MIŠKO EKOSISTEMŲ - LAMMC SAVOKOS_ed 49.pdf · augavietės augalų kompleksas su charakteringa sandara bei sudėtimi, kurią sąlygoja visų augavietės organizmų tarpusavio santykiai

Miško ekosistemų dinaminis tvarumas. Įvadinės sąvokos

LAMMC Miškų institutas

LAMMC Institute of Forestry

MIŠKO EKOSISTEMŲ

DINAMINIS TVARUMAS

LAMMC Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyrius

Tel.: 827 547289, faks.: 837 547446, mobil.: 8682 67811

El. pašt: [email protected]

Internetas: http://www.forestgen.mi.lt

http://www.mi.lt/lt/

Prof. Dr. habil. Alfas Pliūra




Kontaktinio darbo

formos

Val. Savarankiško darbo formos Val.

Paskaitos 24 >18 (12) Pasirengimas paskaitoms -

Seminarai grupėmis 12 > 6 (8) Referato parengimas 30

Pratybos - Pasirengimas pratyboms -

Kontrolinis darbas - Individuali užduotis 20 (16)

Konsultacijos 4 (8) Pasirengimas kontrol. darbui 20 (30)

Egzaminavimas 2 Pasirengimas egzaminui 48 (54)

Viso 42 (30) 118(130)

Informacija internete apie studijas:

•Magistratūros studijos “Miško ekosistemų dinaminis tvarumas”

www.forestgen.mi.lt

Studijų dalyko laiko struktūra:

* Skliaustuose – ištęstinių studijų

D: www...

https://www.forestgen.mi.lt/content/studijose.htm

http://www.forestgen.mi.lt/

../../WwwForestgen/index.htm




1.Įvadinės sąvokos (2 a.v.).

2.Miško ekosistemų vystymąsi lemiantys veiksniai (1 a.v.).

3.Miško ekosistemų tvarumas: stabilumas, pusiausvyra, atsparumas ir

homeostazė (1+2 a.v.).

4.Medis - kaip sudėtinė miško ekosistemos dalis (1 a.v.).

5.Miško augalijos struktūra ir ją lemiantys endogeniniai veiksniai (1,5 a.v.).

6.Medyno struktūra, produktyvumas ir tvarumas (1,5 a.v.).

7.Miško ekosistemų būklė ir ją charakterizuojantys rodikliai (1+2 a.v.).

8.Miško ekosistemų digresijos; oro tarša, acidifikacija ir alkalizacija (1,5 a.v.).

9.Azoto iškritos, eutrofikacija, priežemio ozonas (1,5 a.v.).

10.Klimato kaita ir miško ekosistemos (3,5+2 a.v.).

11.Lietuvos miškų būklė ir ją lemiantys veiksniai (1,5 a.v.).

12.Biologinė įvairovė ir miško ekosistemų tvarumas (3+2 a.v.).

13.Miško ekosistemų tvarumas – dinaminis procesas (2+2 a.v.)

14.Miško ekosistemų tvarumo didinimas; darni, ekologinė miškininkystė (2+2)

15.Konsultacijos ir egzaminas (4+2 a.v.)

IŠ VISO: 24 a.v. paskaitų, 12 a.v. seminarų, 2 a.v. egzaminas




1. Miško ekosistemų dinaminis

tvarumas. Įvadinės sąvokos

Ekologinės ir ekosisteminės sąvokos

Miško sampratos lygiai

Miškas kaip ekosistema. Ekosistema ir

biogeocenozė

Miško ekosistemos komponentai ir jų sąveika.

Ekotopas ir biotopas

Medžiagų ir energijos apykaita

Organizmų trapusavio sąveika

Edifikatoriai. Ekologinė niša

Detritinės ekosistemos




Daugiau

medienos

Daugiau

naudos Ekonomika

ekonomiška

Planas !

Anksčiau ...




Daugiau

naudos

Daugiau

įvairovės Daugiau

tvarumo

Greičiau

Dabar ...




Ekologiniai procesai

Ekosistemų funkcijos

Ekosistemų paslaugos

Ekosistemų gėrybės

Žmogaus gerovė

Sąveika tarp biotinių ir abiotinių

ekosistemos komponentų - orientuoti į

organizmus, pvz. – fotosintezė, kvėpavimas

Ekosistemą palaikantys biologiniai, che-

miniai ir fizikiniai mechanizmai - orientuotos

į ekosistemas, pvz. – pirminė produkcija

Ekologinės ir ekosisteminės sąvokos

Žmogaus gerbuviui teikiamos

ekosistemų paslaugos - orientuotos į

žmogų, pvz. – medienos išauginimas

Ekosistemų produktai gaunami iš

ekosistemų paslaugų, pvz. – lentos, kuras

Reikalavimai patenkinamoms

žmogaus gyvenimo sąlygoms, pvz.

namų šiluma, gryna oras ir kt.




