MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - · PDF fileMOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos ĮvAdAS ... infrastruktūros plėtra šalyje šiandien atveria galimybes sukurti vaikų

MOKYMAS PLAUKTI:realijos ir perspektyvos

MOKOMOJI KNYGA

Vilnius 2007

UDK 797.2 Mo-54

ISBN 978-9986-574-93-4

Sudarytoja Ilona Judita ZUOZIENĖ

Autoriai Ilona Judita ZUOZIENĖ Saulius KAVALIAUSKAS Valentina SKYRIENĖ Jolanta Janina GRIGONIENĖ Evaldas PEČIŪNAS

Recenzavo Rūta DADELIENĖ, VPU docentė daktarė Gintautas BARtKUS, Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius

© Kūno kultūros ir sporto departamentas© Lietuvos sporto informacijos centras© Ilona Judita Zuozienė, 2007

Leidinys parengtas Kūno kultūros ir sporto departamentoprie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymuprogramai „Išmok plaukti“

Viršelyje Algirdo Ališausko nuotrauka

Išleista Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis

TURINYS

Įvadas .........................................................................................................51. REALIJOS .............................................................................................7

1.1. Politinės ir edukacinės deklaracijos dėl vaikų sveikatos, fizinio ugdymo ir saugumo .............................................................71.2. Plaukimas – svarbus gyvenimo įgūdis ...........................................101.3. Plaukimas – fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo priemonė .......141.4. Lietuvos gyventojų plaukimo įgūdžių tyrimai ...............................201.5. Plaukimo socialinis vaidmuo ........................................................231.6. Užsienio šalių patirtis organizuojant vaikų mokymą plaukti ..........301.7. Plaukimo sporto bazių infrastruktūra šalyje ..................................33

2. PERSPEKtYVOS ................................................................................372.1. Programos „Išmok plaukti“ teorinis modelis: vizija, misija, tikslai ir uždaviniai ...................................................372.2. Stiprybės. Silpnybės. Galimybės. Grėsmės.....................................392.3. Programos dalyviai ........................................................................402.4. Programos vykdymas ir turinys .....................................................412.5. Organizacinė struktūra .................................................................442.6. Įgyvendinimo etapai .....................................................................502.7. Programos įgyvendinimo ir vertinimo kriterijai .............................502.8. Priemonės programai įgyvendinti ..................................................512.9. Laukiami rezultatai .......................................................................53

3. SPORtINIS PLAUKIMAS:PLAUKIMO VARŽYBOS IR MANKŠtA ..............................................55

3.1. Plaukimo varžybos ........................................................................553.2. Mankšta vandenyje .......................................................................683.3. Plaukimo pratybos nėščiosioms ....................................................69

4. SAUGA IR PAGALBA VANDENYJE .................................................73Literatūra .................................................................................................78

--- 5 ---

MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos

ĮvAdAS

Pasaulinės sveikatos organizacijos, Europos tarybos ir Europos Ben-drijos iškelta mintis, kad naujosios Europos ateitis – jos vaikai ir jiems turi būti duota galimybė augti sveikiems, siekti išsilavinimo, ugdyti sveikus įgūdžius ir atsakomybės jausmą, aktuali ir Lietuvai. Ne veltui Lietuvos Respublikos švietimo sistemos bendrojo lavinimo mokyklos vie-nas uždavinių – puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvir-tus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti asmens intelektą, su daryti sąlygas asmenybės raidai.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir Ben-drojo išsilavinimo standartuose, nurodoma, kad reformuojamoje mokyk-loje svaresnė už kiekybinę yra kokybinė kūno kultūros reikšmė. Žaidimai, fiziniai pratimai, kūno kultūros pamokos ir pratybos turi teikti ne tik džiaugsmo, bet ir padėti ugdyti judėjimo įgūdžius, leidžiančius žmogui saugiai ir patogiai jaustis įvairioje aplinkoje visą gyvenimą. tarp tokių įgūdžių ypač svarbūs yra plaukimo įgūdžiai.

Nors plaukimas yra įtrauktas į bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros dalyko programas, tačiau tikrovėje plaukimo pamokos mokyk-lose vyksta nesistemingai arba visai nevykdomos. Dėl to didžioji dalis šalies gyventojų plaukti nemoka arba turi silpnus plaukimo įgūdžius. Bet baseinų infrastruktūros plėtra šalyje šiandien atveria galimybes sukurti vaikų mo-kymo plaukti sistemą.

Kaip rodo nelaimingų atsitikimų statistikos duomenys, dėl vaikų rizikingo elgesio prie vandens telkinių kasmet įvyksta daug nelaimingų atsitikimų. Vaikai priklauso didesnės rizikos grupei, jie neįvertina galimo pavojaus prie vandens telkinių, yra smalsūs, nori išbandyti kas nauja, todėl neretai skęsta ir labai sekliose vietose. Dažniausios nelaimingų atsitikimų vandenyje priežastys – nemokėjimas plaukti, maudymosi taisyklių nepai-symas ar savo galimybių pervertinimas.

Knygoje siekiama argumentuotai pagrįsti mokymo plaukti svarbą, atkreipti visuomenės dėmesį į šią vaikų fizinio lavinimo sritį, paskatinti

--- 6 ---


įvairių institucijų bendradarbiavimą siekiant įgyvendinti visiems šalies vai-kams lygias galimybes įgyti gyvybiškai svarbų įgūdį – plaukti.

Rengiant knygą buvo naudotasi šiais tyrimo metodais: literatūros šaltinių, dokumentų analize, apklausa, ekspertų vertinimais. Nagrinėjant mokymo plaukti šalyje padėtį buvo apžvelgtos Europos Sąjungos direktyvos dėl sveikatos stiprinimo ir fizinio ugdymo, kūno kultūros ir sporto plėtros šalyje strateginiai veiklos planai, programos, švietimo papildomojo ugdy-mo samprata, mokyklos kūno kultūros programos, statistiniai leidi niai, mokslinė literatūra, medžiaga internete bei kiti informacijos šaltiniai.

Remiantis atliktais padėties tyrimais knygoje pateikti vaikų moky-mo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos „Išmok plaukti“ įgyvendinimo teorinis modelis, tikslai, galimybės ir priemonės. Knyga skirta kūno kultūros ir sporto pedagogikos specialybių studentams, tre-neriams ir mokytojams, vaikų laisvalaikio organizatoriams. Autoriai tikisi, kad knygoje išdėstytos mintys padės plėtoti vaikų mokymo plaukti mūsų šalyje galimybes.

Už knygos idėjos palaikymą, paramą ir patarimus autoriai dėkoja Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovams, Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondui, Lietu-vos sporto informacijos centro direktoriui Zigmantui Motiekaičiui, kny-gos recenzentams Rūtai Dadelienei ir Gintautui Bartkui, kalbininkėms Genovaitei Irtmonienei ir Romutei Ramanauskienei.

--- 7 ---


1. REALIJOS

1.1. Politinės ir edukacinės deklaracijos dėl vaikų sveikatos, fizinio ugdymo ir saugumo

Sparti globalizacija, tarptautiniai ir šalies ekonominiai, kultūriniai, in-formaciniai ir politiniai pokyčiai – nūdienos tikrovė. tačiau pastebėta, kad nauji pokyčiai visuomenėje toli gražu ne visada teigiamai veikia vaikų ir jaunimo kūno, mąstymo ir dvasios dermės ugdymą. Plinta fiziškai pasyvi gyvensena, blogėja visuomenės narių, tarp jų vaikų ir jaunimo, sveikata, fizinis pajėgumas, plinta sveikatą žalojanti (neracionali mityba, žalingi įpročiai, rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas) arba rizikinga elg-sena (agresijos proveržiai, šiurkštus elgesys, nusikalstamumas, neatsargus vairavimas, saugaus elgesio kasdieniniame gyve nime dirbant ir poilsiaujant nepaisymas). Visa tai kelia naujus iššūkius švietimui, ugdymui, o kūno kultūros ir sporto socialinis vaidmuo vis labiau vertinamas.

Besimokančio jaunimo fizinį aktyvumą ir ugdymą, sveikatingumo, užimtumo ir socializacijos per sportą veiklą pripažįsta vis daugiau tarptautinių ir nacionalinių sporto, sveikatos, švietimo, jaunimo organizacijų. Šią veiklą skatina ir reglamentuoja pasaulio, Europos Sąjungos ir šalių norminiai do-kumentai:

• JungtiniųTautųGeneralinėAsamblėja2003m.patvirtinorezoliuciją„Sportas kaip priemonė švietimui ir sveikatai gerinti, plėtrai ir tai-kai skatinti“ (58 / 5), kurioje, remiantis Vaiko teisių konvencija, pabrėžiama švietimo tiesioginė paskirtis – visapusis vaiko asmenybės atskleidimas, jo talento, protinių ir fizinių gebėjimų ugdymas.

• EuroposSąjungosTarybairEuroposParlamentas2004m.paskelbėEuropos švietimo per sportą metais (EYES 2004).

• JungtinėsTautos 2005m. buvo paskelbusiosTarptautiniais kūnokultūros ir sporto metais ir kvietė vyriausybes prisidėti organizuojant įvairius rengi nius.

• Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro 2006 m.surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje nutukimui mažinti

--- 8 ---


ir fizinio aktyvumo didinimo klausimams spręsti, pabrėžia, kad sveika mityba ir fizinis aktyvumas turi tapti pirmenybine kiekvienos valstybės politikos dalimi.

• Siekiantplačiumastuspręstisusportususijusiusklausimus,EuroposSąjungos Komisijos iniciatyva 2007 07 11 parengta Baltoji knyga sportui. Baltosios knygos tikslas – nustatyti strategines sporto vaid-mens gaires Euoropoje, skatinti diskusijas dėl konkrečių problemų, didinti sporto matomumą ES politikos formavimo procese ir infor-muoti visuomenę apie konkrečius šio sektoriaus poreikius ir ypatu-mus. taip pat siekiam atkreipti dėmesį į svarbius klausimus, pvz., ES teisės aktų taikymą sporto sričiai ir nustatyti tolesnius su sportu susijusius ES lygmens veiksmus.

tačiau ne viskas taip gerai, kaip norėtųsi. Jungtinės tautos pastebi, kad daugelio šalių švietimo sistemoje kūno kultūra ir sportas vis labiau men-kinami, nors ši sritis yra ne tik viena pagrindinių priemonių žmogaus svei-katai, fiziniam pajėgumui gerinti, bet ir socialinei integracijai, kultūriniam suartėjimui skatinti.

2003 m. pagal Europos Komisijos užsakymą penkiolikoje Europos Sąjungos šalių buvo atlikta apklausa „Europos gyventojai ir sportas“. Ap-klausta 16 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. 76 proc. apklaustųjų mano, kad mokyklose sportui turi būti skiriama daugiau laiko. Beveik 80 proc. ES gyventojų norėtų, kad švietimo ir sporto organizacijos jų šalyse bendradarbiautų glaudžiau. 68 proc. apklaustųjų mano, kad ES turi aktyviau skatinti švietimą per sportą.

Lietuvoje moksleivių ir jaunimo kūno kultūros ir sporto reikalais rūpinasi valstybinės ir visuomeninės organizacijos. Kūno kultūros kaitos kryptį ir orientacinį turinį nubrėžia Europos „Sporto visiems“ chartija, Švietimo įstatymas, Kūno kultūros ir sporto įstatymas, Kūno kultūros ir sporto 2000–2012 m. strategija, Kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo standartai, Bendrojo lavinimo mokyklų bendrieji ugdymo planai.

Lietuvos švietimo ir ugdymo sistemoje kūno kultūra ir sportas pripažįstami kaip svarbi kultūros sritis, reikšminga jaunų žmonių darniai asmenybei subręsti. Lietuvos sporto III kongrese (2000) buvo pabrėžta: „Mokymo įstaigos, jų pedagogai, mokinių tėvai, medikai privalo propaguoti naujovišką požiūrį į kūno kultūros ir sporto reikšmę, skatinti besimokantį jaunimą fiziškai grūdintis, ugdyti jų sveikatos ir fizinio pajėgumo dorovinę nuostatą, sveikatą ir kitas dvasines vertybes“.

--- 9 ---


2002 m. birželio 25 d. patvirtintos Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto plėtotės 2002–2004 m. programos viena iš rekomenduotinų priemonių – bendrojo lavinimo mokyklose moksleiviams organizuoti tris kūno kultūros pamokas per savaitę. Ši nuostata sparčiausiai įgyvendinama pradinėse klasėse, tačiau vyresnėse klasėse jos įgyvendinimas stringa.

Bendrojo lavinimo mokyklos, taip pat ir kūno kultūros dalyko kaitą pla-nuoja švietimo reformos strategai. Sėkminga kūno kultūros kaita – tai ne tik jos turinio atnaujinimas, bet ir nauji veiklos būdai, vertybės, požiūriai, nauja elgsena. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame dokumente „Dėl kūno kultūros dėstymo gerinimo“ (2005-02-23, Nr. SR-17-19) teikiamos rekomendacijos mokiniui, kūno kultūros mokytojui, mokyklos ir vietos bendruomenės nariams. Šiame dokumente pažymima, kad mokiniai per kūno kultūros pamokas įgytomis žiniomis, mokėjimu ir įgūdžiais gebėtų pasinaudoti ir rasti sąsajas su gyvenimu už mokyklos ribų, nes gyvenime pravers visapusiškas išsilavinimas ir sveikata.

Vis dėlto gvildenant pradinių klasių kūno kultūros pamokų vykdymą mokykloje nustatyta, kad plaukimo įgūdžiams ugdyti skirtos pamokos vyksta retai, nesistemingai arba visai nevykdomos. Saugaus elgesio prie vandens mokymo Gyvenimo įgūdžių ugdymo programoje nėra.

Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KKSD) jau daugel metų vienas iš strateginių tikslų yra ska-tinti vaikų ir jaunimo fizinį ugdymą. 2007–2009 m. strateginiame veiklos plane šis tikslas lieka vienas esminių. Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. birželio 15 d. priimta rezoliucija „Dėl švietimo politikos įgyvendinimo“ kreipiamas dėmesys į tikslingą vaikų fizinį ugdymą mokykloje ir užimtumą ne pamokų metu, tobulintiną mokinių papildomo ir vasaros užimtumo sistemą.

KKSD, skatindamas tobulinti mokinių fizinį ugdymą neformaliojo švietimo sistema, veiklos organizavimą, finansavimą, remia vaikų ir jauni-mo socializacijos, vasaros poilsio ir užimtumo per sportą, mokymo plaukti programas.

Vaikų mokymo plaukti programos, nors ir remiamos iš Kultūros ir sporto rėmimo bei savivaldybių fondų, tačiau dar nėra profesionaliai koordinuojamos ir reikiamai finansuojamos. Pagal užimtumo programas vaikai vasarą mokomi plaukti tik tose mokymo įstaigose, kurių vadovai yra aktyvūs, arba šią veiklą skatina baseinų administracija. trūksta mokslinės metodinės ir materialios paramos besimokančio jaunimo plaukimo įgūdžių ugdymo plėtotei.

--- 10 ---


Ypač šioje srityje apleisti neįgalūs vaikai. Šalyje nėra nė vieno neįgaliųjų poreikiams pritaikyto baseino, o mokymo plaukti grupėse neįgalių vaikų labai maža.

Plaukimas yra viena populiariausių ir masiškiausių sporto šakų. Plauki-mo sporto įstaigose ir klubuose sportuoja per 4200 moksleivių. Čia vaikai ne tik mokomi plaukti, bet ir treniruodamiesi siekia saviraiškos per sportą. 2005 m. išmokyti plaukti 12104 vaikai (2005 m. sporto statistika). tačiau to maža. Plaukimas – tai gyvybiškai svarbus gyvenimo mokėjimas ir įgūdis, kurio neturėjimas gali baigtis tragiškai. todėl siektina, kad visi Lietuvos vaikai išmoktų plaukti, saugiai elgtis vandenyje ir, jei prireikia, mokėtų suteikti pagalbą kitam.

Vaikų plaukimo įgūdžių ir saugaus elgesio prie vandens programos įgyvendinimas turėtų tapti valstybiniu rūpesčiu. Programą turėtų koordi-nuoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės.

1.2. Plaukimas – svarbus gyvenimo įgūdis

Plaukimas – viena populiariausių ir masiškiausių pasaulyje, taip pat ir mūsų šalyje sporto šaka, be to, tai ir svarbus gyvenimo įgūdis.

Mėgautis vandens teikiamais malonumais Lietuvoje tikrai yra kur: gausu natūralių vandens telkinių, yra uždarų ir atvirų plaukimo baseinų, daugėja vandens pramogų parkų. Atviri vandens telkiniai karštais vasaros mėnesiais sutraukia daug poilsiaujančių suaugusiųjų ir vaikų. Kad poilsis prie vandens teiktų džiaugsmo ir malonumo, reikia mokėti plaukti, žinoti saugaus elgesio vandenyje taisykles ir laikytis jų. Deja, vanduo ne tik puiki gamtos dovana, bet ir klastinga stichija, žiauriai baudžianti tuos, kurie, nemokėdami plaukti ir nepaisydami saugumo taisyklių, drąsiai puola mau-dytis, plaukioti laiveliais, žvejoti.

Kasmet visame pasaulyje dėl sužalojimų, patirtų nelaimingų atsitikimų metu, miršta apie 5 milijonai žmonių (World Health Statistics Annual, 1998). todėl nelaimingų atsitikimų prevencijai visose pasaulio šalyse skiriama ypač daug dėmesio. Viena pirmenybinių Europos Sąjungos veik-los sričių – gerinti gyventojų sveikatingumą, mažinti sužalojimus, traumas ir mirtingumą dėl nelaimingų atsitikimų. Pasaulinės sveikatos organizacijos projektas „Sveikata – visiems“, Europos Sąjungos projektas EURORISK (1997 m.) yra skirti nelaimingų atsitikimų epidemiologijai, mirštamumo dėl traumų polinkiams tirti.

--- 11 ---


tyrimų duomenimis, Lietuvoje traumas patiria, nuo jų miršta daug daugiau vaikų, nei kitose išsivysčiusiose Europos šalyse (Sethi et al., 2000). Lietuvos sveikatos programoje 1997–2010 m. tarp kitų priemonių yra numatyta: „Iki 2010 m. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir mirtingumo nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc.“ Šioje programoje ypač pabrėžiamas vaikų traumatizmo ir mirštamumo dėl traumų mažinimas. Nagrinėjant vaikų ir paauglių pagrindines mirties dėl sužalojimų priežastis (eismo įvykių traumas, skendimą ir nudegimus) pastebėta, kad viena dažniausių vaikų iki 14 metų mirties priežasčių yra skendimas (Strukčinskienė ir kt., 2002).

Vaikai priklauso didesnei rizikos grupei. Mažas vaikas gali nuskęsti net ir seklioje vietoje ir per labai trumpą laiką, nes vaiko fizinės galimybės kur kas mažesnės nei suaugusio žmogaus. Vaikai mažiau patyrę, todėl dažnai negeba įvertinti rizikos, yra smalsūs ir linkę išbandyti tai, kas nau-ja. Vyresni – 10–14 metų vaikai, gavę iš tėvų šiek tiek daugiau laisvės, yra linkę elgtis rizikingai, todėl taip pat dažnai nukenčia.

Nelaimingų atsitikimų vandenyje statistika skaudi ir pamokanti. XX a. 7-ąjį dešimtmetį kasmet vidutiniškai nuskendo 475 žmonės (tarp jų 93 vaikai), 8-ąjį dešimtmetį – 385 žmonės (tarp jų 93 vaikai), XXI a. pradžioje kasmet vidutiniškai nuskendo 372 žmonės) (1 pav.).

Ypač skaudūs vaikų mirties atvejai dėl įvairių sužalojimų. Retrospektyvinėje 1970–2000 m. analizėje nustatyta (Strukčinskienė ir kt., 2002), kad per šį laikotarpį iš viso mirė apie 13 tūkstančių vaikų

1 pav. Nuskendusių žmonių skaičiaus kaita (100 tūkst. gyventojų)(1991–2005 m. Lietuvos statistika)

--- 12 ---


ir paauglių (iki 19 metų): dėl eismo įvykių traumų – 1903 vaikai (iki 14 metų) ir 2172 paaugliai (15–19 metų); nuskendo – 2270 vaikų (iki 14 metų) ir 872 paaugliai (15–19 metų). taigi daugiausia vaikų iki 14 metų žuvo vandenyje (30,78 proc.), 15–19 metų paauglių daugiausia mirė dėl eismo įvykių traumų, tačiau daug iš jų (16,37 proc.) žuvo vandenyje (2, 3 pav.).

Daugiausia žmonių (41 proc.) nuskęsta mažuose vandens telkiniuose: duobėse, kūdrose, grioviuose, pelkėse. Vaikų tokiose vietose žūva daugiau-sia – 54 proc., upėse – 36 proc., ežeruose – 15 proc., Kauno ir Kuršių mariose – po 1,5 proc. (Statkevičienė, Petrovas, 2004).

Daugiausia žmonės skęsta atšilus orams – gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais (net 84 proc. visų skendimo atvejų). Nelaimingų atsitikimų skaičius tam tikromis savaitės dienomis taip pat skiriasi: vaikų daugiausia nuskęsta antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, kai jie lieka be suaugusiųjų priežiūros.

Žmonės dažnai skęsta iškritę iš valties, laivo, nukritę nuo pripučiamojo čiužinio ar tiltelio, nuslydę nuo kranto ar akmens. Nelaimingų atsitikimų vandenyje priežasčių daug, bet daugiausia žmonių žūva dėl to, kad nemo-ka plaukti arba saugiai elgtis prie vandens telkinių, pavyzdžiui, žiemą pramogaudami lipa ant netvirto ledo, pernelyg pasitiki savo jėgomis plauk-dami tolyn nuo kranto. Dažnai žmonės žūva dar ir dėl to, kad nemoka plaukti ir negali skęstantiesiems padėti aplinkiniai. Kol į nelaimės vietą atvyksta gelbėtojai, dažniausiai būna per vėlu.

2 pav. Pagrindinės vaikų iki 14 metų mirštamumo dėl sužalojimų priežastys Lietuvoje1970–2000 m. (Strukčinskienė ir kt., 2002)

--- 13 ---


tačiau kartais net gerai mokantys plaukti žmonės gali dėl neatsargumo patekti į mirtiną pavojų. todėl būtina gerai žinoti elgesio vandenyje ir ant ledo taisykles, griežtai jų laikytis, gebėti tinkamai įvertinti pavojingus atve-jus maudantis ir mokėti jų išvengti.

Prasidėjus maudynių atviruose vandenyse sezonui labai padaugėja ir sunkių traumų. Nelaimės įvyksta, kai tinkamai neįvertinama aplinka ir savo paties galimybės. traumos dažnai patiriamos šokinėjant į vandenį sekliose vietose, ypač šokant žemyn galva. Vandens telkinys gali atrodyti gilesnis ar seklesnis nei iš tiesų yra. Pavojų atsitrenkti į vandenyje esančius objektus (akmenis, polius ir kt.) didina drumstas vanduo. Atsitrenkus į kietą paviršių gali įvykti sunkios galvos ir stuburo traumos, lūžti galūnės. Stuburo pažeidimas dažnai tampa paraplegijos (kojų nevaldymo) ir tetra-plegijos (visų keturių galūnių nevaldymo) priežastimi. Dėl galvos traumų gali sutrikti atmintis, judėjimo aparatas arba, dar blogiau, ištikti visiškas paralyžius. Pavojus nuskęsti didžiausias nemokantiems plaukti, tačiau nuo to neapsaugoti ir mokantys, ypač nuplaukę per toli nuo kranto asmenys, tinkamai neįvertinę savo jėgų. todėl suprantamas visuomenės rūpestis žmonių saugumu prie vandens telkinių ir vandenyje.

