervių na-kvynių vieta.Maitinimosi vieta.Nesiveisiančios gervės.

Užsirašyti stebėji-mo datą ir individų skaičių. Ten pat ir artimose apylinkėse periodiškai lankytis vėl, tikslu nustatyti kur ir kiek gervių maitinasi. Kai tik yra galimybė – nepabaidant paukščių išsiaiškinkite kokios kultūros lauke gervės maitinasi, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių padarytus nu-ostolius.

III-VII mėn.

> 2 (daug-iau nei 2; dažniausiai keli – keli-olika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompak-tiškas, indi-vidai laikytis pasklidžiai)

Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) dienos metu stebėti paukščiai toje pačio-je maitinimosi buveinėje (pvz., tame pačiame dir-bamame lauke ar pievoje, ganykloje)

Tai tikriausiai yra nesiveisiantys (nesub-rendę arba nesėkm-ingai bandę veistis) individai.Iki kelių (gal ir keli-olikos) km atstumu turėtų būti jų pastovi ar pusiau pastovi na-kvynių vieta.Svarbi maitinimosi vieta.Nesiveisiančios gervės.

Apsilankyti dirbamu-ose laukuose (žemės ūkio pasėlių laukuose) ir kitose vietose, kur pakartotinių ank-stesnių apsilankymų metu buvo stebėtos besimaitinančios gervės ir išsiaiškinti (jei pavyks) kokios tai kultūros, kuo galimai gervės maitinosi, ar pavyko pastebėti kok-ius nors gervių padar-ytus nuostolius.


28

Lai-kas




Patarimai

III-VII mėn.

> 2 (daug-iau nei 2; dažniausiai keli – keli-olika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompak-tiškas, indi-vidai laikytis pasklidžiai)

Jums pakankamai gerai žinomoje vietovėje anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas neaukštai skren-dančių paukščių būrys ar atskiros grupės, gal būt girdėti ir paukščių ben-dravimo balsai. Skridimo kryptis leidžia manyti, kad paukščiai skrenda iš gali-mos nakvynių vietos (jums žinoma atvira ar pusiau atvira pelkė, išeksploatuo-tas durpynas, šlapia pieva, seklūs vandens telkiniai ar pelkėti jų pakraščiai) į laukus (žemės ūkio plotus) arba priešinga kryptimi

Tai nesiveisiantys (ne-subrendę arba nesėk-mingai bandę veistis) individai. Iki kelių (gal ir keliolikos) km atstu-mu yra jų pastovi ar pusiau pastovi na-kvynių vieta.Nesiveisiančios gervės.

Artimiausiu metu dieną apsilankyti dirbamuose laukuose, kur, jūsų manymu matytos gervės gali maitintis ir(arba) vėlai vakare ar anksti ryte prieš tekant saulei apsilankyti jūsų man-ymu galimoje nakvo-jimo vietoje, tikintis, kad gerves pavyks pamatyti ar išgirsti, ir taip išsiaiškinti tokias gervėms ekologiškai svarbias vietas.

III-VII mėn.

> 2 (daug-iau nei 2; dažniausiai keli – keli-olika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekom-paktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai)

Anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai va-kare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei pri-etemoje) stebėtas paukščių būrys ar bent girdėti dauge-lio paukščių balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.)

Tai nesiveisiantys (ne-subrendę arba nesėk-mingai bandę veistis) individai galimoje nakvynės vietoje.Nesiveisiančios gervės.Nakvynių vieta.

Užsirašykite stebė-jimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių. Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.

29

Lai-kas




Patarimai

III - VII mėn.

> 2 (daug-iau nei 2; dažniausiai keli – keli-olika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekom-paktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai)

Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas paukščių būrys ar bent girdėti daugelio paukščių balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.)

Tai nesiveisiančių (ne-subrendusių ir(arba) nesėkmingai bandži-usių veistis) individų nakvynės vieta.Nesiveisiančios gervės.Nakvynių vieta.

Užsirašykite stebė-jimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių. Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.

* - Išvados pateiktos pajuodintu šriftu.


30

2 lentelėGervių stebėjimo jų poveisimosi laikotarpyje (VII-X mėn.; kuomet pir-mamečiai jaunikliai jau skraido; suaugę individai gali būti kartu su pir-mamečiais skraidančiais jaunikliais) faktų interpretavimas, vertinimasLai-kas

Stebėtų suau-gusių paukščių skaičius


Stebėjimo rezul-tatų, faktų vertini-mas ir išvados*

Patarimai

VII-X mėn.

> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių. Gali būti kartu su sk-raidančiais jau-nikliais; būrys gali būti labai nekom-paktiškas, indi-vidai gali laikytis pasklidžiai.

Dienos metu stebėti paukščiai maitinimuisi tinkamoje buveinėje (pvz., dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje, atviroje pelkėje).

Tai gali būti įvairaus amžiaus paukščiai (įskaitant ir tų pačių metų skraidančius jauniklius). Galima manyti, kad iki kelių ar net keliolikos km atstumu yra pastovi ar pusiau pastovi gervių nakvynių vieta.Maitinimosi vieta.

Užsirašyti stebėjimo datą ir individų skaičių. Ten pat ir artimose apylinkėse periodiškai lankytis vėl, tikslu nustatyti kur ir kiek gervių maitinasi. Kai tik yra galimybė – nepabaidant paukščių išsiaiškinkite kokios kultūros lauke gervės maitinasi, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių padarytus nuos-tolius.