Miško ekosistemų paslaugos (UNESCO, FAO ir kt.)

Ekosistemų procesai (Supporting services)

- fotosintezė, pirminė produkcija

- maistmedžiagių, anglies ir vandens ciklai ir kt.

Aprūpinimo paslaugos (Provisioning services)

- žaliavos - mediena, biokuras

- maistas ir vaistai - uogos, grybai, žvėriena, medus, vaistažolės ir kt. produktai

- grynas vanduo

Reguliavimo paslaugos (Regulating services)

- anglies paėmimas iš atmosferos ir surišimas - klimato reguliavimas

- deguonies išskyrimas organizmų kvėpavimui

- oro gryninimas, temperatūros reguliavimas,

- biologinė įvairovė, t.t. genetinė įvairovė

- vandens reguliavimas - erozijos, potvynių ir audrų poveikio mažinimas

- dirvožemio produktyvumo išlaikymas, žemės ūkio palaikymas

- augalų apdulkinimas

- kenkėjų ir ligų kontrolė, populiacijų reguliavimas

- triukšmo sulaikymas

Socio-kultūrinės paslaugos (Cultural services)

- estetika ir įkvėpimas

- rekreacija ir aktyvumas lauke, ekoturizmas

- mokslas ir išsilavinimas,

- dvasingumo, meno ir kultūrinio paveldo puoselėjimas




Miško ekosistemų paslaugos




Miško ekosistemų paslaugų grupės




Miškas – tai erdvė, užaugusi medžiais, ir visa ta dengianti

dirvą tarp medžių augmenija, susidedanti iš krūmų, žolių,

paparčių, grybų ir t.t. ir daugumoje galinti gyventi tik po

medžių šešėliu (XIX a. antroji pusė)

Miškas yra sumedėjusių augalų bendrija, kurioje dėl

medžių sąveikos atsiranda naujų reiškinių, nebūdingų

atskirai augančiam medžiui (G.Morozovas, 1912)





Miško sampratos lygiai Miškas - ne mažesnis negu 0,1 ha žemės plotas,

apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3

ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje

siekia ne mažiau kaip 5 m, ir kita miško augalija, taip pat

ne mažesnis negu 0,1 ha žemės plotas, kuriame

medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių

veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintos miško

aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Miškų įstatymas, 2008




UNECE/FAO miško definicija (FAO,1998)

Land with tree crown cover (or equivalent stocking level) of more

than 10 percent and area of more than 0.5 ha. The trees should be

able to reach a minimum height of 5 m at maturity in situ. It may

consist either of closed forest formations where trees of various

storeys and undergrowth cover a high proportion of the ground, or

open forest formations with a continuous vegetation cover in which

tree crown cover exceeds 10 per cent. Young natural stands and all

plantations established for forestry purposes which have yet to

reach a crown density of 10 percent or tree height of 5 m are

included under forest, as are areas normally forming part of the

forest area which are temporarily unstocked as a result of human

intervention or natural causes but which are expected to revert to

forest.’




Miškas – tai apaugęs žemės plotas.

Vieta, kur auga medžiai.

Žemės sklypas, apaugęs medžiais, didesnis kaip 0,1 ha.

Medžiais apaugęs žemės plotas su miškui būdinga augalija ir gyvūnija.

Miškas – medžiai, krūmai, žolinė danga; skalsumas ne mažesnis kaip 0,6.

Miškas – tai vietovė, apaugusi sumedėjusia augalija, ne aukštesne kaip 5 m; plotas 0,1 ha.

Miškų fakulteto studentai, IV kursas,

XXI a. pirmoji pusė





Apaugęs žemės plotas su jame esančia fauna ir flora, pomiškiu ir traku;

Ne mažesnis kaip 0,1 ha ploto vienetas, apaugęs sumedėjusia augalija;

Ne mažesnis kaip 0,1 ha ploto vienetas, apaugęs medžiais; skalsumas ne mažesnis kaip 0,3;

Medžių grupė, siekianti daugiau kaip 6 m aukštį ir užimanti didesnį kaip 0,1 ha plotą;

Sumedėjusių ir nesumedėjusių augalų bendrija, priklausanti nuo dirvožemio ir orų sąlygų;

Ekosistema, apimanti dirvožemį, medžių rūšis ir gyvūniją.