Pagrindinės nelaimingų atsitikimų vandenyje priežastys:• nemokėjimasplaukti;dėlšiospriežastiesnuskęstaapie40proc.visų

vande nyje žūvančių žmonių;•maudymositaisykliųnepaisymas,savogalimybiųpervertinimas;• netvarkingasmažųvandenstelkinių(tvenkinių,kūdrų)naudojimas;

3 pav. Pagrindinės paauglių (15–19 metų) mirštamumo dėl sužalojimų priežastys Lietuvoje 1970–2000 m. (Strukčinskienė ir kt., 2002)

--- 14 ---


• prastavaikųpriežiūra;• svaigalųvartojimas;•mažųjųlaivųeksploatavimotaisykliųpažeidimas;• saugauselgesiožvejojanttaisykliųpažeidimas;• neatsarguselgesysantužšalusiųvandenstelkinių.Žinant, kaip svarbu mokėti plaukti, šių gebėjimų reikia pradėti mokyti

jau jaunesniajame mokykliniame amžiuje. Specialistų nuomone, ne tik svarbu mokyti mažylius nebijoti vandens, tačiau ir būti atsargiems bei tin-kamai elgtis vandenyje. taip pat labai svarbu įdiegti suaugusiesiems, kad vaikų prie vandens be priežiūros palikti negalima.

1.3. Plaukimas – fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo priemonė

Problema. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šalies vaikų sveikata tolydžio prastėja. Atlikti bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos tyri-mai parodė, kad kasmet mažėja pirmos sveikatos grupės, t. y. sveikiausių, vaikų: 1992 m. tokių vaikų buvo 56,8 proc., 1995 m. – 53,5 proc., 2000 m. – 46,3 proc., 2002 m. – 42,4 proc. Jau į pradinę klasę ateina tik trečdalis visiškai sveikų vaikų, kiti turi regos, judėjimo aparato ir kitokių sutrikimų, kai kurie serga neurotinėmis, lėtinėmis ligomis.

Respublikinio mitybos centro duomenimis, šalyje 48,5 proc. vyrų ir 39,7 proc. moterų turi antsvorį. Per didelę kūno masę turi maždaug 8 proc. 3–7 metų Lietuvos vaikų.

Nustatyta, kad tarp mokinių sparčiai plinta žalingi įpročiai – rūkymas, įvairių svaigalų vartojimas. Pavyzdžiui, 1994 m. rūkė 11,3 proc. berniukų ir 3,6 proc. mergaičių, o 2002 m. rūkė jau 23,6 proc. berniukų ir 14,6 proc. mergaičių. tai reiškia, kad rūkančių berniukų padaugėjo daugiau negu dvigubai, o mergaičių – net keturis kartus. 2005 m. atlikus Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimą nus-tatyta, kad:

• daugumos5–11klasiųmergaičių(90proc.)irberniukų(80proc.)kasdieninio fizinio aktyvumo intensyvumas, dažnis ir trukmė neati-tinka Pasaulinės sveikatos organizacijos sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijų (2003). Didžiosios daugumos Lietuvos mokinių fizinis pasyvumas yra sveikatos rizikos veiksnys;

• teiginiui„Mokyklojeskiriamapakankamaidėmesiofiziniamaktyvu-mui“ iš dalies pritaria 31,5 proc. moksleivių, su šiuo teiginiu nesu-tinka – 33,5 proc.

--- 15 ---


2003–2004 m. m. tik 11 šalies pagrindinių mokyklų (1,16 proc.) visose klasėse buvo trys savaitinės kūno kultūros pamokos. 2004 m. tyrimo duo-menimis, trys savaitinės kūno kultūros pamokos vyksta 12 proc. profesinio mokymo įstaigų, o kai kuriose yra tik viena pamoka per savaitę. Privaloma kūno kultūra liko tik I ir II kurso profesinio mokymo įstaigų studentams, siekiantiems vidurinio išsilavinimo. Ši padėtis yra neigiama, nes dažnam mokiniui kūno kultūros pamokos mokykloje yra vienintelė fizinio aktyvu-mo forma ir vieta, kur jis, turėdamas sveikatos problemų, gali ir turi gauti pagalbą, rekomendacijųs ir patarimų.

Teigiamas plaukimo poveikis sveikatai. Kūno kultūros ir sporto specialistai, medikai pripažįsta teigiamą plau-

kimo poveikį stiprinant vaikų ir suaugusiųjų sveikatą:• plaukimassaugoirstiprinasveikatą,skatinanormalųaugimą;• didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir kitiems nepa

lankiems veiksniams;• ugdovaikų taisyklingą laikyseną, stiprinapėdos raumenis, padeda

išvengti plokščiapadystės;• gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, kitų organizmo sistemų

funkcinę veiklą;• pratinalaikytisasmenshigienosreikalavimų.Kaip rodo pagrindiniai fiziniai rodikliai, vandens terpė iš esmės skiriasi

nuo oro: vandens tankis 775 kartus didesnis nei oro, klampumas didesnis 60 kartų, šilumos talpumas – 4 kartus, šilumos laidumas – 25 kartus. Dėl to vanduo savitai veikia žmogaus organizmą.

Teigiamai veikia judėjimo aparatą. Vandenyje neliejant prakaito ir nepati riant streso puikiausiai galima tobulinti savo kūno formas. taip sąnariai ir stuburas apsaugomi nuo per didelės apkrovos, patiriamos mankštinantis sausumoje. Kūną vandenyje jau savaime veikia keliamoji vandens galia, todėl paprastai kūnas atrodo sveriąs vos kelis kilogramus. Plaukimo metu atliekant grybšninius judesius rankomis ir kojomis į darbą įtraukiami beveik visi kūno raumenys, kurie paprastai dirba mažiau. Plau-kimas stiprina atramos ir judėjimo aparatą, visą kūno raumenyną, ugdo taisyklingą laikyseną, padeda išvengti plokščiapadystės.

Nugaros, krūtinės, pilvo raumenys vystosi simetriškai. Plaukiant kūnas yra horizontalioje padėtyje, dėl to atsipalaiduoja daugelis raumenų, sumažėja stuburo apkrova. Vaikų stuburas dar tik formuojasi ir yra elas-tingas, pasitaikantys natūralūs iškrypimai dar neužsifiksavę ir juos galima pašalinti plaukimu.

--- 16 ---


Plaukimas nugara lengvina stuburo tarpslankstelinių diskų apkrovą ir atsargiai tempia raumenis kaklo, pečių ir juosmens srityse. Šie raumenys daugeliui įprastomis sąlygomis dėl statinės sėdimos veiklos yra skausmingai įtempti. Ne svarumo būklė vandenyje sudaro palankias sąlygas taisyklingai laikysenai formuotis, stuburo iškrypimams gydyti, padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų. tvirtos atramos nebuvimas didina galimybę atlikti judesius didesne amplitude, gerina sąnarių paslankumą.

Gerina medžiagų apykaitą. Plaukimas yra viena iš fizinio aktyvumo formų, reikalaujanti gana didelių energijos sąnaudų. Judėti vandenyje sun-kiau, nes trukdo didelis jo tankis. Dėl vandens tankio judesiai atliekami įveikiant didelį vandens pasipriešinimą. tai pagrindinė priežastis, dėl kurios judesiai sausumoje atliekami greičiau ir mažesnėmis energijos sąnaudomis negu vandenyje. Žmogaus energijos sąnaudos plaukiant yra 5–10 kartų didesnės negu bėgant tuo pačiu greičiu. tarp plaukimo greičio ir energi-jos sąnaudų yra kubinis priklausomumas. Pavyzdžiui, jei 60 kg sveriantis žmogus plauks 30 minučių, jis sudegins per 280 kcal. todėl sistemingos plaukimo pratybos padeda reguliuoti kūno svorį.

Gerina širdies kraujagyslių sistemos veiklą. Kitaip negu judėdamas sausumoje, žmogus vandenyje plaukia horizontalioje padėtyje. todėl krau-jas lengviau teka kraujagyslėmis, gerėja kraujo apytaka rankų ir kojų rau-menyse. Dėl plaukimo pratybų poveikio mažėja širdies susitraukimo dažnis ir kraujospūdis. Reguliariai plaukiojant stiprėja prieširdžių ir skilvelių rau-meninis audinys, tolygiai didėja jų tūris, dėl to širdis geba taupiau dirbti, tuo gerindama visos kraujotakos sistemos veiklą. Išorinis vandens slėgis ak-tyvina kraujotakos sistemos veiklą ir gerina kraujo sugrįžimą į širdį. Plauki-mas teigiamai veikia kraujo apytaką: sumažėja sistolinis ir šiek tiek padidėja diastolinis kraujospūdis. Be to, padidėja kraujagyslių elastingumas, todėl išlaikomas nedidelis kraujospūdis ir mažinama jo amplitudė. Šie širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai stiprina sveikatą, atitolina senėjimo proce-sus.

Gerina termoreguliacijos procesus. Grūdina. Šilumos perdavimas vandenyje yra 25 kartus didesnis nei ore. Įšilęs kūnas vandenyje atšąla daug greičiau negu ore. Planuojant maudymosi trukmę, reikia atsižvelgti į van-dens temperatūrą. Daugiausia šilumos žmogaus kūnas atiduoda aplinkai per odos paviršių. tai sudaro apie 80–90 proc. visos atiduodamos aplinkai kūno šilumos. Vaikų kūno paviršiaus plotas, palyginti su kūno mase, dides-nis negu suaugusiųjų. Metų vaiko 1 kg kūno masės tenka 528 cm2 odos paviršiaus, 6 metų – 456 cm2, 10 metų – 423 cm2, suaugusio žmogaus 1 kg

--- 17 ---


masės tenka tik 221 cm2 odos paviršiaus. 1 g vandens masei pašildyti 1°C suvartojama 4 kartus daugiau šilumos nei sušildyti orą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų oda plonesnė, jos kapiliarų tinklas plates-nis, netobuli termoreguliacijos procesai. Vaiko kūnas turi mažesnį poodinį riebalų sluoksnį (suaugusio žmogaus 1 kg masės tenka 200–250 g, o iki-mokyklinio amžiaus vaikų – 90 g). todėl ir šilumos jie atiduoda daugiau negu vyresni vaikai ar suaugusieji. Maudymosi ir plaukimo pratybų laiką reikia tolydžio ilginti, darant intensyvius pratimus ir žaidžiant judriuosius žaidimus. Sistemingai maudantis žmogus išsiugdo savybę prisitaikyti prie sparčių temperatūros svyravimų. Šaltas vanduo, veikdamas termoreguliaciją ir su ja susijusią medžiagų apykaitą, spartina kraujotaką. Žmogus prip-ranta ilgesnį laiką būti žemesnės temperatūros aplinkoje. Odos ir kūno temperatūra vandenyje krinta mažiau, greičiau pakyla išsimaudžius, orga-nizmas prisitaiko prie temperatūros pokyčių.

Stimuliuoja kvėpavimo sistemą. Vandenyje kūną veikia padidėjęs slėgis. Vandens slėgis tolygiai pasiskirsto po visą kūną. Kuo giliau neria-ma, tuo didesnis vandens spaudimas. Žmogus vandenyje kelių metrų gy-lyje jaučia spaudimą į ausų būgnelius. Gebėjimas išlaikyti didelį vandens spaudimą yra treniruojamas. Gerai treniruoti žmonės gali pasinerti į kelių dešimčių metrų gylį ir netgi giliau.

Padidėjęs slėgis sunkina įkvėpimą, tačiau skatina gilų iškvėpimą. Įkvėpiama trumpą laiką vandens paviršiuje, o iškvepiama po vandeniu. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemos vystymąsi – stiprėja kvėpuojamieji rau-menys, didėja krūtinės ląsta, jos paslankumas ir gyvybinis plaučių tūris.

Plaukiant deguonies gaminama ne tiek, kiek reikalaujama, todėl or-ganizmas didesnę dalį energijos gauna iš anaerobinės apykaitos šaltinių. Plaukiant susidariusi deguonies stoka kompensuojama po fizinio krūvio dažnesniu ir gilesniu kvėpavimu. Dėl plaukimo treniruotės didėja plaučių gyvybinė talpa, minutinė kraujo apytaka, deguonies difuzinė talpa, hemo-globino kiekis, raumenų kapi liarizacija, gerėja ir kiti rodikliai. Plaukiant nugalima vandens spaudimo jėga, todėl vystosi krūtinės raumenys, gerėja visų kvėpavimo organų darbas. Plau kiant kvėpavimas yra sudėtingesnis nei normaliomis sąlygomis, nes iškvepiama į vandenį. todėl plaukimas yra puiki priemonė treniruoti kvėpavimo aparato raumenis. Gilus ir ritmiškas kvėpavimas didina gyvybinį plaučių tūrį. Sportuojančių vaikų plaučių ven-tiliacija 20–30 proc. didesnė negu nesportuojančių.

Masažuoja. Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis aptekančio vandens poveikis yra puikus, natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek

--- 18 ---


odą, tiek raumenis. Be to, vandenyje yra dirginami įvairūs receptoriai, stimuliuojama centrinės nervų sistemos veikla. todėl reguliarios pratybos vandenyje veikia raminamai, atpalaiduojamai.

Įvairiapusis vandens poveikis teigiamai veikia visas žmogaus organizmo sistemas. Visa tai stiprina organizmo atsparumą įvairioms ligoms, funkcinį žmogaus pajėgumą. Ypač palankiai plaukimas veikia augantį organizmą, įgyjama atitinkama kūno laikysena, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, taip pat kitų sistemų veikla. Laisvai plūduriuojantis kūnas vandenyje būna lyg nesvarumo būsenoje. tai mažina arba visai panaikina žmogaus judėjimo aparato apkrovą, pastangas išlaikyti reikiamą padėtį vandenyje. Fiziniai pratimai vandenyje natūraliai skatina vaikų augimą. Dalį morfologinių ir funkcinių vystymosi rodiklių vaikai paveldi iš tėvų. tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus fizinio parengtumo lygis priklauso ir nuo išorinių veiksnių. Neįprasta kūno padėtis vandenyje, lengvesnės širdies ir kraujagyslių sistemos darbo sąlygos, nedidelė kūno masė vandenyje ir kt. teigiamai veikia įvairias organizmo sistemas ir stiprina bendrą organizmo sveikatą. Be to, plaukimas ir vaikui, ir suaugusiajam suteikia daug malonių pojūčių.

Grėsmės. Be teigiamo poveikio sveikatai, plaukiant baseine gali tykoti kai kurie pavojai. tačiau žinant, kaip apsisaugoti, galima išvengti nepa-geidaujamo poveikio sveikatai (1 lentelė).

--- 19 ---


1 lentelė. Pavojai, tykantys baseine, ir būdai jų išvengti neatsisakant malonumo plaukti(Sveikas žmogus, 1999)

Sutrikimai Priežastys Būdai išvengti

Kvėpavimo sutrikimai

Dėl kvėpavimo chloro junginiu.Dažniausiai prasideda plaukiojant uždaruose, blogai vėdinamuose baseinuose.

Atsargiau plaukioti atviruose baseinuose. Baseinuose, kur tinkamai įrengta vėdinimo sistema, plaukioti saugu. Pasitaiko, kad anksčiau statyti baseinai būna geriau vėdinami negu naujesni, kuriuose oras tik maišomas.

Kojų grybelisDrėgna, šilta baseino aplinka gana palanki grybelinei infekcijai.

Išėjus iš baseino kuo greičiau nusiplauti ir nusisausinti kojas. Nevaikščioti basiems – baseine apsiauti šlepetes.

Odos sausėjimas ir perštėjimas

Chloruotas vanduo gali sudirginti odą, o plaukiant atvirame baseine saulė – smarkiai išdžiovinti.

Odos dirglumą gali sumažinti apsauginiai kremai.

Akių sudirginimas

Nuo chloruoto vandens gali atsirasti deginimo pojūtis akyse. Amebos, bakterijos ir chloras gali sukelti ragenos uždegimą.

Plaukioti su plaukimo akiniais, jeigu ir tuomet jaučiamas deginimas akyse, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Infekcija

Baseinuose gyvenančios dvi aršios bakterijos pseudomona aeruginosa ir staphylococci gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų ir odos infekcijas. Kitą dažnai pasitaikančią infekciją (viduriavimą, pilvo spazmus, bendrą negalavimą ir karščiavimą) sukelia netyčia paryjamos cryptosporidium occysts. Į vandenį patenka su išmatomis.

Nuo ligų apsaugo tinkamas vandens dezinfekavimas ir filtravimas. tačiau išmatos atsparios chloro junginiams. Dėl vienintelio atsitikimo gali apsikrėsti 3 iš 4 žmonių. todėl prieš baseiną ir pasinaudojus tualetu, reikia praustis su muilu ir kempine nuogiems be maudymosi kostiumėlių ir glaudžių.

Išorinės ausies infekcija

Vanduo veržiasi į ausies kanalą, suminkština odą ir dėl to lengviau veistis bakterijoms ir grybeliui. Ausį ima skaudėti, bėga pieningos išskyros, padidėja jautrumas.

Vartoti lašus, kurie išsausina ausį. Jeigu tai nepadeda, reikia apsilankyti pas gydytoją.

Dantų apnašos

Jeigu baseine plaukiojama daugiau nei 6 valandas per savaitę chloruotame vandenyje, ant dantų gali atsirasti geltonai rudų ar tamsiai rudų apnašų.

Stomatologas turėtų dažniau valyti dantų apnašas.

--- 20 ---


1.4. Lietuvos gyventojų plaukimo įgūdžių tyrimai

Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad plaukimas patenka į populiariausių olimpinių sporto šakų penketuką. Sporto statistikos duomenimis, 2005 m. mūsų šalyje buvo išmokyti plaukti 12104 moksleiviai. Analizuojant išmokytų plaukti mokinių skaičių matyti, kad miestuose išmokomų plaukti mokinių yra daugiau (61,4 proc.), nei rajonuose (39,6 proc.).

tarp Lietuvos miestų lyderio pozicijas šioje veikloje užima Kaunas, kur per penkerius metus buvo išmokyti plaukti 11908 moksleiviai (2 lentelė). tačiau 2005 m. Kaune ir Vilniuje buvo išmokyta plaukti mažiau mokinių nei 2004 m. (atitinkamai 660 ir 536 vaikais mažiau). Kasmet mažėjo išmokytų vaikų plaukti skaičius Alytuje, tam įtakos galėjo turėti 2004–2005 m. atliekama baseino renovacija ir tai, kad dėl finansavimo stokos baseinas keletą metų dirbo tik 5–6 mėn. per metus.

2 lentelė. Išmokytų plaukti vaikų skaičius miestuose 2001–2005 m.(Sporto statistika, 2005)

Miestai ir savivaldybės

Išmokyta plauktiIš viso

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.1 Kaunas 3653 1699 2262 2477 1817 119082 Vilnius 649 790 1549 2830 2294 81123 Panevėžys 805 992 955 1274 1619 56454 Klaipėda 649 687 631 661 655 32835 Šiauliai 444 504 458 438 411 22556 Alytus 584 379 465 195 38 16617 Marijampolės sav. 460 273 130 202 10658 Visaginas 233 173 174 170 157 9079 Druskininkų sav. 73 107 141 264 264 84910 Neringa 24 19 19 14 18 9411 Birštono sav. 20 20 4012 Palanga 8 5 4 4 21

Iš viso 7122 5815 6931 8477 7495 35840

2005 m. Elektrėnų savivaldybėje pastebėti puikūs vaikų mokymo plauk-ti rodikliai. Čia projektą „Mokinių sveikatinimas ir mokymas plaukti” fi-nansavo Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo specialioji programa. Po 200–300 moksleivių kasmet išmokoma plaukti Anykščių, Kauno, Kaišiadorių, Alytaus, Ukmergės rajonuose, tačiau kituose rajonu-ose, nors ir geri plaukimo baseinai, vaikų mokymas plaukti vyksta gana vangiai (3 lentelė).

--- 21 ---


3 lentelė. Išmokytų plaukti vaikų skaičius rajonuose ir savivaldybėse 2001–2005 m.

Rajonai ir savivaldybės


2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.1 Akmenės r. 5 2 11 10 22 502 Alytaus r. 330 236 156 131 134 9873 Anykščių r. 40 374 300 393 277 13844 Biržų r. 64 66 103 123 95 4515 Elektrėnų sav. 2010 20106 Ignalinos r. 24 3 277 Jonavos r. 13 21 14 12 10 708 Joniškio r. 18 20 39 12 24 1139 Jurbarko r. 7 19 24 9 24 8310 Kaišiadorių r. 165 249 249 243 190 109611 Kalvarijos sav. 24 16 11 35 8612 Kauno r. 149 118 321 291 309 118813 Kazlų Rūdos sav. 014 Kėdainių r. 31 20 37 30 45 16315 Kelmės r. 6 7 61 40 11416 Klaipėdos r. 59 55 60 87 70 33117 Kretingos r. 9 67 86 105 107 37418 Kupiškio r. 37 50 23 19 17 14619 Lazdijų r. 27 23 30 24 10420 Mažeikių r. 73 64 60 65 66 32821 Molėtų r. 7 722 Pagėgių sav. 20 10 40 32 61 16323 Pakruojo r. 4 56 22 20 10224 Panevėžio r. 30 32 80 14225 Pasvalio r. 26 42 44 11226 Plungės r. 51 12 22 57 65 20727 Prienų r. 16 1628 Radviliškio r. 10 14 27 40 85 17629 Raseinių r. 13 11 36 20 15 9530 Rietavo sav. 17 1731 Rokiškio r. 12 23 27 6232 Skuodo r. 20 18 13 32 18 10133 Šakių r. 8 10 1834 Šalčininkų r. 2 235 Šiaulių r. 43 4336 Šilalės r. 10 24 77 24 13537 Šilutės r. 100 72 100 37 309

--- 22 ---


Rajonai ir savivaldybės


2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.38 Širvintų r. 132 82 111 124 86 53539 Švenčionių r. 20 2040 tauragės r. 10 27 87 59 104 28741 telšių r. 10 3 2 30 21 6642 trakų r. 21 20 4143 Ukmergės r. 140 265 40544 Utenos r. 39 43 57 86 51 27645 Varėnos r. 23 21 36 28 58 16646 Vilkaviškio r. 6 3 24 19 53 10547 Vilniaus r. 048 Zarasų r. 13 7 6 26

Iš viso 1479 1781 2244 2626 4609 12739

4 paveiksle pateikta išmokytų plaukti vaikų skaičiaus kaita 1998–2005 m. Vidutiniškai per metus šalyje išmoksta plaukti 11382 mokiniai, tai sudaro tik apie 2,2 proc. visų Lietuvos moksleivių, arba apie 12,3 proc. visų pradinėse klasėse besimokančių vaikų.

