Transporto jungčių perspektyvos ir įtaka

Lietuvos ekonomikos plėtraiDr. Algirdas Šakalys, EWTCA Prezidentas

2013 m. kovo 7 d.

Įvadas

Vykstant globalizacijos procesams, tam tikra pavienė Lietuvos įmonė ar net transporto rūšis kaip atskiras vienetas nebegali pretenduoti būti rimtu žaidėju tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Globalioje rinkoje svarbiausia konkurencija vyksta tarp tiekimo transportavimo grandinių arba transporto koridorių.BJR strategija yra viena iš svarbiausių instrumentų formuojant tarptautines transportavimo grandines.

Šiaurinių Baltijos regiono kaimynų formuojama BJR transporto vizija

Ryškėja konkurencija tarp Baltijos jūros šiaurės-vidurio subregiono ir pietinės dalies subregiono dėl įtakos ir vaidmens tarptautinės prekybos ir transportavimo paslaugų plėtotėje tarp Rytų (pirmiausia, NVS šalių, Kinijos) ir Vakarų (Europos, JAV).

Suomija, šiauriniai Švedijos regionai ir Norvegija siekia išlaikyti status quo, susiformavusį prieš gerą dešimtmetį, kai iš ES šalių vienintelė Suomija turėjo sieną su Rusija ir todėl didžioji dalis ES ir Rusijos prekybos srautų ne tik ekonominėmis priemonėmis ir politinėmis pastangomis buvo kreipiami per Suomiją ir vadinamąjį Šiaurės trikampį.

Šaltinis: InterBaltic, 2007

Potencialus transporto srautų pasidalinimas Baltijos jūros regione

Dabartiniu metu politinė ir ekonominė situacija Baltijos regione kardinaliai pasikeitusi. Baltijos jūros pietinis subregionas pradeda kurti ambicingus planus siekdamas tapti efektyviu pasaulinės prekybos ir transporto-distribuciniu segmentu.

Šaltinis: EWTCII, 2010

Europos Sąjungos strategija Baltijos jūros regionui Veiksmų planas , 2013 m. vasario

mėn. versija

• Saugoti jūrą• Sujungti regionus• Plėtoti BJR – kaip gerovės regioną

TIKSLAI

• 17, tame tarpe transportas

PRIORITETINĖS SRITYS (PS)

• Pagrindinis BJR transporto iššūkis yra tobulinti vieningą planavimo procesą regione, suteikiant galimybę nacionaliniams planuotojams susitikti ir mokytis vienas iš kito. Šiame procese yra svarbu turėti vieningą požiūrį į ateities iššūkius transporto sistemoje ir turėti planavimo įrankius, kurie būrų patikimi.

PS Transportas – vidinių ir išorinių transporto jungčių tobulinimas

• Bendradarbiavimas dėl nacionalinės transporto politikos ir infrastruktūros investicijų• Didinti Baltijos jūros regiono svarbą regiono transporto sistemose• Veiksmingi ir tvarūs Baltijos keleivių ir krovinių vežimo sprendimai

VEIKSMAI

Veiksmingi ir tvarūs Baltijos keleivių ir krovinių vežimo sprendimai

• Pagrindiniai projektai• Žaliųjų transporto koridorių plėtra reiškia, ES reglamentų ir iniciatyvų

įgyvendinimą. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti transporto sistemos veiksmingumą ir efektyvumą taip sumažinant išorės poveikį, išmetamųjų teršalų kiekį, triukšmą, nelaimingus atsitikimus bei transporto grūstis (šiuo metu vykdomi keli Žaliojo koridoriaus projektai ir iniciatyvos: COINCO North II, GreCor, multimodalinio ir žaliojo transporto koridorių projektų klasteriai). Vadovauja: East-West Transport corridor Association (kurio sekretoriato funkcijas atlieka VGTU ITLKC). Terminas: iki 2015 m.

Rytų – Vakarų Transporto Koridoriaus Asociacija (RVTKA)

INTERREG EWTC ir EWTC II projektų pagrindu sukurta iniciatyva, kurios funkcijos:

• stiprinti visų transporto rūšių, logistikos kompanijų intermodalinių terminalų operatorių krovinių siuntėjų ir gavėjų, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios ir mokslo institucijų bendradarbiavimą sprendžiant EWTC infrastruktūros ir paslaugų plėtros problemas;

• plėtoti ryšius tarp EWTC ir kitų pasaulio transporto infrastruktūros ir paslaugų tinklų;

• siekti svarbiausių EWTC partnerių veiklos ir paslaugų kokybes standartų ir indikatorių atitikimo;

• inicijuoti procedūrų ir dokumentacijos suprastinimą;

• siekti IT tinklų harmonizavimo ir suformuoti bendrą duomenų bazę;

• skleisti modernius transporto ir logistikos sprendimus ir gerąją praktiką partnerių tarpe;

• atstovauti asocijuotus EWTC partnerius Europos Komisijoje, tarptautinėse transporto organizacijose, o taip pat nacionalinėse ir regioninėse valdžios struktūrose ;

• siekti, kad EWTC Asociacija būtų pripažinta ES Šiaurės ašies koordinavimo padaliniu (pietinės BJR dalyje).