Miškų ir ekologijos fakulteto I k. magistrantai,

2009 02 20





Miško sampratos lygiai:

1. miškas - sudėtinė biosferos dalis

2. miškas - gamtinė-geografinė zona

3. miškas - rajono (provincijos) dalis

(pavyzdžiui, Pietų Lietuvos miškai)

4. miškas – miško masyvas (pavyzdžiui,

Dubravos miškas)

5. miškas - biogeocenozė (ekosistema)

6. miškas - augalų bendrija, arba

fitocenozė (gr. phyton – augalas)

7. miškas - medžių bendrija, arba

dendrocenozė (gr. dendron – medis)





Miško biogeocenozės ir aplinkos tarpusavio sąveika (pagal A.Molčanovą

ir N.Dylį iš V.Sukačiovo, 1964).

Miškas kaip ekosistema. Biogeocenozė




Biogeocenozė (gr. bios – gyvybė, geo – žemė, koinos –

bendras) - miško sklypas, vienodas tam tikrame plote pagal

jį sudarančių komponentų sudėtį ir jų tarpusavio santykius,

struktūrą bei savybes t.y. vienodas pagal augalų dangą,

gyvūnų ir mikroorganizmų sudėtį, hidrologines,

mikroklimatines ir dirvožemio sąlygas bei medžiagų ir

energijos apykaitos tipą tarp jo komponentų, sudarantis

vidiniai prieštaringą, nuolat kintančią, besivystančią dialektinę

vienovę (V.Sukačiovas, 1964).

Ekosistema - tai tarpusavio sąveikos ryšiais susijusių gyvų ir

negyvų elementų kompleksas, kuriame vyksta medžiagų ir

energijos apykaita tarp atskirų jo komponentų, o taip pat ir jį

supančios aplinkos (A.G.Tansley, 1935)

Miškas kaip ekosistema. Biogeocenozė




Miško ekosistemos komponentai ir jų sąveika




Biocenoze (gr. bios – gyvybė, koinos – bendras)

vadinama organizmų bendrija, apimanti augalijos ir

gyvūnijos visumą tam tikroje augavietėje. Miško

biocenozė, kaip minėjome, susideda iš fitocenozės,

zoocenozės ir mikrobocenozės.

Fitocenoze (gr. phyton – augalas) vadinama tam tikros

augavietės augalų kompleksas su charakteringa sandara

bei sudėtimi, kurią sąlygoja visų augavietės organizmų

tarpusavio santykiai ir aplinkos poveikiai. Miško

fitocenozė susideda iš medžių, krūmų, puskrūmių, žolių,

samanų, kerpių, tarpusavy taip pat sąveikaujančių.





Ekotopas (gr. oikos – namai, topos – vieta) - tam tikras

aplinkos sąlygų (edafinių ir klimatinių) kompleksas,

turintis įtakos augalijai (Botanikos terminų žodynas,

1965).

Miško ekosistemos požiūriu ši samprata pernelyg siaura.

Ekotopu, matyt, reikėtų vadinti dirvožeminių ir klimatinių

sąlygų kompleksą, t.y. abiotinius ekosistemos, arba

biogeocenozės, komponentus, turinčius įtakos ne tik

augalijos, bet ir visos biocenozės, įskaitant ir „gyvąją“

(neaugalinę) jos dalį, formavimuisi ir vystymuisi.





Biotopu (gr. bios – gyvybė) vadinama vienokių ar

kitokių organizmų gyvenamoji aplinka, kuriai yra

būdingos tam tikros egzistavimo sąlygos. Kitaip

sakant, biotopo samprata yra žymiai platesnė ir

apima ne tik ekotopą, bet ir kai kuriuos

biocenozės elementus.





Funkciniai ekosistemos komponentai:

Abiotinė dalis, t.y. tos pirminės negyvosios aplinkos sąlygos, kuriose

susidarė ir funkcionuoja ekosistema, jas sudaro dirvožemio ir atmosferos

komponentai;

Gamintojai, arba producentai, t.y. autotrofiniai organizmai, augalai,

naudojantys mineralines medžiagas iš dirvožemio ir fotosintezės būdu

kuriantys organinę medžiagą;

Vartotojai, arba konsumentai - organinės medžiagos naudotojai,

daugiausia gyvūnai. Konsumentai (vartotojai) yra kelių trofinių lygių. Pirmo

lygio vartotojai – tai augalais mintantys gyvūnai (fitofagai); jiems priklauso

daugelis vabzdžių ir augalėdžiai žinduoliai bei paukščiai. Antro lygio

vartotojai – vabzdžialesiai paukščiai, plėšrieji žvėrys (zoofagai). Plėšrieji

paukščiai priskirtini trečio lygio konsumentams;

Skaidytojai, arba reducentai - daugiausia bakterijos, grybai, ardantys

organinę medžiagą ir mineralizuotą grąžinantys dirvožemiui (mineraliniai

maisto elementai) ar atmosferai (CO2).