Vaikų mokymo plaukti mieste ir rajonuose skirtumui, matyt, įtakos turi keli objektyvūs veiksniai:

1) miestuose baseinų daugiau; 2) miestuose dirba daugiau kvalifikuotų plaukimo trenerių;

4 pav. Išmokytų plaukti vaikų skaičiaus kaita 1998–2005 m. (Sporto statistika, 2005 m.)

3 lentelės tęsinys

--- 23 ---


3) sporto mokymo įstaigų, baseinų administracija rodo daugiau inicia-tyvos siekdama vaikų mokymo plaukti projektų finansavimo;

4) plaukimo baseinai yra arčiau moksleivių gyvenamųjų ar mokymo įstaigų vietų;

5) daugiau gyventojų, tarp jų ir moksleivių; 6) didesnis tėvų interesas ugdyti vaikams gyvybiškai svarbų įgūdį,

fiziškai tobulėti, grūdintis.Sporto mokymo įstaigose plaukimo pratybas 2005 m. lankė 4201 mokslei-

vis, iš jų 36 proc. buvo mergaičių ir merginų. Skirtingo meistriškumo moko-mosiose grupėse mokiniai pasiskirstė taip: pradinio rengimo grupėse – 3019, meistriškumo ugdymo – 982, meistriškumo tobulinimo – 155 ir didelio meistriškumo – 45 mokiniai. Šalyje dirbo 138 plaukimo treneriai.

taigi pagal neformaliojo ugdymo sistemą plaukti mokosi ir įgūdžius to-bulina tik nedidelė šalies vaikų ir jaunimo dalis. tikėtina, kad įgyvendinant vaikų mokymo plaukti programą bendrojo lavinimo mokyklose bus pasiektas kur kas didesnis poveikis gyvybiškai svarbiam plaukimo įgūdžiui lavinti.

1.5. Plaukimo socialinis vaidmuo

Socializacija – visą gyvenimą trunkantis vyksmas, kurio metu individas išmoksta gyventi visuomenėje. Socializacijos vyksme labai svarbus savi-vokos, tikrojo „aš“ pojūtis („Self“), kuriuo žmogus grindžia savo elgseną, mažina atskirtį nuo įvairių socialinių grupių.

Galima skirti dvi socializacijos, susijusios su plaukimu, rūšis – socia-lizacija į plaukimą ir socializacija per plaukimą. Socializacija į plaukimą apima svarbiausių judėjimo įgūdžių, būtinų judėti vandenyje įgijimą: plau-kimo, nardymo, nėrimo į vandenį, įvairių žaidimų vandenyje ir kt. tokia socializacijos samprata skatina neapsiriboti vien bazinių įgūdžių ugdymu, bet ir kurti šių įgūdžių nuoseklaus tobulinimo sistemą, apimančią saugaus elgesio, gelbėjimo, varžymosi mokėjimus ir įgūdžius. taigi 17–18 metų žmogus jau turėtų turėti šiuos įgūdžius.

Socializacija per plaukimą leidžia įgytą socialinės elgsenos modelį tai-kyti kaip priemonę siekiant kitų tikslų (pvz., sportinė ar profesinė karjera, laisvalaikio leidimas). Plaukimas kaip socialinė veikla tampa ypač aktu-ali plečiantis įvairioms, su vandeniu susijusioms pramogoms – pramo-ginis ir sportinis nardymas, vandens turizmas, buriavimas. Ypač didelį populiarumą tarp vaikų ir jaunimo pastaraisiais metais įgijo ekskursijos į

--- 24 ---


vandens pramogų parkus Lenkijoje (Mikolaikose) ir Latvijoje (Jūrmaloje), o nuo 2007 m. ir Lietuvoje (Druskininkuose, Vilniuje). Pramogos van-denyje ir šalia vandens skatina ugdyti atsakomybę už save ir aplinkinius, laikytis taisyklių, optimaliai pajusti savo kūno galimybių išbandymo riziką. Vaikai nardydami, plaukiodami, žaisdami vandenyje išmoksta sulaikyti kvėpavimą, pajunta oro ir vandens aplinkoje veikiančių jėgų (Archimedo jėgos), slėgio, gylio, kūno ir aplinkos temperatūrų skirtumus, patiria labai stiprų grūdinamąjį poveikį. Šis socializacijos bruožas labai svarbus, todėl higieninis ugdymas tampa sudėtine mokymo plaukti dalimi.

Higienos mokėjimai ir įgūdžiai savo ruožtu mažina riziką susirgti peršalimo, odos ligomis, patirti traumas. Vandens ir vandens telkinio ar ba-seino aplinka skatina mokytis naudotis individualiais higienos reikmenimis (rankšluosčiais, šlepetėmis, kepurėmis, plaukų džiovintuvais). Dar vienas ne mažiau svarbus „socializacijos per plaukimą“ bruožas – ekologinis ugdymas. Mokytis plaukti galima tik ekologiškai tinkamoje ir saugioje aplinkoje. to-kia aplinka gali būti sukuriama, jei kiekvienas būnantis vandenyje ir šalia jo elgsis ekologiškai. Vaikas turi būti mokomas neteršti vandens baseinų ir pakrančių infrastruktūros, išmokti šlapintis ir tuštintis tik tam skirtose vie-tose, nešiukšlinti, ir kitais būdais susikurti sau ekologišką aplinką, tinkamą plaukti, nardyti, poilsiauti krante. taigi ekologinis švietimas apie elgesį van-denyje, prie vandens, pakrantėse taip pat galėtų būti įtraukiamas į mokymo plaukti programą visais tarpsniais, derinant su kitais ekologinio švietimo būdais. tačiau ne mažiau svarbu, kad ekologiškai elgtis ir kaip mokytis ekologiškos elgsenos, turi būti mokomi, šviečiami mokinių tėvai, pedagogai, baseinų darbuotojai, atitinkami renginiai planuojami per žiniasklaidą.

Socializacijos per plaukimą dar viena svarbi sritis – varžybinė veikla. Čia galėtume išskirti du požiūrius – formalųjį ir neformalųjį. Pastarasis požiūris apima įvairius vandens žaidimus ir vandens varžybas, kurias organizuoja pa-tys vaikai. Būtina pastebėti, kad beveik visi vandens žaidimai gali kelti riziką vaikų sveikatai ir gyvybei. Žaidimus dažnai lydi didelė emocinė įtampa, todėl dažnai pamirštama elementari savisauga. Pedagogai, tėvai turėtų ne tik dažnai priminti, kad išdykauti van denyje yra pavojinga, bet taip pat užtikrinti tinkamą vaikų saugą. Oficialios plaukimo, nardymo, kamuolio žaidimų vandenyje varžybos, kaip ir visos varžybinės sporto formos, turi labai daug teigiamų socializacijos bruožų. Jos skatina nuosekliai treniruotis, siek-ti geresnių rezultatų, tobulinti savo judėjimo įgūdžius, bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Plaukimas ir kitos vandens sporto šakos yra įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, todėl pradedantieji jaunieji plauki-

--- 25 ---


kai gali būti orientuoti į sportinę karjerą. todėl tikslinga, kad nacionalinėje mokymo plaukti programoje savo vietą rastų plaukimo, šuolių į vandenį tre-neriai, kurie galėtų atsirinkti talentingiausius šioms sporto šakoms vaikus.

Socializacijos procese labai svarbus kitų žmonių teigiamas poveikis, dalyvavimas, skatinimas, neigiamo elgesio sankcionavimas. Plaukimas yra viena iš nedaugelio socialinių veiklos rūšių, kurios mokymo vyksme gana ilgai dalyvauja suaugusieji. tokia tiesioginės socializacijos forma skatina emocinį abiejų pusių bendradarbiavimą, išmokimo ir įgūdžių pokyčių vertinimą. Įdomu tai, kad šiame vyksme dalyvauja labai įvairūs kiti reikšmingi asmenys – broliai, seserys, mamos, tėčiai, globėjai, močiutės, seneliai ir tolesni giminaičiai.

Plaukimo įgūdžių desocializacija (nebemokėjimas, nebegebėjimas, at-sisakymas atlikti tam tikrus socialinius įgūdžius) vyksta labai lėtai, nes jaunystėje išmokęs plaukti vyresnio amžiaus žmogus gali gana gerai ir sau-giai jaustis vandenyje.

Nors plaukimas, kaip viena pagrindinių fizinio aktyvumo formų, yra įtrauktas į bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros dalyko programas, tačiau iš esmės plaukimo pamokos bendrojo lavinimo mokyklose vyksta nesistemingai arba visai nevykdomos. Dėl to didžioji dalis šalies gyventojų plaukti nemoka arba turi silpnus plaukimo įgūdžius. Kita vertus, baseinų infrastruktūros plėtra šalyje šiandien atveria galimybes vaikų mokymo plaukti sistemai sukurti. Atsiranda didesnės galimybės vaikus mokyti plauk-ti. tuo tikslu buvo atliktas tyrimas sie kiant ištirti ketvirtų klasių mokinių supratimą apie plaukimo svarbą, saugų elgesį prie vandens telkinių ir nu-statyti plaukimo pamokų poreikį lyginamuoju lyties požiūriu.

Anketinės apklausos metodu nustatytas ketvirtų klasių moksleivių požiūris į plaukimo pamokų svarbą, moksleivių plaukimo gebėjimai, sau-gaus elgesio prie vandens telkinių žinios.

Buvo apklausta Kauno ketvirtų klasių (9–12 metų) 546 moksleivių grupė (344 berniukai ir 202 mergaitės).

Didžioji dauguma moksleivių mano, kad plaukimo pamokos yra reika-lingos. tik nedidelė dalis respondentų (atitinkamai 5,9 ir 12,8 proc.) nepritarė tokiai veiklai (χ2 (4)=7,425; p<0,05).

Vertinant moksleivių atsakymus, kiek kartų per savaitę jie pageidautų lanky-ti plaukimo pamokas, buvo nustatyta, kad 28,8 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų ateitų du kartus per savaitę. Daugiausia berniukų norėtų lankyti plaukimo pamokas tris kartus per savaitę (25,8 proc.). taip pat moksleiviai šios veiklos norėtų kasdien (21,2 proc. mergaičių ir 21,7 proc. berniukų).

--- 26 ---


Moksleivių buvo klausiama, dėl kokių priežasčių jie norėtų lankyti plaukimo pamokas (5 pav.). Vaikai dažniausiai pageidavo išmokti plauk-ti taisyklingai ir norėjo stiprinti sveikatą. Berniukai (37,9 proc.) labiau nei mergaitės (23,2 proc.) pageidavo tapti sportininkais (χ2 (5)=13,428; p<0,05).

Ketvirtų klasių moksleivių teirautasi, ką jie pageidautų veikti per pamo-kas plaukimo baseine. Dauguma jų labiausiai norėtų mokytis plaukti. Mergaitės dar pageidavo žaisti vandenyje (23,4 proc.), o berniukai teigė norį lankyti plaukimo pratybas ir dalyvauti varžybose (22,4 proc.).

Kadangi daugumos moksleivių pageidaujama veikla baseine – išmokti plaukti, tai beveik visi jie norėtų išmokti taisyklingų sportinių plaukimo būdų.

Vaikai manė, kad lankyti baseiną skatina tam tikri motyvai. Išskiriamos trys, jų nuomone, svarbiausios priežastys (6 pav.). Didžioji dauguma mokinių teigė norį išmokti plaukti, kad saugiai jaustųsi vandenyje, be to, nurodė norį išmokti plaukti taisyklingai. Daugiau berniukų nei mergaičių nurodė sveikatos stiprinimo priežastį (63,3 proc. berniukų, 55,4 proc. mergaičių). tik keli procentai vaikų teigė, kad mokytis plaukti skatina tėvai ir baseiną lankančių draugų pavyzdys.

5 pav. Priežasčių, dėl kurių mokiniai norėtų lankyti plaukimo pamokasskirstinys procentais

--- 27 ---


Buvo mėginta nustatyti, kokia moksleivių tėvų praktinė plaukimo pa-tirtis, ar jie pritaria plaukimo pamokoms. Išnagrinėjus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad didžioji dauguma ketvirtų klasių moksleivių tėvai moka plaukti.

Domėtasi, ar mokinių tėvai nori, kad jų vaikai lankytų plaukimo pamokas. Nustatyta, kad didžioji dauguma mokinių (89,1 proc. mergaičių ir 86 proc. berniukų) manė tėvus norint, kad jie lankytų plaukimo pamokas.

Kai kurie tyrėjai nustatė, kad pagrindinė mokymo judėti forma – ben-dros tėvų ir vaikų kūno kultūros pratybos. Asmeninis tėvų pavyzdys taip pat yra pagrindinė paskata mokytis. Didelio dėmesio sulaukia pačių tėvų fizinė veikla, nes, įvaldę tam tikrus judesių įgūdžius, tėvai patys gali per-teikti pradines žinias savo vaikui (Сычев и др., 2004).

Mokslininkų tyrimai rodo, kad dažnai pradinukų fizinis aktyvumas yra reikšmingai susijęs su jų tėvų aktyvumo lygius (Armstrong, 1997). Apklausos duomenys rodo, kad vaikai, deja, mažai kalbasi su tėvais apie jų sportinę veiklą praeityje. 52,5 proc. mergaičių ir 42,7 proc. berniukų nežino, ar jų tėtis ir atitinkamai 50,5 proc. ir 44,2 proc. respondentų nežino, ar jų mama lankė plaukimo pratybas. 16,8 proc. mergaičių mamų ir 21,3 proc. tėvų lankė plaukimo pratybas, berniukų − atitinkamai 24,4 proc. ir 27,6 proc.

6 pav. Motyvų, skatinančių mokinius lankyti baseiną, skirstinys procentais

--- 28 ---


Daug vaikų teigė, kad tėvai prižiūri juos prie vandens telkinių, saugo, kad nesimaudytų gilioje vietoje, bet nedažnas nurodė, kad esant progai tėvai moko juos plaukti ir pageidauja, kad lankytų plaukimo pamokas. Vaikai, kurių tėvai moka plaukti, ir patys išmoksta plaukti greičiau, nes neturi psichologinių kliūčių, t. y. tėvai nebaugina, kad eiti į vandenį pavo-jinga, nes galį paskęsti. Mokančius plaukti tėvus vaikai stebi ir mėgdžioja, be to, šie tėvai nuo mažens pratina vaikus prie vandens, savo pavyzdžiu rodo, kad vanduo yra draugas, o ne priešas (Statkevičienė, 2004).

Buvo tiriama, kaip patys vaikai jaučiasi prie vandens telkinių ir vande nyje (4 lentelė). Norint įvertinti jų pojūčius prie vandens, buvo pateikta įvairių atvejų. Moksleiviai turėjo nusakyti, kaip jie jaučiasi: labai gerai, gerai, vidutiniškai, blogai, labai blogai.

4 lentelė. Moksleivių savijautos įvairiais atvejais skirstinys procentais

PojūčiaiAtvejai

Labai gerai Gerai Vidutiniškai Blogai Labai blogaiMerg. Bern. Merg. Bern. Merg. Bern. Merg. Bern. Merg. Bern.

Plaukiant medine valtimi 29,2 39,0 29,8 31,0 31,1 21,0 8,1 5,5 1,9 3,4

Plaukiant gumine valtimi 24,8 35,3 33,8 36,0 34,4 22,5 5,7 5,5 1,3 0,7

Plaukiant baidare 19,0 34,2 25,0 24,3 37,0 24,8 13,0 12,4 6,0 4,5

Maudantis baseine 76,4 75,8 17,6 19,1 6,0 3,8 0 0 0 1,3

Būnant ant tilto 38,8 48,1 33,2 31,5 24,0 16,0 2,6 2,4 1,5 2,1

Maudantis atvirame telkinyje (ežere, upėje, jūroje)

48,0 43,2 34,3 36,3 15,2 16,7 2,0 1,8 0,5 2,1

Plaukiant garlaiviu ar kitu dideliu laivu

55,8 59,1 23,6 24,2 18,8 13,8 1,2 1,7 0,6 1,3

Statistiškai patikimų skirtumų rasta tarp skirtingų lyčių atsakymų apie plaukimo gumine valtimi atvejį. Labai gerai vaikai jaučiasi maudyda-miesi baseine (76,4 proc. mergaičių ir 75,8 proc. berniukų), plaukdami garlaiviu ar kitu dideliu laivu (atitinkamai 55,8 ir 59,1 proc.) ir atvirame vandens telkinyje (atitinkamai 48,0 ir 43,2 proc.). Lyginant rango labai blogai skirstinį procentais, galima teigti, kad blogiausiai mergaitės ir ber-niukai jaučiasi plaukdami baidare (atitinkamai 6 ir 4,5 proc.).

--- 29 ---


Atlikto tyrimo metu vaikai teigė, kad mokėti plaukti labai svarbu, be-veik pusė jų manė galį padėti skęstančiam draugui. Padėti skęstančiajam gali tik gerai mokantis plaukti žmogus (Statkevičienė, 2004), todėl buvo domėtasi, ar vaikų plaukimo gebėjimai tokie, kad išgelbėtų skęstantįjį. Beveik pusė vaikų, dažnai pervertindami savo jėgas, atsakė teigiamai (48 proc. mergaičių ir 47,4 proc. berniukų).

Paklaustas dėl saugaus elgesio taisyklių prie vandens telkinių kas penk-tas moksleivis negalėjo atsakyti. todėl būtina jau pradinėse klasėse aiškinti, kaip saugiai elgtis įvairiomis aplinkybėmis prie vandens.

Buvo bandyta tirti įvairius vaikų pomėgius vandenyje (5 lentelė). Mo-kiniams ypač malonu nardyti (80,7 proc.), šokinėti į vandenį ir žaisti (69,9 proc.). Būnant vandenyje, vaikai labiausiai bijo būti gilioje vietoje (72,5 proc. mergaičių ir 66,2 proc. berniukų).

5 lentelė. Vaikų vandens pomėgiai (proc.)

Pomėgiai

Lytis

Būdamas vandenyje galiu(arba man malonu): Būdamas vandenyje bijau:

atsimerktipo vandeniu žaisti nardyti šokinėti

į vandenįatsimerkti

po vandeniu

panardinti galvą

į vandenį

būti ten,kur gilu

Mergaitės 33,5 69,9 71,0 64,78,9 45,2 17,3 72,5

Berniukai 52,1 75,9 80,7 78,9 46,2 15,8 66,2

Moksleiviams buvo pateiktas klausimas apie plaukimo svarbą žmogaus gyve nime (6 lentelė). Didžioji dauguma vaikų nurodė, kad mokėti plaukti labai svarbu.

6 lentelė. Mokėjimo plaukti svarba mokiniams (proc.)

LytisSvarbos lygis

Labai svarbu Gana svarbu Nelabai svarbu Visai nesvarbu

Mergaitės 79,5 15,4 2,6 2,6

Berniukai 81,3 9,4 9,4 0

Atėjo laikas susirūpinti tiems, dėl kurių kaltės jaunimas per visą laiką, praleistą mokykloje, neišmoksta plaukti (o juk vaikystės įgūdžiai lieka visą gyvenimą). todėl būtina rengti plaukimo pamokas − tikėtina, kad vai-kas, išmokęs plaukti ir susipažinęs su saugios aplinkos vandenyje svarba,

--- 30 ---


įgis geresnių savisaugos įgūdžių. Be to, vandenyje bus išvengta skaudžių nelaimių, darančių valstybei moralinę ir materialinę žalą.

1.6. Užsienio šalių patirtis organizuojant vaikų mokymą plaukti

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jaunesnysis mokyklinis amžius yra optimalus laikotarpis išmokti plaukimo technikos pagrindų, nes vaikystėje įgijus įgūdžių, jie lieka visą gyvenimą. Užsienio šalių patirties tyrimai rodo, kad mokymo plaukti programos yra vykdomos daugelyje pasaulio šalių.

PSO duomenimis (2002), skendimas yra viena dažniausiai pasitaikančių mirties ar neįgalumo priežasčių pasaulyje. Maždaug pusė iš 116 tūkst. per 2000 m. pa saulyje nuskendusių žmonių yra vaikai iki 15 metų (Rivara, Mock, 2005). todėl daugelio išsivysčiusių šalių švietimo programose pažymima, kad mokėjimas plaukti yra svarbus gyvenimo įgūdis.

Didžiojoje Britanijoje 1988 m. įvykdžius švietimo reformą, plaukimo pamokos įtrauktos į pradinių klasių mokymo programas. Vaikai mokomi ne tik plaukimo būdų, bet ir saugaus elgesio taisyklių vandenyje. Vienas iš išsilavinimo standartų yra gebėjimas savarankiškai nuplaukti 25 m. Plauki-mas įtrauktas į privalomąsias 1 ir 2 pakopos mokymosi programas. Britani-jos Kvalifikacijos ir mokymo programų komitetas prie Švietimo departa-mento (Qualification and Curriculum Authority) į kūno kultūros programą įtraukė papildomus uždavinius, siekdamas paskatinti plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje mokymą. Švietimo ir įgūdžių ministerija (Education and Skills Department) 2006 m. išleido „Plaukimo chartiją“, kurioje pabrėžiama plaukimo svarba kūno kultūros programoje. Britanijos plaukimo mėgėjų asociacija parengė nacionalinę plaukimo mokytojų-trenerių kvalifikacijos tobulinimo programą, kurios tikslas gilinti žinias ir įgūdžius mokant vai-kus plaukti.

Didžiosios Britanijos švietimo ministerija skyrė 5,5 mln. svarų pro-gramai, kurios metu vaikai, neišmokę plaukti per mokslo metus, mokytųsi plaukti pa pildomai. Neišmokę plaukti ir neįvykdę 25 m plaukimo testo vaikai privalo dvi savaites kasdieną lankyti pusvalandžio trukmės plauki-mo pamokas. taip tikimasi sušvelninti opią nemokančių plaukti žmonių problemą.

Airijoje vaikų mokymu plaukti rūpinasi Airijos „Saugaus vandens“ (Irish Water Safely) organizacija. Plaukti mokoma vykdant vasaros ir žiemos pro-gramas. tuo rūpinasi švietimo sistema, privatūs baseinai, plaukimo mokyk-los, mokyklos informacijos ir žiniasklaidos priemonės. Pradinėse mokyk-

--- 31 ---


lose (4–12 metų moksleiviams) pratybos vandenyje ir saugumo vandenyje pamokos įtrauktos į mokymo programas. Mokyklose (12–17 metų mok-sleiviams) vyksta saugos vandenyje kursai, suteikiami plaukimo įgūdžių pagrindai. Visą šią programą vykdo mokyklos, plaukimo instruktoriai ir treneriai, taip pat savanoriai. Kaip pagrindinės problemos įvardijama: baseinų stoka, sąnaudos, transportavimas per pamokas ir po jų, plaukimo mokytojų ir savanorių trūkumas.

Olandijoje moksleiviai mokomi plaukti pradinėje ir vidurinėje mokyklose. tačiau mokyklos bendruomenės pačios sprendžia vykdyti tokias pamokas ar ne. Baseinuose vykdomos mokamos plaukimo pamokos norintiesiems.