RVKT Asociacija koordinuoja 37 partnerių iš Europos ir Azijos šalių (Danijos, Kazachstano, Kinijos, Lietuvos, Mongolijos, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos, Ukrainos, Švedijos ir Vokietijos, Slovėnijos, Baltarusijos) bendradarbiavimą.

7

RVTKA partnerių žemėlapis8

Šaltinis: VGTU ITLKC, 2011

Rytų-vakarų transporto koridorius9

Source: EWTC II, 2010

Main hubs:• Esbjerg • Taulov-Fredericia • Köpenhamn/Malmö • Karlshamn • Karlskrona • Klaipeda • Vilnius • Kaunas • Kaliningrad • Sassnitz• Minsk• Odessa

Source: MOTC Lithuania, 2009

RYTŲ-VAKARŲ TRANSPORTO KORIDORIUS (REGIONINĖ

PERSPEKTYVA)

RYTŲ-VAKARŲ TRANSPORTO

KORIDORIUS (GLOBLI PERSPEKTYVA)

10

Azijos – Europos prekybiniai srautai - 552 mlrd.eur.

Source : EWTCII project, 2012

11

Prognozuojamos krovos apimtys 2010 – 2030 m. Baltijos jūros regione

Šaltinis BTO 2030

Klaipėda

12

Prognozuojamos krovos apimtys 2010 – 2030 m.

Šaltinis BTO 2030

Rytų – Vakarų transporto koridorius.Baltijos jūros – Juodosios jūros jungtis

13

Traukinio „Vikingas“ maršrutas:Klaipėda-Vilnius-Minskas-Kijevas-Iljičiovskas ir atgal.

6 kartai per sav.

52 valandos; 1 700 km.

2011 m. pervežta 56 tūkst. TEU

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 0

10 000

20 000

30 000

40 000

50 000

60 000

iš viso vežta įvežta išvežta

2013 m. vasario mėn. 4-5 d. tarptautinis seminaras "Technologijų ir muitinės procedūrų įtaka sienos

kirtimo supaprastinimo procesams„ (1)

Identifikuotos problemos: • Kiekviena institucija ir kiekviena šalis savo problemas sprendžia fragmentiškai.• Daugumoje atvejų -pasienio punkto infrastruktūra neadekvati prekių (krovinių ) srautams.• Nėra tokio Vyriausybinės institucijos, kuri būtų atsakinga už visą sienos kirtimo proceso

organizavimą.• Ilgas kelias (ir laiko trukmė ) nuo politinio sprendimo priėmimo iki jo realizavimo (parengiant

teisinius aktus ar diegiant naujas technologijas).• Su žmogišku faktoriumi susijusios problemos.• Šalių teisinė bazė ne visuomet atitinka tarptautinius standartus ir konvencijas.• Ne visos pasienio tarnybos sutinka diegti „vieno langelio principą“.• Ta pati informacija kelis kartus yra pateikiam pateikiama skirtingoms tarnyboms (muitinei,

veterinarinei tarnybai ir kitoms pasienio tarnyboms).

2013 m. vasario mėn. 4-5 d. tarptautinis seminaras "Technologijų ir muitinės procedūrų įtaka sienos

kirtimo supaprastinimo procesams„ (2)

Seminaro rekomendacijos:1. Inicijuoti sienų kirtimo proceso supaprastinimą ir palengvinimą, siūlant sumažinti dokumentų kiekį, o taip pat kontroliuojančių institucijų skaičių bei jų reikalaujamos informacijos apimtis.2. Baltarusijos ir Ukrainos muitinėms – paspartinti pasiruošimą prisijungimui prie bendros tranzito procedūros Konvencijos (1987 m.) , parengiant konkrečių priemonių planus ,kuriuose būtų numatyti šalių pasirengimo prisijungimo prie Konvencijos terminai.3. Siekti, kad transporto priemonei atvykus į sienos kirtimo punktą, ten dirbančios institucijos iš anksto turėtų:

• informaciją (gautą elektroniniu būdu) reikalingą tranzito apiforminimui , išskyrus tuos duomenis , kuriuos vietoje turi užpildyti turi užpildyti atsakingi pareigūnai;

• rizikos analizės rezultatus , kurie parengti pagal išankstinę informaciją ir teikia rekomendacijas dėl prekių (krovinio ) patikros būtinumo ;

• elektroninį liudijimą ir garantijas ir muitinės mokesčių sumokėjimą.4. Toliau aktyviai dalyvauti darbo grupėse ., kurios užsiima klausimais dėl duomenų pasikeitimo tarp. ES ir rytų kaimynystės šalių.5. EWTCA inicijuoti tarptautinės tyrimų platformos ar kitos institucijos suformavimą , kuri kompleksiškai tirtų sienų kirtimo problemas.