Medžiagų apykaita biocenozėje (pagal H.-J. Otto, 1994, kiek pakeista).

Medžiagų ir energijos apytaka




Ekosistemos funkcionavimo modelis (pagal E.J.Kormondy iš V.Stravinskienės, 2003)





Fotosintezė - procesas,

kuriame augalai,

panaudodami saulės

spinduliuotės

elektromagnetinę energiją,

chemiškai sujungia du

neorganinius komponentus

(CO2 ir H2O) ir susintetina

organinę medžiagą -

gliukozę (C6H12O6) -

atpalaiduodami deguonį

(O2):

6CO2 + 6H2O + Saulės

energija → C6H12O6 + 6O2





Krintanti ant medyno tiesioginė ar išsklaidyta

saulės šviesa čia pasiskirsto. Dalį šviesos

atspindi medyno viršutinė danga (5–30 %

bendros radiacijos), didžiąją jos dalį sugeria

viršutinio ardo lajos ir tik nedidelė šviesos dalis

prasiskverbia pro lajas ir patenka ant antro ardo

medžių, o dar mažiau jos pasiekia žemę (po

medynų danga patenka 1–30 % sklindančios

saulės spinduliuotės).





Saulės energijos srautas miško ekosistemose. A.Energijos erdvinis pasiskirstymas




B. Energijos kaupimas.




Lietuvos miškų išteklių tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansas

Tebėra 2018





Dr. V.Stakėnas, dr. G.Sujetovienė Biologinė įvairovė ir jos apsauga

Trofinė (mitybos) grandinė

•Gamintojai

•Pirminiai vartotojai (žolėdžiai)

•Antriniai vartotojai• (smulkūs plėšrūnai, vabzdžiaėdžiai)

•Tretiniai vartotojai• (plėšrūnai)




Visumoje, kalbant apie energijos pernešimo iš

vieno mitybos lygmens į kitą efektyvumą, arba

bendrąjį ekologinį efektyvumą, galioja 10%

taisyklė. Taigi, jei augalų grynoji produkcija yra

100 kalorijų, į augalėdžių mitybos lygmenį pateks

tik 10 kalorijų, o į plėšrūnų – tik 1 kalorija.





Miško ekosistemose nuolat vyksta ne tik energijos,

bet ir vandens bei maisto medžiagų apytaka, kitaip

dar vadinama biogeochemine apytaka.

Biogeocheminė apytaka – tai daugkartinis tų pačių

elementų dalyvavimas biogeocheminiuose

procesuose.

Periodinis apytakos ciklų pasikartojimas vadinamas

apytakos ciklu.





Miško ekosistemose egzistuoja ir kitas energijos

virsmas, t.y. kvėpavimo ir skaidymo metu gyvieji

organizmai cheminę energiją verčia fizine

(šiluma).

Šis virsmas pačia bendriausia forma aprašomas

tokia lygtimi:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + šiluma.






Sabate et al 2002




Iki medyno brandaus amžiaus sukurtos 57- 60 % fitomasės sudaro nuokritos, kurios patenka į detritinę grandinę (lot. detritus – sutrintas), t.y. grandinę, kurioje naudojama tik negyvų organinių medžiagų energija (pavyzdžiui, miško dirvožemiai).












Detritinės

ekosistemos




Sistemų būsenos koncepcijos

Pusiausvyrinė (equilibrium) koncepcija remiasi gamtos balanso paradigma, pagal kurią rūšys gyvenančios kartu turi bendrą evoliucijos istoriją ir dėl to atsiradusią specifinę adaptaciją biotinių ir abiotinių veiksnių kompleksui, kuris sudaro ekologinę nišą.

Remiamasi prielaida, kad klimatas yra stabilus adaptacijos atžvilgiu, nors ir pripažįstama, jog klimatas ir abiotinė aplinka varijuoja.

Didėjanti specializacija veda link didėjančios įvairovės ir bendrijų kompleksiškumo.