Liuveno (Belgija) katalikiškojo universiteto baseine vaikams siūlomi 4 mokymo lygiai / programos: nuo ketverių metų – „Pratinimasis prie van-dens“; nuo šešerių metų – „Plaukimo įvadas“; nuo septynerių metų – „Plau-kimo laisvuoju stiliumi ir krūtine technikos tobulinimas”; nuo devynerių metų – „Plaukimo laisvuoju stiliumi ir krūtine technikos tobulinimas ir gelbėjimo mokymas“. Grupines (ne daugiau kaip aštuonių žmonių) praty-bas vykdo kvalifikuoti instruktoriai (specialistai).

Norvegijoje didelė dalis kūno kultūros pamokų skirta plaukimui. Šalyje savivaldybės yra atsakingos už vietos sveikatos ir švietimo paslaugas ir teikia informaciją apie tai, taigi ir apie plaukimo pamokas.

Slovėnijoje 1997 m. buvo vykdomi 10 val. plaukimo kursai ikimokyklinu-kams ir pirmos klasės moksleiviams „Auksinė saulė“. Programoje dalyvavo 47 tūkst. moksleivių. Prieš tai buvo vykdoma programa 5–7 klasių mok-sleiviams. Šios programos tikslas – kuo mažiau nemokančiųjų plaukti. Programos pažangumo kriterijus – plaukimo testas. Neišlaikiusiems testo moksleiviams organizuojami papildomi 10–15 val. plaukimo kursai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikų mokymo plaukti programas vykdo kelios skirtingos organizacijos. Raudonasis Kryžius organizuoja standartizuotą mokymo plaukti programą „Išmok plaukti“. Amerikos pediatrijos akademi-ja ją rekomenduoja vaikams nuo penkerių metų. JAV nacionalinės mokymo standartų tarybos (http://www.nbpts.org) pateiktuose standartuose plauki-mas nurodomas kaip svarbus gyvenimo įgūdis skatinant aktyvią gyvenseną. Bendrojo lavinimo mokyklose vykdoma 36 val. pamokinė ir mokymo plaukti programa per pamokas ir po pamokų.

JAV plaukimo federacija jau ne pirmus metus vykdo „Saugaus vandens“ kampaniją „Pliūkštelk!“ („Make a splash!“), kurios metu vaikai mokomi plaukti, saugiai elgtis vandenyje ir šalia jo (šiais metais tikimasi, kad pro-gramoje dalyvaus per 25 tūkst. mokyklų).

--- 32 ---


Kanadoje taip pat suprantam, kad mokėjimas plaukti yra būtinas kiekvienam vaikui. Šalyje vykdoma Raudonojo Kryžiaus plaukimo pro-grama (Red Cross Swim). Dalyvaudami programoje vaikai gali dalyvauti plaukimo ir saugaus elgesio prie vandens pamokose daugelyje baseinų. tai ankstesnės programos „Aquaquest“ tęsinys. Programoje skiriamos penkios veiklos kryptys:

•Vaikųnuo4mėnesiųiki5metųmokymas.•Vaikųnuo6iki10metųmokymas.•Mokančiųjųplauktiplaukimoįgūdžiųtobulinimas.• Sveikatingumoirsmagiųpojūčiųugdymassiekiantpadėtivaikams

įgyti sveikus gyvenimo įgūdžius.• Plaukimąpopuliarinančiosmedžiagosplatinimasikimokyklinukams

ir jų tėvams (linksmieji ženkleliai, lipdukai ir talismanai. Medžiaga, teikianti malo numą vaikams ir jų tėvams.

Kanados gelbėtojų asociacija (Lifesaving society) parengė ir pasiūlė mokykloms programą „Plauk, kad išgyventum!“ („Swim to survive!“).

Kanadoje ypač populiarios kūdikių plaukimo pamokėlės, per kurias vaikai pratinami prie vandens. tai labai svarbu pradedant mokytis plaukti. Pratybos su kūdikiais vandenyje populiarios ir kitose šalyse.

Australijos kūno kultūros ir sveikatos dalyko aprašymas pažymi, kad mokslei viai privalo turėti plaukimo ir gelbėjimo vandenyje įgūdžių. Aus-tralijoje 1997 m. pradėta vykdyti valstybinė programa „Išmok plaukti“, kurios tikslas yra išmokyti plaukti ir saugiai elgtis prie vandens visus šalies gyventojus (http://www.swimaustralia.org.au).

Australijos švietimo tyrimų asociacijos organizuotoje konferencijoje (http://www.aare.edu.au) 2001 m. buvo pristatytas projektas-eksperimen-tas „Išmok plaukti“. Jo metu mokyklose mokiniai mokėsi plaukti ir gelbėti skęstantįjį pagal specialią programą. Mokyklų, kuriose nėra baseinų, vaikai buvo vežami į visuomeninius baseinus. Šių kelionių vidutinė trukmė buvo 15–20 minučių.

Vykdant programą vaikai pagal mokėjimo plaukti lygį buvo skirstomi į:• neplaukiančius(non-swimmers), kurie bijo, negali įlipti į vandenį ir

kurie negeba nesustodami nuplaukti 50 m laisvuoju stiliumi;• silpnusplaukikus(swimmers), kurie gali nuplaukti 3×50 m skirtin-

gais būdais (išskyrus peteliške) netaisyklinga plaukimo technika;• vidutiniolygioplaukikus(moderate swimmers), kurie gali nuplauk-

ti po 50 m laisvuoju stiliumi, nugara ir krūtine, arba kurie gali nuplaukti 100 m laisvuoju stiliumi, 100 m nugara, 100 m krūtine

--- 33 ---


darydami tarp plaukimo rungčių 5 sekundžių pertraukas ir kurie gali nuplaukti 10 m peteliške.

Plaukimo pamokos mokiniams pagal galimybę vykdomos ir Rusijoje, Bal-tarusijoje, Kazachstane. Atsižvelgiant į esamas sąlygas, pamokos gali būti vyk-domos mokyklos baseinuose arba netoliese esančiose plaukimo sporto bazėse. Plaukimo pamokoms skiriama nuo 12 iki 36 val. per mokslo metus. tai gali būti vienos arba trejos pratybos per savaitę.

taigi apibendrinat užsienio patirtį matyti, kad įvairių šalių vyriausybinės ir visuomeninės organizacijos, suprasdamos vaikų plaukimo įgūdžių turėjimo svarbą, imasi skirtingų priemonių, tačiau tikslai ir uždaviniai tie patys – išmokyti vaikus plaukti ir saugiai elgtis vandenyje.

1.7. Plaukimo sporto bazių infrastruktūra šalyje

Ugdymo įstaigų aplinka turi įtakos mokinių sveikatai ir jų gerovei. Pritaikyta ugdymo vyksmui mokyklos aplinka – mokinio sveikatos ir sėkmingo mokymosi prielaida. Aplinka gali skatinti ugdyti sveikos gyvense-nos įgūdžių, kita vertus, netinkama aplinka gali būti rizikos veiksnys.

Svarstant mokymo plaukti organizavimo galimybes aktualu atlikti esamų sporto bazių (baseinų) tyrimą.

Šiuo metu vienoje šalies savivaldybėje yra vidutiniškai 0,8 uždarų baseinų, o tai reiškia, kad 1000 gyventojų tenka 0,012 baseino.

Kaip nurodo Lietuvos sporto objektų plėtros 2006–2013 m. strategija, šalyje šiuo metu veikia 45 baseinai, iš jų 40 uždarų ir 5 atviri. Regioninis baseinų skirs tinys toks: aštuoni baseinai veikia Vilniuje, Kaune ir Kauno r. – septyni baseinai, Klaipėdoje – du, Šiauliuose – trys, Panevėžyje ir Alytuje – po du, Marijampolėje – vienas. Po du baseinus veikia Jonavos, Jurbar ko, Kaišiadorių rajonuose, po vieną – Palangoje, telšių, Utenos, Biržų, Mažeikių, Ukmergės, Anykščių, Ignalinos rajonuose, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Plungės savivaldybėse, Radviliškyje, Zarasuose, Elektrėnuose, Rie-tave, Šalčininkuose, Širvintose.

Baseinų nėra net 28 savivaldybėse: Akmenės, Alytaus, Joniškio, Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Švenčionių, tauragės, trakų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų, Birštono, Kalvari-jos, Pagėgių savivaldybėse ir kt.

--- 34 ---


7 lentelė. Kūno kultūros ir sporto bazės Lietuvoje (2006 m. sausio 1 d.)

Kūno kultūros ir sporto bazės

Sporto klubai

Savivaldybės sporto

padaliniai

Mokymo įstaigos

Sporto mokymo įstaigos

Sporto įmonės,

įstaigos ir kt.

Privačios Iš viso

Baseinai 5 1 12 16 10 1 45

50 m 0 1 0 0 4 0 525 m 5 0 12 16 6 1 40

Pagal veikiančių baseinų skaičių Lietuva nuo ES šalių vidurkio atsilieka daugiau kaip 20 kartų. Maža baseinų prie mokyklų. tik viena universitetinio lygio mokykla (LKKA) turi baseiną.

Baseinai kitose Europos šalyse.•VakarųEuropojevienasuždarasbaseinastenka50000gyventojų,o

rytų Europoje – 300 000 gyventojų.•NuoPrancūzijos,kurioje2005m.pradžiojebaseinų1000gyventojų

buvo teko 0,2, Lietuva atsilieka net 20 kartų. Šioje šalyje dauguma baseinų buvo atnaujinti per pastarąjį dešimtmetį.

• Londoneyra534plaukimobaseinai,turintomenyje,kadLondonegyvena apie 10 milijonų gyventojų, 20 tūkstančių gyventojų tenka vienas baseinas.

•Čekijojepagalnumatomąplotodalįbaseinamsturibūtiskirta: uždariesiems – 0,046–0,063 m2/1 gyventojui (vandens paviršiaus

ploto), atviriesiems – 0,072 m2/1 gyventojui (vandens paviršiaus ploto).• Lenkijossportostrategaisiekiaįgyvendintišiasnormas: atvirųjų baseinų (baseinų vandens paviršiaus plotas) – gyvenvietėse

iki 20 tūkst. gyventojų – ne mažiau kaip 0,05 m2/1 gyventojui, gyvenvietėse iki 50 tūkst. gyventojų – ne mažiau kaip 0,04 m2/1 gyventojui, gyvenvietėse iki 100 tūkst. gyventojų – ne mažiau kaip 0,03 m2/1 gyventojui.

Uždarųjų baseinų ne mokyklose (baseinų vandens paviršiaus plotas) – gyvenvietėse iki 30 tūkst. gyventojų – ne mažiau kaip 0,01 m2/1 gyvento-jui, gyvenvietėse iki 50 tūkst. gyventojų – ne mažiau kaip 0,0086 m2/1 gyven-tojui, gyvenvietėse iki 100 tūkst. gyventojų – ne mažiau kaip 0,0071 m2/1 gyventojui. O prie mokyklų – plaukimo baseinai ir sporto salės yra privalomoji mokyklų statinių dalis.

--- 35 ---


taigi įvertinus Lietuvos atsilikimą nuo ES šalių vidurkio, turimą plau-kimo baseinų infrastruktūrą būtina išnaudoti kuo veiksmingiau, norint, kad mokančių plaukti vaikų būtų daug daugiau.

Siekiant pagerinti plaukimo baseinų padėtį svarbu įgyvendinti Lietu-vos sporto objektų plėtros 2006–2013 m. strategijos III ir IV prioritetus, pa-gal kuriuos statant regioninius kompleksinius sporto ir sveikatos centrus, taip pat rajoninius sporto ir sveikatingumo kompleksus yra numatoma ir baseinų statyba.

7 pav. Lietuvos rajonų žemėlapis, kur yra baseinai (tamsia spalva)

--- 37 ---


2. PERSPEKTYvOS

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. inicijavo Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos „Išmok plaukti“ teorinio modelio parengimą.

Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos „Išmok plaukti“ paskirtis – sutelkti įvairių institucijų potencialą kaip galima veiksmingiau išnaudojant turimą mokymui plaukti reikalingą infrastruktūrą ir žmonių išteklius, įgyvendinant pagrindinį programos tikslą – išmokyti kiek galima daugiau šalies mokinių plaukti ir saugiai el-gtis vandenyje ir prie vandens.

Remiantis ekspertų nuomone, vaikų amžius nuo 7 iki 10 metų yra optimalus tarpsnis mokant įvairių judėjimo įgūdžių, tarp jų ir plaukimo technikos pagrindų. taikant mokymo plaukti didaktikos metodus ir tin-kamai organizuojant mokymo vyksmą šio amžiaus vaikai yra fiziškai ir psichologiškai pasirengę įvaldyti ilgalaikius pradinius plaukimo įgūdžius. tikimasi, kad sukūrus palankias mokymosi plaukti sąlygas, dirbant kom-petentingiems pedagogams, vaikai suvoks saugios elgsenos vandenyje ir prie vandens svarbą, įgis pagrindinių plaukimo ir savisaugos įgūdžių van-denyje, o vyresnėse klasėse galės tobulinti ir įtvirtinti turimus plaukimo įgūdžius bei mokytis, kaip suteikti pagalbą skęstančiajam.

2.1. Programos „Išmok plaukti“ teorinis modelis: vizija, misija, tikslai ir uždaviniai

Vizija – mokantys plaukti ir žinantys, kaip saugiai elgtis vande-nyje ar šalia jo, sveiki, fiziškai aktyvūs mokiniai, kuriems ugdyti bus susitelkusios vyriausybinės organizacijos, savivaldos įstaigos, mokyklų bendruomenės, visuomeninės ir verslo struktūros.

Vizijos įgyvendinimo principai:1. Darnumas – susitarimas tarp vyriausybinių, savivaldos, ugdymo

struktūrų, verslo ir socialinių partnerių siekiant programos tikslų.

--- 38 ---


2. Partnerystė – privataus kapitalo pritraukimas plėtojant visuo-meninio ir privataus sektoriaus partnerystę. Viešojo ir privataus sektorių potencialų jungimas koordinuojant bei siekiant bendrų tikslų ir sprendžiant programos uždavinius.

3. Atvirumas – vienodų sąlygų programai vykdyti visuose šalies re-gionuose sudarymas.

4. Holistinis principas – kūno kultūros ir sveikos gyvensenos darna fizi niu, dvasiniu ir socialiniu požiūriu.

Misija – sutelkiant įvairių organizacijų potencialą kaip galima veiksmingiau išnaudoti turimą, mokymui plaukti reikalingą infrastruktūrą, įgyvendinant pagrindinį programos tikslą – išmokyti šalies moksleivius saugiai elgtis prie vandens, lavinti jų pradinius plaukimo įgūdžius. Skatinti mokinių fizinį aktyvumą ir sveikatingumą.

Programos objektas – moksleivių pradinių plaukimo įgūdžių ir saugaus elgesio vandenyje ugdymas.

Įgyvendinant visuotinę vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą „Išmok plaukti“ keliami šie tikslai:

1. Ugdomasis. Išmokyti trečių klasių moksleivius saugiai elgtis van-denyje, padėti jiems išsiugdyti gyvybiškai svarbius ir reikalingus plaukimo įgūdžius.

2. Organizacinis. Sutelkti valstybės, savivaldybių, mokyklų bendruomenių, visuomeninių organizacijų, verslo struktūrų pastangas sudarant mokiniams galimybes išmokti plaukti.

tikslams pasiekti reikia spręsti ugdomojo ir organizuojamojo pobūdžio uždavinius.

Ugdomieji uždaviniai:• Išmokytimoksleiviussaugiaielgtisvandenyjeirprievandens,mokyti

plaukimo įgūdžių, suteikti ekologinių ir asmens higienos žinių• Skatintimokiniųfizinįaktyvumą,stiprintisveikatą,gerintijųfizinį

parengtumą.• Skatintineįgaliųmokinių integravimąsi į visuomenępermokymąsi

plaukti.• Skatintiplaukimuitalentingųvaikųpaiešką.• Tobulinti programoje dalyvaujančių pedagogų ir kitų specialistų

kvalifikaciją.• Plėtoti mokinių, mokytojų, tėvų, trenerių, socialinių partnerių,

rėmėjų ir kitų bendruomenės narių bendradarbiavimą mokymo plaukti ir saugaus elgesio prie vandens srityje.

--- 39 ---


Organizaciniai uždaviniai:• Tobulinti valstybinęmokymo plaukti programos teisinę bazę ir

finansa vimo principus.• Skatintibūtinosmokymuiplauktiinfrastruktūrosplėtrą.• Veiksmingainaudotivalstybės,savivaldybių,mokyklųbendruomenių,

visuomeninių organizacijų ir verslo struktūrų programai skirtas lėšas.

• Formuotiteigiamąvisuomenėsnuostatąįplaukimą,kaipbūtinągyveni-mo įgūdį. Sukurti informacijos sklaidos ir programos rezultatų viešinimo sistemą.

• Užtikrintiprogramosdalyviųsaugumąprogramosvykdymometu.

2.2. Stiprybės. Silpnybės. Galimybės. Grėsmės

Stiprybės• Pastebimai gerėja šalies gyventojų požiūris į kūno kultūrą,

sportą, fiziškai aktyvią gyvenseną – per 2000–2005 m. laikotarpį sportuojančiųjų skaičius Lietuvoje išaugo 40 proc., t. y. vidutiniškai po 8 proc. per metus.

• Vaikųnoras išmoktiplaukti.Tėvai,mokytojai suprantaplaukimo,kaip unikalaus ir svarbaus judėjimo įgūdžio, ugdymo svarbą. Plauki-mas gyventojų vertinamas kaip viena iš populiariausių sporto šakų.

• RemiantisLRkultūros ir sportorėmimofondonuostatais,patvir-tintais LRV 1999 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 300, fondo taryba, priimdama sprendimus finansuoti kūno kultūros ir sporto progra-mas, be kitų prioritetų, pirmenybę teikia vaikų mokymui plaukti, moksleivių ir studentų sportui plėtoti, sporto aikštėms ir baseinams rekonstruoti ir įrengti.

• Lietuvojedirba138plaukimo treneriai (iš jų85proc. turi aukštąjįišsilavinimą), kurių kvalifikacija tinkama plaukimo įgūdžiams ugdyti.

• Puikūsšaliesplaukikųrezultataipasaulinėjearenojeskatinavisuomenędomėtis plaukimu.

Silpnybės• Didžiojidalisšaliesgyventojųplauktinemokaarbaturisilpnusplau-

kimo įgūdžius, silpni jų savisaugos vandenyje įgūdžiai.• Norsplaukimopamokosyraįtrauktosįbendrojolavinimomokyklų

kūno kultūros programas, tačiau iš esmės vyksta nesistemingai arba visai nevykdomos.

--- 40 ---


• Plaukimopamokųvykdymaspradinėseklasėsereikalaujapapildomųlėšų, kurių šiuo metu nėra numatyta mokinio krepšelyje.

• 24rajonaineturiplaukimobaseinų.PagalveikiančiųbaseinųskaičiųLietuva 20 kartų atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio. Nėra baseinų, pritaikytų neįgaliesiems.

• Permažaiskiriamalėšųvisuotiniamvaikųmokymuiplaukti.Galimybės• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 m. programos

priemonių plano 315 punktas (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1020, 2006-10-17; 315 programos nuostata) sudaro prielaidas pradėti įgyvendinti visuotinę vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą.

• Didinantšvietimofinansavimą,įtrečiaklasiokrepšelįskirtireikiamąlėšų kiekį mokymo plaukti programai vykdyti.

• Besiplečiantiuždarųbaseinų,vandensparkųinfrastruktūrašalyje.• ĮgyvendintiSportoinfrastruktūrosplėtrosLietuvoje2006−2013 m.

strategijos III ir IV prioritetus – statyti regioninius kompleksinius sporto ir sveikatos centrus, rajoninius sporto ir sveikatingumo kom-pleksus su uždaraisiais plaukimo baseinais ir kt.

•Stiprintitarpžinybinękoordinacijąvaikųmokymoplauktiprogramaibendrojo lavinimo mokyklose vykdyti.

Grėsmės• Neskiriantreikiamųlėšųvaikųmokymuiplauktigalidaugėtiskęstančių

vaikų.• Menkasdėmesysmokymuiplauktimažinavaikųreikiamoirsaugaus

fizinio aktyvumo vandenyje ir prie vandens galimybes, laisvalaikio organizavimo formų įvairovę, taip pat riboja fizinės raiškos, sveikatos stiprinimo plaukimo pratimais galimybes, žalingų įpročių ir nusikal-stamumo prevencijos priemonių galimybes.

2.3. Programos dalyviai

Programa „Išmok plaukti“ skirta bendrojo lavinimo mokyklų 3-čių klasių moksleiviams, neturintiems sveikatos sutrikimų, dėl kurių medikai ribotų kūno kultūros pratybas baseine.

• Kitiprogramosdalyviai:• Pradiniųklasiųmokytojaiir/arkūnokultūrosmokytojai.• Plaukimotreneriaiir/arinstruktoriai.

--- 41 ---


• Mokiniųtėvai,globėjai,seneliaiirkitivaikamssvarbūsasmenys.• Švietimoirsportoorganizatoriai,atsakingiužšiąveikląsavivaldybėse.• Verslininkai.

8 lentelė. Programos galimų dalyvių skaičius 2006 m. rugsėjo 1 d. (http://www.svis.smm.lt)

Eil.Nr. Programos dalyviai Skaičius

1 trečių klasių moksleiviai / klasių skaičius šalyje 35255 / 25082 Pradinių klasių mokytojai (dirbantys su trečiaklasiais) 25083 Kūno kultūros mokytojai 23774 Plaukimo treneriai, dirbantys baseinuose 1295 Mokinių tėvai, globėjai, seneliai (skaičiuojant po vieną mokiniui) 352556 Švietimo ir sporto organizatoriai, atsakingi už šią veiklą savivaldybėse 607 Visuomenės sveikatos centrų darbuotojai 608 Verslininkai

2.4. Programos vykdymas ir turinys

Siūloma plaukimo programos apimtis 21 pamoka: 3 pamokos skiriamos teorinėms žinioms (saugos, higienos, ekologijos) perteikti ir 18 pamokų – plaukimo įgūdžiams ugdyti baseine. Plaukimo pamokų ciklas baigiamas varžybomis – švente, kurioje vaikai rodo, ką išmokę.

Mokymo plaukti technologijos. Pradinio mokymo plaukti metodikos taikymas priklauso:

• nuomokymotiksloiruždavinių(kąnorimapasiekti);• kieklaiko(dienų,savaičių,mėnesių)galibūtiskirtamokymui;• mokiniųkontingento(amžiusirparengtumas);• mokymosąlygų(baseinearatviramevandenstelkinyje);• ar bus naudojamos pagalbinės mokymo priemonės (jeigu taip, tai

kokios)?Dažniausiai yra taikomi lygiagretusis ir nuoseklusis, taip pat vientisas ir

dalinis, rečiau – vienalaikis mokymo metodai. Visi šie mokymo metodai yra veiksmingi. Mokymo plaukti būdus pasirenka pats pedagogas.

Vykdant pratybas pradedantiesiems verta žinoti, kad mokymas turi remtis didaktiniais sistemingumo ir nuoseklumo, prieinamumo ir indi-vidualumo, sąmoningumo ir aktyvumo principais.

Sudarant pratybų planą, reikia atsižvelgti į tai, kas buvo vykdoma per ankstesnę pamoką, pakartoti jau išmoktus pratimus ir įtraukti naujų. Nuolat kartodami tuos pačius judesius pradedantieji gali prarasti norą

--- 42 ---


mokytis. tačiau parenkant naujus pratimus, reikia stengtis, kad jie nebūtų per sunkūs, nes negebėjimas atlikti pratimą taip pat neigiamai paveiks kai kurių moksleivių norą mokytis.