VII-X mėn.

> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai.

Pakartotinai (ne maži-au 3 kartus su maži-ausiai 3 dienų tarpais) dienos metu stebėti paukščiai toje pačioje maitinimosi buveinėje (pvz., tame pačiame dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje)

Tai gali būti įvairaus amžiaus paukščiai (įskaitant ir tų pačių metų skraidančius jauniklius). Galima manyti, kad iki kelių ar net keliolikos km atstumu yra pastovi ar pusiau pastovi gervių nakvynių vieta.Svarbi maitinimosi vieta.

Apsilankyti dirbamu-ose laukuose (žemės ūkio pasėlių laukuose) ir kitose vietose, kur pakartotinių ankstesnių apsilankymų metu buvo stebėtos besi-maitinančios gervės ir išsiaiškinti (jei pavyks) kokios tai kultūros, kuo galimai gervės maitino-si, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių pad-arytus nuostolius.

31

Lai-kas




Patarimai

VII-X mėn.

> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai.

Jums pakankamai gerai žinomoje vi-etovėje anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekė-jus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusile-idus bei prietemoje) stebėtas neaukštai skrendančių paukščių būrys ar atskiros grupės, gal būt girdėti ir paukščių bendra-vimo balsai. Skridi-mo kryptis leidžia manyti, kad paukščiai skrenda iš galimos nakvynių vietos (jums žinoma atvira ar pusi-au atvira pelkė, išek-sploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklūs vandens telkiniai ar pelkėti jų pakraščiai) į laukus (žemės ūkio plotus) arba priešinga kryptimi.

Iki kelių (gal ir ke-liolikos) km atstu-mu, tikėtina yra jų pastovi ar pusiau pastovi gervių na-kvynių vieta.Netoliese gali būti gervių nakvynių vieta.

Artimiausiu metu di-eną apsilankyti dirba-muose laukuose, kur, jūsų manymu matytos gervės gali maitintis ir(arba) vėlai vakare ir anksti ryte prieš tekant saulei apsilankyti jūsų manymu galimoje na-kvojimo vietoje, tikintis, kad gerves pavyks pamatyti ar išgirsti, ir taip išsiaiškinti tokias gervėms ekologiškai svarbias vietas.

VII-X mėn.

> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai ne-kompaktiškas, in-dividai gali laikytis pasklidžiai.

Anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusile-idus bei prietemoje) stebėtas paukščių būrys (atskrendantis ir besileidžiantis; ar kylantis ir nuskren-dantis) ar bent girdėti daugelio paukščių balsai nakvynei tinka-moje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pie-va, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.).

Tai gervės nakvynės vietoje.Nakvynių vieta.

Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių. Periodiškai bent kas savaitę apsilankyki-te vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.


32

Lai-kas




Patarimai

III-X mėn.

> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai ne-kompaktiškas, in-dividai gali laikytis pasklidžiai)

Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekė-jus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebė-ti paukščiai (atskren-dantys ir besile-idžiantys; ar kylantys ir nuskrendantys) ar bent girdėti jų balsai nakvynei tinkamo-je buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pie-va, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.).

Tai nesiveisiančių (nesubrendusių ir(arba) nesėkmingai bandžiusių veistis) individų nakvynės vieta.Svarbi nakvynių vieta.

Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių. Periodiškai bent kas savaitę apsilankyki-te vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.

* - Išvados pateiktos pajuodintu šriftu.

33

NAUDOTA LITERATŪRA1. Aleknonis A., Paltanavičius S. 1990. Gervė Grus grus. Kn.: Lietuvos fauna. Paukščiai, I. V.: Mokslas. 200-203 p.2. Cramp S. 1994. Handbook of the Birds of Europe, the Middle East, and North Africa: The Birds of the Western Palearctic. Oxford University Press.3. Ivanauskas T. 19957. Lietuvos paukščiai, I. V.: Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 332 p.4. Jusys V., Karalius S., Raudonikis L. 2012. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Kaunas: Lututė, p. 92.5. Kurlavičius P. 2003. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Kaunas: Lututė. p. 129.6. Kaliakin M. (coc.). 2013. Полный определитель птиц европейской части России. Часть 1 . Maskva: Fiton XXI, c. 243-245.7. Maehel P. (sud.). Kai kurių Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių tvarkymo rekomen-dacijos. Kaunas: Lututė, p. 76-79.8. Prange H. 2005. The Status of the Common Crane (Grus grus) in Europe - Breeding, Rest-ing, Migration, Wintering and Protection. North American Crane Workshop Proceedings. Paper 38. Prieiga per internetą: <http://digitalcommons.unl.edu/nacwgproc/38/>9. Preikša Ž. 2007. Gervė Grus grus. Kn.: Kurlavičius P. (red.). Lietuvos perinčių paukščių atla-sas. Kaunas, Lututė, p. 256.10. The Cranes. Status Survey and Conservation Action Plan. Eurasian Crane (Grus grus)[inter-aktyvus]. United States Department of the Interior: 2013 [žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.npwrc.usgs.gov/resource/birds/cranes/grusgrus.htm>

Documents

Metodiniai patarimai tyrėjams