Populiacijų dinamiką kontroliuoja nuo dažnumo priklausantys (density-dependant) veiksniai, vedantys prie skaitinės rūšių pusiausvyros, todėl ji dar vadinama demografinė paradigma (Hengeveld, Walter 1999)

Pusiausvyrinė (equilibrium) koncepcija

Nepusiausvyrinė (non-equilibbrium) koncepcija




Sistemų būsenos koncepcijos Nepusiausvyrinė (nonequilibrium) koncepcija pripažįsta, kad

gamta varijuoja laike ir erdvėje visose skalėse ir kad šią įvairovę sąlygoja stochastiškai pasitaikantys trikdžiai. Todėl rūšių adaptacinis atsakas atsilieka nuo klimato ir abiotinių veiksnių pokyčių trendo.

Koegzistavimas tarp rūšių, kurios dalinasi ribotais resursais aiškinamas tuo, kad konkurencinis išstūmimas yra lėtas, lyginant su trikdžiais, kas lemia jog resursai laikas nuo laiko tampa vėl prieinami. Tad rūšims tenka sekti vietų prieinamumą atsikūrimui, augimui ir reprodukcijai.

Evoliucija keičia rūšių požymius (life history traits) taip, kad jos nevienodai reaguotų į konkurentus, klimato veiksnius ir atsikūrimui tinkamas vietas, kurias sukuria trikdžiai.

Taigi nepusiausvyrinė paradigma fokusuojasi į rūšių individualistinę elgseną, todėl ji vadinama autekologine paradigma

(Hengeveld, Walter 1999)




Miško ekosistemose labiausiai paplitusios tokios

organizmų sąveikos formos:

Teigiama sąveika:

Simbiozė (gr. simbiosis – sugyvenimas)

Komensalizmas (lot. com – kartu, mense – stalas,

puota)

Socialinė sąveika

Organizmų tarpusavio sąveika




Neigiama sąveika:

Parazitizmas (gr. parasitos – įnamis, veltėdis)

Amensalizmas (gr. a – neigimo priešdėlis, lot.

mensa – valgymas) – alelopatija (kitų organizmų

veikimas išskiriamomis medžiagomis).

Konkurencija (lot. concurrentia – susiduriu)

Grobuoniškumas





Rūšių sąveika

Teigiama Neigiama

Tolerancija

Simbiozė Komen-

salizmas

Socialinė

sąveika Parazitiz-

mas

Grobuon-

iškumas

Alelo-

patija Konku-

rencija





Edifikatorius (lot. aedificator – statytojas). apibrėžiama kaip vyraujanti rūšis kuriame nors augalų bendrijos arde, tos bendrijos pagrindinis sudarytojas, jos statytojas, tačiau ji dažnai naudojam ir šia prasme.

Su edifikatoriaus samprata glaudžiai siejasi ir kitas terminas, kartais vartojamas miškininkystės ir fitocenologijos moksluose, - fitogeninis laukas.

Fitogeniniu medžio lauku vadinama ta aplinkos dalis, kurios fizines-chemines savybes medis keičia dėl savo buvimo.






Apšvietimo po augaline danga sezoniniai pokyčiai

Rugiuose

Ąžuolyne

Eglyne

Edifikatorius (lot. aldificator – statytojas) –

pagrindinis bendrijos sudarytojas, jos statytojas




Biotrofinė sąveika

vyksta per maisto

medžiagų apytakos

ciklą. Intensyviai tas

pačias medžiagas

pasisavinant vienų

rūšių medžiams, jų gali

trūkti kitų rūšių

medžiams ar tos

pačios rūšies kitiems

medžiams.

Biotrofinė medžių sąveika ypač intensyvi

viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kuriame

yra pagrindinė šaknų masė. Šlaitas po

tropinio lietaus. Malaizija.





Dirvožemio

drėgmės

pokyčiai

eliminavus

medžių šaknų

poveikį.

Min.dirvožemis, 0-5cm

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

kontrolė elimin. elimin/N elimin/pel.

Vid

.dre

gm

e, %

Min.dirvozemis, 5-10cm

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10


Vid

.dre

gm

e, %

Min.dirvozemis, 10-20cm

0

1

2

3

4

5

6

7

8


Vid

.dre

gm

e, %





Min.dirvožemis (0-5 cm), N-NH4

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

Kontrolė Eliminav imas Eliminav imas/N Elimin./pelen.

Ko

ncen

tracija, m

g/g

s.m

.