Pavienių plaukimo elementų išmokstama ne per vienas pratybos. todėl nereikia nusiminti, kai po pirmo bandymo ne visi mokiniai geba atlikti tam tikrą judesį. tačiau nuolat kartojant pratimą, ugdomas mokėjimas, vėliau tampąs įgūdžiu. Atsiradus įgūdžiui, vėliau būna gana sunku jį pakeisti. todėl mokant plaukti ypač svarbu, kad mokiniai atliktų judesius taisyklingai.

Bet kurių pratimų sudėtingumas didinamas palaipsniui, kai dauguma mokinių geba atlikti ankstesnius uždavinius. Geras mokymo rezultatas bus pasiektas tik tuo atveju, kai bus atsižvelgta į kiekvieno mokinio pajėgumą ir jo individualius gebėjimus. Žinant jo sveikatos būklę, fizinio išsivystymo lygį, organizmo indivi dualias reakcijas į fizinį krūvį ir aplinkos temperatūros pokyčius, galima parinkti optimalią mokymo plaukti metodiką.

Sąmoningas ir aktyvus mokinių požiūris į mokymą turi labai didelę reikšmę. Dėl to kiekvienas pratimas turi būti aiškinamas taip, kad mokiniai galėtų supras ti kaip atlikti judesį, į ką atkreipti dėmesį (stipriau atsispirti, toliau nuslinkti; visiškai iškvėpti į vandenį, kad pakėlęs galvą iš vandens plaukikas tik įkvėptų, ir t. t.). Esant galimybei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams reikia tiesiog padėti teisingai atlikti pratimą: paimti už rankos ar kojos ir kartu atlikti judesį; prilaikyti už pilvo ar nugaros, už galvos ar galūnių, kad išlaikytų taisyklingą kūno padėtį.

Parengiamuosius pratimus vandenyje galima pavadinti plaukimo ABC, nes jų tikslas – padėti priprasti prie vandens aplinkos, susipažinti su jo savybėmis, išmokti orientuotis vandenyje, įgyti pradinius kvėpavimo ir judėjimo jame įgūdžius (Skyrienė, tarūtirnė, 2004).

Nuo to, kaip pradedantieji išmoks tam tikrus pratimus, priklausys toles-nio mokymo sėkmė.

Kad mokymas plaukti nebūtų nuobodus, per kiekvienas pratybas (net ir mokant parengiamųjų pratimų) patartina taikyti žaidimus ir pramogas, padedančius spręsti pratybų užduotis arba mokomuosius šuolius į vandenį.

Plaukimo būdų mokymo ir tobulinimo specialieji pratimai yra pradinio mokymo plaukti pagrindas. Plaukimo būdo mokymasis vykdomas laikantis tam tikro metodinio eiliškumo.

Pradžioje rodant ir aiškinant supažindinama su plaukimo būdo techni-ka. tada išmokoma pavienių judesių, kurie tolydžiai įtraukiami į vientisą veiksmą. Plaukimo būdo technika dažniausiai skaidoma į pavienius elemen-tus, nes taip juos lengviau išmokti ir atlikti.

--- 43 ---


MOKyMO PLAUKTI PROGRAMOS TURINyS

Teorinės pamokosTema Suteikiamos žinios

Švarios aplinkos svarba mokymuisi plaukti. Atvirų vandens telkinių ekologija.Higienos reikalavimai.Reikalavimai plaukimo aprangai.

Vaikai žinos higienos reikalavimus, reikalingus lankant baseiną ir maudantis atviruose vandens telkiniuose, taip pat plaukimo aprangos reikalavimus.

Saugus elgesys prie vandens ir nelaimingų atsitikimų vandenyje prevencija.

Vaikai žinos, kaip reikia saugiai elgtis per pratybas baseine arba atvirame vandens telkinyje.

Padėk draugui. Vaikai žinos, kaip galima suteikti pagalbą ištikus nelaimei vandenyje.

Veiksmai neįprastu atveju situacijoje. Vaikai žinos, kaip reikia elgtis neįprastu atveju (sutraukus mėšlungiui, užgesus šviesai baseine ir kt.).

Mokymo plaukti pratybosTema Esminiai gebėjimai

1 2Pirmi žingsniai. Vaikai susipažįsta su baseino patalpų

išsidėstymu; vidaus tvarkos taisyklėmis; saugumo reikalavimais, pamokos vykdymo tvarka; pagalbinių mokymo priemonių taikymu.

Susipažinimas su vandens savybėmis ir judėjimo ypatumais giliame ir negiliame baseine.

Vaikai mokosi jausti vandens pasipriešinimą, klampumą, įgyja pradinius judėjimo jame įgūdžius.

Pasinėrimas po vandeniu ir atsimerkimas jame.

Vaikai mokosi atsimerkti po vandeniu, orientuotis jame.

Mokymas iškvėpti į vandenį. Vaikai įgyja pradinius iškvėpimo į vandenį įgūdžius, mokosi ritmiškai kvėpuoti neįprastoje aplinkoje, derinti įkvėpimą ir iškvėpimą atlikdami tam tikrus rankų ar kojų judesius.

Plūdrumas (iškilimas į vandens paviršių ir gulėjimas vandenyje).

Vaikai mokosi jausti vandens keliamąją galią.

Individualūs žaidimai vandenyje. Vaikai mokosi nugalėti vandens baimę, atlikti įvairius judesius vandenyje; jausti atsakomybę, laikytis saugumo reikalavimų ir žaidimų taisyklių.

Komandiniai žaidimai vandenyje. Vaikai mokosi veikti kolektyve, kartu siekti galutinio rezultato, padėti draugui.

Mokomieji šuoliai į vandenį. Vaikai pratinami nebijoti vandens, orientuotis neįprastoje vandens aplinkoje, sulaikyti kvėpavimą, iškvėpti per nosį, saugiai įšokti į vandenį.

--- 44 ---


1 2

Slinkimai vandens paviršiumi.Vaikai mokosi valdyti savo kūną, išlaikyti tinkamą kūno padėtį slenkant krūtine ir nugara.

Pasirinkto plaukimo būdo kojų (nugara, krauliu) judesių mokymas

Vaikai mokosi plaukti atlikdami taisyklingus kojų judesius.

Pasirinkto plaukimo būdo rankų (nugara, krauliu) judesių mokymas.

Vaikai mokosi plaukti atlikdami taisyklingus rankų judesius.

Pasirinkto plaukimo būdo rankų ir kojų judesių derinimas.

Vaikai mokosi plaukti derindami rankų ir kojų judesius.

Pasirinkto plaukimo būdo rankų ir kojų judesiu su kvėpavimu derinimas.

Vaikai mokosi plaukti taisyklingai derindami rankų ir kojų judesius su kvėpavimu.

Įgytų mokėjimų vertinimas. Vaikai rodo, ko išmokę.Varžybų (šventės) organizavimas. Vaikai dalyvauja šventėje, rodo, ką moka.

2.5. Organizacinė struktūra

8 paveiksle pavaizduota valdymo-organizacinė struktūra. Ji rodo tiek esamus, tiek pageidautinus suinteresuotų pusių sąveikos bruožus.Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija turėtų sudaryti bendradarbiavimo sutartį dėl šio projekto vyk-dymo. Šioje sutartyje turėtų būti prisiimta atsakomybė dėl materialių ir žmonių išteklių panaudojimo.

8 pav. Mokymo plaukti proceso organizacinė struktūra

--- 45 ---


Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas tinkamam valstybinių ir savivaldybių išteklių panaudojimui. Vyriausybinėms žinyboms derėtų imtis mokymo turinio ir specialistų kvalifikacijos, programos įgyvendinimo, viešinimo, stebėsenos rezultatų sklaidos modernaus užtikrinimo, savivaldybėms – aprūpinimo transportu ir infrastruktūros kūrimu, taip pat mokymo įstaigų ir baseinų (ir atvirų vandens telkinių) veiklos koordinavimu.

Į programos vykdymą būtina įtraukti verslo organizacijas, kurios galėtų palengvinti aprūpinimą materialiais ištekliais (mokymo plaukti invento-riumi) ir programos dalyvių saugumo užtikrinimu (draudimas, kitos sau-gos priemonės). Programa bus įgyvendinama tik tada, kada jos vykdymu patikės ir bus suinteresuoti plaukimo treneriai, pradinių klasių mokytojai, mokiniai ir jų tėvai, todėl juos įtraukti į programos populiarinimą ypač svarbu. Programai populiarinti būtina skirti atitinkamą dalį tiek finansinių, tiek žmonių išteklių. Viena iš išeičių – viešosios įstaigos, koordinuojančios programos įgyvendinimą įsteigimas.

Pageidautina, kad programoje „Išmok plaukti“ dalyvaujančios or-ganizacijos ir kiti socialiniai subjektai vykdytų šias veiklas:

1. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

• Kartu su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvossavivaldybių asociacija koordinuoja bendrą programos vykdymą.

• Rengia normatyvinius dokumentus, turinčius įtakos programaiįgyvendinti.

• BendradarbiaujasusavivaldybiųKūnokultūrosirsportopadaliniaismokymo plaukti programos įgyvendinimo metu.

• OrganizuojaprogramosįgyvendinimoviešinimąLietuvosmastu.• Aprūpinaprogramosdalyviusspecialiaatributika.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija• KartusuKūnokultūros ir sportodepartamentuprieLietuvosRe-

spublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacija koordinuo-ja bendrą programos vykdymą.


• Prižiūrimetodinį(ugdomąjį)programosįgyvendinimą.• Rūpinasipedagogųkvalifikacijostobulinimu.• Bendradarbiauja su savivaldybių švietimo padaliniais mokymo

plaukti programos įgyvendinimo metu.

--- 46 ---


2.1. Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras• Rengia regioninius plaukimo populiarinimo konkursus, šventes.

Įtraukia plaukimo varžybas į moksleivių olimpinį festivalį.• Skatina aktyviausius mokyklos bendruomenės narius, programos

dalyvius.• Prižiūrimetodinį(ugdomąjį)programosįgyvendinimą.• Vykdoplaukimospecialistųirkitųpedagogųkvalifikacijoskėlimą.• Bendradarbiauja su savivaldybių švietimo padaliniais mokymo

plaukti programos įgyvendinimo metu.• Rengiaprogramospopuliarinimoirviešinimorenginius(ekologijos

ir higienos žinių konkursus, geriausio pedagogo, tėvelio, mokymo įstaigos konkursus) ir kt.

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija• Rengia normatyvinius dokumentus, turinčius įtakos programai

įgyvendinti.• Parengia (atnaujina) baseinų aprūpinimo mokymo, saugos ir hi

gienos priemonėmis reikalavimus.• Užtikrinašeimosgydytojųirbendrosiospraktikosslaugytojųkvali-

fikacijos kėlimą.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija• Rengia normatyvinius dokumentus, turinčius įtakos programai

įgyvendinti.• Sukuria (atnaujina)gelbėtojųrengimo,atestavimoir licencijavimo

sistemą.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija• Rengia normatyvinius dokumentus, turinčius įtakos programai

įgyvendinti.• Parengiapaplūdimiųsutvarkymoirpritaikymoprogramosreikmėms

programą.6. Lietuvos savivaldybių asociacija• KartusuKūnokultūros ir sportodepartamentuprieLietuvosRe-

spublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja bendrą programos vykdymą.


• Prižiūriorganizacinįirmetodinį(ugdomąjį)programosįgyvendinimą.• Užtikrinasavivaldybiųbendradarbiavimąvykdantmokymoplaukti

programą.

--- 47 ---


7. Lietuvos plaukimo federacija• Bendradarbiauja su plaukimo treneriais, vyko talentingų vaikų

paiešką. • Tarpininkaujaorganizuodamažymiųplaukikų,treneriųsusitikimus

su moksleiviais.• Padedaorganizuotispecializuotas,atitinkamamsezonuipritaikytas

akcijas, varžybas, renginius plaukimo, saugaus elgesio vandenyje te-momis.

8. Savivaldybės8.1. Savivaldybių švietimo skyriai• Organizuoja programos populiarinimo ir viešinimo renginius

savivaldybėse.• Organizuoja pedagogų ir kitų programos dalyvių kvalifikacijos

kėlimo renginius.• Rengia savivaldybės lygionorminiusdokumentus, turinčius įtakos

programai įgyvendinti.• Prižiūri organizacinį ir metodinį (ugdomąjį) programos

įgyvendinimą.• Užtikrina švietimo įstaigų ir pedagogų bendradarbiavimą vykdant

mokymo plaukti programą.• Užtikrina savivaldybėsmokiniųpavėžėjimą į baseinus ir prie van-

dens telkinių.• Koordinuojamokinių,dalyvaujančiųprogramoje, sąrašų (atitinka-

mo amžiaus vaikų, vaikų, kuriuos reikia pavėžėti, socialiai remtinų vaikų ir vaikų, turinčių specialiųjų poreikių) sudarymą.

8.2. Savivaldybių sveikatos skyriai• Koordinuojairužtikrinatinkamąmokiniųsveikatospatikrą.• Organizuoja programos populiarinimo ir viešinimo renginius

savivaldybėse.• Organizuoja pedagogų ir kitų programos dalyvių kvalifikacijos

kėlimo renginius.• Vykdoekologinįirhigieninįmokiniųirtėvųšvietimą.• Užtikrinamokiniųsaugumąir tinkamashigienossąlygasmokymo

plaukti vietose.8.3 Savivaldybių sporto skyriai • Rengia normatyvinius dokumentus, turinčius įtakos programai

įgyvendinti. • Pritaikobaseinusiratvirusvandenstelkiniusneįgaliųjųreikmėms.

--- 48 ---


• Organizuojairvykdoprogramosviešinimorenginius.9. Baseino administracija• Sudarosąlygasprogramai„Išmokplaukti“įgyvendinti.• Organizuoja programos populiarinimo ir viešinimo renginius ba-

seinuose.• Parengiakonkrečiaselgesiobaseinetaisyklesmoksleiviams,pedago-

gams ir tėveliams.• Prižiūriprogramosįgyvendinimą.• Užtikrinamoksleiviųsaugumąirtinkamashigienossąlygas.• Derina mokymo plaukti pratybų tvarkaraščius su mokyklomis,

dalyvaujančiomis programoje.10. Baseino (sporto mokymo įstaigos) pedagoginis personalas (tre-

neriai, instruktoriai)• Mokovaikusplauktiirsaugiaielgtisvandenyje.• Organizuoja programos populiarinimo ir viešinimo renginius

(varžybas, šventes).• Atsakoužmoksleivių saugumą ir tinkamashigienos sąlygasbasei

nuose.• Aktyviaidalyvaujakvalifikacijoskėlimorenginiuose.• Vykdoplaukimuigabiųvaikųpaiešką.11. Mokyklos• Įgyvendinaprogramą.• Organizuoja programos populiarinimo ir viešinimo renginius

mokyklose.• Telkia mokyklų bendruomenę (mokinius, pedagogus ir tėvelius)

progra mai įgyvendinti.• Vykdo ekologinį ir higieninį moksleivių ir tėvų švietimą pagal

programą.• Prižiūriorganizacinįirmetodinį(ugdomąjį)programosįgyvendinimą.• Užtikrina švietimo įstaigų ir pedagogų bendradarbiavimą vykdant

mokymo plaukti programą.• Derinapamokųtvarkaraščiussumokymoplauktipratybomis.• Užtikrinamokiniųsaugumąirtinkamashigienossąlygasprogramos

metu.12. Pradinių klasių mokytojai • Organizuojairvykdoprogramospopuliarinimoirviešinimorengi

nius mokyklose.

--- 49 ---


• Telkia mokyklų bendruomenę (mokinius, pedagogus ir tėvelius)progra mai įgyvendinti.

• Vykdo ekologinį ir higieninį moksleivių ir tėvų švietimą pagalprogramą.

• Užtikrinamoksleiviųsaugumąvykstantįbaseinąirgrįžtantišjo.• Aktyviaidalyvaujakvalifikacijoskėlimorenginiuose.13. Kūno kultūros mokytojai• Organizuoja programos populiarinimo ir viešinimo renginius

mokyklose ir baseinuose. • Aktyviaidalyvaujakvalifikacijoskėlimorenginiuose.• Telkia mokyklų bendruomenę (mokinius, pedagogus ir tėvelius)

progra mai įgyvendinti.• Vykdo ekologinį ir higieninį moksleivių ir tėvų švietimą pagal

programą.• Turėdamireikiamąkvalifikacijągalivykdytiarbatalkintiplaukimo

treneriui per plaukimo pamokas.14. Mokinių tėvai• Aprūpinavaikusbūtinaapranga,higienosreikmenimis.• Rūpinasimoksleiviųsveikata.• Padedapedagogamsatvežtiirparvežtimokinius.• Padeda vykdyti programos populiarinimo ir viešinimo renginius

mokyklose ir mokymo plaukti vietose.• Domisivaikųrezultatais.15. Moksleiviai• Rūpinasisavosveikata.• Mokosiplauktiirsaugiaielgtisvandenyje.• Laikosihigienosirsaugauselgesiotaisyklių.• Aktyviai dalyvauja programos populiarinimo ir viešinimo rengi

niuose (varžybose, konkursuose, šventėse).16. Žiniasklaida• Populiarinaprogramą.• Nušviečiaprogramospopuliarinimoirviešinimorenginiusmokyk-

lose, savivaldybėse, šalyje.• Populiarinaekologinįirhigieninįmoksleiviųirtėvųšvietimąpagal

programą.

--- 50 ---


2.6. Įgyvendinimo etapai

Įgyvendinant visuotinę programą „Išmok plaukti“ tikslinga būtų numa-tyti šiuos etapus:

Pirmas etapas – parengiamasis. Visuomenei pristatoma programa, ren-giami vieši jos aptarimai, sudaromi būsimų konkursų ir projektų, skirtų pro-gramos tikslams įgyvendinti, nuostatai, pradedamos įgyvendinti aktualiau-sios priemonės, baseinų infrastruktūra ruošiama programai įgyvendinti.

Antras etapas – įvadinis. Kasmet pradedant nuo mokslo metų pradžios mokomi plaukti trečių klasių moksleiviai. Pirmais programos įgyvendinimo metais programoje dalyvauja 10 šalies savivaldybių, kuriose yra baseinai, tinkami mokyti plaukti.

Trečias etapas – pagrindinis. Programa pradeda veikti visoje šalyje.Ketvirtas etapas – 1 tęstinis. Ankstesniais etapais išmokytų plaukti

moksleivių įgūdžių tobulinimas (šeštų klasių moksleiviams).Penktas etapas – 2 tęstinis. Skirtas gelbėjimo įgūdžiams ugdyti ir

tobulinti (dešimtų klasių moksleiviai).

2.7. Programos įgyvendinimo ir vertinimo kriterijai

Programa vertinama periodiškai po kiekvienų vykdymo metų. Programą vertinant kokybės ir kiekybės požiūriu, nagrinėjama:

• mokyklų,dalyvaujančiųprogramoje,skaičius;• trečių klasių moksleivių dalyvavimo plaukimo pamokose skaičius

(pagal formaliojo švietimo per kūno kultūros pamokas apimtį);• išmokusiųplauktitrečiųklasiųmoksleiviųskaičius(procentas);• moksleivių,dalyvavusiųplaukimovaržyboseirsportorenginiuose,skaičius;• pedagogų, pakėlusių kvalifikaciją mokymo plaukti organizavimo

klausimais, skaičius;• atnaujintųirpritaikytųneįgaliųjųreikmėmplaukimobaseinųskaičius;• naujaipastatytųbaseinų skaičius (prieugdymo įstaigų,miestuose,

rajonuose);• plaukimąpopuliarinimorenginiųskaičius.

--- 51 ---


2.8. Priemonės programai įgyvendinti

Rengiant teorinį programos modelį keliamiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti yra numatoma daugelis priemonių (9 lentelė).

9 lentelė. Priemonių planas vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos „Išmok plaukti“tikslams ir uždaviniams spręsti

Uždaviniai Priemonės1 2

1. Išmokyti pradinių klasių moksleivius saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens, padėti išsiugdyti gyvybiškai svarbius ir reikalingus plaukimo įgūdžius

1.1. Išmokyti moksleivius saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens, suteikti jiems ekologinių ir asmens higienos žinių

1.1.1. Parengti ir išleisti mokymo plaukti ir saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens metodines rekomendacijas mokytojams ir mokiniams1.1.2. Skatinti švietimo ir mokymo įstaigas vykdyti plaukimo, saugų ir ekologišką elgesį prie vandens ir vandenyje populiarinančius renginius, konkursus, akcijas1.1.3.Parengti besimokančiųjų plaukti sveikatos saugos užtikrinimo rekomendacijas plaukimo treneriams / mokytojams

1.2. Skatinti moksleivių fizinį aktyvumą, stiprinti sveikatą, gerinti jų fizinį parengtumą, mokyti plaukti

1.2.1. Vykdyti saugaus elgesio vandenyje ir mokymo plaukti pamokas 3-čiųjų klasių moksleiviams (18 pamokų programa)

1.3. Skatinti neįgalių moksleivių integravimąsi į visuomenę per mokymąsi plaukti

1.3.1. Parengti neįgalių moksleivių mokymo plaukti metodines rekomendacijas

1.4.Skatinti plaukimui talentingų vaikų paiešką

1.4.1. Parengti gabių plaukimui vaikų veiksmingą atrankos metodiką1.4.2. Plėtoti plaukimo mokymo įstaigų, centrų, klubų šviečiamąją veiklą, organizuoti susitikimus su olimpiečiais ir kitais žinomais žmonėmis, susijusiais su plaukimo sportu

1.5. tobulinti programoje dalyvaujančių pedagogų ir kitų specialistų kvalifikaciją

1.5.1. Inicijuoti tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą ir vykdymą1.5.2. Gerinti programoje dalyvaujančių pedagogų ir kitų specialistų gebėjimus vykdyti mokymą plaukti ir prevencinę veiklą, susijusią su saugiu ir ekologišku elgesiu prie vandens. Vykdyti tikslines kvalifikacijos tobulinimo programas.

--- 52 ---


1 21.6. Plėtoti bendradarbiavimą tarp moksleivių, mokytojų, tėvų, trenerių, socialinių partnerių, rėmėjų ir kitų bendruomenės narių mokymo plaukti ir saugaus elgesio prie vandens srityje

1.6.1. Skatinti privačią iniciatyvą teikti vaikų mokymo plaukti paslaugas ir saugaus elgesio prie vandens prevencinius renginius.1.6.2. Skatinti aktyviausius mokyklos bendruomenės narius, programos dalyvius.

2. Sutelkti valstybės, savivaldybių, mokyklų bendruomenių, visuomeninių organizacijų, verslo struktūrų pastangas sudarant vaikams galimybes išmokti plaukti.