Šiaurės – pietų kryptis

• Rail Baltica (I);• Rail Baltica (II);• Rail Baltica Plėtros koridorius (angl. Rail Baltica Growth Corridor –

RBGC).

Rail Baltica (I) įgyvendinimas

Rail Baltica (II)

Rail Baltica (II).Jos ir jungtys

Rail Baltica plėtros koridorius (RBGC)

20

Rail-Baltica Plėtros Koridorius

Projekto idėja

Lygiagrečiai su geležinkelio koridoriaus Rail Baltica infrastruktūros plėtote bei modernizavimu, įdiegti priemones,

atitinkančias žmonių ir prekių vežimo rinkoje dalyvaujančių verslo subjektų interesus, siekiant efektyviau

išnaudoti modernizuotos infrastruktūros teikiamas galimybes.

Nuo paprasto transporto koridoriaus sampratos prie plataus derinamojo transporto tinklo.

Projekto tikslas

Formuoti efektyviai sąveikaujantį logistikos ir transporto paslaugų tiekėjų tinklą Baltijos Regione šiaurės-pietų

kryptimi, pritraukiant į geležinkelį keleivių ir krovinių srautus iš Helsinkio / St. Peterburgo regionų bei Centrinės

Europos šalių (Vokietija, Čekija, Slovakija, Austrija, Lenkija).

21

Projekto uždaviniai

• Sukurti tarptautinę platformą bendram partnerių suinteresuotų keleivių ir krovinių vežimų geležinkeliu (Rail

Baltica) bendradarbiavimo veiklos koordinavimui;

• parengti Memorandumą, teisiškai apibrėžiantį tokio bendradarbiavimo modelį;

• identifikuoti vežimų geležinkeliu (Rail Baltica) poreikį, galimybes bei trukdžius, apklausiant svarbiausius

logistikos ir transportavimo “veikėjus” regione.

• pasiūlyti naują transporto ir logistikos paslaugų produktą Rail Baltica koridoriuje.

• parengti vežėjų, intermodalinių terminalų bei logistikos kompanijų bendrą (koordinuotą) veiksmų planą, siekiant

maksimaliai efektyviai pasinaudoti modernizuoto transporto koridoriaus teikiamomis galimybėmis.

• Sukurti 10 pagrindinių logistikos centrų (išilgai Rail Baltica koridoriaus) bendradarbiavimo modelį;

• Įkomponuoti Rail Baltica koridorių į Europos kelionių informacinę sistemą TIN (ang. Travel information Network);

22

Potenciali nauda

• Suformuotas ilgalaikio bendradarbiavimo tarp svarbiausių transporto ir logistikos kompanijų modelis;

• Informacijos apie Lietuvos ir kitų regiono šalių ketinimus ir praktinius veiksmus, plėtojant

geležinkelių transportą Baltijos – Adrijos transporto koridoriuje, sklaida;

• Lietuvos Intermodalinių transporto terminalų ir Viešųjų logistikos centrų įkomponavimas į

bendradarbiavimo tinklą šiaurės – pietų transportavimo koridoriuje.

23

Žaliųjų transporto koridorių plėtros BJR struktūros formavimas

Šiuo metu Asociacijoje formuojama darbo grupė Baltijos jūros Strategijos veiksmams įgyvendinti, bendradarbiauti norą jau pareiškė:

• Joint Spatial Planning Department Berlin – Brandenburg (Vokietija);• LNBB | LogistikNetz Berlin-Brandenburg e.V. (Vokietija);• Lietuvos geležinkeliai• Bialystok University of Technology (Lenkija);• Lappeenranta University of Technology (Suomija);• Mazovian Office for Regional Planning in Warsaw (Lenkija);• RVTKA nariai.

• Dabartiniu RVTKA suformuotos prioritetinės tyrimų kryptys bei 5 darbo grupės:1. Strategijos ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo darbo grupė 2. Krovinių vežimo procedūrų darbo grupė 3. Muitinės, norminių ir administracinių procedūrų 4. Mokslinių tyrimų ir plėtros 5. IT tinklo ir informacijos sklaidos

EAST WEST TRANSPORT CORRIDOR ASSOCIATION Plytinés 27, LT-10105 Vilnius, Lithuania Phone (+370 5) 274 4075. Fax (+370 5) 237 0555. Mail: secretariat@ewtcaassociation.net. www.ewtcassociation.net

Ačiū už dėmesį!

Tikimės efektyvaus bendradarbiavimo