Amonio N (NH4-N) koncentracijos ir pH, eliminavus šaknų poveikį (60 m. brukninis pušynas)

4,6

3,73,1

2,9

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

Kontrolė Eliminavimas Eliminavimas/N Elimin./pelen.

pH





Poveikis Paskutiniųjų metų

ūglių vid.ilgis, cm.

Paskutiniųjų metų ūglių lapas

Vid.ilgis, cm Vid.plotis,

cm

Vid.plotas,

cm2

Kontrolė 5,1±0,2 2,66±0,09 1,26±0,04 2,36±0,14

Eliminavimas 5,5±0,2 2,80±0,04 1,40±0,00* 2,73±0,03*

Eliminavimas/N 4,8±0,1 2,45±0,16 1,17±0,06 2,05±0,20

Eliminavimas/pelenai 6,1±0,0* 3,03±0,07* 1,47±0,02* 3,10±0,09*

Bruknės (Vaccinium vitis- idea) fitometriniai rodikliai

•Medžių šaknų eliminavimas padidino bruknės paskutiniųjų metų ūglių vid. ilgį, tuo tarpu

lapo vid. plotas padidėjo statistiškai patikimai (p<0,05).





Gausus trakas dėl vėjavartų išretėjusiame mišriame pušies-eglės medyne. Dubravos rezervatinė apyrubė.





Evoliucijos eigoje rūšys, prisitaikydamos prie

konkurencijos sąlygų, įgijo tam tikrą savybių kompleksą ir

egzistuoja tik atitinkamose aplinkos sąlygose, kurios

vadinamos ekologine niša.

Skiriamos dvi nišos sąvokos kategorijos:

p o t e n c i a l i (fundamentali) n i š a - tai yra maksimali

niša, kurią rūšis gali užimti pagal savo ekologinių poreikių

atitikimą abiotinės aplinkos sąlygoms,

ir r e a l i, arba realizuotoji, n i š a - ta maksimalios nišos

dalis, kurią rūšis gali išlaikyti ekosistemoje, konkuruodama

su kitais pretendentais.





Miško ekosisteminė samprata Siūloma nauja apibrėžtis

Miškas – vientisas, ne mažesnis kaip 0,5 ha ir ne

siauresnis kaip 20 m žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių

skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje

augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 m,

dominuojantys augalai yra medžiai, dengiantys ne mažiau kaip

10% šio ploto paviršiaus, taip pat ne mažesnis negu 0,1 ha

žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos

ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintos miško

aikštės, kirtavietės, žuvę medynai), su miškui būdingais

gyvūnais, augalais, grybais ir mikroorganizmais,

mikroklimatinėmis, dirvožemio ir hidrologinėmis sąlygomis bei

medžiagų ir energijos apykaita




Menkmiškis - žemės sklypas, apaugęs medžiais,

kurių aukštis brandos amžiuje nesiekia nustatyto

normatyvo (Lietuvos miškotvarkos taisyklės, 2003)

Siūloma nauja apibrėžtis

Menkmiškis, arba kita miško žemė – miško žemės plotas,

kuris negali būti laikomas mišku dėl tokių priežasčių: (1)

medžiai, kurių aukštis didesnis kaip 5 m (arba in situ brandos

amžiuje jie gali pasiekti tokį aukštį), dengia 5-10% ploto; arba

(2) lajos dengia daugiau kaip 10% ploto, bet medžiai in situ

brandos amžiuje negali pasiekti 5 m); arba (3) krūmai dengia

daugiau kaip 10% ploto.




Kita žemė – žemė, kuri negali būti priskirta miškui ir

menkmiškiui, pavyzdžiui:

1) kirtavietės, miško aikštės, žemės ūkio žemė,

pievos, ganyklos, medelynai, daigynai ir kt.

2) kita žemė su medžių danga – plotas didesnis nei

0,5 ha, medžiai dengia daugiau nei 10% jo ploto, medžiai

brandos amžiuje gali pasiekti didesnį nei 5 m aukštį.

PAAIŠKINIMAS: A. medžių grupės, parkai, želdiniai

aplink pastatus; B. želdiniai (miško plantacijos), skirti

kitiems (ne medienos) tikslams (pavyzdžiui, sėklinės

plantacijos).

Documents

MIŠKO EKOSISTEMŲ - LAMMC SAVOKOS_ed 49.pdf · augavietės augalų kompleksas su charakteringa sandara bei sudėtimi, kurią sąlygoja visų augavietės organizmų tarpusavio santykiai