2.1. tobulinti valstybinę mokymo plaukti programos teisinę bazę ir finansavimo principus

2.1.1. Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti mokymo plaukti programos organizavimo tvarką2.1.2.tobulinti Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką, – numatyti didesnes galimybes vaikų mokymui plaukti, įtraukti lėšas, būtinas programai vykdyti, į pradinių klasių mokinio krepšelį

2.2. Skatinti būtinos mokymui plaukti infrastruktūros plėtrą

2.2.1. Rekonstruoti baseinų infrastruktūrą pagal savivaldybių pateiktus rekonstravimo projektus2.2.2.Sutvarkyti atvirų vandens telkinių paplūdimius, baseinus pritaikant juos mokymui plaukti ir neįgaliųjų reikmėms2.2.3. Įgyvendinti Lietuvos sporto objektų plėtros strategijos 2006–2013 m. III prioritetu numatytą uždavinį – įrengti kiekviename rajono centre, turinčiame 20000 ir daugiau gyventojų, kompleksinį sporto centrą

2.3. tinkamai panaudoti valstybės, savivaldybių, mokyklų bendruomenių, visuomeninių organizacijų, verslo struktūrų programai skirtas lėšas

2.3.1.Kasmet parengti metinę programos vykdymo sąmatą, atlikti programos auditą2.3.2. Kasmet surinkti iš bendrojo lavinimo mokyklų oficialią statistinę informaciją apie mokymo plaukti būklę bendrojo lavinimo valstybinėse ir savivaldybių mokyklose

--- 53 ---


1 2

2.4. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į plaukimą, sukurti informacijos sklaidos ir programos rezultatų viešinimo sistemą

2.4.1 Inicijuoti vaikų mokymo plaukti, saugaus elgesio vandenyje programos sklaidą per tV laidas2.4.2. Sukurti ir įdiegti plaukimo įgūdžių, mokymo masto, poreikio ir programos stebėsenos sistemą:a) vertinti vaikų mokymo plaukti ir saugaus elgesio vandenyje programos prieinamumą ir kokybę savivaldybėse;b) vykdyti viešosios nuomonės apie plaukimą, rekreaciją, laisvalaikį vandenyje ir prie vandens kaitos tyrimus2.4.3. Rengti informacinę medžiagą mokymo plaukti programai reikalingas mokymo(si) priemones ir vaizdinę medžiagą (plakatus, lankstinukus, skrajutes ir kt.), jomis aprūpinti mokyklų bendruomenes2.4.4. Reguliariai informuoti visuomenę apie vaikų mokymo plaukti programos rezultatus

2.5. Užtikrinti programos dalyvių saugumą programos vykdymo metu

2.5.1. Užtikrinti baseinų ir atvirų vandens telkinių, kuriuose vykdoma programa, visuomenės sveikatos saugos kontrolę

2.9. Laukiami rezultatai

Programos „Išmok plaukti“ įgyvendinimas:• Sudaryssąlygaspradiniųklasiųmoksleiviams(taippatirneįgaliems),

įgyti plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens, įgūdžių.

• Ugdys moksleivių mokymosi plaukti nuostatą, skatins jų fizinįaktyvumą ir laisvalaikio sportine veikla užimtumą, gerins asmeninį fizinį parengtumą, grūdins organizmą, stiprins sveikatą.

• Sudarysprielaidasmažintinelaimingųatsitikimųvandenyjeskaičių.• Mažinsneįgaliųvaikųsocialinęatskirtį.• Skatinstalentingųsportuivaikųpaiešką.• Kursteigiamąvisuomenėspožiūrįįplaukimą,kaippuikiąsveikatini-

mo ir fizinio ugdymo priemonę.• Skatinsvisuomenęaktyviaiveikti,siekiantpuoselėtibūtinusplauki-

mo įgūdžius nuo pat vaikystės. • Stiprinsmokyklųbendruomenių,dalyvaujančiųprojekte,sutelktumą,

gerins vaikų, mokytojų, tėvų ir trenerių bendradarbiavimą ugdymo procese.

--- 55 ---


3. SPORTINIS PLAUKIMAS:

PLAUKIMO VARžyBOS IR MANKšTA

Plaukimas, kaip žmogaus judėjimo įgūdis, apibūdinamas kaip laikymasis be atramos arba judėjimas vandenyje ar vandens paviršiuje natūraliais jude-siais (rankų, kojų, kitų kūno dalių) norima kryptimi (Stonkus, 2002).

tam, kad žmogus plauktų, yra reikalingi du artimi vienas kitam, tačiau iš esmės skirtingi įgūdžiai – plaukimo ir nėrimo. Žmogus evoliucijos eigoje prarado plaukimo įgūdį, kuris yra įgimtas beveik visiems kitiems sausumos gyvūnams. tačiau šis įgūdis yra gyvybiškai reikalingas žmogui. Visų pirma dėl to, kad apsaugoja žmogų nuo žūties vandenyje.

Plaukimas, kaip žmogaus įgūdis judėti iš esmės skiriasi nuo kitų žmogui įprastų (ėjimo, bėgimo ir pan.) tuo, kad žmogus atsiduria jam neįprastoje būsenoje. Judėti reikia neįprastoje – vandens – terpėje, vandenyje ne-tenkama tvirtos atramos, kaip judant sausumoje, vandenyje žmogus yra priverstas judėti horizontalioje, o ne vertikalioje padėtyje, kaip yra įpratęs, skiriasi kvėpavimo ypatumai.

taigi plaukti reikia mokytis. Nėra tokių žmonių, kurie negalėtų išmokti plaukti. Ypač lengvai ir greitai plaukti išmoksta vaikai. Jauname amžiuje palan kiausia ugdyti plaukimo ir nėrimo įgūdžius ir mokyti racionalios plaukimo judesių technikos.

3.1. Plaukimo varžybos

Istorijos duomenys byloja, kad pirmos plaukimo varžybos buvo or-ganizuotos 1515 m. Venecijoje (Italija). Kaip sporto šaka plaukimas Vakarų Europoje intensyviai pradėjo plisti ir populiarėti tik XIX a. vi-duryje. Daugiausia varžybų buvo vykdoma Anglijoje. Būtent Anglija laikoma sportinio plaukimo tėvyne, nes šimtmečio viduryje Londone ir Liverpulyje reguliariai pradėtos vykdyti plaukimo varžybos tarp kariškių ir universitetų studentų, o 1869 m. įkurta pirmoji pasaulyje

--- 56 ---


sportinio plaukimo organizacija – Anglijos sportinio plaukimo mėgėjų asociacija.

XIX a. pabaigoje plaukimo sporto organizacijos įkurtos ir kitose šalyse: Švedijoje – 1882 m., Vokietijoje ir Vengrijoje – 1886 m., Prancūzijoje – 1887 m., Olandijoje ir JAV – 1988 m., Naujojoje Zelandijoje – 1890 m., Italijoje ir Austrijoje – 1899 m.

1889 m. Budapešte įvyko pirmosios tarptautinės plaukimo varžybos.Plaukimo populiarumas lėmė tai, kad ši sporto šaka buvo įtraukta į

pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių programą 1896 m. Atėnuose (Graikija). Šiuolaikinės olimpinės žaidynės yra vykdomos kas ketverius metus. Sportininkams dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra svarbiausias išbandymas, o nugalėtojo titulas – aukščiausias apdovanojimas sportinės karjeros metu.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje dar nebuvo oficialių varžybų taisyklių ir rekordai nebuvo fiksuojami. Ir tik 1908 m. buvo įkurta tarptautinė plau-kimo mėgėjų federacija (FINA), kuri pradėjo vadovauti plaukimo sporto populiarinimui ir plėtotei pasaulyje, patvirtino bendras varžybų vykdymo ir pasaulio rekordų fiksavimo taisykles. Įkūrimo metais FINA narės buvo 8, o 2000 m. – 174 šalys. Šiuo metu tai yra galinga organizacija vadovau-janti ne tik plaukimo, bet ir vandensvydžio, šuolių į vandenį ir sinchro-ninio (dailiojo) plaukimo populiarinimui pasaulyje.

1896 m. Atėnų, 1900 m. Paryžiaus, 1904 m. Sent Luiso ir 1908 m. Londono olimpinėse žaidynėse plaukimo varžybose rungtyniavo tik vy-rai, o į 1912 m. Stokholmo žaidynių programą buvo įtrauktos plaukimo rungtys moterims.

Lietuvoje sportinio plaukimo gimimo data laikoma 1924 m. birželio 24 d. tą dieną Kaune pirmą kartą buvo surengtos oficialios varžybos. Plaukikai plaukė pasroviui tekančiame Nemuno vandenyje.

Plintant plaukimo sportui tobulėjo sportininkų plaukimo technika, keitėsi varžybų vykdymo taisyklės ir programa. Šiuo metu varžybos yra vykdomos 25 ir 50 m baseinuose, susiformavo keturi sportinio plaukimo būdai – kraulis, nugara, peteliške ir krūtine. Šiais būdais plaukdami plauki-kai rungtyniauja individualiose rungtyse ir estafetėse.

Pastaraisiais metais, be olimpinių žaidynių, yra vykdoma daug įvairaus rango plaukimo varžybų. Jos klasifikuojamos pagal tikslą, uždavinius, apimtį, galimybę dalyvauti ir pagal nugalėtojų nustatymo pobūdį.

--- 57 ---


Yra skiriamos šios varžybų rūšys:Pagal tikslą ir uždavinius varžybos skirstomos į:• čempionatus;• pirmenybes;• taurės;• atrankines;• parodomąsias;• masines(sveikatingumo).Pagal apimtį į:• tarptautines;• šalies;• vietines.Pagal galimybę dalyvauti į:• atviras–dalyvautituriteisęvisisportininkai;• uždaras – dalyvauja tik nustatyto kolektyvo (organizacijos) spor-

tininkai.Pagal nugalėtojų nustatymą į:• asmenines–rezultatai,taškaiirvietosnustatomiatskiraikiekvienam

sportininkui;• komandines – sportininkų rezultatai įskaitomi komandai, paskui

nustatoma jos vieta;• asmenines–komandinė–rezultataiįskaitomikiekvienosportininko

atskirai ir bendrai visai komandai.Plaukimo varžybos vykdomos ir pasaulio rekordai registruojami, re-

miantis FINA patvirtintomis taisyklėmis. Varžybų rūšys ir programa nurodomi varžybų nuostatuose. Varžybų nuostatus rengia organizacija, vykdanti varžybas. Nuosta tuose nurodoma: varžybų tikslas ir uždaviniai; laikas ir vykdymo vieta; varžybių dalyviai; programa; vykdymo sąlygos; nugalėtojų nustatymas; nugalėtojų apdovanojimas; preliminarinių, vardinių ir techninių paraiškų pateikimo laikas ir vieta.

Organizacija, vykdanti varžybas, atsižvelgdama į varžybų tikslą, uždavinius, dalyvių amžių parenka varžybų programą.

50 m ilgio baseinuose sportininkai varžosi plaukdami šiuos nuotolius:• Laisvuojustiliumi(Freestyle) – 50, 100, 200, 400, 800 ir 1500 m;• Nugara(Backstroke) – 50, 100, 200 m;

--- 58 ---


• Krūtine(Breaststroke) – 50, 100, 200 m;• Peteliške(Butterfly) – 50, 100, 200 m;• Kompleksiniuplaukimu(Individual Medley) – 200, 400 m; (būdų

keitimo tvarka yra griežtai nustatyta: peteliške, nugara, krūtine, laisvuoju stiliumi).

• Estafetėslaisvuojustiliumi(Freestyle Relays) – 4×100, 4×200 m;• Estafetėskombinuotosios(Medley Relay) – 4×100 m. (būdų keitimo

tvarka yra griežtai nustatyta: nugara, krūtine, peteliške, laisvuoju stiliumi).

25 m ilgio baseinuose sportininkai varžosi plaukdami šiuos nuotolius:• Laisvuojustiliumi(Freestyle) – 50, 100, 200, 400, 800 ir 1500 m;• Nugara(Backstroke) – 50, 100, 200 m;• Krūtine(Breaststroke) – 50, 100, 200 m;• Peteliške(Butterfly) – 50, 100, 200 m;• Kompleksiniu plaukimu (Individual Medley) – 100, 200, 400 m;

(būdų keitimo tvarka yra gręžtai nustatyta: peteliškė, nugara, krūtine, laisvas stilius).

• Estafetėslaisvuojustiliumi(Freestyle Relays) – 4×50; 4×100, 4×200 m;• Estafetėskombinuotosios(Medley Relay) – 4×50; 4×100 m. (būdų

keitimo tvarka yra gręžtai nustatyta: nugara, krūtine, peteliškė, laisvas stilius).

Organizuojant ir vykdant varžybas vaikams ar masines varžybas ne-sportininkams, programoje gali būti ir kiti nuotoliai (pvz., 25 m rungtys), tačiau plaukimo taisyklių laikytis privalu.

PLAUKIMO VARžyBų TAISyKLėS

Starto taisyklėsPlaukiant laisvuoju stiliumi, krūtine, peteliške ir kompleksiniu plau-

kimu startuojama įšokant į vandenį nuo starto bokštelio. Po kelių trumpų sušvilpimų – plaukimo dalyviai turi nusivilkti (sportinį kostiumą, chalatą), po vientisos ilgos komandos švilpuku – atsistoti ant bokštelio.

Išgirdus komandą žodžiu „Į vietas!“, reikia užimti starto poziciją, kai bent viena koja turi būti prie priekinio bokštelio krašto.

Kai visi plaukikai stovi ramiai, duodamas starto signalas – garsinis, šūvis, švilpuku arba žodžiu.

Plaukiant nugara ir kombinuotąją estafetę, startuojama vandeny. Išgirdę

--- 59 ---


pirmą ilgą švilpuką plaukimo dalyviai tuoj pat sušoka į vandenį, išgirdę antrą ilgą švilpuką, nedelsdami pasirengia startui. Plaukikai turi atsistoti prie staro linijos vandenyje veidu į sienelę ir laikytis rankomis įsikibę į starto bokštelio turėklą. Draudžiama kojomis atsispirti nuo baseino van-dens nutekėjimo griovelio ar jo krašto. Iki starto signalo negalima atlikti jokių judesių. Startuojama atsispiriant nuo baseino sienelės.

Startas yra atliktas teisingai tuomet, kai iki starto signalo visi plaukimo dalyviai stovėjo nejudėdami, pasirengę šuoliui.

Atsižvelgiant į varžybų mastą, gali būti taikoma vieno ar dvejų startų taisyklė. tai turi būti nurodyta varžybų nuostatuose.

taikant vieno starto taisyklę, sportininkas, pajudėjęs prieš signalą, dis-kvalifikuojamas. Jei klaidingas startas nustatytas nuskambėjus starto sig-nalui, plaukimas nestabdomas, o sportininkai, nusižengę taisyklėms, dis-kvalifikuojami po plaukimo rungties.

Įvykus priešlaikiniam startui, taikant dvejų startų taisyklę, plaukikai grąžinami į savo vietą, o startą pažeidusiajam, ar pažeidusiesiems, daroma pastaba. Startas kartojamas.

Priešlaikinio starto signalas turi būti toks, kaip ir starto, bet pakarto-tas kelis kartus. Kartu su priešlaikinio starto signalu tuoj pat nuleidžiama priešlaikinio starto virvė, dalyviai grąžinami į starto vietą. Jeigu plaukikas suklysta dėl teisėjo klaidos, jam klaida neskaitoma.

Estafetės plaukimo dalyviai, plaukiantys pirmu etapu, startuoja bendrąja tvarka. Kitų etapų dalyvis negali atsispirti kojomis nuo bokštelio tol, kol prieš jį startavęs dalyvis paliečia sienelę. Komanda, pažeidusi šią taisyklę, diskvalifikuojama. Padėti estafetės dalyviams starto metu (laikyti už kojų, rankų ar stumtelėti ir kt.) negalima.

Nuotolio įveikimo taisyklėsDalyvis nuotolį turi baigti tame pačiame baseino take, kuriame pradėjo

plaukti.Jei dalyvis rungties metu atsidūrė ne savo take ir sutrukdė kitam daly-

viui, jis gali būti diskvalifikuotas. Varžybų vyriausiasis teisėjas turi teisę nukentėjusiam dalyviui leisti plaukti dar kartą, jeigu priešininko padaryta klaida pakenkė jo rezultatui. Jei tai įvyko finalo metu, finalinis plaukimas gali būti vykdomas iš naujo.

Visų plaukimų rungtyse atlikdami posūkį, dalyviai turi pasiekti sienelę baseino gale, atlikus posūkį atsispirti nuo sienelės, vaikščioti baseino dugnu ir atsispirti nuo jo draudžiama.

--- 60 ---


Dalyvis, baigęs nuotolį, netrukdydamas kitiems, turi šoniniais laipte-liais išlipti iš vandens.

Sportininkams, ne plaukimo dalyviams, lipti į vandenį draudžiama. Estafetės komandos dalyvis, nuplaukęs savo etapą, turi tuojau pat pasi-

traukti iš baseino tako ir išlipti iš vandens. Estafetės plaukimo komandoje kiekvieną etapą turi plaukti kitas daly-

vis. Rungties metu padėti plaukikui (lydėti baseino kraštu, duoti nurody-

mus ir kt.) negalima.Varžybų dalyviams rungties metu draudžiama naudoti bet kokią įrangą,

kuri didintų greitį, plūdrumą ir kt. (plaukmenis, pirštines, plūdes ir t. t.). Leidžiama būti su plaukimo akiniais.

Negalima trauktis už takų skiriamųjų juostų, laiptelių, vaikščioti dugnu ar bet kuriuo būdu padėti įveikti nuotolį. Atsitiktinis tako, sienelės ar laiptelių lietimas nelaikomas klaida. Jei dalyvis tik atsistoja ant dugno, bet neina juo, jis nediskvalifikuojamas.

Plaukimo laisvuoju stiliumi taisyklėsLaisvojo stiliaus rungtyse plaukikai gali plaukti bet kuriuo plaukimo

būdu bei laisvai jį keisti. Kombinuotosios estafetės arba kompleksinio plaukimo laisvuoju stiliumi atkarpą galima plaukti bet kuriuo plaukimo būdu, išskyrus nugara, krūtine ir peteliške.

Posūkiai ir finišas atliekami liečiant baseino sienelę bet kuria kūno dalimi.Viso nuotolio plaukimo metu sportininko bet kuri kūno dalis turi būti

vandens paviršiuje, išskyrus 15 m po starto ir atlikus kiekvieną posūkį, iki šio taško galva turi būti išlindusi į paviršių.

Plaukimo nugara taisyklėsNuaidėjus starto signalui ir atlikęs posūkį plaukikas turi plaukti nugara

visos rungties metu, išskyrus tada, kai daro posūkį. Rungties metu vandens paviršiuje visą laiką turi matytis bet kuri plaukiko

kūno dalis. Visiškai pasinėrus po vandeniu leidžiama plaukti ne daugiau kaip 15 metrų po starto ir atlikus kiekvieną posūkį, taip pat finišuojant.

Posūkiai atliekami liečiant baseino sienelę bet kuria kūno dalimi. Pri-plaukdamas prie sienelės prieš posūkį, sportininkas gali apsiversti ant krūtinės, tęsti grybšnį viena arba abiem rankomis ir persiversti pirmyn su-kiniui atlikti.

Atsispirti nuo sienelės ir finišuoti reikia gulint ant nugaros.

--- 61 ---


Plaukimo krūtine taisyklėsRungties metu plaukikas turi gulėti ant krūtinės. Pečių juostos linija

turi būti lygiagreti su vandens paviršiumi.Visi rankų judesiai turi būti vienlaikiai ir simetriški, atliekami toje

pačioje horizontalioje plokštumoje, be jokių pakaitinių judesių. Abi rankos vienlaikiu judesiu nuo krūtinės tiesiamos į priekį. Alkūnės

viso judesio metu turi būti po vandeniu, išskyrus paskutinį grybšnį prieš finišą. Grybšnio atgal metu rankos gali judėti po vandeniu arba jo paviršiumi. Išskyrus pirmą judesių ciklą atlikus starto šuolį ir posūkį, rankų judesio trajektorija negali eiti už klubų linijos.

Visi kojų judesiai plaukimo metu turi būti vienlaikiai ir simetriški, atliekami toje pačioje horizontalioje plokštumoje. Pakaitiniai, delfino ir žirkliniai judesiai kojomis yra draudžiami. Kojų smūgio metu pėdos turi būti pasuktos į šalis ir judėti atgal. Jeigu pėdos pasirodo vandens paviršiuje, tai klaida nelaikoma, bet tolesnis judesys negali priminti delfino judesio žemyn.

Atliekant posūkį ir finišą, sienelė turi būti paliečiama abiem rankom. Galvą galima panardinti po vandeniu, atlikus paskutinį judesį rankomis prieš paliečiant sienelę.

Kiekvieno judesių ciklo metu plaukiko bet kuri galvos dalis turi pasirodyti vandens paviršiuje. Atlikus startą ir kiekvieną posūkį, atsispyrus nuo sienelės, plaukikui, visiškai panirusiam po vandeniu, leidžiama atlikti vieną pailgintą grybšnį rankomis ir vieną judesį krūtine kojomis. Rankų judesio pabaigoje leidžiamas vienlaikis vertikalus judesys kojomis žemyn. Plaukiko galva turi vėl pasirodyti vandens paviršiuje antro rankų grybšnio pirmoje dalyje, iki tos akimirkos, kai rankos pasieks plačiausią grybšnio trajektorijos padėtį.

Plaukimo peteliške taisyklėsPlaukikas turi gulėti ant krūtinės. Pečių linija turi būti lygiagreti su van-

dens paviršiumi nuo pirmo rankų grybšnio pradžios ir atlikus kiekvieną posūkį. Plaukimo metu atsigulti ant nugaros draudžiama.

Abi rankos vienlaikiu judesiu perkeliamos virš vandens pirmyn, tada vienlaikiu judesiu atliekamas grybšnis vandenyje.

Kojų judesiai atliekami kartu. Leidžiami kojų ir pėdų judesiai vertika-lioje plokštumoje. Judesio metu kojos gali ir nebūti viename lygyje, tačiau atlikti pakaitinius judesius draudžiama.

Atliekant posūkį ir finišą, sienelę būtina paliesti abiem rankom kartu vienu lygiu.

--- 62 ---


Atlikus startą ir posūkį, leidžiama keletas judesių kojomis ir vienas grybšnis rankomis po vandeniu, nerti galima 15 m. Iki tos ribos plaukikas turi pasirodyti paviršiuje. Pasilikti paviršiuje būtina iki kito posūkio arba finišo.

Kompleksinio plaukimo taisyklėsDalyvis, startuojantis kompleksinio plaukimo rungtyse, nuotolio dalis

turi plaukti skirtingais plaukimo būdais, keisdamas juos griežtai nustatyta tvarka: peteliške, nugara, krūtine ir laisvuoju stiliumi. Nuotolio atkarpa laisvuoju stiliumi dažniausiai plaukiamas krauliu, nes taisyklės draudžia plaukti būdais, kuriais jau buvo plaukta.

Baigti kiekvieną nuotolio dalį reikia pagal atitinkamo plaukimo būdo technikos taisykles.

Estafetės plaukimo taisyklėsKombinuotosios estafetės dalyviai plaukia skirtingais plaukimo būdais.

Pirmas etapas yra plaukiamas nugara, antras – krūtine, trečias – peteliške, ketvirtas – laisvuoju stiliumi (negalima plaukti tais būdais, kuriais jau buvo plaukta).

Kiekvienas finišuoja pagal tam tikro plaukimo būdo taisykles.Laisvuoju stiliumi estafetėse leidžiama plaukti bet kuriuo plaukimo

būdu, juos keisti, finišuoti, paliečiant senelę bet kuria kūno dalimi.

Taisyklių pažeidimai, nuobaudos1. Varžybų dalyvis arba estafetės komanda, kuri pažeidė starto, finišo,

posūkio arba nuotolio įveikimo taisykles, diskvalifikuojama.2. Protokoluose nurodomi pažeidimai. Šiuo atveju nei rezultatas, nei

vieta neįskaitomi ir neskelbiami. 3. Varžybų dalyvis, kuris neatvyko į startą be rimtos priežasties, gali

būti pašalintas iš tolesnio dalyvavimo varžybose.

Protestai1. Kiekvienos komandos atstovas, jeigu nesutinka su varžybų teisėjų

sprendimais, gali pareikšti protestą, ne vėliau kaip per 30 min. nuo įvykio, kuris yra protesto pagrindas.

2. Jeigu apie pažeidimą žinoma iki plaukimo pradžios, toks protestas turi būti pareikštas iki starto signalo.

3. Visus protestus nagrinėja varžybų vyriausiasis teisėjas.

--- 63 ---


Rezultatų nustatymas1. Rezultatai nustatomi pagal laiką, kuris fiksuojamas nuo starto signa-

lo iki paliečiant finišo sienelę. Laikas registruojamas laikmačiu arba elektronine rezultatų fiksavimo įranga.

2. Rezultatas yra fiksuojamas 0,01 sek. tikslumu. 3. Jeigu laikmačio duomenys skiriasi nuo plaukikų finišo tvarkos,

užfiksuotos finišo teisėjų, vieta nustatoma, remiantis finišo teisėjo sprendimu. Jeigu antro finišavusio plaukiko laikas bus geresnis už pirmojo plaukiko, tai galutinis rezultatas bus jų laikų aritmetinis vidurkis. Pavyzdžiui: atitinkamai 53,2 ir 53,0, galutinis rezultatas – 53,1. Arba: pirmo plaukiko laikas – 53,1 ir antro – 53,0, galutinis rezultatas – 53,1. Ši taisyklė taikoma ir kitiems rezultatams nustatyti panašiais atvejais.

Dalyvių skirstymas į plaukimus ir takus Vykdant plaukimo varžybas gali būti organizuojami parengiamieji, pus-

finalio ir finalo plaukimai. Žemesnio rango varžybose (vaikų, atrankinėse, kolektyvo, mokyklos) dažniausiai rengiami tik finalo plaukimai.

1. Jeigu varžybų dalyviai paraiškoje nurodo geriausius savo rezulta-tus per pastaruosius 12 mėn., vyriausiasis sekretorius turi surikuoti juos gerėjimo tvarka. Nenurodę savo rezultatų plaukikai laikomi lėčiausiais ir įrašomi sąrašo gale. turinčių vienodus rezultatus arba jų nenurodžiusių plaukikų vieta sąraše nustatoma burtų būdu. Parengia-miesiems plaukimams dalyviai skirstomi pagal pateiktus rezultatus.

2. Per kiekvieną plaukimą sportininkui, kurio rezultatas geriausias, skiriamas vidurinis takas, kurio rezultatas antras – takas iš kairės, kurio rezultatas trečias – takas iš dešinės ir t. t.

Pavyzdžiui, aštuonių takų baseine takai skirstomi taip: takas 8 7 6 5 4 3 2 1Paraiškoje pateiktas dalyvio rezultatas 8 6 4 2 1 3 5 7

Šešių takų baseine takai skirstomi taip:takas 6 5 4 3 2 1Paraiškoje pateiktas dalyvio rezultatas 6 4 2 1 3 5

3. Kai vykdoma 50 m rungtys (50 m ilgio baseine), teisėjų kolegijos nuožiūra, plaukti galima nuo startinio krašto iki apsisukimo krašto

--- 64 ---


arba nuo apsisukimo krašto iki starto galo. tai pranešama plauki-kams prieš startą. Neatsižvelgiant į tai, iš kurios pusės plauks plauki-kai, jie skirstomi į tuos pačius takus, kaip būtų skirstomi, jeigu jie pradėtų ir baigtų nuotolį startiniame krašte.

Varžybose, kur nevykdomi parengiamieji plaukimai, dalyviai pagal pasiektus rezultatus skiriami taip, kad stipriausi startuotų paskutiniame rungties plaukime.

Pastaba. Jeigu yra du ar daugiau plaukimų, plaukti vienu metu turi būti paskirti ne mažiau kaip trys dalyviai.

Vietinėse varžybose plaukimo eilę ir taką dalyviams galima paskirti burtų būdu.

Teisėjų kolegijos sudėtis ir teisėjų pareigosteisėjų kolegijos sudėtis priklauso nuo varžybų masto. Kolegijos sudėtį

nustato organizacija, vykdanti varžybas. tačiau turi būti bent jau vyriau-siasis teisėjas, sekretoriai, startininkas, finišo teisėjas, technikos teisėjas, posūkio teisėjas, teisėjai laikininkai, teisėjas prie dalyvių, informatorius.

Varžybas vykdanti organizacija teisėjų kolegijai priskiria baseino komendantą, darbininkus, gelbėtojus, radijo mazgą aptarnaujančius spe-cialistus.

Vyriausiasis teisėjasVyriausiasis teisėjas turi iš anksto patikrinti varžybų vykdymo vietą,

įrangos ir būtino inventoriaus parengimą. Kartu su gydytoju, komendan-tu ir sporto bazės administracija jis yra atsakingas už dalyvių ir žiūrovų saugumą varžybų metu.

Vyriausiasis teisėjas skirsto teisėjus pareigomis ir kontroliuoja teisėjų darbą, laiduoja, kad visi teisėjai būtų savo darbo vietose. Vyriausiasis teisėjas turi teisę pakeisti laiku neatvykusius arba blogai atliekančius savo pareigas teisėjus.

Vyriausiasis teisėjas gali dalyvauti bet kurioje varžybų teisėjavimo sri-tyje, rengia teisėjų kolegijos posėdžius prieš varžybas ir po jų, sprendžia ginčus (jeigu pateiktas protestas).

Vyriausiasis teisėjas gali diskvalifikuoti plaukimo dalyvį, kuris nesilaiko varžybų taisyklių arba nepaklūsta vyriausiojo teisėjo reikalavimui laikytis jų.

--- 65 ---


Vyriausiasis sekretoriusVyriausiasis sekretorius rašo teisėjų kolegijos posėdžio protokolą, ren-

gia visą dokumentaciją varžyboms vykdyti (priima dalyvių korteles, vykdo burtų traukimą, nustato dalyvių plaukimo tvarką, sudaro starto protokolą), rengia einamuosius ir suvestinius varžybų protokolus. Vyriausiasis sekreto-rius atsako už teisingą varžybų dokumentacijos įforminimą. Leidus vyriau-siajam teisėjui, suteikia žinias apie varžybas spaudos atstovams. Vyriausiasis sekretorius vadovauja sekretorių darbui.

Pasibaigus varžyboms, vyriausiasis teisėjas kartu su vyriausiuoju sekreto-riumi, teikdamas ataskaitą apie varžybas vykdžiusiai organizacijai, nurodo dalyvių ir komandų skaičių, geriausius rezultatus, tam tikrus normatyvus įvykdžiusių arba rekordus pasiekusių sportininkų pavardes ir kt.

SekretoriaiSekretorių skaičius priklauso nuo varžybų masto, dalyvių skaičiaus,

nugalėtojų nustatymo ir taškų skaičiavimo sistemos. Dažniausiai vienas iš jų užrašo dalyvių pasiektus rezultatus, kuriuos diktuoja vyriausiasis laikininkas, kitas vertina rezultatus taškais (jeigu varžybose tai numatyta), rikiuoja re-zultatus į eilę. Kitas sekretorius gali būti atsakingas už suvestinio protokolo rengimą ir išspausdinimą. E sant galimybei – rengia protokolo elektroninę versiją, suveda į duomenų bazę.

Varžybų sekretoriai vykdo vyriausiojo sekretoriaus nurodymus. Svar biau-sias sekretoriato darbas – nesuklysti ir laiku nustatyti rungčių nugalėtojus ir prizininkus, komandas nugalėtojas (jeigu varžybos komandinės).

StartininkasStartininkas kontroliuoja dalyvius nuo atėjimo į starto vietą iki plauki-

mo pradžios. Jis turi pranešti varžybų vyriausiajam teisėjui apie sąmoningus rungties starto delsimo atvejus, nepaklusimą teisėjo nurodymams arba ki-tus tvarkos pažeidimus. Už šiuos veiksmus tik varžybų arbitras (vyriausiasis teisėjas) gali diskvalifikuoti sportininką.

Startininkas turi teisę nuspręsti, ar teisingai atliktas startas, atšaukti jo sprendimą gali tik varžybų vyriausiasis teisėjas. Starto signalą startininkas duoda, stovėdamas ant šoninio baseino krašto, apie 5 m nuo starto lini-jos taip, kad laikininkai jį gerai matytų, o dalyviai girdėtų. Apie klaidingą startą jis praneša vy riausiajam teisėjui, užrašęs ant kortelės nusižengusio taisyklėms sportininko tako numerį.

--- 66 ---


Startas turi būti duodamas pagal taisykles. Startininkas keliais trum pais švilpuko signalais duoda dalyviams ženklą rengtis startui (šią komandą gali duoti vyriausiasis teisėjas). Vyriausiajam teisėjui davus ženklą (pa-kelta į viršų ranka), jis ilgu švilpuko signalu kviečia dalyvius (leidžia daly-viams), plaukiančius laisvuoju stiliumi, peteliške, krūtine, užlipti ant starto bokštelio, plaukiančius nugara – įlipti į vandenį. Kita komanda – „Į vie-tas!“, duodama balsu. Starto signalas dažniausiai duodamas specialiu garso įrenginiu (sirena), šūviu arba švilpuku.

Finišo teisėjasFinišo teisėjas stebi rungties finišą, stovėdamas ant pakylos ties finišo

linija, pažymi, kokia tvarka nuotolį baigė dalyviai, tikrina, kad jie taisyklin-gai išliptų iš vandens.

Finišo teisėjų skaičius priklauso nuo varžybų masto ir takų skaičiaus baseine.

Jeigu yra keli teisėjai – vienas iš jų yra vyriausiasis.Finišavimo eiliškumui pažymėti naudojamos kortelės. Jose nurodomas

plaukimo numeris ir pagal eilę finišavusių sportininkų takų numeriai.Baigus kiekvieną plaukimo rungtį vyriausiasis finišo teisėjas surenka iš

kitų teisėjų korteles su nurodyta nuotolio baigmės tvarka. Pasirašęs galutinį finišo protokolą, atiduoda jį varžybų vyriausiajam teisėjui. Žemesnio rango varžybose šis protokolas atiduodamas vyriausiajam laikininkui. Pagal finišo protokolą diktuojami plaukimo dalyvių pasiekti rezultatai sekretoriui.

Jeigu varžybose yra elektroninė rezultatų registravimo įranga, tai vyriau-siasis finišo teisėjas privalo atsižvelgti į jos duomenis.

Technikos teisėjai technikos teisėjai stebi, kad dalyviai plauktų, laikydamiesi galiojančių

plaukimo technikos taisyklių, taip pat padeda posūkio teisėjams stebėti, kaip sportininkai atlieka posūkius.

Varžybų metu technikos teisėjai turi būti kiekvienoje šoninėje baseino pusėje.

Apie kiekvieną technikos pažeidimą teisėjai informuoja varžybų arbitrą (vyriausiąjį teisėją), užpildo protokolą, kuriame nurodo plaukimo numerį, taką, dalyvio pavardę ir taisyklių pažeidimo pobūdį.

Posūkių teisėjaiPosūkių teisėjai stebi jiems paskirtuose takuose, ar sportininkai teisingai

--- 67 ---


at lieka paskutinį grybšnį iki posūkio, sienelės palietimą, posūkį ir pirmąjį grybšnį po posūkio. Estafetės plaukimo metu – ar teisingai perduodama estafetė.

Svarbiose varžybose į vieną taką vyriausiasis varžybų teisėjas skiria du posūkių teisėjus (abiejose baseino pusėse). Kitose varžybose yra skiriamas vienas teisėjas dviem takams priešingoje startui pusėje, o posūkių teisėjų pareigas starto pusėje vykdo teisėjai laikininkai.

Kai plaukiama 800 ir 1500 m, posūkių teisėjai priešingoje startui ba-seino pusėje rodo plaukikams specialias lenteles su skaičiais, kuriuose pažymėtas likusių plaukti nuotolių skaičius. Posūkių teisėjai, esantys starto pusėje, 800 ir 1500 m rungtyse turi įspėti plaukikus signalu (švilpuku arba varpeliu), kai iki finišo per baseiną lieka plaukti du kartus ir dar 5 m.

Posūkių teisėjas specialiame protokole turi pažymėti plaukimo eilės numerį, taką, dalyvio pavardę, apie taisyklių pažeidimus pranešti vyriau-siajam posūkių teisėjui. Vyriausiasis posūkių teisėjas šias žinias perduoda varžybų vyriausiajam teisėjui.

Vyriausiasis teisėjas laikininkas ir teisėjai laikininkaiVyriausiasis teisėjas laikininkas prieš varžybas patikrina laikmačius,

surašo jų patikrinimo aktą, instruktuoja ir paskirsto teisėjus laikininkus į takus, paskiria papildomai vieną arba du laikininkus tam atvejui, jeigu plaukimo metu sustotų kurio nors teisėjo laikmatis, patikrina, kaip laiki-ninkai geba naudotis laikmačiu.

Užrašo į dalyvių korteles laikmačių duomenis (pats arba padeda padėjėjas), sutikrina teisėjų laikininkų laikmačio duomenis su finišo teisėjų protokolu.

Informuoja startininką (iškelta ranka) apie teisėjų laikininkų pasirengimą darbui.

teisėjai laikininkai fiksuoja laiką, kurį sugaišta dalyviai, plaukdami nuotolį. Paleidžia laikmačius išgirdę startininko signalą, kuris reiškia starto pradžią, ir stabdo laiką, kai dalyvis, baigęs nuotolį, paliečia ba-seino sienelę. Laikmačio rodmenys gražinami į nulinę padėtį tik tada, kai vy riausiasis laikininkas, patikrinęs duomenis ir juos užrašęs, duoda komandą „Laikmatį – į nulinę padėtį!“.

teisėjai laikininkai skiriami kiekvienam baseino takui. Svarbiose varžybose kiekvienam baseino takui yra skiriami trys teisėjai laikininkai. Kitose varžybose gali būti po vieną teisėją laikininką vienam takui ir dar du teisėjai laikininkai, kurie fiksuoja pirmo sportininko, įveikusio nuotolį, rezultatą (kiekvieno plau-

--- 68 ---


kimo). Kai varžybinis nuotolis yra ilgesnis nei 100 m, vienas iš tako teisėjų laikininkų fiksuoja laiką, kurį sportininkas sugaišo, plaukdamas nuotolio dalis (kas 50 arba kas 100 m).

teisėjai laikininkai fiksuoja laiką plaukiko, plaukiančio jam paskirtu taku.

Jeigu varžybose yra elektroninė rezultatų registravimo įranga, rezultatams fiksuoti vis tiek reikalingi visi išvardyti teisėjai laikininkai. Elektroninę rezultatų registravimo įrangą dubliuoja vaizdo įrašų sistema.

Jeigu varžybose starto bokštelio pusėje nepaskiriami posūkio teisėjai, jų pareigas vykdo teisėjai laikininkai.

Teisėjas prie dalyviųteisėjas prie dalyvių pagal starto protokolus arba dalyvių korteles ti-

krina plaukimo sudėtį, organizuoja dalyvių išėjimą (arba lydi dalyvius) į starto vietą.

Jis turi informuoti vyriausiąjį teisėją apie dalyvių neatvykimą į startą. Jeigu varžybose numatytos dalyvių eitynės ir atidarymo ceremonija, teisėjas prie dalyvių rikiuoja sportininkus ir vadovauja eitynėms.

Teisėjas informatoriusSkelbia visą su varžybų eiga susijusią informaciją: pristato varžybų daly-

vius, skelbia asmeninius rezultatus, rekordus, komandinius rezultatus, nugalėtojus ir kt.

Varžybų dokumentacija1. Varžybų nuostatai.2. Išankstinė varžybų dalyvių paraiška.3. Vardinė varžybų dalyvių paraiška.4. techninė varžybų dalyvių paraiška.5. Varžybų dalyvių kortelės.6. Varžybų starto protokolas.7. Varžybų rezultatų suvestinis protokolas.

3.2. Mankšta vandenyje

Pastaraisiais metais vis daugiau mankštinimosi formų iš sausumos perke-liamos į vandenį. Pratimai šiltame baseino vandenyje teikia daugiau malo-numo, ne taip vargina, mažina traumų galimybes nei mankštinantis ant

--- 69 ---


žemės. Kuriamos vis naujos vandens sporto atmainos – tai vandens aero-bika, bėgimas ristele vandenyje, vandens tai či, pusiausvyros laikymas gi-liame vandenyje, vandens dviračiai ir kt. Mankšta vandenyje – gera fizinio aktyvumo forma įvairaus amžiaus sveikiems bei kiek sutrikusios sveikatos žmonėms. Mankšta vandenyje rekomenduojama šių asmenų grupėms:

• Asmenims,kuriųlaikysenasutrikusiarvarginanugarosskausmai.• Asmenims,kuriuosvarginasąnariųskausmai.• Vyresniojoamžiausžmonėms.• Asmenims,turintiemsantsvorį.• Osteoporozėsligoniams.• Sergantiesiemsdiabetu.• Asmenimskuriemsišsiplėtusiosvenos.• Nėštumometu.• Gyjantiesiemspotraumų.

3.3. Plaukimo pratybos nėščiosioms

Pratybos vandenyje – tai puiki fizinio aktyvumo forma mamai ir būsimam kūdikiui. Fiziniai pratimai vandenyje padeda nėščiosioms prisitaikyti prie vykstančių pokyčių jų organizme. Būsima mama jaučiasi lengvesnė, nes van denyje žmogaus kūnas maždaug 10 kartų lengvesnis nei sausumoje.

Nėštumo metu, augant moters svoriui, keičiasi svorio centras, o kartu ir laikysena, todėl nugaros ilgieji bei kojų raumenys persitempia ir nėščiosios dažnai skundžiasi nugaros skausmais. taip pat kinta eisena, darosi sun-kiau judėti ir išlaikyti pusiausvyrą, tampa riboti klubų sąnarių judesiai. Fiziniai pratimai vandenyje naudingesni nei mankšta salėje. Atliekant fizinius pratimus vandenyje, kojoms tenka mažesnis krūvis, atsipalaiduoja raumenys. Baseine lengviau at liekami dinaminiai pratimai, skirti dubens sąnarių paslankumui gerinti, krūtinės ląstos, pilvo, nugaros ir tarpvietės raumenims stiprinti. Plaukiant gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnyno veikla, didėja dubens dugno elastingumas. Vandenyje išmokstama derinti fizinius pratimus ir gilų, ritmingą kvėpavimą bei atpalaidavimą. Baseine gerėja motinos ir vaisiaus kraujo apytaka. Mankšta van denyje saugesnė negu sausumoje, nes sumažėja traumų tikimybė dėl sausgyslių ir raumenų pertempimo (Urbonavičienė, 2004).

Nėštumo laikotarpiu galimi nedideli kraujospūdžio pokyčiai. J. Katz (1995) nurodo, kad šiuo ypatingu metu kraujospūdis gali padidėti nuo 25 iki 50 proc. Kartais nėščiajai kraujospūdis gali svyruoti, tačiau

--- 70 ---


dažniausiai sveikos mo ters kraujospūdis yra normalus, t. y. 120/70 ar 110/70 mmHg. Plaukiodamos būsimos mamos išvengia padidėjusio ar-terinio kraujospūdžio, kuris skatina kojų venų plėtimąsi. Fiziniai pratimai ir plūduriavimas vandenyje silpnina šį reiškinį.

Nėštumo metu ypač svarbi yra optimali būsimos mamos širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Nėščiosios pulso dažnis kiek padidėja, nes kraujas iš mamos kūno per placentą keliauja kūdikiui, taip aprūpina kūdikį deguonimi ir reikalingomis maisto medžiagomis. Nustatyta, kad nėščių moterų, atliekančių fizinius pratimus vandenyje, širdies ritmas 20 k./min. yra mažesnis, negu sportuojant salėje. Sporto salėje atliekant fizinius pratimus, moterų širdies susitraukimų dažnis (toliau ŠSD) yra maždaug 140 k./min., tačiau jis gali būti ir didesnis – 150–160 k./min. Didesnis ŠSD tinka toms moterims, kurios aktyviai judėjo prieš nėštumą ir jo metu (http://pregnancy.about.com).

Plaukiojant dėl vandens pasipriešinimo ir padidėjusio slėgio nėščiosios kūnas pajaučia masažuojamąjį vandens poveikį, dėl to gerėja kraujo apy-taka, o dėl didesnio fizinio krūvio gerėja ištvermė, didėja fizinis pajėgumas. Reguliariai mankštinantis, galima išvengti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, nutukimo. Judant vandenyje nėščios moterys du kartus daugiau suvartoja energijos, negu eidamos. Būsimos mamos vaikščiodamos 30 min. suvar-toja 135 kcal, o plaukdamos tą patį laiką – 260 kcal (tolcerson, 2007).

J. S. Robledo (1999) nuomone, būsimos mamos gali plaukioti visą nėštumo laikotarpį. Pirmą nėštumo trimestrą nėščiajai patartina plaukioti 20 min. kiekvieną dieną. tai mažina rytinį pykinimą ir suteikia energijos visai dienai. Antrą nėštumo trimestrą taip pat rekomenduojama plaukio-ti, nes vanduo teigiamai veikia nėščios moters sąnarius ir raiščius, mažėja traumų tikimybė. trečiame trimestre moterys gali plaukioti, tik reikėtų patogesnių maudymosi kostiumų, kurie nevaržytų judesių.

Ne visos nėščiosios gali mankštintis. tai priklauso nuo gyvenimo būdo, fizinės būklės, noro judėti ir nuo sveikatos būklės. Prieš pradedant mankštintis geriausia pasitarti su gydytoju. Plaukimo pratybos vandenyje būsimoms mamoms yra naudingos ne tik jų fizinei, bet ir psichinei svei-katai. J. Grigonienės 2006 m. atlikta apklausa parodė, kad nėščiosios gerai jaučiasi atlikdamos pratimus vandenyje, pratybos gerina savijautą, suteikia žvalumo, kelia nuotaiką ypač kai pratybų metu skamba muzika.

Nėščiosioms rekomenduojami įvairūs plaukimo būdai (Routi et al., 1998). Plaukimas krūtine patartinas kaip lengvas ir kūną atpalaiduojantis plau-kimo būdas. Jis ypač rekomenduojamas per trečią trimestrą. Plaukiant

--- 71 ---


krūtine at liekami aktyvūs kojų judesiai, kurių metu gerėja sąnarių paslan-kumas, stiprinami kojų raumenys, didėja tarpvietės elastingumas, kuris svarbus gimdant.

Plaukiant krauliu nerekomenduojama atlikti staigių judesių rankomis ir kojomis. Plaukimas nugara yra gana lengvas nėščiosioms, nes veidas yra virš vandens ir jos gali laisvai kvėpuoti.

Plaukimas šonu yra tinkamas visais nėštumo trimestrais. Kvėpavimas plau kiant šonu vėliau palengvina gimdymą.

Vandens temperatūros poveikis nėščiųjų organizmui. tinkamiausia vandens temperatūra baseine nėščiųjų pratyboms yra +26–30°C. Skirtinga vandens temperatūra turi įtakos nėščiųjų organizmo fiziologiniams pokyčiams. Kai vandens temperatūra +25°C, per šalta, o +34°C temperatūros vandenyje moterys gali jausti nuovargį arba pykinimą. Dėl padidėjusio fizinio krūvio pratybų metu nėščios moters kūne kaupiasi šiluma. Plaukiant ar atliekant mankštą vandenyje vanduo atvėsina kūną greičiau nei mankštinantis salėje. taigi vanduo saugo nėščiąsias nuo perkaitimo, o tai yra naudinga ne tik būsimai mamai, bet ir kūdikiui (Routi et al., 1998). Iš kūno į aplinką nespėjusi išsiskirti šiluma, gali pakelti nėščiajai kūno temperatūrą iki 39°C. tokia temperatūra yra pavojinga vaisiui. Norint to išvengti, nėščia moteris turi laikytis šių patarimų:

• gertikuodaugiauskysčių;• kontroliuotiirpalaikytinormalųširdiessusitraukimodažnį;• atliktikvėpavimopratimus;• nesimankštintisirgdama.Fizinė veikla nerekomenduojama nėščiosioms, jei:• priešlaikątrūkusimembrana;• padidėjęskraujospūdis;• gresiagimdymaspriešlaiką.tačiau K. C. Allison (2000) laikosi nuomones, kad jeigu nėščiosioms yra

nors vienas iš šių išvardytų požymių, jos neturėtų gulėti lovoje, o gali mankštintis pagal specialią vandens mankštos programą, nes tai saugu tiek jai, tiek vaisiui.

Chloro kiekio vandenyje poveikis nėščiųjų organizmui. Baseinams de-zinfekuoti naudojamos cheminės medžiagos, kuriuose daugiausia yra chloro. Jis išskiria kancerogeninę tirnalometano medžiagą. tyrimai parodė, kad ši medžiaga gali pakenkti vaisiui ar sukelti gimdymo komplikacijas (Duckworth, 2002). Chloras, esantis vandenyje, veikia žmogaus odą ir gali reaguoti su kūno priežiūros priemonėmis. taip pat tirnalometanas išgaruoja į baseino aplinką.

--- 72 ---


Plaukiojant šios cheminės medžiagos patenka į kūną tokiais būdais: • susigeriaperodą,• įkvėpiamas,• argalipatektiįorganizmovidųgurkštelėjusvandens.Norint išvengti rizikos, S. Kaur ir kt. (2004) rekomenduoja, kad

nėščiosios, prieš eidamos į baseiną ir išlipusios iš vandens po pratybų van-denyje kruopščiai nusipraustų po dušu, o darbuotojai, valantys baseiną chloru, naudotų jo kiek galima mažiau.

Gimdymas vandenyje. Gimdymas vandenyje yra vienas išs natūralių būdų be įtampos išgyventi gimdymą ir gimimą. Būsimiems tėvams jis su-teikia galimybę sąmoningai patirti nuostabią akimirką, teigiamos energijos protrūkį (Smedt, 2004).

Gimdymas vandenyje moteriai yra lengvesnis, trumpesnis ir patogesnis, nes:

• vandensšilumaatpalaiduojanėščiosmoterskūną;• vanduomažinaskausmą;• moterismažiaupavargsta,išsenka;• vaikasgimstavandenyjebestreso;• moterys išvengia gimdymo komplikacijų (Balaskas, 2004;

Brainin, 2002).

--- 73 ---


4. SAUgA IR PAgALbA vANdENYJE

Vanduo ne tik puiki gamtos dovana, bet ir klastinga stichija, pražudanti daugelio žmonių gyvybę. todėl suprantamas visuomenės rūpinimasis žmonių saugumu vandenyje. Norint veiksmingai pagelbėti sau ar suteikti pagalbą kitam ištikus nelaimei vandenyje, reikia žinoti, kaip elgtis. Įvairiose pasaulio šalyse veikiančios skęstančiųjų gelbėjimo draugijos ir klubai ak-tyviai vykdo edukacines programas, skirtas jaunimui ir suaugusiesiems mokyti, kad jie mokėtų suteikti reikalingą pagalbą.

Kaip rodo sukauptos žinios, organizuotai skęstančius gelbėti imta XVIII a. pradžioje, o pirmoji skęstančiųjų gelbėjimo draugija buvo įkurta 1767 m. Am-sterdame. Vėliau tokios draugijos buvo įkurtos Anglijoje, Vokietijoje, Australi-joje, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Jų iniciatyva prie vandens telkinių žmonių gyvybei pavojingose vietose atsirado parengtų gelbėjimo priemonių. XIX a. pabaigoje gelbėjimo draugijos buvo įkurtos daugelyje išsivysčiusių šalių. Jau tada nacionalinės gelbėjimo draugijos siūlė koordinuoti šių organizacijų darbą tarptautiniu mastu.

Prancūzijos gelbėjimo organizacija – Marselio Viduržemio jūros gyvybės gelbėjimo institutas 1878 m. sušaukė pirmąjį pasaulyje gelbėjimo draugijų atstovų kongresą, kuriame buvo siūlyta įsteigti tarptautinę organizaciją ir su burti visas žmonių gyvybės gelbėjimo draugijas. Anuomet tai buvo didžiulis laimėjimas. Prancūzijos gelbėjimo draugijos vadovo Piteto ini-ciatyva 1910 m. įvyko steigiamasis kongresas ir buvo įkurta Tarptautinė gyvybės gelbėjimo federacija. Kongrese dalyvavo Anglijos, Belgijos, Dani-jos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Šveicarijos ir tuniso atstovai, pritarimus atsiuntė Ispanija ir Italija.

Pirmasis pasaulinis karas nutraukė Federacijos veiklą, tačiau po karo ji buvo atgaivinta. Pradžioje Federacija rūpinosi žmonių saugumu ne tik vandenyje, bet ir keliuose, kalnuose ir pan. Antrasis pasaulinis karas vėl nutraukė Federacijos veiklą ir tik 1951 m. Kanuose (Prancūzija) įvykusiame kongrese, kuriame dalyvavo dvidešimt dviejų šalių atstovai, Federacija vėl buvo atkurta. 1952 m. ši organizacija pradėta vadinti tarptautine gyvybės gelbėjimo, pagalbos teikimo ir taikomojo sporto federacija.

--- 74 ---


Svarbiausi federacijos tikslai:• stiprintiirremtivisasorganizacijas,kuriosvienaiparkitaippadeda

gelbėti žmonių, ypač skęstančiųjų, gyvybę;• tobulintipagalbosmetodus;• psichologiškaiirpraktiškairengtikiekvienąžmogųgalimamatvejui,kai

reikės nedvejojant, nesitikint materialinės naudos padėti patekusiajam į nelaimę.

Viena svarbiausių veiklos rūšių siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų vandenyje skaičiui – prevencinė veikla – mokymas saugiai el-gtis paplūdimyje ir maudytis vandens telkinyje. Plaukiojant ar maudantis būtina žinoti saugaus elgesio vandenyje taisykles ir laikytis jų:

• Nemokėdamasplaukti,neikįvandenįgiliaukaipikikrūtinės.• Atvėsk prieš maudydamasis, jei esi labai įkaitęs saulėje, ir palik

vandenį tuojau pat, kai pradėsi šalti (žvarbti).• Nesimaudykkątikpavalgęs–luktelėkapie1–2valandas.• Nepažįstamasvandenstelkiniodugnasgalikeltipavojų.• Nešok į vandenį žemyn galva, jei vanduo negilus ir neskaidrus.

Apsižiūrėk, ar vieta, į kurią rengiesi šokti, yra laisva.• Venkpelkėtoiraugalaisužžėlusiovandens.• Neplaukirnesimaudykužperspėjamųjųženklų,šaliaplaukiojančių

motorinių valčių, vandens motociklų, laivų kelių, užtvankų, tiltų atramų.

• Maudytislyjantirperkūnijosmetuyrapavojinga.• Nepervertink savo jėgų ir mokėjimo plaukti atvirame vandenyje.

Upėje ir jūroje būk atsargus, nes gali būti povandeninių srovių.• Plaukiotiantpripučiamųčiužinių,žaislųirautomobiliųkamerųyra

pavojinga.• Plaukimas irmaudymasis jūrojenet esant1–3balųbanguotumui

yra pavojingas.• Stebėk besimaudančius, ypač mažamečius vaikus, nepalik jų be

priežiūros vandenyje ir prie jo.• Nepersikaitinksaulėje.• Užterštas vanduo!Nesimaudykužterštame irneatitinkančiamehi

gienos reikalavimų vandenyje.• Nesimaudykapsvaigęsnuoalkoholioarkitųkvaišalų.• Nešaukpagalbos, jei iš tikrųjųnesipavojuje,betpadėkkitam, jei

tavo pagalba labai reikalinga.• Būkatsargusantužšalusiųvandenstelkinių:

--- 75 ---


• Žiūrėk, ar ledas tvirtas, ar nėra properšų, nevaikščiok ant ledovienas;

• jeigu įlūžai,nepanikuokiršaukispagalbos,stenkis įsikibti įeketėskraštą;

• eiguįlūžotavodraugas,šaukispagalbosirnepalikjonelaimėje,tačiaupats nepulk prie jo, nes ir tu gali įlūžti. Šliaužk artyn tik įsitikinęs, kad gali išsilaikyti ant ledo. Stenkis paduoti draugui virvę arba lazdą.

Žmonės, patekę į kritinę padėtį vandenyje, iš baimės dėl savo gyvybės patiria psichinę įtampą. Baimė nuskęsti – svarbiausia psichinio šoko, dėl kurio plaukikas gali žūti, priežastis. Vadinasi, žmonių saugumas vande-nyje – yra ir psichologinė problema. Žmogus, patekęs į sudėtingą padėtį vandenyje, turėtų mokėti valdytis, nesutrikti, nepulti į paniką, bet ramiai gelbėtis arba kantriai laukti pagalbos.

Sutraukus raumenis mėšlungiui, užspringus vandeniu, esant blogam ma-tomumui, gavus traumą, ir t. t., reikia mokėti išsilaikyti vandens paviršiuje kuo mažiausiomis pastangomis ir ilsėtis vandenyje.

Pavargus. Jei plaukiant išseko jėgos, pirmiausia būtina įtikinti save, kad galima išsilaikyti vandens paviršiuje, tik reikia pailsėti.

Jeigu nėra bangų, geriausias poilsio būdas – gulėti ant nugaros. Kad kūnas būtų horizontalioje padėtyje, patartina giliai įkvėpti, iškelti rankas virš galvos, praskėsti kojas. Įkvėpimas turi būti trumpas, bet gilus, iškvėpimas – ilgas (lėtas). Norint pailsėti, reikia atsipalaiduoti ir nejudėti. Jeigu kojos pradeda grimzti žemyn, galima pabandyti sulenkti rankas taip, kad plaštakos būtu išnirusios iš vandens. Jeigu tai nepadeda – sulenktas per alkūnes rankas sudėti už galvos ir lėtai keliant arba nuleidžiant alkūnes rasti pusiausvyros padėtį.

Nejudant galima ilsėtis ir vertikalioje padėtyje. Šis būdas daugiau tai-komas, kai oras ramus, arba tuo atveju, jei neįmanoma išsilaikyti hori-zontalioje padėtyje, nes grimzta kojos. Vertikalioje padėtyje ilsėtis sun-kiau nei ant nugaros. taip labai greitai pavargsta kaklo raumenys, nes kvėpuojant galva atlošta atgal.

Prasidėjus mėšlungiui prarandama galimybė atlikti veiksmingus plau-kimo judesius. Esant toli nuo kranto, tai gali būti labai pavojinga. Paprastai raumenų nuovargis atsiranda dėl gana ilgo neracionalių (palyginti su tai-syklinga plaukimo technika) judesių atlikimo, kai raumenys yra nuolat įtempti ir nėra atsipalaidavimo fazės. Šiuo atveju patartina pakeisti plau-kimo būdą, paskui ištempti sutrauktą raumenį.

Jei mėšlungis traukia rankos raumenis, būtina atsigulti ant nugaros, iškelti ranką virš vandens, suspausti plaštaką į kumštį, vėl ištiesti. Jeigu

--- 76 ---


mėšlungis traukia abiejų rankų raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, iškelti abi rankas virš vandens, ir sudėjus plaštakas spausti vieną į kitą. Jeigu mėšlungis traukia šlaunies arba blauzdos raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, kelį pritraukti prie pilvo, paimti koją už pėdos ir stipriai pa-traukti į save. Jeigu mėšlungis traukia abi kojas – patartina abu kelius len-kti prie krūtinės ir vėl ištiesti. Jeigu mėšlungis traukia pėdą, reikia išsitiesus lenkti pėdą į viršų. Paskui būtina pamasažuoti raumenis ir lėtais judesiais plaukti kranto link.

Netikėtai atsidūrus giliame vandenyje (iškritus iš valties, patekus į duobę ir nesiekiant dugno kojomis) gresiant pavojui nereikia sutrikti, išsigąsti, reikia nesiblaškyti ir tuščiai neeikvoti jėgų. Būtina iš karto įkvėpti kuo daugiau oro, išsitiesti ant krūtinės ar ant nugaros ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje, šauktis pagalbos ir laukti jos. Apvirtus valčiai, nereikėtų jos palikti, o įsikibus į ją laukti pagalbos, nes silpnai plaukiantysis gali nepasiekti kranto. Mokantysis plaukti turėtų nepani-kuoti ir pailsėdamas ant nugaros plaukti kranto link.

Įkritus į vandenį su apranga tinkamiausi plaukimo būdai, nereika-laujantys rankas iškelti iš vandens (krūtine, šonu). Rankų ir kojų judesiai turi suteikti kūnui horizontalią padėtį, įkvėpus galva visiškai nusileidžia į vandenį.

Sušlapę drabužiai trukdo judėti ir kvėpuoti, mažina plūdrumą, didina vandens pasipriešinimą plaukikui judėti į priekį. Dėl to būtina nusivilkti viršutinius drabužius ir nusiauti avalynę. Šaltame vandenyje visiškai nusi-rengti nepatartina, nes drabužiai šiek tiek saugo nuo peršalimo.

Rengtis reikia tokia tvarka: • nusivilktistriukę,švarką(atsisegussagas,nuleistirankasirirtisvien

kojomis – vanduo nutrauks švarką);• nusiautibatusirkojinespanėruspovandeniu;• nusimautikelnes,sijonąplaukiantantnugarosiririantisvienkojo-

mis;• marškiniainusivelkamisuraitantjuosirnusimaunantjuospergalvą

iš priekio užpakalin.Patekus į dumblyną ar į vandens augalus, reikia atsigulti ant nugaros

ir lėtais, ramiais judesiais plaukti kranto link. Užspringus reikia ramiai gultis ant nugaros, ištiesti ir atpalaiduoti

rankas, pamažu judinti kojas, atsikosėti, išlyginti kvėpavimą.Pagavus stipriai upės srovei, reikia plaukti pasroviui, palengva arti-

nantis į krantą.

--- 77 ---


Kai jūros bangos didelės, maudytis pavojinga, sunku išplaukti į krantą, nes bangos mūšos zonoje neleidžia atsikvėpti. todėl plaukiant į krantą ir pasiekus mūšos zoną, reikia laukti, kol atsiras dviejų ar trijų mažesnių bangų eilė ir tada staigiai plaukti į krantą. Plaukiama šonu arba krūtine, įkvepiant per šoną nuo ateinančios bangos.

Įkritus į šaltą vandenį reikia žinoti, kad judesiai ir blaškymasis skatina organizmo atšalimą. Ramybės būklė – taip pat. Norint to išvengti, reikia stengtis neprarasti savitvardos, bereikalingais judesiais neeikvoti jėgų. Ramūs plaukimo judesiai atitolina pavojų atšalti.

Šaltame vandenyje nelaimės atveju reikia saugoti nuo atšalimo galvą (stengtis, kad galva nesušlaptų) ypač pakaušį, nes krinta kraujospūdis, ištinka šalčio šokas ir netenkama sąmonės.

Įlūžus ledui reikia stengtis nepalysti po juo, neprarasti savitvardos. Jeigu ledas plonas, remiantis į jį ištiestomis rankomis, alkūnėmis laužtis iki storesnio ledo arba net iki kranto.

Įkritus į eketę tiesias rankas padėti ant ledo į tą pusę, iš kur ateita, atčiuožta ar atvažiuota, ir lengvai atsispiriant kojomis, visu kūnu ropštis ant ledo. Išlipus negalima nei klauptis, nei stotis. Riekia atsargiai šliaužti kuo toliau nuo įlūžimo vietos.

Svarbu patekus į nemalonią padėtį vandenyje mokėti įveikti baimę, stresą, sutelkti vidinę energiją paprastais savitaigos būdais – t. y. kuo griežčiau sau įsakyti: „Gana bijoti!“, „tvardykis!“, „Aš galiu tai padary-ti!“ ir pan. Yra žinoma nemažai pavyzdžių, kai savitvarda padėjo nugalėti žmonėms vandens stichiją.

--- 78 ---


Literatūra

Allison, K. C. (2000). Viskas apie moters sveikatą. Vilnius: Algarvė. P. 410–411, 400–402.Armstrong, N., Welsman, J. (1997). Young people and physical activity. Oxford: Oxford University Press.Balaskas, J. (2003). The benefits of giving birth in water are well known – here are the facts. Prieiga per internetą: http://www.activebirthcentre.com/pb/wbbenefitsofwaterbirth.shtmlBendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. (2003). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. (2003). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.Brainin, K. (2002). Active Birth Pools have been proven to help women have shorter, easier and more comfortable labours. Active birth centre [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.activebirthcentre.com/bp/poolsales.shtmlDuckworth, L. (2002). Swimming pools‚ can be treat to pregnancy. The National Cancer Institute in Bethesda [interaktyvus]. 2002. Prieiga per internetą: http://www.purewatergazette.net/swimmingpools.htmExercise and fitness during pregnancy. Pregnancy info [interaktyvus]. 2001. Prieiga per internetą: http://www.pregnancy-info.net/pregnancyexercise.htmlKatz, J. (1995). Water Fitness During Your Pregnancy. Human Kinetics. City University of New York. P. 3–7, 30–39, 49–62, 66–77.Kaur, S., Nieuwenhuijsen, M. J., Ferrier, H., Steer, P. (2004). Exposure of pregnant women to tap water related activities. Occup Environ Med, 61, 454–460. Lietuvos 7–80 metų amžiaus gyventojų požiūris į kūno kultūros pratybas, sportą ir sportavimo įpročiai: sociologinio tyrimo rezultatai. (2007). Vilnius: Lietuvos sporto informacinis centras.Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I−X klasės. (1997). Vilnius: LR Švietimo ir mokslo ministerija.Lietuvos sporto objektų plėtros 2006–2013 m. strategija. (2006). Vilnius: KKSD.Pregnancy Fitness and Exercise. (2007). Prieiga per internetą: http://pregnancy.about.com/od/stayinghealthy/a/pregfitness.htm.Rivara, F. P., Mock, C. (2005). The 1,000,000 lives. Champaign Inj. Prev.,11, 321–323.

--- 79 ---


Robledo, J. S. (1999). Swimming: Why it‘s so good for you during pregnancy.. Prieiga per internetą: http://www.babycenter.com/refcap/pregnancy/pregnancyfitness/7822.htmlRouti, R. G., Morris, D. M., Cole, A. J. (1992). Aquatic rehabilitation. Lippincott Williams and Wilkins. P. 173–174, 176, 178–179.Sethi, D., Koupilova, I., Leon, D., McKee, M., Zwi, A. (2000). Childhood injuries in Central and Eastern Europe and Newly Independent States. Injury Prevention and Control. 5th World Conference. Abstracts. New Dehli.Skyrienė, V., tarūtienė, S. (2004). Mokome ir saugiai elgtis vandenyje: mokomoji knyga. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras.Smedt, Y. (2003). AQUARIUS – Belgijos vandeninių gimdymų perlas. Vaikas.lt [interaktyvus]. 2003. Prieiga per internetą: http://www.vaikas.lt/gimtis/gimdymas/vandenyje/gg_vand_s03.htmSporto statistika. (2006). Prieiga per internetą: http://www.kksd.ltSporto terminų žodynas. (2002). t. 1. 2-asis patais. ir papild. leid. Parengė S. Stonkus. Kaunas: LKKA.Statkevičienė, B., Petrovas, A. (2004). Nelaimingų atsitikimų Lietuvos atviruose telkiniuose per 1997–2002 metus analizė. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 3(53), p. 58–64.Strukčinskienė, B., Bartkevičius, E., Žičkutė, J., Dudzevičius, J. (2002). Vaikų ir paauglių mirtingumo nuo sužeidimų dinamika Lietuvoje 1970–2000 metais. Sveikatos mokslas, 7, 2–5.torkelson, C. (2007). In the swim of things. Pregnancy today [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://pregnancytoday.com/reference/articles/swimthings.htmUrbonavičienė, E. (2004). Mankšta – nėštumas – sveikata. Prieiga per internetą: http://mama.takas.ltWorld Health Organization. The Injury Chartbook: A graphical overview of the global burden of injuries. (2002). Geneva.World Health Statistics Annual, 1996. (1998). WHO, Geneva.Булгакова, Н. Ж. (1999). Плавание. Москва: Физкультура и спорт.Григонене, Й. Я., Скирене, В., Кайрявичене, В. (2006). Аквафитнесс, как средство повышения физической активности беременных женщин. Педагогiка, психологiя та медико-бiологiчнi проблеми фiзичного виховання i спорту: науковa монографiя за редакцiєю проф. Єрмакова С. С. Харкiв. C. 28–30.Сычев, А. В., Антанюк, С. Д., Грибнев, В. А., Королев, С. А. (2004). Физкультурная образованность родителей детей дошкольного возраста имеющих особые образовательные потребности. Физическая культура: воспитание, образование, тренировка, 2.Ягодин, В. В. (2004). Семейное физическое воспитание как народная традиция. Физическая культура: воспитание, образование, тренировка, 3.

KŪNO KULtŪROS IR SPORtO DEPARtAMENtASPRIE LIEtUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

MOKYMAS PLAUKTI: REALIJOS IR PERSPEKTYvOS

Mokomoji knyga

Sudarytoja Ilona Judita ZUOZIENĖ

Redaktorė Genovaitė IRtMONIENĖDizainerė Lina JURŠYtĖ

Užsakymas 246Leido Lietuvos sporto informacijos centras, Žemaitės g. 6, Lt-03117 Vilnius

Spausdino UAB Petro ofsetas, Žalgirio g. 90, Lt-09303 Vilnius

Documents

MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - · PDF fileMOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos ĮvAdAS ... infrastruktūros plėtra šalyje šiandien atveria galimybes sukurti vaikų